( lvlLlNL ltlql- !at!!g-! 4!\

perleistas neatlygintinai. SqZiningam igijejui turi bati atlyginamivisi nuostoliai, susijg

su turto ar jo vertes iSreikalavimu.

Nors pagal bendr4ja taisykle paskelbto mirusiu asmens griiimas neatnaujina ddl

sutuoktinio paskelbimo mirusiu pasibaigusios santuokos, taaiau CK 3.50 straipsnio

3-4 dalys daro tam tikras iSimtis. Santuoka gali bati atnaujinama, jeigu Yra tokios

s4lygos:.l)abu sutuoktiniai paduoda civilines metrikacijos istaigai praiyma atnauiinti san

tuok4;

2) nera klinaiLl atnaujinti santuokq, o botent:

a) ne vienas sutuoktinis nera sudargs naujos santuokos arba iregistraves partne-

rystes;

b) yra visos CK 3.12-3.17 straipsniuose nurodytos malerialiosios santuokos su-

darymo sqlygos.

Vll skyrius

JURIDINIAI ASMENYSKAIP CIVILINES TTISTS SUBJEKTAI

7.1 Juridiniai asmenys: bendrieji klausimai

Pagrindiniai klausimai:

1. Civilinio kodekso ir kitq istatymq, reguliuojandiq juridiniq asmenq klausimus, santykis. 2. ILt.ropos Sqjungos teises aktq reik<me teisiniam juridiniLl asmenq reguliavimui. 3. iuridinio asmrrns

sEVoka. Teorijos, pagrindiiantios juridinio asmens sqvokq.4. Pirminiai ir iSvestiniai juridinio.r!t-mens poiymiai. 5 Juridiniq asmenq rugys ir skirstymo ijas kriterijai 6. Viegqjq juridiniq asnrcnuir privaaiq juridiniq asmenq samprata ir jq atskyrimo reik!me. 7 Rrbotos ir neribotos atsakomyl)(',sjuridiniai asmenys B. Teisd ijuridinio asmens pavadinimq ir jurrdinio asmens pavadinimur kcll.r'mi reikalavimai.9. Filialo ir atstovybes samprata. 10 iuridinrLl asmenq susivienijimLl r0sys.

7.1.1 Nacionalinis ir EB teis6s Saltiniai,reguliuojantys juridiniq asmenq veikl4

Sios knygos dalyje apie teises ialtinius mineta, kad raiytiniai teises Saltiniai yra skirslo-

mi itiesioginius (pozityvioji teise (norminiai teises aktai) ir paprotiai) ir netiesioginius(teismo precedentai ir teises doktrina). Juridiniq asmenq steigimq, veiklE, valdynr4,pertvarkymE, reorganizavim4, pabaig4, dalyviq teises ir pareigas bei kitus su juridi-niais asmenimis susijusius klausimus reguliuoja tiek Lietuvos, tiek Europos Sqjungos

teises 5altiniai

7.1.1.1 Nac iona lines teises !altiniai

7.1.1 .1.1 Norminiai teises aktaiPagrindinis nacionalines teises 5altinis, reglamentuojantis juridiniq asmenq veiklq, yrn

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. JuridiniL{ asmenq steigim4, valdymq, veiklq,reorganizavim4, pabaigq ir kitus klausimus reguliuoja CK antrosios knygos ll dalis, Si

CK dalis nustato bendr4sias teises normas, taikomas visq teisrniq formq juridiniams

asmenims, nebent konkreiios CK nuostatos nurodytq kitaip (CK 2.33 str. 2 d.). CK

antrosios knygos ll dalis susideda iE septyniq skyriq:

211

CIV LlNt ll Sl ll(n( r()l dn B V I skvrius Jurdin .l ,iyrnrvs krrp c v hnes Lelses sul)j(,l.ri

jstatymq leidejo nuosta(a, l(ad kickvieno juridinio asmens pabaiga paveikia daLrg,llsubjektq ir gali b[ti skausminga ne 1ik juridinio asmens dalyviams, bet ir kit{)rr.,suintercsuotoms grupems (pvz., juridinio asmens darbuotojams, tiekejams, klicrrtams ir pan.) bei aito nulemtu siekir cletaliai sureguliuoti juridinio asmens prb,rigr,,atvejus ir jiems kelr.rmus rcikalavimus (iitarp uZkcftant keliq galimam piktnnu(l-)i,rvimui) CK antrosios knygos ll dalies Vlll skyrius nustato jurjdiniq asmenq rtrrrll,rrrrzavimo, pertvarkymo, likvidavimo rr pnpaZinimo neteiset.ri jsteiBtu taisyklc\. l,,r

minetina, kad CK nereguliuoja praktikoje itrn daZnos ir jvairioms visu()mlr)inirlsantykiq dalyviq grupems gana skausmingos procedaros bankroto 5iq prrr i rlrrr.lreguliuoja atskiras lstatymasrrr (platiau 2r. 7 5 poskyryjc);

6) Pnverstinis akcijLt @aliq, pajq) pardavlmaj (lX sk.). Siame skyriuje regultr(,i,rrr.r.,ii esmes naujas institutas - privcrstinis akcrlq (daliq, pajq) pardavimas, l<rrrir; lrri,-jsigalrojant naujajam CK Lretuvoje nebuvo. CK antrosios knygos ll dalres lX sl<yril..numato galimybq jurid inio asmens daiyvrams l(rciptis j teism4 del privalonro jr rr rr lr

nio asmens akcijq (daliq, palq) iip rl<imo ii kito juridinio asmens dalyvio Lxk'l ir',CK skyrius pateikia prielaidas, kai dalyvis gali pasinaudoti tokia Leisc, ir iios rr,r.,,,,,

lgyvendinimo mechantzmA ldomu, kad konkreiias teisincs formas regLrlirroj,rrrty,,jstatymai iio instituto nereglamentLroja ir ncdetalizuolarrr;

7) Juridinio asneDs velkio-s ly,mas (X sk ) Tar irgi naujascivilinesteisisin\til{,t.r.,,rlsiradQs Lietuvos teises sistemole isigaliojus CK. Karp rr priverstinis akcijq ((l,rlirl, t), rjr l)pardavimas, irs instrtutas yra perimtas ii Nyderlandq CK?rr. Vadovaudamicsi iirr ( h

skyrraus normomis, tam tikrr juridinio asmens dalyviai ir kiti asmenys gali krcilrri,, I

tcism4 de/ jundinio asmcns, jo valdymo org.lnq ar konkreirq valdymo organrl rr,rrrrlveiklos patikrinimo Kaip ir priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavimo,rtvciu, ( l( yr,r

i!imtrnrs norminis tcises <aItinis, reguliuojantis juridinio asmens veiklos tyrinr.l

CK antrosios knygos ll dalies normos daugeliu atvelu pateikia bendrqsias jrrrirlirri,rasmens veiklos gaires. Jas detalizuoja konkreiiq jurrdinio asnrens tersrng fornll'r rl

": Lietuvos Respubl kos imon q bankroto lstatyrnas // Vastybes:inros 2001, N- 31 1010 (su t) t,o,trma s)

''3 Tam tikra pfiverst n o akcili-l pirkimo (parclavrmo) tvarka ta p pat yra nLtstatyta Vertybin q pot)r. r Ll

tstatymo 37 slraipsfyje {Valstybes 2rn os 2007 Nr I7 626 (su pakeitimais)

':! 2r: L etuvos Respubiikos cvrlif o kodekso komentaras Antrol knyga Asinenys Vtn Lrs: .JLr:iirt r

2042 P 247?r! Te srne forma tai juridinio asmens organzacn{i forrna; tat vs rna rekalavmu taikomq ko k|diarnlurdnramas,n€nlu.Lietuvoleskramostokosteisindsformos akctne bendrove ir u:darojr ll(tnd bendrovd, akne bendrja, individuali imone :emesUkio bendrove, kooperatne befdrove, aso(jlcrla, vieSoj istaiga, advokahr profesine bendriia ELrropos bendrove, Europos ekonorninju int-arorirlgrupe gyvenamojo namo statybos bendrja, kredto unija, abdaros rr paranros fondas, potiiine l)lrlrla. profesrne s4unga, relgjfe bendru.Jmene (bendrija) saviva dybes brud:etin13 istarga, savrvatdyt)ri:,imone, sod n nkq bendrija Scrnyna valslybes bud:etne istaiQa, valsivbes rmond rkitos

1) Bcn(hosios /ruostatos (lV sk ). Srs sl<yrius regulruoja bendruosius su juridinio as-

nrcns veikla susijusius l<lausimus lis ntsklci(l:ia juridinio asmens sqvol<q, pateiki,ljuridiniq asmenq rniis, apibndina pirnrrnius ir ilvestiniLrs juridinio asmens pozy-

mrus ir nurodo jiems taikomus rcikalavimus (pvz., juridinio asmens pavadinimosudarymas ir kt.), nustato juridinrq asmenq atsakomybes pagal savo prievoles tai-

sykles, apibre2ia juridinio asmens struktLrrjniq padaliniq - {ilialq ir atstovybiq -stei5imt ir \, illo. )pJrunru. ir p,r-.r(i.ri'

2) Juridtnio astnens stelglmas (V sk ) 5is skyrius nustato bcndrasias juridiniq asmc

nq stciBimo ir registravimo tarsykles CK lvardla luridinio asmens steigejams, san-

doriq sudarymur iki juridinit-r asmens steiBimo keliamus reikalavimus, apibri7iajuridinio asmens istcigimo momenta, taip pat nustato benclruosius iuridinrq asme

nq regrstro verklos principus. iurid iniq asmenq registro veiklos principus dctalizuo-ja JLrridiniq asmcnq rcgistro istatymasr0r, Juridiniq asmenq registro nuostatai, patvir-

tinti Lietuvos Respublikos Vyrrausybes 2003 m lapkriiio 12 d nutarimu Nr 1407']o3,

ir Juridiniq asnrenq regisLro tvarkymo Lrisykles, patvirtintos tersingumo min stro2003 m gruodiio 19 c1 jsakymu Nr 307n8

3) luridiniq asmenL! leisnumas (Vl sk ). Sis skyrius aptana pnvai'q ir vieiqjq juridi-niq nsmenq telsnumo skrrtumus, nLrstato teisnumo ribojimo ir diskriminacijos clraLr

dimo taisykles ir rcguliuoja benclruosius lurid inio asmens veiklos licencrlavrmo prrn-

cipus Svarbu pabre.Zii, kad Cl( ri esmes pakeite licencijavimo taisykles itvirtindamaslicencijq nustatymo tik istatymuz 0, licencijos neterminuotumorrr ir licencijq iiclavimo tv.,rrl<os sl<ardrLrmo principus;

4) luridinio asmens o/ganal (VIl sl<.1. 5iame skyriule aprbreTiama juridinio asmens

organLl [unl(cijos ir kompetencila, struktara, sprendimq priemimo procedLlros irsprendimq uifiksavimo (protol<olavimo) taisykles, nurodytos juridinio asmens val

dymo organLl nariLl teises ir pareigos bei suregulruotos situacijos, kai juridinio as-

mens organas pcrienBia savo l<onrpelencijos ribas Papildomai iis skyrius pateikiajuridinio asmens dalyviq tarpusavio susitarimrl raiis ir tokiems susitarirn.rms kcliamus reikalavimus;

\ Juridiniq asorcntl pabaiga ir pertvatkynas (VIll sk ). Sis skyrius pagal apimtj yra

diclTiausias ii visq CK antrosios knygos lldalics skyriq. Tai gali buti paaiikinama

r0r Valstybes:inios 2001,Nr 55-1940 (sLr pakeltmars):03 Va stybds iin os 2003, Nr 107-4810 (su pakeitmars)i'g Va stybds ilnios 2003, Nr 121-5497 (su pakeit ma s):'' Prieb ls galiojant CK verklos Icencrlavrmo re ka avrmas buvo nLrsiatomas irek istatyrnLrose liektstatymu igyvendrnamuos uose te ses aktuose (VyriaLrsyb6s nLrlar muose ir pan ) CK nustalo befdrEjiprincipq alsr:vegant llar kad icencjavirnas tam lrkra apimimi r boja jurldin q asmenq ve klos la svQ rerkalav mas lam t kra verk ai turdt licencijq ga I bati nustatytas hk Istatyme, Pre6 ls !tir ()lnrrl CK licencilos buvo i6duodamos tanr,rfuolam lark! o cencijos turelolui arkani snLrstatylU vr,rk r)s salygLl pralesramos

)1.) 2t t

ClVlLlNl lllsl n rlniji dils Vll skyflus l!fldrnrrr ,r!r.rys karp.Nrl ncs rcises qhi(,[1,,

gulruojanlys Islrtymai Atitinkamai reil<illavjmus, taikomus akcinenrs bendrovems trtuZdarosioms al<cincms bendrovems, nustato Akciniq bendroviq jstatymasrrr', akinems

bendrijoms Ukiniq bendrilLl istatymas'?rT, indrvidualioms jmonenrs lndividualiqjmonrq jstatymas:r0, vieiosioms istaigoms Vie!qjq istaigq lstatymasrl'r tr panaiiat. 5rc

konkretus jstatymal nurodo kiekvienos teisines formos speciliSkumE ir tik tai formai

bIdingus bruo)us. Pavyzdiiui, konkreiias teisines formas reguliuojantys istatymai ke

I a rerkalavrmus padiarr juridiniam asmeniui ir jo struktorai (kapitalo dydzio ir strukt0

ros, dalyviq skaidiaus, organLl strukturos ir pan.), reikalavimus jo veiklos tikslui, jLrridi-

nio asmens teisiq ir pareigq apimiiai (pvz., juridrnis asmuo gali skolintis ii savo dalyviqrr nor. jurioinio lm.r-. p,rbrig, i it p,rn.t:i.ri.

TaiBi CK nustato bendrqsias visiems juridiniams asmenims taikomas normas. Tuo

larpu konkreiias teisrnes lormas rcguliuojantys jstatymai nustato specialiqsias nor

nras, taikomas tik tai teisinei fornrai. Clali kilti klausimas, kaip rerketq spresti CK

bendrqjq normq ir konkreiiuose istatynruose nustatytLl specialiqlq nornrr.l koliz 1as.

Vadovaulantis bendraisiais principais, specialioji nornra tun virienybg priei ben-

clrqjE Kita vertus, nercrkra pamiritr CK 1 3 straipsnio 2 dalies, sakandios, kad CK

turi virlenybg priei konkreiiuose istatymuose nustaLyLls spccialiqsrrs norm.rs, nc

bentCK daro iirmtj ir pirmumq teikia konkreiiam istatymui (CK 2 33 str 2 d.). Todel

konkreiias teisines lormas reguliuojantys lstatymar negali nustatyti prieiingrl taisyk

lrq, nei tos, kurios pateikiamos CK, ar riboti jq tarkymo, lisl<yrus atvejus, kar CK

aiikiat nurodo kitaip':r').

JuridiniLt asnrenq stcigimo, veiklos, valdynro, pabaigos ir kitus klausimus taip pat

reguliuoja specialus juridiniams asmenims skirti norminiai teises al(tai, taikomi visq

i'ormq Il<ro subjektams 5iuos aktus leidTia lvairios valstybes ir savivaldybiq rnslitu-

cr;os, jmones ir istaigos. Tai jau minetasis Juridiniq asmenq reg,istro istatymas, Imo-niq bankroto istalymas, lmoniq rcstruktarizavimo istatymas22, kiti istatym.ri ir 5!jais sLrsijq teises aktai Juridiniq asmenq veiklil reguliuoja rr subjcl<t11, kuric ncra

valstybes ar s.rvivaldybes instrtucijos, priimti teises aktai. Pavyzd:iui, 2004 m AB

'r Valstybes i nros 2000 Nr 64 l9l4 (sLr pakeli mais): I Valstybes :inios 2003 Nr 112 4990 (su pakeitlrnais)i':Valsiyb6s 2rnros 2003 Nr 112 4991 (su pakeitrmais)r'r Vaistybes iinios 2004 Nr 25 752 (s! pakeiT mais):':i Pvz Akc f iq bcndrov u istatymo (Valstybes 2 n os 2000 Nr 64'1S14 (s! veesnars pakertmas llpap ldymars) 73 slra !snio 5 daIs sako kad asrnuo, prldmQs sprendrmq likv duoh bendrove tLrr paskidi kviditorrr lslatyras atskra nen!rodo kad gal batr suclaryla Ikvdacne kornisija Ta6rau airoatveju tur balr vr(lovaulamasr bendrala CK 2108 strarpsno 3 dayle esania norma, kad gal b!tiskrnama kc.it;r; k!rdatoriq r sudaronra likvidacLne kom s lar:'ValslyL).:r ;ril)s 2001 Nr 3l 0121 (su pakeitmars)

214

Vilniaus vertybiniq popieriq hir2.r iileido Bendroviq valdymo kodeks;1. Jo rekonrcrr

duojama laikytis visoms bendrt.rvenrs, kuriq vertybiniais popieriars prekiaujanr.r r('gul iuojanrose rinkose:2'r.

Be to, juridiniai asmenys tu.i vadovautis tais ivairiL.l instituciJLl rr Zinybq iileistlis rror

miniais al(tais, kurie nors specialiar rr neregulruoja juridiniq asmenq klausimq, l,rt'i,runustato konkreaiai juridinio asmens vykdomai veiklai keliamus reikalavimus. I'rir' yr1

priskirtini nokes-iq teises aktai (pvz, Pelno mokestro lstatymasrzr, Nekilnoj.rrr ro jo

turto mokesaio jstatymasz", lvarrios raiies verl<lq rcguliuojantys istatlmJi ir jst.rtyrrrrl

igyvendinamicjr terscs aktar (kaip anlai BankLl istatymasrz5, farmacing veikl;1 rL1',rrlirro

jantis Farmacijos istatymas:26 ir kt ), su intelektine nuosavybe susijq terscs aklli {l'rcl.rr1Tenklq jstatynrasrr/ ir kt ) ir panaiiai. l'rie jurid niq asmcnq veiklq reguliuojanr'ir1 rror

minrLl tcises iahiniq taip pat priskirtino\ l.rptdutines 5uLrty5 (tJi jvririos clvii,rh.s,rrdaugiaiales clvigubo pajamq ir kapitalo apmokestinimo iivengimo, rnvcslit ijtl sl<.rlirrr

mo ir apsaugos bei kitos sutartys).

7.1.1 .1.2 Kili tiesioginiai teisds Saltiniai

Paproiiai. Nors pripaTistanras pirminiu teises ialtiniu, juridrniq asmenq vcil<los rr'1irr

liavinrui paprotys ii esmes netaikomas

Teismq precedenlai. Mrneta, kad Lictuvos AukSaiausiasis Teismas formuoj,r vir.rr0rl,1

bcndrosios kompetencijos teismq praktik.tr aiikinant ir taikant istatymus rr kilrrs l|'r.,r'.,aktus I Aukiaiausiolo Teismo bir-rletenyje paskelbtose nutartyse esanaius isl,rlyrrl lkitq teises aktq taikymo iiaril<inrmus privalo atsi2vclgti teismai, valstybet ir kito\ in.,tr

tucijos, taip paf kiti asmeny5, taikydami tuos paiius istatymus ir kitLts tcis(ls ,llit \ '"

Del juridiniq asmenq veiklos Lietuvos Aukidiausiasrs Teismas suformul.rvo, p.rvyz

d2iu i, tokias taisyl<les:

1) ncgalinra riboti dalyvio teises gaLrti informacijq apie juriclinro asmens v('il(1.) tr,'laikotarpiu, kai jis nebuvo juridinio asmcns dalyvis, nebent konkreciias ftrrnr.rs r,,

gulruojantys istatymai nustatytq krtaipr]i;

::': Pladrau :r : < http:!iu/ww.baitrc amxnatdicexchange coml)ndex phplicl=2069203>

'::rValstybes:nos 2001, Nr 110-3992 (su pakeiLimas):':i Valstybes irn os 2006, Nr 119'4549 (su pakeiiima s)

':5 Valstybes :rnlos 2004, Nr s4 1832 (su pakeiiimais)

"'Valslybes ;rnlos 2006, Nr 78 3056 (su pakeitrmais)r" Valstybes :rnios 2000. Nr 92-2844 (su pakeilrmais),r 2r Teismu istatymo 23 slrarpsnro 2 cjal| (Valsiybis i nios 2002, Nr 17 649 (su pakeilma s)

"xir,pvz, LAT CBS tersejq ko eg tos 2001 m rlgsejo5d nutarii cbJVirttv.uAB.Specdtlt|iiai , Nt 3K3 21512A02, kat 21 2 2 1

2t',

CVlLlNl ll 5 n,!l,.,li .rls Vll skyrius J!ridiri.ri rsrrirye ka p civlhnes teises s!l)j{,1.1

Pirminiai teis6s Saltiniai. Pirrriniais EB teises Saltiniais laikonros steigiamosios IlJ srr

tartys'7ra (toliau - EB sutartis). EB sutarties,l3-48 straipsniai reikalauja panaikinti vit'rr().valstybes nares asmenq ir imoniq stetgimosi Iaisves kitoje valstybeje nareje ribojirrrrr,,SteiBimasis suprantamas kaip ,,faktines komercines veiklos vykdymas per isteigtE l)uvr.lng kitoje valstybeje nareje neapibreTtq termina"'?rs. ls esmes EB sutarties 43 4tl str,rip\niai jtvlrtrna tokias pagrindines nuostatas:

1 ) turi bati panaikinti bendroviq, lkurtq pagal valstybes nares jstatymus ir trr in( irlEB registruot4 buveing, centrinQ administracr;q arba pagrindinq veiklos vyl<rlyrrrrvietE, steiBimosi kitos valstybes narcs teritorijoje larsves varZymai;

2) tLri buti uitikrinta bendrovrq, ikurtq pa8al valstybes nares istatymLrs ir lllllna]rlEB registruota buveinq, centring administracijE arba pagrindinq veiklos vyl.rlyrrr,vreta, teise kitos valstybes nares teritorijoje steigti atstovybes, filialus arb,r ,rntrirrr"(dukterines) jmones; ir

3) savarankiikai dirbantys irsmcnys turi teise pradeti ir vykdyti veikl4, st('iBli jnr()lliir jas valdytr tomis padiomis s4lygomis, kunas nustato tos valstybes n,rrcs, l.rrri{)j,steigiamasi, lstatymai savo pilieiiams/rb.

Tokios EB sutarties nuost.ltos sudare pagrind4 toliau derinti juridinrants.rsrrrcrrirr'taikomus teises aktus Buvo priimti antriniai EB terses al<tai, nustatantys .litj.r\,,r'llropietiikas" juridinrq asmenq tcisines formas ir suderinantys kai kuritios jnrorrrrl

teises klausrmus ES mastu.

Anlriniai teises Saltiniai. Antriniars teises !altiniais laikomi EB reglamentai (ji0 t.ril,rrrrrrvalstybese narese tiesioBiai), direktyvos (jq nuostatos turi brJti perkeliamos j v.rlstylrrrlnanq nacionalines teises aktus priimant atitinkamo lygio norminj aktq), sprcrrrlirrr.ri {jrItaikomi tik toms valstybems narems, kurioms yra adresuolami) ir kiti terscs.tkt.ri sv.Ibiausi antriniai su imoniq teise susijq EB teises Saltiniai yra reglamentai ir clrrr'l<tyvo,.

lsrgaliojus toliau nurodytiems tn ms reglamentams, suku rtos trys naujos eurtrpirrcr jrrr r

d inrq asmenq teisines formos (Europos ekonominiq tn[eresq grupe, Europos lx'rrrIr,v,ir Europos kooperatine bendrove)'rr.

1)1985 m Irepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.213Z85del ELrropos(l\{)ni,miniq interesLt grupiq (EEIC);

'z:a Konshtucinl Europos S4ungos (ES) pagrlndq sudaro Paryiraus sLrlariis (isteigianti Europos iIrltrir p ieno bendnjq (1951 m), 1957m Homos sltartys (istergiandios Europos ekonomine benct|lq (t lll)

rr Europos alomrnes energjos bendrilq), kuras papildd Suvestinis Europos aktas (1986 m ). Millil|, tr

to sutariis ddi ELrropos 54ungos (1992 m ), 1997 m Amsterdamo sutarts I 2OO0 m N cos sl]lllrtr'2004m pasiraSyta S!tartrs del Konstltucjos Europar tadrau ji neisigaiojo Jqpakete2OOTm rl r,.l:o13d Lsabonossutarts,r6daieskeiaaniiELrroposS4ungossutartiirEuroposBendrijossteiUlr,rsLrtart (Sutadls de Europos Si{unqos verklmo),r5 Case C,221l89, F y Secretary oi State otTrcnspart, ex p Factortame Ii991l,ECRt39055d Edwards V Europos S4ongos benclrovq ieise Vilnius: Eugrimas 2002 P 341?r7 Detalesnl 5 q irijq leisiniu tormq aprbrrd nrmE 21 7 6 poskyryle

2) sprend2iant del visuotinio dalyviq susrrinkimo organo sprendimq pripaZinimo neBJ-liojanaiais luo pagrindu, kad dalyviLri nebuvo tinkamai prancita apie susrnnkrmosuiaukim4, b[tina atsiTvelgti I tai, ar clalyvio dalyvavrmas susrrinkime rr balsavimassvarstomais klausimais galejo padaryti jtakA Binaijamq sprendimq priemimuirr0 ir krta

Kai kurios Lietuvos Aukldiausiojo Teismo suformuluotos talsykles tampa itin svarbios

ir yra inkorporuolamos i norminius teises aktus. Pavyzdiiui, Lietuvos AuksaiausiasisTeismas suformavo taisyklq, kad akcines bendroves ir uidarosios akcines bendrovesakcininkas negali balsuoti priimant sprendrmq dil akcinrnkq terses isigyti naujai iilei-dZiamq akcijq atiaukimo, jeigu teise jsigyti iias akcijas suteikiama jam p.:ciam ar su

juo susijusiam asmeniuirrr r til< velrau atitinkama nLrostata bLrvo perkelta i Akcinirlbendroviq istatymq (17 str. ,1 d.). Targr Lietuvos Aukiiiausiasis Teismas aktyviai prisi

deda prrc tcrscs pletojimo rr jstatymq spragq ialinimo.

Teis6s doktrina, Dar vienas svarbus teiscs 5altinrs sprendiiant jurid iniq asmenLl veiklosreguliavimo klausimus yra teises doktrina. Tenka apgailestauti, kad kol kas Lietuvosteises mokslininkq veikalai, susijg su jundiniais asmenimis, yra vienetiniai. Dabarvienas ii svarbiausiq doktrininiq veikalq taikant luridrniLl asmenq veikl4 reguliuo-jantias normas yra Lietuvos Respublikos crvrlinio kodekso komentaras (Antroji knyga. Asmenys)212. Zinoma, ncgalrma.rpsiriboti tik Lietuvos moksJininkLl darbais U7sicnlo valstybrLl mokslrnrnkai bendroviq teisq analizuoja jau ne vien4 deiimtmetj,todcl 1q darbai yra puikus naujq miniiq ir atsakymq j jvairius probleminius klausimus Saltinis?rr

7.1.1.2 Europos Bendrijos teises 5altiniar

Pastaraisiais metais EB jmoniq srities reguliavrmas jgauna vrs platesni masta, pereida-

mas nuo bendrqjq gairiq nustatymo iki konkretaus reguliavimo. Tarp pat drdeja EB teises

aktq svarba nacionaliniams Europos S4jungos valstybiq nariq istatynams - EB lmoniqteisq reguliuojantys reglamentai yra tiesiogiar taikomi valstybese narese, o EB direkty-vos jgyvendinamos perl<eliant jq nuostaLas j atitinkamus valstybes nares nacionalinesteises aktus Tolrau platiau nagrincjami su jmonemis susije EB teises ialtiniai.

""2t,pvz, LATCBStesdltt koegrjos2002m vasano5d nulartj c b LJAB..llamLsa v AB SeSA/nesSrvtnla", Nt.3K 7 76612A01, kal. 21 221 221

"' 2t , pvz , LAI CBS teisdlq ko egilos 2001 fr epos l d nutad! c b UAB .,8a/ltc t'utict secLtrilies v

AB,,Geonafta, Nt 3K7471120A1, kat 21 2 21 rr 2002 m brzeioi3d nutarlt c b /KKa,,NSEL 30indekso fonclas v. AE,,Ekranas, Nt. 3K3 45112AA2, kal 21 2 2.1:r':Lietuvos Respublkos cvrl n o kodekso komentaras Anko]l knyga Asmenys Vrlnus: Juslha,2002-t 2r puz Ferran E Company Law anci Corporale Finance Oxiord Oxiord iJniversrty Press 1999;LowryJ, DrgnamA Company Law Oxford: Oxford llnversity Press 2006i DneJ Company LawHampsh re Pagrave Law [/lasters, 1994i lMonks R A, lvl now N Corporate Governance 2* ed Boslon: Blackwcll PLrbishing 2000. ir kl

216 2t i

CIVILINE TEISI lJerrIol lrlE

lios vertes, apmokejimo pinig,iniais ar nepiniginiais inaiais, kapitalo paskirslynr)ir kitus principus;

3) l978 m spalio 9 d Treiioji Tarybos direktyva 7Bl8.5-5lEEB, pa8rista Sul,r'ti(,'54strarpsnro 3dalrmr, del akciniq bendroviq jungimo. Tredioji direl<tyvr nri\l,rlr)akciniq bendroviq rcorg,anizavimo prijungimo ir sujungimo b0dais princrptrs;

4) 1978 n liepos 25 d. Ketvirto1r Tarybos direktyva 7Bl660/EEB, grindiianr.t lrrropos ekonomines bendrijos steigimo sLrtarties 5,1 straipsnro 3 dalies g prrrl.trr,del tamtikrq tipLl bendroviq metrniq atskartomybiLl. Ketvirtoji direl<lyvit trttrorir,kad tam tikrLt iormq juridinio asmens metinq iinansine atskartomybg turi sr(l,rrylrbalansas, pe no (nuostolio) ataskaita ir ai!kinamasis raitas, renBiami paHJl (lir('l.ly

vos nuostatas Metine finansine atskaitomybe turi teisinBai atspindeti jmotrt's lrrrl.l,'ataskaitiniLr laikotarpiu ir b0ti vieiai atskleista;

5) 1982m gruodiio 17 d. Seitoji Tarybos direktyva 82lB91/EEB, pagrisln 5rt,rlir"'54 straipsnio

.l clalies g punktu, del akciniq bendrovirl skaidymo Seiloji rlircLtyv,r

nustato akcif irl bendroviq reorganizavimo skarclymo budu principus;

6) l983 m birZclio 13 d Scptintoji Tarybos dircl<tyvir B3/349/EEB, pJgrjsl.r 5lll.ties 54 straipsnro.l dalies g punktu, del konsoliduotos atskaitomybes 5('l)lirrloji(lrrel(tyva pateil<ia prielaiclas, kai bntina rengtr konsolrduotilsias Iinansincs,rl,rsl,,rit,r,,,tokiq ataskaitq rcngimo ir audito atlikinro principLrs;

7) 1984 m. balandZio 10 d. Aituntoji Tirrybos dircktyva B4/253/EEB, gtitttlTi,rnr'r

Europos ekonomines bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 daltcs g pttrrltr,clel asmenq, aLsakingq u: istatymLr nLrmatyto apskaitos dokumenttl aurlilo,rllil.irrr,q,patvirtinimo (panaikinta 2006 m geBLrZes 17 d. Europos Parlamento ir Lrrylxr'direktyva 2006/4.1/EB). Naujoji, kaip irankstesne, direktyva nurodo, k.rcl priv,rlrrnr,r

imoniq linansiniq .tskaitomybiLl auditE g.rli atlikti tik auclitoriai, ir nLrsLitlo jr1 l.v,rlifrkacijos, profesines kompetencijos, prrpaiinimo auditoriais ir kilus reil<,rl,rvttrrrr";

B) 2005 m spalio 26 d. Europos Parlamenb ir Tarybos direktyva 2005/i{,/l l} rl('lribotos atsakomybes bendroviq jungimqsi, per;enBianaiq vienos valslyl)(-is rilr,rs lr

nustato dviejq ar daugiau istatinl kapita 4 turindiq lrnoniq, kurios jsteigtos pag,rl v,rl.

tybes nares teisq rr kunq registruota buverne, centrine administracija ar p.tlltirtrlir!vcrslo vietar yra EB, reorg,anizavimui junginro br.rdu sr-r s4lyga, kad bent dvicnr ii lr,''rlungiandiq benclroviq tarkoma skirtrngq valstybiq narrq tcisc, l<eliamus reil<al,tvjtrrr',Visose valstybese narese ji turejo bLrti igyvendinta iki 2007 m. BruociZio I 5 rlir,ru r.';

9) 1989 m. gruodTio 2 I c1. Vienuoliktoji laryhos direktyva B9/666/EEts clei .rlsl.['idimo reikalavimq filialams, jsteiBticms valstybcsc narese tarn tikrq tiptl bentlrovirl,kurioms taikomi kilos valstybes lslatymai Vienuol ktoji dircktyva nusLato jllIi(liD!,asnrens filralo duonrenrl (adreso, veiklos srities, registro, l<uriame kauptamt duonrcnys apic lilial4, filialu i turinaiq teise alstovauti organrl, pirmines bendroves duorrrt,

rrl .r lt , \ic:',.-rt.\1, idir ', p :rr ipu.:

Vll sky us l!ridinlii isni. rys k,rip c vl nes teises subi( kl.,

2) 2001 m. spalio B d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 del Europos ben-droves (SE) statuto;

3) 2001 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 ddl Europos koo-peratincs bendroves (5CE) statuto

Dabar taip pat svarstomas reglamento del Europos uidarosios akcines bendroves su

kUrimo projektas.

Be to, juridiniq asmenq veiklai svarbas tokie reglamentai:

1 ) 2002 m liepos 1 9 d Eu ropos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002del tarptautiniq apskaitos standartq taikymo. 5io reglamento tikslas suvienodrntijmoniq finansines atskaitornybes rengimo ir skelbimo principus;

2) 2003 m. rugsejo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725l2003, priimantis tamtikrus tarptautrnius apskaitos standartus pagal Europos Parlarnento ir Tarybos rcg,la-

mentq (EB) Nr. I606/2002. 5iuo reglamentu pflimtr tarptautinrar apskaitos standar-

tai (,,TAS").

lmoniq srities nacionalines teises aktai daugiausiai derinami prrimant direktyvas, ku-rras valstybcs nares tufl jgyvcndrnti perkeldamos jq nuostatas j norminius nacionalines teises aktus (pvz., lstatymus, Vyriausybes nutarimus). Pagrindines jmoniLl teiscs

drrektyvos yra:

I ) 1968 m kovo 9 d. Prrmojr Tarybos direklyva 68/151/EEB del apsaugos pricmoniq, kuriq valstyb€s nares, siekdamos suvienodrnti tokias apsauBos priemones visoje Bendrijoje, rcikalauja ii Suta'1ies 58 straipsnio antro]e pastrarpole apibrettq ben

droviq, jLl nari{.1 ir l(itrl intcrcsq apsaugai, kcxrrdinavimo Pirmoji direktyva nustatovieio tam til<ros bendroviq informacijos atskleidimo reikalavinrq. Vieiar turi batipaskelbta arba priernnma tokia informacija kaip juridinio asmcns istatai ir jLt pakei-

timai, bendrov€s finansine atskaitomybe, rnformacija apie juridrnio .srnens prie

Tiaros ar valdymo organo narius, jq paskyrimE ar atiaukrma, jmones likvrdavimo,rcorganiz;rvimo procedIros pradejimq ar baigimq ir pana!iar. 5ie duomenys turr

bati kaupiami ir sauBomi valstybis nares igaliotame registrei

2) 1976 m gruodTio 13 d Antroji Tarybos d icktyva 77 /911EEB del apsaugos prie-moniq, kuriq valstybes nares, siekdamos tokias priemones suvienodinti, rcikalau-ja i6 Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje aprbre2tq akcrniq bendroviq, ;qnariq ir kitq interesq apsauBai, bendroves steigiant, palaikant ir keiaiant jq kapita-lq, koordinavimo Antroji direktyva nustato akciniq bendroviq kaprtalo fornravi-mo, sudeties ir pakeitimLl reikalavimus. Dircktyva sako, kad juridinio.rsnrens jsta-

tuose visada turi buti nurodomas juridinio asmcns pavadinimas, forma, tikslai,jstatinio rr pasiraiyto kapitalo dydis, juriclinio asnrens veiklos laikotarpis ir kita.Dircktyva nustato juridinio asmens kapitakr formavimo, sudeties, akcijq nomina

218 2l()

ClVlLlNI T[ S ]n!rln)ri ( Jl s

10) 19f19 m.gruodiro2l d Dvyliktoji bendroviq Lciscs Tarybos direl<tyva 89/66ZEEBdel vien.rnariq uZdarqjtl akciniu bcnclrovirl. Ji, pavyzdZiui, nust.lto, kad u2.larqjqakciniq bcndroviq akcijas turintis vicnas asmuo jgyvendina visuotinio akcininl<qsusirrnkimo lunkcijas, ir regulruoja kitus l<lausinus;

11) 200,1 nr balandTio 21 d Europos Parlamento ir Tarybos direl<tyva 2O01l25lEBdel jnr,rrirr perenrt.to p"'iultrnu. Si ni."ktrt.' 'tu.l,rto \ iotJm .iult r.,rr i.ig,,ti,rr,.nes iileistLrs vertybilrius 1-ropicrius, kuriais prekiaujanta rcguliuoj.rmose rinkosc, ke-liamus rcikalavinrus. Valstybes nares privalelo ii4 direktyv4 perkciti i nacion.rlinesterses al<tus iki 2006 m gegu2es 20 dienos

12) 2OA7 m. liepos 11d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB delnaudojimosi tarn tikromis akcininkq teisemis bcndrovese, kuriq akcijos jtraukk)s j

prekybq regulruolamoje rinkojc ii drreltyva rurr buti l)crLeltr j ES valstybiq nariqjstatymus ne veliau karp iki 2009 m rugpjIiio 3 dienos.

Taip pat buvo parcngtos Penktojidirektyva (dcl juridinio asmens struktLrros), Devirrtojidirektyva (del jmoniq jungrniq) ir Keturioliktoji dircktyva (clej buveines pcrkelinro,perZengiandio vienos valstybes lbas), taaiau ddl valstybiq nariq nesut.rrimo jos ncpri-imtos. Svarbi yra ir 2001 m spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, kuri papildoEuropos bendroves istatus del darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus ir nustatodarbuotojq dalyvavinro Europos bendrovei priimant sprendimus tvarkE:'rD. Visos 1var,dytos direktyvos, iiskyrus 2007 m. liepos ll d. drreklyvit 2007136/EB, yra perkeltos j

atitinkamus Lietuvos nacionalines tcises aktLr5.

Tolesnes jmoniq teises srities nacionalines teises itktq derinimo l(ryptys yra nLrro

dytos 2003 rr. geguies 21 d EB Komisijos parengtamc lmoniLl valdymo veiksmqp la n e2

r'r.

Europos Tersrnglur]o Teismo (angl European Couft of Justice) rr Pirmosios instancitosteismo (angi. CoLtrt of First lnstalrce) bylos.

Europos Teisingumo Teismas (ECj) tr Pirmosios instancijos tetsmas (CFl) nJgflnela ivai-rius juridiniq asmenq veiklos klausinrus, l<aip antai isisteigimo laisves ribojimai, dirck-tyvq neperke imas j valstybrq nariq nacionalines teises aktus, galimas nacionalinesteises aktll priegtaravimas EB teises ialtiniams ir kita. ECI ir CFI vaidina reikimrngEvaidnreni fo.muojant vienodE EB teises taikymo ir nacronaliniq jstatymq vienodininrcl

ad P a6 au :r 7 6 poskyryje

'z''e 2t 2AA3 fi\ qegu:es 21 d Komisijos komun katas Taryba rr ELrropos partamentu de lrnonrq ter-ses modL.nrrravinio rr rflofru valdymo stprinrmo Europos Sal!ngole JucJel mo Iprekt panas, CO[,4(2003) 284

220

Vll skvrius l!ridiniii ,r!,r(riy\k.p.v ines teises sLrlrj,lilL,

praktikq. I ECI ir CFI priimtus sprcn(limus batina atsiTvelgti sprcndZiant bylas naci()r,rlinese gindus nagrinejandiose rnstitucijose.

7.1 .2 Juridinio asmens sEvoka

Kartu su lizrniars asnrer'rimis civilinejc apyvartoje dalyvauja ir juridiniai r'nr, rrys

specialas tam tikrq specifiniq poiynriq turintys susivienijimai, kurie yr.r slcigi,rrrrr rr

baigiia savo veiklq tam tikra nLrstatyta tvarka. Juridinio asmens instituto atsrr.r(lillr,t l('

nre lygrar tokios paaios prie:astys l<arp ir teises raidil: sudetingesne socralinLi vrsr r )r r r,nes sandara ir sparti rlkiniq komercinrq santykiq pletra Tam tikru imonijos ('v()lir r( ii( r.,

etapu eme nebepakal(ti civilineje apyvartoje dalyvaujantiq fiziniq asmenq.

Pirnrq kartq ideja pr.rplesti civilines teises subjektq rat4 itraL{kiant Znronrq su:iv r,.rr ijir r l lir bcndruomenes kilo dar romcnrl tcisc1c. TatiaLr juridinio asnrcns sqvoka ronra'nrJ l('i.,r,l

nebu\,o Trnonra romcnq tcisrnrnkai netyflncjo juridinioasmcnskaipsubjoklo'r" VirIrramTiais juridinio asmens suvokimLri vis dar didelg ltakE dard romenq tc.istrs r|11rrro,,

glosatoriai ir postBlosatoriai apsiribojo antikos tekstq konrentavinru. TorJc,l ri csrrrr", Irl.

Naujaisiars amiiais juridrnro asmcns katcgorija jgavo didesng praklinq (ril(irrr(,' sl.rillr,,technologijq ir ekonomikos iuolis XIX a vicluryje XIX a. pabaigoje srrlt.ikri irrrlrrrl.,,l

analizuoti juridrnrus asmenis - iil<ilo tokie m.lstytojai kaip Savigny, lhcring.rs, (,ir'rl.r, rr

kiti. XX a. pasiiymcjo vcrslo globalizacija, vrsuomenes integracrja larplilLrlini(l nr,r\lr,naujq infonlraciniq technoloBijq atsiradimu ir kita Sudetinsesni ir globalini nr,r\t,l il,llrnantys Ikiniai konrerciniai santykiai sLrponavo dar didesnq juridinio .rsrrrIrrs rn',trtutr,

Ital<E Jufldrnrs asmuo tapo vicna ri pagflndiniq pricmoniq dalyvauti civrlirirjr,.rpyv.rrt()je nacionaliniu ir tarptautiniLr mastu Del to Serokai pacli(lejo ir norminio r('lluli.rvirr,apimtis pradeti leisti teises aktai, detaliai reguliuojantys juridiniq asmenq vt'ilil,1"

Per vis4 juridinio asmens instituto naSrinejimo istorijA buvo sukurtos kelios jLrrirlrrrr,,

asmens teorjos. l'agal tai, k4 apima juridinio asmens s4vol(a, iras tcorijrs g.rlirrr,r .,rr

skrrstvti I dvi grupes: teorijas, neigiantias atskiro juridinio asmens sLrbjekliikrnr,t t

riniio asnrens buvim;1, ir teorijas, pripa:istaniias jLrridinj asmenj l<aip atsl<ir.1 r rvrlrrrr",

teises subjel<t4.

Pirmajai grupei priklauso Savigny iipletota fikctos teorija,l<uri teige, kad tikr.rs rr vrr.

nrntelrs tc ses subjektas galr bIti t]k Zmogus Atskrri Zmoniq susrvienijimai g,rli lrrrrr

pripaZistami savarankiikais teises subjektais, ta('iau tai yra dirbtiniai dariniai tcisirlf

"! CyBopoB H C 06 lop,rAr4.1ecKr.x n uax no2ir fpaxqaHcKoe npaBo I 1 / nlE pe! A n

p'iMcKoMy fpaBy tulocKBa: Craryr 2oo0

Cepre,^Ba l\4ocKBa npocfeKr l9gB P 1T5

2) I

C VIL lNl I l\ n ,.1,,,1 ,h is

konsultJVimas, in{ormavinras ir jq dalyvavrmas juriclinio asmens valdyme ir kit,rlnstitucine luridinio asmens konccpcija vyrauja Vokictijoje, Japonijojt' ir kitos|valstybese

Nors Lietuvoje rera BrieZto atskyrimo, kuri koncepcija turi pirmum4, labiau linl<st.rrrr.r

pre i'r\lrlu( tno. luridini, ' r.rren. L, 'nr .p, ijo'.

['ripaZistama, kad dabar juridinio asmens instituto at]iekamo5 tokios funl<crjos' ':

11 kolektyvinitl inleresq clerinimas - ltuidinio asmens institLrtas org.rnizuojil ir stll tlturizuoja jvairius juridinio asmens dalyviq intercsus ir translormuo;,r jLr,,\ JVrr'r,ljurrcl inio asrnens til<slq;

)) ltitl sujungintas ;uriclrnis asmuo, o ypaa tam tikros jo iornros (pvz, ,rLr irr, ,.

bendroves ir uldarosios akcines bendroves, ir kt.) suleikia galimvbq sujUnltli jv.rir(J

asmenq kapitalq ilgalarker veiklai. Be didclcs kapitalo koncentracrlos nur.r jrrr.rrr,,

ma loki.r plaL;rus rn.rslo Lrkine komercrne veikla;

3) ikincs komercines rizikos ribojimas lam til<ros tcisincs juridinio asntons Irrrrrr,,,leidTia suma)ini d.rlyviq dalyvavimo civilineje apyvartole rizikq iki jnaio, Irrrl rl,r

lyvis pcrduoda ar tLrri 1lerdLroti juridiniam asmeniui, sumosrir-

Juridiniq asmcnq tcorijq skirtingunras ir funl<cijq jvarrovc suponuoja vic.rro jLrrirlirr oasmcns apibre)imo nebuvima Teises ltterataroje galima rasti daug juridinio .rsrrr.rr,,

definicijq. Pavyzdliui, juridinis asmuo - tar lizinio asmens ar jq grupcs turtiniL1 irrtlrlsq personifikaciJos prcmonc.rrl. Juridinis asmuo tai realt butybe, bIfis, org,rnrz,rr r1,r

ar darinys, kuris egzistuoja atskiraidel mokestinrq likslqrr5. Inrone asnlrnLl \u\rvr{ nr

lin.ras ar asociacija konrercinei ar pramoninei veiklai vykclytir'(' Calrnta k,rllx ti ,r1rr,,

juridini asmenl, kai lam tikras turtas yra atskirtas nuo jo savtninkq turto k)l<iLr l)LIl ,

kad yra suiornruojamas teisinis, veiklos ir proccsinis subjektiikumas,o/.

CK 2 33 strripsnis apibrilia juridini asmenj kaip pavadu) nq turiniiA ilt,tre. i,t,rtt:.t ,rr

or]at)izacijl, kuri gali savovardu iByti trturili leises bei pareigas, bA ieikovl , ,tt\rl,, ,

ve leisme Ceriausrai !i sEvoka atsiskJeidTia nagrinejant juridrnio asnten\ ln,2ynIr\

"r'fpaxtarcKoe npaBo q 1 / noA pe! A n Cepre€Ba [4ocKsa f]pocfeKr, 1998 P ltGr'r3 Atsakomybes fiboj rno pflncrpas nera absolutLs CK 2 50 stra psnyje n,Jrodytu atveju neribotir lL r

drl]io asmefs clalyvlq atsakomybe ga l k tr net r tuo atveju ka lur drir s asmLro yra r botos alsakr) rV

bes (plad au 21 7 4 paskyty)e):ii Crv rne teise vadovd s,/ ats red V Staskonrs Kaunas Vij!sia, 1997 P 139rr' B ack s Law Dlctionary 6i' ed St Paul, I\.4rnn : Wesi Pub ish ng Oo , 1990 P 368r!'Ten pal P 192

'"' Werlaulf E EC Company Law Gylling Narayana Press, 1993 P 13

V l skynus jLrrdrnrar .\ n(,rys li t) c v inas te scs subt( ,t ,,

iikcija RealLrs lcisiniq santykiq subjckt.r yra l(onkretus iizintai asmenys, kuric panau

doja juridinio asmens kateliorija savo (il(sl.rms pasiekti. A. Brinco (Brinz) personiii

kuoto likslo teorija neigc realaus subjel<to, turtnaio juridinio asmcns savybes, eBZista-

vima KadanBi jLrridlnio asmens til(slas yra tik iurto valdymas, tai ir pats luridinis asrrrucr

yra ne l(as kita, kaip toks personifikuotas til<slas.

Antrosios grupes teonjos Brilldliamos terginiu, l<ad IUridinis asmuo yra realus, o ne

iigalvotas subjel(tas. iia pirnrtausia paminetina Cicrl<e organirre teorija. Jis priskyre

luridinianr asmeniui Tmogaus savybes, sLivok(lanras ji kaifr tanr tikrE jungtinj asmeni,

socialiri.rrBaniznr4, l<uris negali lluti tapatinanras 5u savo da yviais fizini.ris asmcnt

mis lipletojus realybes tcorijq, ilvengta juridLnio asmens tapalinimo su biologiniu

organiznru, laiiau pritarta Cierl<c, l<ad juridinis asntuo yta realus specLIi]Tis civilini!l

teisinrq santykiLl subjcl(tas.

Atskirai panrinotjna ir lheringo teorija, ncigi.tnti juridinio ismcns cgzistavim4 Kadan

gi teisc yra istatym.r s ginanrq interesq sistenla, istatynlq lcidejas suteikia istatynrLl

apsau84 konl<rec'ioms Znron tl grupenrs ir tai leid2ia iiems dalyvauti cir.'ilineje apyvar-

lo]c l(aip vienanl asmeniui. Taaiau tai ncreiikia, kad sLtkuri.rmas naujas teises subiel<

tas Sitaip lheringas sujungi juridinio asntens ftktyvaus ellzist.lvirllo l<ontepcij l srr 1,,ri-

llaiinimu lq .rsmenLl Srupiq, kLrrios slypi uU juridtnio asmen5.

Skirtingos nc til( juridinio itsi.Ircns teorijos Pallal tai, l(ieno interesus lurrdinis asmucr

tLrretq tenkinti, skiriasi ir juridinio asmens koncepcijos:

l) inslfttn)enrine iLrridinio asmens konccpcijit, p.rga kuriq juridinis asnruo yra

suprintanras kaip prier.one siekti nauclos al<crninkams Akcijtl vertes mal<sittriz;r

virnas yra pagr ndine visq juridinio asnrens orgarttl (valdymo ir prie;iuros) itrnkci-ja InslrLrmentini l<oncepcija pagrjsta tokiais principais k.iip flJ viena akcija (lalis,pajus) vienas balsas, fli) neribota d.rlyviq (a<cininkrl, pajinlnktl, narrLl) tei\e i

iniormacija, fili) rniiqiq dalyviq (a<cininl<q, pajininkq, nariq) prktn.rud)iavimlsir panaiiai. lnstrumentini koncepcija vyrauia JAV ir kitose anglosaksq leisines

sistcnnos valstybesc;

2) hsllt./cine juridinio asmcns koncepcija, pagirl kuriq juriclitris asmuo supr.rnta-

mas karp nepril<l.rusonras ekonominis vienelas; lvairq intcrcsq Luretojq (akcinin

kq, valdymo ir pric.Ziaros organq, darbuotolq, krerlitoriq, vartotojq ir panaiiai)

sEjunga, siekianti juriclinio asmens vcil<los tgstinumo Savo veil<loje imonc turi

slekti jvairiq.rsmenq interesq pusiausvyros, netcikdatna ptrnrrtmt, ni vicnJiBrupci. InslitLr. ini konccpcija jgyvendinama per 1ol<ias nuostJtas, l<aip lil reikalavi

mas, katl jLrriclinio nsmens organai veil<tq ne clalyvitl, o bendrover nterc5,ris, {i//da yvio (akcininko, n.rrio, pajifinko) atsal<orrybe ui juridinic.r asmc-ns Prievo es,

l<uriq l)nstnrasis n,^g3li vykdyti del nesqTiningq da yvio veiksmq, (ild darbuotojtl

2)) 2) |

ClvlLlNE TElsI Bcndroii da is

7.1 .3 iuridinio asmens poiymiai

Juridini asmenj apibadina jo poiymiai, leidTiantys atskirti ji nuo kitLl dariniq. Juridiniqasmenq poZymiai gali blti skirstomi jpirminius ir iSvestinius. Pirminiai poiymiai api-

b[dina juridini asmenj, o iSvestiniai poZymiai detalizuoja ir papildo pirmuosius.

7.1 .3.1 Ptrminiai poZymiai

Pirminiai poZymiai tai tokios vidines juridinio asmens savybes, kai kiekviena yra

batina, o visos kartu - pakankamos, kad susivienijimas butq laikomas juridiniu asme

niu - civilines teises subjektu'43.

Daugelis juridiniq asmenq Lietuvos Respublikoje yra registruojami luridiniq asmenq

registre. Tokia registracija legalizuoja juridini asmeni ir leidZia jam vykdyti Ikin9 ko-

mercing veikl4. Tadiau registracija yra privaloma ne tik juridiniams asmenims. Pavyz

d7iui, juridiniq asmenq filialai ir atstovybes, neturintys juridinio asmens teisit.l, taip

pat turi btti registruojami Juridiniq asmenq registre. Be to, yra juridiniq asmenq, kurie

igyja juridinio asmens Leises nuo tam tikrq salygq lvykdymo, o ne nuo jq re8istravimo

momento (pvz., profesines sqjungos). Vadinasi, registracija nera juridini asmenj api-

b0dinantis poZymis. Todel yra i5skiriami trys pirminiai poZymiai:kiekvienas yra buti-nas, o visi kaftu pakankami, kad susivienijimas br-rtq larkomas juridiniu asmeniu.

Toliau apib0dinamas kiekvienas poZym is.

Organizacinis vientisumas. Paprastai juridinis asmuo susideda i5 dalyviq susirinkimo,jvairiq valdymo ir prie:iIros organq, departamentq, padaliniq, skyriq ir panaSiai Cha-

otiika tokiq orsanLi organizacija neleistrljuridiniam asmeniui tinkamai lunkcionuoti ir

2'3 fpaxgaHcKoe flpa8o q, I / noa pea A 11 CepreeBa MocKBa:

224

npocneKT, 1998 P 117

225

Vll skyrius Juridiniai asmenys kaip crv lines teises subiekl,rl

siekti savo tikslq. Organizacinis juridinio asmens vientisumas kaip tik pasireiikia tam

tikra juridinio asmens organLl (vienasmeniq ar kolegialiq) hierarchija ir pavaldunrrr

vienas kitam, aiikiu tokiq organq santykiq reglamentavimu ir sujungimu j vienq visrr

mq. Organizacinis vientisumas sujungia visus juridinio asmens organus i aiSkiE slnrk-

tlrq, leidZia nustatyti kiekvieno organo kompetencijos sriti ir ribas. Visi juridinio.ts.mens padaliniai veikia ne savo, o luridinio asmens vardu. Organizacinis vientrsunr.rs

leid2ia ivairius juridinio asmens dalyviq interesus sujunsli i viena visuma ir transft)r'

muoti juos I bendr4 juridinio asmens tiksl4.

Organizacinis juridinio asmens vientisumas nustatytas konkredias teisines formas rc

guliuolandiuose teises aktuose rr juridinio asmens steigimo dokumentuose, kuriuosr,

konkrediai nurodomi juridinio asmens organai ir jq tarpusavio s4veika.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas. Civilinis teisnumas - tai galejimas tureti konkrct'i,rs

civiliniLl istatymLl nurodytas ar jq nedraudTiamas teises ir pareigas, o civilinis veil<srrrr

mas - tai galejimas savo veiksmais jgyvendinti tokias teises ir prisiimti bei vykrlylipareigas. Juridinis asmuo teisnum4 ir veiksnum4 lgyja vienu metu, todel kalbanl apicjuridinius asmenis veiksnumo kategorija nevartojama']ie.

Civilinis procesinis leisnumas ir veiksnumas. Civilin is procesinis teisnumas - tai gali

Jimas igyti konkredias civilinro proceso istalymq nustalytas civilines procesincs lt'isos

ir pareigas, o civilinis procesinis veiksnumas - tar galejimas savo veiksmais lgyvcrrrlirrti tokias procesines teises ir vykdyti pareigas. Juridinio asmens civiliri procesini l(,ir,

numq ir veiksnumq reglamentuoja CPK'7so 38, 55 rr kiti straipsniai.

7.1.3.2 lSvestiniai poZymiai

livestiniais juridinio asmens poiymiais laikoma juridinio asnrens pavadinimas ir lur

tas. Isvestiniai poiymiai papildo pirminius juridrnio asmens poiymius, tadiau, sl(irlirlgai nei pirminiai, jie nera batini, kad susivienijimas batLt laikomas juridiniu asnr('Iitl.

Pavadinimas. Juridinio asmens pavadinimas leidZia identi{ikuoti juridini asmenj ir ilskirti ji i5 kitq juridiniq asmenq"r. Pavadinimo turejima lemia organizacinis jurirlinioasmens vientisumas. Juridinio asmens orSanai veikia ne savo, o juridinio asmcns v,Idu, tod6l jLt atstovaujamas juridinis asmuo privalo tureti pavadinima'?s'?.

,ls Pladiau :r 7.2 poskyty)e

':50 Valstybes:in os 20A2, Nt 42 (su pakertrmais)

':5 Taip pat:r 7-1 5 skirsnl

'?s': Lietuvos RespLrblikos civilinlo kodekso kornentaras Antroji knyga Asmenys Vilnius: Juslllln,2c,c,2 P 95

ClVlllNE T[]SL: llendroii !EI!:

Turtas. Organizacinis juridinio asmens vrenLisumas batinas sujungiant daugeli asme-

nq lvienE kolektyvini darini, o atsl<iras juridinio asmens turtas sukuria materialinq

tokio darin io veiklos bazg. Bet kokia 0kine komercine veikla negalima be materialiniq

iStekliq: jrengimq, patalpLt, darbo priemoniq ir pinigq. Toks materialiniq iitekliLl su-

jungimas j vien4 kompleks4 ir jo atskirumas nuo kitiems asmenims priklausandiq kom-

pleksq ir sudaro turto atsl(irumo poZymio esmg)5r.

Juridinis asmuo gali valdytr turt4 dvejopu badu:

l) nuosavybes teise 5itaip valdomas juridinio asmens daiyviLl perduotas turtas (kai

dalyviar neiilaiko nuosavybes teisiLl i perduotus inaius) i. paties juridinio asmens

uidirbtas ar sukurtas turtas; ir

2) patike'rmo teise Sitaip valdomas dalyviq (valstybds ir savivaldybes) juridiniam

asmeniui (valstybes ir savivaldybes imonems) perduotas turtas, l<ai dalyvrar Iilaikojo nuosavybes teisq

Bet kuriuo nurodytu atveju ju rid inio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo jo dalyviq

ar kilq asmenq turto ir tai suponuoja turto atskirumE.

7.1.4 .luridiniq asmenq r[iysMokslines klasifikacijos svarba pasireiikia Ziniq apie tyrinejamq objekt4 sisteminrmu,

be kurio nera lmanomas nei tolesnrs paiinimas, nei prakttnis tokiq 2iniq taikymas. Ta-

tiau atitinkamq iin iq sistemq galima sukurti tik vadovaujantis tinkamai parinktais klasi-

fikavimo kriterijais, kurie gali atskleisti esmines naglrtnejamo objekto savybes ir tarpusa

vio ryiius"' Juridinis asmuo yra sudetinga teisine kategorijar5'. Juridiniai asmeny5 yra

jvairiq formq ir kiekviena pasiZymi tik jai b0dinga specifika. O kuo didesnr jvairiq teisi-

niq formq skirtumai, tuo daugiau galinra rasti juridiniLl asmenLl klasifikavimo (skyrimo i

ruiis) krirerijq. Tadiau dia toliau apsiribojama tik svarbiausiais klasifikavimo kriterijars,

leidTiandiais atskleisti juridiniq asmenq instituto skirlingumq ir kompleksiikum4.

Veiklos tikslas. AtsrZvelgiant i veiklos tikslq, skiriami:

l) vieiieyr juridiniai asmenls - tar valstybes ar savivaldybes, jLl instrtucijq arba kitLl

asmenq, nesiekiandiq sau naudos, isteigtijuridinrai asmenys, kuriLltikslas tenkintr

vie!uosius in[eresus; ir

2) privatis juridiniai asmenys - tai juridintai asmenys, kuriq tikslas yra tenkrntiprivaaius interesus.

2s3 TpaxaarrcKoe npaBo I 1 / noA pe! A n CepreeBa MocKBa:

':5! Ten pat P 138:ss Plaiiau :r 7 1 2 skrrsnyie

226

npocneKr, 1998 P 118

227

Vll skyrius Juridin ai .snx, rys ka p civ rncs teisas subj{'l\i,,

Vieiieji juridiniai asmenys yra steigiami nesiekianiiq sau naudos steigejq. Naudatai, (i) kas naudinga, vertinga, peininga; (ii) geroye,labasi (lr) teigiamas, palankus n,zultatas; (iv) turtasz56. Todel nauda ituo atveju turetq batt suprantama kaip maturi,rli(piniginio ar turtinio pobldiro). Tad steigejas ar dalyvis ii vieSojo juridinio asnrt,rrsveiklos negali gauti pelno ar turto dalies, o Iikvidavimo atveju jam yra grqZinanrir tihprie5 tampant dalyviu juridiniam asmeniui perduoto jnaio dyd2io suma (iiimtis rl,rroma tik dalyviams - valstybei ir savivaldybems).

Vie6asis interesas yra sudetinga, apibreZtumo s[ol<ojanti teisine kategorija. Teisds,rkl,rrven8ia pateikti tiksliq vieSojo intereso definicijq, nes a prlo, negalima sudaryti gt'r.io,

sudarandro vie5qji interes;1, sqraio Tam tikras geris laikytinas vieiuoju intercsu ,rr nt,,sprendirama ad hoc, vertinant visas aplinkybes. 15 esmes vielasjs interesas lurclrl l)utisuprantamas kaip valstybes pripazintas rr teises ginamas vtsuomenes intercslsr,/, rr

visuomenes interesas (angl. public interest) yra tai, kuo visuomene, drdiioji jos rl,rliryra suinteresuota turtiniu atZvilgiu, arba fai, del ko daromas poveikis jos l(lisi' rs itkyla atsakomybe']5s. Todel vieiqjq juridiniq asmenq tikslas yra tenkinti visos visrrrrrrrlnes ar bent drdiiosios jos dalies interesus.

Privatus interesas apima privaaiLl poreikiq tenkinimq. Privatiq poreikiq priciprir'(,ryra visuomenes poreikiair5e. Visuomenes poreikiai skirti tarnauti bendrai tautos ll(,tovei, o privatts materialus poreikiai - rndividuiz60 ar sqlygr6kai maZai tokrq irrrlivirlrlgrupei (pvz., juridinio asmens dalyviams, valdymo organams ir kt.). Todel lrriv,r('irlasmenq tikslas yra matenalios naudos sukarimas juridinio asmens dalyviants, v,rklymo organams ar kitoms glaudZiai susrjusioms interesq grupems.

':56 Dabartinis lietuvrq kabos:odynas. Viln us: Mokslo rencklopedijq leidybos institutas,2000 t)411,

':s7 Konstitucif o Teismo 1997 m gegu2ds 6 d nLltarimas

'?s3 Blacks Law Dictionary 8hed St Paul Minn West Publishing Co , 2O04 p 1266 Europos tot!r)gumo Tersmo praktikoje visuomer]es nteresq samprata apima benitokias sfihs: vieSoj tvarka vt,t/irmenes salrgumas ir sveikata; tvarkos visuomenele pa aikymas socaiinds poihkos ttkslai; poljktLtitl/gav6jq apsauga; vartotojq apsaugai darbLrotojq apsauga, lskatant socalinQ apsairgq, gyvLl{rq ltr,r,,ve, socialines apsaLrgos sistemos iinansines pustausvyros apsauga sukdiavimo prevenctla; rj(riirl)iningos konkurencjos prevenclja; aplinkos ir miesto apllnkos apsauga, iskaitanl miestq ir lor tr)rlJllplanav mq; kreditoriq apsauga; t nkamo 1e singumo admin stravtmo apsaLtga; keltq ers to sauql Ilt,rnte ekt nds nuosavybds apsauga; kultiros polltrkos t kslai, iskaitant ZodZio larsvds apsaug.l, yl) ijsocialines, kuliilrines, relig nes ir filosofines vrs!omenes vertybes, poreikis u:tknntr aukiiE 5vi{rt Irrlygl, spaudos ivairoves Lr:tlkrinrmas ir nacionaltnes kalbos rdmimas; naclona inio istorinto tr mo|llrtr)paveldo iSsaugojirnasi vetennanios politika (p ad au : <hftp:llcuria eurcpa eu>)25e Visuomenes porerkar LaL visos visuomenes arlos dales interesat, kunuos valstybe, vykdydA t/lsavo funkcrjas, yra konstilLrct6kai ipareigota u:tikrinti ir tenkrnh P a6 au ir Lretuvos Respublikos KoIst tucinio Teismo 2003 m kovo 4d nutanmq byloje Nr 27101 5/02-01/03

'lb! Lieiuvos Respublikos Konsttuclnio Teismo 1999m spaio6d nuLarimas

CIV LlNt Tl l5l nwl()lr dahs

PabreZtina, kad veiklos tikslas yra pagrirrdinis juridiniq asmenq l<lasifikavimo kriterijus. Daugeliu atveju CK nustato skiftingE privahems ir veiiesrenrs juridiniams asnreninrs

taikomq regulravimq'/6r.

Dalyviq atsakomybd. Pagal dalyviq crvilines atsakomybes apimti Bali buti skiriamineribotos civilines atsakomybes juricliniai asmenys (individualios jmones ir Ikinesbendrijos) ir ribotos civilines atsakontybes juridiniai asmenys (visos kitos teisines lor-mos) Neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens dalyvis atsako u7 juridinioasmens prievoles visu savo turtu (t. y. jeigu juridinio asmens prievolems jvykdyti ne

u2tenl<a neribotos civilines atsakomybes jurid in io asmens turto, uZ jo prievoles atsakojurrdinro asmens dalyvis). Tuo tarpu ribotos civilines atsakomybes juridinro asnrens

dalyvis u7 juridinio asmens prievoles atsako tik ta suma, kuri4 jis sumokejo ar turejosumoketr kaip savo jnai;1 j juridinj asmenj Atkreiptinas demesys, l<ad, nesvarbu, arjuridinro asmens civiline atsakomybe yra ribota, kitLl rniiq atsakomybe (pvz., admi-nistracrne, baudZiamoli) visada yra ncribota

Veiklos laikotarpis. juridinis asmuo gall bati istei9tas ribotam arba neribotam laikui.

Jeigu juridinio asmens veiklos terminas yra ribotas, termino pabaiga turi bati aiikiaiapibreZta juridinio asmens steigimo dokumente, nurodant konkrediq datq arba tam

tikrq sqlygq atsiradimE ar pabaigq.

Steigimo b[das. Pagal steigimo bnd:1 juridiniai asmenys skirstomi i egzistuojanaiusper -se (valstybe), steiBiamus reS,istravimo budu (pvz., akcines bendroves), steigiamustcises al<tu (pvz, valstybes ir savivaldybes jmones) ir egzistuojanarus nuo nustatytLl

s4lygq jvykdymo (prolesines s4lungos).

Dalyvirl sud6tis. AtsiTvelSiant i dalyviq sudetj, galima dvejopa juridiniq asmenq klasi

lil<acija:

1) pagal dalyviq subjektiikumE gall b0ti skiriami luridiniai asmenys, kuriq dalyviaigali bat' tik fiziniai asmenys (individualios imones), tik juridrniai asmenys (pvz.,

valstybcs jmoncs dalyvis gali barti tik valstybe - juridinis asmuo) arba tick fiziniai,tiek luriclinrai asmenys;

2) pagal dalyviq skaitiq gali bati skiriami vienanariai juridiniai asmenys, galintys

turetr tik vienE dalyvj (pvz., indivrdualros jmones, valstybes rr savrvaldybes jmones

ir pan ), ir daugranariar juridiniai asmenys, 5lalintys tur6ti kelis dalyvius arba neri-botq skaiiiq dalyviq.

:!r Pvz . vre6resrems jur drn ams asmen ms blldingas specralusls 1e snLrmas (CK 2 74 str 2 d ), sando-riar, kufluos sudare veSojo jurdinlo asmens organai paieisdain savo kompetencijq, nesLrkuria pne'vo Ll jurd niam asmeniui (CK 2 84 slr) lr kta Pa6au ir Leluvos Respublikos civilinio kodekso komeniaras Anlroji knyga Asmenys Vlnrus: Justitra 2002 P 97

Vl skvrils Juridrn i i\mcrys ka p ovrlrnes leises subt,ld i

Dalyviq teisiq pobldis. Skirtingas dalyvrq teisiq, susijusiq su juridiniu asmeniu, polrtt

dis leidZra sklrstytr juridinius asmcnis i dvt r0irs: juridinius asmenis, kuriq dalyvi,r

iSsaugo nuosavybes tersq j juridinio asmens turta (valstybes ir savivaldybes jmoni's), i

jurrdinius asmenis, kuriq dalyviai nei6saugo nuosavybes teises j jundinio asmcns l(rr

tE, bet jgyla prievoliniq teisiq ar pareigq, sustjusiq su juridiniu asmeniu"'?.

Turto valdymo budas. Juridiniai asmenys gali bltr skirstomi ir pagal tai, kokiu 1r,t1ir itr

du jie valdo dalyviq perduot4 tuft4. Taigi skiriami juridin iai asmenys, kurie jicnts t l,tly

vrq perduotq turtq valdo patikejimo teise (valstybes ir savivaldybes imones), ir irrrirlin iar asmenys, kurie jiems perduotE turt4 valdo nuosavybes teise (kiti jurid in iai asnr('tty\)

Steigimo dokumentq pobudis. Vadovaujantis iiuo kriterijunri skirianri sutarlinio polrtt

dZio steigimo dokumento pagrindu (ukines bendrijos, asociacilos tr l<t.) ir trottrittirsteigimo dol<umento pagrindu (valstybes biudZetines jstaigos) veikiantys juritlirri,r

aSmenys.

Kapitalo Saltiniai ir kilme. Atsi2velgiant itai, ri kokiq ialtiniq suformuol.rs itrrirlil|irasmens kapitalas, Balr bnti skiriami valstybes (savivaldybrq) isteigti juriclrtri,ti ,tstrtlnys, valstybes (savivaldybes) ir privaarq asmenLl isteigti juridiniai asmenys lx'i pr iv,r

diq asmenq jsteiBti juridinrai asmenys. Pirmuosius stcigia valstybe (sav iva lrlyl ri') 1rr'r

duodama savo turta, antruosius - valstybe (savivaldybe) kartu su privadiais lttt I lir r i,r t'

asmenimis, tredruosius tik privat[s asmenys, nedalyvaujant valstybinianr (sirviv,rl

dybiq) kapitalu i.

Pagal kapitalo kilmq gaii butr skiriamijuridiniai asmenys, j kuriuos invesluot,ts tt'tr io

nalines kilmes kapitalas, juridiniai asmenys, j l<uriuos investuotas uisienio kilrrrt's l.,r

pitalas, ir juridiniai asmenys. i kuriuos investuotas miirus kapitalas (pvz., l it'lttvos t

uZsienio partneriq isteiBta bendra imone).

7.1.5 lurid inio asmens pavadinimas

/.1.5.1 juridinio asmens individualizavimas

Juridinis asmuo individualizuojamas (t. y. i5skiriamas i6 kitq juridiniLl asmentt) l),r1.rju rid inio asmens kodq ir pavadin imE. Jurid inio asmens kod4 suteikia Juridrn iLl asrrrcrrr

,., Valstybe ar savrvaldybe, steigdama va stybes ar sav va dybds- imon9, perduoda jai valdylr ltrrllpat keJimo terse ir Siia p i5 a ko nuosavybes tersq I perduotq lurtq (Zr Valstybes ir savivaldybes irlrorrstalymo 2 strarpsni rya1styb6s :lnios 2AA4, Nt 4 24 (su pakeitimais) Stergiant, pvz , u:darqiq rrkir rr,

bendrovq, akcinjnkas perduoda savo turiq (inadd uZdarajai akc ner bendrover valdyti nuosavyl)r,'teise Toku bidu uidarolr akcnd bendrov6iampa perduotolurto savlninke, o akcninkas igyjaprlov(,Ines terses (leise daVVauti ir basuoti visuoinuose akcininkq susirinkimi]ose gar-rh peino rr kt), 1,,

6rau praranda nLrosavvbes te s9 perdLotE tLrrtq

).)'

CIVILINE rElS I B.rd'oji dals

registro tvarkytojas, iregistruodamas juridini asmeni. Keidiantis juridinio asmens stei

gimo duomenims (pavadinimui, buveines adresui ir kt.), kodas nesikeicia

Kitas juridinj asmenj individualizuojantis poZymis - pavadinimas. Juridinio asmens

pavadinimo funkcija yra atskirti vien4 juridrnj asmeni nuo krtq juridiniq asmenLl Jr jLl

padaliniq.

7.1.5.2 Juridinio asmens pavadinimui keliami reikalavimai

Juridinio asmens pavadinimas neturi prieitarauti vieiajai tvarkai ar gerai moralei irklaidinti visuomenes del juridinio asmens dalyvio, buvetnes, veiklos tikslo, teisines

formos, tapatumo ar panaiumo I kitq juridiniq asmenq pavadinimus, Zinomesniq Lie-

tuvos visuomenei firmq vardus, anksdiau uZ juridini asmeni Lietuvos Respublikoje

pateiktus registruoti, iregistruotus ar pnpazintus 2inomais'/63 prekiq ir paslaugq ien-klus. Juridinio asmens pavadinimas taip par neturi kla idinti del lo tapatumo ar panaiu-

mo j Lietuvos Respublikoje sauBomus prekrq ir paslaugq zenklus (pvz., registruotus

Bendrijos prekiq ir paslaugq Zenklus ir kt.). Juridinio asmens, susijusio su uZsieniojuridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali b[tr sudaromas taip, kad jis

butq panaius i uZsienio juridinio asmens pavadinimq ar tapatus jam, leigu yra iiqsutikimas lj vaftoti.

PabreZtina, kad vadovaujantis Juridiniq asmenLl registro nuostatqzr'l 77 punktu Juridiniq asmenq registro tvarkytojas pries lregistruodamas juridinl asmeni tik nustato, ar iopavadinrmas nera tapatus krtq juridiniq asmenq, filialq ar atstovybitt pavadinimams ir

prekiq Tenklams, iregistruotiems Prekrq Zenklq registre (bet ne panaius ijuos)'z65. Nu-

statant tapatumA, neverlinami teising formq nusakantys iodiiai ar santrumpa. Prakti-

s3 Del klaldinimo luridinio asrnens pavadinimur esant panattam i:lnomE prekes ir paslaugq:enklE2r,pvz,LAT CBS leiseju kolegilos 2006m kovo 27d nutarti cb Kitbki AlS v. UAB 'Legasta ,

Nt.3K320912006, kat 87; 993: 111.4.r6i Jurid niq asmenq regrsiro nuostatai, patviftrnh Lretuvos Respublikos Vyrralrsybds 2003 rn lapkri_

dio 12 d nutarLmu Nr 1407 // Valstybes:inros 2003, Nr 107-4810 (sLr pakeitimais)

'?65 Pabrditina, kad abar abeloiina JLrrrdiniq asmenq registro teisd tiknnti juridinio asmens pavadinimo r prekrq:enk q tapatumq Vien tapatumas negali reik6ti pa:eidimo, arba, kitaip tarianr 6rq dvie

lq inte ektinds nuosavybes objektq konflikro Turima omenyie, kad vertinant, ar yra tapadiq juridinioasmens pavadinrmo ir prekes Zenk o konlliktas, turi biti aiSkinamasr ne hk:ymenq tapatumas, bet r

visrl pirma pirmumas (principas ,,kas pirrnas lalko ativilgiu, tas prrmas teisds ativilgiu ) Be to svar-

bis ir kiti knterlai klad nimo gaImyb6, veiklos rr prekds:enklu:ymirnq prekiq ar paslaugq tapa_

tumas arba pana6umas ir kta Sitar gali b0ti issiaSkinama trk esant konkredia,n grniur, lssarnlallSanaIzavus vrsas reikSmingas apInkybes Be io, tapatumas ar panagurnas ndra absoliulus pagrin

das atsrsakyti registruoir net prekes:enklq, o tal yra t k vadinamasrs santykrnis jau atlikios regiskacrtos pripa2inimo negaliolan6ia pagrindas Taiqi net prekiq Zenklq atveiu tapatumo ar kaidinamopanaSumo klaLrsimo iSkdiimq tufi inlcrjuoti tretej asmenys, kLIrlq interesai gali nukentdh bet ne

valsiybes instltucija

230

vll skyrius luridiniai .rsmenyr kaip civilines teises subjckl,r

koje pavadinimas nera laikomas tapatiu, jeigu skiriasi bent viena raide ar skaitmrroTuo tarpu juridinio asmens pavadinim4,,klaidinamo panaiumo" pagrindu galima rrrr

giniyti tik teisme.

Juridinio asmens pavadinimas turi buti sudaromas ii ZodZiq ar ZodZiq junginiq, varl()jamq perkeltine reikime arba turindiq tiesioging reikimg. Jurrdinio asmens pavarlirri

me turi b[ti teisine formE nusakantys iodiiai ar jq santrumpos (pvz., uZdaroji akr rrrr,

bendrove ar UAB), nebent istatymai nustatytq kitaip'?66. DraudZiama sudaryti juridinioasmens pavadinim4 tik i5 tiesioging veiklos, daiktq ar paslaugq r0Ej nurodantio lx,rr

drinio TodZio arba tik ii vietovardZio, arba tik i5 krtokio iodiio, neturindio skirianrojopoiymio'767. CK taip pat draudzia sudaryti pavadinima tik i5 raidziq, kurios negali lrrrtrsuprantamos kaip ZodZiai, ar skaitmenq arba jq deriniq, nebent toks pavadininras yr,r

nusistovejgs visuomeneje']6s.

luridinio asmens pavadinimas turi b[ti sudarytas laikantis bendrines lietuviq l<,rllxr',

normq. Todel, pavyzdiiui, negali bnti sudaromi juridiniq asmenq pavadinimai ulrir.nio kalba (anBlq, prancOzrl ar pan., iSskyrus antikines kalbas - senoves lotynq ir 1ir,ri

kLt). Juridiniq asmenq simboliniq pavadinimq sudarymq taip pat reglamentuoj,r lnr('niLl, istaigLl ir organizacijrl simboliniq pavadinimq darymo taisykles, patvirlint().,

Valstybines lietuviq kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-21t111t"".

Juridiniq asmenq registro tvarkytojas kontroliuoja, ar juridinio asmens pavadirrirrr,rr

nera iapatus. Valstybine lietuviq kalbos komisija turi teise taikyti sankcijas ti(.nr\ illdiniams asmenims, kuriq pavadinimas neatitinka bendrines lietuviq kalbos norrrrr;.

Juridinio asmens pavadinimo, kuris neatitinka kitq CK 2.39 straipsnyje nurodyttl rr,i

kalavimq, vartojimE gali giniyti teisme bel kuris kitas juridinis asmuo.

2.1.5.3 Teises 1 juridinio asmens pavadinimq atsiradimas

ParyZiaus konvencijos del pramonines nuosavybes saugojimo'?/o B straipsnis nusl,rli),

kad firmos vardas visose SEjungos (del pramonines nuosavybes saugojimo) ialysc s,rrr

'?66 Pvz, Asocracijq islaiymo 2strapsnlo 2dalis (Vastybes zinos 2004 Nr.25745 (su pakeitifilr:r)leidzia asociacjos pavadinirne vartoir kitus ner asocraclos tersrne formq nusakandius:od:ius (clrnlrtllja, susivienijimas, konfederacija ir kt.)

'?67 Pabr6ziina, kad Lietuvos vardo vartojimq jur dinio asmens pavadin me reguliuoja aisk ros LoKl r,

vadot Lretuvos vardq juridinio asmens, jur dlnio asmens filialo arba jo atstovybes pavadinime sutolkimo tarsykl6s, patviftrntos Lretuvos Fespub ikos Vyriausybes 2004 m geguzds 14 d. nuiarimu Nr l,ll/(Valstybds 2inios 2004, Nr 82-294 (su pakeitimars)

'z63 Sqvoka ,,nuslovelqs visuomenele' nera arSkr lr pakankamai apibre:ta lodel praktikoje raidilq I'rskaitmenq rinkin ai ar jq darin ar da:nar regrstruojami kaip JUridinrq asmenq pavadrn mar,6e Valstybds Zinios 2004, Nr 27 867 (su pakeitrmals)

'?ToVastybds Zinios 1996, Nr 75 1796 (su pakeiimas)

2\t

CIV L Nt ll 5 lnrrln,i,.rll5

gomas ir nep.rdavus paraiikos arba ne5lnl regrstracijos, nesvarbu, jis ieina j prekiq

2enklo sudetj ar ne Todel pavadininras turi bati sauBomas remrantis vien tuo faktu,

l<ad jj vartoja juridinis asmuo. Be to, tokia apsauSa turi galiotr ir l<ai pavadinimas

neregistruo[as pagal nacionalines teises aktq rctkalavinrus

Firmq varcJq istatymq pripaZinus netekusiu galiosrir Lietuvoje juridinio asmens pava-

dinimas atskirai nere8islruoJamas. Pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai Juri

dinrq asmenq registrui pateikiamas praiynras registruoti juridini asnrenl, arba nuo tei

ses akto, kuriuo jsteigiamas vieiasis l urid tn is asmuo, priemimo dienos. Taiiau apsauga

juridinio asmens pavadrnimui gali bati suteikiama tr anksdiau - CK 2.41 straipsnis

lcrdira laikinai rezervuoti pavadrntnrq. Laikinas rezervavitras tai laikinas l(ettnamo

steigti juridrnio asmens pavadinimo itraukimas jiuridiniq asmenq reSistra. Tokiu atve-

ju ieBis menesius nuo lail<ino jtraukimo jJuridiniq asmenq rcgistrq pavadinimas yra

saugomas l<aip ir jregistruoto jurtdinro asmens pavadininras JeiSu rezervLtot4 pavadi

ninr4 turiftis juridinis asmuo per ieiis menesius nera isteigiamas, toks pavadinrmas

nutomaliil(ai ribraukiamas ii Juridiniq asmcnLl rcgistro ir jo apsauga nebegalroja.

7. 1 .5.4 juridinio asmens pavadinimo keitinras

Juridinio asmens pavadininras gali bati keitiamas. 5itai daroma lurrdtnio asmens daly

viq sprendimr,r Priei keisdamas pavadinimq, juridinis asmuo privalo apic tai praneiti

vieiai vrcnq l<art4 (paskelbdamas atitinkamo tunnio skelbimq steigimo dokumente nu

rodytame dienraityje) arba vrsiems juridinio asmens kredilorrams raitu. Juridinio as-

mcns pavadinimas keiiiamas pakeidiant juridinio asmens steiSimo dokumentq, re

gi5truojamq Ju rid Ln iq asmenq registre.

7.1.5.5 Terses I juridinio asmens pavadrnimq gynimas

Juridinro asmens pavadinimas yra jo nuosavybe. Todel draudZiama iEyti tei\iq ir pa

reigq prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba varloti kito juridinio as-

nrcns pavadininr4 be jo sutikinro. A prtort nejmanoma nustatyti, kokiontis formomis

gali pasireikiti tokie neteiseti veiksnrai Tai gali birti pavadinimo vartc,jim.r5 antrojojuridinio asmcns pavadinime, srmbolines pavadinimo dalies vartojimas internekl pus-

lapiuose:'r ir panaiiai Juridtnis asmuo, kurio teise i pavadininrq yra paieista, gali

,' 2r Lretuvos Respubl kos firmq vardLl istatymo rr ji kerlLrsiLl isiatymllrstatymq (Va stybes :in os 2003 Nr 1 16 5252 (sLr pakeitima s)

'"2t pvz, L-AT CBS teisejq koleg tos 2004 nr rlgslloBd futarti c

,.Vilbalas , Nr. 3K 3 4A8|2AA4, kat 115, 16 11; Ii2t 91 5

232

Vl skyr us juridin i ,rsnr[ys k.r p.i!i] ncsr.sessut)l(,,r,,,

kreiptis i teisnrE su praiymu taikyli CK 2.42 straipsnyje nurodytus civilinrq teisiq gyrrimo badus

7.1.6 Juridiniq asmenq padaliniai ir susivienijimai

7.1 .6.1 juridiniq asmenq padalrniai

Mineta, kad juridinis asmuo galr tureti jvairrq padaliniq: skyriq, deparlamentq ir l<it.rPaprastai krckvienas padalinys yra atsakingas ui tam tikr4 veil<los srit1, liems varkrv.rrrja asnrenys, atskatttngi ju rid inro asmens valdymo organams. paprastai tokie parl,rlirr i, r r

yra vrdines juridinio asmcns struktaros dalis jr atskirai neregistruojami. Taaiau ( l( iiskrria dviejq r[!iq juridiniq asmcnq padalinius, kurie nors ir neturi visq pirminirl (lrrrlinq) juridinio asmens poZynriq ir nera Jaikomr juridiniais asmeninris, taiiru kLrrirro,,batina registruoti juridinrq asmenq registre. Tai iuridinio asmens filialas ir alstovvlrr,Toliau iisanrrau apie kickvien4.

Filialas (angl. branch). Juridinio asmens lilralas yra strukturinis juridinio asnrcns p,rrl,rItnys, neturintis jurrdinio asmcns statuso, bet turintis buveinq ir atltekantis visirs .rrlr,rdaij juridinio asmens funkcijq Juridinio asmcns filialui, pavyzd2iui, galr l.ruti p,rvr.,.l,rvykdyti visas juridinro asmens funkcijas tam tikramc regione ir panaiiai. Jrrrirlirrro,r.,nrens filiaJas veikia ne savo, o juridinro asmens vardu Filialas padeda geri.lu sr.rl.r'rizuoti ir optimjzuoti juridinio asmens veikl;1

Filialo turtas nera atskiras nuo juridin io asmens tu fto - lis apskaitonras juridin i' .rsrr r.rr.,buhalterijolc. Todel juridinis asmuo atsako pagal frlialo prievoles, o filial.rs.rts.rl.opagal juridin io asmens prievoles.

Juridinio asmens lilialas stcrgiamas atitjnkamo juridinro asmens organo (pvz., v.rlrlymo organo arba dalyviq sirsirinkimo) sprendimu. C)rganas, prientqs sprendinr,l st(,i,ltrjurrdinio asmens filial4, turi patvidinti filialo nuostatus (juose lurj bItr nuroclyt,r vi.,,rCK 2.54 straipsnyle reikalaujanra informacija) ir i!rinkti f,ilialo vadovq Frlial,rs rrrrrteisq pradeti verklil, kai jrcgistruojamas JuridinrLt asmenq registre. Filjalo dokunrcntrrose privalo biti ne til< rnformacija apie filialA (jo l<odas, regrstras, kuriame refltslruot,r,,,ir pan ), bet ir atitinkami duomenys apie juridirr j asmeni. Sitai lemia faktas, kacj lili.rl.r.,nera atskiras juridinis asmuo, o veikra juridinio asmens vardu jr interesats.

Atstovybd (anp]. representative offlce) Atstovybe yra juridinio asmens padalinys, rrlturintis ju rid in io asmens statuso. Jt turi savo buveinq. Atstovybc i! esmes negali vyl<tlytr jokios 0kines komercines veiklos, iiskyrus: fl) juridinio asmens interesq atstov.lvimq ir gynimq; (rl) sandorrq sudarym4 ir kitq veiksmq atlikimq ju rrd in io asmens varr lr r;

bei flil) eksporto ir inrp()rro opcracijrl vykdymq, tadiau tik su uisicnio juridiniais

pripa;inlmo netekus a s galios

h UAB .Balianu ialis'v. UAB

2jl

ClVlLlNt Ttlll ll(nJft,li (lrlis

asmenimis ar l<rtomis organizacijontis, jsteigusiomrs atstovybq, arba su ja susijusro-mis imonemis, jstaigomis ar organ iz.lcijom is Tcises aktai ai!krai nenurodo, kur yraIkines l<omercines veiklos vykdymo ir nurodytq trijq verksmq riba. Toks neaiSkusrcguliavimas lemia alstovybes, l<arp;uridinio asmens padalinio, nepopuliarum4 praktikojeKaip ir filialas, juridinio asnrens atstovybe steigiama juridinio asmens organo, kuristufl patvirtinti atstovybcs nuostatus rr rirrnkti jos vadovq, sprendimu. Atstovybe laikonra isteigta, kai jregistruojama Juridiniq asmenq regtstre. Atstovybes dokumentuoscturi bati ne trk informacija apre atstovybe, bet rr atitinkami duonrenys.rpie j4 jsteigu:i

JUridrnj asmeni

- Lo .r lu'idiniu J\menu \u\i\ ienijimai

Juridiniai asmenys tufl teisq vienytis I ivairius 5usivienijintus Tokre susivicnijimai galr

iByti naujE teisine formq (pvz., jeigu juridiniai asmenys susiburia j asociacij;1) arba b[trkurianri Lrk susitarinrq pagrindu. Apie pirmojo pobnd:io susivrenrjimus kalbama nag-rinejant konkreiiq forntq juridinius asmenis,r! Antrasis jurrdiniq asmenq susijungimobudas dainiausias anglosaksq teisines sistemos valstybese, tadiau nera itin populiarusLietuvoje Siame skirsnyje apsiribojama tik trump.r susitarimLtr papirindu kuriamq juri-cliniq asmenq susivienilimq apivalga. ts0tina pabreZti, kad dia pateikiana tik dainiausios praktil<oje jurrdiniq asmenq susivienijimq formos, o ne iisamus iq 5iraSJs.

Konsorciumas2ra Juridinirl asmenq konsorciumai kuriami pagal jungtines veiklos sutar-ti Juridiniar asmenys partneriai, kooperuodami savo turtE, darb4, potencial4 ir Zinias,susilarra vykclyti vienokiq ar kitoki4 verkl4 arba siekti tam tikrq bendrq tikslq Jungtinesveiklos sutarties tarp juridiniq asmenq sudarym4 reguliuoja CK 6.969-6.982 straipsnrajKonsorciumar dainiausiai kuriamr siekiant dalyvauti ivairiuose konkursuose. Pavyz-d7iLr, vykstant konkursui del konrpleksinio in{rastru ktu ros, energetikos ar l<ito projekto, kuris reikalaula jvairiq sridiq Zrniq rr patifties, susivienija ivair[s juridiniai asmenys. turintys projektavimo, techniniLt, {inansq valdymo, teisinrLl ir kitokiq Zinrq beifrnansiniq iitekliq. Toks luridiniq asmenq susitelkimas lerdiia igyvendinti sudetingusrr plataus masto prolektus. Kai konsorcrumas steigiamas turint tiksl4 privatjzuoti ob

lektus, daZniausiai partneriai susitaria, kad, pasiekus trksl;1 (t. y. laimclus privatizavi-

r!2r T6poskyri?' Konsorciumas monrqDrctrofary 8r ed St PaLl,

grupd susitLrngraft arba sustvlenrlant itam tkrqMrnn West Pub sh no Co . 2004 P 328)

skvr !5 lur diniJi r{)r!ry\ knrt) .i! lines teises subj(,Ir ,,

mo konkurs4), bus steiBiamas n.rLrj.rs juridinis asmuo, kurio rlalyviais taps konsor< irr

me dalyvaujantys partneriai lkarus toki naujq luridinl asmenj, konsorciuntas, l<,ri1r

juridinrq asnrenq susivienijimas, daZnrausiar bargiasi

Koncernas. Koncernas yra susilus q juridiniq asmenq2's susivienrjimas. Jis n€ra k,rrlr

nors regiamentuolamas, todel tai veikiau fikcija deftnrcrja, siekiant pabre2li !nrorrirlgrupes masiSkum4 ir didi,bq. Koncernas ncra kuriamirs kokios nors specialios sul,lli(,\pagrindu. Jis susiformuola vienam juridinianr asmeniui igtjus kito juridinio ,rslrcrr.,kontrolg (jsigijus akcrjq, daliq, pajLt kontrolinj paket4, balsq dalyviq susirinkirrr' .lpan.). Konccrnur sukurtj daTniausiai nepal<anl<a dviejq imoniq (kontroliuoj.rnros ir

kontroliuojan('ios) koncernars paprastai vadinama deiimt ar daugiau jurirlinirl ,r.,

nrenLl sujungiantys imoniq susrvienijimai. Koncernui vadovauja kontroliuoj.rrrtr lrr.rr

drove, kuri tiesiogiai a. netiesiogiai (per krtas imones) kontroliuoja visil korrrIrrl(rrpriklausaniiq jmoniq grupq. Tad praktil<oje kartais kaip koncerno atitil<nruLr v.rrtrrj,rrrr,r

,,hold rngo" s4voka.

Kartelis)7r' Nors kai l<urio]c teises literataroje yra nurodomas kaip juridiniLl ,tsrrrcrrrl

susivienijimo tormarrT, kartelis yra draudZiamas konkurencijos teises atZvilBiu l( (',mes l<arlelis yra juridiniq asmenLl - konkurentq susitarimas, sprcndimas,rrlr.r srrrlrinta praktika del tam trkrq veiksmq (pvz., produkcijos ar paslaugq kninrl nLrst,rtynr() lpan.). Tol<iais sus tannrais yra arba gali buti ribojama konkurencija, todel jit'rrr11rlioj,rab inltlo. Kartelinius susitarimus draudiia EB sLrtartie5 B1 straipsnisrlr ir Konkrrrcnr r1rr.,

istatymo 5 straipsnis.

"! Dei sus lusiq lurLdinrq asmenq ap bre:rmo ir krli,"rllq kur a s Tem antrs nustatoma, karl lUr (i lr,Lrasmenys yra s!sje,:r Konk!rencrjosistalymo3slrarpsnol2dal(Valstybes:rnos 1999 Nr 30rj',r,(su pakeit mais):"iKariels (1) ganlflolu ar pardavel susibairlmas siekiant kontroIrotr gam 1r o gamybq a*ra kll ril(2) rnoniq, tur nd q befdrq lfteresq s!srjLrnginas siek ant i6vengt kraltLf nes arba rresa: r]ingos konkurcrx:rl(i ,

pasrda yt r nka arba apsrke st llr rmomrs :rnromis (Black's Law D ct ofary I ed St PaLrt. tM llriWest PLrb sh ng Co .2AA4 P 227)

': Pvz Cvi ni ieisi r vadove s / ats recl V Staskonjs Kaunas Vjusta 1gg7 P 147:?q Plairau apre karteliniq susilarrmu fiboJrmq E!ropos Salungoje ir Crag P de Burca c EU LirwTexts Cases and [/ateras 3" ed Oxlord Oxlord t]nrverstv Press 2OO3

)31

vrenetE (Black s Law

2\5

ClVlLlNt TtlSl ll.n( rol diB

7.2 )uridinio asmens teisnumas

Pagrindiniai klausimai:

I Specialusis vieiqjq juridiniq asmenq lcisnumas 2 Benclrasis privataus juridinio asmens teisnumas J Juridin q.1snr(.nq tcisnumo ribojimo galimybcs ir clraudimai 4 U/tra vire5 ir los nctaikymo taisykles. 5 PaBrindjncs juricliniq asmcnq vciklos licencijavimo taisyl<1is-

7.2..1 Bendras apibudinimas

Krckvienq civilin iq teisin iq santykiq dalyvj apibld ina jo teisnumas ir veil<snumas. Teis

numas yra galejimas turcti subjektiniq teisiLl ir pareiBq, o veiksnumas galejimas savo

veiksmais jgyti ir jgyvendinti teises ir prisiinrti bei vykclyti pareigas. Ankstesnese daly-se mrneta, kad fizrnio asmens teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentJr nesuLlm

pa. Sito prie.Zastis, kad veiksnumas yra siejanras su fizinio asmens subrendimu Todel

veiksnumo atsiradi|nas yra nukeltas tam t'kram laikui, palygrnti su fizrnio asmcns teis-

numo atsiradimu Bimstant

Sl<irtrngai nei fiziniq asmenLt, juridiniq asmenq subrendimo ne tik netikslinga, bet irneimanoma nustatyti Todel juridrniq asmenq teisnumo ir veiksnumo atsiradimo mo-

mentas sutampa tiek teisnumas, tiek veiksnumas atsirancla iregistravus juridinj as

menj (rirmtis daroma tiems juridiniams asmenims, kuriq atsiradimas nesiejamrs su

registravimu arba steigimu)ri'l

l(adangi juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu momentu, kyla

natlra us k]ausimas, ar til<slinga skirti iias dvi sqvokas kalbant apie juridinius asmenis

| 5j klausrmq atsakc istatymq lerdejas, ncvartodamas vciksnunro savokos luridiniq as-

menq atZvilgiu, o iSskirdamas tik juridinio asnrens teisnumo sEvoka (Ur CK antrosios

knygos ll dalies Vl skyriq).

7.2.2 Teisnumo ribos

Atkrerptrnas denresys, kad poZiuris i juridinrq asmenq tersnumE ir lo tuflnj pasikeitejsigaliolus 2000 m CK lkr tol galiojqs 1964 m. CK nustale, kad juridinio rsmcns civilini teisnumE suponuoja ]o verl<los tikslai (1964 nr CK 26 str.) Taigi apic lcisnunroturinj buvo sprend)iama i5 to, kas buvo nustatyta jurid in io asmens steigimo dokumentuose Caliojantis CK Siuo aspel<tu yra gcrokar libcralcsnis (ypad privadiq luridrniqasnrenq atTvilgiu) Pagal CK privatus juridinis asmuo gali igyti bet kokiq civiliniq tei-

siLt ir pareigq lCK 2 74 slt. 1 d.) IhlyginLrs nurodytas minetq Cl( nuostatas, akivaizclLr,

kad galiojantis CK gerokai iSplc-ia privadiq luridrn rq asmenLltersnumq, nesredamas jo

tik su steigimo dokumentais ir veiklos tikslais

Kiek kitokia padetis dei vieiujq juridiniq asmenLt teisnumo. Tokiq juridiniq asnl(.rrLl

teisnunras Iaikomas specialiuoju Specialusu teisnurnas reiSkia, kad vieiasis juridinis

asr]luo gali tureti ir igyti tik tokiq civiiiniq teisiLl ir pareigq, l<urios neprieitarauj.r j0

stcrgrmo dokumentams ir veiklos tikslams Tokias teisnumo ribas suponuoja vicirljrljurrdiniq asmenq prrgimtis jie yra steiBiami tam tikroms vieiosioms lunkcijonrs ir

interesams lgyvendinti, todel jq terses rr pareigos turi bati susietos batent su lol(ionri\konkrediomis {unkcijomis ir interesais Taigi priei isigalrojant 2000 m. CK ir priv.riirljuridinrq asnrcnq teisnumas buvo lail<omas specialiuoju, taiiau jsigaliojus Cl( priJr,r

Tistamas bendrasis privadiq juridiniq asmenLl teisnumas.

Be abejo, juridiniq asmcnLl teisnumas nera absolrutus Viena vertLrs, jis yra aprilxrl,rrdel to, kad juridinis asmuo neturi tam tikrq savybiq, budingq fiziniams rsnrr'rrirrn

Juridinis asmuo negali jgyti teisir.l ir prisiimti pareigq, kurioms reikia tol<iq iizirrirrasmens savybiq kaip lytis, amZrus ir giminyste (pvz., juridinis asmu.J nellali su(l,rylisantuokos, testamento arba isivaikintr). Natlralu, kad toks ribojimas yra absoliulU\,nes juridinis asnruo ii prigimties tiesioS, negalitureti tam tikrq savybiq. Kil,r v(,rlu:',

kai kurjais atvejais juridinio asmens Leisnumas yra ribojamas papildomais l<v,rlilil.,r

ciniais reikalavimais, nustatytais tam tikrar vcrklar vyl<dytr (tolca veikla dar v.rrlirr,r

ma licencijuojama). Taigi neatitikdamas nustatytLt kvalifikaciniq reikal;rvinrtl ir rrc

turedamas atrtinkamos licencijos, juridinis asmuo negali jgyti jokiq teisiq ir pri'irrlrpareigq, susijusiq su tokia licenciluojama verkla. tsc abe1o, Loks tersnumo rilxrjirr,r,,nera absoliutus ir juridinis asmuo gali praplesti savo civilini teisnum4, Bavqr\ ,rtilinkamos r0!ies licencijq.

Srekiant uZtikrinti juridiniq asmenq veiklos garantijas ir visos ekonomine: sist'rrro.,

stabilurr4, jstatymuose nustatyta, kad juridinrq asmenLl teisnumas negali buti rilroj,r

mas (iiskyrus jstatymq nurodytais pagrindais ir tvarka) Tad savavaliSkas (t y. isl.rlyr)rltresiogiai nenurodytas) tersnumo ribojinras nera leidTiamas Be to, istatymai gali rlrstatyli tik visll atitjJrkamos grupes juridiniq asmenLJ teisnumo ribojimo pagrinclrrs ir

tvark4, kad buiLl iSvengta galrmos negatyviosios (kai rrbojrnrai yra taikomi til< vrcrrirrrr

arba keliems juridiniams asmenims) arba pozityviosios (kai ribojimai netaikonri lil(

vrcnam arba ke licms jur dinianrs asmenims) diskriminacijos atvejq. Pavienio ju rirJin ir r

asmens teisnuma (pvz, kar konkretus lurrdinrs asnruo paieidTia tam trkros verklos

vyl<dymui kelramus reikalavimus, tarkim, nesilaiko maisto gamybai taikomq higienos

normq ir panaiiai, ir norim.r jam u:draustr ateityje u;sirnrti tol(ia veikla) galima apriboti tik teismo sprendinrLr.

Vl skyrius j!r.l niai.snr(rry5 k. p.rviliDis leises subjckl,ri

:ie l6samiau )r 7 3 poskyryje

236 2:\7

CIVIL NL I I l\l lj(s( n)lr dJl s Vll skyr us l!ndrnrar r\ rt ry\ kiip c v linas tc scs sublrkr,r

Pabreilrna, kad i!plesti arba pal<eisti tei5numo ribas nustatant sl<irtingas tei5es, parei

gas arba privilegijas 1ik pavient.tnrs suLrjektams, bel ne visai atitinkanlLl jLrridiniq asnrc

nq grupei (dar vrenas pozityviosios diskriminacijos pavyzdys) taip pat neleidZiama.

Pateil(ta teisnumo samprata taikoma til< tienrs juridinianls asmenims, kurlc yra isteigtiLietuvos Respublikoje. Reil(etLl fepamirili, kad u)sienio valstybcje jsteigto juridinro

asmen5 teisnumas yra nustatonras pagal tos valstybes teise (CK 1.19 str' 1 d ) Uzsie-

nio valstybes istatymai gali nustatyti ktLoki nei Lietuvole juriclinio asmens te snumcr

turinj rr specifines lcisnumo reguliavimo taisyl(1e5. Tacl prireil<us patartina ii anl(sto

pasitikrinti uZsienio juridiniq asmenq teisnunro lurini (iianalizavus io steigimo doku-

mcntus arba kitus 1o Veiklq reglamcntuojanaius dokumentus ir aktus). Tadt.ru u:sienicr

teises.rnalize! neprirctks, jeigu civiliniq tcisiniq santykiu dalyvis yra LrTsienio luridinio asnrens paclalinys (pvz, tol(io juridinio Jsn.lors filialas), kurio pagrindine bu"'ei-

nes, verslo arba kitos veil<los viela yra Lietuvoje. Tokiu atveiu uTsienio ]uridinio as

rrcns padalinio telsnumas nustillotTt.ts pagal LietLrvos Respublikos tei'g

7.2.3 leisnumo igy vend inimas

juridrnis asmuo igyja ir jgyvendina crviltnes teises, prisiirna ir vyl<do civilines pareig;ts

per savo organLrs (CK 2 81 str 1 d ). Taigi btltcnt per juridinio asmcns orgarrLr5 yra

jgyvendinarras juridinio asmcns teisnLrmas Juridtnio asmens teisnumas lemia ir ben-

dr4lq visq jo organq l<ompetencijil bci veik os ribas, nus[atydamas, kokiq tcisiq rr pa

reigq juridinis asmuo gali tureti, o kokiq nc. Tiksliau orBanq kompetencija nrrrodo

ma steig,imo dokunrentuose ir atitinl(amos teLsines lormos juridinrlm asmeniui

t;l ikomuose teises aktuose

Privatiq ir vieiqjrl juriclrniq asmenq teisnLtmas jgyverrrl in anras sl<irtinUai, rres skiriasi ir

tokrq ;rrnd'ni, J.m, TL lei'numo lL"in\ 'Mineta, kad privaiiu juri<Jiniq asmenLl teisnumas yra bendrasis, todel jie gali sLrdaryti

Lrct l<okius sandorius ir prisiimti bcl l<ol<ias pareigas. Kitaip tariant, benclrasis teisnu-

r.lras reiikra, kad privatus juridinis asmuo galr uisiimti bet kokia veil< a (nesvarbu, 1o

steigimo dokumentuose ivardyta konkreti veiklos sritis ar ne).

Atkreiplinas demesys, kad bendrasis teisnumas apriboia Liltra vlres]r| doktrinos tai

kymq U/tra l,rres doktrina g,ali buti suprantama siaLtrai ir plaiiai. Siaurai supranta-

:'! Lot u/l/a vires ne paga igaliojirnus. vrrS Janlrs tga ioj mus, per:engiantis c v n o te snL mo I bas

(Arnrayie O Pa:ass L Anglq letuviu ka bq teises:odyfas Vr nLls: An"a iitera 1998)

mos u/lra ylres dol<trinos csmQ iirciikia principas, kad juridiniq asmenq teisnunlir\yra specialusrs, t. y. vadovaujamasi taisykle, jog juridinio asmens vcikla yra teis('t,rtrk jcigu ja konkreiiam juridiniam asmeniui leidZia uZsiimti istatymas. Todel sper i,r

liojo teisnumo taisykle reikalauja, kad juridinio asmens steiginro dokumentuoso lrrrtq nurodytr 1o verklos tikslar, o kartais net reikalaujama detaliar jvardyti, kokia l<orr

kreiiai veikla tas juridinis asmuo uTsiims. Tai savo ruo.Ztu lemia, kacl visi sandori,r ,

kurie prieitarauja juridrnio asmcns trkslams, yra negaliojantys ir jo nejptrcigoj.rTokia u/rra yrres dol<trinos samprata bod inga bend rosios teises trad icijos valstybi.rr rs

Be to, klasrkine ultra vires doktrina taip pat teigia, l<ad negalioja ir tie saDclori,ri,kuriuos juridinio asmens valdymo organai sudaro vir5ydami savo kompctcn( ij,1 '

5is u/fra vlres dol<trinos aspcktas budingesnis civilines teises tradrcijos valstyl)('nr\Tatgt prieitaravimas juriclinio ;rsnrens tikslams ir valdymo organq kompetenr iy,,s vrr

iijimas sudaro plaiiai suprantanros ullra vires doktrinos samprat.l. Apibcntlrirr,rrrlgalima teigti, kad u/fra vlres doktrrna rciikia, joB juridinis asmuo atlieka vcil<srru,,,krrrie nera lerdiiami jo stcigimo dokumentq arba, nors ir yra lcrdlrami, atlir,l,rirrrnetrn kamu brldurril

KadanBi esant bendrajam teisnumui juridrnram asmcniui yra leidTiama prisiirrtL lx l

kcikias civilines teises rr pareigas, veiksmq, kurie butq u/fra vires (kitarp tariilrl, l)ri{",l.rrrl t, bcndtr a^t teistultuir. atliLim.rs lr^lpr li*-ioq leimJnom r\,npin'.r'ri'nr.r l!,rTcrsti draudimq, kai jq nera). Taigi visi privataus juridinio asmens sudaryti sartrk rr i,rr rr

prisiimti isipareigojimai yra Iail<omi tersetais ir galiojanaiais, iiskyrus istatynrq nrrrrrrly

tus atvejus (CK 1 82 str 1 d., 2.83 str )

Prieiinga padetrs yra vieiqjq juridiniq asmenq atveju. Kadang vieiqjq juridinitl ,rs

ncnLl leisnunras yla specialusis, Lokie luridrnrai asnrenys gali sudaryti ttk tokius s,rrr

dorius ir prisiimti trk tokias pareigas, kurios patenka i specialiolo teisnLrm(r turirlPavyzdi,iui, vieiasis luridinis asmuo, kurio tikslai yra susijq su vaikq sportincs vlrllos propagavimu, vargu ar galetq lygia greta uzsiimti invcsticijomis j nekilnoj,rrrr,lllturtE, nes tai neatitiktLi jo veiklos til<slq. Sandoriai, kurie yra sudaryti vrrirjant vir.iojljuridinio asmcns konrpetencija (t. y per2engiantys specialiojo teisnumo ribrs), rrr,

sukuria prievolirl tokiam juridiniam asmeniui (CK 2 84 slr. 1 d ) ir gali bat' pflprTintinegaliojanaiais (CK 1.82 str 2 d.) paties lurrdinro asmens, jo steigejq arba cl.rlyvirl

''' 2r Dav es P L , Gower and Davres Prrnciples oi [,'lodern Company Law 6i,ed London Thomsr)llSweet & I\,4axwell 1997 P 201j:BlackH C Black s Law Drctionary Abrdged 6h ed St PaLrl I\4nn West Publshi|g Co, I991

238 2 3<)

( lvlllNl ll lsl Bendroli dalis _

pragynru Taigr steigejai ir dalyviai, kurie savo nuoZiara nustato vieiojo juridinioasmens teisnumo rrbas atsiTvelgdami jjo tikslus, turi ir atitinkamq prremoniq kontroliuOti, kaip Juridinis asmuo laikosi nustatyto teisnumo. Be minetos galimybes pri-paZinti vie5ojo jurid in io asmens teisnumui prieitaraujanti sandorj negalrojantiu, to-kio juridinio asmens steigejai (dalyviai) taip pat gali ratifikuoti (t. y patvirtinti) toklsandorj ir jis bus laikomas galiojandiu nuo jo sudarymo momento. Tatiau toks san-dorio ratifikavimas neturetq buti laikomas universaliu vieSojo juridinio asmens tets-numo prapletimu. Tai veikiau vienkartinis steigejq (dalyviq) nuoii0ros teises igyven-dinimas. Vie5ojo juridinio asmens teisnumas turetq buti universaliai praplediamaspakeiiiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus veiklos tikslus ir iipleiiant jq spektr4.

7,2.4 luridinio asmens veiklos licencijavimo esm6 ir tikslai.Licencijuojamos veiklos r[5ys. Licencijavimo taisykl6s

Mineta, kad istatymai gali nustatyti juridinio asmens teisnumo ribojimus keldami tamtrkrai veiklai papildomus kvalifikacinius reikalavimus. Tokie reikalavimai keliami deljvairiq prieZastiq, tadiau pagrindine i5 jq - manymas, kad uZsiimti tam tikra specifineveikla gali ne bet kuris, bet tik atitinkamos patirties, igad;iq, materialiniLl igtekliq,personalo ir kitq reikalingq papildomq priemoniq turintis civiliniq teisiniq santykiqdalyvis. PavyzdTiui, kad uZsrimtq naftos arba dujq saugolimo ir transporlavimo veikIa, verslo subjektas turitureti specialiLl saugumo reikalavimus atitinkanaiq talpq, trans-portavimo priemoniq, specialiai parengt4 personala ir panaiiai.

Akivaizdu, kad licencijavimo reikalavimais negali bnti piktnaudiiaujama. Reikalavi-mas gauti licencijq bet kokiai komercinei veiklai prieitarautq sveikam protui ir labaiapsunkintq verslo santykiq pletrq. Todel pripaijstama, kad gali bdti licencijuojama tikypatinga komercine veikla, kuri, pavyzdLiui, gali darytr esmini neigiamE poveikj aplinkai (gamtos iitekliq iSgavimas, su pavojingomis cheminemis med2iagomis susijusiveikla), imoniq sveikatai ir gyvybei (veikla, susijusi su jon izuojani ios ios spinduliuo-tes !altiniais) ir panaSiai. Taip pat gali buti licencijuojama veikla, kuriai del vielojointereso apsaugos rrbojamas rinkos dalyviq skaiaius (pvz., Lietuvoje nustatytas ribotas3C mobiliojo ryiio paslaugq teikejq licencijq skaiaius).

Kadangi licencijavrmas yra laikomas juridinio asmens teisnumo ribojimu, toks ribojr-mas (t. y bltinumas gauti licencijq tam tikrai veiklai) gali b0ti nustatomas tik istatymu.PabreZtina, kad nera vieno jstatymo, kuriame b0tLt iSvardytos visos licencijuojamosveiklos sritys. DaZniausta licencijavimo reikalavimas yra nustatomas atitinkama veiklq reglamentuojandiame istatyme (pvz., Ceriamo vandens tiekimo ir nuotekq tvarl<y-

240

VlLsky'ius Juridin ai dsmcnys kaip c villfes teises subjekl.\

mo istatymo'33 19 str., Visuomenes rnformavimo istatymo'?sa 31 str., Farmacijos istaty-mo']as 19 str. ir t. t.).

Tam, kad licencijavimas netaptLl juridiniq asmenq diskriminavimo prielaida, reikal;r

vimai licencijai gauti ir licencijL! iidavimo tvarka turi b0ti aiikiai reglamentuota irprieinama visiems juridiniams asmenims. Taip pat turi bnti u:tikrinta visq juridinirl

asmenq, kurie atitinka licencijai gauti nustatytus reikalavimus, teise kreiptis del atilirr

kamos licencijos gavimo ir gauti licencijq arba motyvuota atsisakyma jq iiduoti (lik

jeigu juridinis asmuo neatitinka nustatytL{ kriterijLl). Konkret[s reikalavimai licentijoms gauti priklauso nuo Iicencijq ru5ies ir yra nustatomi konkrediq teises aktq.

Vienas i5 svarbiq veiklos licencijavimo principq yra draudimas nustatyti licentijosgaliojimo terminq (CK 2.79 str. I d.). Tai yra dar viena papildoma garantija, kad Ii<r'rr

cijavimu neb0tLl piktnaudiiaujama. Priei jsrgaliojant 2000 m. CK licencijos buvo ilduodamos nLrstatytam laikotarpiui (pvz., penkeriems metams), o veliau Iicencijos ttr

retojas privalejo j4 pratesti. Caliojantis CK nustate licencijos neterm inuol trrl( )

(nuolatinumo) principq, ir, mineta, licencijq atnaujinimo praktika buvo panail<inl,r.

Taiiau net ir jvedus nuolatinumo kriterijq, licencija neturi bnti laikoma absolitrlirr.

Licencijos galiojimas vis delto gali boti sustabdytas arba ji gali buti net panaikirrl,r,

jeigu jos turetojas nevykdo licencijavimo taisykliq nustatytq salygq. Tadiau, skrrltrtg,ti

nei anksiiau, naita del licencijos galiojimo tenka ne licencijos turetojui, o vt-'iklos

prieTiIr4 vykdaniiai institucijai. Todel, viena vertus, licencijos turetojui nebcrcrki,r

rapintis jos atnaujinimu ir atsakingos institucijos turi aktyviau kontroliuoti liccnt:ii,rvi

mo reikalavimq laikymqsr. Kita vertus, Iicencijos turetojas turi SrieZtai laikytis lit:t'rrr i

juojamai veiklai keliamq reikalavimLl ir uitikrintr atsakingLt institucijq priejinrq ltrir'informacijos apie atitinkam4 verklq (teikdamas periodines ataskaitas arba leisdattt,ts

atlikti veiklos patikrinimA atsiZvelgiant i licencijos r05i).

Siekiant, kad su Iicenciiavimu susiiusi informacija batLl maksimaliai vieia, yra nusl,r

tyta pareiga informuo[i Juridiniq asmenq registrE apie iiduotas licencijas, jq galiojirrxr

sustabdymq arba panaikinrm4.

Atkreiptinas demesys, kad Iicencijos iidavimas yra mokamas. Mokestis priklauso rrtto

licencijos raiies (praktikoje jis svyruoja nuo keliq litq ikr keliq iimtLt takstaniiq liltl,pvz., u7 banko veiklos lrcencijos iSdavimE). CK rerkalauja, kad Zyminis mokestis rrllicencijos iidavimq nevir5ytq jos ridavimo ir prieZi0ros sEnaudq.

':33 Valstybds: nios 2006, Nr 82-3260,3a Va stybds i nios 2006 Nr 82 3254

'?8s Vastybes Zinios. 2006, Nr 78 30 56

24t

Clvll INE TFlStr B.ndroii dalis

Praktikoje, be lrcencijq Ikinei komercinei verklai vykdyti, reikalingi ivairls leidimai,sertifikatai, atestatai, pa:ymejimai ir panaiiai. Pavyzdiiui, tam tikrq raiiq veiklai pa-

state ar patalpose vykdyti b[tina gauti leid ima-h igienos pasa235, maisto gamybai, pre

kybai ir kitai su maisto tvarkymu susijusiai veiklai batina tureti marsto tvarkymo sub-jekto patvirtinimo paTymejimq)d7 ir panaiiai. Specialistai kritikuoja, kad da;nai Lietuvos

teises aktuose nepagristai nustatomas reikalavimas gauti jvairius leidimus, stengiantisjais papildomai riboti 0kio subjektq verkl4 ir nepagristai jq taikym4 iipleaiant ivai-rioms veiklos sritims'/33.

Leidimai nuo licencijos skrriasi tuo, kad 1l) reikalavimas tureti licencijE gali bOti nusta-

tomas tik istatymais arba Europos Sqjungos reglamentais, tuo tarpu reikalavimus del

leidrmq gali nustatytr ir istatymLl lgyvendinamreji teises aktar; fl) licencija yra iiduo-dama neterminuotam laikui, o leidimo veikimas yra apribotas laiko ativilgiu leidi-mas galioja tam tikr4 apibreZtq Jaikq arba yra skirlas vienkartiniam veiksmui atlikti;(lir) daZniausiai leidimo veikimas yra apribotas tam tikra teritorija ar objek[u (pvz.,

leidimas higienos pasas iiduodamas konkredroms patalpoms).

Pabre.itina, kad igyvendinant 2006 m. gruodiio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvq 2006/123lEB d6l paslaugq vidaus rinkoje (direktyva turi bati igyvendintavalstybese narese iki 2009 m. gruodlio 28 d.) Lietuvoje tures b[ti panaikinti reikalavimai paslaugq teikimo trkslams tureti kai kurias licencijas ar leidimus ir supaprastina-

ma jq iSdavimo tvarka. Direktyva leidzia taikyti licencijq ir leidimq iSdavimo tvark4(t. y. a priod tikrinimq) paslaugq teikimo veiklos konrroles tikslams tik jeigu (i) jq iidavimo tvarka nediskriminuoja paslaugq teikejo; (1, b[tinybe tureti licencijq ar leidimqiSdavimo tvarkq objektyviai pateisinta svarbiais visuomenes interesais; ir fir) tikslonegalrma pasiel<ti taikant maziau ribojandiq priemong visq pirma todel, jog a poste

riorl tikrinimas b0tLl atliekamas per velai, kad b0tq tikrar veiksmingas. Be to, tiek Ii

cenciios, tiek leidimar tures b[tr i6duodami neterminuotam laikui, nebent (l) lis auto-matiikai pratgsiamas arba susijgs su nuolatiniu reikalavimLl vykdymu; (t) ribotas jLl

skarirus patersrnamas svarbiais visuomenis interesais; (iii) tibol4licencijos ar leidimogaliojimo trukmg galima pateisinti svarbiais visuomenes interesais.

':ac Delve klos ruSiq 2r Lreluvos Respublikos sveikatos apsaugos rnlnistro 2005 m kovo 21 d. isakymqNr V-l80 ,,Del ukines komercrnes veik os rasiq, kuriomis versdamresi fizinlai Lr jurdrniai asmenys pri-valo tureti leidimq-hrgrenos pasq, sqraso bei lerdrmo'higrenos paso rSdavrmo tarsykhq patvrhnrrno'(Valstybes :rnios 2005, Nr 41 1319 (su pakeltrmais).?37 2r Maisto lvarkymo subjektq patv rtinimo reikalavirnus, patvirtintus Valstybines maislo ir veterinafl-jostarnybos direktoriaus 2005 rn gruodiro 29 d. isakymu Nr B1 727 (Valstybds iinios 2005,Nr 1535668(su pakeitimais):BB Lletuvos laisvosios r nkos institutas Pastabos r pasialyma del EnergeUkos istatymo projekto. 2001 mliepa

242

Vll skyriLs juridiniai ismonys ka p civi ines teises subjeklai

7.3 Juridinio asmens steigimas ir registravimas

Pagrindiniai klausimai:

1 Juridinio asmens steigimo 'r

registravimo esme. 2. Juridinio asmens steigelo samprata 3 Juri-dinio asmens stergimo badai. 4 luridiniLl asmenq re8istro paskiftis ir funkcijos. 5. Duomenys,skelbramrJundrnrq asrnenq re8istre 6 Duomenq atskleidimo principas- 7- luridinio asmens sl('i

Brmo etapar. B. Pagnndiniai juridinio asmens registravimo proceduros veiksmai

7.3.1 Jurid inio asmens steigimoir registravimo prigimtis ir tikslai

Kaip fiziniq asmenLl, taip ir juridiniq asmenq atveju gali jvykti jvairrq reikimingq juri

dinrq laktq. Vieni ii reikEmingiausiq fiziniq asmenLt ativilgiu gimimas ir mirlis. n ilku, kalbant apie juridinius asmenis, gana neiprasta vartoti atitinkamas gimimo ir rrrir

ties savokas, DaZniau iigirstume steigimo (registravimo) ir i5registravimo apibreiir)rus,kurie pagal apibudinamus padarinius analogiikr gimimui ir mirtiai fiziniq asnrctrtl

atvelu. Juridiniq asmenLl egzistavimo pabaiga jLl iiregistravimas detaliau nagrini'jama 5io skyriaus 7.5 poskyryje. Siekiant nuoseklumo, butq logi6ka pradeti nuo jurirli

nrq asmenLl ,,gimimo" jq steigimo (registravimo) apibndinimo.

Dauguma jurrdrniq asmenq negali atsirasti ir jgyti juridinio asmens tcisiq s.rv,rirr(,(iios taisykles iiimtis galioja tik l<eliems specifinio statuso subjektams:valslybr:i, s,r

vivaldybei, tradicinems religinems bendruomenems ir kai kuriems kitiems sulrjr,l<

tams, kurie nera steigiami (registruojami) ir laikomi juridiniais asmenlmis pcr s('ri|i).

Taigi tam, kad juridiniai asmenys (ne per se juridiniai asmenys) atsirastq ir jllylrljuridinio asmens teises, jq atzvilgiu turi b0ti atliekami tam tikri valiniai veiksnrri ir

laikomasi tam tikrq nustatytLl proced0rq. Ir tai yra nataralu - tam, kad atsiraslq rirU

las civilinrq santykiq subjektas - naujas juridinis asmuo, turi buti laikomasi nLrslirly

tq {ormaliq taisykliq Tokiq taisykliq nustatymas ir reikalavimas jq laikytis neturi }rrrlilaikoma civiliniq teisiniq santykiq apsunkinimu. Veikiau tai priemone, padcrl,trrli

visuomenei kontrolruoti naujq civiliniq teisiniq santykiq subjektLl atsiradimq. Visu()

mene nekvestionuoja Zmogaus (k[drkio) grmimo fakto, nes jis yra materialus, a1r

aiuopiamas subjektas ir kiekvienas gali isitikinti jo materialiu egzistavimu. Juriclinisasmuo nera materialus subjektas, palyginti su lmogumi, jo negalima pamalyti ir

paaiupineti. Tad tam, kad bntq isitrkinta, jog naujas juridinis asmuo ii tikrqjq atsir,r

do, juridinio asmens atsiradimo iniciatoriai jo steiBejar, tun tar jrodyti visuomcnci.

:0e Lot per se savalrne, vienas pats (Armalyte O . Pa:asis L Anglq |etLrvrLl ka bq teises iodynasVrlf us: Alma lttera. 1998)

24t

ClvlLlNI TE]SE Bendr.,ji cla 6

lr tas irodymas yra nustatytq juridinio asmens steigimo proced0rq atlikimas ir juridi-nio asnrens lregistravtmas.

ReiketL/ suvokti steigimo ir registravimo sqvokq skirtumq. Formaliai steigimas (kaiptam tikrq atskirq stergimo veiksmq kompleksas) yra pirmojijuridinio asmens sukurimostadija, o baigiamoji stadija yra registravimas Tadiau 5i taisykle nera absoliuti - tamtikrq juridiniq asmenq neb0tina registruoti. Pavyzdiiui, profesine s4junga larkomasukurta atlikus aLitrnkamus steigimo veiksmus ir po to ji jgyja juridinio asmens teises irpareigas2eo. Profesiniq sAjungLl registravimas yra tik papildomas veiksmas, su juo nerasiejamas profesines s4jungos atsiradimas. Tadiau daugelis juridiniq asmenq laikomijsteigti tik nuo lregistravimo momento.

lnformacija apie k[dikio gimimE ir pagrindiniaijo asmens duomenys turi b0ti ttrauktij civilines metrikacijos jstaigq dokumentus Akivaizdu, kad toks duomenq jtraukimasyra notifikacinio pobOdiio, t. y. fiksuojamas faktas, nes niekas negindys kudikio gimimo, jeigu iis i5 tikrqjq gine Tadiau juridiniq asmenLt atveju viskas kiek kitaip nepa-siiyminiio materialumu juridinio asmens atsiradimas turi boti patvirtintas kompeten-tingos institucijos ir jregistruotas Juridiniq asmenq registre. Prie5ingu atveju asmenLlsusitarrmas sukufti naujq juridinj asmenj ir Iiks tik susitarimas bei nesukels jokiq teisi-niq padariniq. Targr lizinio asmens duomenys i registr4 jtraukiami (kitaip tariant, jis

,,.egistruojamas") po to, kai gimsta, o juridinio asmens pats iregistravimas reiSkia jr,rri

dinio asmens atsiradima.

Cali botr jvardytos jvairios prieiastys, lemiantios steigejLl norq sukurti naujq juridrnjasmeni. Vieniems reikia naujo verslo vieneto, kitiems - subjekto, kuris gintq visuome-nes interesq, tretiems darinio, per kurj britq galima igyvendinti tam tikrus specifiniussiekrus, ir t. t Visrt prie7asdiLl nejmanoma iivardyti, nes jLt gali bati trek pat dauB, krekfizrnis asmuo turi idejq.

Kurdami nauj4 juridinj asnrenj, jo steigejai - tiek fiziniai asmenys, trek egzistuojantysjuridiniai asmenys, turi gerai apsvarstytt kiekvienos teisines formos privalumus ir tra-kumus ir pasirinkti ta teisinq formq, kuri, jq nuomone, geriausiai pades jgyvendintistergejLl keliamus tikslus. Taigi steigejai inicijuoja atitinkamos formos ju rid inio asmenssteigimE ir registravtmq. Vienintelis tokrLl vcrksmq tikslas sul<urti visavertj civiliniqteisin iq santykiq dalyvj.

':!!Zr Profesrn q sqjungq islaiymo 6straipsnl (Valstybes Znios 1991, Nr 34-933 (su pakeihmais)

244

Vll skyrius. ju.idini.ir a!nrcnys krip .rvrlrres teises sub,ckr,r

7.3.2 Stei96lai

Juridinio asmens steigejas yra asmuo, sudargs sandorj steigtiluridini asmeni (t. y. pirsira5qs juridinio asmens steigimo sutafti, priemes teises akt4 del juridinio asmens stt_.igi

mo ir pan.). Kiekvienas steigejas, isterggs juridinl asmen!, tampa jo dalyviu. Steigcj,rsdalyviu tampa ii karto po to, kai juridinis asnluo iregistruo1amas Juridiniq asmt,ntlregistre arba kai steigejas atlieka kitus batinus veiksmus (pvz., perduoda juridiniirrrrasmeniu i jna54).

Pagal bendr4i principE juridinio asmens steigejai galr buti tiek fiziniai, tiek jurirlirri,riasmenys. Tadiau tam tikrq juridinrq asmenLl stergejams gali buti keliama papiklorrrrlreikalavimq (pladiau 7r. 7.4.2.2 skirsnyje).

7.3.3 luridin iq asmenq registras

ReikSmingq vietE juridiniq asmenq veikloje, jskaitant ir patj juridinio asmen:j alsirir(limo momenta, uiima Juridiniq asmenq registras. Tik nuo iregistravimo Juridiniq as t|nq registre juridinis asmuo Iaikomas isteigtu (iios taisykles i5imtis taikoma tik kai krrriems vieiiesiems juridiniams asmenims). Jeigu juridinis asmuo Siame r(,,lislr(,neregistruojamas, juridinio asmens steigimo proceduros laikomos nebaigtomis ir jrrridinis asmuo neegzistuola.

Juridiniq asmenq registras ii esmes yra duomenq ir dokumentq apie visus LioltrvosRespublikoje egzistuojaniius juridinius asmenis kaupimo, administravimo, saLrliojrmo ir naudojimo priemone. Pats Juridiniq asmenq regisLras yra atjtinkamL! duon](,rrr1ir dokumentq visuma. Juridiniq asmenq registro esmg suponuoja jo paskirtis - rcgistruoti re8istro objektus (t. y. vrsq teisiniLt formq juridinius asmenis, jq filialus ir,rtstovybes, uZsienio ju ridin iq asmenq ir kitLt organizacijLl filralus ir atstovybes) ir rirrkti, kaupti, tvarkyti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informacijq ir dokumcntusapre JUos.

Tam, kad Juridiniq asmenq registras tinkamai funkcionuotq, jo tvarkymas, vadov,lrjantis Juridiniq asmenLl regis[ro jstatymu,er, yra pavestas dviem institucijoms: fr li,isingumo mrnisterijai, kurr yra vadovaujaniioji registro tvarkymo istarga, ir fi, valstybes jmoner Registrq centras, kuri yra registro tvarkymo istaiga, uztikrinanti regtslrotvarkymo funkcijq registruojant juridinius asmenrs jgyvendinimq

':q' Valstybes 2in os 2001 Nr 55 1940

245

CIVILINE TE]SI:

Cali bati iiskrriamos tokios pagrindines Juridiniq asmenq registro funkcijos:

1) registruoti (istatymq nustatytais atvejars itraukti i registrQ)juridinius asmenis, jqduomenis ir steigimo dokumentus;

2) re8istruoti filialus, atstovybes ir jq duomenis;

3) uztikrinti dokumentLl, duomenq ir informacilos saug4;

4) skelbti juridinio asmens, filialq ar atstovybiq duomenis ir informacijE;

5) terkti registro duomenis, informacijE ir reBistre saugomq dokumentq kopijas;

6) tvarkyti registro tvarkytojui pateiktus dokumentus, duomenis ir informacijq ir kita.

Prie in{ormacrjos, kuriq kaupia Juridiniq asmenq registras, gali bati priskirti tokie duo-menys apre juridinius asmenis:

1) juridinio asmens pavadinirnas;

2) teisine iorma;

3) kodas (kurt suteikia pats registras registruodamas juridini asmenj);

4) buveine (t y. juridinio asmens registracijos adresas);

5) organai (tiek valdymo, trek kiti);

6) valdymo organq nariai (tam trkri juos identrfikuojantys asmens duomenys);

7) asmenys, turintys teise juridinio asmens vardu sudarl.ti sandorius, jq teisiq ribos(jeigu tokios yra nustatytos) ir paradq pavyzdTrai;

B) juridinio asmens filialai ir atstovybes (yeigu tokiq yra);

9) verklos ribojimai (jeigu tokie yra nustatyti);

10) teisinis statusas (pvz , likviduolamas, reorganizuojamas, bankrutuojantis ir pan ),ir tam tikri kiti duomenys.

CK 2.64 r 2 66 straipsnruose pateikiamas nebaigtrnis registro dokumentq ir duomenr-;sqraias ir nurodoma, kad kiti lstatymai gali nurodyti ir papildomus dokumentus (CK2.66 stt. 1 d. 13 p.). Pavyzdiiui, Akciniq bendroviq istatyme nurodyta, kad registruituri bnti pateikiama bendroves steigimo sutaftis (lstatymo Z str, 6 d.), turto vertinimoataskaita (lstatymo 13 str. 3 d.), dokumentas, patvirtinantis sprendimq padidinti ben-droves istatrni kapitalq (lstatymo 49 str. 4 d.) arba sprendim4 suma:inti istatjni kapita-lq (lstatymo 52 str. 6 d.) ir kita.

U7 praneiim4 apie regrstre nurodomq duomenq pasikeitimE yra atsakingas pats juridrnis asmuo (atitinkami jo valdymo organar).

Taigi pagrindine Juridiniq asmenq registro priederme yra kaupti esminius duomenisapie juridinius asmenis ir sudaryti galimybq bet l<uriems suinteresuotiems asmenims

246247

tokius duomenis ir dokumentus gauti. Sitaip i5reijkiamas vienas ii pagrindiniq Juri-diniq asmenq registro veiklos principq - duomenq atskleiclimo princrpasrer. Minctasprincipas yra dvejopos prigimties. Viena vertus, jis reikalauja, kad juridiniai asmt,nys pateiktq registrui visus esminius su jq veikla susijusius duomenis ir dokumenlrrsir informuotq apie visus jq pasikeitimus. Sis reikalavimas yra uZtikrintas taisyl(l(,,kad atitinkamq duomenq ir dokumentll pakeitimai jsigaliola tik kai jie yra iregistnrojami Juridiniq asmenq registre (CK 2.66 str. 5 d.). Kitarp tariant, reBistrui neatskloistijuridinio asmens duomenys ir dokumentai negali b0ti panaudoti prie! trediuosirrsasmenis.5itaip siekiama u.itikrinti, kad juridiniai asmenys nesleptq esmines irrformacijos nuo visuomenes ir prisiimtq atsakomybg u7 informacijos neatskleidinr,l rt,Bistrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus. Tai savo ruoitu padt,rl,ruitikrinti luridiniLl asmenq valdymo skaidrum4, sudaryti galimybes tretiesicnrs,rsmenims vertinti juridinio asmens valdymo sistem4. Kita vertus, vadovaujantis.ttskleidimo principu, visi Juridiniq asmenq registro duomenys, jame kaupiami clokrrmentai ir bet kuri kita jam pateikta informacija yra laikoma viela ir pricir),lr,rkiekvienam pra5andiam asmeniui. Be to, tokie duomenys ir dokumentai yra luil<orrriteisingais ir tiksliais Todel kiekvienas asmuo, siekrantis suZinoti esming infornr,rt ij,1apie juridinj asmenj, gali kreiptis su atitinkamu praiymu j Juridiniq asmenq rcgistrolvarkvloj4 ir pdsitikeri gautais duomenimis.

Atskleidimo principas, galima sakyti, apima du elementus: pllrna, pareig4 pnt(,iklidokumentus registrui ir, antra, tLl dokumentq paskelbimq. pareiga pateikti atjlirrk,rmus dokumentus Juridiniq asmenLt registrui nurodyta, mineta, CK ir kai kurjuosckituose atitinkamas juridiniq asmenq teisines formas reg lamentuojand iuose jst,rtymuose, o pareiga paskelbti duomenis nustatyta Juridiniq asmenq registro nuoslilluose, kuriuose nurodyta, kad registro tvarkytojas savo tnterneto svetaineje turi sl<cllrtivisus registre jregistruotLl jurid in iq asmenq duomenis ir dokumentus jraiydamas nrrorodas i juos (Nuostatq 163 p.).

Dauguma Juridiniq asmenq registro atliekamq funkcijq (t. y. duomenq ir dokunrc lrlrinkimas ir leilimas, yrd mokamos.

?e'?Atkreiptrnas ddrnesys, kad Sis pnncipas susijgs su atitinkamq EB teises aktq (1968 m kovog(lParmosios Tarybos direktyvos 68/151/EFB del apsaugos priemoniq, kuriq vaistybes nares, srekdamo6sLrvlenodinti tokras apsaugos priemones visoje Bendnjoje, reikalauja iS Sutarttes 5g skaipsnio antrol6pastraipoje apibreztq bendrovrq, jLl nar q ir kitq interesq apsaugai, koordrnavimo r kitq EB direktyvrl)nuostatq jgyvendinimu.

CIVIL NF rl lSl lJcn(Jioli dalis vl skyr !,. juridln ni r\ ncfys kl p c vilLncs tcises subj('(rJr

giamo juridrnio asmens teisirri lonra)?e5. Turi bati patikrinl.r steigimo dokumcnltr()

se nurodytq duomenq tikrumas, stciEimo dokumcnlq sutikimas sLl istatymq rerkal'r

vimais ir faktas, kad jurrdini asmeni Salima registruoti, nes istatymuose ar stcifirrxI

sandoryje nustatytos pricvoles ivykdytos rr atsirado lstatymuose ar steigimo clokrr

-enluo.o nUroo) lo,: .rplinkr bn''

B) pralymo iregistruotr juridinj asmenj pateikimas luridiniq asmenq rellistro lv'rrlyloJUi . (.rrlJ IJll buli pJleillr:

(a) patvirtinti stergrmo dokumentai;

(b) licenciia, jcigu pagal jstatymus ji turi bati iSduota priei isteigiant jrrrirlirrl

aSmen l;(c) rcgistravimo rinkliavos sumokejimE patvrrtinantys dokumentai ir p.rrr,r(i'ri

Cavqs praiymq ireSistruoti juridini asmeni ir visus istatymq reikalaujanrus <lokLttrt''tr

tus, iuridiniq asnrenLl regtstro tvarkylojas ne veliau kaip per penkias clarlro tli''rr'r.'

priima sprendLmq jreS,istruoti juridrni asmeni, suteikia iam kodq ir iiduoda rtliistr'rvr

mo paiymejim4 Nuo iregistravimo JuridiniLl asmenq registre moment() lttritlirri" r"

muo la ikomas isteiStu.

!" Notaras I krina daugumos tersrnrq formq (pvz, akcin q bendrovitl r u:darqiq akcrrjrtl llrrrllr')vvie6ljq istaigq asocaciiq ;emes 0ko bendrovill ir kt) stegrno dokumentq sutrkrnr4 srr l'l'rlVrr rl

rerka avima s Tersingumo mrn sterija, apskr t es v 16rnrnkas, sav valdyb6s vykdornol instiltrrrrlrr I lirri,r

lrregsirUoJapro'esinlqSalLlngqSte]gln]oclokUmentUsTappatTeslngL]mo'n]nlS|erijaliknrrill)illllr',,pariilos, los flla o ar alstovybds, religines bendrLromenes bendrrlos ar centro, jq f lialo ar irl!lr)vYlrIclokumentus Jur dinro asmens brarkytolas Ukrlnavresqjqlur diniq asmenq stegiamlipagalCK240r;lirrrlrrr'3 dalt. dokumentusrj Sis punktas ta komas iik tq te s niq formq jurid nrams asrnenlms. kLrr uos bttrna re0islrLroll (l\ii

I

g mt! :r proles niq sqjungq aprasyma 7 6 1 I1 skirsnyle),'3'pabre:irna, kact nurodytr lurclino asmels regrstravimo verksmar prikauso rruo tesrrc:i l()rrr!i.Pvz, ste g ant popularlaus os lormos juridrnl asmeni uidarqiq akcinP bendrovQ, bthn tokr{i vIil'ma fi) sieigejq apsisprendimas cle sieigrmo duornen! (tokrq ka p pavadlnirnas, lstatrn o kai)rlirl) {lv

drs, akcijq klase, skaid us rnominaiverte. bendroves organq struktUra organq nariq kanrl(lirlrrr'rr' rr

pan)r (i, stergrmo sutartres ar steigrmo aklo pasira6ymas: (l;j) arknas bendroves pavadinrrno rlrrrri'

mas i Jur drn q asmenq regrstrq (iergu stergdjai pasrrenka aiiikir il vejksma); fr4 kaupiamosros rrill h rr

tos atictarymas pasirinktame banke sl ve ksmq ga I allikt ste g nro suLariyje ar stergimo akte nLrr(rriyl

bendroves treg stravimq turi bili l6rnktL vls bendtoves prieZiaros rr (arba) vadymoorganal) (vttllr'1Symo iregrstruoti bendrove, istat!l rr krltl susiusrq dokumenlll (sprendmq del organq suformavrrrrr'

istat nLo kapitalo apmok6j mo, erd mo registruotr iur dinro astnens buvernq ir ki ) pateik mas nolirrLrr

tikrLnl rtvrtrnti; f/x) prasymo tregstruot bendrove ir lstaiq pateik mas JLrr diniq asmenq reg stro lv rr

hlro,Li iregr5rr rot ,(i Op.o-o/ , eo \'ra/ mas

7.3.4 Juridinio asmens steigimo etapaiir regislravimo procedI ros

Kad juridinis asmuo br.rtq tinkamai lregistruotas rr galetq pradeti veiklq, turi bati atlrktos tanl tikros reBistravimo proceduros. Registravinro procedarq turinys priklauso nuopasirrnktos juridinro asmens teisines formos ir gali skirtrs. Apibendrin.:nt jvairiq teisiniq iormq reEistrnvimo procedIras, bttq galima iiskirti tokius bendrus registravimoprocedarLl etapus:

I \to E.-q .l L\ruto\sutr,tFtJ\trJ.2) tersines lormos parinkimas, pagrindiniq steigiamo juridin o asmens steigimo duo-mcnq (tokiq kaip pavadrnimas, veiklos til<slas ir objcktas, organq strukta.a, organqnariq kandidaturos ir pan.) parinkimasj

3) stciil,imo sandorio (t y steigimo sutarties tuo atvcju, kai asmenj steigia keli steigejai, ar steigimo al<to, kai asmcnj stcigia vicnas steigejas) sudarymas Nors netaikonras kai kurioms tcisinems formoms, irs elapas butinas stcigiant, pavyzdZiui, ak-cinq bendrovq ar uidarqj4 akcing benclrovg, asocracrjq, vieiEj.l istaigq ir kitaStcigimo suLrrties ar akto pasiraiymas leidTia tqsti ju ridin io asmens steigrmo procedo14;

4) laikinas steigiamo juridinio asnrens pavadinimo jtraukinras jjLrndiniq asmenqreBislra (jeigu steigejai pasircnka atiikti il veiksm4);

5) stcigiamo juridinio asmens kaprtalo suformavimas (kai atitinkam.,s teisines for-mos juridiniam asmeniui yra l<cliami reikalavimar suformLroti clalyviq kapitalil prie(steigiant juridini asmenl)r"';

6) steigiamojo susirinkimo suiaukimas, steigimo dokumento patviftinimasrer ir val-dymo bei krtq organq nanq iirinkimas;

7) praaymo jregistruoti juridini asmcnj ir stcrf.irmo dokumentrl pateikimas til<rinti irtvirtinti. Tikrina notaras, 1-eisingumo minrsterija, apskritics viraininkas, vykdomojlsavrvaldybes rnstitucija arba pats Juridiniq asmenq registro tvarkytojas (nelygu stci-

"r Pabre;rina, kad reika av mas dalyv anrs clalyvalrtl l!r clnio asmens kap tale perduodant tam lrkrq ster-q mo dokLrrn-.ntu ar da yviq suslrlnkimo nustatylo dyd: o lnaSq yra taikonras visoms ie sinems fonnomsTadraLl vienq formLt luncl nrq asrnenu atveju toks dalyviq kapita as LLrn batr suforrnuolamas pnes isteigantl!fidrnl asrnenl (pvz prei sieigani akcrnes bendroves ar uzdarqsias akcrnes bendroves S akcininkq inaSq turi birii suiorrnLrolamas rnrnima Ls lstatinls kap taias), o esant k totns lormoms tai gal balatiekarna lreg stravus luridini asmerri (dta takorna subjektams, kLrr! stegimo duomuo nera kaptalodyd s kap pvz asocracrjos, vesosios istaigos rr pan )

'r'' Ste Slmo dokumenTas skiflasl. ne yg! ie sind lorma Pvz. akcrnru bendroviu, u:darulq akc n q bendrovq asocraclq v e6qlq tsla gq reng ami irpasraiolni jslatar rndrvdLraru monq nuostatal,iknqbendrjq sLrdaronra JUngtifes ve klos sulartis r k tl

)4'l

ClVlLlNt lllSl lnlr(l(,i d.r is

PabreTtjna, kad Juridiniq asmenLt registras gali alsrsakyti registruoti juridinj asnrenj,taiiau tik tam tikrais iiimtiniais atvejais. Baigtinis iiimtiniLl atvejq s4r.r!rs yr: yp.risvarbus srckiant u;tikrinti Jygias visq rsmenq galimybes isteigti luridrni asmen! (vadi

namoji steigimosi laisve arba asociacijq teise) ir paialinti galimybg u7 jurrdinrrl asme-nLl registravrmE atsakingoms institucijoms nustatyti papildomLl steigimosi laisves varZymqirribojimq Calima atsisakyti rcgistruoti, pavyzdZiui, kar.Jurrdiniq asmenq registruiyra pateikti ne visi registravrmui reikalingi dokumcntai arba jie yra neaiik[s ar klaidi-nantys arba prieilaraLrja islatymams (CK 2.68 str. 1 d.). Tokiu atveju luridiniq asmenqregistras turctq nustatyti termin4 trakumams paialinti arba klaidoms ritaisyti. Per nu

statyt4 terminE nejvykdilus atitinkamq Juridiniq asmenq regrstro nurodymq, rcglstrotvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridin! asmenj. Atkrciptinas denrcsys, kad yra vienas atsisakymo rcgistruoti pagrindas, l<ai ncgalima nustatyti papildonro termino trukumams paialinti, t. y absoliutus pagflndas (nebentteismas nustaty-tq kitaip). Ia i yra atvejis, kai stcigimo dokumentaiJurrdinrq asmenq registrui patcikiamipraejus daugiau kaip Seiiems menesianrs nuo 1q sudarymo (CK 2.68 str. I d. 2 p.)

Atkre ptinas demesys, kad lygia greta su baigtiniu atsisakymo regrslruoti juridinj asmcnj pagrindq s4raiu istatymai sutcikia ir kitq galimybes lsteigti juridini asmenj garanti-jq. PavyzdZiui, lergu jurrrliniq asmenq registras neteisetai atsisako regrstruoti juridinjasmenj, galima reikalauti atlyginti visus tokiais veiksmais padarylus nuostolius (CK

2 73 str.). PabreZtinas vienas nurodytos taisykles trakumas teise reikalauti atlyg rtinuostolius yra suteikianra paiianr juridiniam asmeniui, tatiau, kol ncra lregistruotas,juridinis asmuo laikonras neegzrstuojaniiu Tad kyla klausrmas, ar nurodyta nuostatanepagristai neapsunkina galrmybes reikalauti atlygrnti 2al4 del registro netciseto atsi-sakymo registruoti luri<J inj asnrenj.

l)ar viena galimybes istcigti juridinj asmenj ir kartLr jsteigto juridinio asmens veikiostestinumo garantiJa yra juridinio asnrens pripaTinimo neteisetai jsteigtu ribojimas (CK

2 114 str.). Pagrindinis principas, kad tik teismas turi tersq pripaiinti neteisetri j5reiBtU

juriclini asmenj, kuris yra isteigtas ir lrcgiskuotas Juridiniq asmcnq reS,istre. Nurodytr rrpagrinrlai, kai steigimas gali bttr pripa;intas neLeisetu, pavyzdZiui, visq steigejq ne-veiksnumas. steigimo tikslq neteisetunas arba prieitaravimas vieiajai tvarkai, mininralaus istatinio kapitalo nesuforrravimas ir panaiiai. Taiiau vien vicno ar kito steigimo netcisetLrmo kriterijaus egzistavrmas nereiSl<ia steigimo pripaTinimo netcisetu.Sprgsdamas del stergimo teisetLrmo, teismas tufl atsiTvelgti itunnio pirmumu prieiforrrq principq. Pavyzdiiui, jeigu imanonla, teisntas privalo suteikti protingumo kflte-rijLl atitinkanti terminq iitaisytr klaidoms, del kuriq jurrdinio asmens istcrgrmas SaletLlbati pripaZintas ncteisetu. Be to, teisntas turi .rtsi)velgti jjuridinro asrlens darbuotojqir dalyviq, nccla yvavusiq ji steigiant (t. y talrLrsiLt jo dalyviais bargus registravinto pro-

250

Vll skyr !s j!r d I i ,i\.r'ivs li.r p cir lires te se! sul)1, .r.'

cedLrras), interesus Taigi jrriclinio asnrens pripaiinimas nctcisc[ai isteigtu turetrl I)ut]

suprantamas ir taikomas tik kaip u/tima ratror"L' priemone, ir tik 1uo atvejLr, l(,ri ir',netlrretLj neigiamLl padariniq su tokiu juridinru asmenru susijusiems asmeninrs

Kad baigus registravinro proccduras jurrdinis asnruo pradetLl visaveftg veil<14, rcil.r'tr1

atlrkti tam tikrus papildonrus veiksmus: pagaminti antspaud.], jdarbinli vadov,l (jci11r

iito jsakmiai reikalauja atitinl(am4 teisinq formq rcguliuojantys istatynrai), prant'ilr jrrIdin io asmens duonrcnis Mokesdtq moketojLl resistrLri, gauti veiklos licencrl.l ir'1',rrr,r',r,rr

7 -4 luridinio dsmens orgdna i

Pagrindiniai klausimai:

1 Juridinio nsmcn! organq ru<ys ir skirstymo jjas kriterilai 2 luridinio.smcns (laly'.,ro s,rtrr1,r ,

t.r .l luriclinio asnrens dalyvio teisis ir p.ireiltos 4 JLrrdin'o.rsrncns dalyvio civilirl .rts,r,,,rrlLri 5 Balsavirro sularLis ir kiLos d.rlvvlrt L.rrpusavyje sucJaTomos 5utartys 6. Priv|rslirrir ,rl,r r1r1

(cla iq, pajrl) pardnvimas {reik<me, elapai) 7 Visuotinio dalyvio susrrinkirno r:snri ir l.orrt'(.t(,r), r

ja B Visuoiinio dalyvitl susirinkimo suiaukimas, sprendinrq prienrimas, jq pri1r.rzirrrrrr,' r,1.'liojanaiais 9 Valdynro organo samprata, funkcrjos 10. Telsiniai pad.liniai priv.rt, i\ tLIr,lIi,,asnrens valclynro organui v riijLrs kompekircij4 ll Tcisiniai pad.rriniai vieloj() jr|irlrrrr,,,'',,, r,

valdvnro organui vir!ius kompetcn(ij4 12 Kiekybinio atstovnvimo t.risykles I ) V.rlrlyrrro,,r

BanLl nariai, jq teises ir p.rreigos l4 Valdynro or!t.rn.r narrq atsakomybc 15 l'jrit'TiLrros rrr11,r r,rjLl kompetcncija ir.rlsakom,vbe l6 Kiti juridinio asmens orltannr l7 Tciscs j jLrrirlirio ,rr rr, rr

vciklos ryrimq jgwcndinirnas ir iio tyrimo reikime

7.4.1 luridinio asmens organq vaidmuo ir r[5ys

7.4.1.1 juridinio asnrens org.rnLl vaiclmuo

Per savo organus juriclinis asmuo igyja ir jgl,vendina civilines tciscs, prisiinr,r ir vylrl,civilines pareigas Juridinio asmcns organai yra struktariniaijuridinio a5ntcns \,r( r.t,uTodcl organai yra tarsi rankos, kuriomis juridinis asmuo jgyi,endina savo lcislunr,t r

materializuoja savo veik 4. Netu redamas orgiln q, juridrn is asmuo nega letLl i!,yv('lr lr r

ti savo teisirl ar vyl<dyti parcigLl.

Juriclinio asmens organq strul(tarE, suclarym4, telscs ir pareiEas nust,ibCK 2.81 2.()5 stt.ll,sniai ir konkrcai.rs tcisincs lormas reguliuojantys jstatl,mai

''') LaI ultima ftlio paskLrlnrs arllumenlas, paskut ne prremonev u ka b! terses :odynas V nrrs AIna lltrera 1998)

(Aana ytc O. Paiilsis L Arrolll lr)li

2"t

ClVlLlNI I I 15 nnlroj] d.rl s

7.4.1 .2 Juridinio asmens organq rLrSys

Pagal atliekanras funkciias CK ir konkre-ias jur idiniq asmenq teisines formas regu liuojantys istatymai aiikiai iiskiria kelias juridiniq asmenq organq raiis:

I ) dalyviq susirinkinrq, kurrs da2niausiai sprend)ia esminrus su juridiniu asmeniususryusius l<lausimus, kaip antai pavadrnimo, br"rveines, kapitalo l(ertimo, kitLl juridinio asmens organrl sudarymo ir kitus;

2) valclymo organus, kurie igyvendrna kasdienl juridinio asmens valdynrq ir priinrasu tuo susijusius sprendrnrLrs;

.l) prieZrIros organus, kuriq csmine funkcila yra valdymo organq veiklos prieZiarair kon trole; ir

4) krtus organus (jv.lirius l<omitetus r kt ), kuriuos iiskiria konkrearas teisrnes formasrcBUliuojantys jstatymai.

Tai au jurrdinio asmens organai gali bati klasifikuojanli remi,rntrs ir kitais l<riteriiais.I'avyzdLiut, pagal organo sudetj yra sl(iriami: (a) vienasmeniai; ir (b) kolegralils organar. Vienasmenius organus sudaro vienas narys (juridinio asmens vadovo atveju), okolegialius orgafus sudaro rJu nariai ar daugiau nariq (uTdarosios akcines bcndrovesvaldyba, kurioje turi bati ne mairau kaip trys nariai).

Klasiiikuojant organls pagal jq sudarynro tvark4, iSsl<iriami fa) renkamieji ar sl(iriamieji organai, kuriuos sl<irra kitas juridinio asmens organas (pvz., viesosios lstaigosvadovq skiria visuotrnis nariq susirinkintas), ir (b) ex offici<t organai - visuotrnis dalyvrq susirnkimas, kuris sudaromas akcrjq (r1aliq, paiq) turejimo pagrindu ir nera skirramas ar renkanras kito organo

Pagal organrl lgaliojimq trukmq skiriami (a) termrnuotus igaliojimus turintys or!,anai(akcines bendroves stebctoju taryba negali b0ti skirianra ilgesniant nei kctvcriq metqIail<otarpiui) ir fD neterminuotus jgaliojtmus turintys organai (r,aldyrrro orgarras ascr

ciacijos atveju).

7..1.1 3 Juridinro asmens orBanq struktara

l(onkretaus juridrn o asnrens organLl strukt[ra prrklauso nuo tE teistng formq reguliuojanaio istatymo ir juridinio asmens steigejLl (dalyviLl) pasirinkimo.

Paprastai isLatymas nustato fa) imperatyviLts organus, kurie privalo bati sudaronri (pa

prastar - visuotinis dalyviq susirrnl<lmas ir vienas valdymo organas), ir (b) dispoLly-viLrs organLrs, del kuriq sudarymo juridinici asmens daly',,iai gali apsisprgsti laisvai (tik

nuo dalyviLl sprendimo priklauso, bus sudarom.r akc ines bendrovcs stebetoiLt tarybair valdyba ar nc).

252

Vll skyr !s lur d nLr r{rrcfvs k.Ip .tr1 ncs tcrscs ub], l. ,

Calutrnj sprendim4 del juric{inio asmens organq struktaros priinra steigejai (dalyvi.rit

atsi;velgdamr I atitinkamo jstatymo nustatytas dispozityvumo ribas ir apibreTia juriclirri

asmens orllanrl strukt[rE jurrdrnro asmens steigimo dokumente PabreZtina, karl, P,r.'i

renkant organq strukt[rq, svarbu jsigilinti ir iiana]izLroti kiekvieno organo funkcijas, v('il.',

mrngum4 ir indeli 1 luridinio asmens veikl4, taip pat atsizvelgti j planuojamq jtrrirlirrr0

asmens veiklos sriti, pobadl, mast4 ir kit4 specrfil<4. Be to, strul<tara tun, vien.l v('rl{r',,

uZtikrinti veiklos skaidrum4 ir kontroles galimybe, kita verlus, nesukurti per dirrrlq lrirr

rokratiniq kliLrdiq sprendimams priimti ir veiklai vykclyti Tinkamai parinkta jLrrirlirri,,

asmcns or8anrl struktara prisideda prie jo veiklos operatyvumo, skaidrumo ir si'l<rrrrr

Alsi:velSrant j pasirinktq organLl strul<ta14, gali bati skiriamar'rq:

1) vienpakope oryanL! sttLtktLlta. S u,r at'"eju valdymu r,rgrnas nera sLr(l,l()rr.r',, r)

juridinio asnrcns dalyvis vykdo tiek clalyvio, tiel< valdymo organo funl<< ij,rs""';

lt th ry.Aup, utE.tnu 'l,uLlttt.t. ii.ro,'trejr jt,ridinio r."nen- o.E. r,ri )r,r \ i\ri',ll,rdalyvLq (akcininkq, nariq, pajininkq) surinkinras ir vienas valdymo org.r),r\ (v.r(1.

vas arba valdyba)- DvLpakope organq struktara yra pati paprasaiausia ir l.rrrlsi r,rrr

sia, ji Barantuoja BlaudLl juridinio asmens clalyviq rr valdymo orSano ryii, ()l)(,r,rlyvq sprendimq priemimil ir u2tikrina ticsioginq v.rldymo organo vciklos l(onlioll lprieZiLrri;

3) triitl p;tkoptl aryJnL! shLtkttra, kai veikia visuotinrs clalyviq (al<r ininlirl, rr.rrrr,,

pajininl<q) sLrsirinkinr.rs, clu valdynro organar ar prieTiuros arba krtas orH,rr.l\ r v,rl

dynro organas kartu P.lvyzdiiLri, nkcineje bendroveje gali veikti visuolini\.r1.( inrikq susrrinkrmas, stebetojq taryba ar valdyba ir vadovas, 2cmcs Ikio lx'nrlr,,v, 1,

visuotinis nariq susirinl<imas, rer,,izorius ir a.lm nistraciJa Lrei kita Pral<til<ojr, trlr1pakopq oruartq strukta14 pasirenl(a didesnes bendroves, vykdanaios sLrda'linlt,t v, rl,l,lar turinaios daug dalyviq;

4) ketLtriLt pakopLt oryjanL! strukttra, l<ai sudarom i keturi orBanai (pvz., r l.rlyvir 1 'r r.,r

rinl<imas, prietiuros organ.rs ir clu valclymo organar arba dalyvrl susirinkil)r,r! ir lry'.va dymo organai bei kt ) lokia struktara pasirenkama g.rna retai ir tik tlirl.7ir1jr1 lu rr

droviq Pabriztina, kacl keturiq pal<oprl struktura (visuotinis al<cininkrl srrsirrrrl'

m.rs, stebelojq t.rryb.r, valclyLra, vadovasJ rekomendLrojarna visoms al<c inorrrs lr, rr

drovims, kuriq vcrtybiniai popicria i yr a ilrar kti I Viln iars ve(ybin iq popicrir I lrir z, , ,

Oficialqjl, Einamqjj ar Skolos vertybiniq popicriLt s.tra54rr);

:r Skrrstynras paterkramas atsi:ve grant i lur drnlo asmens organq ska i qrij Pavyzdys ga btl ndvrd!al lfilofe kLrr savrrnkLri nusprend!s neskrti Imones vadovo (|r{r11,'

ria!s,6io Iunkcr]as at ekas pats savifinkas'rr2006m rLrgpliidio 21 d AB .V niaus vertybrnq popierq br;a patv rirnias Vilnaus verlybrr Lt t!'prer ! b rzoje lsirnlluolarrrt bendrov Lt va dymo kodeksas

CIViLINE 'ltlSl ll,rnl()l (lr,5

.'r' Lietuvos Fesp!b kos crv ln o koiekso kom.illlnrirs2002 P 118

)44

vl sklriu5 Juridlf r 15,,ri,y\ e,tr ( vrl nc5 tc scs subjckri

5) penkiq ar daugiau pakopLl t)tg,Jllt 5lt1lkldra. Kai kuri.rs teisincs lormas rcglanten-tuojantys jsLJtymai lcid2ia juridinio asnrcns stcigijams sudaryti l<elis valdymo orga

nus neribodanri jq skariiaus Torlel, pavyzclTiui, asoci.rcijoje gn i veikti visuotinis na

riq susirin (imas ir kcturi ar daugiau skirtingq valdymo organq Vis delto lokrn orllanqstruktLrra Jabai apsunkina valdym4, yr.r lrcvciksming.r ir todcl pasitaiko itin ret.ri

Pasirinkta orSanq struktara turi optimizuoti juridinio asmens valdynrE, sprcndimq pri-emimil ir u2tikrinti jq skaiclrumE. Prie iiq tikslq pasiehmo, atsiivclgdamr j jicms priskirtas

lunkcijas, turi pris'dcti visi bendroves organai. Vis delto organq iunl<cijos, teises irpareiBos skirasi. Todel verta detaliau panagrineti konkreiius juridinio asmens organus: dalyr,,iq susrrinkim4, valdynro, prieTiaros ir kitus organus.

7.4.2 luridinio asmens dalyviai, jq teises ir pareigos

7 4.2.1 Da lyvio sqvok.r

Jurirlinio asnens daIyvis (atsizvehiant j konkreii4 teising forn4, vac{inanas akcininktt,nariu, dalininku, pajininku tr pan.) yra asntuo, kuris tLlri nuo5avybis teisg i juridinio.ls?eDs turta, arba asmuo, kuris nors ir netisaugo nuosavybes lcisiL! i juridiDio a5tne]stLtrla, bet igvja prievoliniq teisiq it (arba) p.treigLt, susijusitl su juric{iniLt ,lsntcrtiu

Ihprastai juridinio asmens dalyviu tanrpa asmuo, kuris jsigyj.r juridinio asntens dalj ar

dalis (akcijas, pJjus ar pan ), m.rinais perduoclanras jr-rridinianr asnteniui turt4 (p nigus

dr kita turtini jna!4). Drlyvio iitJip perdrotas turtas tampa juridrnio asmcns nuosavy-be. lbdel dalyvis ilsaugo ne nuosavybis, o prievolines (tLrrlines ir nelurtilesl teises j

luricJrniam asmcnrui perduotE lurtil Dalyvio turimq prievoliniq teisiq apimtis priklauso nuo juridinio .rsmens teisines fornros ir paprastai yra iivardytos konkreriiq teisinirlformq jstatymuose. l'rievoliniq, o nc nuosavybes t€isiq suteikimu yra uitikrinanrasvienas ii pagrindiniq jLrridinio asmcns po7ynriq turto atskirunras. PabreTtina, l<ad

nuosavybes teise i perduot4 tu(4 iisaugoma tik kai clalyvis yra valstybc ar savrvaldy-be, kuri turtq perduoda juriclinianr asmeniriinc nuosavybis, o patikejinro teise'(r', arba

l<ar dalyvro rr jurrdinio asnrcns alsakomybe nera atskirta (pvz., individualioje jrnoncje, kai jos savininkas iilaiko nuosavybes teisq i inclivrclualios lmones tLrrtil).

Juriclinio asnrens dalyvis yra bendrine sqvoka Konl<ret.rus juridinio asnrerrs dalyviopavaclinimas pateikianras tei5ines formas reglamentuojaniiuosc islalymuose Pavyz

clZrui, akcines bendroves dalyvis vadinanras akcininku, vielosios jstaigos, ukines ben/lri,o' ir J\o, , , ijo. rrtriu i |,'rr.rii,'..

Krekvienas juridrnis asmuo luri apskaityti savo dalyvius, pilrlyclamas istatymuose r('i

kalaujamus dokumentus (pvz., akcines bendroves - akcininkq registrq ar akcininkrlverlybiniq popieriq sqskaitas, vieiosio5 istaiEos nariq sqraiq ir pan.). Dalyviq apsk,ri

tos rcrl<alavinrus r'rustato konkredias teisines lormas reglamcntuojantys istatymii

7.4.2.,r D.rlyr irri keliami r.il.,rl;rr imri

Siekiant Lritikrinti asociacrjos laisvqror, teise tapti juridinio asmens dalyviu riLrt('iLi,r

ma kiekvienam asnreniui Todel dalyvis gali bati tiek fizinis ir juridinis, tiek I it'ttrvl),,

ar u,sienio asmuo, nebent istatymai nustato kitaip. Pabre7tina, kad CK 2 60 slr,rrlr',

nio 3 dalylc sakonra, jog lstatymai gair nurodytr atvelus, kar siekianl apslLrHoli vir.

lajil tvarkq arba taikant atsakomasias priemones tam tikrLl juridiniq asnrentl rl.rlyvr,,

negali bati uTsienio asmuo ar organizacija. Vis delto uZtikrinant asmenq jsis{r'i1iirr,,

laisvq Europos Bendrijoje, tokrc ribo]imai tscndrijos valstybcms narcms nclur('trJ l)lti nustatom i.

Kai kurias juricliniLl asmenq formas regllanrentuojantys Istatynrai nuslalo rl,rlyvi.rrrr,,papildonrq draudimq ar reikalavimq. Paprastai !itai daroma vadov.rrrl.rnli\,rlrrtrmo princrpu, t. y. tcrglama, l<acJ dalinrnl<ai gali b[ti vrsi asnrenys, iiskyrus lrros, lrrrrlneturi tam tikrq poTymiq. Pavyzdiiui, Lietuvos Respublikos bankq jslltynr.rs \,rl.r),

kacl banko akcininkai negiili bati i! valstybes ar savivaldybiq biudTcltl r(l,ril,r,rrrrjuridiniai ir l<rti asmenys, nors Lrm tikrais atvejais teise bati dalyviu sutcil<i.rr,r lil. l.rrrtikros grupes subjektams (pvz , t ik akcinrq bcndroviq darbLrolojai Bali isigyli tl,rr lrr rr rtr r

tq akcijq).

Be to, tam tikrais atvejais istatym.ri nurodo minimalq arba maksinralq jLrriiIirrio.r',

nrcns dalyvrq skaidiq Pavyzdiiur, Llkrosiosc Ikincsc bcndrilosc luri br]li nt'rr,rzr,rll<arp du nariai ir nc daugrau l<arp dvrdeiimt, u2darosrose akcinese benclrovcsc rrr,r

iiau nei 250 akcininkq, banke ne maZiau kaip de5imt akcininkq, indivitlrr.rliojr,;p-"n*je lik rten.r. 'rrinit k,r. ir p,rnaii,ri.

7.4.2.3 Dalyvrq teises ir pareiSos

CK ir susijusiq jsLrtymrl analize leidTia teigti, kad dalyvio teisiLl ir pareigq pLr\r,rr\vv

ros nera. Paprastai dalyvis naudolasi plaiiomrs terscmis, laiiau luri nerJaug p.r('i1ir1

linonra, kai dalyvis (dalyviq susirinkimas) atlieka ir v;rldymo organo funkcijas, jo 1r,r

reigLl apimtis labar pad ideja "".

r"2r 7427skirsniAftroli knyga AsnreIys V r !s Justrlra.

2\,

CIVILINE TLISt & r.lroii .l.tlis

7.4.2.3.-l Pareigos

Pagrindine dalyvio, kuris nera valdymo orBanas, pareiga dalyvauti juridinio asmenskapitale savo turtu. Kitos dalyvio pareigos yra bendrojo pob0dzio. Daugeliu atveiLt losnera tiesiogiai nurodytos istatymuose, taaiau yra suponuojamos bendrqjq civiliniqteisiniq santykiq principq. Savo ruoitu dalyvis turi naudotjs suteiktomis teisemis s4Zi_ningai ir protingai, nepiktnaudZiauti jomrs, nedaryti Zalos juridiniam asmeniui, nepaZeisti vieiojo interesor05, vengti asmeniniLl rr juridinio asmens interesq konfliktoroL,praneitt kitiems juridinio asmens dalyviams apie savo su juridiniu asmeniu suclarytQsandori, bati aktyvus, dometis juridinio asmens reikalais ir panaiiar.

7.4.2.3.2 Teisds

Juridinio asmens dalyviar naudojasi pladiomis teisemis. Tokrq teisiq turinys ir apimtisprrklauso nuo konkredios teisines formos ir yra nurodyta istatymuose. paprastai dalyviams suteikiama tiek turtintLl, tiek neturtiniq teisiLl.

Turtines terses paprastar apima teisq (a) dalyvauti juridinio asmcns pelno pasidalijime(dividendq ar kitokia forma), fb) gautr likviduojamo juridin io asmens turto dali, (c) sko_iinti juridiniam asmeniur le5as, iiskyrus atvejus, kai jstatymai riboja iia teisg ar nustatospecialius iios teises lgyvendrnimo reil<alavimus, fd) nemokamai gautr kapitalo daliqar turimos dalies vedes prieaugi, kai juridinio asmens kapitalas didinamas ii juridinioasmens leSr1, fe) dovanotr, parduoti ar kitaip perlersti turim4 kapitalo dalj kitiems as_

mcnimsr(r/; (fl palikti l<apitalo dalj kitiems asmenims kaip palikimqros ir kita.

Nctu{ines teises u;tikrina dalyviui galrmybq buti informuotam apie jurirlinio asmensveikl4 ir tam tikru mastu dalyvauti jole. Nors dalyvio neturtiniq teisiq apimtis pril(lau_so nuo teisines {ormos, galima t<skifti pagrindines teises: (a) dalyvauti vtsuotintuosedalyviq susirinkimuosc; (b) balsuoti vjsais visuotrniuose dalyviq susirinkimuose svars-tomais klausrmais, iisl<yrus atvejus, kai jo turima juridinio asmens kapitalo dalis nesuteikia balsavimo teises ar istatymas nustato kitus balsavimo teises ribojimusrr.r; (c) gau_ti inlormacijq apie juridinio asmens verkl4 (dalyviui teiktinos inlormacrjos apimtis

t! LAT CBS tersdj! kolegilos 2002 m rugsejo t7 d nutartis c b \l N v uAB gamybine konercinelirma ,Fonas', Nr. 3K,7 8O7l2OO2, kal 169; 19.3:21 22.1.3!6 sros pareigos buvimas rr apimtrs tres ogiai pr klauso nuo taikornos rurdrnro asmens koncepcrjos(rnsl tuc nes ar rnstrumentin6s) {Zr 7 1 poskyr)3t1 Z-t 7 4 2 62 shtsri,E Tam tik.! fonnLr jLrr diniams asmenims nusiaiomr specrarL/s kapila o da iu paverdejrmo draud rna arribojima pvz.:r lndrvidua q imonu istatymo t0stratpsnj (Vatslybes;fos 2003, Nr 112_4991)!0! ldonu ta . kad aisr:velgiant i jundin o asmens te srnq forma balsuojant vrsuoitnrame sus r nk me daty_vrq ,,verte" gal brlli nev enoda Pvz , akc nes belrdroves r uidarosios akcinds bendroves akc ninko

256

v l\kyr us lurLdrnrr,rir(rl,\ k.r p c vr rncs k.ises s!bj((t,,

nurodoma lstatynruose)j (d) kreiptls i tcism4 su ieikiniu del juridrnio asmens veiklostyrimo pagal CK antrosios knygos Xsl<yriq, fe) kreiptis jteism4 su ie!kiniu prai,rrrt

uzdraustr luridinio asmens valdynro organams ateityje sudarytj sandorius, pric(t.rrar.rjantius ju rrd in ro asmens veiklos tikslams ar per)engianiius ju rid in io asmens v,rldymo organo kompetencijE; ft kreiptis j teismq del juridinio asmens organq slx'rrrlimq pripa7inimo negaliolandrais, jeigu jie prieltarauja imperatyvroms istntynlllnormoms, juridinto asmens steigimo dokumentants arba protingumo ar s42iningrrrrroprincipams, rr krta

Daugeliu atveju tam, kad galetq naLtdotis tam tikromis nurodytomis teisentis, <l.rlyvirrrpakanka tureti bent vien:1 luridinio asmens kapitalo dalj (akcijq. pajq), pavyzrlTirri,

Bauti pelno, balsuoti visuotiniuose dalyviq susirinkimuose. Tadiau kai kurionrs tlrsems iByvcndinti jstatymai nustato kvalifikuot4 claliq (akcilq, pajq) ar jq :;trIcil.i,rrrrr1

balsq skaiiiq. Pavyzclitui, ne maZiaLr kaip .l/10 vrsq balsq turintys rl<cininli,ri 11,rlr

inicrjuoti akcines bendroves ar uidarosios akcines bcndroves visuotinio ,rl<r irrirrl,rl

susirinkimo suiaukim4, siulyti naujus darbotvarkes klausimus ir prnaiiai, o rrorr.rl,r

mas Sautr vis.1 informacijq apre al<crnes bendroves ar u2darosios akcirri's lrt'rrrlrovr.',veikl4, akcininkas turi turcti daugiau nei 1/2 visq balsq. PabreZtina, l<acl irc kv.rlitil*r r,,

tos balsq (akci1q, daliq, pajLl) daugumos rcrkalavimai yra tenl<inami, ir,igtr roLj lrlllbalsq turi vienas dalyvis ar keliq kartu veikiandiq dalyviq grupe.

Be to, lstatymuose nu rodytais atvcjats dalyvis ga li btti asmuo, per kurj ju ri<lirris .rrrr rr r, ,

igyia teises ir prisrima pareigas Pavyzdiiui, krekvrenas tikrasis akincs ltc'ntlrijos rr,rry',

turi teisq veikti bendrijos vardu ir sudaryti sandoriLrs, iiskyrus atvcjus, l<ai jLrrrlirrrrr",

vcrklos sutartis nustato kitaip. Be to, a kines bendrijos valdymo organq lr.rrcrH,rs, I ll ll ( )

dytas CK 2 82 straipsnro 3 dalyje, taip pat atliel<a tam tikslui paskirti trkricji rr.ll i,ri

Pabrcitina, kad pateiktas dalyviq teisiLl sErasas nera iisanrus, o ilvardybs trk rl,rTDi.rrr

siai igyvendinamos dalyviq teises. Be to, jufldinio asmens steigimo dokunrcrrt,ri li,rlrnurodyti ir papildomas dalyviq terses, leigu tai neprieitarauja konkreiias tc'isincs lrrr

mas regu liuojanLrems jstatymams.

Viena i5 dalyviq teisiq reikalauja atskiro trumpo aptarimo tai dalyvro tcisi'l<rr,i1rlr.del juridinio asmens veiklos tyrimo

turimq ba sLr ska tius iiesiogiai pr klaLrso nuo Jo va domq balsavimo te sQ suterk and q akcilLl skar(tri l,(i y klro daugrau akciju iuo daug au ba sq) TLro tarpu k ekv enas asocracUu narys visuotin atnir LL : I

r nk me turr vrena bals4 (nesvarbu, kok o dyd:ro lfasas perduotas i lLll cl nto asmens kap tal.l) /rAkciniqbendroviLristatymo17sirapsnio2dali (Valslybes 2rnros 2000. Nr 64 T914) rAsocacjrll:;l I

tymo S straLpsn o 4 da| (Va slybes : nros 2004,Nr25745)

257

CIVILINE TEISE Bendroji dalis

7.4.2.3.3 Teis6 kreiptis ddl juridinio asmens veiklos tyrimoCK anlrosios knygos ll dalies X skyrius suteikra juridinio asmens dalyviams teisg krcip-tis del ju rid in io asmens veiklos tyrimo. Tokia teise suterkrama tik dalyviams ar dalyviqgrupei, kurie valdo (lJ ne maiiau kaip 1/10 visq akcijq (daliq, pajq) uZdarqjq akciniqbendroviq, ukiniq bendrijq, iemes ukio bendroviq ar kooperatiniLl bendroviq atveju;arba (ir) ne maZiau kaip 1/5 visq balsq krlq tersiniq formq juridrniq asmenLl atveju(i5skyrus valstybg, savivaldybes ir religines bendruomenes bei bendrijas). luridinioasmens veiklos tyrimo instituto tikslas suteikti juridinio asmens dalyviarrs prremoniqgauti informacij4 apie juridinio asmens veiklq ir u7tikrinti tinkam4 jurrdinio asmens

valdymq.

Veiklos tyrimas gali apimti tokias sritis:

1) lurrdinro asmens verkl4;

2) juridinio asmens valdymo organo in corpordto veiklq; arba

3) konkretaus juridinio asmens valdymo organo nario verkl;1.

Svarbu pamineti, kad dalyvis neprivalo nurodyti, kieno veikla (juridinio asmens, jovaldymo organo ar naro) yra netinkama. Jis tik turi pagrjsri, kodel tokia veikla gali

blti laikoma netinkama. Veil<Jos nelinkamumas gali pasireikiti ivairiai, pavyzdZiui,bendrq valdymo organq pareigq nevykdymu ar netinkamu vykdymu, juridinio as-

mens, kurio pagrindinis fikslas yra pelno siekimas, nuostoliq patyrimurrr ir krta. Pa-

breZtina, kad pagrindas pradeti juridinio asmens veiklos tyrim4 yra ,,pagristas tikdji-mas" verklos netrnkamumu. Si taisykld apima du aspektus. Viena vertus, dalyvisatleidZiamas nuo pareigos irodyti, kad juridinio asmens veikla yra netinkama. jis tiktufl nurodyti, kad yra pagristo pagflndo manyti, jog tokia veikla yra netinkama. Kita

vertus, verklos tyrimas nebus pradedamas, jeigu akivaizdu, kad veikla netinkama iratsakovas pripaTjsta veiklos netinkamumErD Tokiu atveju gali buti rei6kiamas ieiki-nys del nuostoliq atlyginimo ar naudojamasi kitais teisiq gynimo b0dais. Veiklostyrimo bylose juridinis asmuo visuomet turi buti patraukiamas kaip atsakovas; juridinio asmens valdymo orEanas ar konkretas jo nariai gali bati itraukti j procesq kaipbend raatsakoviai.

ttt Lol in corporc visi, v si drauge (Bitinaitd V l\rokornasis anglq lretuvrq ka bu lerses terminq zodynas VilniLrs, 1S98 P 195)!r Zr LAT CBS iels6jq kolegijos 2005 m vasario 7 d nutarti c h IJAB ,,Khaftli v. UAB ,Diagnostikaspaliklinika , Nt. 3K-3-1612005, kat 27 11.r? LAT CBS teisejq kolegijos 2OO2 in spalio 23 d ^ltattis. b Z V v ZAB ,,Paneno va as , Nr. 3k-3.123312002,kat. 21 l0

25825()

V skyri!s Juridtnia rsnx,rys kaip civitinas teires subickr,I

Juridinio asmens veiklos tyrimas apima du etapus:

1)ikiteismini etapA- dalyvis privalo kreiptis ijurrdinj asrneni ir nurodyti, kokra, jonuomone, juridinio asmens (jo valdymo organq ar konkreiiq valdymo organrl nir-riq) veikla yra netinkama, bei suteikti proting4 terminE paieidimams paialinti;2) teisminietap4 luridinram asmeniui nepaialinus paieidrmL{ per nustatytq lnikotarpj, dalyvis gali kreiptis su ielkiniu j apygardos tersmA pagal juridinio asnr(,nsregistracijos vietq. Teisminl etapq sudaro tokios stadijos: (r) ieikinio teismui padirvimas; (li) teismo nutarties del juridinio asmens veiklos tyrimo pradejimo pricmint,rs;lill) ekspertq paskyrimas rr 1q darbo apmokejimo tvarkos nustatymasi (ivl ckslx,rtrlatliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir atitinkamq ataskaitq bei rel<onrr,nrl,rctyq parengimas; (y) teismo at ir rekomendacijq vortil]imasrrr; ir (vr) CK 2.131 strarp riemoniq taikymas, j(,illu,teismo nLromore. jur idir ro a.

CK 2.131 straipsnyje nurodytos poveikio prremones turi buti taikomos racion,rli,ri,atsiZvelgiant i paZeidimo esmq ir l<itq interesq grupiq teises. Todel, pavyzdiir-ri, jrrrirlinro asmens likvidavimas yra ultima raflo priemone, taikoma tik iSimtiniais atvciais.

7 .4.2.4 D alyvitl atsakomyLre

Dalyvrq atsakomybe priklauso nuo to, atitjnkamo juridinio asmens atsal<onrylx\ yr,r.ibota ar neribota.

Ribotos civrlines atsakomybes juridiniq asmenq daryviai neatsako uZ juridinio .s.r.rsprtevoles, tsako ui dalyvro prievoles. Sitaip jgyvendinanr.rs jrrridinio asm atskirumo prrncipas. Dalyvjs atsako tik ta surl.r, l<rrr.i,1perdave a juridiniam asmenrui karp savo 1nai4.

Neribotos civilines atsakomybes jurrdinio asmens dalyvis ui juridinio asmens plilvoles atsako visu savo tuftu. Jeigu juridinio asmens prievolems jvykdyti neuZtenka jrrrirlinio asmens turto, u: jo prievoles atsako dalyvis visu savo turtu (iiskyrus tq, ii l<rrri(Jpagal jshtymus negali b.tr i5iell<oma).

Atkrejptinas demesys, kad yra numatyta garimybe iipresti juricrinio asmens atsak(n)rybq jo dalyviams, kurie formaliai nera atsakjngi u: ribotos atsakomybes juridinio ,rs

rrr Pagal bendrq smas nera sa steismq prakiika nuslatydama,juridinio asmens ataskaitoie yraape iac niolersmo 19 d nutartrc. b

CLVILINE TEISE. tsendroji dals

mens veiksmus Pavyzdiiui, ribotos civilines atsakomybes juridinio asmens dalyvioatsakomybe gali atsirasti, kai juridinis asmuo negali jvykdyti prievoles del nesqZiningq

;uridinio asmens dalyvio veiksmq. Lietuvos Aukdiiausiasis Teismas pabreZerra, kad

dalyvio veiksmq nesq)iningumas (neanalizuojant atliktq veiksmq teisetumo) yra pa

kankamas pagrindas siekti dalyvio atsakomybes. Reikidamas reikalavim4 dalyviui deljo atsakomybes pagal juridinio asmens prievolg, kreditorius privalo jrodyti du daly-kus: (i) kad to dalyvio veiksmai ar neveikimas leme blog4 jurtdrnio asmens finansinqpadetj ir negalelim4 patenkintr kreditoriaus reikalavimo, ir (ii) kad iito pneZastis buvo

nesqiiningi dalyvio veiksmai. Nesq2intngumas gali pasireikBti tiek veikimu ar neveiki-mu (pvz., verslo perl<elimas i! vienos imones ikitq, neatsisl<aitius su pirmosio: imonesl(reditoriais), tiek bendros pareigos elgtis apdairiai ir sa;iningai paleidimu.

NesqZiningas dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolg subsidiariai, t y. luridinio asmens kreditorius gales pareikSti reikalavimus dalyviui tik po to, kai iie buvopareikiti juridiniam asmeniui ir 5is jq nepatenkino.

7 .4.2.5 Dalyvitl tarpusavio susitarimai

Dalyviai, jgyvendrndami savo teises, gali sudaryti jvairaus pob0dZio tarpusavio sutar'

tis. Sutaraiq laisves principas leidiia dalyviams sudaryti tiek istatymuose nurodytas,

tiek juose neaptartas sutartis, jeiBu iios neprieitarauja imperatyvioms normoms ar

viesajar tvarkai. Trumpai aptartinos daTniausios sutartys: balsavimo, balsavimo teisiqperleidimo ir akcininkq (dalyviq, nariq, pajininkq ir pan ).

Balsavimo sutartis. CK 2 88 straipsnis numato galimybg dalyviams sudaryti balsavi

mo sutarti, kurioje jie susitartq del bendro balsavimo juridinio asmens dalyviq susirin-

kime. Nors istatymas nustato tam tikrq sutartiniq isipareigojrmrl draudimus, dalyviai iiesmes Bali susitarti del balsavimo apimties ir tvarkos. Balsavimo sutartys leidZia ii anksto

aptarti bendra dalyviq pozici14 tam tikrais klausimais ir 5itaip optimizuoti jundinro

asmens daiyvitl sprendimq priemimE.

Balsavimo teisiq perleidimo sutartis. Sia sutartimi juridrnio asmens dalyvis ne ilges-

niam nei deiimties metq larkotarpiui gali perleisti turimq balsavimo teisq visuotiniameda{yviq susirinkime kitam juridrnio asmens dalyviui ar bet kuriam treirajJm asmen iu i.

Dalyvis raip pat gali perleisti bet kurias kitas neturtines teises Pabreztina, kad nors CK

tiesiogiai nedraud:ia perleisti dalyvio turimq turtiniq teisiq, nera sureguliuotas lokiq

l! LAT CBS teiselq kolegijos 2004 m vasario 18 cl nrtartrs c b UAB ,,Gallner Speditian v S B,Nr.3K-3-12412004 kal 21 1

260 261

Yl!!rl]!!l}1]!1ri rtsMlll4 civiline\ rers.s subjekrr

perleistq teisiq lgyvendinimo mechanizmas. Tai savo ruoTtu sunkina ir net daro negil.limA turtrniq teisiLt perleidim4.

Balsavimo teisiq perleidimo sutartis jsigalioja nuo jos ir tam tikrq joje esantiq duonrt,nq atskleidimo juridrniam asmeniui. Isigaliojus balsavimo teisiq perleidimo sutarii,rine dalyvis, o teisiLl igijejas naudojasi perleistomis balsavimo ir (arba) neturinemis t(,isemis. Balsavimo teisiq perleidimo sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui arba rrtr

traukta pirma laiko jstatymuose ar sutartyje nustatyta tvarka. CK nenurodo, ar bals,rvimo teisirl perleidimas iSlieka galioti perleidus kapitalo dalis (akcijas, pajus ar purr.)kitam asmeniui Manytina, kad teisiq perleidimas i!liel<a jr turi bati taikomas nauj,Illkapitalo daliq savininkuirr5.

Dalyviq (akcininkq, nariq, pajininkq ar pan.) sulartys. DaTnai sudaromos bcrrtIojopobudZio dalyviq (akcininkq, nariq, pajininkq ar pan.) sutartys, reguliuojan<iios jv,ririus klausimus, susijusius su juridin io asmens finansavimo dalyviq leSomis tvarka, n,rr r

dojrmusi balsavimo teise (kaip ir balsavimo sutarties atveju), naujq kapitalo cialitp i(k,idimo ir jsigijimo tvarka, dalyviq turimq daliq perleidimo proced0romis ir krta Sio liposutardiq sudarymq reguliuoja bendrieli sutariiq teises principai. Tokios sutartys p.rrk,da optimizuoti luridinio asmens veiklq ir uZkirsti keliq galimiems dalyviq ginc'.rnrs

7.4.2.6 Dalyvitl pasikeitimas

Juridinio asmens dalyviq pasikertim4 gali lemti tiek iprasti civiliniai sandoriiri, tir,Lspecialrq dalyviq teisiq jgyvend inimas.

7.4.2.6. I lpta'sli civiliniai sandoriaiDalyvis turi teisq dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti savo dalj juridinio asmens k.rpit.rle, taip pat palikti JE testamentu kitiems asmenims. Sios teises jgyvendinimo tvarl<.r r.r11

rr5 Tok a nuomone yra suponuojama kiiLl aplnkybiq P rma, turtines ir neturines ters6s, kur as soto ktllakcilos (dalys, paja ), galt b[ir savarankisk civittnes apyvartos objekta . Todel akcija (dalis, pajus) {){t]bati perleidzrama atskirat nuo Jos suleik amq ietsrq, ka p ir teises gall b[tr perteid:iamos alskiri]l llllr)akcrjos, dalies ar pajaus (pvz.. u:sienyje labal populiaru perleisij teise galltl dividendus ar kitq potrjrlSmokq lS bendroves). Anira te setq t,rkesiiq ( pacta sunt servanda (sutardi!l pnvalu laikytis) prindt) l

emia, kad asmLro teisetai igiies balsavimo teise, tun jq tSlaikyli nepnktausomai nuo kito objokl(rakcilos, pajaus ar dalies pereldimo, nebent basavrmo tesds igijejas rr akcija (dali pajq) pell],!td:iantis asm!o bttq susiiarQ kiiaip TreBra, apie balsavtrno ters6s pereidimo faktq turi biti pranesnrlIlLrrid nram asmeniur r atlLinkamas taktas turi btii nurodomas akcrjrl (pajq, daliq) apskailos dokunroDtuose, t y regisiruoiamas Tod6l akcijas (datls, pajus) ketinantrs lgylr sE:in ngas trediasis asmLro h r

ga imybe (ir atii nkamai veikdamas kaip apda rus subiektas privalo) pasiiikrinti, ar batsavimo toili,n6ra perleista, esant prieSingar, reikalauti jq grqlint (t y nukaukti batsavtmo teises perleidimo sulorli) arba sumaiinti kainq

C VILINF lflS' ln,d()rr dalis

lamentuojama istatymais ir skiriasi kiekvienai teisinei formai. Atskrrars atvejais istatymainumato paprldomus ribojimus ar draudimus (pavyzd2iui, pirmumo teise isiS)'ti parduo

damas akcijas uTdarojoje akcineje bendrovele turi kiti bendroves akcininkai, tikrosios

akines bendrijos narys gali perleisLi savo dalj kitiems asmenims tik gavgs visq tikrqjqnaflq sutrkimq, jeigu jungtines veiklos sutaftyje nenumat)'ta kitaip, ir pan.).

7.4.2.6.2 Priverctinis akcilq (daliq, pajq) pardavimas

Analrzuojant dalyviq pasikeitimE, svarbu pam ineti CK antrosios knygos ll dalies lX sky

riq, reguliuojantl priverstini akcijq (daliq, pajq) pardavimqrr6. PabreZtina, kad 5is insti-

tutas taikomas tik tam tikriems privatiems juridiniams asmenims - uTdarosioms akci-nems bendrovems, ukinems bendrijoms, Temes 0kio bendrovems ir kooperatyvams.

Juridinis asmuo nera savitikslis subjektas. Privatus juridinis asmuo kuriamas jo dalyviqporeikiams tenkinti. Dalyviai, kurdami juridinj asmenj, suformuluoja jo tikslus, kurie

turetq patenkinti jLl interesus. Kyla klausimas, kq daryti, kai vieno dalyvio veiksmai

prie6tarauja juridinio asmens veiklos (taiBi ir kitq dalyviq) tikslams. TokiE problem4 irpadeda sprqsti priverstinio akcijq (dalrq, pajLl) pardavimo institutas dalyvis, kurro

veikla prie5tarauja ju ridin io asmens veiklos tikslams, kitq dalyviq reikalavimu gali butipriverstas parduoti savo akcijas (dalis, pajus) ir Sitaip pasitraukti ii jurrdinio asmens.

Reikalavim4, kad toks dalyvis parduotq akcijas (dalis, pajq), gali pareikiti dalyviai,valdantys ne maiiau kaip l/3 visq juridinio asmens akcijq (daliq, pajq). Toks reikala-

vimas reiSkiamas ir nagrinejamas teismo tvarka.

CK antrosios knygos lldalies lX skyrius nurodo prielaidas, kai dalyvis ( iai) Bali pasi

naudoti priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavrmo institutu:

1) dalyvio, kurio akcijas (dalrs, pajus) praloma priverstinai parduoti, veiksmai priei-taraula lurrdinio asmens veiklos til<slams; rr

2) negalima pagristar rnanytr, kad tre veiksmai ateityje pasikeis.

Tik kai tenkinamos abi nurodytos sqlygos, dalyvrs ar dalyviq grupe gali kreiptis iteis-mq su reikalavimu, kad dalyvis parduotq savo akcijas (dalis, pajus) besikreipiandiam

dalyviui ar dalyviams. Priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavimo procedurq sudaro

tokie efapal:'l) ieikinio pareiikrmas teismo tvarka (priverstinio akcijLl (daliLt, pajq) pardavimo

bylos teismingos apyBardos teismui, kurio verklos teritorijoje yra juridinio asmens

buveind);

3rG Tai nautas, 15 Nyderlandq CK perimias instrtutas (pr e6 isigaliojant naujaiam CK priversl n s akcrjq(dal q, palq) pardavimas Lieluvoje nebuvo reglamenluojamas) (2r i Lietuvos Respub lkos clvilinlo kodekso komentaras Anlroli knyga Asmenys. Vilnius JLrstrha 2002 P 236)

262

Vll skyrius Juridinla asmcny5 kaip .iviltfas retses subjekt,I

2) pasiulymo tapti bendraielkiais teikjmas - dalyvis, padavgs ieikinj cjel priverstinio pardavimo, privalo kreiptis I kitus juridinio asmens dalyvius su sialymu bUtibendraieikiais AtsiZvel8iant ltai, kad juridinio asmens interesus paZeidusio dalyvio akcijos (dalys, pajai) parduodamos ne visiems, o tik j teismE besikreipianticnrsdalyviams, iis etapas yra itin svarbus ir uitikrina dalyviq lygiateisilkumq;

3) ieikinio priemimas - teismas, iveftinqs, kad tenkrnamos abi jejkinio pareiikrlroprielaidos, priima ieikini;

4) ekspertq, kurie nustatys akciiq (daliq, paiq) pardavimo kainq, skyrimas ir iq atlyginimo s4lygq nustatymas;

5) akcijq (daliq, pajq) pardavimo kainos nustatymas, kurj atlieka ekspertai;

6) teismo nutarties del akcijq (daliq, pajq) pardavimo kainos nustatymo prieminrnsi

7) akcijq (daliq, pajrt) pardavrmas besikreipusiam juridinio asmens dalyviuirr/.

Svarbu pamineti, kad ii esmes tol<ia patt tvarka yra taikoma ir tais atvelais, kai sicki,rma grqZinti balsavimo teisg akcijq (daliq, pajq) savininkui (jeigu ji buvo perlcrst,r tr(,iiajam asmeniui) ir kai dalyvis, negalintis tinkamai jgyvendinti savo teisiq da,l kit()juridinio asmens dalyvio veiksmq ir pagrjstai manantis, jog tokie veiksmai ltcityj|nepasikeis, kreipiasi i teismq del priverstinio akcijq (daliq, pajq) iiprrkimo.

7.4.2.6.3 Privalomas akciniu bendroviq, Luriq verlybiniais popieriaisprekiaujama birioje, akcilq pirkimas ir pardavimas'VedybiniLt popieriq ,statymas nurodo specialius vertybiniq popieriq pirkimo ir p,rr.tl.rvimo atvejus. Atkreiptinas demesys, kad jie taikomi (r) tik akcinems bendrovems, t,ri;rpat fl, tik tada, jeigu akcines bendroves veftybiniais popieriais (akcijomis, obligar ijomis ir pan.) prekiaujama reguliuojamose rrnkose (t. y birZose). Tokios specialios vcrtybiniq popieriq pardavimo proced.ros apima du atveius.

Pirma, Yerlybinig popieriq lstatymas reikalauja, kad akcines bendroves al<cininl<,rs,kuris veikdamas savaranki5kai ar kaftu su krtais sutadinai veikiantiais asmcrrirrrisjgijo daugiau kaip 40 proc. balsq bendroves vjsuotiniame akcininkq susrrinkiIx,,arba perleistq vertybinius popierius, viriijandius iiq ribq, kitiems asmenims,,rrlr,rterktq privalom4 olicialq si0lymq supirkti likusius balsavimo teisg suteikianiius v(,1

tybinius popierius. Oficialus siulymas teikjamas Vertybiniq popieriLl istatymo nlstat),ta tvarka. Jeigu kiti akcines bendroves akcinjnkai pasinaudoja srulymu sul)irktivertybrnius popierius, si0lymq pateikgs akcininkas yra jpareigotas juos supirkli.

nustato Sios taisyk es i5 mtl - tais atveja s, kai k ti jundinioteisg jsrgyli priverstrnai parduodamas akcUas (dalis, pajus),asntenirfs. Pvz., Lt:darosios akc nes bendroves akcintnkaicrjas isskyrus atvejus, ka bendroves istatai nuslaio kilaip (

.).

26\

CIVILINE TEISE BerdroJr dals

Antra, akcininkas, veikdamas savaranl<iikai ar sutaftinai su kitais.rsmenimis, jsigijgs akcincs bcndroves akcrlq, sudarandiq ne maTrau kaip 95 proc. visLl balso teisqvisuotiniame akcininkq susirinkime suteikianarq akcijq, turj teisg reikalauti, kadvrsi l<iti akcrnes bendroves akcininkai parduotq jiems priklausaniias balso tcisgsuteikianaias akcijas, o iie privalo jas parduoti. 5is mechanizmas gali buti taikomasir l<ita kryptimj, t y maZumos akcininkas gali reikaiauti, kad kitas al<cininkas, kuris,verkd.rmas savarankiSkai ar sul.rrtinaj su krtais asmenlmis, jsigijo akcijq, suteikiandiq ne maiiar kaip 95 proc visLl balsLl visuotinjame akcininkq susirinkime, nupirk-tLl maZumos akcininkui priklausaniias akcijas.

Abicm nurodytars atvejais parduodamq ar perkamq akcijq kainos nustatymo tvarka irakcijq pirkimo ar pardavimo procedura i! esmes skiriasi nuo tos, kuri nustatyta CKantrosios knygos Il dalics lX skyriule. Tai lemia siekis uZtikrinti aul<!t4 reguliuojanroserinl<ose listinguojamq akciniq bendroviq vertybiniq popieriLl lrkvidumq ir lengvas pasitraukimo ii akcines bendroves g;rlimybes

7.4.2.7 Visuotin is dalyviq susirinkimas

7 -4.2.7 .'l Bendtas apibudinimas ir funkcijosVisuotinis dalyviq susrrinkimas yra privalomas kiekvienos teisines {ormos juridinicrasmcns organas. Visuotiniamc dalyviq susirinkime gali dalyvautir's kiekvienas juridinro asmens dalyvis. Budamas vienas asmuo, juridinio asmens dalyvis vienasmeniil<arpriima visuotinio clalyviq susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendrmus

Visuotinis dalyviq susrrinkimas vykdo kelias funkcijas. Vrsuotinis dalyviq susirinki,mas - tai:

1)juridinlo asmens dalyviq forumas. Kai kurros dalyviq terses, atsiZvelgiant jiqpriBimti,gaii bati jgyvendintostikvisuotiniuosedalyviqsusiflnkimuose pavyzdi

,kiekvicnas dalyvis (su tam tikromis rilrrtimis) galr balsuoti su juridiniu asmcniusLrsilusrais l<lausimars. Tadiau !ra teise iis negali piktnaudiiauti rr balsuoti visaisl<lausimars vienas tokiq paaiE teise turi ir kitr juridinio asmens dalyviai Visiemsdalyviams turi buti suteikta galimybe iireikgti savo nuomonq vienu ar kitu kJausimu. 5i galimybc yra nrateria lizuoja ma suiaukiant visuorrnj dalyvrq susirinkimq irkrekvienam dalyviui sutcrkiant teise balsuoti svarstomais klausimars. Todel visuotinis dalyviq susirinkimas padcda juridinio asmens dalyviams igrcikiti savo valiq sujurrdiniu asmeniu susijusiais l<lausimars;

V I skyrius. Jrlridiniii i\ rrrry5 t<aip .rv rnes re6G subjcn,,r

2) Juridrnio asmens organas, sprendTiantis svarbiausius su juriclinlu asmeniu susijrrsius klausimus. Da;nai visuotinis dalyviq susirinkimas sprendTra esmrnius klarrsimus, kurie daro jtakil tolesnei luridinio asmens veiklai, statusui ar cgzistavin)uiPavyzdiiui, visuotinis dalyviq susrrinkimas sprendZia, priimtr ar keistj steigimo <llrkumentus, rinkti valdymo ar kitus organus, reorganizuoti ar likviduoti juridinj ,rsmeni ir panaaiai;

3) l<ai kuriq teisiniq formq atvejuir, luridinio asmens valdyrno organas.rr strul(tlrinis vienctas, l<urrs atliel<a kai kurias valdymo organo funl<cijas. Atsiivelgiant i jrrridinio asmens teising form4, gali susiklostyti dvejopa padetis:

(a) visuotinis dalyviLt susirinkimas sprendZia kai kuriuos juridinio asmcns v,rIlymo klausimus, tatrau valdymo organo nepakeiiia (t. y. ialja visuotinio (l,rlyvirlsusirinkrmo sudaromas atskiras valdymo organas). Teisines formas rcgl.rrrr,ntuoJantys istatymat nustato, kad neatstZveliliant j konkretrq valdynxr orli.rrrrlsLrdaryrnE tam tikrais atvejais vjsuotrnis dalrninkq susirinkimas sprencl2ia v,rklymo organarns priskirtus klausimus. pavyzdiiu lrninl<r1 srrsirinkimas nLrstato pasJaugLl, clarbq ir produkc jLJ nu\t,rtymo taisykles ir priima sprendrmus del vie ylri,s tci.,r,priklausantio ilgalaikio turto perleidimo, nuo rr,rrr.rLrrl,,,sutarti ar lkeitimo (nors tai pflskirtina pric valdymo fr-rnkcijq);(b) vrsuotinis dalyviq susirinkimas visiikar pakertia valdynro organ4. l).rg,rl r k2 82 siraipsnio 2 dalj juridiniq asmenq teisjnes lormas reglamcntuoj.lrrtys jst,ltymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyviq susirinkimas gali l)utr vi(,nas jurrdinio asmens organas. pavyzdiiut, jeigu indivirJualioje jmL;ni,jl rrr,r,rpaskirtas valdymo organas, jmone valdo savrninkas (dalyvis). Jis,rtlicka vis,r.,rllnrmo o 4rno rrrnkr ija..

7.4 -2.7.2 Visuotinio dalyviq susirinkimo r0dys

lstatymuose nurodyti dviejLr r05iLr visuotiniai dalyviq susirinkimai:eilrniai ir ner:irirri,ri

Eilinis dalyvrq susirinkimas turi buti suiaukiamas per istatymuose nurodytE tclll)rr,l(paprastai - keturis menesius nuo finansiniq metq pabaigos). DaZniausiai paruig,r strlaukti erlinj vrsuotinj dalyviq susirinkimq nustatoma valdymo organams. pagrinclirri,seilinio visuottnio dalyviq susirinkimo funkcijos - apsvarstyti ir patvirtinti metinq linansing juridinio asmens atskaitomybe ir paskirstyti pelnq (jeigu juridrnis asmuci yr.r 1x,lno siekiantis vienetas)

rr! Dalyvavirnas netLrfi btli tapat narnas su balsavimu Nors krekvienas dalyvs ga dayvauh visuotniame dalyviLt susTlnktme teisd balsuotl toktame susrrnkime galt bitti sutetkrama ne vtsterns clayviams (pvz u:darosos akcines bendroves istata gatr nusiatyti kad priviteglluoiqsias akcjasturintysakc ninkar netlfr tetses balsLtol v suotin uose akc n nkq susirinkimuose, :r Akc niLl bendroviu lstatymo42str 7dl

261265

ClvlLlNl ll l!l ln rlroli d.lk

Visi kiti visuotiniai dalyviq susirinkimai yra neeiliniar ir Saukiami pagal poreikj, sie

kiant apsvarstyti konkreiius klausinrus

7.4.2.7.3 Yisuolinio dalyviq susirinkimo suiaukimasVisLrotinio dalyviq susirinkimo suiaukrmo tvark4 reglamentuoja istatymai ir juridinro

asmens steie,imo dokumentas. Visuotinio dalyvirl susirinkimo suiaLrkimo tr,,arka pri-

klauso nuo juridinio asmens teisines formos.

Pavyzd2iui, akciniq bendroviq (u2darqjq akcinrq bendroviq) visuotinio akcininkq sr,r

sirinkimo suiaukimo tvarl(a yra dctaliau reglamentuota Akcinir-1 bendroviq jstatyme,

Tcnres 0kro bendroviq Temes Ikio bendroviq istatyme Tuo tarpu asocracijq ir viesq-jq istaigq visuotinio dalininkq susirinkimo iaul<imo tvarka jstatyme nera nustatyta, opaliekanra tai reguliuoti juridinio asmens steigimo dokumentui (t. y dalyviq tarpusa

vro susllarimu i).

Vis delto gali bati riskirti vrsuotrnio dalyviq susirinkimo sulaukimo etapal:

1) intci.ltyvos suiaukti visuottni dalyviq susirinkim4 rirc.iikinras (neeilinio susirinl<irno atvejLr) lniciat),vos teise su!aukti vrsuotinj d.rlyviq sLrsirinkimA turi jstatyme arsleigimo dokumcntc nurodyti asmenys DaTnrausrai ii teise suteikiama valclymoorganui arba dalyviams, valdantiems tam tikrq skaiiiq akcrjq, claliq ar pajrl (pvz.,

akciniq bendrovir-1 al<cinink.rms, tLrriDticms 1/10 visq balsq, Temes ukio bendroviq 1/4 visq balstl) Istatymuose nurodytais atvcjais vist]otinis dalyvirl susirinkimas gali b[ti i.rukianras teismo sprendimu (pvz, jeigu cilinis visuotinis d.rlyviqsusirinkimas ncbuvo sulauktas jstatyme nustatyta tvarka, jeigu ncliko organo, kurisatsakinBas ui visuotinio dalyviq susinnkimo suiaul<im4 ir pan.);

2) sptenclinio sui,lLtkLi visuotini clalyviL! susirinkim4 prientintas tr clarbotvarkis tanglmas. DaTniausiai visuotinis rlalyviq srrsirinkimas iaukiamas valdymo organo spren

dirru 5is organas taip pat rengia susinnkimo darbotvarkg, j kuri:1 turi bLrti jtrauktiitsmcnq, kuriq iniciatyva iar.rkianras susrrinkimas, pasirtlyti l<lausim.ri;

3) iniorm.ivifiias apic iaukiai.'4 visuotiDi dalyvitl susirinho4 KLekvienas juriclinioasnrens dalyvis turi buti inlormuojamas apie iaukramE visuotini dalyviq susirinkinr4. Dalyviams lur b0ti praneiama planuojama susirinkimo darbotvarke, susirinkimo vieta, data ir laikas. Dalyviai turi buli intornroojami apie iaukramE vrsuotrnjclalyviq susirinkim4 priei tiek laiko, kad galetrl jam pasirengti (susirinkti rcikiamqmed2iaBA planlrojamais svarstyti klausimais ir pan.) Sis terntinas p[iklauso nL]o

Leisines iornros ir svyruoja nuo septyniq dienq (2enres Ikio bendroviq atvcju) ikitrisdeiimties dienq (.rl<ciniq bendroviq ir uTdarqjq akciniq bendroviq atveju), ol(ai k!riq teisiniq formq (asociacijq, vie(qjq jstaiBrl) apskfltar nera jstatynrLl reglamentuot(rs Vis delto nrnrmalus p[ar]ciinro tcrminas neturetq bati trumpesnis nei

VI skyr !s lur .l n rr .r\ ndrls kJ p ( vrhnes reilis s!bi(,[r.,,

septynios dienos, nebenl rlcl Lrumpesnio lerrnino sutinl<a visj dalyviai. praneiirrr,r,,

clalyviui luri bLtti pateiki.tmas tokia forma, kuri sLtdarytLl palankiausras sillygits \ljuo susipaTintr (pvz., a!meniil<ai, registruolu pa!tu ar paskelbianL viciai skrrgirrrIdokumentc nuro.lylamc dienraityjeJ. Teikiant pranciimLrs apie visuotinio rlalyvirlsusirinkimo suiaukimE, butifa atsi:velgtj ir j konkretaus junclinio asmens l)r.r)(,irmq teikimo praktil<.1;

4) galimybes sL]sipattntt su jLtridinto asncns tLtnmafu d()kunenlJi5, susrTrr:i.rr*rrvisttolinio dalyvitl susirinkino clarbotvarke, sudarynas;

5) visLlotinto akcininktl susirinkimo surengintas;

6) visuotinio akcininktl susirinkinto protokolo ar akcininktl sprcn.ltn.trlsil,riyrrr,r.

7 -4.2.7 .4 Visuolinio dalyviq susirinkimo sprendimq pri6mimasMineta, kad visuotin is d.rlyviq susirinkimas priinta sprendim us, turinaiLrs (.stn rr(,, r(,i1.(r r r(.,

jLrridinio asmens statusui tr tolesniam cgzistavimui. Konkretus visuotinio <J.tlyvirl .,rr.,r

rinkimo sprendZiantq klausimq sqraias pateil<iantas konkredras juridin'Ll .rsnr(,nrl t,.r,.r

ncs formas regl.rmentuojandiuose istatymuose Visuotinis dalyvrq susirinl<irrr,rs lrriirrr,rsprenclintus clel:

IJ steigimo dokLrmentLl kcitimo;

2) valdyrno, prieiiuros ar l<itq organrl arba konkrediq jq nariq skyrinro (rir)l,ljr(,) ,latiaukrmo;

.l) dalyvio jna!u jjuridinj asrneni (akcilLl, pajLl, daliLl ar jna!q pavicl.rlrr) rlyrlzrr,;

4) metines iinansines atskaitomybes tvirtinimoi5) pelno paskirsLymo (jeigLr luridinis asmuo yra pelno sie(ianti org.rrriz.rr j,r1;

6) jLrridrnio asmens pertvarkymo, reor6ian izavlnto ar likvidavinro ir p.rn.rsr.rr

Sprendimai visuotiniamc dalyviq susrrinkime firjimami paprasta balsq rlaugtrrrr.r {l,,rrsprendrmas laikonras priimtu, jeigu u7 jigalla daugiau balsq,,u7,,ncgu,,prici,,) ,rrlr,rkvalrfikuota balsq daugunra (kai sprendimui priimti reikia 2/3, 711 tr p.r,r.rsi.ri vr\r,susirinl(ime dalyvaujandiq dalyviq balsq) Sprcndrmas kokiu klausimu l<okil balsrl rl.rlSuma tLrri bLrti pritnttits, nustaLo konkreaias tcrsines formas reglamclttuojantys i\t,rtymai .irba juridrnio asmens steigimo dokumcntas.

Visuotinio dalyviq susirinkinto sprendimai turi batj protokoluojanti. protol<ol,rs r.r,,rr

nras CK 2 90 2.92 strarpsniuose nustatyta tvarka. K.ri visuottnio dalyviq susirirrkrrrrl)sprendima pasiraio vi5i juridinio asnrens dalyviai arba juridinis asmuo turi tik vir.rr,1dalyvj, protokolas gali buli neralont.r: iiurr;rtveju sur.riom.r5 vr\Lr,)tinio dalyviq srrsr

rinkimo sprendimas

266 2(,7

ClVlNl ll s l(lrroiL dils v skyr !, lur d ri ,r\firr,!\ k.i r ci! rni\ rolsis s!bi{ 1r.,

5antli kiuose sLr Iiz jniais asmenirnis), jur idinio asmens intercsq 91,n;6n;5 teisme, arbtlr.r7e ir pana!rai. Taigi iiorine valclynro organo funkcija apim.r vis4 veiklq, del kurio..jurid nis asnruo yra,,matomas" visuomeneje ir jos ,,idcntifikuojamas"

Vtcltnc v,tldvmo ()rgano fLtnk(ija apima l<asdienj luridrnio asntens valdymA ir su trosusijusiq sprcndinrq priemimi Nors ncra taip ryikiai m.ltoma vrsLromenes kaip iir)ne valdynro Iunkcijn, !i funl<cija yra ne maTiau svarbi Valdynro organas, vykdy(l,rr,r.,viding valdymo funkcij4, atsako ui CK 2.ti2 strarpsnio 3 clalyje nurodytq veiksDrrl ,rl

likirr,l (jei8u l(iLrip ncnustatyta i5tatymuose ar ste grnro clokumentuose), t y:

l) linansine-s at-skallo/7ryb.r-s sudaryntq it paleikiln4 visLtoLiniam dalyvitl sLtsirirl,trroiirr Finansine atskaitomybe suclaroma pasibaigus juridinio lsmens fin,rnsini.rrrr',mctams (metine iin.rnsinc atskaitomylre) .rrba kiticms tarpintams lail(otarpi.tnts l)r,meiiui, kctvirtiui ar panaiiai (tarpinc finansine atsl<ailontybe) Finanstnes .ll!l(.rt,,mybes suclarynr.l ir j.,ri l(cliamlts reikalavimus nLrstato lmoniq finansines atsl<ailrrrrryLles istatvmas.rrba lnron q konsolicluotos linansines atsknitomybes jstatyntas;

21 jttrirlinio asntens cLtlyvitl susirinkino suiaukini4 (t. y sprend mo (lil sui,rrl.lrr)pnem'nrE, clarbotvarkes rengimil, pr.rnciirnLl apie suiarrl<inr.1 pateikim4 rl.rlyvi,rrrr,ir pan );

3) duontt'nq ir (lakunentLl pateikirn4 Juritlinitl asntentl registtui"';

1) prane!imE jLtialinlo.r-snrc/rs cLalyviants apie esntinius lvykius, turiniius rcil<irrrljuridlnio asrnens veiklai. Si funkcija gali b0ti dve;op,r:

(a) praneiimas apie pl.tnuojamus sprenclimus .ir sandorius, del kuriq val<lyrrr,,org.rnils turi gauti visuotinio valdymo susirinkimo pritarima (pvz., akc inirl lr, rr

drov Ll lsl.rLai BJli nustltyti, kacl Akciniq bcndroviq istatymo 34 strdipsnio') (l,r

lylc nurodvtienrs valclymo organo sprendimanrs reil<ia iiankstin o visuotiirio,rlrcininkq susirinl<imo 1)ritarirno). Atkreiplinas demesys, kad lokio pritar irro clavir rr,r,,

nepan.ril<ina valdynro organo atsakonrybes u, priimt4 sprcndim.l ar sLtrl.rryt,l

s.rnclorj; a rb.,r

(b) bcndrojo pobr-rdiro praneiinr.is apie juridrnio.rsmens vciklos pokyaius. l,,r

breZtrna, l<ad .i <cincms bendrovems, kuriq vertybiniais popicriais prekt,lu j,Ir,rvtrlvbiniq popienq birioje, !i pareigii yra itin sv.rrbi ir notslrecialiaisurcgrrlirrota|r TaaiaLr dauBUmosjuridiniLl asmenLl atvejr taiyra bendrojo pob0dTro lurl,

i:: Kar kur u teis niU io.mq JUr d nrLrs asmenis reg amerituolantys statymai iatia Inans nes atskaitollrVbes re kalaula sLrdaryii papi domus ciokurnefius pvz , parengt tur.lnoasmeIsveikosataskartq(vrei:rltrlistagt! atvelLr :r Vieiui! lstagq Istatyrno 12str) metni praIeSma (Lr:darLtl|] akcini! benclrovrt I

akcrju bendrov u atveju :r Akc niu benctrov Lr tstatymo 37 str 10 cl ) rr panasiar

'r21 733skllsirl':rZr lfforniirclos apre emrtef!r csnrnLts ivykrus atsk e climo taisykt-"s. pa(vrrtrntas Leiuvos Resp|1,Ikos vertybinlr popieriLt korlrst()t2U04m g,uod2io 17d nutarmuNr ?[j

7.4.2.7.5 Visuotinio dalyviq susirinkimo sprendimqpripa;inimas negaliojaniiaisCK 2.t12 slftr psnio 4 dalrs nustato, kad juridinio asnrens organq sprendinras, prieita-raujantis irrperatyvioms istatymLl normoms. juridinio asnrens stei8imo dol<umcntanrs

arba protilrgunro ar s4Ziningumo pr/ncrpams, galr batr pripaZintas negaliojaniiu. le!-kinl gali pareikili: ll) juridinio asnrens kreditoriai (taaiau tik jeigu sprendinras paZei

dTia jq teises ir teisetus interesus), fii) juridinio asmens valdymo organas; llil) luridinioasmers dalyvis; arba aiv) kiti lstatymuose furodytr asmenys. I'astarLljq trijLl grupiq as-

lrenys galr parcrk6tr icil< nius dcJ luridinro asmens orSano sprendirrq prilr.r2inimonegaliojaniiais visais atvejais (t. y. nereika ar-r1ama, kad toks sprendimas paZc slrl jLl

rnteresus) CK tokio pobrtdiio ieil<iniams nustato sLrtrumpinlq lriJq mcnesiq ieikiniosenati. Kai kuriuose jslalynruose !is terminiis yra sutrumpinta5 iki triscleiimties dicnq(al<ciniq ir rridarqjq akciniq benclroviq atveju). Ternrino prad.Ziai svarbus subjL.klyvLr-

s s kritenjris kacla asmuo suTrnojo arba turejo suz noti apie gifaij.rm4 sprcndinril

ApZvelgiant ju rid in io asmens organq sprenrlimq pripa7 in imo ne.rliolanaiais klausimil,

taip pat svarbLr paminclr teisrnq praktikos pozicija, kad ju rid in io asmens organq spren

diml pripaiinimas neSaliojanaiai5 yra svarbus paieistos dalyvio teises, juridinio as-

mcns ntcrcsLl ir vieiojo intercso flynimo bLrdas. Taaiau lis tufl b0li taikonras tik kaipulfiDiil tatia (p:rskutinc priernore), t. y. t]is dtvejais, kai sprendinro pagrindLr atsiradu

siq paclariniu neg.rlirra paialinti kitais teisirl gynimo bLldaisrr".

7.4.3 luridinio asmens valdymo organai, jq teis6s ir pareigos

7.4.3.1 Sqvoka ir fu n kcijos

T--rmin4 ,,valdynro organas" suponuoja pagrindine jo funkcija jrs rupinasr l<asclicncjuridinio asmens veikla Taigivaldymoorganasyrapagrindinisjuridinioasmcnsorganas,pcr l<Lrri jundinis asmuo igyja ir jgyvendin.r civrlincs teiscs, prsirma ir vykdo pareigas'r .

juridinio asmens valdynro organo funkcijos yra clvejopos:

1) iiorines; ir

7) vidini's

lionnc Iunkctja.rpima jufldinio asmens alstovavimil iiam turint santvkiq su trec'iai

siais nsmenimis. lii4 kategorijq jeina ivairiLl s!rtarc'iq ir l(itol(iq sandoriLl sudarynras,

atstovavrmas juridinio asmcns intcrcsams (lvaiflosc instrtucilose, imonese, i5lriSO5e.lr

'i Zr LAT CBS te selrt koleg los 2003 m lapkr cro 5 .l rLrtartr c b Karsier Fee Haidn..l ApS v UAB

,Alia Nr 3K:l 1457i20A:t kal 21 2 21;22 t t6B1 Lieluvos Rosprb;kos cvrlrf o kcdekso konrcllLrLras Afliol kfyqa VilnLrsr JLrstlra 2OA2 P 1a3

268 2(,'J

CiV L Nl ll 5l ln,ndn)l drls

cija iniormuoti dalyvius apie juriclinio asmens i,eiklq ir 1os pokyiius, kuric galitlrreti esmrng reikimq tolesnei jLlridinio nsrnens veil<lai Tokia infornr.rcija da-2-

niausiai p.rteikiarna visuotiniairo dalyviq susirinkinre,

5) luridinio.rsmens yelklos otganiz,tvirrr4 (t y. jos analizq, optimizavimii ir nr.rksi-

malios naudos sickim4, naujLl mctodq taikymE ir kt.)i

6) .ialyvlr1 npsknllir" ir l<ita

Taiiau iis valdymo org,anLl vidiniq funl<ciju saraias nera iisarnus l'apildomai valdy-mo orSana5:

1) tiusl,llo otp,anizacinq juridinio asmens struktLle (t. y suformuoja ivnirius juridin o ismens paclalinius, depnrtamentus, sl<yri!rs), kuri padcdJ optinrizLroti juriclinioasmens vcikl4;

2) sLtburia r skatina juticlinio as ens clarbuoLoj! kolck},vA it skiria nLnbau.laslr y.

luridinio asmcns varclu vykdo darbdavio funkcijas, nurodylas LielLrvos Respublikosdarbo kodekse);

3) ytil ,1lsJking,,ts u2 komcrciniLl paslaptiLt sqr.lio sLl.laryrr4 irlq ap-saug4 (valdymo

organas nLrstato, kol<a juriclinro asmens iniornracija l.rikytina l<omcrcinc paslaptimt:t 't, lr.r, l(. buti.r,.l.i, irrTirn,r .re i*.i*n- J.1^rpnlm\

4) u>tikrina t,ieios intorntacijos paskelbi,n.l vrsuomcncl ir klta

Bet kuriuo atvejLr valdynro organ.is tLrri organizuoti juridin io asnrens vcil<14 prot nBai irs47 rn rn ga r.

l'abreTtina, kad kai juridinis asmuo turi l<elis valdymo organus, jq koml'e1g6cij;111p;

bnli aiikiai alskirla islatymuose arba juridinio asnrens steiginto dokumente. I'avyzd2iui, akcineje bendroveje ar uZdarojoje a(cinele bcndrovcjc tali bnti du valdymcr

orgirnai: r,aldyba ir vaclovas Tokru atvc]u ,",alclyba sprcncl2i.r stratcBinius bendrovesveil<los l<lausinrus ir priinra sprendrnrus sudarytr l.1m tikrus svarbius sandorius (jsigyti

ilgalaiki turt4, kLrrio b.rlansine verte viriija 1/20 istatinio bendr.rves l<apitalo, ar drspo

nuoti jLro ir pan.), o vadovas v.ldovauja kasdrener vcrkla, atslovauja bendrovei ir su

daro sandorius su trearaisiais asmcnrmis (tam tikr.ris aivejais vadovaudamasis valdybos sprend inr:tis)

,2.4. t..r Kump' Ic'rr iju. al'Ll.idimr. ir r iriijirt'.rrValdyrro organq konrpetencija nurodyta konkredias teisines formas rcgJamcntuojan-iiuose jstatymuose ir steigimo dol<umcntc. Vyl<dydanras rioring valdynro funkcij4,valdymo orB.rnas privalo aikytis tokiLl nustatytq ribojinrq ir neviriyti jam suteiktLl ga

Vll skynus lundrnrrl ,)s,rx rI,c

liq116. Bet kyla klausinras, k4 d.rryti, kai valdymo organas nepaiso Sitaip nustalyt()skompelcncijos ir priima sprendrmus ar sudaro sandorius, kuriq neturejo teises sud.[yti, t. y. veikia ultra vires.5i padetis CK 2.83 2.84 straipsniuose rcglamentuojama rlv|lopai, atstivelgianl j tai, juridinis asfituo yra privatus ar vieiasjs.

7.4.3.2.1 Privatus juridinis asmuoPaieidZiant savo kompetcncijq privataus luridinio asnrens valdymo organo sri(l,rytrsancloriai sukurra prievoliq iuridiniam asmeniui raigi Lietuvoje u/rra vlres tftrJ<rrir,rnera taikonra Taiiau !r taisyi<le turi dvi r!rmtis - valdynro organo u/rra vlrc.s srrrl,rryr.r.,

'.rndnt i- trcsu^rrr i.r pr ieroliq iLrr idi.irnr I,nonrui. iergr,:

1) jrodoma, kacl sudarydamas sandorj treaiasis asmuo irnojo, jog sandorj sLrrl.rrrriios teises ncturintis valdynro organas, ar del susiklosiiusiq aplinl<ybrL1 rrr1l,rl,joiito ne2 inotr; arba

2) juriclinio,tsmcns steigimo dol(umentuosc nusLatytas kiekybinis atsk)v.lvir ,r\ ttjis yra Linkam.lr jregistruotas JuridiniLl asmenq rcljistre.

Aptariant pirnr4 riimti, svarbu pabre)ti, kad C.K 2.85 straipsnis nustato, jog jLli(linrLJasmcnq valdynto organq kompctencijos, jvardytos:teigrmo dokumentuose, nur(xlymas juridiniq asmcnq registre ir vielas paskelbimas neturj itako5 mtnekrs nuost.rt(),,taikymui. lrodincjant tredioio asmens nes.liiningunr4, nepakanka jrodyti, l<.rrl v.rlrlymo or.Bano l<onlpetenctja buvo atskleista Juridiniq asmenq registre tinl(ant i jr(lli.,truotuose steigimo dol(umentuose ir kad, badamas apdairus, treiiasis asmuo g,tl(,jr) ii,ll<onrpetencii4 pasrtikrinti Bet, pavyzdZiui, jejgu batq jrodyta, kad trediaris.tsrrrrro rrr,rte juridinio asmens stetgjmo dol<Lrment4 ar jam buvo suclarytos tinl<amos s4lygos .,rr

IUo susipa;lnti (pvz, valdynro organas, priei sudarydamas sandori, pateikc l(onlr.rhentui steiginro dokurrento kopijq, kurioje buvo nurodyta, kacl valdyrrro orllJn,rs l(,gali sudaryti sanclorio), rizikq u7 sudaryt4 sandorj turi prisirmli trediasis asnruo, lirrri.,tinkamai neiianalizavo jam patcikto dol(umen[o ir del to buvo ncsq:ir]ingJs.

NaBrinejant antra iiimti, svarbLr aptarli kiekybinio atslovavimo tarsyklg Kicl<ylrinioatstovavimo atveju juridinranr asmcniui atstovauja ne vienas valdynto organo D.rry.,vienasmeniikar, o keli asmenys l<artu (pvz., keli valdymo organo nariai, valdynto or

llano narys ir atstovas arba valciymo organo narys rr dalyvis). Kokios ri ciJ pJnIn(.trlkombinacijq leid2ianros konkreiios tctsines Iormos juridiniam asmeniur, yra nur<xlyta tA teisrne form4 reglamentuojanaianre lstatyme (pvz., akcinei bendrovei ar uZd,rr.rjai akcinei bcndrovei gali kiekybiikai atstovautr trk keli valdymo organq nariai, ii krr

r!6 Svarbu parn fiti, kad vi.tifis va dymo f!nkc los atveju va dynronepadaro :alos treties erns asl]lr]nrrns

or gano konrpetenoilos vll6ijin]it|,i2'itt421'k.$ni

27o 27)

( lvlllNl ll\ lnrd oU drhs

riLl vienirs vrsuomet turi b0ti bendrovcs vadovas). Esanl nustatytam kiekybinianr atsto-

vavinrui, pradecla galioti u/tra vir€'s dol<trina, t. y. sandoris, suclarylas trk vieno asmens,

nl..Ll,ri.i l). r *i!u iu'idili.rnr.r.men.ur

Asnruo, sudares sandorj viriydamas savo kontpetencijE, atsako ui jur dinio asmens

prievoles subsidiariai, t y treaiasis asmuo gali pareikitr rcil<alavimus valdymo orLlJno

nariui tik po to, kai tokie reikalavimai buvo pareikiti juridinram asnreniui ir iir jqnepatcnl<ino.

7.4.3.2.2 Vie5asis iuridinis asmuo

Pa2crdTiant savo kompetencijq vieiojo jurid in io asmens valdynro organo sudaryti san

doriai prievoliq juridiniarr asmeniui nesukuria Taitau juridinis asmuo gali sudarytq

sandori veliau patvirtinti ir tokiu atvclu sandoris sukuria pricvolrq luridinianr asmeniui

nuo 1o sudarymo (o nc nLro pritarimo).

Jergu vielasis juridinis asmuo nepritaria sandoriui, ji sudarqs ir savo kompetencij4

vir!ijgs asmLro privalo atlyginti tretrajam asmeniui pa5tarojo patirtus trLtostolius. liim-trs clarorra tik vicnu atveju jeigu irodoma, kad sudarydamas sandori trediasis asmuo

i nojo, jog sanrlorj sudaro tokios tetses neturintis valdynro organas, ar del susiklosc'iu-

siq aplinkybiq negalejo (ito ne2inoti.

7.4.3 3 Valdymo orllanq nariai

7.4.3.3.1 Kvalifikaciniai reikalavimai ir skyrimas

CK 2 Bl straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdynro organo nariai gali

bati tik fiziniai asmenys Juridinis asmuo yra frktyvus darinys ir nc8.rlr pats prisiirrrti

teisiLl ar vykdytj pareigq. Todel juriclinis asmuo galr verl<ti tik pe. savo valdyrno orga

nus fizrnius asnrenis. Sie nraterializuoj;r ir suasmcnina juridini asmeni.

Konkreiias tcisines iornras re8lamentuojantys istatymai arba juridinio asmens steiSimo

dol<umentai galL nurodyti papildomus valdynro organq nariams keliamus kvalifikaci-

n ius reikalavinrus Pavyzd.Ziui, al<ciniq bendroviq ir uZdarqjq akciniq bendroviq valdy

bos n;rrys ncgalr buti fi) bendrovcs, antrines bendroves ar l4 bendrove patrorruojanaios

bendroves stcbetojLl tarybor narys; arba (ill asnruo, kuris pagal tetses aktus neturi tcise5

citr iias pareigas; banl<q valdymo organq nariai turi bat; neprieka iit in8os reputJcijo5 ir

tureti kvalrfil(acija bei patrrties, leidTianiios tinkamai citi pareigas, ir pan15i.ri.

Paprastai valdymo organLrs ar konkredius jq narius skiria visuotinis dalyviq susirinki-

mas arba kitas pr ic2iIros ar valdynro organas (pvz., akcines benc]roves ar uZdarosios

akcincs bendroves v.r dybq skiria stebelojq laryha, o ieigu ji nera sudaronra, visuott

nis akcininkq susirinkimas) Konl<reti valrlynrr org.rnq skyrimo ir atiaukinro ii pareigq

?7)

Vll skynus J!'idinlal asfxlys ka p .rvrlrncs tcrses ,!bjekt.r

lvarka ir jLl veiklos sqlygos (pvz., rr galima su valdymo organo nariu sudaryti darbosutartj, ar jis 8ali gauti atlygi uZ vcikl4 valclymo organe) pril<lauso nLro teisines formosir reguliuojanra konkreiiq jstatymq. PabreTtina, kad asmenys jvaldymo or5;rno n.rriusturetq buti skiriami jq sutikimu. Negali b0ti kieno nors kito valia prisiimtos p,rrei6,,'Tiesa, ne vienas terses aktas, reguliuojantis konkredias jurrdiniq asmenq teisines ior

mas, 6ito specialrai nenurodo, taaiau pati paskyflmo eiti kokias nors pareigas tnstrtUt()

esnrc reikaiauja kandidato j valdymo organo narius sutikimo bati sl<rriantam eiti k)ki,r\parerSas.

7.4.3.3.2 Teises ir pareigos

CK jtvirtina valdymo organo nariq IygiateisiSkumq valdymo organo nar iai turi vit.rrodq teisiq ir pareigq, iiskyrus CK 2 86 nraipsnyje darom4 iiimtjlr Tcrdel kiel<vicn,rrrrvaldymo organo n;rriui turi bati uitikrinamos vicnodos teises dalyvauti valdant jurirlinj asrncnj ir jam atstovauti (iiskyrus atvejus, kai jstatymai nurodo kitaip ar jurirlinioasmcns steigimo dokumentuose nustatyta kiekybinio a[stovavimo taisykle).

CK konkrediai nedetal zuola luridinro asmens valdymo organo nariq teisiq. Taii.rLr jo.,

yra suponuo]amos bendrqjq veiklos principq ir apinra tokias teises (taii.ru jomi' rr,',rIsirrboja): (aJ rinkti ir gauti informacij;1 aprc juridinj asnrenj, reikalrng4 valdymo lunl< i

joms tinkamai vykdyti; (b) dalyvauti ir balsuoti va ldymo organo susirinkinruose; fr I lr.rteikti klausimus kiticrrs juricJinio asmens organams ar jq narrams; fd) sudaryti s.rntIrrjsu juridrniu asmeniu, kurio organo narys lis yra; (e) kreiptis i teismE su cikiniLr il l

juridinio asmens organo sprendrmo panaikinimor2s ir panaiia

Prieiinga padetis yra del valdymo org;rnq nariq pareigq - CK 2.87 straipsnis p.rlcrlir,r

ilgq jq sqraiE. Atkreiptinas demesys, kad CK iras pareigas nustato tik vaidynro org,rrr,,nariams. Valdynro organq narianrs yra keli.rmi grie2tesni reikalavintar nei krtq c.rrg,rrrrl

nariams, nes tarp valdymo organo naflo rr juridinio asmens susiklosto pasitikajirir(,

santykiai valdymo organas verkra kaip juridinio asmens patiketitris Todel valclyrtr,,

organo naro pareigos yra suponuotos bendrosios pareigos elgtis apdairiri rr rupr'strrrgai juridinio asmens atZviigru. Sias parergas valdymo organo narys luri tiek juridini,rrrr

asmeniui, tiek kiticms juridinio asmens organams ar valdymo organq nariants. Jos

reikalauja aukitq valdymo organq nariq elgesr't standartq, be to, sudaro galintylr,,'dalyviams stebeti, ar valdymo organq nariai ncveikia juridinio asmens rr jo dalyvirlnenaudai. Tciliar-r detaliau apibudrnamos kai kurios valdymo organo n.rrio pareigtrs

3?'/Ka basuojanilurdino asmens ko egialalls valdyrno organo naflq basa passkrrsto po lyglai cm a koleg a aus organo p rmin nko ba sas3/E Zt 7 427 4 sk|'snj

271

LV I Nl ll \l ll.f(l(Ir d.lk

Pareiga t'lglis sEiinirrgai ir protingai. Vrldymo organo narys prrvalo juridinio asmensir kitrl jo organu nanq atZvilgiu clgtis rultest ngJi rr prottngJt. 5i pareiga yra suponuojama kiel<vicnam civilinirl teisiniq srntykiq subJel(tui taikytinq bendrqjq civilincs tei-ses prncipq: teisinEUmo, prottngLtnro ir silliningunro (CK 1 5 str) Tai, ar valclymoorgano narys vykdo ii4 pareig4, turi fiatj veftinanla lyginant jo elgesi \Lr rallesrtngo Iapdairaus asmcns elBesiu \bonus pater fantilias)rI Rupcstingas ir apdairus asmuo turiVis.rpusiikai iinagrineti turim4 inlormaciiq, konsultuotis su jvairiq sritiq specialistais irdarbLrotojais del vienokirl ar l(itol<iq sprcndimq pagristumo ir naudingumo juridiniamasmeniui, sprendimus pr imti tik atsi;velgdanras !vrsas apJinkl,bes, veikti tik juridinioasnrens intcrcsais ir panaiiai. Jeigu v.rlclymo org,anas yra kolegialus, jo prrnrrnrnkuiyralarkomi aukitesni nei boirrls p.ttcr /anril/rs 5tandaftairro

Lojalumo pareiga. leisntq pral(tr](oje <i vlldymo organo parcigir pripaTistanra viena tisvarbiausiqrrr Ji suponuoja, jog valdl,nto organo nJrys tLrri veikti laip, l<ld nesusikirstqasnreniniai ir juridinio asnrens inleresai. Lolalumo pareiga reikalauja, kad juridinio.rsnrcns valdynro organo narys siel(tq igyvcndinli juridinio asmens trkslus, veiktrl juriclinio asm,-ns interesais ir ncsukcltq jam nuostoliq. Valdymo organo narys privalolaikytis juridinio asmcns ist,rtLl, visuotinio dalyviq susrrinkimo ir kitq juridinro asnrens

o[ganq sprel]d imLl

Konfidencialurno pareiga. Valdymo otgano narys privalo jurrdinio asmt-.n: at2vilgiulaikytis l<onficlenci.rlumo. Suprantanras siaurai, konfidcncialumo jsipareigc.'jim.rs rprma pareigq saugoti luridinio asmens komercincs, gamybcis ir kitas paslaptis Kokiainfornracrja yra aikytina komercine, gantybos ar kita paslaptinti, nustalo atitinkarnasjuridinio asnrens org.lnas (pvz.? uidarosios akcines bendroves vnldyba). Suprantantplaiiai, v.rldynro organo n,ry5 tlrj laikytis l<onfidcncralumo del bet kurios su luricJiniuasnrenru susiJLrsios inlbrnrar ijos, l<urios atsl<ictdintas gali pakenl<ti juridinro asmenslrlcrcs.lms rr suteikti pran.rlunro kiticnts lsnrenints Valdymo organo narys turi veikti

(iril), kird tol(ia informacija ncbalq alskleista tretiesic.ms asmeninrs, ir uTtikrinti, jog tqp.rslrpc'iL1 nc.rtsl(lcis rr kiti juridinio asmens oTllanai bei darbuotojai.

I',rreiga vengti asmeniniq ir juridinio asmens inleresq konflikto. Valdymo organo na

rys privalo vengtj 5ituacijos, kar jo asmeniniai interesai grli pflcilarauti juridinio as

mcns if teresam5 Siuo atveju valdynto organo nario asnteninius interesus reiketL] sLt

r'. Lo1 bonrls !teras. tvarkirgas (Lotyr 'u retuvrrl ka bq:odynas Vilr|Ls 1958 P 76) lal patet t'amt,as Sermos tevas (Loiynq liet!v ! kalbq :odynas Viln us, 1958 P 447):r'' LAT CBS te s€lL.l koleg los 2004 m kovo 17 d nltartyie . b A R. v. Ltetuvas.Kanatlas |JAB ,Bes

se ita Nr.3K3-213i2AA4. kat 21i,21 221,2/ 6, konstalavo. kad !:darosos akcrn€s bendrovis'r'aldybos p rr0 n nkas i!rL tL reii v sapus Slia iisrlav rr Iar:i LATCBSteselLi koeq|os2004m kovo 15rl nulariis c b AK v bendn Lietuvas I Voktetiias

notie LJAB lnt..lratba Ilr.3K319212AA4, kat :11 t)

271

Vl skyr!s l!rd rn, ,,!),,J,r\ ..1 rJ c v ltni5 tos.5 nrbt(,rr

prasti plaaiau tr jais latkyti taip l)at jo ieirros nariq ar kitq susijusiq asntenLl intere:ru\lnteresq l<onflil<tas galr atsirasli jvairionris aplinkybemis, pavyzdiiLri, jeigu pa;eidii,lrtv,rldymo organo teises balq sudaryt.rs juridinio asmens intercsLrs pa2eidZiantis . y.jam nenaudingas ar nercikalingas) sanclorisrL. 5i valdymo organo pareiga apinu (luaspektus. Viena vertLts, valdynto organo narys turi Vengti sttLrncijos, galinaios suk(,lti i(,asnrenrniLl ir juriclinio.smcns intcresll konfJikt4. Kjta vcftus, ilatekgs 1 tokiE pitrictj, 1r,

tun praneiti .rpic tai kiticms valdymo organo narjarrs arba juridinio asmens cl,rlyvr,rrrr,,ir iltskJeisti tokio inleresq konflrkto pobardi ir, lci jrranonra, vertg. Tol<ia inlornrar ij,r Irrrrbuti patcikiam.r raltu arba jraioma j juridinio asmcns organo posecl7io prokrkoi.l.

Pareiga nenaudoli bcndrovds informacijos ir turlo asnrcniniams poreikianrs. lic irrr r

dinro asmens dalyviq susirinkimo sutil<imo v.rl<1ynro orliano narys negalr p,rirrioti irrridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti lo ar in{ormacijos, kuri4 jis li,rrrrr,rbIcJanras 1'uridinio asnrc'ns valdynro organo narys, asnrer]iner naud.ri .rr n,ru(r,ri rr(\ i,rjanr asmeniui g,ruti. Si valdymo organo nario pareiga taikoma tiel< juritiinio,rsrrrr,rr,,turtur, tiek informacijai. Juridinio asnrens iudas iiLto atveju apilltil vis4 ILrrirIirri(),r,,mcn5 turlq, iisl<yrus tl1, kuris buvo suleil<tas valdyrro organo nariui na|rIrtis (|r,2,.rutomc$ilis) Valdvnto organo narys tul tjnkamai naudoti juridini() irsnr{,ns turt.t tatsisl<aiiyti ui jo nauclojimq pateikrlamas tai pagrind2randius rlokuntenlrrs I ) r . r r r r I i I r r , r

, ,

naucloti inlornraciiq apima du.lspektLts pirma, valdymo organo n.trys ncg,rli rr.rrrl,rtr,,trtrrnra in lormacija apic jurid nj asmcni siel<cl,tntas .rsnrenines naudosr, r. Anlr,r, v, rlr lymo organo narys ncgali naudotis vie!ai neatsl<lcista inlormacrja apic jrrrirlirrj ,rsrrrl'rr1,jo planuojanrus ar jvyl<usius esrninius ivyl(iLts arba kita in[ormacija, kLrri 11,rli trrrlrresminq rciklnrq vertybiniq popieriq kainai (angl. rn.sider lnrJing)rl

Pareiga informuoli apie sandorius su bendrove. C.K nccjraud2ia asnrentLri \u(i,rytrsandorio su juridiniu asmentu, kurio v:rldynto organo narys jis yra. Tol<rer sanilorr,ri 1i, r lrbLrti ivairirl tipLl:prckiLl pirkimas-pardavimas, pailarigq teil(imas ir panaii.ri. Vis rlt,1t.sudarl,clamas sandorj su juridinru asmcniu valdymo organo narys tLrri dvejollLl j\rl),rreiBojinrq. Pinna. sudarydamas sandori, 1is turi clgtis s4Ziningai ir u2tikrinti, k.rrl s.rrrdoris butq sudaromas rinkos kainomis ir sqlygorrris. Antra, apie sudarytq sanckrrj (rrcsvarbu, lis sudarytas rinl<os s;llygonris ar ne) valdynto organo narys privalo pr.rr(,.;trkiticnrs valdynro organo narianrs arba juriclinio asmens dalyviams, atskleisd.rnr,rs srr

::t'LATCBS reiselq koteg los 2005 m baanc#ro 4 ci riltarirsc b uAE cansvttnius v. tt,l 14,Nt.alKs23atr)ot,kat.21.4.28: 21 1: 11.2.1.1.

pvz. konkurav mo sLt lurid I u asrnentLj atvela, ka valdymo o.geno narys per(jrjr)cialiq rrformacJa kriam to va dymo orqino fa o ho|rro nldnrarn lunct rram as jIeselq kotcgrlos ?002 m balalrcl:o 4 cl nutarti c b UAB.Da.rat, .,/ LIAB .Spau ):,112A02 ka!.:tt2 t 82

'ir' Plaa au Zr Finansq prcrrorr Lr rrlIos rstalyrfo 62 stra psIi (Valstybes ilrros 2()A7, t,]t 17-621\

275

crvrLrNi Ttls[. B€ndroir dalis

daryto sandorio salygas ir vertq. Tokia informacija turi bati pateikiama raitu arba ira-

loma jjuridrnio asmens organo posedZio protokolq. PabreZtina, kad iuridinio asmens

steigimo dokumentai gali nustatyti kitokiq informavimo tvarkE.

Konkreaias teisines formas reguliuojantys istatymai Sali nustatyti papildomas valdymo

organq nariq pareigas Stai Akciniq bendroviq istatyme sakoma, kad valdybos narys

turi praneiti jj renkandiam organui apie veikl4 kitose imonese, taip pat kad turi veikti

tik bendroves ir akcininkq naudai. Valdymo organq nariai veikia naudai ir interesais

dviejq subjektll: bendroves ir akcininkq lstatymas nesuteikia pirmumo ne vienam iiiiq subjektq, tad jq interesai yra lygiaveriiai ir turi boti vienodai apsaugoti Tad valdy-

mo organLl veiksmai, kuriats siekiama apsaugoti vien akcininkq interesus, negali

buti laikomi teisetais, ieigu bendrove turi ir kitq isipareigojimq irddl tokiq akcininkq

interesq Bynimo patirtq nuostoliq335. Visais atvejais turi buti akcininkLl teisiq ir teisd-

tq interesLl gynimo ir bendroves tikslq siekimo pusiausvyra. Akcininkq lnteresais

laikytini ne konkreiiq asmenq ar SruplLl, o visos akcininkq visumos interesai Todel

valdymo organo narys turi siekti ne Sinti kontroliuojaniio akcininko ar akcininkLl tei-

ses, bet uZtikrinti visq bendroves akcininkq interesq apsaug4rr5

7.4.3.4 Atsakomybe

Valdymo organq ir jq nariq atsakomybes klausimas turetq buti aptariamas dviem as-

pektais: valdymo organo atsakomybes uZ neteiseius ar juridtniam asmeniui nenaudin-

gus sprendimus ir valdymo organq nariq atsakomybes uZ pareigq nevykdym4 ar ne

tinkamq vykdym4. Pirmuoju atveju atsakomybe taikoma valdymo organui in corpore,

o antruoju - tik konkreiiam valdymo organo nariui, nevykdZiusram ar netinkamai

vykdiiusiam pareig4.

7.4.3.4.1 Valdymo organo atsakomybduZ neteis6tus ar nenaudingus sPrendimus

Valdymo organui in corpore priemus neteiseta ar juridinio asmens tikslams ir iniere

sams prre6taraujanri sprendimq galimi dvejopi padarintai:

1) valdymo orgaoo sprendimas Eali btti pripaZintas negaliojanttu (CK 2 82 str'

4 d )r17; arba

r3r Lietuvos ape|acinio telsmo cBS teisdjq kolegtjos 2004 m bjrzelio 21 d nutadrs c b vals4/bltds

drcudima p ezilrcs tba prie LR FM v. BIJAB DK ,,Censum"' Nr' 2A'17412a04s6LATcBStelsejqkolegijos2000mspaliogdnulartScbJNv'IJAB''Balkspakas"ikt''Nl'3K.3.94512000,kat 45e12t 74274sknsni

276

Vll skyr us. Jurdiniqi rsrncny! kaip ctvi rncs leises subjckl.l

2) valdymo organui gali blti uZdrausta ateityje sudarytj sandorius, l<urie prreitaraLr.ja juridinro asmens verklos tikslams ir interesams arba viriija juridinio asmens valdymo organo kompetenciJE. Tokius prevencinius reSl<inius gali reikiti juridinio,rsmens dalyviai. Pagrindas pareiksti ieikinj gali bati ne tik akivaizdIs, bet ir numan(r i

ar tiketini valdymo organo veiksmai.

7.4.3.4.2 Valdymo organo nario atsakomyb6ui pareigq nevykdymE ar netinkamq vykdymEU7 pareigq nevykdymq ar netinkamq vykdym4 valdymo organo nariui gali bati tlikoma civiline, administracine ar baudiiamoji teisine atsakomybe.

Civilind teisin6 atsakomybd. CK 2.87 straipsnio Z dalis nustato, kad valdymo orgarrrnarys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis istatymuose ar ju ridin io asmens stcil.linrodokumentuose nurodytas pareigas, privalo visiikai atlyginti juridiniam Jsnrt:Drtri p,rdaryt4 Zalq. lstatymai, steigimo dokumentai ar sutarLis gali daryti visiikos alsal<orlybes principo iiimtis. Taaiau steigimo dokumentais ar sutartimi negalima t)rk(,istiimperatyvirl civilrnes atsakomybes normq (pvz., draudZiama riboti civilinq:,rls,rkomybq u7 2alq, sukeltq skolininko tytios ar didelio neatsargumo, arba uZ svcil<,rtossuZalojimq, gyvybes atemima ar neturtine Zalq). Valdymo organo narys privalo,rtlyginti juridiniam asmeniui del jo kaltes atsiradusius nuostolius. Atkreiptinas rli,rrrr,sys, kad jeigu iala sukeliama neteisetu ar juridinio asmens tikslams prie!taratrl;rnr'irrkolegialaus valdymo organo sprendimu, nuostolius turi atlyginti tik tie valdynrr organo nariai, kurie balsavo u2 tokj sprendimq (t y. kyla ne in corporc, o l<ickvicnonario asmenine atsakomybe). Pabre:tina ir tai, kad valdymo organo narys, savo vr.ikl,rsukelqs nuostoliq tretiesiems asmenims, tampa atsakingas tam juridiniam .rsnt(,nrui,kurro valdymo organo narys jis yra, o treiiajam asmeniui atsako pats juridinrs;rsnrrr0.

Administracin6 teisin6 atsakomyb6. UZ pareigq nevykdymE ar netinkam4 vykrlyrrr,lvaldymo organo nariui gali b0ti taikoma administracine atsakomybe. Atvejar, kli g,rlikilti valdymo organo nario administracine atsakomybe, nurodyti Administraciniq rt,ises paZeidimq kodekse ir priklauso nuo teisines formos ir valdymo organo Iunl<r ijLl.Pavyzdiiui, valdymo organo narys gali bati nubaustas uZ dokumentq ir infornrrc ijosnepateikimq Juridiniq asmenq registrui ir kita.

BaudZiamojiteisind atsakomybr!. Valdymo organq nariq baudZiamoji atsakomybc kylir,kai valdymo organo nario veiksmai ar neveikimas sudaro nusikaltimq, susijusiLl su

turtinemis teisemis, ekonomika ir verslo tvarka (pvz., sukdiavimo, nusikalstamo balkroto, l<omercines paslapties atskleidimo ir kt.), sudeti. Valdymo organq nariq batr-dZiamoji atsakomybe kyla pagal tas patias taisykles kaip ir kitq asmerrq.

277

CIVILINI TflSt B.ndroji di]lis

7,4.4 Juridinio asmens prieiiuros organai, jq teisds ir pareigos

7.4.4.1 Fu n kcijos

Kai kuriq teisiniq formq juridiniai asmenys pagal istatymq, be valdymo organo, priva-lo tureti prie:iuros organqrrs, kai kurioms teisinems formos tokio jpareigojimo jstaty-

muose nera, taaiau prieZiuros organai gali batr sudaromi dalyviq pasirinkimur!r. PrieZiaros organas atlieka juridinio asmens veiklos kontrolg. jrs nera juridinio asmensvaldymo organas ir negali tiesiogiai dalyvauti valdant juridini asmeni (t. y. priimti spren-dimu., del .ularcir., <udarymo ir Lt.,.

Pagrindine prieZiAros organo funkcija stebeti, kaip valdymo organai vykdo savofunkcijas, ir teikti jiems su tuo susijusias rekomendacijas. PrieZiuros organas taip patgali verkti kaip patariamasis visuotinio dalyviq susirinkimo organas, pareikdamas jamsavo nuomong apie valdymo organq veiklq ir jurrdinio asmens veiklos rezultatus (an

tai akciniLl bendroviq ir uidarqjq akciniq bendroviq stebetojLl taryba eilrniam visuoti-niam akcininkq susrrinkimui turi pateikti nuomong apie bendroves finansine atskaito-mybq ir pelno (nuostolio) paskirstyma). Taigi prieZiIros organas veikia kaip tam tikrasnepriklausomas juridinio asmens veiklos vertintojas. lis taip pat atlieka juridinio as

mens dalyviq ir valdymo organo tarpininko funkcijas.

Nors prieZiIros organq funkcijos i6 pirmo ivilgsnio gali pasirodyti neturindios didelespraktines reikimes, 5ie organai neturetLl btti nuvedinami. Pavyzdiiui, bankqrao ir kitqfinansq lstaigqr!r prieiiuros organai yra itin svarbIs uitikrinant banko sko]inimosi tvarkqir veiklos vidaus kontrolg.

7.4.4.2 Nariai

Juridinio asmens prieTiIros organai gali buti tiek kolegialas (pvz., akcines ir uidaro-sios akcines bendroves stebetojq taryba), tiek vienasmeniai (pvz., Zemes ukro bendro-ves revizorius). Reikalavimus, keliamus prreZiIros orgJno nJriui, nustato konkreaiasteisrnes formas reglamentuojantys istatymai. Taiiau bet kuriuo atveju prieziaros ortJ-no narys turi tureti atitinkama kvalifikacijq, leidZraniiq jam vykdyti prieZiuros orsanofu n kc ijas.

t" Zr Zemes lkio bendroviq istatymo 27 23slrarpsnius nustatand us, kad:em6s akjo benctrov6jeprivalo biti skiriama revizijos kornisija (revizorius), kontro ruojanti bendrovds veiklqrre Pvz, akcinese bendrovese ir u:darosiose akc nese bendrovdse gali bdli sudaroma stebdtojq iaryba, atliekanti pr eii[rros organo iunkcijas (:r Akc niq bendrovrq istatymo 31 32 str 10 d )3io Zr BankLl tstatymq3ar 2r Frnansq tsiarg!t istatymq

278

7 .4.4.3 feises, pareigos, atsakomybePrieziaros organo nariq teises nurodytos konkretias tejsines formas reglamentuojandiuose istatymuose. Taiiau pagrindine prieiitros organo teise - gauti informacijq apir,jurrdinio asmens ir jo valdymo organq veikl4 lnformacijos g"uirnn, yrn pagrindini,prielaida, sudaranti s4lygas prie.Ziuros organui tinkamai vykclyti savo funkcijas. Tcis(,rj informacijq jgyvendinimo tvarka nustatyta konkreiiuose istatymuose.Mineta, kad prieZi0ros organas nera luridinio asmens valdymo organas. Todel prieZitr-ros organo nariams tiesrogiai nera priskiriamos pareigos, nurodytos CK 2.87 straipsrryje. Tadiau neatsiZvelgiant j tai, kad CK priskiria 2.BZ straipsnyje iivardytas pareigas rikvaldymo organq nariams, prie:iaros organLl nariams tajp pat taikoma bendrojo poltudTio civiliniq teisiniq santykiq subjektq pareiga veikti pagal protingumo, sq2iningunroir teisingumo principus. Savo ruo2tu prieZjuros organo narys turi islaikyti konfidenr.i,rlum4 del informacijos apie juridin j asmenl, kuriq .jis suiinojo eidamas pne2ir-rros org,l r( lnario pareigas, vengti asmeniniq ir.iuridinio asmens interesrr konflikto ir kita.PrieZiaros organq atsakomybes principai iS esmes yra pana6us jvaldymo organo (tls,t.komybes atvejus:

1) prieziaros orSanq sprendimai gali buti pnpaiinti negaliojantiais tais patiais p,rgrindais kaip rr kitq juridinilt asmenq organq sprendimai3ar;

2) uz parergq nevykdymq ar netinkam4 vykdymq prie2iuros organo nariui gari lrriritaikoma civiiine atsakomybe (t. y. atlyginti juridiniam asmeniui nuostolius, strk<,1tus prie:iuros organo nario veiksmais (veikimu ar neveikrmu), administracin(,itbaudZiamoji atsakomybe. Atvejus, kai gali bati taikoma iiq ruiiq atsakomybd, rrrrrodo Administracin i{l teises pa7eidimq kodeksas ir BaudZramasis kodeksas.

7 .4,5 Kiti juridinio asmens organaiKonkreiias teisines formas reglamentuojantys jstatymai leidZra juridinio asmens dalyviq pasirinkimu suformuoti ir kitus juridinio asmens organusrr3 (jvairius komitetlls .lpan.) Tokiais atvejais atitinkamo juridinio asmens organo kompetencija turetq l)iitiaiikiai apibreita luridinio asmens steigjmo dokumentuose ir atribota nuo kitLt juri(linio asmens organq kompetencijos.

Svarbu pamineti, kad yra atvejq, kai sudaryti kitus juridinio asmens organus yra plv(lloma pagal atitinkamus istatymus. pavyzd)iui, Bankq jstatymasraa ,ako, knd bank.,r;

VIJ skyrj!s Juridtni.ri !s ncnys katp civi ines r€ises ,ubiekt,ri

xa'? 2t 1427 4 skircni

-" 2r A.o.ractt ! lsrdtymo Z srrd osr o 6 oa rvatstyDec 7 n.os 2004, \- 25 .45

" zt. Ban,, tslarvma (varslybc. 2 o\ _00a Nr. 5a J832r

279

CIVIL INL l LlSl ln .lrorr drlk

privalo tureti nuolatinius paskolq, vrd.tus audtto ir rizil(os valdymo komitetus, kuriqsudarymo rr veiklos tvark;1 bei kontpctencijq nustato banko istatai ir kiti banl(o organqprirrnti dokumentai.

7.5 Juridinio asmens pabaiga ir pertvarkymas

Pagrindiniai klausimai:

1 iuridiniq asnrenq pabaigos badai 2.lLrndinio asmens pabaigos momentas.3 luridrnio as-mens reorg,anizavimo samprata 4 Reorganizavimo badai 5 Reorganizavimo prielaidos 6 Re_organizavimo proceso etapai. 7. Juridinio .rsmcns likvidavimo samprata. B. Likvidavinto risys9. Likvidavimo stadijos, atsiskaitymas !u kreditoriais. I0 Lrkvidatoriaus paskyrim.rs ir jo kompe_tencija ll PaSrindiniai bankroto formos ir procediiros bruoiai. 12. Restrukttrizavinro ba.lai-13 Jundinio asmens pertvarkymo samprata ir raays

7,5.1 Bendras juridinio asmens pabaigospagrindq apib0dinimas

li pirno Tvrlgsnio gali atrodyti, kad juridiniai asmenys, skirtingai ner fiziniar, nerapavaldas larko tekmei r egzistuos neribot4 laikE. Be abejo, luridiniq asmenLl gyvavi-mas nera nulemtas frziologiniq procesq (kaip kad 2mogaus) rr jiems neaktualus senejimas. Tadrau ir juridrniai asmenys negali pasigtrtt amzinu egzjstavimu Matyt, perlvelgg juridrniq asmenq istorijE nuo jq koncepcilos atsiradimo iki iiq drenq, nerasimene vieno juridinio asmens, galintio pasigirti ilgesniu nei keliq Simtq metq gyvavimu(iSskyrus tokius juridinius asmenis kaip valstybes ar kiti politiniai dariniai). Analizuojant ii reiSkinj, galrma jvardyti daugybg prieTastiq: rinkos raidq ir verslo sqlygq pasikeitim4, geopolitinius reiikrnius, galq gale asmenines frziniq asmenq ambicilas Negaledamas kontroliuoti daugelio nurodytq prieZasiiq, kiekvienas juridinis asmuoanksiiau ar veliau pateks i padeti, kai bus sprendiiamas 1o veiklos nutraukimo ir pabaigos klausimas. Taigi kad ir kokios optimistines batLl stergejo prognozes dil steigiamo jurrdinio asmens, Zinotina, su kuo galima susidurti, jeigu tos optimistines prognozes del r, ienuLiq dr kitokrLl prieTJ,aju nep.rsitvi tjntq.

Bendrine prasme sqvoka,,pabaiga" rei6kia galq (laiko at2vilgiu)r,5. Atitinkam4 reikimq ii sqvoka turi ir juridiniq asmenq aDvilgiu. pabaigos s4vokos pasirinkimas kalbant apie juridinius asmenis, matyt, nekelia klausimq - juridiniams asmenrms nerabOdinga gyvybes poiymiai, todei ir netikslinga kalbetr apie jq mlrti, tikslrngiau vartol i nLa\rrrer, nl.r prbrigo...1rok4.

'" Dabartines hetlvq kalbos;cdynas V nrus Moksto I enckopedjq erdybos nsttutas, 2000

2U0

\/ L skvr us luridinir ,r\ i!.rr\ krip .i\11 nas t.isis subjrkl,r

Juridinio asmens pabaiga iuridinio asmcns, karp tam rikro civiliniq teisini{.1 santyl(i(l

subjekto, egzistavimo pasibaigimas. Sitai Sali ivykti tiek savanoriskar (t. y luriclinioasmens dalyviq iniciatyva), lick priverstinai (treiiqjq asmenq, daZniausia tam likrrrs

valdrnrus jgalrojimus Lurintiq institucijq iniciatyva). Plaiiau jurirlinio asmens p.rlr,ri

Bos sampratq butq galima pateikti remiantis jos b0dq analize.

Tcrsrikar yra du juridiniq asmenq pabaigos brJdai likvidavimas ir reorgrniz.rvrrrr.r'

Pagrindinis veiksnys, lenrrantis likvrdavinro ir rcorganizavimo brldo pasirinkinr.l, yr,r

siekio rilaikyti pasibaigiandio juridinio asmens teises ir pareigas, perJeidus lrs lt'lilsiems asmenims priei juridinio asmens pabaigE, buvinras arba nebuvinras JcillLr l.r'ti

nama iilaikyti pasibaigusio juridinro rsmens teises ir p.rreig.rs turr.lLl bLrti rr,nkirrr,r,'r

reorganizavinro procedura Jeigu juridinio asmens teisiq ir parcigq ncl(clin.rr),r nrkam perleisti, tinkamas pasirinkinras b[tq Irkvrdavimo procedlra, kuri reiiki.r visir'1.,1

luridrnio asmens pabaig4, nepaliek.:nt teisiq ir pareiBq trctiL'5iLrms .r\nrcninrs, I y D('

sant jokio tqstinumo.

Atkreiptinas demesys, kad perlvarkymo procedIra yra tik neticsiogiai susi]rrrr .rr irrrrdiniq asmenq pabarga ir rnrnetais jos badais. Skirtingai nei juridinio asnrcns p.rlr.ri1i,r',

atveju, kai juridinio asmens nebelieka, pertvarkymo atveju luridinis .rsnrur) lr('\r()tl

transformuojasi (t. y. pakeitiama juridinro asmcns teisine forma, ktti juridinio ,tstrrlrr"

registracijos duomenys kodas, adresas ir kita, daZniausia nesikcic'jl), I.rii,lr l),r1,juridinis asnruo nesibaigia. AlsiZvelgiant j tai, terses lrteratLlroje pertvarl(ynr.rs (1,r,/r,ll

analizuolamas lygia grcta su juridinio asmens pabaiga, bet ne kaip jurirlinio,rsrrrlrr,'pabaigos dalis Todel toliau Sioje dalyje sqvoka ,,jurirlinio asmens pabrrgr" n(',rt)irr.rpertvarkymo, o pertvarkymas aptanamas atskirai.

Juridinio asmens pabaiga (t. y. faktinis vciklos nu[rauk mas) yra ne til< faklo kl,rrrsirrr,r.,

bet ir teisinis fal<tas. Pagal analogij4 su fiziniais asmenimis, kurq csnrinr.ri Hyv,'rrr"ivykiai ir {aktai yra fiksuojami melrkacrjos tstargq, visi esminiai su juridini.ris ,rsrrrnimis susrjq jvykiar ir iaktai fil<suojami specialiame Juridiniq asmenq reSi,jlr(' N('

iiinrtis yra ir juridinio asmens pabaiga vienas ii reikinringiausiq su jurirlinirr .rsrrrc

niu susijusiq laktq. Taigi tiek likvidavimas, tiel< reorgan izavim.rs, kuriais sicl<i.rrrr.r

juridinio asnrens pabaigos, yra baigiami pateikus .rtilinkanrus pranciinrus irrrirlirrirlasmenLl registrur Cavgs praneiimus apie juridinio asmens pabaigimo pro((.(lrro,,(trek lrkvrdavimo, tiek reorganizavimo) ulbaigimq, taip pat atitinkamus reikll,ruj,rmus dol<umentus, Juridiniq asmenq registras patikrina, ar atrtrnkama pasrbarglinrr pr r

cedura yra tinkamai atlikta ir baigta, ir priima sprendim4 iiregistruoti atitinkanrq jrrrr

dinj asmeni ii registro Nuo iiregistravimo ii Juridiniq asmenq reBistro juridrnis asnrr()laikonras pasibaigusiu.

( lvll Nr lr I ln.i(lr.ti dil s

7.5.2 Rcorganizavimas ir jo budai

7 5.2.1 Ilcnd ras apibudinimas

Bcndrirusia prasmc reorganizavimas yra suprantamas kaip juriclinio asntens pab;tigabc likviclavinto proc edAros. Pabreilina, kad esant komerciniants santyktants reorgani-zavimas d.rinjau sutokiamas ne kaip jriridinro asmens pasibaigimo priemonc, betveil<iau kaip vieno luridinio asmens tetstq ir pareigq universalaus perleidimo kitantjuridinianr asmeniui (kurio rezuJtatas, vaclovaulantis nustatytomis procedironris, yratcrses ir parctgits perleidusio juridinio asmens pabaiga) mechanizmas.

Reorganizavimas yra gana dainar naudojamas nrechanizntas, pastZymintis procedarq veiksnringumu ir aiikumu. Sprendimas vykdyti reorganizavinrq gali batt nulemtaslvairiq veiksnrq, pavyzdiiui, siekio iiskirti vieno luridinio asnrens vyl<domus verslustokiu badu, kacl kiekvicnu 5antykiikai atskiru verslu (pvz, prekyba naujais automobiliais ir jq ats:rrginemis dalirris) uTsiirlltq atskiri juridintar asnrenys, nes tai gali batipatograu organizacrniu ir buhallcriniu atZvilgiu. Taip pat gali l(iltr poreikis l<onsolidr-roti tam tikrus susijusius verslus vienamc juridiniamc asmenyjc (pvz., konditerijos gami-niq gamybos jmonei js gijus tokius gaminius pjatinandi4 tn.rone) ir panaiiai. Atsiradustokicms poreikiams, dainiausrai nusprendTiama imtis reorganizavimo.5itaip pasickianra uZsibrc/lq tikslq ir reorganizavime dalyvaujantienrs juridiniams asmenims no-r imu budrr p.-r-ki .tumn' teises i; p.l1pi5sr.

Akivarzdu, jog tam, karl patenkintlt jvairialypius komcrciniq santykiq dalyviq poreikius, reorganrzavimo mechanizmas turi u2tikrinti lankstr-rrr4 ir galimybq pasirinkti rikelirl galrmq juricliniq asnenq kombinacijq - tiek priei rcorg.rnizavim4, tiek po joTocicl skirianri clu paElrindiniai rcorganizavimo buclat - jungintas lr skaiclynras pagal

lar, rcorllanizuojant yra sukurianras naujas juridinis asnruo ar nc, iungiinas gali batiatlrekamas priunglnro (naulas juridinrs.rsmuo ncsukurjamas) .rrba -stfungr'nlo (yra su-l<uriamas naujas juridinis asrruo) bldu. Savo ruoZtu pagal ta pati poiymi skaiclynasgali bnti atliekamas rida/fimo (kai naujas luridinis asmuo nesukuriamas) arbit paclalrlrmo (sukuriant nauiq iuridrnj asmc'nl) badu.

Teiles litcraturoje prie rcorganizavinro badq kartais mtntm.ls atskyrimas Atskyrimuyra vadinanras procesas, kai atskiriama veikianiios bendroves clalis ir tai daliai priskir.tq 1urto, teisirl ir pareigq pagrindLr kuriama viena arba kelios tos pac=ios teisincs furmosnaujos bendrovesr'1' li csmes atskvrimo reguliavimui mLttatis nlLttandis taikontos vi-sos taisykles ir procccliros, reguliuojanaios rcorganizavrm4. Tadiau sprencliiant ii sanrpratos atsl<yrinlas nLro reorg.tnizavimo vi: delto skiriasi tuo, kacl ne vicnas juridinis

:"6 2r Akc ll u befclrov u istatymo 71

2u2

asmuo nenustoja egzistavgs Taigi kaclangi ncturi vieno esnrinio poZynrro, burlinlilreorganizavrmui (t. y ne vienns juridinis asmuo nesibaigia), .tskyrimas ncturelLl ll(trJaikomas vienu ii reorganizavimo br-tdq.

7.5 2.2 Reorgan izavimo prielaidos

Siekiant reorganizuoti, rcikelq jsitikinti, kad yra tam baliros prielaidos:

1) rc.organizavime clalyvaLrjn tos paaios teisincs formos juridiniaL asmcnys (1rvz, r lvr

u2clarosios .rkci nes bcndrovcs),

2) ni vicna ii reorganizavinre dalyvaujaniiq bcndroviq nera lrl<vicluoj.rnr,r (privlrtinro likvidavimo Jtvcju draudint:rs clalyvauti reorganizavime yra abso/iUIu\; \,rv,rnoriiko likvidavinro atveju neg.rlim.r dalyvaLtti I eorgan izavinte, jcigu j.rLr )r,r I'r.' r

clejLrsi likvicluojlmo juri(linio.lsrnens turto iidalijimo tokio asmcns rl.rlyvr,rrrr.proccdIr a).

7.5.2.3 Reorganrzavinro procesas

Reorganizav nr4 sucliiro tokie pagrindiniai ctapai:

l) vi5L! reoryaniz.ivintt' clalyvaujantiu jttricliniq asntentl clttlyviq pl tt,tt n t t t t tlt r:,t tlz,tvinto s4lygtl retlgitllLti gavit11,ts. Tanr turi bati sLtiaukti .rt trnk,tnti <lalyviLl srrrrrrrr

kinrai ir nlitinl<anras lcl.rusimas triri bLlti itraukl.rs j susirin (imo clarLlotv,I l((,,;

2) rcctrll;tnizavino s4ly{:q, Dtts1.llJnti!! Lcisitl ir pteigtl perejinto ii vit'trt jrttilt|t,,asntens kilant lvarkil, p;trt'ngintts.lstatyrnni nuslitto tam tikrus Teorg.rriz.rrrrrr,r,,,llygq turiniri kelr.rnrus rerl<alavirnus. Sickdami parengti reorganiravimo s,11y11,r.., llrios til<t!l vjsicnrs rcor:lanizavime dnlyvarrj.rnLiems juricliniams asntcninr\, ,rtitinl.,rrrq juridinrq asnrenrl va clyrro organ.ri (l<uricms tenka fornrali p.treig.t r('nlltt \,tlylt,r,.)turetq koopcrLrotis ir tarpLrsdvyje derinti s4lygq projekta;

3) rcorg;tnizavino sElygq it,erlininas it vartiDino.ltaskaitos lr.lrfltginr.rs V ttilrI...ltLrri ltlikti rcorgdnizavinre dall,r,aujandiq ltrricliniq asnrenq pasl<irti .tLt(lit()ri,l (t,,

paties aLrditori.rus sl<Vrimui tLtri pritarti lLrrJdinrq.smenLl rcllistras);

4) po rcorganizavinio tesianiiLl veikl4 juricliniL!.!tnanL! \teigitlio doktit]it'nttl n,ttj os rctl it kc i

1 os pa ren g i n as;

5) vle-ias pa-sfe/brmas api(,rcotF,anizavintct s4lygtt pa r tngint;1 (istatLrosc r]fln)rlyt.Lnre dienraityje lr (,rrb,r) \,isienrs krcclitorjams raitu), t,rip pat pr,)neiirlas luti(l lrt,tsnJenU rc1istrLti apiL' reotgaD izavin t4, rcorganiz,itvinxt sEIygu ir jL1 v..rtinitt.r) ,t!,tska/ros patell<inr.r-s;

6) kreclitoriq it akr rninkLl supa2inclinint;ts stt raotllanizavinlo dokurncnLais;

7) vistl reorpian iz,tv itt u, r l,t lyvaujantiq juricliniq asmenl d.rly,vitl sprenditno del ru ttrl,tnizitvinto prientint,t\ lJ(, visq kiLq da ykq, turi bLtti l]!sJ)r(.'st,l: f.t) patvirtinli r(\)r

Vl ikyr !s iur.lin r ,rs | ,rv\ i,r fr ci! liris te ses sul)t, ].l ,

straipsnl

2ll I

CV I NI ll \l ll(1n,(,li dili!

gini-/avirnq ir konkretq reorglniz,rvimo budaj fbl patvirtinti reorganizavimo s:1ly-gas; f(l patvirtinti naulos redak< ijos po reorganizavtmo tesianaiq veil<lE juridiniqasmcnq steigimo clokumentus;

B) sptndinttl clel rcoryianizavino paleikintas lundiniL! asrrenL! rclistrut;9) kreclitoritl reikalavintq dil papildotnrl prievolitl uiLihininto jvykr!ytn,ts (jcigul.Jklq b[7tu1. Calima netcikti papilclomo prievoliq jvykdymo uitikrinimo, jei reorga-nizavime dalyvaulaniiq juridlnrq asmenq jsiparcigojimq l<rcditorranrs jvykdymasyra pakankamai u7tikrintas ikeitimu, hipoteka, laiclavimu ar garantij.r;

1O) po rc'organizavimo tesiantiL! veikl4 juridiniq asmenL! steigimo dokuner)tLt pa-tetktmas notarui tvirtinti ir Juridiniq as etjq rcgitttLti registrLrti lregistravus atitin-kamus steigimo dokumcntus Juricliniq asmenq regist[e, lcorganiz.l\rIlo ptocesJslaikomas iormaliar bnigtu;

11) po reorganizavimo nuLt.lLtkianaio vcikl4 iuridinio asmens iiragistravintas ii luriclrnitl asntcnq registto ir tilm tikrtl papilclonry veiksnttl ,tllikimas

Reorganjzavimas trunka apytil<sliai nuo keliq menesiq iki puscs metrl

Atkreiptinas dcmesys, karJ tam tikrais atvejais reorgaIizavimas galr buti p.ipaZlntasnegaliojan('iu. Bet kurio ivyl<usio teisinio iakto pripalrninras ncgaiiojaniiLr neabejolinaivienaiparkitaipverkiateisiniussantyl<iusirjqdalyvius Todel siekiant nraksimalrai uTtikrinti teisiniq santyl<iq stabilumil ir uZl(irsti kelia nepageidautrnam teisinrqsantykiq koregavint,,ti post factuntrll, reorganizavimo prrpaiinimo negaliojaniiu atvcjai yra iisamiai reglanrcntuojanti. Iragrindinis principas, kad atliktq reorganizavi-m4 gaJi pripaZintr ncgaliojandiu tik teismas. Yra nurodytj ir pagrindai, l<.ri rcorganiza-vimas galr bIti pripaiintas nega]iojanaiu, pavyzd2iui, reikiamo vie!umo Iygioncu)tikrinintas rcorganizuojant, bet l<urio imperatyvaus reorganizavtmo reikalavimor.reivykdynras ir pana!iai Tadiau ven vieno ar kitci steigtmo neteisctumo kritcrijausegzislavirnas nerci5kia automatiSko reorganizaVinro pripaiinimo negaliojanc.iu Sprqs-damas deJ reorganizavimo tetsilLtmo, teismas tLrri atsi:velgti iturinio pirmunto prieiformq princip4. PavyzdLiti, jeigu jmanoma, tcismas prrvalo suteil<ti protingumo kritefljrl atitinkantl laika iiLrisyti klaidoms, del kuriq rcorga n izav im.1s galetq bati pripa-Tintas negalioj.rniiu Bc to, yra nustatytas rr naikinamasis terminas reorganiz.rvimurl(vestronuoti ieii menesiai (CK 2.102 str 2 d ) Sucjus iiam tcrnrinui, rcorglnizrr r

nrn rr*ii.rlirnr p il)J2:rtt re;.rli.rjan, i.

rjr Loi posl /aotrrr po io, ka paclaryta (Armatyie O . pa:asrs L A lgl 'u tretlrv q ka bLr teises 2odynasViln us Ama ttera 1998)

)81

Vll sky us lufd I n lsnrrrys krp crviln€s te ses subj(kr ,

7.5.3 Likvidavimas

7.5.3. 1 Bendras apib0d in imas

Mineta, kad likvidavimas galetq bati apibreZtas kaip juridinio asmens pabaig,a n('tx'r

leidZiant teisiq ir pareigq tretiesiems asmenins Kitaip tariant, priemus sprendim4 likvi

duoti, juridinio asmens veikla sustabdoma, sudarytos sutartys yra nutraukiamos, visiil('latsiskaitoma su juridinio asmens kreditoriais, o likes turimas turlas parduodamas .rrlr.r

kartu su likusionris leiomis perduodamas luridinlo asmens dalyviamsras. Pabri'7lin.r,

kad likviduojant likvidatoriaus sprendimu tam tikros juridinio asmens teises tr p.tr, i11, '

Ba i bnti perleidzramos tretiesiems asmenims, taiiau, skirtingai nei reorganiru()j,llrl,toks teisiq ir pareigq perleidimas b0tq singuliarinio, o ne universalaus pobad.li(,

7.5.3.2 Likvidavimo ruSys

Pagal likvidavimo inicijavimo subjektus likvidavimas gali bati savanoriil.r' ir l\i\t't\tintSavanoriiko likvidavimo atveju sprendimq nutraukti juridinio asmens vcikirl ir lil.viduoti juridinj asmenj priima jo dalyviai (akcrninkai, nariai, pajininkai), iil.rit) iir('iL''dami savo valiq del lurrdinio asmens. Dalyviai gaJi priimti sprendinril del likvitl,rvirrr,,

bet kuriuo juridinio asmens gyvavrrno laikotarpiu, neatsiZvelgdami nei i jo lin.rnsirrrrr.'

rezultatus, nei i galimybes testi veiklE, nei i kitus veiksnius ar aplinkybcs Kit'ri1r t,r

riant, sprendimas del savanoriiko ikvidavimo priklauso titmttncr juridinrr.r,rsnrr"dalyviq nuoiiurai ir neturi batr pagrjstas kokiomis nors aplinkybemis rr 14lygorrris (',rr

vieninte e iSimtimi likviduojama bendrove negali bati nemoki, t y. ji luri lrrrltr p.r

kankamai le6q ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais; prieiingu atvclu jurirlrrrro ,r,,

mens negalima likviduoti, tcks pradeti bankroto proced0r4)

Prieiingai ner savanoriikas likvidavimas, priverctinis likvidavlmas neprtklauso rrrro irr

ridinio asmens dalyviq valios Jo iniciatoriai daZniausia bana tretieji asmenys JLrrirlr

niq asmenq registras, teismas ar kreditoriq susirinkimas (galiniis priimti sprcnrlittr,l rl,'l

bankrutavusio luridinio asmens iikvidavimo). li esmes priverstinis likvidavinr,rs yr,r

suprantamas kaip priverstinio poveikio priemone, taikoma juridiniam asml niur U/

tam tikrLt nustatytq pareigq nevykdym4 ar netjnkama vykdynrq (pvz, tam tikrq rIrl.rrmentq nepateikimE Juridiniq asmenq registrui (CK 2 70 str. I d ), juridinio asnrcrrs rl,r

3rE Konkred as teis nes iormas reg arnentrojantys Istatymar ga daryt i os tarsyklds S rnti Pvz vr)i I

jq Ista gLl kvidavimo atveju da yvranrs perduodamas trk jur dinio asmens tuTtas, kur o verte al I rr11,,

dalyv q lnaSLl i jur drn o asmef s k.rprla q vertq o kes iurrd nio asmens tudas tLrfi btt perdLrodarriIk trems v e6 es ems jur d nrarns asrrief nrs klalyvlll ar ie smo pas r nkrrnLr) :r Viesqjq sla gq stalyrr,17 strarpsn o I dali (Valslybes ;rn os 2004, Nr 25 752 (su pakerl ma s)

28 '

( Vli lNt TtlSt Bendror da s

lyviq skaiiiaus sumaiel rnrq daugiau nci istatymq leidiiamas nrinintumas (LK 2.I 06 sfr.1 d fi p.), veiklos nctinkamumq (CK 2.l 3 j str.) ir pan.) Nors istatymai nurodo ncrnalai pagrindq, k.ri privaloma Jikviduoti juridinj asnreni, praktilrs jq taikyrlas nera pa_plites. tsntq galrma iisl<rrti lil<vrdavim4 Juridrniq asmcnq registro iniciatyva kaip daZ-niausiil prir.ierstinio Iikvirlavimo atvell Jo populiarum4 lente nenra2at ,,mirusiq,, jundiniqasmenq (1. y. kai tam tikrq laikq jurrrlinis asnruo ncatnaujina savo registravinro duomenq arba nepate kia registrui reikalaujanrq dokumentq ir pan.), kuriq priversrinj likvrdavimq ir iniciluoja Juridiniq asmenq registras.

Be nurodytq likvicl.rvinro ruiiq, galima iiskirti ir /i(yidayint4 spct:ifiniu pagri,clupasitt;tigus laikotaryiui, kuri;ttn buvo jsteigtas juriclin is .ts/l r/o (loks lail<otarpis turetqbati nustatonras steigiant juridinj asmenj ir nurodomas jo steigimo dokunrentLrose) Silikvidavinro r0!is yra labiau susijusj sLr savilnori!ku likvidavimu, skiriasr tik dalyviqvalios del likvidavinro ilreiikimo momentas savanori!ko lil<vidavimo atveju dalyviqvalia likviduoti juridinj asnrcni iSrerikiama tiesiogiai priei likvidavim'proceduros prad7ia, tuo taryJu likvidavjnro suejus veil<los terminui atvcju dalyviq,,,alia clei likvidavi_nro r!reiikianra ir savo rlroitu Jikvidavintas ,,uTprogramuojamas,, nuo pat juridrnic)asnrens pradiios.

7.5.3.3 Likvidavimo procesas. Ljkvidatoriaus skyrrmas ir kompetencijaNaluralri, kad sprc'ndimas dcl savanorilko lil<vidavinto yra priskiriantas pric svarbiq sprendimq. Jam priimti nepal<anka paprastos juridir.rio

"rsrrens clalyvrq balsq daugLrmos, C_K

reil<alauja, kad jo pricmimas butq paiail<ytas bent 2/3 kvalrfil<uotos balsq daugurros.

sprenrlimo del likvidavirno priemrnras yra teisiikai svarbus rir<vrdavinro proceciLrrosmomentas. Jis yra reikimingas del to, kad nusprendus likviduoti juridinj asnrenj 1ovaldymo organq nariai netenka galiq, o vrsas likviduojamo juridinio asmens valdymasir atitinkamLl organq l(ompetcncija del sandoriu sudarynto pererna j likvirJatorrausr.rnkas. l-ikvrdatorius turi visas juridinio asmens valdymo organo teises rI p.trciBas.Atkreiplinas demesys, l<ad likt,idatoriaus skyrrmas yra neatsiejanras nuo lil<vjdavinroproccso prad)ios, nes atitinkanras orilanas, prienrgs sprendimq del lrkvidavrnro, prrva_lo p.rskirti lrkviclatoriq (CK 2.I0B str I d )

IstatymaiSana lakoniikai apibr-;iia Iikvidatoriaus l<anriidatIrai keliamus reikaiavinrus,nustatydami, kad likvidatorius gali b,tr reikiam;t kvalrfikacii4 turintis nsmLr(, tCK2.1U8 str. 3 d.). PabreTtina, kad nera nustatyta joks privalomas likvid"rtoriq atestavi_nras arba sertilikavinras, kaip kad, pavyzdiiui, bankroto adnrinistratoriq. Taigi Irkvidatoriumt iorrraliai gali br-1fi skiriamas ltct kLrrls JikvicJavimo procedIr4 i!manantisfizinis asmuo (nors tiesiogiar neuZclraust,r, pr.rktil<ojc luridinis asntuo negali bati

286

Vll ikyr us lundirii ,,snr. r,"\ <i p . v llnes te ses subi( (t.,

skiriamas lil<vidatorium i) Skiriant likvidatoriq, patartrna iika( apibre2ti esmrnes t),rvedimo lrkvidatoriui sElygas, tokias karp skyrimo terminas, atlyginimas uZ Iikvidavirrropaslaugas (jeiBLr toks batLl nLrstatomas), alskaitingumo paskyrusiam organur reikal,rvimar rr panairar.

Atkreiptinas demcsys, kad atsiZvelBiant j pradedamo likvidavimo komplel<siikrrrrr.;,

sudetingum4 ir Tmogiikqjq iitekliq poreikj gali buti skirianras daugiau nci vit'rrrs lil.vidatorius Tokiu atveju visi paskirli lil<vidatoriai sudaro Iil<vidavimo konrisii.l ir vilrr.r',ii likvidatoriq skiriamas jos pirrnininku.

Skirtingai nei sprendimo dcl likvidavimo priemimul, daZniausia sprendinrLri dc'l liIvidatoriaus paskyrimo nereikia kvalifikuotos balsq daugiumos, pakanka paprastos lr,rlrrldaugumos (pvz., akcinese bendrovese ir uidarosiose al<cinesc bendrovesc)

Lil(vidatoriaus paskyrimas nera neatiaukiamas veiksmas. Juridinro asntcns likvirl.rvrmq inicijavgs organas, manantis, kad likvidatorius netinkantar atlieka ',rv,' 1,.rr,'r1i,r',.gali prirnrtt sprendimq at!aukti ji ii pareigq ir skirti kittl asmeni eiti lil<vidaloriatrs p.rrlrgas. Pabreitina, kad nera privalonra nurodyti Iil<vidatoriaus atSaukimo pri(,i,lsiirl, ,rtr

linl(anlam sprendimui prrimti pakanka paprastos balsq claugu[tos. Likvirlilorirl 1i,r1r

ntiaukti ir tcismas, jeigu yra abi toliau nurodytos s4lygos: fal likvidatorius vciki,r rrr.rirrkanrai, nes;lZininga atsiskaito sLr kreditoriais, juridinio asnrens dalyviais, nus.lTrrrrrrli,rr

atlieka l<itas parcigas arba paTeidTia juridinio asmens dalyviq, kreditoriq lr <l.rrlrrrrrto

lq [cises, ir lb) atiaukti likvidarorrq reikalauja juridinio asmens dalyviai, Lurintys rl,rrr

Biau kaip 10 proc. visq balsq, kreditorius, turintis ne maZcsnq kaip -5Ll O0(l lilLl rcrl.,rl,rvimo teisq, arba ne nra)iau kaip l/5 visq juridinio asnrens darbuotojq glLrl;r'

7.5.3.4 Lil<viduojamo juridinio asmens veikla

Lik',,idavimo pradZia sukelia tam tikrq likviduojanro lurrdinio asmens vciklos rilrojim11 Pcr visE likvidavimo proces4 likvrduojamas juridinis asmuo gali sudaryli til( trr()',

sandorius, kurie yra susrjg su jo veiklos nutraukimu. 5ios tarsykles iSimtis gali ltuli rl,rrrr

nra til< sprcndime deJ likvidavimo, t. y. tokiamc sprendime ga ima numJtyti ir rrt srr.rirr

sius su likvidavimu sandorius, l<uriuos bus galima sudaryti pradejus likvirlavinr,l

7.5..i.-5 Pagrindines likvidavimo stad ilos

Apibcndrinant gali blti ilskiriamos tokios pagrindines likvidavrmo starJijos:

I ) sprendimo clel likvidavinro prad2ios ir likvidatoriaus skyrimo pneminr.rs;

2) vieias paskelbinras apic juridinio asrrens likviclavinr4, <rcditoriq ir juricJrnitl ,r'menq registro i nlonravinras nustatyt,r tvarka;

21\r'

C VlLlNt TflSE Bend oi dahs Vll skyn!s. Jur din .rl r$riLr\ k.,,p crvllncs r{'isas sublcki,r

3) juridinio asmens sudarytq sutartiq nutraukimas, darbuotojLl atleidimas, kredito-nLl sEraio sudarymas, juridinio asmens tunmo turto pardavimas ir atsiskaitymas sukreditoriais jstatymLl nustatyta tvarka;

4) likviduojamo juridinro asmens mokestinrs trknnimas (ji atlieka Valstybine mokesdiq inspekcija);

5) banko sqskaitos uZdarymas, tam tikrq dokumentq pateikimas savivaldybes archyvui saugoti, antspaudo sunaikinrmas;

6) likvidavimo akto suraiymas;

7) tam trkrq dokumentq pateikimas Juridinrq asmenq registrui ir jurrdrnio asmensiireBistravimas ii jo

CK nustato tokras atsiskaitymo su likviduojamo juridinio asmens kreditoriais taisykles:

1) pirrniausra atsiskaitoma su kreditoriars, kuriq reikalavimai uZtiknntr turto ikeitimu (hipoteka) (be eiles);

2) pirmEja eile atsiskartoma su darbuotojais ir kredrtoriais, kuriq rcikalavimar susijqsu sveikatos suZalojimu arba gyvybes atdmimu del nelaimingo atsitikimo darbe irpanairai;

3) antrEja eile atsiskaitoma su valstybes ir savivaldybiq institucijornis del reikalavi-mq sumoketi mokesdrus ir kitas jmokas j brudTet4 rr panaSiai;

4) trediqia eile atsiskaitoma su visars kitais kreditoriais

Pagrindine taisykle, kad kiekvienos paskesnes eiles kreditoriq reikalavimai tenkinamitik visiSkai patenkinus pirmesnes eiles kreditoriq rerkalavimus. Jeigu neuitenka le5q

visiems vienos eiles reikalavimams visiikai patenkinti, jie tenkinami proporcingai Vi

si!kai atsiskaitius su kreditoriais likgs juridinio asmens turtas ir leSos perduodamajuridinio asmens dalyviams proporcingai jiems priklausandiq daliq dydZiui ir iitajpjgyvendinama viena i! dalyviq tudiniLl teisiq - teise gauti likviduojamo jurrdinio as-

mens turto dali 5is atsiskaitymo su dalyviais momentas reikimingas tuo, kad bentvienam ii dalyviq gavus juridinio asmens turto (leiq) dali priimtas sprendimas deljuridrnio asmens likvidavimo negali bati atgauktas.

Likvidavimas vrdutiniikai trunka 6 12 menesiq, taiiau tam tikrais atvejais gali u:trukti net iki keleriq metq.

7.5.4 Bankrotas, restruktorizavimas

7.5.4..1 Bend ras apib0dinimas

Kalbant apie juridinio asmens pabaigos procedaras, kaip atskira tokiq procedurq grupe turetq buti iiskirti bankrotas ir restru l<tu rrzavimas Skirtingai nei visos kitos pabai

2BB

gos procedlros, bankrotas ir [cstrL]l(tarizavintas pasi:ymi vienu iiskirtiniLr po7ynrirrjq taikymas sicjamas su specifinc juridinio asnrcns finansrne p.rdetinri, trksliau, rrr.

mol<unru PabreZtina, kad C-K nereglamentuoi,r nei bankroto, nei restrLl l<ti r izavin toprocedarLl lam priimti specialas istittymai Intontq bankroto jstatymasl.l! ir lntorriLlrestruktarizavinro istatymasr

ji)

7.5.,1.2 Nemoku mas

Priei pradcdant detaliau analrzuoti bankroto ir restru ktu rizavjnlo procedaras, r(,il((,trlaptartr nemokumo sampratE. Nemokuntas suprantam.is kaip juridinto asmens lrrrl,lr,,kai yra toliau nurodytos sillygos (atkreiptinas demcsys, kad pirma sqlyga priv.tlorrr,rabiem procedIroms, tL]o tarpu antra sqlyga - lik bankroto procedurai):

1) juridinis asmuo neatstsl(aito su kreditoriunri (kreclitoriais) ptacjus lrims r))i,ltsiams nLto termino isip.fcigojJmalrrS ivykdyti (jeigu atitink.rmas teTrrir.r5 h(.tru\t,rtytas, nuo kreclitoriaus (kreclitoriq) rcikalavimo ivyl<clyti jsiparergojimus)j ir

2) pradclsti juridinro asnrens jsipareigolim.ri (skolos) vrr!i1a pusq jjo bnl,rrrs,l ir,riyl,,tufto veftes.

Kitarp lariant, nemokurnas susijgs su nepatcnkinanra fin.rnsine juridinio asnK,ns p,rrl,trnri, kai jo pradclstq isip.rreigojimq (skolq) sunra pasrckia tanr tikrq l<fltine ribE ir 11,rli lrrrrr

keli.rmas klausimas del tolesnes tokio juridinio.rsntens veiklos pcrspektyvos. Irck lr.rrr

kr.Jto, trck restrukturizavimo atveju siekiama rivengti juridrnio asmens skolq di<li.jirrr r

Atkretptin.rr demesys, kad, apibreZdami nemokum4, bankroto ir restruklLri,/.rvijrr)procedrlrq atvcju istatymai vartoja skirting,as s4vokas Inroniq banl(roto jstatytr],rs l,,rlha apie jurdinio asmens ncTnokumq, tuo tarpLr lmoniLl restruktarizavinro jst,rtyrrr,r,,

vartola laikinq finansinrq sunkunrq s4vol<q (iitaip pabreZdamas, kad restrul<luriz,rvrnrui ncra privalomas antras nemokumo poiymis) -latiau

loJiau kalbant apic,rlri procedLrr,is l)us vartojama nemokumo s4voka.

7.5.,1.-l Kam teikti pirnrumq: bankrotui itr restruktunzavimui?

Su nemokru juricliniu asmeniu susijq asrrenys: kreditoriai, darbuotojai, dalyviai, v,rldynro organq nariai, valstybcs ir savivaJdybrq institucijos ir panaiiai (uZsienro lit(,r,rturojc daZnai apibendrinant vaclinam i ,, interesq turetojais" r;r arba tiesiog ,,kreditori,ri\,,),

1ri VaLstybes :r r os 2001. Nr 31 1010'a'VasrybesZinos 2001 Nr 3t t0l2't Zr l,,4onks B A G,MrnowN Corporate covernance 2',ded Bostof Ulackwet pLrbtshing 200tP 152

2lJ' )

ell4LlNE TUSI. Berdro]r dalls

gauna teise spresti juridinio asmens likimq, t. y. arba pradeti juridrnio asmens bankro_to procedaras, arba restruktarizuoti jj Be abejo, galima nekretpti demesio j susidariu_siq nemokumo padetj, taaiau tai vargu ar iS esmes pagerins juridinio asmens veiklosrezultatus ir uitikrins skolq grqiinimq kreditoriams.

Bankrotas ii esmes skiriasi nrrr restruktirizavimo bajgties atZvilgiu. Bankrotas yranukreiptas j nemokaus juridinio asmens veiklos u)baigrm4, turto realizavim4 ir kreditorrq reikalavimq patenkinim4 Tuo tarpu restru kta rizavim u stekiama priegingq tikslq

nemokaus ju rid in io asmens veiklos tgstinumo, modernizavimo jr veiksmingumo padidinimo, turint tikslq iilaikytr jo veikl4 ir patenkinti kreditoriq reikalavrmus ateityje.Srtai patvirttna ir pats restru ktu rizavimo apibreiimas: restruktarizavimas nemokausjuridinio asmens akines veiklos ra!res pakeitimo, gamybos modernizavimo, darboorganizavimo tobulrnimo, imones turto ar jos dalies pardavrmo, kitq techniniq, ekonominiq ir organizaciniq priemoniq, skirtq imones mokumur atkurti, jgyvendinimas(lmoniq restru kta rizavimo istatymo 2 str. 2 d.).

Pasauline nemokumo procedlrq praktika rodo, kad renkantis ii nurodytq procedurqtiek socialiniu, tiek ekonominiu atzvilgru pirmumas turetq bati teikiamas restrukturizavimui, t. y. siekiui i!laikyti bendroves veiklq, o ne igyvendinti jos bankrotq ir iikvrdavimq. Pana6iq lendenctjq laikonrasi ir Lretuvoje, nes vadovaujantis istatymais bankrotobyla negali buti keljama bendrovei, kuriai jau rikelta restrukturizavimo byla. Savo ruo2tu restru ktLrrizav imu i teikiamas pirmumas prie! bankrotq. Kita vertus, Lietuvos statistikarodo kE kita restru kti rizavtm as vis dar gerokai pralaimi bankrotui (per 2005 metusbuvo inicrjuotas 775 imoniq bankrotas, o restruktarizavjmas - tik keturiq jmoniq)r'

Taiiau restrukturizavimo pirmumas prie5 bankrotq yra tik principas, istatymo daromabendroves iisigelbejimo restru kta rizuojant prielaida. Jeigu restruktarizuojant nepasiekiama planuotq bendroves finansines padeties pagerinimo rezultatq, bent vienas kre_ditorius, nusprendqs, kad galimybes atgaivinti nemokaus juridinio asmens veikl4 restruktarizuojant yra menkos, turi tetsg inicijuotj bankroto procedr.rrq.

7.5.4.4 Restru l(ta rizavimo proced0ra

Kad b0tq pradeta restrul<t[rizuoti, nemoki bendrove turi tenkinti tokias dvi s4lygas:1)bendrove neturi batt nutraukusi ukines komercines veiklos (t. y turi buti sudarytospriclaidos tinkamai tqsti veiklq jq restruktarizuojant); ir 2) bendrovei neiikelta bankroto byla ir nepradeta bankroto procedr-rra ne teismo tvarka.

tr5'?lmoniq bankroio ir restruktlr zavtnlo procesq 2006 m ap:vaga parenge lmon u bankroto valdymodepariamentas prie Ukio min sierilos.

290

Vll skyri!s luridinrjr isnrcnys kiip civil fes tcrscs subl{.kr,,r

Restru ktl rizav imas gali b0ti inicijuojamas dviem bldais savanoriil<ai (kai bendroves dalyviai pritaria restruktarizavrmui ir priima atitinkamE sprendimq dalyviq susirirrkime) arba priverstinai (kai dalyviai nei5reiikia savo pritanmo restruktarizavrmo ini( i

lavimur). Bet kuriuo atvelu restrukt0rizavimuituri pritartt kreditoriq (visq arba benl jirrr

pagrrndiniq) susirinl<imas. Susirinkimui priemus atitinkamA sprendim4, teismui tciki,rmas pareiikimas iikelti reorganizavimo bylq. Teismas taip pat turetLl paskirti bendrovcsadministratoriq ir nustatyti terminE (nuo 30 ikr 45 dienq), per l<urj kreditoriai turertq p,r

reikiti bendrovei savo reikalavimus. likelus restru ktu rizavimo bylq restruktarizuoj.lr)t,lbendrove savo veil<lq ir jsipareigojimus l<redrLorrams vykdo vadovaudamasi reslrrrl<lrr

rizavimo planu, kuris laikomas esminiu restruktarizavimo proceso dokumenlu. ll(,strul<tarizavimo plane turi bati nurodyta restruktarizavimo til<slar ir trukme, vcrslo 1tl,tnas restrukt[rizavimo laikotarpru, b[stmos kreditorir] nuolaidos restruktarizLtol,rr,ri

imoner, atsiskaitymo su kredrtorrais tvarka ir panaiiai. UZ restruktarizavinto l)l, r('rengimq paprastai yra atsakingas juridrnio asmens vadovas.

Kreditoriai savo Leises restrukttrizuojant jurrdinl asmeni jgyvendina per krediloritl srr

sirinkimq (arba kreditoriq komitetq, j kurj yra renkami kreditoriq atstovai). l(rcdilorirlsusirinkimas (komitetas) i5 esmes atlieka restruktarizuojamos bendroves valdyrrto ir

restrul(tarizavimo plano vykdynro prie)i0ros funkcijq.

lgyvendinus restruktarizavimo planE, turi blti parengiamas jo lgyvendinimo,rkt,rsTeismui patvirtinus atitinkarnE akt4, restru kla rizav int as larkomas baigtu. Benclrov|srestrukturizavimo proced[ra gali trukti iki ketveriq metq

7.5.4.5 Ban kroto proced a ra

Skiriamos dvi pagrindines bankroto formos bankrotas teismo tvarka ir banknlt n,teismo tvarka. Bankrotas ne teismo tvarka gali b[ti inicijuojamas Lik kai teisntLroscnera iikelta bylq, kuriose bendrovei yra pareiksti turtiniai reikalavimai, taip pal ni,r,riSieikoma ri bendroves turto. Be to, bankrotui ne teismo tvarka turi pritarti l(reditori,ti,kuriq bendra reikalavimq suma sudaro daugiau nei B0 proc. visq reikalavimq (1sk,ri

tant ir tuos, kuriq vykdymo terminai nepasibaigg). Kadangi iveikti tokiE kvalifil<rrot,1

balsq daugumq sudetinga, daZnrausrai bankrotas vyksta teismo tvarka (remianlis olicialia statistika, i5 2006 metais inicrjuotLl 775 bankroto bylq tik 29 bankroto lrykrsvyko ne teismo Ivatka, o 726 banl<roto bylos vyko teismo tvarka)rtr

Bankroto proced0ros yra gana sudetingos ir iisamiai regiamentuojamos, todel dcl,rlrrsjq apr'aSymas nepateikiamas. Calima tik pabreZtr, kad juridinis asmuo, kuriam iikr,l

29t

CIV L Nt ltlst. E.ndroli d.rls

ta bankroto byla, gali verstis Ikinc konrercine veiJ<la trk trek, kiel< tuo 1,ra md2inJntidcl bankroto patiriami kreditoriq nLrosk)liai. Taiiau jeigu yr;1 nLrostolinga, tokia verl<lataip pat yla stabdoma. Banl<rutuojanc'io juridinio asmens valdymas percluodantas pa-sl(irtam administratoriur (fiziniam arba luridiniam asmentui, atitinkamar Iicencijuotam ir turindiam tcisq teikti bankroto adrrinistravimo paslaugas). Adntinistratorius yraatsakingas u2 sutarc'iq su tretiaisiais asmentmts nutraukim4, bankrutuojandio juridi-nio asmens turto valdym4, apsauga lr trnkamE banl<roto proceda.q atJil<ima

Pr.rclejus bankroto bylE, nustatonras tam tikras terminas (nuo 3O iki :15 dicnq), perl<urj visi bankrutuolaniio jrrridinio asnrens kreditorrai turi teise pareikiti savo reikalavimrs tol<ranr juridiniam asmeniui (atitinl<amas terminas nera naikinamasis, todeljcigu jrs del tanr tikrLl prieZasdiq pralelstas, kreditorius turj teise kreiptis sLr praiyrirujj atnaujinti) ['arcrikus atitirrkamus reikalavimus, administratorius patikrina jL] pagristumil ir pateikia reikalavimLl s4rai4 teismui lvirtinti. Patvirtrnus atitinkama silra-!i1, bendrovcs kreditoriai patcnka i tam til<rE cilq, kuria bus tenkinami iq reil<.rlavi-mar. Ii esnres reikalavimai bankroto procese tenl<inaml pana!ia eiles tvarl<a kaiplikvidavimo atvetu r5'.

Taiiau kredrtor q dalyvavintas bankroto Jtrocese neapsiriboja reil<alavinrq pateiktmuir patel( mu j kreditoriq s4rai.l Ii esntes krcditoriai dalyvauja bankroto proccse vis4laik4. Jie turi teisq dalyvaLrti kreditoriq susirinkimrrose, sprgsti clispon.rvirno b.rnkrutuo;.aniios jmoncs turtu klausimus, susipaiinti su bankroto eiga ir panaiiai Kredito-rianrs nusprcndus, galibLtti sudarcmas l<reclttonq konritetas, jkLrrj yra renkarni kredi-toflq atstovai Kredito komitetns perinra pagrinclines krcd toriq susirinkimo lunkcijas5uclarant kredrtoriq konriteta, sickram,t optimizuoti bankroto proccs:1 jr paspartintisekmingai bankroto paba gai reikalingq sprcndimLt priemirr4 (sprendimai kreditoriLll<onritete apt.rriami ir prrintami operatyviau dci maTesnio kreditoriq komiteto nariLlsl<aidiaus, palyginti su visq kreditoriq skaic'iumi).

P.rbreztina, kad bankroto procesas ncra nesustabdomas. Kreclitoriai, nusprendq, kadbendrovc yra pajegi atlaujinti veiklil ir iivengti nemoklrmo, gali sudaryti taikos sutar-t]. J.l piltvirtin!s, bankroto protesas Iutraukianras ir jmone tqsra veiklE jprasta tvarka.Taaiau, deja, taikos sulartis yra gana rctai sudaroma, nes jai sudaryti pirmiausia reil<ra

absoliuc'iai visq kreditoriq pritarimo, o be to, padetrs relai kada pasil<elira taip radikaliai, kad l<rcditoriai patiketLl galimybe, jog bankrutuojanti benclrove i5 e>nres pagtrinsvcil<14 ir jos rezultatus.

"' Zt

29)

Vll slr-r !s luridrfrJr ,r\rrri\,\krt.vi ,ne! tersrs srl

Jeigu per tris mcncsius nuo kreditoriq sqrJio patvirtinrmo taikos sutartis nesudaror ,r,

bendrove pripazistama bankrutavusia ir tetsmas priim.l nutartj jq likviduoti. Priirnrrr.,

tol(iE nutartj bankroto proceso nebcjnranoma sustabdyti arba nutraukti. lmones likvidatoriaus funl<cijas atlieka arJm jnistratorius. Lil<viduojant bankrutavust4 jntong, ,rg.'nizuojamas jos turto parclavimas, ut parduol4 turtil gautos leios pasl<rrstontos krcrlit()riams nustatyta eiles tvarl<a rr atlicka|nr kiti veiksmai. Baigus vrsas procedaras, priinl,lllr,r,sprendinras (lel lmones pabajgos ir Juridiniq asmcnq rellistro tvarkytojas r!rcgistrrrrrj,rjmone ii nrincto resistft)

7.5.5 Pertvarkymas

7.5.5.1 Bendrolr apZva lga

Skirtingai ner apraiytos procedtros, pertv.lrJ(ymas nera susijgs su juriclrnio asn)('n\ t),r

baiga. Jis galr buti apibadintas kaip procesas, kar pakeiiiama til< juridrnrr,rsrrrt'rr,teisrne Iorma, pavyzdZiui, ii til<rosios ukines benclrijos j uZdarql4 akcing Ltcrrrlrovr,,

ii akcines bendrovis - i vrci4jq istaiBa Pertvarkant nciinyksta eBZistuojantis juri(lini.,asnruo, taip pal nesuku riamas naujas jurid ints asmuo, tiesiog ivyksta vcrkiant'ir I jt rr ir lr

nro asmens ,,metamorfoze" jkitos teisines formos juridinj asmenj Pertvarl<irrs lrc[,rnepakitC pagrind niai juridinj asnrenj iclentifikuojantys duomenys: pav.ld rinr,rs (iiskyrus pavadinrmo clalj, nusakandiq tol<io juridinio asmens teisinq formq), krxl.rs, .rrlresas, PVM kodas ir pana!iai. Neturetq klaidinti CK nuostata, kad naujos tt'rsrrrr.s ior

mos juridinis asmuo pcflma visas peftvarl(yto asmens tcises ir pareigas (CK 2.lo.l str

1 d.). li tikrqlq pertvarkant juridinj asnrcnj, turto, tei5iLt ir pareigq perleidinr.rs L.ltrprocesas, bldingas reorgan tzavimu i, nevyksta, nes pertva[kyn']as nepaieid2r.t irrrirlinio asmens vidrnro tqstinumo Pertvarkynras suponuola tik atitinkamant lrrritlirri,rrrrasmeniui taikomo tersrnio reBUliavimo pasikeitim4.

l! esmes l<iel<vrenas juridinis asmuo gali bltt pertvarkomas j kitos tersrncs lornros jrrri

din j asrren j Todel teisines tbrmos, j kurq gali bati peftvarl(omit, pasirinkimas yr,r 1i,rrr,rplatus. juridinro asnrens dalyviai gali gana laisvai pasirinkti naujE teising fornr.l 1r.r1i,rljiems palanl<ius kriterijus, pavyzd2iui, t l<slai, rrbota atsakomybe, kapitalo sLrd.rrynro rl,ikalavinra, pelno skirstymo galimybes ir panaiiai Yra nustatytas viorintclis urrivcrs,rlLr,,

ribojinras neleidZiama pertvarkyli vieiojo juridinio asnrens (ilskyrus valstybcs ir s.rvr

valdybes imoncs) j privatq. Visos kitos alternatyvos gali blti pasirinktos lu ridin io irsnr,n,,dalyviq valia. PabreTtina, kad konl<retLrs lstatymaj Bali nustatyti papildomus pertv,rl.ynro ribojimus, kaip kad, pavyzd2iui, Akciniq bendrovlq istatynra!, l<uris nunrato, jolinegali btti pcrlvarkoma nc'nrol<i bendrove arba, pavyzdiiui, uZdaroji al(ctne benclrovr',turinti daugiau kaip vienq,rkcininl<q, ncgal buti pedvarkonra j inclivrduali4 imonq

7534skrsni

2t) \

ClVlLlNI TEISI. Bend'oii dat]s _

7.5.5.2 Pertvarkymo rasys

Pagal iniciatyvos teisg pertvarkymas gali b,ti savanoriikas i priverstinis. Daugumavykstaniiq pertvarkymq yra inicijuojami dalyviq, t. y. ,uu"noriiki. Sprendimas per-tvarkyti iuridinj asmenj gali b[ti priimtas atsiZvelgiant jpasikeitusias rinkos sqlygas,dalyviq lukestius, teisjnes bazes pokyiius (pvz., papildomq reikalavimq juridiniamasmeniui nustatym4) rr panaSiai. Taiiau jstatymai gali nurodyti atvejus, kai privalomapeftvarkyti juridini asmenj. pavyzd2iui, vykdant individualiq imoniq reglamentavimoreform4, 2003 metais buvo priimtas Indivrdualiq jmoniq istatymas, jpareigojgs visustokiq jmoniq savininkus, turinaius dvi arba daugiau jmoniq, pasilikii tik vrenq, o visaskitas per 24 menesius pertvarkyti j kitos formos juridinj aimeni arba atlikti su jomiskitus nurodytus veiksmus. Kitas pavyzdys galetLl bati situacija, kai uzdarosios akcinesbendroves akcininkq skaidius vir!ija maksimaliaj leisirna skaidiLl 2,19 _ ir atsirandaprievole pakeistr teising form4 j toki4, kurios dalyviq skaidius neribojamas.Pabre2tina, kad CK uikerta keliq piktnaudTiavimui pertvarkymo galimybe tais atvejais, kai dalyviai nusprendiia pertvarkyti neribotos atsakomybes luiidinl asmeni (pvz.,tikrqjA akine bendrijq) j ribotos atsakomybes juridinj asmenj (pvz., akcinq bendrovq) iriitaip iSvengti prievoliq kreditoriams vykdymo. Vadovaujantis cK 2.104 straipsnio 2 dalimi, pertvarkant j ribotos atsakomybes juridinj asmenj, tokio juridrnio asmens dalyviailieka trejus metus subsidiariaj atsakingi ui pertvarkomo juridin,o nrtrr"ns prievoles,atsiradusias iki pertvarkymo (nesvarbu, jie lil<o tokio;uridinio asmens dalyviai ar ne).

7.5.5.3 Pertvarl<ymo procedu ra

Pertvarkymo proced0ra atliekama ri esmes pagal reorganizavimo proceduros taisyk_les (su tam tikromis iiimtjmis). Konkredias teisines formas reglamentuolantys jstatymaigali nurodyti papildomus veiksmus, kuriuos reiketq atlikti vykdant pertvarkymq (pvz.,pertvarkant akcing bendrovg j kitos formos juridinj asmenj, reikalaujama jgyvendintioficialq siolymq supirkti tokios bendroves akcijas).

)94

3\5 Zt: <www.stat eov.lt>

2(t\

VIJ skyrus iu'id'nia,rsr)cDys kJip.ivilinestels€s,ubjckl,I

7 .6 )uridiniq asmenq teisines formos

Pagrindiniai klausimai:

1 Reikimingiausi jur'dinio asmens tersines formos pasirinkimo kriterilai. 2 Akcines bendrov0ssamprata ir pa8rindinaai bruo;ai. 3 Uidarosios akcines bendroves samprata rr pagrindiniai ltrrr0;ai. 4. Akcines bendroves ir uidarosios akcrnds bendroves skirtybes. 5 lndivrdualios imoni'ssamprata ir paErindiniai bruozai 6 Pagrindiniai -kines bendrijos bruoiai, formos, skirtylx's.7 Pagflndiniai iemes ukio bendroves ar kooperatines bendroves bruoZai. B. Bendneji vic(r|jr1juridiniq asmenq teisinrq formq bruoTai ir skirtybes. 9 Pagrindiniai Europos bendroves bru()7,ri.10 Pagrindiniai Europos ekonominiq interesq grupes bruoZai. ll Pagrrndiniai Europos krx4rl'ratines bendroves bruoiai.

7.6..1 Juridiniq asmenq teisiniq formq apivalga

Statistikos depaftamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes duomeninrisr ,

2007 metq pradZioje Lietuvoje buvo registruoti 165 324 akio subjektai, ii kuriq vcikl,lvykde 76 516 (apie 46 proc.). Populiariausio juridinio asmens pozicijas tvirtai u)tinrr,uTdaroli akcine bendrove (i5 viso iregistruota 60 454, ii jq veiklE vykde 35 41:l). lirhiuZdarosios akcines bendroves populiarumq lemia Sios teisines formos suponuoj,rrrr,rs

lankstumas, aiSkus reglamentavimas jstatymuose, ribota dalyviq civiline atsakonrylx,,maias minimalaus jstatinio kapitalo dydis, gana paprasta akcijq perleidimo tv.rrk.r,ai5ki lmones strukt[ra ir galimybe rinktis jvairiq valdymo struktr-rrq bei kita.

Kiti plaaiai paplitqakiosubjektai-rndividuali imone (iregistruota 67 362, veike 2:i l0(,),asociacija (jre8istruota 11 745, ia jq veikl4 vykde 5 537) ir vieioji istaiga (ireltir,t11r()t,r

3 954, veiklq vykde 2 190). Zinoma, juridrniq asmenLt teisines formos 6iuo silr,riuneapsiriboja. Lietuvoje veiklq vykdo nemaiai ukiniq bendrijq, Zemes ukio bendrovirl,valstybes ir savivaldybes lmoniq, politiniq partijLt, profesiniq sqjungq ir kita. Kitos rrr,rTiau praktikoje paplitusios teisines formos: advokatq profesine bendrija, Europos lx,rr

drove, Europos ekonominiq interesLl grupe, gyvenamojo namo statybos bendrij,r, kx,dito unija, labdaros ir paramos fondas, religine bendruomene (bendrija), savivalrlylxrsbiudietine jstaiga, sodininkq bendrija, ieimyna, valstybes biudietine istaiga ir kit,r,

Kas lemia vienos ar kitos juridinio asmens teisines formos pasirinkima? Cali bati ilskiriami keli veiksniai, nors Tinoma, pateikiamas s4ra5as nera iSsamus:

1) dalyviq atsakomybe: ribota ar neribota (ribotos atsakomybes Ikio subjektus ttrri'tq rinktis tie, kurie planuoja verstis veikla, susijusia su didesne rizika);

alvlllNl ll\l I rl ,r) {l,rls

r' Va stybes; r os 2000, Nr 64 1914 (sLr

296

Vl skynL s J!r d n i .snrcfy\ (rp c,vrl nc! tc ses $bj, l,l,i

2) <lalyi,iq skriiius. kai kuriosc tc'isirrt\se lormosc nustatytas minimalus ar ntal<stlnalus rlalyvirl skaiaius ir itaituri l)uLi .rtsiivclg anra,

3) dalyviq tarpus.ivio santykiq glaustumas: jeigu asnruo nori stcigti ir valdyti lmoneLik su janr Berai ;inom.ris partneri.ri5, gali buti pasirerrl<arrra ul<ine bcndrija (iiojeformoje narirl pasikeitimas yr,r g.rn.r ribot.rs ir tai ujtikrina stabilq dalyvlq raLq)

Akcinq benclrovq turitq rinktis tie, kuriems dalyviq asmenybes ncra svarbios ir iiesmes reikalingi finansin ai p.rrtncriai (t y. dalyvis gali b[1r k ekvien.rs, p.]sirLroses

clalyvauti jurid in io asmens kapitale);

.1) dalyviq clalyvavimas valdant jmone: indiviclualios jmones savininkas tresiogiaicJalyvruja valclantjuridinj .lsmeni, tuo tarpu akcines bendroves ar uZdarosios akc:ines

bendroves akcininka yra g,lretinai nLLtolq nuo kasc1ienio Ikro subjeklo valclymo;

5) vcil<los tikslas giiuti pclno, Sijrti nJllq inlerecus r,rlslov.ruti jicms, tcnkilrti vte-iuosius poreikius ir kira;

6) kelinamos vyl<dyti Veiklos pobad's: vrenok a tersrne forntn trtretq b|ti pilsircnka-ma, kai jmone u.Zsiims Tenres Ikio veil<la, l<iLokia-. kai bus teikiamos finansavrmoarba l<itos paslaLrgos;

7) juridinio asmens akcijq (da iq, pajq) lil<vidumas: akcines bendroves ir LrZdnrEsias

lkcincs bcndrovcs turctq rinktis tie asmenys, J<urie sieJ(i.) stcigiantos imones akcijLllikviclumo (t. y. g,rlim),bes leirgvai paduoti akcijas rirrkoje);

B) juridinio asrncns pradinio kapitalo dydrs: pavyzdiiUi, rninimalus akcincs ben-droves kaprtalas yra 1.50 000 litq;

9) kctin.imos vyl<cJyti vci<los teritorija: jergu jnrone planuoja vykclyti vcikl.l kelioseEuropos Sqjungos ialyse, gali buti slcigianra Europos bendrove;

10) atitink.lmos tcisinis formos veiklos apnrokestinimo aspckt.ri ir kita

-loliru apibndinamos pr.rktikoje labiausiai paplitusios juridiniq asmcnq Iormos.

7.6.1 .l Akcine bendrove ir uidarriji akcine bendrove

Akcin iq bcndro,.,iq (sanlrumpa ,,AB") ir u2darqjq al<ciniq bendrovirl (santrumpa,,UAB")

rcguliavinr4 nustab Akc:iniq bendroviq istatymasr"'. Aptariant nLrostatas, taikomas al(

< inems bendrovems ir uidarosioms akcincms bendrovems, vartojama sqvoka ,,bcndrove" Bendrove yra jnrone, kurios jstatinis kapitalas padalytas j dalis, vadrnamas

al(cijomis Bcndrovc verkra steiBimo dokumento, kuris vadinamas jst,rtais, pagrindu.Tiek akcini:s benclroves, tiek uidarosios akcines bendroves yra privatus ribotos atsa

konrybes juricliniai asmenys li csnrcs jq tikslas yra pelno siel<inras. tscndrove gali

vcrstis bet l(okia lstatymq neu;draLrsta veikla (nors bendroves ist.ltuose butina trunrjr,

apibudinti ukines komercines verl<los pob[di, toks nurodynras neapriboja jmones I('i

5es verstis ir kita, stergimo dokunrcnte nenurodyta veikla)

Steigclami bendrovq, asmenys sujungia savo lcias (kapitalq) bendrai veiklai. Ali< i

ncs bendroves lstatinis kapitnlas neSali bLrti nra:esnis nei 150 000 li1Ll, luo l.Ul)

uTri,rrosios akcines bendrovcs mrnimalus jstatinis kapitalas yra I0 0OO litq. Min('1,r,

kad bendroves istatinis kapitalas yra padalytas I akcilas. Kol<i akcr;q sk.riiirl rr ;ry

nonrinaliE vertg pasirinkti, sprendZia akcininkai ir nurodo lai bcndrovcs jsl.rlLrorc

Bcndrovc turi tcisq leisti keliq klasiq akcijas (paprastEsias vardines jas lLrri ii li\lrkiekviena bendrove, privilcgiluot4sias ar darbuotojq). Mal<simaius u;darosi()s ,rl( i

nes bendroves akcininkq skaiiius yra 2,19. Kiekvienas akcininkas prvalo jsillylr lapnroketr bcnt v cnq bendroves akcij4. Svarbu, kad kiekvienas benclrovis .rl<r irrillkas turi bkias teises, kokias suleLkia jam nuosavybes teise priklausandios lrt'ttrltovr"akcijos.

Akcines bendroves akcijos gali buti pJatinanros ir lomis prekiaujanra vici.ri , v,rrl,vaujantis vertybinrq popieriq vieiqjq apyvartq reglanrentuojanaiais teises,rl<l,risr I t l/darosios akcines benclrovcs akcijos negali buti platinamos ir jomis prel<iutrj,rrrr.r vrr,

5ai. Kadangi turi teise platinti akcijas vieiai, akcrne hendrovc turi lcisg n,rr(1,)ll

lvairionrrs intbrnracijos priemonenris ir parduoti savo akcijas kiekvicnarr IiziDi,rrrr ,rr

juridinianr asnteniui Uidarosios akcines bendroves al<cijq platinimq jsl,rlyrrr.rs rrlrrl,rir suteikia pirnrum4 j11 jsigyti esamiems bendrovcs akcininkams (nebcnl lsl.rlu()\(' l)rlqnurodyta prie!ingai). Sitaip i< daiies maiinama potencialiq jos leSq (klpilalo) lrritr,rrrkimo Saltiniq Svarbiausius sprcndimus, Larp jq sprendimus del prieTiuros ir v.rlrlyrrr,,

organq sudarymo, priima akcininkai balsuodani, o kicl<vrcno akcinrnko lr.rlstl :,l.,rr

c'ius priklauso nuo turimq akcijq klases ir skaiaiaus.

Bendroves organai yra visuotinis akcininkq susirinkimas, stebetqq taryb.r, v.rlrlylr,r rr

vaclovas ['rivalomi organai yravisuotinisakcininkqsusirinkimasirv.rdovns, luol,rpirstebetojLl taryba ir valdyba sudaronra akcrninkq pasir nktnru. Visuotinrs al<c irtinlirl ',rr

srrinl<inras sprend2ia svarbiausius benclroves gyvavimo ir statu5o klausimus (pvz, rl l

jstalinio kapilalo dydZio rr sudeties, meLines finansines atskaitonrybes tvirtininlr, ;rrr'r

r5'Veeas vertybnrq poperiu sLtynras bet klrna forrna r bet kur ornrs prienondmis kreiplrrr,rasmenssraant vertybrnLrspoperLrsirpatekranlrnformaclosapetokiostymosqlygas rsLrl()rrrL '

veftyb n us popieriLrs liek, kad la remdamasis nvestuotojas ga elq pr mli sprendrma rsigyt ar l)rr I r

5yi s rllom!s vertyb n us popier ust :r Vedybrn q popierlq statyrno 2 slra psnro 51 dall (Valstybor .,

nios 2007, Nr l7 626 (sl] pake hmars):"4 2r Veriybll q popienLr staty|rE (Valstybes:rnos 2007 Nr 17626 (sr pakertrmas) ir Frnan,rr,',1pnemonru flnku statyrna (VirlsLylres :;rnros 2007 Nr 17 627 (su pakelt rna s)

CIV l-lNt ll s ln{.lrqt 4n!r

nes rcorga n izavirlro, likvidavimo ir kt.), tadiau negali sprgstr valdymo organams prisl<irtq klausinrrl .rr atlikti lunkcijq, krrrios ii csmes priskiriamos prie valdymo funkcijq.Stebetojq taryba yra l<olegialus prieZtaros organas, kuris privalo tureti nc maiiau kaiptris ir nc dauSinu kaip penkiolika nariLl. Stcbclojq tarybos funkcija yra veikiau palaria,moji, tfiJel praktikojc its organas nera populiarus ir pasitarl<o gana retai Valdyba yrakolegialus valdymo orlianas, sprend2iantis svarbrausius, nekasdienius jmones valdy-mo l<lausimus (kaip antai drdZiosios turto dalies perleidimas, lkeitimas, investavimasar pan ) UZ kasdienq u kinq komercinq bcndroves veil<lq atsakingas vadovas, kuris turiiiinrtines teises vcrkli benclroves vardu rr organizuoja jos darb4

Bendrovc buhaltering apskaitq tvarko pagal dvcjybine si5tenril, o tai reikalairla risa-mrq buhalterijos TiniLl ir atitinkamos kv.rlrf rl<ac ijos darbuotojq. Finan5iniants met.lmspasib.,rigus, rki cilinio visuotinio akcrninkq susirinl<imo visose bendrovese turi batiparengla nretine {inansine atskaitomybe ir, jeigu bendrove tenl<in.r istatymuose nuro-dytus l<r ilerijusr5'J, nt iktas auditas

7.6.1.2 Individualr jmone

lndividuali4 jmongJ'"i {santrumFra ,,11") dainiausiai renkasi asrnenys, planuolantys teikti paslaugas ar imtis kitos ukincs komercines veil<los, kuriai pakrnka :eimos nrrrqcl.rrbo rr neclidelio pradinio kapit.rlo. lndividualiq jmoniLl steiginrq, valdym4, verl<14,

pertvarkymq, liki,idavrmil, iiq jmonirl savininkq teises ir parcigas reglamentuoja lndi-vidualiq lmoniq istatynrasrr' . Indivicluali imone yra neribotos civijines atsakonrybesprrvatus juridinis asmLto, t y inclivjdualios lmones savininkas atsako u: individualiosjmones prievoles visu savo turtu (lmones ir jos savinrnko turtas formaltar net neraats<irtas). lndiviclualios jmoncs trkslas yra pelno srckrnras vykclant jvairi4 [kinq kontcrcing vciklil lndividualios jmoncs steigimo dol(umcntas, kuriuo vadovaudamasi 1ivcil< ia. vaclinanras nUosllllais

lndividualios imones steigejas gali b[ti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Jrs nuo jnrcr

ncs lrcBistravimo lail<omas jos savininku ir pagrin<Jiniu organu. Asmuo gali bati tikvienos individLraltos jmones savininl<as. Jis atlieka tiel< dalyvio, tiek valdymo organofunkcijas Ta-rau nLrost.rtuose galima nurodyti, kad indivrdualios jnroncs vaclovu savi

ninl<as gali paskifti kit4 asmenq (direktoriq).

r:r Zr lfonlq { nans fes atska tomybes istatynro 20 siraipsn (Va stybes : niospake iirna s)

"1r Anksiiau lnd v draltos lntones taip pai vadi|.rs personaineJr s lmoIemrs.

I ValsLybes:rn os 2003. Nr 112 4991 (sLr pakertrllars)

298

V skyrrs lurdinr.I ,,\,r,,,!'(J rci! rfas tL'isas srl)t,,,r.,,

lnclividuali jmone turi tokirl privalur1lu. lil ji galr tvarkyti sLrpaprasiint:l buha/toirrr,'apsl(aitq; (ll, ja' nebatina srdaryti finnnsines atskaitomybes, paknnk,r LrTpildyti nrok('5

iiq deklaracrjq (ncbcnt nLrostatuose nurodyta kitaip); fl'l individualius jnruncr' ..,rr

ninkas gali clirbti savo imoneje vienns Pagrindinis indiviclu.rlios inrones trul<rrrrr,r.,,

kad prici 1.1 stciB ant bLrtin.r ivertifti akines komercines veiklos rizil<4 ir galinr4 s.rvr

ninko atsakonrybg u: tokios imon,as pricvolcs (atsiTvclgianl i t.ri, l<ad indrvidu.rli jrrro

ni yra ner botos civilines atsakonrybes juridinis asmuo)

IndivicJuali jnrone gaii bati pertvarl(oma j akcinq bendrovg, uidar4j4 akrinq lx'rrrlr,,vq, laip pat ivici4j4 lstaig4 lncJividuali jnrone negali buti reorg.rnizuojanr.r (i(sl.yrrr,,

.rtvejus, kai jq paveldi asmuo, kuris yra kitos indivrdualios jnrones savininl<,rs).

7 6.1.3 Ukine bend rija

Ul<ine benclrija steiBiama, kai ukinei komerr in-oi veiklai pradeti neuilenka vicrro .r,

mcns pastangq ir lciq ir reikia pasitelkti verslo parineriLrs. ii steigiama sujrnliLrs liu irrrrl

ar juridiniq asnrenq tLrrt4 ! benrlr4jq dalinq nuosavybg. Tokra bcndrLja gali lrLrlr rlvrr'1r1

ruiiqr tikroji Ikine bendrija (santrumpa ,,TUB") ir komanditine (pitsiliki'jirrrr) rrLrrrl

bcndrija (santrunlpa ,,KUB"l Ukinc bendrija yra privatus neribotos civilincs ,rlr.rl.,,mybes juridinis asmuo Ukiniq bendriju slcigi[rE, reorBanrzavrm4, likvirl,tvrrrr,l, v,rl

dynr4 ir veil<la, narirl teises ir lrareigas reglamentuoja LJkiniq hendrijLl isl.rlyrrr,rs"U<ine benclrila vcil<i.r jungtines veiklos sutarties, krrri yra steiginro clol<urnt'nl,rs, 1r,r

grinclu Jungtines veiklos sutartis pasirJiorra visq tikrqjq nariq ir luri l)Lrti tvirlin,rr,Lnotarine tvarl(a. Jungtines veikios sutartis Ea li biti keiiianra tik visq til<rL11r1 n,rrrrl I'rrl.rrinru (o nc balsrl daugurra). Kai stcigiama konrancJitine ul<ine bcndrij.r, sLr krcl,vrl'rrrr

komanclitoriumitapti siekian('iu asmeniLr 1un buti sudaryla raiylines iornros l<onr,rrrrlr

tori"iu5 sutarti5.

Llkines bendrijos privalumai yra tokie: ,) Lrkine bendrija lia i tvar<ytj sut),rl)r.r\lrrl,lbuhaltcring apskait.l; ,ll ukinc bend ija neprivalo sudaryti metines finansinrls ,rlsl.,rr

tomybes, nebent jungtines veiklos sulartyje blilLl nuslalyla kitilip ar visi Lrontlrijos trl.rieji nariai yra al<cines bendroves ar uidarosios akcines benclroves; (lill jstrlyrrr.'r r"

rcglamcntuol.l minrnralaus nLrosavo al<inis bendrijos l<apitalo Taii.ru sl(,rur,r,t \r,,,tcisincs iorrnos lmonq rcikia ivcrtintr Lrl(inq rizik.l rr atsrZve gti j tar, kad r-rl<inc lx'rrr lr i1,r

yra neribotos civilines atsakoml,bes juridinis ,rsmuo ir jos turt.rs neatskirtils nr() jr),,

n;rriu lrrrto2001, Nr 99 3516 (sLl

nlro 2003 m Sros sqvo

'!: Va stybes : nios 2003, N I 12 4990 isu pakeil inaisl

ClVlLlNr ll l\l ll,1x ()i drli!

Mrneta, krd bcndr 1a gali buti dvit jq lormtl:

1)tikroji ukine bendrija visi jos rlalyviai yra tikrieli nariai; ir

2) l<omanclitine u1<ine benclrija jos dalyviai yra tikrieji narar ir l<onranditoriai.

Tikrieji nariai yra visateisiai Il<rncs bendrijos dalyviai Tikrasis narys yr.r bendrijosdalyvis, sudargs bcndrrjos jungtines veiklos sutartj ir perdavgs ar jsrparcigolqs percluo-

ti bendrijai jna!4 Tuo tarpu nariai konranditoriai yra lik finansiniai partneriai, dalyvaLrjantys ukines bendrilos kapiLrle savo jnaiu Konranditorius yra kornanditines 0knes bendrijos dalyvrs, sudarqs l<onr and itoria us sutartj su komanditine Il<ine bcndrrja irperdavgs l<omanditinei ukinei bendrijai jnalq. l(ornanditoriai yra ,,tylieji" ukines ben

drijos partneriai. Savo ruo2tu sl<rriasr ir lokiq nariq atsakomi,be Tikrieji nariai solrda-flar .rtsako u2 [k ncs bcndrijos prievoles visu savo turtL], tuo ta[pu nariL] komanditoriqatsakomybe yra ribota u7 [kines bendrrjos prievolcs jic atsako tik ta suma, kuriaprisidejo prie Ikines bendrijos kaprtalo. Solidarioji tikruiL] nariq atsakomybe rei!l<ia,

kad ukines bendrijos kreditorrus savo rcil<alavimus gali nukreipti tiek i Ikines bcndri-

los turtq, trck j bet kurro jos nario ar keliq jos nariq turtq. ldonlu, k.rd tikroji akinebendrija neatsako u2 savo nariq prievolcs, nesusijusias sLr bendrijos turtu

Tikrojoje ukineje bendrijoje turi bat ne nraTr.ru l<aip du ir ne daugiau kaip dvideiimttikrqjq narrq. Komanditineje Ikineje b,.ndrijoje turi bLrti ne mairau karp trys dalyviai(du likrieli nariai ir vienas komand itorir-rs) ir ne daugiau l<aip dvrrleiinrt dalyviq. lstatymas susiaurina asmenq, gaJindiLl tapti bcndr jos nariais, rat4, nustatyclanras, l<ad bcn

drijos til<raisiais nariais ncgali buti kitq bendrijLl tikrieji nariai, individualiq jmoniq

savininkai, valstybe, savivaldybes, valstybes jmones, savrvaldybes jmones, biudietines istaigos, taip pat akines bendrijos ir rndrvrdualios jmones bei Europos e<onominirlintercsq grupes Komanditines ukines bendrijos tikrieji nariai tuo pat metu negali bltijos l<omanditoriars, o konranrlitoriai negali bati jos tikraisiais nariais.

Valdant ul<rng bendrij4 dalyvauja tikrieji bendrijos nariar Jic alslovauja bendrijai san

tykiuose su treiiaisiais asmenimis (ncbent jungtines veiklos sutartis nurodo kitaip)Kickvrcnas tikrasis ukines bendrijos narys turi teisq vienasmenilkai alstovauti bendri

tar ir spresti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus Tikrqjq nariqsprendimai priimami bendru sLrtarimu, nebent jungtines veiklos sLrt.tr tyjp n!5tJtyta,kacl sprendimai priimami til<rqjq nariq balsq dauguma Tokiu atveju priimant sprcndr-mus trkrasis narys luri viena balsE, nesvarbu, koks jo dalres bcndrojoje nuosavybejedydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant uking bendrijq, t y. jie neturi teises

atstovautr bcndrijai rr dalyvauti priimant sprenclirrus del jos verklos, iiskyrus atvejus,

kai toks dalyvavimas yra nurodytas jullBtines veil(los sulartyle

\/ I skyri!s l!ndrnrir Jru,,ry! ar ) c v rnes le ses subiekl,,,

Mineta, kacl dalyviq pasikeitirlas nkincjc bendrijoje yra ganetinai riltolas. Tikrasis rr.r

rys gali perlesti tikrojo nario teises l<itarn asmeniui tik visq tikrqjLl nariq sutil<inrrr,

nebeni jungtines verl<los suLartyje brltq nustatyta krtaip.

7 .6.1 .1 7-enes Ikio bendrove

Zcmes Ikio bendrove (santrLrn]pa ,,2D8": yra tiziniq .rsmenq pJSJI Zcmcs akro jnr)niLl tLrrlo priv.rtizavimo istatym4 privatizuota buvusi Temes ukio jmone arba, sutl,ttirts

steigimo sandorj, fiziniq ir juridiniq a\nrenq jstergtr imoni Temer Ikio benrlrrrvirJ

steigimo, veiklos ir pabatgos klausinrus reguliuoja Zemcs ukro bendroviq istatynr,r\" '

Zenrcs Il<io bendrove yra privatr.rs ribotos civilines atsakomybes ju nd inis asntLr(). Ii( ldroves steigimo dol<umentas, kuriuo vadovaudamasi ji veikia, vaclinamas islrttitis

Esm inis 2emes u kio bendrovq apib[dinantis veiksnys yra jos veik os tikslas ir polrrrli.'Zemes Ikio bendrovq stciBia fizin iai ir juricl in iai asntcnys, kuriq tikslas yra gat rti pllrrovyl<dant gamybinq ir komercinq Zemes u kio srities veikl4. Temcs rrkio bcnclrrvo l.ril.o

ma tik ta imone, kurios pajamos per ftnansinius metus ii iemes Ikio prtxlLrl<i iio', rr

suteiktq paslaugq icrncs u l<iu i suclaro claugiau kaip 50 proc. visq realizrv inr, , ; '. ri.rrn'1

Temes akio benclrovejc galr bati nariai ir pajininkai:

l)nariaiyrabendrovesdalyviai Bcndrovesnarys taiftztnis asmuo, sLtl<al<t,'r llJrrrl'tq, ir jLrridinis.rsmuo, bendroves nariq susirinkimo priimtas j bendrovi's rr,rtrrt',,

llrrintis bendroves istatuose nustatytE nrininralaus pajinto inaio dydiio p,rjt1 ir r1tlfrr

diranrojo balso teisg Bcnclroveje tun batr ne maTiau kaip clu nariai, t r r . t l< s i r r r , r l r r

"sk.riiius ncra ribo jamas;

2) palininkai yra finansiniai p.rrtneriai, clalyvaujantys 2crris 0kio benclrovitl I'rptt r

lc ir tLrrinlys teise gaLrti pe no, taaiau ncsinirLrdoj.lntys naflo tersemis lstalyl]r,ts ,rIrbudina pajininl<t1 l<aip fizinl ar lLrridinj asmenj, isigijusi bet l<okio dytlTio p,rlrrrl

inai.l, tnaiaLr nepninrt4 jbendrovcs narius ir neturintl sprendiianrojo balso lt'sr",

Taig,i krekvienas narys yrn pajininkas, laaiau ne kiekvienas pajininkas yr.r rtarys

Benrlrovis organai yra nariq susirinkinras, sprcndZiantis pagrirrdinius Temes ul<io ll'rrdroves veiklos ir statuso l<lausimus, r,aldymo orgianas (valdyba arba adminislr,rt ij.rl ir

prieiiIros organas (rcvizorius ar revizijos komisila), l<ontroliuolantis bendtovi's vlil'14. Valdyba yra kolegialus valrlymo organas. l<uri turi sudaryti neporints skaiilitts tr.rtirl

Nariq susirrnl<rmo sprendimu v.rldyba g,ali bati nesudaroma Tokiu atveju L)crtlrrv,,

300

rirVastybes:nios 2001 Nr 45 157:l (su pakert nrars)

|01

CIVIUNI I l\l llcn!rol dnF Vll ,kyrrs l' ndrnri rsnr(iry\ Q,p c ! hncs tc sa's subjr(!|

valdo administra(ijos vadovas. Santykiuosc su treiiaisiais asmenimis bendrovei atstov.ruja kickvicnas valdybos narys vienasnrcniikai arba administracijos vadovas (jerguvaldyba nesLrdaronra).

Zerles ukio benclroves pelnas apnrokest in anr as Jcngvatiniu pelno nrokesdio Lrriiu

7.6.1 .5 Koopcratine bendrove (kooperatyvas)

Kooper.itine bcndrove (koopcratyvas) ]statymq nustatyta tvark.i fjziniq tr (arba) juridiniq asmenq isteigta jmone, sl<irta nariq ekononrin arns, socialinianrs ir kLrJtarinjamsporeikiams tenl<inli. Jos nariai pcrduocla leias l<aprtalui sudarytt, tarpLrsavyje pasiskirsto rizil<4 ir naud4 pagal narrq prel<iu ir paslaugq apyvartq su iia bendrove ir aktyviaidalyvaLrj:r valdant l<oopcratine bendrovq Kooperatin q bendroviLl ir jq sqjungq stcrgr-mq, veiklE, nariq teises ir pareigas, kooperattniq bendroviq valdyrlq ir kontrolq, kapitalo 5udarym4, pelno paskirstyntq, reorgantzavinril, pertvarl<ynr4 ir likvidavim4 reglamentuoja KooperatiniLl bcnclroviq (kooperatyvq) istatyntasrr'r. l(oopcrJty\,() 5teigtmodokumentas yra ist.ttar, kuriais v.tdovaudantasis lis veikia Kooperatyvas yr.r ribotoscivilines atsal<omybes juridrn rs asmuo.

Kooperatyvas Bali bati pripa:intns Zemcs ukio kooperatine Ltendrovc, lcigu daugiaul<aip 70 proc. jos nariq yra fiziniai ir (ar)juridiniai asnrenys, kuriq paj.rmos ii Zcnresuklo veiklos sudaro clar-rgiau l<aip 5O proc visq gautLl pajanlq, o jq pajq vertc daugiau kaip 70 proc visq l<oopcratines bendroves narirl pajq vertes

Kooperatyvas turi tureti ne nra7iau kaip penkis narius (fizinius ar juridinius asnrenis)Narys turi clalyvauti koolteratyvo kapitale perduodamas pajinl jnalq {Frajq) Asmuopriinranras i l(ooperatines bcndroves narius istatuose nurodytomis sqlygomis ir tvarkatuo atveju, jeigu jis sumol<ejo sloj;rm4j1 ntol<cst j ir l'o palin io lna!o su m.l \ TJ rtc m.r2esne rZ minrmalq pajaus dydj, nustalyt.l jstatuose.

Koopcratyvo organai yra nariq susirrnl<imas (sprcndirantis svarbiausius kooperatyvoveiklos ir gyvav mo klausimus), valdymo organai v.lldyba (sudaroma ii ne m,rTiaukaip trijq nariq) ir administracijos vadovas bei prie; Ltros organas - rc\ izorius .rr revi-zijos l<omisija, vykdantl kooperatyvo ukines finansincs veiklos kontrole. l<ooperalinesbendroves, kuriq sudaro ne daugiau kaip 50 nariq, istatLrose gali bati nustatyta, kadvaldyba nera suclaronra, o jos i'unkcijas atlieka administracilos vadovas

7.6.1 .6 Vie5oji istaigaVieioji jstaiga vra pelno r'rcsicl(ianus ribotos crvilines atsal<omybcs vieiasis juridirris

asmuo, kurio tikslas tenkinti vie!uosius interesus vykdant Svietirno, mokymo ir moks

linq, kulturnq, sveikatos prieiiaros, aplinkos apsaugos, sporto pletolinro, socialin('\ar teisines paBalbos teikimo, laip pat kitokiE visuomener nauding4 veikJ4. VicirljrJjstaigq veiklos l<lausimus reguliuoja Vieiqjq istaiSLI jstatymasr65 ir vie!osios jstaigrrs

lstatai. Vrciojr istaiga Bali vykdyti tik jos istatuose nurodyt4 Lrl(inq konrercing vcil<1,1

Vieiosros lstaigos dalyvis (dalirrinkas) gali bnti valstybe, savivaldybes ir kiti ii jstaillrrveiklos nesiekiantys sau nauclos iiziniar rr jurrdinrar asmcnys. Minrmalus rr n]aksinrrlu\dalininkq skaiiius nera ribojamas Dalininkas privalo perduoti vie5ajai istaiSai inl(,1

Vieioji istaiga turi tureti visuotini dalininkq susirinkinr4 ir vienasmenj valdynro orll,rr,l

- viciosios lstaigos vadov4. Dalininkq sprendrmu Bali bati sudaromi ir kiti orli,rn.riVicioji istaiga ne8ali jgy(i civiliniq tcisiLl ir pareigq per savo dalininkus.

Pabreitina, kad istatymas nustato labai gric2tas viciosros lstargos pelno naudoJillr() ir

turto ski.stymo dalininkams taisykles. Vieiosios istaigos S,autas pe nas gali bali n,rr(lo

lamas til< viciosios jstaigos istatuose nurodytiems i,ieiosios lstaigos veiklos til<sl,rrrr.,

siekti. Vie!osios istaigos pelnas negali b0tr sl<irianras dalrninkams, viciosios jsl.rilirr',

organq nariams, darbuotojq premijonrs. Be to, likviduojant vieiilja istaiga, dnli'rirll<anrs grqZinanras tjk tas turtas, kuris liko patenkinus kreditoriq reikalavinrus ir l<trrirr

bendra vcrtc nera drdcsnc nci dalinrnkq l(apitalas Lil(gs nepasl<irstytas turtas p('rluodamas kitiems Juridiniq asmenq registre iregistruotiems veiiesiems jurirjiniams,rsrrrl'

nims, kuriuos nustato visuotinis dalininkq susirinl<imas ar teismas, priemg spren<lirrr,l

I ikviduoti vieiqjq istaig4.

Istatymai draudZia viciiljq istaigE pertvarl<yti i privatq luridrnj asn.reni vieioji jsl,ri)t.r

Sali bati pertvarkonra tik i biud7etine jstaigq ir labdaros ber paramos iondq

7.6.1 .7 Asociacila

Asociacija yra savo pavadinimil turintis ribotos civilines atsakomybes vieiasis jrrrirli

nis asmuo, l<urro tikslas l<oordinuoti asociacijos nariq veikl4, atstovauti asociar ijo,,

nariq rntcresams ir luos ginti ar tenl(nLr kitus vieiuosius interesus Asociacijos pnv.rrli

n ime gali bati ;od)iai ,,asocia( ija", ,,visuomen ine or8an izacija", ,,susivien ijimas", ,,1(( )n

federacija", ,,sq1unga", ,,draugija" ar l<iti Asociacijq steigim4, r,eiklE ir pabaigq rt11l,r

:'1 Va stybes :rnros 2002 Nr 57 2296 (su pake l na s)

J02

r!'Vastybes Urnios 1996. Nr 6U l6ilil (s1] pakehmas)

t0 I

C VIL Nt ll 5 ll.ir(l () dr ir

mentLroja Asociacijrl jstatymasr"r'. Asociacija veikia vadovaudanrasi istatais. Asociacija galr vykdyti lik jos istatuose rruro(lytil akine konrercinq veikl4

Asociacijos nariai gali bati I B metq sulaukq veiksnr-rs fiziniai asmenys ir (ar) juriclrniai

asmenys. Mininr.rlus asociacilos narLl sl(aidius yra trys. Asmuo gali b[ti keliq asoci.l-

cijq narys Jis turi rJalyviruti asociacijos kapital,. perduodamas jnai;1

Asociacijos organai yra f, visuotinis nariq susirinkimas ar kitas organas (konferencija,

suvaZiavinras, l<ongresas, asambleja ar kt.). LurinLrs visas ar dalj vrsLrotinio nariLI susi-

rinkrnro teisiq; (llJ vienasmenis ar kolegralus v.rldynro organ.rs; ir flil) kiti orBanai. lsta-tymas ii esmes nereBlamentuoja valdynro ar kitq organq sudarymo tvarkos ir iiuoatTvilgiu palieka nariq apsisprendirno laisvq

Kaip ir vieiqjr.l jstaiBLl atveju, likviduojant asociac jq narianrs grqZinamas tik jq per-

dLrolas turtas, o likusi dalis perduodama kitrems vrciiesiems juridiniams lsnrcnims.

7.6 1.8 Labdaros rr paramos fondas

Labdaros rr paranros fondas yra savo pavadrnir-nq tLrrntrs flbotos civiiines atsakomy-bes i,ieiasis juridinis asmuo, kurio paSrindiniaiveil<los tikslai labdaros (ir) arba para

mos bei kitokios pagalbos teikimas l.ietuvos Respublil<os labcJaros ir paramos islaly-moir'r ir k tLl tciscs al<tq nustatyta tvarka iizinrams ir ;uridiniams asmenimt mokslo,kuJtaros, ivietinro, nrcno, religrjos, sporto, sveikatos apsaullos, socialines globos ir

rupybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuonrenei naLrdingomis ir nesavanaudiil<onrispripaTlstamosc srityse. Fondo pavadininre turi buti ZodTiai ,,labdaros" ar,,paramos"arba ,,labtlaros ir paranros". Labdaros ir paramos fonclo steigim4, vald1,m4, veiklq,pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir ikvidavimo) ypatumus reglanrentuoja Lab

daros ir paramos fondq jstatymasr"'r.

Fonclo dalininkai (dalyviai) gali batj liziniai ar juridiniai asnrenl,s, skyrg iondur jnaiLrs

pinigais ar lurtu arba tciktantys {ondur paslaugas Privalomi lonclo organ ri yr.r \ i5uoti

nis dalininkq susirinkimas ir vienasmenis ar kolegialus valdynro organas. Cali b[tisudaronrr ir krti fondo org.rnai. Konkretaus fondo organar, jq skyrimo ir atS.rukimcr

tvarka bei kompctcncila nurodorna fondo istatuose. Fondo veikl4 privalo periodi!kaitikrinti dalininkq susrrinkilro renkanras revrzonus ar auditorius.

Vl sl(,rLrq l!riclinjr rjrr jl.(,jr)1v r\r.tsi\\rbl(, 1

Karp ir vielosiom5 istaigonts, ftrndui draudiiama sl<irslyti peln4 ar percluoti turt4 5.rvi)dalininkams (likvidavimo atveju dalintnkanrs gr4Tinamas til< jq perduotas turtrs, olikusi dalis perduodama kitieors vtciiesiems juridiniams asmcninrs)

7.6 1.9 Valstybes jmone ir savivaldybes jmone

Valstybes jmone (sarrtrumpa ,,Vl") yra ii valstybes turto isteigta arba istatymq nustirtyt,rtvarka valstybei perrluotit jmone, l<uri nuosavybes teise priklaLrso valstybcr ir jai 1r,rd uotq ir 1os jSytq turtil va/do, naudoja ir juo disponuoja patil<clirTro teise. Saviva lrlylx,,,jmonc (santrLrmpa ,,S1") yra ii savivaldybes [urto isteigta arba i5tatyrnq nustatytil lv,r l,rsavivaldybci perclr-rota jnrone, kuri nuosavybes teisc priklar-rso sar,,ivaldybei ir j.ri trcrdLrot4 r jos iSytil turt4 valdo, naudoja ir juo clisponuoja patikejinro teisc. Tjel< v.rlstybcs, tiek savivaldybes imoncs likslas teil(ti vieiisias p.rslaugas, ganrinti produk( ij,t ir

vykdyti l<it4 veikl:1, siekiant tenkinti vic!uosiLrs intc[csus. Tai viciieji juridinr.ri ,rsrrrlnys Valstybcs ir savivalclybes inroriq stcigima, veil<14 ir ltabaigq reglanrenluoj,r V.rl,,

tybes ir savivaldybes jmoniq jstatynlilsir", Valstl,bcs jmone stcigiama Vyriausyll,s rrrr

tarinru, o savivaldyhes jntone saviv.rldybes tarybos sprendrmu. lnront r,,r,ilr,rvadovaudJmasi istatais

Atkreiptinas demesys, kad valstybcs ir savivaldybcs jmonenrs draudTiaml lrrrli litrljuridtniq asnrenq d.llyvemis. Valstybes ir savivaldybes jmoncs tLrri turett srvininl<,t (,rtr

tinl<anrai valstyltg ar konkreir4 savivaldybc) ir vienasntcnj valdynto organ4, 1x,r lrrrljnrone prrsiima teises ir parejllas

PabreTtina, kad valstybes ir savivaldybes imoncs pamaTrr prarrnda aktualunr,1, , rlr,1

to gali bati l(vestronuojamas ir atitinl<amq tclsrniq formq reikalingunr.rs. \i,r,, lrrrrrrrr",gali igyvenclinti savo til<slus ir vykdyti vciklq bldamos vienu ii krtq vieiqjtl jrrrirlirrirlasrnenq (pvz, vieioji jstaigr)

u LIO P lir.rrp lr.rrtri,r ir Polilini 'r-guniz., ij,rPolitinc partiji yra savo pavacl nim4 tLrri[tis viciasis jrrridints asnruo, l<urio tiksl,r,,tenl<inti savo nariq politir'1ius interesus, p.ldcti iireikiti Lrcluvos Respublikos pilir,r rL1

Frolitrng valiE, srckti dalyvauti jgyvendinant vaistybes vald2i4 ir snvivaldos teis(,, l'{)l

"' Vat slybes :inios 2004 Nr 4 24 (s! pakert mais)'rN 2003 nr bLVc reglstr!ota 27t vatstylres lmono I j39n Ll liko 176 o salr valdvbes JmonrL 94 {zr Stattst kosr aLrsybes statst kar . wwv,/ stit! gav lt>)

sav,/aldybes mofes, 2007 m vasiybcr; t i,,departamento prie LretLrvos f:lespublrk()r, Vy

Nr 25 7,15 (su pakeitrmars)

Nr 61 1818 (sLr pakeitrma,s)

Nr 7 128 (su pakeltmas)

1'' Va slyb6s : n os 200,1,rr Va stybes 2 | os 2000,:6" Va slybes Z n os 2004,

I0'+10"

CIVILINE llISL h r.lr.li .hlC V s<yrrs iundrnr,r\rri!\ki ).!i ines teisess(bJ,l\rr

tiniq partilq ir organizacijq veikl;1 r'c,g la nrenluoja PolitiniLt partijq jstatynrasr/r. Politi-nes partrjos veikia vadovaudamosi istiltais. Kartu su jstatais polrtine partrj.r turi tureli

savo pro8,ram4

Politines partijrl5 nariai Salr bnti Lrctuvos Rcspublil<os pilieiiai, sular-rk9 18 metq. l-ietu

Vos Rcspublil<os pilietis gali bLrti tik vienos politines partilos steigejas ar narys Polilinepartija turi tureti ne mairau l<aip vien4 takstantj nariq.

Politiniq partijq stciBrmas rr reBistravrmas pasiiynri viena ypatybe Nors politine parti-ja, kaip ir kiti juridiniai asnrenys, registruojanra Juridiniq asmenq registre, priei iregistravrnlq jos steigimo dokumentus tikrina ir patvi{ir.ra, kad politing partil4 galima rcgrst

rlroti, ne notaras (kaip daugelio juridiniq asnrenq atveju), o Lietuvos Respublikos

teisingurno ministerija.

l'olitines partijos or8anai yra nariq susirinkimas ir jos istatuosc numatyLas l<olegialus ir

vrcnasmenis valdymo organai

7.6.1.l1 Profes ine sqju nga

Profesines sqjungos yra savanoriikos, savarankiikos ir savaveiksmes ',rLlJnizJ( il{,\,atslovaujanaios derrbuotojams rr ginandios jq profesines, darbo, ekonomines, sociali

nes teises ir iDteresLrs. Prolesiniq s4jungq veil<los pagrindus, jq teises rr atsakomybq

santykiuose su darbdaviais, valstyhes valdTios ir valdymo organais pro{esinems s4;un

goms Binant savo nariLl interesus nustato Profesiniq sajungq istatymasr/r. Proiesine

sqjunga veikia vatlovaudanrasi jstatais (statutu)

Proicsincs sqjungos nariai gali buti Lietuvos Respublikos pilieaiar ar [tziniri rsmcnys,

nuolat Byvcnantys Lietuvos Respubliko1e, ne jaunesni kaip 1,1 metq ir dirbantys pagal

clarbo sutartj ar kitais jstatymq nustatytais pagrinclais lmoneje, jstaigoje, organizaL ij',-je veikiantiq profesiniq siljunSq narys ncgalr bLrtr darbclavys ar jo jgaliotasis atstovas.

Asnrcns tapimo nariu, jo iistojimo ii profesines sqjungos ir kitus naryslcs klaustmus

reguliuoja pro{esincs sqlunflos istatai (nuostatai).

Tam tikra speciiika susi1USi su profesines sEjungos steigimu. Profesines sqjungos gali

steiglis profe5iniu, pareiginiu, ganrybiniu, tefl[oriniu ar kitars padiLl profesinir-1 s4jungq

nustatytars principais Kad galetq bati isteiSta prolesine s4junga, reikia:

1) nc maZiau kaip l0 steigeiq arba trek stelgeiq, kad jie sudarytq ne maiiau k,rilrl/5 dalj vrsq atitinkamo juridinio nsmens darbuotojLt, taaiau bet kunuo.rlvejU n(,

nraZia! (aip trijq stcigdjrl;

2) susiinkime patvirtintLl jst.rtq (statuto);

3) iarinktq valclymo organrl.

lvykdTiLrs vrsas tris nurodytas s4lyg,as, prolesine sEjunga laikoma jsteiEjta ir p.rBirl ( l\2.38 strarpsni igyja juridinio asmens teisesrr'r. Profesiniq sqjLrngq jstatyrno reil<.rl,rvi

rnas re8istruoti profesines sqjunBos jstatLrs atitinkamojc institucijojer/1 netrtr('lrJ l)llIisuprantamas kaip paiios proicsines s.ijungus regisirlr,im.r5 jstJt.ri registruoj.tnri vi(

5o atsklcidrmo, o ne prolesines sEjungos legalizavimo trkslants

7.6.1.12 Europos Sqjungos doku mentuosen u rodytos ju rid in iq asmenq formos

ES gana aktyviai dalyvauja vienodinant jmoniq srities teises aktusrrs TaiiaLr ii.r vlil'l,rncapsiribojama ES institucijq iniciatyva sul<urtos l<elios ,,europines" juriclinirl ,rsrrrr,

nq, kuriq veil<la apimtq l<elias ES valstybiq nar'q teritorijas, formos. Tai:

I ) Europos benclrove (angl. LLiropean Conpany,lot Societas Europae,l, \.Irt l),r,,S[") 5iE lormE praktikoje galima taikyti nuo 2004 m spalio B clicrros;

2) Europos ekonominiq interesq grupe langl- Furopcan Econctntic lt1!t'k,51 (,r,|plng, s.rntrun'rpa ,,EElC") - ankstyviausia fonra, atsir.rclusi 1989 m. licpos I rl ; rr

3) Europirs kooperatrne bendrove (angl Europcan Cooperative Soclely, Jot Srrr r,

tas (.oope?liva Europaci), santrumpa ,,SCE") nuo 2006 nr rugpjrttio 1 ll rlicrro,,

Dabar rengianri teises aktq prolckhr dcl Europos uidarosios akcines bcndr.ovi.s (.rrr1il

Europe;tn Private CompaDy, santrumpa,,EPC") sukarimo Norsiiosfornto.n..r,'lr,l,'rliariosr'6, tolrau kiekviena nagrinejama plaaiau

r/i Proles niq s4ungu isiatymo 8 strarpsnis nustato, kad nors arkoma lsteigta nuo visq nurodylLl ,,tlygLl rvykdymo profes ne saJunaa igyja jund nro asmens teises nuo savo lstatu (statuto) lregist rvIr,iatrt nkamoje institLrc lole d enos Tokra rstatymo nuostata prlestarauja CK r. vadovaujant s CK I 3 strir t)r lr,,2 dahmr neturi bLlt 1a konra

'' Pagal proiesines sqiungos veiklos lentoflJa profes nes s4ungos istatus (statutus) reglstrL|)iir r,,'vLVadybes vykdomol nsitucja, apskrities vr16rnnkas arba Liet!vos Fespub kos lersrngumo llIri .

tenla17: Plad aLr ir 7 I poskyryje:'Juncln u asmenq reg stro duomenirn s.2007 m prad: ole LietLVole veikeiik dvi Europoseko r)llI

nirl rnteresq gr!pes Europos befdroviq r ELrropos kooperatniq bendroviq neb!vo regrstftrota

:'7' Valstybes 2inros 2004:7: Va stybis :rn os 1991

106

Nr 54 183 (sLr pakert mars)

Nr 3a'S33 (su pakerL rrars)

,0i

CIVILINE ll Sr tlendroj dalis

Europos benclrove (Socielas Eurcpaea, 5f). Europos bendroves sukarimo tikslas buvosudaryti galimybq bendrovems pleto(i veiklE daugiau nei vienoje ES valstybeje nareje,

nepatiriant adminrstracrniq sunkumq, susijusiq su antriniq imoniLl, kurios prprastar

lieka nacionalines teises reguliavimo dalykas, steigimu ir valdymurTT. SE veiklq regla-mentuoja tiek ES teises aktai (Tarybos reglamentas (EB) Nr.2157/2001 del Europos

bendroves (SE) statuto ir Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildanti Eu ropos bendroves

istatus deJ darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus), trek nacronalines teises ak-tai. ES teises aktai SE veikla reglamentuoja tik i5 dalies NemaTai, o kartais net gana

daug klausimq paliekama reguliuoti nacionalines teises aktams. PavyzdTiui, ES teises

aktai nereglamentuoja mokesdiq skaidiavimo ir mokejimo, bankroto, rntelektines nuo-savybes ir kita. 5ie klausimai sprendZiami pagal tos !alies, kunoje registruota SE bu-veine, nacionalines teises aklus. Tai ii esmes rr lemia tol<j menk4 SE populiarumqrTs

Lietuvoje SE veiklq reguliuoja Europos bendroviq jstatymasrT'r, lstatymas del darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendroveserso, Akcrniq bendroviq jstaty-

masr0r, jstatymq igyvendinamieji teises aktarrru

SE tai europine al<cines bendroves forma. Cali bLrti iSskiriami tokie pagrindiniai SE

h ruoTa i :

1) tar ribotos civilines atsakomybes juridinis asmuo SE dalyviai atsako tik ta suma,kuri4 jie perdave arba turejo perduotr LrZ pasiraiytas akcijas;

2) mrnrmalus SE lstatinrs kapitalas yra 1 20 000 eurLl (apie 415 000 litq) atsrZvel-giant j Lietuvos jmoniq dydj, iiq kartelg sudetinga jveikti. Be to, atsizvelgdami i tamtikras veiklos sritis, ES valstybes naris istatymai gali nustatyti didesnj minimalausjstatrnio kapitaJo dydl (pvz., bankq sektoriuje);

t. \l Jl'( ijo. grli buli platirarro. r ie:ai;

r/r Edwards V E!ropos S4Jungos bendrovlq teise Vlnils 2002 P 401I'u lS pradz q ga rnybe lstergus SE ve kti keliose ES valsiybese narese verslir]rnkq buvo sLrirkia palan'krar. i krntrs kad loks ve klos models e s optim zuoti imonds ve klos sqnaudas ir sunraiinti mokes6 us,moketin!s Lr: tarp skLrtrngose valstybese esan6lq susljusiq asmenq vykdomq ve klq Reg amentui pa-lkus mokestnj re2imq regu uotl nacronalines terses aktams (o tar 5 esmes reiika, kad sukarls SEjokiq mokesiiLl lengvatq neatsiranda), SE nauda sEnaudq opt mizavrmur liko mlnimal3t Valstybes:rnros 2004, NL 78-2710 (su paketimais)r00 VaLstyb6s :rnlos 2005 Nt 67-2407.!r Valsiybes : nros 2003, Nr 123'5774 (su pakelt ma s)I'? 2r Lretuvos Respublikos Vyriausybes 2OO5 m vasar o 17 d nuiar mq Nr 185 ,,Del jur drn q asmenllregrstro nlostalq paketrmo' (Valstybes:inios 2005 Nr 25 803 (su paketirnas) ir 2007 m sauso29d nutarmq Nr 92 ,,De tesds pflestarautr jufldnro asme|s buveinds perkellrnui i kitq vastybe irkooperatinds bendrovds (kooperaiyvo) da yvav nu Europos kooperaiines bendroves sleigime jungimo badu ar akcines bendrovds dalyvavimui Europos bendroves steigime jLrng mo bUdu igyvendin rnotvarkos apraso patvrdrn mo ' (Valstybes ;inros 2007. Nr 15136 (su pakeiilmais)

t08

,l) SE nustatytas privalomas darbuotoiq dalyvavimas valdyme;

5) galima dvipakope arba tn1LI pakopr; valdymo orSanq sistema

SE steiBejai turi atitikti ,,europietiikumo" krirerilq, t. y. j4 steigiant privalo dalyvauti b(.nt

dviejose ES valstybese narese isteigtos rr veikianiios bendroves. SE steigiama valstyl)a,s

nares, kurioje ketinama registruoti SE buveinq, akcinems bendrovems taikomLl jstatynllnustatyta tvarka. SE registruojama toje ES valstybeje nareje, kur bus SE buveine.

ReBlamcnte nurodyti keturi SE steigimo bldar:

1)susijunginas. Cia galimi du variantai: (i) susijungimas prijungimo b0du (k.ri vi(,na imone, kuri baigia savo veil<lq, prijungiama pne kitos jmones, kuri tqsia s,rvrr

veikla); ir (ii) susijungimas stergiant naujE bendrovg (dvi ar daugrau imoniq, lr,rigianirq savo veil< q, perduoda savo turtq, teises ir pareigas naujai kuriamar t(,r"i,ribendrovei). Cali susijungti trk dvr ar daugiau akciniq bendrovrq, kurios tcnl<in,r ,rlritoliau pateikiamas sqlygas:

- yra isteigtos vadovaujantis ES valstybes nares istatymaisi ir

turi registruotas ir pagrindines buveines ES, tadrau su s4lyga, kad bcnt rlvi it jr1

veikia vadovaudamosi skirtingq ES valstybiq nariLl teise

Pabrezlrna, l<ad valstybis nares jgaliota institucija gali prieitarauti akcines lx'Irlroves daiyvavrmuisteigiant SE susijungimo bOdu, jeigu toks susijungimas pri('it,r.ru

Ja vieaajam interesui (Lietuvoje tokia terse suteikta Teisingumo minrsterilat);

2) patronuojaniios (holdingo) SF steigimas Tokiame SE steigrme gali clalyvirtrti rlviar daugiau uTdarqjq akciniq bendroviq ar akciniq bendroviq, kurios islerSlos v,r(l()vaujantis ES valstybes nares istatymais ir turi registruotas ber pagrindines lrrrvci r-,ES. Patronuojanti SE gali bati steigrama, Jergu tenkinama nors viena i5 tokiq s.llylllr(i) bent dvi steigime dalyvaujandios bendroves verkia pagal skirtingq ES valstylrirlnariq teisq; arba (ii) bent dvejus metus kitoje ES valstybeje nareje veikia stciliirrr|dalyvaujantios jmones filialas, arba bent dvejus metus vadovaujantis kitos I S v,rlstybes nares ,statymais veikia stergime dalyvaujanaios imones antrrne bendrovi'. St(,i

giant patronuojanaiq SE, ni viena dalyvaulanti bendrove nesibaigia karp jUri<lini',

asmuo, o tesia savo veiklq;

3) antlines SE sleigimas. Tai yra atvirkitine antrojo varianto procedIra SI t,rrrrp,r

antrine jE steiBianaiq jmoniq bendrove;

4) akcines bendroves pertvarkymJs i SE S iuo atveju stergra nt 5E da lyvauja tik vir.rr.rakcine bendrove, kuri yra istergta vadovaulantis ES valstybes nares lstatymiis, I:;valstybeje narel.e turi reBistruotE ir pagrindinq buveing ir rnaZiausiai dvejus nr(.tU\pagal kitos ES valstybes nares jstatymus veikianaiE antrinq imone. Steigiant SE t),rstaruoju budu taikoma akcines bendroves peftvarkymo procedara (t. y Joks juri(litri\asmuo nesibargia ir nera sukuriamas naujas juridinis asmuo)

v I skyflus juridinia isft iys k.rip ci!rhncs roises subj(,1(tr

J 0,)

ClVlllNt I \l ll,rrln)j d.r is V I skyrLUs lrndrn,ii l{i,,r,_!\ k p . \11 ncs reises sul,i, l.r '

SE valdymo struktura gali l)lti dvip.rkopc arba trijrl pakopq. jcigu pasirenkama vicrrpakope sistema, SE organus surlaro visuolinis akcininkr.l susirinkimas ir administr.rvrmo organas (jj Lietuvoje vaclovau]antis Europos bendrovrq istatymu turi sudaryti lrcnttrys nariai) leigu taikonra trijq pakopq sistenra, SE organai yra visuotinis al<ciIirrl,r1susirinl<imas, prieTiIros org.tnas ir valdynro organas.

Minela, kad tie klausinrai, kuriq nereguliuoja ES tciscs aktai, turi bati sprcrr(l)i,Irrvadovaujantis ES valstybes nares, kurioje yra SE reBistruota buveine, n;rcion,rlini,rr',jstatymais. -Iodel

SE turi <1aug bendrq bruoiq su paprasta akcrne bendrove l,.rlirirrrlrniai SE prrvalumai, kad jos buveine gali bati perkelta j krtq ES valstybg narq bc likvirl,rvinro ir naujo jr-rridinro asnrcns 5teigimo procedaros}16, ji gali vykdyti vcikl4 vi,,ojr' | ',

nesteigdama antrinrLl jrnoniq.rtskirose ES valstyt)ese narese, nediclele:1;imtinri srrrrr.'

Tinamos adm ini5travimo iilaidos

Vis delto SE trr-rkumai kol kas pranoksta SE privalumus. Pagrindinis SE trul<Lrrrr.rs

',r,rvienos apmokestinimo sisteoros nebuvim;rs SE del mokcstiniq tikslq lail<onr.r p.r1rr,r,,

ta tarptaLrtine jmonc (1i yra nrokesaiq mol(etoja tik regi5truotos buvcines ES v,rlstylrr'1,,

nareje, tuo tarpu kitose valstybese vcikia per nuolatines buvernes)irr7. Be kr, Sl s[rrr,rma pernelyB daug demesio darbLrotojq dalyvavimui, o tai nera priimtina no vol.i('( rtsistemos va lstybcms.

Europos ekonominiL! intere5L! grupe (European Etonomic lntercst (;reLtl)it)!1, tll(,)T.ri yra privatus neribotos atsakomybes luridinis asmuo, kurio tikslas flJ(la'lr s.rv('nariams vykdyti arba plctotr ekonomine veikl4, pasiekti geresniq vciklos r('./ult.rtrl,taiiau ji negalr vykdyti Ikines komercrncs verklos ir siel<ti pcJno. EEIC veikl,l rrlil.rmentuoja Ekonominiq interesLl grupirl jstatymasrrr|. Jis uztikrina 1985 nt. licltos ll , rl

Tarybos reglamento (EEB) Nr.2137/B5del Europos ekonominiLl intercsLl Srut)irl (t |(,)tarkymQ Lietuvoje. Ekonominiq interesu gruptLl jstatyma5 yra tarkomas EEI(i, l<rrrirl

buveine yra Lictuvos Respublikoje EEIC sleigimo sutartis yra dokumentas, l(urr,,vadovaudamasi veikia EEIC. Svarbu, kacl tie EEIC veiklos klausimai, kurrq ncrcgrrlirr,r

'r" Buveinds perke rmo procedarqsudaro kul etapa (L)sketbmoperkelrbl]venyaparefgmasirpaskr )llr.,l( ) buve fes perke mo ataska tos parengrmas, (rir) vrsuotinro akc ninkq sus flnk mo sprendirnas t,,,rkeltr buvenQi (v) kreipmasrs rES buveine iregistravlls a rnstiucla cjel buvenes r6regrstrav nlo irtriinkarno pa:ymejimo i3davrmas (v) krerp mas s naujos buve res ES valstybds Iares kompetcIt It,lnstiiuclq del naujos bLrveines lreg sirav mo; (vr) na!jos buve nes ES valstybes nares kompelenl r(t{lnstit!cijos prane6rmas senos b!venes ES valslybes nares kompelent n,:la rnstttucija, po kLrfl(l r;tyra Sbraukiama i ankstesfro reg sir-oi!' NLrolailne buvern€ regrstruojama fS valslybes nares mokesiiLl inspehc lcrje tik mokesiiq dekliu,rvmo r mokejimo i ks ams3tssVastybes:ifios 200:1. Nr 4 43

Mincta, krcl SE registruojama tojc ES valslybcjc narcjc, kLrrioje yra jos registruota bu-vcini. SE reBistruota buveine turi buti tojc paaiojc ES valstybeje nareje kaip ir jos

valdymo orBanq (pagrjndine) buveine SE registravimui taikomi ES valstybes nares

nacionalines teises aktai (pVZ., Lietuvoje SE registruolama Juridinrq asncnq resistre

Juridrniq asnrcnq rcgistro nuostatqrrrrnustalyta tvarka) Sr,arbu, kad SE negali buti re

Sistruota toi, kol nera sudarvtas susitarinras clel darbuotojq clalyvavimo llriimJnt sprcn

dimus. SE pavadinime privalo bati santrumpa ,,SE". SE jgauna juridrnio asmcns teises

nuo jos ]registravimo atitrnkamoje ES valstybclc narcjc.

Vrcnas ii cl dZrausiq SE h.Lrkumq yra pcrnelyg didelis demesys darbuotojq daJyvavimuiSE valclyme. Darbuotojq jtraukimas i SE valdybq buvo nulemtas Vokietijos tersrnio

reTimo, kur aktyvaLrs darbuolojrl dalyvavinro modelis pladiai taikonras jvrrrronr. jur i-diniq asnrcnq fc.rrmoms. Drrektyva ir j4 iByvendinantis lstatymas del darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus Euro1ros bendroveserlrr reikalauja, kad darbuotojLl atsto

vairs; dalyvautq 5E veikloje priinrant sprendimus li esmes clarbuotojq dalyvavirn.rsyra dvejopas:

l) teisi, siLrlyli ir rinkti SE prieiiuros ar arlministravinro organo nirius;

2) inlornravil.nas, l<onsultrcijos ir kitokio pobaclZio clarlyvavimas SE valclynre.

Itin detaliai reglamentuojamas darbuotolq dalyvavrnras stergranl SE Pirn'ra, steigiantSE prrvaloma rnicrjLroti derybas su d.rrbuoto]ars. Siuo etapu darbuotojq at5tovai informuojami npie SE steigim4, sudaromas specialus darbuotojq atstovrl derybq komitetas.Antra, privalo vykti specialar-rs derybq komiteto ir kompetentrnBo SE organo derybos,kuriq lrkslas susihrtr del clarbuc.rbjq rlalyvavimo priimant sprendimus SE tvarl<os

Tokios derybos turi bati baigiamos per leiis menesius, taaiau iiimtiniais atvcjais <is

Iail<otarpis gali bati pratqsiamas iki vicnq mctq Spc-cralus dcrybrl komitetas ir konrpe-tentinltas SE organas gali pasiekti clveiopE susitarinrq - nustatyti spccilinq cJarbuotojrl

dalyvavimo priimant SE sprendimus tvarkq arba pasirinkti taikyti standaftines s4l),flas

Mineta, kad SE negali buti registruota tol, koi nera suclarytas susitarrmas dcl darbuoto-

;q rl.rlyv.rvrmo priinrant sprcndinrus. Be to, jeigu 5E tenkina nunratytus kriterijus (ne

maiiau kaip l000darbuotojq ir ne maiiau kaip l50darbuotojq bent dviejose ES

valstybese narese), turi bati suclarcinra Europos clarbo taryba arba nLlstatoma speci.rlidarbr-rotojq informavimo ir konsultavimo tvarl(a

:1rr Va stybes zirr os 2003 Nr 1074810(supakertrmas):!' Va stybes z r os 2006 Nr 1,11 5387 (su pake lrma s)ra! Darbuololrt atslovq funkclas vykdo stergrant SE clalyvarjan6u be11drovq atsiovar specairsderybq korn l.rtas. SE darbo iaryha r kiti

3l0 ||

ClVlLlNt Tl l\l ln,r.:ln,ri d.rlis

ja reBlamentas ir Europo5 interesq grul)iq istatynlas, sprendTianti vadovauiantis tikrosionrs ukinenrs bcndrijoms tarkomornis taisyklemis.

EEIC veikla susijusi su jos nariq ckononrine veikla ir l4 tik papildo Todel EEIC drau-dZiama liesiogiai arba neticsrogiai valdyti arba priZiLrreti savo nariq arba kitq jmoniLlveikl;1, ypac' personalo vadybos, finansq ir investicijq sridiq; tiesiogiai arba netiesiogiai bet koklu pagrindu tureti savo nariq akcijq (tureti kitlt jmonrLl akcijq leid2rama tiktiek, kiek iito reikia siekiant EEIC tikslq, ir lik jeigu Sitai daroma EEIC naflq naudai);samdyti dauSiau nei 500 darbLrotojrl; batr kitos EEIC nariu ir kita.

EEIC nariai gali b[ti lurrdrniai asmenys, kuriLI registrr]ota buveine ir pagrindine bistineyra FStefltofljoje, iriiziniai asmenys, uisiintantys pramonine, komer(ine,.lmJttl arZemcs ukio veikla arba teikrantys ES profesines ar kitas paslaugas. Kaip ir SE, EEIC turisudaryti nraZiausiar:

1) du jLrridiniai asmenys. l<Lrriq pagrindrnes buvcines yra sl(irtiJrgosc ES valstybcscnitrese, arba

2) clu fiziniai asmenys, kurie savo pagrincline vcikla uisiima sl<irtingose ES valstybese narese; arb.r

3) jrrridinis asmuo, kurio pagrindine buveine yra vienole [S valstybeje narejc, irfizinis asmuo, kuris savo pagrindine vcikla uTsiinra l(itoje ES v.rlstybcjc nareje

EEIC regislruojama toje ES valstybeje narejc, kurioje yra jos registruota buvcine Re

gistruojamos EEIC p.tvadrnime turi btlti 1od)iai ,,Europos ckonominiLl tntcresq grupe,,arb.r santrumpa,,EElC". Nuo jregistravimo clienos EEICI igyja jurrdinio asmens vcil<s-num4 EEIC organai yra nariq susirinkimas tr vadovas.

Teiscs aktuose nera mrnimalaus grupes kapitalo reikalavrnro, o tai palengvina EEICsteigim4 l5 EEiC veil<los gaUtas pelnas laikomas jos nariq pclnu ir jients pasl<irstomas

EEICi steiginro sutartyje nurodytorrris dalimis, o jeigu tokios dalys sutartyje nenurody[os lygionris dalimis. EEIC ncmoka pelno mokestio, o jos vcrklos rezultatq apmo-l(cstinrn'ras yra perkeliamas jos clalyviams. Todel EEIC vciklos rezultatai yra apmokeslinam i priskiriant jos nariams EE lC palamas ir sqnaudas (EEIC nario gyventojo pajamosn pnrokes tinarnos pagal Cyventojq pajamq mokcsaio istatymqlrr, o EEIC nario juridi-nio asmens pagal Pelno mokesdio istatymar'rr))

Krip ir SE, EEIC buveing galima perl<elti j kita ES valstybq narg. Taip par, kaip ir SE

atveju, jeigu EEIC dirba ne ma2iau kaip I 000 darbuotojq ir ne maZrau kaip 150 dar-

d! Valqlylres i nios 2002 Nr 73 3058 (s! pakert nrars)i!! Valstybis U I os 2001 . Nr I I0 3992 (sir pakcrhfia s)

lr2

Vl skyri!s l',ldra isnr(1ry\ kJrpcr!rl ncrs tesessul)i(kr,,

buotojq bcnt dviejose ES valslybcsc narese, EEIC luri bati sudarcnra Europos dltlrotaryba arba nustatoma speciali darbuotojtl inforrnavimo ir l(onsultavimo tvarl(.].

Ettropos koopcratine bendrove (Socletas Coopentiva Ettropaea, -SCF) Europos l<<xr

peratine bendrove yra privatus juridinis asmuo, l<urio tikslas tenkirti s.rvo nJr iq ln,reikius rr pletoti j11 ekonominq bei socialinq veikl4, ypaa sudarant slrtartis su jais li('kliprekes, teikti paslaugas arba atlikti toktos r[iies darbus, kokius SCE atlieka arlra tr)s r

ko. SCE yra ribotos arba neribotos atsakontybcs juridinis asmuo (atsakomybas iorrrr,r

privalo bati nurodyta SCE istatuose). SCE veikl4 reglamentuoja 2003 m licpos 2:l (l

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435l2OO del Europos l<ooperatines bendrovi's (5( I)statuto ir Europos l<ooperatiniq bendroviq istatymas|J ELrropos kooperatiniq llt'ttrlrrr

viq jstatymas taikonras bkioms SCE, kurios turi registrLrotE buveine Lietuvojc. s( l,l<uriq buveine yra Lietuvos Respublikoje, taip fiat taikonos LLctuvos ResprrLrlil<os llrsis normos, reglamentuojaniios kooperattncs bendroves ir akcines bcndtovcs (lir'l!rtai leidiia reglamentas ir l(iek kitaip nenustatyta reglamente arba kttuose spct i.tlitt0

siLrosc jsLatymuose). SCE verl<ra vadovaudamasi istalais.

5CE steiBiama pagal tos ES valstybcs nares, kurioje SCE luris savo registruol4 lrt tvcittr, ,

kooperatyvarns tarl(omq teise SCE juridinru asmeniLr tdrnpa t4 dicn4, l<.ri jrcgislttto;,r

n]a tos ES valstybes nares, kurioje yra jos regislruota buveine, re8istre. S(iE stt'i13'j'rr

gali birti:'l) ne m.i2iau kaip penl<i fiztniai asmcnys, Eyvenantys ne nraZiau kaip clvit'joso I

"valstybcsc narese;

2) ne maTiau kaip penl<i fiziniai asnrenys ir juridinraL asnrenys, kuric yrJ j\llrlllpaga ES valstybes nnres teisq ir l<uriLtr nuolntine gyvenamojivieta yr.l berrt rlvir'1rr",

sl<irtingose ES valstybesc natese arba kurie vcikia benL p,lBal clviejq skirlirrlirl l',valstybiLl narrrl teisei

3) juridrniai asmcnys, kune yra jsteiBti pagal ES valstybes nares tcisq ir vcil<i,r lx'rrl

pagal dvicjq skirtrngq ES ValstybiLl naflq teLsqi

,l) pag.ll ES valstybcs n.lres istatymus susijungq kooperatyva , kuriq registrLtot,r l,rr

veine ir nuolaLinio valdymo organo buvimo vieta yr.r ES, jcigt-t ne ma2i,ttt l..r 1r

dvielq ii jq veiklil rcglamenlLroja skLrtingq ES valstybiq nariLl teise,

5) j l<ooper.rtyv4 pagal ES valstybes nares teisq pertvar(yta jmone, kLlrlos rcgislrrr()l r

buveine ir nuolatinio valdymo organo buvimo viela yra ES, jeigu ji turi nc rtt,tTi,ttt

kaip dvcjus [netLIS veikianti padalinj arba antring bendrovg, kuriq veil<lq regl.trrrltr

tuoja kitos ES valstybcs nares teise

I Va stybes : nios 2006. Nr 73 276,1

Minimalus SCE kapitalas yra 30 000 eurq (apie j 04 000 10. SCE kapitalas dalijamasipaius.

SCE organq sistema gali blti dvipakope arba trijq pakopq. Kai pasirenkama trijq pako_pr.l sistema, SCE organai yra visuotinjs nariq susirinkimas ir prieZiuros organas beivaldymo organas, o kai dvipakope - visuotinis nariq susirinkjmas ir administravimoorganas. Tq SCE, kurios registruotos Lietuvo.ie, valdymo organo arba administravimoorgano nariq turi b0ti ne maziau kaip trys, o prieliIros organo _ ne maiiau kaip trys irne daugiau kaip penkiolika.

Kaip ir SE, SCE buveing galima perkelti j kita ES valstybg narq. Be to, SCE taikomosanalogiSkos kaip SE darbuotojq dalyvavimo SCE priimant sprendimus taisykles.

7.6,2 Konkrediq juridiniq asmenr{ formq lyginimasToliau pateikiamas konkrediq juridiniq asmenq teisiniq formLl (labiausiai paplitusiqpraktikoje) lyginimas. Pateiktoje lenteleje graustai iBskiriami esminiai kriterijai, remiantyskonkrediq teisiniq formq skirtumus.

314

Vll skyrios Juridinia asmenys kaip civilin€s tejses ,ubjektal

_E aE !.

o

E=

9 a 6e.-!l1l-

E===

I -;

9 lrG;33:1 3l

o

't

.@Z

;*: E4?;,o:

7i,

E r->5- E

z

5

I

a

E

i

F

=t()oE

.!oh

j+ !

d!o)

'a ct\-Y.c

=d€P* ai:6Fq

'6 c!'Ni 0,

.E E

E

:4

d. a

!i b

-v r'- -

Pn ts'b >o F Pi:E;i!=o

_cr€rJ-o r-O-

G!.o

315

o

!

i:.=!+E

.r.!'

=n

-? Q 1:

F

v93?vasj:!f-ri s+

iL-

oE E

59E:,^e 3

qlv LlNt T[]St. llcrdroii d.rl s

l

VIll skyrius

SANDORIAI

a-

!

Pagrindiniai klausimai:

L"l

l

8..1 Sandorio samprata

Lietuvos Respublikos Konstrtucijos 46 straipsnio 1 dajyje jtvirtinta asmens Ikint,sveikios laisves ir iniciatyvos, l(aip Lietuvos Ikio gyvavimo pagrindo, ideja Si korrstitucine nuostata ypad atsiskleidZia civilrneje teiseje, kurios reguliuojami civilirri,rileisiniai santykiai rnter a/r'a grindTiami sutarties larsves principu. civiriniq teisiLl irpareigq atsiranda ne trk CK ir kitq istatymLl nurodytais pagrindais, bet ir ii Iizirrirlasmenq bci organizacijq veiksmq, kurie nors ir nera jstatymq nurodyti, bet 1t.rg,rlciviliniLi istalymLl bendruosius pradmenis ir prasmg sukuria civi/ines teises ir p.tr.r,iCas (CK 1.136 str. 1 d.). Todcl civrlinems teisems ir pareigoms atsirasti, pasikejslj ,lbaigtrs itin didelg reikimg turi asmenq inicratyva, s4moningi, laisva valia atliel(.lriveiksmai, kuriais jgyvendinama jq veiklos laisv|. Civilineje teiseje asmenL! voiksntai, kuriais siekiama sukurti, pakeistt arba panaikinti civilines teises ir p,treigas, yt,tvaclinanti sandoriais (CK ] 63 str. 1 d.). Taigi batent sandoriais yra jgyvendinanr,rasmenLl iniciatyva ir vciklos Jaisve

l\.kirl ini tolre pagrrndini,ri :,,rn, lorru pozl,rriri :

Plrma, sandoris yrt juriclinis faktas, t.y materialaus pasaulio reiikinys, su kuriuoteise sieja teisrniq s,rntyl<iq .tsiradimq, pasike'timA ir pabaiga

i

316317