20

cmyk

�

cmyk�6

Verta žinoti

Kaip valyti stalo įranKius

Plaudami sidabrinius įrankius, įberkite sodos (šaukštas sodos - 1 l vandens), po to perplaukite švariu vandeniu ir gerai nušluos-tykite.

Patamsėjusius sidabrinius ir pa-auksuotus įrankius galima nu-valyti drėgna vata, pamirkyta į pelenus arba sodą. Po to būtina nuplauti ir nušluostyti.

•

•

Jei neturite specialių priemo-nių stalo įrankiams valyti, pa-sinaudokite liaudiškais pata-rimais.

Ant melchiorinių ir sidabrinių įrankių atsiradusias dėmes gali-ma išvalyti drėgna druska.

Stalo įrankius galima valyti dan-tų pasta. Po to nuplauti ir nu-šluostyti.

Surūdijusius peilius valykite mil-tiniame cukruje padažyta svo-gūno pusele. Po to perplaukite

•

•

•

•

šaltu vandeniu ir sausai nušluos-tykite.

Patamsėjusius melchiorinius ir sidabrinius įrankius galima pa-virinti stipriame česnakų lukštų nuovire.

Nuo drėgmės atsiradusias dėmes galima išvalyti šiltu actu. Po to per-plauti šaltu vandeniu ir nušluostyti.

Patamsėjusius įrankius galima 10 min. pavirinti vandenyje, kuria-me virė bulvės. Po to perplauti ir nušluostyti.

•

•

•

Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ ir Rolanda STRUMILIENĖ

maistasJ/b savitarna

ImproVIzacIjos virtuvėje

Viena žinomiausių Lietuvos lengvaatlečių maratonininkė Živilė Balčiūnaitė, paklausta apie mėgstamiausius patieka-lus, tvirtino, kad ji maistui turi būti išranki, antraip sunku bū-tų pasiekti aukštų rezultatų. O bėgant ilgas distancijas reikia daug ir kokybiško “kuro”.

“Valgau viską, kas sveika ir skanu. Nemėgstu dešrelių, nes nežinia iš ko jos pagamintos; kiaulienos, nes ji paprastai turi daug riebalų; nenaudoju majo-nezo; vengiu bulvių traškučių, visokių limonadų ar kitokių sal-džių putojančių gėrimų”, - prisi-pažįsta sportininkė.

Daug besitreniruojanti lengvaatletė prieš varžybas savo raciono paprastai nekei-čia. “Man nesvarbu, ar laukia atsakingas čempionatas, ar paprastas maratonas, kuriame dalyvauja ir mėgėjai, maiti-nuosi taip pat kaip visada. Ma-no valgiaraštyje yra tik lengvai virškinami produktai: žuvis, daržovės, liesa mėsa ir pan. Jo-kio riebaus ungurio ar lašišos man neįpirši”.

O kaip dėl saldumynų, šo-kolado, ledų, kuriems paprastai nelengva atsispirti? Maratoni-ninkė prisipažino, kad kartais mėgsta pasmaližiauti, atsigai-vinti vasarą ledais, sukrimsti gabaliuką gero tikro šokolado. “Geriau valgyti mažiau, bet tik-

rai kokybišką, kiek įmanoma ekologišką maistą ir jį paruošti taip, kad išliktų kuo daugiau vi-taminų, todėl stengiuosi neval-gyti keptų, skrudintų patiekalų”, - sakė Živilė.

Moteris mėgsta sukiotis vir-tuvėje, kai turi laiko. Savaitgalio pietų tradicijų jos nedidelėje šeimoje nėra, tačiau, pasak Živi-lės, švenčių dienomis juodu su vyru pasikviečia artimų žmonių. Tuomet šeimininkė pasistengia pagaminti ką nors išradingo ir gardaus.

troškinta veršienaJums reikės:

0,5 kg veršienos,1 brokolio,2 vidutinių morkų,0,5 kg bulvių,2 saldžiųjų pipirų,1 svogūno,alyvuogių aliejaus,raudonėlių, mairūno, petražolių,maltų kalendulos sėklų, citrininių pipirų,krapų, druskos.

Veršieną supjaustykite ne-dideliais gabaliukais, bulves taip pat. Sudėkite juos į įkaitu-sią keptuvę su alyvuogių alieju-mi, vėliau įberkite susmulkintą svogūną, smulkiai supjaustyto brokolio, sutarkuotų morkų. Pagardinkite druska, žolelėmis ir prieskoniais. Troškinkite ant nedidelės ugnies apie 50 mi-nučių.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Žuvienė4 porcijoms reikės:

250 g lašišos (ar kitos žuvies) filė,2 morkų,petražolių šaknies,50 g kopūsto,mažos saliero šaknies,1 l daržovių sultinio,4 šaukštų grietinės,skiltelės česnako,2 šaukštų sviesto,100 g baravykų,šaukšto susmulkintų krapų.

Morkas, petražolės ir saliero šaknį nulupkite ir supjaustykite mažais kubeliais. Kopūstą smul-kiai supjaustykite. Daržoves su-dėkite į sultinį ir virkite apie 20 minučių. Žuvį supjaustykite ga-baliukais, grybus - griežinėliais, česnaką sutrinkite.

Keptuvėje įkaitinkite sviestą, sudėkite grybus, pakepinkite, sudėkite česnaką ir sumaišyki-te. Grybus ir žuvies gabaliukus sudėkite į sriubą ir virkite �0 mi-nučių. Į sriubą sudėkite grietinę, sumaišykite, pagardinkite drus-ka ir pipirais. Prieš patiekdama pabarstykite krapais.

Trinta cukinijų sriuba4 porcijoms reikės:

svogūno,skiltelės česnako,150 g bet kokių grybų,750 g cukinijos,1 citrinos žievelės ir sulčių,400 ml daržovių sultinio,lauro lapelio,šaukšto aliejaus,200 g lydyto sūrelio,muskato riešuto,druskos, pipirų.

Svogūną ir česnaką nulup-kite, susmulkinkite. Grybus ir cukiniją (nuluptą) supjaustyki-

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

te griežinėliais. Puode užvirkite aliejų, sudėkite grybus, pake-pinkite ir išimkite. Tame pačia-me aliejuje pakepinkite svogū-ną ir česnaką. Sudėkite cukiniją ir truputį pakepinkite. Tada su-pilkite sultinį, 200 ml vandens ir citrinos sultis. Pagardinkite muskato riešutu, įdėkite lauro lapelį ir virkite �0 minučių. La-pelį išimkite, sriubą pertrinkite per sietą ar plakikliu. Pastaty-kite ant ugnies, sudėkite lydy-tą sūrelį ir leiskite jam ištirpti. Pagardinkite druska ir pipirais. Sudėkite grybus ir dar pakaitin-kite. Prieš patiekdama pabars-tykite citrinos žievele.

vengriškas guliašas4 porcijoms reikės:

800 g kiaulienos,2-3 svogūnų,2 šaukštų aliejaus,druskos, pipirų, kmynų,2 lauro lapelių,5 saldžiųjų pipirų,šaukšto miltų,100 ml sultinio arba baltojo vyno,400 g raugintų kopūstų.

Mėsą supjaustykite mažais kubeliais, svogūnus - griežinėliais. Puodelyje įkaitinkite aliejų ir apkepkite mėsą (geriausia dviem porcijomis po �0 minučių). Sudėkite svogūnus ir lauro lapelius, pagardinkite druska

●

●

●

●

●

●

●

●

●

ir pipirais. Pabarstykite miltais ir truputį pakepinusi užpilkite sultinį arba vyną ir dvi stiklines vandens ir gerai sumaišykite, kad nesusidarytų gumuliukų. Guliašą uždenkite ir virkite apie 30 minučių. Tada sudėkite raugintus kopūstus ir įpilkite dar 2 stiklines vandens. Sudėkite kmynus ir sutrintus saldžiuosius pipirus. Troškinkite dar 30 minučių ant nedidelės ugnies. Prieš patiekiant galima dar pabarstyti prieskoniais.

Morkų ir lęšių sriuba4 porcijoms reikės:

keleto nedidelių morkų,150 g lęšių,5 stiklinių daržovių sultinio,šaukšto sviesto,lauro lapelio,petražolių,keleto pipirų,maltų pipirų,2 šaukštų susmulkintų graikinių riešutų arba migdolų drožlių.

Lęšius nuplaukite ir užpilkite verdančiu sultiniu. Įdėkite pusę šaukštelio druskos, lauro lapelį, pipirų žirnelių. Virkite 40 minučių. Morkas nulupkite ir supjaustykite juostelėmis. Pakepinkite įkaitintame svieste ir sudėkite į sriubą šiai įpusėjus virti. Sriubą pagardinkite druska ir pipirais, supylusi į lėkštes pabarstykite petražolėmis.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

MaratonininKei reiKia tiK kokybIško “kuro”

Živilė Balčiūnaitė geriausiai atsigaivina negazuotu vandeniu

stasio Žumbio nuotr. Nė dIeNos be sriubos

Vyginto skaraičio nuotr.

A tėjus žvarbiam rudeniui, karšta sriuba

pietums tiesiog būtina. Kartais sriubai reikia visai nedaug komponentų. Ją galima išvirti iš visko, kas tik yra po ranka. Ne veltui sakoma, kad gardi sriuba išvirta ir iš kirvio.

“Respublikos” leidinys Nr.42 (827) 20�0 m. spalio 23 d.

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

ieškokite numeryje priedo

Ką apie valstybės galvas

sako ausys

2

cmyk

�9

cmyk2 / �5

humorasJ/b ŽaidiMai

istorija

Parengė Deimantė ZAILSKAITĖ

Poliklinikoje:- Taip, taip, įdėmiai sekite žvilgs-niu plaktukėlį, nenuleiskite nuo jo akių, ne, ne, nereikia dangs-tytis kaktos rankomis, nereikia, taip, o dabar... Paukšt!!! Atleiski-te, paciente, nesusivaldžiau.

Pokalbis telefonu:“Labas vakaras, norėčiau takelį užsi-sakyti. Kaip suprasti, kiek gramų? O čia ne boulingo klubas? Atsiprašau”.

Du naujieji rusai pildo anketas už-sienio pasams gauti. Staiga vienas pakelia apstulbusias akis ir klau-sia kito:- “Ypatingos žymės”. Kas čia per daiktas?- Na, gal turi tokį bruožą, kurio kiti neturi?- Tai kad net nežinau.- Na, gal tu, pavyzdžiui, žinai, kas toks buvo Hamletas, Danijos princas?- Ne, nežinau.- Tai ir rašyk: “Nežinau, kas toks bu-vo Hamletas, Danijos princas”.

Po vakarėlio žmona bara vyrą:- Maža to, kad užsnūdai, kai šeimi-ninkė ėmė dainuoti, tu atsibudai ir užrėkei “išleiskite šunį”!

Jei vakarėlyje atsiras praradusi sai-ką mergina, būtinai atsiras vaiki-nas, kuris praras sąžinę...

Jeigu jums kelią perbėgo juoda ka-tė, paskui juoda kalytė, po to juo-da pelytė, tada juoda mergaitė, o paskui ir juoda močiutė - vadinasi, senelis išrovė ne ropę, o aukštos įtampos kabelį...

Linksmai žvangėdami kabliais ir karabinais, žemyn pralėkė vora al-pinistų...

aneKdotai

Gintarė prisiminė, kaip prieš šešerius me-tus drauge su vyru šokėju Tomu Slausgalviu vyko į pasaulio dešimties šokių čempiona-tą Australijoje. Jau pati kelionė prasidėjo su nuotykiais ir truko tris dienas, tačiau gerokai smagesnis buvo šokėjų sugrįžimas...

“Natūralu, kad iš tokių tolimų kelionių no-ri parsivežti lauktuvių, - šypsosi Gintarė. - Dar yra atsivežti daiktai, kostiumai ir šokių batai (dviem šokių programoms jų reikia dvigubai daugiau), kurie niekur neišgaruoja ir nepa-lengvėja. O kaip žinoma, svoris lėktuvuose ri-bojamas. Va čia ir buvo mūsų problema...

Beje, į Australiją skridome gruodžio mė-nesį (pas mus žiema, o ten - vidurvasaris), taigi į lagaminus dar teko sugrūsti žieminius paltus. Na, manau, vaizdelis aiškus: tempė-mės braškančius ir vos užsidarančius laga-minus.

Taigi oro uoste prieiname prie registraci-jos, uždedame pirmą lagaminą ant svarsty-klių... Hm, viršijame apie �0-�2 kg. Antras la-gaminas - ta pati istorija. Dėl kelių viršytų kilo-gramų niekas nesirūpintų, bet čia jau gerokai daugiau, o už tiek reikia mokėti papildomai.

Bet juk mes lietuviai - visuomet randame išeitį. Taigi atsidarome lagaminus ir pirmiau-sia išsitraukiame ir apsivelkame žieminius

paltus (reikia nepamiršti, kad Melburne 30 laipsnių karščio ir visi aplink vaikšto apsivil-kę trumpais vasariniais rūbais). Aišku, pal-tų dar negana. Traukiame australiško vyno butelius ir dedame į visas turimas kišenes. (Blogiausia tai, kad visi jau turime po vieną rankinį bagažą, į kurį niekas nebetelpa, o su keliais maišeliais irgi nepraleidžia.) Tada atėjo eilė saldainiams. Visa laimė, kad dau-guma jų buvo pirkti vietiniame turgelyje ir buvo suberti į maišiukus - šiuos mes rišomės prie... diržų. Na, taip mes po truputį mažino-me svorį ir vis svėrėme lagaminus, kol ga-liausiai... Ne, svoris dar buvo viršijamas, bet baigėsi registracija, o mes tebestovėjome apsikamšę visomis lauktuvėmis lyg papuoš-tos Kalėdų eglutės.

Tada registracijoje dirbanti panelė mūsų pasigailėjo... Užregistravo mūsų lagaminus pamažinusi svorį ir padėjo praeiti pro apsau-gą. Net nesuprantu, kaip ten mes tiek visko prisikamšę praėjome... Na, tuomet apsauga nebuvo tokia stipri kaip dabar (bent jau ne-buvo draudimo įsinešti skysčius - kitaip dar būtų tekę likviduoti australišką vyną). Tačiau svarbiausia, kad saugiai ir laiku atsidūrėme lėktuve ir su visomis skaniomis lauktuvėmis ir puikia nuotaika grįžome namo”.

PAKRAPšČIUSI GALVą SPoRTINIų šoKIų šoKĖjA Gintarė SlauSGalvienė PRISIMINĖ SMAGIą ISToRIją Iš KELIoNĖS, KURIoS yRA NEATSIEjAMoS NUo šIoS PRofESIjoS ATSToVų DARbo.

GintarėS ANEKDoTAS:

Į Australiją - su žieminiais paltais!redakcijos archyvo nuotr.

Vaikinas užkalbina dailią merginą:- Panele, ar negalėtumėte duoti savo telefono numerį? Matote, šiuo metu kaip tik rašau telefonų knygą...

Televizijos projektuose išgarsėję šokėjai Gintarė ir

Tomas Slausgalviai iš kelionių parsiveža

ir smagių nuotykių

Veidas - kaip atversta knyga

Veidas - ypač reikšminga ir informatyvi žmogaus kūno dalis.

Fiziognomikos specialistams tai - pagrindinė “duomenų bazė”. “Vei-das tikrai yra kaip atversta knyga, ir kartais net nebūtina žmogaus prakalbinti, jam užduoti klausi-

mų, kad nuspėtum jo charakterį. Tiesiog žiūri, ir viskas, - sako kone dešimtmetį šią sritį tirianti Eglė Pelienė. - Tik veido tyrinėjimas nėra ir negali būti šimtu procen-

tų tikslus, nes žmogus yra labai įdomi ir sudėtinga būtybė”.

Vieni fiziognomistai pagal veido bruožus, jų santykius bei proporcijas bando nustatyti žmo-

veidasJ/b temaMintys

Negaliu atsidžiaugti rudeniu. Giriuosi juo, atnešusiu atgaivą kūnui ir sielai, po tvankios, svili-nančios ir varginančios vasaros. Didžiuojuosi juo it mama, besidi-džiuojanti žaviais savo kūdikiais, lyg aistruolis - nenugalima savo komanda, lyg moksleivis - didžia, vadovėliuose išskaityta savo ša-lies istorija...

Mano laimei užtenka nugeltu-sių klevų, su kiekvienu vėjo gūsiu tirštai žeriančių savo auksą sku-bantiems praeiviams ant galvų, po sunkiomis kuprinėmis pūkš-čiantiems pirmokėliams po kojų, į neturinčių laiko pastebėti rudenį miesčionių balkonus, svarbiems vyrams už prabangių automo-bilių valytuvų nelyginant rudens išrašytą baudą už nepastabumą. Man užtenka šalnos nosinaičių, pridengusių langus rytais. Vakarais iš pirkelių kaminų mąsliai pukšin-čių dūmų tumulų, lėtai it svajingos mintys besidraikančių žvarbiame ir vaiskiame ore. Tūkstančių mė-nulio atspindžių ant šlapio asfalto vidurnakčiais, vėjo dainų, einančių vis garsyn, vis graudyn, vis ilgyn...

Bepigu man didžiuotis, nes šis ruduo - mano. Jis ir yra mano pa-saulis, kuriame gyvenu labiau nei iš piršto laužtomis sensacijomis, dirbtiniu linksmumu ir kuo tikriau-siu skurdu kimštuose televizorių ekranuose, oficialiu mandagumu, ne asmeniniais reikalais, didžiule svarba ir skubėjimu persunktuose verslovių biuruose, visuomet grės-me ir nepatikimumu kvepiančio-se politinėse naujienose, slogiai ir neskaniai it stovintis vanduo dvel-kiančioje ekonomikoje blizgučių ir gardėsių pertekusiose parduotu-vėse, tik paryškinančiose žmonių kompleksus, tik begėdiškai rodan-čiose pirštu į tuščias jų pinigines, į alkanas burnas...

Ruduo - tas šviesiai liūdnas, margaspalvis mano pasaulis, kurį valdo ne tviskančiais kostiumais ir asmenine svarba išsidabinę politikai, ne skubos tvarka ir nu-tylimais sumetimais išleisti įstaty-mai, ne vertybinių popierių biržos ir netgi ne vadinamasis pasaulio progresas, kuriuo žmonės linkę teisinti savo žiaurumą, savo abe-jingumą, dangstyti savo egoizmą ir nesidomėjimą vienas kitu.

Čia nėra konkurencijos, nėra klastos. Čia ant žemės vietos pa-kanka kiekvienam krintančiam lapui. Kiekvienai svajonei, mal-dai ir minčiai čia pakanka akusti-kos, o visos pabaigos - it pasako-se - čia būtinai laimingos.

Negaliu atsidžiaugti rudeniu. Nepaliauju kvietęs kiekvieną sutik-tąjį į jį bent trumpam užsukti - at-sipūsti nuo kasdienio lėkimo strim-galviais, nuo nespalvotos kasdie-nybės rutinos, nuo žmonių išgalvo-tų dėsnių, primestų siekiamybių ir įsikalbėtų tikslų. Tarp praktinio pri-taikymo neturinčių daiktų ir reiški-nių, tarp vardo, kainos ir galiojimo terminų neturinčių vertybių.

Tik mažai kas susigundo už-sukti. Nes žmonės nėra įgudę gy-venti rudenyje. O jų ankštame parei-gų ir godulio prikimštame pasaulė-lyje metų laikų apskritai nebūna.

rimvydas STANKEVIČIUS

Užsukit į mano rudenį

Štai ką fiziognomikos specialistė Eglė Pelienė pastebėjo ryškių as-menybių veiduose:

Prezidentė Dalia Grybauskaitė:

Ryškus smakras yra platus, stipriai atsikišęs, šiek tiek užsirietęs - rodo, kad žmogus linkęs stipriai kontro-liuoti tiek save, tiek aplinką. Tai iš prigimties valdingas, drąsus, au-toriteto siekiantis žmogus, puikiai jaučiasi komandoje.

Pažiūrėkite į politikės Hilari Klinton (Hillary Clinton) veidą:

atrodo, kad jos su D.Grybauskaite kardinaliai skirtingos, tačiau jų-dviejų labai panašūs veido bruo-žai. Turbūt aštuoni iš dvylikos vei-do bruožų yra tapatūs, gal skiriasi

•

•

tik simetrija. Vienodi ovalūs anta-kiai, toks savotiškas lankiukas, ku-ris rodo prigimtinį teatrališkumą pateikti savo idėjas, mintis. Abie-jų stipriai atsikišę platūs smakrai, aukšti skruostikauliai, platūs žan-dikauliai rodo tvirtą nuomonę ir nuostatas bei aršų jų gynimą. Abiejų yra labai išraiškingos ausys: taisyklingos formos didelės ausys rodo gerą intelekto potencialą. Ir vienos, ir kitos prigludusios ausys rodo, kad tai yra taisykles, standar-tus fiksuojantys žmonės, yra reik-lūs patys sau ir kitiems ir gali būti nepakantūs to nesilaikantiems.

Prezidentas Valdas Adamkus:

Jo veido bruožai rodo, kad jis yra delikatus, ne toks ryžtingas. Tiesus smakras pažymi, kad jam yra svar-bus ne tik turinys, bet ir forma. Ma-

•

tome, kad jam būdingi ilgi svarsty-mai ir apmąstymai, jisai buvo ne-užtikrintas savo sprendimais, dau-giau dvejojantis, lengviau perkal-bamas ir kitų įtakai pasiduodantis žmogus, aktyviai nereiškiantis savo nuomonės. Jis neturėjo prigimtinio autoriteto, lyderystės siekimo, ga-liu pasakyti, kad jam buvo svarbus ne tiek postas, kiek pati veikla.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama):

Prezidento itin tamprios lūpos ro-do prigimtinę energiją, o šiek tiek atlėpusios nedidelės ausytės - tai, kad jis iš prigimties nenoriai lai-kosi taisyklių. Tokie žmonės daž-niausiai girdi tai, ką nori girdėti. Šis žmogus nepaklūsta taisyklėms, mėgsta jas laužyti, yra kūrybiškas. Taip pat jo labai plačios ir domi-nuojančios akys.

•

Premjeras Andrius Kubilius:

Taigi A.Kubiliaus veidas pasižymi aukšta kakta, tačiau pagrindinis jo akcentas - smaila nosis ir nusi-leidęs jos galas. Šie bruožai rodo prigimtinį politiko skeptiškumą ir jo kritiškumą. Tai dažnai mato-ma iš jo kalbos ir veiksmų. Smai-la politiko nosis rodo itin didelį priekabumą detalėms ir smulk-menoms. Todėl, kaip jau buvo minėta, tokios nosies galiuko sa-vininkai puikiai save realizuoja tuose darbuose, kur labiau reika-lingas ne platus pasaulio maty-mas, o gilinimasis į smulkmenas ir detales.Palyginkime su B.Obamos nosi-mi: jo nosis nėra smaila, todėl prezidentas daugiau dėmesio kreipia į bendrą vaizdą, o ne į smulkmenas.

•veidai

N e paslaptis ir ne nuodėmė šiandien

tobulinti išvaizdą pasitelkus plastikos chirurgų paslaugas. Bet... pažiūrėkime į standartinius gražuolių veidus. Juose daugiau simetrijos, bet ir mažiau išskirtinumo, tiesa? Iš jų ištrinta kone svarbiausia informacija, dominuojantys bruožai - juk plonos lūpos ar ilga nosis yra ženklas, kad toje asmenybėje yra kai ko nepaprastai gražaus...

sauliaus Venckaus nuotr.

Fiziognomikos specialistei Eglei

Pelienei negražių veidų nėra

Ką apie valstybės galvas sako ausys

Deimantė ZailSKaitė

�8

cmyk

3

cmyk / 3�4

priekranTėJ/b Žūklė

viktoras arMaliS

Periodinė migracija

Varlės neatsitiktinai ieško prie-globsčio vandenyje - varliagyvių kraujas vėsus, todėl šių gyvūnų egzistencija tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jei varlė užsižiopsos ir neįsikraus-tys į vandenį, kol oro tempe-ratūra nukris žemiau nei nulis, ji rizikuoja sušalti į ledą. Tokių varlių gamtininkai aptinka se-kliose ežerų vietose, kuriose per stiprius speigus vanduo įšąla iki dugno. Ledine virtusi varlė atro-do kaip stiklinė statulėlė ir yra labai trapi, todėl išmesta iš ran-kų ant plytelėmis išklotų grindų ji sudūžta į smulkius gabalėlius lygiai taip pat kaip tikras stiklinis dirbinys. Tačiau žiemos priean-gyje varlėms reikia saugotis ne tik šalčių, bet ir dantytų lydekų žiobtų. Vos tik šalnos virte nu-virina priekrantės vandenžoles, lydekos, iki tol lūkuriavusios pa-salose prie įplaukų į žuvų žie-mojimo duburius kuojų, plakių, karšių, lynų ir karosų jauniklių, lyg pagal komandą visu greičiu plaukia prie krantų, kur gelmė kartais siekia vos 20-30 cm. Ly-dekas čia sukviečia jų gentainių per tūkstančius evoliucijos me-tų išsiugdytas instinktas, tiksliai pasakantis, kada kvaksių arma-da pradės lįsti į vandenį. Na, o kad varlės lydekoms yra toks pat šventinis patiekalas kaip mums kalėdinė žąsis, turbūt sakyti ne-reikia.

Žūklės pozicija ir masalas

Darganos vejamos varlės jo-kios alternatyvos neturi, todėl, nepaisydamos mirtino pavojaus, beatodairiškai lenda į vandenį, t.y. tiesiai lydekoms į nasrus. Ži-noma, ant margašonių puotos stalo pakliūva tik dalis kvaksių, o didžiuma sėkmingai pasiekia žiemavietes. Tačiau ne tik varlės, bet ir pačios lydekos pakliūva į rizikos grupę, nes jos lyg užhip-notizuotos dažnai nebejunta pa-vojaus, kai įsitraukia į azartišką varlių medžioklę. Žvejai nesun-kiai pasinaudoja lengvabūdišku laikinai pamiršusių atsargumą

lydekų elgesiu ir vilioja marga-šones varlių imitacijomis, kurios sudaro specialią, naudojamą iš esmės tik trumpą sezono perio-dą spiningo masalų grupę. Kar-tais tas laikas trunka vos savaitę, o kartais - beveik visą spalį. Bet vien tinkami masalai neužtikrina lydekų žūklės priekrantės zonoje sėkmės: labai svarbu pasirinkti reikiamą taktiką, kurios šerdis - spiningininko užimama pozicija. Varliaujančias lydekas nuo kran-to žvejoja ne daugiau kaip 2-3 proc. spiningininkų, kiti tai daro tik iš valties. Krantu prisliūkinti prie seklumoje patruliuojančių lydekų labai sunku, todėl keblu užmesti masalą ir likti nepaste-bėtam. Jei lydeka išvysta žvejo siluetą, ji tuojau pat skuodžia į gelmę ir tą dieną medžioti į prie-krantę nebegrįžta. Kitas reikalas - žūklė iš valties. Patyręs spiningi-ninkas priplaukia reikiamon vie-ton iš ežero pusės, todėl lydekos jo nemato, nes stebi krantą, nuo kurio į vandenį pliumpsi varlės. Žinoma, piktnaudžiauti tuo ne-derėtų, nes, išbaidžius žuvis, teks ieškotis kitos žūklės vietos. Tad geriausia užimti poziciją tokiu atstumu, kad pavyktų maksima-liai tolimu metimu taikliai pa-

siųsti masalą į lydekų medžioklės zoną. Kokį masalą patartina pasi-rinkti pirmam metimui? Atsaky-mas vienas: kiek įmanoma masy-vesnį, skriejantį toli. Tai klasikinė blizgė vartiklė. Deja, dažniausiai sunkesnę nei �0-�2 g vartiklę to-kioje žūklėje panaudoti keblu, nes vidutinis žūklavietės gylis dažniausiai siekia pusmetrį. To-dėl tenka naudoti gana dideles - iki �5 cm ilgio blizges, kaldintas iš plonų metalo lakštų. Na, o tai reiškia, kad net ir lengvas vėjelis gerokai keičia užmetamo masalo skrydžio trajektoriją. Užtat tokia blizgė puikiai vartosi pačiame vandens paviršiuje ir tampa ide-aliu lydekų atakų taikiniu.

VyNIok aNt ūsoŽalsvas siluetas

ar masalas turi būti panašus į lydekų medžioklės objektą, t.y. į tikrą varlę? “salmo” ekspertai teigia, kad ir taip, ir ne. ką reiškia toks paaiškinimas, kuriame kaip ir tarp dviejų magneto polių telpa visas elektrinių jėgų laukas? mūsų krašte varlės būna žalios ir rusvos. tiksliau, jų nugarėlės, o papilvės - baltos arba gelsvos. tad, ekspertų nuomone, varliaujančioms lydekoms vilioti tinka visi masalai, kurie nudažyti minėtomis spalvomis. pats paprasčiausias pavyzdys: lydekų žūklei priekrantėje puikiai tinka visi balti guminukai (ypač apniukusiomis dienomis), nes lydekos reaguoja į baltas varlių papilves kaip buliai, pamatę raudoną skudurą. tačiau kai dangus debesuotas su pragiedruliais, skaidriame vandenyje balta spalva gali lydekoms atrodyti įtartinai ryški, todėl patariama naudoti žalsvus masalus. ypač žalsvai perlamutrinius “Lucky john” guminukus, kurie seklumoje labai efektyvūs, jei užverti ant specialių “skraidančios

lėkštės” formos galvakablių. su jais dažniausiai komplektuojami “twin Grub” guminukai su dvigubomis uodegėlėmis, primenančiomis varlių kojytes. Na, o pačia universaliausia versija laikomi guminukai, nuspalvinti ir balta, ir žalia arba balta ir purvina rusva spalva. plukdyti priekrantėje minkštuosius spiningo masalus naudojami ne tik tradiciniai galvakabliai su švininiais svareliais, bet ir lengvesni už vandenį galvakabliai iš plastiko ir net balzos medžio, nes jie laiko masalą pačiame paviršiuje.

Kvaksinti armada

P irmosios stiprios šalnos - ženklas

visų rūšių ir amžiaus varlėms, kad artėja šalčiai, todėl, lyg burtininkui lazdele mostelėjus, šimtatūkstantinė kvaksinti armada striksi į ežerų bei tvenkinių pakrantes, nieko nelaukdama neria į vandenį ir ieško priekrantėje patogių vietelių įsirausti į dumblą.

Geriausias laikas Žūklei paGaL kIbImo kaLeNdorIų š.m.

Spalio 23 d.

Spalio 24 d.

ŽūkLės proGNozė: 50 proc. teisybės

8.00-9.30, 11.00-11.30,

16.00-17.30 val.

9.30-11.30, 14.00-14.30,

17.00-18.30 val.

Lydekos ypač telkiasi tokiose vietose, kur dumblėtą dugną prie pat kranto gožia vandens augalai

arsenalastvirtas sukandimas

Žvejai turi patarlę, sakančią, kad iš lydekų žūklės su nosimi grįžta tie meškeriotojai, kurie nepasirūpina patikimu metaliniu arba fluorkarboniniu pavadėliu, apsaugančiu valą nuo aštrių kaip skustuvas lydekų žiomenų. tačiau nuotaiką susigadinti galima ne tik dėl nerūpestingumo, bet ir dėl nepakankamo techninio ekipuotės lygio. šiuolaik inio žvejo įrankių komplekte privalo būti ir žiodiklis bei specialios žnyplės kabliukams išsegti iš lydekos nasrų, jam prireikia atsuktuvo, kai reikia pareguliuoti ritę ar priveržti meškerės laikiklio apkabą, galąstuvo, kai kabliukas brūkšteli iš visos jėgos

į akmenį, specialios ylos pradurti užlakuotą muselės kabliuko auselę... Žodžiu, reikia su savimi nešiotis tuziną instrumentų, bet jiems reikia vietos, kuri skirta masalinėms ir įnagių futliarams. Netgi naujoviškame “salmo” kompanijos kuprinės ir liemenės hibride, kuriame yra numatyta kišenė gertuvei, tokiam rinkiniui vietos pristigs. Išeitis - specialus instrumentas, kurį galima pavadinti kišeniniu žvejo kombainu. Istorikai teigia, kad konservų peilis buvo išrastas 48 metais anksčiau nei konservų dėžutė ir pati konservų technologija. Lygiai taip pat prieš ketvirtį amžiaus jungtinėse Valstijose kompanija “Letherman” pagamino instrumentą, atliekantį peilio, replių, atsuktuvo, galąstuvo, dildės, pjūkliuko, ylos funkcijas. dabar tokie universalūs instrumentai gaminami iš titano ir specialių plieno lydinių, o jų kainos rašomos triženkliais skaičiais. Žvejui tokie modeliai - nereikalinga prabanga, nes kiekvienoje žūklėje yra galimybė brangų instrumentą nuskandinti. todėl jiems gaminami demokratiškesni “Holiday” modeliai, atliekantys tas pačias funkcijas, o svarbiausia - puikiai tinkantys išsegti kabliukus iš lydekų žandikaulių.

Viktoro armalio nuotr.

Tikroviškos varlių imitacijos - geriausias spalio masalas

veidasJ/b tema

KAKTA. Asmenybės, pasižy-minčios aukštomis kaktomis, mąsto globaliai, greitai priima sprendimus ir įsisavina žinias, pasižymi drąsa ir interesų įvai-rove. Aukštakakčių gausu tarp lyderių, daug jų tampa vals-tybių galvomis. Siauresnės kaktos žmonės labiau gilinasi į vieną sritį - jie baikštesni, neiš-sišoka. Tokie žmonės revoliuci-jas rečiau darys. Jie puikiai tin-ka dirbti siauros srities darbą - tyrėjo, mokslininko, teoretiko.

AKYS. Kuo akys arčiau viena ki-tos, tuo žmogus yra trumpare-giškesnis, t.y. pasaulį matantis “čia” ir “dabar”, jis ne toks tole-rantiškas, kritiškesnis, įtaresnis ir norintis kontroliuoti. Kuo akys viena nuo kitos labiau nutolusios, tuo žmogus tole-rantiškesnis ir matantis bendrą vaizdą. Tik problema ta, kad sau ir aplinkai tolerantiškas žmogus iš pažiūros gali pasiro-dyti toks, kuris galbūt iki galo neatlieka užduočių.

NOSIS. Ilganosiai yra jausmais gyvenantys žmonės. Jie iš-skirtinai visą informaciją bei sprendimus priima tik per jausmus ir emocijas, yra jau-trūs aplinkai ir grožiui. Daž-niausiai jie pasižymi kūrybiš-kumu. O štai trumpanosiai viską daro aiškiai, konkrečiai, tiksliai. Skeltą nosies galiuką turintys žmonės puikiai suge-ba nubrėžti ribą tarp asme-ninių ir dalykinių santykių. O smulkios nosies galiuko savi-ninkai puikiai save realizuoja tame darbe, kur reikia gilintis į detales.

LŪPOS. Siauralūpiai arba itin tamprių lūpų žmonės iš tiesų mažiau dalijasi informacija, kalba, tiesa, jie daugiau kon-centruojasi į save. O štai iš prigimties putlesnių lūpų savi-ninkai pasižymi didesniu sek-sualumu, logiška - jų lūpose iš-sidėstę daugiau receptorių.

SMAKRAS. Jeigu jisai yra ma-syvus, atsikišęs, tai rodo, kad žmogus aktyviai išreikš sa-vo nuomonę, gali užsipulti, karštai reikšti savo emocijas. Tuo tarpu siauresnio smakro savininkai - ryžtingi, vengian-tys prašyti pagalbos. Tiesus smakras - delikatumo, diplo-matiškumo ir korektiškumo pavyzdys.

KAKLAS. Jeigu kaklas yra trumpas, vadinasi, žmogus ne toks atsparus streso būsenai, tokie žmonės paprastai būna pasyvesni ir sėslesni. Fiziogno-mistai išskiria, kad ilgas kaklas reiškia ir didesnį seksualumą. Viskas labai logiška: jeigu ta-vo ilgas kaklas, vadinasi, esi iniciatyvus, inovatoriškas, turi daug vidinės energijos, taigi esi ir seksualesnis.

•

•

•

•

•

•

praKtiKa

gaus ilgaamžiškumą ir jo polinkį į ligas. Tai aktyviai tiria kinų fiziog-nomistai, o tam tikruose Kinijos medicinos universitetuose fiziog-nomika yra viena iš medicinos mokymo disciplinų.

Tuo tarpu E.Pelienė daugiau gilinasi į žmogaus charakterį, elg-seną, į moralinių bruožų kom-plekso nustatymą. Tad kartais jai skambina žmonės, turėdami pi-kantiškų intencijų: tarkime, prašo iš kelių skirtingų vyrų nuotraukų išrinkti tinkamiausią jaunikį. Bet Eglė tuo užsiimti neturi jokio no-ro. Jos tikslas, į kurį ji gilinasi be-veik dešimtmetį, perduoti kitiems žmonėms tarsi savotišką burtų lazdelę ar instrumentą, padedantį orientuotis žmonių pasaulyje.

Kas išduoda seksualumą

Veidų tyrinėjimo metodas tik-riausia skaičiuoja daugiau nei 3

tūkst. metų. Juk ir mūsų senoliai iš kažkur žinojo, kad aukšta kak-ta ar skruostus puošiančios duo-butės rodo tam tikrus žmogaus charakterio bruožus. Štai vienas iš dažniausiai specialistei užduo-damų klausimų - kurie veido bruožai išduoda vyro ar moters seksualumą. Įdomiausia, kad ko-ne dešimtmetį šį metodą tirianti E.Pelienė iš vienkiemyje gyve-nančios močiutės išgirdo tiesų atsakymą: “Vaikeli, argi nežinojai? Dar mūsų laikais sakydavo: “Neik už skeltasmakrio, nes su tavim viena nebus”. “Pasirodo, kaimuo-se močiutės jau žinojo, kad skel-tas smakras rodo labiau išreikštą libido. Tai buvo tiesiog ilgalaikių stebėjimų rezultatas”, - aiškina specialistė.

Šiaip fiziognomistai išskiria �2 bruožų, kuriuos tiria: viršu-galvis, kakta, antakiai, akys, no-sis, lūpos, skruostikauliai, smak-

ras, žandikauliai, ausys ir kt. Vei-do tyrinėtojai laikosi dviejų pa-grindinių taisyklių: pirma - kas iš veido bruožų labai krenta į akis, tas pagal dėlionės dėsnį bus ir charakterio bei elgsenos domi-nantė, antra, žmonių nereikia lyginti, nes kiekvienas iš mūsų yra labai unikalus, nuostabus ir išskirtinis.

Negražių veidų nėra

Galima sakyti, fiziognomika E.Pelienės kelyje atsirado neti-kėtai. Iš prigimties ji buvo tikra stebėtoja - jai patikdavo žiūrėti į charakteringų bruožų žmones, stebėti įsimylėjėlių poreles ir spręsti, šie yra susipykę, ar juos sieja draugiški santykiai. Prisime-na, kad jai mažytei tėvai dažnai duodavo pastabas, kad negražu žiopsoti į kitus žmones.

Specialistei neįdomių vei-

dų nėra, tik kai kurie jų taip ne-krenta į akis: “Visada sakau, kad fiziognomika yra puikus moks-las dėl to, kad iš esmės negražių bruožų juk veide nėra. Tiesiog gali perprasti vienus ar kitus žmogaus bruožus ir jų reikšmę arba numatyti charakterio sa-vybes ir elgseną - tai padeda bendravimą pakreipti reikiama kryptimi. Žvilgterėjęs į vieną ki-tą žmogaus bruožą, supranti, ar jis lengvai priima informaciją, ar jis tolerantiškas, o gal smulkme-niškas ir pan. Bet tikrai nėra taip, kad eini gatve ir tyrinėji žmo-nių veidus, nes išsikraustytum iš proto”. (Juokiasi.)

Fiziognomikos žinovė paste-bėjo, kad veido tyrinėjimas pa-deda pamilti save ir suvokti savo įgimtus talentus. Daugelis žymiai atlaidesni tampa kokiam savo ne tokiam gražiam bruožui, kai sužino, kad jis išreiškia labai pui-

kią jo charakterio savybę. “Taigi įsigilinęs į šią sritį pamatai, kad negražių žmonių nėra, visi yra la-bai įdomūs”, - konstatuoja veidų tyrinėtoja.

O kaip fiziognomika sąvei-kauja su plastine chirurgija? Pa-sirodo, jeigu sumažini nosytę, iš dalies keičiasi ir tavo elgsena. “Pažiūrėkite, juk plastinėmis ope-racijomis dažnai bandoma spręs-ti psichologines problemas. Tar-kime, iš prigimties moters lūpos yra siaurut siaurutėlės. Fiziogno-mistai teigia, kad receptorika to-kiose lūpose yra mažesnė, reiškia, kad moteris turi mažiau persona-liškumo, taigi ir mažiau išreikštą libido. Įsivaizduokite tokios mo-ters dirbtinai išpūstas lūpas. Kaip ją priima aplinka? Kaip žmogų, kuris yra seksualus, išraiškingas. O ar po procedūros pasikeitė jos vidus? Ne. Prigimtis pasiliko”, - aiškina specialistė.

4

cmyk

�7

cmyk4 / �3

virsmasJ/b ŽMonės

Giedrė MilKeviČiŪtė

Gyvena laukimu

“Niekada gyvenime nemė-gau rožinės spalvos, man mie-lesnės juoda, balta ir kitos ryš-kesnės spalvos. Sužinojusi, kad turėtų gimti mergaitė, vis ką nors susigundau nupirkti ir bū-tent tos spalvos”, - šypsodamasi kalba būsima mama. Jos nuotai-ka pakili.

Paklausta apie savijautą E.Visockaitė tvirtina: “Jaučiuosi puikiai, esu rami, nes šalia yra mylintis žmogus. Energijos tu-riu tiek, kad net pačiai keista. Tad ketinu dirbti iki paskutinės minutės. Marius man sako: “Pa-siimk drabužius į studiją, nes iš ten tikriausiai važiuosi į ligo-ninę”. Gal taip ir bus, bet tikrai nenoriu sėdėti ar gulinėti na-mie. Vieną dieną bandžiau ra-miai praleisti namie, tai ji man taip prailgo, lyg būčiau sėdėjusi nieko neveikdama visą savaitę. Visada mėgau suktis, tai kodėl dabar turėčiau keisti savo gyve-nimo ritmą. Dėkoju Dievui, kad tą devynių mėnesių laikotarpį man neapkartino visokiais ne-galavimais”, - su palaiminga šyp-sena veide kalba sportinių šokių čempionė.

Vardą dukrelei Eglė ir Ma-rius jau seniai išsirinkę. “Peržiū-rėjome populiariausių Lietuvo-je vardų dešimtuką ir rinkome trumpą bei skambų vardą, kuris tiktų prie ilgos pavardės ir nebū-tų dažnas. Antra vertus, pažiū-rėsim, kai mergaitė gims, ar jis jai iš tiesų tiks. Juk vardas labai svarbus ne tik tėvams, bet ir pa-čiam vaikučiui. Tikrai nesmagios istorijos, kai suaugę žmonės keičia kadaise tėvų sugalvotus įmantrius vardus”, - svarstė būsi-moji mama.

Nostalgija televizijai

Aktyviai įsijungusi į anksčiau TV3 rengtų šokių projektų teisė-javimą, E.Visockaitė paskutines vaikelio laukimo savaites privers-ta sėdėti salėje ar prie televizijos ekranų. Bet, pasak jos, tai naudin-ga, nes, perjungusi kanalus, gali stebėti ir kaip šoka analogiško LNK projekto dalyviai. Įspūdžiais ji dalijasi su Mariumi ir dažniau-siai jų nuomonė apie šokėjus ir šokius sutampa.

Beje, Eglė neseniai kartu su šokių studijoje dirbančiais savo tėvais žinomais treneriais Virgini-jumi ir Aušra Visockais rengė TV3 porą Vaidą Jasaitienę ir Mantą Vaškelį. “Džiaugiausi, kad mūsų

pamokos nenuėjo veltui ir Vaida ant parketo išplaukė kaip gulbė. Jeigu ne atsinaujinusi Vaidos nu-garos trauma, pora būtų galėjusi tapti rimta konkurente kitoms”, - kalbėjo trenerė. Ji tikisi, kad ne-trukus po gimdymo vėl prisidės prie televizijos projekto teisėjų komandos, nes mažylę padės pri-žiūrėti jos mama.

Su Mariumi - platesnis pasaulis

Ji pati visada buvo ir yra op-timistė. “Geriausia, ką gero man davė sportas, - tikėjimas, kad viskas pasiekiama, kad viskas bus gerai, jeigu pats to labai no-ri”, - sakė šokėja. Gyvenimas ir įdomus tuo, kad po išsiskyrimo likusias širdies žaizdas išgydo nauja meilė. Eglė prieš dvejus metus išgyveno skyrybas su An-driumi Kandeliu, vyru ir sporti-nių šokių partneriu, su kuriuo kartu yra pasiekę pasaulinio pri-pažinimo. Tad pažintis su odon-tologu M.Damaševičiumi tapo sielos atgaiva. Viskas klostėsi kaip kokiame kino filme... Žavi juodaplaukė šokėja nuėjo pas odontologą taisyti dantukų, o šis savo pacientės paprašė, kad ji pamokytų šokti. “Taip viskas ir prasidėjo. Po skyrybų su An-driumi likimas lėmė sutikti žmo-gų, kuris taip pat neabejingas šokiams. Bet su Mariumi viskas kitaip. Mano pomėgių pasaulis tarsi tapo platesnis, šviesesnis, įdomesnis. Mes dažnai lankomės teatruose, važiuojame į gamtą, su juo pamačiau, kad ir Lietu-voje yra daug gražių kampelių. Svarbiausia tai, kad mūsų gy-venime nėra jau pabodusios ir ėmusios varginti rutinos - treni-ruotės, varžybos, kelionės, vieš-bučiai”.

Marius po pusmečio drau-gystės pasiūlė kartu nuvažiuoti pailsėti į Afriką. Dominikos Res-publikoje, ant vandenyno kranto, jis jai ir pasipiršo. “Užmovė ant piršto auksinį žiedelį su deiman-čiukais ir pabučiavo taip stipriai, kaip niekada anksčiau. Pajutau, kad tai tas žmogus, su kuriuo no-rėčiau gyventi gražiame name, o aplinkui bėgiotų pulkelis vaikų, - juokiasi Eglė ir priduria, kad suža-dėtuvių žiedelis jai suteikė tikru-mo jausmą. Tiesa, belaukiančiai vaikelio sužadėtinei teko jį nusi-imti, nes, kaip neretai būna nėš-čioms moterims, patino pirštai.

Vestuvių suknelę kurs pati

Šeimos vertybės E.Visockaitei visada buvo svarbios. “Taip jau esu išauklėta, o mano tėvai ir seneliai gali būti santarvės pa-vyzdžiu kitoms šeimoms”, - sakė moteris. Tad Eglė ir Marius ke-tina susituokti kitais metais, kai kiek paaugs mažylė. Anot jos, antroji santuoka turėtų būti lai-minga jai vien todėl, kad jiedu turėjo progos įsitikinti jausmų tvirtumu, o būsimas kūdikis juos dar sutvirtins.

Vestuvių suknelę Eglė, pas-taruoju metu modeliuojanti ir pramoginių šokių drabužius, kurs pati.

šokIo ŽINGsNeLIu į gimdymo namus

D ar kelios dienelės, ir Eglės Visockaitės didžiausia gyvenimo svajonė išsipildys - į pasaulį pasibels ilgai lauktas vaikelis. Daugkartinė Lotynų Amerikos šokių čempionė pastaraisiais metais dirba trenere šokių mokykloje ir iki paskutinių nėštumo dienų moko įvairaus amžiausšokėjus raityti figūras ant parketo. Moteris juokiasi, kad jos ir sužadėtinio Mariaus

Damaševičiaus meilės vaisius (pasak gydytojų - dukrelė), ko gero, pirmiau išmoks šokti negu vaikščioti.

asmeninio albumo nuotr. (“Fotopastelės” studija)

Eglė Visockaitė tiki, kad jos pirmagimė bus šokėja

Eglė ir Marius nutarė įamžinti laukimo nuotaiką

ievos pievos

Žvelk giliauJ/b veidrodis

Mielosios, aš esu siaubingai sukrėsta ir noriu kuo skubiau su jumis savo sukrėtimu pasi-dalinti.

Bet apie viską iš pradžių. Kaip visada, prisikaupus krūvai problemų, mes su draugėmis surengėme vakarėlį laisva tema: kodėl viskas taip blogai ir vis blogiau ir ką daryti.

Vakarėlio šeimininkė duris atidarė šniurkščiodama nosimi, mat išvakarėse taip sugebėjo suerzinti saviškį, kad tas trenkė durimis, išėjo ir nenakvojo na-mie. Ir tai kartojasi nuolat.

Kita draugė, dirbanti, kaip mums atrodė, pakankamai sė-kmingai besiverčiančioje firmo-je, į vakarėlį atėjo siaubingai susinervinusi, nes jos šefas vėl visiems nurėžė atlyginimus - prieš pat šildymo sezoną. Ir tai kartojasi nuolat.

Dar kitos verkšlenome kas-dienėmis temomis: dėl nuolati-nio pinigų ir batų stygiaus, dėl siaubingų vyrų poelgių ir ko-mercinių televizijų transliacijų.

Pagaliau ėmiausi iniciatyvos pasukti mūsų pokalbį konstruk-tyvia linkme ir pasiūliau pereiti prie klausimų, kodėl taip atsitin-ka su mumis ir ką daryti.

Ir tada visos išgirdome ramų atsakymą: “Reikia perrašyti savo praeities gyvenimus”.

Suklusome ir žvilgtelėjome į

savo jogę, kuri viena, regis, bu-vo nuo visko atsiribojusi ir palai-mingai šypsojosi, lyg kažką nuo mūsų slėptų.

Mes be žodžių paklusome jos žvilgsnio įtaigai ir patogiau įsitaisėme ant sofos tarp minkš-tų pagalvėlių aplink žemą sta-liuką, ant kurio buvo patiekta šeimininkės kepto obuolių pyra-go ir mėtų arbatos.

Mūsų jogė ramiai įkvėpė, paskui užsimerkusi iškvėpė ir ėmė pasakoti. Pasirodo, jei mū-sų gyvenimą apnuodija nuolat pasikartojančios situacijos, iš kurių niekaip negalime išsiva-duoti, tai gali būti praeitų gyve-nimų pasekmė. “Pavyzdžiui, jei vyras nuolat pareina išgėręs, o tave tai labai erzina?” - patiksli-no viena draugė.

“Arba jei nuolat neturi pini-gų? Arba jei nuolat pykstiesi su kolege? Arba jei nuolat šefas tau mažina atlyginimą?” - užpy-lėme pranešėją klausimais.

Ši tik atlaidžiai linktelėjo ir kalbėjo toliau. Taigi egzistuo-jančios tokios technikos, kurios leidžia nueiti į praeitą gyveni-mą, pakeisti situaciją praeityje, ir tada analogiškai viskas keisis ir dabartyje, ir ateityje.

“Tai čia drugio efektas? - pa-tikslino viena fantastikos mėgė-ja ir purptelėjo. - Pfrrrr, apie tai Bredberis seniai rašė”. Bet mes į

ją įsmeigėme piktus žvilgsnius ir klausėmės toliau.

Jogė aiškino, kad su visais šiame gyvenime mus supančiais ir turinčiais mums įtakos žmonė-mis neabejotinai buvome susiti-kusios praeituose gyvenimuose. “Ir mes visos?” - nustėrau aš.

“Žinoma, - ramiai pasakė jo-gė ir šyptelėjo. - Tik galbūt mes buvome vyrai turkai ir kartu rinkdavomės turkiškose pirtyse”.

Tačiau glaudžiausiai esą mes susijusios su artimiausiais žmonėmis, ir jei jie mus dabar skaudina, matyt, anuose gyve-nimuose esame jiems prikiauli-nusios.

“Tai nori pasakyti, kad mes reinkarnuojamės... chebromis?” - negalėjo patikėti vakarėlio šei-mininkė. O jogė skaidriai nusi-kvatojo ir pasakė, kad būtent taip ir yra.

Tada aš paklausiau, ar ji pati buvo nuėjusi į praeitą gyvenimą ir ką ten pamatė, ką pakeitė ir kaip viskas buvo paskui.

“Gerai, papasakosiu”, - atsi-

duso ji. Mes visos žinojome, kad vienu metu ji žadėjo skirtis su vyru, nes šis (tai buvo vieša pa-slaptis) ėmė smurtauti, na, kar-tais nesuvaldydavo rankų. Bet paskui kažkaip stebuklingai vis-kas pagerėjo.

Draugė paaiškino: kai spe-cialia hipnozės technika ji bu-vo nuvesta į vieną iš praeitų gyvenimų, tai pamatė, kad ji ir dabartinis jos vyras yra kažko-kie šiltųjų kraštų pirkliai, verslo partneriai. Ir kad ji, atseit vienas pirklys, pasigviešusi jo (dabarti-nio vyro) turtą, naktį po palmė-mis jį nuduria lenktu durklu.

“O siaube”, - mes visos sukli-kome. “Ir todėl... - tęsė jogė, - kai mano vyrui suėjo tiek metų, ke-lerių būdamas jis aname gyve-nime žuvo nuo mano rankos, jis ėmė nevalingai man keršyti”, - ramiai, lyg čia nebūtų nieko baisaus, pasakė jogė ir įsidėjo į burną pyrago gabaliuką.

“O kaip viską pakeitei?” - pa-sidomėjome mes. Tada jogė pa-aiškino, kad seanso metu tas fil-mas buvo sustabdytas ir pakeis-ta jo eiga - kai ji priėjo prie mie-gančio savo draugo, tai jo nenu-žudė, o tik apklostė avikailiais.

Ir po kiek laiko, pasakojo ji, dabartiniame gyvenime jos vy-ro agresijos proveržiai liovėsi, ir

kartą netikėtai jis nupirkęs jai natūralios avių vilnos patalynę.

Jogė dar paaiškino, kad jos atvejis nėra unikalus, kad labai daug jos draugių jogių jau yra perrašiusios gyvenimus ir kad visada anuose gyvenimuose kažkas kažką nužudo.

“Na gerai, - pasakė skeptiš-kai nusiteikusi firmos darbuoto-ja. - Nori pasakyti, kad aš ir savo šefą buvau nudūrusi, todėl jis mums vis mažina atlyginimus?”

“Nežinau, ar nudūrusi, - pa-reiškė jogė, - bet neabejotinai visi jūsų firmos darbuotojai su savo darbdaviu esate susiję kar-minėmis skolomis, kurias dabar mokate...”

Tada jogė išdalijo mums la-pelius su telefono numeriu, kur galėtume pasiskambinti ir susi-tarti dėl gyvenimo perrašymo.

Grįžusi namo ir pamačiusi saviškį vėl drybsantį ant sofos su pulteliu rankoje, pirmą kar-tą nesusinervinau. Priešingai, mane apėmė toks gilus kaltės jausmas, toks aiškus žinojimas, jog, matyt, viename gyvenimų buvau jį nudaigojusi, kad aš ty-liai nuslinkau į virtuvę ir užmin-kiau jo taip mėgstamų mielinių blynų tešlą.

ieva, neabejotinai padariusi kažką baisaus

Gyvenimo perrašymas

VISOS IšGIrdome RAMų atsakymą:

“REIKIA PERRAŠYTI saVo praeItIes GYVENIMuS”

�6

cmyk

5

cmyk / 5�2

galvosūkiaiJ/b ŽaidiMai

Kryžiažodis

Praėjusios savaitės prizą - Tomo Hariso (Thomas Harris) detektyvinį romaną “Raudonasis drakonas” laimėjo Kastytis Petrauskas (Kaunas)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: Richardo Mathesono (Richard Matheson) romaną “Aš esu legenda”

verTikaliai: Omas. Neištikimybė. Vytis. Dr. Karačis. Orvežis. Ristūnai. Ijo. Citra. Gori. Įgrasino. Ašvieniai. TASS. Ašutas. Anupras. Lizingas. Is. Kl. Brasas. Įsėdo. PA.

HorizonTaliai: Medalis. Aula. Švarraštis. Tyčia. Vaza. Sitis. Misis. Kisti. Vis. Įnagį. Oneginas. Dykra. Rausė. Visaip. Rio. Džigitas. Marijonas. Soros. KP. SMS. I. Sula.

paŽyMėTuose langeliuose: A U G A L I J A.

praėjusios savaitės kryŽIaŽodŽIo atsakymaI

KaKuro

praėjusios savaitės GaLVosūkIo atsakymaI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

skorpIoNo ŽeNkLo (10 24 - 11 22) cHaraKteristiKa

sKorpionasAktorė VALDA BIČKUTĖ(spalio 25 d.)

Baleto šokėjas NERIJUS JUŠKA(spalio 29 d.)

Dainininkė AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ(spalio 29 d.)

spaLIo 25-31 d. HorosKopas

Tai pats paslaptingiausias ir prieštaringiausias Zodiako ženklas. Šie žmonės paprastai būna uždaro būdo, tačiau jų viduje kunkuliuoja, verda didelės aistros. Jausmingi, emocionalūs, intuity-vūs, geležinės kantrybės - tokie jau tie Skorpionai. “Kai saulė patenka į Skorpiono ženklą, kurį valdo Marso planeta, gimsta ambicingi, užsispyrę, my-lintys mokslą, dažnai siekiantys valdžios ir kartais kenčiantys melancholiją žmonės”, - taip dažnai apie juos rašoma knygose.

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki spalio 25 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

AVINAS. Savaitės pradžioje galite tikė-tis naujų pažinčių arba naujienų apie pažįstamus, giminaičius. Patartina kuo daugiau bendrauti, tikriausiai išgirsite daug naudingų dalykų. Nervins susi-kaupę darbai, bet pasistenkite su di-džiąja jų dalimi susidoroti. Meilės fron-te tikriausiai nieko naujo nelaukia.

JAUTIS. Būsite labai aktyvūs, norėsi-te kurti kažką nauja, ginti savo tiesą. Tik nepamirškite, kad “skubos darbą velnias rauna”. Gali būti, kad nusivil-site artimu žmogumi. Stenkitės ne-išleisti daugiau pinigų, nei planavo-te. Gali pablogėti savijauta, padidėti dirglumas.

DVYNIAI. Jūsų laukia malonūs netikė-tumai darbe, versle, gali pagerėti fi-nansinė padėtis, galbūt atgausite se-ną skolą. Ir asmeniniai santykiai turė-tų klostytis sklandžiai. Tik būkite at-sargūs su nauja informacija, mažai pažįstamų asmenų pasiūlymais ir nie-ko nespręskite skubotai, nepasitarę su autoritetingais žmonėmis.

VĖŽYS. Kasdienė veikla seksis gerai, bet kol kas būtų geriau nesiimti nieko nauja. Tinkamas metas kaupti infor-maciją, kurti planus, ieškoti rėmėjų ir bendraminčių. Tikėtina sėkmė loteri-joje, galbūt sulauksite pripažinimo, bus įvertinti jūsų gebėjimai. Tuo tarpu iš artimo žmogaus galite sulaukti prie-kaištų. Tikėtinas sveikatos sutrikimas.

LIŪTAS. Gali keistis profesiniai planai, turbūt gims naujų sumanymų. Palanku leistis į kelionę. Nedalykite tuščių pa-žadų, kad nenuviltumėte žmonių, kurie jumis tiki. Nėra ko tikėtis, kad santykiai su antrąją puse pagerės, jei atvirai ne-pasikalbėsite, nesieksite kompromiso. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu.

MERGELĖ. Būsite labai jausmingi, emo-cijos net trukdys susikaupti darbui. Ga-limas flirtas su žmogumi iš artimos aplinkos, bet į rimtesnius santykius jie kažin ar peraugs. Tinkamas metas tvar-kyti namus, gražinti aplinką, dirbti ūki-nius darbus. Būkite atsargūs su techni-ka, prie vairo, nes šią savaitę yra nema-ža nelaimingų atsitikimų tikimybė.

SVARSTYKLĖS. Sėkminga savaitė dirbantiems reklamos srityje, žiniasklai-doje, studijuojantiems, keliantiems kva-lifikaciją. Palanku dalyvauti konkurse, atrankoje. Sulauksite įtakingų asmenų palaikymo. Bet nepatartina priimti avantiūristiškų pasiūlymų, veltis į abe-jotinus reikalus, ypač finansinius. Gali-ma netikėta žinia, nelauktas vizitas.

SKORPIONAS. Galbūt išsipildys kai kurios jūsų svajonės, slapti lūkesčiai, sulauksite paramos, pelnysite svarbaus žmogaus pasitikėjimą, būsite paaukš-tinti tarnyboje. Nuotaiką šiek tiek ga-dins tik plonėjanti piniginė, tačiau svei-katos sąskaita taupyti nereikėtų. Myli-mas žmogus arba šeimos nariai gali pasigesti jūsų dėmesio.

ŠAULYS. Savaitės pradžia bus labai emocinga, tačiau nesivadovaukite emocijomis tvarkydami svarbius rei-kalus. Galite tikėtis paaukštinimo tar-nyboje. Deryboms, finansiniams san-doriams, susitikimams su svarbiais as-menims taip pat geriau tinka savaitės pirmoji pusė. Sekmadienį dėl gyveni-mo draugo kaltės gali pasikeisti planai, bet dėl to nereikėtų nusiminti.

OŽIARAGIS. Vertėtų nutraukti san-tykius, kurie seniai nebeteikia džiaugs-mo, tik vargina. Galimi sunkumai ben-draujant su giminėmis. Naujų pers-pektyvų darbe kol kas teks palūkėti. Savaitgalį tinka leistis į kelionę, galimi susitikimai su įdomiais žmonėmis. Sveikata nebus pernelyg gera.

VANDENIS. Tartis dėl didesnio atlygini-mo arba geresnių darbo sąlygų palanku savaitės pradžioje. Galite sulaukti pagal-bos prašymo, jo nederėtų atmesti. Sa-vaitgalį tinka aktyviai ilsėtis, dalyvauti vakarėliuose, bendrauti su vaikais. Tiktų pasitvarkyti buityje. Nesiaiškinkite san-tykių su gyvenimo draugu.

ŽUVYS. Ko gera, būsite nervingi ir išsi-blaškę. Galimi nesklandumai, intrigos darbe, ginčai su bendradarbiais. Sten-kitės į juos neįsipainioti. Neskubėkite pateikti naujų pasiūlymų, nes sulauk-site pasipriešinimo. Būtų pravartu trumpam kur nors išvykti, daugiau pa-bendrauti su vaikais, pamedituoti, pa-skaityti gerą knygą.

P rabėgus keletui dienų po stebuklu pramintos

gelbėjimo operacijos, 33 Čilės kalnakasiai, per 69 dienas po žeme išgyvenę ir pragarą, ir dangišką euforiją, buvo pakviesti į ištaigingą milijardieriaus vakarėlį. Tai buvo didžiulis kontrastas kasdieniam, prabangos nė neprimenančiam gyvenimui, į kurį jie sugrįžo.

Milijonieriaus vakarėlio žvaigždės

Čilės kalnakasybos pramo-nės magnatas Leonardas Farkas į puotą Kalderos kultūros centre, visai netoli įgriuvusios San Cho-sė šachtos, sukvietė 300 žmo-nių. Ir naujuosius Čilės didvyrius. Kiekvienam jų turtuolis padova-nojo po motorolerį, į jų sąskaitas pervedė po �0 tūkst. JAV dolerių, o dviem, neseniai tapusiems tė-vais, net pasisiūlė nupirkti nau-jus namus.

Du kalnakasiai vakarėliui įsi-siūbavus priklaupė ant kelio ir pasipiršo savo mylimosioms. Iš viso net penki vyrai po nelaimės San Chosė šachtoje ryžosi žengti prie altoriaus ar atnaujinti seniau duotus įžadus. Tuo tarpu grupės siela ir žiniasklaidos numylėtinis Marijus Sepulveda (Mario Sepul-veda), pastaruoju metu dažniau vadinamas “Super Marijumi”, pa-sinaudojo proga ir rėžė dar vieną įkvepiančią kalbą apie tai, kad Či-lės Vyriausybė turėtų pasirūpinti geresnėmis kalnakasių darbo są-lygomis.

Atgal į varganą buitį

Nelaimė, rugpjūčio 5-ąją įvy-kusi San Chosė aukso ir vario ka-sykloje, šiuos 33 vyrus ne tik pa-darė tarptautinėmis žvaigždėmis, bet ir apnuogino jų gyvenimus, atskleidė skurdą ir vargą, kuris čiliečiams jau seniai yra kasdie-nybė.

Vienas kalnakasių Karlosas Buguenjas (Carlos Buguenas) ne-didelį medinį namą dalijasi su �6

giminaičių. Praėjusią savaitę šei-ma, norėdama šventiškai pasitikti Karlosą, gatvę prie namų išpuošė oro pripildytais maišais - balio-nams pinigų nepakako. Tiltil Bajo rajonas nėra saugus. Nusikaltėlių karteliai savo teritoriją čia žymi ant elektros stulpų kabindami se-nus batus.

K.Buguenjas - ne vienintelis, grįžęs į varganą buitį. Nors iš viso pasaulio plūsta pasiūlymai leis-ti knygas ir kurti filmus, daugu-ma šachtininkų gyvena pačiuose prasčiausiuose Kopiapo prie-miesčių rajonuose, kur siaučia nusikalstamumas ir trūksta ele-mentariausių patogumų.

38 m. Karlosas Mamanis (Car-los Mamani) - bolivas, įsikūręs mažame namelyje greta negrįs-tos gatvės Padre Negro rajone. Čia, kalnuose, nėra kanalizacijos ir vandentiekio. Mamaniui ir jo kai-mynams tenka keliauti gana ne-trumpą kelią iki viešųjų vandens čiaupų, o paskui vandenį tempti atgal į kalną. Padre Negro ypač pavojinga naktį. Čia parduodami narkotikai, siaučia vagys.

Daugeliui jų teks ieškotis nau-jo darbo, nes kompanija, kurioje jie dirbo, bankrutuoja. Tik keletas pareiškė ir toliau dirbsiantys po žeme. Be to, ne visi sugeba susi-doroti su milžinišku žiniasklaidos spaudimu, kurį patyrė vos su-grįžę į žemės paviršių. Kai kurie mielai bendrauja su žurnalistais, tačiau nesileidžia į detales. 33 vy-rai dar po žeme pasirašė “Tylos susitarimą”, kuriuo įsipareigojo vi-są tiesą apie tai, kas jiems nutiko, papasakoti tik kartu, greičiausiai - vienoje knygoje, o už ją gautą pelną pasidalyti lygiomis dalimis.

“Noriu asmeniškai paprašyti jūsų kantrybės ir delikatumo, nes tiesa ta, kad mes sugrįžome iš po žemės ir susiduriame su nauju gyvenimu. Gal jūs ir nepatikėsite, bet mums tai labai nelengva...” - nebesulaikydamas ašarų kalbėjo “Super Marijus”.

Meilės peripetijos

Nelaimė pakeitė ir daugelio kalnakasių santykius su šeima. Ne tik į gera. Septyni iš jų suren-gė spaudos konferenciją, kurioje ne tik prašė sudaryti jiems sąly-gas lankyti profesinius mokymus bei gauti valstybines pašalpas, bet ir meldė privatumo. Prašė daugiau nekurti tokių muilo ope-rų, kokias teko išgyventi Joniui Bariosui (Yonny Barrios) ir Klaudi-jui Janezui (Claudio Yanez).

Paaiškėjus, kad 50 m. J.Bariosas daugiau nei dešimtme-tį gyvena dvejopą gyvenimą - su žmona ir meiluže, jis net nebe-norėjo būti išgelbėtas ir pareiškė liksiąs po žeme. Gelbėtojai pa-sakojo net 20 dienų įkalbinėję J.Bariosą palikti šachtą. Galiausiai jis sutiko.

Barioso žmona Marta Sali-nas, su kuria jiedu susituokę jau 28 metus, apie vyro neištikimybę sužinojo išgirdusi jo vardą garsiai šaukiant kitą moterį - Susaną Va-lenzuelą. Vėliau ši moteris vienai Kolumbijos radijo stočiai pripa-žino nesanti vienintelė J.Barioso meilužė. Aplankyti J.Barioso į ligo-ninę veržėsi ir 25-metė panelė. Ta-čiau S.Valenzuela jos prie mylimo-jo neprileido: “Jis yra mano Jonis Bariosas - mano ir niekieno kito”.

Būtent ji pirmoji apkabino išgelbėtą kalnakasį. O šis savo ruožtu dėkojo meilužei už para-mą, kurią jautė visas 69 dienas po žeme. “Keletą kartų buvau netekęs vilties, o žmogui reikia stimulo, kad išgyventų, - kalbėjo J.Bariosas. - Susana ir buvo mano stimulas”.

Kalbama, kad neseniai J.Bariosui buvo pasiūlyta �00 tūkst. JAV dolerių už tai, kad jis reklamuotų vieną internetinį pa-žinčių portalą, skirtą susituoku-sioms poroms, ieškančioms ne-santuokinių malonumų.

Plačiai aptarinėti ir pašliję ki-to šachtininko K.Janezo santykiai

su šeima. Tą dieną, kai kalnaka-siai buvo iškelti į žemės paviršių, žurnalistai laukė prie Klaudijaus motinos namų, kur šeima rengė sutikimo vakarėlį. Tačiau jis ne-pasirodė. Nukeliavo tiesiai į savo dviejų vaikų motinos, moters, ku-riai pasipiršo būdamas po žeme, namus. Vėliau televizijos kameros užfiksavo, kaip Janezo sesuo pa-leido akmenį į šios moters namus šaukdama, kad šeimai Klaudijus - miręs.

Buvo palaidoję patys save

Kalnakasiai sulaukė ir daugy-bės netikėtų pasiūlymų. Pavyz-džiui, Čilės futbolo asociacija pa-sisiūlė nuskraidinti vyrus į Korėją. Kalnakasybos kompanija “Elmin” sutiktų apmokėti jų atostogas Graikijos salose. Futbolo klubas “Barcelona” į šachtą kalnakasiams nusiuntė marškinėlių su futboli-ninkų autografais. O viena San-tjago sušių kompanija pasišovė kalnakasius visus metus vaišinti nemokamai. Buvęs futbolininkas Franklinas Lobosas (Franklin Lo-bos) sulaukė FIFA pasiūlymo skai-tyti motyvacines kalbas. Bolivijos

prezidentas Evas Moralesas paža-dėjo K.Mamaniui pastatyti namą.

Kalnakasiams siūloma ir gau-sybė pelningų sandorių už iš-skirtines istorijas. Bet jie niekur neskuba.

Šią savaitę keturi šachtinin-kai atskrido į Madridą ir davė interviu vienai Ispanijos televizi-jai. Tarp jų buvo ir Arielis Tikona (Ariel Ticona), kuriam būnant po žeme gimė dukrelė Esperanza. “Mes ketiname išleisti bendrą knygą, kurioje viskas bus papasa-kota”, - teigė jis ir pridūrė, kad po žeme nutiko neįtikėtinų dalykų.

Tai patvirtinta ir jau minėto J.Barioso žodžiai. Šią savaitę žur-nalistams pagaliau pavyko jį pra-kalbinti. Kalnakasys kalbėjo aša-rodamas. Ne tik todėl, kad vis dar negali priprasti prie dienos švie-sos. “Visą laiką galvojome apie tai, kodėl nemirėme, kodėl liko-me gyvi, - prisiminė J.Bariosas. - Atrodė žiauru, kad mes čia, apa-čioje, turėsime mirti lėta mirtimi. Vilties nebebuvo. Kai išgirdome grąžtą, visi jau buvome pasiren-gę mirti...”

Parengė Algė RAMANAUSKAITĖ

laiMėJ/b nelaiMė

ČILĖ

San Chosė

iš pragaro - į sKurdžią buitįČILės dIdVyrIaI:

epa-eltos nuotr.

“Super Marijumi” pramintas Marijus

Sepulveda kalbėdamas apie tai, ką išgyveno, ne

visada tramdo ašaras

6

cmyk

�5

cmyk6 / ��

XXXJ/b Jausmai

Šios pasakėlės suaugusiems turi savų pliusų ir minusų. Idiliškos fantazijos padeda atsipalaiduo-ti ir atitrūkti nuo tikrų problemų, bet būtų nepaprastai neatsargu jas vertinti kaip instrukciją veikti. Svetimos schemos nepasiteisina gyvenime, kur kiekvienas yra pats sau scenarijaus autorius, režisie-rius ir pagrindinio vaidmens atli-kėjas. Todėl pasistenkite pamiršti mitus apie meilę. Iš pradžių - šešis neteisingiausius ir labiausiai įsiga-lėjusius.

1 mitas: Tarp įsimylėjėlių negali būti jokių paslapčių

Išties, kai kada atvirumas - blo-giau už vagystę! Neskubėkite ti-kėti mylimojo patikinimais, kad karčiausia teisybė jam yra mieles-nė už patį saldžiausią melą. Vienas neatsargus žodis gali sugriauti tvirčiausią sąjungą, ką jau kalbė-ti apie neapgalvotus poelgius. Kiekvienas iš mūsų turi kokią nors paslaptį, ir dar gerai, jei tik vieną. Pagalvokite, ar verta romantiškus santykius apkrauti kokiomis nors senienomis, praradusiomis bet kokį aktualumą? Daugelis moterų gana ramiai reaguoja į buvusius mylimųjų “žygdarbius”, užtat šie la-bai pavydžiai vertina savo draugių praeitį. Nuo praeities nepabėgsi, o ir kuriam galui, patirtis niekam ne-trukdo. Jei prieš jūsų pažintį nebū-tų buvę šios istorijos, galbūt visa būtų susiklostę kitaip ir jūs apskri-tai nebūtumėte susitikę. Ar verta iškloti visas santykių su buvusiai-siais smulkmenas? Vienas dalykas, jei jūsų atvirumas yra gyvybiškai svarbus jums abiem, ir visai kas kita, kai jį išprovokuoja akimirkos polėkis arba moteriškas įgeidis, pakurstantis nereikalingą pavydą.

2 mitas: Meilė gali į gera pakeisti bet kurį vyrą

Jei jūsų išrinktasis nevisiškai atitinka vyro idealą, nesitikėkite,

kad laikui bėgant jis taps svajo-nių vyru. Kaip tvirtina psicholo-gai, bet kuris statistinis vyras (be-je, taip pat ir moteris) kaip asme-nybė susiformuoja iki penkerių metų. Nėra nieko pražūtingesnio ir beprasmiškesnio, kaip vaikytis nepasiekiamo idealo miražo, ne-pastebint realaus žmogaus, kurį siunčia likimas. Jei iš tiesų mylite, jūsų jausmai nė kiek nepasikeis šiek tiek pataisius jums brangų paveikslą. Visos metamorfozės, vykstančios su kiekvienu iš mū-sų priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, padeda kurti tarpu-savio santykius. Visur galima ras-ti žavesio ir teigiamybių. Atlikite eksperimentą: ant lapelio susira-šykite �0 svarbiausių savybių, jū-sų manymu, apibūdinančių tikrą vyrą. Tegu tai būna bet kas - nuo materialinės gerovės iki humo-ro jausmo ir kulinarinio talento. Paskui suskaičiuokite, kiek iš tų teigiamybių galima priskirti jū-sų išrinktajam. Labai gerai, jei jis surinks ne mažiau kaip 6 taškus. Jei taškų aiškiai per maža, nepa-nikuokite. Pagalvokite, ar daug jo trūkumų jums tikrai svarbūs. Mėgstate šokti, o jis choreogra-finiu talentu aiškiai nepasižymi? Puiku! Vadinasi, jūs šoksite su ki-tais, o jis didžiuodamasis stebės savo išrinktosios pasisekimą. Tru-putis pavydo taip pat nepakenks.

3 mitas: Idealios poros nesiskiria nė trumpam

“Neišeik, nepalik manęs, man plyš širdis!” - tokie aistringi mal-davimai daro įspūdį tik senti-mentaliuose serialuose. Bet ku-ris normalus žmogus nuo tokių vaitojimų bėgs neatsigręždamas. Net pati idealiausia pora - tai dvi savarankiškos asmenybės. Nuo-širdus aukojimasis ir troškimas mylimajam atiduoti visą save gali paveikti priešingai. Vado-vaujantis pačiomis kilniausiomis paskatomis galima sukelti mirti-

ną nuobodulį, kuris jus ir išskirs. Kiekvienas iš įsimylėjėlių turi gyventi savo gyvenimą ir išsau-goti savąjį “aš”. Neatsisakę savo troškimų ir pomėgių, išsaugosi-te ir pačią meilę. Jūsų išrinktasis pamilo įvairiapusišką ir įdomų žmogų, o ne siauro akiračio pe-rekšlę, neturinčią savo pomėgių ir siekių. Nesigėdykite būti savimi ir užsiimti tuo, kas patinka, net jei tai atrodo nerimta daugeliui jūsų pažįstamų - svarbiausia, kad jus suprastų artimas žmogus. Kai ku-rios poros sąmoningai riboja kar-tu leidžiamą laiką, iš anksto tar-damiesi, kada po vieną eis į vaka-rėlį, pas draugus, į kiną. Gali būti, kad bandydami įgyti daugiau nepriklausomybės susidursite su tam tikrais sunkumais. “Atskirti” save nuo antrosios puselės yra ne taip jau lengva, bet kas gali prilygti jaudinančiam susitikimo laukimui?

4 mitas: Įsimylėjėliai dieną naktį dega noru mylėtis

Visiškai ne, net ir patiems ais-tringiausiems meilužiams būna dienų ir net savaičių, kai seksas laikinai praranda patrauklumą. Bet kokie tarpusavio santykiai pereina keletą skirtingų etapų. Iš pradžių juos iš tikro gali sudaryti vien tik seksas, bet laikui bėgant, slegiant kasdieniams rūpesčiams ir stresui, tiesiogiai veikiantiems ir hormonų apykaitą, į pirmą vie-tą gali iškilti kas nors kita. Naivu įsivaizduoti, kad nutolsite vienas nuo kito, jei vietoj kelių audringų naktų tiesiog ramiai pavakarie-niausite ir šeimyniškai pasėdėsite prie televizoriaus. Galbūt toks va-karas suartins jus dar labiau. Įsi-mylėjėliams yra labai naudingos pertraukos, sustiprinančios tarpu-savio trauką. Meilė - tai potvyniai ir atoslūgiai. Vis geriau pažinda-mi vienas kitą, jūs mokotės gauti pasitenkinimą iš kiekvienos kartu praleistos akimirkos. Net bendras

žygis po parduotuves arba išvyka už miesto gali tapti įžanga į inty-mumą. Gali ir netapti, bet ir tuo atveju nesigailėsite dėl veltui pra-leisto laiko, nes bet kokie bendri reikalai, išvykos, pokalbiai jums taps savaiminga vertybe.

5 mitas: Tas, kuris myli iš tikro, nežvilgčios į dar ką nors

Nors ir mylite vienas kitą, nė-ra reikalo vaidinti Robinzoną ir Penktadienį negyvenamoje sa-loje neaprėpiamose vandenyno platybėse. Likimas kasdien pa-mėtėja nedidelių pagundų, regu-liariai surengdamas susitikimus su labai įdomiais ir patraukliais žmonėmis. Klausimas tik tas, kaip juos vertinti, nepuolant į kraštu-tinumus. Nekalti susižavėjimai tik pakursto tikrą aistrą ir stiprina meilę. Gyvų žmonių negali ne-jaudinti priešingos lyties atstovai. Šis interesas - natūralus ir jo visiš-kai nereikia smerkti.

6 mitas: Nuspėjamumas žudo meilę

Niekas nesiginčija: siurpri-zai, ypač malonūs, paįvairina ir papuošia net nuobodžiausią gy-venimą, bet ir nusistovėję santy-kiai turi žavesio. Suvokimas, kad mylimąjį pažįsti kaip savo penkis pirštus, visus jo įpročius, vertybes ir net keistenybes, labai ramina ir įskiepija su niekuo nesulyginamą artumo, prilygstančio giminišku-mui, jausmą, dvasinį komfortą. Išties, juk malonu atsipalaiduoti šiame mažame, uždarame “klube dviem”! Artumą padeda išsaugoti maži ritualai. Tos mažos gudry-bės, žinomos tik jums, ir suteikia vienovės jausmą. Neverta vai-kytis savitikslių naujovių, daug naudingiau puoselėti bendrus įpročius. Gal tai jūsų mėgstamas kompiuterinis žaidimas, kurį ga-lima žaisti dviese arba paeiliui,

lyginant rezultatus... Jūsų mėgs-tamas obuolių pyragas artimiau-sioje cukrainėje - jam suvalgyti padėjėjų jums nereikia... Bendra muzikinių diskų kolekcija, iš ku-rios kas vakarą išsirenkate vieną ir klausotės tos muzikos iki nak-ties... Kad ir kas tai būtų, mielos šeimos tradicijos ir net mažos bendros silpnybės ir yra gyveni-mo dviese esmė.

Parengė Milda KUNSKAITĖ

Vyginto skaraičio nuotr.

Meilė akla

Nors plikai nusiskusk - mylima-sis vargu ar jus pames dėl este-tinių priežasčių. Čia ir slypi tikro jausmo paslaptis: mylima ne už gražias akis, ilgas blakstienas ar grakščią figūrą, o todėl, kad tokį ar tokią jums pasiuntė likimas.

Nuolatinis mylimasis - geriau-sias flirto objektas

Jums galima tik pavydėti - šalia visada yra tinkamas objektas naujoms moteriškoms gudry-bėms išbandyti. Nekamuojama tuščių dvejonių dėl jo jausmų, galite iš širdies pasimėgauti, iš-radinėdama vis naujus gundy-mo stebuklus.

Tikra meilė nepripažįsta kovos be taisyklių

Aišku, galima ir susibarti, bet garbingai, neperžengiant ginčo esmės ribų. Aiškindamiesi san-tykius, tikri įsimylėjėliai netrau-kia dienos švieson senų istorijų ir nenusileidžia iki įžeidinėjimų, tikėdamiesi įveikti priešininką bet kokia kaina ir piktdžiugiškai stebėdami jo kančias.

Meilė - geriausias vaistas savimeilei

Sunkią minutę visada galite ti-kėtis psichologinės partnerio paramos. Geriau už jį niekas nežino, kokio būtent kompli-mento jums trūksta kaip tik šią minutę. Nuo jus tikrai mylinčio žmogaus nereikia slėpti nuos-kaudų ir nemalonumų, jis visa-da palaiko jūsų pusę ir tai pade-da jaustis tvirtai.

•

•

•

•

KeletasNepaNeIGIamų tIesų

intyMus poKalbis, arba 6 mitai apie meilę

M eilė, kaip žinoma, užklumpa iš netyčių, netikėtumais stebindama net didžiausius pragmatikus. Nors ir keista, bet tirštas romantinis mitų

apie meilę rūkas vis tiek nesisklaido. Daugumą šių mitų išpuoselėjo už širdies griebiantys romanai ir melodramos, kurių herojai gražiai įsimyli, vaizdingai kenčia ir, savaime suprantama, sulaukia dangaus palaimos pagal nesikeičiančią schemą:

1. Tarp įsimylėjėlių negali būti jokių paslapčių 2. Meilė gali į gera pakeisti bet kurį vyrą 3. Idealios poros nesiskiria nė trumpam 4. Įsimylėjėliai dieną naktį dega noru mylėtis 5. Tas, kuris tikrai yra įsimylėjęs, nežvilgčios į dar ką nors 6. Nuspėjamumas meilę sunaikina

įdoMybėsJ/b Mokslai

probLemos, šiandien labiausiai doMinančios MoKslininKus

Kas vyKsta žeMės gelMėse?

Saulės viduje vykstantys procesai yra ištyrinėti geriau nei Žemės. Taip yra todėl, kad iš Saulės į išorę sklinda elektromagnetinės bangos, iš kurių galima smulkiau sužinoti, kas vyksta gelmėse. Tuo tarpu mūsų gimtosios planetos gręžiniai nesiekia daugiau kaip �2 km. Jei Žemė būtų obuolys, mes dar nebūtume pradūrę nė žievelės. Žinių apie Žemės rutulio vidinę dalį gauname iš ugnikalnių išsiveržimų, o pirmiausia - iš žemės drebėjimų bangų analizės,

panašiai kaip apie žmogaus vidaus organus - iš ultragarso tyrimų. Tačiau Žemės gelmių vaizdai yra dar labiau neryškūs nei vaizdai tiriant žmogaus kūną ultragarsu. Nenuostabu, kad kone kiekvienas gręžinys pateikia netikėtumų. Vieningai sutariama tik dėl apytikrės Žemės struktūros: po plonu tvirtu paviršiumi, kurį sudaro pluta ir viršutinis mantijos sluoksnis, yra vidinė mantija. Nors vidinė mantija užima apie keturis penktadalius planetos, mokslininkai apie ją žino nedaug. Seisminės tomografijos metodu buvo nustatyta, kad Žemės mantijoje vyksta milžiniški cirkuliaciniai

procesai: vienur skystų uolienų masės veržiasi į paviršių, o kitose vietose grimzta gilyn. Srovių Žemės viduje atradimas 8-ajame dešimtmetyje prilygo revoliucijai, tarsi mokslininkai būtų pagaliau supratę, kad atmosferoje pučia vėjai. Šiuo metu geofizikai mano, kad ties Žemės branduolio riba, 2900 km gylyje, kur tvyro karštis kaip Saulėje ir �300 tonų/kv.cm slėgis, tikriausiai išsilydo nugrimzdusios senos Žemės plokštės. Išorinis Žemės branduolys tikriausiai yra skystas, jį sudaro išsilydę metalai, todėl jai sukantis susidaro magnetinis laukas. Žinių apie kietą vidinį branduolį - kaip manoma, 2400 km skersmens rutulį - specialistai semiasi iš kitų planetų. Geofizikai mano, kad Žemė turėtų būti iš tokios pačios medžiagos kaip kiti Saulės sistemos kūnai. Nors geležies gausiai randama meteorituose, Žemės viršutiniuose sluoksniuose jos beveik nėra. Tikriausiai ankstyvaisiais laikais, kai Žemė buvo magmos kamuolys, ji dėl didelio svorio nusėdo iki Žemės branduolio. Be to, planetos sukimąsi galima paaiškinti tik tuo, kad ji turi sunkaus metalo centrą. Tačiau kas iš tikro vyksta mums po kojomis, galime tik miglotai nujausti. Žiulio Verno (Jules Verne) svajonė apie kelionę į Žemės centrą, regis, yra neįvykdoma. Vis dėlto mokslininkai jau planuoja įsiskverbti į mantiją. Kelionė į Žemės gelmes tik prasidėjo.

�953 m. gyvybės paslaptis atrodė esanti beveik išspręsta. Stenlis Mileris (Stanley Miller), Čikagos universiteto doktorantas, mėgintuvėlyje imitavo pirmykštį vandenyną: metano, sieros vandenilio, amoniako ir vandens mišinį veikė dirbtinė audra - elektros iškrovos turėjo paskatinti chemines reakcijas. Netikėtai susidariusios aminorūgštys, riebiosios rūgštys ir cukrus nudažė vandenį gelsva spalva. Buvo tikimasi, kad iš tokios košės greitai pasirodys pirmosios bakterijos. Tačiau jų mokslininkai laukia iki šiol.

Aiškindami gyvybės atsiradimą, nuo �953 m. geochemikai esminės pažangos nepasiekė. Kad susidarytų baltymai, tam tikra seka turi susijungti tūkstančiai aminorūgščių. Be to, pradinė gyvybės medžiaga turi sugebėti daugintis - turėti RNR arba DNR pluoštus, iš kurių gali susidaryti nauji baltymai. Saugioje ląstelės apvalkalo erdvėje cheminės medžiagos gali virsti gyvu organizmu. Manoma, kad pagrindinės gyvybės sudėtinės dalys žingsnis po žingsnio išsivystė per šimtus milijonų metų; jos galėjo į Žemę patekti su meteoritais. Geochemikai bando laboratorijose pagreitintai atkurti gyvybės atsiradimo vyksmą.

Gamtos stichijų šėlsmas negailestingai parodo žinių apie Žemę trūkumą. Žemės drebėjimas gali sugriauti ištisus regionus, tačiau vis dar užklumpa netikėtai. Jau apie �00 metų mokslininkai veltui ieško patikimų įspėjamųjų signalų. Jie pertikrino dešimtis išmatuojamų signalų, sklindančių iš gelmių: elektros įtampą ir dujų sroves grunte, Žemės plutos tempimą arba gruntinio vandens pokyčius, ir visi jie pasirodė nepatikimi. Nepatikimi žemės drebėjimų pranašai yra ir gyvūnai, nors po drebėjimo būtinai pasirodo pranešimų, kad katės arba vištos prieš tai buvo neramios. Tikriausiai kai

kurie gyvūnai reaguoja į signalus, kuriuos išmatuoti gali ir žmonės - nežymius požeminius smūgius, kurie juntami prieš stipriuosius. Bet jų gali ir nebūti. Be fizikinių signalų, seismologai bando nustatyti ir statistinius pavojaus ženklus. Šie metodai grindžiami spėjimu, kad per ilgą laiką galima pastebėti tam tikrus žemės drebėjimų dėsningumus. Tačiau bandymas pasitelkti statistiką prilygsta prisipažinimui, kad niekas nežino, kokių fizikinių signalų reikia ieškoti. Seismologai mėgsta remtis orų prognozavimo pavyzdžiu: tik nuo tada, kai Žemės atmosfera buvo pradėta stebėti iš palydovų, prognozės tapo patikimesnės. Tačiau įrengti panašias Žemės plutos observatorijas kol kas vargu ar įmanoma.

Parengė Milda KUNSKAITĖ

KoKie procesai forMuoja KliMatą?

Klimatologai daro bent vieną nepaneigiamą išvadą: šiltnamio dujos, kurias išskiria automobiliai, fabrikai, elektrinės ir gyvenamieji namai, šildo orą. Bet laukiamo visuotinio atšilimo mastas ir poveikis ir toliau lieka neaiškūs. Mokslininkai susiduria su dilema: atsižvelgdami į galimą klimato katastrofą, politikai reikalauja vienareikšmiškų prognozių. Tačiau JTO klimato komisijos ataskaitoje, kurioje kas porą metų apibendrinamos turimos žinios, konstatuojamos didelės jų spragos. Tarkime, spinduliuotės energiją ore, lemiančią temperatūrą, galima apskaičiuoti tik apytikriai. Anglies dvideginio kiekio padvigubėjimas orą netoli žemės pašildytų vos vienu laipsniu. Kiek anglies dvideginis sušildo Žemę, pirmiausia priklauso nuo to, kiek išgaruoja vandens. Bet žinios apie vandens garavimo efektą labai skiriasi. Sunkiai suprantamas yra ir iš išmetamųjų dujų, vandenynų, ugnikalnių ir grunto į orą patenkančių dalelių poveikis. Vadinamieji aerozoliai ore veikia atvirkščiai kaip šiltnamio dujos, nepraleisdami saulės šviesos į žemės paviršių. Aerozoliai taip pat padeda formuotis debesims. Nedidelis debesų sluoksnio padidėjimas gali gerokai pristabdyti šilimą. Vandens apytaka tarp žemės, oro ir vandenyno yra dar per mažai ištirta. Taip pat yra neaišku, kaip į atšilimą reaguotų Antarkties ir Grenlandijos ledynai, tropikų miškai ir jūrų srovės - trūksta matavimų duomenų. Todėl, didžiosios dalies apklaustų mokslininkų nuomone, pažanga šioje srityje yra pati svarbiausia.

Kaip atsirado gyvybė?

Kaip prognozuoti žeMės drebėjiMus?

epa- eltos nuotr.

�4

cmyk

7

cmyk / 7�0

piniGaiJ/b karJera

D idžiojoje Britanijoje valstybės tarnyba yra pelninga - kol netampi

Vyriausybės vadovu. 9000 valstybės tarnautojų uždirba daugiau už premjerą Deividą Kameroną (David Cameron). Vokietijoje yra kitaip.

D.Kameronas yra kilęs iš pasiturin-čios aristokratų šeimos. Jei jis būtų pada-ręs karjerą ekonomikoje, tikriausiai dabar gautų įspūdingą atlyginimą, o įpykę britai tikriausiai būtų prieš jį protestavę. Bet da-bar ministrui pirmininkui dėl to nerimauti nereikia. Nors jis savo šaliai skyrė radikalų taupymo kursą, jo metų atlyginimas siekia tik �42 500 svarų, tai yra apie �70 000 eurų. Ne tik aukščiausio lygio vadybininkai, bet ir savivaldybių politikai ir policininkai Didžio-joje Britanijoje uždirba gerokai daugiau už Vyriausybės vadovą. Šie duomenys, ku-riuos paskelbė BBC, amžinai rūškanoje Di-džiojoje Britanijoje sukėlė didelį sujudimą.

9�87 valstybės tarnautojai valstybės biudžetui atsieina daugiau už D.Kameroną:

* Pavyzdžiui, seras Polas Stivenso-nas (Paul Stephneson) per metus gauna 280 489 svarus ir yra geriausiai apmoka-mas Didžiosios Britanijos policininkas.

* Ugdymo sektoriuje �7 tarnautojų gauna daugiau pinigų už Kameroną. Tarp jų Markas Elmsas, Liuišemo pagrindinės mokyklos direktorius. Jo metų atlyginimas - 23� 400 svarų.

Kalbant apie mokytojus ir policininkus, dar būtų galima argumentuoti, kad jų at-sakomybė yra itin didelė. Sunkiau tai pa-daryti kalbant apie savivaldybių politikus. Tačiau 362 miestų tarybų nariai uždirba lygiai tiek pat ar net daugiau nei jų bosas. Ypač “pasižymi” Džeraldas Džounsas (Ge-rald Jones), Vondsvorto, Londono pietinės dalies rajono tarybos pirmininkas, nors yra atsakingas vos už 300 000 gyventojų.

Statistikos duomenimis, britai valstybės tarnautojai per savaitę gauna 74 svarais daugiau už panašaus lygio tarnautojus pri-vačiame sektoriuje, nors šalį slegia didžiulė skolų našta ir jos padėtis yra ne ką geresnė už bankrutuojančią Graikiją. “Išpūsti atly-ginimų nereikėtų”, - paskubėjo pareikšti Vyriausybės kanceliarijos vadovas Frensis Modas (Francis Maude), kuris Vyriausybėje užima postą, prilygstantį Vokietijos kancle-rio tarnybos vadovui. Žmonės į darbą turė-tų eiti iš pareigos visuomenei.

Daugiau uždirbti už kanclerę? Vokietijos valstybės tarnautojams tai yra neįmano-ma. Atlyginimus nustato įstatymas. Pagal jį kanclerė gauna dviem trečdaliais daugiau

už aukščiausios atlyginimų kategorijos B�� vadovaujančiuosius darbuotojus. Minis-trai gauna trečdaliu daugiau. Tačiau iš tiesų politikai dažnai uždirba mažiau, nei jiems priklauso pagal įstatymą, nes savo noru atsisako atlyginimo didinimo. Būtent per krizę daugelis stengiasi būti kuklūs, bet to-kio kuklaus politiko, kuris atsisakytų aukš-to rango valstybės tarnautojo pagrindinio atlyginimo, dar neatsirado. Angela Merkel šiuo metu gauna lygiai �4 893,25 euro per mėnesį ir vietos priedą bei kartą per me-tus jai kompensuojamos reprezentacinės išlaidos. Kadangi ji yra deputatė, papildo-mai per mėnesį gauna 68�� eurų. Daugiau

uždirba tik federalinis prezidentas: lyginant vien atlyginimus, skirtumas yra �0 000 eurų per metus. Kristianui Vulfui (Christian Wulff ) per metus mokama �99 000 eurų, ir taip iki gyvenimo pabaigos. Be to, būdamas vals-tybės vadovu, jis gali nemokamai gyventi viloje, personalui išlaikyti papildomai skiria-ma 78 000 eurų.

Visai gali būti, kad kai kurie profeso-riai uždirba dar daugiau, tačiau tikslių skaičių nėra. Aišku tiek, kad, palyginti su ekonomikos sektoriumi, politikų atlygi-nimai yra nedideli. Pavyzdžiui, “Deutsche Bank” vadovas Jozefas Akermanas (Jo-seph Ackermann) uždirba apie 9,6 mln.

milijonų eurų per metus. “Bundesbank” vadovas Akselis Vėberis (Axel Weber), griežtai vertinant - taip pat valstybės tarnautojas, Šveicarijos žurnalo “Bilanz” duomenimis, 2009 m. už darbą gavo 399 087 eurus. Ir Ulrichas Vilhelmas (Ul-rich Wilhelm), dar neseniai dirbęs kancle-rės atstovu spaudai, greitai gaus daugiau už savo buvusią šefę: 2009 m. valstybinis Bavarijos radijas savo direktorių pamalo-nino 3�0 000 eurų pagrindiniu atlygini-mu. Ir daugelyje federalinių žemių įstai-gų įstatymu dėl atlyginimų nesivadovau-jama, taigi pasitaiko, kad miesto trans-porto bendrovės vadovas gauna daugiau už kanclerę. Politikams, kurie svajoja apie tokias pajamas, lieka tik keliauti į Briuselį. Ten pajamas nustato Europos Taryba. ES komisarai per mėnesį uždirba �9 909, 89 euro ir jiems dar mokami priedai.

Parengė Milda KUNSKAITĖ

vargšai poLItIkaI, turtingi poLIcININkaI

Ne tIk AuKŠČIAuSIO LyGIo VADYBININKAI, bet Ir saVIVaLdybIų POLITIKAI Ir POLICININKAI dIdŽIojoje BRITANIJOJE

uŽdIrba GerokaI DAuGIAu uŽ VyrIausybės VADOVąAngela MerkelKristianas Vulfas Jozefas AkermanasPolas Stivensonas

9000 Didžiosios Britanijos valstybės tarnautojų uždirba daugiau už premjerą Deividą Kameroną

prisipaŽiniMaiJ/b ŽMonės

Genutė ŽalienėO ir moterims visai naudinga

kartais apsimesti kvailutėmis - vy-rui, jei ne cirko artistui, tai visai ne-tiktų... “Ar tikrai būna situacijų, kai to reikia”? - nepasiduoda moterų klubo “Ad Astra” direktorė, 2004 metų konkurso “Kauno ponia”, papuošalų kūrėja, televizijos pro-jektų dalyvė, netradicinių švenčių rengėja verslininkė Inga Budrienė. Moteriškas interviu su ja.

- Ar jums daug reikia batelių?- Batelių turiu tikrai nemažai,

juokinga būtų juos skaičiuoti. Dažniausiai aviu mieliausius ir patogiausius. Yra nemažai bate-lių, kurių dar nė karto nesu nešio-jusi. Vis planuoju, bet kai ateina metas naujus batelius ištraukti iš dėžės, pasirenku tuos pačius se-nus ir patikimus.

- Ar jums nekliūva prekybos centrų įėjimų “kilimėliai”, kuriuo-se stringa batų kulniukai?

- Visko pasitaiko, bet tokių dalykų dažniausiai nesureikšmi-nu, nes aplink išties yra reiškinių ir įvykių, kurie daug labiau kliū-va. Pavyzdžiui, pro automobilių langus mėtomos šiukšlės ir pan.

- Kaip manote, kokią vietą moters gyvenime užima asmeni-nė rinkodara?

- Manau, kad Lietuvos mote-rų gyvenime asmeninė rinkodara turi vis didesnę reikšmę, juk dai-liosios lyties atstovės tampa vis aktyvesnės visose srityse, prade-dant verslu, baigiant politika.

- Požiūris į feministinius judė-jimus, jūsų akimis, - teigiamas?

- Taip, teigiamai vertinu visus socialinius judėjimus. Feministi-nės idėjos, manau, yra tikrai vertos dėmesio, nes pasitelkus jas siekia-ma lygių teisių moterims. Pritariu pagrindiniams šio judėjimo prin-cipams, skelbiantiems, kad tiek vy-ras, tiek moteris privalo turėti vie-nodas teises skleistis visuomenėje, viešajame gyvenime ir šeimoje.

- Kaip manote, ar barbės de-vyndarbės pastangos įvertina-mos, ar vis dėlto veda į aklavietę, nes darboholizmas turbūt labiau vyriška “liga”?

- Kaip jūs ir sugalvojote tokį klausimą? Kas gi įrodė, kad darbo-holizmas - vyriška liga? Nesu gir-dėjusi. Manau, pakankamai darbo-holikų yra ir tarp vyrų, ir tarp mo-terų. Argi žmonės, grįžę į namus, nustoja dirbti? Juk reikia ruošti val-gį, skalbti, lyginti, tvarkytis. Galbūt mes visi nemenki darboholikai. Tik ne visi pastebimi.

- Koks moters įvaizdis jums patraukliausias?

- Sąmojinga, intelektuali, iš-vaizdi, šeimyniška, veikli.

- Aštuonerius metus esate kil-nios, ne pelno siekiančios organi-zacijos, moterų klubo “Ad Astra” direktorė. Kokius darbus moterų labui atlikote?

- Kai kurie jų - plačiai aprašyti, kai kurie atlikti tyliai, be dėmesio. Tiems, kas žino apie mūsų veiklą, pasakoti nereikia, o girtis nesi-norėtų.

- Jūs save laikote sėkmės lydi-ma moterimi?

- Žinoma, nes pirmiausiai tu-

riu patį geriausią vyrą, sveikus ir gražius vaikus, mėgstamą veiklą.

- Psichologai pataria apie sėk-mę galvoti kaip apie dėžutės už-pildymą. Aišku, greičiau užpildo-ma mažesnė dėžutė. Kokį dėžutės dydį savo sėkmei pasirinkote jūs?

- Suprantama, kad turintys mažesnius poreikius ir tikslus žmonės yra laimingesni. Juk ma-žesnį tikslą lengviau pasiekti. Aš turiu daug mažų dėžučių ir vieną didesnę. Todėl laiminga jaučiuosi dažnai, nes neigiamos emocijos neabejotinai sutrukdytų pasiekti didžiuosius mūsų tikslus ir svajo-nes. Jomis tiesiog tereikia tikėti.

- Ar atsikėlusi žinote, ką kurią valandą veiksite, rašotės dienos planą?

- Stengiuosi užrašų knygelėje pasižymėti svarbius susitikimus, po kelių mėnesių vyksiančius ren-ginius. Kartais planuoju būsimą

dieną, nors iš tiesų mėgstu spon-taniškumą ir bandau be užrašų prisiminti, ką esu suplanavusi.

- Iš kur imate “nuorodas”, kaip save prižiūrėti?

- “Nuorodas”, ko gero, padik-tuoja pats kūnas. Daug jų se-miuosi iš patirties. Esu išbandžiusi tikrai nemažai įvairių kūno prie-žiūros būdų ir priemonių, todėl atsirinkti, kas yra geriausia ir nau-dingiausia, nebuvo sunku. Pagrin-diniai dalykai, kurių stengiuosi laikytis jau �0 metų, yra paprasti ir nesudėtingi: valgau neriebų maistą, per dieną išgeriu ne ma-žiau kaip 2 litrus vandens, kartą per savaitę pasikaitinu pirtelė-je, užsisakau sportą atstojančius specialius masažus. Bet visų svar-biausia - geros emocijos kasdien.

- Ar dažnai švenčiate?- Viskas priklauso nuo to, ką va-

dinsime šventimu. Progų yra daug.

Pirmas vaiko žingsnis, sesers patir-tas gimdymas, draugės gautas di-plomas, gerų draugų apsilankymas.

- Kokioje situacijoje moteriai pravartu apsimesti kvailute? Ar tikrai būna tokių situacijų, kai to reikia?

- Kinai turi patarlę: išsirink tin-kamą kaukę, dėvėk ją trejus me-tus, ir ji taps veidu.

- Ar sutinkate su požiūriu, kad galima save sukurti?

- Oi, ta savęs “kūryba” pas mus taip greit žmonių pamatoma... Manau, anksčiau ar vėliau vis tiek išlenda tas tikrasis veidas... Be to, psichologų yra įrodyta, kad save nuolat kitu asmeniu verčiantis žmogus iš tiesų gyvena patirda-mas depresiją, nerimą, nėra lai-mingas. Jo veidas asimetriškėja, keičiasi bruožai. Ir tikrai ne į gra-žiąją pusę. Savęs juk neapgausi.

- Kita kinų patarlė sako: papū-tus permainų vėjams, vieni stato sienas, kiti - vėjo malūnus. Ką sta-tote jūs?

- Manau, kad manęs negąs-dina nei tie permainų vėjai, nei permainų pūgos. Į viską žvelgiu optimistiškai ir pozityviai - kam tos sienos, lai pučia vėjai. Juk ne-gali visada tik saulė šviesti - gy-venti būtų neįdomu ir monoto-niška. Aš už vėjus ir kuo daugiau malūnų, tačiau tik ne šeimoje.

- Liaudies patarlė byloja: dėkui Dieve, duktė ištekėjo, neduok Die-ve - sūnus nori vesti. Kokiai mar-čiai negaila būtų atiduoti sūnaus?

- Paprastai liaudiškai ir atsa-kysiu - gera pati vyrui kelią rodo. Tad tokios sūnums ir norėčiau!

- Ar jums patinka, kai valgį ruošia vyras?

- O kam gali nepatikti?

- Kokių patiekalų gamyba yra išskirtinai moteriška?

- Kad darbus visuomenė įpra-tusi skirstyti į vyriškus ir moteriš-kus - žinau. Bet apie patiekalus, kurie įvardijami kaip vyriški ir mo-teriški - ne. Jei jums pavyks mums žinomus valgius suklasifikuoti šiuo aspektu, - praneškite. Labai smalsu, kokiai lyčiai bus priskirta kiaušinienė, spagečiai ir dešrelės...

inga budrienė: “FemINIstINės Idėjos yra tIkraI Vertos dėmesIo”

J ei sustabdytume praeivį gatvėje ir paklaustume, su kuo jam asocijuojasi feminizmas, išgirstume smagių dalykų: kažkokios lesbietės, nusivylusios paliktos

vyrų kovotojos, tarškančios kostiumuotos konfliktų mėgėjos ir kitų su feminizmu nieko bendro neturinčių mitų. Įdomiausia, kad garsiai rėkiančios, be liemenėlių vaikščiojančios vienišės viešajame diskurse atstovauti feminizmui dažniausiai ir nepanori... Šios savaitės “Juliaus/Brigitos” viešnia savęs nelaiko feministe, tik pritaria feminizmo idėjoms.

asmeninio albumo nuotr.

8

cmyk

�3

cmyk8 / 9

GerumasJ/b horizontai

Giedrė MilKeviČiŪtė

Kiekvienas šią problemą sprendžia savaip. Kartais išmeta ir tiek, o dar barbariškiau pasiel-gia jas sudegindamas. Bet huma-niška ir tikrai naudinga išeitis yra. Dovanokite jas tiems, kurie netu-ri už ką jų įsigyti arba mainykite į jums reikalingas.

Padovanotas skaitymo džiaugsmas

Sostinės prekybos centruose “Akropolis”, “Europa” bei Vilniaus ir Kauno universitetuose atsirado specialios dėžės su užrašais “Do-vanok skaitymo džiaugsmą vai-kams!” Tai raginimas prisidėti prie akcijos, skirtos padėti socialiai remtiniems vaikams, kurie lanko vaikų dienos centrus. Jos inicia-toriai - interneto svetainė “Laikas.lt” ir visuomeninė organizacija “Gelbėkit vaikus!”

“Vaikai nori skaityti knygas, o ne vien tik sėdėti prie televizorių ar kompiuterių, jeigu juos turi. Patikėkite, tie, kurie lanko dienos centrus, trokšta skaityti knygas, vardija populiarius herojus, nori iš jų pasimokyti drąsos, ištvermės ir kitų svarbių gyvenime dalykų. Mergaitėms reikia jautresnio tu-rinio knygų, tarp paauglių popu-liari “Alisa stebuklų šalyje”, serija apie indėnus ir kt. Nesvarbu, kad jau kelias skaitytojų kartas džiu-gino knygos apie Merę Popins, Mažylį ir Karlsoną, muškietinin-kus ar iš sovietmečiu populiarios serijos “Drąsiųjų keliai”, jų herojai ir šiandien jaudina vaikus. Vaikai nori ir naujų knygų, bet ne kie-kviena šeima turi už ką jų nupirk-ti. Akcija vyks iki šio mėnesio pa-

baigos. Tad paskubėkite!” - ragina organizacijos “Gelbėkit vaikus!” vadovė Rasa Didžpetrienė.

Knygų dovanojimo akcija su-jaudino ir jaunąją dainininkę Eve-liną Anusauskaitę - trečiadienį su glėbiu knygų ji atskubėjo į “Euro-pos” prekybos centrą. “Man knygos - pats brangiausias turtas. Labai branginu dar mano močiutės do-vanotą “Siluetų” seriją apie įžymius pasaulio žmones. Manau, kad ma-žiesiems būtina skaityti pasakas, kuriose gėris visada įveikia blogį. Paaugliams svarbu perskaityti apie herojus, iš kurių iš tiesų verta imti pavyzdį. Tad aš gerai suprantu tuos vaikus, kurie užsuka į knygyną, bet neturi už ką knygų nusipirkti. Todėl ir atnešiau keletą, manau, vaikams naudingų knygų. Tarp jų ir mano tėvų (Ričardo ir Jurgos Anusauskų, - aut.) išleistas fotoalbumas “Toli iš arti”, kuriame užfiksuotos kelionių akimirkos iš 40 pasaulio šalių”, - sa-ko dainininkė.

Atsisveikinimas su Stivenu Kingu

Tikras atradimas tiems, kurie neturi vietos namuose laikyti di-delės bibliotekos, - didelių miestų kai kuriuose knygynuose siūloma paslauga mainyti knygas. Atneši tau nereikalingą, bet vertą dėme-sio knygą, o išsineši kitą, kurios dar neskaitei. Dar didesnis atradi-mas vilniečiams - metų pradžioje senamiestyje duris atvėręs kny-gynas keistoku pavadinimu “Mint Vinetu”. Taip jis pavadintas kelių entuziastų, kurie patys dievina knygas ir sumanė tokį, galima sa-kyti, švietėjišką verslą. “Mint” - tai mėtų arbata, o “Vinetu” - dauge-

lio iš vaikystės mėgstamų knygų apie indėnus herojaus vardas.

Neseniai į jį užsukęs Lietuvos nacionalinės televizijos laidų ve-dėjas Martynas Starkus atnešė čia visą populiariojo amerikiečių rašytojo Stiveno Kingo (Stephen King) seriją.

“Senamiestyje netikėtai at-radau jaukų knygynėlį, kuriame pasijutau kaip tėvų namuose tarp lentynų, kuriose buvo daug knygų. Pasijutau kaip kokiame dar neaplankytame krašte - tarp senų ir visai naujų knygų, dau-gybės literatūros užsienio kalbo-mis. Kai atėjau su savo nešuliu, man pasiūlė arbatos, supažindi-no su kiek keistoka, bet įdomia taškų sistema. Pasirodo, kad tau už knygas šiek tiek gali sumokė-ti, o dalį jų įvertinti taškais, ku-rių vienas prilygta litui ir kuriuos įskaičiuoja perkant. Tuomet už pasirinktą leidinį moki tik pusę kainos, o likusi suma nurašoma taškais”, - aiškino televizininkas. Tą sykį Martynas nieko nepirko, o tik apžiūrėjo, ką vertėtų įsigyti. Jis ketina ateiti su pirmokėle du-kra, nes pastebėjo, kad čia nema-žai įdomių vaikiškų knygelių, ku-rios jam kelia nostalgiją. Tiesa, jos ne tokios spalvingos ir blizgios, kokios vilioja knygynuose ir ku-rios, deja, ne visų įperkamos.

Paklaustas, ar nesižavi elek-troninėmis knygomis, kurios atei-tyje nukonkuruos popierines, M.Starkus patikino, kad tai bus ne-greitai. “Ateitis, žinoma, priklauso naujausioms technologijoms, bet man kol kas mielas knygos kva-pas, nepakartojamas jausmas, kai vartau popierinius puslapius. Ban-džiau naudotis skaitykle, bet man nepatiko”, - sako laidų vedėjas.

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

Jaunoji dainininkė Evelina Anusauskaitė socialiai remtiniems vaikams iš savo namų bibliotekos atnešė glėbį knygų

Nėra nereikalingų kNyGųJ eigu knygos būtų gyvos, tikrai sielotųsi, kad

joms atsirado rimtų konkurenčių - elektroni-nių knygų. Bet tai dar toloka ateitis, o šiandien aktualesnė problema: kurgi dėti perskaitytas,

bet jums nebereikalingas ar prieš keliolika metų išleistas knygas, kai knygynuose daugybė naujų?

Populiariausias - Ričardas Gavelis

Vienas iš “Mint Vinetu” šeimi-ninkų 29-erių bukinistas Jonas Valonis tarp bemaž �0 tūkstančių knygų jaučiasi kaip žuvis vandeny-je. Žino, kur kokios ieškoti, kaip pa-dėti išsirinkti. “Kai tik atvėrėme du-ris, buvo kur kas lengviau, tuomet teturėjome 3 tūkstančius knygų, o štai dabar vos sutelpame. Teks, ko gero, atidaryti filialus, nes nau-dotų knygų paklausa ne mažėja, o didėja”, - šypsosi vaikinas, kuris per dieną kartais parduoda �00 ir dau-giau vienetų įvairios literatūros.

Pastaruoju metu viena paklau-siausių knygų yra Ričardo Gavelio “Vilniaus pokeris”. Matyt, ne veltui, nes, pasak vienos literatūrologės, šis rašytojas numatė Lietuvos atei-tį 20 metų į priekį. Jei tik kas nors atneša, knygą netrukus skaitytojai nuperka. “Dabar kaupiame ir kitas R.Gavelio knygas, nes jų paklausa didelė. Netrukus ketiname čia su-rengti jam atminti skirtą vakarą”, - sako Jonas ir priduria, kad knygy-no tikslas yra tapti dar vienu jau-kiu kameriniu kultūros židinuku.

Daugiausiai į “Mint Vinetu” at-eina merginų. Greta Vilniaus uni-versiteto Filologijos, Filosofijos fakultetai, tad per pertraukas bū-na užimti visi čia esantys staleliai. Kas nešiojamąjį kompiuterį įsi-jungia, kas kokią klasiko ar šian-dieninio autoriaus knygą pasiima pavartyti, o jeigu pamato, kad ši tekainuoja 3, 5 ir net � litus, tuoj ir nusiperka. Pasirodo, kad iš lie-tuvių autorių populiariausi tebėra poetai Salomėja Nėris, Maironis, sovietmečiu išgarsėję senieji po-etai, o štai dabartinių autorių, ku-

rių knygos kartais atkeliauja vos po pusmečio ar metų, kai jas išlei-džia leidykla, nedaug kas ir ieško.

Būna žmonių, kurie atsineša kelias dėžes senų knygų, nes ma-no, kad čia superkama absoliučiai viskas. “Taip nėra, nes visais laikais būdavo išleidžiama menkaverčių, niekam neįdomių knygų. Darome griežtą, žinoma, subjektyvią atran-ką. Štai viena moteriškė atitempė krepšį rusiškų knygų, deja, iš jų iš-sirinkome tik klasiką, o kita, buvusi Vokietijos ambasados darbuotoja - pasiūlė vertingų žodynų, enciklope-dijų, filosofinės literatūros, kuri ypač yra paklausi”, - aiškina J.Valonis. Pa-sak jo, populiarios pasakų knygos: naujos ir išleistos prieš kelis dešim-tmečius ar dar seniau. Jos domina ne tik vaikus, bet ir garbaus am-žiaus žmones. Šie jas perka ir anū-kams ar proanūkiams, ir sau.

Pamiršti skirtukai

Knygynėlyje yra įdomus sten-das, kuriame sukabinti radiniai iš knygų. “Ko tik jose nerandame? - paslaptingai šypsosi J.Valonis. - Kaip skirtukus žmonės naudoja keisčiau-sius dalykus. Randame ir atvirukų, ir nuotraukų, ir meilės laiškų, ir tuale-tinio popieriaus ar iškvėpintų serve-tėlių. Tie radiniai apie buvusius kny-gų savininkus daug gali papasakoti. Įdomesnius pakabiname”.

Kartą į knygyną atėjusi mergina pamatė stende savo mamos jau-nystės nuotrauką ir labai nustebo, nes jos mama gyvena Klaipėdoje, o knyga atsidūrė Vilniuje. Ir dabar iš vienos nuotraukos, fotografuotos Palangoje, žvelgia besišypsančio mažylio veidelis, o atvirukų su pa-sveikinimais kabo net keletas.

algiMantas baltaKis Knygas dovanojaVienas žymiausių senosios kartos poetas algimantas baltakis, paklaustas, ar jo di-delė biblioteka dažnai papildoma naujomis knygomis, apgailestavo, kad, deja, ne tiek, kiek jis norėtų. “knygos dabar brangios, kartais butelis pigiau kainuoja negu skaitytojams labai reikalinga knyga. aš perku tik vieną kitą lietuvių autorių naujai išleistą kūrinį. mano bičiuliai ir kai kurie jauni poetai man patys jų dovanoja. Ir aš savo knygas dovanoju, - pasakoja garbaus amžiaus kūrėjas. - kai krausčiausi iš didesnio buto į mažesnį, visą “pasaulinės literatūros aukso fondo” seriją atidaviau savo vyriausiai anūkei Ievai, Levo tolstojaus raštus originalo kalba, Heinriko Heinės poezijos šešiatomį taip pat padovanojau... skauda širdį, kai žmonės iš savo namų veja knygas, o dar skaudžiau, kai jas degina ar išmeta į šiukšliadėžę”.rašytojas sveikina iniciatyvą dovanoti knygas vaikų globos įstaigoms, nepasiturin-čių šeimų vaikų globos centrams. knygos, kaip ir žmonės, gyvena ilgesnį ar trum-pesnį gyvenimą, yra mylimos arba ne, gražios ir ne ypač dailiai apipavidalintos, naujos ir pageltusiais nuo laiko puslapiais. Vienos jų - reikalingos, nuolat imamos iš lentynos, kitos, kartą perskaitytos (arba ne), kažkur užkišamos.

Rašytojas sveikina iniciatyvą dovanoti knygas vaikų globos įstaigoms, nepa-siturinčių šeimų vaikų globos centrams

Bukinistas Jonas Valonis teigia, kad iš palikto knygoje

skirtuko galima spręsti ir apie buvusį jos šeimininką

saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

�2

cmyk

9

cmykcmyk

�

cmyk

Moteriškos aprangos kodas

Ilgus metus moterys krepšinio aikštėje lygiavosi į vyrus - tiek žaidimu, tiek apranga. Bet pastaruoju metu moterų krepšinio puoselėtojai suprato, kad į žiūrovų širdis galima pasibelsti ne tik žaidžiant krepšinį, bet ir patraukiant dėmesį efektinga sportine apranga. Tiesa, Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) direktorės Audros Ginelevičienės nuomone, pirmiausia reikėtų sukurti profesionalų produktą krepšinio aikštėje ir pagardinti jį žiupsneliu moteriško žavesio. “Reikia ieškoti profesionalumo aikštelėje. Bet jei krepšinį žaidžiančios moterys dar ir patraukia akį savo apranga, išvaizda - tai tik privalumas. Esame padarę ne vieną tyrimą, ir pastebėjome, kad ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų žiūrovų dėmesį pirmiausia patraukia moterų grožis, išvaizda, sportiškumas, o jau po

to - pats žaidimas ir rezultatai”, - teigė A.Ginelevičienė.

Kalbant apie moterų krepšinio trūkumus, neretai pabrėžiama, kad moterys, besilygiuodamos į vyrus, apsivilko vyriško modelio sportine apranga, bet pats krepšinis ir toliau liko “moteriškas”. “Anksčiau moterys iš sportinės aprangos gamintojų gaudavo tokią pat aprangą kaip ir vyrai, tik mažesnių dydžių. Tik pastaruosius kelerius metus gamintojų požiūris pasikeitė, ir moterims kuriama speciali, jų poreikius atitinkanti apranga. Manau, kad tai normalu, jog moteriškos sporto šakos atstovai populiarindami krepšinį renkasi paprasčiausią kelią - graži, patraukli, įvairiaspalvė krepšinio apranga sulaukia daug dėmesio. Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau penkerius metus per LMKL Žvaigždžių dienas krepšininkės dėvi specialią “Tūtos” pagamintą

aprangą. Merginos žaidžia “sijonuotos” ir sulaukia išskirtinio dėmesio”, - tikino LMKL direktorė.

Tai, kad moterų krepšinio mados kūrėjų avangarde darbuojasi lietuviška įmonė, atsispindi ir Lietuvos moterų krepšinyje. “Lietuvoje galite pamatyti moterų komandas, kurių apranga smarkiai skiriasi nuo įprastinių, tradicinių “vyriško” modelio aprangų - marškinėliai prigludę prie kūno, moteriškos iškirptės, trumpesni šortai. Taip, tai nėra suknelės, bet ir šiuose drabužiuose galima rasti daug moteriškumo”, - akcentavo A.Ginelevičienė.

Suknelių madaPasaulio moterų krepšinio

čempionate Baltarusijos rinktinė žaidė dėvėdama sukneles. Tai sulaukė didelio vyriškosios krepšinio auditorijos

dėmesio, ir neatsitiktinai FIBA nusprendė, kad oficialiose varžybose moterys gali dėvėti ir “moteriško” modelio aprangas - sijonėlius, sukneles ir pan.

Savotišką krepšinio mados versiją puoselėja Australijos moterų rinktinė. Pekino olimpiadoje australės sulaukė išskirtinio dėmesio, nes vilkėjo aptempta ir kūno formas išryškinančia apranga. “Australės pirmą kartą su tokia apranga debiutavo dar prieš dešimtmetį. Iš tiesų jų apranga primena kombinezoną, savotišką triko. Manau, kad sportinė apranga turi išryškinti gražiąsias moters savybes. Tai nereiškia, kad visas kūnas turi būti aptemptas triko, ne visoms krepšininkėms toks aprangos modelis tinka ir patinka. O juk svarbu, kad moteris aikštėje patogiai jaustųsi ir galėtų galvoti tik apie

žaidimą. O suknelės, sijonukai - puikiai dera su moteriško krepšinio samprata”, - pabrėžė A.Ginelevičienė.

ŽemeSniS krepšyS - ne išeitis

Neseniai vykusiame FIBA kongrese svarstant apie moterų krepšinio populiarinimą pasigirdo pasiūlymas padaryti šiek tiek žemesnius krepšius. Teigiama, kad tokiu atveju ir moterų krepšinyje atsirastų daugiau dėjimų iš viršaus, esą tai sulauktų didesnio krepšinio mėgėjų dėmesio. Pasak A.Ginelevičienės, toks sprendimas sukeltų tik papildomų sunkumų. “Prieš kelerius metus buvo nuspręsta, kad moterys turi žaisti su mažesniu kamuoliu nei vyrai, ir kol kas tai yra vienintelis moterų ir vyrų krepšinio skirtumas. Bet jei nuleisime krepšius ir moterys galės dažniau įdėti kamuolį iš viršaus - ar dėl to tikrai padidės moterų krepšinio populiarumas? Vis tiek moterys niekada nedemonstruos tokio atletiško krepšinio kaip vyrai, jų dėjimai bus kitokie, pagaliau, ar vien tik dėjimai puošia krepšinį? Ar jų dėka moterų krepšinis pasidarys įdomesnis, efektingesnis? Buvo ir kitokių pasiūlymų - mažinti krepšinio aikštelės matmenis, pritraukti tritaškio metimo liniją. Vis dėlto, aš manau, kad krepšininkę moterį lyginti su vyru krepšininku nėra teisinga. Reikia ieškoti moteriškų pranašumų. Be abejo, moterišką žavesį atskleidžianti apranga yra moterų krepšinio pliusas. Bet vien tik apranga moterų krepšinio problemų neišspręs”, - teigė moterų krepšinio puoselėtoja.

Giedriaus Bubliausko nuotr.

Ne tik Lietuvoje, bet

ir plačiame pasaulyje moterų krepšinis kamuojasi didžiojo vyrų krepšinio šešėlyje. Bet prieš kelias savaites praūžusiame pasaulio krepšinio čempionate sportinėmis suknelėmis pasipuošusios Baltarusijos rinktinės krepšininkės sulaukė išskirtinio dėmesio ir privertė Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) vadovus pažvelgti ir į moterų pusę.

Evaldas GElumbauskas

moterų krepšinio puSėŽavingoji

Moterišką žavesį pabrėžianti sportinė apranga turėtų pakeisti vyrų požiūrį į moterų krepšinį

Sijonuotos krepšininkės

užkariauja pasaulio aikšteles

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 41 (56)2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

cmy

12

cmycmy

Ieva Miškinytė

Būtent lapkričio 20-osios vakarą vienintelėje vietoje bus šviesu lyg dieną, virs aistros, lie-sis adrenalinas, nes čia stipriau-si Lietuvos kovotojai susikaus su žymiausiais pasaulio kovos menų atstovais. Šį vakarą bu-šido sirgaliai išvys daug puikių kovų. Į ringą stos ne tik MMA BUSHIDO FC pasaulio čempio-nas Egidijus Valavičius. Būtent šį vakarą įvyks ir daug intrigų sukėlusi ir ilgai laukta kova tarp dviejų stipriausių Lietuvos K-1 sunkiasvorių kovotojų Mindau-go Sakalausko ir Sergejaus Mas-labojevo. Per šią ypač įtemptą kovą pagaliau paaiškės stipriau-sias Lietuvos sunkaus svorio ko-votojas. Ignas Barysas ringe stos prieš žymų kovotoją iš Prancū-zijos Nikola Žoaną (Nicolas Jo-annes), o Vaidas Valančius susi-kaus su į bušido ringą sugrįžu-siu charizmatiškuoju baltarusiu Ruslanu Kolodka. Įspūdinga ko-va laukia ir žiūrovų numylėtinio Petro Markevičiaus, kuris ringe pagaliau susitiks su dar pavasarį jam iššūkį metusia Rusijos MMA žvaigžde bei geriausio 85 kg svorio kategorijos kovotojo ti-tulo savininku, pasižyminčiu itin agresyviu kovos stiliumi, - Alek-sejumi Prokofjevu.

Paklaustas, kaip ruošiasi ar-tėjančiai kovai prieš Rusijos MMA žvaigždę, Petras atsakė:

- Kaip visada, gal kiek dau-giau skiriu laiko fiziniam pasiren-gimui ir smūgių technikai. Per kiekvienus ringe praleistus metus kaupiasi patirtis, todėl ruošdama-sis kiekvienai kovai žinai, ko tau trūksta, gali treniruotis tikslingai.

- Su Aleksejumi Prokofjevu turėjai susikauti praeitame tur-nyre, tačiau dėl priešininko trau-mos kova neįvyko. Ką gali pasa-kyti apie šį kovotoją?

- Manau, kad jis labai geras imtynininkas. Jau praeitame tur-nyre ruošiausi susitikimui su juo, todėl labai nusivyliau, kai sužino-jau, kad dėl priešininko traumos kova neįvyks.

- Kokios taktikos planuoji prieš jį imtis?

- Iš anksto gali tik prelimina-riai numatyti savo veiksmus, jei kova pakryptų viena ar kita lin-kme. Tačiau kova ir yra tuo įdomi, kad nieko negali šimtu procentų numatyti, todėl tenka improvi-zuoti.

- Nors esi imtynininkas, ta-čiau nevengi kovos stovėdamas. Kodėl?

- Šiandieną kiekvienas MMA

kovotojas privalo mokėti ir im-tis, ir smūgiuoti. Smūgiai pade-da išblaškyti priešininko dėmesį, tokiu būdu lengviau pereiti prie tam tikrų imtynių veiksmų. Nors turiu prisipažinti, kad man vieno-dai patinka kautis tiek parteryje, tiek stovint. Man patinka kova, jos metu gaunamas adrenalinas, na ir, žinoma, rezultatas.

- Kas tau padeda ruoštis ko-voms?

- Turiu nepamainomą treni-ruočių partnerį savo brolį dvynį Povilą bei fizinio pasirengimo trenerį Edvardą Grigošaitį. Ruo-šiantis kovai ypač naudinga keisti sparingo partnerius, todėl dažnai organizuojame bendras treniruo-tes su Egidijumi Valavičiumi. Ar-tėjant varžyboms kartu sportuo-jame bent porą kartų per savaitę. Egis labai patyręs kovotojas, fiziš-kai stiprus, tad geras pasiruoši-mas garantuotas.

- Kas kovotojams labiausiai trukdo kovojant? Gal žinai recep-tą, kaip kovotojui “neperdegti” prieš kovą?

- Manau, kad labiausiai gali sau pakenkti tuomet, kai krauni į galvą planus apie būsimos kovos eigą. Niekuomet negalima stre-suoti, reikia daryti tai, ką gerai moki. Geriausias receptas - būti gerai pasiruošusiam kovai ir tikė-ti savo jėgomis.

- Šiais laikais visą informaciją apie būsimą varžovą galima rasti internete. Ar tu taip pat peržiūri visas kovas, išnagrinėji silpnąsias puses?

- Taip, visuomet peržiūriu ke-letą geriausių priešininko kovų įrašų, kad žinočiau, kas manęs laukia ringe. Išsiaiškinu, kokiais veiksmais mano priešininkas dažniausiai laimi, ir stengiuosi nepakliūti į pavojingas padėtis. Žinoma, visuomet bandai pasi-naudoti varžovo silpnomis vieto-mis, jeigu tik jis tokių turi.

- Šiame turnyre Mindaugas Sakalauskas ir Sergejus Masla-bojevas susikaus dėl stipriausio sunkiasvorio titulo. Kaip apibū-dintum šiuos kovotojus ir kas, ta-vo nuomone, laimės?

- Sunku pasakyti, mat Ser-gejus atrodo galingesnis, o Mindaugas turi daugiau patir-ties. Todėl nenorėčiau iš anksto prognozuoti, o kviečiu visus šio sporto gerbėjus atvykti ir pasi-žiūrėti šią įspūdingą dvikovą.

- Gal žinai pergalės receptą?- Manau, kad reikia labai no-

rėti, o kai nori - tada ir išeina (šypsosi).

- Ko palinkėtum sau ir ki-tiems lietuviams, stosiantiems prieš užsienio kovotojus “Sie-mens” arenoje, bei bušido sirga-liams?

- Sportininkams linkiu ne-patirti traumų ir gražių pergalių lapkričio 20-osios naktį. Sirga-liams noriu tik pasakyti nuoširdų “ačiū” už palaikymą. Jūs esate pusė mūsų sėkmės! Daug neti-kėtumų, siurprizų ir adrenalino artėjančią bušido naktį! Atvykite ir palaikykite Lietuvos kovotojus į “Siemens” areną!

Daugiau informacijos apie artėjantį BUSHIDO FC HERO’S 2010 turnyrą www.bushido.lt.

Petras Markevičius Aleksejus Prokofjevas vs

Nenumaldomai artėja “Siemens” arenoje vyksiantis MMA BUSHIDO FC HERO’S 2010 turnyras.

ŽvaigŽdės švies BusHido fC Hero’S 2010 turnyre!

Vienas geriausių Europos imtynių meistrų Petras Markevičius

(dešinėje)

4 Sporto žmonės

�0

cmyk

��

cmyk

10

cmy

Darius ČIUŽAUSKAS

Kapanojasi dugneŠiuo metu Klaipėdos garbę

aukščiausio lygio varžybose gina dvi komandos - Lietuvos futbolo A lygos čempionate rungtyniau-janti “Klaipėda” ir Lietuvos futbo-lo federacijos I lygoje žaidžiantis “Atlantas”.

Teiginys “gina” yra gana sąly-giškas, nes abi ekipos negali pa-sigirti gerais rezultatais. Ir vargu ar jie pasikeis, nes šalies futbolo sezonas jau eina į pabaigą. Dau-giausia, ką jos dar gali padaryti, - pakilti vienu laipteliu aukščiau.

Per 23 rungtynes A lygoje “Klaipėda” iškovojo tik dvi per-gales ir užima priešpaskutinę, devintąją, vietą. “Atlantui” sa-voje lygoje sekasi kiek geriau. Po 25 rungtynių jo sąskaitoje - septynios pergalės bei 27 taš-kai, tarp dešimties ekipų jis yra septintas.

Geresnių rezultatų vargu ar galima tikėtis žinant, kad šiuo metu abiejose komandose žai-džia, galima sakyti, vien jauni-mas - Klaipėdos futbolo akade-mijos (“Atlantas”) ir Klaipėdos futbolo mokyklos (“Klaipėda”) auklėtiniai.

ambicingi planaiŠių metų pavasarį klaipė-

diečiams skambiai prisistatęs klubas “Klaipėda”, kurio valdy-mo modelis yra vienas pirmųjų Lietuvoje ir paremtas modernia vakarietiška klubo struktūra, ne-slėpė ambicingų planų grąžinti futbolą į uostamiestį, o sirgalius - į stadioną. Klubas turi kelias dešimtis akcininkų, jam vado-vauja iš jų sudaryta aštuonių asmenų valdyba. Akcininku gali tapti visi norintys. Minimali vie-nos akcijos kaina siekė 3000 litų. Pavasarį didžiausias akcininkas jų turėjo dešimt.

Į pirmąsias ekipos rungty-nes rinkosi gana daug žiūrovų ir atrodė, kad ledai tikrai pajudės. Tačiau euforija greitai baigėsi ir teko pamiršti planus namuose sulaukti 2-3 tūkstančių sirgalių palaikymo.

Priežastis - elementari. Pini-gai. Pasak specialistų, pirmiausiai reikia užsitikrinti finansavimo garantą, o tik paskui svajoti apie šlovingas pergales.

Klubo vadovai tikino, kad šio sezono “Klaipėdos” biudže-tas sieks apie 800 tūkstančių litų. Tačiau jau vasarą komanda susi-dūrė su labai rimtais finansiniais sunkumais. Vienu metu net buvo iškilusi reali grėsmė, kad jos aps-kritai gali nebelikti.

Žaidėjų algos, ir taip suma-žintos iki minimumo, ėmė vė-luoti, komandą paliko geriausi ir didžiausius atlyginimus gaunan-tys futbolininkai, legionieriai. Su vienais iš jų atsisveikinta gražiuo-ju, su kitais - nelabai. Ekipoje liko kone vienas jaunimas, tad ne-nuostabu, kad visa tai atsiliepė ir rezultatams.

Po kelių itin skaudžių pralai-mėjimų kai kurie patyrę “Klaipė-dos” žaidėjai net buvo komandos vadovų apkaltinti varžybų parda-vimu, susimokius su lažybų daly-viais. Tiesa, įrodymų niekas taip ir nepateikė.

nepraranda optimizmo

Atėjus rudeniui, “Klaipėdos” finansinė padėtis kiek pasitaisė ir panašu, kad ji išgyvens. Bent iki šio čempionato pabaigos.

Esant tokiai situacijai džiu-gina tik “Klaipėdos” vadovų nu-siteikimas nenuleisti rankų ir jų supratimas, kad reikia tęsti pra-dėtą darbą, nes pergalės neatei-na iš karto.

“Realybė pasirodė esanti daug liūdnesnė, nei mes įsivaiz-

davome. Nėra investicijų, nes labai silpna uostamiesčio spor-to politika. Pasigendame labiau išreikštos miesto politikų ir val-džios valios. Klaipėda, kurioje yra uostas ir dideli finansiniai srautai, pagal sporto finansa-vimą tikrai neatitinka trečiojo šalies miesto statuso. Tokia pa-dėtis mūsų netenkina. Todėl tu-rime kartu dirbti, kad ją pakeis-tume. Aišku, tikime, kad ką nors galime padaryti. Kitaip nebū-čiau toje vietoje, kurioje dabar esu”, - sakė “Respublikai” klubo “Klaipėda” direktorius Raimon-das Beliauskas.

Laižosi žaizdasTuo tarpu ilgus metus Klai-

pėdos futbolo flagmanu buvęs “Atlantas” iki šiol ragauja konflik-to, per kurį jis kartu su “Kaunu” pasitraukė iš A lygos čempiona-to, vaisius.

Praėjusį sezoną žaidęs tik II lygos Vakarų zonoje (tapo jos nu-galėtoju), “Atlantas” buvo įsitiki-nęs, kad šiame sezone vėl galės grįžti į A lygą. Tačiau šiems pla-nams neišsipildžius, teko skubiai persiorientuoti.

Iškėlus ekipai visai kitus tiks-lus, atsisveikinta su vyriausiuoju treneriu, išskolinti pajėgiausi žai-dėjai. Komandoje liko daugiau-siai jauni vietos futbolo akademi-jos auklėtiniai.

Tokioje padėtyje “Atlantas” atsidūrė ir dėl neištesėtų Savi-

valdybės pažadų padėti finan-siškai. Tikėdamasi šių pinigų, komanda kelis metus gyveno ne pagal savo išgales, o dabar rei-kia grąžinti susidariusias skolas.

Liko tik pažadaiNors Klaipėda yra trečias pa-

gal dydį ir antras pagal ekono-minį pajėgumą šalies miestas, uostamiesčio futbolininkai tik su dideliu pavydu gali žiūrėti į daug mažesnių miestų ir net miestelių komandas. Jų dėmesiu nelepina ne tik miesto valdžia, bet ir vers-lininkai.

Kol Lietuvos uostamiesčiui atstovavo tik “Atlantas”, didžioji dalis potencialių rėmėjų lyg su-sitarę kartojo, kad futbolininkus tikrai paremtų, jei ekipoje neliktų daugelio prieštaringai vertinamo šio klubo prezidento Vacio Leke-vičiaus.

Tačiau susikūrus klubui “Klai-pėda” paaiškėjo, kad visa tai bu-vo tik motyvas, kaip mandagiai atsikratyti pagalbos prašytojų.

“Turi pasikeisti visos ben-druomenės požiūris į futbolą. Kitaip nieko neišeis. O jai atsto-vauja savivaldybė ir miesto val-džia. Kai jis pasikeis, kitaip pra-dės žiūrėti ir verslas. Tačiau kol kas abi pusės yra labiau linku-sios tik žiūrėti viena į kitą, todėl ir susidaro uždaras ratas”, - teigė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.

KLaipėdos futboLo sauLėLydis

Gilias futbolo tradicijas

puoselėjantis uostamiestis baigia išnykti iš šios sporto šakos žemėlapio. Abiem miesto reprezentacinėms komandoms - “Klaipėdai” ir “Atlantui” - kuičiantis tarp savų čempionatų autsaiderių, klaipėdiečiams lieka guostis tik prisiminimais apie kitados buvusias skambias pergales ir stadione ošiančias tūkstantines sirgalių minias.

Algirdas AuruškevičiusFutbolo specialistas

Mano nuomone, pagrindinė priežastis, lėmusi, kad futbolas Klaipėdoje tokio žemo lygio - vadyba. Tai galima pasakyti tiek apie “Klaipėdą”, tiek apie “Atlantą”. Ypač apie pastarąjį. Yra labiau verkiama, nei realiai kas nors daroma. Rėmėjų reikia ieškoti, o ne laukti, kol jie patys ateis. Pas rėmėjus reikia eiti su konkrečia programa ir skaidria veikla. Dabar jie bijo skirti futbolui pinigų, nes nėra tikri, kad šie bus išleisti pagal paskirtį. Taip, “Klaipėda” deklaruoja dirbanti kaip vakarietiškas klubas. Tačiau yra labai vaikiška galvoti, kad štai sumesim po tris tūkstančius litų ir užteks. Komanda turi turėti generalinį rėmėją. O dabar visi davusieji po kelis tūkstančius litų nori vadovauti. Esant tokiai situacijai ir miesto valdžia į futbolą žiūri kitaip nei į, sakykim, krepšinį. Atvirai kalbant, šiuo metu aš nematau jokių Klaipėdos futbolo perspektyvų. Ir kol taip dirbsime, jų nebus.

KOMENTARAS

Vietos valdžios ir rėmėjų finansinės paramos nesulaukiančios Klaipėdos komandos rungtyniauja be juos palaikančių sirgalių minios

Viliaus Mačiulaičio nuotr.

2 Sporto žmonės

11

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

Pasaulio čempionas yra dažnas svečias Lietuvoje. Pa-sak VTKF prezidento Mariaus Kliauzos, vizitai prasidėjo prieš 12 metų. 6 dano meistras M.Grubskis padeda lietuviams pasirengti svarbiausioms var-žyboms. Jo vedamose treniruo-tėse Vilniuje, “Fudokan Karate Dojo” klube, lankėsi ir aukšto meistriškumo karatistai, ir jau-noji karta.

SportaS ir menaS

- Ką galite pasakyti apie Lietu-vos karatistų meistriškumą?

- M.Kliauza stengiasi užtikrin-ti, kad per kiekvieną susitikimą ir treniruotę lygis būtų vis aukš-tesnis. Nenorėčiau lyginti spor-tinių laimėjimų. Tokioje šalyje kaip Italija, kurioje treniruojasi 25 tūkst. žmonių, lengviau su-rasti penkis, kurie bus tikrai geri. Lietuvoje tai padaryti sunkiau. Todėl neišeina lyginti lietuviškos karatė su lenkiška, ukrainietiška ir t.t. Tai nereiškia, kad neturite žmonių, galinčių kovoti dėl pa-saulio čempionų vardų. Sakyki-me, Lietuvoje yra normalus eu-ropinis karatė lygis.

- Kodėl Europos šalyse žmo-nės taip domisi Rytų kovos me-nais? Ar tai duoda ką nors, ko negali duoti tradicinės sporto šakos?

- Ta Rytų kultūra mums atrodo apgaubta paslapties. Kaip euro-piečiai jos iki galo nesuprantame. Tie žemi nusilenkimai mums ga-li atrodyti perdėti. Atrodo, kam žmogus taip žemai lenkiasi, kai galima tiesiog paduoti ranką ir pa-sakyti: “Laba diena”. Ten viskas ki-taip, yra labiau tradicinis požiūris. Ypač kovos menuose. Juose labai reikšmingas mokytojo ir mokinio ryšys. Mokinys turi savo vietą hie-rarchijoje, mokytojas - savo. Pas mus, europietiškose sporto ša-kose, kovos menų apskritai nėra. Yra tiesiog sporto disciplinos, kaip boksas. Kovos menuose meistras reikalauja iš mokinio, o sporte - mokinys iš meistro, nes jis turi pretenzijų pasiekti kuo aukštes-nius rezultatus. Visiškai kitas po-žiūris į treniruotes. Reikia atsiminti, kad gilindamiesi į kovos menus, galima sakyti, gauname į rankas ginklą. Gerai parengtas karatistas yra pavojingas. Panaudojus kovos meną blogiems kėslams, žmo-gus tampa ginklu. Neverta lyginti sporto ir kovos menų. Be abejo, pas mus vyksta varžybos, bet jos yra tik vienas iš elementų. Jos lei-džia siekti geresnės technikos. La-bai svarbus yra teisėjo vaidmuo. Jis nėra arbitras ir nebaudžia. Jis pas mus yra meistras, kuris pasa-ko, kas padaryta netinkamai.

- Kiek suprantu, jūs netrak-tuojate karatė tik kaip sporto?

- Visiškai ne. Jei taip būtų, 2007 m., kai baigiau karjerą var-žybose, turėjau pasakyti, kad savo padariau - viskas. O dabar man tarsi atsivėrė naujas kelias. Neda-lyvauju varžybose, likau tik moky-toju, sensėjumi. Tuo pačiu metu vis siekiu, kad mano technika bū-tų geresnė. Negaliu pasakyti, kad šiandien jau pasiekiau viską.

Olimpinės kliūtys

- Ar kovos menų meistras pri-valo domėtis ir Rytų, šiuo atveju - Japonijos kultūra?

- Žinoma, jis turi domėtis, bet tai sunku. Pavyzdžiui, mums labai sunku suprasti jų raštą. Taip pat ir kalbą. Rytiečiai kitaip naudoja gerklę. Jei mes iki 8 ar 10 metų nepradedame mokytis tos kal-bos, paskui jau niekada jos ide-aliai neišmoksime. Kiekvienas iš mūsų nori kuo daugiau sužinoti apie tą šalį. Mums atrodo įdomūs jų valgiai, sušis. Bet man tai nėra skanu (juokiasi). Esu sužavėtas Rytų kultūra, pagarba žmogui, kuri matosi treniruočių metu, per mokytojo ir mokytojo ryšį. Tačiau

visiškai tos kultūros čia neperkel-sime, nepakeisime tikėjimo, ne-tapsime rytiečiais.

- Kodėl karatė iki šiol nėra olimpinėje programoje?

- Problema ta, kad olimpinis sportas turi būti labai aiškus žiū-rovams. Karatė kumitė rungties, tai yra kovų, teisėjavimas papras-tam žiūrovui yra nesuprantamas. Tik patyręs meistras, turintis juo-dąjį diržą, gali įvertinti techniką. Kata rungtyje prieš televizorių atsisėdęs žiūrovas negalėtų paly-ginti aštuonių geriausių dalyvių pasirodymo. Jie visi atrodytų vie-nodi. Žiūrovas nesuprastų, kodėl laimi tas, o ne kitas. Kitas dalykas - įvairios karatė organizacijos ne-gali susitarti tarpusavyje. Tarptau-tinis olimpinis komitetas nenori padaryti klaidos ir priimti vieną organizaciją. Tada kiti pasakys: “Kodėl priėmėte karatė kiokušin, o ne šotokan? Kodėl šią šotokan organizaciją, o ne kitą?” Olimpinis komitetas laukia, kol visos šios or-ganizacijos susitars, suderins tei-sėjavimą. Šiandien nemanau, kad taip atsitiktų.

- Atrodo, neturite daug vilčių, kad karatė atsidurs olimpinėje programoje?

- Nuoširdžiai pasakysiu, net bijau to. Matome, kas atsitiko su dziudo. Neliko beveik nieko ben-dra su kovos menu. Pavyzdžiui, kodėl kimono visada yra balti? Jie turi simbolizuoti tyrumą, tai, kad nenorime niekam padaryti skriaudos. Dziudo kadaise irgi bu-vo tik balti kimono, dabar jie jau spalvoti. Dziudo dabar rūpina-masi tik sportiniais pasiekimais, pamirštama, jog tai kovos menas. Tik jėga prieš jėgą, daug fizikos.

MišriOs kOvOs netraukia

- Yra žmonių, kurie kiekvie-ną kovos meną prilygina mušty-

nėms. Ką pasakytumėte tokiems skeptikams?

- Jei kalbėsime tik apie tai, kaip bet kuria kaina nugriauti varžovą, tada - taip. Bet mes nie-kada taip nepateikiame kovos meno. Mes visada aiškiname, kaip siekti meistriškos techni-kos ir kartu nedaryti partneriui skriaudos. Kalbas apie muštynes sustiprina mišrios MMA kovos. Ten tikrai matome gladiatorius. Žiūrovai džiaugiasi tuo, kad du žmonės bando vienas kitą su-žaloti. Niekas nemąsto, kaip tas žmogus atrodys po 2-3 metų, kas bus su jo galva, kūnu. Bru-talumas vis labiau matomas. Bi-jau, kad greitai žmonės kovos su liūtais ir tigrais, kaip tai buvo kadaise.

- Niekada nenorėjote pats sudalyvauti MMA turnyruose?

- Turėjau ne vieną pasiūlymą kovoti dėl pasaulio čempiono vardo. Bet man sportinis rezulta-tas nėra pats svarbiausias. Žino-ma, MMA kovos yra pelningos, tačiau jos labiausiai pelningos organizatoriams, o ne kovoto-jams. Šie gauna mažiausiai, bet praranda daugiausiai sveikatos.

- Gal ne tik pinigai ten trau-kia? Net garsusis galiūnas Ma-riušas Pudzianovskis dalyvavo MMA kovose...

- Tiesa. Gal tiesiog nebuvo kas jam pasakytų: “nedaryk to”. Juk esi savo srities meistras, tai ir būk juo. Jei esi puikus sun-kvežimių vairuotojas, kam sės-ti į bolidą ir sudužti pirmame posūkyje. Kalbėjau kadaise su Mariušu, nes turėjome vaidinti viename filme. Jis supranta, kad kada nors tai atsilieps sveikatai. Jis dabar turi savo 5 minutes ir naudojasi jomis maksimaliai, kaip tik gali. Galiūnų sporte jau organizmas stabdo, yra jaunes-ni ir stipresni. Taigi rado kitą sritį save išreikšti.

karatė - tik gynybai

- Esate ragavęs aktoriaus duonos. Turbūt dauguma žmonių įspūdį apie kovos menus ir susi-daro iš filmų. Ar taip gaunamas teisingas įspūdis?

- Viskas priklauso nuo filmo. Aš dalyvavau filme, kuris vėliau tapo serialu - “Korumpuotieji”. Taip pat filmavausi seriale “M - kaip meilė”. Tuose filmuose ka-ratė turėjo nedaryti žmonėms skriaudos, o ginti tuos, kuriems reikia pagalbos. Filme kovojau tik tada, kai privalėjau, ir tik iki to momento, kai būtina. Jei ką nors paguldydavau, nepribaigdavau taip, kad prarastų sąmonę. Kaip gerus filmus galiu paminėti “Dra-kono atėjimą”, “Kruviną sportą”, “Geriausių iš geriausių” pirmąją dalį. Ten parodoma abipusė mo-kinio ir mokytojo pagarba.

- Tradicinis klausimas karatė meistrui - ar yra tekę panaudoti savo meistriškumą gatvėje?

- Stengiuosi išvengti tokių momentų. Bet jei reikia apginti save, šeimą, kam nors padėti... Pasitaikydavo (juokiasi). Tačiau tik tiek, kiek būtina. Nenaudo-ju karatė, kad ką nors užpulčiau ar nuskriausčiau. Visada ginda-vausi.

- Ką jūs pasakytumėte jauni-mui, kuris tik mąsto, ar verta užsi-imti karatė?

- Pasakyčiau, kad palaimintas tas, kas turi aistrą gyvenime. Jaunimas dabar tarsi užsidaro, jis turi filmus, internetą. Galima pamatyti pasaulį, nepajudėjus iš namų. Visgi tai turi ir neigiamų pasekmių. Išėję į pasaulį, negalime ten savęs atrasti. Juk per televizorių viskas atrodo kitaip. Kodėl karatė? Nes tai yra kovos menas. Bet yra ir daug sporto šakų, kurios kitais būdais suteikia tai, ką ir karatė.

Mačiejus Grubskis (Lenkija) Gimė 1968 m. kovo 16 d.

Pasiekimai: 7 kartus tradicinio fudokan karatė pa-saulio čempionas, 20 kartų Europos čempionas. Juodojo diržo ir 6 dano savi-ninkas. Sportinę karjerą baigė 2007 m. Tarptautinės klasės treneris ir teisėjas.

Darbas: Karatė ir savigynos instruktorius, kovos menų klubo savininkas. Dėsto savigynos instruktorių kursuose.

•

•

•

DOSJė

Vilniaus tradicinės karatė do federacijos (VTKF) kvietimu praėjusį savaitgalį Lietuvoje

viešėjo daugkartinis pasaulio čempionas Mačiejus Grubskis. Pasidalijęs kovos meno paslaptimis su sostinės karatistais, meistras iš Lenkijos atsakė į “Sporto žmonių” klausimus.

PasauliO čempiOnui karatė - daugiau nei SportaS

Vyginto Skaraičio nuotr.

Daugkartinis pasaulio čempionas Mačiejus Grubskis

(kairėje) savo įgūdžius Lietuvos karatistams

perduoda padedamas Mariaus Kliauzos (dešinėje)

3Sporto žmonės

2 0 1 0 s p a l i o 2 3 sportožmonės