karjeros projektavimas - taikos pr. 133, lt-51123 …...function of career development” presents...

Karjeros projeKtavimasTyrimai ir konsulTavimas

2014 • nr. 3

career designing research and counselling

2014 • no 3

sTudijų kokybės ir karjeros Tyrimų grupė (vdu)QualiTy of sTudies and career research group (vmu)

kaunas • 2014

� 3

MOKSLINIS REDAKTORIUS / SCIENTIFIC EDITORKĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

ATSAKINGOJI REDAKTORĖ / RESPONSIBLE EDITORLIJANA NAVICKIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

REDAKTORIŲ TARYBA / EDITORIAL BOARD

DALIA AUGIENĖ • Šiaulių universitetas / Šiauliai University • LT

LORETA BUKŠNYTĖ-MARMIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

EUGENIJUS DANILEVIČIUS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

BERND-JOACHIM ERTELT • Hochschule der Bundesagentur für Arbeit (HdBA) / University of Mannheim • DE

DAIVA GARNIENĖ • Kauno Maironio universitetinė gimnazija / Kaunas Maironis Academic Gymnasium • LT

ALVYDAS PRANAS GREVAS • Kauno ir Jonavos miestų profesinių mokymo įstaigų asociacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba / Association of Kaunas and Jonava Vocational Education Institutions, Board Member in Lithuania Chamber of Commerce, Industry and Crafts • LT

TRON INGLAR • Høgskolen i Oslo og Akershus / Oslo and Akershus university college • NO

RAMUTĖ KUČINSKIENĖ • UAB „Baltic Contracting Group” • LT

EGLĖ STASIŪNAITIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

RONALD G. SULTANA • University of Malta • MT

ALBERTAS ŠLEKYS • Lietuvos darbo birža / Lithuanian Labour Exchange • LT

VIDMANTAS TŪTLYS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

© Studijų kokybės ir karjeros tyrimų grupė (VDU), 2013© Quality of Studies and Career Research Group (VMU), 2013

Žurnalą įsteigė ir leidžia Studijų kokybės ir karjeros

tyrimų grupė (VDU)•

The Journal was established and is published by the Quality of Studies

and Career Research Group (VMU)

�3

MOKSLINIS REDAKTORIUS / SCIENTIFIC EDITORKĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

ATSAKINGOJI REDAKTORĖ / RESPONSIBLE EDITORLIJANA NAVICKIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

REDAKTORIŲ TARYBA / EDITORIAL BOARD

DALIA AUGIENĖ • Šiaulių universitetas / Šiauliai University • LT

LORETA BUKŠNYTĖ-MARMIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

EUGENIJUS DANILEVIČIUS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

BERND-JOACHIM ERTELT • Hochschule der Bundesagentur für Arbeit (HdBA) / University of Mannheim • DE

DAIVA GARNIENĖ • Kauno Maironio universitetinė gimnazija / Kaunas Maironis Academic Gymnasium • LT

ALVYDAS PRANAS GREVAS • Kauno ir Jonavos miestų profesinių mokymo įstaigų asociacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba / Association of Kaunas and Jonava Vocational Education Institutions, Board Member in Lithuania Chamber of Commerce, Industry and Crafts • LT

TRON INGLAR • Høgskolen i Oslo og Akershus / Oslo and Akershus university college • NO

RAMUTĖ KUČINSKIENĖ • UAB „Baltic Contracting Group” • LT

EGLĖ STASIŪNAITIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

RONALD G. SULTANA • University of Malta • MT

ALBERTAS ŠLEKYS • Lietuvos darbo birža / Lithuanian Labour Exchange • LT

VIDMANTAS TŪTLYS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

© Studijų kokybės ir karjeros tyrimų grupė (VDU), 2013© Quality of Studies and Career Research Group (VMU), 2013

Žurnalą įsteigė ir leidžia Studijų kokybės ir karjeros

tyrimų grupė (VDU)•

The Journal was established and is published by the Quality of Studies

and Career Research Group (VMU)mokslinis redakTorius / scienTific ediTorkĘsTuTis pukelis • vytauto didžiojo universitetas / vytautas magnus university • lT

aTsakingoji redakTorė / responsible ediTor

lijana navickienė • vytauto didžiojo universitetas / vytautas magnus university • lT

redakTorių Taryba / ediTorial boarddalia augienė • Šiaulių universitetas / Šiauliai university • lT

loreTa bukŠnyTė-marmienė • vytauto didžiojo universitetas / vytautas magnus university • lT

eugenijus danileviČius • vytauto didžiojo universitetas / vytautas magnus university • lT

bernd-joachim erTelT • hochschule der bundesagentur für arbeit (hdba) / university of mannheim • de

daiva garnienė • kauno maironio universitetinė gimnazija / kaunas maironis academic gymnasium • lT

alvydas pranas grevas • kauno ir jonavos miestų profesinių mokymo įstaigų asociacija, lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba / association of kaunas and jonava vocational education institutions, board member in lithuania chamber of commerce, industry of crafts • lT

Tron inglar • høgskolen i oslo og akershus / oslo and akershus university college • no

ramuTė kuČinskienė • uab “baltic contracting group” • lT

jacQues pouyaud université bordeaux / bordeaux university • fr

eglė sTasiŪnaiTienė • kauno kolegija / kaunas university of applied sciences • lT

ronald g. sulTana • university of malta • mT

alberTas Šlekys • lietuvos darbo birža / lithuanian labour exchange • lT

vidmanTas TŪTlys • vytauto didžiojo universitetas / vytautas magnus university • lT

© studijų kokybės ir karjeros tyrimų grupė (vdu), 2014© Quality of studies and career research group (vmu), 2014

�

Šiamežurnalonumeryje(2014,Nr.3)pristatomiketuriųtyrimųrezultatai.Straip-

snyje“KarjerospaslaugųteikėjųakademiniorengimomodelioprojektavimasEuropoje”

(K.PukelisirJ.Katsarov)pristatomaskarjerospaslaugųteikėjųrengėjųiš45ESirasocijuotų

šaliųuniversitetųbeisocialiniųdalininkųbendro6metųdarborezultatasErazmus

projektuoseNICEirNICE-2.Aptariama,koksvaidmuo,kuriantšįmodelįtekoapibrėžtiems

profesiniamsvaidmenims,profesinėmsfunkci-jomsirsušiomisprofesinėmisfunkcijomisbeiEuroposkvalifikacijųsąranga(EKS,2008)sie-jamiemskompetentingumams.Pagrindžiamas

įvairiųkarjerospaslaugųteikėjųvaidmenųsusiejimassuaukštojomoksloprogramomis

(bakalauro,magistrantūrosirdoktorantūros),pristatomikarjerospaslaugųteikėjųrengimo

sistemosprivalumaiirtrūkumai. HenrykJarosiewiczsavotyrimų

rezultatusapibendrinastraipsniu„Karje-rosraidosesmėirpaskirtis“,kuriamepris-tatomakarjerosraidossąvoka,naudojama

konsultavimokarjeraisrityje.RemdamasisTwardowski(1999)veiksmųirrezultatųteorija,

straipsnioautoriuspristatokarjerosraidosmodelį,kuriameišskiriaraidąkaipveiksmą(veikimą)irraidąkaiprezultatą.Raidakaip

rezultatasyratamtikraselgesys,kurislaikomasvertingudarborinkoje.Elgesysvertinamas

subjektoveiksmųirveiksmųpriežastiesribose,t.y.subjektobūsenospasikeitimas.Norėdamas

aprašytišįpasikeitimą,autoriuspasinaudojosąryšiniuasmeniniosubjektyvumomodeliu.Remdamasisšiuomodeliu,autoriusišskiria

pagrindinesraidoskaitosrūšisiraptariapagrindinęraidosfunkciją,t.y.paruoštiasmenį

išspręstiprofesinesproblemas,kuriųgausubesikeičiančiojedarborinkoje.

KristinaKovalčikienėirLoretaBukšnytė-Marmienėstraipsnyje„Profe-

sinioidentitetoraiškosperspektyvosLietu-vosdoktorantųkarjerosvizijoje“pristato

būsimųmokslininkųprofesinioidentitetodaugialypiškumoproblematiką.Analizuojama

Inthisissueofthejournal(2014,Nr.3)re-searchresultsoffourstudiesarepresented.Inthearticle„DesigningFrameworkforAcadem-icTrainingofCareerPractitionersinEurope“(K.Pukelis&J.Katsarov)aframeworkforacademictrainingofcareerpractitionersinEuropefromtheperspectiveof6yearsjointworkof45universitiesofEUandassociatedcountriesaswellstakeholdersintheErasmusprojectsofNICEandNICE-2ispresented.ImportanceofNICEprofessionalroles(NPRs),professionalfunctions,competencesrelatedtothoseprofessionalfunctionsaswelltoEuro-peanqualificationsframework(EQF,2008)indesigningtheframeworkisrevealed.Linksofdifferentcareerpractitoners’rolestohighereducationdegreeprogrammes(BA,MAandPhD)aresubstantiated,aswellasstrengthsandweaknessesoftheframeworkarediscussed.HenrykJarosiewiczinhisarticle“EssenceandFunctionofCareerDevelopment”presentsresearchresultsoutliningaconceptofcareerdevelopmentapplicableincareercounselling.DrawingonKazimierzTwardowski’s(1999)theoryofactionsandproducts,theauthorproposesamodelofdevelopment,distinguish-ingtherebydevelopmentasanaction(activity)anddevelopmentasaproduct.Developmentasaproductisaparticularkindofbehaviourwhichisconsideredvaluableinthelabourmarket.Thebehaviourisaccountedforintheframeworkofthesubject’sactionsandthesourceoftheactions,i.e.achangeinthestateofthesubject.Todescribethechange,theauthorputsforwardarelationalmodelofpersonalsubjectivity.Relyingonit,theauthorpointoutbasicvarietiesofdevelopmentalchangeanddiscussestheprincipalfunctionofdevelopment,i.e.preparingapersontocopewithoccupationalproblemsabundantinthevolatilelabourmarket.Inthearticle“PerspectivesofProfessionalIdentityExpressionintheCareerVisionofLithuanianDoctoralStudents”(K.Koval-čikienė&L.Bukšnytė-Marmienė)issuesof

praTarmė foreWord

�

doktorantųidentifikacijasuskirtingaisprofe-siniaisvaidmenimis:mokslininko,dėstytojo

irvisuomeniniųpaslaugųteikėjo/praktiko.Tyrimedalyvavo494doktorantaiiš22aukštojo

moksloinstitucijųLietuvoje.Rezultatųanalizėatskleidė,kadlabiausiaidoktorantamsyra

išreikštaspraktikoprofesiniovaidmensiden-titetas.Beto,socio-demografinėsdoktorantų

charakteristikosturireikšmędoktorantųiden-tifikacijaisuskirtingaisprofesiniaisvaidme-

nimis. DianaTchasse-Simostraipsnis

„Imigrantųkarjerosprofiliaimoderniosioskarjeroskontekste:Lietuvosatvejis“pristato

imigrantųkarjerosprofiliųaprašomojotyrimorezultatus.Tyrimedalyvavo71aukštoskvalifikacijosLietuvojegyvenantisimigrantas.Tyrimeremtasiprincipiniaiskintančios(angl.:

protean;Hall,1996)karjerosirkarjerosberibų(angl.:boundaryless;Arthur,1994)

teorijųteiginiais.Rezultatųanalizeipasitelktaaprašomojistatistikairkoreliacijos.Didžioji

imigrantųdalisturikintančioskarjerosprofilį,otaireiškia,kadjieyralinkęvadovautisau

karjerosplėtotėsprocese,priimdamispren-dimusvadovaujasiasmeninėmisvertybėmisirnėrasusaistytifiziniaisarpsichologiniais

apribojimais.Antraslabiausiaidominuojantiskarjerosprofilisyra„soliduspilietis“.

Šiokarjerosprofilioasmenystaippatyrastipriailinkęvadovautisavokarjerosplėtotės

procesuiturimųvertybiųpagrindu,nėraribo-jamipsichologiškai,tačiaujiemstrūkstafizinio

mobilumo.ŽurnalorealijųdalyjepristatomiERASMUS

programosfinansuojamoNICE-2(„Karje-rosprojektavimoirkonsultavimokarjeraiinovacijųtinklasEuropoje“)projektotiks-

lai,uždaviniaiirsvarbiausirezultatai:NICEMemorandumasirtrumpojiEuroposaka-deminiokarjerospaslaugųteikėjųrengimokompetentingumostandartų(ECS)versija.

Šiameprojektešiuometubaigiamarengtiir„Karjerosprojektavimobeikonsultavimo

karjeraiknyga“.Pateikiamainformacijairapiekitą2013m.prasidėjusįtarptautinįERASMUSprogramosfinansuojamąprojektą–„Europos

karjerosprojektavimoirkonsultavimokarjerai

professionalidentityinthecareervisionofLithuaniandoctoralstudentsarediscussed.Theauthorsrevealhowdoctoralstudentsrelatethemselvestovariousprofessionalroles:scholar,teacherandpublicserviceprovider/practitioner.ResultsoftheLithuaniandoc-toralstudents’surveyarepresented.Researchsampleconsistof494doctoralstudentsfrom22Lithuanianhighereducationinstitutions.Theresultshaveshownthatthemostex-presseddoctoralstudents’professionalidentityrelatestoapractitionerrole.Besides,doctoralstudents’identificationwithprofessionalrolesisinfluencedbysocio-demographicdoctoralstudents’characteristics.DianaTchasseSimopresentsherresearchresultsinthearticle“CareerProfilesofIm-migrantsintheModernCareerContext:CaseofLithuania”.Paperreportsonfindingsfromadescriptivestudyofimmigrantscareerprofiles.Intheresearch71highlyskilledimmigrantsinLithuaniatookpart.Theresearchwasbasedonprincipalstatementsofprotean(Hall,1996)andboundaryless(Arthur,1994)careertheo-ries.Theresultswereanalysedusingdescrip-tivestatisticsandcorrelation.Asignificantportionofimmigrantshaveproteancareerprofilewhichmeansthattheyarestronglyself-directedintheircareermanagementprocess,theybasetheirdecision-makingprocessonpersonalvaluesandtheyarephysicallyandpsychologicallyboundaryless.Thesecondmostdominantcareerprofileissolidcitizen.Theseprofileagentsarestronglyself-directedincareermanagement,valuesdrivenandpsychologicallyboundarylessbuttheylackphysicalmobility.Inthesectionofrealitiestheaims,tasksandmainresultsoftheEuropeannetworkproject„NetworkforInnovationinCareerGuid-anceandCounsellinginEurope“(NICE-2),financedbyERASMUSprogramme,arepresented:NICEMemorandumaswellasashortversionof„TheEuropeanCompetenceStandardsforAcademicTrainingofCareerProfessionals“(ECS).Underthementionedprojectthedevelopmentofthesecondedi-tionof„NICEHandbookfortheAcademic

�

5

Šio žurnalo tyrimų dalis baigiama straipsniu, pristatančiu įdomią ir vertingą Vokietijos

patirtį, kuriant kokybės užtikrinimo mechanizmus karjeros projektavimo paslaugoms (J. Frübing). Pristatomi

nacionalinio projekto tikslai, išsamiai aptariami pasirengimo kokybės užtikrinimui

mechanizmai, įvardijami projekto dalyviai. Aptariami projekto metu pasiekti svarbūs

rezultatai – kokybės kriterijai ir karjeros konsultantų kompetentingumo profilis.

Praktinėje žurnalo dalyje supažindinama su 2012 m. apginta G. Kalvaitienės

disertacija „Jūreivystės studentų profesinės karjeros planavimo mokėjimų ugdymo

modelis“. Šioje dalyje taip pat trumpai pristatomi du 2010 m. pradėti įgyvendinti

valstybiniai projektai, susiję su karjeros projektavimo modelių bendrojo ugdymo,

profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose kūrimu: „Ugdymo karjerai ir

stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame

mokyme“ ir „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos

modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų

kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“.

Tikimės, kad žurnale publikuojami karjeros projektavimo tyrimų rezultatai paskatins šioje srityje dirbančius įvairių

šalių mokslininkus bei praktikus dalyvauti diskusijose, toliau plėtoti tyrimus bei

dalintis sukaupta ir apibendrinta patirtimi kituose žurnalo numeriuose.

The last article in the research section of the journal outlines valuable and interesting German experience in developing quality assurance mechanisms for career designing services (Frübing). The article presents the aims of the national project, describes the preparation of the process and the actors involved in detail. Finally, this article illustrates important results of the project: the quality criteria and the competence profile.In the practical section of the journal Kalvaitienė’s dissertation “Model of Maritime Students’ Professional Career Planning Skills Development” defended in 2012 is introduced. Also in this section two national projects that started in 2010 and are related to development of career designing models in secondary, vocational training and higher education institutions are introduced briefly: „Development of Career Education and Monitoring Models in Secondary Education and Vocational Training“ and “Development and Implementation of Student Career Management and Monitoring Models in Higher Education Institutions, Improvement of Specialist Competencies and Development of Tools for Providing Student Services in Career Management Field (Phase I)”. We hope that findings of career designing research published in the journal will encourage various scholars working in this area as well as practicians to take part in discussions, to further develop their research and to share their accumulated and summarised experience in the following issues of the journal.

Redaktorių tarybos vardu On behalf of the Editorial Board

KęSTUTIS PUKELIS LIJANA NAVICKIENĖ

doktorantūrosprograma“(ECADOC)beijometuvykusiądoktorantųvasarosmokyklą

Paduvoje(Italija).Pristatomųprojektųdalisbaigiamatrumpustraipsniu,kuriame

supažindinamasuVytautoDidžiojouniversite-toHumanitariniųmokslųfakulteteišbandytu

filologųįvadinėskarjerosplanavimopraktikosmodeliu,jotikslais,turiniuirgautais

rezultatais.Žurnalorealijųdaliespabaigojepristato-

mosketuriųkarjerosprojektavimotematika2014m.Lietuvojeapgintųdaktarodisertacijų

anotacijos.Atskirusąrašupristatomosmagistrųbaigiamųjųdarbų,parengtųir

apgintųtaispačiaismetaisLietuvosuniversitet-uosekarjerostematika(taippatirbaigiamųjų

darbų,apgintųkarjerosprojektavimotematikaVDU)sąrašas.

TrainingofCareerGuidanceandCounsellingPractitioners”isalsoalmostfinalised.Alsotheotherinternationalproject–„Euro-peanDoctoralProgrammeinCareerGuid-anceandCounselling“(ECADOC)whichisalsofinancedbyERASMUSprogrammeandstartedinyear2013,ispresentedandinforma-tionaboutthesummerschoolfordoctoralstudentsthatwasarrangedunderthisprojectisprovided.Inthispartalsoashortarticlein-troducingamodelforcareerplanningpracticeforphilologystudentstestedintheFacultyofHumanitiesatVytautasMagnusuniversityisshortlypresented.SectionofrealitiesisclosedwithpresentingfourannotationsofPhDdissertationsdefend-edinLithuaniain2014inthefieldofcareerdesigning.AlistofmasterthesesinrelationtocareertopicthatwerepreparedanddefendedinLithuanianuniversitiesin2014(aswellmasterthesisinthefieldofcareerdesigningdefendedinVMU)ispresentedalso.

�

Turinys • conTenTs

KARJEROS PROJEKTAVIMO TYRIMAI 9

CAREER DESIGNING RESEARCH

kęstutis pukelis, johannes kaTsarov 10

karjeros pasalaugų Teikėjų akademinio rengimo modelio projekTavimas europoje

designing frameWork for academic Training of career pracTiTioners in europe

henryk jarosieWicZ 37

karjeros raidos esmė ir paskirTis

essence and funcTion of career developmenT

kristina kovalČikienė, loreta bukŠnyTė-marmienė 65

profesinio idenTiTeTo raiŠkos perspekTyvos lieTuvos dokToranTų karjeros viZijoje

perspecTives of professional idenTiTy manifesTaTion in The career vision of liThuanian docToral sTudenTs

diana Tchasse simo 95

imigranTų karjeros profiliai moderniosios karjeros konTeksTe: lieTuvos aTvejis

career profiles of immigranTs in The modern career conTeXT: case of liThuania

�

KARJEROS PROJEKTAVIMO REALIJOS 117

CAREER DESIGNING REALITIES

projekTai • projecTs 119

nice 2 (karjeros projekTavimo ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklas europoje): 119 Tikslai, veiksmai ir reZulTaTai

nice 2 (neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe) – aims, acTions and ouTcomes

karjeros projekTavimo ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklo europoje (nice) 122 memorandumas

memorandum on neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe (nice)

Trumpoji europos akademinio karjeros paslaugų Teikėjų rengimo 127 kompeTenTingumo sTandarTų versija

shorT version of european compeTence sTandards for The academic Training of career pracTiTioners

TarpTauTinis dokToranTŪros projekTas „european docToral programme in career 140 guidance and counselling“ (ecadoc)

inTernaTional projecT for docToral sTudies „european docToral programme in career guidance and counselling“ (ecadoc)

pirmoji karjeros projekTavimo vasaros mokykla paduvoje 143

firsT summer school career guidance and counselling in padova

Įvadinė prakTika filologams, skirTa karjeros planavimui 147

inTroducTory career planning pracTice for philology sTudenTs

apginTi darbai • defended Theses

dakTaro diserTacijos 151 docToral disserTaTions

magisTro darbai 168

masTer Thesis

10

karjeros paslaugų Teikėjų akademinio

rengimo modelio pro-jekTavimas europoje

sanTrauka

Straipsnyje pristatomas akademiniam karje-rospaslaugųteikėjųrengimuiEuropojeskirtasmodelis–karjerospaslaugųteikėjųrengėjųiš45ESirasocijuotųšaliųuniversitetųbeisocia-liniųdalininkųbendro6metųdarborezulta-tasprojektuoseNICEirNICE-2.Aptariama,koks vaidmuo kuriant šį modelį teko NICEprojekte apibrėžtiems profesiniams vaidme-nims, profesinėms funkcijoms ir su šiomisprofesinėmisfunkcijomisbeiEuroposkvalifi-kacijųsąranga(EKS,2008)siejamiemskom-petentingumams.Pagrindžiamasįvairiųkar-jeros paslaugų teikėjų vaidmenų susiejimassuaukštojomoksloprogramomis(bakalauro,magistrantūrosirdoktorantūros),pristatomisistemosprivalumaiirtrūkumai.

pagrindinių Terminų apibrėŽimai

• Karjeros specialistas–karjerospaslaugųteikėjas, kuris, priklausomai nuo klientųporeikių,galiatliktibetkurįNICEprofesinįvaidmenį.

• NICE – karjeros projektavimo ir kon-sultavimokarjeraiinovacijųtinklasEuropoje(www.nice-network.eu).

• NICE kompetentingumai–šešipagrin-diniaikarjerospaslaugųteikėjųkompetentin-gumai,t.y.konsultavimaskarjerai,ugdymas

kęstutis pukelis, johannes kaTsarovvytauto didžiojo universitetas, heidelbergo universitetas

vytautas magnus university, heidelberg university


absTracT

InthearticleframeworkforacademictrainingofcareerpractitionersinEuropefromtheper-spectiveof6yearsjointworkof45universitiesof EU and associated countries as well stake-holders in the projects of NICE and NICE-2is presented. Role of NICE professional roles(NPRs), professional functions, competencesrelatedto thoseprofessional functionsaswellto European qualifications framework (2008)indesigningofframeworkisrevealed.Linkingofdifferentcareerpractitioners’rolestohighereducation degree programmes (BA, MA andPhD)aresubstantiated,aswellasstrengthensandweaknessofframeworkdiscussed.

definiTions of key Terms

• Career specialist-careerpractitioner,whoworksinalloftheNICEprofessionalrolesreg-ularly,dependingonwhatclientsneedmost.

• NICE–NetworkforInnovationinCareerGuidance and Counselling in Europe (www.nice-network.eu).

• NICE Competences sixmainNICEcom-petences of career practitioners: career coun-selling, career education, career assessmentand information, career service management,

issn 2335-2191http://dx.doi.org/10.7220/2335-2205.3.1

11

karjerai,karjerosvertinimasirinformavimaskarjerai, karjeros paslaugų valdymas, socia-liniųsistemųintervencijairbendrųjųkompe-tentingumų „vaidmuo“, integruojantis visuskituskarjerospaslaugųteikėjųkompetentin-gumus.

• NICE profesiniai vaidmenys – penkipagrindiniai karjeros specialistų vaidmenys:konsultavimas karjerai, ugdymas karjerai,karjeros vertinimas ir informavimas karje-rai,karjerospaslaugųvaldymas irsocialiniųsistemųintervencija.

• Karjeros ekspertas – karjeros paslaugųteikėjas, kuris specializuojasi viename ardviejuose vaidmenyse ir yra asmuo, į kurįreikia kreiptis prireikus sudėtingesnių šiossrities paslaugų. Pavyzdžiui, tai gali būti as-muo,kurisspecializuojasikompetentingumųatpažinimosrityje.

Įvadas

Sparti naujų technologijų plėtra (susijusisunaujaismoksliniaisatradimaisbei išradi-mais), darbo rinkų globalizacija, demogra-finiai pokyčiai, besitęsianti „europizacija“,kuriąlemiatolesnėEuroposSąjungosplėtra,pokyčiai švietime, ugdyme bei užimtumopolitikoje ir jų sistemose skatina visų sričiųspecialistusnuolatatnaujintiirtobulintisavokompetentingumusbeimokėjimus.

Visa tai kelia naujus iššūkius karjeros fi-losofijai,kurietikdarlabiausustiprinanaujųpožiūriųirplatesniokarjerospaslaugųsuvo-kimoporeikįbeiišryškinakarjerospaslaugųteikėjųdarbosvarbągerinantžmoniųgyven-imo kokybę. Žmonių skatinimas ir pagalbadalyvauti švietimo bei ugdymo procesuose,pasirinkti prasmingą ir tvarią karjerą tam-pant pilnaverčiais darbo pasaulio veikėjais,apskritaivisossukarjerasusijusiospaslaugosyra labai reikšmingosplėtojant socialinębeilyčiųlygybę,pilietiškumougdymą.

Visuomenėse pažangos užtikrinimui irtvariai jos plėtrai vis svarbesnis racionalus

kęstutis pukelis, johannes kaTsarovkarjeros paslaugų Teikėjų akademinio rengimo modelio projekTavimas europoje


Socialsystemsinterventionsandconnecting“role”ofallcompetencesbygenericcompe-tencesofcareerpractitioners.

• NICE professional roles (NPRs) – fivemain roles of career practitioners: careercounselling, career education, career assess-ment and information, career service man-agement,socialsystemsinetrventions.

• Career expert–careerpractitionerwhoconcentratesononeortwooftheroles,andisthepersontogotoformorecomplexser-vicesrelatingtooneoftheroles,forexamplesomebody,whoisspecializedoncompetencediagnosis.

inTroducTion

The rapid development of new technolo-gies(causedbynewscientificdiscoveriesandinventions),theglobalisationoflabourmar-kets,demographicchanges,on-going“Euro-peanization”(whichisexpandingthroughtheenlargementofEuropeanUnion),andchan-ges in education, training and employmentpoliciesandsystems,requireforapermanentupgradingofcompetencesandskillsbypro-fessionalsofallfields.

Thisraisesnewchallengesforcareerphi-losophyreinforcingneedfornewapproachesandabroaderunderstandingofcareerservic-esaswellasanincreasingroleofcareerprac-titionersforimprovingthequalityofpeoplelives.

Careerserviceshaveakeyrole toplay inpromotingsocialequality,genderequity,andactive citizenship by encouraging and sup-porting individuals’ participation in educa-tionandtraining,theirinclusionintheworldofworkandtheirchoiceofasustainableandmeaningfulcareer.

1� k a r j e r o s p r o j e k Tav i m a s : T y r i m a i i r ko n s u lTav i m a s • c a r e e r d e s i g n i n g : r e s e a r c h a n d co u n s e l l i n g • 2014/3

žmogiškųjų ištekliųpanaudojimas.Naujiemsdarbams reikalingi nauji mokėjimai, augaaukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, odarbdaviaikaipniekadadaugdėmesioskiriadarbuotojų bendriesiems kompetentingu-mams(EuropeanCouncil,2008).Visataiatsi-spindi įvairiuoseEuropojepriimtuosedoku-mentuose1.

Beto,visdarnepakankamaidėmesioski-riamakarjerospaslaugųteikėjųkompetentin-gumui, jų profesiniam tobulėjimui, kai kal-bama apie ES valstybėse narėse galiojančiuskvalifikacijų ir kompetentingumų standar-tus. Įvairių tyrimųataskaitose (OECD,2004;CEDEFOP 2005; 2008; 2009) teigiama, kadįvairiosevalstybėseskiriasikarjerospaslaugųteikėjų profesinis rengimas bei tai, kokiusvaidmenisjieatlieka,kokiosyrajųprofesinėsfunkcijos ir reikalingi kompetentingumai.Vieni karjeros paslaugų teikėjai yra kvalifi-kuoti ir tinkamaiapmokyti, tačiaukitidirbaneturėdamijokioprofesiniopasirengimo.

Trečia vertus, nėra aiškios sistemos, kurbūtųnurodytoskvalifikacijos,reikalingosaiš-kiai apibrėžtiems karjeros paslaugų teikėjųprofesiniams vaidmenims atlikti. Kadangikarjerospaslaugosdažnaiteikiamosnespecia-lizuotomis aplinkybėmis, o daugelyje šaliųtrūkstatinkamųpriemoniųkarjerospaslaugųteikėjamsrengtibeisuteiktiatitinkamaskvali-fikacijas(Sultana,2003;WattsirSultana,2004;SultanairWatts,2006),galimadarytiišvadą,kad beveik visose šalyse būtina gerinti tei-kiamųkarjerospaslaugųkokybę.Nepakanka-masarnetinkamasdėmesyskarjerospaslaugųteikėjųrengimuituririmtųpasekmiųsiūlomųpaslaugųkokybeiirtrukdoišnaudotivisąšiųpaslaugų potencialą bei užtikrinti jų kokybę(Bassot, 2012; Sultana, 2010; 2011, 2014a;2014b).

1 “European lifelong guidance policies: Progress Report2011–2012” (ELGPN, 2012), “Draft Joint EmploymentReport”(2009/2010),“Mobility,anInstrumentforMoreandBetterJobs:TheEuropeanJobMobilityActionPlan2007–2010”,“ProfessionalizingCareerGuidance–Prac-titioner Competences and Qualification Routes in Eu-rope”(CEDEFOP,2009),“ResolutiononBetterIntegrat-ingLifelongGuidanceintoLifelongLearningStrategies”(2008),“ActionPlanonAdultLearning”(2007),“Guide-linesfortheEmploymentPoliciesoftheMemberStates”(2007), “Resolution of the Council on StrengtheningPolicies,SystemsandPracticesintheFieldofGuidanceThroughoutLifeinEurope”(2004),“InvestingEfficientlyin Education and Training: an Imperative for Europe(2003)”,etc.

Therationaluseofhumanresourcesfortheadvancementandsustainabledevelopmentofsocieties becomes more and more relevant.New skills are demanded for new jobs, theneed forahighlyeducatedworkforce is ris-ing,andemployersdemandeverstrongerkeycompetences of their employees (EuropeanCouncil, 2008). This need is presented in arangeofEuropeandocuments1.

However, there is still a lack of attentiontothecompetence,trainingandprofessionaldevelopmentofcareerpractitionersintermsofcompetenceandqualificationstandardsinthemembercountriesoftheEU.Inanumberofresearchreports(OECD,2004;CEDEFOP2005;2008;2009) it isstatedthatthere isawidevariationacrosscountriesinprofession-al training as well as the roles, professionalfunctionsandcompetencescarriedoutbyca-reer practitioners: some career practitionershave good training and qualifications, butothersareworkingwithoutanyprofessionaltraining.

In addition, there is no clear frameworkdeterminingqualificationroutesleadingintoclearlydefinedoccupationalrolesestablishedforcareerpractitioners.Thenon-specializedbasis upon which career services are oftendelivered, as well as the weak training andqualificationarrangementsthatexistinmanycountries (Sultana, 2003; Watts & Sultana,2004;Sultana&Watts,2006)indicatethatca-reer services are weakly professionalized al-mosteverywhere.Insufficientorinappropri-ateattentiontocareerpractitioners’traininghasseriousimplicationsforthequalityofof-feredservicesandconstitutessignificantbar-rierstothecapacityandqualityofcareerser-vices provided (Bassot, 2012; Sultana, 2010;2011,2014a;2014b).

1 “European lifelong guidance policies: Progress Report2011–2012” (ELGPN, 2012), “Draft Joint EmploymentReport”(2009/2010),“Mobility,anInstrumentforMoreandBetterJobs:TheEuropeanJobMobilityActionPlan2007–2010”,“ProfessionalizingCareerGuidance–Prac-titioner Competences and Qualification Routes in Eu-rope”(CEDEFOP,2009),“ResolutiononBetterIntegrat-ingLifelongGuidanceintoLifelongLearningStrategies”(2008),“ActionPlanonAdultLearning”(2007),“Guide-linesfortheEmploymentPoliciesoftheMemberStates”(2007), “Resolution of the Council on StrengtheningPolicies,SystemsandPracticesintheFieldofGuidanceThroughoutLifeinEurope”(2004),“InvestingEfficientlyin Education and Training: an Imperative for Europe(2003)”,etc.

1 “European lifelong guidance policies: Progress Report 2011–2012” (ELGPN, 2012), “Draft Joint Employment Report”(2009/2010),“Mobility,anInstrumentforMoreandBetterJobs:TheEuropeanJobMobilityActionPlan2007–2010”,“Pro-fessionalizingCareerGuidance–PractitionerCompetencesandQualificationRoutesinEurope”(CEDEFOP,2009),“Reso-lutiononBetterIntegratingLifelongGuidanceintoLifelongLearningStrategies”(2008),“ActionPlanonAdultLearning”(2007),“GuidelinesfortheEmploymentPoliciesoftheMemberStates”(2007),“ResolutionoftheCouncilonStrengtheningPolicies,SystemsandPracticesintheFieldofGuidanceThroughoutLifeinEurope”(2004),“InvestingEfficientlyinEduca-tionandTraining:anImperativeforEurope(2003)”,etc.

1�



Kas yra geras karjeros paslaugų teikėjas?Kaipreikėtųrengtikarjerospaslaugųteikėjus,kadjųpagalbažmonėsgalėtųpriimtiraciona-liusprofesiniusirsujaissusijusiusmokymosisprendimus bei sėkmingai tobulėti asme-niškai jiems prasmingoje karjeros srityje?Karjeros paslaugų teikėjais reikėtų laikytižmones, galinčius daryti didžiausią įtakąpriimamų sprendimų kokybei, kai jie susijęsu žmogiškųjų išteklių valdymu organizaci-joje, žmogiškuoju kapitalu visuomenėse iratskirųpiliečiųindividualioskarjerosklausi-mais(susąlyga,kadorganizacinisirpolitiniskontekstas, įskaitant ir karjeros paslaugųfinansavimą,puikiai funkcionuoja ir skatinaprofesionaliųpaslaugųteikimą).

Karjerospaslaugųteikėjųrengimąirjiemsreikalinguskompetentingumusbeisušiaisda-lykais susijusiaskoncepcijas, reikalavimus irryšiustarpteorijosirpraktikosįvairiaisaspek-taisnagrinėjoirpristatėmokslininkaiBrownirKrane(2000),Hansen(2001;2003),Plant(2001;2012),Inglar,Bjerknes,LappenirTo-biassen (2003), Bimrose (2004), McCarthy(2004),BorgenirHiebert(2006),McMahonirPatton(2006),Schon(2007),Arthur(2008),Repetto(2008),Reid(2003;2006;2015),ReidirWest(2011a;2011b),Schiersmann(2008),HansenirAmundson(2009),Hiebert(2009),Savickas, Nota, Rossier, Dauwalder, Duarte,Guichard, Soresi, Van Esbroeck, ir van Via-nen (2009), Pukelis ir Navickienė (2011),Savickas (2005; 2006; 2011a; 2011b; 2012;2013),Sultana(2003;2008),SultanairWatts(2006),WattsirSultana(2004)irkt.

Šiamestraipsnyjesiekiamapasidalintipa-tirtimi,sukauptaperEuropojevykdytuspro-jektusNICEirNICE2,irtaipdidintiteikiamųkarjerospaslaugųprofesionalumąbeisiektito-bulumoirinovacijųkarjerospaslaugųteikėjųakademiniame rengime. Straipsnyje norimepristatytiteorinįmodelį(metodologiją),skir-tąkarjerospaslaugųteikėjųkompetentingu-mamsapibrėžtibakalauro,magistrantūrosirdoktorantūrosstudijųprogramose.Šiužduo-

What isagoodcareerpractitioner?Howshouldcareerpractitionersbetrainedtosup-port people in making rational educationaland vocational choices as well as managingtheir further personals and career develop-mentsuccessfully?Careerpractitionersoughttobeunderstoodasthepeoplewhocanmoststrongly influence the quality of decisionsmakingregardingthehumanresourceman-agement of organizations, human capitalquestionsofsocietiesandtheindividualca-reerdecisionsofcitizens (provided that theorganizationalandpoliticalcontexts,includ-ing fundingof career servicesare function-ing well and reinforce professional servicedelivery).

Conceptions, requirements, relations be-tween theory and practice regarding thecompetencesandtrainingofcareerpractitio-nershavebeenreflectedfromdifferentanglesin many studies of researchers like Brown&Krane(2000),Hansen(2001;2003),Plant(2001; 2012), Inglar, Bjerknes, Lappen, andTobiassen(2003),Bimrose(2004),McCarthy(2004),Borgen&Hiebert(2006),McMahon&Patton(2006),Schon(2007),Arthur(2008),Repetto(2008),Reid(2003;2006;2015),Reid&West(2011a;2011b),Schiersmann(2008),Hansen&Amundson(2009),Hiebert(2009),Savickas, Nota, Rossier, Dauwalder, Duarte,Guichard,Soresi,VanEsbroeck,andvanVia-nen (2009), Pukelis and Navickiene (2011),Savickas (2005; 2006; 2011a; 2011b; 2012;2013),Sultana(2003;2008),Sultana&Watts(2006),Watts&Sultana(2004),etc.

Theaimofthispaperistosharetheexpe-riencesaccumulatedintheEuropeanprojectsNICEandNICE2increasingprofessionaliza-tionofcareerservicesandworking towardsexcellence and innovation in the academictrainingofcareerpractitioners.Thefocusofthis paper is to present a theoretical frame-work (methodology) for defining compe-tencesofBA,MAandPhDcycledegreepro-grammesfortheacademictrainingofcareer


tisNICE22(2012-2015)projektetekosuConsistent Tuning Model(CTM;liet.:„nuoseklaussuderinimomodeliu“)dirbančiaigrupei3,ku-ri pasinaudojo NICE (2009–2012) projektometusukurtumodeliu4.

Sukurtasteorinismodelisnaudotaspagrįs-ti:a)karjerospaslaugųteikėjųmisijąį„plotį“(per profesinius vaidmenis) ir „gylį“ (perkompetentingumųlygmenis,priskiriantjuosvienamišEKS lygmenų–6arbabakalauro,7arbamagistroir8arbadoktorantūros);b)pagrindinesprofesinesfunkcijas,sudarančiasšiuosvaidmenis;c)kompetentingumus,kurieugdomi rengiant karjeros paslaugų teikėjusaukštosiose mokyklose įvairiems skirtingolygmens(bakalauro,magistrantūrosardokto-rantūros)profesiniamsvaidmenimsatlikti5.

1 karjeros paslaugų Teikėjų misija

Dėlaukščiauminėtųiššūkiųdarbopasaulissu-dėtingėjairtampavislabiauneapibrėžtas.Dau-gelisžmoniųpastaruojumetuišgyvenatokiusjausmus tarsi stovėtų ant kopėčių matydami„(…)kaipapačiojeesantyslaipteliaiišbyra,oaukščiau esantys – išnyksta“ (Vecchio, 2013,

2 NICE–karjerosprojektavimo irkonsultavimokarjeraiinovacijų tinklas Europoje, finansuojamas iš ES Eras-mus programos. Projekte dalyvauja 45 universitetai išESirasocijuotųnariųvalstybių,kurvykdomoskarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjerai sričiųbakalauro,magistrantūros ir doktorantūros studijų programos.Daugiau informacijos apie NICE ir NICE 2 projektusgalimarastiwww.nicenetwork.eu

3 Svarbupaminėti,kadpriegalutiniošiomodeliovariantorengimovėliauprisidėjodarJacquesPouyaud(Bordeauxuniversitetas,Prancūzija)irJukkaLerkkanen(Jyvaskylaatvirasisuniversitetas,Suomija).

4 Už paramą norime padėkoti CTM grupei bei mento-riamsiš iniciatyviniokomitetoHazelReid(CanterburyChristChurchuniversitetas,JungtinėKaralystė),Chris-tiane Schiersmann (Heidelberg universitetas, Vokietija)ir Bernd-Joachim Ertelt (Manheim kolegija, Vokietija).JievisibuvopirmojoNICEknygosredakcinėsgrupėsna-riai.

5 Tarptautinės konferencijos „European summit on de-veloping the career workforce of the future“ medžiaga,Canterbury,2014m.rugsėjo3–4d.

practitioners.ThisisthetaskoftheConsistent Tuning Model (CTM) team2 in the projectNICE23(2012-2015),basedonapriormodeldevelopedinNICE(2009–2012)4.

Thedevelopedtheoreticalframeworkwasbeenusedtosubstantiate:a) themissionofcareerpractitioners in breadth (professionalroles) and in depth (levels of competencestickingthemtoEQFlevels6orBA;7orMA,and 8 or PhD); b) main professional func-tionscomposingthoseroles;c)listofcompe-tencesfortrainingofcareerpractitionersindifferentprofessionalrolesatdifferentcom-petencelevels(BA,MAandPhD)inhighereducationinstitutions5.

1 mission of career pracTiTioners

Nowadays above mentioned challengesmakes world of work more complex anduncertain. Many individuals nowadays ex-periencefeelingslikestandingonthecareerladderlooking“…downtofindtherungsbe-lowarecrumblingunderfoot,andtherungs

2 NICE–networkforinnovationincareerguidanceandcounselling in Europe funded by EU Erasmus pro-gramme.Intheprojectaretakingpart45UniversitiesofEUandassociatedcountrieswherecareerdesigningandcounsellingstudyprogrammesare implementedatBA,MAand/orPhDlevels.MoreinformationaboutNICEandNICE2couldbefoundatwww.nicenetwork.eu

3 WeacknowledgevaluableinputofJacquesPouyaud(Bor-deauxUniversity,France)andJukkaLerkkanen(Jyvas-kylaOpenUniversity,Finland)infinaldevelopmentsofthisframework.

4 WeacknowledgesupportreceivedfromtheCTMteamas well additional expertise supported by the SteeringCommittee mentors Hazel Reid (Canterbury ChristChurchUniversity,UK),ChristianeSchiersmann(Hei-delbergUniversity,Germany)andBernd-JoachimErtelt(ManheimUniversityofAppliedSciences,Germany),allof whom were members of the first NICE Handbook’seditingteam.

5 Internationalconference„Europeansummitondevelop-ingthecareerworkforceofthefuture“materials,Canter-bury,3–4ofSeptember,2014.

1�



p.12).Karjerospaslaugųteikėjaiturėtųpadėtisavo klientams spręsti su karjera susijusiasproblemas ir priimti reikiamus sprendimus(Guichard,2011,VanEsbroeck,2008).

Atsakydama į tokį poreikį, Ekonominiobendradarbiavimo ir plėtros organizacija(OECD, 2004) bei Europos Sąjunga (Euro-peanCouncil,2004;2008)šaliatermino„visągyvenimą trunkantis mokymasis“ išplėtojoir„visągyvenimątrunkančiokarjerosvaldy-mo“ sąvoką. Visą gyvenimą trunkantis kar-jeros valdymas apima su karjera susijusiųpaslaugų teikimą visiems visuomenės nari-ams įvairiuose jų karjeros etapuose. Todėlkarjeros paslaugų teikėjai, pasinaudodamikarjerosteorijųžiniomisturipadėtižmonėmskompetentingai spręsti įvairius su karjerasusijusius iššūkius.Atsižvelgdamas į tai,Eu-ropos profesinio rengimo plėtros centras(CEDEFOP,2009,p.37–39) teigia,kadkar-jeros paslaugų teikėjams apskritai reikalin-gas universalus akademinis išsimokslinimas(bentjau6EKSlygmuoarbabakalaurolaip-snis) ir bent vienerių metų specializuotasprofesinis rengimas,orientuojantis į skirtin-gas karjeros paslaugų teikėjų veiklos sritis(pavyzdžiui, nuosekliosios arba papildomosprofesinėsstudijos).

NICE tinklą sudaro Europos aukštosiosmokyklos,rengiančioskarjerospaslaugųtei-kėjus,todėlprojektometubuvoatliekamitiekkiekybiniai, tiek kokybiniai dabar vykdomųvisųtrijųpakopųstudijųprogramųEuropo-je tyrimai (Ertelt,Weber,&Katsarov., 2012,p. 85). Pasirinktos studijų programų im-ties kiekybinis tyrimas parodė, kad karjerospaslaugų teikėjų rengimas Europoje apimadaugdisciplinų.Maždaug52% tirtų studijųprogramų buvo teikiamos edukologijosmokslųfakultetuose.26%studijųprogramųbuvo siūlomos psichologijos fakultetuose,12% – sociologijos fakultetuose, 5%– ver-slo administravimo fakultetuose ir likę5%–skirtinguosefakultetuose(Erteltirkt.,2012).Daugumavykdomųstudijųprogramųbuvo magistrantūros studijos (44%) arba

abovearedisappearing(Vecchio,2013,p.12).Career practitioners should support clientsindealingwithcareer-relatedproblemsandrelevant decisions (Guichard, 2011, Van Es-broeck,2008).

To respond to suchademand, theOrga-nization for Economic Co-operation andDevelopment (OECD, 2004) as well as theEuropean Union (European Council, 2004;2008) has formulated an idea of “lifelongguidance”, inadditiontotheideaof lifelonglearning:Lifelongguidancemeansprovidingcareerservices forallmembersofsocietyatallstagesoftheircareers.Thiscallsforcareerprofessionalstobecompetentindealingwithanincreasinglywiderangeofpossiblecareerchallenges, drawing upon the knowledge ofspecific career-related theories. Taking thisintoaccount,CEDEFOP(2009,p.37–39)ar-guesthatcareerpractitionersgenerallyneeda basic academic training (minimum EQFlevel6orBA)andshouldundertakeatleastoneyearofspecialtrainingindifferentcareerpractitioners roles (for example, consecu-tive or extra-occupational Master level pro-grammes).

NICE as an European network of highereducation institutions engaged in the train-ingofcareerpractitioners,undertookaquan-titative as well as a qualitative analysis ofexistingdegreestudyprogrammesinEurope(Ertelt,Weber,&Katsarov.,2012,p.85).Thequantitative analysis of the relevant sampleof study programmes showed that trainingofcareerpractitionersismultidisciplinaryinEurope.About52%oftheconsidereddegreeprogrammeswereofferedindepartmentsofEducationalSciences.Another26%ofthemwere offered at departments of Psychology,12%atSociologicalfaculties,5%atfacultiesofBusinessAdministrationaswellas5%indifferentdepartments(Erteltetal.,2012).Themajority of the study programmes were of-feredasMasterdegreestudies(44%)orpost-graduate qualifications (34%), both of thematEQFlevel7. Aminority(13percent)of


the degree programmes were offered at BAlevel(5studyprogrammes).

ThequalitativeanalysisofrelatedsampleofMaster-level programmes’ curricula showedthat the assignments (learning outcomes)were focusedmainlyonthedevelopmentofcompetences in the field of Career Assess-ment & Information (28%), Career Educa-tion(23%),CareerCounselling(16%),Ca-reerServiceManagement (13%), andSocialSystems Interventions (12%). Another 8%oflearningoutcomesfocusedonthedevelop-ment of generic (transferable) competences(Erteltetall,2012,p.97).Theroughcompo-sitionsofcompetencesdevelopedthroughstu-dyprogrammes reflect labourmarketneedsinthefieldofcareerservicesaswellasmis-sionofcareerpractitioners(tosomedegree).

Basedontheresearchmadeaswellunderdiscussion with NICE project partners fiveNICEProfessionalRoles6(NPRs)wereiden-tifiedasbeingthecentralconceptsfortheca-reerprofession(Graph1,Dauwalder,Ertelt,Guichard, Katsarov, Mulvey, Reid, Schiers-mann,&Weber,2012,p.44).TheideabehindtheNPRsisthataprofessionalcareerpracti-tionerwilltypicallyactinalloftheserolestosomeextent,notamatterwhethertheprofes-sional is a generalist or specialist. The NPRstogethermakeuptheprofessionalidentityofcareerpractitioner.Inotherwords,weregardeachoftherolesaspartofsocietalmissionofcareerprofession.Toliveuptoitsfullpoten-tial,thepracticeofcareershouldnotneglectanyoftheseroles,butshouldintegratethemtoachieveaholisticserviceforcitizens.

6 Wearenotgoinghere indetails specifying thecontentof each professional role. Description of NICE Profes-sionalRolesyoucouldfindinNICEHandbookon-lineinEnglish,French,GermanandSpanishonwww.nice-network.euorinprintedversionofNICEhandbookfortheAcademicTrainingofCareerGuidanceandCoun-selling Professionals (Edited by Ch. Schiersmann, B-J.Ertelt,J.Katsarov,R.Mulvey,H.Reid&P.Weber),Hei-delbergUniversity(Germany),2012,245p.,ISBN978-3-9444230-01-6.

kvalifikacijąsuteikiančiosantrosiospakoposstudijos(34%),t.y.EKS7lygmuo.Mažumastudijųprogramų(13procentųarba5studijųprogramos)buvobakalauropakopos.

Kokybinėsusijusiosimtiesmagistrantūrosstudijųprogramųturinioanalizėparodė,kadstudijų rezultatai daugiausia orientuojami įkompetentingumų ugdymą karjeros vertini-moirinformavimokarjerai(28%),ugdymokarjerai(23%),konsultavimokarjerai(16%),karjerospaslaugųvaldymo(13%)irsocialiniųsistemųintervencijos(12%)srityse.Dar8%studijų rezultatų buvo nukreipti į bendrųjų(perkeliamųjų) kompetentingumų ugdymą(Erteltirkt.,2012,p.97).Kompetentingumų,kurie ugdomi studijų programose, sudėtisatspindidarborinkosporeikiuskarjerospa-slaugųsrityjebei,išdalies,karjerospaslaugųteikėjųatliekamąmisiją.

Remiantisatliktuosetyrimuosegautainfor-macija,podiskusijųsuNICEprojektopartne-riaispavyko išskirtipenkisNICEprofesiniusvaidmenis6,kurieturėtųbūtilaikomikertiniaiskarjeroskaipprofesijosaspektais(1pav.,Dau-walder, Ertelt, Guichard, Katsarov, Mulvey,Reid,Schiersmann,irWeber,2012,p.44).

Profesiniųvaidmenųišskyrimasgrindžia-masmintimi,kadprofesionaluskarjerospa-slaugų teikėjas tam tikru metu atlieka visusšiuosvaidmenis.Kitaiptariant,kiekvienasiššiųvaidmenųyraviena iškarjerospaslaugųteikėjo socialinės misijos sudedamųjų dalių.Norint išnaudoti visą šios profesijos poten-cialą, nereikėtų ignoruoti nei vieno iš šiųprofesiniųvaidmenų.Svarbuvisuomenėsna-riams teikti visapusiškas karjeros paslaugas,integruojantšiuosvaidmenis.

6 Čiamesnedetalizuosimekiekvienoprofesiniovaidmensturinio. NICE profesinių vaidmenų aprašymus anglų,prancūzų,vokiečiųirispanųkalbomisgalimarastiNICEinternetiniamevadovewww.nice-network.euarbaspaus-dintoje šio vadovo versijoje „NICE handbook for theAcademicTrainingofCareerGuidanceandCounsellingProfessionals“(red.Ch.Schiersmann,B-J.Ertelt,J.Kat-sarov,R.Mulvey,H.ReidirP.Weber),Heidelbergouni-versitetas(Vokietija),2012,245p.,ISBN978-3-9444230-01-6.

1�



1 pav. pagrindiniai karjeros paslaugų teikėjų nice profesiniai vaidmenys

fig.1. main nice professional roles of career practitioners

For example, in working with a client, acareer practitioner may be asking the clientquestionsconcerningtheirpersonaldevelop-ment.Doingso,thepractitionerwouldbeact-ingintheCareerCounsellorrole.Butinthenext moment, the career professional couldbeworkingwiththeclienttoidentifyhis/herpersonalstrengths.ThiswouldmeanshiftingtotheCareerAssessment&Informationrole.Theroleof“genericcompetences”isbridgingsuccessfully professional competences whenprovidingcareerservicesintheframeofso-me of five professional roles. Applying theNPRs,itisimportanttounderstandthatthedifferentrolesneedtobeseenasunitedandinterdependent: career practitioners shouldbeabletoperforminalloftheNPRs(atleasttosomeextent).Thisdoesn’tstandinthewayofspecializationintheNPRs,ofcourse,nordoesitmeanthatotherpeople,e.g.teachersormanagers,couldn’tperforminsomeoftheNPRstosomeextent,andcooperatewithca-reerprofessionals.

Pavyzdžiui, karjeros paslaugų teikėjasdirbdamas su klientu gali užduoti klausi-mus, susijusius su jo asmeniniu tobulėjimu.Taip elgdamasis specialistas atliktų karjeroskonsultanto vaidmenį. Tačiau kitą akimirkąkarjeros paslaugų teikėjas jau gali dirbti suklientu,norėdamaspadėti jamatpažinti savostipriąsiaspuses.Šiuoatvejujaubūtųperein-ama prie karjeros vertinimo ir informavimokarjeraivaidmens.Teikiantsukarjerasusiju-sias paslaugas keliose iš aukščiau išvardintųpenkių sričių, bendrieji kompetentingumaipadeda sėkmingai integruoti profesiniuskompetentingumus aktualiems karjeros tiks-lamspasiekti.Svarbusuprasti,kadvisiNICEprofesiniai vaidmenys yra tarpusavyje susijęir vienas nuo kito priklausomi, t. y. karjerospaslaugų teikėjai turi sugebėti bent jau tamtikrumastuatlikti juosvisus.Tai jokiubūduneatimagalimybėsspecializuotistamtikruoseNICEprofesiniuosevaidmenysebeinereiškia,kadkitižmonės(pavyzdžiui,mokytojaiarva-dybininkai), bendradarbiaudami su karjeros

4

NICE tinkl sudaro Europos aukštosios mokyklos, rengian ios karjeros specialistus, tod lprojekto metu buvo atliekami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai dabar vykdom vis trij pakopstudij program Europoje tyrimai (Ertelt, Weber, & Katsarov., 2012, p. 85). Pasirinktos studijprogram imties kiekybinis tyrimas parod , kad karjeros specialist rengimas Europoje apima daug disciplin . Maždaug 52% tirt studij program buvo teikiamos edukologijos moksl fakultetuose. 26% studij program buvo si lomos psichologijos fakultetuose, 12% - sociologijos fakultetuose, 5% - verslo administravimo fakultetuose ir lik 5 % - skirtinguose fakultetuose (Ertelt ir kt., 2012). Dauguma vykdom studij program buvo magistrant ros studijos (44%) arba kvalifikacijsuteikian ios antrosios pakopos studijos (34%), t. y. EKS 7 lygmuo. Mažuma studij program (13 procent arba 5 studij programos) buvo bakalauro pakopos.

Kokybin susijusios imties magistrant ros studij program turinio analiz parod , kad studij rezultatai daugiausia orientuojami kompetentingum ugdym karjeros vertinimo ir informavimo karjerai (28%), ugdymo karjerai (23%), konsultavimo karjerai (16%), karjeros paslaug valdymo (13%) ir karjeros sistem pl tros (12%) srityse. Dar 8% studij rezultat buvo nukreipti bendr j (perkeliam j ) kompetentingum ugdym (Ertelt ir kt., 2012, p. 97). Kompetentingum , kurie ugdomi studij programose, sud tis atspindi darbo rinkos poreikius karjeros paslaug srityje bei, iš dalies, karjeros specialist atliekam misij .

Remiantis atliktuose tyrimuose gauta informacija, po diskusij su NICE projekto partneriais pavyko išskirti penkis NICE profesinius vaidmenis, kurie tur t b ti laikomi kertiniais karjeros specializacijos aspektais (1 pav., Dauwalder, Ertelt, Guichard, Katsarov, Mulvey, Reid, Schiersmann, ir Weber, 2012, p. 44).

1 pav. Pagrindiniai karjeros specialist NICE profesiniai vaidmenys6

6 ia mes nedetalizuosime kiekvieno profesinio vaidmens turinio. NICE profesini vaidmen aprašymus angl ,pranc z , vokie i ir ispan kalbomis galima rasti NICE internetiniame vadove www.nice-network.eu arba spausdintoje šio vadovo versijoje „NICE handbook for the Academic Training of Career Guidance and Counselling Professionals“ (red. Ch. Schiersmann, B-J. Ertelt, J. Katsarov, R. Mulvey, H. Reid ir P. Weber), Heidelbergo universitetas (Vokietija), 2012, 245 p., ISBN 978-3-9444230-01-6.

CareerAssessment

&Information

Ugdymas karjerai /

Career Education

Konsultavimas karjerai / Career

Counselling

Socialinisistem

intervencija / Social systems interventions

Karjeros paslaug

valdymas / Career Service Management

Karjeros vertinimas ir

informavimas / Career

Assessment & Information


paslaugųteikėjais,negalitamtikruaspektuat-liktivienoarkitoNICEprofesiniovaidmens.

Svarbu, kad NICE profesinių vaidmenųkoncepcijaipritariaEuroposaukštųjųmokyk-lų,rengiančiųkarjerospaslaugųteikėjus,aka-deminė bendruomenė. Ši koncepcija plačiaipripažįstama kaip inovatyvi ir tinkama nau-doti karjeros paslaugų teikėjų rengimui. TuopatmetutikslingaNICEprofesiniusvaidmeniskažkaipatskirti,kadatsirastųvietosskirtingolygmenskvalifikacijoms.Šiamestraipsnyjeap-tarsime vieną požiūrį, kur kiekvienam NICEprofesiniam vaidmeniui išskiriami atskirikvalifikacijųlygmenys(3skyrius).Beto,NICEprofesiniusvaidmenisreikėtųišskaidytiįsmul-kesnesprofesines funkcijas,būtinasapibrėžiantkompetentingumus,kurievėliaubūtųskaidomiį studijų rezultatus (2 skyrius),pagalkuriuosrengiamas studijų turinys. NICE profesiniaivaidmenys,juossudarančiosprofesinėsfunk-cijos, atitinkami kompetentingumai ir vien-inga kalba (terminologija) yra laikomi NICE„Tuning“(liet.„dermės“)sąrangosbendromis kertinėmis gairėmis(Katsarovirkt.,2012).

2 kompeTenTingumo sampraTos priTaikymas akademiniame karjeros paslaugų Teikėjų rengime

Pagrindinisiššūkis,sukuriuosusiduriamaren-giantminimaliusEuroposkompetentingumostandartuskarjerossrityje,yraatrastimodelį,kuris atliepia darbo rinkos poreikius, kurįbūtųgalimaintegruotiįaukštojomokslosiste-mas irkurisprisidėtųprie teikiamųkarjerospaslaugųbeikarjerospaslaugųteikėjųprofe-sionalumoaugimo.Toliaupristatomeschemą(2pav.),kurioješietrysaspektaipavaizduotikaiptrysatskirossistemossuskirtingais tik-slais ir struktūromis, į kurias reikia atkreiptidėmesį,norintsukurti„tobuląkompetentin-gumostandartųmodelį“,kurisdidintųkiek-vienosdimensijosloginęvertę.

TheNPRsformanimportantconsensusofEuropeanacademicsengagedincareerprac-titionerstrainingathighereducationinstitu-tionssincewidelyacknowledgedasasuitableandinnovativeconceptforthefieldofcareer.Atthesametime,itisworthtodifferentiatetheNPRsinsomeway,toallowroomfordif-ferentqualificationlevels.Wewilldiscussoneapproachinthispaper,wherewedistinguishbetweendifferentqualificationlevelsforeachNPR (chapter 3). Additionally, the NPRsshouldbesplitintosmallerprofessionalfunc-tions,asabasisfordefiningcompetencesandlater on converting them into learning out-comes (chapter 2) as a background for thedevelopmentofrelatedcurricula.TheNPRs,the professional functions composing them,as well as the relevant competences, and theNICE Curriculum, together with developedcommon language (terminology) representcommonpoint of referencesoftheNICETun-ingFramework(Katsarovetal.,2012).

2 applying concepT of compeTence for academic Training of career pracTiTioners

ThemajorchallengeindevelopingminimalEuropean Competence Standards (ECS) incareer field is model which is relevant forthelabourmarketneeds,couldbeintegratedintothefunctioningofhighereducationsys-tems,andwhichfosterstheprofessionaliza-tionofcareerservicesandthecareerwork-force. Graph 2 below illustrates the threedimensions as three distinct systems withdifferentaimsandstructures,whichneedtobe addressed, so to reach an “ideal model”forcompetencestandardswhichwouldaddvalueinrelationtothelogicsofeachdimen-sion.

19



2 pav. trys aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kuriant „tobulą modelį“, kuris bus naudojamas rengiant minimalius europos kompetentingumo standartus

fig. 2. three dimensions need to be considered in developing an “ideal model” for minimum european competence standards

6

pavaizduoti kaip trys atskiros sistemos su skirtingais tikslais ir strukt romis, kurias reikia atkreipti d mes , norint sukurti „tobul kompetentingumo standart model “, kuris prisid t prie bendros kiekvieno aspekto logikos.

2 pav. Trys aspektai, kuriuos b tina atsižvelgti, kuriant „tobul model “, kuris bus naudojamas rengiant minimalius Europos kompetentingumo standartus

Fig. 2. Three dimensions need to be considered in developing an “ideal model” for minimum European Competence Standards

Svarbu pažym ti, kad negalima kalb ti apie rinkos reguliavim vien tik pagal paklaus ir pasi l . Panašiai kaip ir valstybinis ugdymas, karjeros paslaugos yra viešo intereso dalis. prastai yra skirtumas tarp žmoni , kuriems karjeros paslaugos reikalingos, ir t , kurie tokias paslaugas gali sau leisti. Tod l susiduriama su situacija, kur vair s socialiniai institutai kartu suformuoja dideldal karjeros specialist paklausos ir gauna galimyb reguliuoti rink per savo si lomusatlyginimus, per jiems reikaling rengimo metu gyjamus kompetentingumus, taip pat ir kitokiais b dais. Be to kai kurio mon s ir pilie iai yra pakankamai turtingi, kad patys gal t suformuoti karjeros paslaug poreik .

Svarbu atsakyti klausim , koki kompetentingum iš ties reikia karjeros specialist darbo rinkoje. Atsižvelgdami skirtingas Europoje taikomas sistemas, pirmame šio straipsnio skyriuje paband me pateikti atsakym š klausim pristatydami NICE profesinius vaidmenis. Ar labai svarb model priims politikai ir darbdaviai bei kiti karjeros srityje svarbi pad t užimantys socialiniai dalininkai (pavyzdžiui, karjeros specialistai)? Europos virš ni susitikime d l b simos darbo j gos karjeros srityje formavimo (rugs jo 3-4 d., Canterbury, Jungtin Karalyst ), kuriame

Politinis poreikis profesionalumo didinimui teikiant karjeros paslaugas

(kompetentingumai, kvalifikacijos) / Political Need for Professionalization of career service

(Competences, qualifications)

Europos aukštojo mokslo sistemos strukt ros (pakopos,

laipsniai) /Structures of Higher Education System in Europe (Academic

Cycles, Degrees)

Darbo rinkos strukt ros karjeros paslaug tiek jams ( prasti vaidmenys ir funkcijos) /

Structures of the Labour Market for Career Practitioners (Typical

Roles and Functions)

Svarbu pažymėti, kad negalima kalbėtiapie rinkos reguliavimą vien tik pagal pa-klausąirpasiūlą.Panašiaikaipirvalstybinisugdymas,karjerospaslaugosyraviešointere-sodalis.Įprastaiyraskirtumastarpžmonių,kuriemskarjerospaslaugosreikalingos,irtų,kurie tokias paslaugas gali sau leisti. Todėlsusiduriamasusituacija,kurįvairūssociali-niai institutai kartu suformuoja didelę dalįkarjerospaslaugųteikėjųpaklausosirįgaunagalimybęreguliuotirinkąpersavosiūlomusatlyginimus, per jiems reikalingą rengimometu įgyjamuskompetentingumus, taippatirkitokiaisbūdais.Betokaikuriosįmonėsirpiliečiaiyrapakankamai turtingi,kadpatysgalėtųsuformuotikarjerospaslaugųporeikį.

Svarbu atsakyti į klausimą, kokių kompe-tentingumų karjeros specialistų reikia darborinkoje. Atsižvelgdami į skirtingas Europojetaikomas sistemas, pirmame šio straipsnioskyriuje pabandėme pateikti atsakymą į šį

It is important to point out that we can-not talkaboutamarket that is regulatedbysupplyanddemandonly.Similarlytopublicschooling,careerservice is in thepublic in-terest,and there is typicallyamismatchbe-tween the people who need career servicesand the people who can afford them. Thisleads to a situation, where different publicactorstogethercreatealargepartofthede-mand for career practitioners and regulatethe market through the salaries they offer,the levelof trainingandcompetence,whichtheyrequire,andothermeasures.Inadditiontothesecircumstances,someenterprisesandcitizensarewealthyenoughtocreateaprivatedemandforcareerservice.

The important question here, is whichkindsofcompetenceprofilesthelabourmar-ketforcareeractuallyneeds?Inchapter1ofthisarticleweansweredtothisquestionpre-senting NICE professional roles which took

�0 k a r j e r o s p r o j e k Tav i m a s : T y r i m a i i r ko n s u lTav i m a s • c a r e e r d e s i g n i n g : r e s e a r c h a n d co u n s e l l i n g • 2014/3

klausimąpristatydamiNICEprofesiniusvaid-menis.Arlabaisvarbųmodelįpriimspolitikaiir darbdaviai bei kiti karjeros srityje svarbiąpadėtį užimantys socialiniai dalininkai (pa-vyzdžiui,karjerospaslaugųteikėjai)?Europosviršūnių susitikime dėl būsimos darbo jėgoskarjeros srityje formavimo (rugsėjo 3–4d.,Canterbury, Jungtinė Karalystė), kuriamedalyvavodaugiaunei200socialiniųdalininkųišvisosEuropos,Europoskompetentingumostandartasbuvopriimtaskaip tolesnių tikslųsiekimostrateginispagrindas.

Priimtus kompetentingumo standartus,pasinaudojant nacionalinėmis kvalifikacijųsąrangomis (NKS), būtina susieti su įvairiųšaliųaukštojomokslosistemomis.Paskutinie-jiNKSsusiejimosuEKSetapaiEuroposSą-jungojeleidžiatikėtis,kadnetolimojeateityje(per 5–10 metų) skirtumai tarp įvairioseBolonijos proceso valstybėse galiojančiųaukštojo mokslo sistemų ženkliai sumažės.Vis tik dabartinė situacija leidžia teigti, kadnesvarbu, kokį kompetentingumo standartųmodelį bepasiūlytume, nebus taip, kad jistiktų visiems. Todėl mūsų tikslas ir negalibūti sukurti “standartinę studijų programą“,skirtąkarjerospaslaugasteiksiantiemsasme-nims ruošti Europoje. Mums reikalinga sis-tema, leidžianti užtikrinti efektyvesnį ben-dradarbiavimą ir padedanti gerinti tokiųpaslaugų teikėjų rengimo kokybę Europoje,tačiau tuo pat metu atsižvelgianti ir į aukš-tųjųmokyklųbeivalstybiųįvairovęirjųau-tonomiškumą. Su Bolonijos (1999) reformaatsiradotendencijaaukštojomokslosistemaslabiauorientuotiįstudentą,t.y.įbūsimusdar-bo rinkos poreikius. Todėl rengiant kompe-tentingumo standartus svarbu prisidėti priekarjerospaslaugųprofesionalumodidinimo.

Pagrindinis Consistent Tuning Frameworkprojekto tikslas yra pagal atskirus profesinius vaidmenis ir profesines funkcijas apibrėžti studijų rezultatus skirtingos kvalifikacijos (ba-kalauro, magistrantūros ar doktorantūrospakopos) karjeros paslaugų teikėjų rengimui.Skirtingosekarjerossritysedirbantiemsžmo-

in consideration the different systems allaround Europe. Is highly important modelwouldbeacceptedbypolicy-makersandtheemployersaswellasothercareerstakehold-ers (for example, career practitioners, etc.).At European Summit on developing careerworkforce of the future (3-4th September,Canterbury, UK) where more than 200 dif-ferent stakeholders of career services tookpartfromalltheEuropetheEuropeancom-petencestandardwasacceptedasabasisforfurtherdevelopment.

Thecompetencestandardsneedtoconnectwithexistinghighereducationsystemsofthedifferent countries via national qualifica-tionframeworks(NQFs).ThefinalphasesoflinkingNQFswithEQF(2008)inEUallowsexpectthatinsomenearfuture(5-10years)essential deviations among different highereducation training systems in countries in-volved in Bologna process will significantlydecrease.Nevertheless, thecurrentsituationleads toacentralmessage:Whatevermodelofcompetencestandardswepropose-thereisno“onesizefitsall”.Itcannotbeourobjectivetocreate“thestandarddegreeprogrammeforcareerserviceinEurope”.Instead,weneedaframework,whichhelpsustocooperatemoreeffectivelyandraisethequalityoftraininginallofEurope,butwhichrespectsthediversityand autonomy of higher education institu-tionsandcountries.WiththeBologna(1999)reform,thereisatrendforharmonizingthehigher education systems towards a higherlevelofstudent-centredapproach,i.e.orien-tatedtofuturelabourneeds.Importantpointforthedevelopmentofcompetencestandardsissupportformovementtowardstheprofes-sionalizationofcareerservice.

The main goal of the Consistent TuningFrameworkprojectisto define a pool of learning outcomes for different professional roles and functions at different qualification levels (BA,MAandPhDcycles)of career practitioners.Differentpeoplewhodeal indifferentcareerfieldsneeddifferentlevelsofcompe-

�1



nėms,reikalingiskirtingolygmenskompeten-tingumai. Todėl labai svarbu minimalius kompetentingumo standartus žmonėms, dir-bantiemsskirtingosekarjerossrityse,nustatytipagaltai,kokiotipopaslaugasjiesiūlo.

Kalbėdami apie minimalius kompeten-tingumo standartus mes orientuojamės įlūkesčius, pagal kurių pateisinimą būtų ga-lima vertinti tai, kaip žmonės atlieka savoprofesinį vaidmenį ar funkcijas. Toks stan-dartas galėtų būti naudojamas kaip gairėsteikiamų karjeros paslaugų profesionalumogerinimui, specialistų rengimui Europojetobulintiirabipusiškamkvalifikacijųirkom-petentingumų karjeros paslaugų srityje pri-pažinimuiEuropoje.Kitavertus,visistandar-taisenstairjuostenkaatnaujinti.

Norint išvengti nesusipratimų, reikia pa-brėžti, kad mes nesiekiame „standartizuoti“ vienos ar dvejų mūsų srities studijų programų Europoje. Mestaippatnesiekiameirsuvaržytiakademinėslaisvėskuriantskirtingosspecia-lizacijos studijų programas. Kompetentin-gumusapibrėžiantisistematurėtųbūtinaud-inga įvairiose karjeros paslaugų teikėjusrengiančiose studijose, įskaitant pirmosiospakopos bakalauro ir magistro studijų pro-gramas, podiplomines bei doktorantūrosstudijas.Minimaliuskompetentingumostan-dartusreikėtųtaikytilanksčiaitiekneforma-liame,tiekirsavaiminiamekarjerospaslaugųteikėjųprofesiniametobulėjime.

Vėlgi tai, ką mes siekiame suformuluoti,nėra „vien tik“ studijų rezultatai, išreikštiper „išgrynintus“ kompetentingumo api-brėžimus, t. y. atskirus „veiklos rodiklius“,susijusiussukonkrečiaisiššūkiais,sukuriaissusiduriakarjerosspecialistai(profesinės funkcijos). Mes siekiame pateikti daugialypius,sudėtingesnius studijų rezultatus, kuriuosformuojantbūtųatsižvelgiamairįtokįkompe-tentingumo apibrėžimą, kuomet vertinamižinios ir mokėjimai (savarankiškumas, EQF,2008) bei vertybės ir požiūriai (atsakomybė,EQF2008),kurieyrapagrindiniaikiekvienokompetentingumokomponentai(3pav.).

tence.Therefore, it isvery important tosetminimum competence standards for thepeople practicing in different career fields,dependingonthetypeofcareerservicetheyoffer.

By minimum competence standards weunderstandbasicexpectationsrelatingtothemeasurable performance of people in theirrelevant career role or professional func-tions. Such a standard can act as a bench-mark to professionalize career service pro-vided,toelevatetheleveloftrainingaroundEurope and to enable the mutual recogni-tion of qualifications and competences inthe field of career service around Europe.Objectiverealityisthatallstandardsrequirepermanentrenewing.

To avoid misunderstanding we need tostress:We do not aim to “standardize” one or two degree programmes in our field throughout the Europe,nordowewishinhibitacademicfreedomofdesigningcustomizeddegreepro-grammeswithdifferentpointsofspecializa-tion. The competence framework should beusefulfordifferenttypesofacademictrainingincareer,includingundergraduatediplomas,Bachelor and Master Degrees, postgradua-te certificates, and doctoral training as well.Minimum competence standards should beusedflexiblyalso fornon-formaland infor-malprofessionaldevelopmentofcareerprac-titioners.

Again,whatwewanttoworkoutisn’t“only”learningoutcomesintermsof“pure”compe-tencedescriptions,i.e.isolated“performanceindicators” related to concrete challenges ofthecareerprofession(professional functions).Instead, we want more complex and multi-dimensional learningoutcomeswhichcom-binethedescriptionofcompetencewiththeelementary knowledge and skills (autonomy,EQF,2008)aswellasvalues and attitudes(re-sponsibility,EQF2008)whicharethekeytoeachcompetence(Graph3).

Taking into account the EQF defini-tion,wedefinecompetenceas“theabilityof

��

VadovaudamiesiEKSpateiktuapibrėžimu,meskompetentingumąįvardijamekaip„žmo-nių gebėjimą tam tikrose situacijose paten-kinti sudėtingus reikalavimus, reflektuojantatitinkamus psichosocialinius išteklius“7(NICEHandbook,2012,p.32).Psichosocia-liniaiištekliaiapimažinias, mokėjimus, vertybes ir požiūrius, kurie įvardijami kaip tamtikro kompetentingumo pagrindas, tačiaupatys savaimenėrapakankamisudėtingomsprofesinėmsfunkcijomsatlikti.

Kartu sudėjus kompetentingumo aprašymus ir reikalavimus ištekliams(studijųrezul-tatai),galimakompetentingumussuskaidytiįsmulkesnesjųsudedamąsiasdalis.Tokiubū-dubuspaprasčiaunaudotispateiktumodeliu(Katsarov irkt., 2012,p.37).Tuopatmetu,studijų rezultatus siejant sukompetentingu-mu, bus galima užtikrinti, kad dėstymas,studijavimas ir vertinimas bus orientuoti į

7 Išsamiau „kompetentingumo“ sąvoką ištyrė ir apibrėžėPukelisirSmetona(2012).

peopletomeetcomplexdemandsinparticu-lar situations, drawing upon adequate psy-chosocial resources in a reflective manner”7(NICEHandbook,2012,p.32).Psychosocialresourcesrelatetoknowledge, skills, valuesandattitudes,whichformthebasisofaparticularcompetence,butwhich,takenforthemselves,arenotsufficienttoperformacomplexpro-fessionalfunctions.

The combination of the competencedescriptions with resource requirements (learn-ing outcomes) means breaking down com-petencestotheir“ingredients”,whichmakesit easier for higher education institutions touse themodel (Katsarovet al., 2012,p.37).At the same time, the competence-orienta-tion of all learning outcomes ensures thatteaching, learning and assessment focusesonpreparingpeopleto perform in particular professional functions. This way, degree pro-

7 Moredetailedresearchondefinitionofconcept“compe-tence”youcouldfindinPukelis&Smetona(2012).

3 pav. supaprastinta eKs (�00�) kompetentingumo struktūra (pukelis, 2009, p. 26)

fig. 3. deployed eQF (�00�) structure of competence (pukelis, 2009, p. 26)

8

3 pav. Supaprastinta EKS (2008) kompetentingumo strukt ra (Pukelis, 2009, p. 26) Fig. 3. Deployed EQF (2008) structure of competence (Pukelis, 2009, p. 26)

Vadovaudamiesi EKS pateiktu apibr žimu, mes kompetentingum vardijame kaip „žmonigeb jim tam tikrose situacijose patenkinti sud tingus reikalavimus, reflektuojant atitinkamus psichosocialinius išteklius“8 (NICE Handbook, 2012, p. 32). Psichosocialiniai ištekliai apima žinias,mok jimus, vertybes ir poži rius, kurie vardijami kaip tam tikro kompetentingumo pagrindas, ta iau patys savaime n ra pakankami sud tingoms profesin ms funkcijoms atlikti.

Kartu sud jus kompetentingumo aprašymus ir reikalavimus ištekliams (studij rezultatai), galima kompetentingumus suskaidyti smulkesnes j sudedam sias dalis. Tokiu b du bus papras iau naudotis pateiktu modeliu (Katsarov ir kt., 2012, p. 37). Tuo pat metu, studij rezultatus siejant su kompetentingumu, bus galima užtikrinti, kad d stymas, mokymasis ir vertinimas bus orientuoti žmoni rengim atlikti tam tikras profesines funkcijas. Tokiu b du studij programas galima daug labiau priartinti prie joms keliamo tikslo, t. y. kad ši studij program absolventai palaipsniui išsiugdyt kompetentingumus, kuri jiems reik s j profesijoje, ateityje tenkinant tiek individuali klient , tiek ir visuomen s poreikius. 4 pav. atskleidžiama, kaip kompetentingumo suvokimas siejasi su studij rezultat apibr žimu9.

8 Išsamiau „kompetentingumo“ s vok ištyr ir apibr ž Pukelis ir Smetona (2012).9 Aprašydami konkre ius kompetentingumus ir reikalingus išteklius (studij rezultatai), mes vadovausim s 2008 m. EKS, nes šioje s rangoje išsamiau aptariamas toks kompetentingumo apibr žimas.

Skills(“Soft” or

“complementary” part)

Savarankiškumas/ Autonomy

Vertyb s („kietoji“ arba „bazin “ dalis) /

Values (“Solid” or “basic” part)

Poži riai („minkštoji“ arba „papildan ioji“ dalis) /

Attitudes (“Soft” or “complementary” part)

Atsakomyb / Responsibility

Žinios („Kieta“ arba „pamatin “ dalis) /

Knowledge(“Solid” or “basic “part)

Mok jimai („Minkšta“ arba „papildomoji dalis) /

Skills (“Soft” or “complementary” part)

Savarankiškumas / Autonomy

Vertyb s („kietoji“ arba „bazin “ dalis) /

Values (“Solid” or “basic” part)

Poži riai („minkštoji“ arba „papildan ioji“ dalis) /

Attitudes (“Soft” or “complementary” part)

Atsakomyb / Responsibility

Žinios („Kieta“ arba „pamatin “ dalis) /

Knowledge(“Solid” or “basic “part)

Mok jimai („Minkšta“ arba „papildomoji dalis) /

Skills (“Soft” or “complementary” part)

k a r j e r o s p r o j e k Tav i m a s : T y r i m a i i r ko n s u lTav i m a s • c a r e e r d e s i g n i n g : r e s e a r c h a n d co u n s e l l i n g • 2014/3

��

4 pav. Kompetentinga veikla: ryšys tarp kompetentingumo apibrėžimo ir studijų rezultatų aprašymo. pagal katsarov, pukelis, schiersmann, Thomsen ir Weber, 2012: nice Tuning framework, p. 36

fig. 4. competent performance: relation of competence definition to the description of learning outcomes. based on: katsarov, pukelis, schiersmann, Thomsen & Weber, 2012: nice Tuning framework, p. 36.

9

4 pav. Kompetentinga veikla: Ryšys tarp kompetentingumo apibr žimo ir studij rezultataprašymo. Pagal Katsarov, Pukelis, Schiersmann, Thomsen ir Weber, 2012: NICE Tuning

Framework, p. 36

Fig. 4. Competent performance: Relation of competence definition to the description of learning outcomes. Based on: Katsarov, Pukelis, Schiersmann, Thomsen & Weber, 2012: NICE Tuning

Framework, p. 36.

9

4 pav. Kompetentinga veikla: Ryšys tarp kompetentingumo apibr žimo ir studij rezultataprašymo. Pagal Katsarov, Pukelis, Schiersmann, Thomsen ir Weber, 2012: NICE Tuning

Framework, p. 36

Fig. 4. Competent performance: Relation of competence definition to the description of learning outcomes. Based on: Katsarov, Pukelis, Schiersmann, Thomsen & Weber, 2012: NICE Tuning

Framework, p. 36.



��

grammescancomemuchclosertothegoalofensuringthattheirgraduatesactuallydevelopthecompetencesthattheyneedfortheirfu-tureoccupationstosatisfyindividualclientsaswellas societalneeds.Graph4 illustrateshowcompetenceunderstandingrelatestothedefinitionoflearningoutcomes8.

For the development of curricula, an“opened” learning outcome model is muchmorehelpfulthanamodel,whichonlyofferscompetencedescriptions.Thedescriptionofperformanceinprofessionalfunctions,com-binedwith thedescriptionof tangibleaffective(valuesandattitudes),behavioural(skills)andcognitiveresources(knowledge),ismuchcloser to teaching, learning and assessmentprocesseshappeningduringacademictrain-ingofcareerpractitoinersatdifferentqualifi-cation levels (Pukelis,2009).Additionally, itallowsforthedefinitionofminimumrequire-ments, which go beyond the measurementof performance (competence), and look atparticularly important pieces of knowledge,skills,valuesandattitudes,whichoughttoberequired of a particular type of practitioner(Pukelis,2009.).

Thegoalandmodelintroduced(Graph4),stronglybuildsonthedefinitionof learningoutcomesintermsofcompetence,basedonprofessionalfunctions.Professional functionsare derived by “splitting” professional roles intothemainactivities(thosearefocusedtosolve tasks assigned to professional role) ofwhichtherolesconsist.

The pool of learning outcomes whichwe are striving towards obviously must bebroaderandmoreflexiblethan“anidealcur-riculum”or“twoidealcurricula”:It must support variety and specialization. Whatisitthatwewantthen?Thequestionis:Which are the additional benefits that we can gain through a more refined framework? The following five

8 Indescribingtheconcretecompetencesandresourcere-quirements(learningoutcomes),wewillfollowtheEQFframeworkfrom2008,whichisabitmoredetailedinap-plyingthisunderstandingofcompetence.

žmonių rengimą atlikti tam tikras profesines funkcijas.Tokiubūdustudijųprogramasgali-madaug labiaupriartintiprie jomskeliamotikslo, t. y. kad šių studijų programų absol-ventaipalaipsniuiišsiugdytųkompetentingu-mus,kuriųjiemsreikėsjųprofesijoje,ateityjetenkinant tiek individualių klientų, tiek irvisuomenės poreikius. 4 pav. atskleidžiama,kaipkompetentingumosuvokimassiejasi sustudijųrezultatųapibrėžimu8.

Ruošiant studijų turinį, daug naudingiaunaudoti „atvirąjį“ studijų rezultatų modelį,onemodelį,kuriamepateikiamitikkompe-tentingumų aprašymai. Veiklos, susijusiossu profesinių funkcijų atlikimu, aprašymaskartu su apčiuopiamų emocinių (vertybės irpožiūriai),elgesio(mokėjimai)irkognityviniųišteklių(žinios)aprašymuyradaugartimesnisdėstymo,studijavimoirvertinimoprocesams,vykstantiems rengiant skirtingų kvalifikacijųkarjerospaslaugųteikėjus(Pukelis,2009).Beto tokiu būdu galima apibrėžti minimaliusreikalavimus,kurieneapsiribojavientikveik-los (kompetentingumo) vertinimu, o žvelgiaį itin svarbias žinias, mokėjimus, vertybes irpožiūrius, kuriuos privalu turėti tam tikrossritiesspecialistui(Pukelis,2009).

4 pav. pristatyti tikslai ir modelis remiasistudijųrezultatųapibrėžimuperprofesinėmisfunkcijomis grindžiamą kompetentingumą.Profesinės funkcijos išskiriamos „išskaidant“profesinius vaidmenis į pagrindines veiklas(orientuojamasiįprofesiniamvaidmeniuipri-skiriamųužduočiųsprendimą),kuriossuda-rošiuosvaidmenis.

Studijų rezultatų rinkinys, kurį mes no-rimesudaryti,beabejoturibūtidaugplates-nisirlankstesnisnei„tobulasstudijųturinys“ar„dutobulistudijųturiniai“.Jis privalo remti įvairovę ir specializaciją. Taigikomesnorime?Kyla klausimas, kokią papildomą naudą gali duoti patobulintas modelis?Toliaupristatomi

8 Aprašydami konkrečius kompetentingumus ir reika-lingus išteklius (studijų rezultatai), mes vadovausimės2008m. EKS, nes šioje sąrangoje išsamiau aptariamastokskompetentingumoapibrėžimas.


��

points could be yielded as the proposal ofconcretebenefits:

1.Comparability and transferability:Com-parablelearningoutcomedescriptions(com-petencesandtheirresourcerequirements intermsofcognitive,affectiveandbehaviouralresourcesorlearningoutcomes)arethebasisof comparable study modules. Comparablestudymodules(includingcomparableECTSpoints for comparable learning outcomes)make it easier to compare complete degreeprogrammesintermsoftheircurricula.Mostimportantly,comparablestudymodulestruc-turesmakeiteasiertoexchangestudentsandlecturers,andtoacknowledgelearningfromotherhighereducationinstitutions,thusalsoenabling mobility of career practitioners(CEDEFOP,2009,p.39).

2.Accreditation of nonformal and informal learning:Sincethisgoalfollowsthe“learningoutcomes paradigm” (Pukelis, 2011), a poolofcomparablelearningoutcomesalsomakesitpossibleforustoacknowledgenon-formalandinformallearningbasedoncommoncri-teria.Inourfieldwhichisonlybecomingpro-fessionalizedatthemoment,itwillbehighlyimportanttobeabletoacknowledgeandac-creditpriorlearningofpeoplewhohavebeenpracticingformanyyears.

3. Pooling of resources: We can also poolourresourcesmoreeffectivelywhenweworkwithcomparablecurricula.Ontheonehand,wecouldorganizejointlearningeventsmoreeasily, e.g. summer schools, creating roomforexchange, intercultural learning,andthecross-fertilizationofdifferentacademicper-spectives.Butanimportantnewtrendalsoliesin Massive Open Online Courses (MOOCs):Theseinnovativeonline-seminarswhichcanbe visited by thousands of participants arenow being offered all around the world ondifferenttopics.Suchcoursescouldbeapos-sibility to pool some of our classes, engageeachotherasexpertsondifferenttopics,al-low students to build up contacts with stu-dentsfromothercountries(virtualmobility).

penki aspektai, kurie suteikia konkrečiosnaudos.

1. Palyginamumas ir skaidrumas. Studijųrezultatų aprašymai (kompetentingumai irkeliami reikalavimai pagal kognityvinius,emociniusirelgesioištekliusarbastudijųre-zultatus),kuriuosgalimapalyginti,sudaropa-lyginamųstudijųmoduliųpagrindą.Palygin-amistudijųmoduliai(įskaitantirpalyginamusECTSkreditussuatitinkamaisstudijųrezul-tatais) leidžia paprasčiau palyginti studijųprogramas pagal jų turinį. Svarbiausia, kadpalyginamos studijų modulių struktūrosleidžia paprastesnius studentų ir dėstytojųmainus. Taip pat tampa lengviau pripažintistudijas kitose aukštosiose mokyklose, to-kiubūduskatinantkarjerospaslaugųteikėjųmobilumą(CEDEFOP,2009,p.39).

2. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi akreditavimas. Kadangi mūsų tikslas grin-džiamas „studijų rezultatų paradigma“ (Pu-kelis, 2011), palyginami studijų rezultataimumstaippat leistųvadovaujantisbendraiskriterijaispripažintineformalųjįirsavaiminįmokymąsi. Mūsų srityje, kurios profesiona-lumoaugimasšiuometudartikvyksta,buslabai svarbu gebėti pripažinti ir akredituotižmonių, kurie jau dirba šioje srityje daugelįmetų,turimuspasiekimus.

3. Išteklių kaupimas. Turėdami tokį stu-dijų turinį, kurį galima palyginti, mes taippat galime efektyviau kaupti turimus ištek-lius.Vienavertus,buspaprasčiauorganizuo-ti bendrus mokomuosius renginius; pavyz-džiui, rengti vasaros mokyklas, kurti erdvęmainams, tarpkultūriniam mokymuisi irskatintiįvairiųakademiniųperspektyvųmai-nus. Svarbu paminėti ir naują atsiradusiątendenciją – masinių atvirų internetiniųkursų (angl.: Massive Open Online Courses)organizavimą. Šie modernūs įvairių sričiųinternetiniaiseminarai,kuriuosegaliapsilan-kyti tūkstančiai dalyvių, šiuo metu siūlomivisamepasaulyje.Mumstokieseminaraipa-dėtųkitaiporganizuoti tamtikraspaskaitas,bendrauti su skirtingų sričių specialistais,



��

o studentai gautų galimybę užmegzti ryšiussustudentaisiškitųšalių(virtualusmobilu-mas).Taileistųsumažintispecialistųrengimoprogramų kaštus, perskirstyti išteklius geri-nantdėstymą,didinattyrimųapimtis,siūlytipapildomusstudijųmodulius,irt.t.

4. Kokybės užtikrinimas ir plėtra. Aiš-kiai aprašius studijų rezultatus per kompe-tentingumų prizmę, kurie „atsiveria“ įtrau-kus kognityvinius, emocinius ir elgesioišteklius, galima pagerinti studijų programųkokybę. Viena vertus, juos galima naudotisiekiant palengvinti mokymąsi ir užtikrintijo skaidrumą. Atliekant formuojamąjį verti-nimą,tiekdėstytojai,tiekirstudentaigalige-riauįvertintiirpatobulintidėstymoirstudi-javimo procesus (Lerkkanen, 2012, p. 123).Kita vertus, jie taip pat gali būti naudojamiir optimizuojant studijų turinio struktūras.Modulius galima pertvarkyti taip, kad būtųpagerintastudijavimopažangairkokybė.Pa-vyzdžiui,moduliusgalimaparengtitaip,kadstudentaiįgytųžinių,kuriostuopatmetuyrareikalingos ir kitame modulyje. Tai reiškia,kad studijų rezultatai turi būti išmatuojami,betneturibūtilaikomisavaimesuprantamais.Pavyzdžiui, vertinant vertybes ir požiūrius(=emociniai ištekliai) įprastai vadovauja-masi„neigiamupožiūriu“,t.y. labiaupriim-tinavertintineprofesiniųvertybiųirpožiūriųnebuvimą,neitikrinti,arstudentaivadovau-jasi tinkamomis vertybėmis ir požiūriais.Taip yra todėl, kad vertybės ir požiūriai yra„siekiamybė“,opraktikojejiegalisusikirstisuneigiamomisvertybėmisirpožiūriais(Savic-kiene,2010).

5. Politinis teisėtumas. Sugebėdami visojeEuropojesave identifikuotikaipbendrądis-cipliną, mes save pastatome į kitokią situa-ciją.Šiuometudaugelisišmūsų,siekdamipri-pažinimo, susiduriame su sunkumais, ypačkaikalbamaapiefinansavimą.Norsneabejoja-ma, kad kompetentingų karjeros paslaugųteikėjų poreikis ateinančiais dešimtmečiaissmarkiai išaugs, mūsų disciplina viešai darnėraitinmatoma,jasusidomėjusiųstudentų

To lower the costs of training programmes,orfreeresourcesforbetterteaching,morere-search,oradditionalstudymodulesthiswaybecomingavailable,etc.

4. Quality assurance and development:Clearlydescribedlearningoutcomesintermsofcompetenceswhichare“opened”throughthe inclusion of cognitive, affective and be-havioural resourcescanboost thequalityofdegreeprogrammes.On theonehand, theycanbeusedtomaketheassessmentoflearn-ingeasierandmoretransparent.Particularlythrough formative assessment, both teach-ers and students are in a better position toevaluateand improve teachingand learningprocesses(Lerkkanen,2012,p.123).Ontheotherhand,theycanbeusedtooptimizecur-ricular structures. Modules can be restruc-turedinsuchawaythattheprogressionandqualityoflearningisimproved.Forexample,modulescanbeorganizedinsuchawaythatstudentsacquirerelevantknowledgewhichisalso relevant for another module “on time”.This implies that learning outcomes needto be measurable though, which shouldn’tbe taken for granted. For example, the as-sessment of values and attitudes (=affectiveresources)preferablyfollowsa“negativeap-proach”:It ismoresuitabletoassesstheab-senceofun-professionalvaluesandattitudesthantocheckwhetherstudentshavetherightvalues and attitudes, because values and at-titudesmayonlybe“aspired”andactuallybeinconflictwithnegativevaluesandattitudesinpractice(Savickiene,2010).

5. Political legitimacy:BeingabletoidentifyourselvesasacommondisciplineallaroundEuropeputsallofusintoadifferentsituation.Currently,manyofusare struggling forac-knowledgement, particularly when it comesto funding. Although the demand for com-petentcareerpractitioners isarguablygoingtogrowmassivelyinthenextdecades,thereislittlepublicvisibilityofourdiscipline,thenumberof interested students is low,publicfundingofcareerprogrammes(andresearch)


��

isoftenonlytemporary.ThecommonEuro-pean framework of the NICE ProfessionalRoles(NICEHandbook,2012)putsusinthepositiontopointtoalargenumberofcompa-rable programmes, which demonstrates therelevanceofourdiscipline.Throughamorerefined framework, perhaps even includingsome “minimum standards” of degree pro-grammesincareer,wecanpositionourselveseven more solidly among established disci-plines.Forexample,incountrieswheretherearestillnocareerprogrammes,itwillbecomemucheasiertoarguefortheestablishmentofsuchaprogramme.

Last,butperhapsmostimportantly,byde-finingminimumlearningoutcomesfor(dif-ferenttypesof)careerpractitionersandcom-biningthemwiththedescriptionofadequatetrainingneeds(whichcognitive,affectiveandbehavioural resources are necessary for therelevantcompetences,andhowmanyhoursof training does this amount to?), we canprovide strong arguments for the necessityofcareerpractitionerstoreceiveaminimumdegreeofhighereducation,specializingtheminNICEprofessionalroles.Thisparticularlyrefers to the number of ECTS points whichwe can define as minimum standards forthe achievement of particular competences,which translates into a minimum amountof actual training in terms of days, answer-ingthe“sufficiency-question”whichhasbeenraisedbyCEDEFOP(2009,p.18).

3 Three levels of compeTence

Basedontheanalysisofthedifferentchal-lenges and the relevant goals of developingEuropean Competence Standards for careerpractitioners, we have developed a strategicapproach (framework) for the developmentofthestandards.

skaičiusnėradidelis,okarjerospaslaugųtei-kėjusrengiančiųprogramų(irtyrimų)finan-savimasdažnaitebūnalaikinas.BendraNICEprofesiniųvaidmenųsistemaEuropoje(NICEHandbook, 2012) leidžia mums atkreiptidėmesį į didelį tarpusavyje palyginamųprogramų skaičių, rodantį mūsų discipli-nos svarbą. Ištobulinę sistemą ir įtraukdamikeletą „minimalių reikalavimų“ studijų pro-gramomskarjeros srityje,mesgalėtumedarlabiau įsitvirtinti tarp jau susiformavusiųdisciplinų. Pavyzdžiui, šalyse, iki šiol darneturinčiose karjeros studijų programų,taps daug lengviau pagrįsti tokių programųreikalingumą.

Turbūtsvarbiausiapaminėtitai,kadnusta-čiusminimaliusstudijųrezultatusskirtingosspecializacijoskarjerospaslaugųteikėjamsirsusiejusjuossutinkamoprofesiniorengimoporeikiųaprašymu(t.y.kokiekognityviniai,emociniai ir elgesio ištekliai reikalingi ati-tinkamiems kompetentingumams įgyti, irkiekvalandųtamreikės?),busgalimaįvardintisvariusargumentus,įrodančiusbūtinybękar-jerospaslaugųteikėjamsįgytibentjaumini-malųaukštąjįišsimokslinimąirspecializuotisNICEprofesiniuosevaidmenyse.Taipasaky-tina ir apieECTSkreditus,kuriuosmesga-lime apibūdinti kaip minimalius standartus,siekianttamtikrųveikloskompetentingumų.Tuometjuosgalimapaverstiįminimalųrea-lausstudijavimodienųskaičiųirtaipatsakytiį Europos profesinio rengimo plėtotės cen-tro (CEDEFOP) keliamą „pakankamumo“klausimą(2009,p.18).

3 Trys kompeTenTingumo lygmenys

Išnagrinėję įvairius iššūkius ir atsižvelg-damiįEuroposkompetentingumostandartųrengimotiksluskarjerospaslaugųteikėjams,mespagrindėmetokiųstandartųparengimometodologiją.



��

Argumentų, susijusių su veikla, pateiki-mui mums reikalingi „kompetentingumai“apibrėžiami atsižvelgiant į realius profesi-nius iššūkius, su kuriais susiduria karjerospaslaugų teikėjai. Negalima šių profesiniųiššūkių nustatyti tik „profesinių vaidmenų“lygmenyje.Jieprivalobūtikonkretesni.Todėlturimeparengtikonkrečių„profesiniųfunk-cijų“sistemąkiekvienam„profesiniamvaid-meniui“,kursuprantamaibūtųaprašomarea-likarjerospaslaugųteikėjųveiklairiššūkiai,sukuriaisjiesusiduria.

Tačiau skirtingiems klientų poreikiamspatenkintireikalingasskirtingaskarjerospa-slaugų teikėjų kompetentingumo lygmuo.CEDEFOP(2009)tyrimometupaaiškėjo,kadbūtina ne tik detaliai išnagrinėti su ateitimisiejamus naujus kompetentingumus (Watts& Van Esbroeck, 1998). Sprendžiant norsir ne visus, bet daugelį su karjera susijusiųiššūkių, reikalinga labaikompetentingųkar-jeros paslaugų teikėjų parama. Iš tiesų tamtikrolygmenskompetentingumasreikalingasir duodant pamatinius patarimus karjerosklausimais. Tokiu kompetentingumu galėtųpasižymėtižmonės,kuriepriklausokitaipro-fesijaiaratliekakitokįprofesinįvaidmenį,pa-vyzdžiui, mokytojai, įdarbinimo specialistai,psichologaiarviešiejiadministratoriai.Betoreikalingasirtamtikrasskaičiustokiųkarje-rospaslaugųteikėjų,kuriespręstųklausimus,susijusius su tyrimais, plėtra ir specialistųrengimubeistambauspobūdžiokarjerospa-slaugų centrų valdymu. Be abejo, nereikėtųišžmonių,atliekančiųtokiusskirtingusvaid-menis, tikėtis tokiopaties lygmensminima-laus kompetentingumo. Reikalinga bendra„kompetentingumolygmenų“sistema,kuriagalėtume vadovautis apibrėždami aukščiaujau paminėtas „profesines funkcijas“. Kylaklausimas,kątokiamelygmenyjevisųpirmadarotamtikrąprofesinįvaidmenįatliekantysžmonės?Dėlšiospriežastiessudarėmeirže-miaupristatometrijųkompetentingumolyg-menųtipologiją.

Pagalskirtingusvaidmenisatliekančiųkar-

Tohaveaperformance-basedargumenta-tionweneedasystemwhere“competences”aredefinedonthebasisoftheactualprofes-sional challenges of the career workforce.Theseprofessionalchallengescannotonlybedefinedatthelevelofthe“professionalroles”(see above), but need to be more specific.Therefore,wehavetodefineaframeworkofconcrete“professionalfunctions”foreachofthe “professional roles”, which describe theactualchallengesandactivitiesofcareerpro-fessionalsinanunderstandableway.

However,theactualneedsofclientsrequirepractitionerswithdifferent levelsof compe-tenceincareerdesigningandcounselling.AsresearchbyCEDEFOP(2009)hasshown,aswellasadetailedanalysisofnewcompetencesfornewfuture(Watts&VanEsbroeck,1998),many, but not all career-related challenges,requireforhighlycompetentandspecializedcareer practitioners. In particular, there isalsoaneedforaspecificlevelofcompetenceinofferingbasiccareeradvices,whichmightbeexercisedbypeople,whoprimarilyactinother vocational roles or professions, e.g. asteachers,placementmanagers,psychologistsorpublicadministrators.Additionally, thereisaneedforanumberofcareerpractitioners,who focus on questions of research, devel-opmentandtraining,aswellasthemanage-mentof largecareerservices. It isclear thatwe shouldn’t expect the same minimumlevel of competence from people contribut-ingtotheprovisionofcareerdesigningandcounsellingservice insuchadifferentways.Rather,weneedagenericsystemof“levelsofcompetence”, which we can apply when wearedefiningthe“professionalfunctions”thatwe have mentioned above. The question is:“What do practitioners of this type primar-ilydoatthislevelintherelevantprofessionalrole?”Therefore,wehaveworkedoutatypol-ogyofthreetypesofcareerpractitionerswithdifferentlevelsofcompetence,whicharein-troducedbelow.

Based on the professional functions for


�9

thedifferentrolesofcareerpractitionerswethenneedtodefineappropriatelistsof“com-petences” for them. For such competencedescriptions to be meaningful for academictrainingandforemploymentquestions,theyneedtobemeasurableandpreparepeopleforperformingaparticularprofessionalfunctionsuccessfully.Toreachtheserequirements,weapply: a) concept of “competence”; b) usethe descriptors of EQF for lifelong learning(2008) as the reference guidelines ascribingprofessionalfunctionsofappropriateprofes-sionalroles totheoneof„levelsof compe-tence“andc)methodologyofBloom(1959)taxonomyindoingit,aswellasd)guidelinesfor developing measurable level descriptors(Moon,2002).Foreachof„professionalfunc-tion”onecompetencewasdefined.Suchlistsof professional functions and related com-petences forallfiveprofessionalroles tunedto „levels of competence“ consistent withrelevant EQF levels and designed followingthe same methodology were developed in-dependentlybytwoparallelworkinggroupsof NICE 2 project and later harmonized byCTMgroupmembers.

Aparticularlyimportantaspectisthatde-signing competences we really focus on theprofessionalfunctions,whichwehavedefinedas central for the different roles at differentlevelsofcompetence.Therefore,tokeepourframework of minimum competence stan-dards9slimandperformance-oriented,wedonotspecifylonglistsofknowledge,skills,val-ues and attitudes career practitioners need.Wedoregardthisasanimportantpointforfuture development. However, we first needto decide, which competences are neededsince this determines which knowledge,skills,valuesandattitudesarerelevantbasisfor academic training of prospective careerpractitionersofparticulartype.

Itneedstobementionedatthispointthat

9 For more look at “Short version of European Compe-tenceStandardsfortheacademictrainingofcareerprac-titioners”,p.127

jeros paslaugų teikėjų profesines funkcijasturimesudaryti ir jiemsreikalingų„kompe-tentingumų“sąrašus.Kadtokiekompetentin-gumo aprašai būtų reikšmingi sprendžiantakademiniospecialistųrengimoiružimtumoklausimus,reikia,kadjiebūtųišmatuojamiirpadėtų rengti žmones sėkmingai atlikti tamtikras profesines funkcijas. Šiems reikalavi-mamspatenkintimestaikome:a)„kompeten-tingumo“ sąvoką; b) EKS deskriptorius mo-kymuisi visą gyvenimą (2008) kaip gairespriskiriant atitinkamų profesinių vaidmenųprofesines funkcijas vienam iš „kompeten-tingumo lygmenų“, c) Bloom (1959) takso-nomijos metodologiją ir d) gaires, skir-tas išmatuojamo lygmens deskriptoriamsparengti (Moon, 2002). Kiekvienai „profesi-neifunkcijai“apibrėžiamasvienaskompeten-tingumas. Tokius profesinių funkcijų ir sujomissiejamųkompetentingumų,reikalingųvisiems penkiems profesiniams vaidmenimsatlikti, sąrašus, suderintussukarjerossrities„kompetentingumolygmenimis“iratitinkan-čiusreikiamusEKSlygmenis,taikydamostąpačiąmetodologiją savarankiškai sudarėdviparalelios NICE 2 projekto grupės. VėliaujuosdarsuderinoCTMgrupėsnariai.

Labaisvarbupaminėti,kadrengdamikom-petentingumusmesištiesųorientuojamėsįtasprofesines funkcijas, kurias įvardijome kaippagrindines skirtingų profesinių vaidmenųfunkcijasskirtingamekompetentingumolyg-menyje.Todėlsiekdami,kadmūsųminimaliųkompetentingumo standartų sistema9 būtųglaustairorientuotaįveiklą,mesnepateikia-meilgųsąrašųsukarjerospaslaugųteikėjamsreikalingomisžiniomis,mokėjimais,vertybė-misirpožiūriais.Suprantame,kadšisaspek-tas ateityje turėtų būti labiau išplėtotas. Vistik pirmiausia mes turime nuspręsti, kokiekompetentingumaireikalingi,nestainulemsir tai, kokios žinios, mokėjimai, vertybės irpožiūriai sudarys atskirų būsimų karjeros

9 Plačiaužr. šiamežurnale “TrumpojiEuroposakedemi-niokarjerospaslaugųteikėjųrengimokompetentingumųstandartųversija”,p.127



�0

paslaugų teikėjų tipų akademinio rengimopagrindą.

Reikiapaminėti,kadkaikurios„profesinėsfunkcijos“iratitinkami„kompetentingumai“negalipriklausytitikvienamišpenkiųNICEprofesiniam vaidmeniui. Keletas iš jų yrabendro pobūdžio ir tinka visiems penkiemsprofesiniamsvaidmenims,t.y.tuopatmetujie reikalingi visiems arba keliems profesin-iamsvaidmenimsatlikti.Dėlšiospriežastiesšaliaaukščiaupaminėtų(1pav.NICEprofe-siniaivaidmenys)mesišskyrėmeirdarvieną,šeštąjį, „profesinį vaidmenį“ - „bendrąsiasprofesines funkcijas“ bei atitinkamus „ben-druosiusprofesiniuskompetentingumus“.To-kiu būdu sistemoje išvengsime nereikalingųpasikartojimų.

Mes siūlome trijų „kompetentingumolygmenų“(kvalifikacijų)modelį,kuriameati-tinkamiprofesiniaiiššūkiaisusiejamisuskir-tingais profesiniais vaidmenimis. Praktikojereikalingi visi trys lygmenys, kurie atitinkaBolonijos procese (1999) ir EKS aukštajammokslui (2008) nurodytus bakalauro, ma-gistro ir daktaro kompetentingumo lygme-nis. Mūsų nuomone, reikia rengti visų trijųtipųkarjerospaslaugųteikėjus.Todėlreikėtųapibrėžtikompetentingumostandartuskiek-vienamištrijųaukščiaunurodytųtipų.

• Pirmasiskompetentingumolygmuo–patarėjas karjerai.Taipirmiejižmonės,įkuriuosklientai kreipiasi bendro pobūdžio patarimo.Jieyragrandis,jungiantiklientussuprofesio-naliaiskarjerospaslaugųteikėjais.Minimaluskvalifikacijos lygmuo patarėjams karjeraiturėtų būti EKS 6. Jų rengimas galėtų būtidaliskitųkvalifikacijų,pavyzdžiui,mokytojų.Patarėjų karjeros klausimais pagrindinėsprofesinėsužduotysįprastaisiejamossukito-kiomisveiklomisneikarjerospaslaugųteikėjųužduotys(pavyzdžiui,susocialiniudarbu).

• Karjeros specialisto10kompetentingumo

10 Dėl Europos kompetentingumų standartuose (versijaanglųkalba)naudojamų“Careerprofessional”(EQF7)ir“Careerspecialist”(EQF8)terminųpagrįstumotikslingaplatesnėmokslinėdiskusija,nesjieabuyraprofesionalūskarjerospaslaugųteikėjai

some“professionalfunctions”andthecorre-sponding“competences”cannotbelongonlyoneofthefiveNICEProfessionalRoles:Someofthemaregenericintheirnatureforalloffivespecializedprofessionalroles,i.e.theyarerelevantforallorseveraloftheprofessionalroles at the same time. For this reason, wehave also identified sixth above mentioned(Graph1.„NICEProfessionalroles“)„profes-sionalrole“-“genericprofessionalfunctions”and corresponding “generic professionalcompetences”, so to avoid unnecessary rep-etitionsinourframework.

We propose a system of three “levels ofcompetence” (qualifications) in regards tothe professional challenges connected withthe different professional roles. All three ofthe levels are needed in practice and are incorrespondencewithBolognaprocess(1999)aswellEQFforhighereducation(2008),i.e.BA,MAandPhDcompetencelevels.Webe-lieve that all three levelsof careerpractitio-nersneedtobedevelopedfurther.Thereforecompetencestandardsshouldbedefinedforeachofthethreetypesofcareerpractitonerswhichwehavenamedaccordingly.

• Career Advisors competence level aretypicallythefirstpeoplewhoclientscometofor general advice. They build connectionsbetween clients and professional career ser-vices.Theminimumleveloftraining(qualifi-cation)careeradvisorsshouldbeatEQFlevel6.Trainingcouldbepartofotherqualifica-tions, e.g. for teachers. The main task pro-fileofadvisorsusuallyconcentratesonrolesotherthancareerprofessionalshas,e.g.socialwork.

• Career Specialist10 competence levelpractices all professional roles in an inte-grated way. To secure the quality of careerservices,careerspecialistsshouldhaveasuf-ficient levelofcompetence topracticeallof

10 Terms “Career professional” (EQF 7) and “Career spe-cialist”(EQF8)usedinECSneedwiderdiscussionsre-gardingtheirvaliditysincebothofthemarecareerpro-fessionals


�1

theprofessional rolesautonomouslyandre-sponsibly.TheminimumleveloftrainingforcareerpractitionersshouldbeofferedatEQFlevel7,andshouldbuildonthecompetencestandardsforcareeradvisors.

• Career Expertsarespecializedinoneortwo of the five professional roles and worktowards the advancement of career servicesindifferentways.Someofthemprimarilyen-gage in research,academic trainingandde-velopmental activities as academics. Othersconcentrate on more practical matters suchasthemanagementofcareerservices,policy-makingorthesupervisionofcareerpractitio-ners.Careerexpertsshouldgenerallyhaveahighlevelofcompetenceforaparticularpro-fessionalrole,andforresearch,developmentand training in career field. The minimumlevelof trainingof careerexperts shouldbeEQFlevel8,andshouldbuildonthecompe-tencestandardsforcareerspecialist.

Thesystemofthesethreelevelsofcompe-tence has developed through numerous in-tensivediscussions,takingintoconsiderationallofthevariouschallenges,whichhavebeendiscussed above, in addition to our specificgoals. In the process, we have talked withpeople fromvariouscountries,andwehaveconsulted several studies on related ques-tions.Itwouldgooverboardtorecapitulateallofthepoints,whichhavebeendiscussedsofar.However,afewpointsshouldbemadehere, which have been discussed again andagain.

lygmuo integruotai apima visus profesiniusvaidmenis. Tokio lygmens paslaugų teikėjoprofesinėsfunkcijosapimaįprastųproblemų,su kuriomis susiduria profesionalūs kar-jeros paslaugų teikėjai, sprendimą. Norintužtikrinti karjeros paslaugų kokybę, karje-rosspecialistaiturėtųbūtipakankamaikom-petentingi atsakingai ir savarankiškai atlik-ti visus profesinius vaidmenis. Minimaluskvalifikacijos lygmuo karjeros specialistamsturėtų būti EKS 7 lygmuo. Taip pat reikėtųremtis pirmosios pakopos patarėjams karje-raitaikomaiskompetentingumostandartais.

• Karjeros eksperto kompetentingumolygmuo orientuojasi į vieną ar du iš penkiųprofesinių vaidmenų. Siekiama skirtingaisbūdais teikiamų karjeros paslaugų pagerini-mo.Vieniekspertai,kaipakademikai,orien-tuojasi į tiriamąją, akademinio rengimo irplėtros veiklą. Tuo tarpu kiti daugiau laikoskiria praktiniams aspektams, pavyzdžiui,karjeros paslaugų valdymui, politikos for-mavimuiarkarjerospaslaugųteikėjųveiklospriežiūrai. Karjeros ekspertai įprastai turėtųbūtilabaikompetentingitamtikrameprofe-siniamevaidmenyjebeigebėtidirbtikarjerosdisciplinostyrimų,plėtrosirrengimosrityse.Minimalus kvalifikacijos lygmuo karjerosekspertams turėtų būti EKS 8 lygmuo. Taippatreikėtųremtiskarjerosspecialistamstai-komaiskompetentingumostandartais.

Šiamtrijųkompetentingumolygmenųmo-deliui parengti prireikė nemažai diskusijų,kuriose buvo aptariami ne tik konkretūsmūsųsiekiai,betiraukščiauaptartiiššūkiai.Šioprocesometubendravomesužmonėmisiš įvairių valstybių ir atsakymų į tam tikrusklausimus ieškojome atliktose studijose. Čianetikslinga bandyti reziumuoti visų aptartųaspektų.Tačiaureikėtųpaminėtikeletąišjų,kuriemūsųdiskusijosevispasikartodavo.



��

diskusijos

Dažnai siūloma apibrėžti minimaliuskompetentingumus tik „karjeros specialis-tui“, kuris specializuojasi karjeros srityjeir daugiausia savo laiko skiria įvairiems sukarjerospaslaugųteikimususijusiemsaspek-tams. Dėl tam tikrų svarių priežasčių mesnusprendėme apibrėžti kompetentingumostandartus ne tik „karjeros specialistui“, betir„patarėjamskarjerai“bei„karjeroseksper-tams“(atliekantiemsskirtingusvaidmenis).

Minimalius kompetentingumus patarė-jams karjerai nustatėme pagal du aspektus.Viena vertus, mes manome, kad žmonėms,kurie klientams teikia bendro pobūdžio pa-matinius patarimus karjeros klausimais,būtina turėti lygiagrečią kitą pagrindinęprofesiją.Pavyzdžiui,nėrabendrųkoncepcijų,kokio tipo kompetentingumai reikalingimokytojams, kai kalbama apie su karjerasusijusius klausimus. Taip pat nėra bendrossistemos, kuria būtų vadovaujamasi rengi-ant žmogiškųjų išteklių vadybininkus, kaikalbamaapiekarjerospaslaugas.Todėlbūtųnaudingapasiūlytiminimaliuskompetentin-gumus, reikalingus valstybinėse užimtumotarnybose dirbantiems žmonėms, kuriemsdažnaitenkanuspręsti,artamtikramasme-niuibūtųnaudingagautikarjerospaslaugas.Kitavertusbūtinaatskirtipatarėjųkarjeraiirkarjerosspecialistųvaidmenisbeijųatlieka-mas funkcijas. Jeigusukurtumeaiškųprofilįtik karjeros specialistams, patarėjai karjeraigali imti manyti, kad jų atliekamas darbasnepakankamaivertinamasvisuomenėje,arbakad iš jų pernelyg daug tikimasi remiantisminimaliaiskarjerosspecialistoprofiliuitai-komaiskompetentingumais.

Minimalūs kompetentingumai, kuriaisturėtųpasižymėtikarjerosekspertai,išskiria-mi remiantis atsiradusiu poreikiu didintiteikiamų karjeros paslaugų profesionalumą.Svarbu užduoti klausimą, kokiais minima-liais kompetentingumais turi pasižymėtižmonės, rengiantys ar prižiūrintys karjeros

discussions

A frequent suggestion is that we shouldonly define minimum competences for the“careerspecialist”,whopracticeincareerfieldand dedicate most of their working time tomattersofprovidingcareerservice.Thereareimportantreasons,whywealsohavedecidedtodefineminimumcompetencesfor“careeradvisors”and“careerexperts”(ofthediffer-ent roles) in addition to competence stan-dardsfor“careerspecialist”:

The reasoning behind minimum compe-tencesforcareeradvisorsistwo-fold:Ontheonehand,wesee itasanecessity toprofes-sionalize the many people, who offer basicorgeneraladviceincareermatterstoclients.Forinstance,therearenocommonconcepts,which kinds of competences school teach-ersneedwhen itcomes tocareerquestions.Likewise,thereisnocommonframeworkforthetrainingofHRmanagers,whenitcomesto topicsofcareer services, and itwouldbehelpfultoofferasuggestionfortheminimumcompetences,whichpeopleworkinginpub-lic employment services should have, whofrequently need to decide, whether some-bodywouldbenefitfromcareerservicespro-vided.Ontheotherhand,thereisaneedtodifferentiatebetweentherolesandfunctionsof career advisors and career specialists. Ifweonlygavecareerspecialistsaclearprofile,careeradvisorswouldn‘t feel valued in theirimportantroleforsociety,ortheymightfeeloverburdened with the high expectationsconnected with the minimum competencestandardsofthecareerspecialistprofile.

The reasoning behind minimum compe-tences for career experts is inherent in theneed to professionalize career service pro-vided. One important question is, whichminimumcompetencesthepeopleneed,whotrain or supervise career specialists and ca-reeradvisors?Moreover,whichcompetencesdothepeopleneed,whomanagelargecareerservices?


��

specialistus (pavyzdžiui,karjeroskonsultan-tusarugdytojuskarjerai,irpan.)irpatarėjuskarjerosklausimais.Taippatsvarbu,kokiaiskompetentingumaisturipasižymėtižmonės,vadovaujantys platesnio mąsto karjeros pa-slaugoms?

Turbūt sunkiausia buvo diskutuoti ir at-sakyti į klausimą, koks kompetentingumolygmuo reikalingas skirtingiems profesinia-ms vaidmenims ir juos sudarančioms funk-cijoms atlikti, vadovaujantis Bolonijos pro-cese nurodytomis trimis studijų pakopomisir aštuoniais Europos kvalifikacijų sąrangoslygmenimis(EQF,2008).

Mūsųpasiūlymasyraambicingas.Messie-kiame karjeros specialistų atliekamą veikląpaversti profesija. Mes trokštame, kad geroskarjeros paslaugos būtų siūlomos visiemsEuropos piliečiams ir įžvelgiame būtinybękelti reikalavimus karjeros srityje dirbančiųžmonių kvalifikacijai, nesvarbu, kuriamesistemos lygmenyje jie bebūtų. Priešingybėtam, ko mes siekiame, yra „riedėjimas že-myn“,kurstandartaisulaikuvismažėja.Jeiguminimalius standartus pradėsime nustatytinuo žemiausio lygio, kuris šiuo metu egzis-tuoja,minimaliųstandartųpoveikisgalibūtipriešingasjiemskeliamiemstikslams.

SiūlomiEuroposkompetentingumostan-dartų lygmenys paremti profesinių funkcijųsudėtingumu, kurias vadovaudamiesi Euro-poskvalifikacijųsąrangosgairėmispriskyrė-me skirtingiems profesiniams vaidmenims.Šiaispasiūlymaisniekaipnebandomasuvar-žytiaukštųjųmokyklųarnacionalinių insti-tucijų pritaikyti mūsų sistemos pagal savoporeikius. Mes tikimės, kad šios institucijosnaudosis pasiūlytais standartais siekdamospagerintivisųtrijųtipųkarjerospaslaugųtei-kėjųrengimokokybę.



Perhaps the most difficult discussions,whichwehaveled,havecentredontheques-tion, which competence level the differentprofessionalrolesandprofessionalfunctionscomposing them should have, according tothe three cycles of the Bologna frameworkandtheeightlevelsoftheEuropeanQualifi-cationFramework(EQF,2008)?

Ourproposalisaspirational.Weaspiretoprofessionalize thepracticeofcareerpracti-tioners.WewantatrendtowardsgoodcareerserviceforallcitizensinEurope,andseethenecessityforageneral“up-skilling”ofpeopleworkingincareerfield–nomatteratwhichlevelofthesystemtheystand.Theoppositeofwhatwewant,isa“racetothebottom”,wherestandards are lowered over time. If we startsetting minimum standards at the lowestlevel,whichcurrentlyexists,minimumstan-dardscouldhaveaneffect,whichiscontrarytotheirpurpose.

The suggested EQF levels are based onthecomplexityoftheprofessionalfunctions,which we have identified for the differentprofessionalrolesfollowingEuropeanQuali-ficationFrameworkguidelines.Thesesugges-tionsdon‘tinhibitHigherEducationInstitu-tionsandnationalauthoritiesofadaptingoursystem to their needs. We do hope thoughthoseinstitutionswillusethestandardstoin-creasethequalityleveloftrainingforalltypesofcareerpractitioners.

��

ActionPlanonAdultlearning–ItisalwaysagoodtimetolearnCOM(2007).–CommunicationfromtheCommis-siontotheEuropeanParliament,theCouncil,theEuropeanEconomicandSocialCommitteeandtheCommitteeoftheRegions. Retrieved from URL (Uniform Resource Loca-tor):http://ec.europa.eu/education/policies/edult/com558_en.pdf.on15ofDecember2014.Arthur,M.,B.(1994)Theboundarylesscareer[Specialis-sue].JournalofOrganizationalBehavior,15(4).Bassot,B.(2012).UpholdingEqualityandSocialJustice:ASocialConstructivistPerspectiveonEmancipatoryCareerGuidancePractice.Australian JournalofCareerDevelop-ment,Vol.21,Number2,Winter,3–13.Bimrose,J.(2004).ReflectiononPractice:LifelongLearningforGuidance.InH.Reid&J.Bimrose(Eds.),ConstructingtheFuture(pp.1-11).Stourbridge:InstituteofCareerGuid-ance.Bloom,B.S.(1956).TaxonomyofEducationalObjectives.HandbookI:TheCognitiveDomain.NewYork:DavidMc-CayCoInc,207p.Borgen, W. A., Hiebert, B. (2006). Youth counselling andcareer guidance: What adolescents and young adults aretelling us. International Journal for the Advancement ofCounselling,vol.28,389–400.Brown,D.D.,&Krane,N.E.(2000).Four(orfive)sessionsand a cloud of dust: Old assumptions and new observa-tionsaboutcareercounseling.InLent,R.W.,&Brown,S.D.(Eds.).Handbookofcounselingpsychology(pp.740-766),NewYork:Wiley.Cedefop(2005). Improving lifelongguidancepoliciesandsystems Using Common European Reference Tools. Lux-embourg:Office forOfficialPublicationsof theEuropeanCommunities.Cedefop (2008). From policy to practice. A systematicchangetolifelongguidanceinEurope.CedefopPanoramaseries149.Luxembourg:OfficeforOfficialPublicationsoftheEuropeanCommunities.Cedefop (2009).Professionalisingcareerguidance -Prac-titioner competences and qualification routes in Europe.CedefopPanoramaseries164.Luxembourg:OfficeforOf-ficialPublicationsoftheEuropeanCommunities.Retrievedfrom URL:http://www.cedefop.europa.eu/EN/publica-tions/12888.aspx.on8ofDecember2014.Councilof theEuropeanUnion(2004).Resolutionof theCouncil and of the representatives of the Member StatesMeeting within the Council on Strengthening Policies,SystemsandPracticesintheFieldofGuidancethroughoutLifeinEurope.ResolutionNo.8448/04EDUC89SOC179,Brussels,18May,2004.Council of the European Union (2008). Council Resolu-tiononBetterIntegratingLifelongGuidanceintoLifelongLearning Strategies. Resolution No. 14398/08 EDUC 241SOC607,Brussels,31October,2008.Dauwalder,J-P.,Ertelt,B-J.,Guichard,J.,Katsarov,J.,Mul-vey, R., Schiersmann, Ch., & Weber, P. (2012). The NICE

professionalroles.InCh.Schiersmann,B-J.Ertelt,J.Katsar-ov,R.Mulvey,H.Reid,&P.Weber(Eds.),NICEHandbookfortheAcademicTrainingofCareerGuidanceandCoun-selling Professionals (pp. 43-53). Heidelberg, Germany,HeidelbergUniversity..Draft Joint Employment Report (2009/2010). Council oftheEuropeanUnion.RetrievedfromURL:http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=101&langId=en. On 22 of De-cember2014.ELPGN(2012).Europeanlifelongguidancepolicies:Prog-ressReport2011-2012.AreportontheworkoftheEuro-peanlifelongguidancepolicynetwork2011-2012.Version8(draft),Jyvaskyla,UniversityofJyvaskyla.Ertelt, B-J., Weber, P. C., & Katsarov, J. (2012). Existingdegree programmes in Europe. In Ch. Schiersmann, B-J.Ertelt, J.Katsarov,R.Mulvey,H.Reid,&P.Weber (Eds.),NICE Handbook for the Academic Training of CareerGuidanceandCounsellingProfessionals(pp.83-104).Hei-delberg,Germany,HeidelbergUniversity.Guichard, J. (2005). Life-long Self-Construction. Interna-tional Journal for Educational and Vocational Guidance,Nr.5,111-124.Guichard, J. (2011). Societal Contexts, Issues, ResearchQuestionsandInterventionsintheDomainofVocationalCounselling.InS.Kratz,&B-J.Ertelt,(Eds.).Professional-izationofCareerGuidance inEurope.TrainingGuidanceResearch,ServiceOrganizationandMobility(pp.165-182).Tubingen,Germany,Dgvt-Verlag.Guichard,J.(2013,September).Whichparadigmforcareerandlifedesigninginterventionscontributingtothesustain-abledevelopmentofafairerworldduringthe21stcentury?International conference of IAEVG “Career Guidance: ahumanoracitizen’sright?”,27-27September,2013,Mont-pellier, France. Retrieved from URL: http://ciom2013.ac-montpellier.fr/rep_1/index.php/en/actes-des-conferences-plenieres-key-note-presentations-sesiones-plenarias/ on 8ofDecember2014.Guidelines for the employment policies of the MemberStates(2007).CounciloftheEuropeanUnion(7July,2007).Retrieved from URL:http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/08/st10/st10614-re02.en08.pdf. on 16 of december2014.Hall,D.,T.(1996).Proteancareerofthe21stcentury.Acad-emyofManagementExecutive,10,8-16.Hansen, L. S. (2001). Integrating work, family, and com-munitythroughholisticlifeplanning.TheCareerDevelop-mentQuarterly,49,261–274.Hansen, L. S. (2003). Career counselors as advocates andchange agents for equality.The Career Developmnet Qua-terly,52,43–53.Hansen,F.T.,&Amundson,N.(2009).Residinginsilenceand wonder: Career counselling from the perspective of„being“. International Journal for Educational and Voca-tionalGuidance,9(1),31–43.

liTeraTŪra / references


��

Hiebert,B. (2009).Raising theprofileof careerguidance:educationalandvocationalguidancepractitioner.Interna-tionalJournalforEducationalandVocationalGuidance,9(1),3–14.Inglar,T.,Bjerknes,E.,Lappen,R.,&Tobiassen,T.(2003).LearningandCounselling.Kaunas:VytautasMagnusUni-versity.Investingefficientlyineducationandtraining:animpera-tive for Europe. Commission Communication (January2003). Retrieved from URL: http://europa.eu/eur-lex/en/com/cnc/2002/com2002_0779en01.pdf. on 19 of Novem-ber2014.Katsarov,J.,Schiersmann,Ch.,&Weber,P.(2012).Benefitsof Professionalizing Career Guidance and Counselling.InCh.Schiersmann,B-J.Ertelt,J.Katsarov,R.Mulvey,H.Reid,&P.Weber(Eds.),NICEHandbookfortheAcademicTrainingofCareerGuidanceandCounsellingProfessionals(pp.17-26).Heidelberg,Germany,HeidelbergUniversity.Katsarov, J., Pukelis, K., Schiersmann, Ch., Thomsen, R.,& Weber P. C. (2012). NICE Tuning Framework. In Ch.Schiersmann,B-J.Ertelt,J.Katsarov,R.Mulvey,H.Reid,&P.Weber(Eds.),NICEHandbookfortheAcademicTrain-ingofCareerGuidanceandCounsellingProfessionals(pp.29-40).Heidelberg,Germany,HeidelbergUniversity.Lerkkanen,J.(2012):AssessmentMethods.InCh.Schiers-mann,B-J.Ertelt,J.Katsarov,R.Mulvey,H.Reid,&P.We-ber(Eds.),NICEHandbookfortheAcademicTrainingofCareer Guidance and Counselling Professionals (pp. 122-128).Heidelberg,Germany,HeidelbergUniversity.McCarthy, J. (2004). The skills, training and qualificationofguidanceworkers.InternationalJournalforEducationalandVocationalGuidance,4(2-3),159–178.McMahon, M., & Patton, W. (2006). Career Counselling:ConstructivistApproaches,Abingdon:Routledge.Mobility,aninstrumentformoreandbetterjobs:TheEuro-peanJobMobilityActionPlan(2007-2010).Communica-tionfromtheCommissiontotheEuropeanParliament,theCouncil, the European Economic and Social CommitteeandtheCommitteeofRegions.RetrievedfromURL:http://eurlex .europa.eu/LexUriSer v/LexUriSer v.do?uri=COM:2007:0773:FIN:EN:PDFon17of|November2014.Moon,J.(2002).TheModuleandProgrammeDevelopmentHandbook.KoganPage.Schiersmann,Ch.,Ertelt,B-J.,Katsarov,J.,Mulvey,R.,Reid,H.,&Weber,P.(2012).NICEhandbookfortheAcademicTrainingofCraeerGuidanceandCounsellingProfession-als.Heidelberg,Germany,HeidelbergUniversity,.OECD(2004).Careerguidanceandpublicpolicy:Bridgingthegap.Paris:OECD.Resolution of the Council on Strengthening Policies, Sys-temsandPracticesintheFieldofGuidancethroughoutlifeinEurope(2004,May),Brussels.Plant,P.(2001).Qualityincareerguidance.Paris:OECD.Plant P. (2012). Evident? Quality assurance and Evidencein Career Guidance in Europe: A Critical Review. CareerDesigning:ResearchandCounselling,1,68-90.

Pukelis,K. (2009).Ability,Competency,Learning /StudyOutcome, Qualification and Competence: Theoretical Di-mension.TheQualityofHigherEducation,6,12-36.Pukelis,K. (2011).StudyProgrammesDesigningandRe-newing: Learning Outcomes Paradigm. The Quality ofHigherEducation,8,38-73.Pukelis,K.,&Navickienė,L.(2011).Mainpreconditionsforthedevelopmentofvocationalcounsellortrainingcurricu-lum:theLithuaniancase.InS.Kraatz,&B-J.Ertelt(Eds.),ProfessionalisationofCareerGuidanceinEurope:Training,Guidance,Research,ServiceOrganisationandMobility(pp.107-122).Tubingen,Germany,Dgvt-Verlag.Pukelis,K.,&Smetona,A.(2012).HarmonizingtheMicro-systemoftheEducationConcept„Competence“.TheQual-ityofHigherEducation,9,50-75.Reid,H.L.(2003).Turningtonarrative inthetrainingofcareereducation,guidance,andadviceworkers:Couldthisbeawayforward?CareerResearchandDevelopment,TheNICECJournal,10,3-9.Reid,H.L.(2006).Usefulnessandtruthfulness:Outliningthe limitationsandupholding thebenefitsofconstructiv-istapproaches forcareercounselling. InM.McMahon,&W. Patton (Eds.), Career counselling: Constructivist Ap-proaches(pp.30-41).NewYork,NY:Routledge.Reid,H.(2015).Whatiscareeraboutifnotbiography?(Ex-amining the ‘shift’ to constructivist and interdisciplinaryapproaches incareercounselling).Narrativeofcontinuityand change: a transdisciplinary approach to researchinglives(pp.130-143),Oxon:Routledge.Reid,H.,&West,L.(2011a).Strugglingforspace:narrativemethods and the crisis of professionalism in career guid-ance inEngland.British JournalofGuidance&Counsel-ling,1-14.Reid,H.,&West,L. (2011b).“Tellingtales”:Usingnarra-tiveincareerguidance.JournalofVocationalBehavior,78,174-183.Repetto, E. (2008). International competencies for educa-tional and vocational guidance practitioners: an IAEVGtrans-national study (Monograph). International JournalforEducationalandVocationalGuidance,8,135–195.Resolution on better integrating lifelong guidance intolifelong learning strategines. (2008). Brussels: Council ofthe European Union. Retrieved from URL: http://www.consilium.europa.eu/eudocs/cms_Data/docs/pressdata/en/educ/104236.pdf.on17ofNovember2014.Savickas,M.L. (2006,April).Counselling for career con-struction. (Facilitating the stories approach in (career)counselling: practical implementation). 15th AustralianCareerCounsellingConference,Sydney:18April2006.Savickas, M. L.(2005). The theory and practice of careerconstruction. InS.D.Brown,&R.W.Lent (Eds.)Careerdevelopmentandcounseling:Puttingtheoryandresearchtowork(pp.42–70).Hoboken,NJ:Wiley.Savickas,M.L.,Nota,L.,Rossier,J.,Dauwalder,J-P.,Duarte,M.E.,Guichard,J.,Soresi,S.,VanEsbroeck,R.,&vanVi-anen,A.E.M.(2009).LifeDesigning:AParadigmforCa-reerConstructioninthe21stcentury.JournalofVocationalBehavior,75(3),239-250.



��

Savickas,M.(2011a).CareerCounseling.Washington,DC,AmericanPsychologyassociation.Savickas,M.L.(2011b).TheSelfinVocationalPsychology:Object,Subject,andProject.InP.J.Hartung,&L.M.Subich(Eds.)DevelopingSelfinWorkandCareer:Concepts,Cas-es,andContexts.Washington,DC:AmericanPsychologicalAssociationPress.Savickas,M.L.(2012).AParadigmforCareerInterventioninthe21stCentury.JournalofCounselling&Development,January2012,90,13-19.Savickas M.L. (2013). Career Construction Theory andPractice.InR.W.Lent,&S.D.Brown(Eds.),CareerDevel-opmentandCounselling:PuttingTheoryandResearchtoWork,2ndedition,(pp.147-183),Hobokem,NewJersey:JohnWileyandSons.Savickiene,I.(2010).ConceptionofLearningOutcomesinthe Blooms Taxonomy Affective Domain. The Quality ofHigherEducation,7,37-60.Schön,A.D.(2007).TheReflectivePractitioner.Howpro-fessionals think inaction.GreatBritain:MPGBooksLdt,Bodmin,Cornwall.Schiersmann,Ch. (2008).QualitätundProfessionalität inBildungs-undBerufsberatung.Bielefeld:Bertelsmann.Sultana, R. G. (2003). Career guidance policies in 11 ac-cedingandcandidate countries.Turin:European trainingFoundation.Sultana,R.G. (2008).FromPolicy toPractice:ASystemicchange in Lifelong Guidance in Europe. Thessaloniki:CEDEFOP.Sultana, R. G. (2010). Career Guidance and Social inclu-sion:AChallengeforEurope.AustralianJournalofCareerDevelopment,19(1),18-23.

Sultana, R. G. (2011). Lifelong Guidance, Citizen Rights,andtheState:ReclaimingtheSocialContract.BritishJour-nalofGuidanceandCounselling,39(2),179-186.Sultana, R. G., & Watts, A.G. (2006). Career Guidance inPublicEmploymentServicesAcrossEurope.InternationalJournal for Eduactional and Vocational Guidance, 6 (1),29-46.SultanaR.G.(2014a).Pessimismoftheintellect,optimismofthewill?Troublingtherelationshipbetweencareerguid-ance and social justice. International Journal for Educa-tionalandVocationalGuidance,14,5-19,Springer,DOII0.1007/s10775-013-9262-y.SultanaR.,G.(2014b).Rousseau’schains:Strivingforgreat-er social justice through emancipatory career guidance.JournaloftheNationalInstituteforCareereducationandCounselling,issue33,October,15-23.TheEuropeanQualificationFrameworkforLifelongLearn-ing (EQF). (2008). European Commision, Education andCulture,Luxembourg.Van Esbroeck, R. (2008). Career Guidance in a GlobalWorld.InJ.Athanasou&R.VanEsbroeck(Eds.),Interna-tionalHandbookofCareerGuidance(pp.97-113).Berlin:Springer.Wats, A., & Van Esbroeck, R. (1998). New skills for NewFutures.HigherEducationGuidanceandCounsellingSer-vices in European Union. , Brussels / Louvaine-la-Neuve,VUBPress/FEDORA.Watts,A.G.,&Sultana,R.G.(2004).CareerGuidancePoli-ciesin37countries:ContrastsandCommonThemes.Inter-nationalJournalforEducationalandVocationalGuidance,4(2-3),105-122.

Įteikta 2014 m. gruodžio mėn.Delivered 2014 December

KĘSTUTISPUKELISMoksliniaiinteresai:studijųkokybė,karjeros

projektavimas,šeimotyrairmokytojųrengimas

VytautoDidžiojouniversitetasStudijųkokybėsirkarjerostyrimų

grupėsvadovas

Jonavos g. 66, LT44191, Kaunas, [email protected]

JOHANNESKATSAROVMoksliniaiinteresai:konsultavimokarjerai

specialistųakademinisrengimas,karjerospaslaugųkokybė

KarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjeraiinovacijųtinklasEuropoje-koordinatorius

Tägermoosstr. 30, D78462 Konstanz, [email protected]heidelberg.de

Researchinterests:qualityofstudies,careerdesigning,familisticandteachereducation.

VytautasMagnusUniversityHeadofResearchGroupforQualityofStudiesandCareer

Researchinterests:Academictrainingofcounsellingprofessionals,qualityofcareerservices

NetworkforInnovationinCareerGuidanceandCounsellinginEurope–Coordinator


��

karjeros raidos esmė ir paskirTis

sanTrauka

Straipsnyje pristatoma karjeros raidos sąvo-ka,naudojamakonsultavimokarjeraisrityje.RemdamasisTwardowskiveiksmųirrezulta-tų teorija, straipsnio autorius pristato karje-rosraidosmodelį,kuriameišskiriaraidąkaipveiksmą ir raidą kaip rezultatą. Raida kaiprezultatasyratamtikraselgesys,kurislaiko-masvertingudarborinkoje.Elgesysvertina-massubjektoveiksmųirveiksmųpriežastiesribose, t.y. subjekto būsenos pasikeitimas.Norėdamas aprašyti šį pasikeitimą, autoriuspasinaudojosąryšiniuasmeniniosubjektyvu-momodeliu.Remdamasisšiuomodeliu,au-toriusišskiriapagrindinesraidoskaitosrūšisiraptariapagrindinęraidosfunkciją,t.y.pa-ruoštiasmenįišspręstiprofesinesproblemas,kuriųgausubesikeičiančiojedarborinkoje.


• Veiksmas – subjekto gebėjimas perkeisti medžiagą, t. y. gebėjimas dirbti. Kalbant dinaminioegzistencinio požiūrio terminais, šį gebėjimą išaiškinti padeda raidos reiškinys. • Veikla (gyvenimas) – remiantis Twar

dowski veiksmų ir rezultatų koncepcija (1965 m., leidimas anglų kalba 1999 m.) yra subjekto veiksmų rezultatas.

henryk jarosieWicZvroclavo universitetas university of Wrocław


absTracT

The article outlines a concept of career de-velopment applicable in career counselling.Drawing on Kazimierz Twardowski’s theoryofactionsandproducts, theauthorpropos-es a model of development, distinguishingtherebydevelopmentasanactionanddevel-opmentasaproduct.Developmentasaprod-uct is a particular kind of behaviour whichproves valuable on the labour market. Thebehaviourisaccountedforintheframeworkofthesubject’sactionsandthesourceoftheactions,i.e.achangeinthestateofthesub-ject.Todescribethechange,theauthorputsforwarda relationalmodelofpersonal sub-jectivity.Relyingonit,theauthorpointsoutbasicvarietiesofdevelopmentalchangeanddiscusses the principal function of develop-ment,i.e.preparingapersontocopewithoc-cupationalproblemsabundantonthevolatilelabourmarket.


• Action – the ability of the subject to transform the material, i. e. ability to work. In terms of dynamicexistential aproach we explain this ability by the phenomenon of development.• Activity – in terms of K. Twardowski’s

concept of actions and products (1965, english edition 1999), activity (life) is the product of actions of the subject.


��

• Karjeros raida yra tam tikras raidos tipas, kurio funkcija yra parengti asmenį karjerai darbo rinkoje. Tai tobulėjimas sutelktas į mokėjimų� įgijimą. • Tobulėjimas – pirmiausia suprantama

kaip vidinis tam tikro veiksmo(ų) rezultatas, t.y. subjekto saviorganizacija arba subjekto būsenos pasikeitimas (perėjimas iš potencialios į aktualią būseną), kuris paaiškina subjekto elgsenos kokybinį pasikeitimą. • Dinamizmas – žmogaus gebėjimas (ga

lia) ką nors padaryti gerai (kompetencija).• Polinkis vienas iš „savasties“ bruožų,

kiekvieno asmens savitas jautrumas santykiams, kurie jam / jai yra asmeniškai svarbūs. • Intelektas – potencialus žmogaus

gebėjimas atlikti sampratų kūrybos veiksmus (būtina mąstymo sąlyga), grindžiamus reprezentatyviais vaizdiniais. • Inteligencija (protingumas; sumanu-

mas) – intelekto pademonstruotas gebėjimas kurti sampratas (mąstyti logiškai). • Interiorisation – subjektyvacija, t.y. ug

dymasis, kai protinis psichikos turinys tampa taikiniu (valios būsena). • Iinternalizacija – veiksmas, kuris api

ma psichologinio turinio reflektavimą prote. Trumpalaikis reflektavimo produktas yra įspūdis, ilgalaikis – tikrovės vaizdinys. • Protas – operacijų ir reflektavimo pas

tovus produktas (mąstymas): atliktos veiklos bei jausmų turinių reflektavimas žodžiais. • Produktas (rezultatas) – „tai, kas at

siranda tam tikro veiksmo išdavoje, t.y. pagal atliekamą veiksmą galima nusakyti jo rezultatą. Todėl galima teigti, kad šuolis yra pašokimo rezultatas; daina yra dainavimo rezultatas‘‘(K. Twardowski, 1999).• Proto galia� – žmogaus prigimties es

mė. Žmogus yra racionali būtybė.

1 RemiantisOxfordAdvancedLearnersDictionary(2005)„competencies“terminoatitikmuoyra„skill“(„mokėji-mas“).

2 Oxford advanced learners dictionary sąvoką „reason”(3)apibrėžiakaip„protogaliąmąstytilogiškai,suprasti,turėtisavonuomonę,irpan.“

• Career development – the kind of development, whose function is to prepare person for a career in the labor market. It is development focused on the acquisition of competencies�.• Development – is conceived as an inter

nal product of a particular action(s): the subject’s selforganising or an oriented change (transition from potential to actual) in the state of the subject what explains qualitative change in his / her behaviour.• Dynamism – ability (power) of human

being to do something well (competence).• Inclination – a characteristic of the

„self”, the unique sensitivity of a person on the relationships that are important to his / her personally.• Intellect – potential ability of human

being to perform acts creation of concepts based on pictorial representations.• Intelligence – the demonstrated ability

of the intellect to create concepts (mind). • Interiorisation – subjectification, i.e.

empowerment, when mental content becomes a target (the state of the will).• Iinternalization – an action that invol

ves reflecting psychological content in mind. Nonenduring product of reflection is/are impressive. Enduring product of reflection is the image of reality.• Mind – stable product of operations of

reflection: the contents of the reflected performances as well as feelings in form of words.• Product – „That which arises owing to,

as the result of, some action, i.e. by means of that action, may be termed its product. We may therefore say that a jump is the product of jumping; a song, the product of singing” (K. Twardowski, 1999).• Reason� – the essence of the human na-

ture. Man is a rational being.

1 AccordingOxfordadvancedlearnersdictionary(2005)„competency”(plural„competencies”)isequal„skill”.

2 InOxfordadvancedlearnersdictionary(2005)„reason”(3)isdefinedas„powerofthemindtothinkinalogicalway,tounderstandandhaveopinions,etc.”


�9

• Siekinys – asmens būsena, nukreipta vertės (gėrybės) link. Ilgalaikis patirties produktas. • Žmogaus gyvenimas – organizuota veik

la, kuri vykdoma nuolat besikeičiančiame pasaulyje ir yra orientuota į asmeninių (profesinių) problemų sprendimą, siekiant kokybiško gyvenimo (Kulczycki 1985, p. 142).• Subjekto būsena – būtybės egzistenci

jos forma. Literatūros šaltiniuose „būsenos“ sąvoka yra artima „dispozicijos“ sąvokai. • Perėjimas – potencijos aktualizacijos

procesas.• Valia – galia ir gebėjimas valdyti save.

Pagal Joseph Kozielecki, „valia yra asmens nukreipiančioji sistema, kuri leidžia formuluoti tikslus, pasirinkimus ir veiksmų realizaciją peržengiant ribas“ (1987, p. 357).

Įvadas

Pastaruojumetuliteratūrosšaltiniuosedažnaikalbamaapiepokyčiusdarborinkoje(Bańka,2000), pastebint, kad tai tampa iššūkiužmonėms,kurieįprastaisavęsnelaikopokyčiųsukėlėjais. Adam Biela naujadaras „karjeroskryžkelės“ (Biela, 2011) vaizdžiai nusakosituaciją, su kuria susiduria žmonės (ypačjauni),kaiyrapriverstipriimtisudėtingus,sukarjerasusijusiussprendimus.Žmonės,kaipsubjektai,netiknesugebavystytiproduktyviųdarbinių santykių (Bańka, 2007; Covey,2006),betirjaučiasipažeidžiami,nessuvokiapokyčiuskaiptamtikrągrėsmę.Dėltonaujiiššūkiaiiružduotyskylairkonsultavimotar-nyboms, įsiliejusioms į šią individualizmokultūrą (Zierkiewicz & Drabik-Podgórna,2010). Todėl su šiuolaikinėje darbo rinkojevyraujančių problemų sprendimu siejamakarjerosplėtotė tampavisaktualesnė(Ertelt&Schulz,2010).

Kalbant apie profesinę veiklą, būtų tiks-lingaapieraidąkalbėtiTwardowski(1965c)

• Striving – the state of person towards value (good). Enduring product of experiences.• The man’s life – an organized activity,

developing in the world, that is constainly changing, oriented towards coping with personal (vocational) problems in striving toward high quality of life (Kulczycki 1985, p. 142).• The state of the subject – is the mode of

existence of the entity. In the literature, the notion of „the state” is close to the notion of “disposition”.• Transition – process of actualisation of

potentiality.• Will – the power and ability to govern

itself (reign himself). According to Joseph Kozielecki “will is a steering system of personality, which allows the formulation of objectives, choice and implementation of actions transgressive” (1987, p. 357).

inTroducTion

Therecentliteratureoftenaddressesachangethatthelabourmarketisundergoing(Bańka,2000),noticingtherebythat it isachallengeto people, who commonly do not perceivethemselvesasagentsofthechange.AdamBie-la’scoinage„careercrossroads”(Biela,2011)vividly depicts the situation of (especiallyyoung) people forced into a position wherethey face highly challenging career-relateddecisions.Notonlydopeopleassubjectsfailtobepro-activeinworkrelationships(Bańka,2007; Covey, 2006), but also they perceivechange as a threat, confronting which theyfeel vulnerable. Such developments producenewtasksandchallengesalsotothecounsel-lingpracticeenmeshedinthecultureofindi-vidualism(Zierkiewicz&Drabik-Podgórna,2010). Hence, career development aimed atcopingwiththeproblemsthatproliferateonthecontemporarylabourmarketisbecominganincreasinglypivotalissue(Ertelt&Schulz,2010).

henryk jarosiewiczkarjeros raidos esmė ir paskirTis


�0

išskirtų „veiksmų ir rezultatų“ konceptualiųkategorijų rėmuose. Remiantis jo sistema,į reiškinį galima žvelgti dvejopai, t.y. kaip įveiksmąirkaipįrezultatą.Joteorijapristatokonceptualiąpriemonę,naudojamąrezultatųpsichologijaiaprašyti, t.y.nustatytiprotiniusveiksmus, n u l e m i a n č i u s gaunamusre-zultatus. Pirmiausia raida suvokiama kaipvidinistamtikro(-ų)veiksmo(-ų)rezultatas,t. y. subjekto saviorganizacija. Todėl raida(plėtotė)yra s u b j e k t o b ū s e n o s p a -s i k e i t i m a s.Apibūdinusšįterminątokiaisžodžiais, išaiškėja ir kita raidos (plėtotės)reikšmė, t. y. e l g e s i o p o k y t i s. Tokspokytisnusakomassavybėmis,leidžiančiomisjį apibrėžti kaip „raidos pokytį“ (Brzezińska&Trempała,2000).Kalbantapieveiklądar-bo rinkoje, labai svarbu,kaippastebiBańka(2007), ar šitoks pokytis leidžia žmoguiišsaugoti„periodiškaiatsinaujinantįgebėjimąįsidarbinti, nepamirštant atvirumo, lankstu-moiriniciatyvauspožiūrioaspektų(p.81).Ma-no atitikmuo Bańka terminui „įsidarbinimopajėgumas“yraterminas,,profesinispasiren-gimas‘‘. Veiksmų ir rezultatų teorijos siste-mojeprofesinispasirengimasyra tam tikrasprotiniųirpsichofiziniųveiksmų„rezultatas“.Taiyratamtikrassubjekto„būsenospasikeiti-mas“,leidžiantisjam/jaiįsitrauktiįšįrinkosžaidimą ir susidoroti su užduotimis darborinkoje. Be abejo, subjektas privalo „atitikti(tam tikras) sąlygas“, kad galėtų įsitraukti įrinką ir „atlikti efektyvias operacijas darborinkoje“(Bańka,2007,p.81).Atsižvelgdamiį šiuos aspektus mes aprašysime profesinįpasirengimą,kurisapibrėžiamaskaipsubjek-tobūsenospasikeitimas.Išdėstysime,kokiospsichologinėsaplinkybėspadeda„susidoroti“su profesine karjera. Taip pat pažvelgsime įprofesinįpasirengimąkaipį„veiksmą“arvisąeilęveiksmų,kuriuosreikiaatlikti,norintpa-tiems pasiruošti ir kitus paruošti darbui, užkurįgaunamasatlyginimas.

Mūsų diskusija leis padaryti išvadas dėljaunųžmoniųirsuaugusiųjųparuošimopro-fesineikarjerai.

With regard to professional activity, itis expedient to frame development in theconceptual categories of „actions and prod-ucts” developed by Kazimierz Twardowski(Twardowski,1965c).Withintheframeworkhe proposed, a phenomenon can be viewedfromadualperspective:asanactionandasaproduct.Thetheoryoffersaconceptualappa-ratusinwhichtodescribethepsychologyofproduction,i.e.toidentifythementalactionsthat a c c o u n t f o r theproductswhicharebeingyielded.Inthefirstsense,developmentisconceivedasaninternalproductofapar-ticularaction(s):thesubject’sself-organising.Developmentis,thus,a c h a n g e i n t h e s t a t e o f t h e s u b j e c t .Definedinsuchterms, development explains what we calldevelopment in the other sense of the termthatisaperceivable c h a n g e i n b e h a v -i o u r .Thischangeischaracterisedbyproper-tieswhichmakeitdefinableas„developmen-tal change” (Brzezińska & Trempała, 2000).Intermsofactivityonthelabourmarket,itiscrucialwhetherornotthechangeenablesoneto sustain „the cyclically renewable capacityforemploymentwithitsbenchmarksofopen-ness,flexibilityandpro-activeattitude”,asAu-gustynBańkaputsit(Bańka,2007,p.81).MyequivalentforwhatBańkacalls„capacityforemployment”isoccupationalpreparation.Inthe framework of the actions-and-productstheory,occupationalpreparationisaspecific„product”ofmentalandpsycho-physicalac-tions.Itisaparticular“changeinthestate”ofthesubjectwhichmakeshim/herabletoparti-cipate in the market game and handle (cre-ate) tasks that appear on the labour market.Clearly,thesubjectmust„meet(certain)con-ditions” in order to engage with the marketand „conclude effective transactions on thelabour market” (Bańka, 2007, p. 81). Giventhis, we will describe occupational prepara-tiondefinedasachangeinthestateofthesub-ject,outliningthepsychologicalconditionsof„coping” in professional career. We will alsoapproachoccupationalpreparationas“anac-


�1

1 diskusija

Elgesys kaip rezultatas, kurį reikia paaiškinti

Elgesysyramaterialusreiškinys.Jis„duo-tas“kaipaiškus,materialusfaktas.Mokslinia-me diskurse tokio tipo empiriniai faktaiperteikiamiteiginiuose,vadinamuoseeksplanandumuose(paaiškinimuose).Taitokieteigi-niaisusijęsukažkuo,kasturibūtipaaiškinta.

Ajdukiewicz(1974)pastebi,kadtokieteigi-niai„visuometjauyrapriimti,t.y.mes[juos]pačiame paaiškinimo procese priimame neišvesdami[juos] iškitų jaupriimtųteiginių,betpriimame[juos]darpriešišvedant[juos]iškitųpriimtųteiginių“(p.443).Psichologi-jojepateikiamipaaiškinimaiskiriasinuopa-aiškinimų, pateikiamų gamtos moksluose,nes norint analizuoti žmogaus elgesį, reikiaapžvelgtidviejųrūšiųsąlygas.Pirmiausia,yraišorinės sąlygos, kurias mes galime stebėtiir kurios paaiškina elgesio pasikeitimą. To-kiossąlygosvadinamospakankamomissąly-gomis.Tačiaudaryrairsubjektyviossąlygos,empiriškaiprieinamosvidinėjepatirtyje, t.y.perjausmusarreflektavimą.Šiossąlygospo-kytįpaaiškinakaipbūtinąsąlygą.Jeižmoguspatsnoriatliktikažkokįjudesį,jisturigebėtiįsakytitaisavokūnui;jeižmogusnėrapajėgustopadaryti,išoriniųpasikeitimųjoaplinkojenepakakstamjudesiuiatlikti.Taigipsicholo-giniuose elgesio paaiškinimuose subjektas(dartiksliausakant,joprotiniaiprocesai)lai-komaselgesiopokyčiųpriežastiniuveiksniu.

Teiginys, kurį išorinės sąlygos leidžia su-daryti apie elgesį, formuluojamas kitoje ko-gnityvinėjeperspektyvoje,kuriąAjdukiewicz(1974) vadina demonstrandumu (rodymu).Jįsudarosakiniai,kurieapibūdinaelgesį,pa-sireiškiantį susidarius taip vadinamosiomspakankamoms sąlygoms. Čia mes kalbameneapieakivaizdų,betapienumanomąelgesį,kurį tam tikrais atvejais galime nuspėti. Są-lygos,kuriųpakankatamtikramelgesiuinu-

tion”,orasetofactions,tobeundertakeninordertoprepareoneself,aswellasothers,forpaidemployment.Ourargumentwillproduceconclusionsconcerningpreparingyoungpeo-pleandadultsforprofessionalcareer.

1 discussion

Behaviour as a product which needs to be explained

Behaviourisamaterialphenomenon.Itis“given”asanobvious,materialfact.Inthesci-entificdiscourse,empiricalfactsofthiskindareconveyedinpropositionswhicharecalledexplanandum; that is, theyarestatementsofsomethingtobeexplained.

Kazimierz Ajdukiewicz (1974) observesthatsuchstatementsare„alwaysalreadyac-cepted, i.e. suchthatwedonotcometoac-cept[them]onlyinaprocessofexplanationbyderiving[them]formotheracceptedstate-ments,butweaccept[them]beforederiving[them] from other accepted statements in aprocessofexplanation”(p.443).Explanationspropounded in psychology differ from ex-planations provided in natural sciences, be-causeseekingtoaccountforahumanbeing’sbehaviour;wemust lookintotwogroupsofconditions.Firstly, thereare external condi-tions,availableinobservation,whichexplaina change in behaviour. Such conditions arecalled sufficient conditions. But, secondly,therearealsosubjectiveconditions,availableempirically in an inner experience, i.e. in afeelingorareflection.Theyexplainachangeasitsnecessarycondition.Forahumanbeingtomakeavoluntarymovement,s/hemustbeable tocommandhis/herbody; if s/hedoesnotpossesssuchcapacity,anexternalchangein his/her environment will not suffice tocausethismovementoranyotheroneforthatmatter.Giventhis,thepsychologicalexplana-tionsofbehaviouridentifythesubject–and



��

matyti,nėrabūtinossąlygos,neselgesysgalibūti siejamas ir su kitomis sąlygomis. Norsir vengiamanaudoti terminus, susijusius su„elgesio priežastingumu“, vis tik gali susida-rytinuomonė,kadsubjektas„reaguoja“įšiassąlygas, ir kad tos sąlygos netgi yra akstinastamtikramelgesiui.

Nors subjektas ir įvairios jo būsenos yrabūtina elgesio sąlyga, tačiau pats subjektasanaiptol nėra pakankama sąlyga. Subjektoelgesys paprastai susipina su tam tikromisaplinkybėmis.Taireiškia,kadatitinkamasitu-acijasudaropakankamassąlygas,leidžiančiaspaaiškintivienokįarkitokįelgesį.Paradoksa-lu,kadmesgalėtumeginčytis,jogneužtenkabūtinų sąlygų, nes pirmiausia būtinos pa-kankamos sąlygos. Taigi norint paaiškintižmogauselgesįimantisdarbo,reikiapažvelgtiįjo/josveiksmus,kurieatskleidžiavienokioarkitokioelgesiomotyvus,irįžmogausvalią,kuriapibūdinamakaipnusiteikimasdėtipas-tangas.Norinttęstitoliau,pirmiausiabūtinanurodyti, „kas“ dalyvauja raidos procese;arba,kitaiptariant,turimeapibrėžtisubjektąįvairiosejo/josbūsenose.

more precisely, the mental processes – as acausativefactorofchangeinbehaviour.

The statement that external conditionsbring about behaviour is formulated in an-other cognitive perspective, which Ajdukie-wicz (1974) calls demonstrandum. It com-prises sentences describing behaviours thatfollowaftertheso-calledsufficientconditionshaveappeared.Hereinwedealwithanantici-pated, though by no means evident, behav-iour, which can be predicted with a certaindegreeofprobability.Conditionswhichsuf-ficetoforeseeaparticularbehaviourarenotthenecessaryconditions,becausethebehav-iourcanbeboundupalsowithothercondi-tions.Althoughthevocabularyof„causationofbehaviour”ismeticulouslyeschewedhere,a belief is produced, nonetheless, that thesubject„reacts”totheseconditions,andthatthe conditions are even “the stimuli” of be-haviour.

Even though the subject with his/hervarious states is a necessary condition ofbehaviour, s/he by no means constitutes itssufficientcondition.Namely,thesubject’sbe-haviouris,asarule,embeddedsomehowinparticularcircumstances;itis,thus,thesitu-ation that provides the sufficient conditionsexplainingsuchoranothercourseofbehav-iour.Paradoxically,wecouldarguethatnec-essaryconditionsofbehaviourdonotsuffice,because sufficient conditions are necessaryinthefirstplace.Consequently,anexplana-tionofaperson’stakingupworkneedstobesoughtinsomeofhis/heractions,whichgivemotivesofhis/herbehaviour,andinhis/herwillconstruedasadispositionforeffort.Toproceedfurther,wemustfirstspecify“who”itisthatdevelops;inotherwords,weneedtodefinethesubjectinhis/hervariousstates.


��

2 raida kaip bŪsenos pokyTis

Pirminės prielaidos

Raida yra subjekto būsenos pasikeitimas,pasireiškiantis jo/jos elgesyje. Tuo pat metutai yra kokybinis paties subjekto pokytis(Przetacznik-Gierowska&Tyszkowa,1996).Toksteiginysreikalaujaišsamesniopaaiškini-mo,nesreikiapripažinti,kadjisturiprasmętik tuo atveju, jei yra pagrįstas tam tikro-mis idėjomis apie žmogų ir gyvenimą. Vie-na iš jų yra atskiras subjektyvumo modelis.Šiame modelyje pirmiausia reikia apibrėžti„būseną“irjospokyčiųmechanizmus.Potoreikiaatskleisti,kaipbūsenospokyčiaiveikiaelgesiopokyčius.Visibrandūsgamtosmoks-lai turi susikūrę tiriamų reiškinių modelius.Biologija turi ląstelės modelį, astronomijaturiSaulėssistemosmodelį,ofizika–atomomodelį. Psichologijoje Mieczysław Kreutz(1949) bandė perteikti protinių reiškiniųmodelį,išskirdamassuvokimo,intelektualinį,emocinįirvaliosaspektus.Mūsųpristatomasmodelisgrindžiamasjotyrinėjimais.

Protinius veiksmus ir jų rezultatus ne tikgalima,betirbūtinaatkurtišiamemodelyje,t.y.protinisatvaizdavimas3.Modeliaiįprastaipristatoatitinkamossistemos(pvz.:gyvoor-ganizmoaratomo)visumąįprastamejoskon-tekste,kurisyradidesnėssisteminėsvisumosdalis. Tačiau nepaisant visko, sukonstruotižmogausmodelįyraypačsunku.Asmenybėsribosnesutampasuorganizmoribomis,otamtikroveiksmosituaciniskontekstasperžengiadabartiniųaplinkybiųribas.

Toliau pristatomą modelį sudaro visosempiriškai duotos žmogaus egzistencijosbūsenos, t.y. dinamiškas subjektas. Šiame

3 PasakK.Twardowski,sąvokayraneintuityvusatvaizda-vimas (Twardowski, “The Essence of Concepts”, 1999).Modelyjemessusiduriamesuatskirureiškiniu–sąvokosatvaizdavimu,t.y.protiniųištakųatvaizdavimas.Modeliųpavyzdžiaibūtųžemėlapis, atomomodelisarSaulės si-stemospavaizdavimas.

2 developmenT as change in The sTaTe

Preliminary assumptions

Development is an oriented change inthestateofthesubjectwhichisexpressedinhis/her behaviour. It is, at the same time, aqualitativechangeinthesubjecthim/herself(Przetacznik-Gierowska&Tyszkowa,1996).Such assertion requires clarification as, ad-mittedly,itmakessenseonlyifitisinformedbycertain ideasaboutmanand life.Oneofthemisadistinctmodelofsubjectivity.With-inthemodel,weneedtodefine“thestate”andthemechanismsofitschange.Subsequently,we need to demonstrate how change in thestateaffectschangeinbehaviour.Allmaturenatural sciences have developed models ofphenomenatheystudy.Biologyhasitsmodelofacell,astronomyhasitsmodeloftheSo-lar System, and physics has its model of anatom. Inpsychology, anattempt todevise amodelofmentalphenomenahasbeenmadeby Mieczysław Kreutz (Kreutz, 1949), whodistinguished their perceptual, intellectual,emotional and volitional dimensions. Ourmodelpresentedbelowbuildsonhisenqui-ries.

Mentalactionsandtheirproductsnotonlycanbutevenmustbereproducedinamodel,i.e.inamentalrepresentation3.Modelstypi-callypresent the totalityof aparticular sys-tem(e.g.alivingorganismoranatom)initsnaturalcontextthatisasasubsystemofabig-gersystemicwhole.Toconstructamodelofa human being is, nevertheless, particularlydifficult.Theboundariesofthe„self ”,namely,donotoverlapwiththeboundariesoftheor-

3 InTwardowski,aconceptisanon-intuitiverepresenta-tion(Twardowski,“TheEssenceofConcepts”,1999).Inamodel,weencounteradistinctphenomenon:arepre-sentationofaconcept,i.e.arepresentationofmentalori-gins.Examplesofmodelsincludeamap,amodeloftheatomorarepresentationoftheSolarSystem.



��

modelyjetaippatatskleidžiama,kaipšiosbū-senosišesmėsyrasusijusiostarpusavyje4.

Keturi subjekto būties tipai

Dinamiško-egzistencinio požiūrio rezul-tatas, mano nuomone, yra keturi skirtingidinamiškosubjektobūtiestipai(Jarosiewicz,2012).

Iliustruodamas (reflektuodamas) empi-riškaiduotassubjektobūtiesformasašišdė-liojau subjektyvius ir objektyvius reiškiniusbei materialius (kūniškus) ir nematerialiusreiškinius dvejose ašyse. Tokiu būdu keturižmogiškosiosegzistencijostipaiiškarttampaaiškiai matomi. Čia rėmiausi M. Kulczyckiidėjomis,kurisišskyrėsubjektyviasirobjek-tyviasžmogausveiklosdimensijas(Kulczycki,1985). Subjektyvios dimensijos genetiškai

4 Reikia atskirti loginius ir realius ryšius; kaip teigia M.Kreutz (1949): „Aš jau pristačiau pagrindines aprašo-mąsias sąvokas, apie kurias galvojau. Siekiant aiškumo,dabaraptarsiuloginiusryšiustarpšiųsąvokųbeirealiusryšius, pasireiškiančius tarp šių sąvokų objektų. Taiginorėčiaupristatytiprotiniogyvenimovaizdinį,parengtąremiantis mano siūlomomis konceptualizacijomis“(p.389).

ganism,andthesituationalcontextofanac-tiontranscendsthecurrentcircumstances.

The model presented below includes allempirically given forms of a human being’sexistenceasadynamic subject. It also illus-tratesthefundamentalrealinterdependencesamongthem4.

Four modes of the subject’s being

A product of a dynamic-existential ap-proach, my perspective (Jarosiewicz, 2012)distinguishes fourdifferentways inwhichadynamicsubjectexists,i.e.fourmodesofitsbeing.

Illustrating (reflecting) the empiricallygiven forms of the subject’s being, I placesubjectiveandobjectivephenomenaandma-terial(bodily)andnon-materialphenomena

4 Thereisadistinctionbetweenlogicalandrealrelation-ships;asM.Kreutzwrites:„Ihavealreadyintroducedtheprincipaldescriptiveconcepts,whichIhadinmind.Forthe sake of clarity, I shall discuss now the logical rela-tionships thatobtainamongtheseconceptsaswellastherealrelationships thatobtainamongtheobjectsoftheseconcepts. Thereby, I will present an image of mentallife framed by the conceptualisations I have proposed”(Kreutz,1949,p.389).

1 pav. Keturios žmogiškos egzistencijos būsenos

fig. 1. Four modes of human existence

pagr stas tam tikromis id jomis apie žmog ir gyvenim . Viena iš j yra atskiras subjektyvumo modelis. Šiame modelyje pirmiausia reikia apibr žti „b sen “ ir jos poky i mechanizmus. Po to reikia atskleisti, kaip b senos poky iai veikia elgesio poky ius. Visi brand s gamtos mokslai turi susik r tiriam reiškini modelius. Biologija turi l stel s model , astronomija turi Saul s sistemos model , o fizika – atomo model . Psichologijoje Mieczys aw Kreutz (1949) band perteikti protinireiškini model , išskirdamas suvokimo, intelektualin , emocin ir valios aspektus. M spristatomas modelis grindžiamas jo tyrin jimais.

Protinius veiksmus ir j rezultatus ne tik galima, bet ir b tina atkurti šiame modelyje, t.y. protinis atvaizdavimas3. Modeliai prastai pristato atitinkamos sistemos (pvz.: gyvo organizmo ar atomo) visum prastame jos kontekste, kuris yra didesn s sistemin s visumos dalis. Ta iau nepaisant visko, sukonstruoti žmogaus model yra ypa sunku. Asmenyb s ribos nesutampa su organizmo ribomis, o tam tikro veiksmo situacinis kontekstas peržengia dabartini aplinkybi ribas.

Toliau pristatom model sudaro visos empiriškai duotos žmogaus egzistencijos b senos,t.y. dinamiškas subjektas. Šiame modelyje taip pat atskleidžiama, kaip šios b senos iš esm s yra susijusios tarpusavyje4.Keturi subjekto b ties tipai.

Dinamiško- egzistencinio poži rio rezultatas, mano nuomone, yra keturi skirtingi dinamiško subjekto b ties tipai (Jarosiewicz, 2012).

Asmeninis (subjektyvus) Personal (subjective)

Psichikos (tikslas) Mental (objective)

mat

eria

lus

mat

eria

lne

mat

eria

lus

non

mat

eria

l

VAIZDINYS (protas)IMAGE(mind)

SIEKINYS (širdis)STRIVING (heart)

PRISTATYMASPRESENTATION

GALIOS (mok jimai, kompetencijos)DYNAMISMS

inte

rnal

izac

ija

inte

rnal

isat

ion

Interiorizacija interiorisation

=subjektyvizacija = subjectification

subjekto veiklos dimensijasubject dimension of activity

objekto veiklos dimensijaobject dimension of activity

Vert

ybin

pat

irtis

va

lue

expe

rienc

e

pažinimas cognition= objektyvizacija=objectification

1 pav. Keturios žmogiškos egzistencijos b senosFig. 2. Four modes of human existence

3 Pasak K. Twardowski, s voka yra neintuityvus atvaizdavimas (Twardowski, “The Essence of Concepts”, 1999).

Modelyje mes susiduriame su atskiru reiškiniu – s vokos atvaizdavimu, t.y. protini ištak atvaizdavimas. Modelipavyzdžiai b t žem lapis, atomo modelis ar Saul s sistemos pavaizdavimas.

4 Reikia atskirti loginius ir realius ryšius; kaip teigia M. Kreutz (1949): „Aš jau prista iau pagrindines aprašom sias s vokas, apie kurias galvojau. Siekiant aiškumo, dabar aptarsiu loginius ryšius tarp ši s vok bei realius ryšius, pasireiškian ius tarp ši s vok objekt . Taigi nor iau pristatyti protinio gyvenimo vaizdin , parengt remiantis mano si lomomis konceptualizacijomis“ (p. 389).


��

siejamos su patirtimi; tuo tarpu objektyviosdimensijossiejamossuobjektu, t.y. jopaži-nimu.

Norėdaminustatytisubjektyviusžmogausveiklosšaltinius,meslinkękalbėtiapieelgesį,oneapiereakcijąarveikimą.RemiantisTwar-dowski (1965 c) veiksmų ir rezultatų kon-cepcija,elgesįmessuvokiamekaipmaterialų(fizinį), tačiau ne ilgalaikį subjekto veiksmųrezultatą.

Materialūsirobjektyvūsreiškiniaiatsiran-da per objektyvaciją, kada užčiuopiama tai,kasveikiaviršpojūčių.Kognityvūspristaty-mai yra pažinimo rezultatai (Twardowski,1965a).Tuotarpunematerialiameirobjek-tyviametipepristatymasvykstaperrealybėsvaizdinius, t.y. įspūdžius ir intuiciją. Protassuvokiamas kaip įvairių reikšmių pasaulis.Tuo pat metu subjektyvūs ir nematerialūs(t.y.nekūniški5)reiškiniaisudarosąmonęirjosnuolatinesbūsenas,vadinamassiekiniais6.Būdamosprotiniais reiškiniais, šiosbūsenossiejamos su kūnu, tačiau jų esmė ir esybėglūdi už kūno ribų7. Panašiai ir supratimasbei realybės vaizdiniai peržengia sensoriniovaizdavimoribas.

5 Pavyzdžiui, W. James (James, 2007), S. Freud (Freud,1982) ir kiti mokslininkai juos apibūdina kaip „dvasi-nius“.

6 Teorinis reflektavimas padeda „nustatyti“ siekius, nors,kaipnematerialiospažinimobūsenos,siekiaisavyjene-turierdviniopraplėtimo.VadovaujantisB.Pascal(1983)pasiūlymu,pateikiamujoveikale„Mintys“,„širdis“šiojesituacijojegalėtųbūtipriešpastatoma„protui“.Tačiautaipelgdamiesi mes rizikuojame pasinerti į vien tik grynaiemocinesasociacijas.ĮšiuosspąstuspakliuvoirSocialinės psichologijos autoriai.Priepavadinimopridėdami„Širdisirprotas“jietikėjosiatskleisti,kadsocialiniselgesysyrasudėtingas jausmų ir pažinimo mišinys. Jų manymu,mesgalimearbavadovautisprotopaliepimais,arbasektiiš širdies kylančiais impulsais, o kartais ir apjungti abušiuos aspektus (Aronson, Wilson, ir Akert, 1997, XXIpsl.). Mano perspektyvoje siekiai nėra emocijos, tačiaubent jau kai kurie iš jų yra patiriamų emocijų rezulta-tai. Tai reiškia, kad terminas „asmuo“ yra neutralesnisuž terminą „širdis“. Vis tik čia reikalingas platesnis irišsamesnispaaiškinimas.

7 Nesjieneužimavietoserdvėjeirneturimasės,otaiyradupagrindiniaikūnųpožymiai(Kotarbiński,1986).Tačiaujie yra ne naujos būties rūšys, bet atskiri empiriškaipažįstamižmogausegzistencijostipai.

on twoaxes. In thisway, the fourmodesofhuman existence become readily discern-ible.IbuildthereinonKulczycki,whodistin-guishedthesubjectiveandobjectivedimen-sions of human activity (Kulczycki, 1985),withthe„subjective”beingconstruedasge-neticallyboundupwithexperienceand the„objective”asgroundedontheobjective,i.e.object-related,cognition.

In identifying the subjective sources ofhuman activity, we prefer to speak of „be-haviour”, instead of reactions or acting. IntermsofK.Twardowski’s(1965c)conceptofactionsandproducts,weconceivebehaviouras a material (physical), yet non-enduring,productofthesubject’sactions.

Material and objective phenomena, inturn, come into being through objectifica-tion,whichconsistsincapturingthecontentof“what”actsuponsenses.Cognitivepresen-tations are the products of cognition (Twar-dowski, 1965 a). And in the non-materialand objective mode, presentations are givenasmental imagesof reality: impressionsandintuitions.Themindisaworldofmeanings.At the same time, subjective and non-mate-rial(i.e.non-corporal5)phenomenamakeupconsciousnessanditspermanentstatescalledstrivings6.Asmentalphenomena,thesestates

5 Theyarealsodescribedas„spiritual”by,forexample,W.James (James, 2007), S. Freud (Freud, 1982) and otherscholars.

6 Theoretical reflection seeks to „locate” strivings, al-thoughasnon-materialstatesofconsciousness,strivingshavebydefinitionnospatialextension.FollowingB.Pas-cal’ssuggestion,containedinthe“Thoughts”(1983),wecouldreferhereto„theheart”asinawayopposedto„themind”.Doingthis,however,weriskslippingintopurelyemotionalassociations.ThisisthepitfalltheauthorsofSocial Psychologyhavefailedtoavoid,who–addingthesubtitle„TheHeartandtheMind”totheirstudy–soughttoshowthatsocialbehaviourisacomplexblendoffeel-ings and cognition. As they put it, we can follow thedictatesof themindorthe impulsesofourhearts,andsometimesthetwocanbereconciled(Aronson,Wilson,&Akert,1997,p.XXI).Inmyperspective,strivingsarenotemotions,butatleastsomeofthemareproductsofexperiencingemotions.Itseemsthattheterm„person”ismoreneutralthantheterm„heart”,yetitneedsafurther,moredetailedelucidation.



��

Aukščiau pristatytas modelis paaiškinane tik dabartinę subjekto situaciją, bet irjo/josgyvenimą.Dėlžmogausgalimybių iš-gyventisituaciją,kuriojejisyra,irdėlbesifor-muojančio ilgalaikiopatyrimųrezultato(t.y.siekinių),žmogusišgyvenanetikaplinkybes,kuriosedabaryra,betirbendrąsavogyveni-mosituaciją(Kulczycki,1998).Šiloginėstruk-tūrataippatpaaiškinairžmogaussiekį„su-sikurti kokybišką gyvenimą“ (Tomaszewski,1984,p.196).

Tamtikraišgyventasituacijayradaugeliopatirčiųirtroškimųrezultatas.Beto,realybėsvaizdinys nėra vien tik materialus situacijosatvaizdavimas. Jis yra su praeitimi nesusijęssubjektoreflektavimorezultatas(Ey,1978).

Subjekto būsena

Subjekto būsena yra vienas iš būties eg-zistencijos būdų. Literatūros šaltiniuose„būsenos“ sąvoka dažnai naudojama greta„dispozicijos“ sąvokos. Visuose keturiuosesubjekto būties tipuose reikia atsižvelgtiį „subjekto būseną“. Materialios subjektobūsenosirnematerialūssiekiniaibeivaizdin-iaiyraduganėtinaiskirtingidalykai.

Kadangi„objektas“atspindiviską,kągali-ma žinoti ir patenka į pažinimo rėmus, ob-jektobūsenažymito,kąbetkokiuįmanomubūdu galima įkūnyti, vidinę8 sistemą. Šisistema gali būti stabili ir nuolatinė arbabesikeičianti. Pastaruoju atveju ją vadiname„dispozicija“. Pavyzdžiui, vanduo gali būtikietos būsenos ir keistis iš vienos būsenos įkitokią, jei temperatūra pasikeičia iš šaltosį karštą (ir atvirkščiai). Dispozicija keičiasikartusunetikkiekybiškai,betirkokybiškai(šalta–karšta)besikeičiančiomisbūsenomis.

RemiantisKreutz(1949)apibrėžimu,dis-pozicijosyra„gyvųbūtybių,oypačžmogaus,ypatybės, nuo kurių priklauso protiniai

8 Terminas „objektas“ (obiectum) apima „asmenis irdalykus, reiškinius, būsenas, įvykius, jų savybes irryšius tarp jų. Trumpai tariant – viską, ką mes galimeįsivaizduoti, ar apie ką galime pagalvoti“ (Twardowski,1965b,p.114).

are linked with the body, but their essencegoes beyond the body7, in the same way ascomprehension and images of reality go be-yondsensoryrepresentations.

Theabovemodelexplains,as itought to,notonly thecurrentsituationof thesubjectbut also his/her life. Due to the capacity toexperiencehis/hersituationandtheformingofenduringproductofexperiences(i.e.striv-ing), a human person experiences his/her„general situation in life”, and not only thepresentcircumstances(Kulczycki,1998).Theconstruct accounts also for striving to „ac-complishhighqualityoflife”(Tomaszewski,1984,p.196).Theexperienced„situation inlife” is a specific resultant of many experi-encesandlongings.Alsothementalimageofrealityexceedsthematerialrepresentationofthesituationandisana-historicalproductofthesubject’sreflection(Ey,1978).

The state of the subject

Thestateofthesubjectisthemodeofex-istenceoftheentity.Intheliterature,theno-tion of „the state” is close to the notion of“disposition”. We should consider „the stateof thesubject” ineachof thefourmodesofthesubject’sbeing.Thematerialstatesofthesubject and the non-material strivings andimagesaretwo,ratherdifferentthings.

Since“theobject”denoteseverythingthatcanbeknownandfallsundercognition,thestateoftheobjectdesignatesaninternalsys-temofwhatcanbeobjectifiedinanypossibleway8.Thesystemcanbepermanentandsta-ble,oritcanbechangeable.Inthelattercase,wecallit„adisposition”.Forexample,water

7 For they neither occupy a specific place in space norhave a mass, both of which are attributes of bodies(Kotarbiński,1986).Theyare,however,notnewspeciesof being, but separate, empirically knowable modes inwhichthehumanbeingexists.

8 The term „object” (obiectum) comprises „persons andthings, phenomena, states, events, their properties andrelationshipsamongthem,inbrief–everythingthatwecanpossiblyimagineorthink”(Twardowski,1965b,p.114).


��

reiškiniai“ (p. 16). Viena iš tokių ypatybiųyra savivoka ar pasaulio suvokimas. Kulc-zycki (1998) išsamiai nagrinėjo savivoką irpasaulio suvokimą bei apibrėžė juos kaipganėtinaipastoviasprotinesasmensbūsenas.Tačiaukalbėdamasapie„pozityvųpožiūrį“ įsavo paties gebėjimus spręsti problemas, jistąpožiūrįįvardinakaip„dispoziciją“.Jonuo-mone, dispozicija tiesiogiai siejama su pro-tiniaisveiksmais, šiuoatveju–gyvenimiškųproblemųsprendimu.

Twardowski (1965) dispozicijoms priski-riajautrumą,atmintį,vaizduotę,nuotaiką,po-linkius,valią ir charakterįbei teigia,kad taiyrasąlygos,nuokuriųpriklauso„mentaliniųfaktų“ ypatybės ir jų atsiradimas (p. 244).Kotarbiński (1986) teigia, kad „pavyzdžiui,psichologijaarbafizikanagrinėjanetikfak-tus,betirdispozicijas.Šiosmokslošakostirianetikkaipkūnaijudaaržmonėsmąsto,elgia-siarkažkotrokšta,betirapksritaikokįjudesįjie yra pajėgūs atlikti, kaip mąstyti ir elgtisjieyrapajėgus, t.y.kaip jieelgtųsivienokio-misarkitokiomisaplinkybėmis“(p.322).O„objekto dispozicija vienaip ar kitaip elgtistam tikromis sąlygomis“ yra paprasčiausia„objekto savybių sistema, leidžianti būtentvienaiparkitaipelgtissusidariustamtikromsaplinkybėms“.Taigi,„dispozicijakažkam“yra„pajėgumas kažką atlikti“ (ten pat, p. 321).Tam tikros subjektyvios būsenos (dispozici-jos) įprastai yra atskiriamos nuo išoriniųsąlygų.Subjektyviosbūsenos,beto,paaiškinapajėgumą atlikti kažką, ką galima stebėti(Ajdukiewicz,1974).

Asmeninio subjektyvumo „mozaikinis“ tipas

Twardowski (1999) doktrina teigia, kadviso veiksmo esmė yra susijusi su „veiksmąsudarančios medžiagos“ būsenos („konfigū-racijos“) pasikeitimu“ (p. 115). O kas yra tapriežastis,kuriiššaukiabūsenoskaitą?Norintatsakyti į šį klausimą, reikia apsvarstyti tamtikrusdinamizmusarbajėgas.

canappear inasolidstateandchangefromonestatetoanotherastemperaturechangesfromcoldtohot(andtheotherwayround).Achangeofdispositionoccursalongsideatran-sitionbetweenquantitativelybutalsoqualita-tively(hot-cold)distinguishablestates.

In Kreutz’s (1949) definition, dispositionsare „properties of living creatures, man inparticular, whereupon mental phenomenadepend” (p.16).Oneof suchproperties isaspecificself-imageoraworld-image.MarianKulczycki(1998)thoroughlyanalysesself-im-ages and world-images and defines them asrelativelypermanentmentalstatesofaperson.Yet,whenhediscusses“apositiveattitude”toone’sownproblem-solvingcapacity,hetermsit“adisposition”,becauseinhisviewdisposi-tionrefersdirectly tomentalactions, in thiscasetothesolvingofproblemsinlife.

Twardowski (1965) enumerates sensibil-ity, memory, imagination, temper, inclina-tions, will, character ”among dispositionsandclaimsthattheyareconditionsonwhich„appearance and properties of mental facts”depend” (p. 244). And Tadeusz Kotarbiński(1986)arguesthat„psychology,forexample,orphysics,dealsnotonlywithfactsbutalsowithdispositions:theyaresaid,andwithgoodreason,too,toenquirenotonlyintohowbod-iesmoveorpersons think,desire,orbehaveingeneral,butalsointowhatmovement,whatthinking,whatbehaviouringeneraltheyarecapableofinthefirstplace(thatis,howtheywould behave if they found themselves insuchorotherconditions)”(p.322).And„anobject’sdispositiontobehavesoandsoingiv-enconditions” isnothingelsebut„a systemof the object’s properties which make it be-haveinthisparticularwaywheneverthesaidconditionsarise”.„Dispositionforsomething”is, then,„acapacity forsomething”(ibid.,p.321). Clearly, certain subjective states (dis-positions)arecommonlydistinguishedfromexternalconditions.Andthesubjectivestatesexplainacapacityforsomethingthatcanbeobserved(Ajdukiewicz,1974).



��

Veiksmai ir rezultatai yra empiriškaiduodami per vidinę patirtį ar kitų žmoniųpareiškimus. Patys veiksmai atsiranda persubjektyvius dinamizmus. Norint paaiškintividinių patirčių sudėtingumą ir pajėgumąimtis tam tikrų veiksmų, reikalingas ati-tinkamas subjektyvumo modelis. Subjektassuvokiamas per patirtį. Tuo tarpu jausmaiJames(2007)pasiūlytojemetodologijojeyratas pagrindas, kuris padeda pristatyti „ob-jektyvųjį aš“, t.y. objektyviąją savastį, kurireflektavimo būdu paverčiama į nuolatinįprotinįvaizdą(reprezentaciją),t.y.modelį.

Mano siūlomas modelis remiasi daugelioteoretikų darbais. James empiriniame „aš“išskyrėtriskokybiškaiskirtingųpatirčiųrūšis.Kiekviena iš jų pristato vis kitą dinamiškąnusistatymą. Remdamasis jo tyrinėjimais irkitais literatūrosšaltiniais (Pastuszka,1962;Nuttin,1968;Wojtyła,1994),sukūriauirže-miaupateikiušįasmeniniųsubjektyviųdina-mizmų modelį (Jarosiewicz, 2009; Jarosie-wicz,2010;Jarosiewicz,2012).

Šiame modelyje pristatomi trijų lygmenų dinamizmai – kūnas, jutimai ir proto galia. Racionalumas yra žmogaus prigimties dinamizmas. Proto galios dinamizmą sudaro du aspektai (funkcijos) – valios veiksmas ir intelekto veiksmas. Valia yra gebėjimas ir

A „mosaic” mode of personal subjectivity

K.Twardowski’s(1999)tenetisthatthees-senceofall action lies inchanging thestate(“configuration”)of„the’material’oftheac-tion” (p. 115). And what is it that causes achangeinthestate?Toanswerthisquestion,we need to consider certain dynamisms, orforces.

Actionsandproductsareempiricallygiv-eninaninnerexperienceorinotherpeople’stestimonies. And actions themselves arefoundeduponsubjectivedynamisms.Toex-plain the complexity of inward experiencesandacapacityforcertainactions,weneedtoacertainmodelofsubjectivity.Thesubjectisgiveninexperience,whilefeelingsprovideabasisforapresentation“theMe”,i.e.anobjec-tiveself,intheframeworkproposedbyWil-liam James (2007) – which, when reflectedupon,rendersapermanentmentalrepresen-tation,i.e.amodel.

ThemodelIproposeisinformedbymanytheorists’work.AlreadyJamesdistinguishedthree qualitatively diverse kinds of experi-enceswithintheempiricalself.Eachofthemindicatesadifferentdynamicstance.Drawingonhisanalysesandotherliterature(Pastusz-ka,1962;Nuttin,1968;Wojtyła,1994),Ihavedeveloped the following model of personal

somatika: reakcijossomatics: reactions

pažinimas poj iai emocijoscognition senses emotions

intelektas proto galia valiaintellect reason will

jaut

rum

asse

nsib

ility

psic

hika

(sie

la)

psyc

he

3 pav. Asmenini subjektyvi dinamizm „mozaika“Fig. 2. „Mosaic” model of personal subjective dynamisms

Šiame modelyje pristatomi trij lygmen dinamizmai – k nas, jutimai ir proto galia. Racionalumas yra žmogaus prigimties dinamizmas. Proto galios dinamizm sudaro du aspektai (funkcijos) – valios veiksmas ir intelekto veiksmas. Valia yra geb jimas ir paj gumas save valdyti9.Terminas „inteligencija“ (protingumas) reiškia geb jim suprasti reikšmes ir kurti s vokas.

Galiausiai, norint paaiškinti elges , nepakanka pasikliauti vien tik somatin mis reakcijomis ir tuo, koki taka ta reakcija daro. Mums taip pat reik t pažvelgti kitus dinamizm sluoksnius. Ypa svarbu atkreipti d mes tam tikrus veiksmus, susijusius su „nor jimu“, nes siekiai yra b tenttokio nor jimo s moningi rezultatai. Naudojantis veiksm ir rezultat teorijos terminologija, b tina prisiminti, kad „valia“ yra ir „rezultatas“ (pvz.: velionio „paskutin valia“), ir „veiksmas“ („kažkas nepasieks konkre i tiksl “), ir dispozicija, sitraukiant tam tikrus veiksmus ir pasiekiant rezultatus („kažkas yra silpnos valios“). Tre iuoju atveju valia yra unikalus dinamizmas, kurio negalima supaprastinti iki protinio turinio, kada duodami nurodymai reakcijoms (tikslingas veiksmas).

Šiame modelyje pavaizduota dviej r ši savitarpio priklausomyb . Pirmiausia aptarsime horizontalius santykius, pasireiškian ius tarp pažinimo ir emocij bei tarp intelekto10 ir valios11.Tuomet aptarsime, kokia yra savitarpio priklausomyb tarp atskir sluoksni (vertikal s santykiai). Jutim ir proto galios dinamizmai yra k no ribas peržengiantys reiškiniai, nors jie be abejo yra susij su k nu (ir s lygojami k no)12. Juos vadiname „siela“. O „jautrumas“ yra jutim s lygojamas geb jimas pajausti situacijos materiali element vert . Be abejo, modelyje pristatomi ne tik psichosomatiniai, bet ir platesni psichodinaminiai procesai. Toki reiškini pavyzdžiai b t emocija (atsirandanti kaip juntamosios vert s pajautimo arba didžiul vert turin ios situacijos

9 Pasak Joseph Kozielecki, „valia yra tarsi asmenyb s vairo mechanizmas, leidžiantis nusistatyti siekius, daryti pasirinkimus ir atlikti veiksmus“ (1987, p. 357). 10 Tikslesnis terminas b t „proto” (redaktoriaus pastaba). 11 Valia kaip ir protas gl di intelekte potencijos formoje ir yra intelekto aktualizacijos produktai, besirandantys pastarojo s veikoje su aplinka (redaktoriaus pastaba). 12 T. Tomaszewski (1979) pabr ž , kad b tina nustatyti kokybinius skirtumus tarp abipusio priežastingumo santyki ir santyki , grindžiam takos darymu.

2 pav. asmeninių subjektyvių dinamizmų „mozaika“

fig. 2. „mosaic” model of personal subjective dynamisms


�9

pajėgumas save valdyti�. Terminas „inteligencija“ (protingumas) reiškia gebėjimą suprasti reikšmes ir kurti sąvokas.

Galiausiai, norint paaiškinti elgesį, nepakanka pasikliauti vien tik somatinėmis reakcijomis ir tuo, kokią įtaka ta reakcija daro. Mums taip pat reikėtų pažvelgti į kitus dinamizmų sluoksnius. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus veiksmus, susijusius su „norėjimu“, nes siekiai yra būtent tokio norėjimo sąmoningi rezultatai. Naudojantis veiksmų ir rezultatų teorijos terminologija, būtina prisiminti, kad „valia“ yra ir „rezultatas“ (pvz.: velionio „paskutinė valia“), ir „veiksmas“ („kažkas nepasieks konkrečių tikslų“), ir dispozicija, įsitraukiant į tam tikrus veiksmus ir pasiekiant rezultatus („kažkas yra silpnos valios“). Trečiuoju atveju valia yra unikalus dinamizmas, kurio negalima supaprastinti iki protinio turinio, kada duodami nurodymai reakcijoms (tikslingas veiksmas).

Šiame modelyje pavaizduota dviejų rūšiųsavitarpio priklausomybė. Pirmiausia aptar-simehorizontaliussantykius,pasireiškiančiustarppažinimoiremocijųbeitarpintelekto10irvalios11.Tuometaptarsime,kokiayrasavi-tarpiopriklausomybė tarpatskirų sluoksnių(vertikalūs santykiai). Jutimų irprotogaliosdinamizmai yra kūno ribas peržengiantysreiškiniai,nors jiebeabejoyrasusijęsukū-nu (ir sąlygojami kūno)12. Juos vadiname„siela“.O„jautrumas“yrajutimųsąlygojamasgebėjimas pajausti situacijos materialiųelementų vertę. Be abejo, modelyje prista-tomine tikpsichosomatiniai,bet irplatesnipsichodinaminiai procesai. Tokių reiškiniųpavyzdžiai būtų emocija (atsirandanti kaip

9 Pasak Joseph Kozielecki, „valiayratarsiasmenybėsvai-ro mechanizmas, leidžiantis nusistatyti siekius, darytipasirinkimusiratliktiveiksmus“ (1987,p.357).

10 Tikslesnisterminasbūtų„proto”(redaktoriauspastaba).11 Valiakaipirprotasglūdiintelektepotencijosformojeir

yraintelektoaktualizacijosproduktai,besirandantyspa-starojosąveikojesuaplinka(redaktoriauspastaba).

12 T. Tomaszewski (1979) pabrėžė, kad būtina nustaty-ti kokybinius skirtumus tarp abipusio priežastingumosantykiųirsantykių,grindžiamųįtakosdarymu.

subjective dynamisms (Jarosiewicz, 2009;Jarosiewicz,2010;Jarosiewicz,2012).

The model comprises three levels of dynamisms: body, senses and reason. Rationality is the dynamism of human nature. Dynamism of reason has two aspects (functions); action of will and action of the intellect. The will is the power and ability to govern itself (reign himself)�. The term „intelligence” means the action of intelect, i.e. ability to understanding meanings and to create concepts.

Consequently, in order to explain behaviour it is not enough to rely on the somatic reactions and reactive conditioning. Rather, we need to consider also other layers of dynamisms. In particular, we need to focus on specific acts of „wanting”, whose products are purposive strivings. Using the terminology of the actionsandproducts theory, we must remember that „will” denotes both „a product” (e.g. the deceased’s „last will”) and „an action” („someone will not accept particular goals”) as well as a disposition for engaging in particular actions and achieving products („someone has a weak will”). In the third sense, will is a unique dynamism, which cannot be reductively viewed as mental content giving direction to reactions (purposive action).

Themodelportrays twokindsof interde-pendences. First, we will consider the hori-zontal relationships which obtain betweencognition and affection as well as betweenintellect10andwill11.Subsequently,wewilldis-cusstheinterdependencesbetweenparticularstrata (i.e. vertical relationships). The dyna-mismsofsensesandreasonareextra-bodilyphenomena, although they are inextricablyconnected with the body (and conditioned

9 According to Joseph Kozielecki “will is a steering system of personality, which allows the formulation of objectives, choiceand implementation ofactionstransgressive” (1987,p.357).

10 Moreprecisetermwouldbe„mind”(noteofeditor).11 Willaswellasmindaresituatedintotheintellectinthe

formofpotentialityandaretheproductsofactualizationof intellect, evolving when the latter comes into inte-ractionwithenvironment(noteofeditor).



�0

juntamosios vertės pajautimo arba didžiulęvertęturinčiossituacijosįsivaizdavimorezul-tatas)irketinimas,suprantamaskaipdidžiulęvertę turinčių dalykų subjektyvacijos (inte-riorizacijos) rezultatas, savo paties veiksmųtikslas(1pav.).

Santykiuose su pasauliu subjektas yrasistema (Tomaszewski, 1979), galinti savovisą gyvenimą trunkančioje raidoje judėtiį priekį ir pereiti per įvairias organizacijas(Kielar-Turska, 2000). Temperamentas ircharakteris yra individualiai suorganizuotosveiklosrezultatas(Jarosiewicz,2001a).Juosvėliauaptarsimekartusuraidosfunkcijomis.

Raidospokyčiųkoncepcijosremiasitokiaisreiškiniaiskaipdiferenciacija,sutvarkymasirintegracija (Brzezińska & Trempała, 2000).Mozaikiniame modelyje parodoma, kad de-zintegracija(pokyčiaitamtikramesluoksnyje)egzistuoja kartu su integraciją skatinančiaisreiškiniais. Integracijavyksta,kai žemesniosluoksnio reiškiniai atranda savo vietą tarpaukštesnio sluoksnio reiškinių. Integracijaslypiprigimtiniamevaliosgebėjimesuvaldytisave(pvz.,kūnovaldymas).Šitoksgebėjimaspasireiškia per j u d r u m ą. Lewicki (1978)pabrėžia, kad „kitaip nei biheiviorizme“ el-gesys„yrane„reakcija“į„stimulą“,betindi-vidualus ir savarankiškas asmens veiksmas,kuriuonorimapasiektitamasmeniuisvarbųtikslą arba siekiama išvengti pavojaus. Taigielgesysyra„veiksmas“(Szuman,1955,p.13)arba„veikla“(Tomaszewski,1963),kurįvaldopsichologinismechanizmas,nukreipdamasjįlinkatskirotikslo,irnustatydamasatitinkamąveiksmostruktūrą,energijąirritmą(Lewicki,1978, p. 16). Vis tik palaipsniui judrumaspradedaišreikštivaliąskatinančiusaspektus.Norssavitvardayrasavanoriškaspro-cesas,jisnėraiškartreflektuojamas.

by it)12. We call them „psyche”. And „sen-sibility” is a sense-conditioned capacity forsensing thevalueofa situation’smaterial el-ements.Evidently,themodelpositsnotonlypsycho-somatic processes, but also broaderpsychodynamic processes. Examples of suchphenomenaincludeemotion(whichappearsasaproducteitherofthesensingofasensoryvalueorofimaginingavalue-ladensituation)andintent,conceivedasaproductofsubjecti-fication(interiorisation)ofavalue-ladenstateofaffairsasagoalofone’sownaction(1).

In his/her relationships with the world,thesubject isasystem(Tomaszewski,1979)whichcanprogressthroughvariousorganisa-tionsinitslifelongdevelopment(Kielar-Tur-ska,2000). Temperamentandcharacterareaproductofself-organisingactivity(Jarosie-wicz,2001a),whichwillbediscussedbelowtogetherwiththefunctionsofdevelopment.

Theconceptsofdevelopmentalchangedrawonsuchphenomenaasdifferentiation,order-ingandintegration(Brzezińska&Trempała,2000).Themosaicmodelshowshowdisinte-gration (changewithinaparticular stratum)co-exists with integrative phenomena; inte-grationtakesplacewhenthephenomenafromthe lowerstratumfinding theirplaceamidstthephenomenaoftheupperstratum.Integra-tionisrootedinthewill’snaturalcapacityforself-command(forexample,commandofthebody), with motility arising as a manifesta-tionofthiscapacity.AndrzejLewickiempha-sisesthat“unlikeinbehaviourism,”behaviour“doesnotdenotea‘reaction’toa‘stimulus’,butratheranindividual’sself-directedactaimedataccomplishingagoalimportanttotheindi-vidualoratavoidingdanger.Behaviour,thus,is‘anaction’(SzumanS.,1955,p.13)or‘anac-tivity’(TomaszewskiT.,1963);it isregulatedbyapsychologicalmechanismwhichorientsit toward a distinct goal and determines the

12 Thenecessitytopointoutqualitativedifferencesbetweenrelationsofmutualcausalityandrelationsofcondition-inghasbeenunderscoredbyT.Tomaszewski(1979).


�1

3 raidos Įvairovė

Mūsų asmeninio subjektyvumo modelyjegalima išskirti įvairias raidos rūšis, priklau-somainuoto,„kas“būtentkeičiasi (vystosi)žmoguje. Pavyzdžiui, dažnai išskiriamosfizinėraidairprotinėraida.

Aptardami atskirus sluoksnius, mesgalime nagrinėti, kaip vystosi jautrumas irsiela,siejamasupažinimu, t.y.kognityviniai„pristatymai“.Modernauspsichologinioem-pirizmo pradininkas Franz Brentano (1999)išskyrėtrisprotiniųreišiniųkategorijas–pa-teikimas, sprendimai ir emocijos. Brentano(2009)teigimu„kiekvienasprotinisreiškinyssavyje turi kažkokį objektą, nors viskas irnevykstataippat.Pateikimometukažkasyrapateikiama, priimant sprendimą kažkas yrapatvirtinama arba paneigiama, meilėje yramylima,neapykantojenekenčiame,troškimekažkotrokštamairpan.“(p.126).

Aišku,kadterminas„siela“savyje talpinatiek materialias sensorines, tiek protinesdinamizmųbūsenasiršiųdinamizmųilgalai-kiusrezultatus,pasireiškiančiusper„pateiki-mus“ir„vaizdinius“(1pav.).

Panašiaiirsensorinisjautrumasjutimamsyratarsipamatasmūsųpatirtimsirnorams,t.y.sąmonėsbūsenoms.Todėlkalbėdamiapieasmens jautrumą, mes kalbame ne tik apiejutimo organą, bet ir apie tai, kaip žmogusreaguoja į per pojūčius išgyvenamas ver-tybes. Jas sudarone tik sensorinėsvertybės,prieinamos per mūsų pojūčius (pavyzdžiui,malonūs prisilietimai), bet ir estetinės irdvasinės vertybės. Be abejonės, sensoriniaigebėjimai neprilygsta tokių vertybių pasie-kimui.

structure,energyandrhythmofaction”(Le-wicki, 1978, p. 16). Gradually, however, themotility comes to express various contentsthat motivate will. Although voluntary, self-commandisnotimmediatelyreflectedupon.

3 varieTies of developmenT

Our personal subjectivity model validatesdiscriminating various kinds of develop-ment,dependingon„what”itisthatactuallychanges (develops) in a human being. Forexample,afrequentlyciteddistinctionisthatbetween physical development and mentaldevelopment.

Sidebysidewithconsideringtheparticu-lar„strata”,wecanexaminethedevelopmentofsensibilityandofpsyche,whichpertainstocognition,i.e.cognitive„presentations”.FranzBrentano(1999),thefounderofmodernpsy-chological empiricism, distinguished threecategories of mental phenomena: presenta-tions,judgmentsandemotions.AsBrentano(2009)asserts,„Everymentalphenomenonincludessomethingasobjectwithinitself,al-though they do not do so in the same way.In presentation, something is presented, injudgment something is affirmed or denied,inloveloved,inhatehated,indesiredesiredandsoon”(p.126).

Clearly, the term „psyche” encompassesboththematerialstatesofsensoryandmentaldynamismsaswellastheenduringproductsofthesedynamismsintheformof„presenta-tions”andmental„images”(1).

Similarly,sensorysensibilitytosensationsis a foundation of experiences and wishesthat is statesofconsciousness.Hence,whenaddressingaperson’ssensibility,werefernotonlytothereceptivenessofasenseorganassuch,butalsototheperson’sresponsivenessto values experienced through senses. Thevaluesarecomprisednotonlyofthesensoryvaluesaccessibletothesenses,suchasforex-



��

4 subjekTo organiZacija kaip raidos funkcija

Raida kaip organizacija

Norėdami paaiškinti tam tikrus reiškinius,mesišesmėsklausiame,kokiayrajųpaskirtis,t.y.pirmiausiaklausiame,kodėlvienoksarki-toksreiškinysatsirado.Vadovaujamėsprinci-pu,kadraidayrasubjektobūsenospasikeiti-mai,pasireiškiantysįvairiuosesubjektobūtiesaspektuose.Šitoks„būsenospasikeitimas“yraįkažkąorientuotasprocesas.Vistikšiopro-ceso kilmė ir funkcija nėra visiškai aiškios.Būsena keičiasi dėl tam tikrų dinamizmų,t.y. jėgų, veikiančių susidarius tam tikromssąlygoms. Dinamizmai realizuojami perei-nant nuo to, kas yra potencialu, prie patiesveiksmo13. Priklausomai nuo aplinkybių, jųrealizavimasgalivyktibetkokiaforma,otaireišia, kad egzistuoja įvairūs raidos (išsipil-dymo)keliai.

Kadangisubjektasyrasistema,kurisuside-daišįvairiųdinamizmųirdalyvaujaįvairiuoseveiksmuoseirjųrezultatuose,reikėtųpridėti,kad išsipildymas (savirealizacija) pasireikšįvairiuose galimuose subjekto organizaci-jos variantuose. Kulczycki (1985) kalbaapie „organizuotą ir besivystančią veiklą“,t.y. veikloje pasireiškia kokybiškai skirtingiasmeninio subjektyvumo organizacijos as-pektai. Kitaip tariant, įvairios subjekto (or-ganizavimo aspektų) būsenos atsiranda irpasireiškia įvairiosedispozicijose, susijusio-se su įsitraukimu į konkrečius veiksmus irkonkrečiųrezultatųpasiekimu.

Subjektosistemąsudarodusvarbūsaspek-tai. Vienas iš jų yra subjektyvių dinamizmųbūsena, t.y. organizmo (kūno) būsenos,pojūčių būsenos ir proto galios dinamizmobūsenos(3pav.).Kitąaspektąsudaroįvairiosrezultatų būsenos, atsirandančios aukščiau

13 Tai yra pagrindinė aktualizacijos teorijų, kurioms pris-kiriamosirK.Twardowskiidėjos,prielaida(Stachowski,2010)

ampleapleasanttouches,butalsoofaestheticandspiritualvalues.Undeniably,thesensoryfacultyisnotequaltocapturingsuchvalues.

4 organisaTion of The subjecT as a funcTion of developmenT

Development as organisation

When we seek to account for phenomena,webasicallyinquireabouttheirfunction,i.e.weaskwhat it is that theyappearfor inthefirstplace.Ourtenetisthatdevelopmentisachangeinthestateofthesubjectinvariousdi-mensionsofthesubject’sbeing.This“changeinthestate”isanorientedprocess.However,the origins and the function of the processare far from obvious. A change in the stateis brought about by particular dynamisms,i.e. forces, in particular conditions. The dy-namisms are actualised in transition frompotentiality to an act as such13. Dependingonthecircumstances,theactualisationtakesonvariousforms,whichmeansthatvariouspathsofdevelopment(fulfilment)appear.

Becausethesubjectisasystemwhichcon-sistsofdiversedynamismsandmanifestsit-selfindiverseactionsandproducts,wecouldadd that the fulfilment will be expressed invariouspossibleorganizationsofthesubject.Kulczycki (1985) speaks of „organised anddevelopingactivity”,bywhichhemeansthatactivity conveys qualitatively different or-ganisationsofpersonalsubjectivity.Inotherwords:variousstates(oforganisation)ofthesubjectemergeandresultinvariousdisposi-tions for engaging in particular actions andachievingparticularproducts.

Theorganisationofthesubjecthastwoim-portantdimensions.Oneofthemisthestateofsubjectivedynamisms,i.e.statesoftheor-ganism(body),statesofsensesandstatesof

13 Thisisabasicpremiseofactualisationtheories,towhichTwardowski’sthoughtbelongs(Stachowski,2010)


��

paminėtų dinamizmų veiksmų išdavoje(1pav.).

5 pamaTiniai asmeninio subjekTyvumo organiZacijos aspekTai

Psichologinės egzistavimo darbo rinkoje sąlygos

Kokiassąlygassubjektasturipatenkinti,kadsusitvarkytų su savo profesine karjera? Vro-clavo konsultavimo mokyklos įkūrėjas Kul-czycki (1980;1990) išskyrė dviejų kategorijųsąlygas. Pirmąją kategoriją sudaro „pagrin-diniai procesai“, susiję su pačiu subjektuir jo/jos būsena (jeigu naudotume mūsųterminologiją).Todėljisišskiriatrisaspektus:norus, emocijas ir savaiminius procesus.Visišieaspektaituriaiškiąvietąmūsųmode-lyje. Norai yra mūsų siekių būsenos, kuriasnulemia kūniški ir sensoriniai dinamizmai(3pav.). Tuo tarpu emocijos ir savaiminiaiprocesaiyraveiksmaiirjųrezultatai,kurpa-stebimastemperamentasircharakteris(vė-liautekstejuosaptarsimeišsamiau).

Kitąkategorijąsudaro„procesai,atitinka-mai“ susieti sukognityviniurealybėsprista-tymu ir tuo, kaip aš pats save matau pasau-lyje.Jietoliauskirstomiįtokiusprocesus:(1)orientavimas, (2) sprendimųpriėmimas, (3)veiksmų planavimas (4) veiksmų vykdymasir(5)stebėjimasbeitaisymas.

Kulczyckisistemojepuikiaipanaudotatai,kąmesvadiname„pasirengimu“susitvarkytisu problemomis. Jis savo idėjoms sugebėjokūrybiškai pritaikyti R. Lazarus (1980)sukurtąkoncepciją,kaipsusidorotisustresu.Pasikeitusi situacija gyvenime suvokiamakaip stresą keliantis veiksnys, nes subjektastąpokytįmatokaip„problemą“,t.y.labaidėljos išgyvena. Žmogus negali sumąstyti tin-kamo„atsako“tokiampokyčiui,nessituacija

the reason’s dynamism (3). The other com-prises various states of the products whichcomeintobeingasaresultofactionsfoundedupontheaforementioneddynamisms(1).

5 fundamenTal organisaTions of personal subjecTiviTy

Psychological conditions of coping on the labour market

What conditions must the subject meet tocopeinprofessionalcareer?M.Kulczycki,thefounderoftheWrocławschoolofcounselling(Kulczycki, 1980; Kulczycki, 1990), has dis-tinguishedtwocategoriesofconditions.Oneofthemincludes“thebasicprocesses”,whichpertaintothesubjecthim/herselfandhis/herstate(toapplyourterminology).Therein,heintroduces a threefold division into wishes,emotions and self-organising processes. Allthreehaveaclearplaceinourmodel.Wishesarestatesofstrivingsconditionedbystatesofbothbodilyandsensorydynamisms(Figure3),whileemotionsandself-organisingproc-essesareactionsandtheirproductswhereup-on temperament and character are founded(which we shall discuss in more detail be-low).

The other category comprises „the proc-esses proper” bound up with the cognitivepresentationofrealityandtheimageofthe-self-in-the-world. They are subdivided into:(1)orientation,(2)decision-making,(3)ac-tion-planningand(4)–executionaswellas(5)monitoringandcorrectionprocesses.

Kulczycki’s framework perfectly opera-tionalizeswhatwemeanby„preparation”forcoping with problems. His ideas creativelybuild on R. Lazarus’s (1980), conception ofcopingwithstress.Herein,achangeinone’ssituationinlifeisastressorasthesubjectper-ceivesthechangeasa“problem”,i.e.experi-ences itacutely.Thepersoncannotdevisea



��

suitable „response” to the change, becausethesituation transforms toorapidly, tooex-tensively (globally)and toooverwhelmingly(in social, economic, technological,politicalandotherdimensionsatthesametime).

The processes enumerated above corre-spondtotypicalmanagerialfunctionsdistin-guishedinorganisationmanagement(Griffin,1998).Thesubjectonthelabourmarketcanalsobeconstruedasakindoforganisation,a system placed within a broader system ofthe world (Tomaszewski, 1979). Self-direct-ing(oftendubbedstraightforwardlyas„self-management”) receives special prominenceinourmodel.Firstofall(1)orientationper-tainsnotonlytotheworld(knowledge),butfirstofalltotheself.Researcherscommonlyand repeatedly emphasise that self-knowl-edge is instrumental to career development(Czerwińska-Jasiewicz, 1997). Also (2) de-cision-making targets not so much thingswhichwillbecomeobjectsofaction,asrathereverythingthatwillbeconducivetoneedsat-isfaction. In thiscontext,wespeakof spon-taneouscareer choices, inwhichachoice isviewedasdecidingontheobjectsofwanting(Jarosiewicz,2013).

Considering the relationships people ex-perience as indispensable, Kulczycki (1998)observes that there are three basic occupa-tional „problems”: „financial security” and,sidebysidewithit,„rewardingrelationshipswithco-workers”and„professionaldevelop-ment”.Rewarding relationshipsarenotonlyadimensionofthesubject’ssocialisationbutalsoanaspectofworkclimate, i.e. a feelingthataparticularworkenvironmentisfavour-able(pleasant)oradverse.Hence,oneofim-portanttasksforcareercounsellingishelpingto find a job characterised by an „organisa-tionalculture”suitedtothecurrent„stateofthesubject”and thesubject’spossibilitiesof“reorganisation”. In practical terms, orienta-tion isgreatlyaidedbyadiagnosisofvoca-tionaltemperamentandcharacter.

keičiasi per greitai, per plačiai (globaliai)ir per daug (socialiniai, ekonominiai, tech-nologiniai, politiniai ir kiti aspektai tuo patmetu).

Aukščiau išvardinti procesai sutampa suįprastomis vadovavimo funkcijomis, išski-riamomis organizacijos valdyme (Griffin,1998). Subjektas darbo rinkoje gali būti su-prantamaskaiptamtikraorganizacijaarsis-tema,atsidūrusiplatesnėjepasaulinėje siste-moje (Tomaszewski, 1979). Mūsų modelyjeypatingasdėmesysskiriamassavęsvaldymui(dažnai vadinamam tiesiog „savivalda“).Pirmiausia, (1)orientavimassiejamasne tiksu pasauliu (žinios), bet ir su pačiu savimi.Mokslininkai dažnai pabrėžia, kad karjerosplėtoteiyrareikalingasavižina(Czerwińska-Jasiewicz, 1997). Be to (2) sprendimųpriėmimas yra nukreiptas ne tiek į dalykus,kurietapsveiksmoobjektais,betįviską,kasprisidės prie poreikių patenkinimo. Šiamekontekste mes kalbame apie spontaniškuskarjeros pasirinkimus, juos prilyginant ap-sisprendimui dėl objektų, kurie siejami sunorėjimoprocesu(Jarosiewicz,2013).

Santykius tarp žmonių laikydamas ne-pakeičiamais, Kulczycki (1998) išskiria trispagrindinesprofesines„problemas“–„finan-sinį saugumą“, „vertingus santykius su ko-legomis“ ir „profesinį tobulėjimą“. Vertingisantykiaiyranetikvienasišsubjektosociali-zacijos aspektų, bet ir darbinės atmosferosaspektas,t.y. jausmas,kadtamtikradarbinėaplinka yra palanki (maloni) arba nepalan-ki. Todėl viena iš svarbiausių konsultavimokarjeraiužduočiųyrapadėtirastidarbą,ku-rio„organizacinėkultūra“atitinkadabartinę„subjektobūseną“irsubjektogalimybes„per-sitvarkyti“.Kalbantpraktiniaisterminais,ori-entavimui labai padeda profesinio tempera-mentoircharakterionustatymas.


��

6 TemperamenT and characTer – organisaTion of dynamisms

Organisation of bodily and sensory dyna-mismsmakesup temperament (Jarosiewicz,2001).Temperamentisatypicalsetupofsen-sory dynamisms and bodily motility (3). Inour model, “being” of a melancholy naturewould designate a permanent state of emo-tivedynamismswhichmakesonecapableofsensingvalueintheformofemotionand,atthesametime,predisposesonetoexperiencesuchvariablestatesas loveorhatred, joyorsorrow. The capacity of the senses for acti-vation vis-à-vis an incitement is an entirelydifferentthing.Thisassumestheformofanarousaland isexpressed in themobilisationofthebody’senergiesandmotility,whichisnotqualitativelydifferentiated.Thereismoreto a disposition for experiencing love thanamerestimulationof thevegetativesystem,andthereismoretobeingamelancholicthanemotiononly.The„more”isanaffectiveex-periencewhichmakesforforminganattitudetowardavalue.

The temperamental structure is closelyboundupwithcharacter, i.e.withtheactiv-itybroughtaboutby thedynamismsof rea-sonandnotbythesensoryactivationsalone.Characteressentially involves theactivityofthe will. Sensory (emotive) dynamisms getactivated, i.e. actualised, inertly.Thewill, inturn,isacapacityforself-command.Theca-pacity can be actualised both passively andactively. Passive actualisation occurs whenaperson submits either tovalueswhicharebound up with emotion or to incitementswhich trigger arousal. Active actualisationoccurs when a person determines his/hermotivationforactiondrawingonhis/herself-imageandworld-imageorfollowinghis/herpersonalwishes.An„indication”oftheactiv-ityofone’swillisafeltexperienceofagency(James,2007).

6 TemperamenTas ir charakTeris – dinamiZmų orgniZacija

Kūniškų ir sensorinių dinamizmų organi-zacija sudaro temperamentą (Jarosiewicz,2001).Temperamentasyraįprastasensoriniųdinamizmųirkūniškojudrumo„sąranka“(3pav.).Mūsųmodelyjemelancholiškosprigim-ties„būtis“nurodytųnuolatinęemocionaliųdinamizmų būseną, leidžiančią pajusti vertęperemocijąirtuopatmetuišankstonuteikiasubjektą išgyventi įvairiasbūsenas (meilę arneapykantą,džiaugsmąarliūdesį).Gebėjimasperpojūčiusaktyvuotiskatinamuosiusveiks-nius yra jau visai kas kita. Jis įgyja sujau-dinimoformąiryraišreiškiamasperkūniškųenergijų ir judrumo mobilizaciją, kuri nėrakokybiškai diferencijuota. Meilės jausmasnėra vien tik vegetacinės sistemos stimulia-vimas.Lygiaitaippatmelancholijanėravientik emocija. Abiem atvejais reikia kalbėtiapieemocinępatirtį,kuripadedasuformuotipožiūrįįvertybę.

Temperamento struktūra glaudžiai sie-jamasucharakteriu,t.y.suveikla,kuriąpas-katinapriežastiesdinamizmai,onevien tiksensorinės aktyvacijos. Charakteris apimavalios veiklą. Sensoriniai (emociniai) dina-mizmaiyraaktyvuojami,t.y.aktualizuojami,iš inercijos. Valia tuo tarpu yra savitvardosgebėjimas. Šį gebėjimą galima aktualizuotitiek aktyviu, tiek ir pasyviu būdu. Pasyvusaktualizavimasvyksta,kaižmoguspasiduodasu emocijomis siejamoms vertybėms, arbasujaudinimą žadinačioms paskatoms. Ak-tyviaktualizacijavykstatuomet,kaižmogusatrandamotyvacijąatliktitamtikrąveiksmąremdamasis savivaizda ir pasaulio vaizduarbavadovaudamasissavopatiesnorais.Valiapagrįstaveiklasiejamasupatirtimi, įgyjamapertamtikrusveiksnius(James,2007).

Kiekvienosvaliosveiklos,pasireiškiančiosper kūnišką judrumą, metu, pasiekiamasefektyvumas.Tuopatmetukūnobūseną(t.y.



��

Each instance of the will’s activity whichmanifestsitselfinbodilymotilityleadstoac-quisitionofefficiency.Atthesametime,thestateofthebody,e.g.itsspeedandtheamountofenergyituses,isaffectedbyemotionaldy-namisms.Eachparticularmovementis,thus,aresultantofaperson’sagency,his/her„ac-tion” and whatever „happens” without his/heragentivecontribution.

In real situations, it is not easy to distin-guish the two – volitional and emotional–constituentsofbehaviour.Thatiswhy,sometheories treat temperament and characteras interchangeable entities (Le Senne, 1946;Tarnowski,1987).Itissobecausebothintheexpressionsoftemperamentandinthemani-festations of character, emotive and volitivedynamisms are viewed jointly, the only dif-ferencebeingthatthewillonceyieldstoemo-tivestatesandanothertimesteersthem,beitindirectlyonly.

7 organisaTion of The subjecT’s menTal acTions and producTs

Thereismoretotheorganisationofthesub-ject than the structure of subjective dyna-mismsalone.Asalreadyshown,„thesubject”encompasses also such states as cognitive„presentations”,„images”ofrealityand“striv-ings”.

Strivings include various, qualitativelydifferent phenomena which are empiricallygivenintheformoffeelings.Intheempiricalself,WilliamJamesdistinguished“themate-rial self ”, “the social self ” and “the spiritualself ” (James, 2007, p. 292). Self-knowledgeencompassesalsotothebodilystatesthroughcorporal „sensing” and the mental states asreflection,whichcomprisesmentalimagesofreality.

AsFigure3implies,ahumanbeingregu-lates his/her activity, which means basicallythats/hesensesandexperienceshis/hersitu-

jo greitis ir sueikvojamos energijos kiekis)veikia emociniai dinamizmai. Kiekvienaskonkretus judesyskyla išžmogausgalios, jo/josatliekamo„veiksmo“irto,kas„atsitinka“užtosžmogausgaliosribų.

Realiose situacijose nelengva atpažintišias dvi sudėtines elgesio dalis (t.y. valiosir emocinę). Dėl to kai kuriose teorijosetemperamentas ir charakteris naudojami iš-reikšti tampačiamdalykui(LeSenne,1946;Tarnowski, 1987). Taip yra todėl, kad tiekpasireiškianttemperamentui,tiekirdemon-struojantcharakterį,emocinisirvaliosdina-mizmai yra matomi drauge. Vienintelisskirtumas tas, kad valia kartais pasiduodaemocinėmsbūsenoms,okartais,norsirnetie-siogiai,betjomsvadovauja.

7 subjekTo proTinių veiksmų ir reZulTaTų organiZacija

Subjekto organizaciją sudaro ne vien tiksubjektyvių dinamizmų struktūra. Kaip jauminėtaanksčiau,„subjektą“sudaroirtokiosbūsenoskaipkognityviniai„pateikimai“,tik-rovės„vaizdiniai“ir„siekiai“.

Siekiaiapimaįvairiusskirtingokokybiniosvorioreiškinius,kurieempiriškaiišreiškiamijausmųforma.Empiriniame„aš“WilliamJa-mes išskyrė„materialųjįaš“,„socialinįaš“ ir„dvasinį aš“ (James, 2007, p. 292). Savižinataippatapimakūniškasbūsenas(perfiziniuspojūčius) ir protines būsenas (pavyzdžiui,reflektavimas),kuriossudarorealybėsvaizdi-nius.

Kaipmatome3diagramoje,žmogusvaldosavo veiklą. Tai iš esmės reiškia, kad jis / jipajaučia ir išgyvenasavosituacijągyvenimeirelgiasitaip,kadpadarytųjąoptimalia(Kul-czycki,1985;Jarosiewicz,2012). Įtaka,kurią


��

ationinlifeandactssoastomakeitoptimal(Kulczycki,1985;Jarosiewicz,2012).Theim-pactofstrivings(thestateofconsciousness)ontheimageoneformsofone’ssituationinlifeisboundupwithself-knowledge.

Inthismodel,personalityisconceivedasastructureofrelationshipswhichagivenper-son represents and recognises as significantforhim/herself(Nuttin,1968).Thepreferredrelationships can be diagnosed by studyingtheperson’sinclinations,suchasforexamplehis/her vocational inclinations (Achtnich,2010;Jarosiewicz,2012).

Amentalimageisnotalwaysanaccuraterenderingoftheactualsituation,becauseanimageisaproductofthesubject’sreflectionpredicated upon the degree of self-knowl-edge.Self-knowledgeiscentraltoregulatingone’sownactivity,includingprofessionalca-reer(Czerwińska-Jasiewicz,1997;Kozielecki,1986). Self-images and world-images havebeen studied in-depth by Marian Kulczyki(Kulczycki,1973;Kulczycki,1998).

siekiai (sąmonės būsena) daro vaizdiniui,kurįžmogussusidaroapiesavosituacijągy-venime,yrasusijusisusavižina.

Šiamemodelyjeasmenybėsuvokiamakaipsantykių sistema, kuriuos žmogus atstovau-ja ir pripažįsta svarbiais sau (Nuttin, 1968).Pageidaujamus santykius galima nustatytitiriantžmogauspolinkius,pavyzdžiui,jopro-fesinius polinkius (Achtnich, 2010; Jarosie-wicz,2012).

Susidarytas vaizdinys ne visuometatskleidžiatikrąjąsituaciją,nespatsvaizdinysyrasavižinapagrįstoreflektavimorezultatas.Savižinayrapagrindinissavoveiklos,įskaitantir profesinę karjerą, reguliavimo veiksnys(Czerwińska-Jasiewicz, 1997; Kozielecki,1986).MarianKulczykinuodugniai tyrinėjosavivaizdį ir pasaulio vaizdą (Kulczycki,1973;Kulczycki,1998).

Aiškisavivaizdairkarjeros-pasauliovaiz-dasyrabūtinasąlyga,norintefektyviaispręstiproblemas (susidoroti su jomis), nes būtentčia optimizuojamas santykis tarp savęs ir

3 pav. patirčių ir žmogaus gyvenimo situacijos prieštaros pavaizdavimas

fig. 3. experiences vs. representation of one’s situation in life

Realiose situacijose nelengva atpažinti šias dvi sud tines elgesio dalis (t.y. valios ir emocin ). D l to kai kuriose teorijose temperamentas ir charakteris naudojami išreikšti tam pa iamdalykui (Le Senne, 1946; Tarnowski, 1987). Taip yra tod l, kad tiek pasireiškiant temperamentui, tiek ir demonstruojant charakter , emocinis ir valios dinamizmai yra matomi drauge. Vienintelis skirtumas tas, kad valia kartais pasiduoda emocin ms b senoms, o kartais, nors ir netiesiogiai, bet joms vadovauja.

7SUBJEKTO PROTINI VEIKSM IR REZULTAT ORGANIZACIJA

Subjekto organizacij sudaro ne vien tik subjektyvi dinamizm strukt ra. Kaip jau min taanks iau, „subjekt “ sudaro ir tokios b senos kaip kognityviniai „pateikimai“, tikrov s „vaizdiniai“ ir „siekiai“.

Siekiai apima vairius skirtingo kokybinio svorio reiškinius, kurie empiriškai išreiškiami jausm forma. Empiriniame „aš“ William James išskyr „material j aš“, „socialin aš“ ir „dvasinaš“ (James, 2007, p. 292). Savižina taip pat apima k niškas b senas (per fizinius poj ius) ir protines b senas (pavyzdžiui, reflektavimas), kurios sudaro realyb s vaizdinius.

VAIZDINYSIMAGE

S MONCONSCIOUSNESS

SAVIŽINASELF KNOWLEDGE

DINAMIZMASDYNAMISM

pajutimassensing

steb jimasobservation

apm

stym

asco

gita

tion

subjektyvizacijasubjectification

veik

smas

acti

on

empirinis aš (pažinus ego)empirical self (knowable ego)

objektyvus aš (pasireiškiantis kitiems)objective self (the Me)

subjektyvus aš (grynas, žinantis ego)subjective self (pure, knowing ego)

pati

rtis

expe

rien

ce

refle

ktav

imas

re

flect

ion

poj tissensation

4 pav. Patir i ir žmogaus gyvenimo situacijos prieštaros pavaizdavimasFig. 5. Experiences vs. representation of one’s situation in life

Kaip matome 3 diagramoje, žmogus valdo savo veikl . Tai iš esm s reiškia, kad jis / ji pajau ia ir išgyvena savo situacij gyvenime ir elgiasi taip, kad padaryt j optimalia (Kulczycki, 1985; Jarosiewicz, 2012). taka, kuri siekiai (s mon s b sena) daro vaizdiniui, kur žmogus susidaro apie savo situacij gyvenime, yra susijusi su savižina.

Šiame modelyje asmenyb suvokiama kaip santyki sistema, kuriuos žmogus atstovauja ir pripaž sta svarbiais sau (Nuttin, 1968). Pageidaujamus santykius galima nustatyti tiriant žmogaus polinkius, pavyzdžiui, jo profesinius polinkius (Achtnich, 2010; Jarosiewicz, 2012).

Susidarytas vaizdinys ne visuomet atskleidžia tikr j situacij , nes pats vaizdinys yra savižina pagr sto reflektavimo rezultatas. Savižina yra pagrindinis savo veiklos, skaitant ir



��

A lucid self-image and career-world im-agearepreconditionsofeffective„problem-solving” (coping), because it consists in op-timising the self-world relationship and inchoosingtherelationshipsonefindsthemostvaluable.Coping entails locating oneself insuch position on the labour market whichwill be sensed as rewarding and conducive,firstly, to career development and, secondly,todecentlivelihood.

Career and career capital

Vocationalguidancereliesincreasinglyonthe concept of „career”, and „career capital”(Bańka, 2007). Career denotes a certain se-quenceofbehavioursonthe labourmarket,including education, work, successive em-ployments and positions. They can be con-sidered manifestations of career as long astheyexpressthesubject’sstrivingsandincli-nations.Whenweuse the term„career”,weassumethatanindividual’sengagementswiththe labourmarket ensue fromhis/her striv-ings.Thetermcareerisnotapplicabletocon-duct and acts which do not satisfy the sub-ject’swishes,butmerelyfulfilthedemandsofthemarket(wecallthem„ratrace”rather).

The term “capital”, which derives etymo-logically fromLatin“caput” (head,chief), isextensivelyusedineconomy.Intheeconom-ic contexts, it denotes material goods andnon-material resources which serve to startorsustainabusinessventure.Clearly,thereisnobusinesswithoutacapital.Thenotionfea-turesequallyprominentlyinpsychology.Thefundamental„resource”forcommencingandcontinuing activity is certainly the very ca-pacityforwork,whereworkmeansinvestingeffortinturningresourcesintoproducts.Thecapacity is predicated upon the state of thesubjectinthebroadsenseoftheterm.Ahu-manbeingunderstoodasasubject(asourcewhenceactivitycomes)isorisnotcapableofdoingsomething.Ifhis/herstate(e.g.health)isbad,effortishardlytobeexpected.

pasaulio bei pasirenkami santykiai, kuriuosžmogus laiko vertingiausiais. Norint susi-doroti su problemomis žmogus turi savepastatyti į tokią vietą darbo rinkoje, kuripirmiausia, kaip manoma, būtų naudinga irpalankikarjerosplėtoteibeipadėtųužtikrintiorųpragyvenimą.

Karjera ir karjeros kapitalas

Profesinisorientavimasvis labiauremiasi„karjeros“ ir „karjeros kapitalo“ sąvokomis(Bańka, 2007). Karjera nurodo tam tikrąįvairioselgsenossekądarborinkoje,įskaitantišsimokslinimą, darbą, įvairių darbo vietųir užimamų pareigų seką. Juos galima lai-kyti karjera tik tuomet, kai jie atspindisubjekto siekius ir polinkius. Naudodamiterminą „karjera“, mes tikime, kad asmensįsipareigojimaidarborinkojeatsirandavado-vaujantistožmogaussiekiais.Termino„kar-jera“negalimanaudotikalbantapieelgesį irveiksmus, kurie netenkina subjekto norų, otikpatenkinarinkosporeikius(juosvadina-me„žiurkiųlenktynėmis“).

Terminas „kapitalas“, kuris etimologiškaikildinamas iš lotynų kalbos žodžio “caput”(galva, vadovas), plačiai naudojamas eko-nomikoje. Ekonominiame kontekste jisreiškiamaterialius irnematerialius išteklius,padedančiuspradėtiirišlaikytiverslą.Aišku,kadbekapitalonebūtųjokioverslo.Šisąvokataippatplačiainaudojama irpsichologijoje.Pagrindinis „išteklius“ padedantis pradėtiir tęstiveikląbeabejoyrapajėgumasdirbti.Darbą čia suvokiame kaip pastangų dėjimąsiekiantištekliuspaverstirezultatais.Plačiąjaprasme pajėgumą lemia subjekto būsena.Žmogus,laikomassubjektu(šaltinis,iškurioatsirandaveikla),yrapajėgusarbanepajėguskažkąatlikti.Jeigujo/josbūsena(pvz.:svei-kata)yraprasta,sunkutikėtispastangų.

Taigiraidaturėtųpadėtipasiruoštidarbui,t.y. surinkti „kapitalą“, reikalingą profesineikarjerai.


�9

Development,thus,issupposedtopreparefor work that is to accumulate „capital” forprofessionalcareer.

conclusion

Preparation for professional career

Intheforegoing,wehaveoutlinedacon-cept of development defined as a change inthe stateof the subject in thecontextof re-quirementsposedbythecontemporary,high-lyvolatilelabourmarket.Therefore,wehigh-light one of development’s functions, whichlieinpreparingoneforprofessionalcareerinchallenging circumstances. To be preparedmeans“tofindoneself inacertainstate”. Inthisperspective,developmentistantamounttoorganizationofthesubject,his/herdyna-misms,actionsandproducts.

Since we have distinguished four modesofthesubject’sbeing,wecanpointoutfourcorresponding dimensions of occupationalpreparation (1). In the (1) dynamic sense,tobepreparedmeanstohaveacertaintem-peramentandcharacter,definedassetupsofdynamisms(forces).Thisdetermines„skills”,whichwhileworkingwithyoungpeopleweusually dub as „tools” and „workmanship”.They make one capable of transition onto aparticularlabour„market”.

Tochoosematurelyasuitablesegmentofthemarket,onemusthaveacertain(2)men-tal self-image and career-world image. Onemust make a s u b j e c t i v e l y r e l e v a n tvocational decision, which depends on self-knowledgeandaccuraterecognitionofone’sneedsfromjob(becauseithascertainoccu-pationalstrivingandinclinations).Similarlyimportant is o b j e c t i v e r e l e v a n c e, i.e.the appropriateness of the choice relative tothepossibilitiesofferedbythecurrent,acces-siblelabourmarket.

Career counselling devotes consider-able attention (and with good reason, too)totransmitting(3)careersknowledge,which

iŠvados

Pasirengimas profesinei karjerai

Straipsnyje išnagrinėjome raidos reiški-nį, kuris apibrėžiamas kaip subjekto būse-nos pasikeitimas šiuolaikinės ir nuolat be-sikeičiančios darbo rinkos kontekste. Dėlšios priežasties pabrėžiame vieną iš raidosfunkcijų, t.y.pasirengimąprofesineikarjeraisudėtingomis aplinkybėmis. Būti pasirengu-siamreiškia„suprastisavetamtikrojebūse-noje“. Šioje perspektyvoje raida yra tolygisubjektoorganizacijai,jo/josdinamizmams,veiksmamsirrezultatams.

Kadangiišskyrėmeketurissubjektobūtiestipus, galime išskirti ir keturis atitinkamusprofesinio pasirengimo aspektus (1 pav.).(1)Dinaminiupožiūriu,būtipasirengusiamreiškiaturėtiatitinkamącharakterįirtempe-ramentą,kurieapibrėžiamikaipdinamizmai(jėgos). Tai nulemia „mokėjimus“, kuriuos,dirbdamisu jaunaisžmonėmis,mesįprastaivadiname „įrankiais“ ir „meistriškumu“. Jiežmogųįgalinapereitiįdarbo„rinką“.

Kad galėtų brandžiai pasirinkti tinkamąšiosrinkosdalį,žmoguireikalingaatitinkama(2)protinėsavivokairtinkamaskarjeros-pa-sauliovaizdinys.Žmogusturipriimti s u b -j e k t y v i a i s v a r b ų profesinįsprendimą,priklausantįnuosavižinosirnuoto,kaiptiks-liai žmogus atpažįsta savo poreikius darbe(nes egzistuoja tam tikri profesiniai siekiaiirpolinkiai).Nemažiauaktualiyrairobjek-tyvisvarba,t.y.artinkamaspasirinkimas,at-sižvelgiantįšiuometuprieinamosdarborin-kosgalimybes.

Konsultuojantkarjeraidaugdėmesio(irneveltui)skiriama(3)sukarjerasusijusiųžiniųperdavimui,nesjospadedasupažindintižmo-gųsudarbopasauliuirjamekeliamaisreikala-vimais. Vis tik darbo pasaulio vaizdinysneapsiribojažiniomisapieprofesijasirdarboaprašymais.Būtinaatkreiptidėmesįįtai,kieks v a r b i tamtikraprofesijayrakonkrečiamsubjektui.Otaijaupriklausonuopatiessub-



�0

acquaintsonewiththeworldofjobsandtheirrequirements. Nevertheless, a mental im-ageofthelabourworldtranscendsthemereknowledgeaboutvocationsandjob-descrip-tions. Its essential component is also hows i g n i f i c a n t aparticularvocationisforthesubject,andthatdependsonthesubjecthim/herself. A particular vocation accruesvalue only in its relationship to the subject,becausevalueisarelationof„suitability”(ofsomethingforsomebodyduetosomething).

Career counselling is based on orientedcognition (mental dimension), whose prod-uct is a self-image in all its various aspects.Theforemostoneisthedynamicself,whichdetermines what kind of work, i.e. effort, aperson can effectively undertake on the la-bourmarket.Butanotherimportantaspectisaknowledgeofone’s(4)wishesandstrivings,i.e.arepresentationoftheempiricalself.Andwhilethedimensionremainslargelyunrecog-nised,itisexactlyintheobscurelongingsthatpurelyintuitivechoicesoriginate,permeatedbyanalogy-basedreasoning(Biela,1981).In-clinationsforsuch„personal”choicesneedtobeobjectified(Jarosiewicz,2012).

Changeonthelabourmarketandchangeinthesubject:amodelofchange.

The article’s aim is to outline a modelwithinwhich„developmentalchange”,ano-tion widely used in the literature, acquiresa specific meaning and facilitates conceptu-alisationofapersonwhodevelopsinhis/herrelationships with the work environment.Hence, positing development as change, inwhich we subscribe to a prevalent view, weemphatically insist that it isachange in thestateofthesubject.Ourapproach,therefore,isorganismic.

Empirically, development is dually given.Forone, it isavailable inobservation, i.e. intheaccountofhumanbehaviourasaprod-uctcharacterisedbynon-accidentalchanges.And, secondly, internal actions and theirproductsareavailableinaninnerexperience,inthecontentofsensing,feelingandcogni-

jekto.Profesija įgaunavertę tiksantykyjesusubjektu,nesvertėyrasusijusisu„tinkamu-mu“(kažkienokažkamdėlkažko).

Konsultavimas karjerai grindžiamasorientuotu pažinimu (protinis aspektas),kurio rezultatas yra savivoka visuose kituo-seaspektuose.Pats svarbiausiasyradinami-nisaš,nulemiantis,kokios rūšiesdarbą (t.y.pastangos) žmogus gali sėkmingai atliktidarborinkoje.Tačiaukitas svarbusaspektasyra žinoti savo (4) norus ir siekius (empiri-nis aš). Ir nors šis aspektas dar nėra plačiaipripažintas, būtent sunkiai pastebimuosetroškimuosegimstaintuicijaparemtipasirin-kimai,pasireiškiantysperanalogijaparemtussamprotavimus (Biela, 1981). Polinkiai pri-imti tokius „asmeninius“ pasirinkimus turibūtiobjektifikuoti(Jarosiewicz,2012).

Darborinkospokytis ir subjektopokytis:pokyčiomodelis.

Straipsnyje siekiama pristatyti modelį,kuriameliteratūrosšaltiniuoseplačiainaudo-jamasąvoka„raidospokytis“įgaunaypatingąreikšmęirpalengvinakonceptualizacijąžmo-gui, kuris kuria santykius su darbo aplinka.Taigi postuluodami raidą kaip pokytį, kurmespritariamevyraujančiainuomonei,mesempatiškai teigiame, kad tai yra subjektobūsenos pasikeitimas. Todėl mūsų požiūrisyraorganizminis.

Empiriniupožiūriuraidayradvilypė.Pir-miausia ji gali vykti per stebėjimą, t.y. kaižmogaus elgesys yra neatsitiktinių pokyčiųrezultatas. Antra, vidiniai veiksmai ir jųrezultatai prieinami vidinėje patirtyje perpažinimą, jausmus ir pojūčius. Pats turinysyrasavižinosšaltinisbeinuoseklausteorinioreflektavimopagrindas,kasįprastakonsulta-vimegyvenimui(Jarosiewicz,2013).

Reflektavimas artikuliuojamas teoriniumodeliu.

Teoriniupožiūriu,paaiškinimopokyčiamsreikia ieškoti organizuotoje subjekto struk-tūroje, dinamizmų, veiksmų ir jų rezultatųstruktūroje,kuriįtraukiaįvairiuskokybiniussantykius su aplinka. Norėdami kruopščiai


�1

tion.Thecontentsareasourceofself-knowl-edgeaswellasafoundationofin-depththeo-retical reflection typical of life counselling(Jarosiewicz, 2013). The reflection is articu-latedinthetheoreticalmodel.

Intermsoftheory,explanationofchangeistobesoughtintheorganisedsubject-struc-ture,thestructureofdynamisms,actionsandtheirproducts,whichengagesinqualitativelydiverse relationships with the environment.If we scrutinise development to identify itsmeaning and its most general function, weshould in the first place point at the emer-gence of increasingly complex (organised)products.

Some researchers view development asthe forming of character (Kreutz, 2007; Ja-rosiewicz, 2001), sometimes distinguish-ing thereby vocational character (Achtnich,2010).Itispossiblebecausethetermcharac-ter ispolyvalent.Primarily, itdesignates (1)enduringproductsthatahumanbeingleavesin his/her material surroundings when s/hebehavesinhis/heruniqueway;such„mark”(„atrace”thatapersonleaves,apeculiarimprinting)hasbeencalledacharacter(Nuttin,1968).Butthetermcharactercomprisesalsosomecharacteristic(2)traitsofbehaviourde-finedasamaterial,yetnon-enduring,prod-uct. Intransitiveeffectsofbehaviour includematerialandenduring,andatthesametimesubjective,products,i.e.(3)acertainorgani-sationofthesubject’sdynamisms.ForKulc-zycki(1998),charactermeans(4)anorgani-sation of self-image and world-image, i.e. aperson-specificlifeorientation(„lifeline”).Itis an inward phenomenon, which is never-thelessgiven inreflection.Andfinallychar-acterdenotes(5)propertiesofaperson,asaconsciousnessstructure,whichwesingleourwhenwehighlighttheperson’scharacteristicsconnectedwith sensibilityandexperiencingoftheworld:apersonmaybeirritable,jeal-ousoregotist.

In this article the author focuses on thenatureandfunctionofdevelopment,regard-

išnagrinėti raidą irnustatyti jos reikšmębeipačiąpagrindinęfunkciją,pirmiausiaturėtu-me atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnių (or-ganizuotų)rezultatųatsiradimą.

Kai kurie mokslininkai raidą mato kaipcharakterį formuojantį veiksmą (Kreutz,2007; Jarosiewicz, 2001), kartais išskirdamiirprofesinįcharakterį(Achtnich,2010).Taipelgtis galima dėl to, kad terminas „charak-teris“ yra daugiareikšmis. Pirmiausia jisnurodo (1) ilgalaikius rezultatus, kuriuosžmogus palieka savo materialioje aplinkojeelgdamasis saubūdingubūdu; tokia„žymė“(„pėdsakas”, kurį palieka žmogus, ypatingasženklas) buvo pavadintas charakteriu (Nut-tin,1968).Tačiauterminas„charakteris“taippat žymi kai kuriuos elgesiui būdingus (2)požymius,kurieapibrėžiamikaipmaterialus,betneilgalaikisrezultatas.Netranzityvūsel-gesio poveikiai apima materialius ir ilgalai-kiusbeituopatmetusubjektyviusrezultatus,t.y.(3)tamtikrasubjektodinamizmųorga-nizacija.Kulczycki(1998)teigimucharakter-isyra(4)siejamassusavivaizdžioirpasauliovaizdo organizavimu, t.y. konrečiam asme-niui būdingas gyvenimiškas orientavimas(„gyvenimokelias“).Taiyravidinisreiškinys,tačiaupasireiškiantisreflektavime.Ir,galiau-siai, charakteris atspindi (5) žmogaus, kaipsąmoningos sistemos, ypatybes, kurias mesišskiriame pabrėždami žmogui būdingusbruožus, susijusius su jautrumu ir pasauliopatyrimu(žmogusgalibūtierzinantis,pavy-dusaregoistas).

Šiame straipsnyje autorius nagrinėja rai-dosprigimtįirpaskirtį,nekreipiantdėmesioįpatįraidosmechanizmą.Žvelgiantįkarjerosplėtotę,reikiapažymėti,kadsantykinė(Nut-tin1968;Kulczycki1980)darborinkosveik-losstruktūraapibrėžiaprofesiniussantykius.Būtybėsiekiapagerintisavovietągyvenime,kurigalibūti irpozityvi, irnegatyvi, irkuriatsispindi gyvenimo vaizdinyje. Asmeniškaisvarbūssantykiaisudaroprofesinėsasmeny-bėsstruktūrą.Todėlpriimdamassukarjerasu-sijusius sprendimus irkažkąpasirinkdamas,



��

lessofitsmechanism.Fromthepointofviewofcareerdevelopment is important topointout that in termsofrelational (Nuttin1968,Kulczycki1980)frameworkforlabormarketactivitydefineprofessionalrelationships.Theentitystrivestoimprovetheirpositioninlife,whichisexperiencingapositiveornot,whichisreflectedintheimagepositioninlife.Rela-tionships, experienced as personally impor-tant,makeupthethestructureofvocationalpersonality.Therefore,whenmakingchoicesand career decisions a person is inclined tochoose certain relationships as appropriate(value)forthemselves.

This has its impact on career counseling. Relational model breaks with mechanical concepts „fit” the state of the entity to the market situation. It is essential to the diagnosis of valuable relationships for the entity. These are called professional inclinations. Diagnosis tendency contributes to enhancing customer selfknowledge and to optimize its business decisions.

žmogus yra linkęs akcentuoti sau tinkamus (vertingus) santykius.

Visa tai įtakoja konsultavimo karjerai procesą. Sąryšinis modelis yra iš principo kitoks nei nei mechaninė „atitikimo“ darbo rinkos situacijai koncepcija. Yra labai svarbu nustatyti vertingus būtybei ryšius. Jie vadinami profesiniais polinkiais. Toks nustatymas pagerina asmens savižiną ir gerina jo verslo sprendimus.


��

Achtnich, M. (2010). BBT Obrazkowy Test Zawodów.Projekcyjna metoda wyjaśniania skłonności zawodowych.(Trans.H.Gabiniewicz)Wrocław:NoweŻycie.Ajdukiewicz,K.(1974).PragmaticLogic.(Trans.O.Wojta-siewicz)Dordrecht:Reidel.Aronson, E., Wilson, T., & Akert, R. (1997). Psychologiaspołeczna.Serceiumysł.(Trans.W.Dmochowski)Poznań:WydawnictwoZyskiS-ka.Bańka,A.(2007).Psychologicznedoradztwokarier.Poznań:Print-B.Bańka, A. (2000). Rozwój zawodowy i doradztwo za-wodowe. In J. Strelau (ed.), Psychologia. Podręcznik aka-demicki (pp. 311-320). Gdańsk: Gdańskie WydawnictwoPsychologiczne.Biela,A. (2011).Pomocpsychologicznawpodejmowaniudecyzji przez młodzież odnośnie planowania kariery za-wodowej.PobranozlokalizacjiStronaNarodowegoForumDoradztwa Kariery: http://www.doradztwokariery.pl/do-pobrania/Biela, A. (1981). Psychologiczne podstawy wnioskowaniaprzezanalogię.Warszawa:PWN.Brentano, F. (1999). Psychologia z empirycznego punktuwidzenia.Warszawa:PWN.Brentano,F.(2009).PsychologyfromanEmpiricalStand-point. (Trans. P. Simons) London and New York: FrancisandTaylore-Library.Brzezińska, A., & Trempała, J. (2000). Wprowadzeniedo psychologii rozwoju. In J. Strelau. (ed.), Psychologia.Podręcznikakademicki,t.1Podstawypsychologii(pp.227-283).Gdańsk:GdańskieWydawnictwoPsychologiczne.Covey,S.(2006).7nawykówskutecznegodziałania.(Trans.I.Majewska-Opiełka)Poznań:DomWydawniczyREBIS.Czerwińska-Jasiewicz, M. (1997). Decyzje młodzieży do-tyczące własnej przyszłości (uwarunkowania psychospo-łeczne).Warszawa:OficynaWydawniczaWydziałuPsycho-logiiUniwersytetuWarszawskiego.Ertelt, B.-J., & Schulz, W. E. (2010). Podstawy doradztwakariery.Warszawa-Kraków:NarodoweForumDoradztwaKariery.Ey, H. (1978). Consciousness. A phenomenological studyofbeingconsciousandbecomingconscious. (Trans. J.H.Flodstrom)Ontario:Fitzhenry&WhitesideLimited,DonMills.Griffin, R. (1998). Podstawy zarządzania organizacjami.(Trans.M.Rusiński)PWN.James, W. (2007). Principles of Psychology. New York:Cosimo.Jarosiewicz, H. (2001). Charakter: rozwój – zagrożenia.Wrocław:NoweŻycie.Jarosiewicz, H. (2010). Kryzys wartości a czynnikipotencjału człowieka w rozwoju psychologicznym. In H.Skłodowski,Człowiekwkryzysie :psychospołeczneaspe-kty kryzysu (pp. 43-60). Łódź: Społeczna Wyższa SzkołaPrzedsiębiorczościiZarządzaniawŁodzi.


Jarosiewicz,H.(2012).Psychologiadążeńiskłonnościza-wodowych. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wroc-ławskiego.Jarosiewicz,H.(2009).ZastosowaniekoncepcjiczynnościiwytworówK.Twardowskiegowanaliziewytwarzania.InS.Banaszak,&D.K.,Socjologiczne,pedagogiczneipsycho-logiczneproblemyorganizacjiizarządzania.Poznań:Wyd.WyższejSzkołyKomunikacjiiZarządzania.Jarosiewicz,H.(inprint).Metareflectionondecisionscon-cerning career choice. Polish Journal of Applied Psycho-logy.Kielar-Turska,M.(2000).Rozwójczłowiekawpełnymcyk-lużycia.InJ.Strelau(ed.),Psychologia.Podręcznikakade-micki, t. 1 Podstawy psychologii (pp. 285-332). Gdańsk:GdańskieWydawnictwoPsychologiczne.Kotarbiński,T.(1986).Elementyteoriipoznania,logikifor-malnejimetodologiinauk.PWN.Kozielecki, J. (1986). Psychologiczna teoria samowiedzy.Warszawa:PWN.Kreutz,M.(2007).Kształceniecharakteru.Lublin:IEN.Kreutz, M. (1949). Podstawy psychologii. Studium nadmetodamiipojęciamiwspółczesnejpsychologii.Warszawa:CzytelnikS.W.Kulczycki, M. (1973). Choroba jako problem życiowy.Wrocław:WydawnictwoUniwersytetuWrocławskiego.Kulczycki, M. (1985). Działalnośę człowieka – aspektypodmiotowe i przedmiotowe. Zeszyty Naukowe AWF weWrocławiunr38.Wrocław.Kulczycki, M. (1980). Poradnictwo życiowe. In A. Kargu-lowa, & M. Jędrzejczak, Rola poradnictwa i doradztwa woptymalizowaniu rozwojuosobowości ipodnoszeniukul-turypedagogicznejspołeczeństwa(pp.71-92).Wrocław:WydawnictwoUniwersytetuWrocławskiego.Kulczycki, M. (1990). Psychologiczne warunki radzeniasobie w życiu. Poradnictwo wobec złożoności problemówczłowieka i świata. Wrocław: Wydawnictwo UniwersytetuWrocławskiego.Kulczycki,M.(1998).Rozważaniawokółzagadnieńpsycho-logicznego poradnictwa życiowego. Wrocław: Wydawnic-twoUniwersytetuWrocławskiego.Lazarus,R.(1980).Thestressandcopingparadigm.W:L.Bond&R.J.C.,Competenceandcopingduringadulthood,p.28–74.Hanover:UniversityPressofNewEngland.LeSenne,R.(1946).Traitedecarakterologie.Paris:PressesUniversitairesdeFrance.Lewicki, A. (1978). Psychologia kliniczna w zarysie. InA.Lewicki,Psychologiakliniczna.Warszawa:PWN.Nuttin,J.(1968).Strukturaosobowości.Warszawa.PascalB.(1983).Myśli.Warszawa.Pastuszka,J.(1962).Charakterczłowieka.Struktura-typo-logia.Diagnostykapsychologiczna.Lublin:TNKUL.Przetacznik-Gierowska, M., & Tyszkowa, M. (1996). Psy-chologiarozwojuczłowieka.Warszawa:PWN.



��

HENRYKJAROSIEWICZ

Moksliniaiinteresai:valiospsichologija,individoskirtumųpsichologija,darborinkospsichologija,ko-kybiniaiprofesijosrinkimosidiagnostikosmetodai.

Psichologijosinstitutas,Vroclavouniversitetas

Dawida str. 1, 50-5�7 Wroclaw, [email protected]

Researchinterests:psychologyofwill,psychologyofindividualdifferences,labormarketpsychology,qualitativemethodsofprofessionaldiagnosis.

InstituteofPsychology,UniversityofWrocław

Stachowski,R.(2010).Historiawspółczesnejmyślipsycho-logicznej.OdWundtadoczasównajnowszych.Warszawa:Wyd.Naukowe“Scholar”Sp.zo.o.Tarnowski, J. (1987). Z tajników naszego “Ja”. Poznań:KsięgarniaŚw.Wojciecha.Tomaszewski, T. (1984). Ślady i wzorce. Warszawa: Wyd.SzkolneiPedagogiczne.Tomaszewski,T.(1979).Wstęp.InT.Tomaszewski,Psycho-logia.Twardowski, K. (1965 a). O treści i przedmiocie przed-stawień. In K. Twardowski, Wybrane pisma filozoficzne(pp.3–91).Warszawa:PWN.Twardowski, K. (1965 k). Wyobrażenia i pojęcia. In K.Twardowski, Wybrane pisma filozoficzne (pp. 114-197).Warszawa:PWN.Twardowski, K. (1965 g). O czynnościach i wytworach.Kilkauwagzpograniczapsychologii,gramatykiilogiki.In

K.Twardowski,Wybranepismafilozoficzne(pp.217–240).Warszawa:PWN.Twardowski, K. (1999). The Essence of Concepts. In K.Twardowski On Actions, Products and Other Topics inPhilosophy (pp. 73–98). J. Brandl and J. Woleński (eds.).AmsterdamandAtlanta,GA:Rodopi.Twardowski, K. (1999). Actions and Products. In K.Twardowski On Actions, Products and Other Topics inPhilosophy(pp.103–133).J.BrandlandJ.Woleński(eds.).AmsterdamandAtlanta,GA:Rodopi.Wojtyła,K.(1994).Osobaiczynorazinnestudiaantropo-logiczne.Lublin:WTNKUL.Zierkiewicz, E., & Drabik-Podgórna, V. (2010). Porad-nictwo w kulturze indywidualizmu. Wrocław: OficynaWydawniczaATUT.

Įteikta 2013 m. gruodžio mėn. Delivered 2013 December


��

profesinio idenTiTeTo raiŠkos perspekTyvos lieTuvos dokToranTų

karjeros viZijoje

sanTrauka

Straipsnyje pristatoma profesinio identitetodaugialypiškumo problematika Lietuvosdoktorantų karjeros vizijoje. Analizuojamadoktorantųidentifikacijasuskirtingaisprofesi-niais vaidmenimis: mokslininko, dėstytojoir visuomeninių paslaugų teikėjo/praktiko.Pristatomi Lietuvos doktorantų apklausosrezultatai. Tyrimo imtis – 494 doktorantaiiš 22 aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje.Rezultatų analizė atskleidė, kad labiausiaidoktorantamsyraišreikštaspraktikoprofesi-niovaidmensidentitetas.Beto,socio-demo-grafinėsdoktorantųcharakteristikosturireik-šmę doktorantų identifikacijai su skirtingaisprofesiniaisvaidmenimis.


• Doktorantas – trečiosios studijų pakopos studentas, tyrėjas (Mokslo doktorantūros nuostatai, 2010). Doktorantas yra socialinis vaidmuo, iš kurio paprastai reikalaujama atlikti daug profesinių vaidmenų (mokslininko, dėstytojo, visuomeninių paslaugų teikėjo ir kitų), nors doktorantūros paskirtis susijusi su siekiu doktorantui įgyti vieno konkretaus vaidmens – mokslininko – identitetą.

kristina kovalČikienė, loreta bukŠnyTėmarmienėvytauto didžiojo universitetas • vytautas magnus university


absTracT

This article presents diversity-related issuesofprofessionalidentityinthecareervisionofLithuaniandoctoralstudents.Italsoanalyseshow doctoral students relate themselves tovarious professional roles: scholar, teacherand public service provider/practitioner.Results of the Lithuanian doctoral students’surveyarepresented.Researchsample–494doctoral students from 22 Lithuanian high-er education institutions. The results haveshownthatthemostexpresseddoctoralstu-dents’ professional role identity is that of apractitioner.Besides,doctoralstudents’iden-tificationwithprofessionalrolesisinfluencedbysocio-demographicdoctoralstudents’cha-racteristics.


• Doctoral student – a third cycle student and a researcher (Mokslo doktorantūros nu-ostatai, 2010). A doctoral student is a social role where one has to perform a number of professional roles (scholar, teacher, provider of public services and others) even though the purpose of doctoral studies is associated with a doctoral student’s aim to develop the identity of one particular role, i.e. scholar.


��

• Profesinis identitetas – tai psichosocialinis konstruktas. Iš asmens pusės, profesinis identitetas apima savęs, kaip tam tikros profesijos atstovo, suvokimą, mintis ir jausmus savo atžvilgiu (Legkauskas, 2008, 2009). Iš kitos pusės, profesinis identitetas apima žinojimą apie savo priklausymą atitinkamo profesinio vaidmens turėtojų grupei, tos grupės vertinimą bei jausmus jos atžvilgiu (Legkauskas, 2008, 2009; Tajfel, 1982; Tajfel ir Turner, 1979).

• Socialinis vaidmuo – tai asmens funkcinė padėtis (pvz., vadovas, darbuotojas, doktorantas) socialinės bendruomenės (pvz., įmonės, universiteto) struktūroje, o su šia funkcine padėtimi yra susiję apibrėžti kitų bendruomenės narių ir vaidmenų atlikėjų lūkesčiai, nusakantys jai priklausančias funkcijas ir jų atlikimo būdą (Legkauskas, 2008).

• Profesinis vaidmuo – tai pagrindinis profesiją apibūdinantis kriterijus – atliekamų profesinės veiklos funkcijų (tai būtinos atlikti profesinės užduotys profesijos misijai realizuoti) visuma (Pukelis, 2012). Profesija gali susidaryti ir iš kelių profesinių vaidmenų. Kitaip tariant, profesiniai vaidmenys yra tai, ką atlieka vykdydamas savo socialinę misiją (vaidmenį) vienos ar kitos profesijos atstovas. Tai prasmių, lūkesčių ir veiklos atlikimo būdų komplektas, formuojantis elgesį reguliuojančias normas bei standartus (Stets ir Burke, 2000).

Įvadas

Europos Sąjunga deklaruoja būtinumą di-dinti doktorantų skaičių ir akcentuoja, kadbūtent mokslininkų skaičiaus didinimassuteiktų Europos Sąjungai konkurencinįpranašumą ir leistų užimti svarią vietą tarppirmaujančių pasaulio valstybių (Leuven Communiqué, 2009; Mikulskienė ir Mažri-mienė, 2012). Tačiau padidėjęs ne laiku gi-namų disertacijų skaičius bei doktorantūrosstudentųnubyrėjimasyrarimtaproblemaaka-

• Professional identity – a psychosocial construct. From an individual’s perspective, professional identity involves identifying oneself as a representative of a particular profession, as well as thoughts and feelings towards oneself (Legkauskas, 2008, 2009). On the other hand, professional identity involves knowing that one belongs to the group of a particular professional role holders and individual’s feelings towards this group and how it is assessed (Legkauskas, 2008, 2009; Tajfel, 1982; Tajfel and Turner, 1979).

• Social role – individual’s functional status (e.g. manager, employee, doctoral student) in the social community structure (e.g. company, university). Other community members’ and role holders’ expectations related to this functional status define its functions and their implementation method (Legkauskas, 2008).

• Professional role – a key criterion in defining a profession, a set of professional functions under performance (professional tasks that have to be performed if a professional mission is to be realised) (Pukelis, 2012). A profession can comprise several professional roles. In other words, professional roles involve tasks that a representative of a particular profession completes when performing his/her social mission (role). It involves a set of meanings, expectations and performance methods that are used when developing behavioural norms and standards (Stets and Burke, 2000).

inTroducTion

The European Union has declared the ne-cessity to increase the number of doctoralstudents and emphasised that by increasingthenumberofscholarstheEuropeanUnionwouldgaincompetitiveadvantageandwouldtake an important place among the lead-ing world countries (Leuven Communiqué,2009; Mikulskienė and Mažrimienė, 2012).However, the increased number of doctoraldissertations not defended on time and the


��

deminiamepasaulyje(MartinsuoirTurkulai-nen, 2011; West, Gokalp, Edlyn, Fischer irGupton,2011).Doktorantųnubyrėjimaskaikuriosedisciplinosesiekianetiki50procentų(McAlpine ir Norton, 2006). Lietuvoje, re-miantisŠvietimovaldymo informacinės sis-temos(ŠVIS)duomenimis,2012m.studijasnutraukė7,9proc.trečiosiospakoposstuden-tų(Kas ir kodėl tęsia studijas,2013).Tairodo,kaip svarbu identifikuoti sunkumus, su ku-riaisstudentaisusiduriabeiplėtotipagalbosjiems būdus. Doktorantų nubyrėjimas labaibrangiaikainuojaaukštosiomsmokyklomsirgaliturėtiįtakosstudentųasmeniniamgyveni-mui(pvz.,ateitiessėkmeidarborinkoje)beisocialinių pasekmių visuomenei– praran-dami talentingi vadovai, novatoriški tyrėjai,produktyvūs mokslininkai (Gardner, 2009;Lovitts,2005).

Klausimas „kuo būti?“ ir atsakymai į šįklausimąpadedaužpildytiplyšįtarpasmensidentiteto ir visuomenės. Tokiu būdu for-muojasiasmensprofesinisidentitetas–„tilt-as tarp asmens ir darbo pasaulio“ (Pukelis,2012,p.29).Profesinisidentitetasyraesminėsėkmingos karjeros sąlyga, o mokslininkoidentiteto vystymas yra esminė užduotisdoktorantui (Austin ir McDaniels, 2006),kadangi doktorantūros studijos yra laikas,kai prasideda mokslininko formavimo(si)procesas (Baker ir Lattuca, 2010). Studijųmetu doktorantas rengiamas savarankiškammoksliniamdarbui–gebėjimuitaikytimoks-linio tyrimo metodus, atlikti mokslinius ty-rimus bei savarankiškai spręsti mokslinesproblemas, kadangi trečiosios studijų pako-pos studentams mokslinė tiriamoji veiklayra pagrindinė ir privaloma (Mikulskienėir Mažrimienė, 2012). Tačiau doktorantūrosstudijosedoktorantaiatliekairdaugiauakade-minio darbo veiklų (profesinių vaidmenų),pavyzdžiui, dėstytojo, visuomeninių paslau-gų teikėjo, administracinių veiklų atlikėjo,kassudaroprielaidasirgalimybesdoktoran-tui formuoti tam tikro profesinio vaidmensidentitetą,kurispagalmokslodoktorantūros

drop-outlevelsofdoctoralstudentscausese-riousproblemsintheacademicworld(Mar-tinsuoandTurkulainen,2011;West,Gokalp,Edlyn,FischerandGupton,2011).Doctoralstudents’drop-out levelscanreachupto50percentincertaindisciplines(McAlpineandNorton,2006).According to thedataof theEducationManagementInformationSystem,thenumberofdrop-outthirdcyclestudentsin Lithuania in 2012 reached 7.9 per cent(Kas ir kodėl tęsia studijas, 2013). Thus it isvery important to identify difficulties facedbystudentsandtodevelopadequatesupportmethods. Doctoral students’ drop-outs putfinancial burden on higher education insti-tutionsandcanaffectstudents’personal life(e.g. futuresuccess in the labourmarket)aswellashavesocialconsequencesinthesoci-ety(e.g.talentedmanagers,noviceresearch-ers, productive scholars are lost) (Gardner,2009;Lovitts,2005).

Thequestion“whattobe?”andanswerstothisquestionhelptoreducethegapbetweenthesocietyandan individual’s identity.Thisishowanindividual’sprofessionalidentityisformed,i.e.“abridgebetweenapersonandtheworldofwork”(Pukelis,2012,p.29).Profes-sionalidentityisakeycriterionofsuccessfulcareerandthedevelopmentofscholaridenti-tyisthekeytaskofadoctoralstudent(AustinandMcDaniels,2006)becausedoctoralstud-iesisthetimewhentheprocessofscientificdevelopmentstarts(BakerandLattuca,2010).Studieshelpadoctoralstudenttoprepareforindependentscientificwork,i.e.beingabletoapplyscientificresearchmethods,toconductresearchandtoindependentlysolvescientificproblemsasscientificresearchactivityiskeyandobligatoryactivityforthirdcyclestudents(Mikulskienė and Mažrimienė, 2012). Doc-toral studies however comprise other aca-demicworkactivities(professionalroles),forexample,thoseofateacheroradministrativework performer. This is a precondition andopportunityforadoctoralstudenttodevelopaparticularprofessionalidentitythat,taking

kristina kovalčikienė, loreta bukšnytė-marmienėprofesinio idenTiTeTo raiŠkos perspekTyvos lieTuvos dokToranTų karjeros viZijoje


��

paskirtįgalibūtitraktuojamaskaipantraeilis.Todėl vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriadoktorantai,yradaugybiniaivaidmenys,ku-riuosjieatliekaakademinėjeaplinkoje(Aus-tin ir McDaniels, 2006; Colbeck, 2008; Jaz-vac-Martek, 2009; Lovitts, 2005). Tokiamekontekste svarbu suprasti, kaip doktorantaikonstruoja savo profesinį identitetą, su ko-kiaisprofesiniaisvaidmenimisidentifikuojasi.Iššūkis,sukuriuosusiduriadoktorantaikal-bantapiejųprofesinįidentitetą,yradidžiulisir reikalauja ypatingo dėmesio. Tačiau dok-torantų rengime nėra skiriama pakankamaidėmesio profesinio identiteto susidarymui(Austin, 2002; McAlpine ir Norton, 2006;Martinsuo ir Turkulainen, 2011; Rasanen irKorpiaho,2011),todėldoktorantaigaliturėtisunkumųsusivokiant,kasjiegaliirnoribūtibaigędoktorantūrosstudijas.

Taigišiamestraipsnyjeanalizuojamaprob-lemayra susijusi suprielaida,kadprofesinisidentitetas akademiniame kontekste yrasudėtingas daugialypis konstruktas, išreiš-kiantis doktoranto identifikavimąsi su aka-demine aplinka ir siejamas su toje aplinkojeatliekamaisprofesiniaisvaidmenimis(Austinir McDaniels, 2006; Colbeck, 2008; Jazvac-Martek, 2009; Lovitts, 2005). Doktorantasyrasocialinisvaidmuo,opagrindiniaidokto-ranto atliekami profesiniai vaidmenys yrašie:dėstytojas,mokslininkasirvisuomeniniųpaslaugųteikėjas(arbaatstovaujamosmokslokryptiespraktikas).Kitaiptariant,doktorantoakademinisdarbasapimaįvairiasakademinesveiklas(tokias,kaipdėstymas,tyrimaiirkt.),dėl to kai kurie tyrėjai (pvz., Jazvac-Martek,2009) kaip apibendrinantį vartoja akademinioidentitetoterminą.Kadangišiametyrimeakcentuojama doktorantų identifikacija suskirtingaisprofesiniaisvaidmenimis,kaipla-biautinkamasvartojamasprofesinioidentitetoterminas.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvosdoktorantųidentifikacijossuskirtingaispro-fesiniais vaidmenimis ypatumus: profesinioidentiteto daugialypiškumą bei sąsajas su

intoaccountthepurposeofdoctoralstudies,couldbetreatedassubordinate.Thusoneofchallengesfacedbydoctoralstudentsismul-tiplerolesthattheyperforminanacademicenvironment (Austin ir McDaniels, 2006;Colbeck,2008;Jazvac-Martek,2009;Lovitts,2005). Such context requires understandinghowdoctoralstudentsconstructtheirprofes-sional identity and which professional rolestheyidentifythemselveswith.Thechallengeofprofessionalidentitythatdoctoralstudentsface is complex and requires special atten-tion.However,doctoraleducationlacksfocuson the development of professional identity(Austin, 2002; McAlpine and Norton, 2006;Martinsuo and Turkulainen, 2011; RasanenandKorpiaho,2011).Asaresult,itmightbedifficult for doctoral students to realise andunderstandwhattheywantandmaydoaftergraduation.

Theproblemanalysedinthearticleisrelat-edtotheassumptionthatprofessionaliden-titywithinanacademiccontextisacomplexandmultipleconstructthatpresentsdoctoralstudent’sidentificationwiththeacademicen-vironmentandisrelatedtoprofessionalrolesperformed in this particular environment(AustinandMcDaniels,2006;Colbeck,2008;Jazvac-Martek,2009;Lovitts,2005).Doctoralstudentisasocialroleandthekeyprofession-alrolesperformedbyadoctoralstudentare:ateacher,ascholarandapublicservicepro-vider(orapractitionerofaparticularscien-tificfield).Inotherwords,doctoralstudent’sacademic work involves various academicactivities(suchasteaching,researchetc.).Sosomeresearchers(e.g.Jazvac-Martek,2009)use a generalised term of academic identity.However,asthecurrentresearchfocusesondoctoralstudents’identificationwithdiverseprofessionalroles,amoreappropriatetermofprofessional identityisused.

TheaimofthearticleistopresentspecificfeaturesofLithuaniandoctoralstudents’iden-tificationwithdifferentprofessionalroles,i.e.torevealmultidimensionalityofprofessional


�9

socio-demografiniais rodikliais. Straipsnyjeglaustai pateikiama atliktų mokslinių darbųšiojetematikojeapžvalga:profesinioidentite-tosampratabeidaugialypiškumoproblema-tika.PristatomiLietuvosdoktorantųapklau-sos rezultatai, reprezentuojantys Lietuvosdoktorantųidentifikacijossuskirtingaisprofe-siniaisvaidmenimisypatumus.Straipsniopa-baigojepristatomosšiotyrimoišvadosirpa-teikiamosrekomendacijos.

1 profesinio idenTiTeTo sampraTa dokToranTų karjeros viZijoje: daugialypiŠkumo problemaTika

Asmens identitetas, kaip socialiai išreikštosavęs dimensija, formuojasi sąveikoje tarpžmogaus ir socialinės aplinkos, nes kontek-stasnetikpaskatinatamtikrąidentitetąpa-sireikšti, bet taip pat ir apibrėžia identitetoturinį bei elgesio pasekmes (Oyserman irJames,2011).Taigiidentitetasyratiekasme-ninis, tiek socialinis. Identitetas apima tai,„kaipžmonėsgalvoja apie save,atsižvelgiantį socialinius vaidmenis“ (Savickas, 2011, p.17). Bendruomenės struktūroje egzistuojan-tysvaidmenysyrasuprantamikaipprasmių,lūkesčiųirveiklosatlikimobūdųkomplektas,formuojantis elgesį reguliuojančias normasbeistandartus(StetsirBurke,2000).Kaias-muo „priima ir internalizuoja konkretausvaidmenslūkesčius,kaipdalįsavoidentiteto,tuomet tas identitetas tampa kognityvinesistema,interpretuojantnaujaspatirtis“(Col-beck,2008,p.10).Internalizuotasidentitetasmotyvuoja elgesį ir diktuoja išorinio elgesiopokyčius (Jazvac-Martek, 2009; OysermanirJames,2011;StetsirBurke,2000),kadangiasmeniuiyradaugiauarmažiaužinoma,kokselgesys yra tinkamas ir vertinamas, o kokioreikėtų vengti (Hopkins ir Reicher, 2011;Swann,Gómez,Seyle,MoralesirHuici,2009)atliekanttamtikrovaidmensfunkcijas.

identityanditslinkswithsocio-demographicindicators.Thearticlepresentsareviewoftheresearch in the field: the concept of profes-sional identityandtheissueofmultidimen-sionality.ThentheresultsofLithuaniandoc-toral students’ survey that represents theiridentificationwithdifferentprofessionalrolesarepresented.Finally,conclusionandrecom-mendationsareprovided.

1 The concepT of professional idenTiTy in docToral sTudenTs’ career vision: The issue of mulTidimensionaliTy

Personal identity as a dimension of sociallyexpressed self is developed through humaninteraction with his/her social environmentbecauseaparticularcontextnotonlypromptstheexpressionofcertainidentitybutalsode-finesthecontentofidentityandbehaviouralconsequences (Oyserman and James, 2011).Soidentityisbothpersonalandsocial.Identity involvestheaspectof“howpeoplethinkofthemselvesinrelationtosocialroles”(Savick-as,2011,p.17).Rolesexistinginthecommu-nitystructureareperceivedasasetofmean-ings,expectationsandperformancemethodsthat are used when developing behaviouralnormsandstandards(StetsandBurke,2000).When a person “has accepted and internal-izedexpectations foraroleaspartofhisorheridentity,thatidentitybecomesacognitiveframeworkforinterpretingnewexperiences”(Colbeck, 2008, p. 10). Internalised identitymotivates certain behaviour and stimulateschanges in external behaviour (Jazvac-Mar-tek, 2009; Oyserman and James, 2011; Stetsand Burke, 2000) because an individual isaware to a certain extent what behaviour isappropriate and valued and what behaviourshould be avoided (Hopkins and Reicher,2011; Swann, Gómez, Seyle, Morales and



�0

Prioritetųteikimastamtikriemsvaidmen-imsyra iš esmės susijęs suasmens lokaliza-cija visuomenės struktūroje, todėl socialiniskontekstas, pasižymintis tam tikromis gali-mybėmis ir apribojimais, formuoja asmenskarjeros kelią (Savickas, 2002; 2005). Iš ki-tos pusės, asmuo yra aktyvus veikėjas, kon-struojantis karjerą savo gyvenimo ir raidoskontekste,onevientikaktorius,vaidinantisvisuomenės numatytus darbinius vaidmenis(Savickas,2013).Karjeraiturireikšmętai,kaippatsasmuoapibrėžiasavovietąvisuomenėje,įprasminadarbinespatirtis,įsisąmoninasavoasmenybėscharakteristikas,kuriosyra svar-biosprofesiniųvaidmenųatlikimui,suvokia,kas jis yra viešai ir asmeniškai (Savickas,2002;2005).

Levin-RozalisirShochot-Reich(2009)pa-žymi, kad profesinis identitetas yra „viena išvaromųjųjėgųirpaaiškinatempąbeikryptistobulėjantirįsitvirtinantprofesinėjeveikloje“(p.143).Sąlyginaistabili ir ilgalaikėsavybių,nuostatų,vertybių,motyvųirpatirčiųvisuma,padedanti asmeniui apibrėžti savo profesinįvaidmenį (Dobrow ir Higgins, 2005; Ibarra,1999)yrasiejamasuasmenssavęspripažinimutam tikros profesijos atstovu, nariu (Ibarra,1999) bei profesinio vaidmens prisiėmimu(Pratt,RockmannirKaufmann,2006).Profe-sinis identitetas atneša pasitikėjimą savimibei jausmą, kad veikla vykdoma atsakingai,įgalinažinoti savo sugebėjimus irpotencialą(Krabi,2008).

Profesinisidentitetasnėranekintantibūtisarbafiksuotasasmensatributas,kadangipro-fesinis identitetas nėra nulemiamas vien tikasmeniniosuvokimo,betkartuyraformuoja-mas ir kontekstinių veiksnių (Clarke, Hydeir Drennan, 2013). Profesinis identitetas yranuolat formuojamas ir performuojamas to-kiu būdu, kaip mes internalizuojame išorinęaplinką,suvaldomesąveikasirišreiškiamesa-vekitiems(Hong,2010).Carroll,ShepperdirArkin(2009)nustatė,kadsusiformavusiden-titetui jo yra atsisakoma labai nenoriai. Taiįrodo profesinio identiteto stabilumą, tačiau

Huici,2009)whenperformingfunctionsofacertainrole.

Prioritising certain roles is essentially re-latedtoindividual’slocalisationinthesocietalstructure.Thusasocialcontextwithcertainopportunitiesandrestrictionshelpstodevel-opanindividualcareerpath(Savickas,2002;2005).Ontheotherhand,apersonisanac-tiveagentthatdevelopscareerinthecontextofhis/herlifeanddevelopmentandnotjustanactorplayingwork-relatedrolessetbythesociety(Savickas,2013).Careerisinfluencedbyhowapersondefineshis/herplaceinthesociety, gives meaning to work experiences,perceivespersonalcharacteristicsthatareim-portant when performing professional rolesandunderstandswhohe/sheisbothsociallyandpersonally(Savickas,2002;2005).

Levin-Rozalis and Shochot-Reich (2009)havenotedthatprofessional identity is“oneofthedrivingforcesandexplanationsofthepaceanddirectionsof thedevelopmentandestablishment of a profession” (p. 143). Arelativelystableandlong-termsetoffeatures,attitudes, values, motives and experiencesthat enables an individual to define his/herprofessionalrole(DobrowandHiggins,2005;Ibarra,1999)isassociatedwithself-recogni-tion as a member and representative of aparticular profession (Ibarra, 1999) and ac-ceptingaprofessionalrole(Pratt,Rockmannand Kaufmann, 2006). Professional identitybringsself-confidenceandafeelingthatcer-tainactivityiscarriedoutresponsibly,aswellas enables understanding one’s abilities andpotential(Krabi,2008).

Professional identity is a stable entity orafixedpersonalattributebecauseitisdeter-minedbynotonlyindividualperceptionbutalsobycontextualfactors(Clarke,HydeandDrennan,2013).Professionalidentityiscon-stantlyformulatedandre-formulatedthroughour internalisationofexternalenvironment,managementofinteractionsandself-expres-sion to others (Hong, 2010). Carroll, Shep-perdandArkin(2009)havefoundthatonce


�1

jisyratiekstabilus,kiekyrastabiliosjįformuo-jančiosaplinkossąlygos(Legkauskas,2008).

Kalbant apie doktorantus, nors Lietuvo-je šioje tematikoje tyrinėjimų trūksta, kitųįvairių šalių mokslo atstovai visame pasau-lyje analizavo, su kokiais profesiniais vaid-menimis identifikuojasi doktorantai (pvz.,BakerirLattuca,2010;Chapmanirkt.,2009;Colbeck, 2008; Dobrow ir Higgins, 2005;GhoshirGithens,2009;Jazvac-Martek,2009;Pipere, 2007; Sweitzer, 2008, 2009; Taylor,2007). Tačiau plačiąja prasme yra manoma,kad profesinis identitetas yra sritis, kurinėra pakankamai giliai ištirta, ypač kalbantapieaukštojomokslosektorių(Clarke irkt.,2013).

Austin ir McDaniels (2006) pažymi, kad„esminė užduotis doktorantui yra vystytimokslininko ir mokslo disciplinos narioidentitetą“(p.56).Tačiaumokslininkai(pvz.,AustinirMcDaniels,2006;Colbeck,2008;DeSimone, 2001; Jazvac-Martek, 2009; Lovitts,2005; Whitchurch, 2010) atkreipė dėmesį įprofesinio identiteto daugialypiškumą, kurisbūdingas aukštojo mokslo sektoriui, ir pro-blemasar iššūkius, sukuriais susiduriadok-torantai, kadangi jie atlieka daug vaidmenų,kurių kiekvienas yra susijęs su skirtinga at-sakomybe, reikšmėmis ir lūkesčiais. Identifi-kacijasuskirtingaisprofesiniaisvaidmenimisturisavohierarchiją,otaireiškia,kadvienasidentitetas bus labiau išreikštas nei kiti betkuriojesituacijoje,kadangi„kaiduardaugiauidentitetų su prieštaraujančiomis prasmėmisirlūkesčiaisyraaktyvuojamituopačiumetu,asmuo gali patirti stresą“ (Colbeck, 2008,p.10). Dėl šios priežasties identifikacija sutamtikraisprofesiniaisvaidmenimisgalibūtisvarbesnė nei su kitais, todėl tam tikri pro-fesiniai vaidmenys gali būti laikomi asmensprofesinioidentitetopagrindu,okiti–labiauperiferiniai (nereikšmingi). Kuo svarbesnisyra identitetas, tuo brangiau kainuoja jį pa-keistiarprarasti(Beijaard,MeijerirVerloop,2004).

Taigi vaidmenys yra organizuoti į hie-

identity is developed, individuals are ratherreluctanttowithdrawit.Itprovesthestabilityofprofessionalidentity.However,itsstabilitydependsonhowstabletheconditionsoftheenvironmentthatdevelopsprofessionaliden-tityare(Legkauskas,2008).

With regard to doctoral students, eventhoughalackofresearchinthefieldhasbeennoted in Lithuania, various scientists fromdifferentcountrieshavewidelyanalysedwhatprofessional roles doctoral students tend toidentify themselves with (for example, Bak-erandLattuca,2010;Chapmanet al., 2009;Colbeck, 2008; Dobrow and Higgins, 2005;Ghosh and Githens, 2009; Jazvac-Martek,2009;Pipere,2007;Sweitzer,2008,2009;Tay-lor,2007).However,inabroadsenseprofes-sionalidentityisbelievedtobeaspherethathas not been sufficiently researched, espe-ciallythesectorofhighereducation(Clarkeetal.,2013).

AustinandMcDaniels (2006)havenotedthat“akeytaskforgraduatestudentsistode-velopanidentityasascholarandamemberofadiscipline.”(p.56).However,scientists(forexample, Austin and McDaniels, 2006; Col-beck,2008;DeSimone,2001;Jazvac-Martek,2009;Lovitts,2005;Whitchurch,2010)havealsofocusedonmultidimensionalityofpro-fessional identity, especially in the sector ofhigher education, as well as problems andchallenges that doctoral students face whenperforming multiple roles, each of whichis associated with different responsibilities,meanings and expectations. Identificationwith different professional roles has its ownhierarchy. Itmeans thatone identitywillbebetterexpressedthanothersinanysituationbecause “when two identitieswithcontrast-ingmeaningsandexpectationsareactivatedatthesametime,anindividualislikelytoex-perience stress” (Colbeck,2008,p.10).Thisisthereasonwhyidentificationwithcertainprofessional roles might be more importantthanwithothersand,asaresult,certainpro-fessional roles are perceived as the basis of



��

rarchinę struktūrą pagal subjektyvų reikš-mingumą,todėlkonkrečiojesituacijojeasmuoprisiimspatįreikšmingiausiąvaidmenį(Leg-kauskas,2008).Tokiubūduvienoprofesiniovaidmensidentitetasbuslabiauišreikštasneikiti konkrečioje situacijoje. Pasak Colbeck(2008),dėlšiospriežastiesdaugialypis iden-titetasgaliturėtineigiamąpoveikį.Profesiniaivaidmenys,tokiekaipdėstytojo,mokslininko,visuomeniniųpaslaugųatlikėjo–visipriklau-soakademinėsprofesijosatstovuiirsujaissu-sijusiosveiklosyraskirtingos,nesuderinamosir prieštaringos. Siekdami išvengti streso arįtampos,kuriąsąlygojalaikostygiuspakanka-mai gerai realizuoti kiekvieną iš vaidmenų,žmonėsjaučiadidesnįįsipareigojimątamtik-riemsidentitetamsirmažesnįįsipareigojimąkitiems. Todėl doktorantai, kurie yra labiauįsipareigoję savo dėstytojo nei mokslininkovaidmensidentitetui,galiskirtimažiaulaikomokslineiveiklaineiderėtų.

Taigi doktorantas studijų metu atliekaįvairias akademinio darbo veiklas, o kartuir„pasimatuoja“skirtingusprofesiniusvaid-menis. Vaidmens atlikimas reikalauja kom-petentingai atlikti tą vaidmenį sudarančiasprofesinės veiklos funkcijas, o kartu ir rastivietą vaidmenų hierarchinėje struktūroje.Dėstytojo ir mokslininko vaidmenys yratraktuojami kaip pagrindiniai ir svarbiausi,kuriuos doktorantas atlieka doktorantūrosstudijų metu (Colbeck, 2008; Jazvac-Mar-tek,2009;Pipere,2007;Sweitzer,2008,2009;Taylor, 2007). Praktiko (pagal atstovaujamąmokslo kryptį) profesinis vaidmuo yra ak-tualus (Colbeck, 2008) ir būdingas didžiajaidaugumai doktorantų, tačiau priklausomainuo mokslo krypties, jis gali būti vieniemslabiau būdingas (pvz., teisininkams, vady-bininkams,ekonomistams),kitiems–mažiau(pvz.,istorikams,filosofams).Norsrealybėjestebimatamtikraasimetrijapraktikoprofe-siniovaidmensatžvilgiu,visdėltoabsoliučiaidaugumaidoktorantųjisyrabūdingasirpri-einamas,todėlyratiriamas.Reikiapažymėti,jog doktorantas gali (o dažnai taip ir yra)

individual’sprofessionalidentitywhileothersare treated as marginal and less significant.Themoreimportanttheidentityis,themoreexpensive it is to change it or withdraw it(Beijaard,MeijerandVerloop,2004).

Roles are organised in a hierarchicalstructure following subjective significance.In each situation an individual chooses themost significant role (Legkauskas,2008).Sothe identity of one role is better expressedinaparticular situation than thatofothers.AccordingtoColbeck(2008),thisistherea-sonwhymultiple identitycanhavenegativeeffect. Such professional roles as a teacher,scholar and public service provider belongto a representative of an academic profes-sion.Allactivitiesassociatedwiththeserolesare different, incompatible and contradicteachother.Inordertoavoidstressandten-sioncausedbythelackoftimetofullyrealiseeachrole,peoplearemorecommittedtocer-tain identitieswhencompared toothers.Sodoctoral students who are more committedtotheirroleasateacherthantotheroleofascholartendtofocusonscientificactivitylessthantheyshould.

During their studies doctoral studentsperform various academic activities and atthesametime“tryon”differentprofessionalroles.Performingarolerequirescompetentlyperforming professional activity functionsthatcomprisetheroleandfindone’splaceinthehierarchical structureof roles.Therolesof a teacher and a scholar are perceived askey and essential roles that a doctoral stu-dentperformsduringstudies(Colbeck,2008;Jazvac-Martek, 2009; Pipere, 2007; Sweitzer,2008,2009;Taylor,2007).Aprofessionalroleof practitioner (in the represented scientificfield)isrelevant(Colbeck,2008)andcharac-teristic to the majority of doctoral students.However,dependingontheirstudyfield,thisrolemightbemorerelevanttosomestudents(e.g. lawyers, managers, economists) whencomparedtoothers(e.g.historians,philoso-phers).Eventhoughacertaindegreeofasym-


��

identifikuoti save su keliais profesiniaisvaidmenimis,norsyraruošiamaskaipmok-slininkas(doktorantūrospaskirtis).Realybėjedėstytojo darbas tam tikra dalimi apima irmokslinį darbą, todėl dėstytojas tam tikraprasme yra ir mokslininkas, tačiau kalbantapie įsipareigojimąvienomsveikloms labiaunei kitoms, daroma prielaida, kad identifi-kacija su vienu profesiniu vaidmeniu (pvz.,dėstytojo) bus labiau išreikšta nei su kitais(pvz., mokslininko), kas gali lemti asmensnorąirpastangasišpildytikonkretausprofe-siniovaidmensreikalavimus.

Doktorantų identifikacijai su skirtingaisprofesiniaisvaidmenimisturireikšmęįvairūspsichologiniai, socialiniai ir akademinėsaplinkos veiksniai (plačiau: Kovalčikienė,2014). Be šių veiksnių, socio-demografinėscharakteristikos taippat turi reikšmę.Atliktityrimai rodo, kad lytis yra reikšmingas kin-tamasis, galintis lemti identiteto skirtumus.Kadangi socializacijos procese moterys yralabiauorientuotosįryšiusirsantykius,ovyraiįdalykinęsritįirsavarankiškumą,tokiubūdu,jųgalimiidentitetaigaliskirtis(Knox,2006).Akademiniame kontekste nustatyta, kadmerginosstudentėspasižymistipresniuakade-miniuidentitetuneivaikinai(KaranauskienėirKardelis,2005),merginoslabiauneivaiki-naimano,kadjųgalimiidentitetaituriatitiktisocialinius kontekstus ateityje (Oysermanir James, 2011). Taip pat nustatyta, kad suamžiumi įgyjamo patyrimo dėka profesinisidentitetas kinta (Van De Mieroop ir Clif-ton,2012).Sumetaisprogramojedoktorantaiįgaunatamtikrųžiniųirįgūdžių,oįgytikom-petentingumai dalyvaujant mokslinėse veik-loseskatinaidentitetoformavimąsi(BakerirLattuca, 2010; Guseva, Dombrovskis ir Ko-kina,2009).Dirbančiųstudentų(tirtinedok-torantai)akademinisidentitetasyrasilpnesnisneinedirbančiųjų(KaranauskienėirKardelis,2005).Beto,BakerirLattuca(2010)nustatė,kaddirbantysasmenysįdoktorantūrosstudi-jasateinajauturėdamisusiformavusįtamtikrą(praktiko)profesinįidentitetą,kurį„atsineša“

metry can be noted in real life in regard totheprofessionalroleofpractitioner,itisstillaccessible and characteristic to the majorityofdoctoral students.This is the reasonwhyitisbeingresearched.Ithastobenotedthatadoctoralstudentcan(andoftendoes)iden-tify himself with several professional rolesdespitethefactthateducationisfocusedontheroleasascholar(thepurposeofdoctoralstudies).Inreallife,ateacherhastoperformsomescientificworksoateacherisascholartoacertainextent.However,whenanalysingcommitmenttosomeactivitiesmorethantootheractivities,asassumptionhasbeenmadethatidentificationwithoneprofessionalrole(e.g.teacher)wouldbebetterexpressedthanwithothersroles(e.g.scholar).Theseaspectscan determine an individual’s wish and ef-forts to fulfil requirements of a particularprofessionalrole.

Doctoralstudents’identificationwithdif-ferent professional roles is influenced byvarious psychological, social and academicfactors(see:Kovalčikienė,2014).Apartfromthesefactorsattentionisalsodrawntosocio-demographic characteristics. The researchhas shown that sex is an importantvariablethatmightdeterminedifferencesinidentity.In the process of socialisation, women areoriented towards contacts and relationshipswhilemenfocusonthesubjectfieldandin-dependence.Asaresult their identitiesmaydiffer (Knox,2006). Ithasbeennoted inanacademic context that female students havestronger academic identity when comparedtomalestudents(KaranauskienėandKardel-is, 2005). Female students are more awarethan male students that their possible iden-tities shouldmatchsocialcontexts in future(OysermanandJames,2011).Ithasalsobeenfoundthatprofessional identitymaychangedue to gained experience (Van De Mieroopand Clifton, 2012). Each year doctoral stu-dents acquire certain knowledge and skills.Theircompetencesgainedthroughparticipa-tioninscientificactivityinfluencethedevel-



��

įdoktorantūrosstudijasišdarbopasaulioužuniversitetoribų.

2 profesinio idenTiTeTo raiŠkos Tyrimas lieTuvos dokToranTų karjeros viZijoje

2.1. Tyrimo imtis ir dalyvių charakteristikos

Iš viso tyrime dalyvavo 499 doktorantaiiš 22 Lietuvos aukštųjų mokyklų ir moksloįstaigų. Įvertinus anketų užpildymo kokybęir pašalinus iš dalies užpildytas anketas,galutinėje tyrimo duomenų analizėje buvoanalizuojami 494 tiriamųjų duomenys. Išjų 328 moterys (66 proc.) ir 166 vyrai (34proc.). Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 24iki56metų,amžiausvidurkis–30,54metai.Beveikpusė(47proc.)tiriamųjųnurodėesan-tys susituokę, 40,1 proc. turi nepilnamečiųvaikų.

Tiriamiejireprezentuoja6-iasmokslosri-tis. Daugiausia doktorantų – 168 (34 proc.)studijuoja socialinių mokslų srityje, 97(19,6proc.)nurodė,jogstudijuojabiomedici-nos mokslų srityje, po 78 (15,8 proc.)– fi-zinių ir technologijos mokslų srityse, 53(10,7proc.)– humanitarinių mokslų ir 20(4 proc.)– žemės ūkio mokslų srityje1. Šiotyrimoimtisreprezentuojaplatųdiapazoną–45–atstovaujamųmokslokrypčių.

Dauguma(92,3proc.)tiriamųjųyranuola-tinių doktorantūros studijų studentai. Pagalmetus doktorantūros studijose (kursą) tiria-mųjų pasiskirstymas yra panašus (I–IV kur-sesvyruojanuo22,9iki24,3proc.),5,1proc.tiriamųjų buvo baigę doktorantūros studijas

1 Kadangi žemės ūkio mokslai į atskirą mokslo sritį buvo išskirti tik 2011 m., šiame tyrime tolimesnėje analizėje doktorantų duomenys žemės ūkio mokslų ir biomedicinos mokslų srityse buvo analizuojami kartu. Meno doktorantūros studentai nebuvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime, kadangi jų mokslinio darbo specifika labai skirtinga nei kitose mokslo srityse ir pradėta (meno doktorantūra) tik 2012 m.

opmentofidentity(BakerandLattuca,2010;Guseva, Dombrovskis and Kokina, 2009).Working students (not doctoral studentswere researched) have weaker academicidentitythanthosestudentswhodonotwork(KaranauskienėandKardelis,2005).Besides,BakerandLattuca(2010)havefoundthat ifworking students choose doctoral studies,they enter the studies with certain profes-sionalidentity(practitioner)thatthey“bringinto” their doctoral studies from the labourworldoutsideuniversity.

2 research of professional idenTiTy eXpression in The career vision of liThuanian docToral sTudenTs

2.1. Research sample and participants’ characteristics.

499doctoralstudentsfrom22Lithuanianuniversitiesandhighereducationinstitutionsparticipatedintheresearch.Afterevaluatingthequalityofquestionnairecompletionandremoving partly filled questionnaires, dataof494participantswasusedfortheanalysis.328 of them were female (66 per cent) and166male(34percent)participants.Theageofparticipantsvariedfrom24to56,withtheaverage age being 30.54 years. Almost half(47 per cent) of the research participantsweremarriedand40.1percentofthemhadunder-agechildren.

Researchparticipantsrepresentsixscien-tificfields.Themajorityofdoctoralstudents,i.e.168(or34percent)studyinthefieldofsocial sciences, 97 (19.6 per cent) indicatedbeing students in the field biomedicine, 78(15.8percent)participantsstudyinthefieldofphysicalsciencesandanother78(15.8percent)– inthefieldof technologies,53(10.7per cent) participants study humanitariansciencesand20 (4per cent) are studentsof


��

(įvykdędoktorantūrosstudijųprogramą),betdar neapgynę disertacijos. Dauguma (82,8proc.)tyrimedalyvavusiųdoktorantųneturėjostudijųpertraukos.Kaddirbaužuniversitetoribų, nurodė 290 (58,7 proc.) doktorantų, išjų:251(86,6proc.)dirbasavoprofesinėjesri-tyje,34(11,7proc.)dirbakitojesrityjeir5(1,7proc.)nenurodė.Kadturidėstymouniversitetepatirties, nurodė 299 (60,5 proc.) tiriamųjų.Dėstymo patirties diapazonas nuo vos keliųmėn.iki28m.,vidurkis–3,62m.

Tyrimas atliktas anketinės apklausos bū-du,pasirinkta internetinėsapklausos forma.Dalyvavimastyrimebuvosavanoriškas,tiria-mųjų anonimiškumas užtikrintas. Šio tyri-mo imtis– 18,4 proc. Lietuvos doktorantųpopuliacijos.Norsatsakodažnisgalipasiro-dyti žemas, tačiau jis yra artimas nurodo-mam20proc.anketųgrįžtamumovidurkiuiinternetinėse apklausose (Koplowitz, Had-lock irLevine,2004;Martinsuo irTurkulai-nen, 2011). Šio tyrimo imties dydis tenkinareprezentatyvios imties dydžio reikalavimussocialiniųmokslųtyrimuose(Kardelis,2002).Imtis–patogioji.Apklaustiviešaiprieinami(pasiekiami)tiriamosvisumoselementai.Beto,visigeneralinėsvisumoselementaiturėjovienodągalimybępakliūtiįtyrimą(Kardelis,2002).Mokslinėjeliteratūrojepabrėžiama,kadimtiesreprezentatyvumasyradaugsvarbesniskriterijusvertinanttyrimopagrįstumąneiim-tiesdidumas(Pyhältö,Toom,StubbirLonka,2012). Šio tyrimo imties reprezentatyvumąpatvirtina imties charakteristikų atitikimasLietuvosdoktorantųpopuliacijosduomenims(Statistikos departamento internetinė svetainė,2012-2013). Taigi tyrimo duomenų pagrin-du galima daryti pakankamai apibendrintasišvadasvisosLietuvosdoktorantams.

2.2. Tyrimo metodika

Sudarant tyrimo anketą buvo išskirtospagrindinės sociodemografinės tiriamųjų charakteristikos:doktorantolytis,amžius,šei-minėpadėtis,universitetas,mokslosritis,stu-

agriculture1.Thisresearchsampleindicatesawide diapason (45) of represented scientificfields.

Thevastmajority(92.3percent)ofpartici-pantsarefull-timedoctoralstudents.Theirdis-tributionbyyearindoctoralstudiesissimilar,i.e.thenumberofdoctoralstudentsinyear1toyear4variesfrom22.9to24.3percent;5.1percentoftheparticipantshavefinishedtheirdoctoral studies (completed the programmeofdoctoralstudies)buthavenotyetdefendedtheir dissertation. The majority (82.8 percent)ofdoctoralstudentswhoparticipatedinthe research had no study breaks. 290 (58.7percent)doctoralstudentsindicatedworkingoutsidetheiruniversitywith251ofthem(86.6percent)working in theirprofessionalfield,34(11.7percent)–inanotherfieldand5(1.7percent)didnotindicate.299(60.5percent)researchparticipantsindicatedthattheyhaveteachingexperience.Thediapasonofteachingexperiencevariesfromjustseveralmonthsto28years,withtheaveragebeing3.62years.

The method of questionnaire survey waschosenandcarriedoutintheformofonlinesurvey. Student participation in the surveywas voluntary; participants’ anonymity wasensured. This research sample was 18.4 percentoftheLithuaniandoctoralstudents’pop-ulation.Eventhoughtheresponseratemightlooklow,itiscloseto20percentwhichistheaverageresponserateinonlinesurveys(Ko-plowitz,HadlockirLevine,2004;MartinsuoandTurkulainen,2011).Thisresearchsamplesatisfies representative sample requirementsfor research carried out in social sciences(Kardelis,2002).Convenientsamplingmeth-odwasapplied.Publiclyavailable(approach-able)elementsof theresearchedentitywere

1 As agricultural sciences were only identified as a separate field of science in 2011, doctoral students’ data in the fields of agriculture and biomedicine were analysed together further in this research. Doctoral students of art were not invited to take part in the research as their scientific work specifics greatly differs from that of other fields of science. Besides, doctoral studies of art only started in 2012.



��

dijų(mokslo)kryptis,kursas,studijųforma,studijų pertrauka(-os), darbinė patirtis užuniversitetoribų,darbinėpatirtisprofesinėjesrityje,dėstymouniversitetepatirtis.

Doktorantų identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis matuota specialiaišiamtikslui2012metaisK.Kovalčikienės irL.Bukšnytės-Marmienėssukurtuinstrumen-tu (Kovalčikienė, 2013; Kovalčikienė, 2014),siekiantatlieptitokiųmetodikųporeikįLietu-voje ir užsienyje. Instrumento konstravimologika remiasi identiteto ir socialinio iden-titetoteorijųintegracija.Instrumentosudary-muinaudotapenkiųžingsniųprocedūra(Fle-ming, Phillips, Manninen-Luse, Irizarry irHylton, 2011): sisteminė literatūros analizė,teiginių generavimas, peržiūra, išoriniųekspertų peržiūra ir žvalgomasis patikrini-mas. Instrumentas apima tris pagrindiniusprofesinius vaidmenis, kuriuos atlieka dok-torantas:dėstytojo,mokslininkoirpraktiko/visuomeninių paslaugų teikėjo (pvz., psi-chologo), ir įvertina, kiek stipriai išreikštastam tikro profesinio vaidmens identitetas.Instrumentas matuoja, kaip doktorantas su-vokiasavešiuosetrijuosevaidmenyse.Minėtųprofesiniųvaidmenųcharakteristikos:

• Mokslininkas – tai doktorantas, kuris suvokia, jog turi polinkį mokslinei veiklai, perima mokslininkui būdingas vertybes, didžiuojasi bei pasitiki savimi būdamas tokios bendruomenės dalimi, turi gerus mokslinio darbo įgūdžius, realizuoja save atlikdamas mokslinius tyrimus ir kt.

• Dėstytojas – tai doktorantas, kuris suvokia, jog turi polinkį didaktinei veiklai, turi geram dėstytojui būdingas nuostatas ir vertybes, pasitiki savimi ir jaučia pasitenkinimą dirbdamas su studentais, jaučiasi esąs dėstytojų bendruomenės dalimi, mato šios profesijos prasmę, turi pakankamai žinių, įgūdžių tokiam darbui atlikti ir kt.

• Praktikas – tai doktorantas, kuris suvokia, jog turi polinkį profesinei praktinei veiklai, žino kompetentingumus, kurių reikia profesionaliai dirbti praktinį darbą ir juos

surveyed. Besides, all elements of the gen-eralpopulationhadequalpossibilities tobeinvolved in the research (Kardelis, 2002). Ithas been emphasised in scientific literaturethatrepresentativenessofasampleisamoreimportantcriterionwhenassessingresearchvalidity than the size of a sample (Pyhältö,Toom,StubbandLonka,2012).Representa-tivenessofthisresearchsampleissupportedby the correspondence of sample character-isticstothedataofLithuaniandoctoralstu-dents’ population (Statistikos departamento internetinė svetainė,2012–2013).Thusthisre-searchdatacouldbeusedasabasisformak-ing rather generalised conclusion regardingLithuaniandoctoralstudents.

2.2. Research methods

Thefollowingkeysociodemographic characteristics of research participants were dis-tinguished when compiling the survey: sex,age,maritalstatus,university,scientificfield,field of studies, year, form of studies, studybreak(s), work experience outside univer-sity,workexperienceintheprofessionalfield,teachingexperienceatuniversity.

A special instrument designed for thispurpose by Kovalčikienė and Bukšnytė-Marmienė in 2012 (Kovalčikienė, 2013;Kovalčikienė,2014)wasusedtomeasuredoctoral students’ identification with different professional roles. Theinstrumentwasdevelopedinordertoreflecttheneedforsuchmethod-ologiesbothinLithuaniaandabroad.Thein-strumentwasdesignedonthebasisofiden-tityandsocial identity integration.A5-stepprocedurewasappliedwhenconstructingtheinstrument (Fleming, Phillips, Manninen-Luse, IrizarryandHylton,2011): systematicliteratureanalysis,generatingstatements,re-view,externalexpertreviewandexploratorytesting. The instrument involves three keyprofessional roles of a doctoral student, i.e.teacher, scholar and practitioner/public ser-vice provider (e.g. psychologist), and evalu-


��

turi, gerai jaučiasi ir didžiuojasi galėdamas užsiimti profesine praktine veikla, yra priimtas ir vertinamas praktikų bendruomenėje, mato prasmę, realizuoja save praktinėje veikloje ir pan.

Klausimyną sudaro 27 teiginiai (3 skalėspo 9 teiginius), kurie vertinami 5-ių balųLikertoskalėje(nuo1–„visiškainesutinku“iki5–„visiškaisutinku“).Teiginiųpavyzdžiaiirklausimynobeiatskirųjoskaliųvidiniopa-tikimumo(Cronbachα)rodikliaipateikiami1lentelėje.Klausimynovidinispatikimumasyragerasirklausimynasyratinkamasgrupi-nei analizei atlikti (Clark ir Watson, 1995).Tiriančiosiosirpatvirtinančiosiosfaktorinėsanalizės rezultatai patvirtino trijų faktoriųstruktūrą(Kovalčikienė,2014).

Klausimynopsichometriniairodikliai(pa-tikimumas bei konstrukto pagrįstumas) pa-tvirtina,kadteiginiaiyratinkamityrinėjamaisričiai reprezentuoti, klausimynas bei joskalės yra vientisos, teiginiai matuoja vienąreiškinįiryratarpusavyjesusiję.

Duomenys analizuoti programiniu pake-tu SPSS Statistics 20. Skalių patikimumui irvidiniam suderinamumui patikrinti naudo-tas Cronbach alpha patikimumo koeficien-tas.Skirstiniųnormalumosąlygųtenkinimoanalizė parodė, kad skirstiniai statistiškaireikšmingai nutolę nuo normalinio skirs-tinio,tačiauShapiroWilkstatistikosreikšmėsrodo skirstinių artimumą normaliajam,asimetrijos ir eksceso koeficientai patenka įtinkamumo ribas, tiriamųjų imtis pakanka-maididelė,todėlanalizeipasirinktiparamet-riniai statistiniai kriterijai (Vaitkevičius irSaudargienė,2006):porinių palyginimų T testas vidurkių palyginimui imtyje, dispersinėanalizė ANOVAvidurkiųskirtumamsgrupėseištyrimui, Pearson koreliacijos koeficientasryšiųtarpkintamųjųnustatymui.Pasirinktasreikšmingumolygmuoα=0,05.

ateshowstronglyacertainprofessionalroleidentity is expressed. The instrument mea-sureshowadoctoralstudentperceiveshim-selfinthesethreeroles.Characteristicsoftheabovementionedprofessionalroles:

• Scholar – a doctoral student who has a predisposition towards scientific activity, takes over values characteristic to scholars, is a proud and confident member of the community, possesses good skills to carry out scientific work, realises oneself through scientific research etc.

• Teacher – a doctoral student who has a predisposition towards didactical activity, features attitudes and values characteristic to a good teacher, is selfconfident and feels satisfaction in working with students, feels a member of the teachers’ community, understands the meaning of the profession, has adequate knowledge and skills to perform this work etc.

• Practitioner – a doctoral student who realises having a predisposition towards professional practical activity, understands what competences are required in order to do practical work professionally and has such competences, feels positive and proud to carry out practical professional activity, is recognised and valued in the community of practitioners, understands meaning and realises oneself in practical activity etc.

The questionnaire comprises 27 state-ments (3 scales, 9 statements each) that arerated in the5-pointLikert scale (with1be-ing“completelydisagree”and5being“com-pletelyagree”).Table1providesexamplesofstatements and internal validity (Cronbachα)indicatorsofthequestionnaireanditssep-aratescales.Internalvalidityofthequestion-naireisgoodandthequestionnaireissuitableforgroupanalysis(ClarkandWatson,1995).Results from the exploratory and confirma-toryfactoranalysissupportedthestructureofthreefactors(Kovalčikienė,2014).

Psychometric indicators of the question-naire(reliabilityandconstructvalidity)have



��

2.3. Tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad labiau-siaidoktorantaiidentifikuojasisupraktikoirmokslininkoprofesiniaisvaidmenimis,oma-žiausiai–sudėstytojoprofesiniuvaidmeniu(1paveikslas).

Taikantporinių palyginimų T testokriteri-jų nustatyta, kad dėstytojo profesinio vaid-mens identitetas yra mažiau išreikštas neimokslininko (t=8,375, p<0,001) ir praktiko(t=–8,816,p<0,001),opastariejitarpusavyjenesiskiria.

Patikrinta, ardoktorantų identifikacija suskirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasipriklausomainuo lyties,mokslo srities, am-žiaus,metųdoktorantūrosstudijosebeikitųsocio-demografinių charakteristikų. Vidur-kiųskirtumamsnustatytinaudotadispersinėanalizėANOVA.

Analizuojant, ar doktorantų identifikaci-ja su skirtingais profesiniais vaidmenimisskiriasi vyrų ir moterų grupėse (2 lentelė),statistiškai reikšmingi skirtumai nustatytidėstytojo profesinio vaidmens identiteto at-veju. Rezultatai rodo, kad moterų dėstytojoprofesinio vaidmens identitetas yra labiauišreikštasneivyrų.

Analizėatskleidė,kaddėstytojoprofesiniovaidmens identitetas statistiškai reikšmingaiskiriasipriklausomainuoatstovaujamosmok-slo srities (1 priedas). Siekiant išsiaiškinti,kurios grupės skiriasi tarpusavyje, taikytasdaugkartinio lyginimo (Post Hoc) kriterijus.Nustatyta, kad socialinių mokslų doktoran-tamsyrabūdingasstatistiškaireikšmingaila-biauišreikštasdėstytojoprofesiniovaidmensidentitetasneifiziniųmokslų(p<0,01)dokto-rantams.

Analizuojant doktorantų identifikaciją suskirtingais profesiniais vaidmenimis pagalmetusdoktorantūroje(2priedas),reikšmingiskirtumai nustatyti mokslininko profesiniovaidmensidentitetoatveju.Tolimesnėanalizė(Post Hockriterijus)atskleidė,kadpirmųjųme-tųdoktorantamsyrabūdingaslabiauišreikštas

provedthatthestatementsaresuitabletorep-resenttheresearchedfield,thequestionnaireanditsscalesareconsistent,thestatementsareinterrelatedandmeasureonephenomenon.

SPSS Statistics 20 software was used toanalyse the data. Cronbach alpha reliabilitycoefficientwasusedtoevaluatescalereliabil-ityandinternalvalidity.Afteranalysingsatis-fyingconditionsofdistributionnormality itwas found that distributions are statisticallysignificantlydeviated fromnormaldistribu-tion;however, themeaningsof theShapiroWilkstatisticshaveindicatedtheproximityofdistributionstonormaldistribution.Ascoef-ficientsof asymmetryandexcessarewithintheboundariesofsuitabilityandtheresearchsampleissufficient,parametricstatisticalcri-teria (Vaitkevičius and Saudargienė, 2006)wereselectedfortheanalysis:paired comparisons T test used to compare averages with-in the sample, dispersive analysis ANOVA helped to analyse differences of averages ingroups, Pearson correlation coefficient usedto identify relations among variables. Thechosensignificancelevelwasα=0.05.

2.3. Research results

Research results have shown that doc-toral students mostly identify themselveswithprofessionalrolesofapractitionerandascholarandleast–withtheprofessionalroleofateacher.Doctoralstudents’identificationwithdifferentprofessionalrolesispresentedinFigure1.

The criterion of paired comparisons T test has shown that the professional role ofateacheris lessexpressedthantheroleofascholar(t=8.375,p<0.001)andapractitioner(t=–8.816,p<0.001).Thelattertwohavenodifferencesbetweenthemselves.

A test was carried out in order to deter-mine whether doctoral students’ identifica-tion with different professional roles differsdepending on participants’ sex, scientificfield,yearof studiesandother socio-demo-


�9

1 lentelė. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis klausimyno struktūra bei skalių patikimumas

Table 1. doctoral students’ identification with different professional roles: questionnaire structure and scale validity

7

vidinis patikimumas yra geras ir klausimynas yra tinkamas grupinei analizei atlikti (Clark ir Watson, 1995). Tirian iosios ir patvirtinan iosios faktorin s analiz s rezultatai patvirtino trijfaktori strukt r (Koval ikien , 2014).

1 lentel . Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis klausimyno strukt ra bei skali patikimumas Table 1. Doctoral students’ identification with different professional roles: questionnaire structure and scale validity

Skal / Scale

Cronbach Teiginiai / Statements

Teigini pavyzdžiai / Examples of statements

Mokslininko profesinio vaidmens identitetas / Professional role identity of a scholar

0,799 9 „Didžiuojuosi gal damas užsiimti moksline veikla“ / “I’m proud to be able to do research”

D stytojo profesinio vaidmens identitetas / Professional role identity of a teacher

0,858 9

„Mano nuostatos ir vertyb s atitinka geram d stytojui b dingascharakteristikas“ / “My attitude and values match the features that a good teacher should possess”

Iden

tifik

acija

su sk

irtin

gais

pro

fesi

niai

s va

idm

enim

is /

Iden

tific

atio

n w

ith d

iffer

ent p

rofe

ssio

nal r

oles

Praktiko profesinio vaidmens identitetas / Professional role identity of a practitioner

0,777 9

„Manau, jog tiktai dirbdamas praktindarb galiu realizuoti save“ / “I believe that only practical work will help in self-realisation”

Bendras profesinis identitetas / Overall professional identity 0,848 27 -

Klausimyno psichometriniai rodikliai (patikimumas bei konstrukto pagr stumas) patvirtina, kad teiginiai yra tinkami tyrin jamai sri iai reprezentuoti, klausimynas bei jo skal s yra vientisos, teiginiai matuoja vien reiškin ir yra tarpusavyje susij .

Duomenys analizuoti programiniu paketu SPSS Statistics 20. Skali patikimumui ir vidiniam suderinamumui patikrinti naudotas Cronbach alpha patikimumo koeficientas. Skirstininormalumo s lyg tenkinimo analiz parod , kad skirstiniai statistiškai reikšmingai nutol nuo normalinio skirstinio, ta iau Shapiro-Wilk statistikos reikšm s rodo skirstini artimumnormaliajam, asimetrijos ir eksceso koeficientai patenka tinkamumo ribas, tiriam j imtis pakankamai didel , tod l analizei pasirinkti parametriniai statistiniai kriterijai (Vaitkevi ius ir Saudargien , 2006): porini palyginim T testas vidurki palyginimui imtyje, dispersin analizANOVA vidurki skirtumams grup se ištyrimui, Pearson koreliacijos koeficientas ryši tarp kintam j nustatymui. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo = 0,05. 2.3. Tyrimo rezultatai.

Tyrimo rezultatai atskleid , kad labiausiai doktorantai identifikuojasi su praktiko ir mokslininko profesiniais vaidmenimis, o mažiausiai – su d stytojo profesiniu vaidmeniu. Doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis vaizduojama 1 paveiksle

1 pav. doktorantų identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis

fig. 1. doctoral students’ identification with different professional roles

2 lentelė. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal lytį

Table 2. doctoral students’ identification with different professional roles: comparison by sex

8

Dominuojantys profesiniai identitetai doktorant karjeros vizijojePrevailing professional identities in doctoral students' career vision

3,75 ± 0,72

4,06 ± 0,59 4,08 ± 0,56

3,4

3,6

3,8

4

4,2

Mokslininko profesinio vaidmensidentitetas / Professional role

identity of a scholar

D stytojo profesinio vaidmensidentitetas / Professional identity

role of a teacher

Praktiko profesinio vaidmensidentitetas / Professional identity

role of a practitioner

Išreikštumas (balai)Expression (points)

1 pav. Doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis Fig. 1. Doctoral students’ identification with different professional roles

Taikant porini palyginim T testo kriterij nustatyta, kad d stytojo profesinio vaidmens identitetas yra mažiau išreikštas nei mokslininko (t = 8,375, p < 0,001) ir praktiko (t = -8,816, p < 0,001), o pastarieji tarpusavyje nesiskiria.

Patikrinta, ar doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasi priklausomai nuo lyties, mokslo srities, amžiaus, met doktorant ros studijose bei kit socio-demografini charakteristik . Vidurki skirtumams nustatyti naudota dispersin analiz ANOVA.Analizuojant, ar doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasi vyr ir moter grup se (2 lentel ), statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti d stytojo profesinio vaidmens identiteto atveju. Rezultatai rodo, kad moter d stytojo profesinio vaidmens identitetas yra labiau išreikštas nei vyr .

2 lentel . Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal lytTable 2. Doctoral students’ identification with different professional roles: comparison by sex

Kintamasis / Variable

Lytis / Sex N

Vidurkis / Average

Standartinisnuokrypis / Standarddeviation

F kriterijaus reikšm /

F criterion value

Reikšm. p /

Signific.p

Vyrai 166 4,04 0,62 Mokslininkovaidmens identitetas / Scholar’s role identity

Moterys 328 4,06 0,57 0,098 0,755

Vyrai 166 3,66 0,73 D stytojo vaidmens identitetas / Teacher’s role identity

Moterys 328 3,80 0,72 4,292 0,039

Vyrai 166 4,09 0,55 Praktiko vaidmens identitetas / Practitioner’s role identity

Moterys328 4,07 0,56 0,061 0,808

Analiz atskleid , kad d stytojo profesinio vaidmens identitetas statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo atstovaujamos mokslo srities (1 priedas). Siekiant išsiaiškinti, kurios grup s skiriasi tarpusavyje, taikytas daugkartinio lyginimo (Post Hoc) kriterijus. Nustatyta, kad



�0

mokslininko profesinio vaidmens identitetasneiantrųjųmetųdoktorantams(p<0,05).

Patikrinus,ardoktorantųidentifikacijasuskirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasipagalamžių,rezultataiatskleidė,kadstatistiš-kaireikšmingiskirtumaiegzistuojavisųprofe-siniųvaidmenųidentifikacijosatvejais(3prie-das). Siekiant išsiaiškinti, kurios grupėsskiriasi,taikytasdaugkartiniolyginimo(Post Hoc)kriterijus.Analizėatskleidė,kadmoksli-ninkoprofesiniovaidmensidentitetaslabiauišreikštas jauniausiųjų grupėje (24–27m.),palyginussuvyresniais–30–32m.(p<0,01)ir vyriausiais – 33–56 m. doktorantais(p<0,05).Dėstytojovaidmensidentitetasyralabiau išreikštas vyriausiųjų (33–56m.) neijauniausiųjų(24–27m.)(p<0,05),opraktikoprofesiniovaidmensidentitetas–vyriausiųjų(33–56m.)neivyresnių(30–32m.)doktoran-tųgrupėje(p<0,05).

Patikrinta, ardoktorantų identifikacija suskirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasipriklausomai nuo to, dirba ar ne doktoran-tai už universiteto ribų. Rezultatai atskleidė(3lentelė),kaddoktorantams,kurienedirbauž universiteto ribų, yra būdingas labiauišreikštas mokslininko profesinio vaidmensidentitetas nei dirbantiems doktorantams.Dėstytojo ir praktiko identitetai yra labiauišreikštidirbančiųneinedirbančiųdoktorantų.Didžiausi dirbančiųjų ir nedirbančiųjų skir-tumai stebimi praktiko profesinio vaidmensidentiteto atveju: dirbančių už universitetoribų doktorantų praktiko profesinio vaid-mens identitetas yra statistiškai reikšmingailabiauišreikštasneinedirbančių.

Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kaddarbo patirtis profesinėje srityje turi dides-nę reikšmę praktiko profesinio vaidmensidentitetui (F=24,584, p< 0,001) nei kitųprofesinių vaidmenų identifikacijos atve-jais (p>0,05). Duomenų analizė taip patatskleidė,kadtiedoktorantai,kurieturidės-tymopatirties,pasižymilabiauišreikštaiden-tifikacija su dėstytojo profesiniu vaidmeniu(F=77,040, p<0,001), palyginus su dėstymo

graphic characteristics. Dispersive analysisANOVA wasusedtodeterminedifferencesinaverages.Whenanalysingdifferencesofmaleand female doctoral students’ identificationwith different professional roles (Table 2),statisticallysignificantdifferenceswerenotedinthecaseoftheprofessionalroleidentityofateacher.Theresultshaveshownthatfemaleshaveabetterexpressedprofessionalroleofateacherthanmen.

The analysis has shown that professionalrole identityofa teacherstatisticallysignifi-cantly differs depending on the representedfieldofscience(Annex1).Inordertorevealdifferences among groups, a post hoc crite-rionwasapplied.Theresultshaveshownthatsocial science doctoral students have statis-tically significantly better expressed profes-sionalroleidentityofateacherthanphysicalsciencedoctoralstudents(p<0.01).

The analysis of doctoral students’ identifi-cationwithdifferentprofessionalrolesbytheyear of studies (Annex 2) has revealed sta-tistically significantdifferences in thecaseofprofessionalroleidentityofateacher.Furtheranalysis (Post Hoc criterion) has shown thatfirst-year doctoral students have a better ex-pressedprofessionalroleidentityofascholarthansecond-yeardoctoralstudents(p<0.05).

After analysing differences in doctoralstudents’ identification with different pro-fessionalrolesbyage,statisticallysignificantdifferences were noted in all three cases ofdifferent professional roles (Annex 3). Inorder to find out differences among differ-entroles,thePost Hoc criterionwasapplied.Theanalysishasshownthatprofessionalroleidentityofascholarisbetterexpressedintheyounger participants’ group (24–27 years ofage) when compared to older (30–32 yearsof age, p<0.01) and oldest (33–56 years ofage; p<0.05) doctoral students. Teacher’srole identity is better expressed in the old-estdoctoral students’group(33–56yearsofage) when compared to the youngest group(24–27yearsofage,p<0.05),whilethepro-


�1

patirties neturinčiais doktorantais. Be to,kuodidesnėyradėstymopatirtis,tuolabiauišreikštas dėstytojo vaidmens identitetas(r=0,271,p<0,01).

Apibendrinantgalimateigti,kaddėstytojoprofesinio vaidmens identitetas skiriasi ly-tiesbeimokslosritiesatžvilgiu.Mokslininkoprofesiniovaidmensidentitetoatvejurezulta-taiskiriasipagalmetusdoktorantūrosstudi-jose. Identifikacijos su atskirais profesiniaisvaidmenimis skirtumainustatyti skirtingoseamžiausgrupėsebeitųdoktorantų,kurieturiir neturi darbinės patirties už universitetoribų.Turintiemsirneturintiemsdėstymopa-tirties doktorantams statistiškai reikšmingiskirtumainustatytidėstytojoprofesiniovaid-mensidentitetoatveju.

2.4. Diskusija

Egzistuojanti profesinio identiteto dau-gialypiškumo problematika rodo poreikįatkreipti dėmesį į esamą situaciją. Tyrimorezultatai gali pasitarnauti konsultavimokarjeraiatveju,siekiantpadėtidoktorantams„susikurtirealistinįsavęskonceptualizavimą,kad atitikimas tarp asmens ir profesinėsaplinkosbūtųpasiektassąmoningaiirapgal-votai“(EderirHörl,2013,p.55).

fessionalroleidentityofapractitionerisbet-terexpressedintheoldestdoctoralstudents’group(33–56yearsofage)whencomparedtothegroupofolderdoctoral students (30–32yearsofage,p<0.05).

Theanalysisofwhetherdoctoralstudents’identification with different professionalrolesdiffersdependingonwhetherdoctoralstudents work outside university was alsocarriedout.Theresultshaveshown(Table3)thatthosedoctoralstudentswhodonotworkoutside university have a better expressedprofessional role identity of a scholar thanthosewhodowork.Professionalroleidenti-tiesofateacherandapractitionerarebetterexpressedamongworkingdoctoral studentswhen compared to those who do not work.Thegreatestdifferencesamongworkingandnon-workingdoctoralstudentswerenotedinthecaseofprofessionalroleidentityofaprac-titioner,i.e.doctoralstudentswhoworkout-sideuniversityhavestatisticallysignificantlybetterexpressedprofessionalroleidentityofapractitionerwhencomparedtothosedoc-toralstudentswhodonotwork.

The research result analysis has shownthatworkexperienceinaprofessionalsphereis more significant for the professional roleidentityofapractitioner(F=24.584,p<0.001)

3 lentelė. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal darbo patirtį išorėje

Table 3 . comparison of doctoral students’ identification with different professional roles depending on their external work experience

9

socialini moksl doktorantams yra b dingas statistiškai reikšmingai labiau išreikštas d stytojo profesinio vaidmens identitetas nei fizini moksl (p < 0,01) doktorantams.

Analizuojant doktorant identifikacij su skirtingais profesiniais vaidmenimis pagal metus doktorant roje (2 priedas), reikšmingi skirtumai nustatyti mokslininko profesinio vaidmens identiteto atveju. Tolimesn analiz (Post Hoc kriterijus) atskleid , kad pirm j met doktorantams yra b dingas labiau išreikštas mokslininko profesinio vaidmens identitetas nei antr j metdoktorantams (p < 0,05).

Patikrinus, ar doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasi pagal amži , rezultatai atskleid , kad statistiškai reikšmingi skirtumai egzistuoja vis profesini vaidmenidentifikacijos atvejais (3 priedas). Siekiant išsiaiškinti, kurios grup s skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo (Post Hoc) kriterijus. Analiz atskleid , kad mokslininko profesinio vaidmens identitetas labiau išreikštas jauniausi j grup je (24-27 m.), palyginus su vyresniais – 30-32 m. (p < 0,01) ir vyriausiais – 33-56 m. doktorantais (p < 0,05). D stytojo vaidmens identitetas yra labiau išreikštas vyriausi j (33-56 m.) nei jauniausi j (24-27m.) (p < 0,05), o praktiko profesinio vaidmens identitetas – vyriausi j (33-56 m.) nei vyresni (30-32m.) doktorant grup je (p < 0,05).

Patikrinta, ar doktorant identifikacija su skirtingais profesiniais vaidmenimis skiriasi priklausomai nuo to, dirba ar ne doktorantai už universiteto rib . Rezultatai atskleid (3 lentel ),kad doktorantams, kurie nedirba už universiteto rib , yra b dingas labiau išreikštas mokslininko profesinio vaidmens identitetas nei dirbantiems doktorantams. D stytojo ir praktiko identitetai yra labiau išreikšti dirban i nei nedirban i doktorant . Didžiausi dirban i j ir nedirban i jskirtumai stebimi praktiko profesinio vaidmens identiteto atveju: dirban i už universiteto ribdoktorant praktiko profesinio vaidmens identitetas yra statistiškai reikšmingai labiau išreikštas nei nedirban i .

3 lentel . Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal darbo patirt išor je Table 3 . Comparison of doctoral students’ identification with different professional roles depending on their external work experience


Ar dirba išor je? / If works outside

university

N Vidurkis / Average


F kriterijaus reikšm /

F criterion value

Reikšm. p /

Signific.p

Dirba / Working 290 4,01 0,60 Mokslininko

vaidmens identitetas / Scholar’s role identity Nedirba /

Non-working 204 4,12 0,56 4,228 0,040

Dirba / Working 290 3,82 0,73 D stytojo vaidmens

identitetas / Teacher’s role identity Nedirba /

Non-working 204 3,66 0,71 5,377 0,021

Dirba / Working 290 4,18 0,55 Praktiko vaidmens

identitetas / Practitioner’s role identity

Nedirba / Non-working 204 3,93 0,56

24,584 <0,001

Tyrimo rezultat analiz atskleid , kad darbo patirtis profesin je srityje turi didesn reikšmpraktiko profesinio vaidmens identitetui (F = 24,584, p < 0,001) nei kit profesini vaidmenidentifikacijos atvejais (p > 0,05). Duomen analiz taip pat atskleid , kad tie doktorantai, kurie turi



��

Atliktas tyrimas atskleidė prasmingumąanalizuotidoktorantųidentifikacijąsuskirtin-gais profesiniais vaidmenimis: mokslininko,dėstytojoirpraktiko.Šietyrimorezultataine-abejotinaiprisidedapriekitųšaliųmokslininkųdarbų(pvz.,AustinirMcDaniels,2006;Col-beck,2008;DeSimone,2001;Jazvac-Martek,2009;Lovitts,2005;Whitchurch,2010),kurieatkreipėdėmesįįidentitetodaugialypiškumą,būdingą aukštojo mokslo sektoriui ir prob-lemas,iššūkius,sukuriaissusiduriadoktoran-tai dėl šių daugialypių identitetų, kadangidoktorantaiatliekadaugprofesiniųvaidmenų,kuriųkiekvienasyrasusijęssuskirtingaiskon-tekstaisirsantykiais,suskirtingaatsakomybe,reikšmėmisbeilūkesčiais.

Nustatyta, kad stipriausiai išreikštas dok-torantų praktiko profesinio vaidmens iden-titetas bei mokslininko profesinio vaidmensidentitetas,mažiausiai–dėstytojoprofesiniovaidmensidentitetas.Stipriaiišreikštasmok-slininkoprofesiniovaidmens identitetasati-tinkamokslodoktorantūrospaskirtį–rengtimokslininkus(Mokslo doktorantūros nuostatai,2010) irpagrindinįdoktorantouždavinįdoktorantūrosstudijųmetu–įgytimokslinin-koprofesiniovaidmens identitetą (Austin irMcDaniels,2006).Kitavertus,gananetikėtasrezultatasyrastipriaiišreikštaspraktikopro-fesiniovaidmensidentitetas.Vienaišgalimųinterpretacijų–deklaruojamasirakcentuoja-masmokslininkųporeikisverslui.Pastaruojumetu vis labiau skatinama verslo ir mokslopartnerystė,kuriyrabūtinašaliespažangos,inovacijų,konkurencingumodidinimoirge-rovės kūrimo sąlyga (Guobys, 2012). VersloirmokslobendradarbiavimassiejamassuLie-tuvos inovacijų 2010-2020 metų strategijostikslais.Beto,Lietuvospažangosstrategijoje„Lietuva 2030“ numatyti Lietuvos sumanio-siosekonomikossiekiai,moksliniųprojektų,orientuotųįmoksloteikiamaspaslaugasvers-lui, skatinimas ir kitos priemonės (Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2013) skatina jau-nųjųmokslininkųprofesinioidentitetoforma-vimąsipraktiniopritaikomumokryptimi.

whencompared to identificationwithotherprofessionalroles(p>0.05).Dataanalysishasalso revealed that those doctoral studentswhohaveteachingexperiencehavebetterex-pressionoftheprofessionalroleidentityofateacher(F=77.040,p<0.001),whencomparedto doctoral students who have no teachingexperience.Besides,themoreteachingexpe-rienceonehas,thebetterexpressedteacher’sroleidentityhe/shehas(r=0.271,p<0.01).

Tosummarise,itcanbenotedthatprofes-sionalroleidentityofateacherdiffersandde-pendsonsexandscientificfield.Inthecaseofprofessional role identityofa scholar, re-searchresultsdiffereddependingontheyearof doctoral studies. Differences in identifi-cation with separate professional roles havebeennotedamongdifferentagegroupsandbetween those doctoral who have and haveno work experience outside university. Sta-tistically significant differences in the caseofprofessionalroleidentityofateacherhavebeen noted between doctoral students whohaveteachingexperienceandthosewhohavenoteachingexperience.

2.4. Discussion

An existing multidimensionality problemofprofessionalidentityindicatestheneedtofocusonthecurrentsituation.Thisresearchresultsmightbeusefulincareercounsellingwhen helping doctoral students “to developrealistic conceptions of themselves, so thatcongruencebetweenapersonandanoccupa-tionalenvironmentcanbereachedinanin-tentionalandreflectedway”(EderandHörl,2013,p.55).

The research has proved the significanceof analysing doctoral students’ identifica-tion with different professional roles: schol-ar, teacher and practitioner. These researchresults complement foreign authors’ works(e.g. Austin and McDaniels, 2006; Colbeck,2008;DeSimone,2001;Jazvac-Martek,2009;Lovitts, 2005; Whitchurch, 2010) who drew


��

Dar vienas galimas paaiškinimas, susijęssu situacija aukštajame moksle. Dėl padi-dėjusių galimybių studijuoti svetur bei su-mažėjusio gimstamumo šalyje mažėjantisstudentų skaičius lemia konkurenciją ne tiktarp universitetų, bet ir pačių universitetųviduje. Nepavykus pritraukti pakankamostudijuojančiųjų skaičiaus, uždaromos pro-gramos, atleidžiami darbuotojai. Tokia situ-acijagaliskatintidoktorantusabejotikarjerosaukštajamemokslegalimybėmisirsąmoningaiarnesąmoningaiorientuotisįpraktinęveiklą,kitaiptariant,galvotiapiekarjerąužuniver-sitetoribų.Taipatvirtinairgautisilpniausiaiišreikštodėstytojoprofesiniovaidmensiden-titeto rezultatai, kadangi daugumai žmoniųkarjera aukštajame moksle pirmiausiai aso-cijuojasi su dėstymu studentams (De Sim-one,2001).Tokierezultataigalibūtinulemtiasmeniniųcharakteristikų–t.y.doktorantai,pasižymintys skirtingomis charakteristiko-mis,galibūtiorientuoti į skirtingusprofesi-niusvaidmenis,kadangiasmens tipologiniųypatybių visuma lemia asmens polinkį tamtikrai veiklai (Dubinas, 2006) ir, kai asmuovertinasusidariusiąsituacijąkaipnepalankią,nuo asmenybės charakteristikų priklausosprendimas tęsti veiklą ar pasitraukti iš jos(SteinmayrirSpinath,2008).

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirmųjųmetų doktorantams yra būdingas stipriauišreikštas mokslininko profesinio vaidmensidentitetas nei antrųjų metų doktorantams.Galimasamprotauti,kadjauniejimokslinin-kai stoja į doktorantūros studijas siekdamirealizuotisavemokslinėjeveikloje,kąpatvir-tina ir MOSTA 2012 m. atliktos Lietuvosdoktorantųapklausosrezultatai(Kas ir kodėl tęsia studijas, 2013), tačiau tikėtina, kadpradedantnuoantrokursotrečiosiosstudijųpakoposstudentaisusiduriasuiššūkiaisatlie-kantkitusvaidmenis (pvz.,dėstytojo),kuriegalimaisilpninaidentifikacijąsumokslininkoprofesiniuvaidmeniu.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kadmoterims yra būdingas labiau išreikštas

attention to multidimensionality of identityinthefieldofhighereducationandfocusedon problems and challenges that studentsfaceduetothesemultidimensionalidentities.Doctoralstudentsperformanumberofpro-fessionalrolesandeachofthemisassociatedwithdifferentrelationsandcontexts,differentresponsibility,meaningsandexpectations.

It has been found that the most stronglyexpressedprofessionalrole identitiesamongdoctoralstudentsare thoseofapractitionerandascholar.Theleastexpressedprofession-al role identity is that of a teacher. Stronglyexpressed professional role identity of ascholar corresponds to the purpose of doc-toralstudies,i.e.toeducatescholars(Mokslo doktorantūros nuostatai,2010),andthemaintask of a doctoral student during studies,i.e. todevelopprofessionalrole identityofascholar (Austin and McDaniels, 2006). Ontheotherhand,aratherunexpectedresultisstrongly expressed professional role identityofapractitioner.Onepossibleinterpretationcould be the emphasised and declared de-mand of scholars in business. Business andsciencepartnershiphasbeenwidelypromot-edrecentlyandisemphasisedasanecessaryaspectinthedevelopment,innovation,com-petenceandwelfarespheres(Guobys,2012).CooperationbetweenbusinessandscienceisrelatedtotheaimsoftheLithuanianinnova-tion strategy of 2010-2020. Besides, Lithu-aniansmarteconomyaimsandpromotionofscientific projects oriented towards servicesthat science provides to businesses as wellasothertoolssetintheLithuanianProgressStrategy “Lithuania 2030” (Lietuvos mokslo būklės apžvalga,2013)stimulatethedevelop-mentofyoungscholars’professionalidentitytowardspracticalapplicability.

Yet another possible explanation is re-lated to the situation in higher education.The number of students in the country isdecreasing due to increased opportunitiesto study abroad and decreased birth rates.This increases competition not only among



��

dėstytojoprofesiniovaidmensidentitetasneivyrams. Tai patvirtina kitų tyrėjų moksliniųdarbųišvadas,kadmoterysyralabiauorien-tuotos į socialinius kontekstus (Oysermanir James, 2011), ryšius ir santykius (Knox,2006) nei vyrai. Dar daugiau, kuo didesnędėstymo patirtį turi doktorantas, tuo labiaujis save identifikuoja su dėstytojo profesiniuvaidmeniu. Galima teigti, kad šie rezultataiatitinka Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus(Rastauskienė, Kardelis ir Šeščilienė, 2008),kad Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojųakademinio identiteto kognityvinio kom-ponento raiška priklauso nuo dėstytojo di-daktinio darbo trukmės. Todėl siekiant pri-traukti ir išlaikyti jaunuosius mokslininkusdidaktiniamdarbuiuniversitete,reikiasuda-ryti galimybes jiems kuo daugiau dėstytidoktorantūrosstudijųmetu.

Rezultatai atskleidė, kad identifikacija sumokslininkoprofesiniuvaidmeniuyrastipriauišreikštatųdoktorantų,kurienedirbaužuni-versitetoribų.TaipatvirtinaKaranauskienėsir Kardelio (2005) atlikto tyrimo rezultatus,kad dirbančių studentų (akademinis) iden-titetasyrasilpnesnisneinedirbančių.Galimasamprotauti, kad trečiosios studijų pakoposstudentas,kurisnedirbaužuniversitetoribų,turi daugiau galimybių susikoncentruoti įmokslinę-tiriamąją veiklą. Iš vienos pusės,tai galimai rodo, kad toks studentas susitel-kia į jį dominančią sritį dėl asmenybėsypatumų, o iš kitos pusės – pati aplinkagalimai kreipia doktorantą mokslinio-tiria-mojo darbo karjeros kryptimi, kadangi(kol) doktorantas nesusidūrė su kitomisprofesinės veiklos galimybėmis išorėje. Taiįrodo ir nustatyti praktiko profesinio vaid-mens identiteto skirtumai tarp dirbančių irnedirbančių doktorantų: dirbančių už uni-versitetoribųdoktorantųpraktikoprofesiniovaidmensidentitetasyralabiauišreikštasneinedirbančių.

Vienas iš tyrimo ribotumų yra tai, kaddoktorantų identifikacija su skirtingais pro-fesiniais vaidmenimis vertinta subjektyviai

universities but even within universities. Ifacertainnumberofstudentsisnotreached,programmesareclosed,employeesaremaderedundant.Suchasituationcanmakedoctor-al students question career opportunities inhighereducationanddeliberatelyorunknow-inglyorientthemselvestowardspracticalac-tivityor,inotherwords,tothinkaboutcareeroutsideuniversity.Thisisalsoprovedbytheresultsthattheprofessionalroleidentityofateacher is least expressed as the majority ofpeople primarily associate career in highereducationwithstudentteaching(DeSimone,2001). These results might be influenced bypersonalcharacteristics,i.e.doctoralstudentswithdifferentindividualcharacteristicsmightbe oriented towards different professionalroles as the set of individual’s typologicalfeaturesdeterminesthatperson’spredisposi-tiontowardscertainactivity(Dubinas,2006).And when an individual perceives a certainsituation as adverse, his/her personal char-acteristicsdeterminewhetherhe/shedecidestocontinuethatactivityorwithdrawfromit(SteinmayrandSpinath,2008).

Theresearchresultshaveshownthatfirst-yeardoctoralstudentshaveabetterexpressedprofessional role identity of a scholar thansecond-year doctoral students. An assump-tion could be made that young researchersenterdoctoralstudiesinordertorealisetheirpotential in scientific activity. This assump-tion is supportedby theresultsof theLithu-aniandoctoralstudents’surveycarriedoutbyMOSTA in 2012 (Kas ir kodėl tęsia studijas, 2013).However,fromthesecondyearoftheirstudiesthird-cyclestudentsmightstartfacingchallengeswhenperformingother roles (e.g.teacher)thatarelikelytoweakentheiridentifi-cationwiththeprofessionalroleofascholar.

Theresultshavealsorevealedthatwomenhaveabetterexpressedprofessionalroleiden-tityofateacherthanmen.Thisfactsupportsconclusion made by other researchers thatwomenaremoreorientedtowardssocialcon-texts (Oyserman and James, 2011), contacts


��

pačių doktorantų. Naudinga būtų ieškotiobjektyvių įvertinimo metodų (galbūt pa-sitelkiantskirtingusįvertinimošaltinius,de-rinanttiesioginįirnetiesioginįvertinimąbeiobjektyviusparametrus,pavyzdžiui,mokslinęprodukciją, doktorantų nubyrėjimą ir t.t.).Taileistųpalygintirezultatus,gautussubjekty-viaisirobjektyviaismatavimobūdais.Beto,tiriamiesiems buvo pateiktas darbo autoriųsukonstruotas(remiantismokslineliteratūra)įsivaizdavimas, kas sudaro tiriamą reiškinį(t.y.kiekirkokiųpagrindiniųvaidmenųatlie-kadoktorantas,kuopasireiškiaidentifikacijasu tam tikru profesiniu vaidmeniu ir pan.).Būtų naudinga atlikti daugiau papildomųpačio reiškinio (kiekybinių ir kokybinių)tyrinėjimų, siekiant geriau ir giliau suprastiprofesinio identiteto raiškos perspektyvasdoktorantųkarjerosvizijoje.

and relationships (Knox, 2006) than men.Moreover,themoreteachingexperienceadoc-toralstudenthas,themorehe/shewillidentifyhimself/herselfwiththeprofessionalroleofateacher.ItcanbestatedthattheseresultsmatchtheresultsofaresearchconductedinLithuania(Rastauskienė, Kardelis and Šeščilienė, 2008)thattheexpressionofthecognitivecomponentoftheacademicidentityofLithuanianhighereducation teachers depends on the durationofeachteachers’didacticalwork.Thusinor-dertoattractandretainyoungresearcherstoperformdidacticalworkatuniversity,itisim-portanttoprovidethemwithopportunitiestoteachduringdoctoralstudies.

Theresultshaveshownthatidentificationwiththeprofessionalroleofascholarisbet-terexpressedbythosedoctoralstudentswhodonotworkoutsideuniversity.Theseresultssupporttheresultsoftheresearchcarriedoutby Karanauskienė and Kardelis (2005) thatworking students have weaker (academic)identity than non-working students. An as-sumption could be made that a third-cyclestudentwhodoesnotworkoutsideuniversityhasmorepossibilitiestoconcentrateonscien-tificresearchactivity.Ononehand,thispos-siblyindicatesthatsuchstudentfocusesonacertainsphereduetopersonal traits;ontheotherhand,environmentitselfpossiblyleadsadoctoralstudenttowardscareerinscientificresearchfieldbecausehehasnot(yet)facedotherprofessionalactivityopportunitiesout-sideuniversity.Thisideaissupportedbythedifferencesfoundinprofessionalroleidentityofapractitionerbetweenworkingandnon-working doctoral students. Those doctoralstudentswhoworkoutsideuniversityhaveabetter expressed identity of the professionalroleofapractitionerthanthosedoctoralstu-dentswhodonotwork.

Oneofresearchlimitationsisthefactthatdoctoralstudents’identificationwithdifferentprofessional roles was subjectively assessedbydoctoralstudentsthemselves.Itwouldbeuseful tohaveobjectiveevaluationmethods



��

iŠvados ir rekomendacijos

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galimaformuluotitokiasišvadas:

1.Mokslodoktorantūrospaskirtis–ruoštimokslininkus,tačiauatliktotyrimorezultatairodo,kaddoktorantamsbūdingasnetikmok-slininkoprofesiniovaidmensidentitetas,betirstipriaiišreikštaspraktikoprofesiniovaid-mensidentitetastirtojeimtyje,omažiausiai–dėstytojoprofesiniovaidmensidentitetas.Tairodo,kaddoktorantaiyraorientuotinetikįmokslinęveikląakademiniamepasaulyje,betirstipriaiorientuotiįpraktinęveikląužuni-versitetoribų.Tuotarpudėstymo(didaktinėveikla) universitete doktorantus dominamažiausiai.

2.Doktorantųprofesinioidentitetoraiškaskiriasipagal tamtikrassocio-demografinescharakteristikas:

2.1. Doktorantas, kuris suvokia, jog turipolinkįmokslineiveiklai,perimamokslinin-kui būdingas vertybes, didžiuojasi bei pasi-tiki savimi būdamas tokios bendruomenėsdalimi,turigerusmoksliniodarboįgūdžius,realizuoja save atlikdamas mokslinius tyri-mus, gali būti apibūdintas kaip turintismokslininko profesinio vaidmens identitetą.Doktorantas, turintismokslininkoprofesiniovaidmens identitetą,yra: jaunas(24–27m.),palyginussukitomisamžiausgrupėmis,daž-niau pirmųjų nei antrųjų metų, nedirbantisužuniversitetoribųdoktorantas.

2.2. Doktorantas, kuris suvokia, jogturi polinkį didaktinei veiklai, turi geramdėstytojui būdingas nuostatas ir vertybes,pasitiki savimi ir jaučiapasitenkinimądirb-damas su studentais, jaučiasi esąs dėstytojųbendruomenės dalimi, mato šios profesi-jos prasmę, turi pakankamai žinių, įgūdžiųtokiam darbui atlikti, gali būti apibūdintaskaip turintis dėstytojo profesinio vaidmensidentitetą. Doktorantas, turintis dėstytojoprofesiniovaidmensidentitetą,yra:vyresnioamžiaus (33-56 m.), palyginus su kitomisamžiausgrupėmis,dažniaumoterisneivyras,

(e.g. using different evaluation resources,combining direct and indirect assessmentand objective parameters such as scientificproduction, doctoral students’ drop-outsetc.).Thiswouldallowcomparingresultsofsubjectiveandobjectiveevaluationmethods.Besides,researchparticipantswereprovidedwiththeresearchauthors’vision(construct-edonthebasisofscientificliterature)ofwhatcomprises the researched phenomenon (i.e.how many and what key roles does a doc-toral student perform, how identificationwith a certain professional role is expressedetc.).Itwouldalsobebeneficialtocarryoutmore additional research (quantitative andqualitative)of thesamephenomenon inor-der tobetterunderstand theperspectivesofprofessional identity expression in doctoralstudents’careervision.

conclusion and recommendaTions

Takingintoaccounttheresultsoftheresearch,thefollowingconclusioncouldbemade:

1.Theaimofdoctoralstudiesistoeducateand prepare scholars; however, the researchresultshaveshownthatdoctoralstudentsinthe researched sample have developed notonlytheprofessionalroleidentityofascholarbutalsoastronglyexpressedprofessionalroleidentityofapractitioner.Theleastexpressedprofessional role identity in the researchedsample was the role of a teacher. This indi-catesthatdoctoralstudentsareorientednotonly towards scientific activity in the aca-demicworldbutarealsofocusedonpracticalactivityoutsideuniversity.Teaching(didacti-cal)activityatuniversityisleastinterestingtodoctoralstudents.

2.Doctoralstudents’professionalidentityexpressiondiffersanddependsoncertainso-cio-demographiccharacteristics:

2.1.Adoctoralstudentwhohasapredis-positiontowardsscientificactivitytakesover


��

dažniausocialiniųneifiziniųmokslų,dirban-tis už universiteto ribų bei turintis dėstymopatirtiesdoktorantas.

2.3. Doktorantas, kuris suvokia, jog turipolinkį profesinei praktinei veiklai, žinokompetentingumus, kurių reikia profesio-naliaidirbtipraktinįdarbąirjuosturi,geraijaučiasiirdidžiuojasigalėdamasužsiimtipro-fesinepraktineveikla,yrapriimtasirvertina-mas praktikų bendruomenėje, mato prasmęirrealizuojasavepraktinėjeveikloje,galibūtiapibūdintaskaip turintispraktikoprofesiniovaidmens identitetą. Doktorantas, turintispraktiko profesiniovaidmens identitetą,yra:vyresnio amžiaus (33-56 m.), palyginus sukitomisamžiausgrupėmis,dirbantisužuni-versiteto ribų bei dirbantis savo profesinėjesrityjedoktorantas.

Siekiant atliepti doktorantų poreikius beigalimai sumažinti nubyrėjimą trečios pako-posstudijose,moksloirstudijųinstitucijomsrengiančioms doktorantus bei institucijoms,kuriosyraatsakingosužaukščiausioskokybėsmoksloužtikrinimąLietuvoje,rekomenduo-jamaapsvarstytiįpraktinįdarbąorientuotos(profesinės arba institucinės) doktorantūrosprasmingumą,kadangi,remiantisšiotyrimorezultatais,daugumadoktorantųyraorientuo-tiįpraktinęveiklą.TaippatrekomenduojamaplėstiuniversitetųKarjeroscentrųveiklą,kuriaprėptųirtrečiosiosstudijųpakoposstuden-tųkarjerosplanavimoprocesą.

Savistaba ir savęs atradimas yra svarbūssėkmingos karjeros instrumentai, todėldoktorantams rekomenduojama dalyvautisavęs pažinimo ir profesinio tobulėjimoprogramose, seminaruose ar mokymuose,o psichologams bei karjeros konsultantamsrekomenduojama tokio pobūdžio mokymusorganizuoti.Savalaikisprofesiniskonsultavi-masgalibūtivienasišpagalbosbūdųdokto-rantams,identifikuojantissuakademinėjeap-linkojeatliekamaisprofesiniaisvaidmenimis,todėl sukurtas naujas instrumentas gali būtinaudingas įrankis siekiant padėti doktoran-tamsrastitinkamąkryptįkarjeroskelyje.

values characteristic to scholars, is a proudand confident member of the community,possesses good skills to carry out scientificwork and realises oneself through scientificresearch can be described as having profes-sional role identity of a scholar. A doctoralstudentwhopossessesprofessionalroleiden-tityofascholar is:young(24-27yearsofage)whencomparedtootheragegroups,moreof-teninthefirstyearthansecondyearofstud-iesanddoesnotworkoutsideuniversity.

2.2.Adoctoralstudentwhohasapredis-position towards didactical activity, featuresattitudesandvaluescharacteristic toagoodteacher, is self-confident and feels satisfac-tioninworkingwithstudents, feelsamem-beroftheteachers’community,understandsthemeaningoftheprofession,hasadequateknowledgeandskillstoperformthisworkcanbedescribedashavingprofessionalroleiden-tityofateacher.Adoctoralstudentwhopos-sesses professional role identity of a teacher isolder(33-56yearsofage)whencomparedtootheragegroups,isfemalerathermale,ismorelikelytostudysocialratherthanphysi-calsciences,worksoutsideuniversityandhasteachingexperience.

2.3.Adoctoralstudentwhorealiseshavingapredispositiontowardsprofessionalpracti-cal activity, understands what competencesare required in order to do practical workprofessionally and has such competences,feelspositiveandproudtocarryoutpracti-cal professional activity, is recognised andvalued in the community of practitioners,understandsmeaningandrealisesoneselfinpracticalactivitycanbedescribedashavingprofessionalroleidentityofapractitioner.Adoctoral studentwhopossessesprofessionalrole identityofapractitioner isolder(33-56years of age) when compared to other agegroups, works outside university and worksinhis/herprofessionalfield.

Inordertoreflectdoctoralstudents’needsand topossiblyreducedrop-out levels fromthethird-cyclestudies,universitiesandother



��

highereducationinstitutionsthatimplementdoctoral study programmes as well as insti-tutions that are responsible for assuring thehighest quality education in Lithuania arerecommendedtodiscussandanalysethesig-nificanceofpracticalworkorientedtowards(professionalor institutional)doctoralstud-ies because the research results have shownthat the majority of doctoral students focusonpracticalactivity.ItisalsorecommendedtoexpandCareerCentreactivityatuniversi-tiesandinvolvecareerplanningprocessesforthird-cyclestudents.

Introspection and self-discovery are im-portant instruments for successful career.Thus doctoral students are recommendedto participate in self-cognition and profes-sional development programmes, seminarsand training sessions. Psychological coun-sellorsandcareercounsellorsshouldorgan-ise training sessions of such nature. Timelyprofessionalcounsellingcouldbeoneofdoc-toral student support methods that wouldhelpthemtoidentifywithprofessionalrolesperformed in the academic environment. Anewlydevelopedinstrumentmightbeause-ful tool in helping doctoral students to dis-covertherightdirectionintheircareerpath.


�9

1 priedas. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal mokslo sritį

anneX 1. comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by the field of science

13

1 PRIEDAS. Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal mokslo sritANNEX 1. Comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by the field of science


Mokslo sritis / Field of science N Vidurkis /

Average


F kriterijaus reikšm / F criterion value

Reikšm. p / Signific.p

Socialiniai / Social

168 4,03 0,58

Humanitariniai / Humanitarian

53 4,10 0,62

Fiziniai / Physical

78 4,10 0,61

Biomedicinos / Biomedicine

117 4,00 0,57

Mokslininko vaidmensidentitetas / Scholar’srole identity

Technologijos / Technologies

78 4,15 0,59

1,031 0,391


168 3,91 0,68


53 3,88 0,69

Fiziniai / Physical

78 3,53 0,73


117 3,66 0,72

D stytojo vaidmensidentitetas / Teacher’s role identity


78 3,70 0,77

4,872 0,001


168 4,02 0,56


53 3,99 0,59

Fiziniai / Physical

78 4,04 0,58


117 4,17 0,57

Praktikovaidmensidentitetas / Practitioner’srole identity


78 4,16 0,48

2,220 0,066



90

2 priedas. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal metus doktorantūroje

anneX 2. comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by the year of doctoral studies

Pastaba: *baigęstudijas,betdarneapgynędisertacijos.Note: *completedtheirstudyprogrammebuthavenotdefendedtheirdissertationyet.

14

2 PRIEDAS. Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas pagal metus doktorant rojeANNEX 2. Comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by the year of doctoral studies


Studij metai / Year of studies N Vidurkis /

Average




I 120 4,21 0,49 II 113 3,99 0,64 III 118 4,01 0,60 IV 118 4,03 0,58

Mokslininko vaidmensidentitetas / Scholar’srole identity baig * /

completed* 25 3,97 0,59

2,694 0,030

I 120 3,62 0,71 II 113 3,77 0,65 III 118 3,79 0,77 IV 118 3,81 0,72

D stytojo vaidmensidentitetas / Teacher’s role identity baig * /

completed* 25 3,79 0,86

1,332 0,257

I 120 4,09 0,56 II 113 4,10 0,55 III 118 4,12 0,54 IV 118 4,00 0,58

Praktikovaidmensidentitetas / Practitioner’srole identity baig * /

completed* 25 4,10 0,61

0,809 0,519

Pastaba: * baig studijas, bet dar neapgyn disertacijos. Note: * completed their study programme but have not defended their dissertation yet.


91

3 priedas. doktorantų identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas skirtingose amžiaus grupėse

anneX 3. comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by age groups

15

3 PRIEDAS. Doktorant identifikacijos su skirtingais profesiniais vaidmenimis palyginimas skirtingose amžiaus grup seANNEX 3. Comparison of doctoral students’ identification with different professional roles by age groups


Amžiaus grup s / Age groups

N Vidurkis / Average




24-27 m. / 24-27 years of age

176 4,17 0,56

28-29 m. / 28-29 years of age

110 4,09 0,58

30-32 m. / 30-32 years of age

87 3,88 0,61

Mokslininko vaidmensidentitetas / Scholar’srole identity

33-56 m. / 33-56 years of age

119 3,98 0,58

6,056 <0,001

24-27 m. / 24-27 years of age

176 3,65 0,70

28-29 m. / 28-29 years of age

110 3,75 0,72

30-32 m. / 30-32 years of age

87 3,74 0,68

D stytojo vaidmensidentitetas / Teacher’s role identity

33-56 m. / 33-56 years of age

119 3,92 0,79

3,188 0,024

24-27 m. / 24-27 years of age

176 4,04 0,52

28-29 m. / 28-29 years of age

110 4,07 0,56

30-32 m. / 30-32 years of age

87 3,98 0,56

Praktikovaidmensidentitetas / Practitioner’srole identity

33-56 m. / 33-56 years of age

119 4,22 0,59

3,628 0,013



9�

AustinA.E.(2002).Preparingthenextgenerationoffac-ulty.Graduateschoolassocializationtotheacademiccareer//The Journal of Higher Education,73(1),p.94-122.AustinA.E.,McDanielsM.(2006).Usingdoctoraleduca-tiontopreparefacultytoworkwithinBoyer’sfourdomainsofscholarship//New Directions for Institutional Research,129,p.51–65.BakerV.L.,LattucaL.R.(2010).DevelopmentalNetworksandLearning:Towardan InterdisciplinaryPerspectiveonIdentityDevelopmentduringDoctoralStudy//Studies in Higher Education,35(7),p.807-827.BeijaardD.,MeijerP.C.,VerloopN.(2004).Reconsideringresearchonteachers’professional identity//Teaching and Teacher Education,20,p.107–128.CarrollP.,ShepperdA.,ArkinR.(2009).Downwardself-revision:Erasingpossibleselves//Social Cognition,27(4),p.550-578.ChapmanD.D.,WiessnerC.A.,MortonJ.(2009).CrossingScholarly Divides: Barriers and Bridges for Doctoral Stu-dentsAttendingScholarlyConferences//New Horizons in Adult Education & Human Resource Development,23(1),p.6-24.ClarkL.A.,WatsonD.(1995).Constructingvalidity:Basicissues in objective scale development // Psychological Assessment,7(3),p.309–319.ClarkeM.,HydeA.,DrennanJ.(2013).ProfessionalIdenti-tyinHigherEducation.InB.M.Kehm&U.Teichler(Eds.)The Academic Profession in Europe: New Tasks and New Challenges(pp7–21).Dordrecht,theNetherlands:SpringerScience&BusinessMediaDordrecht.Colbeck C. L. (2008). Professional identity developmenttheory and doctoral education. In C. L. Colbeck, K. A.O’Meara&A.E.Austin(Eds.)New Directions for Teaching and Learning (pp.9–16).SanFrancisco,CA:Jossey-Bass.DeSimoneD.M.(2001).Identityoftheuniversityprofessoris formulated overtime requiring self-discovery followedby being an intellectual scholar and teacher // Education,122(2),p.283–295.Dobrow S., Higgins M. (2005). Developmental networksandprofessionalidentity:alongitudinalstudy//Career Development International,10,p.567–583.DubinasV.(2006).Themotivationofchoicespecifiedpro-fessional activities in Lithuania // Management, 11(2), p.34–41.Eder F., Hörl G. (2013). Konsultavimo karjerai testaibūsimiemsmokytojams //Karjeros projektavimas: tyrimai ir konsultavimas,1,p.54-75.FlemingA.,PhillipsB.,Manninen-LuseM.,IrizarryL.O.,Hylton T. (2011). Professional identity, professional asso-ciations,andrecruitment:Perspectivesofcurrentdoctoralstudents and recent graduates of rehabilitation programs// Rehabilitation Research, Policy & Education, 25(1/2), p.63–72.Gardner S. K. (2009). Special Issue: The Development ofDoctoral Students – Phases of Challenge and Support //


ASHE Higher Education Report,34(6),p.1-14.GhoshR.,GithensR.P.(2009).ApplicationofSocialNet-work Theory: Doctoral Students’ Experiences in Confer-ences // New Horizons in Adult Education & Human Resource Development,23(1),p.25-28.Guobys V. (2012). Verslo ir mokslo bendradarbiavimosąsajos su patentais // Pramoninės nuosavybės apsauga,3(55).Internetinisadresas:http://www.tb.lt/pic/PNA/PNA/PNA-55_str-07.pdf.Puslapisaplankytas2014m.kovo3d.GusevaS.,DombrovskisV.,KokinaI.(2009).Identificationof professions: psychological peculiarities of acquiring aprofessionalidentityofteachers//Problems of Education in the 21st Century,10,p.30-37.Hong J. Y. (2010). Pre-service and beginning teachers’professional identity and its relation to dropping out ofthe profession // Teaching and Teacher Education, 26, p.1530–1543.HopkinsN.,ReicherS.(2011).Identity,CultureandCon-testation: Social Identity as Cross-Cultural Theory // Psychological Studies,56(1),p.36-43.Ibarra H. (1999). Provisional selves: experimenting withimage and identity in professional adaptation // Administrative Science Quarterly,44,p.764–791.Jazvac-Martek M. (2009). Oscillating role identities: theacademicexperiencesofeducationdoctoralstudents//Innovations in Education and Teaching International,46(3),p.253–264.KaranauskienėD.,KardelisK.(2005).RelationshipbetweenStudents’Academic IdentityandAcademicAchievements//Socialiniai mokslai,1(47),p.62-70.KardelisK.(2002).Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai.Kaunas:Judex.Kas ir kodėl tęsia studijas(2013).Moksloirstudijųstebėsenosiranalizėscentras,Vilnius.Kaišiadorys:Printėja.KnoxM.(2006).Genderandpossibleselves.InC.Dunkel&J.Kerpelman(Eds.)Possible Selves: Theory, Research and Application (pp.61-77).NewYork:Nova.KoplowitzM.D.,HadlockT.D.,LevineR.(2004).Acom-parison of web and mail survey response rates // Public Opinion Quarterly,68(1),p.94–104.Kovalčikienė K. (2013). Different sources of social sup-portfordifferentidentitiesofprofessionalroles:asurveyofLithuaniandoctoralcandidates//Social Transformations in Contemporary Society,1(1),p.248-256.Kovalčikienė K. (2014). Psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečiosios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai / The importance of psychological, social and academic environmental factors for postgraduate (doctoral) students’ professional identity expression.Daktarodisertacija/DoctoralDissertation.Kaunas:VDU.KrabiK.(2008).PerspectivesonProfessionalIdentity.InP.Ilsley,J.Karing&M.Kerulis(Eds.)Research, Planning and Policy: Emerging Trend in Baltic and Nordic Lifelong Learning(pp.247-258).Finland:Juvenesprint.


9�

LegkauskasV.(2008).Socialinė psichologija.Vilnius:Vaga.LegkauskasV.(2009).Savimonė psichologo požiūriu.Mono-grafija.Vilnius:Vaga.Leuven Communiqué (2009). The Bologna Process 2020–TheEuropeanHigherEducationAreaintheNewDecade.Leuven, Belgium. Internetinis adresas: http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf. Puslapis aplanky-tas2014m.balandžio24d.Levin-Rozalis M., Shochot-Reich E. (2009). Professionalidentityof evaluators in Israel //The Canadian Journal of Program Evaluation,23(10),p.141–177.Lietuvos mokslo būklės apžvalga (2013). Mokslo ir studijųstebėsenosiranalizėscentras(MOSTA),Vilnius.Interneti-nisadresas:http://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/690_709ac5be93c081a84fc8072dba98af3b.pdf.Puslapisaplanky-tas2014m.vasario2d.Lovitts B. E. (2005). Being a good course-taker is notenough:atheoreticalperspectiveonthetransitiontoinde-pendent research // Studies in Higher Education, 30(2), p.137–154.Martinsuo M., Turkulainen V. (2011). Personal commit-ment,supportandprogressindoctoralstudies//Studies in Higher Education,36(1),p.103-120.McAlpineL.,NortonJ.(2006).Reframingourapproachtodoctoralprograms:anintegrativeframeworkforactionandresearch // Higher Education Research and Development,25(1),p.3–17.Mikulskienė B., Mažrimienė D. (2012). Savireguliacijospoveikisjaunųjųmokslininkųugdymokokybei//Socialinių mokslų studijos,4(4),p.1397–1416.Mokslo doktorantūros nuostatai (2010). Nr. 561, 2010 m.gegužės 12 d., Vilnius. Internetinis adresas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=372908&p_query=&p_tr2=.Puslapisaplankytas2014m.kovo6d.Oyserman D., James L. (2011). Possible identities. In S.Schwartz, K. Luyckx & V. Vignoles (Eds.) Handbook of Identity Theory and Research (pp. 117-148). New York:Springer.PipereA.(2007).MappingtheResearcher’sIdentityintheUniversityContext:DimensionsofPersonalConstructs//Baltic Journal of Psychology,8(1/2),p.21-36.PyhältöK.,ToomA.,StubbJ.,LonkaK.(2012).Challeng-es of Becoming a Scholar: A Study of Doctoral Students’Problems and Well-Being // ISRN Education. Internetinisadresas: http://dx.doi.org/10.5402/2012/934941. Puslapisaplankytas2013m.rugsėjo9d.PrattM.G.,RockmannK.W.,KaufmannJ.B.(2006).Con-structingprofessional identity: theworkofroleandiden-titylearningcyclesinthecustomizationofidentityamongmedicalresidents//Academy of Management Journal,49(2),p.235–262.Pukelis. K. (2012). Career Designing: What and Why? In Career Designing: Research and Counselling,1,p.12–45.RasanenK.,KorpiahoK.(2011).SupportingDoctoralStu-dents in Their Professional Identity Projects // Studies in Continuing Education,33(1),p.19-31.

RastauskienėG.J.,KardelisK.,ŠeščilienėI.M.(2008).Aškoncepcija:kognityviniokomponentoraiškatarpLietuvosaukštųjųmokyklųdėstytojų//Acta Paedagogica Vilnensia,20,p.37-51.SavickasM.L.(2002).CareerConstruction–ADevelop-mental Theory of Vocational Behavior. In D. Brown andassociates(Eds.)Career Choice and Development–4thed.(pp.149-205).SanFrancisco,CA:Jossey-Bass.Savickas M. L. (2005). The theory and practice of careerconstruction.InS.D.Brown,R.W.Lent(Eds.)Career development and couseling: putting theory and research to work(pp.42-70).NewJersey:JohnWiley&Sons.SavickasM.L.(2011).Career Counselling. Theories of psychotherapy series. Washington, DC: American PsychologyAssociation.Savickas M. L. (2013). The 2012 Leona Tyler Award Ad-dress:ConstructingCareers–Actors,Agents,andAuthors//Counseling Psychologist,41(4),p.648-662.Statistikos departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybės internetinė svetainė. Internetinis adresas:http://www.stat.gov.lt.Puslapisaplankytas2013-2014m.SteinmayrR.,SpinathB. (2008).Sexdifferences inschoolachievement:whataretherolesofpersonalityandachieve-mentmotivation?//European Journal of Personality,22,p.185–209.Stets J. E., Burke P. J. (2000). Identity theory and socialidentity theory // Social Psychology Quarterly, 63(3), p.224–337.SwannW.B.,GómezA.,SeyleD.C.,MoralesJ.F.,HuiciC.(2009).Identityfusion:theinterplayofpersonalandsocialidentitiesinextremegroupbehavior//Journal of Personality and Social Psychology,96(5),p.995-1011.Sweitzer V. (2008). Networking to Develop a ProfessionalIdentity:ALookattheFirst-SemesterExperienceofDoc-toral Students in Business // New Directions for Teaching and Learning,113,p.43-56.Sweitzer V. (2009). Towards a theory of doctoral studentprofessional identity development: a developmental net-worksapproach//The Journal of Higher Education,80(1),p.2–30.TaylorA. (2007).Learning tobecomeresearchingprofes-sionals:ThecaseoftheDoctorateofEducation//International Journal of Teaching and Learning in Higher Education,19(2),p.154-66.TajfelH.(1982).Socialpsychologyofintergrouprelations//Annual Review of Psychology,33,p.1–39.TajfelH.,TurnerJ.C.(1979).Anintegrativetheoryofin-tergroupconflict.InW.G.Austin&S.Worchel(Eds.)The social psychology of intergroup relations (pp.33–47).Mon-terey,CA:Brooks/Cole.Vaitkevičius R., Saudargienė A. (2006). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose.Kaunas:VDUleidykla.VanDeMieroopD.,CliftonJ.(2012).Theinterplaybetweenprofessionalidentitiesandage,genderandethnicity//Introduction. Journal of Pragmatics,22(2),p.193-201.West I. J. Y., Gokalp G., Edlyn V., Fischer L., Gupton J.(2011). Exploring effective support practices for doctoral



9�

students’ degree completion // College Student Journal,45(2),p.310–323.Whitchurch C. (2010). Some implications of „public/pri-vate“spaceforprofessionalidentitiesinhighereducation//Higher Education,60,p.627–640.

Įteikta 2014 m. gruodžio mėn.Delivered 2014 December

KRISTINAKOVALČIKIENĖ

Moksliniaiinteresai:profesinisidentitetas,profe-siniaiinteresai,psichologiniųcharakteristikųsvarba

profesinioidentitetoformavimuisi,mąstymostiliųreikšmėįvairiosedarboirmokymosiaplinkose.

VytautoDidžiojouniversitetasSocialiniųmokslųfakultetas

Jonavosg.66-327,LT-44191Kaunas,[email protected]

LORETABUKŠNYTĖ-MARMIENĖ

Moksliniaiinteresai:asmenybėspsichosocialinėsadaptacijosproblemos,darbuotojųveiklos

efektyvumąlemiančiųpsichologiniųveiksniųtyri-mai,personalopaieškairatrankaorganizacijoms,

organizacijųkonsultavimas.


Jonavosg.66-331,LT-44191Kaunas,[email protected]

Researchinterests:professionalidentity,professionalinterests,theimportanceofpsychologicalcharacter-isticsinthedevelopmentofprofessionalidentity,theeffectofthestyleofthinkingonvariousworkandlearningenvironments.

VytautasMagnusUniversityFacultyofSocialSciences

Researchinterests:personalitypsycho-socialadapta-tionproblems,researchonpsychologicalfactorsdeterminingefficientemployees’activity,organi-sationalstaffsearchandselection,organisationcounselling.



9�

imigranTų karjeros profiliai moderniosios

karjeros konTeksTe: lieTuvos aTvejis

sanTrauka

Šiame straipsnyje pristatomi imigrantų kar-jerosprofiliųaprašomojotyrimorezultatai. Įanketosklausimussutikoatsakyti71aukštoskvalifikacijos Lietuvoje gyvenantis imigran-tas. Tyrime naudotos kintančios (angl.: protean; Hall,1996)karjeros irkarjerosbe ribų(angl.: boundaryless; (Arthur, 1994) teorijos.Rezultatų analizei pasitelkta aprašomoji sta-tistikairkoreliacijos.Didžiojiimigrantųdalisturi kintančios karjeros profilį, o tai reiškia,kadjieyralinkęvadovautisaukarjerosplėtotėsprocese, priimdami sprendimus vadovaujasiasmeninėmisvertybėmisirnėrasusaistytifi-ziniaisarpsichologiniaisapribojimais.Antraslabiausiaidominuojantiskarjerosprofilisyra„soliduspilietis“.Šiokarjerosprofilioasmenystaippatyrastipriailinkęvadovautisavokarje-rosplėtotėsprocesuiturimųvertybiųpagrin-du,nėraribojamipsichologiškai,tačiaujiemstrūkstafiziniomobilumo.


• Imigracija – piliečių ar asmenų, neturinčių pilietybės, atvykimas į šalį su tikslu laikinai ar visam likusiam gyvenimui joje apsigyventi (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2005).• Imigrantas–vienosšaliespilietisarpi-

lietybėsneturintis asmuo,atvykstantis laiki-

diana Tchasse simovytauto didžiojo universitetas • vytautas magnus university

career profiles of immigranTs in The modern career conTeXT: case of liThuania

absTracT

This paper reports on findings from a de-scriptivestudyofimmigrantscareerprofiles.Atotalof71respondents,highlyskilledim-migrants in Lithuania volunteered to fill inthesurvey.Theresearchwasbasedonprotean(Hall,1996)andboundaryless(Arthur,1994)careertheories.Theresultswereanalysedus-ing descriptive statistics and correlation. Asignificant portion of immigrants have pro-teancareerprofilewhichmeansthattheyarestronglyself-directedintheircareermanage-mentprocess,theybasetheirdecision-mak-ingprocessonpersonalvaluesand theyarephysicallyandpsychologicallyboundaryless.The second most dominant career profile issolidcitizen.Theseprofileagentsarestronglyself-directed in career management, valuesdrivenandpsychologicallyboundarylessbuttheylackphysicalmobility.


• Immigration–arrivalofthecitizensorindividualswithoutcitizenshiptoacoun-trytolivethereforsometimeortosettlefortherestof their lives(Visuotinė lietuviųen-ciklopedija,2005).

• Immigrant – one country citizen orindividualwithoutcitizenship,whocameto



naiarvisamlikusiamgyvenimuiapsigyventiužsieniovalstybėje(Visuotinėlietuviųencik-lopedija,2005).• Karjera – įvairių socialiai reikšmingų

žmogaus vaidmenų seka, siejama su saviraiška ir profesiniu žmogaus tobulėjimu bei atspindinti jo asmeninio gyvenimo ir stiliaus viziją (Karjeros projektavimo vadovas, 2005).• Karjeros profilis – aukštai arba žemai

įvertintų kintančios karjeros ir karjeros be ribų aspektų (vadovavimas sau karjeros plėtotės procese, vadovavimasis vertybėmis, laisva mąstysena ir organizacinis mobilumas) derinys (Briscoe & Hall, 2006).• Moderni karjera – asmenybės kūrimas

ar konstravimas (Collin & Watts, 1996; Savickas, 2005).

Įvadas

Migracija yra socialinis reiškinys, prasi-dėjęs nuo vergų gabenimo ir prekybos. Šisreiškinyslabaiišaugoplintantkapitalizmuiirindustrializacijai.Dabartiniumetumigracijądar labiau palengvina dvišalis, subregioni-nis ir regioninis tautų bendradarbiavimas.Taigi su migracijos reiškiniu susiduria visospasauliotautosirLietuvašiuoatžvilgiunėraišskirtinė.

Per pastaruosius trejus metus migracijosįLietuvąbangaišaugobeveikketuriskartus.2012 m. 85% visų imigrantų buvo darbingoamžiaus(20–64metų)žmonės.Tarptautinėsmigracijosorganizacijos(IOM)2013m.ata-skaitoje apie pasaulinę migraciją nurodo-ma, kad karjeros gerovės atžvilgiu „didesnė galimybė likti bedarbiais ar nepakankamai užimtais, lyginant su vietos gyventojais migrantams yra Šiaurėje (Europos)“ (http://www.iom.int/). Daugiausia dėmesio šiamestraipsnyjepristatomametyrimebuvoskirtaaukštoskvalifikacijos imigrantųsavybėmsir

livetoaforeigncountryforsometimeortherestofhis life(Visuotinėlietuviųenciklope-dija,2005).

• Career–thesequenceofvariousso-ciallysignificanthumanrolesassociatedwithself-expression and individual professionaldevelopmentwhichreflectsindividuals’per-sonalvisionoflifeandstyle(Karjerosprojek-tavimovadovas,2005).

• Career profile–combinationofhighand low expressed attitude to the proteanand boundaryless career dimensions (self-directed career management, values driven,boundaryless mindset and organizationalmobility)(Briscoe&Hall,2006).

• Modern career – a creation or con-struction of an individual (Collin & Watts,1996;Savickas,2005).

inTroducTion

Migration is a social phenomenon whichstarted at the early ages with the traffic ofslaves.Thephenomenonhasgrownveryfastwiththeexpansionofcapitalismandindus-trialisation. Nowadays, migration is furtherfacilitated by bilateral, sub-regional, and re-gional cooperation between nations. Thus,migrationisaphenomenonconfrontingev-erysinglenationoftheglobeandLithuaniaisnotanexception.

The flow of Migration to Lithuania hasincreased by almost four times in the lastthree years; 85% from the total number ofimmigrants in 2012 were working-age (20-64yearsold).InternationalOrganizationforMigration (IOM) in the World migrationreport2013indicatesthatintermsofcareerwell-being “migrants in the North are more likely than the nativeborn to be unemployed or underemployed” (http://www.iom.int/). Themajorfocusoftheresearchpresentedinthisarticleconcentratesonidentifyinghighly

9�

diana Tchasse simoimigranTų karjeros profiliai moderniosios karjeros konTeksTe: lieTuvos aTvejiscareer profiles of immigranTs in The modern career conTeXT: case of liThuania

jųkarjerosprofiliamsnustatyti.Arimigrantaiyralinkęvadovautisavopačiųkarjerosplėto-tėsprocesui?Kiekjųkarjerosplėtotėsproce-sas yra grindžiamas asmeninėmis vertybė-mis? Ar Lietuvoje dirbantys imigrantai yrafiziškaiirpsichologiškaimobilūs?Šistyrimasleidžiageriausuprasti,kokiežmonėsatvyks-ta į šalį, ir kaip jie save identifikuoja darborinkoje.

Pirmojojestraipsniodalyjecharakterizuo-jamasimigracijosreiškinys.Antrojojedalyjeskaitytojai supažindinami su dviem moder-niosios karjeros teorijomis ir jų bruožais.Šiomisdviemkarjeroskoncepcijomisremtasiatliekant tyrimą. Paskutiniojoje dalyje pris-tatomaspatstyrimasirjorezultatai.

1 Teorinis pagrindas

1.1 Migracija ir jos ypatybėsMigracijos fenomenas, kurį laiką nekėlęs

didesnio susidomėjimo, nuo 1980 m. tapovienusvarbiausiųklausimų,įtraukiamųįvi-suomenines diskusijas ir daugelio valstybiųpolitines darbotvarkes. Migracijos temaorganizuojamos valstybinės, tarptautinės irnetgidaugiašalėskonferencijos.Betoįvairūslaikraščiaiirtelevizijosprogramosnuolatin-formuojaplačiąjąvisuomenėsdalįapie įvai-riausiusšio,pasauliniumastuišplitusio,reiš-kinioaspektusirsujuosusijusiusįvykius.

RosemarySales(2007)teigia,kadmigraci-ja(imigracija ir emigracija)yratiekasmeninisžmogaus sprendimas tiek ir socialinis procesas. Asmenys, šeimos ar tam tikros grupėspriima sprendimą migruoti į tokį socialinį,ekonominį ir politinį kontekstą, kuriame,viena vertus, atsiveria naujos galimybės, okitavertus,išdaliesirapribojamišiųžmoniųveiksmai. Be to kai kuriems žmonėms mi-gracijagalibūtiirpriverstinė,dažniausiaidėl

qualifiedimmigrantscharacteristicsandtheircareerprofiles.Howmuchself-directedtheyareintheircareermanagementprocess?Howstrong is theircareerdevelopmentbasedonindividualvalues?Towhatdegreeareimmi-grants working in Lithuania physically andpsychologically mobile? This study allowsdeeperunderstandinginwhatkindofpeoplecome to the country and where they placethemselvesinthelabourmarket.

Immigration phenomenon is describedin thefirstpartof thearticle. In thesecondpartofthisarticletwomoderncareerstheo-riesandtheircharacteristicsarepinpointed.Thesetwocareerconceptsarechosenasthebasis fortherealisationoftheresearchcon-ducted and the last part is dedicated to thepresentationoftheresearchanditsresults.

1 TheoreTical frameWork

1.1 Migration and its characteristics

Migration,beingmoresecondaryinterestforsometimefrom1980,becameoneofthevery important questions included into so-cietydiscussionsaswellasintomanycoun-tries political agendas. There are national,internationalandeventransnationalconfer-ences organized around the topic of migra-tion.Furthermore,newspapersandtelevisionprogrammesareactivelyinformingthewidesocietyaboutvariousaspectsandeventscon-nected to this worldwide spread phenome-non.

RosemarySales(2007),statesthatmigra-tion (immigration and emigration) is a per-sonaldecisionaswellasasocial process.Indi-viduals,families,orgroupsmakedecisiontomigrateinthesocial,economicandpoliticalcontext,whichfromonesideopensopportu-nitiesandfromtheothersiderestrictsactionsofthesepeople.Moreover,migrationforsomepeoplecanbeaforcedaction.Usuallybecause

9�

gimtojoje šalyje susiklosčiusios ekonominėsir/arpolitinėssituacijos.Jungtiniųtautųatas-kaitojepateikiamibauginantysskaičiai,susijęsu migracija dėl ekonominių ar/ir politiniųpriežasčių.„Daugiau nei 43 milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu yra priversti keisti savo gyvenamąją vietą dėl konfliktų ar persekiojimo; tai didžiausias skaičius nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio“(http://www.un.org/en/globalissues/briefing-papers/refugees/index.shtml). Nepaisant toarmigracijapriverstinėarne,šalisįkuriąat-vykstamaimigrantuitaikotamtikrusapribo-jimus.Yražmoniųįmigracijąžvelgiančiųkaipįteigiamąalternatyvą,galinčiąpadėtipasiektigeresnįekonominį, socialinį irfizinįgyveni-mo lygį. IOM 2013 m. pateiktoje pasaulinėsmigracijos ataskaitoje nurodoma, kad „apskritai, daugiausia naudos sveikatos, finansų ir gyvenimo kokybės srityse gauna migrantai gyvenantys Šiaurės šalyse, o ypač migruojantys kryptimi iš vienų Šiaurės šalių į kitas Šiaurės šalis,“ (http://www.iom.int/).Ataskaitoje taippat teigiama, kad per keletą pirmųjų metųmigrantai atvykę į svetimą šalį susiduria sudidesnėmisfinansinėmisproblemomis,tačiaulaikuibėgantmigrantų,ypačtų,kuriemigravoišŠiaurėsįŠiaurę,finansinėpadėtispagerėjairsusilyginaarbanetgitampageresnėneivie-tosgyventojų.TuopatmetumigrantaiŠiaurėsšalyseturidaugiaugalimybiųpatenkintisavopagrindiniusporeikius,susijusiussubūstuirmaistu,neibūtųturėję,jeinebūtųemigravę.

Migracijailgąlaikąbuvolaikomavertingureiškiniu. Ir nepaisant didėjančios baimėsir susirūpinimo migracija šiomis dienomis,visdarnemažaižmoniųmano,kadjiteigia-maiveikiaįvairiasvalstybėsgyvenimosritis.Svarbupastebėti,kadimigrantai,pavyzdžiui,teigiamai veikia šalies ekonomiką. Pirmiau-sia, užimamos darbo vietos, kurių negali arnenoriužimtivietosgyventojai.Taippatyrair labai talentingų imigrantų, kurie dirba irkeliašaliesekonomikoslygį.Betožmonės,at-

of the economical or/and political situationof thehomecountry.UnitedNationsreportgives fearsome numbers concerning migra-tion forced by economical or/and politicalreasons.“More than 43 million people worldwide are now forcibly displaced as a result of conflict and persecution, the highest number since the mid1990s“ (http://www.un.org/en/globalissues/briefingpapers/refugees/index.shtml).Atthesametimethereceivingcoun-trysetssomerestrictionsandlimitationstoo.Thereisagroupofpeoplewhich,atthemi-grationlooksasapositivealternative,whichshouldhelptoachieveabetterlifeineconom-ic,socialandphysicalaspects.WorldMigra-tionReport2013publishedbyIOMindicatesthat“overall, migrants in the North, particularly NorthNorth, make the largest gains – in areas of life evaluation, finances, and health”(http://www.iom.int/).Inmoredetailsthere-portsaysthatmigrantsinthefirstfewyearsface bigger challenges financially, but overtimeespeciallyNorth-Northmigrantscometo equal or even better financial situationthannative-born.Atthesametime,migrantsinNorthhaveabettersituationinaffordingbasicneedsforshelterandfoodthaniftheyhadnotmigrated.

Migration process was perceived as valu-able fora longtime.Despitebroadfearandconcerns there are many people who stillthinkthatmigrationisinfluencingcountriesinapositivewayinvariousfields.Itisnota-ble,thatimmigrantsforexamplehaveaposi-tiveimpactonthecountryintheeconomicalaspect.Firstly,workplacesthatlocalscannotordonotwantaretaken.Secondly,someim-migrants are talents who are working andcontributingtotheeconomicalwelfareofthecountry.Thirdly,peoplefromothercountriesbringinnovativeideasandthespiritofentre-preneurship.Andlastbutnottheleast,busi-ness contacts with other countries marketsareeasiercreatedandfacilitated.


99

vykstantysišsvečiųšalių,susavimiatsivežairnovatoriškųidėjųirverslumodvasią.Galiau-siai reikėtų paminėti ir tai, kad tokiu būdulengviauužmegztiirišlaikytiversloryšiussuužsieniošaliųrinkomis.

1.2 Moderni karjera ir jos ypatybės

XXI amžiuje darbo aplinka žmonėmskeliavisdidesnįnerimą irnesaugumo jaus-mą. Sparti raida informacijos plėtros irtechnologijų srityse bei atvira pasaulinėrinkaprivedėprieglobalizacijos,kurikeičiažmonių gyvenimo būdus ir suteikia darbuinaują formą. Neterminuotus ir ilgalaikiusdarbus pamažu keičia trumpalaikiai projek-tai. Nuolatinis darbas arba darbas ne visądarbodieną (be sutarties;darbasnamiepa-gal sutartis; laisvai samdomi darbuotojai;darbo „bedarbėjimas“ (“dejobbing”) (Sa-vickas, 2011, 3 psl.; Savickas, 2012, 13 psl.);„patskaipprojektas“(“selfasproject”)(Savic-kas,2007,19psl.))potruputįtampaįprastudalyku.Dėltohierarchinėsorganizacijosyrapriverstossupaprastintisavovaldymolygius.Skaitmeninė revoliucija verčia organizacijastapti išmanesnėmis, mažesnėmis ir prisitai-kyti prie besikeičiančios rinkos (Savickas,2011).Moderniaikarjeraiir josstrategijomsįtaką taippatdaro ir jaupaminėtamigraci-ja, nes darbo pakeitimas dažnai siejamas supersikėlimugyventiįkitąmiestą,regionąarkitąšalį(Brown, Leeuwen, & Mitch, 2004).

Tradicinisorganizacinėskarjerosmodelisdėl pokyčių darbo pasaulyje praranda savosvarbąirįkarjerąreikalaujapažvelgtinaujai.Per pastaruosius keletą dešimtmečių tyrėjaipasiūlėnevienąnaująpožiūrį įkarjerą,ku-rie tapo gana populiarūs ir yra aprašomiorganizacinės vadybos literatūroje. Karjerosbe ribų (Arthur, 1994) ir kintančios karje-ros (Hall, 1996) teorijos buvo pasirinktosšio tyrimo apie imigrantų karjeros profiliuspagrindu.

1.2 Modern career and its characteristics

TheworkingenvironmentintheXXIcen-turymakespeopletoworrymoreoftenandcreates a feeling of insecurity around. Therapidprogressininformationandtechnolo-gies,combinedwiththeopenedworldmar-ket has led to globalization process, whichchangesthelifestyleandgivesanewformforthe work. Undetermined and long-term jobpositions are slowly changed by short-termprojects. Permanent or part time job (nocontracts;workathomebasedoncontracts;freelancing;“dejobbing”ofthejob(Savickas,2011,p.3;Savickas,2012,p.13);“selfasproj-ect” (Savickas, 2007, p. 19)) becomes com-mon situation which influences hierarchicalorganizations to reduce levels of manage-ment.Digitalrevolutionrequiresthatorgani-zations would become smarter, smaller andsensitive for the changing conditions of themarket (Savickas, 2011). Furthermore, theotherhistoricalinfluenceonthemodernca-reeranditsstrategiesismigration,analreadymentionedphenomenon,becausethechangeof job is frequently linkedwith themovetoanothercity,regionornowadaysandanothercountry(Brown,Leeuwen,&Mitch,2004).

Changesintheworldofworkhaveinflu-enceddeclineofthetraditionalorganizationalcareermodelwhichrequestedforanewlookatthecareer.Inthelastfewdecadesresearch-ers proposed several new perspectives intocareer which became popular and are oftendescribedinorganizationalmanagementlit-erature.TheBoundaryless(Arthur,1994)ca-reerandProtean(Hall,1996)careertheoriesarethebasisforthisresearchonimmigrantscareerprofiles.


100

1.2.1 Karjera be ribų

S. Littleton, M. B. Arthur ir D. M. Rousseau (2000) teigia, kad vis dažniau pastebima, kaip stabiliose ir profesionaliose struktūrose vyravusį tradicinį karjeros modelį keičia karjeros be ribų modelis, kuriame pastebimas lankstumas ir jaučiama tam tikra nežinia dėl rytojaus. Karjeros be ribų samprata grindžiama ženkliais ekonominiais pokyčiais ir atsiradusiu poreikiu tuos pokyčius atspindėti. Glaustą karjeros be ribų apibrėžimą pateikia R. J. DeFillipi irM.B.Arthur(1994,307psl.),įvardindamijąkaip „darbo galimybes, neapsiribojančias irperžengiančias vieno darbdavio organizaci-josribas“.

Y.Baruch(2006)nuomonekarjerosberibųsamprata atsirado dėl to, kad šiandieniniaidarbuotojai siekia: (a) sumažinti stresą, kylantį dėl neaiškumo ir nesaugumo jausmo, (b) atgauti pusiausvyrą savo profesiniame gyvenime, (c) intensyviau įsitraukti į karjeros plėtotės procesą ir (d) pagerinti savo įsidarbinamumo galimybes.

S. Sullivan ir M. B. Arthur (2006) įvardina dviejų tipų mobilumą, kuris charakterizuoja karjerą be ribų, t. y. fizinis mobilumas, kuomet kalbama apie judėjimą iš vienos vietos (darbo vietos) į kitą, ir psichologinis mobilumas, kuomet kalbama apie gebėjimą atlikti aukščiau paminėtą judėjimą sąmoningai ir be traumų. Tiksliau kalbant, į karjerą be ribų mes galime žvelgti kaip į asmens mobilumo laipsnį fizinėje ir psichologinėje plotmėse. Atsižvelgiant į fizinio ir psichologinio mobilumo savitarpio priklausomybę, galima išskirti keturis karjeros tipus pasižyminčius: • žemu fiziniu ir psichologiniu mobilumu; • aukštu fiziniu, bet žemu psichologiniu mo

bilumu;• žemu fiziniu mobilumu, bet aukštu psicho

loginiu mobilumu; • aukštu fiziniu ir psichologiniu mobilumu.

Įtakosfiziniamirpsichologiniammobilu-muigaliturėtikultūriniaiskirtumai.G.Hof-

1.2.1 Boundaryless Career

Littleton,ArthurandRousseau(2000)pro-posethatitismoreandmorevisiblehowthetraditional career model which is usual forthe relatively stable organizational and pro-fessional structures changes into boundary-lesscareermodelwhereonecanfeelday-to-dayuncertaintyandflexibility.Boundarylesscareer concept is widely based on intensiveeconomical changes and for the purpose ofreflectingthesechanges.AbriefdefinitionofboundarylesscareerisgivenbyDeFillipiandArthur(1994,p.307):“sequencesofjobop-portunitiesthatgobeyondtheboundariesofsingleemploymentsettings”.

Baruch(2006)reasonstheriseofbound-aryless career while indicating, that today’semployee strives for: (a) reducing the stresswhich is influenced by ambiguity and de-clining feeling of security, (b) regaining thebalance of the professional life, (c) gainingstrength in the career development processand (d) increasing theemployabilityoppor-tunities.

Sullivan and Arthur (2006) list two mo-bilitytypeswhichcharacterizeboundarylesscareer–physical,movingfromonelocation(job place) to another and psychological, itisability tomake thementionedmovementconsciouslyandwithouttraumas.Morecon-cretely,wecan lookat theboundaryless ca-reerasexpressedindividualmobilitydegreein the physical and psychological horizon.Observing the dependency between physi-calandpsychologicalmobilitytherearefourtypesofcareerwhichcanbeindicated:

• lowphysicalandpsychologicalmo-bilitylevel;

• highphysicalmobility, lowpsycho-logicalmobility;

• lowphysicalmobility,highpsycho-logicalmobility;

• highphysicalandpsychologicalmo-bilitylevel.

Cultural differences might have some in-


101

stede (1984) pastebi, kad individualistiniųkultūrųatstovaididžiausiądėmesįskiriaasme-niniams tikslams, pagrįstam atlyginimui,neformaliam bendravimui ir paaukštinimuipareigose.Tuotarpukolektyvistinėskultūrosatstovams svarbiausi yra grupės tikslai, pa-aukštinimasirgalimybėjaustissaugiamdar-bo vietoje. Todėl individualistai yra labiaulinkękeistidarbogrupesirorganizacijas,to-kiubūdudemonstruodamifizinįmobilumą;tuotarpukolektyvistamslabiaupatinkaliktitojepačiojedarbogrupėjearorganizacijojeirtaipparodytisavopsichologinįmobilumą.

Praplečiant R. J. DeFillipiirM.B.Arthur(1994) siūlomą karjeros be ribų apibrėžimą,galimateigti,kadkarjerąberibųsudarofizi-nį ir psichologinį mobilumą organizacijoseatspindintidarbovietųseka,ožmonės,pasižy-mintys aukštesniu kompetentingumu karje-rai,įskaitanttapatybęirgebėjimąprisitaikyti,galiatrastidaugiaumobilumogalimybių.

1.2.2 Kintanti karjera

D.T.Hall (1996)pasinaudojograikųmi-tologijos dievo Protėjo, galėjusio keisti savopavidaląkadairkaiptikpanorėjęs,metaforair apibūdino kintančios karjeros siekiantįžmogų kaip asmenį, gebantį savo įgūdžiusir gebėjimus pritaikyti prie besikeičiančiosdarbo aplinkos tam, kad išliktų darbdaviuipatrauklus darbuotojas (Sullivan, Baruch išHall,2009).Tokiežmonėsyralankstūs,laisvęlaikosvarbiavertybe,tikitęstiniumokymusiirsiekiapripažinimodarbovietoje.

Tokiotipokarjerądažniausiaikuriapsicho-loginėssėkmėssiekiantisasmuo,t.y.kuometasmensvertybėsirsiekiaisutampasutikslais,suteikiančiaisenergijosir jėgųveikti(Dissa-nayakeišHall,2012).

J.P.BriscoeirD.T.Hall(2006)kintančioskarjerossąvokaiaprašytipasitelkia2aspektus:

(1) vadovaujamasi vertybėmis,t.y. vidinėsasmens vertybės padeda jam save nukreiptitinkamalinkmebei įvertintiasmeninėskar-jerossėkmę;

fluence on the physical and psychologicalmobility.Hofstede(1984)suggeststhatpeoplefrom individualistic cultures emphasize onpersonalgoals, fairlygroundedsalary, infor-mal communication and promotion. Peopleinthecollectivistcultureshighlightthegoalsofgroups,promotionandsecurityatthejobplace. So, individualists are more minded tochangeworkinggroupsandorganizationsandinthiswaytodemonstratephysicalmobility,whilecollectivistsinclinedtostayinthesameworkinggroupsandorganizationsandinthiswaytodemonstratepsychologicalmobility.

Therefore, to complement DeFillipi andArthur (1994) boundaryless career defini-tion, itcanbesaid thatboundarylesscareerconsists of the sequence of work positionscharacterized by physical and psychologicalmobility in organizations, and persons withbettercareercompetencesincludingidentityandabilitytoadaptcanfindmoreopportuni-tiesformobility.

1.2.2 Protean Career

Hall(1996)usedthenameofGreekGodProteus,whocanchangehisshapeatanytimeandinanywayhewantsasmetaphortode-scribeapersonwhoseekstocreateaproteancareerastheonewhoisableadjusthisskillsandabilitiesaccordingthechangingworken-vironment,thathecouldremainasanattrac-tive employee (Sullivan, Baruch from Hall,2009). These people can be characterizedas being flexible, considering freedom as astrongvalue,believingincontinueslearningandstrivingforrecognitioninaworkplace.

Thistypeofcareeriscreatedmainlybytheindividualwhilestrivingforthepsychologi-cal success i.e.whenvaluesandaimsof thepersonmatchhisgoals,whichgranthimen-ergyforhisactivities(DissanayakefromHall,2012).

BriscoeandHall(2006)presentthatpro-teancareerconceptasdescribedthroughthetwodimensions:


10�

(2) vadovaujama sau karjeros plėtotės procese (selfdirected career management), t.y.gebėjimasprisitaikytiprienaujosaplin-kos ir atpažinti mokymosi poreikį. Dėl šiųpriežasčiųkintantikarjerasiejamasumąsty-mu,atspindinčiužmogauslaisvę,sugebėjimąsavevaldyti irpriimti sprendimusremiantisasmeninėmisvertybėmis.

Pagalšiuosduaspektus išskiriamosketu-rioskarjeroskategorijos:• Priklausoma (žemo laipsnio vadovavi-

massavokarjerosplėtotei,žemolaipsniova-dovavimasis vertybėmis) – asmuo nesugebanusistatyti prioritetų ir pats vadovauti savokarjerosplėtotei.• Nelanksti (aukštolaipsniovadovavima-

sis vertybėmis, žemo laipsnio vadovavimassavo karjeros plėtotei) – asmuo nesugebaprisitaikyti prie naujos darbo aplinkos ir sukarjera susijusio mokymosi reikalavimų beinegalipatspilnaiplėtotisavokarjeros.• Reaguojanti (aukšto laipsnio vadovavi-

massavokarjerosplėtotei,žemolaipsniova-dovavimasis vertybėmis) – asmuo nesugebaefektyviaipakreiptisavoasmeninėskarjeros.• Kintantis (aukštolaipsniovadovavima-

sisvertybėmis, aukšto laipsniovadovavimassavokarjerosplėtotei)–nusistatydamaskar-jerosprioritetusasmuovadovaujasiasmeni-nėmis vertybėmis, geba lengvai prisitaikytiprienaujosdarbinėsaplinkosirmokosivisągyvenimą.

Žmonės norintys kurti savo karjerą kaipkintančią turi nuolat mokytis, būti atvirinaujomsgalimybėms,okarjerąvertintikaipbesitęsiantįmokymosiciklą.

Lyginant kintančią ir tradicinę karjerą,D.T. Hall (2004) pabrėžia, kad kintančioskarjerosatvejuvisaatsakomybėtenkapačiamasmeniui, o pagrindinė vertybė šiame pro-ceseyralaisvė.Šiotipokarjerayralabaimo-bili, o pagrindinis jos sėkmės kriterijus yrapsichologinis pasitenkinimas. Pagrindiniaikintančios karjeros bruožai yra pasitenkini-mas darbu ir profesinis įsipareigojimas (vo-cationalcommitment).

(1) values driven – internal values of theindividual are orientating him and measur-ingindividualcareersuccess;

(2) selfdirected career management–abil-itytoadaptinthenewenvironmentandbe-ingsensitivetotheneedoflearning.Forthesereasons, protean career is seen as a type ofthinking which reflects freedom, self-man-agementanddecision-makingprocessbasedonindividualvalues.

Based on the two mentioned dimensionsofproteancareer,researchersintroducefourcategoriesofcareerinthedichotomylevel:

• Dependent (low self-directed careermanagement, low values driven) – an indi-vidualisnotabletosetprioritiesandmanagethecareerhimself.

• Rigid (high values driven, low self-directedcareermanagement)–anindividualisnotabletoadaptinthenewworkingenvi-ronmentandtothelearningrequirementsforthecareer,onecannotfullydeveloppersonalcareer.

• Reactive (high self-directed careermanagement, low values driven) – an indi-vidualhasnotperspectivehowtoeffectivelyorientatepersonalcareer.

• Protean (high values driven, highself-directedcareermanagement)–anindi-vidual when setting the priorities for careerisusingpersonalvaluesscale,isabletoeasilyadaptinthenewworkingenvironmentandislife-longlearner.

Peoplewhowanttobuildaproteancareerhavetobelearningcontinuously,beopenforthenewopportunitiesandtolookattheirca-reerasacontinuanceoflearningcycles.Whencomparingproteancareerwiththetraditionalone,Hall(2004)suggeststhatintheprocessofbuildingaproteancareerall theresponsibil-ity falls on the individual and the main andguidingvalueinthisprocessisfreedom.Thiscareertypeishighlymobileandits’criterionof success is psychological satisfaction. Themainattributesoftheproteancareerareworksatisfactionandvocationalcommitment.


10�

1.3 Modernios karjeros profiliai

Karjerosprofiliuįprastaivadinamasdoku-mentas,kuriame,ieškantdarbo,nurodomias-mensįgūdžiai,patirtis,biografija,motyvacijair kita asmeninė informacija. Šio straipsnioautorė, remdamasi J. P. Briscoe ir D. T. Hall(2006) darbu, karjeros profilio sąvoką nau-doja kalbėdama apie dviejų karjeros teorijų(kintančioskarjerosirkarjerosberibų)derinį.Šiedukarjerosmodeliaibuvodetaliauaptartiankstesniameskyriuje.Sudėliojusįvairiusgali-muskintančioskarjerosirkarjerosberibųde-rinius,gaunami16teoriniųprofilių.AutoriaiJ.P.BriscoeirD.T.Hall(2006),sutinka,kadnevisiiššių16profiliųyraišsamiaiaprašytiirrealiai pastebimi. Tiesą sakant, mokslininkaiišsamiau aprašo tik 8 teorinius profilius(1lentelė). Tačiau Pietų Afrikos mokslinin-kasM.Buchner(2007)išskyrėdarirdevintąjįkarjerosprofilį,kurįvertėtųįtrauktiįšįsąrašą.

1.3 Modern career profiles

Career profile is generally described as adocument presenting the skills, experience,biography, motivation or other personal in-formation when searching for a job. In thispaper,theauthorisusingtheconceptofcareerprofileascombinationoftwocareertheories(proteanandboundaryless)basedonBriscoeandHall(2006)work.Thesetwocareermod-els were described in-depth in the previouschapter.Themappingofthevariouscombina-tionsofproteanandboundaryless’theoreticaldimensionsbringsout16theoreticalprofilesin total.Thewriters themselves,BriscoeandHall(2006),arguethatnotallthe16theoriescan be fully described and commonly ob-served.Infact,theyprovidehighlightsofonly8 theoretical profiles (table 1). Nonetheless,theSouthAfricanresearcher,Buchner(2007)found out a ninth career profile which de-

1 lentelė. Karjeros profiliai. sudaryta remiantis j. p. briscoe ir d. T. hall 2006, m. buchner 2007

Table 1. career profiles. compiled based on briscoe and hall 2006, buchner 2007

Kintanti:Vadovavimas savo karjeros plėtotei /

protean:Self-directed career management

Kintanti:Vadovaujamasi vertybėmis /

protean:Values driven

Be ribų:Psichologinis mobilumas /

Boundaryless:Psychological mobility

Be ribų:Fizinis mobilumas / Boundaryless:Physical mobility

prototipas /

archetype

Žemas /low

Žemas /low

Žemas /low

Žemas /low

pasimetęs ar įstrigęs /lost or trapped

Žemas /low

aukštas /high

Žemas /low

Žemas /low

Įsitvirtinęs /fortressed

Žemas /low Žemas / low Žemas /

lowaukštas /high

klajūnas /Wanderer

Žemas /low

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low

idealistas /idealist

aukštas /high

Žemas /low

aukštas /high

Žemas /low

organizacijos vyras/moteris /organization man/woman

aukštas /high

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low

solidus pilietis /solid citizen

aukštas /high

Žemas /low

aukštas /high

aukštas /high

samdinys /hired gun/hired hand

aukštas /high

aukštas /high

aukštas /high

aukštas /high

kintančios karjeros archetipas /protean career architect

aukštas /high

aukštas /high Žemas / low aukštas /

high konglomerato pilietis /conglomerate citizen


10�

Todėlšiamestraipsnyjetoliaubusišsamiaupri-statomiiraprašomi9galimikarjerosprofiliai.Toliau pristatomas empirinis tyrimas padėsnustatyti, kokie karjeros profiliai pastebimiLietuvosimigrantųkarjeroskonteksteirkiekimigrantailinkstapriemodernioskarjeros.

Karjerosprofiliaivertinamiatsižvelgiant įketuris pagrindinius aspektus, susijusius suasmeniu: vadovaujasi vertybėmis, save nu-kreipia (sau vadovauja), yra psichologiškaiirfiziškaimobilus.Kiekvienasaspektasverti-namasdviejoseskalėse(t.y.kintančioskarje-ros atžvilgiu ir karjeros be ribų atžvilgiu),įvertinantkiekvienąaspektąaukštuaržemurezultatu. Kiekvienam profiliui arba, kitaiptariant, prototipui pateikiamas aprašymas,įvardijant jo stipriąsias ir silpnąsias puses,iššūkius,sukuriaissusiduriaasmuoirorga-nizacija,pasirinkusidarbuotoją,kurisplėtojavienokįarkitokįkarjerosprofilį.

Įstrigusio ar pasimetusio prototipo1 karje-rosprofilyjevisiketuriaukščiaupateiktikar-jerosaspektaiįvertinamižemuįverčiu.Tokioprofilio karjerą turinčių asmenų karjerosvaldymui bei apskritai gyvenimui trūkstakonkrečioskrypties,pagrįstosvidinėmisver-tybėmis.Betojienematokaipkarjeraberibųgalėtųbūtijiemspalanki,tuopačiunematyda-miįvairiųatsirandančiųgalimybių.Okaias-muo yra pasyvus ir nemato savo aplinkojeatsiradusiųgalimybių,sėkmingasgyvenimaspriklausonuopalankiaisusiklosčiusiųaplin-kybiųarpaprasčiausiossėkmės.

„Įsitvirtinusiam“ tipuipriklausantisasmuopuikiaiišmanoasmeninesvertybesirpatogiaijaučiasitiktokiomisaplinkybėmis,kuriosyranuspėjamos ir atitinka tas vertybes. Tačiautokiežmonėsnelabai sugebavadovauti savokarjeros plėtotės procesams ir atrasti gali-mybiųužfiziniųirpsichologiniųribų.

Klajūno tipas yra antras karjeros profilis,kuriameaukštaiįvertinamastikvienasaspek-tas–fizinismobilumas.Klajūnasyratoksas-

1 Briscoe, J. P., & Hall, D. T., (2006). The interplay ofboundaryless and protean careers: Combinations andimplicationsJournalofVocationalBehavior69,4–18.

servestobepresentedhere.Therefore,itwillbe given a wider description of the 9 likelycareerprofileshereafter.Andanempiricalex-ploration(presentednext)willbeundertakentoseehowmanyprofilescanbeobservedintheLithuaniaimmigrants‘careercontextandthedegreetowhichorientationtothemoderncareerisexpressedbyimmigrants.

Thefourmaindimensionsbasedonwhichcombinationsofthecareerprofilesaremadeare: values-driven, self-directed,psychologi-cal mobility and physical mobility. Each di-mensionismeasuredbytwoscales:“Proteancareerattitude”and“Boundarylesscareerat-titude”forevaluatingeachofthefourdimen-sionsinthehighorlowscores.Everyprofileor in other words career archetype has itsown description with the strengths, weak-nesses,challengesfortheindividualandtheorganizationwhichhasanemployeeholdingoneortheothercareerprofile.

Trapped or lost 1 careerprofileisindicatedwhenallfourcareerdimensions(mentionedabove)areassessedas low.Thecareerman-agementand thegeneral lifeof thesecareeragents lackthedirectionbasedontheinnervalues.Moreover,theydonothaveafavour-able boundaryless perspective which limitstheirseeingoftheareaofdiverseopportuni-ties.Inthiskindofsituation,whenapersonis passive and not able to see opportunitiesin one‘s environment the success of such apersonmorelikelydependsontheluckandpositivecircumstances.

The „fortressed“ career agent perfectlyknows personal values and is comfortablejustinthecircumstanceswhicharepredictedandmatchthesepersonalvalues.Ontheoth-erhand,suchpeoplearerigidintheirabilitytodirecttheircareermanagementprocessesandtoidentifyopportunitiesacrossphysicalandpsychologicalboundaries.

The wanderer is the secondcareerprofile

1 Briscoe, J. P., & Hall, D. T., (2006). The interplay ofboundaryless and protean careers: Combinations andimplicationsJournalofVocationalBehavior69,4–18.


10�

muo, kuriam trūksta psichologinio mobilu-moirkurioabukintančioskarjerosaspektaiįvertinami žemai. Šie žmonės nėra ribojamigeografiškaiarorganizaciniupožiūriu.Jiepri-imabetkokiasatsiradusiasgalimybes,tačiaunesivadovauja savo vidinėmis vertybėmis irnesugeba savęs nukreipti. Todėl atrodo, kadatsiradusiosgalimybėskontroliuojapatįkla-jūną,kurisgalielgtisimpulsyviai.

Idealistas. J.P.BriscoeirD.T.Hall(2006)„idealistu“ vadina tokį karjeros siekiantį as-menį, kuris vadovaujasi vertybėmis ir yrapsichologiškai mobilus, tačiau dažniausiainesugeba sau vadovauti ir nenori peržengtifiziniųribų.Šiežmonėssiekiasusikurtitokiądarbinę situaciją, kurioje jie galėtų išlikti„idealistais“, bet kuri nereikalautų jų būtilanksčiais. Ir nors tokie asmenys yra atviripatarimams ir konsultacijoms, jiems labiaupatinkaliktisavokomfortozonoje,kuritarsisaugonuonaujųpatirčiųirišlaikosiaurąpa-saulėžiūrą.

Organizacijos vyro/moters karjeros tipuipriskiriamiasmenyspuikiaisugebavadovau-tisavokarjerosplėtotėsprocesuiirdirbdamisugeba būti psichologiškai mobilūs. Tačiaujienėratikridėlsavopačiųvertybių.Dėlšiospriežastiesšiokarjerosprototipoatstovaisavokarjerąpaskirsorganizacijostikslųirvertybiųįgyvendinimui, savo asmeninius poreikiuspalikdamiužnugaryje.

Solidus/rimtas pilietis. Šio profilio asme-nys pasižymi tuo, kad pas juos yra ženkliaiišreikštas kintančios karjeros aspektas ir jieyra psichologiškai mobilūs. Tačiau jiemstrūksta fizinio mobilumo. Įtakos tam galiturėti asmeniniai prioritetai arba įvairiossusiklosčiusios aplinkybės. Toks žmogusgali būti darbštus, tinkamai pasiruošęs dar-bui, lankstus ir žingeidus, tačiau dėl įvairiųapribojimų negali palikti savo dabartinėsdarboaplinkos.

Samdinys. Stiprioji šio tipo atstovų pusėyrata,kadjiesugebavadovautisavokarjerosplėtotėsprocesuiiryravisiškaipsichologiškaiirfiziškaimobilūs.Tačiau jienepakankamai

withonlyonehighlyexpressedaspect–physi-cal mobility. The wanderer is the individualwholackspsychologicalmobilityandwhoismeasured low on the both protean dimen-sions.Thesepeopleseenobarriers intermsof organizational or geographical boundar-ies.Theycanconnectwithwhateveroppor-tunitiescomealongwithnoguidanceoftheirinner values or self-direction. Therefore itlooks like opportunities are controlling thewandererandat timesonecanbeobservedasimpulsive.

The idealist. Briscoe and Hall (2006) usethe„idealist“ label todescribeaprofileof acareeragentwhoisvaluesdrivenandpsycho-logical boundaryless, but usually fails beingeffectiveinself-managementandisnotwill-ingtocrossphysicalboundaries.Thesepeoplearelookingfortheworksituationwheretheycouldremain“idealistic”,butdoesnotrequirebeingflexible.Anddespiteofbeingopenforthe consultation or advice these agents willprefer their comfort zone which preventsthemfromnewexperiencesandbroadeningtheirworldview.

Organization man/woman career pro-file describes people who can perfectly takecharge of their career management and areabletoworkwellacrosspsychologicalbound-aries,yetaretotallynotclearabouttheirownvalues.Furthermore, theyarenotwilling tocrossphysicalboundaries.Asaconsequence,theseagentswillrefertheircareertofulfiltheneedsandlivethevaluesoftheorganization,whiletheirownneedsmaybeleftbehind.

Solid citizen. These agents demonstrate ahighproteanattitudeandarepsychologicallyboundarylessbutsomehowexpressalowphy-sicalmobility.Itcanbeinfluencedbypersonalpreferenceorvarietyofcircumstances.Personmaybeefficient,wellgrounded,flexibleandcuriousbutcannotleavethecurrentorganiza-tionalsettingduetovariousrestrictions.

Hired gun/hired hand. The strength ofthese career agents is that they are stronglyself-directedintheircareermanagementand


10�

vadovaujasisavovertybėmisirplėtodamisa-vo karjerą nesugeba tiksliai nusistatyti savoprioritetų.Jieyragerisavoprofesijosatstovai,tačiaunevisadayravisiškaiatsidavętam,kądaro.Okadangitokieasmenysnesugebatin-kamaireaguotiįsavopačiųvertybes,lyderiau-ti ir atsižvelgti į kultūrinius aspektus jiemssekasisunkiau.

Kintančios karjeros architekto tipuipriklau-sančioasmenstiekkintančioskarjeros,tiekirkarjerosbe ribųaspektai įvertinamiaukštai.Toksasmuoyrafiziškaiirpsichologiškaimo-bilus, vadovaujasi asmeninėmis vertybėmisir aktyviai vadovauja savo karjeros plėtotėsprocesui. Jisyrapasitikinti savimi, stiprias-menybė,pasižymintiplačiapasaulėžiūrapsi-chologinėjeirgeografinėjesferose.

Konglomerato pilietis. M. Buchner(2007)2savotyrimenurodėdarvienąkarjerosprofilį,kurioatstovuspavadinokonglomeratopilie-čiais.Tokiežmonėssugebasavenukreipti,va-dovaujasivertybėmis iryrafiziškaimobilūs,tačiaujiemstrūkstapsichologiniomobilumo.Asmenys laikomi profesionalais ar talentais,kurie peržengia fizines ribas svečiose šalyseatlikdami darbus tam pačiam konglomera-tui. Jie nuolat keliauja (fizinis mobilumas),glaudžiai sieja savo asmenines vertybes sukonglomeratovertybėmis,susitapatinasusa-voprofesijairsugebaprisitaikyti.

Kiekvienas iš aukščiau įvardintų karjerosprofiliųturisavoprivalumųirtrūkumųirtuopat metu susiduria su iššūkiais bei poreikiuieškotigalimybiųmokytisvienokioarkitokiodalyko.Taippatkiekvienamekarjerosprofi-lyje pateikiamas to profilio atstovų galimųsavybiųirelgsenosaprašymas.Dėlšiosprie-žastiesbūtenttokiastruktūrapasirinktaimig-rantųkarjerosprofiliamsLietuvoskonteksteaprašytiiraptarti.

2 Buchner,M.2007.Theproteancareerattitude,emotio-nalintelligenceandcareeradjustment(Doctoraldisser-tation,universityofJohannesburg,2007).

fullyboundarylessinbothphysicalandpsy-chological dimensions. But they lack valuesdimension, a clear sense of priorities whenbuilding theirowncareer.Theyaregoodasprofessionals but are not always completelydedicatedforwhattheydo.Besidesasthesepeoplearenoteffectiveatrespondingtotheirown values they may be weak in leadershipandculturaldimensions.

The protean career architect is the careerauthor who covers both protean career andboundaryless career dimensions in highmeasures.Thepersonisbothphysicallyandpsychologically boundaryless as well drivenbypersonalvaluesandactivelydirectsone’scareermanagement.Oneisdescribedascon-fident,open-mindedandastrongpersonalitywith a wide worldview gained within geo-graphicalandpsychologicalspheres.

The conglomerate citizen. Buchner(2007)2in his research indicated one more careerprofile that he named conglomerate citizen.Such people are self-directed, values drivenand physically boundaryless, yet they lackpsychological mobility. Individuals are con-sideredasprofessionalsortalentswhophysi-callycrossboundariestofulfiltheirdutiesinother countries for the same conglomerate.Theyareregularlytravelling(physicalmobil-ity),closely linktheirpersonalvaluestothevalues of the conglomerate, have a strongidentificationwithhisorherprofessionandneedtobeadaptable.

Eachof theabovementionedcareerpro-files has its own strengths and weaknessesand at the same time faces challenges andneedsopportunitiesforlearningoneorotherthing. Moreover, each career profile gives acertaindescriptionofpossiblecharacteristicsandbehavioursofvariouscareeragents.Forthisreasonthisspecificframeworkischosentodescribeanddiscussthecareerprofilesofimmigrants’inLithuaniancontext.

2 Buchner,M.2007.Theproteancareerattitude,emotio-nalintelligenceandcareeradjustment(Doctoraldisser-tation,universityofJohannesburg,2007).


10�

2 meTodas

2.1 Tyrimo metodologija

Atliktasaprašomojotipotyrimas,t.y.juosiekiamapamatytidalykus„tokius,kokie jieyra“.Tryspagrindiniaiaprašomojotyrimotik-slaiyraaprašyti,paaiškintiirpagrįstigautusduomenis. Aprašymas seka po kūrybingotyrinėjimo ir padeda suskirstyti duomenistaip,kadjiesutaptųsupastebėjimais,kuriuosvėliau galima patikrinti ir pagrįsti tolesniaistyrimais(Krathwohl,1993).

Aprašomajame tyrime dažnai naudojamistebėjimo ir apklausos metodai, leidžiantyssurinktiinformacijąapiedabartiniusįvykius,aplinkybes, procesus ar jų elementus. Sie-kiantatsakytiįšiametyrimeiškeltąklausimą,pasirinktas apklausos metodas. Buvo suda-ryta struktūruota anketa, kuri patalpintainternetinėje svetainėje. Daugeliu atvejų an-ketosbuvoužpildytoselektroniniupaštunu-siuntusnuorodąįInternetepatalpintąanke-tosformą.Duomenysbuvorenkami2013m.birželio–spaliomėnesiais.

2.2 Vertinimo instrumentai

Karjeros be ribų aspektai. Karjerosberibųpožiūris vertinamas pagal dvi poskales–atvirą mąstyseną (AM) ir mobilumo prior-itetus (MP). Jų naudojimą karjeros profiliuiįvertintiaprašėJ.P.Briscoe,D.T.HallirR.L.F.Demuth(2006).Autoriainurodėtokiuspatikimumo koeficientus (paskaičiuotuspagal Kronbacho alfa koeficientą) šiametyrime nagrinėtiems keturiems aspektams:vadovavimosavokarjerosplėtoteiaspektui–α=0,81, vadovavimosi savo vertybėmis as-pektui–α=0,69,atvirosmąstysenosaspektasgavo α=0,89,omobilumoprioritetųaspek-tas–α=0,75.

AMirMPsudaro,atitinkamai,aštuoni irpenkiteiginiai,įkuriuostyrimodalyviaiat-sakopenkiųtaškųLikert’oskalėjepagaltamtikras kategorijas (1 = visiškai ne ar labai

2 meThod

2.1 Research methodology

Thechosentypeofthestudyisdescriptive.Descriptiveresearchseekstosee“asitis”.Thethreemainpurposesofthisresearchtypearetodescribe,explainandvalidatethefindings.Description follows from the creative ex-plorationandhelpstostructuredatasothattheyareconsistentwithobservationsthatcanthenbe testedand justifiedbyotherstudies(Krathwohl,1993).

Observation and questioning techniquesareoftenusedtoconductdescriptiveresearchas theyenable thecollectionof informationon current events, conditions, processes orelements.Surveymethodwaschosentoan-swer the question of the research. A struc-turedquestionnairewasformedandsituatedonthewebpage.Inmostcasesthequestion-naires were completed by sending a link totheonlinequestionnaireformbye-mail.Thedatawerecollectedbetween June -October2013.

2.2 Measuring instruments

Boundaryless career attitude: Theboundar-ylesscareerattitudeisoperationalisedbytwosubscales: Boundaryless Mindset (BM) andMobilityPreference(MP)aspublishedbyBr-iscoe,HallandDemuth(2006)toevaluatethecareerprofile.Authorsreportedthefollowingreliabilitycoefficients(asestimatedbyCron-bach’s coefficient alpha) for four sub-scalesusedinthisresearch:α=0.81fortheself-di-rectedcareermanagement scale,α=0.69 forthe values-driven scale, the boundarylessmindset score had α=0.89 and the mobilitypreferencescalehadα=0.75.

TheBMandMPconsistofeightandfiveLikert-typeitems,respectivelytowhichpar-ticipants respond on a five-point scale withorderedcategories(1=Tolittleornoextent,2=Toalimitedextent,3=Tosomeextent,


10�

mažai,2=ribotai,3=truputį,4=pakanka-mai,5=ženkliai).TačiauMPskalėsaspektaiįvertinamiatvirkštinetvarka.

Kintančios karjeros aspektai: Kintančioskarjeros požiūris vertinamas pagal dvi po-skales – vadovaujama savo karjeros plėtotei(VSKP) ir vadovaujamasi vertybėmis (VV).VSKP ir VV aspektus sudaro, atitinkamaiaštuoniiršešiteiginiai,įkuriuostyrimodaly-viai atsako toje pačioje penkių balų Likert’oskalėjesuišvardintomiskategorijomiskaipirvertinantAMirMPaspektus.

Svarbupažymėti,kadšio įrankioautoriaimatėkintančiąkarjerąirkarjerąberibųkaipatskiras,bettarpusavyjesusijusiasstruktūras.Dominuojantys imigrantų karjeros pro-filiai nustatomi remiantis šiomis keturiomisposkalėmis (žemi arba aukšti įvertinimai).Remiantis tyrėjos logika, nubrėžiama tokiariba tarp aukštų ir žemų įvertinimų: vidur-kiainuo5iki3įvertinamiaukštai,onuo2,9iki1–žemai. Rezultatų tikslumasgalibūtisantykinis,nestai,kąšityrėjalaiko„aukštu/žemu“įvertinimu,kitamtyrėjuigaliirnebūtiaukštas/žemasįvertinimas.Nepaisantto,gau-tirezultataileidžiasusidarytibendrąvaizdą.

2.3 Imtis / dalyviai

Šiame tyrime duomenys buvo renkamiinternetinės apklausos pagalba. Tyrimo imtįsudaroaukštoskvalifikacijosdarbądirbantysimigrantai, Lietuvoje gyvenantys mažiausiaimetus.Išvisotyrimedalyvavo71respondentas(81,7%vyrųir18,3%moterų).Respondentųpasiskirstymas pagal lytį atitinka IOM 2013m. pasaulinės migracijos ataskaitoje pateik-tusduomenis.Šiojeataskaitoje(http://www.iom.int/)teigiama,kaddaugumątarptautiniųmigrantųsudarovyrai.Amžiausvidurkis-33metai.Respondentųamžiussvyruojanuo22iki70metų, taipatspindintvisądirbančiųjųspektrą. Beveikpusėrespondentųyravedę/ištekėjusios(42,3%),26,8%turiantrąjąpusę,22,5%yravieniši,7%yrasusižadėję(-usios)ir 1,4%– išsiskyrę (-usios). 2 lentelėje re-

4= To a considerable extent, 5 = To a greatextent),butalltheitemsoftheMPscaleneedtobereversescored.

Protean career attitude: Theproteancareerattitude isoperationalizedby two subscales:Self-Directed Career Management (SDCM)andValuesDriven(VDCM).TheSDCMandVDCMconsistsofeightandsix,respectivelyLikert-typeitemsparticipantsrespondonthesamefive-pointscalewithorderedcategoriesthatisusedfortheBMandMPsubscales.

It is important to note that the authorsof this instrument saw protean career andboundaryless career as independent but re-lated constructs. According to these foursub-scales (low and high estimates) domi-nant immigrants’ career profiles are identi-fied.Basedonthelogicoftheresearcher,thelinebetweenhighandlowestimatesisdrawnthisway–theaveragesfrom5to3areratedashighandaveragesfrom2,9to1areratedaslow.Theprecisionoftheresultsmightberelativebecausewhatis“high/low”forthere-searcherofthisstudymightbenothigh/lowfor theotherresearcher.Despite thatresultsallowtoseeabigpicture.

2.3 Sample/participants

The data of this study was collected us-ingweb-basedsurvey.Thepopulationofthestudy is highly skilled job working immi-grants living inLithuania forat least1year.Thetotalnumberof71respondentconsistof81,7%menand18,3%women.Thereparti-tion of the respondents by gender matcheswith the world migration report 2013 re-leasedbyIOM.TheIOMreport(http://www.iom.int/)showsthatmajorityofinternationalmigrantsaremen.Themeanageis33years.Agesrangefrombetween22to70yearsrepre-sentingthefullspectrumofthecareeragent.Almost half of the respondents are married(42,3%),26,8%areinarelationship,22,5%are single, 7% engaged and 1,4% divorced.Thecountryoforigin(table2)characterieze


109

spondentaisuskirstytipagalsavokilmėsšalį.Daugiausiarespondentų,dirbančiųLietuvoje,yraatvykęišItalijos.

Atsižvelgiantįtyrimodalyviųišsilavinimą,10 iš jų turi daktaro laipsnį, 33 – magistrodiplomą, 21 – bakalauro diplomą, 5– ko-leginį išsilavinimą ir 2 – kitokį (profesinįir nenurodytą) išsilavinimą. Lietuvoje pra-leistų metų vidurkis – 3,92 ir svyruoja nuo1 iki 20 metų. 70,4% tyrimo dalyvių dirbapilną darbo dieną, 12,7% dirba ne visą dar-bodieną,14,1%savoverslokūrėjai,o2,8%respondentų užimtumas kitoks (nenurodytakoks). Dalyviai nurodė dirbantys švietimo,importo/eksporto, administravimo, ekono-mikos, inžinerijos, verslo plėtros, finansų,konsultavimo, logistikos, projektų valdy-mo, pardavimų ir mokslo srityse. 60,6%respondentų dirba pagal išsilavinimą, o

awidewarietyofrespondentsoftheresearch.ThebiggestgroupofrespondentsworkinginLithuaniaisfromItaly.

2 lentelė. Kilmės šalis

Table 2. country of origin

Considering education level of the par-ticipants10reachedPhDdegree,33ofthemhavemastersdegree,21holdbachelordegree,5havecollegeeducationand2other(profes-sional and not identified) educational level.Themeanofyears lived inLithuania is3,92years ranging from between 1 to 20 years.70,4%ofparticipantsareemployedfulltime,12,7% part time, 14,1% are self-employedand 2,8% have another type of employment(which was not specified). Participants indi-catedtheirjobpositionstheyhaveinthefieldsof education, import/export, administration,economics, engineering, business develop-ment, finances, consulting, logistics, projectmanagement, sales and science. 60,6% of

Šalis /country

respond. /respond.

Šalis /country

respond. /respond.

Šalis /country

respond. /respond.

italija /italy 12 azerbaidžanas /

azerbaijan 1 nigerija /nigeria 1

prancūzija /france 7 baltarusija /

belarus 1 peru /peru 1

lenkija /poland 5 belgija /

belgium 1 filipinai /philippines 1

portugalija /portugal 4 brazilija /

brazil 1 rumunija /romania 1

jungtinė karalystė /united kingdom 4 kamerūnas /

cameroon 1 rusija /russia 1

latvija /latvia 3 egiptas /

egypt 1 serbija /serbia 1

ispanija /spain 3 graikija /

greece 1 pietų afrika /south africa 1

kinija /china 2 jordanija /

jordan 1 Švedija /sweden 1

danija /denmark 2 malta /

malta 1 Šveicarija /switzerland 1

vokietija /germany 2 meksika /

mexico 1 Turkija /Turkey 1

indija /india 2 moldova /

moldova 1 ukraina /ukraine 1

Šri lanka /sri lanka 2 nyderlandai /

netherlands 1 Iš viso /Total 71


110

39,4% tyrimo dalyvių darbai nesusiję su jųįgytu išsilavinimu. 20 respondentų dirbaorganizacijų aukščiausioje vadovybėje, 33iš jų yra viduriniosios grandies vadovai, 11respondentųyražemiausiojolygmensvado-vai,o7respondentaineužimavadovaujamospozicijos.58išjųyrapatenkintisavodarbu,olikę13–nepatenkinti.

2.4 Tyrimo apribojimai

Norėdamapasiekti išsikeltą tikslą, tyrimoautorė orientavosi apklausti kvalifikuotusimigrantus.Leidimaigyventiirdirbtiaukštąkvalifikaciją turintiems profesionalams, re-miantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinėspadėties“ 44.1 skyriumi, išduodami tik nuo2013m.sausiomėnesio, (www.migracija.lt).Pagal šį įstatymą migracijos departamentasšiuo pagrindu kol kas yra išdavęs tik keletąleidimų gyventi, todėl tokio kiekio žmoniųneužtektųkiekybiniamtyrimuiatlikti.Be toLietuvanėradidelėšalis, todėlšiametyrimedalyvautigali tiknedidelė josgyventojųda-lis.

Taip pat svarbu paminėti, kad migraci-jos departamente registruojami tik tieužsieniečiai,kurieatvykstaneišESvalstybių.Tyrimo imtis turi dar vieną apribojimą.Nors įmanoma gauti informaciją apie nuo-lat Lietuvoje dirbančius užsieniečius (darbobiržos pateikiama informacija apie išduotusdarbo leidimus), neįmanoma susisiekti suužsieniečiais,kuriemsleidimodirbtiLietuvo-jenereikia(pavyzdžiui,imigrantaigyvenan-tys ir dirbantys Lietuvoje, nes sukūrė šeimąsuLietuvospiliečiu).Todėlbuvoneįmanomasudarytitikimybinętyrimogrupę.Norėdamasurinktitamtikrąrespondentųskaičių,tyri-moautorėnaudojosiįvairiaiskontaktais.

Nepažįstant respondentų, anketose gautainformacijaapievienusdemografiniusaspek-tus atspindėjo didžiulę įvairovę, tuo tarpukiti aspektai parodė, mažai besiskiriančiasrespondentųsavybes.

therespondentsareworkingaccordingtheireducation background and 39,4% have jobswhicharenotconnecting to their educationbackground.20respondentsoccupypositionsatthetop-levelmanagementoftheorganiza-tion,33ofthemareinthemiddle-levelman-agement, and 11 respondents are first-levelmanagerswhile7respondentsareworkingasindividualcontributors.58ofthemaresatis-fiedwiththeworktheydoand13arenot.

2.4 Limitations and restrictions of the research

To implement the intention of the re-search,theresearcherwasfocusedontosur-vey skilled immigrants. Residence permitsandtheworkpermitsofhighlyqualifiedpro-fessionalsareissuedonlysince2013Januarywiththelaw“OntheLegalStatusofArticle“44.1.(www.migracija.lt).Thus,themigrationdepartmenthasregisteredonlya few issuedresidencepermitsbasedonthislawandthispopulationwouldbetoosmallforquantita-tivestudies.Also,Lithuaniaascountryisnotvery big one providing the researcher withonlysmallsizeofpopulationrelevantforthestudy.

Another important aspect to mention isthatthemigrationdepartmentregistersonlyforeigners from non-EU countries. There isanotherlimitationtothesizeofpopulationtostudy.Infact,ifitispossibletogetaccesstopermanentforeignworkersinLithuania(viainformationprovidedbylabourofficebasedonworkpermitsissued)itisimpossibletogetaccesstothoseofinternationalworkerswhoareexemptedfromworkpermitssuchasim-migrants residingandworking inLithuaniabasedonmarriage.Therefore,itwasimpos-sible to make a probabilistic test group. Re-searcherwasusingnetworkofcontactstogetanumberofrespondents.

Without knowing the respondents, ques-tionnairescollectedfromsomeofthedemo-graphicaspectsreflectedaveryhighdiversity,


111

3 reZulTaTai

3.1 Dominuojantys imigrantų karjeros profiliai

Tyrimasatskleidė įvairiųkarjerosprofiliųpasiskirstymątarprespondentų.Profiliųypa-tybėsįvertinamosaukštaisaržemaisįverčiais,atsižvelgiantįtai,kaippasasmenįpasireiškiakintančioskarjeros irkarjerosberibųaspe-ktai. Tyrimo imtyje (3 lentelė) nerasta pasi-metusio ar įstrigusio, įsitvirtinusio, idealistoirkonglomeratopiliečiotipoprofilių.

Vieno respondento karjeros profilis nu-statytas-klajūnotipo,tačiautaisudarėma-žiaunei3%visostyrimoimties.Taippatrastaviena grupė „nenustatytų“ karjeros profilių(9,9%tyrimoimties),kurgautirezultatųvi-durkiainegalibūtitiksliaipriskiriamikuriamnorsvienamkarjerosprofiliui.Dardukarje-ros profiliai, kurie, nors ir sudarę didesnįprocentą, negali būti priskiriami dominuo-jantiemsprofiliamsyrasamdinys(N=5,7%)ir organizacijos vyras/moteris (N=4, 5.6%).Taigi nustatyta, kad du pagrindiniai karje-rosprofiliaiyrakintančioskarjerosarchitek-tas (N=40, 56.3 %) ir solidus/rimtas pilietis(N=14,19.7%).

Kintančios karjeros architektas. Tyrimore-zultatai atskleidė, kad daugiausia imigrantųLietuvoje įkūnija kintančios karjeros profilį.Tokieasmenyspasižymiaukštaiįvertinamaisvisaisketuriaiskintančioskarjerosirkarjerosberibųaspektais.Jieyrastipriosasmenybės,kurios aktyviai vadovauja savo karjeros plė-toteiirdažniausiaiorientuojasi įsavoasme-ninesvertybes.Jietaippatyralabaimobilūstiekfiziškai,tiekirpsichologiškai.

Pagal lytį 40 kintančios karjeros atstovųkarjeros profilių pasiskirto taip: 32 vyrųprofiliai ir 8moterųprofiliai.20kintančioskarjeros profilį turinčių respondentų (50%iš visų) dirba organizacijos viduriniosiosgrandies vadovybėje, 11 dirba aukščiausiojevadovybėje, 5 yra žemiausios grandies va-

andsomeofthemconveyedverylittlediver-sityofrespondents’characteristics.

3 resulTs

3.1 Dominant career profiles of immigrants

As a result of the study there have beenvarious career profiles obtained, which arecharacterizedbythedegree(highorlow)towhichan individual’s careerorientationcanbedescribedintermsofproteanandbound-aryless career dimensions. The sample oftheresearch(table3)didnotdisplaylostortrapped, fortressed, idealist and conglomer-atecitizenprofiles.

Therewasonecaseencompassedofwan-derer career profile which did not exceed a3%of the total sample.At thesame time, itwasfoundagroupof“undefined”careerpro-files represented a 9,9% of the sample andpresentedaveragevaluesthatcannotbepre-ciselyincludedinanycareerprofile.Theothertwocareerprofileswchichcouldnotbecon-sideredasdominantevenhavinghigherper-centagearehiredgun/hiredhand(N=5,7%)and organization man/woman (N=4, 5.6%).Finally, the indicated two dominant careerprofiles are protean career architect (N=40,56.3%)andsolidcitizen(N=14,19.7%).

Protean career architect. The findings re-vealedthatthemostdominantcareerprofileofimmigrantsinLithuaniaisproteancareerarchitect.Thesecareeragentshavehighlevelof all four protean and boundaryless careerdimensions. They are strong personalitieswho actively direct their career and usuallybasedontheirpersonalvalues.Furthermorethey are highly physically and psychologi-callymobile.

Basedongender40proteancareerarchi-tectcareerprofilesaredistributedasfollows:32asmanprofilesand8aswomanprofiles.


11�

dovai, o 4 neužima vadovaujamos pozici-jos.52,5%šiųkarjerosatstovųturimagistrodiplomą, 30% - bakalauro diplomą, o 10%- daktaro laipsnį. Rezultatai taip pat rodo,kad 92,5% kintančios karjeros atstovų turiaukštąjįišsilavinimą.75%kintančioskarjerosatstovųdirbavisądieną,olikusieji25%dirbanevisądarbodieną,dirbasauarbapasižymikitokiuužimtumu.

Šiektiekdaugiauneipusė(57,5%)šioskar-jeroskryptiesatstovųdirbapagalspecialybę.Nepaisantto,kadpagališsilavinimądirbatikkiekdaugiauneipusėrespondentų,82,5%išjųyrapatenkintituo,kąjiedaro.Taipatvir-tina, kad kintančios karjeros kūrėjai stipriaivadovaujasi savo vertybėmis ir sugeba savenukreiptisiekiamukeliu.

20 respondents holding the protean careerarchitectprofile(50%oftotal)areworkingatthe middle-level of the organization, 11 areworkingatthetop-level,5first-leveland4areindividualcontributors.52,5%ofthesecareeragentshavemasterdegree,30%bachelorand10% PhD degree. The results also show that92,5%ofproteancareerarchitectshaveahigheducationallevel.75%ofproteancareerarchi-tectsareworkingfulltime;theremaining25%areeitherself-employed,workingparttimeorhavesomeothertypeofemployment.

A bit more than a half (57,5%) of careeragentsareworkingaccordingtheireducationbackground.Despitethat82,5%aresatisfiedwith thework theydo.Whichmayconfirmthestrongself-directednessandbeingvaluesdrivesofproteancareerarchitects.

pavadinimas /name

Kintanti: vadovavimas

sau /p: sd

Kintanti: skatinamas vertybių /

p: vd

Be ribų: psich.

mobilumas / B: psym

Be ribų: Fiz. mobilumas

/ B: phymn %

Pasimetęs ar įstrigęs /Lost or trapped

Žemas /low

Žemas /low

Žemas /low

Žemas /low 0 0,00

Įsitvirtinęs /Fortressed

Žemas /low

aukštas /high

Žemas /low

Žemas /low 0 0,00

Klajūnas /Wanderer

Žemas /low

Žemas /low

Žemas /low

aukštas /high 1 1,4

Idealistas /Idealist

Žemas /low

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low 0 0,00

Organizacijos vyras/moteris / Organization man/woman

aukštas /high

Žemas /low

aukštas /high

Žemas /low 4 5,6

Solidus/rimtas pilietis / Solid citizen

aukštas /high

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low 14 19,7

Samdinys /Hired gun/hired hand

aukštas /high

Žemas /low

aukštas /high


Kintančios karjeros architektas /Protean career architect

aukštas /high

aukštas /high

aukštas /high


Konglomerato pilietis / Conglomerate citizen

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low


Nenustatyta /Undefined

aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low



Žemas /low

aukštas /high

aukštas /high



Žemas /low

Žemas /low

aukštas /high



aukštas /high

aukštas /high

Žemas /low

Žemas /low 1 1,4

3 lentelė. Karjeros profiliai, remiantis tyrimo imtimi

Table 3. career profiles based on the research sample


11�

Solidus/rimtas pilietis. Antraspagaldomi-navimą karjeros profilis yra solidus/rimtaspilietis. Šiame profilyje asmenys yra labailinkę vadovauti sau karjeros plėtotės proce-se, vadovaujasi vertybėmis, nėra ribojamipsichologiškai, tačiau jiems trūksta fiziniomobilumo. Dažniausiai toks mobilumo trū-kumas atsiranda dėl tam tikrų aplinkojesusiklosčiusiųaplinkybiųarasmensnusista-tytųprioritetų.

Solidaus/rimtopieliečioprofiliaipasiskirs-totaip:11vyrųprofiliųir3moterųprofiliai.Visi jie arba yra vedę/ištekėjusios, arba turiantrąjąpusę.5tokiąkarjerąkuriantysasmenysturibakalauro laipsnį, 4–magistro laipsnį,2– daktaro laipsnį, 3 – koleginį išsilavini-mą,odarkelinenurodėsavoišsilavinimo.6respondentaidirbapilnądarbodieną,okiti6 savo verslo kūrėjai, taip atskleisdami imi-grantams būdingą verslumo dvasią. Taigi 5solidūs/rimtipiliečiaidirbaaukščiausiojeva-dovybėje,dar5yraviduriniosiosgrandiesva-dovai,odarketuriyraarbažemiausiosgran-dies vadovai, arba neužima vadovaujamospozicijos.92,9%(N=13) iš jųyrapatenkintituo, ką daro. Tai vėlgi sutampa su solidaus/rimtopiliečioteoriniuapibūdinimu.

3.2 Koreliacijų analizė

Koreliacijų analizė atlikta norint įvertintitarpusavio ryšį tarpketuriųposkalių.4 len-telėjepateikiamosšioskoreliacijosvisaityri-moimčiai.Silpnavidutinėkoreliacijanustaty-tatarpdviejųkintančioskarjerosaspektų,t.y.vadovavimosivertybėmisirsavęsnukreipimokarjerosplėtotėje(r=0,468,p<0,01).Antrasilpnavidutinėkoreliacijapastebėtatarpsavęsnukreipimo ir atviros mąstysenos aspektų(r = 0,289, p < 0,01). Koreliacija tarp vado-vavimosi vertybėmis ir atviros mąstysenosaspektų yra r = 0,261, p < 0,05. Koreliacijanepastebėta tarporganizaciniomobilumo irsavęsnukreipimo(r=0,000),vadovavimosivertybėmis(r=0,015)iratvirosmąstysenos(r=–0,155).

Solid citizen. Theseconddominantcareerprofileissolidcitizen.Thesecareeragentsareself-directed, values driven and psychologi-cally mobile but at the same time they lackphysicalmobility.Usuallythislackofmobil-ity comes because of certain circumstancesfromtheenvironmentorbecauseofparticu-larpreferencesofindividual.

Profiles are distributed as follows: 11 asmanprofilesand3aswoman.Allofthemareeithermarriedorintherelationship.5careeragentshavebachelordegree,4mastersand2PhD,theother3collegeandsomeothernotindicatededucationallevel.6areworkingfulltime and other 6 are self-employed whichshowsentrepreneurshipspirittypicalforim-migrants.Therefore,5ofsolidcitizensworkattheto-leveland5atthemiddlelevelofor-ganization;theotherfourareeitherindivid-ual contributorsorworkat thefirst-leveloforganization.92,9%(N=13)aresatisfiedwiththeworktheydo.This,again,goesalongwiththecharacteristicsofsolidcitizen.

3.2 Correlation analyses

Correlation analyses were conducted toassesstherelationshipbetweenthefoursub-scales.Table4displaysthesecorrelationsforthe total sample.Smallmoderatecorrelationexists between the two scores representinga protean career attitude: values driven andself-directed(r=0,468,p<0,01).Thesecondsmall moderate correlation exists betweenself-directed and boundaryless mindset sco-res(r=0,289,p<0,01).Thescoresofcorre-lationbetweenvaluesdrivenandboundary-lessmindsetscores(r=0,261,p<0,05).Yet,thereisnocorrelationbetweenorganizationalmobilityscorewithself-directed(r=0,000),va-luesdriven(r=0,015)andboundarylessmind-setscores(r=–0,155).


11�

Koreliacijųanalizėgrindžiamaapskaičiuo-jant keturių poskalių, vertinančių karjerosprofilius, patikimumą. Nustatyta, kad tiekkintančios karjeros, tiek ir karjeros be ribųskalėsyralabaipatikimos(27teiginiai;Kron-bachoα=.808).

iŠvados ir diskusija

Keičiantis pasauliui, keičiasi ir supratimasapiekarjerą.Modernioskarjerossąvokųauto-riaivislabiaupabrėžiavadovavimosau(Bris-coe,Hall,2006) irmobilumo(Arthur,1994;Briscoe, Hall, 2006; Hall, DeMuth, 2006)svarbą. O tyrime gauti duomenys atskleidė,kaddviejuosepagrindiniuoseimigrantųkar-jeros profiliuose, pastebimuose Lietuvoje,orientuojamasiįsavokarjerosvaldymąirva-dovaujamasivertybėmis.Tokieasmenystaippat yra psichologiškai, o daugeliu atvejų irfiziškaimobilūs.

Correlation analyses were supplementedby counting reliability of the four subscaleswhichmeasurecareerprofiles.Andtheprote-anandboundarylesscareerscaleswerefoundto be highly reliable (27 items; Cronbach’sα=.808).

conclusions and discussion

Astheworldofworkchangessothecareersdo too. The authors of the modern careerconceptsmoreandmorestressonself-man-agement (Briscoe, Hall, 2006) and mobil-ity (Arthur, 1994; Briscoe, Hall, 2006; Hall,DeMuth, 2006). And the findings of theresearchhaverevealedthattwomainimmi-grants’careerprofilesobserved inLithuaniademonstrateorientationinself-managedandvaluesdrivencareersaswelltheyarestronglymobile psychologically and in many casesphysically.

4lentelė. Koreliacija tarp savęs nukreipimo, vadovavimosi vertybėmis, atviros mąstysenos ir organizacinio mobilumo Table4.Correlation between self-directed, values driven, boundaryless mindset and organizational mobility

spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas /spearman’s rho

save nukreipia

/ self-directed

vadovaujasi vertybėmis

/ values driven

atvira mąstysena /

boundaryless mindset

organizacinis mobilumas /

organizational mobility

save nukreipia / self-directed

koreliacijos koeficientas / correlation coefficient 1,000 ,468** ,289** ,000

sig. (2-tailed) ,000 ,015 ,998n 71 71 71 71

vadovaujasi vertybėmis / values driven

koreliacijos koeficientas / correlation coefficient ,468** 1,000 ,261* ,015

sig. (2-tailed) ,000 ,028 ,903n 71 71 71 71

atvira mąstysena / boundaryless mindset

koreliacijos koeficientas / correlation coefficient ,289** ,261* 1,000 -,155

sig. (2-tailed) ,015 ,028 ,198n 71 71 71 71

organizacinis mobilumas / organizational mobility

koreliacijos koeficientas / correlation coefficient ,000 ,015 -,155 1,000

sig. (2-tailed) ,998 ,903 ,198

n 71 71 71 71

* koreliacija reikšminga, kai lygmuo yra 0,05 (2-tailed) / correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).** koreliacija reikšminga, kai lygmuo yra 0,01 (2-tailed) / correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).


11�

Ši studija orientuota į kiekybinį tyrimą,nesnorėtapateiktibendrąpaveiksląapietai,kokiaiskarjerosprofiliaispasižymitamtikraLietuvoje dirbančių imigrantų imtis. Atlik-tas tyrimas atveria kelius kitiems tyrimamsžemiaupateiktosesrityse.

Pirmoji sritis, į kurią galima orientuotityrimusyranagrinėti,kaipimigrantųištamtikrų šalių karjeros profiliai yra susiję suįvairiais kultūriniais aspektais. Toks tyrimasleistųpapildytikarjerosteorijas,susijusiassurasinėmis ir etninėmis grupėmis (Patton, & McMahon, 2014).

Be to galima atlikti kiekybinį tyrimą,siekiantgeriausuprasti,dėlkokiųpriežasčiųimigrantams trūksta fizinio mobilumo(dažniausiaigautasmažiausiasįvertinimasišvisų keturių poskalių). Jis leistų išsiaiškinti,kodėl imigrantų, kurie savo prigimtimi yramobilūs, karjeros profiliuose mobilumasžemas.

Galiausiai tyrimo autorė ragina ateityjetyrimuose taikyti longitudinius tyrimo di-zainus. Tai galėtų būti tyrimas, kuriuo, pa-vyzdžiui, siekiama nustatyti veiksnius, dėlkurių žmogaus karjeros profilis keičiasi, kaijis persikelia iš vienos valstybės į kitą, arbagrįžtakarjerątęstisavogimtojoješalyje.Taipbūtųnustatomasryšystarpkarjerosprofilio,kultūrosirmigracijos.

Thisstudyfocusesonquantitativeresearchinordertogiveanideaofcareerprofilesofaparticular sampleof immigrantsworking inLithuania.Itopensthewaytofutureresearchintheareasoutlinedbelow:

Thefirstareatoexpandistheorientationof the research to immigrants from certaincountries to look for the relation betweenparticularcareerprofilesandvariousculturaldimensions.Thiskindofstudycouldenrichcareer theories related to racial and ethnicgroups(Patton,&McMahon,2014).

Secondly,aquantitativeresearchcouldbeconducted to better understand the reasonsbehind the lack of physical mobility (as be-ingthelowestscoremostoftenoutofthefoursub-scales)ofimmigrants.Sotounderstandhowthemobilenatureofimmigrantsappearswithreducedmobilityintheircareerprofile.

Lastly, the author encourages future re-search to apply longitudinal designs. Thismeansforexampletofindtheinfluentialfac-torsforchangesofcareerprofileofoneper-sonwhileheischanginghostingcountriesorcoming back to continue with the career inthehomecountry.Thus,touncoverthecon-nection between career profile, culture, andmigration.

Arthur, M.B., (1994) The boundaryless career [Special issue]. Journal of Organizational Behavior, 15 (4).Baruch Y., (2006). Career development in organizations and beyond: Balancing traditional and contemporary viewpoints. Human Resource Management Review 16, p. 125–138.Briscoe, J.P., & Hall, D.T., (2006). The interplay of boundaryless and protean careers: Combinations and implications Journal of Vocational Behavior 69, p. 4–18.Briscoe, J.P., Hall, D.T., & DeMuth, R.L.F, (2006). Protean and boundaryless careers: An empirical exploration. Journal of Vocational Behavior, 69, p. 3047.Brown, J.C., Leeuwen, M.H.D., & Mitch, D., (2004). Origins of the modern career. England: Ashgate Publishing Limited.


Buchner, M. (2007). The protean career attitude, emotional intelligence and career adjustment (Doctoral dissertation, university of Johannesburg, 2007).Collin, A., & Watts, A.G. (1996). The death and transfiguration of career – and of career guidance? British Journal of Guidance and Counselling, 24, p. 395398.DeFillippi, R.J., & Arthur, M.B., (1994). The Boundaryless Career: a Competencybased perspective. Journal of Organizational Behaviour, 15, p. 307324.Dissanayake K., (2012). Nonconventional Models of Career: Implications for Human Resource Strategies for Postwar Sri Lanka Organizations. Institute of Developing Economies V.R.F. Series No. 472.Hall, D.T., (1996). Protean career of the 21st century. Academy of Management Executive, 10, p. 816.


11�

DIANATCHASSESIMO

Moksliniaiinteresai:karjerosprojektavimotyrimai,įsprendimussutelktaskoučingas,

E.DeBonomąstymas/mąstymoinstrumentai.VytautoDidžiojouniversitetas


Kovo11-osiosg.44-25,51321Kaunas,[email protected]

Researchinterests:careerdesigningresearch,decision-orientedcouching,E.deBonothinking/thinkingtools.VytautasMagnusUniversity


Hall, D.T., (2004). The protean career: A quartercentury journey. Journal of Vocational Behavior 65, p. 113.Hofstede G., (1984). Cultural differences in management and planning Asia Pacific. Journal of Management, 1, p. 81–99.International Organization for Migration, (2013). World migration report 2013. Migrant wellbeing and development. Key facts and figures (available at http://www.iom.int/files/live/sites/iom/files/WhatWeDo/wmr2013/en/WMR2013_FactSheet_EN_final.pdf )Karjeros projektavimo vadovas (2005). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.Krathwohl, D.R., (1993). Methods of educational and social research: an integrated approach. New York: Longman.Littleton S., Arthur, M.B., & Rousseau, D.M., (2000). Future of career. Collin A., & Young R.A., (Ed.). Cambridge: Cambridge University Press.Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2013) (available at http://www.migracija.lt/popup2.php?item_id=1103).Patton, W., & McMahon, M., (2014). Career Development and Systems Theory. Connecting Theory and Practice. 3rd Edition. Rotterdam. Sense Publishers.Sales, R., (2007). Understanding immigration and refugee policy: contradictions and continuities. Bristol: Policy press.

Savickas, M.L., (2005). The theory and practice of career construction. In S. D. Brown & R. W. Lent (Eds.), Career development and counseling: Putting theory and research to work. Hoboken, NJ: John Wiley, p.4270.Savickas, M.L., (2007). The Self in Vocational Psychology: Object, Subject, and Project. Paper prepared for presentation at the 8th Biennial Meeting of the Society for Vocational Psychology May 30June 1.Savickas, M.L., (2011) Career Counselling // In Theories of Psychotherapy Series (eds. J.Carlson M. EnglarCarlson), American Psychology association, Washington, DC. (Monograph).Savickas, M.L., (2012). Life Design: A Paradigm for Career Intervention in the 21st Century // Journal of Counselling & Development, January, Vol. 90, p. 1319.Sullivan, S., & Arthur, M.B., (2006). The evolution of the boundaryless career concept: Examining physical and psychological mobility. Journal of Vocational Behavior, 69(1), p. 1929.Sullivan, S.E., & Baruch, Y., (2009). Advances in Career Theory and Research: A Critical Review and Agenda for Future Exploration. Journal of Management 35(6), p. 1542–1571.United Nations, (2013). Resources for Speakers on Global issues. Refugees. (available at http://www.un.org/en/globalissues/briefingpapers/refugees/index.shtml)Visuotinė lietuvių enciklopedija (2005). Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Vilnius, p. 78.

Įteikta2014m.gegužėsmėn.Delivered2014May


119

nice 2 (karjeros projekTavimo

ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklas europoje): Tikslai, veiksmai ir

reZulTaTai

NICEtrumpinysnaudojamaskalbantapiekar-jeros projektavimo ir konsultavimo karjeraiinovacijų tinklą Europoje. Šis projektas pra-dėtasvykdytipo2009m.Heidelbergevykusioparengiamojosusitikimo,skirtoErasmustin-klams. Paraiška šio projekto vykdymui buvopatenkinta, todėl tinklui Europos Komisijapaskyrė pirmąjį finansavimą. Finansavimasskirtas trims metams, pradedant 2009m.rugsėjo mėn. Šis etapas vadinamas NICE 1(Network for Innovationa in Career Guid-anceandCounsellinginEurope)projektu.Pošioetapoiškartsekėantrasisprojektoetapas,kuriamvėlgiskirtastrijųmetųfinansavimas.Jisbaigsis2015m.rugsėjomėn.Natūralu,kadšisprojektoetapaspavadintasNICE2.

NICE yra institucinis tinklas, turintis 45partnerius28Europosvalstybėse.Tinklopart-neriai yra aukštojo mokslo institucijos, siū-lančios arba netolimoje ateityje ketinančiossiūlyti akademinį laipsnį suteikiančias kar-jeros projektavimo ir konsultavimo karjeraiprogramas, bei institucijos, vykdančios tyri-musšiojesrityje.Bendrišiotinklotikslaiyrapadėtirengtiakademinįlaipsnįsuteikiančiasprogramas karjeros projektavimo srityje irgerintijųkokybęEuropoje.

AntrojoprojektoetapometuNICEtinklonariai įsitraukė į keletą veiklų, skatinančiųakademinį bendradarbiavimą karjeros pro-jektavimoirkonsultavimokarjeraisrityje.

projekTai • projecTs

nice 2 (neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe): aims, acTions and ouTcomes

NICEstandsforNetworkforInnovationinCareerGuidanceandCounsellinginEurope.Ithasbeenfoundedin2009inapreparatorymeeting for Erasmus Networks ApplicationinHeidelberg.Theapplicationwas success-ful and the network got a first co-financ-ing fund from European Commission. Thefunding period covered 3 years from Sep-tember 2009 and this phase is called NICE1project. Ithasbeendirectly followedbyasecond3-years-fundingperiodthatwillendbySeptember2015.NaturallythisprojectgotatitleNICE2.

NICEisan institutionalnetworkand in-volves now 45 partners from 28 Europeancountries. The involved partners are highereducation institutions that already offer orintend to establish in the near future aca-demic degree programs in career guidanceand counselling as well as organisationsthat engage in related research. The overallgoalsofthenetworkare:supportthequalitydevelopment and setting-up of degree pro-grammesaroundEuropeandworktowardsthe professionalization of career guidanceandcounselling.

In the period of the second funding themembersofNICEengageinseveralactivitiestoenhanceacademiccooperationinthefieldofcareerguidanceandcounselling.

1�0

Svarbiausisiektinirezultataiyrašie:•parengtibendrąmemorandumą,kurbū-

tųaiškiainurodomasaukštojomokslovaid-muo karjeros projektavimo ir konsultavimokarjeraisrityse;

•pagrįstibendraskertinesgairesrengiantkarjerosprojektavimoirkonsultavimokarje-raispecialistus(t.y.pagrindiniaiNICEkom-petentingumai);

• veiklos, skatinančios projektedalyvaujančių institucijų dėstytojų, tyrėjų irstudentųmainus;

• sukurti tvarią infrastruktūrą, įskaitantinternetinę bendruomenę ir duomenų bazę,leidžiančiąvystytitinklusateityje.

Organizacinė NICE tinklo struktūra su-kurtataip,kadaktyviaiskatintųaukščiaupa-minėtų tikslų įgyvendinimą. Atskiros darbogrupės yra atsakingos už taip vadinamųjų„projektų“įgyvendinimą,įskaitantNICEmo-bilumo skatinimą, naujo metodinio vadovoišleidimąirsocialiniųdalininkųinformavimąplatinant naujienlaiškius. Valdymo grupėrūpinasi diskusijomis ir pačia tinklo tikslųir veiksmų strateginės krypties koncepcija.Vis tik daugeliu atveju galutinis sprendimaspriimamas po konsultacijų su visais NICEnariais. Plokščia hierarchija yra pagrindinisšios organizacinės struktūros aspektas, nesatspindiorganizacinėskultūrostroškimą,kurvyrautųlygybėirkiekvienasNICEbendruo-menėsnarysbūtųlaikomasvertybe.

NICE 2 programos įgyvendinimo metuatskirostinklogrupėssuorganizavoeilętarp-tautiniųseminarų.Taippatsurengtostryseu-ropiniomastokonferencijos.2013m.gegužėsmėnesį Stambulo technikos universitete(Turkija) surengta 4-oji NICE konferencija.Jibuvoskirtatinklonariųatliktomsveiklomspristatytipagaltikslus,suformuluotusantro-jofinansavimoetapoparaiškoje.

5-ojiNICEkonferencija„Europosviršūniųsusitikimasdėlbūsimosdarbojėgoskarjerossrityje plėtotės“ (angl.: “European Summiton Developing the Career Workforce of theFuture”)vykoJungtinėjeKaralystėje2014m.

Themostimportantoutcomesare:•theformulationofajointmemorandum

ontheroleofhighereducationincareerguid-anceandcounselling,

•thedevelopmentandtestingofcommonpointsofreferencefortheacademictrainingof career guidance and counselling profes-sionals(e.g.theNICECoreCompetences),

•activitiestosupporttheexchangeoflec-turers,researchersandstudentsbetweentheparticipatinginstitutions,and

• the development of a sustainable infra-structureforfuturenetworking,includinganonlinecommunityanddatabase.

Theorganisational structureofNICEhasbeendesignedtoactivelysupporttheachieve-mentof thegoalsandobjectivesmentionedabove.Settingofthefocusandimplementa-tionofsocalled“projects” likefosteringtheNICEmobility,publishingofthenewHand-bookandkeepingthestakeholdersinformedthroughtheNewsletter isaresponsibilityofthe singleworkgroups.TheSteeringGroupcares about a discussion and conception ofthestrategicdirectionoftheaimsandactionsofthenetwork,butinmostcasesthelastdeci-sionismadeonlyaftertheconsultationwithallorNICEmembers.Theflathierarchyisacoreaspectoftheorganisationalstructureasitreflectsanaspirationfortheparticularor-ganisational culture characterised by equal-ityandrecognizedvalueofeachmemberofNICEcommunity.

The NICE 2 programme is accompaniedby many international workshops of thesingleworkgroupsand three largenetworkwideconferences.InMay2013the4thNICEconferencehasbeenheldinTurkeyandhost-ed by Istanbul Technical University (ITU).Thisconferenceservedfororientationofthenetworkmembersinlinewiththeworkpro-grammesettledbytheapplicationforthesec-ondfundingperiod.

The5thNICEconference“EuropeanSum-mitonDeveloping theCareerWorkforceofthe Future” took place in the United King-


1�1

rugsėjo3–4d.KonferencijąsurengęsCanter-bury Christ Church universitetas (CCCU)ir NICE tinklas kvietė karjeros projekta-vimo ir konsultavimo karjerai specialistųakademiniurengimuirtyrimaisšiosesritysebesidominčiusasmenis(politikus,profesiniųasociacijųnariusirspecialistusrengiančiųbeityrimus atliekančių institucijų atstovus) pa-sidalintisavoidėjomisirsprendimaisbeidis-kutuotipagrindinėmiskarjerosprojektavimoir konsultavimo karjerai temomis. Pagrin-diniaiklausimai,spręstišiosusitikimometubuvo šie: kokio tipo karjeros konsultantųreikėsateityje?Kaipreikėtųjuosrengti?Ko-kietyrimaibūtini,norinttoliauvystytiirto-bulintišiąsritį?

Pošiosusitikimoįvairiaiskanalaispradėtasplatintiatviraskvietimasdalyvautiviešojedis-kusijojeEuroposkompetentingumųstandar-tų (EKS) klausimais, taip siekiant pritrauktikiek galima daugiau potencialių dalininkų.Vienas svarbių žingsnių NICE tinklo veik-loje yra išleisti pasiūlymų, tobulinant EKS,santrauką, kuri galėtų pasitarnauti rengiantkompetentingumais grįstas studijų progra-mas,skirtaskarjerosprojektavimospecialis-tamsrengti.

Geriausias būdas susisiekti su NICE tin-klu, domėtis jo veikla ir publikacijomis yrasektinaujienasNICEtinklalapyjewww.nice-network.eu arba apsilankyti internetiniamepuslapyje http://journals.ub.uni-heidelberg.de/index.php/niceiružsiprenumeruotiNICEnaujienlaiškį.

dom. From September 3-4 in 2014 the hostinstitution Canterbury Christ Church Uni-versity (CCCU) and NICE invited a widerange of actors interested in the academictrainingandresearchincareerguidanceandcounselling(includingpolicy-makers,mem-bers of professional associations, and repre-sentatives of research and training institu-tions) to exchange their ideas and solutionsanddiscussaboutthemaintopicsoftheCGCfield.Thekeyquestionsofthesummitwere:Whatkindof career counsellors areneededinthefuture,howtheyshouldbetrained,andwhatkindofresearchisnecessarytodevelopourfieldfurther?

After the Summit an open call for par-ticipation in a public consultation on Euro-peanCompetenceStandards(ECS)hasbeenstarted and disseminated through differentchannels aiming to reach as many potentialcontributorsaspossible.Oneofthenextbigstepsofthenetworkwillbeapublicationofthe summaryof the feedbackgatheredonaproposaloftheECSthatcouldbecomeause-fultoolfordevelopingacompetenceandout-putorientedstudyprogrammesforthecoun-sellorsinthefieldofcareerandworldofworkrelatedguidance.

ThebestwaygetintouchwithNICEandtostayup-to-datewithnetwork’sactivitiesandpublication is follow the news on the NICEwebsite: www.nice-network.eu or to sub-scribetoNICENewsletterunder:http://jour-nals.ub.uni-heidelberg.de/index.php/nice

diana Tchasse simonice 2 (karjeros projekTavimo ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklas europoje): Tikslai, veiksmai ir reZulTaTai

nice 2 (neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe): aims, acTions and ouTcomes

1��

karjeros projekTavimo ir konsulTavimo

karjerai inovacijų Tinklo

europoje (nice) memorandumas

Įvadas

2013 m. gegužės mėnesį Europos karjerosprojektavimo ir konsultavimo karjerai ino-vacijų tinklas (NICE) pradėjo rengti jo mi-siją ir tapatybę aprašantį memorandumą.Memorandumoprojektasbuvoparengtaspo14 mėnesių trukusių diskusijų NICE tinkle.Kanterburio mieste (JK) 2014 m. įvykusioaukščiausiolygiosusitikimotikslasbuvoap-tarti irpaskelbtiMemorandumo tekstąkaipsvarbų mūsų disciplinos tolesnės plėtrosgaires.

Karjeros projektavimo ir konsultavimokarjeraiakademiniorengimoirtyrimųsrityjeMemorandumasformuluojatrispagrindinesproblemas, kurias reikės išspręsti ateityje.Tai:

• aukštos kokybės, kompetentingumaisgrindžiamaskarjerospaslaugųteikėjųakade-minisrengimas;

• karjeros projektavimo ir konsulta-vimo karjerai tyrimų tarpdiscipliniškumo,profesionalių tyrėjų rengimo ir jųbendruomenėsplėtotė;

• atskirtiestarptyrimų,teorijos,praktikosir politikos mažinimas bei esamo skirtingųšiossritiesveikėjųbendradarbiavimogerini-mas.

Kuriant NICE Memorandumą, siektadviejųstrateginiųtikslų:

1. Karjeros projektavimo kaip akademinės disciplinos plėtotės skatinimo Europoje jos bendruomenės narių tarpe, suteikiant šiai disciplinai gyvybingumo.Turimeomenyindivi-

memorandum on neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe (nice)

inTroducTion

InMay2013,theNetworkforInnovationinCareerGuidanceandCounsellinginEurope(NICE)startedtoformulateaMemorandum,describingitsmissionandidentity.ThedraftMemorandum is the result of diverse com-munication within the NICE network overthelast14months.TheCanterburySummit(UK)2014aimstodiscuss,finalizeandpub-lish this text asan important source for thefutureofourfield.

TheMemorandumontheFutureofAca-demic Training and Research in CareerGuidance and Counselling articulates threecentral needs for the professionalization ofcareerguidanceandcounselling,whichneedtobetackledinthenearfuture:

• theneedforhighquality,competence-based academic training of career guidanceandcounsellingpractitioners;

• the need for interdisciplinary researchon career guidance and counselling, thetraining of excellent researchers and settinguparesearchcommunity;

• theneedforbridgingthegapsbetweenresearch, theory,practiceandpolicy, and toenhance existing cooperation between thedifferentactorsinthefield.

ThedevelopmentoftheNICEMemoran-dumfollowstwostrategicgoals:

1. Fostering the development an academic discipline of career guidance and counselling in Europe, and a community, which fills this discipline with life.Inthissense,itaddresses


1��

dualiusasmenis irorganizacijas,vykdančiustyrimusirmoksliškaipagrįstąkarjerospaslau-gųteikėjųrengimą.Memorandumasskatinašią bendruomenę veikti organizuotai, sieki-ant karjeros projektavimo ir konsultavimokarjeraityrimųbeiakademiniorengimomeis-triškumo,novatoriškumoirkokybės.

2. Bendradarbiavimo tarp akademinės bendruomenės ir socialinių dalininkų plėtotės, siekiant,kadkarjerosprojektavimasirkonsul-tavimas karjerai taptų profesija, tampriaubendradarbiautų tarpusavyje akademinėsbendruomenės, karjeros paslaugų teikėjaiir jų profesinės asociacijos, politikai, karje-rospaslaugų tarnybos,giminingųdisciplinųaukštojomoksloirtyrimųįstaigos.

Memorandumas abiem aukščiau nurody-taistikslaisaiškiaipateiksbendrąsupratimą,kaip turėtų plėtotis akademinis rengimas irtyrimaikarjerosprojektavimo irkonsultavi-mokarjeraisrityje,kokiasproblemasreikėtųišspręstisiekiantsėkmingųveiklosrezultatų.Memorandumas taip pat turėtų padėti so-cialiniamsdalininkamsgeriau suprasti,kaipgalima būtų efektyviau bendradarbiauti suakademine bendruomene karjeros projek-tavimo ir konsultavimo karjerai srityje, kadbūtų pasiekti bendri tikslai. Memorandumutaip pat siekiama pateikti pasiūlymus, kaipakademinė bendruomenė galėtų prisidėtipriemūsųsritiesplėtros.

akademinis rengimas ir Tyrimai karjeros projekTavimo bei konsulTavimo karjerai sriTyje: memorandumas aTeiČiai

NICE ragina visus mokslininkus, aukštojomokslo įstaigų atstovus, visus karjeros pa-slaugųteikėjus,profesinesasociacijasirpoli-tikus, dirbančius karjeros projektavimo irkonsultavimo karjerai srityje (KPKK), akty-viai prisidėti prie trijų veiklos sričių toliauplėtojantKPKKEuropoje.

individuals and organisations involved inresearchandscientificallybasedtrainingre-latedtocareerguidanceandcounselling.Thememorandumcallsforthiscommunitytoactasanorganizedmovementforexcellence,in-novationandqualityinresearchandtrainingrelatedtocareerguidanceandcounselling.

2. Enhancing the cooperation between the academic community and its stakeholders. Inorder to contribute to the professionaliza-tionofcareerguidanceandcounselling, theacademiccommunityneedstoworktogetherwithpractitionersand theirprofessional as-sociations,relevantpolicy-makers,careerser-vices,highereducationinstitutions,researchinstitutions, connected academic disciplinesandprofessionsneedtoworktogether.

Forbothofthesepurposes,thememoran-dumshall articulate a commonunderstand-ingofhowacademictrainingandresearchinthe field of career guidance and counsellingshoulddevelop,whichchallengesneedtobeovercome,andhowwecanworktogethertobe successful. The memorandum shall givestakeholdersadditionalorientation in think-ing about how they can collaborate withthe academic career guidance and counsel-ling community to achieve common goals.Furthermore,theMemorandumaimsatpro-vidingsuggestionsonhowtheacademiccom-munitycancontributetothedevelopmentofourfield.

memorandum on The fuTure of academic Training and research in career guidance and counselling

NICE calls upon all scholars and represen-tatives of higher education institutions, allpractitioners,associationsandpolicymakersworkinginthefieldofCareerGuidanceandCounselling(CGC)tocontributeactively tothreefieldsofactionforthefuturedevelop-mentofCGCinEurope.

karjeros projekTavimo ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklo europoje (nice) memorandumasmemorandum on neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe (nice)

1��

KOMPETENTINGUMAISGRINDŽIAMOSAUKŠTOSKOKYBĖSAKADEMINĖSSTUDIJOS

KPKK praktika reikalauja kokybiško kar-jeros paslaugų teikėjų rengimo, derinančioteoriją, praktiką ir tyrimus. Norėdami pri-traukti studijuoti motyvuotus studentus, tu-rime pasiūlyti aukštos kokybės akademinesstudijas, kurios atvertų sėkmingos karjerosgalimybes. Skatinant kokybišką KPKK pa-slaugų teikėjų rengimą, NICE pateikia ben-dras kertines gaires visų pakopų studijoms.MessiekiameparengtiEuroposkompetentin-gumostandartąakademinėmsKPKKstudijųprogramoms,atsižvelgdamiįšiuolaikiniusvi-suomeniųiššūkius,darborinkosporeikiusirnaujausias skirtingų akademinių disciplinų,susijusių su KPKK, žinias. Kompetentingu-mais grindžiamos studijų programos siūlostudijavimo galimybes, kai būsimieji karje-ros paslaugų teikėjai kaip aktyvūs studentaiplėtoja ne tik savo žinias ir mokėjimus, betįgyjairbendruosiuskompetentingumus,ver-tybes bei požiūrius. Studijų programos turibūti grindžiamos susietomis teorijomis, ku-riosleistųintegruotaiįgytityrimaispagrįstųžinių, praktinių mokėjimų, inovatyvių mo-kymoirmokymosimetodų.

Vadovaujantis atitinkamos JT deklaraci-jomis, studijų programos turi skatinti visuspiliečiuspilnavertiškaidalyvautivisuomenėsgyvenime, mokytis ir dirbti. KPKK studijųprogramas siūlantys universitetai, norėdamisustiprinti mokslinę studijų bazę, turėtųįkurtiKPKKkatedrą.Neatsiejamatokiųstu-dijųdalimituritaptitarptautinismobilumas,skatinantis pažangių kultūrinių perspektyvųįsisavinimą ir novatorišką akademinių dar-buotojų, studentų, karjeros paslaugų teikėjųirmokslininkųprofesinįtobulėjimą.

INOVATYVŪSTYRIMAIIRAUKŠTOSKOKYBĖSDOKTORANTŪROSSTUDIJOS

Siekiant pilnų KPKK tyrimų galimybiųišnaudojimo,reikiadidintijųapimtįirpripa-

HIGHQUALITYCOMPETENCE-BASEDACADEMICTRAINING

CGCpracticerequiressubstantialtrainingcombiningtheory,practiceandresearch.Toattract motivated students we want to offerhighqualityacademictraining,whichopensgood career perspectives. To promote thequalityof academic training inCGC,NICEprovides common reference points for alltypesof training.Weaim toestablishaEu-ropean competence Standard for academictraining in CGC programs, mirroring thecurrentchallengesinsocieties,labourmarketneedsand the latestknowledge fromdiffer-entacademicdisciplinesthatunderpinCGC.Competence-based training programs offerlearning opportunities where future practi-tionersasactivelearnersdevelopknowledgeandskills,butalsomoregeneralcompetences,valuesandattitudes.Trainingprogramsmustbebasedoncoherentconceptsthatintegratetheacquisitionofresearch-basedknowledge,practical training and innovative teachingandlearningmethods.

InlinewiththerelevantUNdeclarations,trainingprogramsshouldpromotetheinclu-sionofallcitizens toparticipate fully inso-ciety,educationandwork.Tostrengthenthescientificbasisoftraining,universitiesoffer-ingstudyprogramsinCGCshouldaimtoes-tablishachairforCGC.Crossbordermobil-ityshouldbeanintegralpartofsuchtrainingprograms in order to facilitate new culturalperspectives and the acquisition of innova-tiveapproaches foracademicstaff,students,practitionersandscholars.

INNOVATIVERESEARCHANDEXCELLENTDOCTORALTRAINING

Toliveuptoitsfullpotential,researchinCGCneedstoincreaseitsscope,andbecomeacknowledgedasadistinctdiscipline.Asanemergingdiscipline,CGCisbasedonestab-lisheddisciplinesand informedbyan inter-


1��

žintiKPKKkaipatskirąmokslinędiscipliną.Naujai atsirandanti KPKK mokslinė discip-linagrindžiamajauesančiomismokslinėmisdisciplinomis,atsižvelgiant į tarpdisciplininįsusitarimą dėl tyrimų. Norėdami pasiektiženklios mūsų srities tyrimų pažangos, siū-lome sudaryti ir skatinti gyvybingus tyrimųklasterius,kuriuosesusipažintumėmesuati-tinkamomisKPKK tyrimųmetodologijomisir metodikomis, sukurtume ir patikrintumenaujusirjauveikiančiuskonsultavimokarje-raimodelius.Siekiantšiotikslo,reikiaplačiųtarpdisciplininių tyrimų darbotvarkėje nu-matyti aktualias KPKK tyrimų problemas irtematikas.Ypatingasdėmesysturibūtiskiria-masesamosatskirtiestarptyrimųirpraktikosmažinimui,gerinantkarjerospaslaugųteiki-mo praktikos prieinamumą, veiksmingumąbeikokybę.Kviečiamemūsųsritiesmokslinębendruomenękurtiirtoliauplėtotimoksliniodalijimosi žiniomis ir informacija formatus.Kad tyrimuose būtų padaryta ženkli pažan-ga,turimeužtikrintiaukštoskokybėsKPKKspecializaciją doktorantų rengime, paremtipradedančiuosius mokslininkus, ypač bend-radarbiaujant skirtingų šalių ir disciplinųaukštojomoksloįstaigoms.

TYRIMŲ,PRAKTIKOSIRPOLITIKOSKOORDINAVIMAS

Kviečiame visus su KPKK susijusius vei-kėjus, karjeros paslaugų teikėjus, politikus,profesines asociacijas, tyrimų ir profesiniorengimo įstaigas bei organizacijas įsitrauktiį intensyvų bendradarbiavimą bei mainus.Siekdami pagerinti KPKK kokybę bei pil-niau išnaudoti esamasgalimybes,kviečiameimtis konkrečių veiksmų: KPKK praktikabei politika turi būti grindžiamos tyrimųrezultatais. Tyrimais grindžiama praktikapirmiausia turi būti siejama su taikomaisi-aistyrimais.Messiekiameįtyrimųpraktikąkaip jų dalyvius įtraukti karjeros paslaugųteikėjus, tų paslaugų individualius naudoto-jusbeiorganizacijas.Skatinamemūsųsrities

disciplinary understanding of research. Toachievesubstantialprogressinourresearch,weproposetoformandfosterlivelyresearchclusters through which we exchange appro-priateresearchmethodologiesforCGC,anddevelopandtestnewandeffectivemodelsforcareer counselling. Towards this objective,actual researchneedsand themes related toCGC ought to be described in a broad in-terdisciplinary research agenda. Particularattention should be given to the reductionof the gap that exists between research andpractice and to the provision of accessible,effectiveandhighquality inputforpractice.Wecalluponthescientificcommunityinourfield to establish and develop further scien-tific formats of knowledge and informationsharing. To achieve sustainable progress inresearchweneedtoensurehighqualitydoc-toraltrainingspecializedonCGCsupportingnovice scholars, especially throughcollabo-ration across higher education institutionsfromdifferentcountriesanddisciplines.

JOINTVENTURESOFRESEARCH,PRACTICEANDPOLICY

WeinviteallactorsinvolvedinCGC,prac-titioners, policy makers, professional asso-ciations,researchandtrainingorganisationstoengage in intensivecollaborationandex-change.ToimprovethequalityofCGCandto make its potential more visible, we callforconcreteactions:Thepracticesandpoli-ciesrelatedtoCGCneedtobebasedonevi-dence from research. Such a research-basedpracticeneedstobematchedbypractice-ori-entedresearch.Westrive toengagepracticein research by involving practitioners, usersand organizations as co-researchers in theresearch processes. All scholars in our fieldareaskedtoengageinastrongandpositivecontactwiththecommunityofpractice,or-ganisations and networks. In particular wewillseektoestablishopportunitiesforprac-

karjeros projekTavimo ir konsulTavimo karjerai inovacijų Tinklo europoje (nice) memorandumasmemorandum on neTWork for innovaTion in career guidance and counselling in europe (nice)

1��

mokslininkusstipriauirpozityviaubendrautisupraktikais,profesinėmisasociacijomisbeikitais profesiniais tinklais. Svarbu sudarytikuo palankesnes sąlygas karjeros paslaugųteikėjamsirpiliečiųgrupėmspasidalintisavožiniomisirpanaudotijasteikiamųpaslaugų,politinių sprendimų ir tyrimų kokybės ger-inimui.Galiausiai,teikdamiaukštoskokybėsakademines studijas, atlikdami inovatyviustyrimus ir aktyviai bendradarbiaudami susocialiniais dalininkais, ypač tais, kurie at-stovaujapažeidžiamasatskirtiesgrupes,messieksime KPKK suteikti profesijos statusą.Teorijos, tyrimų, politikos ir praktikos ryšįvertiname kaip pagrindinį veiksmingo kar-jeros projektavimo ir konsultavimo karjeraiplėtotėspagrindą.

titionersandgroupsofcitizenstosharetheirknowledge and to feed it into future prac-tice, policy and research. Last but not least,we will promote the professionalization ofCGC through high quality academic train-ing,innovativeresearchandactivecollabora-tionwithallrelevantstakeholders,especiallythosewhorepresentvulnerableandmargin-alized groups. We view the relationship be-tweentheory,research,policyandpracticeascentralinthedevelopmentofeffectivecareerguidanceandcounselling.


1��

Trumpoji europos akademinio karjeros paslaugų Teikėjų rengimo kompeTenTingumo sTandarTų versija

Pirmasisleidimas,2015m.gegužėsmėn.

shorT version of european compeTence sTandards for The academic Training of career pracTiTioners

FirstEdition,May2015

©KarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjeraiinovacijųtinklasEuropoje(NICE)©NetworkforInnovationinCareerGuidanceandCounsellinginEurope(NICE)©KęstučioPukeliomokslinisvertimoredagavimas©KęstutisPukelisScientificEditingofTranslation

1��

NICEparengėEuroposakademiniorengi-mo karjeros paslaugų teikėjų kompetentin-gumostandartus(ECS)trijųspecialistųgru-pėms,veikiančiomskarjerosprojektavimo irkonsultavimokarjerai(KPKK)srityje:

1.Karjeros patarėjai1–taiasmenys,teiki-antys pagrindinę informaciją ir paramąžmonėms, susiduriančiais su iššūkiais savokarjerosplėtotėssrityje.Taigalibūtidėstytojai,įdarbinimo vadybininkai, psichologai, so-cialiniaidarbuotojaiarviešieji administrato-riai, kitų profesijų atstovai. Jie nėra karjerosspecialistai, t.y. jie neturi kvalifikacijos kar-jeros srityje. Tai kitos srities profesionalai,kurievykdydamisavopagrindinesfunkcijas,gali pasiūlyti ir pagalbą karjeros klausimais.Dažniausiai šie žmonės būna pirmieji, kuriųklausiamapatarimo.Jieturisugebėtisuteiktipagrindinęparamąirpakankamaikokybiškuspatarimus karjeros klausimais bei iškart su-prasti,aržmoguibusnaudosišprofesionaliųkarjerospaslaugų.Atsižvelgiant į taikompe-tentingumostandartaiapibrėžiamiirjiems.

2. KPKK specialistai – tai profesionalūskarjerospaslaugųteikėjai,pvz.,karjeroskon-sultantai, įdarbinimo patarėjai, karjeros in-struktoriai,mokyklospatarėjai,personalodar-buotojai, švietimo ir konsultavimo patarėjai,kitikarjerossritiesdarbuotojai.Jųveiklosfun-kcijossusijusiostiksukarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjerai sritimi, savodarbušiespecialistaisiekiapadėtižmonėmsspręstisudėtinguskarjeros iššūkius.Gretaparamos,kurią gali suteikti karjeros patarėjai, KPKKspecialistai yra pasirengę padėti žmonėms,patiriantiems daugiaaspektines sunkiai nu-spėjamas karjeros problemas, suprasdami,kadsprendimaidėlkarjerosturėsdidelęįtakąjų klientų gyvenimui. Jie taiko įvairius kon-sultavimo metodus, teikia specializuotas ži-

1 VerčiantEuroposakademiniokarjerospaslaugųteikėjųrengimo kompetentingumo standartus (ECS) NICErekomenduoja naudoti nacionalinėje kalboje priimtusterminus,oneverstipažodžiui,ypač,kainaudojamito-kie terminai,kaipkarjerospatarėjas,KPKKspecialistasarKPKKekspertas.

NICE articulates the need for EuropeanCompetence Standards for the qualificationofthreetypesofcareerpractitioners::

1.Career Advisors1 are important sourcesofbasic informationandsupportforpeoplefacingcareer-relatedchallenges.CareerAdvi-sors are teachers, placement managers, psy-chologists, social workers or public admin-istrators(amongothers).Theyarenotcareerprofessionals, but professionals in anotherfield,whooffersomecareersupportinaddi-tiontotheirmaintasksandfunctions.Oftenthey are the first persons to whom peoplecome foradvice.They shouldbeable toof-ferbasicsupportandadviceatareliablelevelofqualityandimmediatelyunderstandwhena person would benefit from professionalcareerservices,which iswhywealsodefinecompetencestandardsforthem.

2. Career Professionals2 are dedicated toCGCandsee itas theirvocationtosupportpeopleindealingwithcomplexcareer-relat-ed challenges. They include career counsel-lors, employmentcounsellors, careercoach-es,schoolcounsellors,personneldevelopers,educationalorguidancecounsellors(amongothers). Inaddition to thebasic supportof-feredbyCareerAdvisors,CareerProfession-alsneed tobe ready to supportpeoplewhoare facing uncertainty, multi-faceted prob-lems and unpredictable situations, knowingthattheircareerdecisionscouldhaveaheavyimpactontheirlives.Theysupportthedevel-opment of strategic approaches, offer accessto highly specialized knowledge, and helpclientsinfacingstressfulphasesoftransitionandprojectsofpersonalchange.

3.Career SpecialistsareCareerProfession-als,whotakeonalargerresponsibilityforthe

1 Forpurposesoftranslation,NICErecommendsanadap-tationofterminologytothelocallanguageandcontext(insteadof literal translation), especially relating to thetermsCareerAdvisor,CGCProfessionalandCGCSpe-cialist.

2 Validityofterms“CareerProfessional”and“CareerSpe-cialist”shouldbewiderdiscussedsincebothofthemarecareerprofessionals(Noteofscientificeditorofjournal)


1�9

niasspręsdamisudėtingasklientųkarjerosirasmeniniųpokyčiųsituacijas.

3.KPKK ekspertai– taikarjerosprofesio-nalūskarjerospaslaugųteikėjai,prisiimantysdidesnę atsakomybę už karjeros specialistųrengimą ir karjeros paslaugų plėtotę bei pa-žangą. Kai kurie iš jų susitelkia į praktiniusklausimus, pvz. karjeros paslaugų valdymą,karjerospaslaugųkokybėsgerinimostrategijųkūrimą ar kitų karjeros specialistų rengimą.Kiti plėtoja karjeros tyrimus ar akademi-nio karjeros patarėjų ir karjeros specialistųrengimo kokybę. Greta šių funkcijų KPKKekspertai taip pat privalo būti autoritetingi,demonstruotiaukštąmokslinįirprofesinįin-tegralumąkonkrečiojeKPKKsrityje.

Visostryskarjerospaslaugųteikėjųgrupėsyralabaisvarbios,norintužtikrintikokybiškąkonsultavimąirpatarimusmokymosivisągy-venimą klausimais, nepriklausomai nuo to,aršieasmenyspadedaspręstikarjerosprob-lemas dirbdami kaip kitos srities specialistai(pvz., karjeros patarėjai), ar jie teikia profe-sionaliaskarjerospaslaugas(KPKKspecialis-tai irekspertai).NICEnuomone,asmenims,vykdantiemsminėtųtrijųkarjerosspecialistųgrupiųveiklosfunkcijas,reikalingiaukštolyg-menskompetentingumai.TodėlNICEparen-gė tris nuoseklius karjeros paslaugų teikėjųkompetentingumo lygių projektus aukščiauaptartomsžmoniųgrupėms.

NICEpabrėžia,kadkiekvienaiššiųkarjerospaslaugųteikėjųgrupių,norėdamakokybiškaiveiktikarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjerai srityje, turi įgyti specialųakademinįparengimą.Kiekvienoskarjerospaslaugųtei-kėjųgrupėsdarbasreikalaujaaukštolygmensautonomiškumo ir atsakomybės (tai rodo jųfunkcijųirdarbųsudėtingumas),todėlNICEpasisakoužjųnuolatinįprofesinįtobulėjimąbeimokymąsivisągyvenimą.Kiekvienoskar-jeros paslaugų teikėjų grupės rengimas turibūtisiejamassureflektavimopatirtiesįgijimu.

Karjeros patarėjų akademiniam rengimuiir jų ankstesnio mokymosi išdavoje įgytųkompetentingumų pripažinimui NICE reko-

career profession and work towards the ad-vancement of CGC in different ways. Someofthemconcentrateonpracticalmatters,e.g.the management of career services, policy-makingorthesupervisionofcareerpractitio-ners.Othersprimarilyengageinresearchanddevelopment or academic training in CGC.InadditiontotheirabilitytopracticeasCa-reerProfessionals,CareerSpecialistsneedtodemonstrate substantial authority, scholarlyandprofessionalintegrityinaparticularareaofcareerguidanceandcounselling.

Allthreetypesofservicesareofparticularimportanceforqualityassuranceinthepro-vision of lifelong guidance and counselling,whether they offer career support in addi-tion to theirprimaryoccupation inanotherfield(CareerAdvisors),orasfullcareerpro-fessionals (Career Professionals and CareerSpecialists). From the perspective of NICE,increasingly high levels of competence arenecessaryforpeopletofulfiltheprofessionalfunctionsandtasksofthesethreegroups.Forthis reason, NICE formulates competencestandardsatthesethreeconsecutivelevelsofpracticeincareerguidanceandcounselling.

NICE stresses the need for each of thesegroups to engage in specialized academictraining as an entry requirement for theirtypeofpracticeincareerguidanceandcoun-selling. Due to the high level of autonomyandresponsibilityrequiredforthepracticeofeachofthesethreegroups,demonstratedbythe complexity of their tasks and functions,NICEalsopronounces theirneed toengageincontinuousprofessionaldevelopmentandlifelong learning. Reflected practice shouldbeaprerequisiteoftrainingandcertificationforpractitionersofeachtype.

Fortheacademictrainingandrecognitionof prior learning of Career Advisor compe-tences,NICErecommendsreferencetoLevel6of theEuropeanQualificationFramework(EQF). Academic training could be as partof, or offered in addition to Undergraduateor Postgraduate certificates and degree pro-

Trumpoji europos akademinio karjeros specialisTų rengimo kompeTenTingumo sTandarTų versijashorT version of european compeTence sTandards for The academic Training of career pracTiTioners

1�0

menduoja vadovautis Europos kvalifikacijųsąrangos(EKS)6ar7lygmeniu.Karjerospa-tarėjųakademinisrengimasgalibūtiįtrauktasarba siūlomas papildomai įvairių specialistųrengimopirmosiosarantrosiospakopos,taippat laipsnį suteikiančiose programose, ypačskatintina jį įgyti vadovaujančias pareigasįvairiose profesijose užimantiems asmenims,tačiauneturėtųbūtisuteikiamasžemesniameneiEKS5lygmenyje.

KPKK specialistų akademiniam rengimuiirankstesniomokymosimetuįgytųkompeten-tingumų pripažinimui NICE rekomenduojaEKS 7 lygmens aukštojo mokslo programas,pavyzdžiui, specializuotas magistratūros arpodiplomines studijas. KPKK specialistų že-miausio lygmens akademinis rengimas turibūti siūlomas per specializuotas bakalauroprogramas(EKS6).

Bendrieji KompetentingUmai� / generic proFessionaL competences�

KonsULtavimo Karjerai KompetentingUmai /career coUnseLLing competences

UgdYmo Karjerai KompetentingUmai /career edUcation competences

Ka

rjer

os

pata

rĖja

i� /c

are

er a

dv

iso

rs�

1. Įvertinti galimą karjeros paslaugų naudą asmenims, bendruomenėms ir organizacijoms, siekiant geriau spręsti esamus ir atsirandančius karjeros iššūkius.

1. sukurti klientams patikimą, pagarbią ir palaikančią aplinką, kad jie galėtų atvirai kalbėti apie savo karjeros problemas ir kitus klausimus. 2. identifikuoti kliento karjeros problemos tipą atidžiai išklausius kliento išsakytus rūpesčius ir klausimus.

1. paaiškinti vadovaujantis bendrais standartais, kaip parengti prašymus priimti į darbą ar išnaudoti mokymų galimybes (gyvenimo aprašymai, laiškai, pokalbiai). 2. paaiškinti, kaip sužinoti apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes bei reikalavimus, nurodant tikslinei grupei skirtus prieinamus šaltinius.

1. assess potential benefits of career services for individuals, communities and organizations to better deal with existing and emerging challenges.

1. produce a confidential, respectful and supportive environment for clients to speak openly about their career-related concerns and questions 2. confirm the type of career-related challenge a client is facing, based on active listening to concerns and questions voiced by client.

1. explain how to prepare applications for jobs and training opportunities (cvs, letters, interviews) to the level of general standards. 2. explain how to learn about educational and occupational options and requirements, with reference to available resources for the specific target group.

3 NICEišskiriapenkisprofesiniusvaidmenis,kurieapibrėžiakarjerosprojektavimoirkonsultavimokarjeraipraktiką(žr.2015m.NICEvadovą).Europoskompetentingumostandartų(ECS)sisteminimasvykdomaspagalšiuospenkisvaidmenis.Bendrieji kompetentingumai sudaro galimybes adekvačiai vartoti atitinkamo lygmens profesinius kompetentingumus,todėljieatliekameta-kompetentingumųvaidmenį.

4NICEdistinguishesbetweenfiveprofessionalroles,whichtogetherdefinethescopeofthecareerguidanceandcounsellingpractice (seeNICEHandbook2015).Thesystemizationof theEuropeanCompetenceStandards(ECS) follows thefiveroles.Thegenericprofessionalcompetencesholdtheothercompetencestogetherasmeta-competencesandarerelevantforthepracticeofallroles

5Karjerospatarėjaiturėtųbūtipajėgūspademonstruotivisusjųlygmeniuipriskiriamuskompetentingumus.6CareerAdvisorsshouldbeabletodemonstrateallcompetencesdefinedfortheCareerAdvisorlevel.

grammesindiversedisciplines.Itshouldalsobeaccessibleforpeopleinvocationalleader-shippositions,butshouldnotbeawardedatalowerlevelthanEQF5.

For the academic training and recogni-tionofpriorlearningofCareerProfessionalcompetences,NICErecommendsfulldegreeprogrammes at EQF Level 7, for instancespecialized Master degrees or PostgraduateDiplomas. At the lowest, academic train-ingshouldbeofferedintermsofspecializedBachelorprogrammes(EQF6).

FortheacademictrainingandrecognitionofpriorlearningofCareerSpecialistcompe-tences,NICErecommendsreferencetoEQFLevel 8, e.g. as part of structured doctoraltraining. At the lowest, training should beprovidedintermsofspecializedPostgraduatecertificatesorMasterDegrees(EQF7).


1�1

Bendrieji KompetentingUmai / generic proFessionaL competences



KpKK

spe

cia

List

ai�

/cg

c pr

act

itio

ner

s�

1. parengti profesionalaus bendravimo su klientu atvejį, peržiūrint kliento poreikius, profesinės paramos eigą ir savo elgesį, vadovaujantis profesionaliais ir etiniais karjeros projektavimo ir konsultavimo karjerai standartais bei susijusiomis teorijomis.2. parengti strategijas, kaip įveikti savo asmeninius ir profesinio vaidmens vertybinius konfliktus dirbant su skirtingo tipo klientais, vadovaujantis profesionaliais ir etiniais karjeros projektavimo ir konsultavimo karjerai standartais.

1. nustatyti empatiniu į klientą orientuotu interviu būdu pagrindinę priežastį, kodėl klientui reikia paramos. 2. suformuluoti konsultavimo sutarties su klientu pasiūlymą, susiejant pastarąjį su kliento prioritetus ir išteklius atitinkančiais tikslais ir metodais.3. nustatyti psichologinius ir išorinius išteklius, kuriuos galima panaudoti siekiant taip padėti klientui susitvarkyti su stresu, kad jis galėtų toliau tobulėti.4. Įvertinti kartu su klientais jų sudėtingų gyvenimo situacijų prasmę ir skirtingus informacijos tipus, atsižvelgiant į jų interesus, kompetentingumus ir kitus turimus išteklius.5. Taikyti tinkamus kūrybingo problemų sprendimo, sprendimų priėmimo ir strateginio planavimo modelius, atsižvelgiant į klientų interesus, teikiamą pirmenybę ir išteklius.

1. Įvertinti kartu su klientais karjeros valdymo kompetentingumus ir mokymosi poreikius, taikant atitinkamus instrumentus ir metodus. 2. Įgyvendinti ugdymo karjerai mokymus, parenkant ir parengiant mokymo metodus bei strategijas, lanksčiai atliepiant konkrečios tikslinės grupės narių specifinius mokymosi poreikius.

1. produce a case study of a professional interaction with a client, reviewing the client’s needs, the process of professional support and their own behaviour on the basis of professional and ethical standards for career guidance and counselling and related theories. 2. develop strategies to overcome personal role and value conflicts while working with clients from different backgrounds, in alignment with professional and ethical standards for career guidance and counseling.

1. conclude a client’s main reason for seeking support in an empathic and respectful way, based on a client-centred interview. 2. formulate an offer for a counselling agreement with a client, specifying objectives and approaches that suit the client’s priorities and resources. 3. explore which psychological and external resources are available to support the client to cope with phases of stress and achieving personal growth. 4. assess the meaning of complex life situations and different types of information together with clients, based on their interests, competences and other resources. 5. apply suitable models for creative problem-solving, decision-making and strategic planning, based on the interests and preferences of clients, as well as their resources.

1. assess the career management competences and learning needs together with clients, applying appropriate instruments and approaches. 2. design career education sessions, combining educational contents and methods to support members of a particular target group, with flexibility to respond to their specific learning needs and behaviours in the process.

7 KPKKspecialistaiturėtųbūtipajėgūspademonstruotivisusjųirkarjerospatarėjųlygmeniuipriskiriamuskompetentingu-mus.

8 CGCProfessionalsshouldbeabletodemonstrateallcompetencesdefinedfortheCareerAdvisorlevelandtheCGCProfes-sionalslevel.


1��

Bendrieji KompetentingUmai / generic proFessionaL competences



KpKK

eKs

pert

ai9

/cg

c sp

ecia

List

s10

1. užtikrinti karjeros patarėjų ir kpkk specialistų akademinio rengimo kokybę siekiant tarptautiniuose ir nacionaliniuose kokybės standartuose numatytų studijų rezultatų.2. atlikti originalius tyrimus ir plėtoti fundamentalias su karjera susijusias teorijas, griežtai taikant mokslinius standartus, bei, remiantis gero bendravimo principais, pristatyti tyrimų rezultatus kitiems karjeros specialistams.3. pagrįsti tarpdisciplininių tyrimų ir studijų kpkk srityje vertę, vadovaujantis įvairių akademinių disciplinų duomenimis ir empirinėmis žiniomis apie konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama, teikiant karjeros paslaugas.

1. sukurti konsultavimo karjeros klausimais metodus ir priemones, siekiant padėti specifinių poreikių turinčioms tikslinėms grupėms, sprendžiant su jų karjera susijusias praktines bei kitas problemas.2. Įvertinti kpkk specialistų ir karjeros patarėjų profesinę veiklą kartu plėtojant jų kompetentingumus bei profesinę savimonę, specialų dėmesį skiriant tarpkultūriniams ir etiniams aspektams.

1. sukurti konsultavimo karjeros klausimais metodus ir priemones, siekiant padėti specifinių poreikių turinčioms tikslinėms grupėms, sprendžiant su jų karjera susijusias praktines bei kitas problemas.2. Įvertinti kpkk specialistų ir karjeros patarėjų profesinę veiklą kartu plėtojant jų kompetentingumus bei profesinę savimonę, specialų dėmesį skiriant tarpkultūriniams ir etiniams aspektams.

1. provide academic training to reach learning outcomes according to international and national quality standards to assure the competence of career advisors and career professionals. 2. conduct original research and develop fundamental theories on career-related topics to inform evidence-based practice, rigorously applying scientific standards and principles of good communication. 3. justify the value of interdisciplinary research and training in the field of cgc based on the findings of various academic disciplines and empirical knowledge on the particular challenges of career services.

1. design career counselling approaches and instruments to support target groups with specific needs in solving their career-related problems, responding to verified needs in practice. 2. review the practice of cgc practitioners and career advisors for the development of their competence and professional self-awareness in a collaborative way, paying particular attention to intercultural and ethical aspect.

1. develop methodologies for measuring people’s career management competences for particular target groups, based on scientific evidence and methodology and verified needs from practice. 2. develop strategies, curricula and training programmes for improving the career management competences of a specific target group based on actual needs of the target group and relevant quality standards.

9 KPKKekspertaiturėtųbūtipajėgūspademonstruotivisuskarjerospatarėjųirKPKKspecialistųlygmeniuipriskiriamusprofesiniuskompetentingumus,KPKKekspertobendruosiuskompetentingumusirvienoarkeliųKPKKekspertolygme-niuipriskiriamųvaidmenųprofesiniuskompetentingumus.

10CGCSpecialistsshouldbeabletodemonstrateallcompetencesdefinedfortheCareerAdvisorandCGCProfessionallevel,aswellasallgenericprofessionalcompetencesattheCGCSpecialistlevelandthecompetencesofoneormoreprofessionalrolesatCGCSpecialistlevel.


1��

Karjeros vertinimo ir inFormacijos teiKimo KompetentingUmai /career assessment and inFormation competences

Karjeros pasLaUgŲ vaLdYmo KompetentingUmai /career service management competences

sociaLiniŲ sistemŲ ĮtaKojimo KompetentingUmai /sociaL sYstems intervention competences

1. nurodyti tinklapius, įsivertinimo įrankius ir kitus šaltinius, suteikiančius informaciją apie karjerą tikslinei klientų grupei, atsižvelgiant į jų interesus, sugebėjimus, mokėjimus, kompetentingumus ir poreikiuss11.

1. parengti ataskaitą apie karjeros paslaugų kokybę, vadovaujantis specialiais kokybės kriterijais ir standartais, taikomais karjeros projektavimui ir konsultavimui karjerai.

1. suorganizuoti savanorišką kliento susitikimą su darbdaviu, atsižvelgiant į kliento suformuotus poreikius.2. priimti sprendimą, grindžiamą savo sugebėjimų įsivertinimu, kada klientui suteikti reikalingą paramą arba nukreipti jį pas kpkk specialistą ar kitą profesionalią tarnybą.

Ka

rjeros pata

rĖjai /ca

reer ad

viso

rs

1. identify websites, self-assessment tools and other sources which provide career information for the particular target group of the client, responding to the explicit interests, abilities, skills, competences and needs they have formulated12.

1. report on the quality of career services based on specific quality criteria and standards for career guidance and counseling.

1. arrange a voluntary meeting of a client with a placement-provider, relating to the needs formulated by the client 2. judge when to make a referral to a cgc practitioner or to another professional service, based on assessment of one’s own ability to provide the support needed by a client.

11 RekomendacijųdėlEuroposakademiniokarjerospaslaugųteikėjųrengimokompetentingumostandartų(ECS)ieškokiteNICEvadovoIItome(2015):Europos akademinio karjeros specialistų rengimo kompetentingumo standartai.

12Forguidance,howto interpret theEuropeanCompetenceStandards (ECS),pleaseconsultNICEHandbookVolumeII(2015):EuropeanCompetenceStandardsfortheAcademicTrainingofCareerPractitioners.


1��

1. Įvertinti klientų poreikį informacijai, atsižvelgiant į jų interesus ir kompetentingumus, darbo rinkos poreikius, profesinių ir švietimo sistemų ypatumus, dominuojant informacijos pertekliui, stereotipams, dezinformacijai ar informacijos trūkumui13. 2. parinkti moksliškai pagristus įsivertinimo metodus bei priemones, kitus informacijos šaltinius, atitinkančius klientų informacinius poreikius.3. Įvertinti kartu su klientu naudojant tinkamą ir pagrįstą karjeros vertinimo strategiją, jo turimus konkrečius išteklius, interesus ar kitas savybes bei pateikti kliento poreikius atitinkančią informaciją.

1. sukurti tinkamus komunikacinius kanalus, kalbą ir argumentus, siekiant pritraukti atitinkamos tikslines grupės narius konkrečiai karjeros paslaugų pasiūlai.2. Teikti karjeros paslaugas strategiškai bendradarbiaujant su kitais socialiniais dalininkais taip, kad jos pasiektų atitinkamas tikslines grupes. 3. sukurti gerus profesinius santykius su klientais, kolegomis ir organizacijomis, siekiant užtikrinti karjeros paslaugų kokybę. 4. Įvertinti teikiamas karjeros paslaugas ir jų organizavimą bei pasiūlyti veiksmingas priemones jų gerinimui, remiantis karjeros projektavimo ir konsultavimo karjerai kokybės standartais bei specifinių tikslinių grupių poreikių analize.

1. nustatyti bendras skirtingų socialinių dalininkų grupių interesų perspektyvas r konkrečios tikslinės grupės paramai (pvz., anksti paliekančių mokyklą vaikų) ir siūlyti, kaip sukurti bei palaikyti tokias bendradarbiavimo struktūras (tinklo sukūrimas).2. pagrįsti konkretaus kliento atveju poreikį socialinių dalininkų paramai ir pasiūlyti elgsenos strategiją su socialiniais dalininkais (pvz., tėvais, darbdaviais, viešosiomis įstaigomis), kad asmuo galėtų sėkmingai plėtoti karjerą.3. parengti rekomendacijas, kaip įveikti su karjera susijusius konfliktus, sąžiningai įvertinus visų susijusių dalyvių interesus.

KpKK speciaLista

i /cgc pra

ctition

ers

1. assess informational needs of clients, regarding their interests and competences, the relevant labour market, and features of vocational and educational systems, to confront informational problems such as information overflow, stereotypes, disinformation, and lack of information14.2. select scientifically validated methods and tools for self-assessment, as well as information sources to satisfy the clients informational needs.3. assess particular resources, interests or other relevant characteristics of an individual client using a suitable career assessment approach of high validity in a collaborative way, to provide the client with personally relevant information.

1. construct appropriate communication channels, language and arguments to attract members of a particular target group to a particular career service offer. 2. implement career services strategically in cooperation with other relevant actors to reach relevant target groups. 3. produce good professional relations with clients, colleagues and organisations to ensure quality of career services. 4. review career services and their organisation on the basis of quality standards for career guidance and counselling and the needs of their specific target groups, and propose viable approaches for service enhancement, based on such an analysis.

1. identify common interests between the perspectives of different stakeholders in supporting a particular target group (e.g. early school leavers), to propose how relevant cooperation structures could be built up and maintained (networking). 2. justify a need for support and propose a strategy in the case of an individual client in dealing with relevant stakeholders (e.g. parents, employers, public institutions) for the sake of the client’s career development. 3. devise recommendations on how to overcome a career-related conflict, based on a fair evaluation of the interests of all involved parties.

13 ECSakcentuojakompetentingumųsritį, todėlnepateikiamosaiškiosnuorodos įžinių,profesiniųvertybių,požiūriųarmokėjimųsritis.NetiesiogiaiECSskatinaintegracijądaugiadiscipliniųžiniųpagrindu,įskaitantžiniasapieasmenis,grupes,organizacijas,bendravimą,žmonių,politikosirrinkųskirtingumus,tvirtusprofesinėsetikosbeidaugybękitųmokėjimų.

14TheECSconcentrateonthedomainofcompetence;hence,therearenoexplicitreferencestoareasofknowledge,profes-sionalvaluesandattitudesorskills. Implicitly, theECSdemandastrongmulti-disciplinaryknowledgebasis, includingknowledgeonindividuals,groups,organizations,communication,diversity,politicsandmarkets,aswellasastrongprofes-sionalethicandamultitudeofskills.


1��

1. parengti karjeros vertinimo strategijas ir priemones (testus, anketas, skales ir pan.), kurie padėtų pagristai ir patikimai nustatyti su karjera susijusių žmonių interesus, sugebėjimus, kompetentingumus, motyvaciją ir kitas charakteristikas.2. sukurti karjeros informacines sistemas, kuriose būtų susisteminta specifinė informacija apie darbo rinkos, švietimo ir profesinio rengimo sistemas, numatytos naujai atsirandančios kryptys ir problemos, kurios patenkintų paieškos modelius ir atitinkamų tikslinių grupių interesus.

1. Įvertinti karjeros paslaugų vertinimo modelių ir metodų kokybę, taikant inovatyvios ir kompetentingos praktikos standartus.2. Įvertinti karjeros tarnybų žmogiškuosius išteklius ir taikant pagrįstas valdymo strategijas užtikrinti teikiamų karjeros paslaugų kokybę bei pastovumą, įskaitant ir finansavimą.3. Įgyvendinti kokybės užtikrinimo ir gerinimo sistemą, palaikant nustatytus kokybės standartus ir bendradarbiaujant su kitais socialiniais dalininkais gerinti paslaugų kokybę.

1. sukurti labiau įtraukiančias ir veiksmingas socialinių sistemų koncepcijas, grindžiamas sistemų gebėjimu skatinti socialinį teisingumą, užimtumą ir bendruomenių, organizacijų bei žmonių gerovę, įvertinimu, bei jas įgyvendinti bendradarbiaujant su darbdaviais, politikais bei kitais socialiniais dalininkais.2. sukurti regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens tarpsektorines ir tarpdisciplinines koordinavimo strategijas bei politikas bendradarbiaujant su atitinkamais socialiniais dalininkais.

KpKK eKspertai /cg

c speciaLists

1. design career assessment approaches and tools (tests, questionnaires, scales etc.), to provide a relevant and reliable diagnosis of people’s career related interests, abilities, competences, motivations and other characteristics. 2. design career information systems to systemize relevant information on specific labour markets, education and training systems, and to anticipate emerging trends and issues, to suit the search patterns and interest of relevant target groups.

1. evaluate the quality of techniques and program evaluation models used in career services, applying standards and expertise on innovative and effective practices. 2. appraise human resources of career services applying appropriate management approaches to ensure the quality and sustainability of career services provided, also in relation to funding. 3. implement a quality assurance and development system to secure relevant quality standards and improve the quality of services in a collaborative way with other stakeholders.

1. design concepts for more inclusive and effective social systems and their implementation in collaboration with employers, policy-makers and other stakeholders, based on an evaluation of the systems’ ability to foster social justice, employment and the well-being of communities, organisations and individuals. 2. design policies and strategies the inter-sectorial and interdisciplinary coordination in cooperation with relevant stakeholders at regional, national or international level.

KPKK ekspertų akademinis rengimas ir

ankstesniomokymosimetuįgytųkompeten-tingumų pripažinimui NICE rekomenduojavadovautis EKS 8 lygmeniu, pvz., įtrauktistudijas į struktūrinę doktorantūrą. KPKKekspertųrengimasturibūtisiūlomasperspe-cializuotąmagistratūrąarpodiplominesstudi-jas,t.y.nežemesniamekaipEKS7lygmenyje.

Kas yra ECS ir kokia jų nauda? Europosakademiniokarjerospaslaugųtei-

kėjų rengimo kompetentingumo standartų(ECS) tikslas yra sukurti bendrą sistemą,skatinančią akademinio karjeros paslaugųteikėjųrengimoiratestavimoprofesionalumą

What are the ECS and what are their benefits?

TheobjectiveoftheEuropeanCompetenceStandards(ECS)istocreateacommonrefer-enceframework,whichpromotesexcellenceand quality development in the academictrainingandcertificationofcareerpractitio-nerswithintheEuropeanHigherEducationArea.Asatranslationdevice,theyshallalsoimprovethetransparency,comparabilityandvalidity of relevant qualifications awardedin the different European countries. Theirimplementationwillpromotethecontinuousprofessionaldevelopmentofcareerpractitio-ners, increase the recognition of their com-petencesbothnationallyandinternationally,


1��

beikokybęEuroposaukštojomoksloerdvėje.Standartai kaip bendra aiškinimo priemonėpagerinsskirtingoseEuroposšalysesuteikia-mųkvalifikacijųskaidrumą,palyginamumąirpagrįstumą.

Standartų įgyvendinimas skatins karjerospaslaugųteikėjųtolesnįprofesinįtobulėjimą,didinsjųkompetentingumųpripažinimąna-cionaliniameirtarptautiniamelygmenyjebeipadėsužtikrintirengimo, tolesnioprofesiniotobulėjimoiratestavimokokybękarjerospro-jektavimo ir konsultavimo karjerai (KPKK)srityje.

Kas turi dirbti su ECS? Ką vartotojai turėtų daryti su ECS?

ECS–taisavanoriškastruktūra,todėlne-taikomi jokie formalūs teisiniai jos įvedimoreikalavimai. Svarbiausi ECS vartotojai busaukštojo mokslo įstaigos, siūlančios kvali-fikacijas karjeros projektavimo ir konsulta-vimokarjerai srityje.2018m.yra rekomen-duojamas terminas, kada aukštojo moksloįstaigosturėtųpradėtisiūlytikarjerosprojek-tavimoirkonsultavimokarjeraistudijųpro-gramas,galinčiassusietilaipsnįsuteikiančiasprogramassuECS.

ECSnepakeičianacionaliniųarkitųkvali-fikacijų standartų karjeros projektavimo irkonsultavimo karjerai srityje. Norėdama su-stiprinti Europoje suteikiamų karjeros spe-cialistams kvalifikacijų sąsajas ir skaidrumą,NICEkviečiavisasinstitucijas,atsakingasužkarjerosspecialistųnacionalineskvalifikacijųsąrangas susieti savo standartus ir gaires suECSirdalyvautitoliauplėtojantECS.

Koks ECS ryšys su Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) ir Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga?

Dėlaukštųkompetentingumoreikalavimų,taikomų karjeros projektavimui ir konsulta-vimuikarjerai,ECSgaliojatikakademiniamekvalifikacijų lygmenyje. Trumpalaikės aukš-tojo mokslo programos (pirmosios pako-posmetuarbasusijusiossuja),atitinkančios

andsupportthequalityassuranceoftraining,furthereducationandcertificationrelatedtocareerguidanceandcounselling(CGC).

Who shall work with the ECS? What should users be doing with the ECS?

The ECS are a voluntary framework, sotherearenoformallegalobligationsfortheirintroduction. The primary users of the ECSwill be higher education institutions, whichoffer qualifications in career guidance andcounselling.2018istherecommendedtargetdate higher education institutions offeringstudy programmes in career guidance andcounsellingtorelatetheirdegreeprogrammestotheECS.

The ECS do not replace national qualifi-cationstandardsandbenchmarks forcareerguidance and counselling. To enhance linksand transparency in Europe, NICE calls onbodies in charge of national qualificationframeworks for career practitioners, as wellasrelevantprofessionalassociations,torelatetheir standardsandbenchmarks to theECSandtoparticipateinthefuturedevelopmentoftheECS.

How do the ECS relate to the European Qualifications Framework (EQF) and the Framework for Qualifications of the European Higher Education Area?

Duetothehighcompetencerequirementsassociated to career guidance and counsel-ling, the ECS only relate to the academicqualificationlevels.Short-cyclehighereduca-tionoffers(withinorlinkedtothefirstcycle),corresponding to EQF Level 5, should onlybeofferedforthetrainingofCareerAdvisors.CareerProfessionalsshouldatleasttrainforpracticethroughafullfirst-cycleprogramme(EQF 6), preferably through a second cycleprogramme(EQF7).CareerSpecialisttrain-ingshouldonlybeofferedintermsofsecondorthirdcycletraining(EQF7or8).Nofullcycleprogrammes shouldbeoffered for thetrainingofCareerAdvisors.


1��

5EKS lygmenį, turi būti teikiamos tik kar-jeros patarėjų rengimui. KPKK specialistaiir ekspertai turėtų būti rengiami praktiniamdarbuibentpirmospakoposdieniniųstudijųprogramose(EKS6),tačiaupirmenybėturėtųbūtiteikiamaantrosiospakoposprogramoms(EKS7).KPKKekspertųstudijosturėtųbūtisiūlomostikantrosiosarbatrečiosiosstudijųpakoposprogramose(EKS7arba8).Karjerospatarėjųrengimuineturėtųbūtisiūlomosvi-sospakoposprogramos.

Kodėl ECS siejami su kompetentingumais? Kompetentingumaipateikiaišmatuojamus

aprašymus,kąatitinkamąkvalifikacijąturintisasmuoturėtųsugebėtiatlikti.Kompetentingu-mai tiesiogiai siejami su piliečių, klientų irdarbdaviųporeikiaisbeipadedageriausude-rinti dėstymą, studijavimą ir vertinimą sudarbo rinkos poreikiais. Daugiau informaci-jos apie ECS taikymą rasite 2015 m. NICEvadove. ECS neapibrėžiami studijų rezulta-tai žinių, vertybių, požiūrių ir mokėjimų at-žvilgiais. Kompetentingumų išskaidymas įšiuos konkretesnius studijų rezultatų tipusyrakūrybiškasprocesas,dėlkurioNICEpa-siūlymai teikiami per NICE studijų turiniosąrangą(žr.2012m.NICEvadovą).

Ką atstovauja NICE, pateikdama ECS? NICE atstovauja daugiau nei 40 aukštojo

moksloįstaigų,siūlančiųlaipsnįsuteikiančiasprogramas ir rengiančių karjeros paslaugųteikėjus29Europosšalyse,kuriosgaudamosfinansinę Europos Komisijos paramą dirbadrauge jau nuo 2009 m. Šiame leidinyje at-sispinditikNICEpožiūris.EuroposKomisijanegalibūtilaikomaatsakingaužbetkokįčiapateiktosinformacijospanaudojimą.

Ar NICE suteikia kvalifikacijas? Ne, ECS sudaro prielaidas kvalifikacijų

sistemos karjeros projektavimo ir konsul-tavimo karjerai srityje sukūrimui, ką NICEir remia. Be to, ECS siejami su Europoskvalifikacijųsąranga(EKS).Kvalifikacijasgali

Why do the ECS refer to competences? Competencesprovidemeasurabledescrip-

tions,ofwhatapersonholdingaparticularqualification should be able to do. By relat-ing directly to the needs of citizens, clientsand employers, competences support a bet-termatchbetweenteaching,learningandas-sessmentandlabourmarketneeds.Formoreinformation on the application of the ECS,please consult the NICE Handbook from2015.

TheECSdonotdefinelearningoutcomesin terms of knowledge, values, attitudes orskills. The translation of competences intothese more concrete types of learning out-comesisacreativeprocess,forwhichNICEoffers suggestions via the NICE Curricu-lumFramework(seeNICEHandbookfrom2012).

Who does NICE represent in introducing the ECS?

NICE represents more than 40 highereducation institutions offering degree pro-grammes and promoting academic trainingin career guidance and counselling from 29European countries, who have been work-ing together since 2009 with financial sup-port from the European Commission. Thispublicationonly reflects theviewsofNICE.The European Commission cannot be heldresponsible foranyusewhichmaybemadeoftheinformationcontainedtherein.

Does NICE award qualifications? No,theECSformasectorialqualification

framework forqualifications incareerguid-anceandcounselling,whichispromotedbyNICE and relates to the European Qualifi-cations Framework (EQF). The awarding ofqualifications remains a matter of nationalqualificationbodies.

Does NICE aim at standardizing academic training in career guidance and counselling?

No.WiththeECS,NICEproposesacon-


1��

suteiktitiknacionaliniųvalstybiųįgaliotosin-stitucijos.

Ar NICE siekia standartizuoti akademinį karjeros paslaugų teikėjų rengimą karjeros projektavimo ir konsultavimo karjerai srityje?

Ne. Per ECS NICE siūlo minimaliųreikalavimų karjeros paslaugų teikėjų kom-petentingumams suvienodinimą visoje Eu-ropoje.NICEgerbiaaukštojomokslosistemųir įstaigų autonomiją ir skatina aukštojomoksloprogramųįvairovę.ECSturėtųveiktikaip bendri atskaitos taškai, rengiant karje-ros paslaugų teikėjus karjeros projektavimoir konsultavimo karjerai srityje. ECS reiktųaiškintiirpriderintipriespecifiniųregioniniųarnacionaliniųporeikių.

Kokias teises pasilieka NICE dėl ECS? NICE pasilieka teisę reguliariai atnaujinti

ECS ir skelbti ECS vertimus. NICE leidžianaudotisECSkarjerospaslaugųteikėjųakred-itavimui,rengimuiiratestavimui,tačiautokiuatvejureikianurodyti šaltinį.Daugiau infor-macijosrasiteadresuwww.nice-network.eu

Visos teisės priklauso Heidelbergo uni-versiteto Edukologijos institutui Vokietijoje,veikiančiamNICEvardu.NICEpasiliekatei-sę reguliariai atnaujinti Europos kompeten-tingumostandartus(ECS)irskelbtivertimus.LeidžiamanaudotisECSakreditavimo,studijųiratestavimotikslais,tačiautokiuatvejureikianurodytišaltinį. Europosakademiniokarje-ros paslaugų teikėjų rengimo kompetentin-gumo standartų kūrimą finansavo EuroposKomisijapagalMokymosivisągyvenimąpro-gramą.IšreikštanuomonėnebūtinaiatspindiEuroposBendrijospožiūrį,todėljinegalibūtilaikomaatsakingaužbetkokiusčiapateikia-musduomenis.

ECS trumpąją versiją parengė: JohannesKatsarov,JukkaLerkkanen,JacquesPouyaudirKęstutisPukelis(abėcėlėstvarka)

sensusofminimalrequirementsforthecom-petenceofcareerpractitionersworkinginEu-rope.NICErespectstheautonomyofhighereducationsystemsandinstitutions,andpro-motes the diversity of degree programmes.TheECSaremeanttobecommonpointsofreference for the development of academictrainingincareerguidanceandcounselling,which shall be interpreted and adapted ac-cordingtospecificneeds.

Which rights does NICE reserve concerning the ECS?

NICE reserves the rights to actualize theECS regularly and publish translations. TheuseoftheECSforpurposesofaccreditation,trainingandcertificationiswelcome,provid-edthesourceisacknowledged.Formorein-formation,pleasevisitwww.nice-network.eu

AllrightsreservedbyHeidelbergUniver-sity, Institute of Educational Sciences, Ger-many,onbehalfofNICE.NICEreservestherightstoactualizetheEuropeanCompetenceStandards(ECS)regularlyandpublishtrans-lations.TheuseoftheECSforpurposesofac-creditation,trainingandcertificationiswel-come,providedthesourceisacknowledged.

The development of the European Com-petenceStandardsfortheAcademicTrainingofCareerPractitonershasbeenco-fundedbythe European Commission under the Life-long Learning Programme. The views ex-presseddonotnecessarilyreflectthepositionof the European Community, which cannotbeheldresponsibleforanyoftheinformationpresentedhere.

ShortversionofECSwasdevelopedbyJo-hannes Katsarov, Jukka Lerkkanen, JacquesPouyaud,andKestutisPukelis(inalphabeti-calorder).

Contributors (in alphabetical order):Graham Allan, Salim Atay, Toni Babarovic,


1�9

Bendradarbiai (pagal abėcėlę): GrahamAllan, Salim Atay, Toni Babarovic, MihaelaBadea, Stella Blöndal, Randi BoelskifteSkovhus,BaibaBriede,CristinaCeinos,AnneChant, Banu Cirakoglu, Valérie Cohen-Sca-li, Petya Dankova, Jean-Pierre Dauwalder,Nikos Drosos, Maria Eduarda Duarte, SifEinarsdóttir, Bernd-Joachim Ertelt, ElenaFernández, Lea Ferrari, Zuzana Freibergová,Andreas Frey, Rebeca García, Laura Gress-nerová, Erik Hagaseth Haug, Lucy Hearne,Lenka Hloušková, Johannes Katsarov, JaanaKettunen, IstvánKiss,AndrejKohont,AlainKokosowski, Seija Koskela, Jolanta Kavale,MonikaKukyte,ChristineLagabrielle, JukkaLerkkanen, Mia Lindberg, Anders Lovén,Ande Magus, Koorosh Massoudi, DioneMifsud,JanetMoffett,RachelMulvey,LijanaNavickiene, Sasa Niklanovic, Helle Norden-toft, Laura Nota, Czesław Noworol, HazelReid, Janis Pavulens, Monika Petermandl,Roberta Piazza, Peter Plant, Jacques Pouy-aud, Ivan Prelovský, Nathalie Prudhomme,KęstutisPukelis,SauliPuukari,MargitRam-mo, Jérôme Rossier, Jean-Jacques Ruppert,ChristianeSchiersmann,NicolasSchöpf,To-rild Schulstok, Teresa Sgaramella, DespoinaSidiropoulou-Dimakakou,GrzegorzSikorski,Luis Sobrado, Inita Soika, Salvatore Soresi,Emil Stan, Tim Theeboom, Rie Thomsen,ŠtefanVendel,IngeVanDerPutten,AnneliesVanVianen,GuðbjörgVilhjálmsdóttir,RaimoVuorinen, Peter C. Weber, Frida Wikstrand,JanWoldendorp,JuliaYatesirAndaZvigule.

Dėkojamedaugybeižmonių,pasidalinusiųsavo mintimis ir idėjomis 2014 m. rugsėjomėn.Canterbury(UK)vykusioEuroposviršū-niųsusitikimometukarjerospaslaugųteikėjųrengimo ateityje klausimais, bei tiems, kuriedalyvavo viešose diskusijose dėl pirmo Eu-ropos kompetentingumo standartų projekto2014m.rugsėjo–lapkričiomėnesiais.

Daugiau informacijos rasite adresu www.nicenetwork.eu

Mihaela Badea, Stella Blöndal, Randi Boel-skifte Skovhus, Baiba Briede, Cristina Cei-nos, Anne Chant, Banu Cirakoglu, ValérieCohen-Scali, Petya Dankova, Jean-PierreDauwalder, Nikos Drosos, Maria EduardaDuarte, Sif Einarsdóttir, Bernd-Joachim Er-telt, Elena Fernández, Lea Ferrari, ZuzanaFreibergová, Andreas Frey, Rebeca García,Laura Gressnerová, Erik Hagaseth Haug,Lucy Hearne, Lenka Hloušková, JohannesKatsarov,JaanaKettunen,IstvánKiss,AndrejKohont, Alain Kokosowski, Seija Koskela,Jolanta Kavale, Monika Kukyte, ChristineLagabrielle,JukkaLerkkanen,MiaLindberg,Anders Lovén, Ande Magus, Koorosh Mas-soudi, Dione Mifsud, Janet Moffett, RachelMulvey,LijanaNavickiene,SasaNiklanovic,Helle Nordentoft, Laura Nota, Czesław No-worol, Hazel Reid, Janis Pavulens, MonikaPetermandl, Roberta Piazza, Peter Plant,Jacques Pouyaud, Ivan Prelovský, NathaliePrudhomme,KestutisPukelis,SauliPuukari,MargitRammo,JérômeRossier,Jean-JacquesRuppert, Christiane Schiersmann, NicolasSchöpf,TorildSchulstok,TeresaSgaramella,Despoina Sidiropoulou-Dimakakou, Grze-gorz Sikorski, Luis Sobrado, Inita Soika,SalvatoreSoresi,EmilStan,TimTheeboom,Rie Thomsen, Štefan Vendel, Inge Van DerPutten,AnneliesVanVianen,GuðbjörgVil-hjálmsdóttir,RaimoVuorinen,PeterC.We-ber,FridaWikstrand,JanWoldendorp,JuliaYates,andAndaZvigule.

WethankallthemanypeoplewhosharedtheircommentsandideaswithusduringtheEuropean Summit for Developing the Ca-reerWorkforceof theFuture inCanterbury(09/2014)andwhoparticipatedinthepublicconsultationonthefirstdraftoftheEuropeanCompetence Standards from September toNovember2014!

For more information, please visit www.nicenetwork.eu


1�0

TarpTauTinis dokToranTŪros

projekTas „european docToral programme

in career guidance and counselling“ (ecadoc)

2013 m. pradėtas įgyvendinti trijų metųtrukmės tarptautinis mokymosi visą gyve-nimą programos finansuojamas projektas„European Doctoral Programme in CareerGuidanceandCounselling“(ECADOC),Nr.2013-3903-539608-LLP-1-2013-IT-ERAS-MUS-EQR. Projektą koordinuoja Paduvosuniversitetas(Italija),jamvadovaujaprofesorėLaura Nota (Italija) kartu su mokslininkųkomanda: Valérie Cohen-Scali (Prancūzija),Rachel Mulvey (Anglija), Jérôme Rossier(Šveicarija), Rie Thomsen (Danija), PeterWeber ir Johannes Katsarov (Vokietija).Projekto partneriai: Vytauto Didžiojo uni-versitetas (Lietuva), Paduvos univeristetas(Italija), Maltos universitetas, Amsterdamouniversitetas(Olandija),ESVDC,Atėnųuni-versitetas (Graikija), Islandijosuniversitetas,Heidelberguniversitetas(Vokietija)irkt.

Projeko tikslas yra pagrįsti Europinės di-mensijoskarjerosprojektavimotyrėjorengi-mo doktorantūros studijų pakopoje pro-gramos rezultatus ir juos atitinkantį turinį,remiantis minėtu turiniu organizuoti vasa-ros mokslines mokyklas jauniems tyrėjams,atliekantiems tyrimus karjeros projekta-vimo srityje. Tuo pačiu projektu siekiamatelkti naujuosius tyrėjus į tinklą, skatinti jųbendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinantilgalaikius, plačios apimties, tarptautiniustyrimus ir skleidžiant mokslinius rezultatus.Taddarvienastiklasyrapopuliarintikarjerosprojektavimo discipliną, kad ji taptų labiaužinomairpripažįstama.

Rugsėjo 15–20 dienomis Italijoje, Padu-vos universitete vyko pirmoji projekto va-

inTernaTional projecT for docToral sTudies „european docToral programme in career guidance and counselling“ (ecadoc)

In2013theimplementationoftheinterna-tionalprojectof3yearsduration“EuropeanDoctoralProgrammeinCareerGuidanceandCounselling” (ECADOC), No. 2013-3903-539608-LLP-1-2013-IT-ERASMUS-EQR fi-nanced by the lifelong learning programmewas started. The project is coordinated bythe University of Padua (Italy) and super-visedbytheprofessorLauraNota(Italy)to-getherwith the teamofscientistsconsistingofValérieCohen-Scali(France),RachelMul-vey(England),JérômeRossier(Switzerland),Rie Thomsen (Denmark), Peter Weber andJohannes Katsarov (Germany). The project’spartners are Vytautas Magnus University(Lithuania),UniversityofPadua(Italy),Uni-versity of Malta, University of Amsterdam(Holland), ESVDC, University of Athens(Greece),UniversityofIceland,UniversityofHeidelberg(Germany),etc.

The project’s goal is to substantiate theprogramme’soutcomesofdoctoralstudiesofpreparation of researcher of career guidanceintheEuropeandimension,aswellasthecor-respondingcontent;toorganizethesummerscientificschoolsforyoungresearchesinthearea of career guidance following the afore-mentioned content. Moreover, the project isalsoused togather thenewresearchers intoonenetwork,toencouragetheircooperationin generation and implementation of long-term,large-scaleinternationalresearches,andinspreadingofthescientificresults.Thusonemoregoalistopopularizethedisciplineofca-reerguidancesothatitbecamemorewidelyknownandrecognized.


1�1

saros mokykla. Joje dalyvavo 27 doktoran-tai iš 19 Europos šalių: Italijos, Suomijos,Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Danijos,Maltos,Šveicarijos,Vengrijos,Ispanijos,Bel-gijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos,Graikijos,Švedijos,Latvijos,Lietuvos,Nyder-landų ir Vokietijos. Šešių dienų programojedaug dėmesio buvo skirta tyrimų metodo-logijai. Viena diena buvo skirta diskusijaikokybiniųtyrimųtema,kuriąvedėirmode-ravo profesorė Jenny Bimrose iš Anglijos.Kita diena, moderuojant profesoriui Wol-fangViechtbauerišNyderlandų,buvoskirtakiekybiniams tyrimams. Jis vedė praktiniusmokymus (teorija ir užduotys) darbui suprograminiu produktu/programa „R“, kuridar gali būti vadinama „R kalba ir aplinka“.Programaskirtastatistiniųduomenųanalizei(aprašomajaiirsprendžiamajaistatistikossri-tims). Nemaža dalis vasaros mokyklos laikobuvopraleistaįvairiossudėtiesdarbogrupėsevystant idėjas tarptautinių, didelės apimtiestyrimų ir jaunųjų tyrėjų bendradarbiavimoplanavimui.

Šiame amžiuje labai svarbus kūrybiškasir inovatyvus žmogus, tad ir šia tema buvonemažai kalbėta. Generuotos idėjos karje-ros projektavimo srities inovacijoms: atlie-kant tyrimus, dirbant su klientais, teorinėjeplotmėje.

Doktorantų vasaros mokyklos metu labainaudingasbuvodarbasgrupėse,kaikiekvie-nasišdalyviųturėjogalimybępristatytisavotezių projektą ir gauti grįžtamąjį ryšį. Kitožmogauspožiūrisbuvovertingas,nespadėjoišryškintidarbopliusus,minususarpavojus,kurių pats doktorantas gal neįžvelgė, pama-tytigalimybesiralternatyvas,kuriasdargali-mabūtųišnaudotiatliekanttyrimusbeiren-giantdisertaciją.Taibuvopuikiterpėjaunųjųmosklininkų stabtelėjimui, įsivertinimui irtolimesniųžingsniųnusimatymui.

Vasaros stovyklos darbotvarkės įtemp-tumas, rengiamų tyrimų temų panašumassudarė galimybes pokalbiams, diskusijoms,kasdieniams reflektavimams, neformaliam

ThefirstsummerschooloftheprojectwashostedbytheUniversityofPadua(Italy)on15-20 September. 27 doctoral researchersfrom 19 European countries (Italy, Finland,France, Poland, Iceland, Denmark, Malta,Switzerland, Hungary, Spain, Belgium, Por-tugal,GreatBritain,Greece,Sweden,Latvia,Lithuania, Netherlands and Germany) wereparticipating.Theresearchmethodologyre-ceivedmajorattentionintheprogrammeofsix days. One day was dedicated to the dis-cussions about qualitative researches. TheywereconductedandmoderatedbyProfessorJenny Bimrose from England. The next daywas dedicated to the quantitative research-es. It was moderated by the Professor Wol-fang Viechtbauer from the Netherlands. Heconducted the practical workshop (theoryandtasks)relatedtoworkwiththesoftwareproduct / programme “R”, aka “R LanguageandEnvironment”.Thesoftware ismeanttoanalyze the statistical data (descriptive anddecisiveareasofstatistics).Abigpartofthesummerschool’stimewasspentintheworkgroups of different composition develop-ing the ideas for international large-scaleresearches and cooperation between youngresearchers.

Thecreativeandinnovativepersonisveryimportant in this century, so this topic waswidelydiscussed.Theideasforinnovationsinthe area of career guidance were generated:duringresearches,workwiththecustomers,andinthetheoreticalplane.

Theworkingroupsinthesummerschoolof doctoral researchers was very beneficial.Eachparticipanthadanopportunitytopres-enthis/herprojectofthesesandtoreceiveafeedback. The viewpoint of another personwas valuable because it helped to highlighttheadvantages,disadvantagesandhazardsofthe works, which had not been seen by thedoctoralresearchers,andtoseethepossibili-tiesandalternatives,whichcouldbeusedforresearchesanddissertation. Itwasanexcel-lentmediumfortheyoungscientiststostop,

TarpTauTinis dokToranTŪros projekTas „european docToral programme in career guidance and counselling“ (ecadoc)inTernaTional projecT for docToral sTudies „european docToral programme in career guidance and counselling“ (ecadoc)

1��

bendravimui,dalinimuisi idėjomis, tobulėji-muibeiįvairiapusiškaipažvelgtiįsavoatlie-kamustyrimus.

Kita jaunųjų tyrėjų vasaros mokykla pla-nuojama 2015 metų vasarą Paryžiuje. Jojevėl bus kuriamos galimybės mokytis, dalin-tis žiniomis ir patirtimi bei planuoti tolesnįbendradarbiavimą.

Diana Thasse SimoStudijų kokybės ir karjeros tyrimų grupės tyrėjaTarptautinio doktorantūros projekto ECADOC vasaros mokyklos dalyvė

to assess themselves and to foresee the fur-thersteps.

The intensive agenda of the summerschoolandsimilarityofthetopicsoftheproj-ectsunderpreparationcreatedpossibilitiestoconverse,todiscuss,toreflectdaily,tocom-municate informally, to exchange the ideas,toimprove,andtolookintoownresearchesinversatileway.

The next summer school of young re-searchesisplannedforsummer2015inParis.Itwillcreateagainthepossibilitiestolearn,toexchangeknowledgeandexperience,andtoplanthefurthercooperation.

Diana Thasse SimoResearcher of the Group of Study Quality and Career ResearchesParticipant of the summer school of international doctoral project ECADOC


1��

pirmoji karjeros projekTavimo ir

konsulaTvimo karjerai vasaros mokykla

paduvoje

26 doktorantai tyrėjai IŠ 15 Europos šalių2014 m. rugsėjo 15–20 d. Paduvoje (Italija)dalyvavopačiojepirmojedoktorantūrosmo-kykloje, skirtoje konsultacijoms dėl karjerosirprofesiniamorientavimui.JąorganizavoPa-duvosuniversitetas.Taipirmojiištrijųvasa-rosmokyklų,įeinančiųįECADOCprojektą,kuriotikslas–sudarytiEuroposkarjerospro-jektavimodoktorantūrosprogramą.Projektąnuo2013m.iki2016m.finansuojaEuroposKomisija.

Iš pradžių visus dalyvius pasveikino pir-mosiosvasarosmokyklosprojektomokslinėkoordinatorė Laura Nota kartu su Paduvosuniversiteto projekto patariamosios tarybosnariuSalvatoreSoresiirdviempagrindiniaisPaduvosuniversitetoatstovaisAlbertaCon-tarelloirEgidioRobusto,okitaspatariamo-sios tarybos narys Jean-Pierre DauwalderkreipėsiįdalyviusESVDC(EuropeanSocietyfor Vocational Designing and Counselling)vardu. Po šilto doktorantų tyrėjų sutikimoprojekto mokslinio komiteto nariai ValérieCohen-Scali,JohannesKatsarov,RachelMul-vey, Jérôme Rossier, Rie Thomsen ir PeterWeber jiems pristatė programą. Doktoran-taityrėjaibuvopaskatintigeriaususipažinti,pristatyti vieni kitiems savo tyrimų temasir padėti suprasti, kaip jų tyrimas susijęs subendraiskarjerosprojektavimotyrimųaspek-tais.

Antroji vasaros mokyklos diena buvoskirta kokybinio tyrimo klausimams. JennyBimrose iš Vorviko universiteto (JK) iškėlėsvarbius klausimus apie kokybinio tyrimovaidmenį ir panaudojimą karjeros projekta-vimosrityjebeipabrėžėsutokiaistyrimųas-

firsT summer school of career guidance and counselling in padova

From September 15–20, 2014, the 26 doc-toralresearchersfrom15Europeancountriesparticipatedat thefirst-everdoctoralschooldedicatedtocareerguidanceandcounsellingin Padova (Italy). Hosted by the UniversityofPadova,thiswasthefirstofthreesummerschools which form part of the ECADOCproject,whichaimsatsettingupaEuropeanDoctoral Programme in Career GuidanceandCounselling,andwhichisfundedbytheEuropeanCommissionfrom2013-2016.

To begin with, Laura Nota, who hostedandorganizedthefirstsummerschoolastheproject’sscientificcoordinator,welcomedallparticipants together with Salvatore Soresi,memberof theproject’sadvisoryboard,Al-bertaContarelloandEgidioRobusto,twokeyrepresentatives of the University of Padova,and Jean-Pierre Dauwalder, another mem-beroftheadvisoryboard,whoaddressedtheparticipantsonbehalfoftheESVDC(Euro-pean Society for Vocational Designing andCounselling).Followingthiswarmwelcomeof the doctoral researchers, the members oftheproject’sscientificcommittee,ValérieCo-hen-Scali,JohannesKatsarov,RachelMulvey,JérômeRossier,RieThomsenandPeterWe-ber,introducedtheprogrammetothepartic-ipants.Inparticular,thedoctoralresearcherswereinvitedtogettoknoweachother,pres-enttheirthemesofresearchandunderstandhow their research connects with generalstrandsofresearchintocareerguidanceandcounselling.

Theseconddayofthesummerschoolwasdedicatedtoquestionsofqualitativeresearch.Jenny Bimrose from the University of War-

1��

pektaissusijusiusmetodinius iššūkiusbei jųgausumą. Seminarų metu doktorantai buvoįtraukti įpraktinįmokymąsi.Pavyzdžiui, jiedirbokomandose,bandydamisukurtikoky-binius išilginio konsultacijų veiksmingumotyrimometodus.Svarbiausiuseminaroakcen-tu tapo tai, kad Jenny Bimrose su dalyviaispasidalino savo pagrindinėmis įžvalgomisapiedideliomastotyrimųprojektųvaldymą.Jimetėiššūkįtradicinėmsišlygomsdėlviešotyrimo finansavimo ir įrodinėjo, kad mūsųsrities tyrėjai turi aktyviai dalyvauti tyrimųdėlkarjerosprojektavimopolitikosbeisujaissusijusiųklausimųdarbotvarkėssudaryme.

Be antrąją ir ketvirtąją vasaros mokyklosdienomis siūlomų metodologinių apmoky-mų, tikslas buvo padėti dalyviams vystyti jųdoktorantūrostyrimųprojektus.Trečiadieniorytą kiekvienas dalyvis mažai bendraminčiųgrupeipristatėkonkretųsavotyrimoaspektą.Popristatymosekėkiekvienotyrėjopasirinktųmetodologiniųklausimųaptarimas.

Popietėbuvoskirtamokslininkųvaidme-niui skatinant inovacijas visuomenėje, pvz.,praktinėje karjeros projektavimo srityje.Tai stipriai Europos karjeros projektavimonaujovių tinklo (NICE) skatinama misija.Ši organizacija remia ECADOC projektąkartu su ESVDC. Po įkvepiančių LaurosNota ir pagrindinės pranešėjos Veros Za-magni išBolonijosuniversiteto(Italija)pra-nešimų Rie Thomsen ir Johannes Katsarovpakvietė doktorantus tyrėjus pasidalintisavopraktika,kvietėjuospamąstyti,kiekjiejau yra novatoriški ir kaip galėtų tapti darnovatoriškesniais.

Ketvirtąją vasaros mokyklos dieną Ma-ria Cristina Ginevra, Lea Ferrari ir TeresaMaria Sgaramella iš Paduvos universitetoLarioslaboratorijosirprojektoorganizaciniokomiteto nariai pabrėžė mūsų srities meta-analizės būtinumą ir priežastis. Tada Wolf-gang Viechtbauer iš Mastrichto universitetopristatė meta-analizę dalyviams. Pradėjęsnuotyrimųsintezėsaktualumoklausimų,jisleidogrupeipamatyti,kokįdidelįkiekybinių

wick (UK) raised important questions con-cerning the role and practice of qualitativeresearch in the field of career guidance andcounsellingandhighlightedtherichnessandmethodologicalchallengesrelatedtorelevantresearch approaches. Throughout the work-shop, the doctoral researchers engaged inlearning-by-doing.Forinstance,theyworkedin teams to conceive qualitative approachesforlongitudinalresearchontheeffectivenessofguidance.Asahighlightoftheworkshop,Jenny Bimrose shared many of her centralinsights into the management of large-scaleresearchprojectswiththeparticipants,chal-lengingtraditionalreservationstowardspub-liclyfundedresearchandarguingforanac-tive roleof researchers inourfield to shaperesearchagendasaroundcareer-relatedques-tionsandpolicies.

Next to methodological training, whichwas offered on the second and forth daysof thesummerschool,acentralgoalwas tosupporttheparticipantsonthedevelopmentof their own doctoral research projects. OnWednesdaymorning,eachoftheparticipantspresentedaparticularaspectoftheirresearchtoasmallgroupofpeers,followedbydiscus-sionsofmethodologicalquestionschosenbytheindividualresearchers.

Theafternoonwasdedicatedtotheroleofacademicstopromoteinnovationinsociety,forinstanceinthepracticeofcareerguidanceandcounselling–amissionstronglypromot-edbytheNetworkforInnovationinCareerGuidanceandCounsellinginEurope(NICE),whichsupportstheECADOCprojecttogeth-erwiththeESVDC.Followinginspiringmes-sages fromLauraNotaandkeynotespeakerVeraZamagnifortheUniversityofBologna(Italy),RieThomsenandJohannesKatsarovinvitedthedoctoralresearcherstoreflectontheirownpractice,challengedthemtothinkabouthowtheyarealreadybeinginnovative,andwaysinwhichtheywouldliketobecomeevenmoreinnovative.

Onthefourthdayofthesummerschool,


1��

tyrimųtaispačiaisklausimaisskaičiųgalimaapibendrinti statistiškai, taip išvedant labiauapibendrinamusirpagrįstusrezultatus.

Penktadienis prasidėjo nuo „maisto pro-tui“: ESVDC valdybos nariai Raoul van Es-broeck ir Jean-Pierre Dauwalder pakvietėdalyvius apmąstyti savo ateities karjerą irpabrėžė skirtingas galimybes bei reikalavi-mus,pvz.,sietinussudaktarolaipsnįturinčiųmokslinių bendradarbių pareigomis. Tarp-tautinio švietimo ir profesinio orientavimožurnalo vyriausiasis redaktorius JérômeRossierpristatėdalyviamsmoksliniųžurnalųredaktoriųbeirecenzentųmąstymą.

Paskui Peter Weber pristatė dalyviamsEuropos karjeros projektavimo tyrimų dar-botvarkę. Šio ECADOC paprojekčio tikslasyra aprašyti tyrimų mūsų srityje status quo,pabrėžti svarbiausius ateities tyrimų klau-simus ir paskatinti tarptautinį tyrėjų ben-dradarbiavimą. Todėl Valérie Cohen-Scaliir Johannes Katsarov pakvietė doktorantustyrėjus pasidalinti savo nuomone apie svar-bius tyrimų klausimus ir sudaryti nedidelestyrimųgrupes,kadjiegalėtųpatysišmėgintibendradarbiavimą.

Baigiantis vasaros mokyklai, doktorantaityrėjaibuvopakviestiprisijungtiprieESVDCir apžvelgta kitų metų vasaros mokykla,organizuojama Paryžiuje 2015 m. birželio29d.– liepos 04 d. Šios mokyklos kuratorebus Valérie Cohen-Scali iš Nacionalinėsmenųirprofesijųkonservatorijos(Cnam).

Visosvasarosmokyklosmetu(nuopradžiosiki pabaigos) taikytas aspektas buvo atspin-dinti praktika. Vasaros mokyklos pradžiojevisi dalyviai gavo po atspindintį dienoraštį,kadgalėtųgilintisavožinias.RachelMulveypristačius atspindinčią praktiką, dalyviamsbuvopasiūlytakasdiendienoraštyjepasisaky-tijiemsasmeniškaisvarbiuklausimu.Galuti-nisapmąstymasatliktasšeštadienioryte,priešpasibaigiantvasarosmokyklai.Padalintiįdvigrupes, dalyviai pasidalino savo mintimisapie vasaros mokyklą, surinko ir pagrindėateitiesidėjasirpagrindiniusaspektus.

MariaCristinaGinevra,LeaFerrariandTe-resa Maria Sgaramella from Larios Labora-tory, University of Padova, and membersof the project’s organizational committee,highlighted the reasons and the necessityto realize meta-analysis in our field. ThenWolfgang Viechtbauer from the UniversityofMaastricht introducedtheparticipants tometa-analysis. Beginning with questions onthe relevance of research synthesis, he ledthe group to discover how large numbersof quantitative studies on similar questionscouldbesummarizedstatisticallysotoderivemoregeneralizableandvalidfindings.

Fridaybeganwith“foodforthought”:ES-VDC board members Raoul van Esbroeckand Jean-Pierre Dauwalder invited the par-ticipantstoreflectabouttheirfuturecareersandhighlighteddiverseoptionsandrequire-ments, for instance connected to Post-Docpositions.AsthechiefeditoroftheInterna-tionalJournalforEducationalandVocation-al Guidance, Jérôme Rossier introduced theparticipants to the thinkingbehind theedi-torsandreviewersofscientificjournals.

Next, Peter Weber introduced the Euro-pean Research Agenda for Career GuidanceandCounsellingtotheparticipants.Thegoalofthissub-projectofECADOCistodescribethestatusquoofresearchinourfield,tohigh-lightimportantresearchquestionsforthefu-ture,andtoencourageinternationalresearchcollaboration.Consequently,thedoctoralre-searcherswereinvitedtosharetheirthinkingonimportantresearchquestions,andalsotobuildsmallresearchteamstotestoutthepos-sibilityofcollaborativeresearchforthemselvesbyValérieCohen-ScaliandJohannesKatsarov.

Thesummerschoolendedwithaninvita-tion for the doctoral researcher to join theESVDCandanoutlookonthenextsummerschool, which will take place in Paris fromJune29 to July4 in2015andwhichwillbehosted by Valérie Cohen-Scali of the Con-servatoireNationaledesArtsetdesMétiers(CNAM).

pirmoji karjeros projekTavimo ir konsulaTvimo karjerai vasaros mokykla padujojefirsT summer school of career guidance and counselling in padova

1��

Visidalyviaisutiko,kadšimokymosipatir-tisjuoslabaipraturtinoirišreiškėnorądaly-vautibūsimuoserenginiuosebeikartusukur-tiEuropostyrimųbendruomenę.Šiąsavaitęjie džiaugėsi galimybe palikti savo izoliacijąirpasidalintisavoyrimaissubendraminčiais.Kaipgražųrezultatągalimapaminėtitai,kadkaikuriejauniEuropostyrėjaisukūrėtyrimųgrupes.

Daugiau informacijos apie Europos kar-jeros projektavimo doktorantūros programąrasite,apsilankęprojektotinklapyjehttp://larios.psy.unipd.it/ecadoc/pages/index.php arbasusisekęsuLauraNota([email protected])arbaJohannesKatsarov([email protected]).SiekiantpuoselėtibendruomenėsjausmąirskatintiaugimąEuropoje,kaikurievasaros mokyklos vaizdo įrašai ir medžiagaprieinami tik uždarame projekto tinklapyje.Susidomėjusiems studentams, tyrėjams irpraktikams prieiga bus suteikta, pateikusatitinkamąprašymą.

An aspect which accompanied the en-tire summer school from the beginning tothe end was reflective practice. As a meanstodeepentheir learning,allparticipantsre-ceivedareflectivediaryattheopeningofthesummerschool.FollowinganintroductiontoreflectivepracticeofferedbyRachelMulvey,theywereinvitedtoreflectuponapersonallymeaningfulquestioneveryday.Afinalreflec-tiontookplaceonSaturdaymorning,beforetheendofthesummerschool.Intwogroups,theparticipantssharedtheirthoughtsaboutthe summer school with each other, collec-tingandvalidatingbothhighlightsandideasforthefuture.

All of the participants agreed that thelearningexperiencehadbeenveryenrichingforthemandexpressedtheirwishtopartici-pate at future events and build a Europeanresearchcommunitytogether.Overtheweektheyhadenjoyedcomingoutofisolationandsharing their research with peers. A beauti-fulresultconcernedthecreationofresearchgroupsamongsomeof theyoungEuropeanresearchers.

For further informationontheEuropeanDoctoral Programme on Career Guidanceand Counselling, please visit the projectwebsite at http://larios.psy.unipd.it/ecadoc/pages/index.php orcontactLauraNota (lau[email protected]) or Johannes Katsarov (jo[email protected]). To foster asense of community and stimulate growthinEurope,someofthevideosandmaterialsfromthesummerschoolareavailableinare-servedareaoftheprojectwebsite.Interestedstudents, researchers and practitioners willreceiveaccessuponrequest.


1��

Įvadinė karjeros planavimo prakTika

filologams

Tyrimų rezultatai karjeros projektavimosrityje (Kučinskienė, 2003; Stanišauskienė,2004; Petkevičiūtė, 2006; Kalvaitienė, 2010;Pociūtė,Isiūnaitė,2011)rodo,kadkuoanks-čiaupradedamadomėtispasirinktaprofesija,tuo tvirčiauyraapsisprendžiamadėl jospa-sirinkimo,sėkmingiau integruojamasi įdar-borinką.

VytautoDidžiojouniversitetoHumanitari-niųmokslųfakultetoGermanistikosirroma-nistikosbeiAnglųfilologijoskatedrųvykdo-moje bakalauro studijų programoje Anglų ir vokiečių filologija 2013 / 2014 m. m. rudenssemestre buvo išbandytas naujas įvadinėspraktikosmodelis,kuriotikslas–integruojantspecialybėspažinimoirkarjerosgebėjimųug-dymo veiklas, formuoti studentų supratimąapiebūsimąprofesinęveikląirskatintipažintisavo karjeros galimybes. Ši praktika buvovykdoma bendradarbiaujant su VDU Karje-ros irkompetencijų centru (toliauKKC)beisocialiniais partneriais – UAB Kalba.lt, VšĮUžsienio kalbų mokymo centras,UABMediaskopas, UAB Synergium, IĮ Liežuvėlis, UABBaltijos vertimai,UABDeltatours.

Praktika, kurios apimtis 3 ECTS kreditai(80valandų),vykosausiomėnesį, jojedaly-vavo 16 pirmojo kurso studentų. Praktikosmodelįsudarėkelietapai:

1.Karjerosplanavimoįvadas(6val.);2. Susitikimai su veiklos sričių atstovais

(16val.);


Researchresultsinthefieldofcareerdesign-ing(Kučinskienė,2003;Stanišauskienė,2004;Petkevičiūtė,2006;Kalvaitienė,2010;Pociūtė,Isiūnaitė,2011)haveshownthatearlyinterestintheone’sprofessionenablesmakingsounddecisionsrelatedtothechosenprofessionandisassociatedwithmoresuccessfulintegrationintothelabourmarket.

Anewmodelofintroductorypracticewastested in the autumn semester of the 2013 /2014 academic year of the English and German Philology bachelor study programmeofferedbytheDepartmentofEnglishphilol-ogyandtheDepartmentofGermanisticsandRomanistics at the Faculty of Humanities atVytautasMagnusUniversity.Theaimofthismodel is to integrateactivities related to theunderstanding of occupation and the devel-opmentofcareerabilitiesintostudentpercep-tionoftheirfutureprofessionalactivityandtoimproveunderstandingoftheircareerpossi-bilities.Thispracticewasorganisedincollab-orationwiththeVMUCentreofCareerandCompetences (hereinafter referred to as theCCC)andthefollowingstakeholders:Kalba.lt, VšĮ Užsienio kalbų mokymo centras, UABMediaskopas, UAB Synergium, IĮ Liežuvėlis,UABBaltijos vertimai,UABDeltatours.

Thepracticehad3ECTScredits(80hours)and was organised in January. 16 first-yearstudentsparticipatedinit.Thepracticemod-elconsistedofseveralstages:

jolanta kovalevskaiTė, jovita gudaiTyTė, nijolė braZauskienė

1��

3. Individualus studentų darbas: infor-macijosrinkimasapiepasirinktąveiklossritį(-tis) (20 val.), dalyvavimas konsultacijojedėl karjeros plano (3 val.) ir karjeros planosudarymas(20val.);

4. Praktikos įvertinimas ir įsivertinimas:praktikos ataskaitos rengimas (10 val.) irdalyvavimaspraktikosaptarime(6val.).

Pirmasis etapas buvo skirtas karjerosplanavimo įvadui: dviejų seminarų metu,kuriuos vedė KKC specialistė, studentaisupažindinti su pagrindiniais karjeros pla-navimo etapais: savęs pažinimas, karjerosgalimybiųpažinimas,karjerosvizijosformu-lavimas,karjerosplanosudarymas.

Profesinės veiklos laukui bei veiklos ga-limybėms pažinti studentams buvo organi-zuota 10 susitikimų su įvairių sričių atsto-vais-praktikais iš kalbų industrijos (kalbųmokymo, vertimo, redagavimo, lokalizavi-mo)irturizmo,t.y.tųsričių,kurioseplanuo-jamaAnglųirvokiečiųfilologijosabsolventųprofesinė veikla. Didžioji susitikimų dalisvyko tiesiogiai diskutuojant ir bendraujant,dalis informacijos buvo pateikiama demon-struojantvaizdomedžiagą(interviusuverti-moirlokalizacijosįmonėsvadovu,viešbučioanimatoriaus veiklos pristatymas). Kadangiprofesinėje ir socialinėje veikloje reikalingųkompetentingumų galima įgyti dalyvaujantmokymuose, projektinėje veikloje ar sava-noriaujant, į susitikimus su studentais buvopakviestiirVDUtarptautiniųryšiųtarnybosatstovai,kuriekalbėjoapie studijųužsienyje(mainų) galimybes, pristatė VDU studentųsavanoriavimo iniciatyvą – mentorystę at-vykstantiemsstudentams,otospačiosAnglų ir vokiečių filologijos programostrečiojokur-so studentas dalinosi patirtimi apie studijasgretutinėjeprogramoje.

Trečiasispraktikosetapasbuvoskirtasstu-dentųindividualiamdarbui:jauorientuoda-miesi, kokia veiklos sritis juos sudomino,studentai toliaugilinosi į tą sritį,papildomąkarjerosinformacijąrinkdamisavarankiškai.Kaip įvadinės praktikos rezultatą studentai

1. Introduction into career planning(6hours);

2.Meetingswithrepresentativesofdiffer-entfieldsofactivity(16hours);

3. Individual student work: collecting in-formationaboutthechosenfield(s)ofactiv-ity(20hours),attendingconsultationonca-reerplan(3hours)andcareerplandesigning(20hours);

4.Practiceevaluationandself-evaluation:drawing-upapracticereport(10hours)anddiscussingpractice(6hours).

The first stage was introduction into ca-reerplanning.InthetwoseminarshostedbytheCCCspecialiststudentswereintroducedtothemainstagesofcareerplanning–self-cognition,understandingcareerpossibilities,careervisionformulationandcareerplande-signing.

To improvestudentunderstandingof thefieldofprofessionalactivityandpossibleop-portunities, 10 meetings with professionalrepresentativesfromtheindustryoflanguag-es (language teaching, translation, editingandlocalisation)andtourismwereorganised.These are the fields that English and Ger-manphilologygraduates’professionalactiv-ityshouldbeorientedtowards.Themajorityof meetings involved direct communicationand discussions and some information wasprovidedinvideos(interviewwiththeheadof a translation and localisation company,presentation of a hotel animator’s activity).As professional and social competences canbe acquired through participation in train-ingsessions,projectsandvolunteering, rep-resentativesoftheVMUInternationalOfficewerealsoinvitedtomeetwithstudents.Theytalkedaboutpossibilitiestostudyabroad(ex-change programmes), introduced the VMUstudent volunteering – mentoring initiativefor the arriving students and the third-yearstudent of the English and German philology sharedhisstudyexperienceintheminorstudyprogramme.

The third practice stage was devoted to


1�9

turėjo pateikti individualų karjeros planą irparengtipraktikosataskaitą.Parengękarjerosplaną, studentai dalyvavo KKC specialistėsvestojegrupinėjekonsultacijoje,kuriojedis-kutuotaapieklausimus,susijusiussu indivi-dualauskarjerosplanosudarymu.

Ketvirtasis praktikos etapas buvo skirtaspraktikos įvertinimui ir įsivertinimui. Įver-tinti praktiką ir pateikti savo nuomonę stu-dentai galėjo pildydami praktikos ataskaitą,kurioje buvo būtina atsakyti į tokius klausi-mus: Ar pradėdamas studijuoti universitetejau turėjai viziją, ką norėtum dirbti po stu-dijų? Ką žinojai apie galimas veiklos sritispradėdamasstudijuotiuniversitete?KasTaubuvo reikšmingiausia šios praktikos metu?KasTave labiausiaisudominošiospraktikosmetu? Kaip organizuotum tokio pobūdžiopraktiką, jeigu pats būtum praktikos vado-vas?Kąirkaipsiūlytumkeisti?Studentųver-tinimas buvo atliekamas remiantis studentųpraktikos ataskaitomis ir pokalbiais su stu-dentais,kurievykopraktikosaptarimometu.Per praktikos aptarimą, bendraudamos sukiekvienu studentu individualiai, praktikosvadovės galėjo užduoti klausimų, susijusiųsu to studento praktikos ataskaita ir karje-ros planu, pateikti patarimų, kaip studentasgalėtųkryptingaisiektisavotrumpalaikiųarilgalaikiųkarjerostikslų.

Informacijaišstudentųpraktikosataskaitųir praktikos aptarimo metu tiesiogiai iš stu-dentų išgirsti atsiliepimai ir pamąstymaileido parengti šios praktikos analizę, kuriparodė pirmąjį tokios praktikos bandymąbuvussėkmingą:visistudentaipraktikąįver-tino teigiamai, nors ne visi aktyviai daly-vavopraktikosveiklose.Daugumaistudentųreikšmingiausiabuvogautainformacijaapiekarjeros galimybes baigus studijas, karje-rosplanosusidarymas, suteikęsmotyvacijossiektiužsibrėžtųtikslų,galimybępažintisavonorus, gebėjimus. Pusei studentų rengiantsavokarjerosplanąkilosunkumųargumen-tuojant,analizuojantsave,sprendžiantdėlsa-voveikloskrypties,kelianttikslusirgalvojant,

students’ individual work. Knowing whichfield of activity they are interested in, stu-dentscouldimprovetheirknowledgeinthatfieldbyindependentlycollectingcareer-relat-edinformation.Theoutcomeofintroductorypracticewasdesigningindividualcareerplanandpreparingareportonthispractice.Afterdesigning their career plans, students par-ticipatedinagroupconsultationhostedbyaCCC specialist and discussed various issuesrelatedtoindividualcareerplandesigning.

Thefourthstageofpracticewasdevotedtopractice evaluation and self-evaluation. Stu-dents could evaluate their practice and givetheir opinion by preparing a report whichincluded a number of questions. When youstartedyouruniversitystudies,didyouhaveavisionaboutwhatyouwouldliketoworkasaftergraduating?Whatdidyouknowaboutpossiblefieldsofactivityatthebeginningofyouruniversity studies?Whatwas themostsignificantthinginpractice?Whatwereyoumost interested in during practice? Howwould you organise such type of practice ifyouwereapracticesupervisor?Whatneedstobechangedandhow?Studentassessmentwas carried out on the basis of practice re-portsandconversationswithstudentswhendiscussingpractice.Whenreviewinganddis-cussingpracticewitheachstudentindividu-ally,practicesupervisorscouldaskquestionsrelatedtostudent’spracticereportandcareerplan, give advice on how to purposefullywork towardsshort-termand long-termca-reergoals.

Informationfromstudents’practicereportsand feedback received from students whendiscussing their practice were used for theanalysisofpractice.Theanalysisproved thefirstattempttoorganisesuchtypeofpracticeto have been successful. All students evalu-atedtheirpracticepositivelyeventhoughnotallofthemhadactivelyparticipatedinprac-ticeactivities.Themostsignificantaspectstothemajorityofstudentswereinformationoncareerprospectsaftergraduationandcareer

jolanta kovalevskaitė, jovita gudaitytė, nijolė brazauskienė Įvadinė karjeros planavimo prakTika filologams


1�0

kaip juos įgyvendinti. Tačiau, kaip minėjopatys studentai, karjeros plano rengimassuteikė:a)motyvacijosirryžtoveikti;b)ge-riau pažinti save ir įvertinti savo galimybes;c) apgalvoti ir suprasti, ko norisi gyvenime;d)suprasti,kasyrasvarbiausianorimojekar-jeros srityje; e) konkretizuoti savo išsikeltųtikslųįgyvendinimą.

Teikdamigrįžtamąjįryšį,studentaiminė-jo, kad dėl per didelio informacijos kiekiobūtų galima trumpinti susitikimus su veik-los sferų atstovais, daryti jų ne mažiau nei3 per vieną dieną, po susitikimų pasiūlytiveiklas, kurios padėtų studentams geriauįsisavinti ir įprasminti išgirstą informaciją.Be organizacinių dalykų (pvz., suteikti gali-mybę dalyvauti praktikoje nuotoliniu būdu,nedarytididelių tarpų tarppraktikosetapų)studentaisiūlėpasikviestidardaugiauspecia-listų iš kitų sričių, be to, susitikimus su jaisorganizuotine tikuniversitete,bet irvykti įįmones.

Pristatytasįvadinėspraktikosmodelisyranaudingastuo,kadatsižvelgiamairįstuden-to, ir į visos studijų programos realizavimoporeikius:studentaijaupirmamekurseįgyjagilesnįsupratimą,kąjiegaliveiktipostudijų,taippatgaunagaires,kokiose įmonėsebūtųgalimaatliktipraktiką.Dalyvaudamikarjerosplanavimo seminaruose, rengdami karjerosplanus,studentaiugdogebėjimąplanuotisa-vo karjerą, kuris yra labai svarbus siekiantintegruotis ir sėkmingai veikti šiandienosdarbo rinkoje. Taikant aprašytą įvadinėspraktikosmodelįgalimadidintišiosprogra-mos (tikėtina, ir bet kurios kitos studijųprogramos)absolventųįsidarbinimogalimy-bes. Studijų programos vykdytojams tokiopobūdžio praktika yra galimybė nuolat pa-laikyti ryšius su socialiniaispartneriais,pri-trauktinaujųirgautiinformacijosapienau-joves,kuripraverčiaatnaujinantirtobulinantstudijųprogramą.Patirtis,įgytaįgyvendinantšįpažintinėspraktikosorganizavimomodelį,leidžia daryti prielaidą, kad pastovus tokiųužsiėmimų organizavimas būtų reikšmingas

plan designing that motivated students toachievesetaimsandenabledthemtogettoknowtheirwishesandabilitiesbetter.Whendesigningtheircareerplans,halfofstudentsfaceddifficultieswhenprovidingarguments,providingself-analysis,choosingthefieldofactivity, setting goals and thinking how toimplementthem.Howeverthestudentsnotedthatdesigningtheircareerplan:a)gavethemmotivationanddeterminationtoact;b)en-abledthemtogettoknowthemselvesbetterand to evaluate their possibilities; c) helpedthemtothinkthroughandrealisewhattheywantintheirlife;d)enabledthemtorealisethemostimportantthingsinthedesiredca-reer field; e) helped to specify implementa-tionofsetaims.

Intheirfeedbacksstudentsnotedthatdueto large amounts of information, meetingswith representatives from different activ-ityspherescouldbeshortened.Nolessthan3 meetings could be organised a day andvariousactivitiesenablingstudentstobetterunderstand acquired information could beorganised after these meetings. Apart fromorganisational aspects (for example, to pro-videapossibilityfordistantparticipationinpractice,toavoidlonggapsbetweenpracticestages)studentshavealsosuggestedtoinvitemore specialists from different fields and tonotonlyorganisemeetingsintheuniversitybutalsotovisitcompaniesthemselves.

Thedescribedintroductorypracticemod-elisusefulastheneedsofbothstudentsandthe implementationof theentire studypro-grammearetakenintoconsideration.Intheirfirstyearofstudiesstudentsdevelopabetterunderstandingofwhattheycandoaftergrad-uation and are provided with guidelines onwhichcompaniestheycouldhavetheirprac-ticein.Participationincareerplanningsemi-narsandcareerplandesigninghelpstudentstodevelopcareerplanningabilitieswhichareveryimportantforsuccessfulintegrationandworkinthecontemporarylabourmarket.Ifthe described introductory practice model


1�1

skatinant tikslingą profesinio veiklos lau-ko pažinimą, studentų karjeros planavimogebėjimųugdymą,taippatsiekianttvirtesnioir aktyvesnio bendradarbiavimo su sociali-niaispartneriais.

wasapplied,employabilityofthisprogramme(aswellas,probably,anyotherprogramme)graduatescouldbeimproved.Andforthosewhoimplementstudyprogrammes,thistypeof practice is a possibility to maintain rela-tions with existing and to develop relationswith new social stakeholders and to get in-formationaboutnoveltiesthatcouldthenbeusedinrenewingandimprovingtheirstudyprogrammes. Experience gained when im-plementingthedescribedmodelofcognitivepractice allows making an assumption thatregularorganisationofsuchactivitieswouldbesignificantforthepromotionofpurpose-fulunderstandingofthefieldofprofessionalactivity, the development of student careerplanningabilitiesandforbetterandmoreac-tivecooperationwithsocialstakeholders.

jolanta kovalevskaitė, jovita gudaitytė, nijolė brazauskienė Įvadinė karjeros planavimo prakTika filologams


1��

2014 m. apginTos dakTaro diserTacijos karjeros projekTavimo Temomis

docToral disserTaTions on The career designing, defended in 2014

Disertacijos pavadinimas Pavardė, vardas Institucija Mokslo kryptis

Topic of Doctoral Dissertation Surname, first name Institution Field of Science

būsimųjų pedagogų socialinio dalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenime įgijiniai kaip ugdymo(si) karjerai prielaida

rekis darius

klaipėdos universitetas edukologija

gain of prospective teachers’ social participation in the life of a higher education institution as a prerequisite for career (self )-education

klaipėda university educology

edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą

surgėlienė jurgita

kauno technologijos universitetas edukologija

educational environments empowering students to perform reasoning on their career choice

kaunas university of Technology educology

psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai

kovalčikienė kristina

vytauto didžiojo universitetas psichologija

The importance of psychological, social and academic environmental factors for postgraduate (doctoral) students‘ professional identity expression

vytautas magnus university psychology

studentų karjeros projektavimo kompetentingumo parametrai: pirmosios universitetinių studijų pakopos atvejis

dailidienė eilina

vytauto didžiojo universitetas edukologija

The parameters of students career designing competence: the case of the first study cycle at university

vytautas magnus university educology


1��

sTudenTų karjeros projekTavimo

kompeTenTingumo parameTrai: pirmosios

universiTeTinių sTudijų pakopos aTvejis

Karjeros projektavimo procese asmeniuipriėmussprendimąstudijuotiaukštojomok-slo institucijoje, sprendimo realizavimo eta-pas siejamas ne tik su asmens bendrųjų irspecialiųjų mokėjimų ugdymu siekiant įgytikvalifikacinį laipsnį, bet ir su tikslingu kar-jeros projektavimo kompetentingumo ug-dymu bei plėtojimu, apimant gilesnį savęs(vertybių, požiūrių, interesų, aspiracijų) iraplinkos(švietimoirdarborinkos)pažinimoprocesus bei jų sąveikos interpretacijas pir-mosiosuniversitetiniųstudijųpakoposmetu.Įvardinti karjeros projektavimo kompeten-tingumoparametraipasitarnaujasiekiant,kadstudentaižiniaskauptųirpritaikytųtikslingai,o išugdyti bendrieji ir specialieji mokėjimaitaptųvertingainvesticijaįkiekvienostudentoirabsolventoasmeninękarjerąbeigyvenimogerovę.Todėldisertaciniutyrimusiekiamanu-statyti pirmosios universitetinių studijų pa-kopos studentųkarjerosprojektavimokom-petentingumo parametrus, pagrindžiančiuskarjerosprojektavimokompetentingumoug-dymomodelį.

Disertacijoje atskleidžiamos karjeros irkarjeros projektavimo reiškinių sampratos,pagrįsti politiniai karjeros projektavimoprioritetai ir pagrindinės karjeros projekta-vimostrategijosaukštajamemoksleEuroposSąjungos kontekste ir Lietuvoje, apibrėžta

The parameTers of sTudenT career designing compeTence: The case of The firsT-cycle universiTy sTudies

Onceintheprocessofcareerdesigninganin-dividualmakesadecisiontostudyatahighereducation institution, the implementationstageofthisdecisionisrelatednotonlytothedevelopmentofindividual’sgenericandspe-cificskillsinordertoacquireaqualificationdegreebutalsotopurposefuleducationanddevelopmentofcareerdesigningcompetenceinvolvingdeeperprocessesofself-knowledge(values,views,interestsandaspirations)andunderstandingoftheenvironment(educationandlabourmarket)aswellasinterpretationsof their interaction in thefirst-cycleuniver-sity studies. The identified parameters ofcareerdesigningcompetencehelp toensurethat students acquire and apply knowledgepurposefullyandthatdevelopedgenericandspecificskillswouldbecomevaluableinverst-ment intoeachstudent’sandgraduate’sper-sonal career and welfare. Thus the researchof thisdissertationwasaimedat identifyingparametersofstudentcareerdesigningcom-petence in the first-cycle university studiesthat validate the model of career designingcompetencedevelopment.

In the dissertation, conceptions of careerandcareerdesigningphenomenaarerevealed,political career designing priorities and keycareer designing strategies in higher educa-tion in the context of the European Union

eilinos dailidienės daktaro disertacijos anotacijaannotation of eilina dailidienė doctoral dissertation

1��

karjeros projektavimo kompetentingumostruktūra,modeliaiirsąrangos.Tyrimeįvar-dinti ir pagrįsti pirmosios universitetiniųstudijųpakoposstudentųkarjerosprojektavi-mokompetentingumoparametrai,sudaran-tysprielaidasstudentųkarjerosprojektavimokompetentingumo funkcionalumui identifi-kuoti, tikslingosstudentųsavivadosskatini-mui, siektinų rezultatų studijų programųrengimo procese įvardinimui bei aukštojomokslo institucijų veiklos kokybės rodikliųpagrindimui absolventams sėkmingai inte-gruojantis į darbo rinką, taip patvirtinantreikšmingą šių institucijų vaidmenį šaliesekonomikos augimo procese. Teoriškai at-skleisti ir empiriškai pagrįsti karjeros pro-jektavimo kompetentingumo parametraicharakterizuoja pirmosios universitetiniųstudijų pakopos studentų karjeros projek-tavimo kompetentingumo ugdymo modelįbei sudaro prielaidas karjeros projekta-vimo kompetentingumo ugdymo strategi-jos aukštojo mokslo institucijose kūrimoir/ar įgyvendinimo kokybei, taip pat naujųteorinių ir empirinių tyrimų iniciatyvomsparametrų verifikavimo ir koreliacijos kon-tekste.

Disertacijarengta2003–2009metais,gintaeksternu2014m.VytautoDidžiojouniversitete.

SudisertacijagalimasusipažintiVytautoDidžiojouniversitetoirLietuvosnacionalinėje

MartynoMažvydobibliotekose.

andLithuaniaarevalidatedandthestructure,modelsandframeworksofthecareerdesign-ing competence are defined. This researchhelpedtoidentifyandvalidateparametersofstudent career designing competence in thefirst-cycleuniversitystudiesthatformprecon-ditions for the identificationof functionalityofstudentcareerdesigningcompetence,stim-ulation of purposeful student self-directed-ness, identificationofexptectedoutcomes intheprocessofstudyprogrammedevelopmentandvalidationofqualityindicatorsathighereducationinstitutionsthroughsuccessfulgra-duates’ integration into the labour market,proving significant role of these institutionsin theprocessofnational economicgrowth.Theoretically identified and empirically vali-datedparametersofcareerdesigningcompe-tencecharacterisethemodelof thedevelop-mentofstudentcareerdesigningcompetenceinthefirst-cycleuniversitystudiesandformpreconditionsforqualityofthedevelopmentand/orimplementationofthestrategyofthecareerdesigningcompetencedevelopmentaswellas fornewtheoreticalandempiricalre-searchinitiativesinthecontextofparameterverificationandcorreliation.

Disertationpreparedin2003–2009andexternallydefendedatVytautasMagnusUniversityin2014.ThedissertationisavailableatVytautasMagnusUniversitylibraryandMartynasMažvydasNationalLibrary.


1��

psichologinių, socialinių ir akademinės

aplinkos veiksnių reikŠmė TreČiosios

sTudijų pakopos (dokToranTŪros)

sTudenTų profesinio idenTiTeTo raiŠkai

Mokslininkų reikšmė visuomenei yraneabejotina, o investavimas į jaunus moks-lininkus yra laikoma ekonomikos augimovaromąja jėga. Europos Sąjunga deklaruojabūtinumą didinti doktorantų skaičių ir ak-centuoja, kad būtent mokslininkų skaičiausdidinimassuteiktųEuroposSąjungaikonku-rencinį pranašumą. Kaip bebūtų, padidėjęsnelaikuginamųdisertacijųskaičiusbeidok-torantūros studentų nubyrėjimas yra rimtaproblemaakademiniamepasaulyje.

K. Kovalčikienės disertacijos tikslas– at-skleisti Lietuvos doktorantų identifikaci-jos su skirtingais profesiniais vaidmenimisdaugialypiškumo ypatumus bei įvertintidoktorantų psichologinių, socialinių ir aka-deminėsaplinkosveiksniųsvarbąjųprofesi-nei identifikacijai. Tai labai aktuali tema irsvarbiproblemaLietuvoje.Doktorantų„nu-byrėjimas”,neapgintosdisertacijosyranetikfinansiniainuostoliaivalstybei,kurimokauždoktorantūrosstudijas,tačiauirrimtaprob-lemaakademiniamepasaulyje,skatinantiana-lizuotimokslininkųrengimoaukštojomokslosistemoje ypatumus bei veiksnius, galinčiuslemtisėkmingąarnesėkmingąmokslinęveik-lą. Kaip teigia doc. dr. V. Legkauskas „Kris-tinos Kovalčikienės disertacijos idėja yra

kristinos kovalčikienės daktaro disertacijos anotacijaannotation of kristina kovalčikienė doctoral dissertation

The imporTance of psychological, social and academic environmenTal facTors for posTgraduaTe (docToral) sTudenTs’ professional idenTiTy eXpression

The importance of scientists for societyis undeniable, and investment in young re-searchersisconsideredtobeadrivingforcefor economic growth. The European Uniondeclares theneedto increasethenumberofdoctoral students, and emphasizes that in-creasingthenumberofyoungscientistswouldgiveacompetitiveadvantagefortheEurope-anUnion.However,awidespreadproblemintheacademicworldistheincreasednumbersofdrop-outratesofdoctoralstudentsandnotintimedefendedthesis.

The aim of the K.Kovalčikienė’s disserta-tionistorevealthemultiplicitypeculiaritiesof Lithuanian doctoral students’ identifica-tionwithdifferentprofessionalroles,aswellastodeterminetheimportanceofpsycholog-ical,socialandacademicenvironmentalfac-torsintheirprofessionalidentification.Itisaveryrelevanttopicandanimportantproblemin Lithuania. The drop-out and not in timedefended thesis is not only financial lossesforthestate,whichpaysfordoctoralstudies,but also a serious problem in the academicworld, encouraging to analyze the develop-mentofscientistsinhighereducationsystemaswellasthefactorswhichmayinfluencethesuccess or failure of scientific activities. Ac-

1��

padiktuota aktualios praktinės problemos irtaiiškartosuteikiajaitaikomąjąvertę.Tokiopobūdžio disertacinis tyrimas potencialiaigalėtų suteikti naujų žinių, kurias panaudo-jus būtų galima sumažinti iš doktorantūrosprogramų iškrentančių/pasitraukiančių stu-dentųskaičių,otainetiksutaupytųdauglai-koirenergijospatiemsdoktorantamsirjųva-dovams,betirdaugaukštajammoksluiskirtųvalstybėsbiudžetolėšų”.

Dar vienas šios disertacijos privalumas –mokslinisdarbonaujumas.Lietuvoje taiyravienaspirmųjųtyrimųšiojetematikoje.

Disertacijosteorinėjedalyjepirmiausiapri-statoma identiteto samprata ir šio reiškinioterminijos problematika, pateikiamas pro-fesinio identiteto sampratos aiškinimas in-tegruojant identiteto ir socialinio identitetoteorijas. Toliau pristatomi profesinės iden-tifikacijos formavimosi ir raiškos ypatumaiakademiniame kontekste per karjeros kon-stravimo teorijos prizmę. Vėliau pereinamaprie įvairių veiksnių analizės sistemų teori-jos kontekste. Galiausiai, pristatomas teori-nis tyrimo modelis. Teorinis tyrimo mode-lis numato, kad doktoranto identifikacijaisu skirtingais profesiniais vaidmenimis turireikšmę psichologiniai veiksniai, tokie kaipasmenybės bruožai ir mąstymo stiliai; so-cialiniaiveiksniai,tokiekaipmoksliniovado-vo,šeimosirdraugų,kolegųirkitųstudentųbei darbdavio palaikymas; ir akademinėsaplinkos veiksniai, tokie kaip mokslo sritisbeidarbosąlygos.Remiantissistemųteorijosbendrąja koncepcija, šiame disertaciniamedarbelaikomasipožiūrio,kadpsichologinių,socialinių ir akademinės aplinkos veiksniųsąveikos modeliavimas yra reikšmingas, ka-dangi kompleksinis veiksnių įvertinimasgeriauaprašodoktorantųprofesinėsidentifi-kacijos su skirtingais profesiniais vaidmeni-misreiškinįneipavieniųveiksniųanalizė.

Psichologinių, socialinių ir akademinėsaplinkos veiksnių svarbos doktorantų iden-tifikacijai su skirtingaisprofesiniaisvaidme-nimis tyrimas atliktas 2013 metais. Šiam

cordingtotheassoc.prof.dr.V.Legkauskas“the idea of Kristina Kovalčikienė’s thesis isdictatedbyrelevantpracticalproblemanditimmediatelygivestheapplicationvalueforit.Thiskindofdissertationresearchcouldpo-tentially provide new knowledge, the use ofwhichcouldreducethenumberofstudents’drop out / withdrawing from the doctoralprograms,andthiscouldsavenotonlymuchtimeandenergyforthemselvesandtheirsu-pervisors,butalsoalotstate’sbudgetintend-edforhighereducation”.

Another advantage of this dissertation–scientific novelty of the research. In Lithu-ania,thisisoneofthefirststudyinthisfield.

Firstly,inthetheoreticalpartofthedisser-tation,theconceptofidentityandtheprob-lemsofterminologyregardingthisphenome-nonareintroduced.Inaddition,adisquisitionof theprofessional identity conceptby inte-grating identity and social identity theoriesisproposed.Then,peculiaritiesofformationand expression of doctoral student’s profes-sional identificationareprovidedwithinthecareerconstructiontheoryperspective.Inthecontextofthesystemstheory,theanalysisofvariousfactorsarepresented.Finally,thethe-oreticalmodelisconstructed.Thetheoreticalmodelclaimsthatpsychologicalfactorssuchaspersonalitytraitsandthinkingstyles;socialfactorssuchasthesocialsupportfromscien-tificsupervisor,familyandfriends,colleaguesandotherstudents,aswellasemployers;andalsoacademicenvironmentalfactorssuchasthefieldof scienceandworkingconditions,areofsignificantimportanceforthedoctoralstudents’identificationwithdifferentprofes-sional roles. Based on the general conceptofsystemstheory,thisdissertationtakestheviewthatpsychological,socialandacademicfactors interaction modeling is importantbecausecomplexanalysisoffactorscanbet-terdescribethephenomenonofthedoctoralstudents’identificationwithdifferentprofes-sionalrolesthanasinglefactoranalysis.

Theresearchabouttheimportanceofpsy-


1��

tyrimui pasirinkta internetinės apklausosforma. Naudojami Lietuvos bei užsienioautorių moksliniuose tyrimuose aprobuotiklausimynai,kaikurieišjųbuvosudarytispe-cialiaišiamtyrimui.Tyrimoimtįsudarė494doktorantaiiš22aukštojomoksloinstitucijųLietuvoje, atstovaujantys 6 mokslo sritis.Tyrimo rezultatams analizuoti naudojamimodernūs statistiniai metodai. Remiantisaukštesniolygmens(kompleksinėsnumatytųpriežastinių ryšių) analizės rezultatais, for-muluojamos šio disertacinio darbo išvadosir rezultatai reziumuojami į tris doktorantųatliekamų profesinių vaidmenų identifikaci-josprofilius.

Šio mokslinio darbo rezultatai turipraktinę reikšmę doktorantų ugdymui, pa-sitenkinimo bei mokslinio produktyvumodidinimui, doktorantų karjeros stebėsenaibei valdymui. Savalaikis profesinis konsul-tavimas, savistaba ir savęs atradimas lemiasėkmingoskarjerosraidą,todėlnaujasinstru-mentas,skirtasmatuotiidentifikacijąsuatlie-kamais profesiniais vaidmenimis akademin-iame kontekste, gali būti naudingas įrankis,siekiant padėti doktorantams rasti tinkamąkryptįkarjeroskelyje.Beto, tyrimorezulta-tainesudėtingaigalibūtipritaikomikuriantdoktorantų profesinio tobulėjimo, sociali-zacijos doktorantūros studijose ar karjerosvaldymo mokymų programas, kadangi nu-statytikonkretūsveiksniai,kuriegalipasitar-nauti kaip priemonės, įgalinančios didintidoktorantųprofesinįapsisprendimą.Taigišisdarbas turi praktinę reikšmę doktorantams,doktorantūros programų organizatoriams,karjeros konsultavimo srityje dirbantiemsspecialistams, darbdaviams, aukštosiomsmokykloms,oplačiąjaprasme–visuomeneibei ekonomikai. Tiek teorine, tiek praktineprasmešismokslinisdarbas–taibandymasatskleisti,kaddoktorantųidentifikacijąsuat-liekamaisprofesiniaisvaidmenimislemiantysveiksniai yra svarbūs, siekiant mokslininkųrengimo ir mokslinės veiklos kokybės beirezultatyvumo aukštojo mokslo sistemoje,

chological,socialandacademicenvironmen-talfactorsforthedoctoralstudents’identifi-cation with different professional roles wasimplementedin2013.Thedataweregatheredthrough an internet-based survey. Variousquestionnaires used in previous research inLithuaniaandabroadwereapplied,andsomescaleswereconstructed.

Thesampleconsistedof494doctoralstu-dents from 22 higher education institutionsin Lithuania, representing six fields of sci-ence. The modern statistical methods areusedtoanalyzetheresultsofthestudy.Basedontheresultsofhigher-levelanalysis,conclu-sionsareformulatedandtheresultsaresum-marized in three professional role identityprofilesofdoctoralstudents.

The results of the dissertation have prac-ticalimplicationsfordoctoralstudents’edu-cation, satisfaction, scientific productivity,careermonitoringandmanagement.Timelyprovidedprofessionalcounseling,introspec-tionandself-discoveryareimportantforsuc-cessful career development. Therefore, thenewinstrumentcanbeusefulinordertohelpdoctoral students tofind the rightdirectionoftheircareer.Inaddition,theresultscanbeeasilyadapted tocreateprogramsofprofes-sionaldevelopment,socializationindoctoralstudies, or career management training, be-causetheparticularfactorsthatmayserveasaninstruments,designedtoincreasedoctoralstudents’ professional self-determination.Thus,thisresearchhaspracticalimplicationsfordoctoralstudents,organizersofdoctoralprograms,careercounselors,employers,uni-versities, and in a broad sense – for societyandthecountry’seconomy.Inboththeoreti-calandpracticalsense,thisscientificworkisanattempttorevealthatfactorsdeterminingdoctoralstudents’identificationwithprofes-sionalrolesperformedareimportantwiththepurposetoincreasethequalityofyoungsci-entists’preparationandscientificproductiv-ityinthehighereducationsystem.Therefore,not only the content of doctoral programs

krisTinos kovalČikienės dakTaro diserTacijos anoTacijaannoTaTion of krisTina kovalČikienė docToral disserTaTion

1��

todėl doktorantūros studijų programos turibūti tobulinamos ne tik turinio prasme.Mokslininkųrengimoprocesekartuyrasvar-buįvertintipsichologinius,socialiniusiraka-deminėsaplinkosveiksnius.

K.Kovalčikienėsdisertacijosrezultatųvertępagrindžiairtai,jogdisertacijosautorėbuvopakviesta supažindinti su darbo rezultataisMOSTAdarbuotojus,taippatskaitėplenarinįpranešimą 2014 m. Jaunųjų mokslininkųpsichologųkonferencijoje,publikavonevienąpublikaciją, skaitė pranešimus tarptautinėseužsieniomokslinėsekonferencijose.

Disertacijarengta2009–2014m.VytautoDidžiojouniversitete.

Mokslinėvadovė–doc.dr.LoretaBukšnytė-Marmienė(VytautoDidžiojouniversitetas,

socialiniaimokslai,psichologija–06S).Sudisertacijagalimasusipažinti

VytautoDidžiojouniversitetoirLietuvosnacionalinėjeMartynoMažvydo

bibliotekose.

needtobeimproved.Inthepreparationpro-cessofscholars, it is importanttoassessthepsychological,socialandacademicfactors.

ThevalueofK.Kovalčikienė’sdissertationresultsisgroundedonthefactthattheauthorhasbeeninvitedtopresenttheresultsofthisscientificworkfortheMOSTA’sstaff.Inad-dition, theauthorof the thesishasbeen in-vitedtogiveakeynoteinYoungResearchersPsychologistsConferencein2014,publishedmore than one publication, made presenta-tions at international scientific conferencesabroad.

Dissertationwaspreparedduringtheperiodof2009–2014atVytautasMagnusUniversity.Dissertationsupervisor–doc.dr.LoretaBukšnytė-Marmienė(VytautasMagnusUniversity,Socialsciences,Psychology–06S).ThedissertationisavailableforpublicreadingatMartynasMažvydasNationalLibraryofLithuaniaandatthelibraryoftheVytautasMagnusUniversity.


1�9

bŪsimųjų pedagogų socialinio dalyvavimo aukŠTosios mokyklos gyvenime Įgijiniai kaip

ugdymo(si) karjerai prielaida

Europoje pastebima tendencija užtikrintivisosšvietimosistemosugdymokokybętai-kantalternatyviuspedagogųrengimobūdus,keliančiusmokytojoprofesijąįaukštesnįpro-fesionalumolygį,todėlšvietimaspragmatiškaivislabiauorientuojamasįasmensugdymą(si)karjerai, pasitelkiant jį supančią socialinęrealybę. Mokymasis universitete vyksta so-cialinės sąveikos procese, todėl ugdymasyra vertinamas kaip visuma sąlygų individoprigimtyjeglūdintiemsgebėjimamskūrybiš-kaireikštisjamperimantirplėtojantkultūrą,t. y. atrandant savo individualizacijos erdvę,kuriparemtapatirtimi.Taipsocialiniodaly-vavimo ir karjeros ugdymo sąveika tampafunkcionalia šiuolaikinio universitetinio gy-venimoprieiga.

Socialinisdalyvavimas–taiasmensakty-vumas atviroje bendruomenėje neformaliaijai įsipareigojant dėl abipusės naudos, kurimaterialiai neapčiuopiama bei pasireiškiantiasmensvidiniųsavybių, sąlygojančiųpoten-cialias jo galimybes ir išorinių veiksniųįtakos kontekste. Universitetinės studijosturėtų teikti absolventui tvirtą plačių žinių,gebėjimų ir įgijinių pagrindą, kuris įgalinažmogų lengvai ir kūrybiškai adaptuotis betkurioje plataus veikimo darbo vietoje. As-menssocialinisdalyvavimasiršiameproceseįgyjamospatirtyssudaroprielaidassaviugdairealiulaikutaikantturimasžiniaspraktinėse

dariaus riekio daktaro disertacijos anotacija annotation of darius riekis doctoral dissertation

gain of prospecTive Teachers‘ social parTicipaTion in higher school life as a prereQuisiTe for career (self-) educaTion

InEurope,atrendisobservedtoensurethequality of all the education system by ap-plyingalternative teacher trainingways thatraise the teacher‘s profession onto a higherlevelofprofessionalism;therefore,educationispragmaticallyincreasinglymorefrequentlyorientedtowardsanindividual‘scareer(self-)educationbymeansofthesurroundingsocialreality.Learninginauniversitytakesplaceintheprocessofsocialinteraction,thus,educa-tionisevaluatedasatotalityofconditionsforthe creative manifestation of an individual‘sinnateabilitieswhenhetakesoveranddevel-opsculture,i.e.whenhediscovershisexperi-ence-based space of individualisation. Thusthe interaction of social participation andcareer education becomes a functional ap-proachinthecontemporaryuniversitylife.

Social participation is an individual‘s ac-tivity in an open community by means ofinformalobligationtoitforthesakeofmu-tualintangiblebenefitwhichmanifestsitselfin the context of internal qualities, precon-ditioning his potential opportunities, andthe impact of external factors. Universitystudiesaretoprovideagraduatewithasolidbasis of extensive knowledge, abilities, andskills thatwouldenablehim tofluentlyandcreatively adapt to any broadly understoodworkplace. An individual‘s social participa-tionandtheexperiencesacquiredinthepro-

1�0

veiklose, t. y. ugdymas(is) suvokiamas kaipneatsiejamaasmensgyvenimodalisirasme-nybės „augimo“, vystimosi veiksnys. Todėlšiandien ugdyme vyraujančios humanis-tine psichologija ir konstruktyvizmu grįstosteorijossuteikiaugdomajamdaugiaulaisvės,savarankiškumo ir propaguoja aktyvius ug-dymo metodus, įtraukiančius jį į socialinįdalyvavimą, skatinančiusmokytisperveikląbendruomenėje ir mokytis visą gyvenimą.Taipagrindinėpriežastisskatinti,įgalintistu-dentus socialiniam dalyvavimui aukštosiosemokyklose įvertinant socialinį dalyvavimąkaipugdymo(si)karjeraiprielaidą.

Naujausias patirtinio ugdymo(si) mode-lis yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių:bendruomenės, patirties ir mokymosi.Bendruomenės komponentas išryškina as-mensirkolektyvosąveiką,kuriyrapatirtiniougdymo pagrindas. Patirties komponentastampa prasmingas dėl abiejų – asmens irbendruomenės – atskirų vaidmenų ir dau-gialypių sąveikų su pasauliu, o mokymosidalis apima asmens ir kolektyvo refleksijąbeidialogą,kuriančiusindividualiąirvisuo-meninęprasmę.Šiandieninėjeedukologijojebesimokančiųjų neformaliojo mokymo(si)organizavimo praktika remiasi patirtiniomokymo(si) teorijomis, kurios sujungiabrandžiosasmenybėspatyrimąirugdymą(si),o ne ugdymo, tikslo siekimą. Karjeros ug-dymas(is) turėtų būti orientuotas į asmenspatirtį ir tinkamos patirties įgijimo sąlygųstudijųmetaissudarymą,otaigalimepasiektiperstudentųsocialinįdalyvavimąaukštosiosmokyklos gyvenime. Socialinio dalyvavi-mo metafora akcentuojama, kad mokyma-sis yra sąlygojamas situacijos, kultūrinės irsocialinės aplinkos. Šiuo požiūriu ugdytinisyra tam tikros bendruomenės dalis, kuriojejismokosiperveiklasirtarpusaviosąveikas,t. y. socialiai dalyvaudamas. Todėl socialinįdalyvavimą edukaciniu aspektu galime api-brėžti kaip motyvuotą procesą, kurio metuasmuoperpatirtįsocialiniodalyvavimoveik-loseturigalimybęsaverealizuoti,įgytiįvairių

cesscreateprerequisitesforself-educationinreal timeandby theapplicationof thepos-sessed knowledge to practical activities; inotherwords,(self-)educationisunderstoodas integralpartofan individual lifeandthefactorofanindividual‘s“growth“anddevel-opment.Thetheoriespresentlypredominat-ingineducation,basedonhumanistpsychol-ogyandconstructivism,providelearnerwithmore freedom and autonomy and advocateactivelearningmethodsinvolvinglearnerinsocialparticipationandpromotinghislearn-ing through the activity in the communityandlifelonglearning.Thatisthemainreasonfor the promotion and enabling of studentsto social participation in higher school andfortherecognitionofsocialparticipationasaprerequisiteforcareer(self-)education.

Thelatestmodelofcognitiveeducationiscomposedofthreeprincipalparts:thecom-munity, experience, and learning. The com-ponentof thecommunityhighlights the in-teractionofanindividualandthecommunitywhichisthebasisofcognitiveeducation.Thecomponentofexperiencebecomesmeaning-fulduetoseparaterolesofbothanindividualandthecommunityandtheirmultipleinter-actionswiththeworld,whilethepartoflearn-ingcoversanindividualandthecommunity‘sreflectionanddialoguethatcreateindividualand social meanings. In contemporary edu-cology,thepracticeoforganisationoflearn-ers‘non-formalteaching/learningisbasedonthe theories of experiential learning whichunitetheexperienceofamaturepersonalityand(self-)education,butnottheeducationandthepursuuitofthegoal.Career(self-)ed-ucationshouldbeorientedtowardspersonalexperience and the creation of conditionsduringtheyearsofstudyfortheacquisitionofrelevantexperience,whichcanbeachievedthroughstudents‘ socialparticipation in thelifeofhigherschool.Themetaphorofsocialparticipation accentuates that the learningis preconditioned by the situation and thecultural and social environment. From that


1�1

žinių,gebėjimųirkompetencijų,kuriairpa-laikosavoidentitetą,užmezgasocialiniustin-klustaipkaupdamassocialinįkapitaląirgalidaryti įtaką priimant sprendimus (pilietiniodalyvavimo atveju), kas ir sudaro socialiniodalyvavimoįgūdžius.

Šiandienos Lietuvos švietimo reformoskontekstepedagogoprofesijaikeliamiaukštireikalavimai, o mokykla atlieka vieną svar-biausių vaidmenų jaunosios kartos ugdymoprocese. Todėl edukologijos krypties moks-lininkaikeliapedagogųrengimoparadigmosturinio kaitos klausimą. Studentų socialiniodalyvavimo pasitelkimas, rengiant būsimuspedagogus,galėtųbūtivienasiššiosparadig-moselementų.Tamreikiastudentųsocialiniodalyvavimoįgijiniųaukštosiosmokyklosgy-venimeefektyvumą(įtaką)pedagogokarjeraipagrindžiančiųtyrimųrezultatų.Dėltyrimųtrūkumošiojesrityjesusiduriamasustudentųskatinimo socialiniam dalyvavimui strategi-jos ir tokio dalyvavimo įtakos pagrindimostoka, o tai neleidžia tikslingai modeliuotisocialiniodalyvavimoefektyvumoįvertinantįgijiniųturinį.

Todėl šio tyrimo siekinys (problema)–teoriškaiirempiriškaipagrįstisocialinioda-lyvavimoaukštosiosmokyklosgyvenimeįgi-jinių irasmenskarjerossąsajasbeinustatytisocialinį dalyvavimą determinuojančiusveiksnius. Atsižvelgiant į moksliniu ir prak-tiniuatžvilgiuaktualųsiekinį,tyrimoobjek-tu pasirinkti būsimųjų pedagogų socialiniodalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenimeįgijiniai,kaipugdymo(si)karjeraistrateginiaiorientyrai.

Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškaipagrįsti būsimųjų pedagogų socialinio daly-vavimo aukštosios mokyklos gyvenime įgi-jinius, kaip ugdymo(si) karjerai strateginiusorientyrus, ir tuopagrindusudaryti teorinį-hipotetinįmodelį.

Rengiant studentus pedagogo profesijaipsichologiniu aspektu, aktualiu ugdymo(si)objektutampaindividualiosasmenssavybės(nuostatos,vertybės,motyvacijaveikti,peda-

viewpoint,learnerisapartofacertaincom-munityinwhichhelearnsthroughactivitiesand interactions, i.e. by social participation.Therefore, from the educational viewpoint,socialparticipationmaybedefinedasamoti-vatedprocessduringwhichaperson,throughthe experience of social participation in ac-tivities,hasanopportunitytorealisehimself,toacquiredifferentknowledge,abilities,andcompetences, he creates and maintains hisidentity,establishessocialnetworkstoaccu-mulate social capital, and can make an im-pactondecisionmaking(inthecaseofcivicparticipation),whichaltogetheraccountsforthegainofsocialparticipation.

InthecontemporarycontextoftheLithu-anian education reform, great demands aremade on the teaching profession, and theschoolplaysakeyroleintheeducationoftheyoung generation. Therefore, researchers inthefieldofeducologyareraisingtheissueofthechangeinthecontentoftheteachertrain-ingparadigm.Students‘socialparticipationinthetrainingofprospectivepedagoguescouldbeoneoftheelementsofthenewparadigm.For that purpose, research findings to sub-stantiatethesubjectoftheeffectiveness(theimpact)ofthegainofstudents‘socialpartici-pation in higher school life on his teachingcareerarenecessary.Due to the shortageoftheresearchinthefield,onefacestheabsenceofthestrategyofstudents‘promotionforso-cialparticipationandthesubstantiationoftheimpactofsuchparticipationwhichpreventspurposefulmodellingof theeffectivenessofsocialparticipationbymeansofevaluationofthecontentofthegain.

Therefore, the intended outcome (theproblem)ofthepresentresearchistheoreti-calandempiricalsubstantiationofthecorre-lationbetweenthegainofsocialparticipationinthelifeofhigherschoolandthepersonalcareer and the identification of the factorspredetermining social participation. Giventhe intended outcomes, relevant both fromthe research and practical viewpoints, the

dariaus riekio dakTaro diserTacijos anoTacija annoTaTion of darius riekis docToral disserTaTion

1��

goginis pašaukimas), o studento socialiniodalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenimepatirtis galima priemone šioms savybėmsugdyti(s). Socialinis studentų dalyvavimasaukštosios mokyklos gyvenime yra vertina-mas įgijiniųturinioaspektu irpasitelkiamaskaippa(si)rengimošiuolaikiniopasauliodar-borinkai,karjerosugdymo(si)strategija.

Siekiant skatinti studentų socialinį daly-vavimą aukštosiose mokyklose per tikslin-gą socialinio dalyvavimo įgijinių turinioplėtrą,būtinakonstruotišįprocesądetermi-nuojančius veiksnius neverčiant studentobūti aktyviu akademinės bendruomenėsnariu, bet kuriant aplinką, įgalinančią kiek-vieną studentą savanoriškai įsitraukti į so-cialinį dalyvavimą aukštosios mokyklos gy-venime.Dėlšiospriežastiestyrimorezultatųpagrindubuvosudarytasstudentų(būsimųjųpedagogų) socialinio dalyvavimo aukštosiosmokyklos gyvenime įgijinių ir ugdymo(si)karjerai sąveikos modelis, kurio praktinisįgyvendinimas vertinamas kaip strategijaefektyvesniam studentų įsitraukimui į so-cialinio dalyvavimo procesus aukštosiosemokyklose sąmoningai rekonstruojantsocialinę tikrovę savo karjeros strategi-niams orientyrams įgyvendinti. Šio tyrimosisteminė teorinė analizė ir empiriniai duo-menys atskleidė moksliškai konceptualų irempiriškai išraiškingą ryšį tarp socialiniodalyvavimo, gyvenimo ir asmens karjeros.Teorinėanalizėirempiriniaiduomenysrodo,kad socialinis dalyvavimas turėtų žymiaistipresnįpoveikįasmenskarjerai, jeigubūtųvykdomaskaipstrategiškaisuplanuotairsu-voktaveikla.Todėltokiomodeliosukūrimasyrareikšmingasnetikedukologijosugdymoteorijai,betirpraktikai.

Sąmoningas studentų dalyvavimas socia-linio dalyvavimo veiklose suprantamaskaip socialinės tikrovės rekonstravimasatskleidžiant individualų socialinio dalyva-vimoįgijiniųturinį,kurisnetiksudarogali-mybęrealizuotistrateginiuskarjerosorienty-rus, bet per socialinio dalyvavimo patirtis

objectoftheresearchshallbedefinedasthegainofprospectiveteachers‘socialparticipa-tion in the life of higher school as strategicguidelinesofcareer(self-)education.

Theaimoftheresearchistheoreticalandempiricaljustificationofthegainofprospec-tive teachers‘ social participation in higherschool life as strategic guidelines of career(self-) education and, on that basis, the de-velopment of a theoretical- hypotheticalmodel.

When training students for a teacher‘sprofessionfromthepsychologicalviewpoint,individualqualitiesofaperson(attitudes,val-ues,motivationforactivity,andpedagogicalvocation)becomearelevantobjectof(self-)education,while theexperienceof students‘socialparticipationinthelifeofhigherschoolbecomesapotentialmeansforthe(self-)edu-cationofthosequalities.Students‘socialpar-ticipationinthelifeofhigherschoolisevalu-ated fromtheviewpointof thegaincontentandisusedasastrategyof(self-)preparationfor the labour market of the contemporaryworldandcareer(self-)education.

Toincreasestudents‘socialparticipationinthelifeofhigherschoolthroughpurposefuldevelopmentofthecontentofthegainofso-cialparticipation,itisnecessarytostrategisethefactorspredeterminingtheprocessnotbymeansof makingstudentbecomeanactivememberoftheacademiccommunity,butbyconstructing the participation-enabling en-vironment for everyone‘svoluntary involve-ment.Forthisreasonoftheresearchfindings,a model of correlation between the gain ofstudents-prospectiveteachers‘socialpartici-pationinhigherschoollifeandcareer(self-) education was developed, whose practicalimplementation is considered to be a strat-egyformoreeffectivestudents‘ involvementin social participation processes in higherschoolbymeansofconsciousreconstructionofsocialrealityfortheimplementationofthestrategicguidelinesofone‘sowncareer.Thesystemic theoretical analysis of the present


1��

įgyjamus socialinio dalyvavimo įgijiniuspraturtina asmenybę, tuo suponuodamasnaujus strateginius orientyrus, o tai ir atlie-pia ugdymo(si) karjerai procesą. Studentųįsitraukimo į socialinį dalyvavimą efektyvu-maspriklausonuovisosaukštosiosmokyklosbendruomenės, todėl socialinis dalyvavimastelkia bendruomenę. Įgyvendinant modelįturi dalyvauti tiek administracija, tiek dės-tytojai, tiek studentų savivalda. Aukštosiosmokyklosbendruomenėsnariaitikveikdamiišvien galėtų tikėtis maksimalių rezultatų,t. y. suformuoti atvirą aukštosios mokyklosbendruomenę,kuriojesocialinisdalyvavimasbūtų norma ir tradicija, o ne tik pageidau-tinasreiškinys.

researchandtheempiricaldatarevealedasci-entificallyconceptualandempiricallyexpres-sivecorrelationbetweensocialparticipation,life,andanindividual‘scareer.Asprovedbythe theoretical analysis and empirical data,socialparticipationwouldhaveasubstantial-lygreaterimpactonanindividual‘scareerifitwereimplementedasstrategicallyplannedand perceived activity. Therefore, the devel-opmentofsuchamodelissignificantbothfortheeducationtheoryandpractice.

Students‘consciousparticipationinsocialactivitiesisunderstoodasthereconstructionof social reality by revealing the individualcontentofthethegainofsocialparticipationwhich not only offers an opportunity to re-alise the strategicguidelinesofa career,butalsoenrichesanindividualthroughthegainofsocialparticipationacquiredbymeansofexperiences of social participation and thuspresupposesnewstrategicguidelines,whichreflectstheprocessofcareer(self-)education.Theeffectivenessofstudents‘encouragementfor social participation depends on all thecommunity of the higher school, therefore,socialparticipationbringsthecommunityto-gether.Theparticipantsofthemodelimple-mentationaretobeboththeadministration,the academic staff, and students‘ self-gov-ernance. The members of the higher schoolcommunity can expect maximum resultsonly provided they act all together, i.e. theycan formanopencommunityof thehigherschoolinwhichsocialparticipationwouldbeanormandatradition,andnotonlyadesir-ableevent.

dariaus riekio dakTaro diserTacijos anoTacija annoTaTion of darius riekis docToral disserTaTion

1��

edukacinės1 aplinkos,

ĮgalinanČios mokinius svarsTyTi

karjeros pasirinkimĄ

Šiandieninė darbo rinka reikalauja nuo-lat besikeičiančių gebėjimų, kvalifikacijų irpatirties. Didėjanti įvairių organizacijų dar-buotojųkonkurencijareikalaujakeistipožiū-rį į savoasmenybę irprofesinękvalifikaciją.Nebeįmanomas karjeros saugumas ir stabi-lumas. Vis labiau tolstama nuo asmens ge-bėjimų ir profesijos derinimo, pereinantprie rengimo(si) pokyčiams. Mokiniai, pla-nuodami karjerą, susiduria su didžiuliaisinformacijos srautais mokyklos, artimųžmonių, neformalioje aplinkoje. Pastarųjųmetų ugdymo karjerai praktika rodo, kadtamskiriamadaugdėmesio,organizuojamosįvairios veiklos. Tačiau nepaisant ugdymokarjerai intervencijų ir informacijos apiekarjeros galimybes gausos, tikrovėje infor-macijos paieškos nebūtinai yra atliekamosnuodugniai, o karjerą besirenkantis asmuosunkiaigalipaaiškinti,kaippriėmėvienąarkitą sprendimą. Dėl to aktualu kalbėti apiesvarstymoprocesą,kurisvykstanuosekliaiirturitamtikruselementus.Tam,kadmokslei-vis galėtų ir gebėtų svarstyti, reikalinga tamtikra aplinka. Aplinka, kuri sudaro sąlygasmokiniui ugdytis reikalingus gebėjimus irjuostaikyti.JurgitaSurgėlienėsavodisertaci-jojenagrinėjaaktualiąproblemą,išreiškiamąklausimu:Kokiosbendrojougdymomokyk-

1 Turimaomeny„Mokymosiaplinkos,sudarančiossąlygasmoksleiviamssvarstytikarjerospasirinkimą“

jurgitos surgėlienės daktaro disertacijos anotacijaannotation of jurgita surgėlienė doctoral dissertation

educaTional environmenTs empoWering sTudenTs To perform reasoning on Their career choice

Continuously changing abilities, qualifica-tionsandexperienceareprerequisitesofthemodern labour market. Growing competi-tionamongemployeesindifferentorganisa-tionsrequireschangingtheattitudetowardsone’sownpersonalityandprofessionalquali-fication. Career security and stability havebecome impossible. A trend of increasinglymoving away from matching individual’sabilitiesandhis/herprofessiontowardsprep-arationforchangeshasbeennoted.Incareerplanning students face information flowsfrom school, family and informal environ-ments.Recentcareereducationpracticehasshownthatfocushasbeendrawntotheseas-pectsandvariousactivitieshavebeenorgan-ised.Despitetheabundanceofcareereduca-tioninterventionsandinformationoncareeropportunities,inreality,thesearchforinfor-mationprocessisnotnecessarilyperformedverythoroughly,andthuspersons,choosinga profession, do it in the simplest way, be-ing unable to properly explain their deci-sionsafterwards.Thatiswhyit isimportantto discuss the process of reasoning, whichevolves coherently andcanbe characterisedby certain elements. A certain environmentisrequiredinordertoempowerastudenttoperformreasoning.Thisenvironmentshouldprovide students with conditions for devel-opingnecessary skillsandenabling themtoimplementtheseskills.


1��

los mokymosi aplinkos (jų parametrų aspe-ktu) sudaro sąlygas moksleiviams svarstytikarjerospasirinkimą?

Svarstymo reiškinys dažniausiai yra psi-chologijos mokslo tyrimų objektas. J.Sur-gėlienės disertacijoje nesiekiama detaliaiišanalizuoti svarstymo techniką ar pateiktineginčijamą algoritmą, padedantį mokslei-viuisvarstytitaip,kadjispriimtųtikteisingąsprendimą.Karjerospasirinkimosvarstymasatskleidžiamas edukologijos mokslo kon-tekste, siekiant išryškinti svarstyti sąlygassudarančias mokymosi aplinkas bendrojougdymo mokykloje. Apsiribojama bendrojougdymo mokyklos mokymosi aplinkomis,kuriosšiojedisertacijojeatskleidžiamossuda-rantmoksleiviamsgalimybessvarstytiprocesą(orientuojantisįjųpasirengimosvarstytikar-jerospasirinkimąlygį),vystomąmokyklosirartimųžmoniųmokymosiaplinkųkontekste.

Pirmojoje disertacijos dalyje, remiantisbazinių irnaujausių literatūros šaltiniųana-lize, aptariamas mokinių karjeros pasirinki-mas,išryškinantkarjerossampratąirkarjerospasirinkimo kompleksiškumą. Atskleidžia-mas mokinių karjeros pasirinkimo svarsty-mas, pagrindžiant svarstymo sampratą,karjeros pasirinkimo svarstymo procesą irjo komponentus, išryškinant svarstymuireikalingus gebėjimus. Aptariamas sąlygųsudarymas svarstyti karjeros pasirinkimą,atskleidžiant sąlygų sudarymo svarstyti kar-jerospasirinkimąsampratą,atkreipiantdėme-sį į mokinių pasirengimą svarstyti karjerospasirinkimą. Išryškinamossvarstytikarjerospasirinkimą sudarančios veiklos. Aptaria-mi svarstyti karjeros pasirinkimą sudaran-čių sąlygų mokymosi aplinkų parametrai,atskleidžiant sąlygas sudarančią mokymosiaplinką ir išryškinant sąlygų moksleiviamssudarymo svarstyti karjeros pasirinkimokonteksto parametrus. Pateikiamas origina-lus mokymosi aplinkų, sudarančių sąlygasmoksleiviamssvarstytikarjerospasirinkimą,modelis.

Antroje disertacijos dalyje pagrįsta em-

In this dissertation Jurgita Surgėlienėanalysesarelevantproblemwhichcanbeex-pressedthroughthefollowingquestion:whateducational environments (through the as-pectof theirparameters) empower studentstoperformreasoningontheircareerchoice?

The phenomenon of reasoning is usuallytheresearchobjectofthescienceofpsychol-ogy. In her dissertation Surgėlienė does notaim to thoroughly analyse the technique ofreasoningortoprovideanindisputablealgo-rithmthatstudentscouldusewhenperform-ing reasoning that enables making a rightdecision. Performing reasoning on careerchoice ispresented in thecontextof educa-tional science so that educational environ-mentsempowering studentsatgeneral edu-cationschoolstoperformreasoningcouldbehighlighted. In this dissertation, the educa-tionalenvironmentsempoweringstudentstoperformreasoningontheircareerchoicearepresented through the process of empower-ingstudentstoperformreasoning(focusingontheleveloftheirpreparednesstoperformreasoningoncareerchoice),whichisdevel-oped in the context of educational environ-mentsofschoolandfamily.

After the review of basic and contem-porary literary resources, students’ careerchoice, emphasising the career concept andthecomplexityofcareerchoice,isdiscussedinthefirstpartofthedissertation.Students’reasoningoncareerchoiceisdisclosed,alsoprovidingthebasicoftheconceptofreason-ing, reasoningoncareerchoiceprocessandits components, emphasising abilities re-quired for reasoning. The empowerment toperform reasoning on career choice is dis-cussed,presenting theconceptofempower-menttoperformreasoningoncareerchoice,noting students’ preparedness to performreasoning on their career choice. Activitiesempoweringtoperformreasoningoncareerchoiceareemphasised.Parametersofeduca-tionalenvironmentsempoweringstudentstoperformreasoningoncareerchoicearedis-

jurgiTos surgėlienės dakTaro diserTacijos anoTacijaannoTaTion of jurgiTa surgėlienė docToral disserTaTion

1��

piriniotyrimometodologija:tyrimostrategi-ja,metodai,imtis,parametraiirinstrumentai.Grindžiantmetodologijąremiamasiteorinėsdalies išvadomis ir tyrimų metodologijossrities autoritetais. Tyrimas organizuojamasdviemetapais:pirmajameatskleidžiamimo-kymosiaplinkų,sudarančiųsąlygasmokslei-viamssvarstytikarjerospasirinkimą,bruožaibei išryškinami gilesniam (atvejo) tyrimuitinkami atvejai (atliekamas kokybinis tyri-mas, taikant iš dalies struktūruoto interviumetodą);antrajameatskleidžiamamokymosiaplinkų, sudarančių sąlygas moksleiviamssvarstyti karjeros pasirinkimą, raiška, vado-vaujantis atvejo tyrimo strategija (analizuo-jami du atvejai, duomenys renkami taikantiš dalies struktūruoto interviu, dokumentųanalizės, fizinės ir virtualios aplinkos stebė-jimometodus).

Trečiojoje disertacijos dalyje pateikiamaišsami kokybinio tyrimo rezultatų analizė.Tyrimoduomenysanalizuojami,atsižvelgiantįpagrindiniusteoriniomodelioparametrus.Gauti duomenys analizuojami, interpretuo-jami ir aiškiai pristatomi lentelėse, paveiks-luose, po kiekvienos disertacijos dalies pa-teikiamosapibendrinančiosišvados.Atlikusiišsamią tyrimo duomenų analizę, autorėgrįžtapriesukurtoteoriniomodelioirpristatomodelioparametrųraiškąAirBgimnazijosebei mokymosi aplinkų, sudarančių sąlygasmoksleiviamssvarstytikarjerospasirinkimą,modelioparametrųraiškąatvejotyrime.Ty-rimorezultataiapibendrinami,diskutuojamikitų tyrimų ir sukurto teorinio konstruktokontekste.

Jurgitos Surgėlienės disertacija parengtapagal aiškią, logišką struktūrą. Joje nagri-nėjama teoriniu ir praktiniu požiūriu ak-tuali tema. Disertacijoje pagrįsti mokymosiaplinkų, sudarančių sąlygas moksleiviamssvarstyti karjeros pasirinkimą, paramet-rai ir šiųaplinkųveikimomodelis.Surinktaedukologijos mokslui naudingų empiriniųduomenų,atskleidžiančiųmokymosiaplinkų,sudarančių sąlygas moksleiviams svarstyti

cussed, disclosing the empowering environ-mentandemphasisingtheparametersofthecontext of empowering students to performreasoningontheircareerchoice.Theoriginalmodelofeducationalenvironmentsthatem-powerstudentstoperformreasoningontheircareerchoiceispresented.

Empirical research methodology, involv-ing research strategy, methods, sample, pa-rameters and instruments, was validated inthesecondpartofthedissertation.Basedontheoreticalfoundationandresearchmethod-ology authorities, a methodology has beendeveloped.Empiricalresearchhasbeencar-riedout in twostages.Thefirst stageof theresearchdisclosesthefeaturesofeducationalenvironments empowering students to per-form reasoning on their career choice andintroducescasessuitable formore thorough(case)analysis(i.e.aqualitativeresearchus-ingasemi-structured interviewmethodhasbeen carried out). In the second researchstage, the expression of educational envi-ronments empowering students to performreasoningontheircareerchoiceispresentedthrough a case study where two cases havebeen analysed using semi-structured inter-view, document analysis, as well as physicalandvirtualresourceobservationmethods.

The third part of dissertation focuses ondetailed analysis of the qualitative researchresults. Research data are analysed throughthemainparametersofthetheoreticalmod-el.Thenthedataisanalysed,interpretedandclearlypresented in tablesanddiagrams.Attheendofeachpartofthedissertation,gen-eralising conclusions are provided. After athorough analysis of the research data, theauthorgoesback to thedeveloped theoreti-cal model and introduces how the param-etersofthemodelareexpressedattheAandBgymnasiumsaswellasfocusesonhowtheparametersofthemodelofeducationalenvi-ronmentsthatempowerstudentstoperformreasoningontheircareerchoiceareexpressedinthecaseanalysis.Theresearchresultsare


1��

karjerospasirinkimą,raiškąšalieskontekstokonkrečiose mokyklose. Sukurtas teorinismokymosiaplinkų,sudarančiųsąlygasmoks-leiviams svarstyti karjeros pasirinkimą, mo-delis gali būti taikomas bendrojo ugdymomokyklų praktikoje, aktyvinant mokiniųgebėjimąsvarstyti.

Disertacijaparengta2009–2014metaisKaunotechnologijosuniversitete.

Mokslinėvadovė–prof.dr.NijolėBankauskienė(Kaunotechnologijosuniversitetas,

socialiniaimokslai,edukologija,07S).Sudisertacijagalimasusipažinti

KaunotechnologijosuniversitetoirLietuvosnacionalinėjeMartynoMažvydobibliotekose.

generalised and discussed in the context ofotherresearchandthedevelopedtheoreticalconstruct.

Jurgita Surgėlienė’s dissertation follows aclearandlogicalstructure.Itfocusesonboththeoretically and practically relevant topic.Thedissertationhasvalidatedparametersofeducational environments empowering stu-dents to perform reasoning on their careerchoice and the model of the environmentfunctioning. The author has also collectedempiricaldatarelevanttothescienceofedu-cationthat introducetheexpressionofedu-cationalenvironmentsempoweringstudentstoperformreasoningontheircareerchoiceatparticularschoolswithinthenationalcon-text.Thedevelopedtheoreticalmodelofedu-cationalenvironmentsempoweringstudentstoperformreasoningontheircareerchoicecould be applied in the practice of generaleducationschools,havingtheaimofempow-eringstudentstoperformreasoning.

Dissertationprepared2009–2014atKaunasUniversityofTechnology.Scientificsupervisor–Prof.Dr.NijolėBankauskienė(KaunasUniversityofTechnology,Socialscience,Educology,07S).ThedissertationisavailableatKaunasUniversityofTechnologylibraryandMartynasMažvydasNationalLibrary.

jurgiTos surgėlienės dakTaro diserTacijos anoTacijaannoTaTion of jurgiTa surgėlienė docToral disserTaTion

1��

2014 m. apginTi magisTro darbai karjeros ir karjeros projekTavimo Temomis

masTer Thesis on The career as Well as career designing Topics, defended in 2014

Baigiamojo magistrinio darbo tema Pavardė, vardas Institucija Mokslo kryptis

Topic of Master Thesis Surname, first name

Institution Field of Science

Bakalauro studijų studentų karjeros planavimo veiksniai: Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto atvejis

Bagučanskytė, Miglė

Vytauto Didžiojo universitetas

Edukologija

Udergraduate students in career planning factors: The case of Vytautas Magnus University the faculty of Social sciences

Vytautas Magnus University

Educology

Nemotyvuoto ir nekvalifikuoto jaunimo nedarbo problemą įtakojantys socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Kauno teritorinės darbo biržos atvejis

Baranauskaitė, Rūta


Edukologija

The factors that influence unemployment of unqualified and non-motyvated young people. The case of Kaunas labour market


Educology

Jaunų suaugusiųjų vertybių ir profesijos pasirinkimo sąveika Daugėlaitė, Inga Vytauto Didžiojo universitetas

Edukologija

Interaction of the personal values and the choice of a profession of young grown-ups


Educology

Jaunų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir gyvenančių kaimiškose vietovėse, profesinės karjeros galimybės

Gedvilienė, Jūratė

Šiaulių universitetas Edukologija

Opportunities of professional career for young people residing in rural territories and having university education.

Šiauliai University Educology

Studentų profesinių lūkesčių ir galimybių dermė karjeros vystymo kontekste

Jablonskienė, Raimonda


Match of professional expectations and possibilities of students within the context of the career development


Jaunuolių karjeros projektavimas postmodernizmo vertybių aspektu

Jonušaitė, Indrė Lietuvos edukologijos universitetas

Edukologija

Career planning in young people from a perspective of postmodern values

Lithuanian University of Educational

Sciences

Educology

Abiturientų karjeros lūkesčių kaita Jucytė, Viktorija Aleksandro Stulginskio

universitetas

Edukologija

Changing Expectations of School -Leavers Aleksandras Stulginskis University

Educology

1�9

Darbuotojų karjeros vystymo gerinimas skirtingo tipo organizacijose

Klusienė, Jurgita Vytauto Didžiojo universitetas

Vadyba

The improvement of employees’ career development in different types of organizations


Management

Karjeros koordinatoriaus profesinio kompetentingumo turinys ir struktūra

Kurlinkutė, Agnė Lietuvos edukologijos universitetas

Edukologija

The career coordinator professional competence content and structure


Sciences

Educology

Ikimokyklinių įstaigų pedagogų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai

Liubarskienė, Sigita


Edukologija

The factors defining job satisfaction of preschool teachers Vytautas Magnus University

Educology

Racionalaus profesijos pasirinkimo požymiai ir jų raiška tarp X rajono bendrojo ugdymo mokyklų 12 klasės moksleivių, planuojančių socialinių mokslų studijas

Marcinkevičienė, Edita


Edukologija

The rational vocational choise features and their expression among the X district general education schools’ twelfth grade students’ planning to study social sciences


Educology

Karjerą lemiančių veiksnių vertinimas turizmo sektoriuje Matulis, Vaidas Lietuvos sporto universitetas

Vadyba

Career assessment of the determinants in the tourism sector Lithuanian Sports University

Management

Profesinės orientacijos renkantis pirmąją profesiją ir persikvalifikuojant

Matulytė, Žydrūnė

Aleksandro Stulginskio

universitetas

Edukologija

Professional Orientation In Choosing the First Career and In Retraining

Aleksandras Stulginskis University

Educology

Jaunų bedarbių požiūris į integracijos darbo rinkoje galimybes

Navickaitė, Justina

Lietuvos edukologijos universitetas

Edukologija

Attitude of the young unemployed towards the opportunities for integration in the labour market


Sciences

Educology

Kineziterapijos profesijos pasirinkimo motyvacijos veiksniai Nemeikšytė, Gitela


Profession of physical therapy motivation factors Šiauliai University Educology

Mokytojų profesijos pasirinkimo motyvai ir veiklos aspektai, teikiantys pasitenkinimą pasirinkta profesija

Paškevičienė, Renata


The motivation of teachers’ professional choice and the aspects of their activity, providing satisfaction of the chosen profession


1�0

Savanorystė, kaip prielaida aukštąjį išsilavinimą įgijusio jaunimo integracijai į darbo rinką

Petrauskaitė, Modesta

Mykolo Romerio universitetas

Vadyba

Volunteering as an assumption of academic youth integration in the labour market

Mykolas Romeris University

Management

Paauglių ugdymas karjerai neformaliajame meniniame ugdyme

Pocevičiūtė, Sandra


Adolescent carrier education in informal arts education Šiauliai University Educology

Socialinės-antropocentrinės pedagogų vertybės kaip karjeros projektavimo veiksnys

Simaitienė, Dijana


Social – anthropocentric pedagogues’ values as a career designing factor


Karjeros projektavimo modeliavimas Kauno kolegijoje Smailytė, Ingrida Vytauto Didžiojo universitetas

Edukologija

Modelling of career guidance at Kaunas college Vytautas Magnus University

Educology

Asmens iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų bei profesinio saviveiksmingumo sąsajos su psichologijos absolventų karjeros sėkmingumu

Šimkevičiūtė, Katrė


Psichologija

Proactivity, career goals settings and occupational self-efficacy links to career success among graduates of psychology


Psychology

IX–XII klasių mokinių mokymosi motyvacijos ir savęs vertinimo reikšmingumas profesiniam apsisprendimui

Šlaustienė, Monika


IX–XII classes students learning motivation and self- assessment significance choosing profession


Imigrantų karjeros profiliai moderniosios karjeros kontekste: Lietuvos atvejis

Tchasse Simo, Diana


Edukologija

Career profiles of immigrants in the modern career context: case of Lithuania


Educology

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų profesinis informavimas pradinėse klasėse: atvejo analizė

Vaitkutė, Rasa Šiaulių universitetas Edukologija

Vocational briefing of younger school-age children in primary classes: case analysis


Pedagoginis bendravimas šeimoje kaip mokinių profesinės karjeros projektavimo veiksnys

Žitkevičius, Gintas

Lietuvos edukologijos universitetas

Edukologija

Pedagogical communication in the family as a students‘ career designing factor


Sciences

Educology

StraipSnių recenZentai / ManUScript reVieWerS

SZiLaGYi anDreea• european Board for certified counselors (eBcc) • ptSULtana rOnaLD G. • University of Malta • MtpLant peter • aarhus Universitet / aarhus University • DKpUKeLiS KĘStUtiS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtnaVicKienĖ LiJana • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtSaVicKaS MarK • northeast Ohio Medical University • USaKaLVaitienĖ GenUtĖ • Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla / Lithuanian Maritime academy • LtinGLar trOn • Høgskolen i Oslo og akershus / Oslo and akershus university college • nOeDer FerDinanD • Universität Salzburg / University of Salzburg • atWeBer peter c. • Universität Heidelberg / Heidelberg University • DetŪtLYS ViDMantaS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtStaSiŪnaitienĖ eGLĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtDaUKiLaS SiGitaS • aleksandro Stulginskio universitetas / aleksandras Stulginskis University • LtaUGienĖ DaLia • Šiaulių universitetas / Šiauliai University • Lt

1�1

reikalavimai sTraipsniams

Informacijapateikiamastudijųkokybėsirkarjeros tyrimųgrupės (SKKTG) tiklalapyjeadresu:

http://skktg.vdu.lt/index.php/lt/zurnalaiirleidiniai/karjerosprojektavimastyrimaiirkonsultavimas/straipsnipateikimas

reQuiremenTs for manuscripTs

Information could be found in quality ofstudies and career research group (SKKTG)website:

http://skktg.vdu.lt/index.php/en/journalsandpublications/careerdesigningresearchandcounselling/requirementsformanuscripts

StraipSnių recenZentai / ManUScript reVieWerS

SZiLaGYi anDreea• european Board for certified counselors (eBcc) • ptSULtana rOnaLD G. • University of Malta • MtpLant peter • aarhus Universitet / aarhus University • DKpUKeLiS KĘStUtiS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtnaVicKienĖ LiJana • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtSaVicKaS MarK • northeast Ohio Medical University • USaKaLVaitienĖ GenUtĖ • Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla / Lithuanian Maritime academy • LtinGLar trOn • Høgskolen i Oslo og akershus / Oslo and akershus university college • nOeDer FerDinanD • Universität Salzburg / University of Salzburg • atWeBer peter c. • Universität Heidelberg / Heidelberg University • DetŪtLYS ViDMantaS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtStaSiŪnaitienĖ eGLĖ • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LtDaUKiLaS SiGitaS • aleksandro Stulginskio universitetas / aleksandras Stulginskis University • LtaUGienĖ DaLia • Šiaulių universitetas / Šiauliai University • Lt

1��

REDAKCIJOSADRESASVytautoDidžiojouniversitetasStudijųkokybėsirkarjerostyrimųgrupėJonavosg.66,LT-44191Tel.:(+37037)37327827Faks.:(+37037)327823El.p.:[email protected]

REDAKCIJOSADRESASVytautasMagnumUniversityOualityofStudiesandCareerResearchGroupJonavosstr.66,LT-44191Phone:(+37037)37327827Fax:(+37037)327823E-mail:[email protected]

1��

karjeros projekTavimas: Tyrimai ir konsulTavimascareer designing: research and counselling2014/3

vadybininkė / manager joliTa sTeponkeviČiŪTėviršelio dailininkas / cover designer marius Zavadskiskalbos redaktorė / language editor riTa kauČikienėvertėja / Translator aurelija skurvydaiTėTechninis redaktorius / Technical editor rimanTas leiTanas

issn 2335-2191e-issn 2335-2205

2015. Tiražas 40 egz. spaustuvė „morkūnas ir ko“, draugystės g. 17, lT-51229 kaunas, lietuva

karjeros projektavimas - taikos pr. 133, lt-51123 …...function of career development” presents...

Documents