karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su produktyvumu ir tešmens ...15105906/15105906.pdf ·...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Simona Viršilaitė
Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su
produktyvumu ir tešmens sveikatingumu
Cows‘ milk electrical conductivity relationship with
productivity and udder health
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
Kaunas, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su
produktyvumu ir tešmens sveikatingumu“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros
sąrašą.
(data) Simona Viršilaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) Simona Viršilaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) Doc. dr. Saulius Tušas (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) Prof. habil. dr. Romas Gružauskas (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................4
SUMMARY ................................................................................................................................6
SANTRUMPOS ..........................................................................................................................8
ĮVADAS ......................................................................................................................................9
1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................11
1.1. Lietuvoje auginamų pieninių galvijų populiacija ...........................................................11
1.2. Karvių produktyvumas ...................................................................................................11
1.3. Tešmens sveikatingumas ................................................................................................12
1.3.1. Higienos reikšmė tešmens sveikatingumui .............................................................13
1.3.2. Mastitą sukelianti mikroflora ..................................................................................14
1.3.3. Somatinės ląstelės karvių piene ..............................................................................14
1.3.4. Mastito gydymas .....................................................................................................16
1.4. Pieno elektrinis laidumas slapto mastito diagnostikoje .................................................17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ................................................................................19
3. TYRIMO REZULTATAI .....................................................................................................21
3.1. Karvių pieno rodiklių rezultatai .....................................................................................21
3.2. Karvių pieno rodiklių koreliacijos koeficientų įvertinimas ...........................................28
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...............................................................................................30
IŠVADOS .................................................................................................................................32
LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................33
4
SANTRAUKA
Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su produktyvumu ir tešmens sveikatingumu
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
Darbo apimtis: 37 puslapiai, 4 lentelės, 9 paveikslai, 66 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo nustatymą, kitimus ir ryšį su produktyvumu bei
tešmens sveikatingumu.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pieno elektrinio laidumo įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai.
2. Įvertinti pieno elektrinio laidumo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
3. Nustatyti pieno elektrinio laidumo koreliacinius ryšius su produktyvumo rodikliais, bei
somatinių ląstelių skaičiumi piene.
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 - 2015 studijų metais Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų
auginimo technologijų institute bei ,,X“ ūkyje. Tyrimui paimti 232 karvių duomenys.
Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota kontrolinio melžimo metu primelžto pieno
kiekis (kg), pieno riebumas (proc.), pieno baltymingumas (proc.), somatinių ląstelių skaičius piene
(tūkst./ml), pieno elektrinis laidumas (mS/cm). Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal
primelžto pieno kiekį, pieno sudėtį, somatinių ląstelių skaičių piene, pieno elektrinį laidumą, karvių
laktacijas.
Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę nustatyta, kad daugiausiai pieno iš karvės
primelžiama, kai pieno elektrinis laidumas yra 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01). Pieno elektriniam
laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo primelžiama mažiausiai pieno iš karvės.
Nustatyta, kad didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja. Didžiausias pieno
riebumas nustatytas, kai elektrinis pieno laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose.
Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta,
kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių
skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05). Visų
laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, nustatytas
didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05).
Nustatėme neigiamą statistiškai patikimą koreliaciją tarp pieno kiekio ir elektrinio pieno
laidumo (r=-0,3681, p<0,05). Tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo
nustatytas vidutinis teigiamas (r=0,5174) koreliacijos ryšys (p<0,05).
5
Raktažodžiai: karvė, pienas, elektrinis laidumas, produktyvumas, somatinės ląstelės.
6
SUMMARY
Cows‘ milk electrical conductivity relationship with productivity and udder health
Simona Viršilaitė
Master‘s Thesis
Supervisor: doc. dr. Saulius Tušas
The scope of research paper: 37 pages, 4 tables, 9 pictures, 66 references.
The aim of this research is to analyse the settling of electrical conductivity of milk, its variations
and relationship with production and udder‘s health.
The tasks of this research:
1. To evaluate and to compare the influence of electrical conductivity of milk on quantity and
composition of milk.
2. To evaluate the influence of electrical conductivity of milk on the number of somatic cells
in milk.
3. To set the correlation of electrical conductivity of milk with indicators of productivity and
number of somatic cells in milk.
The scientific - research work was carried out at the Institute of Technology of livestock raising
and the „X“ farm, Faculty of Animal Husbandry, Veterinary Academy, Lithuanian University of
Health Sciences in 2014 – 2015. The research data takes 232 cows.
The quantity of milk (kg) during control milking, fat content of milk (%), milk protein (%),
number of somatic cells in milk (thousand./ml), electric conductivity of milk (mS/cm) were
determined and calculated during research work. Research data were grouped according to quantity
of milk, composition of milk, number of somatic cells in milk, electrical coductivity of milk,
lactations of cows.
The analysis of quantity of milk and electrical coductivity of milk showed that the highest
amount of milk production during milking, when the electrical conductivity of milk is from 5,01 to
5,8 mS/cm (p<0.01). The least amount of milk was obtained during milking, when electrical
conductivity of milk was exceeded by 5,81 mS / cm.
It was found that increasing the electrical conductivity of milk decreases the fat content of milk.
The maximum fat content of milk was set, when the electrical conductivity of milk was in the range
from 3,4 to 4,2 mS/cm.
After the analysis of the electrical conductivity of milk and number of somatic cells in milk, it
was set that increasing the number of somatic cells in milk, the electrical conductivity increases also,
but when the number of somatic cells in milk exceeds by 601 thousand./ml, electrical conductivity of
7
milk decreases (p<0.05). The highest electrical conductivity of milk (p<0.05) was set in all lactations
of cows, which had amount of somatic cells in milk from 401 to 600 thousand./ml.
A statistically significant negative correlation was established between the amount of milk and
electrical conductivity of milk (r=-0.3681, p<0.05). An average positive (r=0.5174) correlation
relationship (p<0.05) was set between the amount of somatic cells in milk and electrical conductivity
of milk.
Key words: cow, milk, electrical conductivity, productivity, somatic cells.
8
SANTRUMPOS
Cl – chloras;
E. coli - Escherichia coli;
K – kalis;
mS/cm – milisiemensas centimetre;
Na – natris;
p – patikimumas;
SLS – somatinių ląstelių skaičius.
9
ĮVADAS
Pieno pramonė visame pasaulyje yra didelė ir svarbi ekonomikos dalis. Karvių augintojai nori
gauti daugiau ir kokybiškesnio pieno, todėl stengiasi auginti sveikas karves šerdami jas
subalansuotais ir maistingais pašarais, laikydamiesi bendrųjų higienos reikalavimų (1). Pienas yra
biologiškai labai vertingas maisto produktas (2). O kokybišką pieną nulemia tešmens sveikatingumas
(3).
Mastitas yra gyvūnų gerovės, maisto saugos ir didžiausia ekonominė problema pienininkystės
ūkiuose. Tešmens uždegimas apibūdinamas fizikinių, cheminių ir bakteriologinių pokyčių visuma
piene bei patologiniais pokyčiais tešmens liaukiniame audinyje (4). Deja, didėjant karvių
produktyvumui, didėja ir sergamumas mastitu (5). Slaptas mastitas yra 15 – 40 kartų daugiau paplitęs
nei klinikinis (6). Karvei susirgus tešmens uždegimu pasikeičia pieno produkcijos kiekis, sudėtis ir
technologinis tinkamumas (7). Visos mastito formos gali būti ir karvių nevaisingumo priežastimi (8).
Greitas tešmens ligų diagnozavimas yra būtinas ūkininkams bei veterinarijos gydytojams
siekiant išlaikyti gyvūnų gerovę, karvių produktyvumą bei pieno kokybę (9). Kompiuterizuotos
bandos valdymo programos šiuolaikiniams ūkininkams padeda anksčiau pastebėti karvių sveikatos
pokyčius. Programos fiksuoja gyvulio fiziologinius parametrus – kūno masę, produktyvumą, judrumą
ir elektrinį laidumą. Visi šie duomenys automatiškai išsaugomi kompiuteryje, apdorojami programa
ir pateikiami lentelėse bei grafikuose. Visus senesnius karvių fiziologinius rodmenis galima bet
kuriuo metu pasižiūrėti ir iš matomų pokyčių spręsti apie gyvulio sveikatos būklę (10). Labai svarbu,
kad veterinarijos gydytojas mokėtų vertinti karvių sveikatingumą iš grafikų, ataskaitų bei lentelėse
pateiktų skaičių (11).
Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija, ypač natrio, kalio
ir chloro. Šių jonų koncentracijos kitimai ir yra fiksuojami melžimų metu (12). Staigiai padidėjus
pieno elektriniam laidumui ir sumažėjus duodamo pieno kiekiui galima įtarti slaptą mastitą (11). Ir
nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su somatinių ląstelių skaičiumi (SLS) piene, bet
jo matavimas yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo
sistemose (13). Mokslinių tyrimų duomenimis, SLS padidėjus 100 tūkst. viename mililitre,
primelžiamo pieno kiekis sumažėja 2,5 proc (6).
Net nespecifinis pieno elektrinio laidumo pasikeitimo signalas pastebėtas kelias dienas prie
ligos diagnozavimą leidžia atkreipti dėmesį į atskirus gyvūnus ar jų grupes. Šiuo laikotarpiu
nesudėtingos priemonės padeda sumažinti neigiamus aplinkos poveikius gyvūno organizmui bei
produkcijos kokybei (14).
10
Darbo tikslas:
Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo nustatymą, kitimus ir ryšį su produktyvumu bei tešmens
sveikatingumu.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pieno elektrinio laidumo įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai.
2. Įvertinti pieno elektrinio laidumo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
3. Nustatyti pieno elektrinio laidumo koreliacinius ryšius su produktyvumo rodikliais, bei
somatinių ląstelių skaičiumi piene.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvoje auginamų pieninių galvijų populiacija
Šalyje labiausiai paplitusios šios pieninių galvijų populiacijos: juodmargių ir žalųjų –
žalmargių. Apie 73 proc. visų Lietuvoje laikomų galvijų sudaro juodmargiai, iš kurių populiariausi
Lietuvos juodmargiai, Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Danijos juodmargiai, Švedijos
juodmargiai, Britų fryzai, Amerikos ir Kanados holšteinai, Vokietijos holšteinai, Olandijos holšteinai.
Žalųjų – žalmargių pieninių galvijų yra apie 27 proc. iš kurių maždaug ketvirtadalį sudaro Lietuvos
žalųjų veislės galvijai (15).
2014-04-01 Lietuvoje buvo laikoma 312,8 tūkst. karvių. 2014 m. pradžioje karvių skaičius
išliko stabilus, pastebima augimo tendencija. Tačiau, palyginti su 2014-04-01, karvių sumažėjo 1,2
proc. (3,8 tūkst.). Ūkių, laikančių karves, 2014-04-01 buvo 63,5 tūkst., palyginti su 2013-04-01, jų
sumažėjo 8,6 proc. (5,9 tūkst.). Šį sumažėjimą nulėmė 1–2 karvių laikytojai. Minėtu laikotarpiu jų
sumažėjo 5,5 tūkst. 2014 m. stebimos superkamo pieno kiekio augimo tendencijos. Per 2013 m.
Lietuvoje primelžta 1 723 100 tonų pieno, o supirkta 1 339 500 tonų pieno (4,16 proc. riebumo ir
3,25 proc. baltymingumo). O per 2014 m. sausio – kovo mėn. buvo supirkta 289,46 tūkst. t natūralaus
pieno, t. y. 6,4 proc. daugiau negu 2013 m. sausio – kovo mėn. (271,99 tūkst. t). Apie 75 proc. pieno
ūkių, parduodančių pieną, laiko 1–5 karves, tačiau šių gamintojų parduodamas pieno kiekis sudaro
tik 16,4 proc. šalyje supirkto pieno kiekio. Eksporto geografija labai plati: didžioji dalis pieno
produkcijos – 63 proc. – tenka ES šalims, 27 proc. – Rusijai. Lietuviški produktai taip pat iškeliauja
į Aziją, Vidurio Rytus, JAV bei Kanadą (16).
1.2. Karvių produktyvumas
Mokslininkų teigimu, karvių duodamas pieno kiekis ir kokybė priklauso nuo pirmosios
laktacijos. Jeigu pirmosios laktacijos primilžis didelis, tada dar daugiau pieno galima gauti per kitas
laktacijas (17).
Nors yra padaryta didelė pažanga karvių veisime, šėrimo sistemose, laikymo ir melžimo
sąlygose, dauguma didelio produktyvumo karvių bandų serga vadinamomis produktyvumo ir
gamybos ligomis. Iš šių ligų ekonomiškai svarbiausia tebėra mastitas dėl drastiškų pieno nuostolių,
ankstyvo genetiškai geresnių karvių išbrokavimo, vaistų kainos, veterinarinių išlaidų, padidėjusio
darbo krūvio ir pieno išlaukos po gydymo (9). Lietuvoje paskutiniais metais didėja sergamumas
slaptuoju mastitu ir siekia 56 proc. tarp laktuojančių karvių. Šis sergančiųjų kiekis ūkiuose svyruoja
nuo 5 iki 85 proc. Susirgusios karvės pradeda duoti mažiau pieno ir tai tiesiogiai siejama su SLS
12
padidėjimu. Mokslininkų atliktų tyrimų metu pastebėta, kad kai SLS piene yra 1000 tūkst./ml, karvių
produktyvumas iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25 – 35 proc., per visą laktaciją – 10 –
15 proc. Vidutiniškai per laktaciją iš sergančios karvės negaunama apie 650 kg pieno (18). Persirgę
gyvūnai visą savo likusį gyvenimą duoda mažiau pieno (19).
Karvių pienas vidutiniškai susideda iš 87,5 proc. vandens, 9,3 – 17,3 proc. sausųjų medžiagų,
3,3 proc. baltymų ir 3,8 proc. riebalų (20). Visame pasaulyje pieno ūkiuose yra svarbiausias pieno
kiekis, baltymingumas ir riebumas (21).
Pieno baltymai karvių organizme sintetinami iš azoto junginių, kuriuos gyvulys gauna su
pašaru. Baltymų atsargų organizme nėra, todėl į virškinamąjį traktą patekusios azotinės medžiagos
keliauja į kraują. Kraujyje yra laisvųjų aminorūgščių, polipeptidų ir kraujo baltymų, kurie patenka į
tešmens liaukinį audinį ir jame susintetinami pieno baltymai (22). 75 – 80 proc. baltymų piene sudaro
kazeinas (23). Baltymų sudėtis piene daug lemia maistinę vertę ir technologines savybes. Sudėtis gali
pasikeisti dėl genetikos, šėrimo, metų laiko, laktacijos ir karvės sveikatos būklės (24). Tešmens
uždegimo metu suaktyvinama baltymų fermentacija, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų
kiekis, o tai lemia pieno maistinę vertę bei perdirbimo galimybes (18). Bet baltymų kiekis piene
pradeda kisti SLS pasiekus 1000 tūkst./ml (25).
Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo ir dėl šių savybių yra lengviau pasisavinami. Sudėtis –
sočiosios (apie 60 proc.) ir nesočiosios (apie 40 proc.) riebalų rūgštys. Taip pat yra ergosterolio, kuris,
veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta vitaminu D. Pieno riebumas kiekvienais metų laikasi šiek
tiek skiriasi. Rudenį riebalų piene būna daugiausia, o vasarą mažiausia (26). Taip pat pieno riebalų
kiekis kinta ir melžimo metu: melžimo pradžioje riebalų kiekis piene būna apie 1 proc., o paskutinėse
pieno čiurkšlėse – 8 ar net 12 proc (27). Karvėms susirgus tešmens uždegimu pasikeičia riebalų
sudėtis, nes padaugėja nesočiųjų riebalų rūgščių ir tai skatina lipidozės vystymąsi, blogina pieno
produktų kokybę (18).
1.3. Tešmens sveikatingumas
Mastitas – pieno liaukos uždegimas – visų pienininkystės ūkių problema (28). Uždegimas
susijęs ne tik su tešmens audiniais, bet ir su pieno alveolėmis, latakais, speniais. Šis susirgimas dar
vadinamas intramamine uždegimine reakcija, kurią sukelia patogenas (29). Pro spenio kanalą
patekusi bakterija keliauja į tešmens audinius, kur dauginasi ir gamina toksinus, sukeliančius tešmens
uždegimą. Organizmas, reaguodamas į uždegimą, aktyvina leukocitus ir taip paveikiama pieno
kokybė. Pienas tampa vandeningas arba sutrauktas, kartais, jeigu infekcija sunki, jame gali būti kraujo
(5). Mastitas buvo pripažintas kaip viena pagrindinių ligų stipriai paveikiančių pieno gamybos
pramonę, ypač jo subklinikinė forma (30,31). Mastitas turi neigiamą poveikį pieno produktų kokybei,
13
nes padidėja enzimų aktyvumas. Šis poveikis sumažina pieno ir sviesto išeigą, keičia rūgštingumą
fermentuotuose produktuose bei visų pieno gaminių skonį (32,33). Slaptasis mastitas sukelia daug
ekonominių nuostolių, nes sumažėja sergančių karvių primilžis, tokio pieno negalima parduoti, taip
pat kainuoja gydymo išlaidos (34). Klinikinį mastitą gali pastebėti pats ūkininkas iš akivaizdžiai
matomų tešmens uždegimo simptomų, bet slaptasis mastitas gali būti diagnozuojams tik matuojant
piene esančius uždegimo komponentus arba patogenus (31). Karvių augintojai dėl mastito turi 43
proc. didesnes išlaidas, nes padidėja SLS, pagaminama mažiau pieno (19).
Ar karvė susirgs mastitu, priklauso nuo patogeno virulentiškumo, tešmens rezistentiškumo ir
laktacijos laikotarpio (33). Kiti mokslininkai karvių sergamumui mastitu įtakos turinčius veiksnius
skirsto į tokias grupes: patogeniniai mikroorganizmai, aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir
genetinės savybės (18).
1.3.1. Higienos reikšmė tešmens sveikatingumui
Vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojantis susirgimą mastitu, yra bloga aplinkos higiena ir
sanitarija. Dezinfekavimo priemonės prieš ir po melžimo yra veiksmingos kontrolės priemonės prieš
ligą sukeliančius patogenus (35). Nešvarios karvės, guoliavietės, grindys, melžimo aparatai ir
aikštelės, melžėjų rankos – tokia higienos stoka tvartuose suteikia galimybę daugintis
mikroorganizmams (5). Blogos karvių aplinkos sąlygos yra tada, kai 5 proc. ir daugiau karvių tvarte
vaikšto užterštomis kojomis, tešmenimis ir speniais (36).
Dėl blogos ventiliacijos tvarte pakyla temperatūra ir susidaro palankesnės sąlygos daugintis
bakterijoms, kurios sukelia mastitą. O dėl skersvėjo atvėsta karvės tešmuo ir susitraukus
kraujagyslėms nusilpsta apsauginiai barjerai, padidėja galimybė patogeniniams mikroorganizmams
patekti į tešmenį (18). SLS skaičius piene gali padidėti dėl šių aplinkos higienos veiksnių:
1. Per siauri arba per trumpi gardai gali sukelti spenių arba tešmens pažeidimus.
2. Šlapias ir drėgnas kraikas prisideda prie bakterijų dauginimosi, taip pat neapsaugo gyvūno
nuo šaltų grindų.
3. Perpildytas tvartas ir blogas mikroklimatas jame.
4. Ganymo laikotarpiu tešmuo yra veikiamas temperatūros pokyčių dieną ir naktį, rudenį karvės
guli ant šaltos ir drėgnos žemės.
5. Purvinos maudymosi vietos užteršia tešmenį ir taip prisideda prie infekcijos vystymosi.
6. Melžimo technika – melžikliais perduodamos bakterijos nuo vienos karvės kitai, nuo vieno
ketvirčio į kitą. Mechaninis melžimas mažina spenio kanalo atsparumą infekcijoms (37).
Bloga melžimo praktika, kai nėra nuplaunamas tešmuo prieš melžimą, po melžimo neįmerkiami
speniai į antiseptinę medžiagą ir likęs neišmelžtas pienas tešmenyje daro įtaką karvės sveikatai.
Infekcija taip pat plinta per nešvarią melžimo įrangą bei darbuotojus, kurie nesilaiko higienos ir
14
nedezinfekuoja rankų prieš melžimą. Netinkami melžimo metodai, kurių metu yra mechaniškai
žalojami speniai, gali atverti kelią bakterijų patekimui į tešmenį (5).
1.3.2. Mastitą sukelianti mikroflora
Manoma, kad apie 50 proc. melžiamų karvių turi patogeninių bakterijų dviejuose tešmens
ketvirčiuose. Nuo 1 iki 3 proc. karvių nuolat pastebimi mastito simptomai. Tešmens uždegimas yra
svarbi liga visuomenės sveikatos požiūriu. Dėl įvairių bakterijų buvimo piene, jis tampa netinkamu
žmonių maistui ir padeda plisti ligoms, tokioms kaip tuberkuliozė, bruceliozė, stafilokokinė
toksemija, streptokokinė infekcija ir gastroenteritas (5). Ligos prevencijai, diagnozavimui ir gydymui
svarbu nustatytį sukėlėją ir perdavimo būdą. Teisingas mastito patogenezės supratimas yra raktas
tobulinant ligos diagnostiką (38). Mastitą sukelia mažiausiai 20 skirtingų bakterijų, bet dominuoja
Streptococcus spp. ir Staphylococcus spp (39). Dažniausiai pasitaikančios bakterijos: Staphyloccocus
aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae ir aplinkos bakterijos, E. coli ir
Streptococcus uberis (40). Lietuvoje net 58,6 proc. iš visų diagnozuotų mastitų sukėlė Staphylococcus
spp (41).
Bakterijų patekimo į pieno liauką būdai:
1. Per atvirą spenio kanalą patenka į pieno cisterną – galaktogeninė infekcija.
2. Per tešmens ir spenių odos pažeidimus – žaizdų infekcija.
3. Per kraują iš kitų organų – hematogeninė infekcija (39,42).
Mastitą sukeliančios bakterijos gali būti suskirstytos į dvi grupes:
1. Bakterijos, gyvenančios aplinkoje (kraike, ant žemės, mėšle, vandenyje, pašaruose ir kt.);
2. Su tešmeniu susijusios bakterijos, kurios aplinkoje greit žūva, sveika karvė užsikrečia nuo
sergančiosios tešmens.
Dažniausiai mikroorganizmai į tešmenį patenka per spenio kanalą. Pieno liaukos audiniai su
išeinančiais kanalais yra suskirstyta į keturis ketvirčius, tešmens abi pusės yra atskirtos palaikančiu
raiščiu. Nors nėra matomo anatominio barjero tarp ketvirčių, bet jie yra atskiri, todėl uždegimas
tiesiogiai iš vieno ketvirčio į kitą nepersiduoda (43). Bet dėl sudėtingos tešmens uždegimo etiologijos
mažinant vieno patogeno infekcijos riziką galima padidinti tikimybę užsikrėsti kitu (44).
1.3.3. Somatinės ląstelės karvių piene
Pieno sudėtis ir maistinė vertė, kuri yra labai svarbi žmonių mityboje, gali pasikeisti nuo
sisteminės arba pieno liaukos infekcijos. Vienas iš pagrindinių pieno kokybės rodiklių yra somatinių
ląstelių skaičius (6). Somatinės ląstelės yra atplyšusios epitelio ląstelės, eritrocitai, leukocitai,
limfocitai. Epitelio ląstelės sudaro apie 25 proc. SLS, o neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir eritrocitai
– 75 proc. (45). Epitelinės ląstelės piene yra fiziologiškai normalu, nes liaukų ląstelės atsinaujina, bet
15
infekcijos metu skaičiai gerokai padidėja. Leukocitai yra atsakingi už gynybinį mechanizmą ir kovoja
su infekcija bei padeda pažeistiems audiniams atsistatyti. Uždegimo metu tarp somatinių ląstelių
labiausiai padaugėja neutrofilų (46). Limfocitai yra vienintelės ląstelės, kurios dėka savo membranos
receptorių atpažįsta antigenus (47). Kraujo gynybinės ląstelės migruoja iš kraujo į pieno liauką kovoti
su infekcijos sukėlėjais, taip padidindamos somatinių ląstelių skaičių (48).
SLS piene gali svyruoti nuo 10 tūkst./ml iki 10 mln./ml ir daugiau. Sveiko tešmens piene SLS
yra mažesnis už 100 tūkst./ml (49). Pagal Europos sąjungoje galiojančius teisės aktus, SLS neturi
viršyti 400 tūkst./ml (50). Didelis SLS sumažina pieno ir jo produktų kokybę, turi įtakos skoniui,
galiojimo laikui, blogina pieno fizikines ir chemines savybes (43). Patekus į bendrą pieno liniją 5 –
10 proc. pieno iš karvių, sergančių slaptuoju mastitu, toks pienas tampa nebetinkamas sūrių gamybai.
(51) Piene sumažėja bendrųjų baltymų (1 proc.), kazeino (6-18 proc.), laktozės (10-20 proc.), riebalų
(4-12 proc.) (6). Karvių imunines savybes nusako kintantis somatinių ląstelių skaičius (25).
SLS piene gali padidėti dėl daugybės faktorių:
1. Pavasarį piene SLS yra mažesnis nei rudenį.
2. Rytiniame melžime SLS mažesnis už vakarinio melžimo pieną.
3. Vakuumo svyravimai melžimo metu dirgina tešmenį, kuris reaguoja didindamas SLS
tešmenyje. Tokiu atveju nerandama bakteriju ar kitų mikroorganizmų.
4. Neteisingas melžimas.
5. Melžimo higiena – nešvarus tešmuo ir drėgnas jo valymas sudaro palankias sąlygas
mikroorganizmams daugintis.
6. Šėrimas ar pašaro pasikeitimas – racionas, kuriame mažai vitamino E ir seleno manoma turi
didelę įtaką mastito atsiradimui, kai patogeniniai mikroorganizmai perduodami gyvūnui nuo gyvūno.
7. Stresas dėl pasikeitusių oro sąlygų, gydymas, transportavimas, padidėjusi temperatūra (37).
SLS taip pat priklauso nuo individualių gyvūno savybių:
• Karvės amžius – vyresnių karvių piene randama daugiau somatinių ląstelių dėl susilpnėjusios
imuninės sistemos ir fizinio atsparumo. Vyresnės ir produktyvesnės karvės yra labiau linkusios sirgti
(52).
• Karvės sveikatos būklė – anksčiau persirgtos ligos, tokios kaip pogimdyvinė parezė, placentos
užsilaikymas, didina pavojų susirgti mastitu. Taip pat lėtinės ligos.
• Kanopų problemos.
• Karvių augintojai turėtų daugiau dėmesio skirti karvėms, sergančioms chroniniu mastitu, nes
joms dažnai padidėja SLS.
• Gydymas antibiotikais.
• Užtrūkimo laikotarpis.
• Laktacijos pradžioje SLS šiek tiek padidėja.
16
• Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje SLS skaičius padidėja (53).
• 8 – 14 dieną po veršiavimosi SLS skaičius piene natūraliai padidėja.
• Tešmens ir spenių forma – neteisinga forma, per trumpas spenio kanalas su pažeistu epiteliu,
silpnas sfinkteris, didelis ir kabantis tešmuo leidžia mikroorganizmams lengviau patekti
mikroorganizmams.
• Genetinės sąvybės – karvių paveldimumas sirgti mastitu yra žemas (1 – 3 proc.), bet SLS
paveldimumas siekia 10 – 15 proc.
• Veisimas ir auginimas karvių, kurios yra atsparesnės mastitui.
Pagal mokslininkų atliktus tyrimus karves galima suskirstyti į tris grupes:
1. Sveikos karvės (SLS nuo 50 000 iki 120 000),
2. Karvės, su staiga pasireiškusiu uždegimu,
3. Karvės, sergančios chroniniu mastitu (dideli SLS svyravimai, klinikinis ir slaptas mastitas
keičia vienas kitą nuolat) (37).
Karvei susirgus mastitu smarkiai padidėja SLS, kuris gali pasiekti net milijoną viename mililitre
pieno (18). Nuo tada, kai somatinių ląstelių skaičiaus piene padidėjimas buvo pripažintas kaip vienas
iš slapto mastito požymių, imta mažinti SLS kiekį (30).
1.3.4. Mastito gydymas
Klinikinė mastito forma nepasireiškia, jeigu tešmens atsparumas yra didelis. Tačiau pasireiškus
ligos požymiams, užkrėsti tešmens ketvirčiai yra gydomi antibiotikais (38). Mastitas gali būti
gydomas su ilgo veikimo antibiotikais. Jie gali būti sisteminiai arba sušvirkščiami intramaminiu
švirkštu per spenio kanalą. Gydomos karvės turėtų būti pažymėtos, kad ūkio darbuotojai žinotų, jog
jų pieno melžti į bendrą liniją negalima.
Svarbūs gydymo principai:
• Sergančius gyvūnus atskirti nuo sveikų;
• Pieną iš sveikų tešmens ketvirčių išmelžti pirmiau;
• Kiek įmanoma daugiau išmelžti pieno ar išskyrų iš užkrėstų ketvirčių;
• Gydymas antibiotikais turi būti pagrįstas antibiogramos rezultatais;
• Intramaminiai antibiotikai naudojami vietiniam gydymui, o sisteminių antibiotikų terapija
taikoma tik esant viso orgnizmo reakcijai į uždegimą;
• Gali būti taikoma palaikomoji terapija parenteraliai naudojant izotoninius tirpalus su gliukoze,
priešuždegiminius, antihistamininius vaistus ir kortikosteroidus (5).
Dažnai bakterija grįžta į pažeistą ketvirtį ir retais atvejais yra pagydoma be recidyvo (38).
Brokuoti reiktų karves, kurios nepasveiksta po gydymo užtrūkimo laikotarpiu, taip pat karves su
17
sužeistais speniais, deformuotais ir nukarusiais tešmenimis ir per laktaciją klinikiniu mastitu sirgusias
net tris kartus (5).
1.4. Pieno elektrinis laidumas slapto mastito diagnostikoje
Pieno bei jo produktų elektrinis laidumas pradėtas matuoti prieš 50 metų norint nustatyti
vandens, baltymų ir riebalų kiekį (54). Šiuolaikinės bandos stebėjimo sistemos, kurios matuoja pieno
tekėjimo greitį ir pieno elektrinį laidumą kiekvienos karvės visų melžimų metu, yra svarbus
informacijos šaltinis apie gyvūną (14). Melžiamų karvių ūkiams pritaikytos net kelios kompiuterinės
sistemos. Šios bandos valdymo programos fiksuoja konkrečius parametrus: pieno atleidimo greitį,
kiekį, melžimosi greitį, karvės svorį, aktyvumą, pieno elektrinį laidumą. Visi šitie duomenys keliauja
į kompiuterį, kur specialia programa yra apdorojami ir pateikiami grafiškai (1 pav.). Duomenys
kaupiami ir saugomi, todėl prireikus galima atkurti ir pasižiūrėti bet kurios karvės užfiksuotus
rodiklius (10).
1 pav. Aktyvumo, primilžio ir elektrinio laidumo istorija kompiuterinėje programoje.
(GEA Farm Technologies – The right choice, 2011)
Pieno elektrinis laidumas labai greitai pasikeičia pakitus karvės sveikatai. Šie pokyčiai dažnai
siejami su mastitu nors gali būti ir dėl įvairių sveikatos problemų (14). Taip pat elektrinis laidumas
siejamas su genetiniais bandų skirtumais, laktacija, pieno riebalų kiekiu ir kitomis ligomis (55). Ir
nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su SLS piene, bet jo matavimas yra vienas iš
18
pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose (13). Tešmens
uždegimu nesergančių karvių elektrinis laidumas yra 4,0 – 5,5 mS/cm, o esant didesniam laidumui
nei 6,0 mS/cm galima įtarti tešmens audinių pokyčius bei slaptą mastitą (56). Pieno elektrinis
laidumas padidėja, nes pienas pasidaro nevienalytis, atsiranda ,,krešuliai“, kurie sulėtina pieno srautą.
Buvo nustatyta, kad 80 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas yra didesnis negu 6,5 mS/cm,
SLS piene yra padidėjęs. Taip pat buvo patvirtinta, kad 73,7 proc. karvių, kurių pieno elektrinis
laidumas tarp ketvirčių skiriasi 1 mS/cm ar daugiau, turi didesnį SLS. Be to, mokslininkai pastebėjo
statistiškai reikšmingą ryšį tarp Kalifornijos mastitinio testo ir pieno elektrinio laidumo, todėl abu
metodai gali būti naudojami kartu (37).
Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija, ypač Na+, K+
ir Cl-. Pieno liaukoje natrio siurbliai yra ant sekrecinių ląstelių membranos. Šie siurbliai Na+ jonus
išleidžią į tarpląstelinį skystį, o K+ jonus – į ląsteles. Na+ ir K+ jonai pasyviai juda tarp sekrecinių
ląstelių ir pieno. Taip pat Cl- keliauja į pieną, o laktozė į tarpląstelinį skystį. Kai karvė yra veikiama
pieno liaukos infekcijos, pieno elektrinis laidumas padidėja, nes padidėja Na+ ir Cl- koncentracija
piene. To pasekoje yra pažeidžiamos ląstelės, Na+ ir Cl- keliauja į alveolių spindį, o K+ ir laktozė iš
pieno (57,58). Elektrinis laidumas būna išreiškiamas ir kaip natrio chlorido koncentracija (12).
Kompiuterizuotos bandos stebėjimo sistemos gali nustatyti mažus elektrinio laidumo
pakitimus, kurie siejami su subklinikiniais susirgimais. Net nespecifinis signalas pastebėtas kelias
dienas prie ligos diagnozavimą leidžia atkreipti dėmesį į atskirus gyvūnus ar jų grupes. Šiuo
laikotarpiu paprasčiausias gyvūnų pergrupavimas, jų tankumo sumažinimas, poilsio vietų skaičiaus
padidinimas gali panaikinti stresą ir tokiu būdu sumažinti neigiamus aplinkos poveikius gyvūno
organizmui (14).
Elektrinis laidumas padidėja esant infekcijai, todėl jis taip pat yra vienas iš metodų
diagnozuojant slaptą mastitą (59). Slapto mastito aptikimui buvo siūlomi ir kiti būdai, tokie kaip
Kalifornijos mastito testas, SLS, kai kurie biocheminiai metodai, patogenų buvimas piene (60). Be
tešmens uždegimo diagnostikos, pieno elektrinio laidumo duomenys gali būti panaudojami maisto
pramonėje analizuojant sūrio fermentacijos procesus (61).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų
institute bei ,,X“ ūkyje 2014 - 2015 studijų metais. Duomenys analizei imti gegužės ir birželio
mėnesiais, nes tuo laikotarpiu produktyvumo rodikliams didelę įtaką daro metų laikas, pašarai, bei
kiti juos įtakojantys veiksniai.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir
apsaugos įstatymo Nr. 11 - 2271 (62) reikalavimų.
Šiame ūkyje karvės yra laikomos šalto tipo tvarte, palaidos, vasaros metu neganomos. Ūkyje
yra eglutės tipo 2X10 melžimo aikštelė ir įdiegta GEA firmos „Dairy Plan“ bandos valdymo sistema.
Darbe analizuojami karvių laktacijos, pieno kiekio, pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai,
somatinių ląstelių skaičius piene ir pieno elektrinio laidumo pasiskirstymas bandoje.
Pieno kiekis buvo nustatomas karvių melžimo metu GEA firmos elektroniniais pieno
matuokliais, kurie yra įdiegti karvių melžimo aikštelėje. Pieno elektrinis laidumas nustatomas pieno
matuokliuose įmontuotų elektrodų pagalba. Duomenys apie pieno kiekį ir elektrinį laidumą po melžimo
saugomi „Dairy Plan“ bandos valdymo programoje.
Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį,
paimant pieno mėginį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai tyrimams buvo imami pagal
mėginių ėmimo taisykles ir tiriami VĮ „Pieno tyrimai“.
Tyrimui buvo naudojami karvių pieno sudėties ir kokybės duomenys, kurie buvo paimti iš VĮ
„Pieno tyrimai“, kur buvo tikrinama pieno sudėtis ir kokybė (63). Pieno riebalai ir baltymai buvo
nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO
9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių
skaičius buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas
„Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su
dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios
ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa
registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.
Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičius piene duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų
bazės perkeliami į Dairy Plan bandos valdymo programą
Darbas buvo suskirstytas į du etapus:
Pirmame etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, surinktos informacijos
sisteminimas ir analizė.
20
Antrame etape buvo atlikta pieno kiekio, sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno
elektrinio laidumo rodiklių analizė X ūkyje. Tyrimui paimti 232 karvių duomenys. (1 lentelę).
1 lentelė. Karvių pasiskirstymas pagal laktacijas
Laktacija 1 2 3 4 5 6
Karvių
skaičius, vnt. 101 47 35 31 11 7
Karvių
skaičius, proc. 43,53 20,26 15,09 13,36 4,74 3,02
Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota kontrolinio melžimo metu primelžto pieno
kiekis (kg), pieno riebumas (proc.), pieno baltymingumas (proc.), somatinių ląstelių skaičius piene
(tūkst./ml), pieno elektrinis laidumas (mS/cm).
Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal primelžto pieno kiekį, pieno sudėtį, somatinių
ląstelių skaičių piene, pieno elektrinį laidumą, karvių laktacijas.
Tyrimų statistinės analizės metodai:
Naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir Excel.
Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio vidurkio
paklaida (mx), duomenų statistinis patikimumas (p), koreliacijos koeficientas pagal
Pearsoną (r). Rezultatai patikimi, kai p<0,05.
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Karvių pieno rodiklių rezultatai
Atlikus tiriamų karvių pieno rodiklių analizę (2 lentelė) nustatyta, kad birželio mėnesį iš tiriamų
karvių per vieną melžimą buvo primelžta 5,03 kg daugiau nei gegužės mėnesį (p<0,001).
Gegužės mėnesį karvių piene buvo nustatyta 0,58 proc. (p<0,01) daugiau riebalų ir 0,11 proc.
daugiau baltymų nei birželio mėnesį.
Somatinių ląstelių skaičius piene gegužės mėnesį buvo nustatytas 3,98 tūkst./ml didesnis, nei
birželio mėnesį.
Pieno elektrinis laidumas birželio mėnesi buvo nustatytas 0,15 mS/cm didesnis, nei gegužės
mėnesį.
2 lentelė. Karvių pieno rodikliai.
Mėnuo Pienas, kg
Pieno
riebumas,
proc.
Pieno
baltymingumas,
proc.
Somatinių
ląstelių
skaičius,
tūkst./ml
Pieno
elektrinis
laidumas,
mS/cm
Gegužė 7,08±0,157*** 4,99±0,057** 3,39±0,024 500,33±67,889 4,91±0,025***
Birželis 12,11±0,283*** 4,41±0,055** 3,28±0,023 496,35±65,399 5,05±0,024***
* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001
Tirtų karvių laktacijos įtaka pieno elektriniam laidumui pateikta 2 paveiksle. Nustatyta, kad
visų laktacijų karvių pieno elektrinis laidumas birželio mėnesį buvo 2,96 proc. didesnis nei gegužės.
Gegužės mėnesį didžiausias pieno elektrinis laidumas užfiksuotas šeštos laktacijos karvių piene
ir jis buvo 5,10 mS/cm, arba 0,81 proc. didesnis už mėnesio vidutinį elektrinį pieno laidumą.
Mažiausias elektrinis pieno laidumas gegužės mėnesį nustatytas pirmos laktacijos karvių piene ir jis
buvo tik 4,87 mS/cm.
Birželio mėnesio pieno elektrinis laidumas buvo nustatytas 5,05±0,024 mS/cm. Birželio mėnesį
nustatytas statistiškai patikimas (p<0,01) pieno elektrinio laidumo padidėjimas šeštos laktacijos
karvių piene ir buvo 0,10 mS/cm didesnis už mėnesio vidurkį. Birželį 0,08 mS/cm mažesnis už
vidurkį pieno elektrinis laidumas nustatytas penktos laktacijos karvių piene.
Didžiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas nustatytas pirmos laktacijos karvių piene -
birželio mėnesį jis buvo 0,22 mS/cm didesnis, nei gegužės mėnesį. Mažiausias skirtumas nustatytas
penktos laktacijos karvių piene – birželio mėnesį elektrinis laidumas buvo 0,08 mS/cm didesnis nei
gegužės mėnesį.
22
2 pav. Karvių pieno elektrinio laidumo rezultatai skirtingų laktacijų metu.
Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta,
kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių
skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05). Gauti tyrimų
rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ryšys skirtingais
mėnesiai.
4,75
4,80
4,85
4,90
4,95
5,00
5,05
5,10
1 2 3 4 5 6
Pie
no
ele
ktri
nis
laid
um
as, m
S/cm
Laktacija
Gegužė Birželis
4,75
4,80
4,85
4,90
4,95
5,00
5,05
5,10
5,15
Gegužė Birželis
Pie
no
ele
ktri
nis
laid
um
as, m
S/cm
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml
iki 200 201-400 401-600 virš 601
23
Gegužės ir birželio mėnesių pieno elektrinio laidumo vidurkis buvo 4,98±0.025 mS/cm.
Gegužės ir birželio mėnesiais pieno elektrinis laidumas buvo aukščiausias tų karvių, kurių somatinių
ląstelių skaičius piene siekia 401 – 600 tūkst./ml. Birželio mėnesį elektrinis laidumas yra 0,78 proc.
didesnis, gegužės – 1,02 proc. didesnis už mėnesio vidurkį.
Nustatyta, kad karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene neviršija 200 tūkst./ml, buvo
mažiausias elektrinis laidumas. Gegužės mėnesį jis buvo 0,61 proc. mažesnis už mėnesio vidurkį, o
birželio mėnesį – 0,59 proc. mažesnis.
Didžiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas gegužės ir birželio mėnesiais nustatytas tarp
karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo nuo 201 tūkst./ml iki 400 tūkst./ml. Šioje grupėje
birželio mėnesio pieno elektrinis laidumas buvo 0,23 mS/cm didesnis už gegužės mėnesio pieno
elektrinį laidumą. Mažiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas nustatytas somatinių ląstelių
skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml, birželio mėnesį jis buvo 2,77 proc. (0,15 mS/cm) didesnis nei
gegužės mėnesį.
Atlikus somatinių ląstelių skaičiaus piene ir skirtingų laktacijų analizę gegužės ir birželio
mėnesiais (4 paveikslas) nustatyta, kad su kiekviena karvių laktacija somatinių ląstelių skaičius piene
didėja statistiškai patikimai (p<0,01) ir penktos laktacijos metu pasiekia piką. Didžiausias somatinių
ląstelių skaičius piene nustatytas penktoje laktacijoje ir siekė 1039±75,799 tūkst./ml gegužės mėnesį
bei 947,45±71,224 tūkst./ml birželio mėnesį.
4 pav. Tirtų karvių somatinių ląstelių skaičiaus kitimo kreivės skirtingų laktacijų metu.
Tyrimo laikotarpiu vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene buvo 498,34±57,657 tūkst./ml.
(p<0,05). Paveiksle matyti, kad mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene gegužės mėnesį
0
200
400
600
800
1000
1200
1 2 3 4 5 6
Som
atin
ių lą
stel
ių s
kaič
ius,
tū
kst.
/ml
Laktacija
Gegužė Birželis
24
nustatytas pirmos laktacijos karvių grupėje ir buvo 208,24 tūkst./ml mažesnis už vidurkį. Birželio
mėnesį trečios laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius piene už vidurkį mažesnis net 55,87
proc. (278,4 tūkst./ml).
Didžiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas tarp tos pačios laktacijos karvių
nustatytas antros laktacijos metu ir birželio mėnesį buvo 1,67 karto didesnis už gegužės mėnesį.
Mažiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas nustatytas šeštos laktacijos karvių piene –
gegužės mėnesį somatinių ląstelių skaičius piene 35,25 tūkst./ml didesnis už birželio mėnesį.
Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimą priklausomai
nuo laktacijos (5 paveikslas) nustatyta, kad visų laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius
piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, buvo didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05). Penktos
laktacijos karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 - 600 tūkst./ml, pieno elektrinis
laidumas 7,14 proc. didesnis už vidurkį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ketvirtos laktacijos
karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo virš 601 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas buvo
mažesnis už vidurkį 10,64 proc.
5 pav. Karvių pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus kitimas skitingų
laktacijų metu.
Išanalizavus pieno kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus piene duomenis nustatyta, kad visose
somatinių ląstelių skaičiaus grupėse primelžto pieno kiekis buvo didžiausias birželio mėnesį
(p<0,001). Duomenys pateikti 6 paveiksle. Vidutiniškai birželio mėnesį pieno gauta 41,54 proc.
daugiau, nei gegužės mėnesį.
4
4,2
4,4
4,6
4,8
5
5,2
5,4
1 2 3 4 5 6
Pie
no
ele
ktri
nis
laid
um
as, m
S/cm
Laktacija
SLS iki 200 tūkst./ml SLS 201-400 tūkst./ml SLS 401-600 tūkst./ml SLS virš 601 tūkst./ml
25
6 pav. Pieno kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus rezultatai.
Vidutinis pieno kiekis vieno melžimo metu gegužės mėnesį siekė 7,08±0,157 kg, o birželį –
12,11±0,283 kg. Tiriamuoju laikotarpiu mažiausias primilžis nustytas karvių, kurių somatinių ląstelių
skaičius piene viršijo 601 tūkst./ml. Gegužės mėnesį nustatytas 3,28 proc. mažesnis pieno kiekis už
mėnesio vidurkį, birželį 12,57 proc. mažesnis vidutinis primilžis lyginant su mėnesio vidurkiu.
Paveiksle matyti, kad gegužės mėnesį karvių, kurių piene nustatytas somatinių ląstelių skaičius
buvo 401 – 600 tūkst./ml, duoto pieno kiekis buvo 3,7 proc. didesnis, o birželio mėnesį 16,27 proc.
daugiau primelžta iš karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas intervale nuo 201
tūkst./ml iki 400 tūkst./ml.
Tyrimo metu didžiausias pieno kiekio skirtumas nustatytas 201 – 400 tūkst./ml somatinių
ląstelių skaičiaus piene grupėje, birželio mėnesį 1,88 karto didesnis primilžis nei gegužės mėnesį.
Mažiausiai primilžis skyrėsi karvių piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo 401 – 600
tūkst./ml, čia birželio mėnesį pieno kiekis buvo didesnis 2,42 kg.
Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę (7 paveikslas) nustatytas didžiausias pieno
kiekis, kai elektrinis laidumas yra ties 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01), gegužės mėnesį – 19,87 proc.
didesnis už vidurkį (7,08±0,157 kg), birželio mėnesį 5,7 proc. didesnis nei vidutinis birželio primilžis
(12,11±0.283 kg). Nustatyta, kad pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo mažiausias
pieningumas. Gegužę mažiausias pieno kiekis – 48,41 proc. mažesnis už gegužės mėnesio vidurkį,
birželio mėnesį 5,36 proc. mažesnis pieno kiekis.
Didžiausias pieno kiekio skirtumas nustatytas pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm.
Tada birželio mėnesio pieno kiekis yra 8,21 kg didesnis už gegužės. Mažiausias primilžio skirtumas
0,00
2,00
4,00
6,00
8,00
10,00
12,00
14,00
iki 200 201-400 401-600 virš 601
Pie
no
kie
kis,
kg
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml
Gegužė Birželis
26
tarp mėnesių buvo kai elektrinis laidumas nustatytas 4,21 – 5,0 mS/cm ribose ir birželio mėnesį pieno
kiekis 4,36 kg didesnis už gegužės mėnesio.
7 pav. Pieno kiekio ir elektrinio laidumo rezultatai.
8 pav. Pieno riebalų ir elektrinio laidumo kitimas.
8 paveiksle matoma pieno riebumo priklausomybė nuo pieno elektrinio laidumo. Didėjant
pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja (p<0,05) ir viršijus 5,81 mS/cm pastebimas
mažiausias pieno riebumas. Šioje grupėje gegužės mėnesį pieno riebumas buvo 2,02 proc. mažesnis
0,00
2,00
4,00
6,00
8,00
10,00
12,00
14,00
3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81
Pie
no
kie
kis,
kg
Pieno elektrinis laidumas, mS/cm
Gegužė Birželis
0,00
1,00
2,00
3,00
4,00
5,00
6,00
3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81
Pie
no
rie
bu
mas
, %
Pieno elektrinis laidumas, mS/cm
Gegužė Birželis
27
už viso tyrimo laikotarpio vidurkį, kuris buvo 4,7±0,056 proc., o birželį šis skirtumas ne toks didelis
ir riebumas mažesnis tik 0,41 proc. už vidutinį pieno riebumą.
Išanalizavus gautus duomenis didžiausias pieno riebumas nustatytas, kai pieno elektrinis
laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose. Pieno riebumas gegužę – 0,77 proc., o birželį – 0,11 proc.
didesnis už vidurkį.
Mažiausiai pieno riebumas skiriasi pieno elektriniam laidumui esant nuo 4,21 mS/cm iki 5,0
mS/cm ir tada gegužės mėnesio pieno riebumas 0,57 proc. didesnis už birželio mėnesio pieno
riebumą.
Atlikus visų duomenų analizę nustatyta, kad gegužės mėnesį riebalų kiekis piene buvo 0,58
proc. didesnis už birželio mėnesį.
Nustatyta, kad baltymingumas piene mažesnis, kai pieno elektrinis laidumas buvo 3,4 – 4,2
mS/cm ir virš 5,81 mS/cm, bei didesnis baltymingumas pieno elektriniam laidumui esant 4,21 – 5,8
mS/cm, tai matome 9 paveiksle.
9 pav. Pieno baltymų ir elektrinio laidumo kitimas.
Didžiausias pieno baltymingumas pasiekiamas 4,21 – 5,0 mS/cm pieno elektrinio laidumo
ribose ir gegužės mėnesį buvo 0,23 proc. didesnis už tyrimo laikotarpio vidurkį (3,19 proc.). Birželio
mėnesį didžiausias baltymingumas šiek tiek mažiau viršijo vidurkį – 0,13 proc.
Gegužės mėnesį baltymų kiekis piene buvo 0,23 proc. mažesnis už vidurkį, kai pieno elektrinis
laidumas nustatytas virš 5,81 mS/cm. Birželį mažiausias baltymingumas nustatytas 3,4 – 4,2 mS/cm
elektrinio laidumo ribose ir buvo 0,32 proc. mažesnis už vidutinį kiekį.
2,5
2,6
2,7
2,8
2,9
3
3,1
3,2
3,3
3,4
3,5
3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81
Pie
no
bal
tym
ingu
mas
, %
Pieno elektrinis laidumas, mS/cm
Gegužė Birželis
28
Labiausiai pieno baltymingumas tarp mėnesių skiriasi pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81
mS/cm. Birželį baltymingumas buvo 0,46 proc. didesnis nei gegužę. Pieno elektriniam laidumui esant
5,01 – 5,8 mS/cm ribose pieno baltymingumas skiriasi labai nežymiai, gegužės mėnesį jis didesnis
0,09 proc.
3.2. Karvių pieno rodiklių koreliacijos koeficientų įvertinimas
Atlikus statistinę analizę ir apskaičiavus koreliacijos koeficientus (3 lentelė) nustatyta, kad
silpnas neigiamas ryšys gautas tarp pieno kiekio bei pieno elektrinio laidumo (p<0,05) ir tai reiškia,
kad didėjant vienam rodikliui, proporcingai mažėja kitas, ir atvirkščiai. Teigiami koreliacijos
koeficientai gauti tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno riebumo bei pieno elektrinio laidumo ir pieno
baltymingumo. Vidutinis teigiamas (r=0,5254) ryšys gautas tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir
pieno elektrinio laidumo (p<0,05) rodo, kad didėjant vienam rodikliui proporcingai didėja ir kitas.
3 lentelė. Karvių pieno elektrinio laidumo koreliacija (rxy) su produktyvumo rodikliais ir
somatinių ląstelių skaičiumi gegužės mėnesį.
Rodikliai Koreliacijos koeficientas
Pienas, kg -0,3595*
Pieno riebumas, proc. 0,0964
Pieno baltymingumas, proc. 0,0518
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml 0,5254*
* - p<0,05; ** - p<0,01
4 lentelė. Karvių pieno elektrinio laidumo koreliacija (rxy) su produktyvumo rodikliais ir
somatinių ląstelių skaičiumi birželio mėnesį.
Rodikliai Koreliacijos koeficientas
Pienas, kg -0,3766*
Pieno riebumas, proc. 0,0411
Pieno baltymingumas, proc. -0,0085
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml 0,5094*
* - p<0,05; ** - p<0,01
29
Vertinant pieno rodiklių tarpusavio koreliacijos rezultatus birželio mėnesį (4 lentelė), gauti
panašūs rezultatai. Tarp pieno elektrinio laidumo ir pieningumo (p<0,05) nustatytas silpnas neigiamas
ryšys. Teigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno riebumo,
neigiamas koreliacijos koeficientas apskaičiuotas tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno
baltymingumo. Nustatytas vidutinis teigiamas ryšys tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno
elektrinio laidumo (p<0,05).
Išanalizavus pieno rodiklių tarpusavio koreliacijas gegužės ir birželio mėnesiais tarp pieno
elektrinio laidumo ir pieno kiekio nustatytas silpnas neigiamas ryšys, bet birželio mėnesį koreliacijos
koeficientas buvo šiek tiek didesnis. Taip pat abiem mėnesiais gautas vidutinis teigiamas ryšys tarp
somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo. Šis ryšys gegužės mėnesį buvo
stipresnis.
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Daugelis tyrėjų (37,64) nustatė, kad statistiškai reikšmingas patikimas (p<0,01) ryšys buvo tarp
visų tešmens ketvirčių pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene. Tai reiškia, kad
didėjant pieno elektriniam laidumui, pieno somatinių ląstelių skaičius esmingai didėjo ir todėl galima
teigti, kad šis rodiklis gali būti naudojamas mastitui prognozuoti. Tyrimo metu ,,X“ ūkyje nustatyta,
kad pieno elektrinis laidumas ir somatinių ląstelių skaičius didėja, kol somatinių ląstelių skaičius
piene pasiekia 600 tūkst./ml, o tada pieno elektrinis laidumas mažėja.
Janzekovic M. su mokslininkų grupe (37) nustatė, kad 80 proc. karvių piene su padidėjusiu
somatinių ląstelių skaičiumi nustatytas ir didesnis nei 6,5 mS/cm elektrinis laidumas. Kai kurių
mokslininkų teigimu (59,56) sveikų karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra iki 500 tūkst./ml., o
pieno elektrinis laidumas yra nuo 4,0 mS/cm iki 5,5 mS/cm. Jeigu pieno elektrinis laidumas viršija
5,6 mS/cm, galima įtarti tešmens uždegimą. Mūsų tyrimo laikotarpiu vidutinis somatinių ląstelių
skaičius piene buvo 498,34±57,657 tūkst./ml. (p<0,05), o pieno elektrinis laidumas neviršijo 5,13
mS/cm. Norberg E. (58) teigia, kad sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra iki 4,87 mS/cm,
sergančių slaptu mastitu – iki 5,37 mS/cm, o sergančių klinikiniu mastitu – iki 6,44 mS/cm ir daugiau.
Somatinių ląstelių skaičius piene ir pieno elektrinis laidumas taip pat labai priklauso nuo amžiaus,
laktacijos, metų laiko, streso, pašaro, melžimų dažnumo ir aplinkos veiksnių.
Tyrėjai nustatė (65) tarp karvių produktyvumo ir pieno elektrinio laidumo neigiamą statistiškai
reikšmingą koreliaciją, kuri reiškia, kad didėjant elektriniam laidumui pieno kiekis mažėja ir
atvirkščiai. Taip pat vasarą nustatytas didesnis karvių pieno elektrinis laidumas (p<0,001). Mūsų
tyrimo metu nustatytas silpnas neigiamas ryšys (gegužės mėnesį r=-0,3595, birželio mėnesį r=-
0,3766) tarp pieno kiekio bei pieno elektrinio laidumo (p<0,05). Taip pat pieno elektrinis laidumas
birželio mėnesį nustatytas 2,96 proc. didesnis nei gegužės mėnesį. Pagrindinės padidėjusio pieno
laidumo priežastys – tešmens reakcija, padidėjusi aplinkos temperatūra, pasikeitęs pašaras. Tyrėjas
L. Weber (66) teigia, kad karvei susirgus mastitu sumažėja pieno kiekis ir padidėja elektrinis pieno
laidumas. E. Norberg (58) nustatė labai glaudžią koreliaciją tarp pieno elektrinio laidumo ir
sergamumo mastitais. Pieno elektrinis laidumas siejamas su karvės sveikatos būkle ir gali būti
naudojamas kaip papildomas karvių sveikatos vertinimo rodiklis atsižvelgiant į pieno kiekį ir sezoną.
Lukas J. M su grupe tyrėjų (14) nustatė, kad pieno elektrinis laidumas didėja 0,18 mS/cm su
kiekviena laktacijos diena (p<0,001) ir pirmos laktacijos karvių elektrinis laidumas mažiausias.
Atlikto tyrimo rezultatai buvo labai panašūs, nes vyriausių (šeštos laktacijos) karvių pieno elektrinis
laidumas buvo didžiausias ir viršijo mėnesio vidurkį beveik 1 proc. Tačiau mažiausias pieno elektrinis
laidumas tyrimo mėnesiais skyrėsi ir gegužę mažiausias buvo pirmos laktacijos karvių pieno
31
rezultatuose – 0,82 proc. mažesnis už vidurkį, o birželį - 1,19 proc. mažesnis už vidurkį pieno
elektrinis laidumas nustatytas pas penktos laktacijos karves.
Tyrėjų nuomone (14), mažėjant pieno riebumui didėja pieno elektrinis laidumas. Mūsų tyrimo
metu taip pat didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėjo. Didžiausias pieno riebumas
gegužę buvo – 0,77 proc., o birželį – 0,11 proc. didesnis už vidurkį, kai elektrinis laidumas buvo 3,4
– 4,2 mS/cm ribose. Mažiausias pieno riebumas nustatytas elektrinam pieno laidumui viršijus 5,81
tūkst./ml ir gegužės mėnesį jis buvo 2,02 proc., o birželio mėnesį 0,41 proc. mažesnis už pieno
riebumo vidurkį.
Pieno baltymingumas didėja didėjant pieno elektriniam laidumui iki 5,0 mS/cm, o tada didėjant
elektriniam laidumui baltymingumas mažėja abiem tyrimo mėnesiais. Gegužės mėnesį baltymų
kiekis piene mažiausias (2,96 proc.), kai pieno elektrinis laidumas viršija 5,81 mS/cm. Birželį
mažiausias pieno baltymingumas nustatytas 3,4 – 4,2±0,035 mS/cm pieno elektrinio laidumo ribose
ir yra 2,87 proc.
Nors pieno elektrinis laidumas gali būti naudingas karvės tešmens sveikatos pokyčių rodiklis,
bet vienas pats jis nėra jautrus ir patikimas būdas nustatyti diagnozę (33). Pieno elektrinis laidumas
priklauso nuo daugybės jonų ir jų koncentracija piene keičiasi daug lėčiau nei kiti pieno rodikliai
(56).
32
IŠVADOS
1. Birželio mėnesį iš tiriamų karvių per vieną melžimą buvo primelžta 5,03 kg, arba atitinkamai
41,54 proc. pieno daugiau, nei gegužės mėnesį (p<0,001).
2. Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę nustatyta, kad daugiausiai pieno iš karvės
primelžiama, kai pieno elektrinis laidumas yra 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01). Pieno elektriniam
laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo primelžiama mažiausiai pieno iš karvės.
3. Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta,
kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių
skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05).
4. Visų laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, nustatytas
didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05).
5. Nustatyta, kad didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja (p<0,05). Didžiausias
pieno riebumas nustatytas, kai elektrinis pieno laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose.
6. Didžiausias pieno baltymingumas nustatytas kai elektrinis pieno laidumas buvo 4,21 – 5,0 mS/cm.
Pieno baltymingumas daugiausiai tarp mėnesių skiriasi pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81
mS/cm.
7. Nustatėme neigiamą statistiškai patikimą koreliaciją tarp pieno kiekio ir elektrinio pieno laidumo
(r=-0,3681, p<0,05).
8. Tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo nustatytas vidutinis teigiamas
(r=0,5174) koreliacijos ryšys (p<0,05).
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. 2011;4,35-36.
2. Pečiulaitienė N, Miceikienė I, Mišeikienė R. Pieno baltymų alfas1-kapa kazeinų genotipų derinių
paplitimas ir ryšys su Lietuvos pieninių galvijų veislių produktyvumu. Veterinarija ir zootechnika.
2006;34(56):22-27.
3. VanBaale MJ. Milking parlor management making the ringt choice. Copyringht by Ecolab Inc.
2000;1-18.
4. Sharma N. Alternative approach to control intramammary infection in dairy cows. Asian J. Anim.
Vet. 2007;2(2):50-62.
5. Bhosale RR, Osmani RA, Ghodake PP, Sa Shaikh SM, Chavan SR. Mastitis: an intensive crisis in
veterinary science. International Journal of Pharma Research and Health Sciences. 2014;2(2):96-103.
6. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. VšĮ „ Terra Publica“. Kaunas. 2007;11-45.
7. Ogola H, Shitandi A, Nanua J. Effect of mastitis on raw milk compositional quality. J. Vet. Sci.
2007;8(3):237-242.
8. Klimienė I, Mockeliūnas R, Špakauskas V,Gintautas J. Apsiveršiavusių karvių susirgimų įtaka
kraujo biocheminiams rodikliams, reprodukcijai ir produktyvumui. Vet. Med. Zoot. 2011;53(75):14-
22.
9. Batavani RA, Asri S, Naebzadeh H. The effect of subclinical mastitis on milkcomposition in dairy
cows. Iranian Vet. J. 2007;8(3):205-211.
10. Žilaitis V, Antanaitis R. Melžiamų karvių bandos kompiuterinis valdymas. Mano ūkis. 2008.
11. Rutkauskas A. Bandos valdymo programa – prabanga ar būtinybė. Mano ūkis. 2011.
12. Mansor R. Proteomic and metabolomic studies on milk during bovine mastitis. Submitted in
fulfilment of the requirements for the degree of doctor of philosophy. Glasgow. 2012;33-72.
13. Berth K. Detection of tissue demages caused by milking machines using conductivity
measurement. Automatic Milking - A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen
Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands. 2004;243.
14. Lukas JM, Reneau JK, Wallace R, Hawkins D, Munoz-Zanzi CA. Novel method of analyzing
daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset. American Dairy Science
Association. 2009;92:5964–5976.
15. Lietuvoje veisiamų gyvūnų veislės. LVA Gyvulininkystės institutas. Baisogala. 2007;19-20.
16. Pienininkystė. Parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Vilnius. 2013 - 2014. In.
34
17. Norman HD, Powell RL, Wright JR, Pearsont RE. Phenotypic relationship of yield and type
scores from first lactation with herd life and profitability. J. Dairy Sci. 1996;79:689 – 701.
18. Japertas S, Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis. 2010;1:1-5.
19. Bastan A, Kaymaz M, Findik M, Erünal N. The use of electrical conductivity, somatic cell count
and california mastitis test in diagnosis of subclinical mastitis in dairy cows. Ank. Univ. Vet. Fak.
Derg. 1997;44:1-6.
20. Japertas S, Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. Valstybės įmonė. „Pieno tyrimai“. 2005.
21. Klaas IC, Enevoldsen C, Ersbøll AK, Tölle U. Cow–Related Risk Factors for Milk Leakage
American Dairy Science Association, J. Dairy Sci. 2005;88:128–136.
22. Bartkevičiūtė Z. Pieno riebumą ir baltymingumą didinantys pašarai. Mano ūkis. 2009;12:46-48.
23. Staniškienė B, Šernienė L, Šiugždaitė J, Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas.
Kaunas. 2007;12-128.
24. Heck JML, Valenberg van HJF, Dijkstra J, Hooidonk van ACM. Seasonal variation in the Dutch
bovine raw milk composition. Journal of dairy science. 2009;92:4745-4755.
25. Juozaitienė V, Šlyžius E, Žymantienė J., Oberauskas V, Čukauskas V, Tušas S, Januškevičius A.
Skirtingų laktacijų karvių hematologinių ir pieno sudėties rodiklių fenotipinių ryšių tyrimai. Vet. med.
Zoot. ISSN 1392-2130. 2008;44(66):50-54.
26. Dabašinskienė A. Įvairių veiksnių įtaka karvių pieningumui ir pieno sudėčiai. Ferma.
2009;2(16):26-29.
27. Urbienė S. Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai. Akademija. 2005;88,91-93.
28. Paulauskas E. Mastito profilaktika. Agroakademija. 2013.
29. Conteras GA, Rodrigues JM. Mastitis: comparative etiology and epidemiology. J. Mammary
Gland Biol. Neoplasia. 2011;16:339-341.
30. Dürr JW, Cue RI, Monardes HG, Moro-Méndez J, Wade KM. Milk losses associated with somatic
cell counts per breed, parity and stage of lactation in Canadian dairy cattle. Livestock Sci.
2008;117:225-232.
31. Nielen M, Schukken YH, Van De Broek J, Brand A, Deluyker HA, Maatje K. Relations Between
On-Line Electrical Conductivity and Daily Milk Production on a Low Somatic Cell Count Farm. J.
Dairy Sci. 1993;76:2589-2596.
32. Ferrero FJ, Valledor M, Campo JC. Screening method for early detection of mastitis in cows.
International Measurement Confederation. 2014;47:855-860.
33. Viguier C, Arora S, Gilmartin N, Welbeck K, O’Kennedy R. Mastitis detection: current trends
and future perspectives. Trends Biotechnol. 2009;27(8):486-493.
34. Atasever S, Erdem H. Association between subclinical mastitis markers and body condition scores
of Holstein cows in the Black Sea region, Turkey. J. Anim. Vet. Adv. 2009;8:476-480.
35
35. Sharif A, Muhammad G. Mastitis control ir dairy animals. Pakistan Vet. J. 2009;29(3):145-148.
36. Kiiman H, Parna E, Leola A, Kaart T. Effect of milking procedures on milk somatic cell count.
Estonian University of Life Sciences. 2005;90-95.
37. Janzekovič M, Brus M, Mursec B, Vinis P, Stajnko D, Cus F. Mastitis detection based on electric
conductivity of milk. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing Engineering.
2009;34(1):39-46.
38. Viguier C, Sushrut A, Gilmartin N, Welbeck K, O’Kennedy R. Mastitis detection: current trends
and future perspectives. Trends in Biotechnology. 2009;27.
39. Janžekovic M, Brus M, Mužerlin L. Quality and delivery of milk in Slovenia. Dairying.
2007;57:275-288.
40. Kudi AC, Bray MP, Niba AT. Mastitis causing pathogens within the dairy cattle environment.
International journal of biology. 2009;1(1):3-7.
41. Klimienė I, Mockeliūnas R, Butrimaitė-Ambrozevičienė Č, Sakalauskienė R. Karvių mastitas.
Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005;31(53):67-76.
42. Janzekovic M, Brus M, Mursec B, Cus F. Accuracy of calculation of body mass on the basis of
measurements. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing Engineering.
2007;23(1):47-50.
43. Skrzypek R, Wójtowski J, Fahr RD. Factors aff ecting somatic cell count in cow bulk tank milk
– a case study from Poland. J. Vet. Med. Series A. 2004;51:127-131.
44. Green MJ, Leach KA, Breen JE, Green LE, Bradley AJ. National intervention study of mastitis
control in dairy herds in England and Wales. Veterinary Record. 2007;287-293.
45. Gudonis A. Pieno kokybė. 2007;56.
46. Sharma N, Singh NK, Bhadwal MS. Relationship of somatic cell count and mastitis. Asian–Aust.
J Anim Sci. 2011;24(3):429-438.
47. Boyso JO, Alrcōn JJV, Juārez MC, Zarzosa AO, Meza JEL, Patino AB, Aguirre VMB. Innate
immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria responsible for mastitis. J. Infect.
2007;54:399-409.
48. Rainard P, Riollet C. Innate immunity of the bovine mammary gland. Vet. Res. 2006;37:369-400.
49. Bytyqi H, Sherifi K, Hamidi A, Gjonbalaj M, Muji S, Mehmeti H. Influence of management and
physiological factors on somatic cell count in raw milk in Kosova. Veterinarski Archiv.
2010;80(2):173-183.
50. LR žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Teisės aktų
registras. 2007; Nr. 66-2569.
51. Staniškienė B, Tušas S, Šernienė L, Šiugždaitė J. Pieno ir jo produktų kokybės ir saugos žmonių
sveikatingumui įvertinti: mokomoji knyga. Lietuvos veterinarijos akademija. 2007;256.
36
52. Bhosale RR, Osmani RA, Ghodake PP, Shaikh SM, Chavan SR. Mastitis: An Intensive Crisis in
Veterinary Science. International Journal of Pharma Research and Health Sciences. 2014;2(2):96-
103.
53. Riekerink RGMO, Barkema HW, Stryhn H. The effect of season on somatic cell count and the
incidente of clinical mastitis. Journal of Dairy Science. 2007;90:1704-1715.
54. Banach JK, Zywica R, Szpendowski J, Kielczewska K. Possibilities of using elecrtical parameters
of milk for assessing its adulteration with water. International Jurnal of Food Properties.
2012;15(2):247-280.
55. Juozaitienė V, Šlapkauskaitė J, Tušas S, Brazauskas A, Japertienė R. Kintančio elektrinio pieno
laidumo melžimo fazėse tyrimai ir ryšys su karvių produktyvumu ir somatinių ląstelių skaičiumi
piene. Vet Med Zoot. 2010;51(73):23-28.
56. Špakauskas V, Klimienė I, Matusevičius A. A comparison of indirect methods for diagnosis of
subclinical mastitis in lactating dairy cows. Vet. arhiv. 2006;76(2):101-109.
57. Sloth MN, Lovendahl P. Electrical Conductivity of Milk: Ability to Predict Mastitis Status.
Journal of Dairy Science. 2004;87:1099-1107.
58. Norberg E. Electrical conductivity of milk as a phenotypic and genetic indicator of bovine
mastitis. Livestock Production Science. 2005;96:129-139.
59. Kasikci G,Cetin O, Bingol EB, Gunduz MC. Relations between electrical conductivity, somatic
cell count, California mastitis test and some quality parameters in the diagnosis of subclinical mastitis
in dairy cows. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 2012;36(1):49-55.
60. Lafi SQ. Use of somatic cell counts and California Mastitis Test results from udder halves milk
samples to detect subclinical intramammary infection in Awassi sheep. Small Rum. Res. 2006;62:83-
86.
61. Paquet J, Lacroix C, Audet P, Thibault J. Electrical conductivity as a tool for analysing
fermentation processes for production of cheese starters. International Dairy Journal. 2000;10(5):391-
399.
62. „Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122-6126.
63. Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių patvirtinimo, ŽŪM įsak.
Nr. 3D-88, 2011.
64. Brazauskas A, Juozaitis A, Stankevičius R, Juozaitienė V, Žilaitis V. The influence of pasturable
and stall period diets of dairy cows on the electrical conductivity of milk. Zemdirbyste - Agriculture.
2013;100(4):363-368.
65. Antanaitis R, Žilaitis V, Juozaitienė V, Žiogas V. Sveikatos būklės, sezono ir laktacijos įtaka
karvių judrumo, masės, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Vet Med Zoot.
2010;49(71):2-6.
37
66. Weber L. Personliche Gesprache im Zeitraum Marz bis Juni. Lemmer – Fullwood GmbH,
Lohmar. 2007;12–50.