1. Pagal prof. habil. dr. N. Bankauskiens valgas. Kauno technologijos universitetas Socialini moksl fakultetas Edukacins kompetencijos centras

2. Vidutinikai 1 dalies paketo apimtis yra 30 - 40 skaidri (skai iuojant 1 kontaktine i valandai po 10-15 skaidri ). 3. Didiosios mintys, kaip didieji mediai, ltai auga, ir daug laiko trunka, kol pasirodo j stiprumas, grois bei nauda. Pr. Bys 4. Gyvenimo darnos medis Gyvenimo pilnatv Auktieji gyvenimo tikslai Vidin darna Aktyvumas Intelektualin ir dvasin veikla Pagal R. Baublien ir P. Juceviien 5. V a.pr.Kr. Senovs Graikijos klestjimo virn. Tai klasikinis Graikijos periodas. Ypa suklestjo Periklio vadovaujami Atnai. Populiari kalokagatijos idja jau buvo ryki ir Homero epochoje. Pasaulis kaip darni, tvarkinga, grai visuma kosmosas. Kalos graus, patrauklus, garbingas, taurus; mogus, pasirys atlikti savo pareigas tvynei. Agathos geras, avingas, tai toks, kurio darbais ir ygiais grisi pilieiai. 6. KALOKAGATIJA iorinis ir vidinis mogaus grois, ypa pabriama pilieio nauda visuomenei. V a.pr.Kr. i svoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokrat idealas, tapo vis graik aukljimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. mogus kosmoso dalis, ir pats kaip kosmosas. Graus ir geras mogus, kuris yra graaus kno, santrus, teisingas, narsus, kuris savo gebjimus ir talentus skiria Tvynei.) 7. vietimas tai ne tik viena i mogaus teisi. Tai btina darnaus vystymosi slyga ir esmin gero valdymo, pagrsto sprendim primimo ir demokratijos skatinimo priemon. Dl to darnaus vystymosi vietimas (DV) gali padti paversti ms vizij tikrove. Jungtini Taut Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi vietimo strategija (2005 03 17-18, Vilnius) 8. Darnaus vystymosi vietimo kompetencija Mokymasis mokytis Mokymasis veikti Mokymasis bti Mokymasis gyventi ir dirbti drauge 9. I. Mokymasis mokytis: 1. Kritinis mstymas, gebjimas formuluoti analizs reikalaujanius klausimus; 2. Sisteminis mstymas (reikini, problem) kompleksikumo suvokimas; 3. Problem sprendimas, klii veikimas; 4. Problem formulavimas, pokyi valdymas; 5. ateities perspektyv krybikas mstymas 6. Visuminis poiris, tarpdalykini ryi supratimas. 10. II. Mokymasis veikti: 1. Mokymasis (ini taikymas) vairiuose realaus gyvenimo kontekstuose; 2. Sprendim primimas neapibrtose situacijose (nesant isamios informacijos); 3. Gebjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas; 4. Atsakinga veikla; 5. Savigarba veikloje; 6. Veikla esant apribojimams. 11. III. Mokymasis bti: 1. Pasitikjimas savimi 2. Saviraika ir komunikavimas 3. Streso valdymas 4. Gebjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas. 12. IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge: 1. Atsakinga veikla vietos ir globaliu mastu; 2. Veikla gerbiant kitus; 3. Suinteresuot grupi ir j interes identifikavimas; 4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje; 5. Demokratikas dalyvavimas priimant sprendimus; 6. Derybos ir sutarimo pasiekimas; 7. sipareigojim pasiskirstymas (subsidiarumas) 13. vietjas misionierius vietjas asketas vietjas atsiskyrlis vietjas profesionalas vietjas amatininkas vietjas netyiukas Guru Ugdytojas Mokytojas /aukltojas Siekiamyb Tai, kas yra Kokio vietjo reikia, kokiai visuomenei? Gero vietjo, gerai visuomenei . (Perfrazuota pagal V. Lamanausk, 2005, p. 54) 14. Pasaulini ir europini vietimo dimensij kontekste besikeiiantys pedagogo vaidmenys Rengia ugdytinius gyvenimui Pedagogas Informacijos perteikjas Metodininkas Patyrs vyres- nysis draugas Klinicistas Novatorius Bendradarbiau- jantis kolega Konsultantas Aukltojas Psichologas Pokyi tarpininkas Socialinis pedagogas Klass lyderis Pateikia ugdytiniams pagrindin informacija Moko naudotis informacija Geba takoti pozityvaus klass psichologinio klimato formavimsi Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje sprsti problemas Padeda nugalti klitis Apmsto ir integruoja inias bei patirt pagrindia ir numato savo pairas, lkesius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus Filosofas Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idjas Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi bdus Moko ugdytinius kaip mokytis Skatina krybikum ir nor tobulti ugdytinio pasirinktomis slygomis Tyrjas Mokosi ir sugeba dirbti komandoje Mokymosi proces vadovas ir skatintojas Ugdo savo asmeniu pavyzdiu Nori ir geba padti ugdytiniams fizikai, protikai, dvasikai, dorovikai Labai gerai pasta ir supranta save Dalyko mokytojas Turi asmenin vizij ir moralin tiksl pagerinti ugdytini gyvenim ir pokyi valdymo gdius Organizatorius Aukltojas Dalyko mokytojas Pagal B.Janinait ir V. Tumnien 15. Visk, k tenka imokti daryti, mes imokstame darydami Aristotelis 16. vietjovietjo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994) VAIDMENYS TURINYS vietjaskaip ATLIKJAS Perduoda savo dalyko informacij. Perteikia pai sistem svokas kaip kod. vietjas kaip KOMPOZITORIUS Planuoja, atrenka, parengia mokymosi mediag. Suplanuoja ir parengia rekomendacijas kaip ja naudotis. Stengiasi mokyti paio mokymosi. vietjas kaip DIRIGENTAS Padeda besimokantiems ilaikyti reikaling mokymosi lyg ir charakter vietjas kaip KRITIKAS Atlieka diagnozavimo ir vertinimo procedras. Vis labiau reikmingu tampa paties besimokaniojo sivertinimas. 17. Todl galime teigti, kad yra tradiciniai ir pakit vietjovietjo vaidmenys: ilieka tradiciniai (dalyko mokytojas ir aukltojas); kinta tradicini vaidmen pobdis; irykja visikai nauji pedagogo vaidmenys: novatorius, konsultantas, socialinis pedagogas, mokymosi proces skatintojas, katalizatorius (klinicistas, filosofas), tyrjas, bendradarbiaujantis kolega). 18. Aktualus tampa vietjovietjo mokymosi konsultanto vaidmuo. Konsultantas: padeda ugdytiniui vystyti savo mokymosi gdius atsivelgiant mokymosi stili; pataria, kaip taikyti naujas technikas; palaiko interaktyv grtamj ry; skatina ir palaiko ugdytinio pastangas mokytis netradiciniais bdais; padeda veikti mokymosi sunkumus; individualizuoja mokymosi modulius; analizuoja ugdytini mokymosi poreikius. 19. vietjasvietjas filosofas: apmsto ir integruoja inias bei patirt; pagrindia ir numato savo pairas, lkesius; pagrindia ir numato nuomones, vertybes, profesinius sprendimus (V. Tumnien, 2002). 20. ini visuomen Turtas - specializuotos inios Besimokanti visuomen Sukuria slygas kiekvienam jos nariui vis gyvenim mokytis Informacin visuomen Didelis informacijos augimo greitis Informacijos verts supratimas Aukto lygio informacins technologijos Konfliktas ! Du poliai skendimas informacijoje ir jos nepriteklius Konfliktas ! Btinyb nuolat tobulinti ir keisti specializuotas inias 21. A naudojuosi ne tik visomis smegenimis, kurias turiu, bet ir tomis, kurias galiu pasiskolinti. 22. Demokratinei aliai tokia tampa ir didjanti socialin nelygyb yra nepriimtina (anot Peter Drucker (1993), ateityje gali bti tik dvi klass spjantys ir nespjantys mokytis mons). (pagal P. Juceviien, 2007) 23. vietimo visuomen Vis siekia bendrojo isilavinimo. Visi mokosi ir mokomi iki tam tikros ribos. Toliau mokosi tik dalis moni. Besimokanti visuomen Mokosi visi, dalis mokosi (gauna diplomus). Pasiek tam tikr rib ir toliau visi mokosi. 24. Akimirksniu niekas netampa pajgiu ir krybingu mokytoju... Trokimas mokyti ir gebjimas mokyti nra vienas ir tas pats. Pasitaiko ret iimi, bet iaip bti geru mokytoju reikia imokti. - Herbertas Kohlis 25. Naujasis mokymasis tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagrstas savo kompetencijos (-) tobulinimas, vykstantis bet kokioje mogaus veikloje ir besitsiantis vis gyvenim. 26. Reflektyvi praktika tai mokymasis i savo patirties, gyjant auktesnio lygio supratim apie veiklos prigimt ir poveik. 27. Daug ini gaunama Turimos inios panaudojamo s Maai problem Maai ini Problem sprendimas Formalios inios Buvusios socialistins alys JAV Izraelis 28. Kompetencija individo inios, mokjimai, gdiai, poiriai, asmenins savybs bei vertybs, lemianios jo kvalifikacijos raik arba gebjim veikti. Pagal P.Juceviien 29. Kompetencija Bendroji (integralioji, transformuojamoji) Specialioji Pagal P.Juceviien 30. Europins mokymosi vis gyvenim kompetencijos Recomendation of the European Parlament and of the Council on key competences for lifelong learning (2005 11 10, Brussels) 31. Gebti ireikti ir interpretuoti reikinius, jausmus, faktus odiu ir ratu (klausymas, kalbjimas, skaitymas ir raymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultriniu kontekstu vieiantis, mokantis, ruoiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu. 32. Komunikacija usienio kalbomis Tai- inios, gebjimai ir gdiai suvokti kalbantj, palaikyti pokalb, skaityti ir suprasti tekst, irykinant socialinius aspektus, suvokiant kultr skirtumus. Gebti ireikti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reikinius ratu ir odiu. 33. Matematin kompetencija ir pagrindins mokslo bei technologij kompetencijos Matematin kompetencija tai gebjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir ratu sprendiant vairaus lygio problemas kasdieninse situacijose, logikai mstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus. 34. Informacini technologij inojimas Gebti naudotis informacinmis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turti gdi naudotis IKT, internetu, gebti surasti reikiam informacij, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacini technologij pagalba. 35. Mokymosi mokytis kompetencija Tai gebjimas individualiai organizuoti savo mokymsi, j individualizuojant ir grupje, atsivelgiant laik ir informacijos kiek. Gebti sisavinti naujas inias ir gdius, juos pritaikant praktinje veikloje: nam aplinkoje, darbe, mokantis, vieiantis. i kompetencija grindiama asmens motyvacija ir pasitikjimu. 36. Tarpasmenin, tarpkultrin ir socialin kompetencijos, pilietin kompetencija Gebjimas bendrauti ir bendradarbiauti su vairiais skirting kultr asmenimis darbo srityje ir socialinje aplinkoje bei gebti sprsti konfliktus. Pilietin kompetencija pasiymi socialins ir politins srities iniomis bei gebjimu aktyviai ir demokratikai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 37. Antreprenerikumas, (verslumo) kompetencija Tai asmens gebjimas idjas realizuoti veikloje. i kompetencija apima krybikum, atvirum naujovms, gebjim rizikuoti, taip pat gebjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir nam ir visuomens aplinkoje prireikia specifini ini bei gdi gyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus. 38. Kultrins raikos kompetencija Tai krybins idj, patirties ir emocij raikos svarbos pripainimas. Menin raika apima iniasklaid, muzik, literatr, vaizduojamj bei aktorin men. 39. Europini (Mokymosi vis gyvenim) kompetencij ir Darnaus vystymosi vietimo (DV) kompetencij derm 7. Komunikacija gimtja kalba 6. Komunikacija usienio kalbomis 1. Matematin kompetencija ir pagrindins mokslo bei technologij kompetencijos 2. Informacini technologij inojimo ir naudojimosi kompetencija 3. Mokymosi mokytis kompetencija 5. Tarpasmenin, tarpkultrin, socialin ir pilietin kompetencija 4. Antreprenerikumo (verslumo) kompetencija 8. Kultrins raikos kompetencija 1. Mokymasis mokytis 2. Mokymasis veikti 4. Mokymasis bti 3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge 40. Kompetencija asmens inios, gdiai, gebjimai, poiriai, vertybs, gldinios mogaus viduje ir pasireikianios skmingais mogaus konkreios srities veiklos darbo rezultatais. (P.Juceviien, 2007, p. 138) 41. Gabumai - gimti Gabumas anatomini ir fiziologini skmingos veiklos gymi visuma, lemianti lengv, greit ir kokybik fizini ir protini veiksm pltr. Gabumai yra gimti, bet jie kinta, kokybikai vystosi praktinje veikloje. Jei gabumai nepltojami, nelavinami, jie gali neatsiskleisti. Gabumai vis sugebjim, gyjam mokantis ir dirbant, pagrindas. L.Jovaia, 2007, Enciklopedinis edukologijos odynas, p. 79 42. Gebjimai - gyjami (ability/ competence) fizin ar psichin galia atlikti tam tikr veiksm, veikl, poelg, mokjimo prielaida ar padarinys. Fizinis gebjimo pagrindas sveikata, psichologinis gabumai, gyti sugebjimai, intelektas, pedagoginis inios, mokjimai, gdiai, socialinis teis veikti ir kt. Kai kalbama apie gebjim, atsirandanti ko nors imokus, vartojamas mokjimo terminas. L.Jovaia, 2007, Enciklopedinis edukologijos odynas, p. 80 43. Sugebjimas kaip rezultatas 1. vidin individo savyb, lemianti veiksmo skm, kurioje nors teorins ar praktins veiklos srityje. Jo anatominis fiziologinis ir psichologinis pagrindas gabumus (potencinis sugebjimo galimumas). Sugebjimai vystosi usiimant veikla, bendraujant su monmis, ypa mokantis ir dirbant. L.Jovaia, 2007, Enciklopedinis edukologijos odynas, p.278 44. Kadangi neinome, ko labiausiai reiks ateityje, bt beprasmika stengtis imokyti to i anksto. Veikiau reikt stengtis iugdyti mones, kurie taip pamgs mokytis ir taip puikiai sugebs tai daryti, kad gals imokti visko, ko tik prireiks. - Johnas Holtas 45. vietjovietjo kompetencijos apraas Bendrakultrin kompetencija Profesins pedagogins kompetencijos Bendrosios kompetencijos M o k j i m a s i r s u g e b j i m a s 1. Daugialyps Lietuvos kultros saugojimo; 2. alies konstitucins demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo; 3. Socialinio, kultrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo; 4. Vadovavimosi iuolaikine vietimo paskirties samprata; 5. Pasaulio ir Europos kultros, istorijos ir geografijos ini vertinimo bei integravimo; 6. Dalyvavimo visuomens ir vietimo kaitos procesuose; 1. Informacini technologij naudojimo; 2. Ugdymo/si aplink krimo; 3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo; 4. Mokymo/si proceso valdymo; 5. Mokini pasiekim ir paangos vertinimo; 6. Mokini motyvavimo ir paramos jiems; 7. Mokinio painimo ir jo paangos pripainimo; 8. Profesinio tobuljimo. 1. Komunikacin ir informacijos valdymo; 2. Bendravimo ir bendradarbiavimo; 3. Tiriamos veiklos; 4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis; 5. Organizacijos tobulinimo bei pokyi valdymo. 7. Nam aplinkos ir eimos vertybi puoseljimo; 8. Mokini mokymo vadovautis bendramogikomis vertybmis. 46. 48 47. Mokyti reikt taip, kad tai, k duodame, mokiniai suvokt kaip verting dovan, o ne kaip sunki prievol. - Albertas Einsteinas