TURTINGIAUSIŲ ŽMONIŲ LIETUVOJE

JAU LAPKRIČIO MĖNESĮ!NAUJAS SĄRAŠAS

STADIONO REKONSTRUKCIJAApšilimas baigėsi,

varžybos prasideda

INOVACIJOS Idėjų startuoliams gimsta nemažai. Kas iš jų išaugs?

Kalbėtis, o ne kariauti – progreso vardan

SPECIALUSIS SKYRIUSKaunas 2018

Paul

iaus

Pel

ecki

o /

Foto

bank

o nu

otr.

M O K S L O I R V E R S L O R Y Š Y S

Darbas prasideda nuo pokalbioMokslą ir verslą jungiantys tiltai Kaune jau statomi – netrūksta nei sėkmės pavyzdžių, nei nuolatinių iššūkių. Visgi visų suinteresuotų pusių sutelktinių pastangų dar pasigendama. K o t r y n a T A M K U T Ė

Bendradarbiavimas tarp vers-lo ir mokslo kuria abipusę naudą: pirmajam padeda kurti inovacijas, antrajam  – komercializuoti išradimus ir

teikti paslaugas verslui. Specialistų teigimu, tokie pavyzdžiai – neabejo-tinai reikšminga inovatyvaus miesto dalis. Jais besiremiančios sėkmės is-torijos ne tik atliepia technologinius, gamybinius ir praktinius mokslo iššūkius, bet ir pritraukia investuoto-jus, kuria darbo vietas, gerina bendrą ekonominę ir socialinę miesto padėtį.

Būtina, bet nepakankama sąlygaIQ kalbintas Kauno technologijų universiteto Nacionalinio inovacijų

ir verslo centro (KTU NIVC) va-dovas Mindaugas Bulota teigė, kad šiuo metu Kaune jaučiamas itin pa-didėjęs verslo užklausų skaičius, kurį lėmė nuolat į miestą ateinantys in-vestuotojai. Jie esą ieško ne tik vers-lui palankios mokestinės ar įstatymi-nės aplinkos, bet ir erdvės, kurioje būtų jiems reikalingų specialistų, pakankamas bendras mokslo lygis ir atviros aukštųjų mokyklų durys.

Vienas tokių pašnekovo įvardytų pavyzdžių yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) su-tartis su tarptautine Suomijos kapita-lo kompanija „Peikko Group“. Ja nu-matyta 2018–2019 m. atlikti plieno ir betono sąveikos kompozitinėse

kolonose tyrimus. Bandymams jau dabar naudojama ne tik KTU Sta-tybos ir architektūros fakulteto, bet ir specifinė išorės partnerių įranga. Šiam tyrimui mokslininkai įsigijo papildomos įrangos ir modernizavo 500 tonų galios bandymų presą  – automatizavo jo valdymą.

Vis dėlto kai kurie verslo atstovai įsitikinę, kad tokie pavyzdžiai neretai ne tik pavieniai, bet ir grįsti fragmen-tišku bendradarbiavimu. Inovatyvias IT įmones vienijančios asociacijos „Blaster“ vadovė Karolina Stankevi-čienė pripažįsta, kad tokio pobūdžio partnerystė, kai mokslas ir verslas kal-basi dėl konkrečių projektų, pavyz-džiui, prašo įvertinti konstrukcijos Ma

žvyd

o Ta

utka

us n

uotr.

64 2 0 1 8 L A P K R I T I S

atsparumą, yra būtina, bet nepakan-kama sąlyga efektyviausiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tokiu būdu mes apsikeičiame žiniomis, tačiau daug svarbiau yra atrasti sritis, kur mokslas ir verslas dirbtų kartu vardan vieno tikslo“, – sakė K. Stan-kevičienė. Tam reikia ne tik daugiau kalbėtis tarpusavyje, bet ir tai pradėti daryti labai anksti  – nuo mokyklos suolo.

Susikalbėjimo stingaVienu svarbiausių iššūkių, stabdan-čiu abi puses tenkinantį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, IQ kal-binti pašnekovai įvardija susikalbė-jimo trūkumą. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis sakė, kad tai nenuostabu  – verslui reikia kuo greitesnio rezultato, kad galėtų spręsti savo problemas, o mokslininkas juda daug lėčiau. To-dėl labai svarbu, kad aukštojo moks-lo įstaigos būtų atviros verslui, o šis aiškiai komunikuotų savo poreikius.

Tad neretai tenka keisti mokymo įstaigos ar verslo organizacijos vei-klos modelį. „Turime atsakyti sau į klausimą, ar verslo ir mokslo struk-tūros šiandien yra pajėgios kurti inovacijas“, – sakė Kauno technolo-gijų universiteto (KTU) Ekonomi-kos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė ir pridėjo, kad daž-nai reikia keisti jų valdymą – būdus, kaip priimami sprendimai, kaip vei-kia tarpfunkcinės komandos ir kaip jose organizuojami procesai, taip pat – organizacinę kultūrą.

„Tarpdisciplininė prieiga yra tai, kas galėtų visiems atnešti naudos. Šiandien negalime kalbėti apie vieną discipliną ar probleminį lauką. Iššū-kiai tiek valstybėse, tiek visuomenė-se ar versle yra kompleksiniai, tad ir žmones organizuoti reikia komplek-siškai. Tai reiškia, kad turime išmok-ti pasitikėti ir bendradarbiauti“,  – įsitikinusi E. Gimžauskienė.

Elektronikos gamintojos UAB „Kitron“ direktoriaus Mindau-go Šeštoko nuomone, Lietuvoje

diskutuojant apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, dažnai apsisto-jama ties viena gana siaura sriti-mi – mokslinių tyrimų vystymu. Dėl to įmonėms ir aukštosioms moky-kloms kyla sunkumų susikalbėti. „Mokslas nėra tik tyrimų vystymas. Tai didelė ir svarbi industrializa-cijos, komercializacijos, gamybos, tiekimo ir galiausiai pardavimo grandinės dalis. Kiekvienoje iš šių sričių yra daug erdvės kurti inovaci-jas, auginti kompetencijas ir atrasti galimybes“, – sakė M. Šeštokas.

Jo teigimu, nors Lietuvoje nėra įmonių su stipriais pasauliniais prekių ženklais, gamybos paslaugų įmonės, kuriose dirba daug darbuo-tojų, turi didelį potencialą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į studentų bazines kompetencijas: projektų valdymą, problemų sprendimą, kalbų mokėjimą, kokybės sistemų išmanymą, sugebėjimą bendrauti ir kalbėtis su klientu. „Būtent šiuo tikslu reikia ieškoti būdų užmegzti bendradarbiavimą su universite-tais“, – mano M. Šeštokas.

M. Bulotos teigimu, svarbiau-sia  – suvokti, kad kartu galima nu-veikti žymiai daugiau tiek moksle, tiek versle. „O kai verslas ir mokslas vieni kitus suranda ir supranta, ką galima kartu nuveikti, bendradarbia-vimas tik auga, – sakė pašnekovas. – Verslas, norėdamas rasti sąlyčio taškų su mokslu, turi pradėti dirbti taip, kaip pradeda darbuotis verslo partneriai  – nuo bendrų, bet mažų projektų. Jei juos lydi sėkmė, tada galima pereiti prie didesnių veiklų.“

Trūksta subalansuoto požiūrioValstybė vis dar blaškosi, neinves-tuoja į talentus ir jų parengimo ko-kybę, o vietoj to renkasi struktūri-nes reformas, mano pašnekovai. Tad mokslo ir verslo bendradarbiavimas daugeliu atvejų vyksta mikrolygme-niu. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas pasakojo, kad susidūrusi su konkurencija iš verslo pusės dėl savo mokslininkų ar specialistų ne

viena aukštojo mokslo institucija yra priversta ieškoti būdų, kaip juos išlaikyti. „Skaičiuojame labai pa-prastai: jei tuos žmones perleisime verslui, efektas bus trumpalaikis  – vienai įmonei duosime vieną dėsty-toją. Tačiau jei sugebėsime jį išlai-kyti, ateityje galėsime pasiūlyti nuo 20 iki 30 jaunų specialistų, – sakė N. Varnas.  – Ši tendencija, mano nuomone, nesikeis. Kauno regione turime daug investuotojų.“

Tačiau nuo tokių veiksmų neretai atgraso biurokratija ir valstybės po-žiūris. „Jei naudojamos struktūrinės lėšos, abi puses slegia daug atsako-mybių ir atskaitomybių. Į inovacijų kūrimą labai griežtai žiūri ir minis-terijos. Nesukūrus jokio produkto, projektas traktuojamas kaip nesėk- mingas. Nesėkme laikoma ir tai, kad nepavyksta sukurti produkto prototipo,  – samprotavo M. Bulo-ta. – Taip neturėtų būti, nes proto-

tipas gali būti tik maža pro-jekto dalis. Nesėkmė gali parodyti, kad gal neverta investuoti į šį produktą, o verčiau rinktis kitą.“

Esant tokiai tvarkai, pašnekovo nuomone, mi-nisterijos labai prisiriša prie apčiuopiamų rodiklių, nes juos lengva pamatuoti. Tačiau valdančiųjų institu-cijų lankstumas labai pa-

dėtų tiek verslui, tiek mokslui. Kaip ir atsakingesnis ateities vertinimas. B. Žemaičio teigimu, neteisinga, kad verslas turi teikti tiek įvairių savo veiklos ataskaitų ir statistikos, bet negauna grįžtamojo ryšio apie perspektyvas. „Ministerijos sako, kad labai sunku prognozuoti ateitį. Tačiau įmonės tą daro. Tad reikia jų klausti, kokių darbuotojų joms gali reikėti per ateinančius dvejus ar trejus metus, – sakė Lietuvos preky-bos pramonės ir amatų asociacijos prezidentas.  – Jei dėtume daugiau pastangų orientuoti žmones arti-miausiems metams, užsipildytų laisvos darbo vietos, jie gautų darbą ir nebūtų tokie nusivylę.“ n

Verslui reikia kuo greitesnio rezultato, kad galėtų spręsti savo problemas, o moksli-ninkas juda daug lėčiau.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 65

K A U N A S 2 0 1 8

A U K Š T A S I S M O K S L A S

Miestas, kuris traukiaĮvaizdį iš miesto, kuriame „irgi galima gyventi“, į „studentišką“ pakeitęs Kaunas rodo pavyzdį kitiems didiesiems Lietuvos miestams. Tačiau tai nereiškia, kad visos gerosios praktikos jau įgyvendintos. K o t r y n a T A M K U T Ė

Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas Kauno regione sumažėjo 1 proc. Per tą patį laikotarpį Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse atitin-

kamai gimė 39 proc. ir 4 proc. dau-giau kūdikių. Kauno regione kasmet mažėja ir nuolatinių gyventojų skai-čius – iš viso jų prarasta jau beveik penktadalis. Negana to, Kauno kaip ir visos Lietuvos gyventojai sensta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana-lizės centro (MOSTA) duomeni-mis, nuo 2001 m. Kauno apskrities gyventojų amžiaus mediana padidė-jo nuo 36 metų iki 42 metų (Lie-tuvoje – nuo 36 metų iki 43 metų).

Dėl tokios demografinės situa-cijos vis mažiau abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. „Dėl nuolat mažėjančio studentų skaičiaus aukš-tosios mokyklos priima studijuoti nepakankamai pasirengusius jau-nuolius, dėstytojai taiko mažesnius reikalavimus, nukenčia kokybė“,  – sakė Švietimo ir mokslo ministro patarėjas prof. Eugenijus Butkus.

Tokia situacija kelia ne vieną iššūkį: viena vertus, reikia ne tik svarstyti, bet ir įgyvendinti jaunų žmonių – studentų – pritraukimo ir išlaikymo strategijas, kita vertus, in-vestuoti į aukštojo mokslo kokybę ir infrastruktūrą. Kaunas su iššūkiais šioje srityje tvarkosi neblogai.

Universitetų miestasLaikinoji sostinė neretai laikoma akademiniu miestu. Čia įsikūrę aštuoni universitetai ir trys valsty-binės kolegijos, kuriose studijuo-ja apie 37 tūkst. studentų ir dirba

8,5  tūkst. darbuotojų. Tai sudaro žymią, maždaug 16 proc., gyventojų dalį mieste.

Daugelis abiturientų, įstojusių į Kauno regiono mokymosi įstai-gas, atvyksta iš kitur – daugiausia iš Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskričių. MOSTA duomenimis, 33 proc. įstojusiųjų į Kauno profe-sines mokyklas yra iš kitų regionų, o universitetuose bei kolegijose to-kių  – daugiau nei pusė. Išvykti iš miesto neskuba ir patys kauniečiai. „Paskutinių penkerių metų tenden-cijos rodo, kad didžioji dalis, t.  y. daugiau kaip 60  proc. Lietuvoje studijas pasirinkusių gimnazijos mokinių, studijoms renkasi Kau-ną – dažniausiai Kauno technologi-jų universitetą ir Lietuvos sveikatos

mokslų universitetą, – sakė Kauno technologijos uni-versiteto (KTU) gimna-zijos direktorius Tomas Kivaras.  – Likusieji ren-kasi studijas Vilniuje, kiti miestai jų pasirinkimuose nefigūruoja.“

MOSTA duomenimis, 2016 m. Kauno aukštosio-se ir profesinėse mokyklo-se studijuoti liko aštuoni iš dešimties miesto abituri-

entų (77 proc. stojo į universitetus, 81  proc.  – į kolegijas, 88  proc.  – į profesines mokyklas).

Paklausti apie tai, kodėl Kaunas populiarus tarp mokyklą baigusių jaunuolių, IQ kalbinti pašnekovai sutaria, kad nėra vieno konkretaus veiksnio. „Kaune vyksta dinamiški ir jaunimo poreikius atitinkantys

pokyčiai, ypač patraukli investici-nė ir gyvenamoji aplinka – žalios ir laisvalaikio erdvės, infrastruktūra, mažesnės nei sostinėje nekilnoja-mojo turto kainos, aktyvus kultūros ir meno laukas, sporto tradicijos ir t.t., sparčiai augančios tarptautinių kompanijų investicijos, galimybės nuosavam verslui“, – įsitikinusi Vy-tauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė.

„Daugiausia lemia geografija, no-rimų studijuoti dalykų pasiūla, gal kiek mažiau jų kokybė ir, žinoma, kultūrinis miesto patrauklumas“,  – mano MOSTA vadovas Ramojus Reimeris. Jis pastebi, kad tik nedi-delė dalis abiturientų iš Kauno ren-kasi Vilnių ir atvirkščiai, nors studi-jų programų pasiūla nėra identiška. Jo teigimu, tai gali lemti ir kultūri-nės nuostatos.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano tvirtinimu, studijų kokybė yra pa-grindinis veiksnys, lemiantis studijų Kaune pasirinkimą. Su tuo sutinka ir L. Taparauskienė. „Pastebėjome, kad studijas VDU besirenkantys pirmakursiai pasižymi sąmonin-gumu ir studijas renkasi labai atsa-kingai: tyrinėja studijų galimybes, paskaitų turinį, susipažįsta su dės-tytojais ir tyrėjais, tyrinėja bendrą atmosferą universitete“, – sakė ji.

KTU gimnazijos moksleivius, liekančius studijuoti Kaune, pritrau-kia būtent miesto universitetuose stipriai išreikštos studijų kryptys, tokios kaip programų sistemos, in-formacinės technologijos, inžinerija,

Šiandieni- niams stu- dentams svarbiausia gera aplinka, patogus ir nebrangus susiekimas, patrauklūs ir modernūs bendrabučiai.

66 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

medicina. Pasak gimnazijos direkto-riaus, sunkiau Kaunui konkuruoti su užsienio universitetais. „Jei stu-dentai renkasi studijas užsienyje, tai dažnu atveju traukos objektu tampa garsūs universitetų vardai ar jų siūlo-mos studijų programos bei galimy-bės“, – sakė T. Kivaras.

Tuo metu E. Sarkanas neatmeta ir kitų miesto privalumų: „Kaunas kaip miestas studijoms yra patrauklus, nes didžioji dalis aukštųjų mokyklų yra susikoncentravusios miesto centre arba aplink jį.“ Pasak LSS vadovo, tai labai palengvina susisiekimą. Ant rankos pirštų jis vardijo ir Kaune vykstančius renginius bei įvairias pramogas, kurių nemaža dalis esą yra orientuota konkrečiai į studentus.

„Stiprių universitetų tinklas ir miesto infrastruktūra Kaune užti-krina tai, kad pritraukti studentus į miestą nėra sudėtinga užduo-tis  – šiandieniniams studentams

svarbiausia yra gera aplinka, patogus ir nebrangus susiekimas, patrauklūs ir modernūs bendrabučiai“, – mies-to siūlomus privalumus apiben-drino „Kaunas IN“ direktoriaus funkcijas atliekantis verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius.

Jo teigimu, vienas iš naujausių studentų traukos objektų Kaune yra projektas „Solo Society“, jauniems žmonėms siūlantis ne tik studentų bendruomenę po vienu stogu, bet ir šiuolaikiškus, moderniai ir stilingai įrengtus bendrabučio tipo kamba-rius. Čia gali įsikurti studentai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš viso pasaulio. „Šis projektas  – puikus įrodymas, kad rinkoje tikrai yra ta dalis studen-tų, kurie prioritetą teikia naujiems, moderniems, aukštesnę gyvenimo kokybę siūlantiems studentiško gy-venimo sprendimams ir sutinka už tai mokėti didesnę kainą“,  – teigė T. Stankevičius.

„Miesto valdžios požiūris į stu-dentus yra labai teigiamas, – įsitiki-nęs LSS prezidentas E. Sarkanas. – Valdžios atstovai ne tik išklauso studentų problemas bei poreikius, bet ir sprendimais remia įvairias iniciatyvas, palaiko jas finansiškai.“ Kaip pavyzdžius jis pateikė prieš kelerius metus būtent studentų ini-ciatyva Kaune ketvirtadieniais pra-dėjusį kursuoti naktinį viešąjį trans-portą bei festivalį „Kauno jaunimo dienos“. „Visa tai kartu sudėjus lemia, kad studentai jaučiasi labai svarbia miesto dalimi“, – pažymėjo pašnekovas.

Menki, bet esminiaiKauno universitetų absolventų įsi-darbinamumas, praėjus metams po studijų baigimo, svyruoja nuo 70 iki 83  proc. (VDU  – 70  proc., KTU – 81 proc., LSMU – 83 proc.). Šiek tiek mažesnė dalis studentų

Būdvardžių, apibūdinančių Kauną, gausybė, tačiau

svarbiausias jų – studentiškas.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 67

pirmaisiais metais gauna darbą, baigę Kauno valstybines kolegijas – 64–71 proc. Daugelis jų darbą randa mieste, kuriame baigė studijas.

Visgi dalis tų, kurie išvažiuoja arba darbo Kauno regione neran-da, pakankamai didelė, kad miesto vadovams keltų galvos skausmą. 2013  m. daryti MOSTA tyrimai rodo, kad tik 40  proc. Kauno uni-versitetų absolventų ir tik 45 proc. kolegijas baigusių studentų pagal darbdavio savivaldybės įrašą dirbo Kauno regione. Kiti arba nerado darbo, arba emigravo, arba dirbo savarankiškai (vidutiniškai 33 proc. studentų), arba išvyko į kitas savivaldybes.

Specialistai sutinka: didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka kovoti, sie-kiant išlaikyti studentus mieste, yra pereinamasis laikotarpis nuo mo-mento, kai studentas baigia univer-sitetą, iki pirmojo apmokamo darbo.

„Kaunas IN“ laikinasis vadovas T. Stankevičius pripažįsta, kad jau-nus specialistus mieste išlaikytų ge-rai apmokamos ir tolesnį tobulėjimą užtikrinančios darbo vietos. Šiuo metu pajamų, kurias gauna Kauno miesto studentai iš karto po studijų baigimo, vidurkis, MOSTA duome-nimis, siekia 617 eurų, o praėjus še-šiems mėnesiams – 777 eurus.

T.  Stankevičius taip pat įžvelgia keletą sprendimų, galinčių teigia-mai prisidėti prie studentų išlaiky-mo mieste pasibaigus studijoms. „Tai  – laikinojo pirmojo būsto pa-siūla naujai į darbo rinką tiesiai iš universiteto žengiantiems jaunuo-liams, viešojo transporto nuolaidų tęstinumas, tarkime – iki 26-erių ar 30-ies metų“, – sakė jis.

Šie iš pažiūros paprasti sprendi-mai, „Kaunas IN“ atstovo teigimu, būtų didžiulis postūmis savo vietos darbo rinkoje pradedantiems ieško-ti specialistams: aprūpinimas stogu virš galvos sumažintų mintis emi-gruoti į užsienį, ieškant lengvesnių sprendimų, arba grįžti į gimtuosius miestus, o nuolaidų viešajam trans-portui pratęsimas leistų jauniems

žmonėms ir toliau sėkmingai ju-dėti mieste, naudojantis viešąja infrastruktūra, o ne asmeniniais automobiliais.

E. Sarkanas pritaria, kad reikėtų svarstyti apie pirmojo būsto sutei-kimo galimybes. „Tai būtų puiki pa-spirtis bet kuriam studentui, galinti tapti netgi valstybės nacionaliniu tikslu“,  – sakė jis. O „Kaunas IN“ atstovas T. Stankevičius mano, kad

papildoma paspirtis galėtų būti ir subsidijos biurų nuomai pirmie-siems veiklos metams. „Nes jeigu per kritinius dvejus metus – iškart po studijų pabaigos  – buvęs stu-dentas įsitvirtina ir atranda save mieste, išties didelė tikimybė, kad jis ir ateity nebesvarstys emigruoti į užsienį arba pasirinkti kitą mies-tą savo karjeros keliui tęsti“, – sakė T. Stankevičius. n

Apie galimybes iš pirmų lūpų

n Praėjusių metų gale pristatytoje Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinėje galimybių studijoje buvo bandoma išsiaiškinti konkrečias aukštojo mokslo Kaune vizijas bei gerosios prakti-kos pavyzdžius. Rengiant studiją, diskutuota apie mokyklų identitetą, ateities vizijas, plėtros planus, mokyklų iššūkius ir problemas, susijusias su infras-truktūros tvarkymu ar vystymu, galimas bendradar-biavimo su miesto savivaldybe temas.Kaip svarbiausią privalumą aukštosios mokyklos grindė galimybę aktyviau įsitraukti į miesto kultū-rinį gyvenimą, tapimą miesto renginių ar turistinių maršrutų dalimi. Kita vertus, jos pabrėžė, kad dėl lėšų stokos pastatų atnaujinimo darbai yra lėti ir riboti, be to, reikalinga didesnė vietos integracija (pasiekiamumo ir judumo klausimai).„Dauguma aukštųjų mokyklų akcentavo moks-lo-verslo partnerysčių modelių trūkumą, – teigiama studijoje. – Šiandien vienintelis toks modelis yra koncesija, kuri yra pernelyg sudėtinga ir per daug užtrunka, aukštosios mokyklos neturi galimybės savarankiškai kurti partnerysčių su verslu.“ Taip pat beveik visos aukštosios mokyklos sutiko, jog jos neturi bendro tikslo.Analizėje daroma išvada, kad laikinoji šalies sostinė turi didelį potencialą tapti mokslo centru su keturiais stipriais poliais: socialinių humanitarinių mokslų poliu miesto centre, technologijų poliu Žaliakalnyje, aplink KTU, gyvybės mokslų poliu šalia Kauno klinikų ir žemės mokslų poliu Kauno rajone, Akademijos miestelyje, aplink Aleksandro Stulgins-kio universitetą (ASU).

Šiai vizijai pasiekti numatyti keturi vystymosi tikslai: studentų „inkaravimas“ arba sklandesnio jų įsitvirtinimo mieste užtikrinimas, būsto pasirinkimo įvairovė, taip pat nuomos rinkos šešėlio mažinimas ir verslo įtraukimas. Jų įgyvendinimas esą tiesiogiai priklauso nuo aukštųjų mokyklų, verslo ir Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimo.Analizėje pripažįstama, kad didelę įtaką Kauno aukštojo mokslo sistemai turės Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma administracinė pertvarka. 2019 m. sausio 1 d. baigsis reorganizavimo proce-sai, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU prijungiant prie VDU. Vėliau bus reorganizuojamas Lietuvos sporto universitetas (LSU), jį prijungiant prie LSMU bei užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą. Šiuo metu derinamas projektas dėl šių aukštųjų mokyklų jungimo.Tačiau tai esą nepakeis stiprių medicinos, tech-nologijų, socialinių mokslų ir žemės ūkio polių. Svarbiausias uždavinys jiems bus stiprėti viduje ir veikti aplinką: pritraukti verslus, atsiverti miestui, įsitraukti į bendruomenių kultūrinį gyvenimą. Papil-danti infrastruktūra kaip bendrabučiai, sporto inf-rastruktūra, kultūrinės erdvės turėtų būti vystomos bendrai. „Daugelis Kaune esančių universitetų nėra pajėgūs išlaikyti ar kurti papildančią infrastruktūrą savarankiškai, esant dabartinėms finansavimo sąlygoms. Svarbu, kad papildanti infrastruktūra būtų gerai pasiekiama, patogi naudotis, atnaujinta ir pritaikyta dabartiniams ir ateities akademinės bendruomenės poreikiams“, – teigiama galimybių studijoje.

Kauno aukštosios mokyklos – savarankiškos, tačiau stiprybė juk glūdi vienybėje.

68 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

Investuoti į ateitįMokslo ir verslo bendra-darbiavimo negali stabdyti tarpusavio nepasitikėjimas

Valstybės vystymosi pagrindas yra inovacijos. Būtent jos skatina socialinę, technologinę ir ekonominę plėtrą, užtikrina jos tvarumą. Įmonės, kurios nesistengia didinti darbo produktyvumo ir gerinti pajėgumų panaudo-jimo, nėra konkurencingos nei vietinėje, nei tarptautinėje rinkoje. Visgi ne visos įmonės investuoja į inovacijas dėl per didelės rizikos. Nors tai ir teikia aibę galimybių.

Rizika – ne rodiklis Viena priežasčių, stabdančių inovacijas, yra potencialių partnerių – mokslo ir verslo – tarpusavio nepasitikėjimas. Apie tai kalba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė prof. Edita Gimžauskienė: ,,Atviras požiūris ir pasitikėjimas yra tikrasis inovacijų variklis. Nepakankamas mokslo ir verslo bendradar-biavimas yra viena dažniausiai įvardijamų inovacijų atsiradimą stabdančių problemų. Bet šiandien verta daugiau dėmesio skirti ir tarpusavio (ne)pasitikėjimo klausimui. Tam, kad mokslininkas galėtų kurti inovacijas, ku-rios tikrai būtų naudingos verslui, pastarasis turi juo visapusiškai pasitikėti ir nuoširdžiai bendrauti. Pavyzdžiui, kaip skelbiama 2018 m. Pasaulio ekonomikos forumo atas-kaitoje, įmonių nenoras dalytis duomenimis dėl baimės prarasti konkurencingumą dažnai yra pagrindinė priežastis, stabdanti tikrąjį proveržį. Toks požiūris smarkiai riboja vertę, kurią rinkos žaidėjai gali įgyti. Vadovaujantis atvirojo duomenų dalijimosi požiūriu, žino-ma, pasirūpinant tinkama asmens duomenų apsauga, galima laimėti kur kas daugiau.“

KTU universitetas, jungiantis tiksliuosius, inžinerinius mokslus su socialiniais ir huma-nitariniais, pasižymi inovacijų gausa. Ne tik universitete, bet ir versle sėkmingai taikomos diagnostinės ir matavimo, išmaniosios bei informacinės technologijos, kuriamos naujos

medžiagos aukštosioms technologijoms, tech-nologijos darniam vystymuisi ir energetikai.

Finansų rinkų laboratorijaViena iš inovacijų, jungiančių aukštąsias tech-nologijas ir socialinius mokslus, naudojama akademinės bendruomenės ir verslininkų, yra vienintelė Baltijos šalyse KTU „Bloom-berg“ Finansų rinkų laboratorija. „Bloom-berg“ terminalas yra tarptautinė kompiuterių programinės įrangos sistema, kurią teikia vie-nas didžiausių pasaulyje finansinių duomenų teikėjų „Bloomberg L.P.“ Ši sistema leidžia finansų paslaugų sektoriaus specialistams ir kitoms pramonės šakoms naudotis „Bloom-berg Professional“ paslauga, per kurią varto-tojai gali stebėti ir analizuoti realiuoju laiku teikiamus finansų rinkos duomenis ir sudaryti sandorius elektroninėje prekybos platformo-je. Sistema taip pat teikia naujienas, kainų pasiūlymus ir pranešimus per savo saugų tinklą. Programinėje įrangoje įdiegtos ir visų turto rūšių valdymo platformos, leidžiančios patikimai bendrauti globaliame tinkle. „Bloomberg Professional“ sistemą visame pasaulyje naudoja daugiau nei 320 tūkst. verslo lyderių ir finansų profesionalų.

KTU „Bloomberg“ finansų rinkų laborato-rija naudojama trimis kryptimis: studentų, tyrėjų ir verslo poreikiams. Studentai ir ba-kalauro, ir magistro studijose turi skirtingus modulius, į kuriuos yra įtrauktas praktinis dar-bas su terminalais. Tyrėjai čia atlieka tyrimus ekonomikos tvarumo, konkurencingumo, socialinės atsakomybės temomis, įgyvendina projektus ir skelbia mokslinius straipsnius. Verslininkai laboratorijoje gali rengti semina-rus, kaip naudoti terminalus pagal jų verslo

specifiką, analizuoti ekonominius rodiklius, valiutų, akcijų ir obligacijų rinkas. Be to, kie-kvienas laboratorijos naudotojas gali laikyti BMC (angl. Bloomberg Market Concepts) testą ir gauti „Bloomberg LP“ patvirtintą ser-tifikatą iš Niujorko. Pernai BMC tarptautinius sertifikatus gavo daugiau nei 70 dalyvių.

Nepaisant to, kad investicijos į inovacijas yra rizikingos, norint išlikti rinkoje, jos būti-nos. Siekiant dominuoti globalioje rinkoje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas šian-dien neišvengiamas. Abiejų pusių atviras po-žiūris ir pasitikėjimas kuriant inovacijas taip pat privalomas. KTU, pasižymintis tiksliųjų ir socialinių mokslų darna, kuria inovacijas ir yra pasiryžęs prisidėti formuojant verslo poreikius bei efektyvinant jo veiklą.

Nepaisant to, kad investicijos į inovacijas yra rizikingos, norint išlikti rinkoje, jos būtinos.

E. Gimžauskienė: „Atviras požiūris ir pasitikėjimas yra tikrasis inovacijų variklis“.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 69

K A U N A S 2 0 1 8

B I U R Ų R I N K A

Meškerės užmestosPrieš penkerius metus modernių biurų stygius Kaunui kainavo ne vieną, pirmiausia – paslaugų centrų sektoriaus, investiciją. Pastaraisiais metais verslo centrų atsidarė daugybė, tačiau ar tai iš tiesų padės pritraukti investuotojų? G y t i s K A P S E V I Č I U S

ir prie plėtros prisidėjo miestą jau gerai pažįstančios įmonės, įgyvendi-nusios bent po keletą NT projektų Kaune – „Mikrovisata“, „Vičiūnai“, „YIT“ ir SBA,  – vardijo specia-listė.  – Pasitikėjimo NT projektų vystytojams neabejotinai įkvėpė ir į Kauną žengiantys bei atstovybes čia kuriantys užsienio investuotojai. Paklausą išlaiko ir patrauklios nuo-mos kainos: naujų kokybiškų biuro patalpų mieste galima rasti net už 9–12 eurų/kv. m – tai yra žymiai pi-giau nei Vilniuje, Rygoje ar Taline.“

Agentūros „Investuok Lietuvo-je“ paslaugų sektoriaus ekspertas Laisvis Makulis mato, kad statybų bumas jau padeda pritraukti naujų investuotojų. „Potencialiems inves-tuotojams organizuojame rekordinį skaičių vizitų. Pagaliau kompanijos

pradėjo svarstyti ir analizuoti mies-tą kaip tikrai patrauklią opciją savo investicijoms. Geriausias įrody-mas, jog teigiami pokyčiai vyksta, tai tokių kompanijų kaip „Cen-tric“, „NKT“, „OAG“, „AL-KO“ ar „Hyarchis“ sprendimas pasirinkti Kauną“, – teigė ekspertas.

Iki metų pabaigos Kaune duris turėtų atverti dar keturi verslo cen-trai  – taip modernių biurų plotas mieste išaugs iki 188 tūkst. kv. m.

Poreikis neslopsta„NewSec“ prognozėmis, biurų po-reikis ir pasiūla Kaune artimiausiais metais turėtų augti visomis krypti-mis. Miesto centre modernių biurų plėtra vyks Karaliaus Mindaugo prospekte ir veikiausiai kelsis į kitą upės pusę – H. ir O. Minkovskių

Kaunui pavyko prisivilioti dvi itin stambias užsienio paslaugų sektoriaus žuvis – „Intermedix“ (apie 760 dar-buotojų) ir „TransUnion“

(apie 160 darbuotojų; buvusi „Call Credit“), tačiau vėlesni užsienio investuotojai, teigiama, apsigręžda-vo ir rinkdavosi kitas šalis. Nepa-dėdavo nei Kauno švietimo įstaigų ruošiamų specialistų garantija, nei pozityvi šalies ekonomika ar aps-kritai teigiamas emocinis konteks-tas  – konkurencija Europoje yra milžiniška, todėl jei viename mieste kurios nors dėlionės dalies trūksta, visą komplektą galima susirasti ki-tame žemyno krašte.

Vis dėlto ši dėmė sparčiai užda-žoma. Žurnalas IQ pernai priede „Kaunas 2017“ paskelbė didžiausių ketinamų atidaryti ar neseniai atida-rytų verslo centrų dešimtuką. Šian-dien iš jų neatidaryti tik du didžiau-si  – 21  tūkst.  kv.  m ploto „Mag- num“ bei „BLC2“, kuris užims 13 tūkst.  kv. m. Kitame stambiame verslo centre „Kauno Dokas“ įmo-nės jau dirba, nors antroji pastato dalis dar įrenginėjama. Per šiuos metus rinką papildė ir ją išjudino tokie modernūs verslo centrai kaip „Arka“, „River Hall“, „B66“, „Kon-versus“, „Karaliaus Mindaugo vers-lo centras“, „Cube“ ir kiti.

Tarptautinės nekilnojamojo tur-to konsultacijų bendrovės „New-sec“ tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Šilaikytė teigė, kad tokių centrų nuomos paklausa auga, ypač jais domisi užsienio bendrovės. „Į verslo biurų vystymą daug investavo

70 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

gatvę. Visai šalia miesto centro nauji biurai toliau bus vystomi Jonavos ir Brastos gatvėse. Tolesnės plėtros sulauks ir ankstesnės verslo klaste-rių teritorijos, esančios Savanorių ir Pramonės prospektuose.

Dėl augančios pasiūlos miesto verslo centruose šiuo metu yra kiek mažiau nei 11  proc. laisvo ploto. Tiek paklausą, tiek laisvas vietas naujuose biuruose augina ne tik verslo plėtra ir investuotojų atėji-mas, bet ir senų, nereprezentatyvių biurų keitimas naujais. „Rodiklis iš šono gali pasirodyti išties gąsdinan-tis, tačiau ploto užpildymo apimtys preliminariai auga antrus metus iš eilės ir jau pirmas šių metų pusme-tis beveik atkartojo praeitų metų rezultatą  – pasirašytos sutartys dėl 30 tūkst. kv. m ploto, kai per visus 2017 metus pastatyta apie 35 tūkst. kv. m“, – sakė J. Šilaikytė.

Jos teigimu, šiuo metu didžiausią paklausą mieste turi B  klasės biu-rai, tačiau ir A klasės biurų pasiūla yra žymiai mažesnė už paklausą. Prognozuojama, kad 2020  m. apie 20  proc. verslo biurų ploto Kaune sudarys būtent A klasės verslo cen-trai. Jie patrauklūs nuomininkams, kuriems svarbu įvaizdis ir kokybė. Vis dėlto mieste didėja ir konkuren-cija tarp darbuotojų – jiems svarbu ne tik atlygis, tačiau ir darbo vieta bei jos aptarnavimas.

Vienas ryškiausių tokios paklau-sos pavyzdžių  – 2013  m. į Kauną atsikrausčiusi sveikatos priežiūros verslo paslaugas teikianti JAV įmo-nė „Intermedix“. Bendrovė įkūrė du biurus senos statybos renovuotuose pastatuose E.  Ožeškienės gatvėje. Tačiau įmonė pasinaudojo augan-čia pasiūla – šių metų viduryje pa-skelbė išsinuomosianti daugiau nei 7  tūkst.   kv.  m patalpas naujajame „BLC2“ verslo centre. Tai tapo visų laikų stambiausiu miesto biurų nuomos sandoriu.

Vis dėlto naujai į šalį ateinantys užsienio investuotojai, L.  Makulio teigimu, laukti nenusiteikę, o ga-rantijų nori iškart. „Šis naujų verslo centrų augimo laikotarpis yra pa-trauklus potencialiems investuoto-jams. Tačiau realybė yra tokia, kad įmonės dažniausiai žiūri į jau pasta-tytus verslo centrus ir neskuba rink-tis tų, kurie dar tik statomi. Tokius sprendimus lemia kompanijos vidi-nės taisyklės – kitaip tariant, rizikų valdymas“, – aiškino jis.

Vieta stiebtisSkambiausios ir stambiausios inves-ticijos 2017  m. Kaune pastaraisiais metais buvo nukreiptos į laisvąją ekonominę zoną (LEZ)  – tuomet apie savo planus kurtis rajone pa-skelbė tarptautinės bendrovės „Hel-la“, „Hollister“, „Continental“. Šios

trys istorijos ir šiemet tarsi nustūmė į šešėlį kitų sričių investicijas, nors Kauno paslaugų centrų rinkai pas-tarieji metai itin sėkmingi. Kaune įsisteigė tokios įmonės kaip Nyder-landų IT bendrovė „Centric“, Da-nijos kabelių gamintoja „NKT Ca-bles Group“, tarptautinė aviacijos IT įmonė „OAG“. Visos trys vietos sau rado „Kauno doke“. Važiuoklės komponentus gaminantys vokiečiai „AL-KO“ savo technologijų centrą atidarė LEZ esančiame verslo cen-tre „Inovacijų 3“.

„Investuok Lietuvoje“ duomeni-mis, nuo 2017 m. pradžios iki dabar Kauno paslaugų centrų industrija

augo apie 14 proc. Šis augi-mas gali būti ir dar spartes-nis, įsitikinęs L.  Makulis. „Net ir Vilniuje paslaugų centrų sektorius per atei-nančius penkerius metus tikrai gali padvigubėti, o Kaune potencialo yra dar daugiau. Žiūrint į tai, kiek miesto gyventojų dirba paslaugų centrų sektoriu-

je, matome, kad Kaunas nuo Vil-niaus atsilieka beveik tris kartus. Prie tokio atsilikimo prisidėjo ir modernių biurų pasiūlos trūkumas. Tad gausėjant biurų erdvių, užsie-nio investicijų neabejotinai irgi tik daugės“,  – optimistiškai kalbėjo specialistas. n

Kauno verslo centruose šiuo metu yra kiek mažiau nei 11 proc. laisvo ploto.

Nuo Kauno iki Krokuvos Asmenų, įdarbintų tarptautiniuose paslaugų centruose, skaičius 1000 žmonių

Kaunas Ščecinas Liublinas Vilnius Varšuva Lodzė Budapeštas Praha Bukareštas Vroclavas Krokuva

Šaltinis: „Investuok Lietuvoje“; „Lithuania’s business services report 2018“

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2 0 1 8 L A P K R I T I S 71

K O M E N T A R A S

Tadas Stankevičius

VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas, einantis

direktoriaus pareigas

Naujos investicijos yra viena iš didžiausią atgarsį visuomenėje keliančių temų: darbuotojams jos reiškia naujas galimybes, vietinėje rinkoje veikiantiems verslams –

augančią konkurenciją dėl specialistų ir talentų, politikams – tai puikus būdas įsivertinti priimtų sprendimų gerinti verslo ir investicinę aplinką rea-lų poveikį. O kas pirmiau – ar investicijos eina koja kojon su miesto plėtra, ar būtent miesto augimas ir nauji projektai padeda jas privilioti?

Praėjusiais metais Kauno pritrauktos investici-jos – tikra sėkmės istorija. Tai realus pavyzdys, kaip į iššūkius, su kuriais susiduria į miestą ateinantys investuotojai, sutelktas dėmesys bei sprendimai, kuriantys verslui patrauklią aplinką, prisideda prie tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) patrau-klaus miesto paveikslo.

Užsienio šalyse veikiančios investicijų pritrauki-mą skatinančios agentūros išskiria tris svarbiau-sius veiksnius, nulemiančius miestų ar regionų pa-trauklumą ir sėkmę pritraukiant TUI. Tai – puikiai išplėtota verslui reikiama infrastruktūra, aukštos kvalifikacijos specialistai arba talentų pasiūla ir viešojo sektoriaus lankstumas sprendžiant admi-nistracinius klausimus. Kiekvienas iš šių veiksnių turi skirtingą svertinį koeficientą investuotojui pri-imant sprendimą, tačiau miestams ir regionams, siekiantiems konkuruoti globaliame kontekste, būtina visus juos laikyti prioritetiniais, nepriklau-somai nuo sektoriaus, kuriame veikia potencialus investuotojas.

Miestų infrastruktūra turėtų būti plėtojama remiantis ateities vizija ir gairėmis. Nustačius, kad mieste stinga tinkamos infrastruktūros ar erdvių, skirtų aukštos kvalifikacijos specialistams įgyvendinti tiriamąsias veiklas, turi būti sistemingai siekiama šią situaciją pagerinti. Kaune sprendimas investuoti į reikalingą infrastruktūrą bus įgyven-dintas per keletą artimiausių metų – veiklą mieste pradės Aleksoto pramonės ir inovacijų parkas. TUI čia galės naudotis sukurta infrastruktūra, atlikti reikalingus tyrimus savo pagrindinėms gamybos bazėms įkurti ir taip sistemingai plėsti į Lietuvą perkeliamų įmonės veiklos funkcijų skaičių.

Kitas miesto infrastruktūros tobulinimo pavyz-dys – pasiekiamumo oru užtikrinimas ir plėtra. Tiesioginiai skrydžiai į miestus ar regionus, iš kurių atėjo arba planuojama artimiausiu metu ateisiant TUI, spartina esamų investuotojų plėtrą, didina

miesto patrauklumą ir tikimybę ateityje pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Remiantis „PwC“ atlikta Jungtinės Karalystės pasiekiamumo oru ekonometrine analize, 10 proc. padidėjus vietų skrydžiuose skaičiui, trumpalaikis BVP auga 1 proc., turizmo srautai – 3–4 proc., TUI – 4–5 proc. Remdamiesi praėjusių metų Kauno ir Kauno rajono investicijų sėkmės istorija ir atsižvelgdami į didėjantį Vokietijos investuotojų skaičių regio-ne, miesto atstovai ieškos sprendimų, leisiančių sujungti Kauno oro uostą su verslui ir turizmui aktualiausiais Vokietijos regionais.

Kitas visiems miestams svarbus klausimas – talentų pasiūla. Ši sritis apima ne tik išsilavinimą lietuvių ir užsienio kalbomis, miesto patrauklumą studentams dėl rinkos poreikius atitinkančių studijų programų, bet ir miesto pritaikomumą ugdyti ir stiprinti kultūrinius, socialinius gebėjimus, išreikšti save. Diskusijos apie pagrindinių ugdymo programų pasiūlą anglų kalba įgavo pagreitį 2017 m., patyrus, kad nemaža dalis Kaune veiklą pradėjusių užsienio investuotojų aukštesnės ir vidurinės grandies vadovų apsispręsdavo su šeima apsigyventi Vilniuje būtent dėl jų trūkumo. Kaunas priėmė sprendimus – nuo 2019 mokslo metų visoms amžiaus grupėms bus sudaryta galimybė mokytis dvikalbėse klasėse, o privačios mokyklos tai daryti siūlo jau dabar.

Aukštojo mokslo kontekste būtina paminėti uni-versitetų nusiteikimą tobulinti studijų programas ir šiame procese tikslingai bendradarbiauti su užsie-nio investuotojais. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad studijų programose bus naudojama naujausia informacija, o studentai įgaus reikalin-gos profesinės patirties ir tiesiogiai bendraus su potencialiais darbdaviais dėl karjeros kelio.

Administracijos sugebėjimas lanksčiai spręsti verslui mieste iškylančias problemas yra ne mažiau svarbus veiksnys nei infrastruktūra ar talentai. Administracinių procedūrų atlikimo greitis ir su tuo susijęs veiklos pradžios laikas yra vienos svarbiau-sių verslo plano sudėtinių dalių. Siekiant spręsti užsienio investuotojams veiklos pradžioje kylančius iššūkius buvo įkurta šiais klausimais besirūpinanti įstaiga – „Kaunas IN“. Ji glaudžiai bendradarbiauja su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir miesto savivaldybe tam, kad vietos investuotojai jaustųsi laukiami Kaune ir, jausdami miesto atvirumą bei palaikymą, galėtų sėkmingai plėsti savo veiklą. n

Miestų infra- struktūra turėtų

būti plėtoja- ma remiantis ateities vizija ir gairėmis.

O kokie jūsų svertai?

72 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

Verslo investicijos į mokslą sugrįžta gerais specialistais Kauno technikos kolegija (KTK) prieš penkerius metus pakeitė strategiją: atsisukusi į verslo poreikius, pradėjo pozicionuoti save kaip pramonės įmonių kolegiją. Pokyčiai kolegijai padėjo įsitvirtinti tarp aukštųjų mokyklų lyderių, o partnerystė su verslu leidžia turėti vienas moderniausių laboratorijų Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Neatsilikti nuo inovacijųKTK direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai dr. Marijos Jotautienės teigimu, kolegijos rezultatų augimą ir ambicingų tikslų sėkmingą įgyvendinimą lėmė artimas bendradarbiavimas su verslu bei laiku priimti tinkami strateginiai sprendimai.

„Ruošiame technologijų mokslų specialistus, inžinierius. Kaip tik šioje verslo kryptyje pasaulyje vyksta daugiausia pokyčių, kasdien atsiranda technologinių inovacijų, ateina 4-oji pramonės revoliu-cija, kuri pakeis visą pramonę. Vykstant šiems globaliems procesams prie jų turi prisitaikyti ir aukštasis mokslas, studijos turi tapti lanksčios“, – sakė dr. M. Jotautienė. Ji neabejoja, kad jei kolegija ir toliau būtų dirbusi pagal nusistovėjusį studijų modelį, jos ruošiamų specialistų įgūdžiai atsiliktų nuo laiko, o darbdaviams reikėtų nemažai investuoti, kad nauji darbuotojai išmoktų savarankiškai atlikti jiems pavestas užduo-tis. Kaip tik todėl nuspręsta maksimaliai susilieti su verslu ir optimizuoti kolegijos studijų procesus. „Norėdami geriausių rezultatų, atnaujinti studijų programas kvietėme inovatyviausių Lietuvos pramonės ir technologijų įmonių specialistus, kurie teikė savo siūlymus, išsakė verslo poreikius, kokius įgūdžius turi turėti mūsų absolven-tai, su kokia įranga reikia dirbti ir kur link planuoja sukti verslas“, – pasakojo KTK direktoriaus pavaduotoja.

Verslo atstovai studijų optimizavimo procese dalyvauja iki šiol. „Prasidėjęs bendradarbiavimo procesas tik įsibėgėja, kasdien stengiamės užmegzti vis daugiau ryšių su verslo atstovais. Esamų partne-rių atstovai ir šiandien stipriai prisideda prie studijų gerinimo. Verslo atstovų yra KTK taryboje, darbų gynimo komisijose, laboratorijose jie padeda studentams dirbti su modernia įranga. Daug partnerių lektorių atvyksta vesti paskaitų, taip pat studentai turi galimybę pamatyti realias darbo sąlygas jų gamyklose, laboratorijose ir dirbtuvėse“, – verslo indėlį pristatė KTK direktoriaus pavaduotoja.

Į laboratorijas – solidžios investicijos Pirmajame optimizavimo etape kolegija pakeitė studijų procesus, modelį ir turinį. Verslas, jausdamas specialistų deficitą ir matydamas kolegijos potencialą, per kelerius metus į jos praktinių įgūdžių bazes investavo apie 0,5 mln. eurų.

„Kolegijos ruošiamiems studentams svarbiausi praktiniai įgūdžiai, tad artima partnerystė su verslu virto didelėmis inves-ticijomis į KTK laboratorijas“, – pasidžiaugė KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jotautienė.

Šiandien kolegijos Elektronikos technikos, Autotransporto elektronikos, Automobilių techninio eksploatavimo ir kitų studijų pro-gramų studentai turi išskirtines galimybes naudotis nuolat naujinama ir pildoma

„Bosch“ laboratorija, prieš kelerius metus atidarytomis „Volkswagen“, „Tobio“ bei „Elintos“ elektromobilių laboratorijomis.

KTK turi ir vienintelę Baltijos šalyse „Ki-tron“ elektros montažo laboratoriją, prieš kelias savaites kartu su UAB „Festo“ atidarė pneumatikos ir hidraulikos laboratoriją. Labai naudingai bendradarbiaujama ir su UAB „Littelfuse“, UAB „Acme Europe“, UAB „Terra“ bei kitomis elektronikos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. „Nuolat rengia-me apskritojo stalo diskusijas, klausiame verslo, ko jiems reikia. Tai nenuneigiama abipusė nauda ir vienintelis kelias, norint ruošti specialistus, kurie turi realius darbo įgūdžius“, – neabejoja KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jo-tautienė.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 73

K A U N A S 2 0 1 8

Pralenkę laiką: kaip kuriami ateities miestai? Atsinaujinančios energijos panaudojimas, darniai su aplinka, vadovaujantis bendruomeniškumo dėsniais ir darant kuo mažesnį poveikį gamtai suprojektuota architektūra. Tai – esminės šiandienės urbanistikos tendencijos. Kai 2009 m. Vilniaus Žvėryno rajone duris atvėrė pagal šiuos principus pastatytas verslo centras „Green Hall“, ne vienas sakė: „Šis pastatas pralenkia laiką“.

Ne dėl greitesnės grąžosBeveik 52 mln. litų (apie 15 mln. eurų) kainavęs pastatas buvo vienas pirmųjų, kurį kūrė užsienio architektai – o juos tada prisivilioti dirbti prie lietuviško projekto nebuvo lengva. Praėjusią žiemą greta pirmojo verslo centro atidarytas „Green Hall 2“ tapo pirmuoju Baltijos šalyse, kurio energijos poreikis 100 procentų patenkina-mas geotermine energija. Šis ne vienam prestižiniam architektūros apdovanojimui nominuotas verslo pastatas pasižymi su-dėtingais ir įdomiais sprendiniais, atkarto-jančiais upės vingį ir darniai įsiliejančiais į jaukias Žvėryno prieigas.

Įdomus faktas, kad iš gausybės stiklo pa-ketų gamintojų tik viena Vokietijos įmonė pasiryžo įgyvendinti architektų sumany-mą – dvigubai persuktus stiklo paketus, kurių prireikė nusprendus, kad fasadas turi pavirsti į upės pusę ir taip gaudyti vandens atspindžius.

Kitais metais šalia turėtų iškilti trečiasis verslo centras – taip bus baigtas formuoti visas verslo slėnis „Green Hall“, į kurį iš viso planuojama investuoti per 42 mln. eurų. Ar verta investuoti tiek lėšų, kai greitesnę finan-sinę grąžą gali atnešti paprasčiausios „dėžu-

tės“, t. y. eiliniai, žvilgsnio nepatraukiantys, greitai pastatomi verslo centrai? „Vienareikš-miškai verta, – atsako SBA įmonių grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys. Ir priduria: – Nors žilų plaukų tokie projektai gerokai prideda.“

Upės vėsinamas pastatasKaip gimsta idėjos kurti nestandartinius pastatus? „Svarbiausia – stebėti pasaulines tendencijas. Taip pat ant Neries kranto, tik Kaune, iškilusį verslo centrą „Kauno dokas“ sukurti įkvėpė stiprėjanti atsinaujinančios energetikos banga. Sprendimą pirmiausia padiktavo ideali Neries kaimynystė, t. y. sraunus nenusenkantis energijos šaltinis su gana stabilia vandens temperatūra. Tada keliavome į Norvegiją mokytis iš geriausių ten įgyvendintų projektų, kad „Kauno dokas“ taptų pirmuoju Lietuvoje verslo centru, kurio aušinimui naudojamas upės vanduo“, – trumpai istoriją papasakojo L. Šepetys.

Kone visuose didesniuose visuomeni-niuose ar administraciniuose pastatuose naudojamos vadinamosios šalčio mašinos – ant stogų įrengiami dideli aušintuvai, gami-nantys šaltį patalpoms vėsinti. Didžiausias

tokio sprendimo trūkumas tas, kad sistemos efektyvumas mažėja kylant lauko oro temperatūrai, t. y. vasarą, kai darbuotojai labiausiai ir tikisi malonios vėsos. Be to, taip auga ir pastato eksploatacijos kaštai.

Efektyvesnis yra vėsinimo metodas, paremtas geoterminio šildymo sistema, kai šiluma stumiama į giluminius gręžinius ir pasyvus vėsinimas ateina iš žiemą įšalusių gręžinių. Tokia sistema naudojama ir verslo centre „Green Hall 2“.

Įgyvendinant „Kauno doko“ pastato aušinimo upės vandeniu projektą pirmiausia teko gerokai paieškoti specialistų, galinčių suprojektuoti vandens paėmimo iš upės sprendimus. „Neris turi kintančią vagą, ledo-nešius, ja keliauja įvairūs kroviniai“, – projek-tuotojams tekusį iššūkį aiškino L. Šepetys. Bet sprendimas rastas, ir jau aišku, kad šiuo metu vystomame antrame „Kauno doko“ etape bus naudojamas analogiškas sprendimas, tačiau su kitokio tipo, dar mažiau priežiūros reikalaujančiu šilumokaičiu. „Juk šiandien visur einama automatizavimo, komforto ir minimalaus žmogaus įsikišimo link“, – ko-mentavo „Urban Inventors“ vadovas.

Minėtos pasaulinės tendencijos – žmonių poreikis jausti ryšį su gamta ir bendruome-niškumą – puikiai atsiskleidžia ir „Kauno doko“ pastato aplinkoje. Investuota į tai, kuo galėtų naudotis ne tik pastato nuomi-ninkai, bet ir miesto bendruomenė: įrengti bėgimo takeliai, originali vaikų žaidimo aikštelė, piknikų vietos, stalo futbolas ir badmintono aikštelė, yra netgi mušamieji instrumentai muziką mylintiems žmonėms.

Istorija įpareigojaPrie Kauno Vienybės aikštės esantį senąjį „Pramprojekto“ pastatą moderniu verslo centru „Business Leaders Center“ verčianti „Urban Inventors“ komanda sako, kad tai – pats atsakingiausias jos projektas. „Pirmą kartą įgyvendiname projektą tokioje visai Lietuvai svarbioje vietoje. Pirmąkart esame taip atidžiai vertinami Lietuvos architektų

Verslo centras „Kauno dokas“ vėsinamas upės vandeniu.

K A U N A S 2 0 1 8

bendruomenės. Ir, neslėpsiu, pirmąkart susiduriame su tiek daug pasipriešinimo“, – apie naujausią „Urban Inventors“ projektą pasakojo L. Šepetys.

Į projektą investuojama per 20 mln. eurų. „Business Leaders Center“ sudarys 4 skirtingi pastatai. Verslo erdvių nuominin-kai galės rinktis 70–300 kv. m VIP biurą su išskirtine Kauno panorama už lango arba lanksčiai planuojamas įprastinės nuomos paslaugos patalpas pagal pageidaujamą kvadratūrą. Dar vienas verslo centro išskirti-numas – 1000 kv. m stogo terasa, iš kurios atsivers įspūdingi senamiesčio vaizdai. Vers-lo centro darbuotojai galės naudotis nauja dviejų aukštų požemine automobilių stovė-jimo aikštele. Prie centro veiks automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugų punktai, bus elektromobilių įkrovimo aikštelė.

Verslo centras įsikūręs K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių sankryžoje, greta Vienybės aikštės. „Būtent Vienybės aikštė yra svarbiausia šiame projekte“, – sakė „Urban Inventors“ vadovas. Rekonstruojamoje aikš-tėje norima susieti istoriją ir ateitį sukuriant modernią, tačiau su praeitimi susietą erdvę, kuri būtų gyva ne tik per renginius. „Mums svarbu išsaugoti unikalią Kauno dvasią ir kar-tu vesti miestą į ateitį. Žodis „vienybė“ nėra tik žodis – jis atspindi, kas vyko tarpukariu ir Sąjūdžio laikais šioje aikštėje, tas vienijan-tis jausmas turi tęstis. Tai turi būti ir kartų vienybės jausmas: kad jaunimas nebijotų su riedlentėmis „prasilėkti“, o vyresnieji turėtų, kur atsisėsti. Projektą kuria Lietuvos ir Vokietijos architektų komanda – mūsų tautiečiai supranta šios erdvės, sakyčiau, sakralumą kiekvienam lietuviui, o vokiečių specialistai įneša pasaulinių tendencijų bruožų. Aikštėje bus sukurta turiningo poilsio erdvė: veiks interaktyvūs fontanai, vyks kon-certai, bendruomenės renginiai“, – pasakojo

„Urban Inventors“ vadovas. Iš 10 mln. eurų, investuojamų į Vienybės aikštę, SBA grupė nelaukia jokios finansinės grąžos – tai dova-na Kauno miestui ir Lietuvai.

Laimingi ne tik po darbo valandųPersonalo paieškos bendrovių atlieka-mi tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių darbuotojų pageidavimų darbo erdvei yra įvairovė. „Dauguma mini, kad norėtų tokios darbo vietos, kur prireikus galėtų susikaupti, konfidencialiai pasikalbėti, o kartais tiesiog atsipalaiduoti tyloje. Kita vertus, žmonėms yra svarbus kolektyvas, tad biuras turi būti palankus bendradarbiavimui ir turėti bendrų poilsio erdvių. Vis dažniau pageidavimai darbovietei gerokai peržengia biuro sienas – darbuotojams tampa svarbi ir verslo centro vieta mieste, jo pasiekiamumas dviračiais ar pėsčiomis, nuotolis nuo valgymo vietų ar sporto salės. Vis daugiau reikšmės įgauna ir ekologijos aspektas – žmonės vertina parkų ar vandens telkinių teikiamą naudą sveikatai ir produktyvumui. O daugelis jaunesnių kan-didatų teiraujasi mūsų, ar galės atvažiuoti iki darbo dviračiu, jį saugiai palikti ir prieš pradė-dami darbą nusiprausti po dušu“, – pasakojo Božena Petikonis-Šabanienė, tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Manpower“ vadovė Lietuvoje.

Tokia darbuotojų pageidaujama aplinka turi savo kainą. Ar darbdaviai pasirengę už tai mokėti? „Urban Inventors“ vadovas atsako: „Green Hall“ verslo slėnyje mums jau pavyko suburti stiprią socialiai atsa-kingų nuomininkų bendruomenę. Verslo centruose įsikūrė ar netrukus įsikurs savo darbuotojus, poveikį gamtai ir kartu presti-žą vertinančios užsienio kapitalo ir lietuviš-kos organizacijos. Kaune tuo metu dar šiek tiek šviečiame rinką – ne kiekvienas įmonės savininkas supranta, kad komfortiškas

biuras padeda išlaikyti geriausius darbuo-tojus, sutaupo itin daug patalpų remontui ar įvairiems gedimams tvarkyti švaistomo laiko, galų gale, gerina visų dirbančiųjų biu-re emocinę būklę ir netgi sveikatą“, – sakė L. Šepetys. Jis tiki, kad ir kauniečiai įvertins pasaulines verslo centrų tendencijas bei perims gerąją kitų valstybių praktiką.

„Kurdami verslo centrą mes tariamės su skirtingų sričių specialistais, pavyzdžiui, psichologijos ir ergonomikos, daug laiko praleidžiame diskutuodami dėl optimalių sprendimų. Ir jau esame išmokę kantrybės pamokas – ne visada lengva greitai išnuomoti rinkoje analogų neturinčias, tačiau branges-nes patalpas. Bet juk kasdien į darbą einame ne tik dėl eurų, svarbu po savęs palikti kažką, kas džiugins gausybę žmonių“, – optimistiškai pokalbį baigė „Urban Inventors“ vadovas.

„Pramprojekto“ pastatas Kauno

Vienybės aikštėje virs moderniu verslo centru.

L. Šepetys: „Svarbu po savęs palikti kažką, kas džiugins gausybę žmonių“.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 75

S P O R T O I N F R A S T R U K T Ū R A

Apšilimas baigėsi, varžybos prasidedaKauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadiono rekonstrukcijos „byla“ toli gražu nekonkuruoja su Nacionalinio stadiono sostinėje statybos epopėja, bet paprasta tikrai neatrodo

Neakivaizdžioje didmiesčių dvikovoje šiandien priekyje, ko gero, Kaunas, kur aukščiausius UEFA standartus atitinkantis stadionas turėtų atsirasti greičiau nei per dvejus metus. Nors Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis yra pareiškęs, kad Kauno

stadionas turėtų būti rezervinis, skirtas daugiau lengvajai atle-tikai nei futbolui, kol kas panašu, jog kurį laiką jis gali būti tie-siog vienintelis tokio rango futbolo stadionas. Mat Kaune jau vykstant senojo stadiono griovimo darbams, Vilniuje tebetvyro įtampa – sostinės savivaldybei teismas nurodė sulaukti, kol pa-siūlymą Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkur-sui pateiks dar vienas dalyvis. Bet Kauno meras Visvaldas Ma-tijošaitis per interviu IQ ambicingajam Vilniui linki sėkmės – Lietuva, jo nuomone, verta turėti du aukštos klasės stadionus.

Rugsėjo pradžioje pranešta, kad senajame S. Dariaus ir S. Girėno stadione įvyko paskutinės varžybos ir jis prade-damas ardyti. Ar sėkmingai vyksta darbai?

– Viskas vyksta pagal grafiką ir be jokių trikdžių. Ardymas pra-dėtas nuo kėdžių, švieslentės ir apšvietimo stulpų demontavimo, vėliau sunkioji technika pasitelkta demontuoti stadiono kons-trukcijoms. Žinoma, visi suprantame, kokio dydžio ir sudėtin-gumo tai yra objektas. Tačiau konkursą laimėjusi turkų bendrovė „Kayi Construction“ turi didelę patirtį tokio lygio projektuose.

Pirmiau nei naujiena apie darbų pradžią nuskambėjo žinia, kad „Kayi Construction“ suplanavo įspūdingą, 4,7 mln. eurų, biudžetą statybos aikštelei įsirengti. Ar nepakirto ta istorija pasitikėjimo partneriais?

– Su kompanija „Kayi Construction“ pasirašytoje sutar-tyje numatyta, kad ši įmonė S. Dariaus ir S. Girėno stadioną per 20 mėnesių rekonstruos už 34,95 mln. eurų. Konkurse tai buvo pati mažiausia pasiūlyta kaina.

Dėl vietos, susijusios su sąmatoje nurodyta statybinės aikš-telės įrengimo kaina, mums kilo nemažai klausimų. Po konsul-tacijų su Viešųjų pirkimų tarnyba prie pagrindinio kontrakto

V. Matijošaitis: „Man protu nesuvokiama, kaip Lietuva per

tiek metų nesugebėjo pasistatyti nė vieno normalaus stadiono“.

Dai

niau

s Šč

iuko

s nu

otr.

K A U N A S 2 0 1 8

pasirašėme papildomą sutartį, kuri miestui padės griežtai kontroliuoti visus mokėjimus už atliktus darbus. Ši papildoma sutartis leidžia apsidrausti nuo nenumatytų scenarijų.

Kokius Lietuvos statybų specialistus žada samdyti Tur-kijos įmonė? Kiek jų planuojama pasitelkti iš subrango-vų – bendrovės „Autokausta keliai“?

– Lietuviai jau dalyvauja stadiono griovimo darbuose. Taip pat jau dabar aišku, kad Lietuvos įmonės bus atsakingos už inži-nerines ir geodezines paslaugas, polių kalimo bei kitus darbus.

Per pirmuosius stadiono rekonstrukcijos projekto pristatymus nuskambėjo daug kritikos – dėl suprojektuo-tos nešildomos vejos, neuždengtų tribūnų, kitų įvairių trūkumų, kurie galėtų būti svarbūs pretenduojant rengti tarptautines varžybas. Vis dėlto girdėti, kad atlikta tikrai reikšmingų projekto korekcijų?

– Iš tiesų pirmoje projekto stadijoje buvo visko – ir skun-dų, ir įvairiausių bandymų stabdyti visą projektą. Tai mums kainavo maždaug metus. Bet šiandien visa tai jau praeitis. Konstruktyvius pasiūlymus visada vertiname ir esame už juos dėkingi. O aukščiausio lygio stadionui būtini dalykai – moderni šildoma danga, visas tribūnas dengiantis stogas – Kauno stadione tikrai bus.

Ar kaip tik su projekto korekcijomis susiję tai, kad sta-diono rekonstrukcijos kaina nuo iš pradžių minėtų 12–14 mln. eurų per kelis kartus išaugo iki 35 mln.?

– Neparengus techninio projekto kalbėti apie konkretes-nes sumas yra nedėkingas užsiėmimas. Kai šitas etapas buvo užbaigtas, pamatėme, kad reali stadiono rekonstrukcijos kai-na bus būtent tokia, kokią turime dabar.

Pradinėse projektavimo stadijose buvo daug klausi-mų ir dėl eismo srautų kompaktiškame stadiono rajone planavimo. Kalbėta net apie galimybes privežti žiūrovus autobusais. Kaip išspręsta ši problema?

– Šiuo metu specialistai baigia modeliuoti stadiono ren-ginių poveikį eismo srautams. Šito tyrimo išvadas turėtume gauti artimiausiu metu. Tai yra labai svarbus klausimas, kurį turime išspręsti maksimaliai gerai. Todėl į pagalbą pasikvietė-me profesionalus, kurių pateiktus siūlymus ir įgyvendinsime.

Nacionalinis stadionas Vilniuje, jei tas projektas vieną dieną visgi sulauks savo valandos, bus lyg ir Kauno kon-kurentas. Kaip Jums atrodo, ar Lietuvai išties reikia dvie-jų tokio lygio stadionų?

– Man protu nesuvokiama, kaip Lietuva per tiek metų nesu-gebėjo pasistatyti nė vieno normalaus stadiono. Kaune šitą pro-blemą jau sprendžiame. O Vilniui palinkėčiau sėkmės ir greičio. Nes abu miestai privalo turėti po normalų ir gerą stadioną.

Skelbta, kad tas išlaidas, kurios lieka šalia Europos Sąjungos indėlio, savivaldybė ir valstybė dalysis perpus.

Ar statybas užsukus ir Vilniui nekils grėsmė Kauno susi-tarimams su Vyriausybe?

– Stadiono statyboms esame užsitikrinę 5 mln. eurų iš ES. Taip pat turime susitarimą su premjeru ir visa Vyriausybe dėl šio Kaunui ir valstybei svarbaus projekto finansavimo. Nemanau, kad koks nors kitas didelis projektas galėtų kelti kokią nors grėsmę.

Turkijos įmonė žada atlikti darbus gal net greičiau nei per suplanuotus 20 mėnesių. Kokia Kauno pastarojo lai-ko patirtis su panašiais projektais – iš šalies žiūrint atro-do, kad kai kurie ambicingi projektai buksuoja.

– Žinote, ko labiausiai pasiilgstu iš darbo versle laikų? Greičio. Versle, jei ką nors sugalvoji ir priimi sprendimą, vis-kas vyksta iškart – suskaičiuoji, surandi statybininkus, susideri su jais gerą kainą ir pradedi darbus. O čia turime krūvą proce-dūrų, krūvą galimybių skųsti ir stabdyti projektus, krūvą būdų tyčia vilkinti procesus. Ir visos šitos galimybės yra numatytos Viešųjų pirkimų ir kituose įstatymuose. Bet, nors ir lėčiau nei norėtume, visuose didžiuosiuose projektuose judame pirmyn.

Ar rūpinantis futbolo stadionu Kaunui liks finansinių resursų paremti ir tuos, kurie turėtų čia žaisti – miesto futbolo komandas „Stumbrą“ ir „Kauno Žalgirį“?

– Kaune privalo būti bent viena stipri futbolo komanda. O miesto užduotis – ne paremti, o padėti klubams augti. Mūsų futbolo mokyklos pagrindu sukurta komanda prieš beveik pora metų tapo „Žalgirio“ sistemos dalimi ir tvirtais žings-niais juda pirmyn. n

Taikinys – aukščiausia kategorijan S. Dariaus ir S. Girėno stadione po rekonstrukcijos vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Per koncertus stadionas talpins iki 30 tūkst. žmonių. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios – 4-os – UEFA kategorijos reikalavimus.n Bendrovė „Kayi Construction“ patenka tarp 200 didžiausių pasaulio statybos kompanijų. Šiuo metu jos vykdomų projektų vertė siekia 1,5 mlrd. eurų. 2009 m. ši kompanija pastatė Vilniuje veikiantį prekybos centrą „Ozas“. Įmonės klientų sąraše yra tokios kompanijos kaip IKEA, „Volkswagen“, „Renault“, „Beko“, „Marriot“ ir „Pirelli“.

20 mėnesių – per tiek laiko projektas turėtų tapti realybe.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 77

I N O V A C I J O S

Kas išaugs iš sėklų?Idėjų inovatyviems startuoliams Kaune gimsta nemažai, todėl pagrindinis prioritetas šiandien yra geresnės ekosistemos jiems plėtoti kūrimas G y t i s K A P S E V I Č I U S

jas plėtoti Kaune, todėl ligšioli-niais projekto rezultatais jie yra patenkinti.

Anot organizatorių, apie trečdalis paramą gavusių startuolių jau nebe-vykdo savo veiklos. Vis dėlto versle nesėkmė laikoma natūraliu dalyku.

Pasimokyti iš klaidųVieni konkurso laimėtojų, jauni verslininkai Vaidas Talačka ir And- rius Darulis, dalyvavę „Kauno star-tuolių“ konkurse, matė ir šviesiąją, ir tamsiąją startuolių vystymo pusę.

Viena pirmųjų jų įmonių „Alovita“ plėtojo automatinės lovos, galinčios paversti ligonį ant šono, prototipą.

„Alovita“ gimė iš asmeninės pa-tirties. Turiu neįgalų brolį ir matyda-

vau, kaip tėvai turi naktį keltis ir jį paversti, kad nesusidarytų pragulos. Pagalvojau – kodėl pati lova negalėtų periodiškai naktį paversti žmogaus ant šono?“ – pasakojo A. Darulis.

Kartu su kolega jis ėmėsi pla-nuoti šios idėjos įgyvendinimą. Gavę nedidelį finansavimą iš „Kau-no startuolių“, produktą jie vystė bendradarbiaudami su savo sričių specialistais. Buvo sukurtas lovos prototipas ir duotas išbandyti kele-tui žmonių, koncepcija pristatyta ir JAV. Vis dėlto 2016 m. savo projek- tą vyrai nusprendė nutraukti. „Po ketverių metų atsidūrėme sudėtin-goje padėtyje, – pripažino A. Daru-lis. – Turėjome technologinių iššū-kių  – kaip padaryti, kad lova būtų

Jau ketvirtus metus Kaune rengiamas konkursas „Kau-no startuoliai“, kuriuo sie-kiama pagelbėti jauniems ir inovatyviems verslams. Per

tą laiką čia sulaukta 147 paraiškų, iš kurių buvo atrinka 20. Per trejus metus šių startuolių paramai skirta daugiau nei 243 tūkst. eurų.

Nors parama tikrai apčiuopiama, konkrečių rodiklių, kuriais būtų galima tiksliai pamatuoti projekto sėkmę, nėra. Projekto organizato-rės viešosios įmonės „Kaunas  IN“ Verslo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Neringa Valantinė teigia, jog konkurso pagrindinis tikslas yra sukurti palankias sąlygas nova-toriškų idėjų turintiems asmenims

78 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

pigi ir lengvai naudojama. Suprato-me, kad poreikis ir perkamoji galia nėra tokie dideli, kaip manėme iš pradžių. Todėl nutarėme, kad lovos kūrimo nebetęsime.“

Tačiau verslo pasaulyje svarbu kažką pasiimti ir iš nesėkmių. Me-chaninės lovos projektas pasėjo naują – verslo – sėklą. Konstruojant lovos prototipą, kūrėjams reikėjo nestandartinių dalių, o lengviausia apsirūpinti jomis buvo spausdinant 3D spausdintuvais. „Kolega Vaidas sukonstravo stereolitografinį spaus-dintuvą – jie šiuo metu yra tiksliausi. Spausdindami naudojame ne plasti-ką, o dervą. Ieškojome tokios dervos savo reikmėms ir pamatėme, kad jos sunku nusipirkti  – rinkoje yra niša. Taip kilo nauja idėja. Jau maždaug metus su ja dirbame ir sėkmingai pardavinėjame spausdinimo medžia-gas“, – pasakojo A. Darulis.

Naujoji įmonė, pavadinta „Ame-raLabs“, tame pačiame konkurse gavo apie 20  tūkst. eurų paramą ir toliau tęsia komercinę veiklą.

Kitas sėkmingas Kauno startuo-lis – Kauno technologijos universi-teto tyrėjo Manto Venslausko įkurta MB  „Fidens“  – konkurso paramą taip pat gavo du kartus (2015 ir 2017 m.).

Bendrovės produktai kuriami sie-kiant palengvinti sergančių žmonių gyvenimą, o jų idėjos kilo M. Vens-lauskui rašant daktaro disertaciją. Jo sukurtas „ViLim“ pavadintas įrengi-nys skirtas žmonių, sergančių artri-tu ar Parkinsono liga, rankų drebėji-mui bei sąstingiui mažinti. Įrenginį šiuo metu ruošiamasi sertifikuoti ir pradėti serijinę gamybą. Antrasis produktas  – ultragarsinė apyrankė, skatinanti žmogaus galūnių kapilia-rų kraujotaką, šiuo metu ruošiama klinikiniams tyrimams.

Vertindamas „Kauno startuolių“ konkurso įtaką projektų sėkmei M.  Venslauskas svarstė, kad jo reikšmę apčiuopiamai įvertinti būtų nelengva, tačiau pradedančiam star-tuoliui bet kokia parama labai svar-bi. „Reikia, kad ekosistema labiau

išsiplėstų, būtų daugiau startuo-liams skirtų renginių, nes šiandien jų tiesiog per mažai. Tačiau apskritai inovacinis klimatas Kaune, manau, tikrai geras, šioje srityje jaučiamas visapusiškas augimas“, – sakė jis.

Yra ir daugiau Kaune išaugusių ir konkursą laimėjusių startuolių, kurie atkreipė platesnės auditorijos dėmesį. UAB „Aciety“, kuriantys IT įmonių bei programuotojų paieš-kos sistemą, 2014 m. laimėjo kon-kurso „Hyundai Brilliant Young Entrepreneurs 2014“ pagrindinį prizą – 15  tūkst. eurų. Neinvazinio gliukozės kiekio kraujyje matuoklio „GlucoCarer“ kūrėjai 2016  m. pa-baigoje pelnė aukščiausią apdova-nojimą prestižiniame JAV „Silicio slėnio inovacijų iššūkio“ konkurse „Geriausių pasaulinio masto inova-cijų“ kategorijoje.

Sveikata – dominuojanti sritisN. Valantinės teigimu, Kaunas sten-giasi lygiuotis į išsivysčiusių startuo-lių ekosistemas išplėtojusius Euro-pos ir pasaulio miestus  – Paryžių, Tel Avivą, Dubliną, Berlyną ir kitus.

Nors šių miestų lygio laikinoji sostinė dar nepasiekė, startuoliams palanki ekosistema mieste palaips-niui auga. Paramą, kompetencijas ir reikalingus ryšius jauniems vers-lams siūlo Kauno technologijos universitete (KTU) įsikūrusi „KTU Startup Space“. Inovatyvios įmonės taip pat gali kreiptis ir į Kauno mokslo ir technologijų parką, ku-riame jau veikia apie 100 mokslo sprendimus visuomenės porei-kiams vystančių bendrovių.

Nuo tiesioginės paramos į ži-nių perdavimą atsigręžė ir „Kauno startuoliai“. Anksčiau projekto daly-viai gautą paramą įsipareigodavo panaudoti prototipui sukurti arba jam pagerinti. Šiais me-tais konkurso sistema bus keičiama. Jo biudžetas išlie-ka toks pat, tačiau startuo-lių kūrėjai prototipui vys-tyti lėšų negaus. Vietoje to naudos bus siekiama per jiems

suteikiamas žinias. „Pokyčiai buvo atliekami, norint pagerinti progra-mą ir pritraukti naujų dalyvių, kad programos rezultatai pasiektų pla-tesnį naudos gavėjų ratą. Nuspren-dėme vietoje žuvies duoti meškerę. Vienas svarbiausių šios programos tikslų yra ne tik suteikti reikiamas žinias jaunam verslui kurti, bet ir suburti visą Kauno startuolių ben-druomenę po vienu stogu“,  – sakė N. Valantinė.

Anksčiau konkurso rengėjai į star-tuolių veiklos kryptis žiūrėjo labai plačiai – paramą yra gavę ir žemės riešutų fabriko, ir pabėgimo kambario steigėjai. Vėliau, padidėjus konkurso finansavimui, išryškėjo mokslinių sri-

čių startuolių dominavimas. Tai, kad sveikatos sekto-

rius jame buvo pats gau-siausias – 35 proc. laimėji- mų – neturėtų stebinti. Kau- ne yra įsikūrusi tiek Lietu-vos sveikatos mokslų uni-versiteto Medicinos aka- demija, tiek technologi-jų specialistus ruošiantis KTU, suponuojantys mies-to stiprybes, į kurias reikėtų susitelkti. Vis dėlto N. Va-lantinė sako, kad kol kas griežtai mokslinėmis sriti-mis neapsiribojama. „Ban- dome ieškoti krypties, bet

tai nėra lengva. Šituos metus irgi bandėme truputėlį specializuoti, žiūrėsime, kokie bus rezultatai. Šių metų akceleratorius specializuojasi IT ir giliųjų technologijų srityje  – visi, pateikusieji paraiškas, daugiau linko į IT pusę“, – sakė „Kaunas IN“ atstovė.

Šiais metais 11 atrinktų startuo-lių akceleratoriaus komandų

iš Kauno, Vilniaus, Kauno rajono bei jungtinė Kau-

no ir Italijos komanda vysto inovatyvius pro-duktus ir platformas paslaugų, medicinos, sporto, gamybos, rin-

kodaros, mados ir gro-žio srityse. n

Kaunas stengiasi lygiuotis į išsivysčiusių startuolių ekosistemas išplėtojusius Europos ir pasaulio miestus – Paryžių, Tel Avivą, Dubliną, Berlyną ir kitus.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 79

K A U N A S 2 0 1 8

EK pabrėžia, kad naujai formuojamame ES biudžete di-delis dėmesys yra skiriamas moksliniams tyrimams. Finansa-vimą šiai sričiai siūloma didinti daugiau nei pusantro karto. Kokius iššūkius ryžtamasi spręsti?

– Išties, suvokdama, jog investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai investicijos į Europos ateitį, EK pasiūlyme dėl ES biudžeto 2021–2027 m. šiai sričiai numatė skirti net

100 mlrd. eurų. Be to, Komisija siekia per „InvestEU“ fondą papildomai pritraukti 200 mlrd. eurų privačių investicijų.

Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena vos 7 proc. pasaulio gyventojų, jos skiriama investicijų į moks-linius tyrimus ir technologinę plėtrą dalis visame pasaulyje siekia 20 proc. ES tenka apie trečdalis aukštos kokybės mokslo

M O K S L A S I R I N O V A C I J O S

A. Pranckevičius: „Metas keltis nuo atsarginių suolelio“Investicijos į inovacijas atsiperka su kaupu, neabejoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie ES biudžete numatomas galimybes.

Ruoštis sutikti naujas galimybes reikia šiandien, įsitikinęs

A. Pranckevičius. Tik tokiu atveju 2027 m. nereikės ieškoti šuns,

sugraužusio namų darbus.

80 2 0 1 8 L A P K R I T I S

K A U N A S 2 0 1 8

publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžia-gų, mechanikos, inžinerijos ir mados srityse.

Tačiau supraskime, kad pasaulyje konkurencija mokslinių ty- rimų ir technologijų srityje nuolat auga ir vis dar yra sričių, kur Europa atsilieka. Pavyzdžiui, ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai – tik 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 1,6 proc. Kinijoje, 2 proc. JAV, 2,6 proc. Japonijoje ar 3,3 proc. Pietų Korėjoje.

Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas, dėl to įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. ES yra 26 „vienaragiai startuoliai“ (pra-dedančiosios įmonės, kurių rinkos vertė viršija 1 mlrd. JAV dole-rių), kai Kinijoje tokių įmonių yra 59, o JAV – 109.

Taip pat nepamirškime, kad turime žengti koja kojon su ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamais pokyčiais – ro-botika, dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ar savivaldžiais automobiliais.

Norėdami būti lyderiais pasaulyje turime didinti apsukas. Būtent to ir siekiame teikdami pasiūlymą dėl būsimojo ES biudžeto.

Ką toks finansavimo moksliniams tyrimams didėjimas reiškia Lietuvai ir Kaunui?

– Lietuvos ekonomika vis dar yra orientuota į mažesnės pridėtinės vertės pramonę, o ne į pasaulines vertės grandines.

Tokios grandinės pavyzdys galėtų būti išmanieji telefonai, ku-rių surinkimas sudaro vos dešimtadalį visos produkto vertės. Didžiausią vertę jam suteikia programinė įranga, vartotojui patogus ir patrauklus dizainas, rinkodara ir kiti novatoriški sprendimai. Norėdamos gauti tokius sprendimus, sėkmin-giausios šios srities įmonės į procesą įtraukia verslą iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. Lietuva gana sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, tačiau sektorius, mažiau orientuotus į inovacijas.

Lietuvoje įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai bendradarbiauja vis dar nepakankamai. Visų pirma, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra mažai orientuota į verslo porei-kius. Kai kurios inžinerinės pramonės įmonės yra pasirengusios diegti inovacijas, tačiau neranda, kas šalyje turėtų tinkamą mokslinę kompetenciją.

Be to, Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos nėra pakankamai pritaikytos prie rinkos poreikių. Maža to, sėkmingiausi specialistai dažnu atveju karjeros siekia užsienyje. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje palyginti didelė dalis absolventų baigia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijas, informacinių ir ryšių technologijų specialistai sudaro mažesnę visų dirbančiųjų dalį nei ES

vidurkis (2,1 proc., palyginti su 3,5 proc.). Todėl ypač in-žinerinės pramonės įmonėms trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.

EK į šias problemas dėmesį atkreipė dar 2017 m. ir reko-mendavo spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, o 2018 m. – efektyvinti mokslo ir pramonės bendradarbia-vimą bei geriau koordinuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką.

Padėti įgyvendinti šias rekomendacijas Lietuvai gali įvairūs šaltiniai, įskaitant ir ES biudžetą. Komisijos pasiūlytas žymiai didėjantis finansavimas „Europos horizontui“ 2021–2027 m. gali tapti puikia galimybe.

Kaip finansavimo programų mokslui ir tyrimams skati-nimas, plėtra gali prisidėti prie regiono, šalies ekonomikos vystymo bei skatinimo?

– Diegiant modernius technologinius sprendimus yra ge-rinama prekių ir teikiamų paslaugų kokybė bei didinama jų gamyba ir našumas. Įgyvendinamos inovacijos įmonėms atveria naujas rinkas ir verslo modelius. Tai svarbu ne tik pačioms ben-drovėms, bet ir gali sukurti sniego gniūžtės efektą – pritraukti naujų investicijų, stimuliuoti vietos verslą, paruošti dirvą nau-jiems startuoliams.

Tačiau kai kuriose strategiškai svarbiose srityse privačiojo sektoriaus atstovai negali įvykdyti pokyčių vieni, nes tam, kad

būtų sukurtos situaciją keičiančios technologijos, reikia moder-nių mokslinių tyrimų.

Kaunas turi puikų verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdį – „Santakos“ slėnį, kuris inte-gruoja stambiausių Kauno mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių veiklas. Slėnyje siekiama sukurti sąlygas teikti kokybiškas tyrimų paslaugas novatoriškiems verslams, kurti naujas įmones bei pritraukti reikiamas investicijas, komercia-lizuoti sukurtus produktus ar technologijas.

Jau šiandien matome daug pozityvių šio bendradarbiavi-mo rezultatų. Štai keli iš jų. Bendrovė „Rubedo sistemos“ „Santakos“ slėnyje išplėtojo novatorišką spindulinės terapi-jos sprendimą onkologinėmis ligomis sergantiems pacien-tams. Visame pasaulyje jau įdiegta per 800 šio sprendimo instaliacijų. Taip pat šiame slėnyje vystomas „ViLim Ball“ prototipas, kurio tikslas yra padėti žmonėms, sergantiems esensialiniu tremoru.

Tokių produktų vystymas ir sėkmingas pritaikymas rinkai reiškia, kad regione kuriamos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, atsiveria pasaulinės rinkos. Tai kuria sąlygas tolimes-nei plėtrai, investicijų pritraukimui ir skatina spartesnį eko-nomikos vystymąsi.

Norėdami būti lyderiais pasaulyje, turime didinti apsukas.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 81

K A U N A S 2 0 1 8

Kokią naudą visuomenei, kaip tikimasi, atneš mokslinių tyrimų ES plėtra?

– Mokslas svarbus ne tik tokiose srityse kaip kosmosas, saugumas ar energetika, bet ir mūsų kasdienybėje. Mokslo pasiekimais galime pasinaudoti rūpindamiesi savo mityba, sveikata, švietimu ar netgi laisvalaikiu.

Manau, kad kiekvienam svarbu, iš kur ir koks maistas paten-ka ant mūsų stalo. Tačiau ar žinojote, kad kasmet ES išmetame 88 mln. tonų maisto – apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų? Augant pasaulio gy-ventojų skaičiui apsirūpinimas kokybišku maistu taps vis opesne problema. Numatoma, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd., todėl turime rasti būdą iš esmės pakeisti savo požiūrį į gamybą, vartojimą ir atliekų tvarkymą. Tai yra dar viena niša, kur verslas ir mokslas kartu galėtų padėti tai spręsti.

Jau dešimtmečius veikiantis Kauno technologijos universite-to (KTU) Maisto institutas tiria maisto ir jo sudedamųjų dalių kokybę bei saugą, plėtoja sveikatai palankaus maisto technologi-jas. Kodėl nepradėjus telkti pajėgumų ir Kaune ieškoti globalių maisto švaistymo problemų sprendimų?

Kokias galimybes gali teikti finansavimo priemonė moksli-niams tyrimams įgyvendinti „Horizontas 2020“?

– „Horizontas 2020“ yra bene didžiausia įgyvendinta ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa bei viena iš svarbių

Europos sėkmės istorijų. Tarpinis vertinimas parodė, kad ši programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, spręsti didžiausius visuomenės uždavinius ir gerinti žmonių gyvenimą. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 000 projektų suteikta 31 mlrd. eurų viršijanti parama.

KTU yra lyderis, programai „Horizontas 2020“ pateikęs daugiausia sėkmingų paraiškų iš Lietuvos. Jų bendra vertė viršija 6 mln. eurų. Deja, bendras Lietuvos sėkmingų paraiškų skaičius sudaro vos 0,26 proc. visų ES sėkmingų paraiškų. Šie skaičiai parodo, kokia didelė Lietuvos mokslo neišnaudojama erdvė pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis.

Kitame ilgalaikiame 2021–2027 m. ES biudžete Komisija kuria naują programą „Europos horizontas“, kuri, tikimasi, padės sukurti dar daugiau naujų žinių ir technologijų. Taip bus didinama mokslinė kompetencija, kuri turės teigiamos įtakos augimui, investicijoms ir socialinei aplinkai. Viliamasi, kad kiekvienas pagal programą investuotas euras per 25 metus duos iki 11 eurų BVP grąžos. ES investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas tiesioginis poveikis investicijų etapu turėtų būti iki 100 tūkst. naujų darbo vietų, susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

Lietuvos mokslas turėtų jau šiandien pradėti ruoštis sutikti ateinančias galimybes, kad 2027 m. nereikėtų ieškoti šuns, kurį būtų galima apkaltinti dėl sugraužtų namų darbų.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau nebe ateitis, o dabartis, į kurią privalu reaguoti. Kaip, jūsų požiūriu, Lietuvai sekasi atliepti jos atnešamus pokyčius?

– Pirmosios pramonės revoliucijos vykdavo maždaug kas šim-tmetį, o šiandien jau kalbame apie ketvirtąją revoliuciją, kuri įvyko gerokai greičiau. Žodis „revoliucija“ skamba kiek gąsdinančiai. Jei kalbėtume banglentininkų terminais, vykstančius pokyčius galė-tume pavadinti banga, kuri ateina su galinga jėga. Arba sugebėsi ją pagauti, su ja pakilti ir plaukti pirmyn greitai ir toli, arba ta banga praeis, tave palikdama užnugaryje, o visi kiti nuplauks.

Vienas iš „Pramonės 4.0“ pavyzdžių yra savivaldžiai auto-mobiliai. Lietuvos mokslininkams ir inžinieriams, kurie dirba šioje srityje, yra svarbu tai, kad rugsėjo 28 d. Lietuva prisijungė prie eksperimentinio Europos 5G koridoriaus. Jo tikslas – su-kurti palankias sąlygas testuoti keliuose savivaldes transporto priemones. Eksperimento metu bus aiškinamasi, kokie turi būti Europos standartai, kad būtų užtikrintas patikimas ir saugus savivaldis mobilumas.

Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų, in-žinerijos ir kitų šakų specialistai turėtų suvienyti jėgas ir siekti proveržio tiek 5G, tiek kitose „Pramonės 4.0“ srityse.

Kaunas ne pirmi metai siekia tapti mokslo, inovacijų ir technologijų centru, vystyti tam reikalingą infrastruk- tūrą, pritraukti talentus. Kas gali padėti miestui pagrei-tinti procesus?

– Kauno mokslo ir pramonės pagrindas yra gana tvirtas. Tai įrodo ne tik sėkmingi „Santakos“ slėnyje gimę projektai. Mies-tas ambicingai žengė steigdamas pirmąjį modernų mokslo mu-ziejų Lietuvoje. Didžiausia pastarojo meto investicija Baltijos šalyse – „Rail Baltica“ – eis per Kauną. Ši europinės vėžės gele-žinkelio linija miestą sujungs su Helsinkiu, Talinu, Pernu, Ryga, Varšuva, taip pat Vilniumi ir Panevėžiu. Projekto vertė viršija net 5 mlrd. eurų, jį planuojama įgyvendinti iki 2026 m., keleivinių traukinių greitis sieks 240 km/val. Tai dar viena galimybė, ku-riai Kaunas turi ruoštis jau šiandien.

Į 2022 m. Kauno miestas žengia su šiuolaikinės sostinės šūkiu, kai miestas taps Europos kultūros sostine. Tai neabe-jotinai pritrauks visos Europos dėmesį ir taps puikia proga megzti ryšius ne tik su kultūros, bet ir su verslo bei mokslo bendruomenėmis.

Miestas jau parodė, kad gali išugdyti Europos krepšinio gran-dus. Esu įsitikinęs, kad metas ir Kauno mokslininkams keltis nuo atsarginių suolelių ir išbėgti į aukščiausio europinio lygio areną. n

Metas suvienyti jėgas ir siekti proveržio tiek 5G, tiek kitose „Pramonės 4.0“ srityse.

82 2 0 1 8 L A P K R I T I S

Kintančios verslo aplinkos iššūkiai įmonių vadovus skatina ieškoti efek-tyviausių priemonių, užtikrinančių nuolatinį augimą ir plėtrą. Tai lemia vis naujus verslo poreikius valdymui, plana-vimui. Adekvačios reakcijos greitis neretai daro įtaką ir verslo konkurencingumui bei sėkmės mastui.

Verslo lankstumą, operatyvumą, efekty-vumą užtikrinti padeda skaitmenizavimo sprendimai. Bendrovės „Blue solutions“ direktorius Algimantas Brazauskas teigė, kad šiuo metu lėšos, kurias įmonės skiria informacinių technologijų ir skaitmeni-niams projektams, auga ir sparčiai artėja prie investicijų į technologinę įrangą, pastatus, „know-how“ dydžio.

„Tačiau realybė tokia, kad verslas į tokius projektus vis dar žiūri neatsakingai, galbūt net sakyčiau „vaikiškai“, nors tiek rizikos, tiek kaštų prasme šie projektai gali kainuo-ti ne mažiau nei kiti“, – sakė A. Brazauskas. Tai, jo teigimu, lemia situaciją, kai didžioji dalis skaitmenizavimo projektų nepasiekia norimų tikslų, nėra baigiami laiku arba gerokai viršija pradinį biudžetą. Verslui tokia projekto baigtis, priklausomai nuo to, kokioje būklėje jis pasibaigė, yra didesnė arba mažesnė nesėkmė.

Vertės grandinė„Blue solutions“ siūloma vertės grandinės koncepcija, įgyvendinama vykdant įvairius, didesnius ar mažesnius skaitmenizavimo projektus, padeda verslo vadovams (savi-ninkams) įveikti šį iššūkį. „Vertės grandi-nė – tai tarsi nuolatinės klientui kuriamos

vertės ratas. Jis užtikrina gilų kliento veiklos pažinimą, galimybę pasiūlyti pokyčių kryptis ir efektyviai į juos reaguoti“, – sakė A. Brazauskas.

„Įmonės, inicijuodamos informacinių technologijų ir skaitmenizavimo pro-jektus, turi pradėti nuo pasiruošimo“, – pažymėjo pašnekovas. Tai yra atsakyti į klausimus, kodėl yra reikalingi skaitmeni-zavimo sprendimai, ar įmonė pasiruošusi priimti pokyčius ir kaip ji tai padarys, bei kokią naudą gaus projektą įvykdžius. „Tai padeda suvaldyti įgyvendinimo procesą ir suteikia aiškumo dėl investicijų dydžio, jų efektyvumo, projekto trukmės ir rezultatų priimtinumo, leidžia sudėtingus daly-kus padaryti paprastesnius, aiškesnius ir, žinoma, skaidrius. Ypač svarbus yra kliento indėlis. Jis turi suprasti, kodėl inicijuojamas projektas, kokius tikslus reikia pasiekti, kiek šie tikslai yra svarbūs įmonei ir ar tai yra suprantamai išsakyta įmonės darbuotojams, kurie projektą vykdys, t. y. komandai, atsakingai už re-zultatą“, – sakė A. Brazauskas. Suvokta ir nuosekliai įgyvendinama pokyčių valdymo procedūra – orientuota į nuoseklų iškeltų tikslų siekimą, užtikrina, kad atsižvelgiant į verslo pokyčius, projekto vykdymo metu klientas nenutols nuo pradinių siekių ir tuo pačiu tinkamai reaguos į verslo aplinkos kitimą.

Gausybė verslo duomenų, surenkamų kasdienių verslo operacijų metu, leidžia formuoti verslo įžvalgas, didinančias lankstumą, operatyvumą, leidžiančias priimti teisingus sprendimus. „Praktika

Blue solutions: 100 proc. sėkmingai pabaigtų projektų

n Darbuotojų patirtis 8 metai ir 8 įgyvendinti projektai.

n Įvykdytų projektų vertė:

nuo 100 tūkst. iki 2 mln. eurų.n Projektų trukmė: nuo 6 mėn. iki 3 metų.n Daugiau nei 60 aptarnaujamų klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

rodo, jog sprendžiant, ar investuoti į verslo įžvalgų įrankius, reikia galvoti ne kiek tai kainuoja, bet kiek prarandame jų neturėdami“, – sakė A. Brazauskas. Pašnekovo teigimu, galiausiai klientui tai reiškia investicijų grąžą, laiku įgyven-dintus verslo tikslus, didesnį konkuren-cingumą, klientų lojalumą ir sėkmingą nuolatinę plėtrą.

Vienas svarbiausių verslo konkurencin-gumo didinimo argumentų yra tikslinga, vizualiai pateikta informacija. Tam į pagalbą ateina verslo analitika – prie-monė, įgalinanti ne „matyti atgal“, o matyti į priekį, formuojant, prognozuojant tendencijas ir efektyviai valdant įmonę. Informaciją verslas turi gauti lanksčiai – teisingus sprendimus priimti rytoj jau gali būti per vėlu. „Kuo greičiau mes anali-zuojame, tuo greičiau priimame spren-dimus, inicijuojate pokytį ir aplenkiame konkurentus. Ir taip be pabaigos...“ – sakė A. Brazauskas.

Vertė matuojama ne kaina, o per laiką gauta nauda

A. Brazauskas: „teisingus

sprendimus priimti rytoj gali

būti per vėlu“.

2 0 1 8 L A P K R I T I S 83

K A U N A S 2 0 1 8

Beveik 9 ha teritorijoje iškilo 8 tūkst. kv. m ploto pastatas. Iš jų 3,7 tūkst. kv. m užima gamybinės patalpos, 2,3 tūkst. kv. m – sandėlis ir 2 tūkst. kv. m – adminis-tracinis pastatas. Ir tai tik pirmas iš keturių suplanuotų „HELLA Lithuania“ gamyklos modulių.

Iš 17 galimų lokacijų išskyrusi Kauno laisvąją ekonominę zoną, bendrovė HELLA paskleidė gerą žinią apie miesto ir v