Kauno getas

Mažieji Kauno geto gyventojai. 1944 m. vasaris. Iš Jad Vašemo rinkinių

Kauno žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo pirmomis SSRS ir Vokietijos karo dienomis. Dėl spartaus vokiečių kariuomenės judėjimo pa-sitraukti į Rytus sugebėjo tik nedaug Kauno žydų. Lietuvių sukilėliai faktiškai jau 1941 m. birželio 23 d. ėmė kontroliuoti padėtį mieste. Atvykus į Kauną vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės vadui W. Stahleckeriui, nacių pastangomis 1941 m. birželio pabaigoje buvo suorganizuoti didžiausi Lietuvoje žydų pogromai. Didžiuliai pogromai vyko Vilijampolėje. Žydų žu-dynes vykdė vokiečių saugumui pavaldūs ginkluoti lietuvių būriai (vadina-mieji partizanai, iš sovietų kalėjimo išsilaisvinę kaliniai ir kriminaliniai ele-mentai). Pogromų metu buvo nužudyta keli tūkstančiai žydų. 1941 m. liepos pradžioje prasidėjo masinis žydų šaudymas Kauno VII forte. Žudynes vykdė vokiečių gestapininkai ir lietuvių Tautos darbo apsaugos bataliono (TDA) ka-reiviai. Nuo karo pradžios iki geto įsteigimo 1941 m. rugpjūčio 15 d. Kaune galėjo būti nužudyta apie 8 tūkst. žydų. Masinės žudynės buvo tęsiamos ir po geto įsteigimo. Žydai buvo žudomi Kauno IV ir IX fortuose. Didžiausia žu-dynių akcija surengta 1941 m. spalio 29 d. IX forte: jos metu sušaudyta 9200 žydų. Buvo masiškai šaudomi ne tik žydų vyrai, bet ir moterys, vaikai, seneliai. Žudynes vykdė vokiečių gestapininkai ir lietuvių 1-ojo (buvusio TDA) batali-ono policininkai. Kartu su žydų areštais ir šaudymais buvo vykdoma teisinė ir turtinė žydų diskriminacija.

Po 1941 m. spalio 29 d. įvykdytos „Didžiosios akcijos“ prasidėjo stabili-zacijos laikotarpis, trukęs iki 1943 m. rugsėjo mėn. Gete tuomet liko gyventi apie 17 tūkst. žydų (perpus mažiau, negu jų gyveno Kaune iki SSRS ir Vo-kietijos karo). Nacių supratimu, getas buvo „išvalytas nuo nereikalingų“, t. y. negalinčių dirbti vokiečių karo reikmėms žydų. Šiuo laikotarpiu masinės žydų žudynės nebuvo vykdomos. Stabilizacijos laikotarpiu buvo sukurta plati geto administracinė struktūra, kuriai vadovavo Seniūnų taryba. Svarbiausi geto vi-daus administracijos padaliniai buvo Darbo, Ekonominis, Sveikatos apsaugos, Socialinės paramos, Maitinimo skyriai, žydų policija, teismas ir statistikos biu-ras. Geto vadovybė ypač daug dėmesio skyrė žydų darbo jėgos panaudojimui, darbo intensyvumui, darbininkų ir darbo įstaigų skaičiaus didinimui, nes Se-niūnų taryba laikėsi nuostatos, kad tol, kol getas vokiečiams ekonomiškai bus naudingas, naciai geto nelikviduos. 1943 m. iš maždaug 17 tūkst. Kauno geto kalinių kasdien dirbo apie 9,6 tūkst. žydų. Dauguma jų dirbo vermachtui rei-kalingus darbus ir vykdė įvairius karinius užsakymus. Svarbiausias objektas, kuriam reikėjo daugiausia darbo jėgos, buvo Aleksoto aerodromas.

1943 m. rudenį Kauno getas buvo pertvarkytas į SS koncentracijos stovy-klą. Geto valdymą iš vokiečių civilinės valdžios perėmė SS. Žydų gyvenimo kontrolė buvo dar labiau sugriežtinta. Žydai galėjo dirbti tik izoliuotose stovy-klose; darbo brigados civilinėse įstaigose buvo išformuotos. Apie 4 tūkst. geto gyventojų buvo iškelti į izoliuotas Aleksoto ir Šančių darbo stovyklas. Geto ramybės laikotarpis baigėsi 1944 m. kovo 26–27 d., kai buvo įvykdyta nepa-prastai žiauri žydų vaikų atėmimo akcija. Iš geto buvo paimta ir išvežta sušau-dyti apie 1700 vaikų ir senelių. Gestapas taip pat išformavo žydų policiją (34 policininkai buvo sušaudyti IX forte) ir sustabdė Seniūnų tarybos veiklą. Geto savivalda iš esmės buvo panaikinta ir geto kontrolė dar labiau sugriežtinta.

Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8–13 d. Kauno getas buvo likviduotas – pastatai sudeginti, 6–7 tūkst. žydų išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas (Dachau, Štuthofą ir kt.), apie 1 tūkst. buvo nužudyta geto likvidavimo metu; išsigelbėjo tik 300–400 geto kalinių. Karo pabaigos nacių koncentracijos sto-vyklose sulaukė vos keli šimtai Kauno žydų.

Dr. Arūnas Bubnys

Kauno geto kalinių darbo brigados prie geto vartų. 1942 m. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Duonos pardavėjas. 1941–1944 m. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Kauno geto planas – didysis ir mažasis getai. 1941 m. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo