kauno kurČiŲjŲ ir neprigirdinČiŲjŲ ugdymo centras · kontrolinis darbas – ne mažesnės...
TRANSCRIPT
KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS
PATVIRTINTA
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų
ugdymo centro direktoriaus
2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr.V1- 154
MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas)
parengtas vadovaujantis „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos
aprašu“, ,,Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“, Pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrosiomis programomis, Bendraisiais ugdymo planais.
2. Tvarkos apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai
ir nuostatos, vertinimo planavimas, mokytojo pareigos vertinant, vertinimas ugdymo procese ir
baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas, vertinimo
proceso dalyviai ir jų vaidmuo.
3. Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:
Ugdymo(si) rezultatai – palaipsniui įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens
brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas.
Ugdymasis – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimasis bendraujant ir
mokantis.
Mokymas – mokinio ir mokytojo sąveika, aplinkybės, skatinančios mokinį kurti savo
žinojimą bei patirtį, aktyviai ieškoti ir autentiškai perprasti informaciją, patirti pažangą, siekiant
atrasti asmeninę prasmę.
Mokymasis – aktyvus supratimo, reikšmių, patirčių ir prasmių konstravimo procesas,
jau įgytų ir naujų žinių bei patirties siejimas, aiškiai suvokiant mokymosi tikslą ir į jį orientuojantis,
planuojant, veikiant, vertinant ir reflektuojant mokymo(si) procesą, pažangą ir pasiekimus.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir
mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus
rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas,
vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.
(Į)vertinimo forma– konkretaus sprendimo apie mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą fiksavimo ir pateikimo forma.
Vertinimo informacija - įvairiais būdais, iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie
mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,
nuostatas).
Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį
lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.
2
Vertinant idiografiškai, sekamas, kiekvieno moksleivio augimas ir tobulėjimas ir vertinama pagal
padarytą pažangą, o ne lyginant vieną moksleivį su kitu.
Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai, vertinimo būdai
atitinka vertinimo tikslus.
Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo
rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tą patį įvertinimą; kai
galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių
pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).
Vertinimo objektai – tam tikro formato vertinamosios užduotys.
Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimų lygių požymius atitinkantys, individualiose
mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.
Mokinio darbų aplankas – tai paprasčiausias mokinio darbų (rašto, testų, kontrolinių,
kūrybinių ir t.t.) ir mokytojo įrašų (pastabų, recenzijų, replikų, patarimų, pasiūlymų, įvertinimų)
segtuvas, apibendrinantis mokinio pažangą ir naudotinas kaip tolesnės vaiko pažangos dokumentas.
Šis segtuvas nėra viešas dokumentas, juo gali naudotis tik mokytojas, mokinys ir jo tėvai.
Pasiekimų ir pažangos įvertinimo aprašas – mokslo metų pabaigoje parengiamosios
ir 4 kl. mokinių žinios bei gebėjimai įvertinami aprašomuoju būdu vadovaujantis Bendrosiose
programose pateiktais atskirų dalykų mokinių pasiekimų bei pasiekimų lygių požymių aprašais.
Vertinamoji recenzija. Recenzuodamas mokinio atliktą darbą, mokytojas pateikia ne
vien klaidų aprašymą, bet ir savo įvertinimą apie mokinio pasiektus rezultatus, bei pasiūlo būdus,
kaip ir ką daryti, kad rezultatai būtų geresni.
Elektroninis dienynas – dienynas, tvarkomas naudojant tam pritaikytas informacines
ir komunikacines technologijas.
Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas,
projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas
patikrinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį, temą, kelias temas, skyrių,
logiškai užbaigtą dalį, savarankiškai išmoktą dalį ir pan.
Savarankiškas darbas – gali trukti 15-40 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo
nurodytomis priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti
įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
Praktinis darbas – praktiniu darbu gali būti savarankiškas darbas, apklausa raštu ir
žodžiu, laboratorinis darbas.
Apklausa raštu ir žodžiu – gali trukti ne ilgiau 15 minučių. Jos tikslas – greitas žinių
patikrinimas. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: testas,
diktantas, klausimai. Atsakymai gali būti pateikiami raštu, žodžiu, gestais, daktiliniais ženklais,
simboliais.
Laboratorinis darbas – gali trukti 15-80 minučių. Jis skiriamas ugdyti mokinių
gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktikoje. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą.
Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti,
apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, susisteminti, daryti brėžinius, išvadas).
Testas – užduotis ar užduočių ciklas mokinio kuriai nors savybei, sugebėjimui
nustatyti.
Diagnostinis testas – diagnostiniu testu išsiaiškiname, ar pasiekti mokymosi tikslai ar
uždaviniai.
3
Projektas(1) – tai savarankiškas ar grupinis darbas užsibrėžtam tikslui pasiekti
pasirenkant tinkamiausias darbo formas.
Projektas(2) – metodu, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų
sprendimas ir įgyjama patirtis, atliktas darbas, ugdantis įvairiapusius mokinių gebėjimus.
Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo tikslus):
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam
tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba
sunkumams įveikti.
Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis
atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia
išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio
ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą.
Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinio
pasiekimus, taikomas per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz.,
standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,
numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas
fiksuojamas.
Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant
nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta
forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).
Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir
pasiekimus kaupimas.
Kaupiamasis balas – tai pažymio dalis, rašoma už mokytojo numatytą veiklą.
Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip vienas trečdalis
visų per trimestrą gautų pažymių.
Adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (mokinys), perėjęs prie
aukštesnio lygmens ugdymo programos, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų.
Pritaikyta programa - specialiųjų ugdymosi poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo
lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal išsilavinimo standartus.
Individalizuota programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo
lavinimo programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
Namų darbai – tai sudėtinė mokymosi proceso dalis, svarbi mokinio, mokytojo ir tėvų
bendradarbiavimo sritis. Ji papildo ir įtvirtina įgytas žinias.
II. VERTINIMO TIKSLAI
4. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:
4.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio
stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti
sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;
4
4.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir
mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;
4.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą
(pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą
rezultatus ir sertifikuoti;
4.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus
sprendimus.
III. VERTINIMO NUOSTATOS
5. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių,
psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio gebėjimais.
6. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (mokinių žinios, jų
taikymas, supratimas, dalyko ir bendrieji gebėjimai, pasiekimai ir pažanga).
7. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
IV. VERTINIMO PRINCIPAI
8. Vertinimo principai:
8.1. humaniškumo. Kiekvienas vaikas gerbiamas, mylimas, psichologiškai saugus,
sugebantis adekvačiai vertinti save;
8.2. individualumo. Ši vertinimo sistema fiksuoja individualią kiekvieno vaiko
pažangą;
8.3. patikimumo. Nuolatinis informacijos kaupimas atspindi realius vaiko pasiekimus;
8.4. pagrįstumo. Vertinama tai, ką būtina vertinti. Vertinimo kriterijai aiškūs,
moksleiviui įveikiami;
8.5. sistemingumo – perimamumo. Vertinimo principai vienodi visose ugd. pakopose;
8.6. bešališkumo. Išlaikomas vertinimo bešališkumas tarp skirtingų mokytojų,
dirbančių paralelėse klasėse, išlaikomas bešališkumas vertinant pažymiu, vertinimui neturi įtakos
ankstesnieji vertinimo rezultatai;
8.7. pozityvumo ir konstruktyvumo. Vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos
spragos ir padedama jas ištaisyti;
8.8. tikslingumo. Vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;
8.9. atvirumo ir skaidrumo. Su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,
aiškūs vertinimo kriterijai;
8.10. objektyvumo. Siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių
pasiekimų lygių požymiais, vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias;
8.11. informatyvumo ir ekonomiškumo. Taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos
tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, recenzijos). Pažymys naudojamas mokinių
pasiekimų formaliajam įvertimui, sertifikavimui, apskaitai.
V. VERTINIMO PLANAVIMAS
10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu bei siejamas su mokymosi
uždaviniais. Planuojant vertinimą atsižvelgiama į mokinių mokymosi patirtį ir galias.
5
11. Dalyko vertinimo metodikos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar
mokymosi pakopas (vertinimo tipai, būdai, objektai, (į)vertinimo forma, kriterijai), aptariamos
metodinėse grupėse.
12. Trumpalaikiuos planuose vertinimo kriterijai konkretizuojami formuluojant
mokymosi uždavinius, atsižvelgiant į dalyko ilgalaikiuose planuose aprašytus mokinių pasiekimus.
13. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus
suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.
14. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo
laikas gali būti koreguojami. Koregavimas nurodomas trumpalaikiuose planuose.
VI. VERTINIMO TIPAI
15. Vertinimo tipai nusakyti 1 priede.
VII. VERTINIMO BŪDAI
16. Vertinimo būdai parengiamojoje - 4 klasėse nusakyti 3 priede.
17. Vertinimo būdai 5 – 10 klasėse nusakyti 2 priede.
VIII. VERTINIMO OBJEKTAI
18. Vertinami ir įsivertinami ugdymosi rezultatai bei kognityviniai gebėjimai.
Kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai ir kiti vertinimo
darbai) vykdomas, taikant mokiniams iš anksto žinomus, su jais aptartus kriterijus, ir apima 2
dėmenis:
19. žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumas, teiginiai, simboliai,
vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai įsitrauktų į
pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta, apibrėžia,
aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones;
20. žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių
panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti,
priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant
supratimą;
IX. MOKYTOJO PAREIGOS VERTINANT
21. Mokytojas privalo savo pasirinkta forma iš anksto supažindinti mokinį ir tėvus
(globėjus, rūpintojus) su:
21.1. reikalavimais, kurie bus keliami dalyko mokymuisi;
21.2. vertinimo procedūra;
21.3. vertinimo eiga ir vertinimo terminais;
21.4. pasiekimų įforminimo sistema.
22. Mokytojas privalo parengti mokinį vertinimui:
22.1. išsiaiškindamas, ar jis tam pasirengęs;
22.2. nuramindamas, kad jis jaustųsi saugiai;
6
22.3. patikslindamas, kuri dalyko dalis bus vertinama;
22.4. pateikdamas temos/skyriaus vertinimo kriterijus mokiniui suprantamai ir aiškiai;
22.5. perspėdamas, kad užduočių neatlikimas ir vertinimo vengimas neturi trukdyti
ugdymo(si) procesui.
23. Mokytojas privalo pats pasirengti vertinimui:
23.1. pasitikslindamas, ar žino dalyko mokinių gebėjimų raidą bei mokinių pasiekimų
lygių požymius;
23.2. surinkdamas informaciją apie mokinį;
23.3. pasirengdamas vertinimo procedūrai.
24. Mokytojas privalo vertinti:
24.1. stebėdamas mokinio veiklą;
24.2. apklausdamas mokinį;
24.3. nagrinėdamas veiklos rezultatus (kūrybinius darbus ir pan.)
25. Mokytojas privalo aptarti vertinimą:
25.1. palygindamas, sugretindamas mokinio užduočių atlikimą su ilgalaikiuose
planuose aprašytais mokinių pasiekimais;
25.2. patardamas, informuodamas mokinį apie jo pasiekimus ir padarytą pažangą;
25.3. pozityviai nuteikti mokinį tolimesniam mokymuisi, jeigu jam nepasisekė.
26. Mokytojas privalo registruoti vertinimo rezultatus, atitinkama forma įrašydamas
vertinimus.
X. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
27. Ugdymo(si) procese svarbus formuojamasis vertinimas, grįstas mokytojo ir
mokinio sąveika ir palaikantis mokymąsi. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų
bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui,
kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi.
Mokiniai, konsultuojami mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą,
įsivertinti pasiekimus ir pažangą.
28. Ugdymo procese formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir
kaupiamuoju vertinimu. Vertinimo (pripažinimo) ir įsivertinimo metodai bei procedūros, vertinami
ir įsivertinami ugdymosi rezultatai, vertinimo informacijos panaudojimas atitinka ugdymo
programose keliamus ugdymosi tikslus ir numatytus rezultatus.
29. Vertinant mokinių, ugdomų pagal individualizuota programas, pasiekimus ir
pažangą, remiamasi konkrečiam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais.
30. Kompetencijos, ypač nuostatų dėmuo, vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir
mokytojo sąveikoje, dialoguose, diskusijose, renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus
(mokinių darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos).
31. Parengiamosios – 4 klasės mokinių pasiekimai vertinami taikant nepažyminę
vertinimo sistemą, pagrįstą idiografinio (individualios pažangos) vertinimo nuostatomis.
Neformalusis vertinimas derinamas su formaliuoju vertinimu. Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Formalusis vertinimas
taikomas, kai reikia fiksuoti mokinio pasiekimus po vieno ar kito mokymosi etapo.
32. Trimestro gale par.-4 kl. mokinių pasiekimai apibendrinami, orientuojantis į
Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir elektroniniame dienyne
7
rašoma „aukštesnysis“, „pagrindinis“, „patenkinamas“. Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“.
33. Etikos pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į Bendrosiose programose aprašytus
mokinių pasiekimų požymius ir įrašomi atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, nurodant
padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“. Etikos ugdymo pasiekimai, atsižvelgiant į
Bendrųjų programų rekomendacijas, lygiais neskirstomi.
34. Par.- 4 kl. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal
individualizuotas programas, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių
padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, įrašant
„p.p.“ arba „n.p.“.
35. Baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal
pagrindinio ugdymo programą mokiniams (klasei) taip pat mokiniams, naujai atvykusiems į 6-10
klasę skiriamas adaptacinis laikotarpis - 1 trimestras.
36. Naujai atvykusiems į 6-10 klasę mokiniams vieną mėnesį pažymiai nerašomi.
37. 5 klasės mokiniams pažymiai nerašomi vieną trimestrą. Pasiekimai vertinami
taikant idiografinio vertinimo principą. Trimestro gale elektroniniame dienyne rašoma mokinių
pasiekimų lygiai „aukštesnysis“ , „pagrindinis“, „patenkinamas“. Patenkinamas lygis, įvertinant
pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis 9–10 balų.
38. Pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami.
Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių
pažinimo metodus.
39. 5-tų klasių mokinių po adaptacinio laikotarpio, 6-10 klasių mokinių pasiekimai
vertinami 10 balų sistema: 10 - puikiai, 9 - labai gerai, 8 - gerai, 7 - pakankamai gerai, 6 -
patenkinamai, 5 - pakankamai patenkinamai, 4 - silpnai, 3 - blogai, 2 - labai blogai, 1 - nieko
neatsakė, neatliko užduoties. Patenkinamas įvertinimas – įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“,
„aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“), 4–10 balų
įvertinimas; Nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“),
„nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuota“ („neat“), 1–3 balų įvertinimas.
40. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis dailės, kūno kultūros, technologijų,
pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos dalykų vertinami dešimtbale vertinimo sistema. Mokinių,
kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai pažymiais nevertinami. Trimestro pabaigoje rašomas
apibendrintas įvertinimas ,,įskaityta“ („įsk“), ,,neįskaityta“ („neįsk“).
41. Dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros specialiosios grupės mokinių
pasiekimai pažymiais nevertinami. Trimestro pabaigoje (žmogaus saugos dalyko – išdėsčius visą
(18 val.) kursą) rašomas apibendrintas įvertinimas ,,įskaityta“ („įsk“) , ,,neįskaityta“ “ („neįsk“).
42. Mokinių tarties, kalbos mokymosi ir klausos lavinimosi trimestro pažanga
fiksuojama Logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo dienyne, atitinkamose
skiltyse įrašant ,,padarė pažangą“ (pp) ar ,,nepadarė pažangos“ (np).
43. 5-10 klasės mokiniui, pagal gydytojo pažymą ir mokyklos vadovo įsakymą
atleistam nuo kūno kultūros pamokų, trimestro ar metinių pažymių stulpelyje rašoma “atl”.
44. Mokiniams, turintiems kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra vidutinis
intelekto sutrikimas, trimestrų mokymosi pasiekimai fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno
skiltyse įrašant: technologijų, kūno kultūros, dailės dalykų įvertinimus ,,įskaityta“ („įsk“),
,,neįskaityta“ („neįsk“), kitų dalykų įvertinimus pp (padarė pažangą), np (nepadarė pažangos).
8
45. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų
mokymosi eigos stebėjimu:
45.1. pirma rugsėjo mėnesio savaitė skiriama adaptacijai, taikomas formuojamasis ir
kaupiamasis vertinimas;
45.2. 5-10 klasės kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius dalyko mokytojo
nustatyta tvarka. Šių pažymių negali būti daugiau kaip vienas trečdalis visų per trimestrą gautų
pažymių;
45.3. mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal Bendrųjų
programų reikalavimus, baigiamųjų klasių lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo
pasiekimų patikrinimo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloms vertinimo instrukcijas, individualią
mokytojo vertinimo metodiką.
46. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rašomas
kontrolinis darbas:
46.1. 5-10 klasėse kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai,
tai fiksuodami atsiskaitomųjų darbų grafike elektroniniame dienyne.
46.2. kontrolinių darbų laikas nurodomas dalyko trumpalaikiame plane;
46.3. per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;
46.4. kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir
laiką – antrą, trečią, ketvirtą, penktą pamokas antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais.
Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir penktadieniais;
46.5. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant
kontrolinį darbą, skiriamas laikas išeitos medžiagos kartojimui, įtvirtinimui;
46.5.1. į elektroninį dienyną įvesti planuojamų atsiskaitomųjų darbų (savarankiškų,
kontrolinių, testų, projektinių, kūrybinių ir pan.) datas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatyto
darbo;
46.6. kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad
kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.
Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo
įvertinimas balais;
46.7. 5-10 klasėse įvertinant atliktus atsiskaitomuosius darbus, vadovautis lentele:
Teisingų atsakymų apimtis Pažymys
91-100 procentų 10
81-90 procentų 9
71-80 procentų 8
61-70 procentų 7
51-60 procentų 6
41-50 procentų 5
31-40 procentų 4
21-30 procentų 3
11- 20 procentų 2
1- 5 procentai 1
9
46.8. 5-10 klasėse kontroliniai darbai ištaisomi ne vėliau kaip per 2 dienas, jų
rezultatai surašomi į elektroninį dienyną. Gavęs nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys
gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino kontrolinio darbo rašymo, tartis dėl pasiruošimui reikalingo
papildomo laiko, dalyvauti konsultacijose. Kontrolinį darbą privaloma perrašyti, jei daugiau kaip
50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo rezultatų neįrašyti;
46.9. kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi
spragoms šalinti;
46.10. mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu,
patogiu mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per savaitę. Įvertinimas fiksuojamas
atsiskaitymo dieną.
47. Trimestro rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal
aritmetinį vidurkį.
48. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, dalyko metinis
įvertinimas, fiksuojamas atsižvelgus į trimestrų įvertinimus. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo
skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
49. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, III trimestro
mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei dalyko metinis įvertinimas nepatenkinamas,
mokiniui skiriamas papildomas darbas. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu, jei skirtos
užduotys suteikia mokiniui galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą mokymosi pasiekimų
lygį, nustatytą bendrosiose programose.
50. Praleidę trečdalį pamokų, mokiniai privalo atsiskaityti po pamokų ar kitu sutartu
laiku. Neatsiskaičius už praleistą programos medžiagą, mokinys neatestuojamas („neat“).
51. Vadovaujantis metodinės tarybos nutarimu, organizuojami pasitikrinamieji lietuvių
kalbos bei matematikos apibendrinamieji darbai/testai kiekvienoje klasėje, bandomasis pagrindinio
ugdymo pasiekimų patikrinimas. Apibendrinamųjų darbų /testų vykdymo tvarkaraštis sudaromas
ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų vykdymo pradžios.
XI. VERTINIMO FIKSAVIMAS
52. Parengiamosios – 4 klasės mokinių pažangos ir ugdymo(si) pasiekimų vertinimo
fiksavimas:
52.1. mokytojas mokinių pasiekimų vertinimus fiksuoja mokinių darbuose (nuolat);
parengiamosios ir 4 kl. vertinimo aprašuose (baigus parengiamąją ir 4-ą klasę); elektroniniame
dienyne (bent kartą per savaitę įrašant komentarus apie kasdieninius mokinių pasiekimus ir
trimestro pabaigoje); garsų tarimo lentelėje (4 priedas) (2 kartus per metus - tarties, kalbos mokymo
ir klausos lavinimo mokytojas); tarties, kalbos ir klausos raidos kortelėje (5 priedas) (1 kartą per
metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas).
52.2. mokinių darbai, atspindintys mokinio mokymosi raidą, pasiekimus, pažangą, t.p.
diagnostiniai darbai, kaupiami mokinių darbų aplanke (mokslo metų pabaigoje darbai atiduodami
mokiniams, mokinių apibendrinamieji darbai saugomi mokinių aplankuose);
52.3. mokiniai skatinami įsivertinti savo darbus bei įvairią veiklą;
52.4. mokinių pasiekimų vertinimo įrašai, parengiamosios ir 4-osios klasės baigimo
aprašai turi atitikti Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimus.
53. 5-10 klasės mokinių pažangos ir ugdymo(si) pasiekimų vertinimo fiksavimas:
10
53.1. mokytojas mokinių pasiekimų vertinimus fiksuoja mokinių sąsiuviniuose
(nuolat); elektroniniame dienyne (sistemingai); garsų tarimo lentelėje (4 priedas) (2 kartus per
metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas); tarties, kalbos ir klausos raidos
kortelėje (5 priedas) (1 kartą per metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas);
53.2. 5 – 10 klasių mokytojai elektroniniame dienyne privalo įrašyti įvertinimus
pažymiu arba komentaru,
53.3. iki paskutinės trimestro dienos elektroniniame dienyne išvesti trimestro ir metinį
pažymius;
53.4. mokinio žinių, gebėjimų ir įgūdžių įvertinimo adaptaciniu laikotarpiu lapuose;
53.5. mokytojo pasirinktoje kaupiamojo vertinimo fiksavimo formoje;
53.6. rekomenduojama mokinio darbus, atspindinčius vaiko pažangą, kaupti mokinio
pasiekimų vertinimo aplanke. Aplanko saugojimo vietą nustato dalyko mokytojas. Už aplanko
kaupimą ir tvarkymą atsakingas mokinys;
53.7. Asmeninės pažangos stebėjimas fiksuojamas metodinėje grupėje dalykų sutarta
forma.
XII. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ
54. Mokinių pasiekimai sistemingai aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės
vadovas).
55. Pasibaigus trimestrui mokinių pasiekimai aptariami mokytojų tarybos posėdyje.
56. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir analizuojami metodinių grupių, ar dalyko
mokytojų pasitarimuose, esant reikalui, Vaiko gerovės komisijos ar centro vadovų pasitarimuose.
57. Metodinėse grupėse, mokytojų taryboje, Vaiko gerovės komisijoje, mokyklos
vadovų posėdžiuose, tėvų susirinkimuose pristatomi bandomųjų pagrindinės mokyklos pasiekimų
patikrinimo, pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimo, įskaitų, trimestrų ir metiniai rezultatai.
Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių,
šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.
XIII. INFORMAVIMAS
58. Parengiamosios-4 klasės mokinių tėvų informavimas:
58.1. tėvai pirmo susirinkimo metu (rugsėjo mėnesį) supažindinami su mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimu - mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijais ir tvarka;
58.2. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,
išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus
nesėkmių būdus:
58.2.1. žodžiu - individualių pokalbių metu, tėvų susirinkimų, tėvų dienų metu;
58.2.2. raštu - elektroniniame dienyne pasiekimų knygelėje (1 kartą per svaitę);
58.2.3. 1-2 kartus per trimestrą tėvai supažindinami su mokinių darbų aplankais;
58.2.4. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami skambinant telefonu ar
SMS, ar kviečiant tėvus į mokyklą;
53.3. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių
atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip
pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.).
11
59. 5-10 klasės mokinių informavimas:
59.1. mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos
pradžioje – konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką;
59.2. mokiniui reguliariai pranešama apie jo pasiekimų lygį, apie tai, ką ir kaip reikia
patobulinti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.
60. 5-10 klasės mokinių tėvų informavimas:
60.1. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,
išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus
nesėkmių būdus:
60.1.1. dalykų mokytojai surašo mokinių įvertinimus į elektroninį dienyną tą pačią
dieną, kai įvertino mokinio pasiekimus.
60.1.2. klasių vadovai stebi savo auklėjamosios klasės mokinių tėvų (globėjų,
rūpintojų) naudojimosi elektroniniu dienynu sistemingumą. Nevykstant prisijungimui ar po
paskutinio prisijungimo praėjus savaitei, išspausdina mokinio mokymosi pasiekimų lapą ir
pasirašytinai įteikia jį mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);
60.1.3. klasių vadovai išspausdina trimestrų ataskaitas ir jas pasirašytinai įteikia
mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);
60.1.4. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais:
kviečiant tėvus į mokyklą, skambinant, rašant laiškus, pranešimus elektroniniame dienyne,
individualiu pokalbiu tėvų susirinkimų metu;
60.1.5. kartą per trimestrą dalyko mokytojai individualiai supažindina tėvus su
mokinių pasiekimų aplankais;
60.1.6. klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų
susirinkimus, esant reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.
XIV. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO
61. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis
bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir
įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį
mokymąsi.
62. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą.
KKNUC mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašo nustatyta tvarka jie gauna aiškią, laiku
pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir
reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką,
Bendrųjų programų bei pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimo programų paskirtį (plačiau žr.
,,Informavimas“).
63. Mokytojai:
63.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų
vertinimą ugdymo procese;
63.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;
63.3. mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;
12
63.4. informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus bei auklėtojus, mokyklos
vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;
63.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir
mokymąsi;
63.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama
reikiama pagalba;
63.7. derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.
63.8. Mokytojų teisės ir pareigos aprašytos elektroninio dienyno nuostatuose.
64. Klasių vadovai:
64.1. nuolat peržiūri mokinių įvertinimus ir darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka
informuoja mokinius bei jų tėvus (globėjus, rūpintojus);
64.2. stebi savo auklėjamosios klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) naudojimosi
elektroniniu dienynu sistemingumą. Nevykstant prisijungimui ar po paskutinio prisijungimo praėjus
dviems savaitėms, išspausdina mokinio mokymosi pasiekimų lapą ir pasirašytinai įteikia jį
mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);
64.3. išspausdina trimestrų ataskaitas ir jas pasirašytinai įteikia mokiniams/jų tėvams
(globėjams, rūpintojams);
64.4. bendradarbiauja su auklėtinius ugdančiais mokytojais dėl dienyno pildymo,
sistemingo mokinių žinių vertinimo;
65. Mokykla:
65.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo,
fiksavimo bei panaudojimo tvarką;
65.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo
pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir
dažnumą;
65.3. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais, teikia pagalbą
mokymosi problemų turintiems mokiniams.
-------------------------
13
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
Vertinimo tipai:
VERTINIMAS
UGDYMO PROCESE
BAIGUS PROGRAMĄ,
KURSĄ, MODULĮ
VERTINIMO TIPAI
FORMUOJAMA
SIS
VERTINIMAS
(mokytojas stebi,
komentuoja,
padrąsina,
diskutuoja, bet to
nefiksuoja
pažymiu)
NORMINIS
VERTINIMAS
(lyginami mokinio
pasiekimai su kitų
mokinių
pasiekimais)
IPSATYVINIS
VERTINIMAS
(moksleivių savęs
vertinimas)
DIAGNOSTINIS
VERTINIMAS
(taikomas prieš
pradedant naują
mokymosi periodą,
fiksuojamas
pažymiu ar kita
forma)
APIBENDRINAMASIS
VERTINIMAS
(taikomas baigus atskiro
dalyko, modulio programą, jo
rezultatai fiksuojami pažymiu
ar kita forma)
KRITERINIS
VERTINIMAS
(mokinio pasieki-
mai lyginami su
tam tikrais
kriterijais)
IDIOGRAFINIS VERTINIMAS
Parengiamoji – 4 klasė
5 - 10 klasė
UGDYMO PROCESE
BAIGUS PROGRAMĄ, KURSĄ, MODULĮ
14
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
VERTINIMO BŪDAI
5-10 klasėse
NEFORMALUSIS VERTINIMAS
vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,
kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas
neužrašomas
FORMALUSIS VERTINIMAS
tai vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato
užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas
laikas, užduotys įvertinamos formaliais
kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.
KAUPIAMASIS VERTINIMAS
tai informacijos apie mokinio mokymosi
pažangą ir pasiekimus kaupimas.
Kaupiamieji įvertinimai (pvz., kas savaitę)
konvertuojami į pažymius, kurių negali būti
daugiau kaip vienas trečdalis visų per trimestrą
gautų pažymių.
Veikla
Neverbaliniai
būdai
Gyvas žodis,
gestai,
daktiliniai ženklai
Palaikymas
Pritarimas
Apdovanojimas
Padėka
Patarimas
Ignoravimas
Situaciniai
žaidimai su
įsivertinimu
Izoliavimas
Sėkmės
organizavimas
Korekcija
Situacijų
sudarymas
Perspėjimas
Nepritarimas
Papeikimas
Pastaba
Reikalavimas
15
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
VERTINIMO BŪDAI
Par-4 klasėse
FORMALUSIS VERTINIMAS
turi aiškiai struktūruotą, formalizuotą pobūdį: vertinamosios užduotys (rašiniai, namų darbai,
testai, projektai, ir pan.) yra tam tikro formato, joms atlikti skiriamas konkretus laikas ir
vieta. Moksleivių atliktos užduotys įvertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais.
Įvertinimas fiksuojamas tam tikra forma (recenzija, balai, taškai ir pan.) dienyne, vertinimų
lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime, kaupiamajame aplanke, byloje. Formalusis
vertinimas taikomas tuomet, kai reikia fiksuoti moksleivio mokymosi rezultatus bei pažangą
ir išsaugoti informaciją ilgesniam laikui. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant
žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus bei nustatant pažangą.
NEFORMALUSIS VERTINIMAS
Juo gaunama nuolatinė bendriausia informacija apie ugdymo(si) sėkmę. Neformalus vertinimas
vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją,
grįžtamąjį ryšį. Įvertinimas paprastai neužrašomas, arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma
(ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis).
Veikla
Neverbaliniai
būdai
Gyvas žodis,
gestai,
daktiliniai ženklai
Pritarimas
Reikalavimas
Padėka
Patarimas
Palaikymas
Situaciniai
žaidimai su
įsivertinimu
Sėkmės
organizavimas
Korekcija
Situacijų
sudarymas
Nepritarimas
Apdovanojimas
Įrašai mokytojo
užrašuose
KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS
GARSŲ TARIMO LENTELĖ ( p – 4 klasėms )
MOKINIO VARDAS, PAVARDĖ, GIMIMO METAI ................................................................................................................................ ...................................................................
KL
AS
Ė
DATA
L1 IA
GARSAI
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž CH DŽ AI AU UO UI IE EI
ŽYMOS APIE GARSO TARIMĄ:
Garsas geras garsas taisytinas garsas neautomatizuotas garsas nepilnai automatizuotas garso nėra
Keičia kitu garsu: B, L, S,................
Taria neaiškiai: nosina minkština falcetina su priegarsiu
, ^ ~
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
4-1 priedas
17
KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS
GARSŲ TARIMO LENTELĖ (5-10 klasėms)
MOKINIO VARDAS, PAVARDĖ, GIMIMO METAI ...................................................................................................................................................................................................
KL
AS
Ė
DATA L1 IA
GARSAI
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž CH DŽ AI AU UO UI IE EI
ŽYMOS APIE GARSO TARIMĄ:
Garsas geras garsas taisytinas garsas neautomatizuotas garsas nepilnai automatizuotas garso nėra
Taria neaiškiai: nosina minkština falcetina su priegarsiu keičia kitu garsu: B, L, S .................
,
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
4-2. priedas
18
KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS
TARTIES, KALBOS IR KLAUSOS RAIDOS KORTELĖ PARENGIAMAJAI – 4 KLASĖMS
Vardas, pavardė, gimimo data..........................................................................................................................................................................................
Klausos sutrikimo laikas, priežastys.................................................................................................................................................................................
Ugdymas iki atvykimo į KKNUC.....................................................................................................................................................................................
Kalbinė aplinka šeimoje ....................................................................................................................................................................................................
Klausos sutrikimas......................................................................................................................................................................................................... Metai, klasė
l
L1
L2
IA
Klausos protezavimas : Metai, klasė
Klausos aparatas
Pastabos
Artikuliacinis aparatas : liežuvis judrus, nepak. judrus, žandikauliai paslankūs, nepak. paslankūs, dantų sukandimas taisyklingas, netaisyklingas Metai, klasė
Liežuvis
Žandikauliai
Dantų suk..
Balsas: normalus, nosinis, falcetinis, silpnas, rėkiantis, žemas, suspaustas, gergždžiantis, skardus, duslus. Metai, klasė
Balsas
Kalbinis kvėpavimas: vienu iškvėpimu ištaria...skiemenis; Į klausimą ats.vienu iškvėpimu, iškvėpia prieš kiekv. garsą, žodį; sakinį perskaito vienu iškvėpimu. Metai, klasė
Kalbinis
kvėpavimas
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
5-1. priedas
19 Žodžio tarimas: taria žodžius rišliai, be priegarsių, rišliai su priegarsiais, dalimis, skiemenimis, atskirais garsais; kirčiuoja taisyklingai, ne visada
kirčiuoja, kirčiuoja žodžio galūnę ar pabrauktą skiemenį, visai nekirčiuoja ; kalbos tempas normalus, lėtas, labai lėtas; Metai, klasė
Žodžio tarimas
Kalbos išsivystymas: nekalba, taria pavienius garsus, skiemenis, žodžių kontūrus, žodžius, frazes, sakinius, savarankiškai kalba silpnai, patenkinamai, normaliai. Metai, klasė
Kalbos
išsivystymas
Žodynas: platus, vidutinis, siauras, skurdus, ribotas, buitinis, atitinka amžių. Metai, klasė
Žodinės kalbos
Gestų kalbos
Kalbos gramatinė sandara : Metai, klasė
Daiktavardžio ir
būdvardžio der.
Daiktavardžio ir
skaitvardžio der.
Prielinksnių
vartojimas
Linksnių
derinimas
Priesaginių
žodžių daryba
Priešdėliniai
veiksmažodžiai
Rišlioji kalba:
Metai, klasė
20
KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS
TARTIES, KALBOS IR KLAUSOS RAIDOS KORTELĖ 5 – 10 KLASĖMS
Vardas, pavardė, gimimo data..........................................................................................................................................................................................
Klausos sutrikimo laikas, priežastys.................................................................................................................................................................................
Ugdymas iki atvykimo į KKNUC.....................................................................................................................................................................................
Kalbinė aplinka šeimoje ....................................................................................................................................................................................................
Klausos sutrikimas....................................................................................................................................................................................................... Metai, klasė
l
L1
L2
IA
Klausos protezavimas : Metai, klasė
Klausos
aparatas
Pastabos
Artikuliacinis aparatas : liežuvis judrus, nepak. judrus, žandikauliai paslankūs, nepak. paslankūs, dantų sukandimas taisyklingas, netaisyklingas Metai, klasė
Liežuvis
Žandikauliai
Dantų suk..
Balsas: normalus, nosinis, falcetinis, silpnas, rėkiantis, žemas, suspaustas, gergždžiantis, skardus, duslus. Metai, klasė
Balsas
Kalbinis kvėpavimas: vienu iškvėpimu ištaria...skiemenis; Į klausimą ats.vienu iškvėpimu, iškvėpia prieš kiekv. garsą, žodį; sakinį perskaito vienu iškvėpimu. Metai, klasė
Kalbinis
kvėpavimas
Žodžio tarimas: taria žodžius rišliai, be priegarsių, rišliai su priegarsiais, dalimis, skiemenimis, atskirais garsais; kirčiuoja taisyklingai, ne visada
kirčiuoja, kirčiuoja žodžio galūnę ar pabrauktą skiemenį, visai nekirčiuoja ; kalbos tempas normalus, lėtas, labai lėtas;
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašo
5-2. priedas
21
Metai, klasė
Žodžio
tarimas
Kalbos išsivystymas: nekalba, taria pavienius garsus, skiemenis, žodžių kontūrus, žodžius, frazes, sakinius, savarankiškai kalba silpnai, patenkinamai,
normaliai. Metai, klasė
Kalbos
išsivystymas
Žodynas: platus, vidutinis, siauras, skurdus, ribotas, buitinis, atitinka amžių. Metai, klasė
Žodinės kalbos
Gestų kalbos
Kalbos gramatinė sandara : Metai, klasė
Daiktavardžio ir
būdvardžio der.
Daiktavardžio ir
skaitvardžio der.
Prielinksnių
vartojimas
Linksnių
derinimas
Priesaginių
žodžių daryba
Priešdėliniai
veiksmažodžiai
Rišlioji kalba: Metai, klasė
22