KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Paulius Gradeckas

PIRMOKŲ ANTROPOMETRINIAI RODIKLIAI VILNIAUS IR

KAUNO APSKRITYSE: PALYGINIMAS BEI SĄSAJOS SU

TĖVŲ ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS

Magistro diplominis darbas

Visuomenės sveikata

(Vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinė vadovė

Dr. Aušra Petrauskienė

(parašas)

2010 m. geguţė 15 d.

(data)

KAUNAS, 2010

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)

PIRMOKŲ ANTROPOMETRINIAI RODIKLIAI KAUNO IR VILNIAUS APSKRITYSE:

PALYGINIMAS IR SĄSAJOS SU TĖVŲ ANTROPOMETRINIAI RODIKLIAIS

Paulius Gradeckas

Mokslinė vadovė dr. Aušra Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos

katedra. Kaunas; 2010. 64 p.

Įvadas. Pasauliniu mastu suaugusių bei vaikų nutukimas jau įvardintas kaip epidemija. Todėl

reikia ieškoti prieţastinių ryšių tarp atskirų rodiklių ir veiksnių įtakojančių šiuos rodiklius.

Darbo tikslas. Palyginti Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų antropometrinius rodiklius bei

nustatyti jų sąsajas su tėvų antropometriniais rodikliais.

Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Kauno ir Vilniaus apskrities pirmų klasių mokiniai.

Tyrimo metodika – pirmokų antropometrinių rodiklių (ūgio, svorio, juosmens ir klubų

apimčių) tyrimas, naudojant PSO patvirtintus, standartizuotus metodus. Anketinė tėvų

apklausa. Statistinė duomenų analizė naudojant SPSS 14.0 bei MS Excel.

Rezultatai. Nustatytas vidutinis 7 ir 8 metų berniukų ir mergaičių ūgis, svoris. Vertinant

abiejų lyčių ūgio vidurkius, bei juos lyginant su 20 metų amţiaus tarpsnio vidurkiais matoma

pirmokų ūgio didėjimo tendencija. Vertinant pagal IOTF standartus 17,8 proc., pirmokų

turėjo antsvorį arba nutukimą. Skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų

antropometrinių rodiklių buvo nereikšmingi. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp tėvų ir vaikų

antropometrinių rodiklių svyravo nuo 0,35 iki 0,15. Buvo nustatyta, kad didelis naujagimio

svoris 1,8 karto didina nutukimo riziką lyginant su normalaus ir maţo gimimo svorio vaikais.

Sąsajos tarp natūralaus maitinimo ir padidėjusios KMI buvo nereikšmingos.

Išvados. Pirmokų antropometriniai rodikliai skiriasi priklausomai nuo amţiaus grupės ir

lyties. Kauno ir Vilniaus apskrityse skirtumai tarp pirmokų ūgio, svorio ir KMI nenustatyti.

Ryšiai tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių kinta priklausomai nuo tėvų ir vaikų lyčių

bei rodiklio. Vaiko gimimo svoris yra susijęs su antsvoriu ir nutukimu.

Praktinės rekomendacijos. Toliau vykdyti nutukimo stebėseną, plečiant tiriamųjų stebėjimą

nuo gimimo iki suaugusio amţiaus. Remiantis visos Lietuvos tyrimu nustatyti ar nėra

regioninių skirtumų ir stebėseną vykdyti tik tyrimo taškuose.

Raktiniai ţodţiai. Antropometriniai rodikliai, natūralus maitinimas, gimimo svoris.

SUMMARY

Public Health (Child and Youth Health)

THE ANTHROPOMETRIC MEASURES OF THE FIRST GRADE STUDENTS IN

KAUNAS AND VILNIUS COUNTIES: COMPARISON AND LINKS BETWEEN

ANTHROPOMETRIC MEASURES OF PARENTS

Paulius Gradeckas

Supervisor Aušra Petrauskienė, Dr.

Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of

Medicine. Kaunas; 2010. 64 p.

Introduction. Obesity of children and adults takes epidemic status. There are need to find

causative factors between anthropometric measures and negative outcomes of health (gained

BMI).

Aim of the study. To compare anthropometric measures of the first grade students in Vilnius

and Kaunas counties and to asses links with anthropometric measures of parents.

Methods. The object of the study – first grade students of Kaunas and Vilnius counties.

Children were weighed and measured and circumferences of waist and hip were measured,

too by trained stuff using standardised equipment. Parents completed questionnaire. The main

statistical criteria used in the data analysis were: Chi Square (2), Mann-Whitney U, One way

ANOVA, post hoc (Bonferoni criteria) tests, and Spearman‘s correlation coefficient.

Results. There were estimated averages of height and weight of 7 and 8 years old boys and

girls. The height averages between boys and girls were significantly different. Obesity and

overweight (defined using IOTF cut-offs) prevalence was 17.8 %. The differences of

anthropometric measures between Vilnius and Kaunas were not found. Parent–child

correlations for height were stronger between fathers than mothers. Odds ratio of

obesity/overweight risk was two fold higher in ―big‖ (>4132 g) birth weight in comparison

with normal and small birth weight.

Conclusions. Anthropometric measures of first grade students varied subject to group of age

and sex. There were no statistically significant differences between first grade students of

Vilnius and Kaunas counties. The correlations for anthropometric measures differed subject to

sex of parents and their children. Birth weight was linked with obesity and overweight.

Practical recommendations. There need for more comprehensive monitoring of obesity

levels extending monitoring of participants from early childhood to adulthood.

Key words. Anthropometric measures, breastfeeding, birth weight.

SANTRUMPOS

AGA – atitinkantys gestacijos amţių vaikai

AKS – arterinis kraujo spaudimas

GS – galimybių santykis

JK – Jungtinė Karalystė

KMI – kūno masės indeksas

MGA – maţi pagal gestacijos amţių vaikai

n – imtis

p – patikimumas

Pav. – paveikslėlis

PI – pasikliautinasis intervalas

Proc. – procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SD – standartinis nuokrypis

ŠSD – širdies susitraukimų daţnis

χ2

– chi kvadratas

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ....................................................................................... 7

LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................. 8

TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ....................................................................... 23

REZULTATAI ........................................................................................................................ 26

3.1. Demografinė Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių informacija.............................26

3.2. Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometriniai rodikliai............................28

3.2.1. Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometrinių rodiklių sąsajos su jų tėvų

antropometriniais rodikliais..................................................................................................33

3.2.2. Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometrinių rodiklių sąsajos su kitais

aplinkos veiksniais...............................................................................................................38

REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................. 41

IŠVADOS ................................................................................................................................. 43

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 44

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 45

PRIEDAI .................................................................................................................................. 52

6

ĮVADAS

Vaikystė – tai asmenybės formavimosi, psichinių ir fizinių galių plėtotės laikotarpis.

Šiuo laikotarpiu bręsta ir stiprėja vaiko organizmas, didėja fizinis pajėgumas ir aktyvumas

(Adaškevičienė, 1994). Augimas – bene svarbiausias individo ontogenezės laikotarpis.

Ţmogaus augimas – tai ir fizinės ir psichinės būklės raida, emocinė ir socialinė asmenybės

branda (Tutkuvienė, 2000).

Ţmogaus augimui ir brandai įvertinti naudojami įvairūs metodai. Fizinę vaiko raidą bei

vystymąsi galima įvertinti naudojant objektyvius rodiklius, kuriai dar vadinami

antropometriniais. Antropometriniai rodikliai tai – ūgis, svoris, kūno masės indeksas. Šie

rodikliai nurodo morfologinių dydţių pokytį ir padeda įvertinti įvairių veiksnių poveikį

fiziniam vystymuisi vaikystės laikotarpiu. Ištyrus morfologines bei fiziologines ţmogaus

savybes gana tiksliai nustatoma, kiek tam tikru metu jo organizmas subrendęs fiziška ir

lytiškai, ar harmoningai vyksta šie procesai, koks individo fizinis pajėgumas (Tutkuvienė,

1995).

Lietuvių vaikų populiacijos būklė, ţvelgiant iš morfologinių pokyčių pusės, per

pastaruosius kelis dešimtmečius yra gerai ištirta: 1985 – 1987 metų Lietuvos vaikų

morfologiniai duomenys palyginti su 1965-1967 metų duomenimis. Įvertintos vaikų augimo

tendencijos, nustatytas akceleracijos mastas.

Bet šiuo metu neuţtenka įvertinti tik akceleraciją – t.y. kaip didėjo, ar skyrėsi vienas ar

kitas antropometrinis rodiklis bendroje populiacijoje. Europoje beveik 22 mln. vaikų turi

antsvorį, o iki 2010 metų pabaigos preliminariai tokių vaikų bus dar 1,3 mln. daugiau.

Europos Parlamento (EP) Aplinkos, sveikatos ir maisto saugumo komitetas 2008 m.

pranešime ragina kuo greičiau imtis globalinės nutukimo prevencijos. Pasauliniu mastu

suaugusių bei vaikų nutukimas jau įvardintas kaip epidemija (Weisberg, 2002). Todėl

šiandien tenka net tik nustatyti faktą, bet ir ieškoti prieţastinių ryšių tarp atskirų rodiklių ir

veiksnių įtakojančių šiuos rodiklius.

PSO 2008 m. pradėjo naują tyrimą „Europos vaikų augimo/nutukimo stebėjimo

iniciatyva― – Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). Į šį tyrimą įsitraukė ir Kauno

medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai, vykdydami Lietuvos

vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimą. Šis tyrimas ne tik suteikia progą palyginti

Lietuvos duomenis su kitų Europos šalių vaikų antsvorio ir nutukimo duomenimis, bet ir

pagalvoti apie savo nutukimo bei kitų rizikos veiksnių stebėseną. Pripaţįstama, kad antsvorio

prevencija yra vienintelis būdas, siekiant paţaboti nutukimo epidemiją. Nutukimo rizikos

7

veiksniai turėtų būti nustatomi vaikystėje ir šiame amţiuje reikėtų vykdyti atitinkamą

prevencinę veiklą.

Mokslinis naujumas

Lietuvoje vykdyti vaikų antropometrinių rodiklių tyrimai buvo nuoseklūs ir kokybiški.

Atlikta nemaţai mokslinių darbų, vertinančių Lietuvos vaikų morfologinių duomenų kitimą

bei tendencijas. Gerbiamos profesorės J. Tukuvienės pastangomis auksologijos (mokslas apie

ţmogaus ir kitų ţinduolių augimo ir brendimo palyginimą) ţinios praturtintos naujais

duomenimis.

Šis darbas tai – autoriaus poţiūris į antropometrinių rodiklių panaudojimo galimybes bei

būdus. Remiantis jau minėtu vaikų augimo stebėsenos tyrimu (COSI), viena studijų Italijoje

(Binkin ir kt., 2010) atkreipė dėmesį į regioninius vaikų antropometrinių rodiklių skirtumus.

Šio darbo autorius mano, kad Lietuvoje, dviejuose, savo dydţiu ir gyventojų skaičiumi,

panašiuose administraciniuose regionuose – Kauno ir Vilniaus apskrityse antropometriniai

vaikų rodikliai neturėtų skirtis.

Praktinė reikšmė

Nenustatyti (arba nustatyti) regioniniai skirtumai galėtų padėti planuojant būtiną

nuolatinę vaikų augimo stebėseną. Atrastos sąsajos galėtų padėti paaiškinti svarbią, genetinių

ir aplinkos veiksnių įtaką, vaiko vystymuisi.

8

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Palyginti Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų antropometrinius rodiklius bei nustatyti

jų sąsajas su tėvų antropometriniais rodikliais.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti Kauno ir Vilniaus apskričių pirmokų antropometrinius rodiklius.

2. Palyginti Kauno ir Vilniaus apskričių pirmokų antropometrinius rodiklius.

3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp pirmaklasių ir jų tėvų antropometrinių rodiklių.

4. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp pirmaklasių antropometrinių rodiklių ir kitų

veiksnių.

9

LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Antropometrija. Antropometriniai rodikliai

Trumpa antropometrijos istorija

Antropometrija (gr. antrophos – ţmogus, metreo - matuoju) – ţmogaus kūno tyrimas

(matavimas), vienas antropologijos metodų. Antropometrija tiria kiekybinius poţymius,

kuriuos galima išreikšti absoliučiais matmenimis (ūgis, kūno masė bei jos sudedamosios

dalys, kūno apimtys) ir santykiniais dydţiais (įvairūs proporcijų ir kūno sudėjimo indeksai,

kūno sudėtis ir kt.).

Vienas pirmesnių ir turbūt ţinomiausių bandymų prisiliesti prie ţmogaus proporcijų bei

jų išmatavimo – garsusis Leonardo Da Vinčio paveikslas „Vitruvijaus ţmogus― (1 pav.). Šis

atvaizdas iliustruoja Renesanso laikotarpio meno ir mokslo sintezę ir suteikia puikų Da

Vinčio susidomėjimo įvairiomis proporcijomis pavyzdį. Pasak genijaus įrašų, padarytų šalia

paveikslo, šis atvaizdas – tai tyrimas ţmogaus (vyro) kūno, kuris buvo aprašytas Antikos

skulptoriaus Vitruvijaus. Tie įrašai – šiuolaikinės antropometrijos pradţia, pvz. „ţmogaus

ūgis yra keturios uolektys― arba „ištiestų rankų ilgis yra lygus jo ūgiui― ir tai tik keletas

pavyzdţių, paimtų iš pakankamai tikslaus vyro aprašymo.

1 pav.Vitruvijaus ţmogus. Leonardas Da Vinčis (atviras šaltinis).

Antropometrija kaip mokslinis įrankis šiandien yra naudojama keliose srityse įskaitant

ir mediciną, antropologiją, archeologiją bei teismo mediciną studijuoti bei palyginti

santykines ţmogaus kūno proporcijas tarp atskirų ţmonių grupių ir tarp lyčių. Pavyzdţiui,

10

lyginant santykines kūno ir kaulų proporcijas tarp dviejų to paties amţiaus vaikų grupių, bet

esant normalioms ir nenormalioms sąlygoms intensyvaus fizinio augimo laikotarpiu,

gydytojai gali nustatyti nepakankamos mitybos įtaką vaikystėje. Antropologija, kaip

disciplina, kuri išvystė antropometrinių palyginimų tyrimus į patikimų bei standartizuotų

duomenų rinkinį bei pritaikė matematines formules, kurios dabar yra naudojamos tiek teismo

medicinoje, tiek archeologijoje (Anthropometry, 2006).

Viena svarbiausių moderniosios antropometrijos pritaikymo sričių – medicina.

Biometriniai matavimai yra plačiai taikomi tiek klinikinėje medicinoje, tiek epidemiologijoje.

Tinkami antropometriniai matavimai šiose srityse padeda nustatyti ryšius tarp skirtingų kūno

išmatavimų (ūgio, svorio, kūno riebalų procento) ir sveikatos pasekmės (outcome).

Antropometriniai rodikliai.

Keturi pagrindiniai blokai arba matai, naudojami imantis antropometrinio vertinimo yra

šie:

Cogill, 2001

Kiekvienas šių išmatavimų suteikia vieną dalį informacijos apie asmenį. Naudojant juos

kartu, jie gali suteikti naudingos informacijos apie ţmogaus mitybos statusą. Egzistuoja ir kiti

antropometriniai matavimai, įskaitant ir ţasto vidurio perimetro matavimą, ūgio sėdint ir ūgio

stovint santykio nustatymą. Naudojant du iš kintamųjų kartu, jie vadinami indeksu.

Svoris pagal amţių: maţo svorio pagal ūgį indeksas parodo, jog svoris apibrėţtam

amţiui yra per maţas. Šio indekso privalumai parodo tiek praeities (per didelis svoris), tiek ir

dabartines (nepakankamas svoris) problemas. Nors nepakankamo svorio atveju atskirti ar tai

įtakojo nepakankama mityba praeityje ar dabar neįmanoma.

Ūgis pagal amţių: šis indeksas yra nepakankamos arba blogos mitybos rodiklis. Jis taip

pat gali sufleruoti apie įgimtas ligas (gigantizmą). Bet jis negali išmatuoti trumpo laikotarpio

pasikeitimų. Ūgio pagal amţių stoka gali būti sustojusio augimo ţenklu.

Svoris pagal ūgį: šis indeksas padeda įvertinti tiek nepakankamą mitybą, bet daţnai

ţymi daug didesnes problemas, susijusias su lydinčiomis ligomis.

I

AMŢIUS

II

LYTIS

III

ŪGIS/ILGIS

IV

SVORIS

11

1.2. Vaiko augimas ir vystymasis

Senai pripaţįstama, kad ţinduolių, tarp kurių patenka ir ţmogus, vystymesi egzistuoja

taip vadinami „kritiniai periodai―. Šių periodų metu pasireiškia būtinas atsakas į specifinius

aplinkos stimulus, idant išsaugoti normalų tam tikras anatominių struktūras ir jų normalią

veiklą (Cameron ir Demerath, 2002).

Per pastarąjį dešimtmetį su epidemiologija susijusioje literatūroje galima rasti šimtus

studijų, nagrinėjančių ryšius tarp augimo (daţnai vaisiaus augimo) ir daţnai pasitaikančių

senėjimo ligų: širdies ir kraujagyslių, nutukimo, diabeto ir kitų.

Kritinių arba jautrių augimo periodų, per kuriuos gali būti pradėta pradţia lėtinėms

degeneracinėms ligoms, koncepcija tai – naudingas euristinio ryšio modelis, tarp augimo ir

lėtinių ligos, besitęsiančių visą gyvenimą (Cameron ir Demerath, 2002). Paprastai sakant, tai

prieţastinis ryšys tarp augimo vaikystėje ir vėlesnių sveikatos pasekmių.

Vaiko amţius skirstomas į du svarbiausius periodus: prenatalinį (prieš gimimą) ir

postnatalinį (po gimimo), kurie savo ruoţtu dar susiskaido į smulkesnius. Sukaupti įrodymai,

leidţia išskirti keturis pagrindinius augimo periodus, kurių metu veiksniai, įtakojantys augimą

ir dėl kurių vėliau gresia pasekmės, veikia skirtingai: 1) augimas gimdoje (prenatalinis

periodas), 2) kūdikystė, 3) mokyklinis periodas ir 4) paauglystė.

Vaisiaus periodas, kuris trunka nuo 9 savaitės iki gimimo. Jis dar skirstomas į

ankstyvąjį ir vėlyvąjį vaisiaus periodus. Literatūroje, liečiančioje vaisiaus-pradţios klausimus,

randamas įspėjimas, jog beveik visi tyrimai naudoja gimimo svorį kaip vaisiaus augimo

įrodymą. Tačiau, gimimo svoris, gimimo ūgis ar kiti naujagimio antropometriniai duomenys

suteikia tiktai momentinį vaisiaus augimo proceso per visą nėštumo laikotarpį vaizdą.

Turint tai omeny, dabartinė literatūra atkreipia dėmesį į tai, kad nėštumo trukmė gali

turėti įtakos širdies kraujagyslių ligoms ir diabetui. Pvz., Eriksson‗as (Errikson ir kt., 2001)

nustatė, jog galimybė mirti nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligos buvo 2-3 kartus didesnis

tų individų, kurių gimimo svoris buvo 4 kilogramai ir didesnis. Taip pat buvo nuosekliai

pranešamos asociacijos tarp gimimo svorio ir diabeto rizikos bei gliukozės netolerancijos

(Rossing ir kt., 1995; Silverman ir kt., 1998; Stern ir kt., 2000).

Dvi apţvalgos (Parsons ir kt., 1999; Whitaker ir Dietz, 1998) apibendrino nemaţą

skaičių kontroliuojamų, tęstinių tyrimų, kurie sekė vaikus nuo pat gimimo siekdami nustatyti

besitęsiantį, nėštumo metu patirtos rizikos, poveikį. Remdamiesi nuoseklumu rezultatuose,

autoriai padarė tokias išvadas: gimimo svoris yra teigiamai susijęs su santykiniu svoriu (arba

KMI arba svorį pagal amţių) vaikystėje ir suaugus, nepriklausomai nuo motinos svorio.

12

Nemaţai įrodymų literatūroje teigia, jog dideliems kūdikiams didėja nutukimo

vaikystėje rizika, kuri savo ruoţtu yra įtakojama tokių nepriklausomų veiksnių, kaip mamos

nutukimas ar mamos diabetas.

Ikimokyklinis periodas trunka nuo vienerių iki 7 metų amţiaus. Jis skirstomas į

ankstyvąjį ir vėlyvąjį ikimokyklinį periodus. Ankstyvojo ikimokyklinio periodo trukmė – nuo

vienerių iki 3 metų amţiaus. Šiuo periodu fizinė vaiko raida kiek sulėtėja, bet greičiau didėja

raumenų masė.

Literatūroje yra ţinomas „jaunatvinio nutukimo rikošeto― terminas, reiškiantis antrąjį

kūno masės indekso didėjimą, kuris atsitinka tarp 3 ir 7 metų (Cole, 2004).

Mokyklinis periodas trunka nuo 7 iki 18 metų amţiaus. Jaunesniojo mokyklinio

periodo trukmė – nuo 7 iki 11 metų amţiaus. Šio amţiaus vaikams neretai sutrinka mitybos

rėţimas ir šie vaikai daţnai serga virškinamojo trakto ligomis ir esti pernelyg nutukę.

Whitaker ir kt. (1998) ištyrė, jog suaugusių nutukimo daţniai buvo aukštesni tų, kurių

nutukimo rikošetas atsitiko anksčiau negu vėliau (atitinkamai 25 proc. prieš 5 proc.), tų kurie

buvo didelio svorio lyginant su normaliu rikošeto atsitikimo laike (atitinkamai 24 proc. prieš 4

proc.) ir tų, kurių tiek mamos turėjo didesnį svorį lyginant su normaliu (25 proc. prieš 5

proc.), tiek ir tėčiai (21 proc. prieš 5 proc.). Atlikus korekciją pagal tėvų KMI ir pagal KMI

nutukimo rikošeto metu, šansų santykis suaugusių nutukimui (>27 kg/m²), susijęs su ankstyvu

(lyginant su vėlyvu) nutukimo rikošetu buvo 6,0 (95% PI, 1.3-26,6). Gou ir kt. (2000) nustatė,

kad nebuvo jokio ryšio tarp ankstyvo nutukimo ryšio ir suaugusiojo KMI statuso tarp vyrų,

bet daugmaţ du kartus (ŠS – 2,27; p<0,05) didesnė nutukimo rizika buvo nustatyta tarp

moterų. Šie duomenys įrodo, kad per didelis svorio priaugimas ankstyvosios vaikystės

periodu ne tik įtakoja padidėjusį KMI vaikystės periodu, bet gali tapti lėtinių ligų prieţastimi.

Duomenys iš Bugasala širdies tyrimo (Freedman ir kt., 2001) parodė tai, jog jaunų

suaugusių ţmonių KMI buvo reikšmingai didesnis tarp tų, kurie šį rikošetą patyrė

jaunesniame amţiuje (≤5 metų). Taip pat ryšys tarp buvo priklausomas nuo vaikų KMI.

Kitaip sakant, septynerių metų amţiaus vaikų KMI yra toks pat naudingas, pranašaujantis

nutukimą jaunystėje, rodiklis kaip ir jaunatvinio nutukimo rikošeto amţius.

13

1.2.1. Vaikų augimo ir vystymosi vertinimas

Augimas – bene svarbiausias individo ontogenezės laikotarpis. Per jį ne tik didėja

individo matmenys (ūgis, masė), tūris, bet ir tobulėja jo sandara, susidaro naujų sandaros

elementų, individo organai bręsta, kinta jų proporcijos ir forma. Ţmogaus augimas – tai ir

fizinės, ir psichinės būklės raida.

Ţmogui būdingas vadinamasis alometrinis augimas. Tuomet įvairūs audiniai, organai,

sistemos ar kūno dalys auga nevienodu būdu, skirtingu greičiu. Ūgis ir masė taip pat auga

netolygiai: yra ištįsimo (didţiausias – iki brendimo vidurio ir „apvalėjimo― tarpsniai. Ţinoma,

kad augimą lemia genetiniai veiksniai, tačiau gali turėti įtakos vaiko sveikata ir išorės

veiksniai.

Augimo įvertinimas yra vienintelis geriausias rodiklis, nustatant vaikų sveikatą ir

mitybos statusą, o veiksnių, įtakojančių augimą, pasikeitimas įvairiai veikia augimo

galimybes (De Onis ir kt., 1992).

Augimo ir fizinės būklės morfologiniai rodikliai, šiame darbe labiausiai dominantys

tyrėjus, būna absoliutūs – ūgis, svoris ir kiti kūno matmenys ir santykiniai – ūgio ir masės ar

kitų rodiklių santykis, kūno proporcijų rodikliai.

Ūgis tai – integralinis rodiklis, labiausiai įgimtas ir yra maţiausiai kintantis iš visų

morfologinės bei funkcinės būklės rodiklių, todėl apibūdinamas kaip savarankiškas kriterijus.

Svoris atspindi vidaus organų, kaulų, raumenų ir riebalinio audinio susiformavimą

Kuo vaikas maţesnis, tuo labiau jo fizinė būklė priklauso nuo šorinių veiksnių, tuo

daţniau augimo sutrikimai rodo tam tikrus pokyčius. Vyresnių vaikų ūgis ir masė daugiau

priklauso nuo genetinių veiksnių, todėl jų sveikatą geriau atspindi funkciniai rodikliai. Šiuo

metu naudojami keli fizinės būklės vertinimo metodai, kuriuos rekomenduoja PSO. Vienas

tokiu, santykinių standartinių nukrypimų metodas (SD-score). Šis metodas leidţia lyginti

skirtingus rodiklius tarpusavyje bei su populiacijos vidurkiais, parodo įvairių individo rodiklių

nukrypimo nuo populiacijos vidutinių rodiklių mastą bei išsibarstymą.

Procentilinis metodas, daţniausiai naudojamas praktikoje, rodo individualaus rodiklio

padėtį ir realų pasiskirstymą populiacijoje, gerai atspindi rodiklių kitimus su amţiumi. Šio

rodiklio esmė – visų tiriamojo rodiklio dydţių surikiavimas variacijos eilėje, suskirstymas į

100 intervalų, kurie vadinami procentilėmis. Rodikliui apibūdinti naudojami ne visi intervalai

(procentilės), o tik paţymintys staigesnį rodiklio pasikeitimą, daţniausiai – 3, 10, 25, 50, 75,

90, 97 procentilės. Tarpai tarp procentilių – tai intervalai, kurių pagrindiniai pvz. yra šie: labai

maţi rodikliai iki 3 procentilės, vidutiniai rodikliai tarp 25 ir 75 procentilių, nuo 90 iki 97

14

procentilių – dideli rodikliai. Sigminis (SD-score) augimo rodiklių vertinimo metodas tinka

tik rodikliams, kurie simetriškai išsibarstę apie vidurkį. (pavyzdţiui, ūgiui ir kitiems

išilginiams matmenims). Bet kūno masei, apimtims, būdinga dešinioji asimetrija: normaliai

leistinas didesnis nukrypimas nuo vidurkio rodiklio didėjimo kryptim (į dešinę), nei maţėjimo

linkme (į kairę nuo vidurkio).

Ikimokyklinio amţiaus ir ankstyvojo mokyklinio amţiaus vaikų augimo vertinimas

vyksta pagal vienmates amţiaus ir lyties procentilines diagramas, tiksliau nustatyti kūno

masės ir ūgio santykį pagal dvimates (masės priklausomybės nuo ūgio ir lyties diagramas).

Rodikliai interpretuojami kaip ir kitais amţiaus tarpsniais.

Akceleracija ir retardacija.

Akceleracija – vaikų ir jaunuolių augimo pagreitėjimas. Tuomet galutiniai jų kūno

matmenys (pavyzdţiui, ūgis, kūno masė) esti didesni, vaikai anksčiau pradeda bręsti

(brendimas greičiau baigiasi ir trumpiau trunka), ankstesnė jų protinė branda. Retardacija -

tai atvirkštinis procesas. Visi šie kitimai dar vadinami epochine tendencija.

Per pastaruosius 100 metų įvairiose šalyse brendimas paankstėjo 2 – 3 metais, ūgis

didėjo labai įvairiai. Lietuvoje nuo 1875 iki 1998 metų vyrų ūgis padidėjo 16 cm (dabar

vidutinis jų ūgis brendimo pabaigoje – 180 cm), moterų – 13 cm (dabar vidutinis jų ūgis – 167

cm).

Tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių akceleracija nevienodai palietė įvairaus amţiaus

vaikus: ūgis daugiausia padidėjo lytinio brendimo viduryje (13 - 14 metų amţiaus lietuviai

vaikai net 13-18 cm aukštesni nei 1925 metais), bet per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje

akceleracija nusistovėjo. Šiuo metu vaikai esti panašaus ūgio, kaip ir prieš 10-15 metų:

lyginant 1984-1986 (Tutkuvienė, 1995) ir 1998 metų tyrimo duomenis – skirtumai

matematiškai nereikšmingi.

Viena prieţasčių – ankstyvesnis brendimas, kuris gali įtakoti kūno masės epochines

tendencijas (Thompson ir kt., 2002). Bet kaip rodo tie tyrimai, kurie nagrinėjo tokius kitimus,

tai pvz. mėnesinių pradţios amţius Norvegijoje nekito jau tris dešimtmečius (Liestol ir kt.,

1995), nors vidutinis vaikų svoris ir odos raukšlių išmatavimai didėjo. Ši teorija apie ankstyvą

brendimą nėra tinkama kalbant apie svorio ir kūno masės santykio amţinius kitimus.

Darant išvadas, reikia pasakyti kad ūgis ir svoris, kalbant iš akceleracijos pusės, turi

būti vertinamas skirtingai. Ir jeigu ūgio vidurkio didėjimas populiacijoje gali būti siejamas su

progresyviomis tendencijomis, tai svoris – priešingai. Antsvoris ir nutukimas turėtų įspėti mus

apie laukiančias, neigiamas pasekmes.

15

1.3. Vaikų antropometrinius duomenis lemiantys ir įtakojantys veiksniai

Augimas yra įtakojamas daugelio veiksnių, iš kurių sunku atskirti genetinius ir aplinkos

poveikius. Viena pagrindinių kūdikystės, vaikystės ir paauglystės fiziologinių išraiškų –

augimas yra genetikos veiksnių, bei aplinkos ir socialinių aplinkybių sąveika, apimanti platų

spektrą metabolinių procesų (De Onis ir kt., 1992).

Tuo tarpu nagrinėjant įvairias amţiaus grupes, antropometriniai rodikliai yra artimai

susiję su mitybą, genetiniu paveldimumu, aplinkos savybėmis, socialine ir kultūrine padėtimi,

gyvenimo būdu, fizini pajėgumu ir sveikata (Villareal ir kt., 2005; Grinker ir kt., 2000;

Forster ir Gariballa, 2005).

Pradedant nuo prenatalinio vystymosi, tarp veiksnių, įtakojančių vaisiaus augimą yra

lytis, rasė, tėvų antropometriniai rodikliai bei mamos amţius, išsilavinimas, svorio

priaugimas, diabetas ir rūkymas nėštumo metu (Cogswell ir Yip, 1995; Whitaker ir Dietz;

1998). Bet pats svarbiausias veiksnys, nulemiantis kūdikio svorį gimimo metu, yra nėštumo

laikas, kuris paaiškina nuo 30 iki 40 proc. visų gimimo svorio skirtumų (van Baal ir

Boomsma, 1998). Ūgio ir svorio stebėjimas nuo gimimo iki suaugusio amţiaus šiuos rodiklius

sieja su tėvų ūgiu ir svoriu (Pietiläinen ir kt., 2001; Parsons ir kt., 2001) ir nėštumo diabetu

(Whitaker ir Dietz; 1998). Kita vertas šie rodikliai gali pasikeisti dar vaikystės augimo metu

(Eriksson ir kt., 1999). Būnant suaugusiuoju pilvinis nutukimas arba padidėjęs KMI gali būti

susijęs su maţu gimimo svoriu (Law ir kt., 1992) ir nepakankama mityba per pirmąjį nėštumo

trimestrą (Jackson ir kt., 1996).

Ţvelgiant iš kitos pusės, dvynių studijose genetinis poveikis paaiškina nuo 10 iki 40

proc. gimusių kūdikių ūgio ir svorio dydţių skirtumų (Levine ir kt., 1987; Ijzerman ir kt.,

2001; van Baal ir Boomsma, 1998; Baird ir kt., 2001). Štai kodėl vykdant vaikų augimo

tyrimus nereikia pamiršti ir tėvų antropometrinių rodiklių.

Suomijoje atliktas didţiulis, visą nacionalinę populiaciją reprezentuojantis, tyrimas

atskleidė, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos poveikiai atlieka vaidmenį vaiko antropometrinių

dydţių kitime nuo gimimo iki 16 arba 18,5 metų amţiaus, bet taip pat parodė jog šių

poveikių svarbumas santykinai keičiasi vaikui augant. Vaisiaus aplinkos faktoriai gali keisti

besivystantį kūną ir bent jau dvynių atveju, nusverti genetines galimybes. Poveikis vaisiui yra

linkęs tęstis vėliau gyvenime. Vis dėlto, stipriai pasireiškia genetinis antropometrinių

duomenų kodas, todėl dauguma kūno dydţio skirtumų, neveikiant aplinkos veiksniams, gali

būti paaiškinti genetiniais veiksniais (Pietiläinen ir kt., 2002).

16

Bet kuriuo atveju, niekas nebediskutuoja, kad genetiniai faktoriai yra svarbūs kūno

svorio reguliavimui, greta aplinkos veiksnių (dieta, fiziniai pratimai ir kt.). Apibendrinant

mokslinę literatūrą galima teigti, kad jei vaikų abu tėvai turėjo per didelį svorį, yra reali

tikimybė (kai kurie autoriai nurodo net 50 proc.), kad vaikai turės reikalų su tomis pačiomis

antsvorio problemomis.

Taigi apibendrinant, pačio gimimo metu aplinkos poveikis gali paaiškinti, kodėl

kūdikiai skiriasi savo dydţiu, bet po gimdymo genetiniai veiksniai, kurie yra stiprūs,

pakoreguoja galimus vaisiaus augimo suvarţymus. Turint omeny visą, aukščiau išvardintą

informaciją 1 lentelėje yra pateikti veiksniai, galintys lemti antropometrinius rodiklius tarp

vaikų. Šie rodikliai yra suskirstyti į dvi dideles pagrindines kategorijas – genetinius ir

aplinkos veiksnius kartu nurodant autorius, kurie tyrinėjo šių veiksnių įtaką vaikų

antropometriniams rodikliams.

1.1 lentelė. Veiksnių, lemiančių vaikų antropometrinius rodiklius, kategorijos ir

trumpa literatūros apţvalga

Genetiniai veiksniai Autoriai Aplinkos veiksniai Autoriai

Tėvų

antropometriniai

rodikliai (ūgis/svoris)

Pietiläinen ir kt.,

2001

Parsons ir kt., 2001

Heude ir kt., 2005

Levine ir kt., 1987*

Ijzerman ir kt., 2001*

van Baal ir

Boomsma, 1998*

Baird ir kt., 2001*

Nėštumo laikas

(savaitėmis)

Maţas gimimo svoris

Natūralus maitinimas

(ţindymas)

van Baal ir

Boomsma, 1998

Valūnienė ir kt., 2009

Law ir kt., 1992

Jacobsen ir kt., 1997

Cnattingius ir kt.,

1998

Miles ir kt., 2005

von Kries ir kt., 1999

*dvynių studijos

17

1.3.1. Genetinių veiksnių įtaka antropometriniams rodikliams

Literatūra nuosekliai supaţindina su genetinių veiksnių įtaka augimui bei

antropometriniams rodikliams. Ţmogaus augimas yra aprašomas, kaip sudėtinis procesas,

reguliuojamas per daugialypius endokrinologinius kelius ir įtakojamas stiprios genetinės

kontrolės (Malina ir kt., 2004). Todėl apie 90 proc. ūgio variacijų vaikystėje (Silventoinen ir

kt., 2006a) panašiai kaip ir suaugusiųjų tarpe (Silventoinen et al., 2003) gali būti paaiškinti

genetinių veiksnių, bent jau išsivysčiusiose europiečių (Kaukaziečių) kilmės ţmonių

populiacijose.

Genetinių veiksnių įtakai tyrinėti daţniausiai pasirenkamos dvynių studijos – tokiu būdu

galima kontroliuoti ir įvertinti aplinkos veiksnius. Kaip rodo Švedijoje atliktos dvynių studijos

(Silventoinen ir kt., 2008) rezultatai, ţmogaus augimas pasirodė turintis itin gieţtą genetinį

reguliavimą. Šioje studijoje genetiniai skirtumai galėjo paaiškinti 91 – 97 proc. ūgio pakitimų

amţiuje tarp 2 ir 18 metų, ir kurių 53 proc. išliko tokie patys arba artimai susiję per visą

augimo laiką. Daţniausi aplinkos faktoriai daugiausiai paaiškino vaikui gimstant (50 proc.) ir

1 metų amţiaus (57 proc.) ūgio pakitimų. Šios studijos rezultatai, paremti paprastuoju

modeliavimu, patvirtino augimo genetinio reguliavimo vienodumą. Ir tai pasireiškė ypatingai

vaikystės laikotarpiu nuo 7 iki 11 metų, kada nauji genetiniai skirtumai buvo tokie maţi ir taip

parodydami, jog augimas šiuo laikotarpiu yra didţiąja dalimi reguliuojamas tų pačių genų.

Minėtas modeliavimo būdas pateikia augimą kaip dinaminį procesą, kuriame nauji genetiniai

arba aplinkos veiksniai pradeda veikti fenotipą kiekvienu amţiaus laikotarpiu.

Vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių sąsajos.

Kitas svarbus aspektas, nagrinėjant genetinių veiksnių įtaka antropometriniams

duomenims – tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių sąsajos. Biologiniai tėvai ir vaikai

dalinasi tiek tais pačiais genais, tiek ir ta pačia aplinka, kurioje šeima gyvena. KMI

paveldimumas tarp tėvų ir vaikų sudaro apie 40 proc. ir tai buvo nustatyta daugybėje studijų

(Bouchard ir kt., 1998).

Stunkard‗as (Stunkard ir kt.,) savo literatūros apţvalgoje ankščiau akcentavo, jog ryšys

tarp motinos ir palikuonių svorių yra daţnai randamas gimimo metu, o koreliacijos gali kisti

pakankamai siauruose rėmuose (0,2-0,3). Yra nemaţai prieštaringų išvadų ar ryšys egzistuoja

po gimimo ir prieš 3 metus tarp tėvų (įskaitant ir tėčius) ir jų vaikų KMI (Garn ir Pesick,

1982; Whitaker ir kt., 2000; Safer ir kt., 2001). Nesenai atliktame tyrime, pristatančiame tėvų

– vaikų KMI koreliacijas nuo gimimo iki 8 metų amţiaus, buvo parodyta jog koreliacijos tarp

18

mamos ir tėvo KMI ir jų vaikų atsiranda septintaisiais vaiko metais ir lėmė apie 0.25 kg/m²

(Safer ir kt., 2001). Kai kurie duomenys rodo jog tėvų-vaikų ryšiai yra stipresni su mamomis

negu su tėčiais ir kad mamos ir vaiko ryšys stiprėja vaikui augant (Lake ir kt., 1997).

Aktualiausi duomenys, šiame magistriniame darbe analizuojamo tyrimo atţvilgiu, buvo

gauti iš Fleurbaix–Laventie Ville Sante´ studijos Prancūzijoje. Tyrimo (Heude ir kt., 2005)

rezultatai parodė, jog koreliacija tarp antropometrinių rodiklių vystymosi metu egzistuoja, bet

koreliacijos koeficientas gali kisti ir ne visą laiką būna statistiškai reikšmingas (1.1 pav.).

1.1 pav. Koreliacijų tarp tėčių ir vaikų parametrų (lygios linijos) ir mamų ir vaikų

(brūkšninės) evoliucija nuo gimimo (birth) iki vaikų brendimo pabaigos (post pubertal) (pagal

Heude ir kt., 2005)

Tėvų ir vaikų ūgio koreliacijos tarp tėčių ir mamų buvo panašios bet kuriuo vaikystės

ir paauglystės laikotarpiu. Jos buvo maţos gimimo metu, didėjo bei pasiekė savo maksimumą

per antruosius metus ir išliko stabilios po to (Heude ir kt., 2005).

Ankstesnių studijų (Hewitt, 1957; Ounsted ir kt., 1982) rezultatai patvirtina šio tyrimo

rezultatus. Pvz. Hewitt‗as atrado, jog nuo 2 iki 5 metų tėvų-vaikų ūgio koreliacijos

koeficientas buvo apie 0,40 ir išliko stabilus nuo 2 iki 5 metų, tuo tarpu Ounsted ir kt., rado

nuolatinį koreliacijų augimą tarp mamų ir tėčių iki vaikui sukankant 4 metams. Todėl yra

manoma, jog vaikų- tėvų ūgio panašumas yra daugiausia nulemtas dėl genetinių veiksnių.

19

1.3.2. Aplinkos veiksnių įtaka antropometriniams rodikliams

Kaip rodo anksčiau paminėti tyrimai, genetinė ir aplinkos struktūra lemianti kūno dydį,

keičiasi nuo gimimo iki tapimo suaugusiu. Netgi tarp monozigotinių dvynių, kurie turi tą patį

genetinį paveldą, nuo pradţių didesnis dvynys yra linkęs išlikti didesniu visą laiką, taip

parodant, kad ilgai besitęsiantis vaisiaus aplinkos poveikis įtakoja galutinį mūsų kūno dydį.

Nėštumo laikas ir gimimo svoris

Šiuo metu pasaulyje yra vykdoma nemaţai epidemiologinių tyrimų, kurių tikslas yra

nustatyti ir laiku diferencijuoti fiziologiškai maţo svorio ir ūgio vaikus nuo „tikrųjų,

gimdinės patologijos sąlygotų, maţo gimimo svorio vaikų (Gardosi, 2006).

Augimo greitis gimdoje bei naujagimio gimimo svoris ir ūgis priklauso nuo motinos,

placentos ir vaisiaus veiksnių, tarp kurių yra ir demografiniai veiksniai: motinos amţius

(jaunos arba vyresnės moterys), motinos ūgis, svoris, mamos bei tėvo rasė, gimdymų skaičius,

kiti šeimoje gimę vaikai buvo maţo gimimo svorio ar ūgio (Bernstein ir Divon, 1997).

Apie 10–15 proc. maţų pagal gestacijos amţių vaikų auga lėtai ir jiems suaugus išlieka

5–7 kartus didesnė ţemaūgiškumo rizika (Albertsson-Wikland ir Karlberg, 1994; Albertsson-

Wikland ir Karlberg, 1997).

Manoma, jog ponatalinį maţų pagal gestacijos amţių vaikų augimą lemia genetinių,

aplinkos bei hormoninių veiksnių sąveika (Jacobsen ir kt., 1997; Cnattingius ir kt., 1998;

Miles ir kt., 2005).

Kaip rodo Lietuvoje atlikti tyrimai (Valūnienė ir kt., 2009), atitinkančių nėštumo amţių

vaikų ir maţų pagal nėštumo amţių vaikų rodikliai reikšmingai skyrėsi (2 lentelė).

1.2 lentelė. MGA ir AGA vaikų antropometriniai parametrai sulaukus šešerių

metų, M±SD (Valūnienė ir kt., 2009)

MGA – maţi pagal gestacijos amţių vaikai; AGA – atitinkantys gestacijos amţių vaikai

20

Maţi pagal nėštumo trukmę vaikai, kuriems stebimas greitas postnatalinis augimo

šuolis, turi polinkį viršsvoriui bei nutukimui suaugus (Baker, 2004; Hales ir Barker, 2001;

Mafeis ir kt., 2002; Eriksson ir kt., 1999; Eriksson ir kt., 2003; Stettler ir kt., 2002).

Natūralus maitinimas

Yra pripaţįstama, kad mityba ankstyvame amţiuje gali turėti, besitęsiantį ilgą laiką,

fiziologinį poveikį. Ryšiai tarp pogimdyminio maitinimo ir tolesnės riebalinės ir liesosios

svorio dalies yra gana kompleksiški bei priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir maisto

sudėties (motinos pienas prieš mišinius) skirtumus, maisto patiekimą (ţindymas krūtimi prieš

maitinimą iš buteliuko), maisto būdą (natūralus ţindymas prieš maitinimą mišiniais) ir

maitinimo elgsena (paties kūdikio reguliavimas ir maitinimas tik esant poreikiui prieš

nustatytą maitinimo tvarkaraštį iš anksto numatytais kiekiais) (Agostoni, 2005).

Taip pat yra ţinoma, jog kūdikiai, kurie buvo maitinti krūtimi, skiriasi savo augimo

greičiu nuo tų, kurie maitinti pieno pakaitalais. Dirbtiniais mišiniais maitinti kūdikiai greičiau

pasiekia didesnį svorį ir ūgį, uţ krūtimi maitintus. Sisteminė 19 tyrimų perţiūra

išsivysčiusiose šalyse reziumavo, jog iki 12 mėnesių amţiaus, kumuliacinis kūno svorio

skirtumas sudarė apie 400 g. maţiau tarp tų kūdikių, kurie krūtimi buvo maitinti 9 mėnesius

lyginant su dirbtiniais mišiniais maitintais. Tų, kurie buvo maitinti 12 mėnesių, šis skirtumas

sudarė beveik 650 g. maţiau negu maitintų dirbtiniu pienu (Dewey, 1998). Skirtumai tarp

elgesio maitinant bei motinos ir kūdikio bendravimo taip pat gali turėti įtakos kai kuriems

pateiktiems skirtumams. Pavyzdţiui, natūraliai ţindyti kūdikiai demonstravo skirtumus

ţindyme ir pasirodė turintys didesnį maisto kiekio kontroliavimo laipsnį bei galintys išlaukti

didesnius tarpus tarp maitinimosi lyginant sus dirbtiniais mišiniais maitintais kūdikiais

(Demmelmair ir von Koletzko, 2006).

Pirmasis, didţiulis tyrimas, bandantis nustatyti ţindymo įtaką nutukimo rizikai arba

antsvoriui tarp priešmokyklinio amţiaus vaikų, buvo atliktas Vokietijoje (von Kries ir kt.,

1999). Pats svarbiausias šio tyrimo atradimas – turintis apsaugančių savybių, bet nuo

natūralaus maitinimo trukmės priklausantis poveikis nutukimui ir antsvoriui . Kaip parodė šio

tyrimo rezultatai: vien tiktais krūtimi maitintų vaikų šansai, priklausomai nuo maitinimo

trukmės, maţino nutukimo riziką nuo 2 iki 5 kartų.

21

1.4. Augimo stebėsena

Stebėsenos iniciatyvos

Nutukimas yra vienas didţiausių visuomenės sveikatos iššūkių 21 amţiuje. Jo

paplitimas daugelyje PSO Europos regiono nuo 1980-jų metų šalių patrigubėjo, o paveiktų

ţmonių skaičius vis dar didėja nerimą keliančiu tempu,o ypač tarp vaikų. Nutukimas jau

dabar yra atsakingas uţ daugmaţ 2-8 proc. visų sveikatos išlaidų ir 10-13 proc. visų mirčių

skirtingose Europos regiono dalyse.

Nutukimo sekimas tarp mokyklinio amţiaus vaikų tampa įprasta praktika tarp skirtingų

šalių įskaitant ir kai kurias JAV valstijas (Nihiser ir kt., 2007) bei Europą. 2008 metais

pirmieji matavimai buvo atlikti skirtingose šalyse kaip dalis PSO koordinuojamos Europos

vaikų nutukimo sekimo iniciatyvos (WHO Europe Child Obesity Surveillance Initiative -

COSI), galvojant apie šios iniciatyvos išplėtimą visoje Europoje ateityje.

Nacionalinė Anglijos vaiko matavimo programa (English National Child Measurement

Programme – NCPM), įsteigta (kaip nacionalinė nutukimų vaikystėje duomenų bazė) 2005,

dabar yra viena didţiausių šioje srityje programų pasaulyje. Jos tikslas - kiekvienais metais

pasverti ir išmatuoti visus vaikus, besimokančius pradinėse mokyklose jų priėmimo (4-5 metų

amţius) ir 6 metų (10-11 metų amţius) metu. Programa suteikia svarbią informaciją, padedant

nutukimo valdymo paslaugų planavimui bei suteikimui, o taip pat gali būti naudojama norint

įvertinti vyriausybės paskelbtą iniciatyvą „Sumaţinti turinčių antsvorį ir nutukusių vaikų dalį

į 2000 lygį― (Healthy Weight, Healthy Lives, 2008).

Tokia praktika, kurios metu stebint vaikų ūgį ir svorį idant suteikti, yra nustatyta tiek

nacionalinėje tiek ir tarptautinėje praktikoje. Įvairių ţmonių grupė, susidedanti iš pediatrų,

endokrinologų, visuomenės sveikatos specialistų, bendrosios praktikos gydytojų ir

bendruomenės slaugytojų, 1998 metais Jungtinėje Karalystėje išvystė Koventrio susitarimą

(Hall ir Voss, 2000), kuris nustatė augimo stebėjimo naudą: 1) identifikuoti išgydomus

chroniškus susirgimus arba ligas tarp, iš pirmo ţvilgsnio, sveikai atrodančių mokinių; 2)

suteikti nuraminimą tėvams; 3) suteikti duomenis stebėti vaikų sveikatą visuomenės sveikatos

tikslams ir epidemiologiniams tyrimams.

Nors vaikų patikra dėl nutukimo suteikia galimybę nustatyti tokias būkles kaip Prader-

Willi sindromas, Bardet-Biedl sindromas, padidėjusi skydliaukė (hipertiroidizmas) arba

Kušingo liga, susijusias su nutukimu, bet šios yra labai retos. Be to egzistuoja aukštos

kokybės įrodymų, pagrindţiančių vaikų nutukimo prevencijos ir gydymo intervencijų naudą,

22

trūkumas. Nepaisant šių faktų, tokie duomenys kaip NCMP suteikia svarbų vaidmenį,

planuojant pagalbos planavimą ir vykdymą, naujais įrodymais pagrįstų intervencijų ir

poţiūrio į kovos su vaikų nutukimu stebėjimo procesą, nepamirštant ir rizikos populiacijų

nustatymo. Vis dėl to, išlieka ţymus įrodymais pagrįsto potencialaus vaikų nutukimo sekimo

ir stebėjimo naudos ir ţalos, ilgo laikotarpio vaikystėje padidėjusio KMI padarinių sveikatai ir

didesnės nutukimo rizikos ir ją lydinčių susirgimų grupių (Fayter ir kt, 2007).

Rasta teigiama asociacija tarp gerovės ir nutukimo tarp suaugusių (ypač tarp moterų) ir

vaikų silpnai išsivysčiusiose šalyse išsilygina vidutinio išsivystymo šalyse prieš įgaunant

neigiamą asociaciją aukšto išsivystymo šalyse, kur nutukimo rizika yra didesnė tarp ţemesnio

socialinio ir ekonominio sluoksnio ţmonių grupių (Wang, 2001).

Tolesni epidemiologiniai tęstiniai tyrimai, trunkantys visą gyvenimą bei įvertinantys

šeimos genetikos ir aplinkos įtaką, būtų nepaprastai naudingi.

Nutukimo vertinimas

Be abejo, didėjant susidomėjimui vaikų kūno kompozicijos tyrimais, atskiriant juos nuo

augimo ir mitybos padėties, kiekviena liga turi neigiamus padarinius tiek riebalinei tiek

neriebalinei masei. Tačiau ankstesni būdai, kurie buvo naudojami įvertinti augimo ir mitybos

padėtį yra netinkami skirtingiems kūno riebalų ar likusios kūno masės dalies vertinimui.

1.3 lentelė. Tarptautiniai ribiniai kūno masės indekso taškai antsvoriui ir

nutukimui nustatyti skirtingoms lytims ir amţiui nuo 6 iki 9 (pagal Cole ir kt, 2000)

Amţius KMI 25 kg/m² KMI 30 kg/m²

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

6 17,55 17,34 19,78 19,65

6,5 17,71 17,53 20,23 20,08

7 17,92 17,75 20,63 20,51

7,5 18,16 18,03 21,09 21,01

8 18,44 18,35 21,60 21,57

8,5 18,76 18,69 22,17 22,18

9 19,10 19,07 22,77 22,81

23

Vaikų viršsvoriui ir nutukimui vertinti ir apibūdinti galima naudoti IOTF/T. Cole IOTF

cut-off points ar T. Colle ir kt. (2000) pasiūlytą metodą: viršsvorį nustatyti pagal KMI ribines

vertes, kurios 18 metų amţiuje atitinka KMI≥25 kg/m2, o vaikų nutukimą – pagal tas KMI

ribines vertes, kurios 18 metų amţiuje atitinka KMI≥30 kg/m2. IOTF ekstrapoliavo PSO

suaugusių nutukimui taikomus standartus vaikams ir paaugliams (6–18 m. amţiaus), kad

nustatytų tarptautinį, visuotinai priimtiną, pediatrinio nutukimo apibūdinimą (1.3 lentelė).

Pastarieji KMI normatyvai siejasi su stabiliomis kūno masės indekso kritinėmis reikšmėmis

jau suaugus, kita vertus, atspindi konkrečios populiacijos vaikų ūgio ir svorio ypatumus

augimo laikotarpiu (Cole et al., 2000).

Hatorri grafikas (Hatorri ir kt., 1997) vaikams nuo 1 iki 10 metų atskleidţia ţymius

skirtumus tarp lyčių tarp santykines riebalų ir liesosios masės dalies skirtingais augimo

periodais. 1.3 paveikslas iliustruoja kūno kompozicijos, atsiţvelgiant į riebalinę ir liesąją kūno

masės dalį, skirtumus tarp berniukų ir mergaičių tarp vienerių ir dešimties metų amţiaus.

Augimo metu kūno sudėties santykis keičiasi natūraliai. Ankstyva vaikystė ir paauglystė yra

tie laikotarpiai, kai dėl jau anksčiau minėtų prieţasčių, sukaupiama daug riebalinės masės, kai

tuo tarpu viduriniuoju vaikystės periodu riebalų sankaupos radikaliai maţėja ir vaikai, o

labiausiai berniukai, pirmiausia priauga liesosios masės dalies. Tai reiškia, jog šis grafikas o

kartu ir KMI naudojimas vertinant kūno kompoziciją yra geras tik lyginant to paties amţiaus

individus.

1.2 pav. Grafikas, nusakantis ryšį tarp lyties, amţiaus bei aktyviosios ir pasyviosios kūno

masės dalių (pagal Hatorri ir kt, 1997)

24

TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Šis darbas – vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimo, koordinuojamo Pasaulio

sveikatos organizacijos (PSO), dalis, analizuojanti pirmų klasių mokinių antropometrinių

duomenų ir tėvų antropometrinių duomenų komponentą. Tyrimas atliktas 2007/2008 mokslo

metais, vykdytas 13 Europos Sąjungos šalių, prie kurių prisijungė ir Lietuva. Tyrimo

vykdymui buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas. Apie šio tyrimo vykdymą buvo

informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija, kuri pritarė tokiam tyrimui.

PSO ekspertai parengė tyrimo metodiką ir šiame darbe naudotus klausimynus: šeimos

apklausos anketą ir mokyklos grįţtamąjį lapą. PSO nurodė, kad šalys dalyvės turėtų ištirti

2800 septynmečių vaikų. Pirmokų imtis (n) buvo padidinta dėl to, kad pirmoje klasėje gali

mokytis ir aštuonmečiai vaikai. Galutinė tyrimo imtis - 5800 pirmokų. Dešimtyje Lietuvos

apskričių buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas anketiniu būdu apklausiant

pirmokų tėvus (n=5341) bei mokyklų vadovus (n=156).

Šio magistrinio darbo tiriamasis objektas – pirmų klasių vaikų antropometriniai

duomenys, susieti su tėvų anketomis, gautomis atlikus tyrimą dviejose didţiausiose Lietuvos

apskrityse. Šie duomenys buvo patalpinti tyrimo duomenų bazėje. Šiame darbe analizuoti

1862 įrašai, kuriuose buvo nurodytas apskrities kodas, bei 122 įrašai pagal vaiko lankomą

mokyklą, kuri priklausė arba Kauno arba Vilniaus apskričiai. Taigi, iš viso buvo analizuota

(n) 1964 įrašai.

Antropometrinius vaiko duomenis sudarė: ūgis, svoris, juosmens ir klubų apimtis. PSO

parengtą šeimos apklausos anketą sudarė 45 uţdarojo ir atvirojo tipo klausimai, kuriuos buvo

galima suskirstyti į keturias grupes, apimančias informaciją apie pirmokų sveikatą, fizinio

aktyvumo ypatumus, mitybą, šeimos socialinius ir ekonominius rodiklius. Autorių domino

tėvų anketoje nurodyti abiejų tėvų ūgiai, svoriai, juosmens apimtys, o taip pat vaiko gimimo

svoris, ar vaikas gimė išnešiotas, ar buvo natūraliai maitintas.

Šiame darbe buvo analizuojami vaikų antropometriniai duomenys, jų pasiskirstymas,

sąsajos su tėvų antropometriniais duomenimis.

Bandomasis tyrimas atliktas 2008 metų kovo mėnesį. Pirmaklasių tėvams buvo

išdalintos 49 anketos, iš kurių 26 buvo uţpildytos ir sugrąţintos. Atlikus ţvalgomąjį tyrimą

buvo padaryta išvada, jog išversta į lietuvių kalbą PSO pasiūlyta tyrimo anketa tėvams yra

suprantama ir tinkama naudoti numatytame tyrime.

Tyrimo objektas: Darbe buvo naudojama dviejų Lietuvos apskričių pirmų klasių

mokinių antropometriniai duomenys, susieti su jų tėvų apklausos duomenimis. Norint įvertinti

25

pirmokų antropometrinių rodiklių skirtumus tarp visų Lietuvos apskričių buvo naudota visos

Lietuvos duomenys, kuriuos sudarė dešimties Lietuvos apskričių pirmų klasių mokinių

atsitiktinė imtis.

Pagrindiniai tyrimo metodai: pirmokų antropometrinių rodiklių tyrimas, vaikų

antropometrinių rodiklių analizė, anketinė vaikų tėvų apklausa, statistinė duomenų analizė.

Pirmaklasių antropometriniai matavimai. Buvo matuojamas pirmaklasių ūgis, svoris,

liemens bei apimtys. Antropometriniams matavimams naudota PSO rekomenduota įranga:

Elektroninės nešiojamos SECA 872 svarstyklės;

Nešiojama SECA 214 ūgio matuoklė;

Tamprios SECA 201 juostelės kūno apimtims matuoti.

Kūno svorio matavimas

Svorio matavimui naudotos portatyvios elektroninės (skaitmeninės) svarstyklės, kurios

buvo kalibruotos 0,1 kilogramo tikslumu ir tinkamos naudoti iki 150 kg. Vaikų kūno svoris

buvo išmatuotas kilogramais ir įrašytas į PSO paruoštus tyrėjo uţrašus (priedas 3) 100 gramų

tikslumu (0.1 kg).

Svėrimo procedūros eiga. Svėrimo procedūros eigą smulkiai aprašė PSO pateiktos

metodikos. Eigą sudarė 8 nuoseklūs, matavimą aprašantys, ţingsniai.

Kūno ūgio matavimas

Ūgio matavimui buvo naudota nešiojama ūgio matuoklė. Matavimo vietoje grindys

buvo lygios, o kampas tarp grindų lygmens ir sienos buvo status (90 laipsnių), vertikalūs

paviršiai (sienos ar kolonos) lygūs. Vaikų ūgis turi buvo išmatuotas centimetrais ir fiksuojant

buvo imamas paskutinis pilnas 1 milimetras (mm) (0,1 cm). Gauti duomenys įrašyti į PSO

pateiktus (priedas 3) tyrėjo uţrašus.

Ūgio matavimo procedūros eiga. Ūgio matavimo eigą, kaip ir svėrimo, smulkiai

aprašė PSO pateiktos metodikos. Jose buvo pateikta 11 nuoseklių ţingsnių kaip atlikti

matavimus.

Juosmens apimties matavimas

Juosmens apimtis matuota elastinga matavimo juostele. Vaikų juosmens perimetras

buvo išmatuotas centimetrais ir įrašomas paskutinis pilnas 1 milimetras (mm) (0,1 cm). Gauti

duomenys įrašyti į pateiktus (priedas 3) tyrėjo uţrašus.

Klubų apimties matavimas

Klubų apimtis matuota elastinga matavimo juostele. Vaikų klubų apimtis buvo

išmatuota centimetrais ir įrašytas paskutinis pilnas 1 milimetras (mm) (0,1 cm).

26

Duomenų analizė. Surinkti duomenys sukaupti duomenų bazėje. Kolmogorov-Smirnov

testu nustatėme normalųjį kiekybinių dydţių skirstinį. Dviejų grupių vidurkiams palyginti

taikytas Stjudento (t) testas, o daugiau nei dviejų grupių - dispersinė analizė. Daugkartiniams

poriniams palyginimams taikytas Bonferoni testas (siekiant nustatyti, kurie vidurkiai

tarpusavyje statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas lyginimo aposteriorinis kriterijus (post

hoc). Lygindami kiekybinius duomenis, kurie neturi normaliojo skirstinio, taikėme

neparametrinių dydţių lyginimo testus. Skirtumui tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti

taikytas Mano-Vitnio (Mann-Whitney) testas. Jei grupių daugiau nei dvi - Kruskalo-Voliso

(Kruskal-Wallis) testas. Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas Chi

kvadrato (χ²) kriterijus.

Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS

12,0 for Windows. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir

paveiksluose. Daugumoje jų vertinamas atsakymų į anketos klausimus daţnis (procentais)

įvairiose tiriamųjų grupėse: pagal lytį, kūno masę ir t.t. Pateikiant rezultatus nurodomas

statistinių hipotezių patikimumas. Naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p<0,05

– patikima, p<0,01, p<0,001 – labai patikima.

27

REZULTATAI

3.1. Demografinė Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių informacija

Pagal įrašus duomenų bazėje, abiejose apskrityse, tyrime dalyvavo 1964 pirmaklasiai.

Tai sudarė 38,8 proc. visų, tyrime Lietuvoje dalyvavusių, mokinių. Paţymėtina, jog iš minėtų

1964 pirmaklasių įrašų duomenų bazėje 122 (6,1 proc.) nerodė savo priklausomybės Kauno ar

Vilniaus apskričiai. Šie įrašai yra priskirti dėl to, mokykla priklauso tai savivaldybei, kuri

savo ruoţtu patenka į Vilniaus arba Kauno apskritis. Daugiau nei pusė (55,4 proc.) tyrime

dalyvavusių pirmokų buvo iš Kauno apskrities, 44,6 proc. – iš Vilniaus apskrities.

Iš 1974 ištirtų vaikų, kurių lytis buvo nurodyta duomenų bazėje, berniukai sudarė 51,1

proc., mergaitės – 48,9 proc. Iš 1030 Kauno apskrityje ištirtų pirmokų 51,7 proc. (534) buvo

berniukai. Vilniaus apskrityje mergaitės sudarė 49,3 proc. tirtųjų vaikų (3.1 pav.).

51,7

48,3

50,7

49,3

46,0%

47,0%

48,0%

49,0%

50,0%

51,0%

52,0%

Kauno apskritis Vilniaus apskritis

Mergaitės Berniukai

3.1 pav. Tyrime dalyvavusiu pirmokų pasiskirstymas proc. pagal lytį apskrityse (n=1862)

Vidutinis pirmokų amţius buvo 7,25 ±0,47 metų. Beveik trys ketvirtadaliai (72,6 proc.)

pirmokų tyrimo metu buvo septynmečiai. Dar ketvirtadalis (25,6 proc.) buvo aštuonerių metų

amţiaus (3.2 pav.)

1,5%

72,6%

25,6%

0,4%

6 metai 7 metai 8 metai 9 metai

3.2 pav. Tyrime dalyvavusiu pirmokų pasiskirstymas proc. pagal amţių (n=1964)

28

Literatūros apţvalgoje bei tyrimo metodikoje yra minėta, jog dėl antropometrinių

duomenų, o būtent kūno masės indekso, vertinimo metodikos (Cole ir kt., 2000) mokinių

amţius buvo pateiktas trimis skirtingais pjūviais: mėnesiais, pusmečiais ir metais.

Kitas pirmokų amţiaus pjūvis, kurį sudarė vaikų amţius pusmečiais, yra pateiktas 3.1

lentelėje, kurioje pateikiami duomenys apie pirmokų pasiskirstymą pagal amţių pusmečiais

bei jų atitikmuo amţiui metais.

3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amţių pusmečiais bei

suskirstymas į atitikmenį metais kūno masės indekso vertinimui

Vaiko amţius pusmečiais 12 13 14 15 16 17 18

Proc. 0,1 1,4 22,7 49,9 24,7 0,9 0,4

Vaiko amţius metais 6 6,5 7 7,5 8 8,5 9

Apskrityse mokyklos buvo pasirinktos atsitiktinės atrankos būdu, tiriamieji vaikai

nebuvo homogeniški pagal savo gyvenamą vietą. Lietuvoje tyrimas vykdytas visose 10

apskričių. Kauno ir Vilniaus apskrityje imtį sudarė pirmokai iš 49 mokyklų, esančių 10 rajono

ir 2 miesto statusą turinčių savivaldybių (3.2 lentelė).

3.2 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal priklausymą savivaldybei (proc.)

Administracinis suskirstymas

Kauno apskritis Vilniaus apskritis Lietuva

Savivaldybė Proc. Savivaldybė Proc. Apskritis Proc.

Kauno m. 10,2 Vilniaus m. 29,9 Kauno 20,3

Kaišiadorių

raj. 7,4

Ukmergės

raj. 1,8 Vilniaus 16,3

Jonavos raj. 2,9 Širvintų raj. 1,4 Klaipėdos 12,7

Kauno raj. 41,9 Trakų raj. 4,5 Šiaulių 11,7

Kėdainių raj. 8 Vilniaus raj. 37,2 Tauragės 5,1

Prienų raj. 5 Alytaus 5,4

Raseinių raj. 8,2 Marijampolės 5,8

Telšių 7,4

Nenurodyta 16,4 Nenurodyta 25,2 Panevėţio 9,5

Utenos 5,7

29

3.2 Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometriniai rodikliai

Iš 1984 pirmokų įrašų, priklausančių Kauno ir Vilniaus apskritims, pirmokų ūgis buvo

paminėtas 1849 atvejais, svoris 1848 atvejais. Abiem atvejais prarastų duomenų daţnis siekė

beveik 7 procentus.

Kadangi vaikai buvo matuojami su apatiniais drabuţiais, jų svorio rezultatai vėliau buvo

koreguoti pritaikius vaiko drabuţių svorio veiksnį. Skirtumas tarp pirmokų svorio su rūbais

bei svorio be rūbų buvo 0,408±0,002 kg ir šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas

(p<0,001).

Norint įvertinti, kokius statistinius testus bei kriterijus reikės pasirinkti, buvo atliktas

pirmokų svorio rezultatų pasiskirstymo įvertinimas. Iš literatūros yra ţinoma, kad ţmogaus

svorio rezultatai populiacijoje yra linkę pasislinkti į dešinę. Gautas asimetrijos koeficientas,

kuris buvo didesnis uţ 1 (1,58), rodė svorio rezultatų pasiskirstymo pasislinkimą į dešinę.

Atlikus Kolmogrovo ir Smirnovo testą vienos imties pasiskirstymo normalumui patikrinti,

galima statistiškai reikšmingai (p<0,001) teigti, jog pirmokų svoris nėra pasiskirstęs pagal

normalųjį skirstinį. Tai iliustruoja ir pirmokų svorio rezultatų išsidėstymo histogramą (3.3

pav.).

0.00 20.00 40.00 60.00 80.00

Vaiko svoris atėmus rūbelius (kg.)

0

50

100

150

200

Dažn

is

3.3 pav. Tyrimo dalyvių svorio pasiskirstymo histograma (N=1849)

30

Svorio pasiskirstymas imtyje buvo patikrintas atsiţvelgiant į lytį ir amţiaus grupę, bet

gauti rezultatai nesiskyrė - svoris ir tarp mergaičių, ir tarp berniukų, bei skirtingose amţiaus

grupėse buvo pasiskirstęs ne pagal normalųjį skirstinį – ryškus rezultatų poslinkis į dešinę

(4.1 ir 4.2 pav., 3 priedas).

Nustatytos vidutinės pirmokų svorio reikšmės buvo: 33,84±5,81 kg tarp berniukų, bei

26,46±5,32 kg tarp mergaičių. 7 metų berniukų vidutinis svoris buvo 28,2±5,8 kg, o to paties

amţiaus mergaičių 27,3±5,4 kg. Atitinkamai 8 metų berniukų 29,2±5,8, mergaičių – 28±5 kg.

Svorio rezultatai tarp 7 ir 8 metų amţiaus berniukų ir to paties amţiaus mergaičių reikšmingai

nesiskyrė.

Tikrinant ūgio rezultatų pasiskirstymą imtyje, vadovautasi ta pačia metodika. Šiuo

atveju asimetrijos koeficientas buvo labai artimas nuliui (0,06). Histogramoje paţymėta

normalumo kreivė rodo, kad tiriamųjų pirmokų ūgio pasiskirstymas vizualiai nesiskiria nuo

normaliojo. Bet remiantis ankščiau minėtu testu, skirtu pasiskirstymo normalumui patikrinti,

bei stebint pirmokų ūgio daţnių pasiskirstymą histogramoje galima statistiškai reikšmingai

(p=0,016) teigti, jog visų pirmokų ūgis šioje imtyje nėra pasiskirstęs pagal normalųjį skirstinį

(3.4 pav.).

110.00 120.00 130.00 140.00 150.00

Ūgis (cm.)

0

25

50

75

100

125

Dažn

is

3.4 pav. Tyrimo dalyvių ūgio pasiskirstymo histograma (n=1849)

Tyrime dalyvavusių pirmaklasių ūgio didţiausia išmatuota reikšmė – 147 cm, maţiausia

– 118 cm, mediana – 130 cm. Ūgio medianai atitinkant vidurkį yra pateikiamas ir vidurkis –

129,85±5,59 cm.

31

Histogramos rezultatai leido manyti, kad taip atsitiko dėl to, kad analizuojami kelių

populiacijų duomenys. Pakoregavus duomenis t. y., ūgio rezultatus atskyrus pagal lytį bei

apskritį, berniukų ir mergaičių ūgis, paimtas atskirai, nesiskyrė nuo normaliojo pasiskirstymo

(4.3 ir 4.4 pav., 3 priedas). Šie rezultatai leidţia naudoti parametrinius kriterijus ūgio skirtumų

palyginimui atskirose grupėse.

Ieškant pirmokų ūgio skirtumų tarp lyties, amţiaus, bei gyvenamosios vietos (apskrities)

nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,001) skirtumai tarp lyčių, tarp visų amţiaus grupių, bei

tarp septynmečių ir aštuonmečių grupių atskirai. Statistiškai patikimų skirtumų tarp Vilniaus

ir Kauno apskričių neuţfiksuota netgi lyginant atskirai duomenis tarp lyčių bei amţiaus

grupių.

Vidutinis berniukų ūgis buvo 130,38±0,18 cm, mergaičių – 129,32±0,18 cm. Ūgio

skirtumas tarp lyčių siekė 1,06±0,25 cm bei buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001). Berniukų

ir mergaičių grupėse ūgio skirtumų Kauno ir Vilniaus apskrityse neuţfiksuota.

Kadangi šio tyrimo dalyvių amţius svyravo nuo 6 iki 9 metų, buvo ieškoma ūgio

skirtumų tose amţiaus grupėse. Atlikus dispersinę analizę (ANOVA testas) buvo rasta, jog

tarp skirtingų lyčių lyginant visas amţiaus grupes, pirmokų ūgis statistiškai reikšmingai

skiriasi (p<0,001). Pritaikius Post Hoc Bonferoni kriterijų statistiškai reikšmingi skirtumai

(p<0,001) nustatyti: tarp 6 ir 7, 6 ir 8, 7 ir 8 metų amţiaus berniukų, bei tarp 6 ir 7, 6 ir 8 bei 7

ir 8 metų amţiaus mergaičių. Dėl kitų dviejų amţiaus grupių dydţio (jos sudarė 2,8 proc.

tyrimo dalyvių) buvo palyginta tik 7 ir 8 metų pirmokų ūgio skirtumai. Gavus rezultatus

paaiškėjo, kad aštuonmečių ūgis nuo septynmečių reikšmingai (p<0,001) skyrėsi 2,23±0,29

cm (3.5 pav.).

129,85

132*

128,88

131,07*

129,36

131,6*

127

127,5

128

128,5

129

129,5

130

130,5

131

131,5

132

Berniukai Mergaitės Visi

7mečiai 8mečiai

* p<0,001, lyginant su septynmečiais

3.5 pav. Tirtų septynmečių ir aštuonmečių ūgio skirtumai tarp lyčių (cm)

32

Pirmokų apimčių (juosmens ir klubų) rezultatų analizė parodė, kad juosmens apimtis

kito nuo 45 iki 90 cm, klubų – nuo 54 iki 90 cm. Abiejų rodiklių pasiskirstymas imtyje

neatitiko normalumo kriterijų (p<0,001).

Atlikus dviejų nepriklausomų imčių lyginamąją analizę, jos rezultatai parodė: skirtumai

tarp juosmens ir klubų apimčių bei lyties buvo statistiškai reikšmingi (atitinkamai p<0,001 ir

p<0,05). Nustatyta berniukų vidutinė juosmens apimties reikšmė 59,91±6,53 cm, kuri buvo

didesnė uţ atitinkamą mergaičių apimtį – 58,21±6,16 cm. Klubų vidutinės reikšmės buvo –

69,96±6,49 berniukams ir 69,31±6,01 mergaitėms. Įvedus korekcijas pagal amţių rezultatai

nepakito ir skirtumai išliko statistiškai reikšmingi.

Juosmens ir klubų apimtys – vieninteliai antropometrinis rodikliai, kurių nustatyti

skirtumai tarp Kauno ir Vilniaus apskričių mergaičių grupėje buvo statistiškai reikšmingi

(p<0,001).

Kūno masės indeksas yra išvestinis antropometrinis rodiklis, kuris plačiai naudojamas

epidemiologijoje ir klinikinėje medicinoje, kaip vienas iš rizikos veiksnių galintis parodyti

nukrypimus nuo normalaus vystymosi. Apie jo panaudojimo galimybes bei vertinimą buvo

aprašyta literatūros apţvalgoje (ţr. 1.4.1 skyrių). Kūno masės indeksas vertintas pagal IOTF

standartus (Cole ir kt., 2000) (1.3 lentelė).

Nustatant pirmokų kūno masės indeksą, bei vadovaujantis jo ribiniais taškais pagal

pirmokų amţių pusmečiais, gauti tokie rezultatai: labai nepakankamo (KMI<16) bei

nepakankamo svorio (KMI<17) vaikai sudarė 1,4 proc., lygiai trijų ketvirtadalių (75 proc.)

ištirtų vaikų kūno masės indeksas buvo normos ribose, dar 11,9 proc. vaikų turėjo antsvorį

(KMI<30) ir 5,9 proc. pirmokų buvo nutukę (KMI>30) (3.6 pav.).

0,3% 1,1%5,9%

75,0%

5,9%

11,9%

KMI<16 KMI<17 KMI<18,5 KMI<25 KMI<30 KMI>30

3.6 pav. Pirmokų kūno masės indekso pasiskirstymas pagal KMI grupes

33

Įvertinus kūno masės indekso rezultatų pasiskirstymą imtyje, nustatyta, jog

pasiskirstymas neatitiko normaliojo skirstinio kriterijų: ryškus nuokrypis į dešinę (asimetrijos

koeficientas – 1,62), vizualus neatitikimas normaliojo skirstinio kreivei (3.7 pav.). Testas taip

pat parodė, jog šis pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo

pasiskirstymo (p<,0001).

10.00 15.00 20.00 25.00 30.00

Kūno masės indeksas be vaiko rūbelių

0

50

100

150

200

250

300

Dažn

is

3.7 pav. Tyrimo dalyvių kūno masės indekso pasiskirstymo histograma

Atliktos korekcijos pagal lytį, amţių bei apskritis KMI pasiskirstymo nepakeitė.

Anksčiau minėta asimetrija, kada svorio rezultatai populiacijoje linkę pasislinkti į dešinę,

veikė ir šį kartą. Tai galima paaiškinti tuo, jog KMI yra daug daugiau priklausomas nuo

svorio, nei nuo ūgio: atliktas (Spearman‗o) testas, koreliacijai tarp dviejų kintamųjų parodė,

jog ryšis tarp svorio ir KMI bei ūgio ir KMI buvo tris kartus stipresnis. Koreliacijos

koeficientas tarp KMI ir svorio buvo – 0,852 (p<0,001), tarp KMI ir ūgio – 0,330 (p<0,001).

Atlikta KMI rezultatų grupių analizė parodė, jog statistiškai reikšmingi skirtumai

uţfiksuoti: tarp lyčių bei visų amţiaus grupių, atskirai tarp įvairaus amţiaus berniukų. Įdomu

pastebėti, kad reikšmingo KMI skirtumų tarp Vilniaus ir Kauno apskričių neuţfiksuota, bet

atlikus visų tyrime dalyvavusių Lietuvos apskričių analizę, paaiškėjo jog skirtumai tarp

atskirų apskričių egzistuoja ir yra statistiškai reikšmingi ( 5.1 lentelė, 3 priedas).

34

3.2.1. Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometrinių rodiklių sąsajos

su jų tėvų antropometriniais rodikliais

Šis tyrimas apėmė ne tik pirmaklasių vaikų antropometrinių rodiklių matavimą.

Pirmokų tėvams išdalintose anketose buvo prašoma nurodyti savo ūgį, svorį, juosmens apimtį.

Šiuos rodiklius anketoje buvo prašoma pateikti tiek mamai tiek tėčiui, kartu nurodant savo

amţių, bei subjektyviai įvertinant savo svorį (pagal skalę).

Vidutinis tyrime dalyvavusių tėvų amţius pagal lytį buvo - tėčių 36,6 metai, mamų 34,5

metai.

Rezultatai parodė jog 58 proc. mamų ir 61,8 proc. tėčių, manė jog jų svoris yra

normalus. 37 proc. mamų manė, jog jų svoris yra per didelis, tuo tarpu taip manančių tėčių

buvo 7 procentais maţiau. Dar 3,6 proc. mamų ir 5,5 proc. tėčių savo svorį vertino kaip per

maţą.

2,8 3,7

45,241,8

28,8

20,3

1,4 2,6

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

40,0%

45,0%

50,0%

Per mažas Normalus Per dideleis Nežinau

Mama Tėtis

3.8 pav. Tėvų savo svorio vertinimo pasiskirstymas pagal lytį (proc., n=2930)

Tėvų pateikti antropometrinių rodiklių duomenys – ūgis ir svoris buvo suskirstyti į

kelias grupes, o kūno masės indeksas – pagal dabartines normas. Juosmens apimtis į dvi

grupes, atsiţvelgiant į metabolinio sindromo rizikos veiksnį europiečių (kaukaziečių) kilmės

ţmonėms (Zhu, 2002).

Suskirsčius tėvų ūgį į grupes, paaiškėjo, kad daugumą (86 proc.) visų, savo ūgį

nurodţiusių, tėčių sudarė vidutinio ūgio (kurių ūgis nuo 1,70 m. iki 1,79 m.) – tokių buvo

40,7 procentai arba aukšti (kurių ūgis nuo 1,80 iki 1,89 m.) – tokių buvo 45,3 proc. Tuo tarpu

mamų tarpe daugiausia buvo vidutinio (nuo 1,60 iki 1,69 m.) ūgio moterų, kurios sudarė

beveik du trečdalius (60,5 proc.) visų, nurodţiusių savo ūgį, mamų.

35

Moterų ir vyrų svoris buvo suskirstytas į keturias grupes. Paaiškėjo, kad daugiau nei

pusė (50,4 proc.) visų, savo svorį nurodţiusių tėčių, buvo vidutinio (nuo 70 iki 89 kg) svorio,

dar daugiau nei trečdalis (36 proc.) pateko į svorio, didesnio uţ vidutinį (nuo 90 ir 109 kg),

grupę. Daugiau nei pusę (51,8 proc.) apklaustųjų sudarė vidutinio (nuo 55 iki 69 kg) svorio

moterys, dar 13,8 proc. sudarė didelio svorio (nuo 80 iki 90 kg) moterys.

Iš 935 savo juosmens apimtis nurodţiusių tėčių, 21,1 proc. turėjo pilvinį nutukimą (kai

juosmens apimtis >102 cm). Analogiškai, moterų, kurių juosmens apimtis yra didesnė nei 88

cm buvo maţiau – 19,9 proc..

Paţvelgus į tėvų pasiskirstymą pagal KMI grupes, paaiškėjo kad beveik pusė (46,8

proc.) vyrų turėjo antsvorį. Tuo tarpu mamų tarpe daugiausia buvo normalų indeksą turinčių

moterų ir jos sudarė beveik du trečdalius (65,5 proc.) visų apklaustų ir savo duomenis

nurodţiusių moterų Vilniaus ir Kauno apskrityse. Ţemiau esantis grafikas (3.8 pav.)

iliustruoja KMI pasiskirstymą pagal lytį, skirtumai antsvorio grupėje yra statistiškai

reikšmingi (p<0,001).

4,1 0,3

65,3

34,2

21,3

46,8 ***

9,3

18,7

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

<18 <25 <30 >30

Mamos KMI Tėčio KMI

***p<0,001, lyginant su tėčio KMI

3.9 pav. KMI tarp mokinių tėvų, nurodţiusių savo antropometrinius duomenis,

pasiskirstymas pagal lytį (proc., n=2930).

Iš tyrime dalyvavusių Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių tėvų savo

antropometrinius duomenis pateikė maţdaug trys ketvirtadaliai (74,5 proc.) respondentų. Kaip

rodo rezultatai, abiejų tėvų ūgio, svorio, juosmens apimties ir kūno masės indekso rezultatų

pasiskirstymas statistiškai reikšmingai (p<0,001) skyrėsi nuo normaliojo pasiskirstymo.

Nustatyta antropometrinių rodiklių vidutiniai dydţiai: vaikų tėčių ūgio - 180,27±0,01 cm,

svorio 87,44±0,38 kg, atitinkamai, mamų ūgio 166,82±0,01 cm ir svorio 66,32±0,31 kg. Savo

juosmens apimtis ţinojo ir nurodė 1116 mamų ir 935 tėčiai. Vidutinė moterų juosmens

36

apimtis siekė 79,30±0,37 cm, vyrų – 93,94±0,37 cm. Tėvų nurodyti antropometriniai

duomenys pateikti 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Pirmokų tėvų pateiktų antropometrinių rodiklių apibendrinti

rezultatai

Tėčių antropometriniai

duomenys

Statistinės ypatybės Mamų

antropometriniai duomenys

Ūgis (m)

1422

Nenormalusis (p<0,001)

1,59/2,05

1,80 (±0,01)

1,80

Imties dydis (n)

Imties pasiskirstymas(p)

Min/Max

Vidurkis

Mediana

Ūgis (m)

1566

Nenormalusis (p<0,001)

1,28/1,88

1,66 (±0,01)

1,67

Svoris (kg)

1396

Nenormalusis (p<0,001)

50/190

87,44 (±0,38)

86

Imties dydis (n)

Imties pasiskirstymas(p)

Min/Max

Vidurkis

Mediana

Svoris (kg)

1550

Nenormalusis (p<0,001)

23/163

66,32 (±0,31)

64

Juosmens apimtis

935

Nenormalusis (p<0,001)

40/152

93,94 (±0,37)

94

Imties dydis (n)

Imties pasiskirstymas(p)

Min/Max

Vidurkis

Mediana

Juosmens apimtis

1116

Nenormalusis (p<0,001)

56/163

79,30 (±0,37)

76,5

KMI

1387

Nenormalusis (p<0,001)

16,90/44,25

26,78 (±0,09)

26,42

Imties dydis (n)

Imties pasiskirstymas(p)

Min/Max

Vidurkis

Mediana

KMI

1543

Nenormalusis (p<0,001)

14/42

23,77 (±0,10)

22,94

Atlikus dviejų nepriklausomų imčių analizę, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp

gyvenamosios vietos – Vilniaus ir Kauno apskrities – neuţfiksuota. Tuo tarpu kelių

nepriklausomų imčių analizė parodė, jog statiškai reikšmingi skirtumai tarp antropometrinių

duomenų uţfiksuoti mamas grupuojant pagal jų išsilavinimą.

37

Sąsajos tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių

Ieškant ryšių tarp vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių buvo pasinaudota Fleurbaix–

Laventie Ville Sante´ studijos patirtimi, kurioje koreliaciniais ryšiais bandyta susieti tėvų ir

vaikų antropometrinius duomenis (Heude ir kt., 2005). Koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir

vaikų antropometrinių rodiklių buvo apskaičiuoti naudojant Spirmeno (Spearman)

koreliacijos koeficientą.

Atlikus duomenų korekcijas pagal amţių, t. y. atrinkus tik septynmečius, buvo nustatyta

teigiami antropometrinių rodiklių koreliaciniai ryšiai tarp tėčio ir vaiko bei mamos ir vaiko.

Stipriausias (0,353) ryšys buvo rastas tarp tėčio bei vaiko ūgio, silpnesni ryšiai rasti tarp

svorio ir KMI parametrų. Ryšiai tarp sutuoktinių buvo statistiškai reikšmingi, bet tai

greičiausiai atsitiktinis reiškinys, galėjęs atsirasti dėl imties dydţio (3.4 lentelė).

3.4 lentelė. Antropometrinių duomenų koreliacijos koeficientai tarp sutuoktinių ir

tarp tėvų ir vaikų, pakoreguoti pagal vaiko amţių (7 metai)

Parametras Tarp sutuoktinių Tėtis – vaikas Mama – vaikas

Ūgis (m)

Svoris (kg)

Juosmens apimtis (cm)

KMI (kg/m²)

0,193***

0,113***

0,206***

0,102**

0,353***

0,282***

0,172***

0,258***

0,3***

0,205***

0,103***

0,22***

**p<0,05; ***p<0,01

3.5 lentelėje duomenys yra pakoreguoti atsiţvelgiant ne tik į vaiko amţių, bet ir lytį, t.

y. į analizę įtraukti tik septynmečiai berniukai. Vėlgi stipriausias (0,357) bei statistiškai

reikšmingas (p<0,01) ryšys buvo tarp tėčio ir šiuo atveju jo sūnaus ūgio. Pastebima tai, kad

ryšiai tarp tėvo ir sūnaus buvo stipresni nei mamos ir sūnaus.

3.5 lentelė. Antropometrinių duomenų koreliacijos koeficientai tarp sutuoktinių ir

tarp tėvų ir vaikų, koreguoti pagal vaiko amţių ir lytį (7 metai, berniukai)

Parametras Tarp sutuoktinių Tėtis – vaikas Mama – vaikas

Ūgis (m)

Svoris (kg)

Juosmens apimtis (cm)

KMI (kg/m²)

0,234***

0,121***

0,212***

0,074

0,357***

0,282***

0,215***

0,246***

0,325***

0,171***

0,134***

0,172***

**p<0,05; ***p<0,01.

38

Pakoregavus duomenis priešingai, t. y. į analizę įtraukus tik septynmetes mergaites,

koreliacijos ryšių rezultatai beveik nekito. Stipriausiu išliko ryšys tarp tėčio ir dukros ūgio, o

palyginus tik su pagal amţių koreguotais rezultatais, ryšiai tarp mamos ir dukros svorio ir

KMI padidėjo. Reikia pastebėti, kad ryšys tarp sutuoktinių juosmens apimčių išliko toks pats,

kita vertus, ryšys tarp mamos juosmens apimties ir dukros juosmens apimties buvo labai

silpnas ir statistiškai nereikšmingas (3.6 lentelė).

3.6 lentelė. Antropometrinių duomenų koreliacijos koeficientai tarp sutuoktinių ir

tarp tėvų ir vaikų, koreguoti pagal vaiko amţių ir lytį (7metai, mergaitės)

Parametras Tarp sutuoktinių Tėtis – vaikas Mama – vaikas

Ūgis (m)

Svoris (kg)

Juosmens apimtis (cm)

KMI (kg/m2)

0,159***

0,107**

0,203***

0,126**

0,347***

0,283***

0,132**

0,271***

0,284***

0,234***

0,077

0,256***

**p<0,05; ***p<0,01

Ţemiau pateiktas grafikas (3.10 pav.) iliustruoja, kaip kinta sutuoktinių ir vaikų-tėvų

koreliaciniai ryšiai tarp atskirų antropometrinių rodiklių, koreguojant juos pagal lytį.

Stabiliausiu ir stipriausiu antropometriniu rodikliu išlieka ūgis tarp vaiko ir vieno iš tėvų.

0,000

0,050

0,100

0,150

0,200

0,250

0,300

0,350

0,400

Sutuoktiniai Tėtis-vaikas Tėtis -

sūnus

Mama-

sūnus

Mama-

vaikas

Tėtis-dukra Mama-dukra

Ūgis Svoris Juosmens apimtis KMI

3.10 pav. Atskirų antropometrinių rodiklių koreliacinių ryšių kitimas tarp sutuoktinių ir

vaikų-tėvų, koreguojant juos pagal lytį

39

3.2.2. Kauno ir Vilniaus apskričių pirmaklasių antropometrinių rodiklių sąsajos

su kitais aplinkos veiksniais

Literatūros apţvalgoje minėta, kad vieni aplinkos veiksniai, turintys įtakos

antropometriniams rodikliams, gali turėti ilgai besitęsiantį poveikį t.y. nuo kūdikystės iki

vaikystės, o vėliau ir suaugusiųjų. Prie aplinkos veiksnių taip pat buvo priskirtas ir vaiko

gimimo svoris, nes daugelis autorių jį išskiria, kaip nepriklausantį nuo genetikos. Pirmokų

tėvai, jiems skirtoje anketoje, galėjo atsakyti į klausimą, ar jų vaikas buvo maitintas natūraliai

(ţindytas krūtimi), o jei „taip―, tai kiek laiko jis buvo ţindytas.

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad 1603 anketose (80,8 proc. visų įrašų) tėvai

atsakė į klausimą apie tai, ar jų vaikas buvo natūraliai maitintas. Kaip rodo tėvų apklausos

rezultatai, dauguma (90,8 proc.) vaikų buvo maitinti natūraliai (ţindyti krūtimi).

Klausimas dėl ţindymo ir aukštojo išsilavinimo į šią analizę pateko ne atsitiktinai –

daugelis mamų tiesiog neţino, kokią įtaką ţindymas krūtimi gali turėti vaiko sveikatai.

Atliktas atsakymo daţnių palyginimas tarp grupių parodė, jog 6,7 proc. mamų, turinčių

aukštąjį išsilavinimą (bakalaurą arba magistro laipsnį), pripaţino visai neţindţiusios savo

vaiko, lyginant su 11 proc. mamų, neturinčių aukštojo išsilavinimo (į šią grupę pateko

aukštesnysis, vidurinis arba nebaigtas vidurinis išsilavinimas). Atlikus chi kvadrato testą

(binominiams kintamiesiems), paaiškėjo, kad skirtumai tarp išsilavinimo ir ţindymo krūtimi

buvo statistiškai patikimi (3.11 pav.).

93,3 89,0

6,7 11,0 *

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Vaikas žindytas Vaikas nežindytas

Aukštasis išsilavinimas Neaukštasis išsilavinimas

*p<0,01, lyginant su aukštuoju mamos išsilavinimu

3.11 pav. Atsakymų apie vaikų natūralų maitinimą (ţindymą) daţnio pasiskirstymas

pagal mamų išsilavinimą (proc.)

40

Nagrinėjant natūralaus maitinimo rezultatus pagal ţindymo trukmę, daugiausia (17,2

proc.) mamų nurodė ţindţiusios savo vaikus 12 ir daugiau mėnesių.

Vertinant ţindymo įtaką antropometriniams rodikliams, vaikai buvo sugrupuoti į dvi

grupes, pagal tai, ar buvo ţindyti ar ne, bei į keturias grupes pagal ţindymo trukmę: du

mėnesius (≤2), nuo trijų iki penkių mėnesių (3-5), nuo 6 iki 12 mėnesių (6-12) ir daugiau nei

12 mėnesių (>12). Ţindymo trukmė, kaip veiksnys (exposure), buvo lyginama su vaiko KMI,

suskirstytu į dvi grupes (viena grupė – antsvoris/nutukimas, kita grupė nėra antsvorio), kaip

pasekme. Pritaikius testą rizikai (galimybių santykiui) atskirose grupėse, nustatyta, kad

atskirose ţindymo trukmės grupėse nebuvo statistiškai reikšmingo antsvorio rizikos

maţėjimo. Vienintelė grupė, kurioje pavyko rasti statistiškai reikšmingus rezultatus – buvo

natūraliai maitintų iki 2 mėnesių amţiaus vaikų grupė, kurios rezultatai rodė, tokia trumpa

ţindymo trukmė veikia kaip rizikos, o ne apsauginis veiksnys (3.7 lentelė).

3.7 lentelė. Maitinimo krūtimi poveikio pirmokų kūno masės indeksui rizikos

įvertinimas. Galimybių santykiai (95 % PI) tarp ţindymo trukmės ir KMI

Ţindymo laikas Antsvoris (95% PI) Nutukimas

Natūraliai maitinti (n=1410) 0,804 (0,518; 1249) 0,609 (0,322; 1,150)

≤2 mėnesius (n=351) 1,063 (0,786; 1,438) 1,633 (1,049; 2,541)*

3-5 mėnesius (n=351) 1,277 (0,954: 1,710) 1,176 (0,731; 1,894)

6-12 mėnesius (n=321) 0,944 (0,685; 1,300) 0,763 (0,436; 1,335)

>12 mėnesius (n=97) 1,078 (0,637; 1,825) 0,877 (0,349; 2,204)

*p<0,05

Analizuojant pirmokų KMI rezultatus ir ţindymo įtaką jiems, pavyko nustatyti

statistiškai reikšmingą (p=0,036) skirtumą tarp ţindytų ir visai neţindytų vaikų.

Šeimos apklausos anketose 1586 tėvai pateikė ir naujagimių vaikų (dabartinių pirmokų)

svorį. Daugiau nei pusė (53,9 proc.) naujagimių svėrė iki 3500 g., o vidutiniškai naujagimiai

(dabartiniai pirmokai) svėrė 3483±542 g. Gimimo svorį suskirsčius į procentiles (3, 10, 25,

75, 90, 97) pirmokų svoris pasiskirstė taip (3.12 pav.).

41

3,1%

6,9%

18,6%

47,1%

14,3%

7,3%

2,7%

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

40,0%

45,0%

50,0%

<3 (2300

g.)

3-10

(2850 g.)

10-25

(3200g.)

25-75

(3500 g.)

75-90

(4132 g.)

90-97

(4500 g.)

>97

(5238 g.)

Gimimo svorio procentilės

3.12 pav. Pirmokų gimimo svorio procentilių ribos

Nustatyta, kad berniukų gimimo svoris statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo mergaičių

svorio (p<0,001) (3.13 pav.).

3557 *

3403

3300

3350

3400

3450

3500

3550

3600

gBerniukų gimimo svoris Mergaičių gimimo svoris

p<0,001, lyginant su mergaičių gimimo svoriu

3.13 pav. Pirmokų gimimo svorio procentilių ribos (g)

Siekiant nustatyti, ar didelis (nuo 75 procentilės arba > 4132 g) naujagimio kūno svoris

gali susijęs su padidėjusius kūno masės indeksu, buvo apskaičiuotos antsvorio/nutukimo

rizikos tarp didelio, maţo ir normalaus gimimo svorio vaikų. Gimimo svoris suskirstytas į dvi

grupes: rizikos grupę ( didelio ir maţo gimimo svorio vaikai) ir kontrolinę grupę (normalaus

svorio vaikai). Apskaičiuoti galimybių santykiai parodė, jog didelis naujagimio svoris (> 4132

g) antsvorio/nutukimo riziką padidino 1,8 karto (p=0,002; PI 95% 1,231; 2,675). Maţo

gimimo svorio (<2850) vaikų antsvorio/nutukimo rizika sumaţėjo beveik du kartus– 0,51,

(p=0,015; PI 95% 0,88). Normalus gimimo svoris (25 – 75 procentilės) augimui įtakos

neturėjo.

42

REZULTATŲ APTARIMAS

Pagrindinis šio darbo tikslas – ištirti Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų pagrindinius

antropometrinius rodiklius (ūgį, svorį, juosmens ir klubų apimtis bei kūno masės indeksą)

įgyvendintas.

Turint galvoje vaikų akceleracija bei jos įtaka augimui, 2008 metų tyrimo, kurio

duomenys yra analizuojami šiame darbe, septynmečių ir aštuonmečių vaikų antropometrinius

rodiklius palyginus su 1985 metų tyrimo (Tutkuvienė, 1998) rodikliais galima pastebėti tokius

skirtumus: 1985 nustatytas 7 ir 8 metų berniukų ūgio vidurkis atitinkamai buvo 126,4±5,4 ir

131,4±5,3 cm, 2008 metais ūgio vidurkis tarp 7 metų amţiaus berniukų buvo 129,8±5,5 cm, 8

metų berniukų ūgio vidurkis – 132±5,6 cm. Tarp mergaičių gauti panašūs rezultatai: 1985

metais 7 metų mergaičių ūgio vidurkiai skyrėsi 4 cm (124,6±5,6 ir 128,8±5,3), 8 metų,

panašiai kaip ir berniukų, 0,5 cm (130,4±6,1 ir 131±5,3). Akivaizdu tai, jog per dvidešimtmetį

vaikų antropometriniai rodikliai pakito tik vienoje – 7 metų amţiaus grupėje. Norint geriau

suprasti tendenciją ţemiau yra pateikti procentilinio ūgio vertinimo skirtumai (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Amţiniai (23 metų laikotarpio) ūgio procentilių skirtumai tarp 7 metų

berniukų ir mergaičių

Rodiklis

Procentilės

3 10 25 50 75 90 97

Ūgis, cm (berniukai,

1985)

114,0 117,0 120,0 124,0 128,0 130,0 134,0

Ūgis, cm (berniukai,

2008)

119,5 122,6 126,0 130,0 133,5 137,0 140,9

Ūgis, cm (mergaitės,

1985)

112,0 116,0 119,0 123,0 127,0 130,0 134,0

Ūgis, cm (mergaitės,

2008)

119,0 122,3 125,0 129,0 132,3 135,5 139,8

Tokias pačias nustatytas tendencijas mini ir kiti autoriai. Kaip rodo amţiaus tendencijų

tarp atskirų antropometrinių rodiklių Norvegijoje tyrimas (Julıusson ir kt., 2007), buvo

uţfiksuota bendra visų matuotų parametrų didėjimo tendencija visose amţiaus grupėse

lyginant 30 metų laikotarpio duomenis, kartu uţfiksuota ir aukštesnio laipsnio teigiama

antropometrinių parametrų asimetrija.

43

7 metų berniukų vidutinis svoris buvo 28,0±, o 7 metų amţiaus mergaitės vidutiniškai

svėrė 27,3±5,7 kg. 7 ir 8 metų amţiaus berniukų ir to paties amţiaus mergaičių svorio

skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.

Vertinant pagal IOTF (Cole ir kt., 2000) metodiką pirmokų KMI rezultatai tyrėjų

nenustebino: Kauno ir Vilniaus apskrityse nutukusių vaikų buvo 5,9 proc., dar 11,9 proc

pirmokų turėjo antsvorį.

Kaip rodo pastarųjų 30 metų rezultatai, svorio didėjimo tendencijos yra labiausiai

pastebimos ikimokyklinio amţiaus grupėje. Ir kaip antsvorio daţnių padidėjimas atspindi

gyvenimo stiliaus pasikeitimus, tokius kaip didesnis vaikų sėslumas, sumaţėjęs fizinis

aktyvumas Parson ir kt., 2005) ir daţnesnis, daug energijos turinčių maisto produktų,

vartojimas (Rennie ir kt., 2005), galima manyti, jog šių veiksniai įtakoja jau ikimokyklinio

amţiaus vaikų kūno sudėjimą.

Tarp Kauno ir Vilniaus apskričių mokinių pagrindinių (ūgio, svorio,

KMI)antropometrinių rodiklių reikšmingų skirtumų nerasta. Duomenys buvo pateikti keliais

pjūviais, juos koreguojant pagal amţių, lytį. Juosmens ir klubų apimtys tarp mergaičių buvo

vieninteliai rodikliai, kur uţfiksuoti statistiškai reikšmingi (p<0,001) skirtumai.

Tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių rastos sąsajos pakartojo ankstesnių tyrimų

(Heude ir kt., 2005) rezultatus. Stabiliausias koreliacinis ryšys buvo uţfiksuotas tarp tėvo-

vaiko, ar tai būtų sūnus, ar dukra, ūgio. Tai dar kartą patvirtina tą faktą, jog ūgis – tai

integralinis, labiausiai įgimtas ir maţiausiai kintantis rodiklis (Tutkuvienė, 1995). Tėčio-vaiko

antropometrinių rodiklių ryšiai šiame tyrime pasirodė esantys stipresni daugeliu atveju nei

mamos-vaiko. Kita vertus, kai kurių tyrimų duomenys siūlo, jog ryšiai tarp tėvų-vaiko masės

yra stipresni tarp mamos-vaiko, negu tarp tėčio-vaiko, o taip pat, jog šie ryšiai stiprėja vaikui

augant (Lake ir kt., 1997). Tarp sutuoktinių esantys panašumai galėtų būti dėl klasifikavimo

suporavimo reiškinio, kuris apima5 genetinių ir aplinkos veiksnių neatskiriamumą (Allison ir

kt., 1996).

Augimui bei vystymuisi, o kartu ir antropometriniams rodikliams, turi taką ne tik

genetinės predispozicijos bei akceleracijos, bet ir aplinkos veiksniai. Nemaţai tyrimų parodė,

jog natūralus kūdikio maitinimas yra susijęs su vėlesniu vaiko vystymusi ir kaip rodo

galimybių santykiai, gali turėti apsaugantį poveikį nutukimui. Didelis gimimo svoris didino

nutukimo riziką lyginant su normaliu ir maţu gimimo svoriu.

44

IŠVADOS

1. Nustatyti Kauno ir Vilniaus apskričių pirmokų antropometrinių rodiklių rezultatai:

Septynmečių berniukų ūgio vidurkis 129,8±5,5, aštuonmečių – 132±5,6 cm.

Atitinkamai mergaičių ūgių vidurkiai buvo – 128,8±5,3 ir 131±5,3 cm. Ūgių vidurkių

skirtumas tarp lyčių ir skirtingo amţiaus berniukų ir mergaičių reikšmingai skyrėsi.

7 ir 8 metų berniukų vidutinis svoris buvo atitinkamai 28,2±5,8 ir 29,2±5,8 kg. 7 metų

amţiaus mergaitės vidutiniškai svėrė 27,3±5,4, o 8 metų - 28±5 kg. Svorio skirtumai

tarp 7 ir 8 metų amţiaus berniukų ir to paties amţiaus mergaičių nebuvo statistiškai

reikšmingi.

Vertinant pagal IOTF standartus antsvorį turėjo 17,8 proc. ištirtų pirmokų, iš jų 5,9

proc. nustatytas nutukimas.

Skirtumai tarp juosmens ir klubų apimčių bei lyties buvo statistiškai reikšmingi.

2. Reikšmingų antropometrinių rodiklių, išskyrus mergaičių juosmens ir klubų apimtis,

skirtumų tarp Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų nenustatyta.

3. Antropometrinių rodiklių stiprumas priklausė:

Stipriausias koreliacinis ryšys (0,35) buvo tarp vieno iš tėvų ir vaiko ūgio.

Ryšiai tarp tėčio ir vaiko antropometrinių rodiklių buvo stipresni nei tarp mamos ir

vaiko.

4. Vertinant aplinkos veiksnių įtaką vaiko augimui ir antropometriniams rodikliams,

buvo nustatyta:

Natūralaus maitinimo trukmė buvo susijusi su vaiko kūno masės indeksu.

Lyginant su normaliu ir maţu gimimo svoriu didelis vaiko gimimo svoris 1,8 karto

(p=0,002; PI 95% 1,2; 2,6) karto padidino antsvorio ir nutukimo riziką

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gauti pirmokų antropometrinių rodiklių rezultatai parodė, jog antsvorio/ nutukimo

tendencijos tarp pirmų klasių mokinių yra neraminančios – daugmaţ penktadalis (17,8 proc.)

turi antsvorį arba yra nutukę. Būtina tolesnė vaikų stebėsena, todėl remdamasis tyrimo

rezultatais ir siūlau:

I. Iš stebėsenos tyrimo sukurti kohortinį tyrimą ir dalį vaikų stebėti nuo ankstyvos

vaikystės ar net kūdikystės iki paauglystė pabaigos. Tai padėtų įvertinti bei atskirti

aplinkos veiksnių, tokių kaip natūralus ţindymas ar gimimo svoris, bei genetinės

predispozicijos įtaką augimui, turint keletą vertinimo etapų skirtingais amţiaus

tarpsniais.

II. Pasitelkus visos Lietuvos tyrimo duomenis ir įvertinus regioninis

antropometrinių rodiklių skirtumus, būtų galima numatyti atskirus tyrimo taškus.

Taip sumaţintume tyrimo kaštus, o kartu pagerėtų duomenų surinkimas ir kokybė.

46

LITERATŪRA

Adaškevičienė E. Vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Kaunas 1994.

Agostoni C. Ghrelin, leptin and the neurometabolic axis of breastfed and formula-fed

infants. Acta Paediatr 2005;94(5):523-5.

Albertsson-Wikland K, Karlberg J. Natural growth in children born small for gestational

age with and without catchup growth. Acta Paediatr 1994:399:64-70.

Albertsson-Wikland K, Kalberg J. Postnatal growth of children born small for gestational

age. Acta Pediatr Suppl 1997;423:193-5.

Allison DB, Neale MC, Kezis MI, Alfonso VC, Heshka S, Heymsfield SB. Assortative

mating for relative weight: genetic implications. Behav Genet 1996; 26: 103–111.

"Anthropometry." World of Forensic Science. Ed. K. Lee Lerner and Brenda Wilmoth

Lerner. Gale Cengage, 2006. eNotes.com. 2006. [cited 7 May, 2010]. Available from:

<http://www.enotes.com/forensic-science/anthropometry>.

Baird J, Osmond C, MacGregor AJ, Snieder H, Hales CN, Phillips DI. Testing the fetal

origins hypothesis in twins: The Birmingham Twin Study. Diabetologia. 2001;44:33–9.

Binkin N, Fontana G, Lamberti C, Cattaneo C, Baglio G, Perra A, Spinelli A. A national

survey of the prevalence of childhood overweight and obesity in Italy. Obesity reviews.

2010; 11:2-10.

Barker DJ. The developmental origins of well-being. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci.

2004 Sep 29;359(1449):1359-66.

Bernstein PS, Divon MY. Etiologies of fetal growth restriction. Clin Obstet Gynecol.

1997 Dec;40(4):723-9.

Bouchard C, Pe´russe L, Rice T, Rao DC. The genetics of human obesity. In: Bray GA,

Bouchard C, James WPT (eds). Handbook of obesity. Marcel Dekker Inc.: New York;

1998. pp 157–190.

Cameron N, Demerath WE. Critical periods in human growth and their relationship to

diseases of aging. American Journal of Physical Anthropology. 2002:S35:159 - 184.

Cnattingius S, Bergstrom R, Lipworth L, Kramer MS. Prepregnancy weight and the risk

of adverse pregnancy outcomes. N Eng J Med 1998;338(3):147-52.

47

Cogswell ME, Yip R. The influence of fetal and maternal factors on the distribution of

birthweight. Semin Perinatol. 1995;19:222–40.

Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for child

overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ 2000; 320: 1240–1243.

Cole TJ. Children grow and horses race: is the adiposity rebound a critical period for later

obesity? BMC Pediatrics 2004, 4:6.

Demmelmair H, von RJ, Koletzko B. Long-term consequences of early nutrition.

[Review] [67 refs]. Early Hum Dev 2006;82(8):567-74.

De Onis, M., Monteiro, C., J. Akre, and G. Clugston (1992) The Worldwide Magnitude of

Protein-energy Malnutrition: An Overview from WHO Global Database on Child Growth.

Bulletin of the World Health Organisation 71:6 703-712

Dewey KG. Growth characteristics of breast-fed compared to formula-fed infants. Biol

Neonate 1998;74(2):94-105.

Eriksson JG, Forsen T, Tuomilehto J, Winter PD, Osmond C, Barker DJ. Catch-up growth

in childhood and death from coronary heart disease: longitudinal study. Br Med J. 1999;

318:427–31

Eriksson JG, Forsen T, Tuomilehto J, Osmond C, Barker DJ. Early adiposity rebound in

childhood and risk of Type 2 diabetes in adult life. Diabetologia. 2003 Feb;46(2):190-4

Eriksson JG, Forsen T, Tuomilehto J, Osmond C, Barker DJP. 2001. Early growth and

coronary heart disease in later life: longitudinal study. Br Med J [Clin Res] 322:949–953.

Fayter D, Nixon J, Hartley S, Rithalia A, Butler G, Rudolf M, et al. A systematic review

of the routine monitoring of growth in children of primary school age to identify growth-

related conditions. Health Technology Assessment 2007;11(22):iii-87.

Forster S, Gariballa S: Age as a determinant of nutritional status: a cross sectional study.

Nutr J 2005, 4:28.

Freedman DS, Kettel-Khan L, Serdula MK, Srinivasan SR, Berenson GS. 2001. BMI

rebound, childhood height and obesity among adults: the Bogalusa Heart Study. Int J

Obes Relat Metab Disord 25:543–549.

Gardosi J. New definition of small for gestational age based on fetal growth potential.

Horm Res. 2006;65 Suppl 3:15-8

48

Garn SM, Pesick SD. Relationship between various maternal body mass measures and

size of the newborn. Am J Clin Nutr 1982; 36: 664–668.

Grinker JA, Tucker KL, Vokonas PS, Rush D: Changes in patterns of fatness in adult men

in relation to serum indices of cardiovascular risk: the Normative Aging Study. Int J Obes

Relat Metab Disord 2000, 24:1369-1378.

Hales CN, Barker DJ. The thrifty phenotype hypothesis. Br Med Bull. 2001;60:5-20.

Hall DM, Voss LD. Growth monitoring. Archives of Diseases in Childhood 2000;82:10-

15.

Hattori K, Tatsumi N, Tanaka S. Assessment of body composition by using a new chart

method. Am J Hum Biol 1997; 9:573–8.

Healthy Weight, Healthy Lives: a Cross-Government Strategy for England. Cross-

Government Obesity Unit, Department of Health and Department of Children, Schools

and Families. 2008.

Heude B, A Kettaneh, R Rakotovao, JL Bresson, JM Borys3, P Ducimetie`re, MA

Charles1 and the Fleurbaix–Laventie Ville Sante´ Group. Anthropometric relationships

between parents and children throughout childhood: the Fleurbaix–Laventie Ville Sante´

Study. International Journal of Obesity (2005) 29, 1222–1229.

Hewitt D. Some familial correlations in height, weight and skeletal maturity. Ann Hum

Genet 1957; 22: 26–35.

Ijzerman RG, Stehouwer CDA, van Weissenbruch MM, de Geus EJ, Boomsma DI. Intra-

uterine and genetic influences on the relationship between size at birth and height in later

life: analysis in twins. Twin Res. 2001;4:337–43.

Jackson AA, Langley-Evans SC, McCarthy HD. Nutritional influences in early life upon

obesity and body proportions. Ciba Found Symp. 1996;201:118–29.

Jacobsen G, Schei B, Hoffman HF. Phychosocial factors and small for gestational age

infants among parous Scandinavian women. Acta Obstet Gynecol Scand 1997;165:14-8.

Lake JK, Power C, Cole TJ. Child to adult body mass index in the 1958 British birth

cohort: associations with parental obesity. Arch Dis Child 1997; 77: 376–381.

Law CM, Barker DJ, Osmond C, Fall CH, Simmonds SJ. Early growth and abdominal

fatness in adult life. J Epidemiol Community Health. 1992;46:184–6.

49

Levine RS, Hennekens CH, Jesse MJ. Genetic variance of weight and length in infant

twins. Am J Epidemiol. 1987;126: 929–35.

Liestol K, Rosenberg M. Height, weight and menarcheal age of schoolgirls in Oslo–an

update. Ann Hum Biol 1995; 22: 199–205.

Lindberg, W, Natwig H, Rygh A, Svendsen K. Hoyde-og vektundersokelser hos voksne

menn og kvinner. Tidsskr. Nor. Laegeforen. 76: 361, 1956.

Maffeis C, Moghetti P, Grezzani A, Clementi M, Gaudino R, Tato L. Insulin resistance

and the persistence of obesity from childhood into adulthood. J Clin Endocrinol Metab.

2002 Jan;87(1):71-6

Malina RM, Bouchard C, Bar-Or O. 2004. Growth, maturation, and physical activity, 2nd

ed. Illinois: Human Kinetics.

Miles HL, Hofman PL, Cutfield WS. Fetal origins of adult disease: a paediatric

perspective. Rev Endocr Metab Disord 2005;6:261-8.

Monteiro C, Moura E, Conde W, Popkin B. Socioeconomic status and obesity in adult

populations of developing countries: a review. B World Health Organ 2004; 82 : 940–

946.

Nihiser AJ, Lee SM, Wechsler H, McKenna M, Odom E, Reinold C, et al. Body mass

index measurement in schools. J Sch Health. 2007;77 (10):651–71.

Ounsted M, Moar V, Scott A. Growth in the first four years: IV. Correlations with

parental measures in small-for-dates and largefor- dates babies. Early Hum Dev 1982; 7:

357–366.

Parsons TJ, Power C, Manor O. Physical activity, television viewing and body mass

index: a cross-sectional analysis from childhood to adulthood in the 1958 British cohort.

Int J Obes 2005; 29: 1212–21.

Parsons TJ, Power C, Manor O. Fetal and early life growth and body mass index from

birth to early adulthood in 1958 British cohort: longitudinal study. Br Med J.

2001;323:1331–5.

Parsons T, Power C, Logan S, Summerbell C. 1999. Childhood predictors of adult

obesity: a systematic review. Int J Obes [Suppl] 23:1–107.

50

Pett, LB, Ogilvie GF. The Canadian weight-height survey. In: Body Measurements and

Human Nutrition, edited by J. Brozek. Detroit: Wayne State University Press, 1956, p. 67.

Pietiläinen KH, Kaprio J, Räsänen M, Winter T, Rissanen A, Rose RJ. Tracking of body

size from birth to late adolescence— contributions of birth length, weight, duration of

gestation, parents‘ body size, and twinship. Am J Epidemiol. 2001;154:21–9.

Pietiläinen KH, Kirsi H., Kaprio J, Räsänen M, Winter T, Rose RJ. Genetic and

environmental influences on the tracking of body size from birth to early adulthood. Obes

Res. 2002;10:875– 884.

Rennie KL, Johnson L, Jebb SA. Behavioural determinants of obesity. Best Pract Res

Clin Endocrinol Metab 2005; 19: 343–58.

Rossing P, Tarnow L, Nielsen FS, Hansen BV, Brenner BM, Parving H-H. 1995. Low

birth weight: a risk factor for development of diabetic nephropathy? Diabetes 44:1405–

1407.

Safer DL, Agras WS, Bryson S, Hammer LD. Early body mass index and other

anthropometric relationships between parents and children. Int J Obes Relat Metab Disord

2001; 25: 1532–1536.

Silventoinen K. 2003. Determinants of variation in adult body height. J Biosoc Sci

35:263–285.

Silventoinen K, Pietiläinen KH, Tynelius P, Sørensen TIA, Kaprio J, Rasmussen F.

Genetic regulation of growth from birth to 18 years of age: The Swedish young male

twins study. American Journal of Human Biology Volume. 2008;3:292 - 298

Silventoinen K, Posthuma D, van Beijsterveldt T, Bartels M, Boomsma DI. 2006a.

Genetic contributions to the association between height and intelligence: evidence from

Dutch twin data from childhood to middle age. Genes Brain Behav 5:585–595.

Silverman B, Rizzo T, Cho N, Metzger B. 1998. Long-term effects of the intrauterine

environment. The Northwestern University Diabetes in Pregnancy Center. Diabetes Care

[Suppl] 21:142– 149.

Stern M, Bartley M, Duggirala R, Bradshaw B. 2000. Birth weight and the metabolic

syndrome: thrifty phenotype or thrifty genotype? Diabetes Metab Res Rev 16:88–93.

51

Stettler N, Zemel BS, Kumanyika S, Stallings VA. Infant weight gain and childhood

overweight status in a multicenter, cohort study. Pediatrics. 2002 Feb;109(2):194-9

Stunkard AJ, Berkowitz RI, Stallings VA, Cater JR. Weights of parents and infants: is

there a relationship? Int J Obes Relat Metab Disord 1999; 23: 159–162.

Thompson AM, Baxter-Jones AD, Mirwald RL, Bailey DA. Secular trend in the

development of fatness during childhood and adolescence. Am J Hum Biol 2002; 14: 669–

79.

Towne B, Guo SS, Roche AF, Siervogel RM. 1993. Genetic analysis of patterns of growth

in infant recumbent length. Hum Biol 65:977–989.

Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. - Vilnius: Meralas, 1995. – 100 p.

Tutkuvienė J. Augimas ir fizinė vaiko būklė / Vaikų ligos. I tomas (parengta vadovaujant

prof. habil. dr. A.Raugalei). - Vilnius: Gamta, 2000. - P. 23-49.

van Baal CG, Boomsma DI. Etiology of individual differences in birth weight of twins as

a function of maternal smoking during pregnancy. Twin Res. 1998;1:123–30.

Villareal DT, Apovian CM, Kushner RF, Klein S, American Society for Nutrition;

NAASO The Obesity Society: Obesity in older adults: technical review and position

statement of the American Society for Nutrition and NAASO, The Obesity Society. Am J

Clin Nutr 2005, 82:923-934

von Kries R, Koletzko B, Sauerwald T, et al. Breast feeding and obesity: cross sectional

study. BMJ. 1999;319: 147–50.

Wang Y. Cross-national comparison of childhood obesity: the epidemic and the

relationship between obesity and socioeconomic status. Int Epidemiol 2001; 30 : 1129–

1136.

Weisberg S.P. (2002) Societal Change to Prevent Obesity. JAMA 2002; 288: 2176.

Whitaker RC, Deeks CM, Baughcum AE, Specker BL. The relationship of childhood

adiposity to parent body mass index and eating behavior. Obes Res 2000; 8: 234–240.

Whitaker RC, Dietz WH. Role of the prenatal environment in the development of obesity.

J Pediatrics. 1998;132:768–76.

52

Whitaker R, Pepe M, Wright J, Seidel K, Dietz W. 1998. Early adiposity rebound and the

risk of adult obesity. Pediatrics 101:5.

53

PRIEDAI

1 priedas. Lietuvos Bioetikos komiteto leidimo atlikti tyrimą kopija

2 priedas. Šeimos apklausos anketa

3 priedas. PSO tyrimo tyrėjo uţrašai

4 priedas. Papildomos lentelės ir grafikai vaizduojantys gautus rezultatus

54

1 PRIEDAS

55

2 PRIEDAS

Koordinuojant PSO

KMU Europos vaikų augimo

stebėsena

Šeimos apklausos anketa

Versija 1

Gerbiamieji tėveliai, šį tyrimą atlieka Kauno medicinos universitetas, bendradarbiaudamas su

Pasaulio sveikatos organizacija. Tyrimo tikslas - stebėti vaikų augimą. Tyrime dalyvauja septyniolika

Europos Sąjungos šalių (Belgija, Prancūzija, Italija, Čekija, Slovėnija, Latvija, Malta, Norvegija,

Švedija, ir kt.). Jūsų vaiko klasė atsitiktiniu būdu buvo atrinkta dalyvauti šiame tyrime. Jo metu

norėsime išmatuoti Jūsų vaiko ūgį, svorį, juosmens ir klubų apimtis. Jūsų prašome atsakyti į keletą

klausimų apie gyvensenos ypatumus. Prašytume, kad anketą pasitardami pildytų abu vaiko tėvai.

Mums labai svarbus kiekvieno atrinkto ţmogaus dalyvavimas, kad tyrimo duomenys būtų patikimi.

Maloniai prašome uţpildyti šią anketą ir ne vėliau kaip per savaitę pridėtame voke

sugrąţinti savo vaiko klasės auklėtojai. Pateikdami duomenis Jūs sutinkate, kad Jūsų vaikas

dalyvautų tyrime. Uţtikriname, kad Jūsų pateikta informacija bus visiškai konfidenciali ir naudojama

tik tyrimo tikslams. Kompiuteryje analizuojamiems duomenims vietoje asmeninės informacijos bus

suteikti skaitmeniniai kodai. Suvedus anketų duomenis į kompiuterinę bazę visų tiriamųjų asmeniniai

duomenys iš karto bus sunaikinti. Uţ asmens duomenų apsaugą atsakinga tyrimo pagrindinė vykdytoja

dr. Aušra Petrauskienė.

Iš anksto nuoširdţiai dėkojame uţ bendradarbiavimą.

Dr. Aušra

Petrauskienė

Kauno medicinos

universitetas

Profilaktinės

medicinos katedra

Eivenių g. 4 LT 50009

Kaunas

tel. 8-37-302969

Anketos pildymo data: 200....m. .......................mėn. .......d.

1. Jūsų vaiko vardas .........................................., pavardė .................................................... ................................

2. Jūsų vaiko gimimo data: 200....m. ...........................mėn. .......d.

3. Jūsų vaiko lytis (Tinkamą atsakymą pabraukite): 1 – berniukas 2 – mergaitė

4. Jūsų vaiko mokyklos pavadinimas: ......................................................................................... .........................

5. Kurioje klasėje mokosi Jūsų vaikas? ................................. klasėje

6. Koks buvo Jūsų vaiko gimimo svoris (gramais)? ......................... gramų

7. Ar Jūsų vaikas gimė laiku (po 37 nėštumo savaitės)?

1 – taip 2 – ne, gimė neišnešiotas: ....................savaičių 3 – neţinau

8. Ar Jūsų vaikas serga kokia nors lėtine liga, pvz., širdies yda, bronchų astma, cukriniu diabetu ir kt.?

1 – neserga 2 – taip, serga (įrašykite)

.................................................................

9. Kiek Jums metų? Vaiko mama: ..............metų Vaiko tėtis: ..............metų

56

10. Koks Jūsų ūgis, svoris, juosmens apimtis:

Vaiko mama: Vaiko tėtis:

Ūgis ................. cm Ūgis .................. cm

Svoris ................. kg Svoris ................... kg

Juosmens apimtis ................. cm Juosmens apimtis ..................

cm

11. Kaip vertinate savo svorį?

Vaiko mama: 1 – per maţas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – neţinau

Vaiko tėtis: 1 – per maţas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – neţinau

12. Kaip Jūsų vaikas daţniausiai nueina ir grįţta iš mokyklos į namus? (Tinkamus atsakymus pažymėkite )

Atvyksta į mokyklą: Grįţta iš mokyklos į namus:

Mokyklos autobusu Mokyklos autobusu

Visuomeniniu transportu Visuomeniniu transportu

Nuveţame automobiliu Parsiveţame automobiliu

Vaţiuoja dviračiu Vaţiuoja dviračiu

Eina pėsčiomis Eina pėsčiomis

Kita .................................................................... Kita

....................................................................

13. Ar, Jūsų nuomone, vaikas gali saugiais keliais nueiti ar nuvaţiuoti dviračiu į mokyklą?

1 – taip 2 – ne

14. Kaip toli nuo Jūsų namų yra vaiko mokykla? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – maţiau nei 1 km; 2 – 1-2 km; 3 – 3-4 km; 4 – 5-6 km; 5 – daugiau nei

6 km

15. Ar Jūsų vaikas lanko sporto arba šokių būrelį?

1 – taip 2 – ne (pereikite prie 17 klausimo)

16. Jei „taip―, tai kelis kartus per savaitę vaikas lanko sporto arba/ir šokių būrelius (iš viso)?

0 dienų per savaitę 3 dienas per savaitę 6 dienas per savaitę

1 dieną per savaitę 4 dienas per savaitę 7 dienas per savaitę

2 dienas per savaitę 5 dienas per savaitę

17. Kiek laiko per parą Jūsų vaikas įprastai miega (įskaitant ir dienos miegą)?

.................val. ..........min.

18. Kiek valandų laisvalaikiu įprastai Jūsų vaikas ţaidţia lauke? (Tinkamą atsakymą pažymėkite )

Darbo dienomis: Savaitgaliais:

Visai neţaidţia Visai neţaidţia

Apie pusę valandos per dieną Apie pusę valandos per

dieną

Apie 1 val. per dieną Apie 1 val. per dieną

Apie 2 val. per dieną Apie 2 val. per dieną

Apie 3 val. ir daugiau per dieną Apie 3 val. ir daugiau per

dieną

19. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai ruošia pamokas ar skaito knygą?

Darbo dienomis: Savaitgaliais:

57

Visai neruošia Visai neruošia

Maţiau nei 1 val. Maţiau nei 1 val.

Apie 1 val. Apie 1 val.

Apie 2 val. Apie 2 val.

Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau

20. Kiek valandų per dieną įprastai Jūsų vaikas ţaidţia su kompiuteriu?

Darbo dienomis: Savaitgaliais:

Visai neţaidţia Visai neţaidţia

Apie pusę valandos Apie pusę valandos

Apie 1 val. Apie 1 val.

Apie 2 val. Apie 2 val.

Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau

21. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai ţiūri televizorių (įskaitant video)?

Darbo dienomis: Savaitgaliais:

Visai neţiūri Visai neţiūri

Apie pusę valandos Apie pusę valandos

Apie 1 val. Apie 1 val.

Apie 2 val. Apie 2 val.

Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau

22. Koks Jūsų vaiko apetitas? 1 – geras; 2 – vidutiniškas; 3 – blogas

23. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas įprastai valgo (įrašykite): ................................... kartų

24. Kada Jūsų vaikas paprastai vakarieniauja (įrašykite): apie ..............val. ............ min.

25. Ar daţnai Jūsų vaikas pusryčiauja (tinkamą atsakymą pabraukite):

1 – kiekvieną dieną; 2 – 4-6 dienas; 3 – 1-3 dienas; 4 – niekada

26. Kokius riebalus daţniausiai vartojate tepdami vaikui sumuštinius? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – tepų riebalų mišinį („Saulutė―, „Venta―) 2 – margariną; 3 – tikrą sviestą; 4 – jokių

27. Kaip daţnai Jūsų vaikas valgo ir geria šiuos maisto produktus ir gėrimus per įprastinę savaitę? (Pažymėkite

)

Maisto produktai Kasdien 4-6

dienas

1-3

dienas

Kartą ar kelis

per mėn.

Niekada

Švieţius vaisius

Švieţias (nevirtas) darţoves

Virtas darţoves (išskyrus bulves)

Košes arba dribsnius

100% vaisių sultis

Gaiviuosius gėrimus su cukrumi (limonadą)

Maţo kaloringumo gėrimus („light― coca-

cola)

Maţo riebumo, nugriebtą pieną

Natūralų pieną

Aromatizuotą pieno gėrimą (pvz., šokoladinį)

Fermentinį sūrį

Jogurtą, varškę, baltą sūrį ir kt. pieno prod.

Paukštieną

58

Mėsą

Mėsos produktus(dešrą, dešreles, rūkytus

prod)

Ţuvį (taip pat silkę)

Bulvių traškučius, kukurūzų lazdeles,

skrudintus kukurūzus, sūrius ţemės riešutus

Saldainius, šokoladą

Sausainius, pyragaičius, spurgas ar tortus

Picas, bulvytes „fri―, skrudintas bulves,

mėsainius, pyragėlius su mėsa ar dešrele

28. Į ką kreipiate didţiausią dėmesį, pirkdami maistą savo šeimai? (Sunumeruokite visus atsakymų variantus

didėjančia tvarka pagal svarbą. Svarbiausią pažymėkite „1“, antrą pagal svarbumą „2“ ir taip toliau iki

„9“).

Kiek uţtrunka paruošti

Reklama Atstumas iki parduotuvės

Produkto kilmė (lietuviški ir kt.) Gamintojas (pvz., Rokiškio

sūris)

29. Kiek šaukštelių cukraus vaikas deda į puodelį arbatos? Jeigu nevartoja, įrašykite „0“ ............. šaukštelių

30. Ar Jūsų vaikas buvo maitintas natūraliai (ţindytas)? 1 – taip 2 – ne (pereikite prie 32

klausimo)

31. Jei „taip―, kiek laiko Jūsų vaikas buvo ţindytas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – maţiau nei mėn.; 2 – apie 1 mėn.; 3 – apie 2 mėn.; 4 – apie 3 mėn.; 5 – apie 4 mėn.; 6 – apie 5 mėn.; 7

– apie 6 mėn.; 8 – daugiau nei 6 mėn.; 9 – 10 mėn.; 10 – 12 mėn.; 11 – daugiau nei 12 mėn.

32. Kaip vertinate dabartinę savo vaiko sveikatą?

1 – puikiai; 2 – gerai; 3 – vidutiniškai; 4 – blogai

33. Kiek kartų per šiuos mokslo metus Jūsų vaikas nelankė mokyklos dėl ligos? ............................ kartų

34. Kaip manote, kiek Jūsų vaikas yra fiziškai aktyvus?

1 – labai aktyvus (daug sportuoja, ţaidţia, bėgioja, lanko sporto ar šokių būrelį, padeda ūkyje);

2 – pakankamai aktyvus; 3 – nelabai aktyvus;

4 – visai neaktyvus

35. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad arterinis kraujo spaudimas yra

padidėjęs arba Jūs ar Jūsų artimieji serga hipertonine (padidėjusio kraujospūdţio) liga? (Tinkamą atsakymą

pabraukite)

1 – taip 2 – ne 3 – neţinau

36. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūs ar Jūsų artimieji serga

cukriniu diabetu? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – taip 2 – ne 3 – neţinau

37. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūsų ar Jūsų artimųjų

cholesterolio kiekis yra padidėjęs? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – taip 2 – ne 3 – neţinau

38. Kiek asmenų gyvena kartu su Jumis (įrašykite skaičių)?

.......... vyresni nei 18 metų asmenys; .............. jaunesni nei 18 metų asmenys

59

39. Ar vaikas gyvena su abiem tėvais? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – taip, su abiem; 2 – su vienu iš tėvų;

3 – su artimaisiais/ globėjais

40. Koks Jūsų išsilavinimas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

Mama: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos atestatu);

3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l); 5) aukštasis (magistro l.);

Tėtis: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos atestatu);

3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l); 5) aukštasis (magistro l.);

41. Kokios yra vidutinės pajamos, tenkančios vienam Jūsų šeimos nariui per mėnesį?

iki 400 Lt; 400-600 Lt; 601-800 Lt; 801-1200 Lt; daugiau

1200 Lt

42. Pastaruosius dvylika mėnesių Jūs dirbate (prašome pasirinkti tik vieną atsakymą)

Mama: Tėtis:

Valstybinėje įstaigoje Valstybinėje įstaigoje

Privačioje įstaigoje Privačioje įstaigoje

Turite savo verslą Turite savo verslą

Mokotės Mokotės

Esate namų šeimininkė Esate namų šeimininkas

Esate bedarbė, bet galinti dirbti Esate bedarbis, bet galintis

dirbti

Nedirbate dėl sveikatos Nedirbate dėl sveikatos

43. Kokiame būste Jūs gyvenate? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – individ. name; 2 – dviejų butų namo dalyje; 3 – bute; 4 – namo dalyje su bendro naudojimo

patalpomis; 5 – dalinatės butu su bendro naudojimo patalpomis; 6 kita................................................

44. Jūsų būstas yra: 1 – su visais patogumais; 2 – su daliniais patogumais; 3 – be

patogumų

45. Jūsų būstas yra:

1 – Jūsų nuosavybė; 2 – nuomojamas; 3 – kita

(apibūdinkite)...............................

Jūsų pastabos:

.....................................................................................................................................................

60

3 PRIEDAS

Koordinuojant PSO

KMU

Europos vaikų augimo stebėsena

(2008) LTU

Tyrėjo uţrašai

1. Vaiko vardas, pavardė

...........................................................................

.........

8. Mokyklos kodas:

........................................................................

........

2 Vaiko kodas:

...........................................................................

......

9. Mokyklos pavadinimas

...................................

........................................................................

........

3 Vaiko lytis: berniukas -1; mergaitė -2 10. Mokyklos adresas:

Gatvė, nr.

...............................................................

Miestas/kaimas...............................................

........

Rajonas

(savivaldybė)..............................................

4. Vaiko gimimo data:

................d. ...........mėn. .......................m.

5. Vaiko gyvenamoji vieta:

Gatvė, nr.

.................................................................

Miestas/kaimas..................................................

.......

Rajonas

(savivaldybė)..............................................

11. Tyrimo data:

..........d. ................................mėn.

..............m.

12. Tyrimo laikas: .........val. .............min.

6. Vaiko klasė: ................................................ 13. Tyrėjo kodas: ...............................

Vardas,

pavardė:......................................................

7. Klasės kodas: ............................................

61

14. Ar sutinki, kad pamatuotumėm tavo ūgį ir kūno svorį? 1 - taip, 2 - ne

Jei vaikas sutinka būti išmatuotas, pildyti 16 klausimą, jei nesutinka, pildyti 15 klausimą.

15. Ar gali pasakyti, kodėl nesutinki?

1 - vaikas blogai jaučiasi, skundţiasi skausmu 3 - vaikas neįgalus

2 - vaikas nervinasi 4 –

kita.................................................................

16. Kūno svoris (kg): .................., ....

17. Ūgis (cm): .................., ....

18. Juosmens apimtis (cm): .................., ....

19. Klubų apimtis (cm): .................., ....

20. Vaiko apranga:

1 – apatiniai drabuţiai 3 – lengva apranga

5 – kita .......................................

2 – sportiniai drabuţiai 4 – viršutiniai rūbai (megztinis, dţinsai)

21. Ar šiandien pusryčiavai? 1 - taip, 2 - ne

62

4 PRIEDAS

20.00 40.00 60.00

Vaiko svoris atėmus rūbelius

0

20

40

60

80

100

120

140

Dažn

is

4.1. Mergaičių svorio pasiskirstymo histograma (n=900)

20.00 25.00 30.00 35.00 40.00 45.00 50.00

Vaiko svoris atėmus rūbelius

0

20

40

60

80

100

120

Dažn

is

4.2. Berniukų svorio pasiskirstymo histograma (n=900)

63

110.00 120.00 130.00 140.00

Ūgis

0

20

40

60

80

Da

žnis

4.3. Mergaičių ūgio pasiskirstymo histograma (n=900)

110.00 120.00 130.00 140.00 150.00

Ūgis

0

20

40

60

80

Da

žnis

4.4. Berniukų ūgio pasiskirstymo histograma (n=948)

64

5.1 lentelė. Kūno masės indekso rezultatų palyginimas tarp įvairių grupių

(faktorių)

Faktorius Testas Rezultatas Reikšmingumo

lygmuo

Lytis:

Berniukai/mergaitės

Berniukai/amţiaus

grupės

(12,13,14,15,16,17,1

8 pusmečiai)

Berniukai/amţiaus

grupės (14,15,16

pusmečiai)

Mann-Whitney

Kruskal-Walis

Kruskal-Walis

U= 384964,5

Chi X²=12,63

Chi X²=6,24

p<0,001

p=0,49

p=0,44

Amţius:

(12,13,14,15,16,17,1

8 pusmečiai)

Kruskal-Walis

Chi X²=19,462

p=0,003

Gyvenamoji vieta:

Visos apskritys

Klaipėdos/Šiaulių

apskritys

Kauno/Vilniaus

apskritys

Kruskal-Walis

Mann-Whitney

Mann-Whitney

Chi X²=44,209

U=125163,50

U=421291,000

p<0,001

p<0,001

p=0,994