KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ……………………….. KTU Chemnės technologijos fakulteto

dekanas

dr. Eugenijus Valatka

2013 m. lapkričio mėn. 8 d.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMOS

„MAISTO KOKYBĖ IR SAUGA “

Taikomojo tyrimo Nr. MT/12-8

STUDIJA DĖL ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PAVADINIMŲ ĮTRAUKIMO Į

ES SAUGOMŲ NUORODŲ REGISTRUS

2013 m. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovė

Dr. I. Jasutienė

Kaunas

2013

2

VYKDYTOJAI

Dr. Ina Jasutienė, KTU Cheminės technologijos

fakulteto Maisto produktų technologijos katedros

lektorė

Darbo vadovė. Studijos rengimas,

paraiškų įvertinimas, ataskaitos

rengimas

Dr. Daiva Leskauskaitė, KTU Cheminės

technologijos fakulteto Maisto produktų

technologijos katedros vedėja, profesorė

Studijos rengimas, paraiškų įvertinimas

3

TURINYS

1. ĮVADAS ...................................................................................................................... 4

2. PAGRINDINĖ DALIS ................................................................................................ 6

2.1. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS ........................................................................................... 6

2.2. „DAUJĖNŲ NAMINĖ DUONA“ ……………………………………….........…… 21

2.3. „ŽIOBRINIŲ KEPTAS ŽIOBRIS“ ………….......………………………………… 24

2.4. SŪRIS „LILIPUTAS“ ................................................................................................ 28

2.5. ŠAKOTIS ................................................................................................................... 29

3. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ………………………………………………... 31

3.1. IŠVADOS ................................................................................................................... 31

3.2. REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 31

4. REZULTATŲ SKLAIDA ............................................................................................. 33

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ………………………………………………………... 34

6. PRIEDAI ...................................................................................................................... 35

1 priedas. SGN „Daujėnų naminė duona“ registravimo paraiškos pagal Tarybos

Reglamentą (EB) NR. 510/2006 recenzija

2 priedas. Pranešimas parodoje AGROBALT 2012 „ES Kokybės schemos:

registracija, galimos išlaidos ir parama“

3 priedas. Pranešimas „Saugomos kilmės vietos nuorodos, tradiciniai ir tautinio

paveldo produktai. Nacionalinės kokybės schemos“ seminare KTU Maisto institute

2013 m.

4 priedas. Straipsnio projektas žurnalui „Maisto chemija ir technologija“: Ina

Jasutienė, Ieva Montvydaitė „Žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų įtraukimas

į ES saugomų nuorodų registrus“.

4

ĮVADAS

Šiuolaikinis Europos vartotojas reikalauja ne tik saugių ir sveikų maisto produktų, bet kreipia

dėmesį į produktų kilmę, gamybos vietą bei būdą. Noras apsaugoti atpažįstamą geografinę kilmę

turinčius žemės ūkio ir maisto produktus, paskatino ES valstybes nares pradėti naudoti įregistruotas

kilmės vietos nuorodas. Europos Sąjungoje vieninga saugomų nuorodų sistema įteisinta 1992 metais,

2011 metais įregistruotas jau tūkstantasis pavadinimas – itališkas sūris iš avies pieno „Piacentinu

Ennese“ (SKVN). Šis sūris yra gaminamas Sicilijos Enos provincijoje, Italijoje iš žalio avies pieno ir

Enoje augančio šafrano kroko; gaminant sūrį, į jį dedama pipirų ir druskos. Avys ganomos 400–800 m

aukštumose ir papildomai šeriamos šienu, šiaudais ir kviečių ražienomis. Šiam sūriui išskirtinumo

suteikia naudojamas šafranas, ganyklos ir vietos gamintojų žinios. Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą

atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloșas ta proga sakė: „Tūkstantojo pavadinimo registravimas

yra svarbus kokybės schemų įgyvendinimo etapas. Išnaudotas ne visas šių schemų, kurios suteikia

matomumo Europos kokybiškiems produktams ir papildomos vertės žemės ūkio tradicijoms ir kaimo

paveldui, potencialas. ES kokybės schemos yra dabar Parlamente ir Taryboje aptariamo Komisijos

kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinio pagrindas. Šiuo dokumentų rinkiniu sustipriname saugomos

kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) schemas, visų pirma

suteikdami grupėms svarbesnį vaidmenį ir padidindami jų atsakomybę, ir įkvepiame naujos gyvybės į

garantuoto tradicinio gaminio (GTG) schemą.“

Lietuvoje šios nuorodos iki šiol naudojamos nepakankamai. Yra įregistruotos GTG skilandis

ir SKVN Seinų/Lazdijų krašto medus. Dar keletas paraiškų – Stakliškių midus, Lietuviškas varškės

sūris, Liliputas, Žemaitiškas kastinis – nagrinėjamos ES lygiu. Lietuvos maisto įmonių teikiamos

paraiškos įregistruoti saugomą kilmės vietos nuorodą ir saugomą geografinę nuorodą, pagal Tarybos

reglamento (EB) Nr. 510/2006 reikalavimus, bei garantuoto tradicinio gaminio nuorodą, pagal

Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 reikalavimus, turi tenkinti griežtus reglamentų reikalavimus.

Produktai, pretenduojantys gauti saugomas nuorodas, turi pasižymėti specifinėmis savybėmis,

kurias nulemia produktų kilmės vieta arba gamybos būdas, ar išskirtine reputacija. Priežastinis ryšys

turi būti neabejotinas ir pagrįstas konkrečiais teiginiais. Todėl priimant paraiškas būtina išsami jų

analizė, nustatant deklaruojamo specifiškumo pagrįstumą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Nuo

2006 metų, kai buvo patvirtintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų

ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių bei Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos,

5

šalies atsakinga institucija turi užtikrinti, kad teikiamos paraiškos visiškai atitinka reglamento

nuostatas ir priimti kompetentingą sprendimą dėl paraiškos pagrįstumo.

Darbo tikslas - parengti studiją, kompleksiškai analizuojančią žemės ūkio ir maisto produktų

pavadinimų įtraukimo į ES saugomų nuorodų registrus vystimosi tendencijas ES ir Lietuvoje bei

pateikiančią rekomendacijas dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų įtraukimo į

registrus plėtros galimybių.

Numatyti uždaviniai:

1. Vykdyti nuolatinę Europos šalių registruojamų žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų

saugomų nuorodų analizę, įvertinant vyraujančias tendencijas ir šalių aktyvumą atskiruose žemės

ūkio bei maisto produktų gamybos sektoriuose.

2. Išanalizuoti Lietuvos gamintojų pateiktų paraiškų dėl žemės ūkio, maisto produktų ir

spiritinių gėrimų pavadinimų įtraukimo į ES saugomų nuorodų registrus atitiktį ES reglamentų

nuostatoms.

3. Remiantis analizės rezultatais pateikti rekomendacijas dėl Lietuvos žemės ūkio, maisto

produktų ir spiritinių gėrimų pavadinimų įtraukimo į registrus plėtros galimybių.

6

2. PAGRINDINĖ DALIS

2.1. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS

Paskutinių metų išskirtinumas yra tai, kad labai padaugėjo trečiųjų, ne ES šalių paraiškų. Tik

Europos Sąjungoje galiojusi saugomų nuorodų sistema plečiasi, apima ne tik Europą, bet ir kitus

žemynus. Tarp trečiųjų šalių lyderis yra Kinija – įregistruota 10 paraiškų:

1. SGN įregistruota 2012 m.: „Zhenjiang Xiang Cu“ – tam tikros rūšies fermentuotų ryžių

actas; pagrindinė žaliava jam gaminti – lipnūs ryžiai. Produktas yra savito kvapo ir švelnaus skonio.

Spalva – ryški blizgi rausvai ruda, link tamsiai rudos. Jis turi stiprų kepintiems ryžiams ir

fermentuotiems produktams būdingą kvapą. Produktas yra sodraus, švelnaus, subtilaus, gaivaus,

rūgštaus, bet ne aitraus skonio, gardus, salsvas. Atsižvelgiant į specifikaciją, bendras rūgštingumas

(nustatoma pagal acto rūgšties kiekį) yra 4,50 g–6,00 g/100 ml, fiksuotas rūgštingumas (nustatoma

pagal pieno rūgšties kiekį) – 1,00 g–1,60 g/100 ml, amino rūgščių azoto kiekis (nustatoma pagal

azoto kiekį) – 0,10 g–0,18 g/100 ml, o redukuojančio cukraus kiekis (nustatoma pagal gliukozės

kiekį) – daugiau kaip 1,00 g/100 ml.

Atsižvelgiant į laikymo terminą, „Zhenjiang Xiang Cu“ skirstomas į dvi kategorijas: įprastas

kvapnusis actas, išlaikytas daugiau kaip 180 dienų, ir išlaikytas actas, kuris yra „Zhenjiang“

kvapnusis actas, tik išlaikytas daugiau kaip 365 dienas.

2. SGN įregistruota 2012 m.: „Dongshan Bai Lu Sun“ yra konservuoti šparagai, užauginti

taikant tradicinius gamybos metodus Dongšano (salos) apygardoje Zhangzhou mieste Funžianio

provincijoje. Prieš konservuojant, šparagai yra išverdami ir nulupami.

3. SKVN įregistruota 2012 m.: „Pinggu Da Tao“ persikai žinomi kaip valgomieji sultingi

vaisiai, priskiriami erškėtinių (lot. Rosaceae) šeimos slyvinių (lot. Prunoideae) pošeimio slyvų (lot.

Prunus) genčiai. Jie auginami Pekino savivaldybės Pinggu rajone, kalvotose Janšanio kalnų kaimo

vietovėse, kur daug saulės ir šilumos, o dirvožemis smėlingas arba priemolingas. Unikalios

gamtinės sąlygos lemia ypatingas „Pinggu Da Tao“ savybes – didelius vaisius, ryškią spalvą, didelį

sultingumą, stiprų skonį, vidutinį cukringumą ir gerą rūgštumo bei saldumo santykį. Kaip nurodyta

toliau pateiktoje lentelėje, auginami dešimties veislių „Pinggu Da Tao“ persikai. Qingfeng yra

vienintelė lentelėje nurodyta vidutinio dydžio persikų veislė; vienas Qingfeng veislės vaisius sveria

≥ 150 g; vienas kitų devynių (didelius vaisius vedančių) veislių vaisius sveria ≥ 275 g.

7

4. SGN įregistruota 2012 m.: „Yancheng Long Xia“ vėžiai (mokslinis pavadinimas

Procambarus Clarkii) priskiriami Astacura šeimos vėžiagyviams. Tai laukiniai kiaukutiniai,

gyvenantys, kur gėlas upės ir sūrus jūros vanduo susilieja, būtent Jančengo prefektūros Dafengo

savivaldybėje esančioje Dulongo upės teritorijoje, Kinijoje. „Yancheng Long Xia“ gali būti

parduodami tik išvirti ir užšaldyti vakuuminėje pakuotėje. Išvirus pagautus gyvus laukinius vėžius,

jie dedami į plastikinius dėklus ir apipilami specialiu pankolių ir druskos padažu, tuomet

vakuumuojami plastikiniuose maišeliuose ir sudedami į dėžes. Kiekvienos dėžės grynasis svoris yra

1 000 g (sultinio kiekį pasirenka vartotojas), paprastai pakuojama po 8–15, 16–23, 23 arba 28

vnt./kg. Produktas turi būti sandėliuojamas ir gabenamas ne aukštesnėje nei – 18 °C temperatūroje.

5. SGN įregistruota 2011 m.: „Jinxiang Da Suan“ – viena iš Dzinsiango apskrityje

auginamų vietos baltųjų česnakų rūšių. Šios rūšies česnakams būdingas ryškiai baltos spalvos

lukštas, taisyklinga paplokščia forma, jo išorinį sluoksnį sudaro 8–11 skiltelių, skonis nestipriai

aštrus, skersmuo – 5–7 cm, o svoris – 40–80 gramų.

6. SKVN įregistruota 2011 m.: „Longjing cha“ – unikaliu būdu pagaminta žalioji arbata,

susidedanti iš tam tikrų veislių arbatmedžių šviežių lapelių. „Longjing cha“ arbata gerai žinoma dėl

išskirtinių savybių, o ypač dėl žalios spalvos, sodraus kvapo, saldaus poskonio ir malonios

išvaizdos.

7. SKVN įregistruota 2011 m.: „Guanxi Mi You“ (Citrus grandis – didysis greipfrutas)

yra labai sultingas, saldžiarūgščio skonio vaisius, kurio minkštimas trapus ir švelnus. 100 (šimte) ml

sulčių yra ne mažiau kaip 8,5 g cukraus, ne daugiau kaip 1,1 g rūgšties, o tirpių kietųjų dalelių – ne

mažiau kaip 10 proc. Vaisiuje daug mineralų, jo valgomoji dalis sudaro ne mažiau kaip 55 proc.

8. SKVN įregistruota 2011 m. „Shaanxi ping guo“ auga Weibei regione esančioje Liosinės

plynaukštėje, dideliame aukštyje, kur daug saulės, o dirvožemis derlingas. Šios gamtinės sąlygos

lemia produkto savybes: raudonų veislių vaisių spalva ryški, graži gelsvai žalių veislių vaisių

spalva, kutikulė stora, minkštimas traškus, vaisius būdingo saldžiarūgščio skonio, ilgai negenda ir

tinkamas transportuoti. Penkių skirtingų veislių, iš kurių gaunami Shaanxi obuoliai, jusliniai

rodikliai: penkių veislių obuoliai turi visiškai užaugti tinkamomis sąlygomis, jų žievė turi būti švari,

obuoliai turi būti be jokio pašalinio kvapo ar jiems nebūdingos drėgmės iš išorinių šaltinių. Obuoliai

turi būti pakankamai sunokę valgyti švieži arba laikyti. Sunokę vaisiai turi būti ryškios spalvos ir

blizgėti. Vidutinės konfigūracijos rodiklis turi būti ≥ 0,7.

9. SGN įregistruota 2011 m.: Dioskorėjos yra Dioscorea batatas Decne, priskiriamos

Dioscoreaceae šeimai, šakniagumbiai. Lixian Ma Shan Yao dioskorėjos tradiciniais būdais

8

auginamos Li (Lixian) srityje Hebei provincijoje puriame upių sąnašų priesmėlio dirvožemyje (chao

dirvožemyje), suformuotame vykstant ilgalaikei erozijai ir kaupiantis nuoguloms. Lixian Ma Shan

Yao pavadinimas naudojamas ne tik šviežiems, bet ir džiovintiems produktams, įskaitant dioskorėjų

juostas ir dioskorėjų traškučius. Žaliavai atrenkamos šviežios dioskorėjos, tada jos rankomis ar

mechaniniu būdu nulupamos ir supjaustomos. Paskui griežinėliai džiovinami ore arba džiovykloje.

10. SGN įregistruota 2010 m.: „Longkou Fen Si“ – siūlo pavidalo krakmolo produktas,

pagamintas iš šparaginių pupelių ir žirnių. „Longkou Fen Si“ yra baltos spalvos, permatomas

gaminys. Visos šio produkto dalys yra vienodo storio (nėra dvigubų ar sulūžusių dalių). Šis

produktas minkštas ir lankstus. Jo skonis – grynas, ir jis neturi keisto kvapo; be to, jame nėra plika

akimi matomų priemaišų. Šiam produktui būdingiausia savybė – virimo temperatūroje nevyksta

geliacija. Net vermišelius virinant vieną valandą, jų dalys nesulimpa, nesulūžta (arba sulūžta nedaug

dalių), nevyksta geliacija. „Longkou Fen Si“ būdingas didelis kiekis krakmolo, kuris sudaro daugiau

kaip 75 %, vandens kiekis – mažiau kaip 15 %, skersmuo – mažiau kaip 0,7 mm, o verdant

vandenyje sulūžtančių makaronų santykis, kai makaronai virinami vandenyje 45 minutes, – mažiau

kaip 10 %. Peleningumas – mažiau kaip 0,5 %.

Kolumbija garsėja savo kavos pupelėmis, todėl nenuostabu, kad 2007 m. Saugomų nuorodų

registre įrašyta SGN „Café de Colombia“. Tai kava, kuri auginama specifikacijose nurodytoje

Kolumbijos kavos auginimo teritorijoje ir atitinka eksporto standartus, kuriuos nustato Nacionalinis

kavos augintojų komitetas. Pagaminta kava yra: švelni, be pašalinių nemalonių prieskonių, vidutinio

(didelio) rūgštingumo ir stiprumo, išskirtinio ir sodraus aromato. Kolumbijos kavos auginimo

teritorijoje auginamos tik Arabica rūšies kavos pupelės. Pagrindinės Kolumbijoje auginamų Arabica

rūšies kavos pupelių veislės yra: Caturra, Tipica, Borbón, Maragogipe, Tabi, Colón, San Bernardo

ir Colombia, dabar vadinama Castillo. Žalia ir perdirbta „Café de Colombia“ kava gali būti

pagaminta iš vieno šių tipų ar veislių, arba jų mišinio. Todėl tik vartotoją pasiekusi kava, kuri yra

pagaminta iš 100 % „Café de Colombia“ kavos pupelių, nesvarbu ar iš žalių, ar skrudintų, turi

pirmiau minėtas savybes.

Indijoje išskirtinis produktas yra „Darjeeling“ arbata, 2011 m. įregistruota SGN.

„Darjeeling“ arbatinio augalo botaninis pavadinimas – „Camellia sinensis (L.) O. Kuntze“.

„Darjeeling“ arbatinis augalas – tai šalčiui atsparus daugiakamienis, lėtai augantis ir visžalis

medžiakrūmis, kuris gali išaugti iki 2,5 m aukščio. „Darjeeling“ arbatinis augalas subręsta ir duoda

pelningą derlių maždaug po 6–8 metų, ir žinoma, kad taikant gerą ūkininkavimo praktiką jis gali

būti naudingas ilgiau kaip 100 metų. Jis atsparus žvarbioms žiemoms, ilgai trunkančioms sausroms

ir aukštai virš jūros lygio esančių Dardžilingo regiono aukštumų klimatui. Lapeliai yra maži,

9

šviesūs, žvilgančios žalios spalvos, dažnai pasidengę sidabriniais pūkeliais, o pumpurai – ilgi.

„Darjeeling“ arbatos, lyginant su kitose vietovėse auginama arbata, išauginama daug mažiau, todėl

ją rinkti ir gaminti yra brangu. Mažesnį derlių lemia geografinė padėtis (ji auginama aukštai virš

jūros lygio esančiose vietovėse) ir išskirtinės klimato sąlygos. „Darjeeling“ arbatinis augalas pirmą

kartą buvo pasodintas XIX a. pradžioje. Ilgainiui jis prisitaikė prie natūralios aplinkos ir įgijo to

krašto augalui būdingas savybes, kurias žinomi arbatos degustatoriai ir vartotojai vadina

išskirtinėmis „Darjeeling“ arbatos savybėmis. Plikyta „Darjeeling“ arbata būna nuo blyškios citrinos

iki sodrios gintaro spalvos. Sakoma, kad gėrimas pasižymi labai skirtingu (ir aiškiai pastebimu)

ryškumu, sodrumu ir tirštumu. Gėrimas skleidžia malonų aromatą, jo skonis sudėtinis ir malonus,

burnoje išlieka subtilūs skonio niuansai, jaučiama skonių įvairovė ir aštrumas. Kalbant apie juslines

savybes, „Darjeeling“ arbatos gėrimas paprastai apibūdinamas kaip švelnus, neaštrus, malonaus ir

brandaus skonio, subtilus, saldus, ryškus, aitrokas ir gaivus. Dar vienos arbatos „Kangra”

pavadinimą siekiama įregistruoti SGN registre, paraiška pateikta 2008-01-25.

Marokas – pateikė paraišką įregistruoti SGN „Argane”, priklausantį 1.5 klasei aliejus ir

riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.).

Vietnamas pateikė įregistruoti SKVN „Phú Quốc“, paraiška paskelbta 2012 m., pateikta

2009 m. 1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai. Phú Quốc

žuvų ekstraktas yra žuvų mėsos lizės, hidrolizės ir fermentavimosi fermentais, kurių daugelis yra

žuvų vidaus organuose, ir ilgalaikės fermentacijos Clostridium bacterium išrankiomis sąlygomis

aukštoje temperatūroje, rezultatas. Phú Quốc žuvų ekstrakto savybės ypatingos; nuo kitų Vietname

gaminamų žuvų ekstraktų, pvz., Phan Thiet, Cat Hai ir kt. žuvų ekstraktų, jis skiriasi tamsiai

raudonai ruda spalva, švelniu ypatingu kvapu (nekvepia žuvimi ir amoniaku), sūroku, stipriai

saldžiu skoniu su natūraliu riebalų prieskoniu, saldumo ir riebumo pojūčiu, kuris po valgymo išlieka

burnoje dėl natūralių baltymų ir žuvų taukų. Priežastinis produkto savybių ir kilmės vietos ryšys

grindžiamas tuo, kad Phú Quốc žuvų ekstraktui gaminti naudojami ančiuviai žvejojami Kien Giang

ir Ca Mau provincijų teritoriniuose vandenyse, priklausančiuose Tailando įlankai, žvejybos rajonas

yra Vietnamo vakaruose. Dėl šio žvejybos rajono ypatumų ančiuviai jame užauga didesni ir riebesni

už tuos, kurie gaudomi kituose žvejybos rajonuose, pvz., Ba Ria – Vung Tau, Nha Trang ir Tokino

įlankoje. Todėl, naudodami šiame žvejybos rajone sužvejotus ančiuvius, žuvų ekstrakto gamintojai

gauna ekstraktą, kuriame yra daugiau azoto, spalva ryškesnė, be to, šios savybės išsilaiko; šis

ekstraktas yra ypatingo kvapo ir skonio, kurio, kaip ir prieš tai minėtų savybių, neturi kiti žuvų

ekstraktai. Jūra šiame žvejybos rajone santykinai rami, ne perdaug gili, palyginti su visa Tailando

įlanka, jos vanduo ne toks sūrus kaip kitose šios jūros vietose. Aplinka žuviai palanki ir dėl to, kad į

10

šią vietą suteka nemažai Vietnamo ir Kambodžos upių. Tai tobula vieta ančiuviams susirasti

priedangą ir maisto. Žvejojama lietinguoju sezonu. Tuo metu ančiuviai būna užaugę, ir dideli jų

būriai susirenka šame žvejybos plote ieškodami priedangos bei maisto. Taigi žvejai turi galimybę

sužvejoti daug didelių ir riebių ančiuvių.

Tailandas pateikė 4 SGN paraiškas. 2013 m. įregistruota „Khao Hom Mali Thung Kula

Rong-Hai“ – ryžiai, užauginti Thung Kula Rong-Hai vietovėje, apimančioje penkias šiaurės rytų

Tailando provincijas. Tai Khao Dawk Mali (KDML 105) ir RD 15 veislių šviesai jautrūs žaliaviniai

ryžiai. Jie gali būti rudi arba balti (nulukštenti ryžiai). Vieninteliai reikalavimus atitinkantys ryžiai

yra minėtos veislės iš nustatytos geografinės vietovės ryžiai, kadangi tik šiomis sąlygomis galima

užauginti mažai amilozės (14–16 %) ir 86–84 % amilopektino turinčius ryžius. Dėl to verdami

ryžiai sugeria nedaug vandens ir atskleidžia savo kvapą. Tokios išskirtinės savybės galimos tik dėl

ypatingų šiaurės rytų Tailando geomorfologinių sąlygų (dirvos pobūdžio, naudojamo vandens

kokybės, saulės šviesos kiekio, nedidelių temperatūros svyravimų, vėsaus ir sauso oro derliaus

nuėmimo metu ir kt.). 2011-02-22 Tailandas taip pat pateikė dvi paraiškas įregistruoti kavą „Doi

Tung Coffee“ ir „Doi Chaang Coffee“. 2013 m. pateikta įregistruoti SGN „Khao Sangyod Muang

Phatthalung”.

Turkijos paraiška įregistruoti SGN “Antep Baklavasi” (2.4. klasė. Duona, pyragaičiai,

pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai) paskelbta 2013-08-08. Pateikta įregistruoti

SKVN inžiro vaisius “Aydın İnciri” (1.6. klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti) ir

SGN “Afyon Sucuġu” bei “Afyon Pastirmasi”, abu produktai priklauso 1.2 klasei (Mėsos

produktai).

Andora – 2011 m. pateikė paraišką „Carn d'Andorra” 1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir

subproduktai) SGN.

Brazilija 2012 m. pateikė paraišką įregistruoti „Camarão da Costa Negra” SKVN - 1.7.

klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai.

Saugomų nuorodų registre galima registruoti ir kelių šalių pateiktus produktų pavadinimus.

Lietuva taip pat pasinaudojo šia galimybe ir kartu su Lenkija pateikė paraišką įregistruoti

Seinų/Lazdijų krašto medų kaip SKVN, pavadinimas įregistruotas 2012 metais. Medus renkamas

pasienio regione, apima abiejų valstybių teritoriją, išskirtine tuo, kad ten auga nedaug kultūrinių

augalų, medus renkamas išskirtinai natūraliose pievose ir miške.

Čekija ir Slovakija ilgą laiką buvo viena valstybė, todėl ten istoriškai yra nemažai tradicinių

gaminių, bendrų abiem šalims. Čekija ir Slovakija pasinaudojo galimybe teikti jungtines paraiškas ir

2011 m. įregistravo keturis tokius mėsos gaminius kaip GTG. „Liptovská saláma“ arba

11

„Liptovský salám“ pavadinimai patys yra specifiniai, nes jie yra susiję su ypatinga saliamio dešros

rūšimi. Slovakijoje ir Čekijoje šis produktas yra gerai įsitvirtinęs rinkoje ir yra gerai žinomas;

produkto gaminimas yra sena tradicija, o pats produktas yra įgijęs gerą vardą. Jis jau seniai

gaminamas pagal nacionalinius standartus. „Liptovská saláma“ arba „Liptovský salám“ skiriasi nuo

kitų produktų tuo, kad jai pagaminti naudojama šviežia kiauliena, kuri kartu su kitomis žaliavomis

suintensyvina mėsos skonį, taip pat šis produktas išsiskiria iš kitų jam būdingu aromatu, kurį

suteikia muškato kevalo milteliai, maltas muškatas, imbieras ir švelnaus rūkymo procesas. Perpjauto

produkto vientisa tekstūra, elastinga konsistencija ir tai, kad jį lengva pjaustyti, o supjaustyti

gabaliukai neišsiskaido, yra taip pat svarbios šio produkto savybės.

Pavadinimas „Lovecký salám“ ar „Lovecká saláma“ taip pat yra specifinis, nes jis gerai

žinomas Čekijoje ir Slovakijoje ir yra tradiciškai siejamas su ilgo galiojimo fermentuotos mėsos

produktu, kuriam būdinga plokščio stačiakampio forma ir specifinis skonis. „Lovecký salám“ ar

„Lovecká saláma“ skiriasi nuo kitų ilgo galiojimo fermentuotos mėsos produktų visų pirma plokščio

stačiakampio forma, kuri produktui suteikiama per brandinimo procesą. Jam būdingas ir išskirtinis

skonis, kurį suteikia recepte numatytos pagrindinės sudedamosios dalys ir prieskoniai bei

fermentacijos procesas.

Pavadinimas „Spišské párky“ pats yra specifinis, nes jis yra nusistovėjęs ir gerai žinomas

tiek Slovakijoje, tiek Čekijoje, jis turi senas tradicijas ir gerą vardą ir yra susijęs su tam tikros rūšies

dešrelės „párky“. Specifines savybes „Spišské párky“ suteikia naudojamos sudedamosios dalys,

kurios dedamos remiantis seniai žinomu receptu, t. y. jautiena ir kiauliena, kiaulių oda sumaišoma į

lygią vienarūšę masę, kuri daug lygesnė už kitas dešreles. Dar vienas specifinis šio gaminio bruožas

(kaip nurodyta recepte) – maltos saldžiosios ir maltos aitriosios vienmetės paprikos naudojimas. Dar

vienas specifinis „Spišské párky“ bruožas yra tai, kad šiam produktui gaminti naudojamas avių

žarnų apvalkalas, dėl kurio šias dešreles aiškiai galima atskirti nuo kitų dešrelių. Laikantis visų

specifikacijoje nurodytų produkcijos etapų užtikrinama, kad produktas bus unikalaus kvapo ir

skonio. Dešrelių virinimas prieš vartojimą taip pat yra specifinis šio produkto bruožas. Vandeniui,

kuriame šis produktas verdamas, negalima leisti užvirti, nes jam užvirus galėtų pratrūkti natūralus

dešros apvalkalas. Jeigu avies žarna pratrūktų, produktas galėtų prarasti jam būdingą sultingumą.

„Spišské párky“ po virimo būdingos savybės – sultingumas ir subtiliai pikantiškas paprikos skonis.

Tiksliai apibrėžtos šio produkto gamybai naudojamų sudedamųjų dalių proporcijos reiškia, kad

laužiant arba kandant „Spišské párky“ išskirtinai traška, ir dėl tokio traškesio šios dešrelės aiškiai

išsiskiria iš kitų dešrelių rūšių.

12

Pavadinimas „Špekáčky“ ar „Špekačky“ nurodo specifinę žemės ūkio produkto ar maisto

produkto savybę, kuri atsiranda dėl nelygiai pasiskirsčiusių lašinių gabaliukų (špek) rupiame

mišinyje kartu su nedideliu kolageno dalelių kiekiu. „Špekáčky“ ar „Špekačky“ yra termiškai

apdorotas mėsos produktas, pagamintas iš ištisinio kelių metrų mėsos vėrinio, sukimšto į kiaulės

plonąsias žarnas ar jautienos žarnas ir yra gelsvai rudos spalvos. „Špekáčky“ ar „Špekačky“ nuo

kitų termiškai apdorotų produktų skiriasi tuo, kad šoninės gabalėliai („špek“) rupiame mišinyje su

nedideliu kiekiu kolageno dalelių produkte pasiskirsto netolygiai; tai prapjautam produktui suteikia

būdingą išvaizdą. Kita išskirtinė produkto savybė – vientisa dešrelių virtinė iš vienos žarnos;

kiekviena dešrelė atskiriama perrišant virtinę virvele. Kita išskirtinė savybė – prieskonių darna, kuri

kartu su jautiena ir šonine produktui suteikia nepakartojamą skonį ir kvapą, kai jis yra šildomas.

Produkcijos išskirtinumas bei ženklinimas ES pripažintu saugomos nuorodos ženklu padeda

gamintojams užimti vietą rinkoje ir gauti daugiau pajamų. ES kokybiškų produktų ženklinimo

sistemos galimybėmis naudojasi 25 ES šalys, aktyviausiai - Italija, Prancūzija, Ispanija. Tik Estija ir

Malta nėra įregistravusios nė vieno išskirtinio produkto. Latvija savo pirmąjį pavadinimą saugomų

nuorodų registre įregistravo tik 2013 metų spalio 12 d. – GTG nuoroda suteikta „Sklandrausis“.

Paskelbta paraiška įregistruoti GTG „Salinātā rudzu rupjmaize“. Abu produktai priklauso 2.3.

klasei (Konditerijos gaminiai, duona, pyragaičiai, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai).

„Sklandrausis“ – saldus ruginės tešlos pyragas su bulvių ir morkų įdaru, kuris buvo gaminamas dar

Livonijos laikais. „Salinātā rudzu rupjmaize“ – salinta ruginė duona, kepama iš rupių ruginių miltų,

pridedant kmynų ir cukraus. 2013 m. pateikta įregistruoti SGN „Carnikavas nēģi“ (1.7. klasė.

Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai).

Daugiausia SKVN, SGN, GTG produktų yra įregistravusios ES šalys senbuvės: Italija - 243,

Prancūzija - 191, Ispanija - 155, Portugalija - 116, Graikija - 94. Tai lėmė šiose šalyse anksčiau

egzistavusios nacionalinės kilmės vietos nuorodos. ES įteisinus vieningą saugomų nuorodų sistemą,

šios šalys paskubėjo įteisinti jau iki tol saugotus produktų pavadinimus. Įtakos turi ir šalies dydis bei

geografinė įvairovė. Kalnuotas reljefas savaime sukuria regiono išskirtinumą. Tokiai nedidelei

lygumoje esančiai šaliai kaip Lietuva sunku išskirti atskirus specifinėmis klimato, dirvožemio ar

kitomis savybėmis pasižyminčius regionus. Turime Nemuno užliejamas pievas, tačiau nėra pieno

produktų, gaminamų tik iš šiame regione ganomų karvių pieno. Lietuviški produktai daugiausiai

galimybių turi gauti SGN, kai išskirtinumas grindžiamas reputacija, o ne specifinėmis žaliavos

savybėmis, ir GTG, įrodant seną tradiciją ir nepakitusį gamybos būdą. Iš Vidurio Europos šalių –

Vokietija turi 82 saugomus pavadinimus, Jungtinė Karalystė - 42. Tarp Vokietijos įregistruotų

produktų didelę dalį sudaro mineralinis vanduo – 23 pavadinimai turi SKVN. Kadangi kiekvieno

13

mineralinio vandens šaltinio sudėtis yra unikali, šios grupės produktų pavadinimų registracija yra

sustabdyta. Iš naujųjų ES šalių labai sėkmingai šiuo keliu eina Lenkija, sugebėjusi per 5 metus

įregistruoti 33 produktus. Daugiausia SKVN produktų yra įregistravusi Italija - 152, SGN -

Prancūzija - 107, garantuotų tradicinių gaminių - Lenkija - 9.

Analizuojant vien 2012 metais pateiktas, paskelbtas ir įregistruotas saugomų geografinių

nuorodų paraiškas matome, kad tendencija išlieka ta pati (1 lentelė). Daugiausiai paraiškų pateikė

Italija (17) ir Prancūzija (16), įregistravo Italija (9) ir Vokietija (9). Po nagrinėjimo ES lygiu

oficialiame leidinyje paskelbtos 9 Italijos paraiškos, 7 Vokietijos ir Ispanijos paraiškos.

Lentelė 1. 2012 m. pateiktos, paskelbtos ir įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos

Šalis Įregistruota Paskelbta Pateikta

SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG

Airija - - - - - - - 1 -

Brazilija - - - - - - 1 -

Belgija - - - - - - - - 2

Čekija - 1 - - - - 2 1

Danija - 1 - - 1 - - - 1

Graikija 1 1 - 4 1 - 3 1 -

Ispanija - 1 - 4 3 - 3 6 -

Italija 5 4 - 3 6 - 9 8 -

Jungtinė Karalystė 1 1 - 2 3 - 2 1 -

Kinija - 1 - 1 1 - - - -

Kipras - 1 - - - - - - -

Lenkija 1 - - - 1 - - - -

Lietuva 1 - - - - - - - -

Portugalija - - - 3 1 - - 6 -

Prancūzija 1 2 - 1 3 - 15 1 -

Slovakija - - - - - - - 1 -

Slovėnija 1 1 - - 2 - - - -

Suomija - - - 1 - - 1 - -

Vengrija 2 - - - - 1 - - -

Vietnamas - - - 1 - - - - -

Vokietija 1 8 - 1 6 - 1 3 -

Analizuojant paskutinių metų registruotas paraiškas pagal produktų grupes matome, kad

daugiausiai saugomų nuorodų įregistruota 1.6 klasei priklausančių produktų – tai vaisiai, daržovės

grūdai (1 – 3 pav.). 2011 m. SGN suteikta 12 produktų, SKVN – 13 šiai grupei priklausančių

produktų. 2011 m. saugoma geografinė nuoroda suteikta 12 mėsos produktų, 6 šviežios mėsos

gaminiams ir 6 duonos bei pyrago gaminiams, saugoma kilmės vietos nuoroda – 6 sūriams. 2011 m.

Jungtinė Karalystė įregistravo SKVN vilnai – „Native Shetland Wool“ turi būti gaminama iš

14

grynos Shetland veislės avių, auginamų ekologiniuose Šetlando salų ūkiuose pagal ekologinės

gyvulininkystės standartus, vilnos. Vilnos pluoštai sveria nuo 1 iki 2 kg. Jie būna nuo baltos iki

įvairių natūralių atspalvių rudos, pilkos ir juodos spalvos. Išskirtinės vilnos savybės – minkštumas,

tvirtumas, elastingumas ir izoliacinės savybės. Pluošto kuokštelio paviršiaus plaukeliai būna ilgi

(kelių centimetrų ilgio), o apatiniai plaukeliai – labai ploni.

1 pav. 2011 m. įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos pagal produktų grupes.

2012 m. 1.6 klasei priklausančių produktų įregistruota 15 SGN ir 7 SKVN. Įregistruotos 5 SKVN

sūriams ir 5 SGN mėsos produktams bei šviežiai mėsai. Yra keletas grupių, kurių produktų nebuvo

užregistruota. Iš viso užregistruota 21 SKVN ir 38 SGN produktai.

0 2 4 6 8 10 12 14

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.)

1.3. klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės, grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai

3.6. klasė. Vilna

SKVN

SGN

15

2 pav. 2012 m. įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos pagal produktų grupes.

Kaip garantuotas tradicinis gaminys 2012 m. įregistruotas „Bratislavský rožok“. Paraišką

pateikė Slovakija. Produktas yra specifinis dėl istoriškai nusistovėjusios sudėties ir gamybos

metodo. Sąvoka „Bratislavský rožok“ vartojama tik kalbant apie šios konkrečios rūšies aukštos

kokybės kepinius arba pyragaičius. 2011 m. įregistruotos 3 Lenkijos paraiškos (1.2 grupė – mėsos

gaminiai) ir 4 Slovakijos-Čekijos paraiškos, taip pat 1.2 grupės rūkyti mėsos gaminiai.

2013 m. vėl daugiausiai įregistruota 1.6 klasės produktų – 8 SGN ir 4 SKVN. Antroje vietoje

liko šviežia mėsa – 4 SKVN ir 2 SGN, bei 4 SGN mėsos produktams (3 pav.).

3 pav. 2013 m. įregistruotos SKVN ir SGN paraiškos pagal produktų grupes.

0 5 10 15 20

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.)

1.3. Klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai

2.6. klasė. Garstyčių tyrė

2.7. klasė.Tešlos gaminiai

3.5. klasė. Gėlės ir dekoratyviniai augalai

SGN

SKVN

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.)

1.3. Klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės, grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai SGN

SKVN

16

2011 m. ir 2012 m. šalių įregistruotos paraiškos pagal atskiras produktų grupes pateiktos 2 ir

3 lentelėse. 2011 m. Italija įregistravo 3 SGN mėsos produktams, 4 SGN ir 6 SKVN 1.6 klasės

produktams (Vaisiai, daržovės, grūdai), 3 SKVN sūriams ir 2 SKVN aliejui.

Lentelė 2. 2011 m. įregistruotos SGN ir SKVN paraiškos pagal šalis ir produktų klasę

2012 m. Slovėnija įregistravo 3 mėsos gaminius, Vokietija ir Italija po 3 1.6. klasei (Vaisiai,

daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti) priklausančius produktus (3 lentelė).

Šalis SGN SKVN Šalis SGN SKVN

1.1 Šviežia mėsa (ir subproduktai) 1.6 Vaisiai, daržovės, grūdai

Vengrija 1 Vokietija 1

Graikija 2 Ispanija 2

Ispanija 1 Prancūzija 1

Prancūzija 3 Italija 4 6

Vokietija 1 Slovėnija 1

1.2 Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.) Graikija 2 1

Bulgarija 1 Kinija 1 2

Slovėnija 2 Lenkija 1 1

Italija 3 Vengrija 1

Vokietija 3 Rumunija 1

Prancūzija 1 1.7 Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

Ispanija 2 Jungtinė Karalystė 1

Suomija 1 Prancūzija 1

Jungtinė Karalystė 1 Lenkija 1

1.3 Sūriai

1.8 Kiti Sutarties I priede išvardyti

produktai

Italija 3 Italija 1

Ispanija 1 Indija 1

Slovėnija 1 Ispanija 2

Graikija 1 Kinija 1

Slovakija 3 Austrija 1

1.4 Kiti gyvūninės kilmės produktai 2.4 Duona, pyragai ir kiti kepiniai

Slovėnija 1 Ispanija 1

Lenkija 1 Čekija 2

Italija 1 Lenkija 2

1.5 Aliejus ir riebalai Jungtinė Karalystė 1

Italija 2 3.6 Vilna

Ispanija 1 Jungtinė Karalystė 1

17

Lentelė 3. 2012 m. įregistruotos SKVN ir SGN paraiškos pagal šalis ir produktų klasę

Šalis SKVN SGN Šalis SKVN SGN

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai) 1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir

vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

Portugalija 1 1 Jungtinė Karalystė 1 1

Lenkija - 1 Vietnamas 1 -

Prancūzija - 1 Vokietija - 2

Danija - 2 Kinija - 1

Italija 1 - 1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardinti

produktai (prieskoniai ir kiti)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti,

rūkyti ir kiti)

Italija 1

Jungtinė Karalystė - 1 Vokietija 1

Slovėnija - 3 Vengrija 2

Vokietija - 1 Kinija 1

1.3. klasė. Sūriai Prancūzija 1

Ispanija 1 - 2.4. klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai,

konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti

kepiniai

Slovėnija 2 - Kipras 1

Lenkija - 1 2.6. klasė. Garstyčių tyrė

Italija 2 - Vokietija 1

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės

produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs

pieno produktai, išskyrūs sviestą, ir kiti)

3.5. klasė. Gėlės ir dekoratyviniai augalai

Lietuva 1 - Vokietija 1

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai ( sviestas,

aliejus ir kiti)

Slovėnija - 1

Italija 1

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai,

švieži arba perdirbti

Graikija 1 2

Kinija 1 1

Vokietija - 3

Italija 1 3

Ispanija 2 2

Čekija - 1

Jungtinė Karalystė - 2

Prancūzija 1 1

Lenkija 1 -

2013 m. įregistruotų paraiškų analizė pagal šalis ir produktų grupes pateikiama 4 lentelėje.

Jungtinė Karalystė įregistravo Saugomą kilmės vietos nuorodą „East Kent Goldings“ – tai unikali

apynių, naudojamų aukščiausios kokybės šviesiajam ir tamsiajam alui daryti, rūšis. Šio apynio

spurgai subręsta ant moteriškosios lyties „Humulus lupulus“ augalo, kuris dar žinomas „miškų

18

vilko“ pavadinimu; apynio spurgą sudaro švelnūs spurglapiai, kuriuose yra lupulino liaukų ir iš jų

išsiskiriančios lipios aliejuotos medžiagos, turinčios eterinių aliejų ir dervų, vadinamos lupuliu.

Lentelė 4. 2013 m. įregistruotos SKVN ir SGN paraiškos pagal šalis ir produktų klasę

2013 m. įregistruotos ir 3 GTG paraiškos. Latvija įregistravo „Sklandrausis“, tai 8–14 cm

skersmens apvalus pyragas. Jo pagrindas padarytas iš kietos ruginių miltų tešlos, iškočiotos iki 2–3

mm storio. Pyrago pagrindą sudarantys skridiniai yra išpjaunami arba išspaudžiami iš iškočiotos

tešlos, o jų kraštai atlenkiami į viršų. „Sklandrausio“ vidus pripildomas virtų bulvių ir morkų

sluoksniais santykiu nuo 1:2 iki 1:1. Pirmiausiai dedamas bulvių sluoksnis, o ant viršaus – morkų.

Paruoštas „Sklandrausis“ yra 1,5–2,5 cm storio. „Sklandrausio“ pagrindas yra tvirtas ir gerai

iškepęs, o įdaras – poringas. Paprastai pyragas yra gelsvai oranžinės morkų spalvos. Pyrago viršus

gali būti užpilamas grietinės sluoksniu arba apibarstomas cinamonu ar kmynais. „Sklandrausis“ gali

būti nuo saldoko iki labai saldaus skonio. Nors pagrindas palieka burnoje neabejotiną duonos skonį,

morkų skonis dominuoja. Ispanija įregistravo „Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“. Šiuo

pavadinimu nurodomos specifinės produkto savybės, kadangi tai konditerijos gaminys, kuriame yra

27,7 proc. (± 2 % nuokrypis) aukščiausios kokybės gryno alyvuogių aliejaus. Jis gaminamas tik

rankomis, produktui suteikia vertingiausias jo savybes, būtent lengvą, ploną ir sluoksniuotą tekstūrą

ir išskirtinį alyvuogių aliejaus skonį ir kvapą. Prancūzija įregistravo midijas – į šios specifikacijos

Šalis SGN SKVN Šalis SGN SKVN

1.1 Šviežia mėsa (ir subproduktai) 1.6 Vaisiai, daržovės, grūdai

Andora 1 - Vokietija 3 -

Italija 1 - Ispanija 1 1

Prancūzija 1 2 Italija 1 1

Jungtinė Karalystė - 1 Jungtinė Karalystė 1 -

Vokietija - 1 Prancūzija 2 1

1.2 Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.) Graikija - 1

Prancūzija 1 - Tailandas 1 -

Vokietija 1 - 1.7 Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

Italija 1 - Italija 2 -

Jungtinė Karalystė 1 - Suomija - 1

1.3 Sūriai 1.8 Kiti Sutarties I priede išvardyti

produktai

Prancūzija 1 - Jungtinė Karalystė - 1

1.4 Kiti gyvūninės kilmės produktai 2.4 Duona, pyragai ir kiti kepiniai

Slovėnija - 1 Portugalija 1 -

1.5 Aliejus ir riebalai Italija 1 -

Graikija - 2 Ispanija 1 -

Ispanija - 2 2.7 Tešlos gaminiai

Italija 1 -

19

aprėptį patenka tik produktai, vadinami „moules de bouchot“, t. y. iš natūralioje aplinkoje sužvejotų

lervų tik potvynio ir atoslūgio zonose esančiuose aptvaruose išaugintos midijos. Kitais būdais

sužvejotos ar užaugintos midijos į aprėptį nepatenka.

5 lentelėje pateikiama informacija apie atskirų šalių 2013 m. pateiktas, paskelbtas ir

įregistruotas saugomų nuorodų paraiškas. Daugiausia produktų įregistravo Italija ir Prancūzija, po 9.

Paskelbta 19 Prancūzijos, 18 Italijos ir 16 Ispanijos paraiškų. Italija 2013 m. pateikė daugiausiai

paraiškų – 18.

Lentelė 5. 2013 m. pateiktos, paskelbtos ir įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos

Šalis Įregistruota Paskelbta Pateikta

SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG

Airija - - - - 1 - - 1 -

Belgija - - - - 2 - - 2 -

Bulgarija - - - - - - - 1 1

Čekija - - - - 3 - - 1 -

Danija - - - - 1 - - 1 -

Graikija 2 - - 2 - - - - -

Ispanija 3 2 1 8 8 - 6 6 -

Italija 1 6 2 10 8 - 8 5 -

Jungtinė Karalystė 2 1 - 2 3 - - 1 -

Kroatija - - - 1 - - 1 - -

Latvija - - - - 1 1 - - 1

Lenkija - - - - - - - 2 -

Lietuva - - - - 4 1 - 1 -

Portugalija - 1 - 2 3 1 - 3 -

Prancūzija 3 5 1 15 4 - 3 5 -

Slovakija - - - 1 - - - - -

Slovėnija 1 - - 1 1 - 2 1 -

Suomija 1 - - - 1 - - - -

Švedija - - - - - - 1 - -

Šri Lanka - - - - - - - 1 -

Tailandas - 1 - - - - - 1 -

Turkija - - - - 1 - 1 - -

Vengrija - - - - 1 - - - 1

Vokietija 1 4 - - 5 - 1 3 -

2008 metais atliktoje studijoje „BŽŪP saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų

geografinių nuorodų (SGN) politikos vertinimas“ teigiama, kad valstybėse narėse registruojamas

skirtingas SKVN / SGN skaičius todėl, kad tai lemia ne tik žemės ūkio sektoriaus dydis, bet ir tokie

veiksniai kaip skatinimo bei pagalbos SKVN /SGN pareiškėjams lygis, maisto kultūros skirtumai ir

įstojimo į ES data. Pagrindinės gamintojų nurodomos prisijungimo prie sistemos priežastys yra

20

ekonominės, susijusios su rinkodara, rinkos plėtimu arba rinkos apsauga, kai saugant pavadinimus

arba vartotojams siunčiant signalus apie garantuotą kokybę siekiama užtikrinti, kad verslas liktų

perspektyvus arba pelningas. Daugelis dalyvavusių tyrime prekiautojų ir mažmenininkų nurodė, kad

SKVN / SGN produktai sudaro labai mažą ir gana nereikšmingą jų verslo dalį. Didžiausia nauda,

kurią gauna mažmenininkai (ypač mažesni ir specializuotų prekių), yra reputacija, pelnoma

parduodant aukštos kokybės produktus. Studijos autoriai rekomenduoja sukurti bendrą SKVN /

SGN produktų administracinių ir statistikos duomenų sistemą, nes administracinių ir statistikos

duomenų apie SKVN / SGN sistemą ir produktus trūkumas – tai spraga, kurią reikia užpildyti

siekiant užtikrinti gerą sistemos ir jos diegimo kontrolę ir sukaupti patikimą duomenų bazę, kad jais

būtų galima naudotis ateityje rengiant šiai sistemai skirtą politiką. ES 27 valstybėse SKVN / SGN

kiekis smarkiai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad SKVN/ SGN produktų gamintojams sistema yra

naudinga, verta investuoti lėšų siekiant plačiau supažindinti gamintojus su naudojama sistema ir jos

nauda, ypač valstybėse narėse, kuriose sistema mažai naudojama, nes kuo daugiau teikiama

informacijos ir pagalbos, tuo daugiau nuorodų registruojama. Europos vartotojų apklausos rezultatai

rodo, kad SKVN ir SGN simboliai ES yra labai menkai žinomi ir suvokiami, todėl būtina plačiau

supažindinti vartotojus su saugomų nuorodų sistema ir simboliais.

2011 metų „Specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2011 Ar geografinių nuorodų schema yra

parengta ir valdoma taip, kad galėtų būti veiksminga?“ teigiama, kad geografinių nuorodų schemos

veiksmingumas priklauso nuo to, kiek plačiai ją naudoja gamintojai ir kiek su ja yra susipažinę

vartotojai. Galimybių pritraukti papildomų gamintojų įstoti į schemą yra, ypač ten, kur mažas

susidomėjimo lygis, tačiau labai ilga paraiškų nagrinėjimo procedūra juos atgraso. Be to, gamintojai

dažnai net nežino, kad schema egzistuoja. Komisijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad tik labai

maža vartotojų dalis išmano schemos simbolius ir koncepciją. Nors akivaizdu, kad šiai padėčiai

ištaisyti būtina imtis informavimo apie geografinių nuorodų schemą veiksmų, nėra bendros šio

klausimo sprendimo strategijos Europos Sąjungos lygmeniu. GN schemos sėkmės mastas priklauso

nuo jos gebos pritraukti gamintojus. Atsakymai į internetinę apklausą parodė, kad pusė valstybių

narių institucijų vertina susidomėjimą jų šalyje kaip "mažą" arba kaip "labai mažą", atsižvelgiant į

tai kiek daug produktų jų šalyje jų vertinimu galėtų būti įregistruoti. Pagrindinės nurodytos „mažo“

ir „labai mažo“ susidomėjimo priežastys yra šios:

a) „bendrovės mano, kad dėl paraiškų procedūrų sugaištama per daug laiko“;

b) „valstybėse narėse nėra su GN schema susijusių tradicijų“;

c) „nepakankamas vartotojų informuotumas apie GN schemos egzistavimą“;

d) „nepakankamas gamintojų informuotumas apie GN schemos egzistavimą“.

21

2.2. DAUJĖNŲ NAMINĖ DUONA

2012 metais Daujėnų naminės duonos gamintojai pateikė LR Žemės ūkio ministerijai

paraišką įregistruoti SGN „Daujėnų naminė duona“. Tai juoda ruginė duona, kurią gaminant visas

gamybos procesas atliekamas namų ūkyje laikantis tradicinio metodo - ruginių miltų tešla,

rauginama lėtai savaiminiu raugu mediniame kubiliuke, kuris turi būti ąžuolinis visas arba nors jo

dugnas ar šoninių lentelių dalis. Rauginama 1-3 paras pastoviai stebint ir maišant. Kepama žarijinėje

arba padinėje krosnyje. Iškepta duona ilgai (ne mažiau kaip 12 val.) aušinama ir brandinama.

Kepalai gali būti nuo 4 iki 4,5 kg ovalūs arba nuo 4,5 iki 10 kg keturkampiai. Kasdieniam

vartojimui skirtos duonos kepalai būna lygiu paviršiumi, o šventiniai (proginiai) kepalai – puošti iš

ruginiais miltais sukietintos duonos tešlos suformuotais specialiais užrašais, progine atributika ar

augaliniais ornamentais. Paraiškoje detaliai aprašytos naudojamos žaliavos, duonos gamybos

procesas – plikinio įmaišymas ir rauginimas, tešlos minkymas, duonos kepalų formavimas, kepimas,

atvėsinimas ir pjaustymas bei fasavimas. Daujėnų naminė duona gaminama laikantis naminės

duonos kepimo tradicijų. Tai ir suteikia šiai duonai išskirtinumo - visas gamybos procesas

atliekamas laikantis tradicinio metodo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai savaiminiu raugu

mediniame kubiliuke, kuris turi būti ąžuolinis visas arba nors jo dugnas ar šoninių lentelių dalis.

Ąžuolo mediena duonai suteikia specifinį skonį. Rauginama 1-3 paras priklausomai nuo patalpos

temperatūros, gamtinių sąlygų, atmosferos slėgio. Per tą laiką tešla rūpestingai stebima ir pagal

reikalą maišoma, kol išrūgsta ir įgauna malonų saldžiarūgštį skonį. Kepama žarijinėje arba padinėje

krosnyje. Iškepta duona ilgai – ne mažiau kaip 12 val. – vėsinama ir brandinama. Nuo kitų duonos

rūšių Daujėnų naminė duona skiriasi kepalų dydžiu (kepalai sveria 4-10 kg.) ir specialia puošyba.

Kituose regionuose taip pat kepama naminė duona, kepalai taip pat gali būti ypatingo dydžio, tačiau

tik Daujėnuose duona puošiama ornamentais ir užrašais iš sukietintos tešlos. Kita išskirtinė duonos

savybė – ji subręsta, visas skonis ir kvapas atsiskleidžia antrą dieną po iškepimo. Todėl duona

pradedama valgyti tik antrą dieną po iškepimo. Kepimui naudojami tik ruginiai miltai, todėl ji ilgai

(dvi savaites) išlieka šviežia, nesužiedėja, ilgiau laikant jos skoninės savybės nesikeičia.

Geografinės vietovės ypatumas - Daujėnų regione ruginė naminė duona duonkepėse

krosnyse kepama nuo XVII a., kiekvienas ūkininkas kepdavo duoną savo šeimos reikmėms, turėjo

visą reikalingą įrangą: girnas grūdams malti, ąžuolinius duonkubilius tešlai rauginti, molines

duonkepes krosnis, medines ližes. Viską pasigamindavo patys ir saugodavo šeimoje bei perduodavo

kitai kartai. Išlikusios duonos kepimo įrangos (duonkepių krosnių, mediniu duonkubilių, ližių) turi

22

šeimos ir dabar, jos yra ir muziejuose. Per ilgą laiką susiformavo ir iki šiandien išliko gilios duonos

kepimo savo ūkyje tradicijos, kurių nepalietė XIX a. pabaigoje – XX a. visur sparčiai plitusi

pramoninė duonos gamyba. XX a. pabaigoje atsiradus sąlygoms prekinei gamybai duonos kepimas

namuose tapo šeimos verslu, neperžengusiu savo ūkio ribų. Nuo 1995 m. Daujėnų namine duona

pradėta prekiauti. Šioje geografinėje vietovėje pagamintos duonos išskirtinumą lemia tradicinių

gamybos metodų užtikrinimas šeimoje, sukaupta senųjų šeimininkių informacija naudojant tradicinę

šeimos receptūrą, išsaugotą ar dabar pasigamintą (įgytą) įrangą. Čia saugomos paslaptys, kurios

lemia duonos kokybę ir skonį. Svarbiausia iš jų yra duonkubilis ir jame esantis raugas, kurie yra

saugomi. Tuo paremta duonkubilio ir raugo neskolinimo kitai šeimininkei tradicija, kad

skolinančioji neišsineštų duonos rūgšties ir nesugadintų raugo. Kita paslaptis – rauginimo trukmė ir

maišymo laikas, kuriuos gamintojas nustato remdamasis savo žiniomis ir patirtimi.

„Daujėnų naminės duonos“ ir vietovės ryšys grindžiamas geru jos vardu ir žmonių

gebėjimais pagaminti nurodytomis savybėmis pasižyminčią duoną. Gerą Daujėnų naminės duonos

vardą visų pirma lemia šimtmečiais iš kartos į kartą Daujėnų naminės duonos kepėjų perduodama

nepakitusi gamybos tradicija, kuri užtikrina produkto savybių stabilumą, specifiškumą ir vartotojų

pasitikėjimą. Daujėnų duonos kepėjai savo produktą yra pristatę daugelyje Lietuvos ir pasaulio

parodų: nuo 1997 m. visose AGROBALT parodose Lietuvoje; 2002 m. BIOFACH parodoje

Niurnberge Vokietijoje; nuo 2003 m. – parodose ,,Žalioji savaitė“ Berlyne; 2004 m. - tarptautinėje

maisto ir gėrimų parodoje EXPO DEI SAPORI Milane Italijoje; 2005 m. – parodoje POLAGRA-

FOOD Poznanėje Lenkijoje; 2006 m. - tarptautinėje žemės ūkio ir maisto parodoje ZOLOTAJA

OSEN Maskvoje ir kt. Šventinius specialiais užrašais papuoštus duonos kepalus veža kaip suvenyrą,

puošia šventinį stalą. Daujėnų namine duona vaišinami svečiai įvairiose mugėse, folkloro

festivaliuose ir kt. Daujėnų naminė duona nuo 2002 m. pripažinta kulinarijos paveldo produktu ir

turi VŠĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ išduotą sertifikatą, 2008 m. apdovanota AGROBALT aukso

medaliu, 2008 m. KTU maisto instituto kartu su Žemės ūkio ministerija organizuotame konkurse

„Geriausia Lietuviška duona“ apdovanota diplomu, 2009 m. sertifikuota kaip tautinio paveldo

produktas ir turi Žemės ūkio ministerijos išduotą tautinio paveldo sertifikatą.

Daujėnų naminės duonos pripažinimą ir populiarumą patvirtina reguliariai pasirodantys

regioninėje, nacionalinėje bei užsienio spaudoje straipsniai ir informacija kitose žiniasklaidos

priemonėse. Daujėnų naminės duonos gamyba pristatoma turistams skirtuose reklaminiuose,

informaciniuose leidiniuose (Путешествуем по Пасвальскому краю. Туристическая карта

района; Lithuanian food export, 1998, May; Brown Bread from Daujėnai, LŽ. Trademark

Lithuania. Lietuviškas ženklas, 2000, Nr. 2).

23

2010 metų vartotojų apklausos duomenimis keturi iš penkių apklaustųjų Daujėnus sieja su

Daujėnų namine duona (VŠĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, 2010 m. vartotojų apklausa). Apklausa

parodė, kad vartotojai atpažįsta Daujėnų naminę duoną, ieško jos rinkoje, vertina, kaip kasdieninį

maistą, o puoštus kepalus – kaip švenčių atributą, dovaną ir suvenyrą, kuriuos mielai veža

lauktuvėms į kitas šalis.

LR Žemės ūkio ministras K.Starkevičius „Daujėnų naminės duonos“ su užrašu „Lietuva“

nuvežė į Maskvoje vykusią parodą „Auksinis ruduo 2010“. Duoną Kremliuje laužė ir ragavo

kaimynės šalies vadovai, parodę išskirtinį dėmesį Lietuvos gamintojams ir pagarbą mūsų valstybei

(4 pav.).

4 pav. „Daujėnų naminė duona“ Maskvos Kremliuje

Parengta paraiška ir Bendrasis dokumentas įregistruoti Saugomą geografinę nuorodą

„Daujėnų naminė duona“ tenkina teisės aktų reikalavimus: pavadinimas atitinka produkto gamybos

vietą, yra sudaryta gamintojų grupė (nors realiai duoną kepa įmonė UAB „Saimeta“), produktas

rinkoje parduodamas 17 metų, tačiau duona namuose kepama nepalyginamai ilgiau tik dėl buvusios

ekonominės santvarkos ji negalėjo būti parduodama. Daujėnuose naminę duoną kepė Vitalijos

Stankevičienės mama ir močiutė iš kurių ji perėmė duonos kepimo paslaptis. Duona kepama tik iš

tradicinių žaliavų laikantis ilgamečių gamybos tradicijų.

Paraiška apsvarstyta Saugomų nuorodų ekspertų komiteto posėdyje 2011 m. rugsėjo 11 d.

Posėdyje nutarta duonos „Daujėnų naminė duona“ registracijos paraiškai pritarti ir pataisytą bei

patikslintą pagal pateiktas pastabas siūlyti ministerijai teikti Europos Komisijai. 2013 m. rugpjūčio

31 d. paraiška paskelbta „Oficialiajame žurnale“.

24

2.3. ŽIOBRINIŲ KEPTAS ŽIOBRIS

2012 m. vasario 22 d. Jurbarko Turizmo informacijos centre (TIC) vyko seminaras, skirtas

saugomų nuorodų propagavimui gamintojų tarpe. Jurbarko krašte iki antrojo pasaulinio karo buvo

populiari Žiobrinių šventė, kurios metu prie pailgai sukurto laužo kepdavo ant medinio iešmo

pamautus žiobrius. 1994 m. ši šventė atgimė ir greitai tapo labai populiari. Šventės metu iškepama

apie 200 žuvų. Jurbarko TIC ir bendruomenės centro atstovai pareiškė norą siekti saugomos

nuorodos žiobrinių keptam žiobriui. Galimi du pavadinimo variantai – „Žiobrinių keptas žiobris“ ir

„Jurbarko krašto keptas žiobris“.

Nagrinėjant pirmąjį pavadinimą, jame geografinio deskriptoriaus nėra, tik šventės

pavadinimas. Tarp įregistruotų pavadinimų yra Lenkijos SGN „Rogal świętomarciński”, kurio

pavadinimas įprastai vartojamas apibūdinti Poznanėje, Didžiosios Lenkijos vaivadijos sostinėje, ir

keliuose aplinkiniuose miestuose kepamus raguolius. Šio konditerijos gaminio pavadinimas kilęs

iš� tradicijos kepti ir �Šventojo Martyno dieną (lapkričio 11 d.) valgyti raguolius su šiame

konkrečiame regione sukurtu būdingu įdaru. Teikiant paraišką, galima būtų akcentuoti, kad

specifiniu būdu žiobriai kepami tik Jurbarko regione prie Nemuno. Tačiau labai sunku būtų

apibrėžti regiono ribas, nes trūksta istorinės medžiagos. Kuršių žvejai taip pat kepdavo ir kepa

žiobrius ant iešmo – skirtumas toks, kad jie kepa neišdarinėtą žuvį. Nagrinėjant antrąjį pavadinimo

variantą „Jurbarko krašto keptas žiobris“, iškyla jo pagrindimo problema. Kepti ant iešmo žiobriai

yra ir buvo šventės atributas, jie niekada nebuvo mažmeninėje prekyboje. Negausi istorinė literatūra

mini Žiobrinių šventę, kuri vykdavo abiejuose Nemuno pusėse, todėl logiška būtų pavadinimą sieti

su švente.

Žiobrių kepimo aprašymas:

Kepimui ant iešmo dažniausiai naudojami apie 30 cm ilgio ir 500 g svorio žiobriai, tokio

svorio patys skaniausi. Žalio žiobrio paviršius yra sidabro spalvos, o iškepus jis tampa vaškinis.

Tinkamai iškepus žiobrį jo oda būna sausa, gelsvos spalvos, smulkios ašakos tartum ištirpsta, mėsa

sultinga, aromatinga. Žiobris valgomas tiesiai nuo iešmo.

Kepimui ant iešmo žiobriai išdarinėjami, nuskutami, nuplaunami ir įpjovus gerklę bei truputį

prie uodegėlės, ištraukiamos žarnos. Būtinai išpjaunamos pažiaunės, kad nesijaustų karstelėjimo,

tačiau ikrai paliekami. Tada per žiotis palei kaulą kišamas plokščiai nudrožtas 40-50 cm ilgio

karklinis iešmas. Negalima pradurti uodegos, kad žuvis nesusmuktų. Paskui skersai kas 1-1,5 cm

įpjaunami žuvies šonai, peiliu įterpiama druska ir prieskoniai. Laužas, atsižvelgiant į vėjo stiprumą,

kuriamas apskritos arba pailgos formos. Malkos, kuriomis kuriami laužai, geriausi karkliniai arba

25

kitų lapuočių. (Spygliuočiai netinka, nes nuo jų sakingų dūmų žuvys turi nemalonų prieskonį).

Laužui sudegus, toliau nuo žarijų prie laužo, jeigu jis apvalus, tai aplinkui, o jei pailgas (net iki 3 m

ilgio), tai pavėjui maždaug 1 m atstumu nuožulniai į žemę smeigiami iešmai su pamautais žiobriais.

Žiobrių kepimas trunka 3-4 valandas. Pasukinėjant iešmą ranka, žuvims leidžiama apdžiūti ir iešmas

perkeliamas arčiau laužo. Taip iešmai palaipsniui artėja prie laužo, kol žuvis visiškai apskrunda.

Iešmai smeigiami pavėjinėje pusėje, kad žuvys negautų dūmų ir nepajuoduotų.

Ryšys su geografine vietove gali būti grindžiamas Žiobrinių šventės tradicija ir vietos

žmonių specifiniais gebėjimais. Panemunių gyventojai populiariausiomis vasaros pabaigos žuvimis

laiko žiobrius. Žiobrinės švenčiamos Nemuno apylinkėse tarp Jurbarko ir Smalininkų. Dažniausiai

šventės ruoštos vaizdinguose Nemuno slėniuose: Pašvenčio ir Kalkėnų kaimų miškuose,

Gelgaudiškyje, Smalininkuose, Plokščiuose ir Viešvilėje, prie Rambyno piliakalnio. Į žiobrių

gegužines atplaukdavo daug svečių iš Kauno. 1935 m. Šiaulių laikraštis “Mūsų kraštas”, 1940 m.

“Mūsų girios” rašė, kad Jurbarke ir Sudarge panemuniečiai švenčia žiobrines balandžio 30 d.

vakare. 1960 m. apie žiobrines trumpai rašė J. Rimantas (Pergalė, 1960 Nr.1, p. 132.), 1991 m. apie

žiobrinių šventę rašė Šakių rajono laikraštis “Draugas” – “Žiobrinės – panemunės žvejų šventė”

(Draugas, Šakiai, 1991, Nr. 30, p. 3-4) ir “Šis tas apie žiobrines ir žiobrius” (Draugas, Šakiai, 1991,

Nr. 67, p. 3-4)

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo plečiantis kaimo turizmui, žiobrių kepimo

gegužinės atgaivinamos Šakių apskrities Kriūkų kaimelyje. Žiobrinės švenčiamos du sezonus:

pirmasis būna pavasarį iki gegužės 1 d., antrasis vasarinis - prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo

vidurio. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį sugaunami žiobriai būna jau atsiganę, turi daug ikrų. Žiobris

išsirinktas neatsitiktinai - kepant ant iešmo žiobriena nesusmunka. Visą žiobrinių įdomumą sudaro

pats žuvų kepimas ir aplinkinis svečių bruzdesys.

Pradžioje žuvys specialiu būdų išskrodžiamos: prapjovus pagerklį pro priekį išimami

viduriai, vėliau žuvys per žiotis perveriamos iki pat uodegos 40-50 cm ilgio karkliniais iešmais. Ant

viršaus barstomi prieskoniai ir druska, žuvų šonuose kas 1-2 cm skersai padaromi įpjovimai –

„zebro dryžiai“. Tokie iešmai susmeigiami į žemę 1 m atstumu aplink paruoštą laužą (5, 6 pav.).

Laužas ruošiamas tik iš lapuočių medžių malkų. Žiobrių kepimas trukdavo 3-4 valandas. Vienai

žuvies pusei iškepus, apsukama kita, iešmai palaipsniui artinami prie laužo, kol galutinai apskrunda.

Tinkamai iškepus žiobrį, pro skersinius plyšius nesiveržia skystis, jo oda sausa. Žalio žiobrio

paviršius yra sidabro spalvos, o iškepus jis tampa vaškinis. Dėl skersinių įpjovimų žiobrio šonai

supleišėdavo kaip dumplės. Bekepant vykdavo jaunimo linksmybės, buvo geriamas alus. Paruoštus

žiobrius pokylio šeimininkas išdalina susėdusiems prie stalo. Sūri, apysausė su ikrais žuviena yra

26

nepakeičiamas užkandis prie alaus. Prisimenama, kad prieškariu per gražiausias savaitgalio popietes

vykdavusios didžiausios žiobrinės ir visose panemunėse degdavo laužai, aidėdavo juokas,

skambėdavo muzika ir dainos. Žiobrius kepdavo patyrusi kepėja arba virėjas, kuriuos vadino žiobrių

karaliene arba karaliumi. Yra žinoma, jog 1936 metais Kalnėnų "Žiobrių karalienė" žiobriais vaišino

ir tuometinį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, kuris, važiuodamas iš Palangos į Kauną, buvo

sustojęs Kalnėnuose.

5 pav. Žiobrių, pamautų ant karklo vytelių kepimas

6 pav. Žiobrinės prie Nemuno 1965 m.

27

Iš kur į Jurbarko kraštą atėjo žiobrinių mada? Vieni žvejai mano, kad iš aukštupio apie

1914 m. Kiti teigia, kad žiobrinės atėjo iš žemupio, nuo Kuršių marių, kur žvejai, iki kol nebuvo

druskos ir keptuvių, juos kepė ant iešmų tiesiog išplovę sūriame vandenyje. Pokario metais

žiobrinės buvo organizuojamos ir kairiojoje, ir dešiniojoje Nemuno pusėje, taip pat už Smalininkų.

Kur tik buvo žvejų artelė, ten vyko ir žiobrinių šventė. XX a. šeštą dešimtmetį žiobrius kepė ir valgė

Kuršių nerijos žvejai Grobšto kalno papėdėje. Žiobrinės nunyko XX a. septintajame dešimtmetyje,

kai Nemune buvo uždrausta žvejoti žiobrius. Paskutinės žiobrinės vyko 1960-1963 m. per Žvejų

dieną ties Arlaviškių kaimu. Šiuo metu žiobrinės atgaivintos ne tik prie Nemuno, bet ir Kuršių

Nerijoje – 2010 m. vykusioje folkloro šventėje Juodkrantėje „Pūsk vėjuži“ Kuršių marių krantinėje

vyko senoji Kuršių marių ir Nemuno žvejų puoselėta rudeninio žiobrių kepimo šventė,

simbolizuojanti vasaros pabaigą. Žiobrinės vyksta ir Rusijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko

rajone. 2012 m. įvyko jau septintoji žiobrinių šventė “Krasnoznamensko žiobris“.

Kadangi nenuginčijamų įrodymų, kad žiobrio kepimas ant iešmo kilo Jurbarko krašte nėra,

pretenduoti į saugomą geografinę nuorodą būtų sudėtinga. Atsižvelgiant į turimą istorinę medžiagą,

tikslinga būtų rengti paraišką garantuoto tradicinio gaminio registravimui. Tada ir pamario žvejai,

tokiu pačiu būdu kepantys žiobrius, galėtų naudotis garantuoto tradicinio gaminio nuoroda.

Papildomos istorinės medžiagos apie žiobrių kepimo būdus reikėtų paieškoti mažosios Lietuvos

istorijos muziejuje Klaipėdoje. Pagrindiniai nepakitę gamybos etapai būtų žiobrio paruošimas ir

kepimas pamovus ant karklo vytelės. Ant laužo kepto žiobrio juslinės savybės turėtų skirtis nuo

kitais būdais (krosnyje, grilyje) keptos žuvies. Taip pat reikėtų pirmiausia įteisinti tradiciškumą

nacionaliniu lygiu, gauti Kulinarijos paveldo fondo ar Tautinio paveldo sertifikatą.

Paraiškos keptam žiobriui rengimas nutrūko dėl objektyvių priežasčių – pasikeitė Jurbarko

turizmo informacijos centro direktorius. Iniciatorė buvo Vidmanta Marcinkevičienė, jai pasitraukus

iš TIC direktoriaus pareigų, tolesnis bendravimas vyksta su Kristina Vančiene – Jurbarko raj. TPTO

pirmininke, ir naujuoju TIC direktoriumi Dainiumi Kuncaičiu. 2012 m. pabaigoje mirė pagrindinis

žiobrių kepėjas, nėra grupės, kurios vardu būtų teikiama paraiška. Susiklosčius tokiai nepalankiai

situacijai ir įvertinus, kad istorinės medžiagos nepakanka, paraiška Garantuoto tradicinio gaminio ar

Saugomos geografinės nuorodos įregistravimui nebuvo pradėta rengti. Realu būtų susivienyti su

Pamario krašto žvejais ir rengti paraišką GTG nuorodai gauti. Tačiau pirmiausia reikėtų įregistruoti

nacionaliniu lygiu.

28

2.4. SŪRIS „LILIPUTAS“

Baigiantis laikui, per kurį galima teikti protestus dėl pavadinimo įregistravimo, gautas

Lenkijos pranešimas dėl protesto įregistruoti sūrį „Liliputas“. Paraiška buvo teikiama registruoti

negeografinį pavadinimą remiantis tuo, kad šis sūris gaminamas Belvederyje nuo 1958 m. ir

pavadinimas „Liliputas“ asocijuojasi su šiuo miesteliu ir ilgus metus jame veikusia pienininkystės

mokykla. ES Saugomų nuorodų registre nėra panašaus pavadinimo, tačiau pasidomėjus paaiškėjo,

kad Lenkijoje gaminamas „Liliput Wielkopolski“ (Didžiosios Lenkijos Liliputas). Jis 2008 m.

įtrauktas į Lenkijos tradicinių produktų sąrašą. Savo forma jis skiriasi nuo Lietuvoje gaminamo

„Liliputo“, yra ovalus, plokščio cilindro formos, išgaubtais šonais, 10 cm skersmens ir 4 cm aukščio

(7 pav.). Specifinį skonį sūris įgauna gamybos metu, kai naudojama daug rankų darbo, bei sūdymo

metu. Sūdoma didelėse talpose, ilgai nekeičiant druskos tirpalo. Sūrio pH 5,15-5,3. Detalesnis sūrio

gamybos aprašymas nepateikiamas.

7 pav. Sūris „Liliput Wielkopolski“

Jeigu Lietuvos pateikta paraiška būtų „Belvederio Liliputas“, prieštaravimų nekiltų, nes

tokiu būdu saugomas būtų geografinis deskriptorius. Tokių įregistruotų pavadinimų jau yra, pvz.

„Camembert de Normande“. Sūrio pavadinimas „Camembert“ nėra saugomas, jį gali gaminti ir kiti

gamintojai. Greičiausiai šiuo atveju sprendimas bus nepalankus Lietuvos gamintojams, nes

prieštaravimas teisėtas: jeigu SGN būtų įregistruotas pavadinimas „Liliputas“, lenkai turėtų keisti

savo sūrio pavadinimą, nes „liliputas“ ir „liliput“ skamba labai panašiai ir reiškia tą patį - labai

mažo ūgio žmogus arba koks nors labai mažas daiktas. Abu pavadinimai rinkoje naudojami seniai ir

reikalavimas keisti sūrio pavadinimą „Liliput Wielkopolski“ pažeistų teisėtus gamintojų interesus.

Pagal galiojančią procedūrą dabar abi suinteresuotos šalys turės tartis, o nepavykus susitarti, galutinį

spendimą priims Komisija.

29

2.5. ŠAKOTIS

Iš kepinių grupės Lietuva turi tradicinį gaminį – Šakotį. Jį galima būtų registruoti kaip

GTG, jo kepimas ir vartojimas Lietuvoje turi tikrai gilias tradicijas, iki šių dienų išlaikytas receptas,

o šiuolaikinėms sąlygoms pritaikytas gamybos būdas išsaugojo specifines gaminio savybes – formą,

skonį, kvapą, trapumą. Saugoma nuoroda negalima būtų ženklinti šakočių, kurių gamyboje naudoti

maisto priedai (dažikliai, aromatinės medžiagos), kiaušinių milteliai. Šakočio receptas į Lietuvą

atkeliavo iš Vokietijos, tačiau tik Lietuvoje kepamas šakotis turi atskirus „ragelius“. Šiuo metu

Vokietijoje kepamas baumkuchenas turi tik atskirus žiedus (8 pav.).

A)

B)

8 pav. Lietuvoje kepamas šakotis (A) ir Vokietijoje kepamas „Salzwedeler Baumkuchen“ (B).

Vokietija įregistravo SGN 2.4 klasei – Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai,

sausainiai ir kiti kepiniai priklausantį produktą, pavadinimu „Salzwedeler Baumkuchen“.

„Salzwedeler Baumkuchen“ – apvalus sluoksniuotas kepinys, kurio pavieniai nevienodi

sluoksniai išsidėstę nelygiais žiedais. Paprastai pyrago „Salzwedeler Baumkuchen“ (Zalcvėdelio

pyragas) masė kepama sluoksniais, todėl jo riekė primena medžio rieves. Pyragas gali būti iki 90 cm

aukščio, jo skersmuo – iki 40 cm. Jo vidus išilgai tuščias, tuščios ertmės skersmuo gali būti iki 20

cm. Pagamintas pyragas paprastai pateikiamas ant stalo ne viso dydžio, o supjaustytas žiedais, kurie

dažniausiai būna 5–50 cm aukščio.

Pagal įvairų glaistą skiriamos šios pyrago rūšys:

— pyragas su glajumi,

— pyragas su karčiuoju šokoladu,

— pyragas su baltuoju šokoladu,

— pyragas su nenugriebto pieno šokoladu, taip pat

30

— glaistyti (karčiuoju šokoladu, nenugriebto pieno šokoladu arba baltuoju šokoladu)

pyrago gabalėliai.

Pyragas patrauklios išvaizdos. Glaistas tolygiai užteptas, gerai dengia kepinį, žvilga.

Galima glaistai: glajus, kartusis šokoladas, nenugriebto pieno šokoladas arba baltasis šokoladas.

Pyrago spalva priklauso nuo glajaus. Pyragas purus, minkštimas šiek tiek sultingas. Žaliavos:

sviestas, miltai, krakmolas, kiaušiniai, cukrus, abrikosų džemas (pasirinktinai).

Zalcvėdelio pyragas turi būti gaminamas tik nustatytoje geografinėje vietovėje –

Zalcvėdelio miestelyje. Zalcvėdelio pyragas vartotojų ypač mėgstamas firminis regiono kepinys su

senomis gamybos tradicijomis, žinomomis už Zalcvėdelio regiono ribų. Beveik 200 m. gaminami

Zalcvėdelio pyragai nuo XIX a. antros pusės parduodami visoje Vokietijoje ir užsienyje. Receptūra

ir gamyba daug kainuoja, todėl pyragas – palyginti brangus produktas. Gamybos procesas visose

įmonėse vienodas: pyragas – sluoksniuotas kepinys, gaminamas virš atviros ugnies, ant

besisukančio iešmo samteliu užliejant vieną masės sluoksnį po kito. Tas pats pasakytina apie

pagrindines recepto sudedamąsias dalis. Kaip anksčiau, pyragas pateikiamas šventinėmis progomis:

per Kalėdas, Velykas, gimtadienius. Dėl brangių žaliavų pyragų gamybą teko nutraukti per karus ir

sunkmetį, pavyzdžiui, 1914–1918 m. arba 1939–1948 m. Receptūra ir gamyba nesikeitė beveik 150

metų.

Apie 100 metų Zalcvėdelio pyragas yra regiono tradicijų dalis. Apie pyragą dainuojama ir

deklamuojamos eilės, jis – svarbi vietinių eitynių dalis. Mūsų laikais pyragu domisi daug turistų,

parodomosiose kepyklose galima stebėti jo gamybą. Nuo 2004 m. karūnuojama pyragų karalienė,

nuo tų pačių metų švenčiama pyragų šventė. Gerą Zalcvėdelio pyrago vardą užtikrina, visų pirma

ilgametės šio kepinio gamybos tradicijos Zalcvėdelio mieste, gaminat gauti įgūdžiai, aukšta kepinio

kokybė, taip pat jo siejimas su šio miesto (dažnai vadinamo pyragų miestu) kultūriniu gyvenimu

(žiūrėti pirmiau minėtą leidinį „Deutschland Spezialitätenküche“). Zalcvėdelio pyragas – regiono

firminis kepinys, kuris aukštai vertinamas dėl glaudaus ryšio su kilmės vieta, Zalcvėdelio miestu.

Kaip matome, Zalcvėdelio pyrago kepimo būdas labai panašus į šakočio. Šakočio tešlai

reikia daug kiaušinių (30-50 kiaušinių 1 kg miltų), margarino arba sviesto, miltų, cukraus arba

medaus ir grietinės. Palyginus su Zalcvėdelio pyrago receptūra skiriasi tik krakmolo (vokiško

pyrago gamyboje) ir grietinės naudojimas (šakočio gamyboje), kiti ingredientai sutampa. Ne taip

seniai šakotis Lietuvoje buvo vadinamas „Bankuchenu”, todėl gali būti sudėtinga įrodyti, kad tai

senas tradicijas Lietuvoje turintis kepinys.

31

3. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

3.1. IŠVADOS

1. Išanalizavus 2011 - 2013 m. įregistruotas SKVN ir SGN paraiškas pagal produktų

klases nustatyta, kad daugiausiai įregistruota 1.6 klasės produktų, tai yra vaisiai, daržovės ir grūdai,

švieži arba perdirbti. 2011 m. įregistruota 13 SKVN ir 12 SGN, 2012 m. įregistruoti 7 pavadinimai

SKVN ir 15 SGN, 2013 m. atitinkamai jau įregistruoti 4 ir 8 pavadinimai.

2. Neabejotinais lyderiais pagal pateiktų, paskelbtų ir įregistruotų paraiškų skaičių lieka

senosios ES šalys narės. 2012 m. daugiausiai paraiškų įregistravo Italija ir Vokietija, po 9. 2013 m.

Italija įregistravo 7 paraiškas, daugiausiai pateikė Prancūzija – 19.

3. GTG nuoroda nėra tokia populiari kaip geografinės nuorodos SGN ir SKVN. Per

2012 ir 2013 m. 7 paraiškos paskelbtos po nagrinėjimo Komisijoje, 3 pavadinimai įregistruoti

garantuotų tradicinių gaminių registre.

4. Daugėja paraiškų iš trečiųjų šalių. Kinija jau įregistravo 6 SGN ir 4 SKVN,

daugiausiai įregistruota vaisių ir daržovių. Paraiškas pateikusios yra tokios šalys kaip Indija,

marokas, Vietnamas, Šri Lanka ir kitos.

5. Lietuvos gamintojų pateiktų ir įregistruotų paraiškų skaičių palyginus su kitų šalių

įregistruotomis saugomų nuorodų paraiškomis matome, kad Lietuva smarkiai atsilieka. Tai galima

paaiškinti ir objektyviomis priežastimis – 50 metų buvusi ekonominė santvarka neleido egzistuoti

smulkiesiems gamintojams, šeimos verslui, todėl dabar labai sunku įrodyti gamybos tęstinumą,

neišliko produktų pavadinimai. Ta pati priežastis tikriausiai lėmė ir tai, kad Estija nepateikė nei

vienos paraiškos, Latvija 2013 m. įregistravo vieną GTG, dar viena GTG paraiška paskelbta ir viena

SGN pateikta. Taip pat gamintojai per mažai žino apie saugomų nuorodų kokybės schemą, nemato

ekonominės naudos bei nenori ilgos nagrinėjimo procedūros.

3.2. REKOMENDACIJOS

1. Parengta paraiška ir Bendrasis dokumentas įregistruoti Saugomą geografinę nuorodą

„Daujėnų naminė duona“ tenkina teisės aktų reikalavimus ir gali būti teikiama Europos Komisijai:

pavadinimas atitinka produkto gamybos vietą, yra sudaryta gamintojų grupė, nors produktas rinkoje

parduodamas tik 17 metų, duona namuose kepama nepalyginamai ilgiau, tik dėl buvusios

ekonominės santvarkos ji negalėjo būti parduodama. Duona kepama tik iš tradicinių žaliavų

laikantis ilgamečių gamybos tradicijų. Ryšys su geografine vietove grindžiamas gamintojų įgūdžiais

32

ir reputacija. „Daujėnų naminės duonos“ reputaciją įrodo parodos, apdovanojimai, žinomumas

vartotojų tarpe.

2. Žiobrinių keptą žiobrį galima būtų teikti tik garantuoto tradicinio gaminio registracijai, tačiau

gamintojams reikėtų apsispręsti dėl saugomos nuorodos registracijos tikslingumo, nes gaminio nėra

mažmeninėje prekyboje, tai tik proginis, per šventes kepamas produktas. Pirmiausia reikėtų gauti

nacionalinius sertifikatus, liudijančius gaminio tradiciškumą. Pagrindiniai nepakitę gamybos etapai būtų

žiobrio paruošimas ir kepimas prie laužo pamovus ant karklo vytelės. Taip iškepto žiobrio juslinės savybės

skiriasi nuo kitais būdais (krosnyje, grilyje) keptos žuvies. Kadangi nepakanka istorinių šaltinių įrodymui,

kad toks žiobrio kepimo būdas atsirado ir buvo tik Jurbarko krašte, šiuo metu Žiobrinių šventės vyksta taip

pat abiejose Nemuno pusėse ir Kuršių Nerijoje, pretenduoti į Saugomą geografinę nuorodą tikrai negalima.

4. 2013 m. birželio mėn. paskelbus paraišką įregistruoti SGN sūriui „Liliputas“, gautas

Lenkijos gamintojų pranešimas dėl protesto. Didžiosios Lenkijos regione gaminamas sūris „Liliput

Wielkopolski“, kuris įtrauktas į nacionalinį tradicinių gaminių sąrašą. Įregistravus saugomų nuorodų

registre pavadinimą „Liliputas“, Lenkijos gamintojai turėtų keisti savo sūrio pavadinimą, nes

saugomo žodžio pavadinime negali būti. Įregistravus pavadinimą „Liliputas“ kaip SGN, būtų

pažeisti Lenkijos gamintojų ekonominiai interesai. Manome, kad greičiausiai protestas bus

pripažintas teisėtų ir tokiu atveju abiem suinteresuotom šalim tektų tartis dėl pavadinimo „Liliputas“

registracijos.

5. Lietuvoje tradicinis šventinis kepinys šakotis savo receptūra ir gamybos būdu panašus į

jau įregistruotą SGN „Salzwedeler Baumkuchen“ (Zalcvėdelio pyragas). Šakočio kepimo tradicija į

Lietuvą atėjo iš Vokietijos, ilgai šakotis Lietuvoje buvo vadinamas „Bankuchenu”, todėl gali būti

sudėtinga įrodyti, kad tai senas tradicijas Lietuvoje turintis kepinys, vertas gauti garantuoto

tradicinio gaminio nuorodą.

6. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija yra įregistravusi saugomą nuorodą „Garantuotas

tradicinis gaminys“ skilandžiui pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 509/2006 2006 m. kovo 20 d.

Dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių reikalavimus. 2012

m. pasikeitė saugomas nuorodas reglamentuojantys teisės aktai: Tarybos reglamentą Nr. 509/2006

pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1151/2012 2012 m. lapkričio 21 d.

dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L343, 2012-12-14). Todėl būtina teikti naują

patikslintą paraišką įregistruotam pavadinimui „Skilandis“, nes pagal naujas nuostatas negali būti

gaminių su saugoma nuoroda ir be jos tuo pačiu pavadinimu. Siūloma kaip GTG registruoti

pavadinimą „Lietuviškas skilandis“ arba „Tradicinis skilandis“.

33

4. REZULTATŲ SKLAIDA

Pranešimas „Reikalavimai produkto specifikacijai“ seminare Jurbarko Turizmo informacijos

centre 2012 m. vasario 21d.

Pranešimas „ES Kokybės schemos: registracija, galimos išlaidos ir parama“ seminare

„Agrobalt2012“ tarptautinėje parodoje Kauno Žalgirio arenoje 2012 m. gegužės 11d.

Pranešimas „Saugomos kilmės vietos nuorodos, tradiciniai ir tautinio paveldo produktai.

Nacionalinės kokybės schemos“ seminare „Ekologiški, išskirtinės kokybės, funkcionalieji, tautinio

ir kulinarinio paveldo maisto produktai, jų gamybos mažose įmonėse ypatumai bei galimybės

pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa“ KTU Maisto institute 2013 m. birželio

21 d.

Straipsnio projektas žurnalui „Maisto chemija ir technologija“: Ina Jasutienė, Ieva

Montvydaitė „Žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų įtraukimas į ES saugomų nuorodų

registrus“.

SUDERINTA: ………………………

……………………………………….

Maisto ūkio tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkė

Lilija Tepelienė

2013 m. …………………… mėn. ….. d.

34

LITERATŪRA

Europos Komisijos Saugomų nuorodų DOOR duomenų bazė. Interneto prieiga:

http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html

BŽŪP saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) politikos

vertinimas. Santrauka. 2008. http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html

http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/pdopgi/short_sum_lt.pdf

Specialioji ataskaita Nr. 11/2011 Ar geografinių nuorodų schema yra parengta ir valdoma taip, kad

galėtų būti veiksminga? Interneto prieiga:

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011SA0011:LT:HTML

Egidijus Bacevičius. Žvejų šventės: tarp tradicijos ir naujovių. Klaipėda, 2005-02-25.

Laura Pikinaitė-kazlauskienė. žvejyba Nemune tarp Kauno ir Smalininkų. Atspausdinta „Lietuvos

valsčių“ monografijoje „Seredžius“, Vilnius, Versmė, 2003, p. 757-801.

Poilsiavietėje prie Nemuno bus švenčiamos Žiobrinės. Delfi, 2006. Interneto prieiga:

http://pramogos.delfi.lt/culture/poilsiavieteje-prie-nemuno-bus-svenciamos-ziobrines-foto

Kriūkai kviečia į žiobrių kepimo šventę – Žiobrines. Delfi, 2005. Interneto prieiga:

http://pramogos.delfi.lt/culture/kriukai-kviecia-i-ziobriu-kepimo-svente-ziobrines

Ir kaimynai rusai švenčia „Žiobrines”. Šakių rajono laikraštis Draugas. 2012 m. lapkričio 8 d.

Informacinis leidinys „Jurbarko krašto kulinarinis paveldas“.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:095:0029:0033:LT:PDF

35

PRIEDAI

36

1 PRIEDAS

SGN „Daujėnų naminė duona“ registravimo paraiškos

pagal Tarybos Reglamentą (EB) NR. 510/2006

RECENZIJA

Lietuvos rinkoje platus duonos asortimentas, tačiau pagal tradicines technologijas su raugu ir

plikiniu duonos gaminama nepakankamai. Siekiant ekonominio efekto gamintojai mažina tradicinių

technologijų su raugais ir plikiniais produkcijos gamybos apimtį ir vis daugiau gamina duonos pagal

naujas technologijas su įvairiais tešlos konsistenciją bei gaminio skonį pagerinančiais maisto

priedais. Vartotojai dažnai renkasi saldesnę, puresnę, minkštesnę, ilgau nežiedėjančią duoną

pagamintą pagal naujas technologijas. Tokiu būdu, tradicinė duona, kuri yra mūsų kasdieninis

maistas, nepelnytai išstumiama iš rinkos ir tampa mažiau populiari.

Daujėnų naminės duonos gamintojų kepama „Daujėnų naminė duona“ yra juoda ruginė

duona, gaminama rauginant pagal tradicinę technologiją namų ūkio sąlygomis. Šis gamybos būdas

reikalauja žinių ir profesinio meistriškumo, be to procesas sudėtingas ir ilgas. „Daujėnų naminei

duonai“ kaip nacionaliniam, gilias tradicijas turinčiam kasdieninio vartojimo produktui saugoma

geografinė nuoroda yra aktuali ir reikalinga įgyvendinant Lietuvoje gaminamų maisto produktų

identiteto apsaugą pagal Europos Sąjungoje galiojančius norminius dokumentus. Tai leistų

apsaugoti tradicinės duonos pavadinimus ir jų gamybos būdą nuo kitų gamintojų bandymų

kopijuoti. Be to, konkurencinės rinkos sąlygomis lietuviški maisto produktai išsiskirtų europietiškų

maisto produktų gausybėje.

Pastebėti trūkumai ir netikslumai:

1. Aprašant gamybos procesą pateiktas terminas „plakant“ (4 skyriuje ir kt.)

netinkamas. Tešla gali būti maišoma ir minkoma. Plakimo metu mechaniškai intensyviai

apdorojama tešla, tai žudo raugo mikroorganizmus, lėtina rauginimą;

2. Terminą „tuštymių“ rekomenduočiau keisti „ertmės, struktūros defektai“;

3. Reikia patikslinti duonos fizinių ir cheminių rodiklių vertes ir matavimo vienetus.

Pvz.: pateikiamas minkštimo rūgštingumas – ne didesnis kaip 11 pH, tai yra šarminė terpė, tačiau

„Daujėnų naminė duona“ yra saldžiarūgščio skonio;

37

4. Aprašant gamybą trūksta technologinio nuoseklumo ir technologinių terminų

pateikimo (LST 1992:2008 Kepiniai. Aiškinamasis žodynas). Pirmoje gamybos aprašymo dalyje

pateikiamas „tešlos įmaišymas“, tačiau aprašymas rodo, kad tai plikinio ruošimas arba tešlos (miltų)

plikinimas. Pagal tradicinę technologiją pirmiausia ruošiamas plikinys, kai jis susąla, tuomet yra

užraugiamas. Antroje aprašymo dalyje (tešlos rauginimas) rašoma apie plikinį. Reikia aiškumo, t. y.

vartoti terminus nuosekliai pagal technologinio proceso eigą;

5. Kita pastaba: cituoju iš paraiškos „Viskas užplikoma nedideliu kiekiu 95 0C vandens,

kad visi miltai būtų sušlapę.“ Po šios technologinės operacijos terpės temperatūra bus aukšta ir

nepalanki raugo mikroorganizmų _ystimuisi, didžioji jų dalis žūsta. Turbūt todėl reikia ilgo ir

kruopštaus 1-3 parų rauginimo proceso mikroflorai atgaivinti ir tešlai rauginti. Nepražudant

mikrofloros rauginimo procesas būtų geriau valdomas;

6. Trečioje aprašymo dalyje reikia paminėti, kad po tešlos minkymo seka tešlos

pusgaminių atsistovėjimas, subrandinimas ir pakildinimas. Rekomenduočiau tiksliau pateikti

kildinimo trukmę arba santykinį kepalo tūrio padidėjimą, priklausomai nuo pusgaminio dydžio;

7. Kepimo režimas pateikiamas abstrakčiai, temperatūrinius intervalus reikia susieti su

pusgaminių svoriu ir pateikti informaciją apie oro drėgnį kepimo krosnyje;

8. Aktualus klausimas raugo rūšinė sudėtis. Šiuo atveju naudojamas spontaninis arba

savaiminio rūgimo raugas. Paraiškoje reikia nurodyti nors kokybinę raugo mikroorganizmų sudėtį.

Kadangi duona specifinis produktas, jos skonį lemia raugo – svarbaus duonos receptūrinio

komponento – mikrofloros veikla rauginimo metu, kurios rūšinė sudėtis gamintojui turi būti žinoma.

Atlikus pataisymus, siūlau paraišką tvirtinti.

KTU Maisto instituto

Mikrobiologijos mokslo laboratorijos

vyresn.m.d. dr. Lina Vaičiulytė-Funk

38

2 PRIEDAS

Pranešimas „ES Kokybės schemos: registracija, galimos išlaidos ir parama“ seminare

„Agrobalt2012“ tarptautinėje parodoje 2012 m. gegužės 11d.

39

40

41

42

3 PRIEDAS

Pranešimas „Saugomos kilmės vietos nuorodos, tradiciniai ir tautinio paveldo produktai.

Nacionalinės kokybės schemos“ seminare KTU Maisto institute 2013 m.

1

Saugomos kilmės vietos nuorodos,

tradiciniai ir tautinio paveldo produktai.

Nacionalinės kokybės schemos

Dr. Ina Jasutienė

KTU Maisto institutas

2

Maisto produktų gamybos misija:

aprūpinti kokybišku, saugiu ir įvairiu maistu,

padėti žmonėms taupyti laiką,

išsaugoti regiono ar tautos kulinarijos ir mitybos

tradicijas,

reprezentuoti šalies savitumą.

3

Tradicinis maistas ir nacionaliniai mitybos

ypatumai būdingi kiekvienai pasaulio valstybei,

tautai ar netgi etninei grupei.

Sparčios globalizacijos, ekonominės integracijos

ir gyventojų migracijos sąlygomis maistas bei

mitybos įpročiai kinta.

4

Valstybės interesas

Lietuvos kaip ir Europos Sąjungos bendroji žemės

ūkio politika orientuota į konkurencingo žemės ir

maisto ūkio kūrimą, ekonominės veiklos kaime

įvairinimą, siekiant visuotinės gerovės dabartinei

ir ateinančioms kartoms, išsaugoti etninį

kraštovaizdį, kaimo kultūrines vertybes, istorinį

palikimą

5

KodKodėėl tai svarbu gamintojams?l tai svarbu gamintojams?

Ryškėjanti maisto rinkos segmentacija;

Didėjantis regioninių bei tradicinių maisto produktųeksportas į kitas Europos šalis;

Svarbi maisto produktų kokybinė charakteristika yra jų ryšys su tradicijomis, regiono kultūra;

Ekonominiu požiūriu padidintos vertės produktai (pramoniniu būdu mažais kiekiais gaminami tradiciniai maisto produktai paprastai būna gerokai brangesni už didžiųjų gamintojų produkciją) galėtųužimti savo nišą perpildytoje Europos rinkoje.

6

Saugomų nuorodų sistema

Europos Sąjungoje

43

7

Europoje nuo 1992 metų galioja geografinių ir

tradicinių gaminių saugomų nuorodų sistema

ES teisės aktais patvirtintos 3 saugomos nuorodos:

saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN),

saugoma geografinė nuoroda (SGN),

garantuotas tradicinis gaminys (GTG).

8

Kas yra saugoma?

Reglamentas 510/2006 saugo produktųpavadinimus nuo bet kokio tiesioginio ir netiesioginio jų komercinio naudojimo, bet kokios etiketėje esančios klaidinančios nuorodos apie produkto kilmę ar išskirtines savybes.

Reglamentas 509/2006 saugo tradicinius receptus.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, kuris pakeitė (EB) Nr. 510/2006 ir Nr. 509/2006

9

SKVNSKVN

Pavadinime yra kilmę atspindintis vietovardis.

Kokybė arba savybės priklauso nuo jo kilmės vietos bei geografinės aplinkos.

Visos gamybos ir perdirbimo stadijos (įskaitant žaliavų gamybą) yra atliekamos toje konkrečioje geografinėje vietovėje.

Geografiniam regionui išskirtinumą suteikia

specifinis klimatas, dirvos sudėtis, jame augančių

augalų rūšys ir pritaikytų gyventi gyvūnų veislės.

10

SGNSGN

Pavadinime yra konkrečios geografinės vietovės, iš kurios jis kilęs, pavadinimas.

Išskirtinumas įgyjamas dėl specifinės kokybės ar reputacijos.

Bent viena gamybos ar perdirbimo stadija yra atliekama toje konkrečioje geografinėje vietovėje.

11

GTGGTG

Pavadinimas yra specifinis arba išreiškia specifines

produkto savybes.

Viena ar keletas jo savybių išskiria jį iš panašių

produktų grupės.

Išskirtinumas įgyjamas dėl žmonių gebėjimo

gaminti produktą tradiciniu, per ilgą laiką

nepakitusiu būdu iš tradicinių žaliavų.

12

Lietuvos paraiLietuvos paraišškoskos

1. Skilandis – GTG (2010-01-15)

2. Seinų/Lazdijų krašto medus –SKVN (2012-01-30).

3. Stakliškių midus – SGN

4. Lietuviškas varškės sūris –SGN

5. Liliputas – SGN

6. Žemaitiškas kastinys – GTG

7. Daujėnų naminė duona - SGN

12

7.

44

13

Tautinio paveldo įstatymas

14

Tautinio paveldo įstatymas

Užtikrinti tautinio paveldo objektų valstybinęapsaugą,

Įgalinti išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatųpatirtį, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą,

Apibrėžti tautinio paveldo produktų, tradicinių amatųsąvokas, jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras,

Sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti,

Nustatyti valstybės pagalbos šiai sričiai principus ir formas, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

15

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas (2007 m.

birželio 26 d. Nr. X-1207)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl tradicinių

amatų klasifikacijos aprašo ir tradicinių amatų klasifikacijos

patvirtinimo (2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 3D-481)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl tautinio

paveldo produktų atitikties tradicijai kriterijų aprašo ir tautinio

paveldo produktų atitikties Lietuvos etninei kultūrai vertinimo

rodiklių patvirtinimo (2008 m. rugsėjo 11 d. Nr. 3D-498)

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl Tautinio paveldo

produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 m.

programos patvirtinimo (2011 m. gruodžio 14 d. Nr. 1475 )

16

Tautinio paveldo įstatymas

Sertifikuoti produktai ženklinami Tautinio paveldo produktųženklu.

Šie ženklai informuoja vartotojus, kad gaminys yra tradicinis.

17

Tautinio paveldo įstatymas

Produktai klasifikuojami į tris grupes:

tradiciniai gaminiai,

tradicinių veislių augalai ir gyvūnai bei jų

produktai,

tradicinės paslaugos.

18

istoriškumas

kilmė (paplitimas)

gamybos ar organizavimo būdas

Tautinio paveldo produktų atitikties

tradicijai kriterijai

45

19

Gaminiai pripažįstami tradiciniais, jeigu atitinka šiuos istoriškumo kriterijus:

gaminiai gaminami ir (arba) amatas perduodamas iškartos į kartą

gaminiai gaminami ir (arba) amatu verčiamasi ne mažiau kaip 100 metų arba buvo gaminami ir (arba) amatu buvo verčiamasi ne mažiau kaip prieš 100 metų

Istoriškumas

20

Gaminiai pripažįstami tradiciniais, jeigu atitinka vieną iš šių kilmės (paplitimo) reikalavimų:

gaminiai gaminami ir (arba) amatu verčiamasi visoje Lietuvoje ar Lietuvos etnografiniame regione (-uose)

gaminiai gaminami ir (arba) amatu verčiamasi konkrečioje vietovėje, taip pat jie yra žinomi visoje Lietuvoje ar Lietuvos etnografiniame regione (-uose)

Kilmė (paplitimas)

21

Gaminiai pripažįstami tradiciniais, jeigu atitinka vieną iš šių gamybos ar organizavimo būdo reikalavimų:

pagaminti naudojant rankų darbą, senąsias gamybos technologijas – įrankius, padargus, įrenginius, tradicines žaliavas

pagaminti naujomis technologijomis, tačiau atitinkančiomis senąsias ir išsaugant unikalias tradicines gaminių savybes ir sudėtį

Gamybos ar organizavimo būdas

22

23

24

Išskirtinės kokybės produktai

46

25

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m.

lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 3D-524 „Dėl išskirtinės

kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m.

birželio 4 d. įsakymas Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės

kokybės žemės ūkio ir maisto produktų

specifikacijų“

26

Nauda gamintojui:

Suteikia teisę pagamintą ir sertifikuotąprodukciją ženklinti ženklu „Kokybė“, taip padidinant vartotojų pasitikėjimą produktu;

Ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai išsiskiria išmasinės gamybos srauto ir dėl savo išskirtiniųsavybių yra paklausesni rinkoje;

IKP produktus gaminantis ūkis pelno prestižą, produktams sukuriama didesnė pridėtinė vertė;

Gaminant ar auginant IKP galima pasinaudoti ES bei Lietuvos valstybės parama kokybės išlaidoms kompensuoti

27

Nauda vartotojui:

Privalomas auginimo, gamybos ir perdirbimo procesų sertifikavimas bei kontrolė suteikia papildomų garantijų dėl produkto kilmės, sudėties bei mitybos vertės;

Saugojamos ir puoselėjamos lietuviškos maisto gamybos tradicijos;

Didėja lietuviškų, natūralesnių bei maistingesniųproduktų pasiūla rinkoje;

Propaguojamos nacionalinės augalų ir gyvūnųveislės

28

Nauda aplinkai:

Tręšiant pagal laboratoriniais tyrimais pagrįstus tręšimo planus ir kiekvienam laukui individualiai parenkant trąšųrūšį, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą, mažiau cheminių medžiagų patenka į aplinką;

Mažinant augalų apsaugos priemonių naudojimą(antruoju vegetacijos periodu gali būti naudojamos tik mechaninės augalų apsaugos priemonės) ir draudžiant naudoti toksiškas ar labai toksiškas augalų apsaugos priemones, mažėja dirvožemio bei vandenų tarša bei jųeutrofikacija;

Sintetinių augalų apsaugos priemonių pakeitimas natūraliomis biopriemonėmis sudaro palankias sąlygas bioįvairovei gausėti bei kraštovaizdžiui įvairėti

29

IKP sertifikatas

30

Sertifikuoti IKP produktai

Bičių produktai: 50

Daržovės, vaisiai ir uogos: 73

Perdirbti išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir

daržovių produktai: 6

Išskirtinės kokybės pienas ir jo gaminiai:2

47

31

32

Kur galima sertifikuoti IKP?IKP gamintojas gali laisvanoriškai pasirinkti sertifikavimo įstaigą, kuri sertifikuos jo

gaminamą produkciją bei vykdys IKP priežiūrą sertifikato galiojimo laikotarpiu.

Šiuo metu teisė sertifikuoti IKP suteikta dviem įstaigoms:

VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“

L. Stuokos – Gucevičiaus g. 9 – 12, LT-01122 Vilnius

Tel. +370 5 268 50 50, Faks. +370 5 268 50 61

El. paštas: info@litfood.lt

El. adresas: www.litfood.lt

VšĮ „Ekoagros“

K. Donelaičio g. 33 / A.Mickevičiaus g. 48, LT-44240, Kaunas

Tel. (8~37) 20-31-81, Faks. (8~37) 20-31-82

El. p. ekoagros@ekoagros.lt

El. adresas: www.ekoagros.lt

33

ApibendrinimasApibendrinimas

Išsaugoti visada lengviau, nei atkurti.

Kulinarinis paveldas gali būti kultūrinio turizmo dalimi.

Valgymas – tai kelionė, tai būdas pažinti kitą šalį, kultūrąir tradicijas.

34

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį

Ina.jasutiene@ktu.lt

48

4 PRIEDAS

ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. 2013. T 47, Nr.

Studija apie žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų įtraukimą į

ES saugomų nuorodų registrus

Ina Jasutienė

1,2, Ieva Montvydaitė

1

1KTU Maisto produktų technologijos katedra, Radvilėnų pl. 19, korp. A-114, LT-50254 Kaunas

2KTU Maisto institutas, Taikos pr. 92, LT-3031 Kaunas;el. paštasina.jasutiene@ktu.lt

Saugomų nuorodų sistema Europos Sąjungoje egzistuoja nuo 1992 m. Šiuo metu saugomų nuorodų

registruose yra jau daugiau kaip tūkstantis žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų. Daugiausiai

paraiškų yra įregistravusios Viduržemio jūros regiono šalys, jų gamintojai aktyviai naudojasi

kokybės sistemų teikiamomis galimybėmis: Italija – 243 paraiškos, Prancūzija – 191, Ispanija – 155,

Portugalija – 116, Graikija – 94. 2012 m. daugiausiai paraiškų įregistravo Italija ir Vokietija, po 9,

2013 m. Italija įregistravo 7 paraiškas, daugiausiai pateikė Prancūzija – 19. Saugomos nuorodos

suteikiamos ir ne ES šalyse gaminamiems produktams, pvz. Kinija įregistravo dešimties produktų

pavadinimus. Saugomos geografinės nuorodos yra nepalyginamai populiaresnės nei Garantuoto

tradicinio gaminio (GTG) nuoroda. Šiuo metu GTG registre yra 40 pavadinimų, 7 paraiškos

paskelbtos po nagrinėjimo ES lygiu ir 12 pateiktų paraiškų. Šia nuoroda daugiau pradėta naudotis

nuo 2007 m., daugiausiai paraiškų pateikė Lenkija, Čekija, Slovakija. Analizuojant pagal produktų

klases, daugiausiai saugomų nuorodų suteikta 1.6 klasės produktams, tai yra vaisiai, daržovės ir

grūdai, švieži arba perdirbti. Lietuvos gamintojai nepakankamai aktyviai naudojasi saugomų

nuorodų sistema, yra įregistruotos GTG nuoroda skilandžiui ir Saugomos kilmės vietos nuoroda

(SKVN) Seinų / Lazdijų krašto medui. Oficialiajame leidinyje po nagrinėjimo ES lygiu paskelbtos

paraiškos įregistruoti GTG „Žemaitiškam kastiniui“ ir Saugomą geografinę nuorodą (SGN)

„Daujėnų naminei duonai“, „Stakliškių midui“, „Lietuviškam varškės sūriui“ ir „Liliputui“.

Raktažodžiai: saugoma geografinė nuoroda, saugoma kilmės vietos nuoroda, garantuotas tradicinis

gaminys

Šiuolaikinis Europos vartotojas reikalauja ne tik saugių ir sveikų maisto produktų, bet kreipia

dėmesį į produktų kilmę, gamybos vietą bei būdą. Noras apsaugoti atpažįstamą geografinę kilmę

49

turinčius žemės ūkio ir maisto produktus, paskatino ES valstybes nares pradėti naudoti įregistruotas

kilmės vietos nuorodas. Europos Sąjungoje vieninga saugomų nuorodų sistema įteisinta 1992 m.,

2011 m. įregistruotas jau tūkstantasis pavadinimas – itališkam sūriui iš avies pieno „Piacentinu

Ennese“ suteikta Saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) [1]. Šis sūris yra gaminamas Sicilijos

Enos provincijoje, Italijoje iš žalio avies pieno ir Enoje augančio šafrano kroko; gaminant sūrį, į jį

dedama pipirų ir druskos. Avys ganomos 400–800 m aukštumose ir papildomai šeriamos šienu,

šiaudais ir kviečių ražienomis. Šiam sūriui išskirtinumo suteikia naudojamas šafranas, ganyklos ir

vietos gamintojų žinios. Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloșasta

proga sakė: „Tūkstantojo pavadinimo registravimas yra svarbus kokybės schemų įgyvendinimo

etapas. Išnaudotas ne visas šių schemų, kurios suteikia matomumo Europos kokybiškiems produktams

ir papildomos vertės žemės ūkio tradicijoms ir kaimo paveldui, potencialas. ES kokybės schemos yra

dabar Parlamente ir Taryboje aptariamo Komisijos kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinio

pagrindas. Šiuo dokumentų rinkiniu sustipriname saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir

saugomos geografinės nuorodos (SGN) schemas, visų pirma suteikdami grupėms svarbesnį vaidmenį

ir padidindami jų atsakomybę, ir įkvepiame naujos gyvybės į garantuoto tradicinio gaminio (GTG)

schemą.“ [2].

Lietuvoje šios nuorodos iki šiol naudojamos nepakankamai, nedaug vartotojų apie jas žino.

Yra įregistruotos dvi lietuviškos paraiškos – GTG skilandis ir SKVN Seinų/Lazdijų krašto medus.

Dar keletas paraiškų – Stakliškių midus, Lietuviškas varškės sūris, Liliputas, Žemaitiškas kastinis,

Daujėnų naminė duona – išnagrinėtos ES lygiu ir paskelbtos Oficialiajame leidinyje. Lietuvos

maisto įmonių teikiamos paraiškos įregistruoti saugomą kilmės vietos nuorodą ir saugomą

geografinę nuorodą, bei garantuoto tradicinio gaminio nuorodą turi tenkinti Europos Parlamento ir

Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2012 m. lapkričio 21 d. dėl žemės ūkio ir maisto produktų

kokybės sistemų (OL L343, 2012-12-14) griežtus reikalavimus. Produktai, pretenduojantys gauti

saugomas nuorodas, turi pasižymėti specifinėmis savybėmis, kurias nulemia produktų kilmės vieta

arba gamybos būdas, ar išskirtine reputacija. Priežastinis ryšys turi būti neabejotinas ir pagrįstas

konkrečiais teiginiais.

Šiame darbe pateikiama studija, kompleksiškai analizuojanti žemės ūkio ir maisto produktų

pavadinimų įtraukimo į ES saugomų nuorodų registrus vystymosi tendencijas ES ir Lietuvoje.

Duomenys apie pateiktas, paskelbtas ir įregistruotas paraiškas surinkti iš Europos Komisijos DOOR

duomenų bazės http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html.

50

Trumpai primename apie pačias saugomas nuorodas, kokios jos yra ir kuo skiriasi. Saugoma

kilmės vietos nuoroda (SKVN) suteikiama produktui, kurio kokybė ar savybės priklauso nuo kilmės

vietos, geografinės aplinkos. Pavadinime atsispindi kilmės vietovardis. Geografinė aplinka

suvokiama kaip būdingi, natūralūs ir žmogiškieji veiksniai kaip klimatas, dirvos kokybė ir vietos

žmonių įgūdžiai. Visi produkto gamybos bei perdirbimo etapai (žaliavų gamyba ir perdirbimas)

vyksta tik toje geografinėje vietovėje. Pavyzdžiui, šią nuorodą turi Lietuvoje – Lenkijoje

surenkamas Seinų/Lazdijų krašto medus, gerai žinomi Prancūzijoje gaminamas rokforo (Roquefort)

sūris, Graikijoje gaminamas feta (Feta) sūris, Italijoje – Parmos kumpis (Prosciutto di Parma).

Saugoma geografinė nuoroda (SGN) suteikiama produktui, kurio pavadinime yra jo gamybos

geografinės vietovės pavadinimas. Produkto išskirtinumas įgyjamas dėl reputacijos, todėl užtenka,

kad bent vienas gamybos etapas būtu atliktas konkrečioje geografinėje zonoje. Mums gerai žinomi

tokie saugomą geografinę nuorodą turintys produktai: Daniškas mėlynasis (Danablu) sūris,

Toskanos (Toscano) alyvuogių aliejus. Garantuotas tradicinis gaminys (GTG) – suteikiama

produktui, kurio viena ar keletas savybių išskiria jį iš panašių produktų grupės. Produkto

pavadinimas turi būti susietas su jo specifiškumu, nurodyti specifines savybes. Tokie produktai

tampa specifiniais dėl žmonių gebėjimo gaminti produktą, t. y., gaminti tradiciniu būdu, saugant per

ilgą laiką susiformavusias tradicijas. Šią nuorodą turi lietuviškas skilandis, itališkas mocarelos sūris

(Mozzarella). Išskirtinėmis savybėmis nelaikomos patrauklios pakuotės ar inovacinių technologijų

taikymas. Ši nuoroda nėra tokia populiari kaip geografinės nuorodos, šiuo metu GTG registre yra 40

pavadinimų, 7 paraiškos paskelbtos po nagrinėjimo ES lygiu ir 12 pateiktų paraiškų.

Nuo saugomų nuorodų sistemos įsigaliojimo įregistruotų pavadinimų registras vis plečiasi,

kiekvienais metais pateikiamos naujos paraiškos, o praėjus išsamų nagrinėjimą nauji pavadinimai

papildo saugomų nuorodų registrą. Apie pavadinimo įtraukimą į saugomų nuorodų registrą

skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje specialiu reglamentu. Pvz. 2013 m. kovo 6 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 224/2013 kuriuo įsaugomų kilmės vietos nuorodų ir

saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas „Kitkanviisas“ ar 2013 m. gegužės

6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 416/2013 kuriuo garantuotų tradicinių gaminių

registre įregistruojamas pavadinimas „Moulesdebouchot“. Apie pateiktas, paskelbtas ir įregistruotas

paraiškas informacijos galima rasti ES DOOR duomenų bazėje. Maisto produktų gamintojams

svarbu sekti, kokie pavadinimai įtraukiami į saugomų nuorodų registrus, kad išvengtų galimo

konflikto dėl pavadinimo naudojimo, taip pat aktualu sekti tendencijas, galvojant apie savo šalies

produktus, kaip galimus pretendentus saugomai nuorodai gauti.

51

Analizuojant pateiktas, paskelbtas ir įregistruotas paraiškas, galima matyti kai kurias

tendencijas. Paskutinių metų išskirtinumas yra tai, kad labai padaugėjo trečiųjų, ne ES šalių

paraiškų. Tik Europos Sąjungoje galiojusi saugomų nuorodų sistema plečiasi, apima ne tik Europą,

bet ir kitus žemynus. Tarp trečiųjų šalių lyderis yra Kinija – įregistruota 10 paraiškų, iš kurių 4

SKVN ir 6 SGN. Paraiškas yra pateikusios ir tokios šalys kaip Marokas, Vietnamas, Tailandas,

Turkija, Andora, Brazilija. Kolumbija garsėja savo kavos pupelėmis, todėl nenuostabu, kad 2007 m.

Saugomų nuorodų registre įrašyta SGN „Café de Colombia“ [3]. Tai kava, kuri auginama

specifikacijose nurodytoje Kolumbijos kavos auginimo teritorijoje ir atitinka eksporto standartus,

kuriuos nustato Nacionalinis kavos augintojų komitetas. Pagaminta kava yra: švelni, be pašalinių

nemalonių prieskonių, vidutinio (didelio) rūgštingumo ir stiprumo, išskirtinio ir sodraus aromato.

Kolumbijos kavos auginimo teritorijoje auginamos tik Arabica rūšies kavos pupelės. Pagrindinės

Kolumbijoje auginamų Arabica rūšies kavos pupelių veislės yra: Caturra, Tipica, Borbón,

Maragogipe, Tabi, Colón,San Bernardo ir Colombia, dabar vadinama Castillo. Žalia ir perdirbta

„Café de Colombia“ kava gali būti pagaminta iš vieno šių tipų ar veislių, arba jų mišinio. Todėl tik

vartotoją pasiekusi kava, kuri yra pagaminta iš 100 % „Café de Colombia“ kavos pupelių, nesvarbu

ar iš žalių, ar skrudintų, turi pirmiauminėtas savybes.

Indijoje išskirtinis produktas yra „Darjeeling“ arbata, 2009 m. įregistruota SGN [4].

„Darjeeling“ arbatinio augalo botaninis pavadinimas – „Camelliasinensis (L.) O. Kuntze“.

„Darjeeling“ arbatinis augalas – tai šalčiui atsparus daugiakamienis, lėtai augantis ir visžalis

medžiakrūmis, kuris gali išaugti iki 2,5 m aukščio. „Darjeeling“ arbatinis augalas subręsta ir duoda

pelningą derlių maždaug po 6–8 metų, ir žinoma, kad taikant gerą ūkininkavimo praktiką jis gali

būti naudingas ilgiau kaip 100 metų. Jis atsparus žvarbioms žiemoms, ilgai trunkančioms sausroms

ir aukštai virš jūros lygio esančių Dardžilingo regiono aukštumų klimatui. Lapeliai yra maži,

šviesūs, žvilgančios žalios spalvos, dažnai pasidengę sidabriniais pūkeliais, o pumpurai – ilgi.

„Darjeeling“ arbatos, lyginant su kitose vietovėse auginama arbata, išauginama daug mažiau, todėl

ją rinkti ir gaminti yra brangu. Mažesnį derlių lemia geografinė padėtis (ji auginama aukštai virš

jūros lygio esančiose vietovėse) ir išskirtinės klimato sąlygos. „Darjeeling“ arbatinis augalas pirmą

kartą buvo pasodintas XIX a. pradžioje. Ilgainiui jis prisitaikė prie natūralios aplinkos ir įgijo to

krašto augalui būdingas savybes, kurias žinomi arbatos degustatoriai ir vartotojai vadina

išskirtinėmis „Darjeeling“ arbatos savybėmis. Plikyta „Darjeeling“ arbata būna nuo blyškios citrinos

iki sodrios gintaro spalvos. Sakoma, kad gėrimas pasižymi labai skirtingu (ir aiškiai pastebimu)

ryškumu, sodrumu ir tirštumu. Gėrimas skleidžia malonų aromatą, jo skonis sudėtinis ir malonus,

burnoje išlieka subtilūs skonio niuansai, jaučiama skonių įvairovė ir aštrumas. Kalbant apie juslines

52

savybes, „Darjeeling“ arbatos gėrimas paprastai apibūdinamas kaip švelnus, neaštrus, malonaus ir

brandaus skonio, subtilus, saldus, ryškus, aitrokas ir gaivus. Dar vienos arbatos „Kangra”

pavadinimą siekiama įregistruoti SGN registre, paraiška pateikta 2008-01-25.

Saugomų nuorodų registre galima registruoti ir kelių šalių pateiktus produktų pavadinimus.

Lietuva taip pat pasinaudojo šia galimybe ir kartu su Lenkija pateikė paraišką įregistruoti

Seinų/Lazdijų krašto medų kaip SKVN, pavadinimas įregistruotas 2012 m. Medus renkamas

pasienio regione, apima abiejų valstybių teritoriją, išskirtine tuo, kad ten auga nedaug kultūrinių

augalų, medus renkamas išskirtinai natūraliose pievose ir miške. Čekija ir Slovakija ilgą laiką buvo

viena valstybė, todėl ten istoriškai yra nemažai tradicinių gaminių, bendrų abiem šalims. Čekija ir

Slovakija pasinaudojo galimybe teikti jungtines paraiškas ir 2011 m. įregistravo keturis tokius

mėsos gaminius kaip GTG: „Liptovská saláma“, „Lovecký salám“, „Spišské párky“, „Špekáčky“

[5].

Produkcijos išskirtinumas bei ženklinimas ES pripažintu saugomos nuorodos ženklu padeda

gamintojams užimti vietą rinkoje ir gauti daugiau pajamų. ES kokybiškų produktų ženklinimo

sistemos galimybėmis naudojasi 24 ES šalys, aktyviausiai – Italija, Prancūzija, Ispanija. Tik Latvija,

Estija ir Malta nėra įregistravusios nė vieno išskirtinio produkto. Latvija 2011 m. pateikė paraišką

įregistruoti GTG „Sklandrausis“ ir 2012 m. įregistruoti GTG „Salinātā rudzu rupjmaize“. Abu

produktai priklauso 2.3. klasei (Konditerijos gaminiai, duona, pyragaičiai, pyragai, sausainiai ir kiti

kepiniai). „Sklandrausis" – saldus ruginės tešlos pyragas su bulvių ir morkų įdaru, kuris buvo

gaminamas dar Livonijos laikais. „Salinātā rudzu rupjmaize“ – salinta ruginė duona, kepama iš

rupių ruginių miltų, pridedant kmynų ir cukraus. 2013 m. pateikė SGN „Carnikavas nēģi“ (1.7.

klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai).

Daugiausiai SKVN, SGN, GTG produktų yra įregistravusios ES šalys senbuvės: Italija –

243, Prancūzija – 191, Ispanija – 155, Portugalija – 116, Graikija – 94. Tai lėmė šiose šalyse

anksčiau egzistavusios nacionalinės kilmės vietos nuorodos. ES įteisinus vieningą saugomų nuorodų

sistemą, šios šalys paskubėjo įteisinti jau iki tol saugotus produktų pavadinimus. Įtakos turi ir šalies

dydis bei geografinė įvairovė. Kalnuotas reljefas savaime sukuria regiono išskirtinumą. Tokiai

nedidelei lygumoje esančiai šaliai kaip Lietuva sunku išskirti atskirus specifinėmis klimato,

dirvožemio ar kitomis savybėmis pasižyminčius regionus. Turime Nemuno užliejamas pievas,

tačiau nėra pieno produktų, gaminamų tik iš šiame regione ganomų karvių pieno. Lietuviški

produktai daugiausiai galimybių turi gauti SGN, kai išskirtinumas grindžiamas reputacija, o ne

specifinėmis žaliavos savybėmis, ir GTG, įrodant seną tradiciją ir nepakitusį gamybos būdą. Iš

Vidurio Europos šalių – Vokietija turi 82 saugomus pavadinimus, Jungtinė Karalystė – 42. Tarp

53

Vokietijos įregistruotų produktų didelę dalį sudaro mineralinis vanduo – 23 pavadinimai turi SKVN.

Kadangi kiekvieno mineralinio vandens šaltinio sudėtis yra unikali, šios klasės produktų

pavadinimų registracija yra sustabdyta. Iš naujųjų ES šalių labai sėkmingai šiuo keliu eina Lenkija,

sugebėjusi per 6 metus įregistruoti 35 produktus. Daugiausia SKVN produktų yra įregistravusi

Italija – 152, SGN – Prancūzija 107, garantuotų tradicinių gaminių – Lenkija 9.

Analizuojant 2012 m. pateiktas, paskelbtas ir įregistruotas saugomų geografinių nuorodų

paraiškas matome, kad tendencija išlieka ta pati (1 lentelė). Daugiausiai paraiškų pateikė Italija (17)

ir Prancūzija (16), įregistravo Italija (9) ir Vokietija (9). Po nagrinėjimo ES lygiu oficialiame

leidinyje paskelbtos 9 Italijos, 7 Vokietijos ir Ispanijos paraiškos.

Lentelė 1. 2012 m. pateiktos, paskelbtos ir įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos

Table 1. Applications for protected indications that were applied, published and registered in 2012

Šalis Įregistruota Paskelbta Pateikta

SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG

Airija - - - - - - - 1 -

Brazilija - - - - - - 1 -

Belgija - - - - - - - - 2

Čekija - 1 - - - - 2 1

Danija - 1 - - 1 - - - 1

Graikija 1 1 - 4 1 - 3 1 -

Ispanija - 1 - 4 3 - 3 6 -

Italija 5 4 - 3 6 - 9 8 -

Jungtinė Karalystė 1 1 - 2 3 - 2 1 -

Kinija - 1 - 1 1 - - - -

Kipras - 1 - - - - - - -

Lenkija 1 - - - 1 - - - -

Lietuva 1 - - - - - - - -

Portugalija - - - 3 1 - - 6 -

Prancūzija 1 2 - 1 3 - 15 1 -

Slovakija - - - - - - - 1 -

Slovėnija 1 1 - - 2 - - - -

Suomija - - - 1 - - 1 - -

Vengrija 2 - - - - 1 - - -

Vietnamas - - - 1 - - - - -

Vokietija 1 8 - 1 6 - 1 3 -

Analizuojant paskutinių metų registruotas paraiškas pagal produktų klases matome, kad

daugiausiai saugomų nuorodų įregistruota 1.6 klasei priklausančių produktų – tai vaisiai, daržovės

grūdai (1 pav.). 2011 m. šios klasės produktų taip pat buvo įregistruota daugiausiai – SGN suteikta

12 produktų, SKVN – 13 produktų. 2012 m. atitinkamai 15 SGN ir 7 SKVN šiai klasei

priklausantiems produktams. 2011 m. saugoma geografinė nuoroda suteikta 12 mėsos produktų, 6

54

šviežios mėsos gaminiams ir 6 duonos bei pyrago gaminiams, saugoma kilmės vietos nuoroda – 6

sūriams. 2011 m. Jungtinė Karalystė įregistravo SKVN vilnai – „Native Shetland Wool“ turi būti

gaminama iš grynos Shetland veislės avių, auginamų ekologiniuose Šetlando salų ūkiuose pagal

ekologinės gyvulininkystės standartus, vilnos [5]. Vilnos pluoštai sveria nuo 1 iki 2 kg. Jie būna nuo

baltos iki įvairių natūralių atspalvių rudos, pilkos ir juodos spalvos. Išskirtinės vilnos savybės –

minkštumas, tvirtumas, elastingumas ir izoliacinės savybės. Pluošto kuokštelio paviršiaus plaukeliai

būna ilgi (kelių centimetrų ilgio), o apatiniai plaukeliai – labai ploni.

1 pav. 2012 m. įregistruotos SKVN ir SGN paraiškos pagal produktų klases

Fig. 1. Applications for PDO and PGI according products categories registered in 2012

Yra keletas klasių, kurių produktų nebuvo užregistruota. Iš viso užregistruota 21 SKVN ir 38

SGN produktų pavadinimų. Kaip garantuotas tradicinis gaminys 2012 m. įregistruotas „Bratislavský

rožok“. Paraišką pateikė Slovakija, produktas yra specifinis dėl istoriškai nusistovėjusios sudėties ir

gamybos metodo. Sąvoka „Bratislavský rožok“ vartojama tik kalbant apie šios konkrečios rūšies

aukštos kokybės kepinius arba pyragaičius. 2011 m. įregistruotos 3 Lenkijos paraiškos (1.2 klasė –

mėsos gaminiai) ir 4 Slovakijos-Čekijos paraiškos, taip pat 1.2 klasės rūkyti mėsos gaminiai.

2013 m. vėl daugiausiai įregistruota 1.6 klasės produktų – 8 SGN ir 4 SKVN. Antroje vietoje

liko šviežia mėsa – 4 SKVN ir 2 SGN, bei 4 SGN mėsos produktams (2 pav.).

0 5 10 15 20

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir kt.)

1.3. Klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai

2.6. klasė. Garstyčių tyrė

2.7. klasė.Tešlos gaminiai

3.5. klasė. Gėlės ir dekoratyviniai augalai

SGN

SKVN

55

2 pav. 2013 m. įregistruotos SKVN ir SGN paraiškos pagal produktų klases

Fig. 2. Applications for PDO and PGI according products categories registered in 2013

2013 m. įregistruotos 2 garantuoto tradicinio gaminio paraiškos. Ispanija įregistravo „Tortas de

Aceite de Castilleja de la Cuesta“, Prancūzija midijas „Moules de bouchot“. Šiais metais po

nagrinėjimo ES lygiu paskelbtos 42 SKVN ir 43 SGN paraiškos (3 pav.). Išlieka ta pati vyraujanti

produktų klasė – vaisiai, daržovės grūdai. Paskelbta 14 paraiškų įregistruoti sūrius, 10 iš jų SKVN.

Taip pat paskelbtos dvi paraiškos įregistruoti garantuotą tradicinį gaminį, tai Lietuvos pateikta

paraiška įregistruoti „Žemaitišką kastinį“ ir Latvijos paraiška „Salinātā rudzu rupjmaize“ (saldinta

ruginė duona).

3 pav.2013 m. paskelbtos SKVN ir SGN paraiškos pagal produktų klases

Fig. 3. Applications for PDO and PGI according products categories published in 2013

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti…

1.3. Klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės, grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti…

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai SGN

SKVN

0 5 10 15 20

1.1. klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, rūkyti, sūdyti ir…

1.3. klasė. Sūriai

1.4. klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai

1.6. klasė. Vaisiai, daržovės, grūdai

1.7. klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai

1.8. klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai

2.1. klasė. Alus

2.4. klasė. Duona, pyragai ir kiti kepiniai

2.7. klasė.Tešlos gaminiai

3.2. klasė. Eteriniai aliejaiSGN

SKVN

56

2 lentelėje pateikta 2013 m. įregistruotų, paskelbtų ir pateiktų paraiškų skaičius pagal šalis.

Daugiausia produktų įregistravo Italija ir Prancūzija, po 9. Paskelbta 19 Prancūzijos, 18 Italijos ir 16

Ispanijos paraiškų. Italija 2013 m. pateikė daugiausiai paraiškų – 18.

Lentelė 2. 2013 m. pateiktos, paskelbtos ir įregistruotos saugomų nuorodų paraiškos

Table 2. Applications for protected indications that were applied, published and registered in 2013

Šalis Įregistruota Paskelbta Pateikta

SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG SKVN SGN GTG

Airija - - - - 1 - - 1 -

Belgija - - - - 2 - - 2 -

Bulgarija - - - - - - - 1 1

Čekija - - - - 3 - - 1 -

Danija - - - - 1 - - 1 -

Graikija 2 - - 2 - - - - -

Ispanija 3 2 1 8 8 - 6 6 -

Italija 1 6 2 10 8 - 8 5 -

Jungtinė Karalystė 2 1 - 2 3 - - 1 -

Kroatija - - - 1 - - 1 - -

Latvija - - - - 1 1 - - 1

Lenkija - - - - - - - 2 -

Lietuva - - - - 4 1 - 1 -

Portugalija - 1 - 2 3 1 - 3 -

Prancūzija 3 5 1 15 4 - 3 5 -

Slovakija - - - 1 - - - - -

Slovėnija 1 - - 1 1 - 2 1 -

Suomija 1 - - - 1 - - - -

Švedija - - - - - - 1 - -

Šri Lanka - - - - - - - 1 -

Tailandas - 1 - - - - - 1 -

Turkija - - - - 1 - 1 - -

Vengrija - - - - 1 - - - 1

Vokietija 1 4 - - 5 - 1 3 -

2011 metų „Specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2011 Ar geografinių nuorodų schema yra

parengta ir valdoma taip, kad galėtų būti veiksminga?“ teigiama, kad geografinių nuorodų schemos

veiksmingumas priklauso nuo to, kiek plačiai ją naudoja gamintojai ir kiek su ja yra susipažinę

vartotojai. Galimybių pritraukti papildomų gamintojų įstoti į schemą yra, ypač ten, kur mažas

susidomėjimo lygis, tačiau labai ilga paraiškų nagrinėjimo procedūra juos atgraso. Be to, gamintojai

dažnai net nežino, kad schema egzistuoja. Komisijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad tik labai

maža vartotojų dalis išmano schemos simbolius ir koncepciją. Nors akivaizdu, kad šiai padėčiai

ištaisyti būtina imtis informavimo apie geografinių nuorodų schemą veiksmų, nėra bendros šio

klausimo sprendimo strategijos Europos Sąjungos lygmeniu. geografinių nuorodų schemos sėkmės

57

mastas priklauso nuo jos gebos pritraukti gamintojus. Atsakymai į internetinę apklausą parodė, kad

pusė valstybių narių institucijų vertina susidomėjimą jų šalyje kaip „mažą“ arba kaip „labai mažą“,

atsižvelgiant į tai kiek daug produktų jų šalyje jų vertinimu galėtų būti įregistruoti. Pagrindinės

nurodytos „mažo“ ir „labai mažo“ susidomėjimo priežastys yra šios: a) „bendrovės mano, kad dėl

paraiškų procedūrų sugaištama per daug laiko“; b) „valstybėse narėse nėra su geografinių nuorodų

schema susijusių tradicijų“; c) „nepakankamas vartotojų informuotumas apie geografinių nuorodų

schemos egzistavimą“; d) „nepakankamas gamintojų informuotumas apie geografinių nuorodų

schemos egzistavimą“[6].

Išvados

6. Išanalizavus 2012 m. ir 2013 m. įregistruotas SKVN ir SGN paraiškas pagal

produktų klases nustatyta, kad daugiausiai įregistruota 1.6 klasės produktų, tai yra vaisiai, daržovės

ir grūdai, švieži arba perdirbti. 2012 m. įregistruoti 7 pavadinimai SKVN ir 15 SGN, 2013 m.

atitinkamai jau įregistruoti 4 ir 8 pavadinimai.

7. Neabejotinais lyderiais pagal pateiktų, paskelbtų ir įregistruotų paraiškų skaičių lieka

senosios ES šalys narės. 2012 m. daugiausiai paraiškų įregistravo Italija ir Vokietija, po 9. 2013 m.

Italija įregistravo 7 paraiškas, daugiausiai pateikė Prancūzija – 19.

8. GTG nuoroda nėra tokia populiari kaip geografinės nuorodos SGN ir SKVN, per

2012 ir 2013 m. pateikta, paskelbta ir įregistruota tik 17 pavadinimų, įregistruotos 3 paraiškos, po

nagrinėjimo Komisijoje paskelbtos 7.

9. Lietuvos gamintojų pateiktų ir įregistruotų paraiškų skaičių palyginus su kitų šalių

įregistruotomis saugomų nuorodų paraiškomis matome, kad Lietuva smarkiai atsilieka. Tai galima

paaiškinti ir objektyviomis priežastimis – 50 metų buvusi ekonominė santvarka neleido egzistuoti

smulkiesiems gamintojams, šeimos verslui, todėl dabar labai sunku įrodyti gamybos tęstinumą, neišliko

produktų pavadinimai. Ta pati priežastis tikriausiai lėmė ir tai, kad Estija nepateikė nei vienos paraiškos,

Latvija pateikė vieną SGN ir dvi GTG paraiškas. Taip pat gamintojai per mažai žino apie saugomų

nuorodų kokybės sistemas, nemato ekonominės naudos bei nenori ilgos nagrinėjimo procedūros.

Literatūra

1. Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio

produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2

dalį. Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 164/26. 2010.06.24.

2. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-11-154_lt.htm

3. Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio

produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2

dalį. Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 320/17. 2006.12.28.

58

4. Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio

produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2

dalį. Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 246/12. 2009 10 14.

5. Europos Komisijos Saugomų nuorodų DOOR duomenų bazė. Interneto prieiga:

http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html

6. Specialioji ataskaita Nr. 11/2011 Ar geografinių nuorodų schema yra parengta ir

valdoma taip, kad galėtų būti veiksminga? Interneto prieiga: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011SA0011:LT:HTML

Pateikta spaudas 2013-09

I. Jasutienė, I. Montvydaitė

STUDY ON THE ENTERING A NAME OF AGRICULTURAL PRODUCTS AND

FOODSTUFFS IN THE EU REGISTER OF PROTECTED DESIGNATIONS

Summary

Systems of Protected designations in European Union exist since 1992. Since their creation, the EU

schemes have registered more than one thousandth names of quality agricultural products and

foodstuffs from across the EU and beyond. In recent years there has been a boost in applications due

to enlargements of the EU and a growing interest from non-EU producers including from India,

China, Thailand and Vietnam, among others. Have been registered ten applications of China.

Quality schemes are most popular among Mediterranean countries: Italy registered 243 applications,

France – 191, Spain – 155, Portugal – 116, Greece – 94. In 2012 year most of all applications

registered Italy and Germany (9), in 2013 year Italy has registered seven applications, France

applied for 19 applications. Protected geographical indication (PGI) and Protected designation of

origin (PDO) are more popular than the Traditional specialities guaranteed (TSG). Currently, in

TSG register are 40 names, 7 applications published after evaluation at the EU level, and 12

applications are offered. Popularity of this designation increase sins 2007, most of applications are

from Poland, Czech Republic, and Slovakia. Among product classes most protected designations

provided to 1.6 class, it is a fruit, vegetables and cereals, fresh or processed. Lithuanian producers

not active used European quality schemes. Till now TSG has “Skilandis” and PDO honey

“Seinų/Lazdijų krašto medus”. After evaluation Official Journal published applications for TSG

“Žemaitiškas kastinis” and PGI “Daujenu homemade bread”, “Stakliškės mead”, “Lithuanian

cottage cheese” and cheese “Liliputas”.

Keywords: protected geographical indication, protected designation of origin, traditional

specialities guaranteed