Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

Radiologijos klinika

Lukas Mikelionis

KELIO SĄNARIO MEDIOPATELIARINĖS SINOVINĖS

KLOSTĖS, ŠLAUNIKAULIO GIRNELINĖS VAGOS

HIPOPLAZIJOS IR GIRNELĖS

CHONDROMALIACIJOS KORELIACIJA, MRT

DIAGNOSTIKA

Magistro baigiamasis darbas

Medicina

Mokslinis vadovas:

Doc. Eglė Monastyreckienė

KAUNAS, 2018

2

TURINYS

SANTRAUKA ................................................................................................... ............................. 3

SUMMARY ..................................................................................................................... ............... 4

SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 6

ĮVADAS ...................................................................................................................... .................... 7

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ..................................................................................... ...................... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................... 10

1.1. Kelis.................................................................................................................................................... 10

1.2. Girnelė.............................................................................................................................................. 10

1.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė ................................................................................................... 10

1.4. Girnelinė vaga ................................................................................................................................. 11

1.5. Girnelinės vagos hipoplazija .......................................................................................................... 11

1.6. Girnelės chondromaliacija ............................................................................................................. 12

2. METODIKA ................................................................................................................. ............. 13

2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai ........................................................................................ 13

2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas .............................................................. 13

2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės įvertinimas.......................................................................... 14

2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos vertinimas .................................................................................... 16

2.5. Statistinė analizė............................................................................................................................. 18

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................................ 19

3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį .............................................................................. 19

3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė .................................................................................................. 19

3.3. Girnelinės vagos hipoplazija.......................................................................................................... 20

3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas............................ 21

4. IŠVADOS .............................................................................................................................. 22

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................. 23

3

SANTRAUKA

Luko Mikelionio baigiamojo magistrinio darbo tema – kelio sąnario mediopateliarinės

sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos

koreliaija, MRT diagnostika. Mokslinio darbo vadovė yra Doc. Eglė Monastyreckienė. Atlikimo

vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinika.

Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio

girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso

vaizduose. Uždaviniai yra: įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės

chondromaliacijai, įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės

chondromaliacijai, palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką

(mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos) girnelės chondromaliacijai.

Metodika: tyrime dalyvavo 18-30 metų pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL

Kauno klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar

raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti. Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu t.y. vertinami

MRT tyrimo vaizdai – mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis, girnelinė vaga, jos gilumas,

vertinama girnelės chondromaliacija ir jos laipsnis. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnis

buvo vertintas pagal Sakakibara klasifikaciją. Girnelinės vagos forma pagal D.Dejour sistemą.

Girnelės chondromaliacija vertinta pagal International cartilage repair association (ICRS)

klasifikaciją.

Rezultatai: tyrime dalyvavo 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis

27,7 ± 3,2 metai. Nepastebėta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui. Tyrimo metu

nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė ženkliai dažniau randama negu girnelinės vagos

hipoplazija. Taip pat, rastas statistiškai patikimas ryšys tarp mediopateliarinės sinovinės klostės

buvimo ir girnelinės chondromaliacijos. Koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos bei

girnelinės chondromaliacijos nenustatyta. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių

buvimas kartu didina girnelės chondromaliacijos riziką.

4

SUMMARY

Lukas Mikelionis Master’s thesis – correlation between mediopatellar plica,

patellofemoral sulcus and chondromalacia of patella, magnetic resonanse diagnostics. Academic

supervisor Doc. Eglė Monastyreckienė. Place of the study was Lithuanian University of Health

Sciences, Radiology department.

The aim of study: to investigate the link between mediopatellar plica and patellofemoral

sulcus hypoplasia with chondromaliacia of the patella using magnetic resonanse imaging. The

objectives were: to investigate mediopatellar plica‘s effect on patella‘s chondromalacia, to

investigate patellofemoral sulcus hypoplasia‘s effect on patella‘s chondromalacia, to compare the

influence of different predisposing factors (mediopatellar plica and patellofemoral sulcus

hypoplasia) on the chondromalacia of the patella.

Methods: the research included all 18-30 year patients who had a magnetic resonance

tomography scan of their knee joint in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences,

Radiology Department in 2013-2016. The research did not include those patients with their knee

meniscus and ligament tear. The research was done by content analysis method by evaluating the

existance of mediopatellar plica, patellofemoral sulcus depth, patellar chondromalacia and its

degree. Mediopatellar plica degree was measured using Sakakibara classification. Patellofemoral

sulcus was categorised by using D. Dejour system. All of the measurements were done in the

same PD_FS sequences, in axial and sagittal planes. International cartilage repair association

(ICRS) classification was used evaluate chondromalacia and its degree.

Results: the research included 78 men (63,9%) and 44 women (36,1). The mean age was

27,7 ± 3,2 years. There was no evidence found that sex had an impact on chondromalacia. It was

observed, that patients with mediopatellar plica had a greater chance to have patellar

chondromalacia. Correlation between patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar

chondromalacia was statistically insignificant. There was no statistically significant correlation

between both mediopatellar plica, patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar chondromalacia.

5

Padėka: Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo darbo mokslinei vadovei Doc. Eglei

Monastyreckienei už visokeriopą pagalbą ir skirtą laiką rašant baigiamąjį magistrinį darbą.

Interesų konfliktas: Mokslinio darbo niekas nerėmė, interesų konflikto nebuvo.

Etikos komiteto leidimas: tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr.

BEC-MF-398, išduotas 2018-05-08.

6

SANTRUMPOS

MRT – magnetinio rezonanso tomografija

ICRS – International Cartilage Repair Society

PF sąnarys – patelofemoralinis sąnarys

PFPS – patelofemoralinio skausmo sindromas

7

ĮVADAS

Kelio sąnarys – vienas iš stipriausių ir svarbiausių sąnarių žmogaus kūne. Jo dėka galime

blauzdą judinti šlaunies atžvilgiu tuo pačiu metu palaikydamas kūno masę. Šios struktūros

teisingas veikimas padeda mums eiti, bėgti, sėdėti, stovėti. Sąnarį sudaro daug sudedamųjų dalių,

apima tris kaulus (šlaunikaulį, blauzdikaulį, girnelę) ir vieno elemento sutrikusi funkcija veda

prie skausmo bei sutrikusio žmogaus mobilumo. Nustatyta, kad Europoje kelio sąnario lėtinis

skausmas užima antrą vietą po lėtinio nugaros skausmo [1].

Skausmo priežastys gali būti įvairios – patirtos traumos (lūžiai, meniskų pažeidimai,

raiščių plyšimai, dislokacijos), uždegiminės ligos (podagra, osteoartritas), sindromai

(patelofemoralinis skausmo sindromas, sinovinės klostės sindromas) [2].

Dažniausias simptomas yra difuzinis skausmas aplink girnelę ir lokalizuojasi už jos.

Pacientai kartais turi sunkumų bandant įvardinti tikslią skausmo vietą ir uždeda delną ant kelio

sąnario girnelės projekcijoje arba apveda pirštu pačią girnelę. Tai vadinama „rato“ simptomu [2].

Šie reiškiniai būdingi priekiniam kelio skausmui [3]. Sukeliantys veiksniai – polietiologiniai.

Dažniausiai įvardijamas patelofemoralinis skausmo sindromas (Patellofemoral pain syndrome –

PFPS) [4].

PFPS – tai būklė, kuriai būdingas dažniausiai lėtinis vidutinio stiprumo ir stiprus

skausmas, kurį sukelia kontaktas ir tiesioginis ilgalaikis trynimasis esant padidėjusiai tarp

girnelės nugarinio paviršiaus ir šlaunikaulio girnelinio paviršiaus [5]. Didžiausioje rizikos

grupėje yra bėgikai, dviratininkai, krepšinio žaidėjai ir kiti sportininkai [6]. Skausmas pasireiškia

sėdint sulenkus kelius ilgą laiką, lipant laiptais žemyn, atliekant kelio fleksiją ar ekstenziją

tūpimo metu [7].

Sindromo dažnis svyruoja nuo 20-40% bendroje populiacije [8]. Taip pat yra duomenų,

kad moterys serga dažniau už vyrus [9]. Negydomas PFPS dažnai sukelia girnelės

chondromaliaciją.

Svarbi ankstyva diagnostika. Sindromą įmanoma nustatyti kliniškai, tačiau sukėlusią

priežastį, kai anamnezė nepadeda, galima pamatyti atlikus MRT (Magnetinio rezonanso

tomografija) tyrimą, kuris neinvazinis ir neturintis jonizuojančios spinduliuotės [10]. Aukso

standartu laikoma kelio sąnario diagnostinė artroskopija, tačiau praktikoje retai taikoma dėl

galimų komplikacijų.

8

Nusprendėme ištirti kelis užsienio literatūroje aprašytus galimus įgimtus

chondromaliaciją sukeliančius veiksnius - mediopateliarinę sinovinę klostę bei girnelinės vagos

hipoplaziją.

7

9

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos

hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso vaizduose.

Uždaviniai:

1. Įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės chondromaliacijai.

2. Įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės chondromaliacijai.

3. Palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką (mediopateliarinės

sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos) girnelės chondromaliacijai.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kelis

Kelis jungia šlaunį su blauzda ir susideda iš dviejų sąnarių: šeivikaulio-blauzdikaulio

bei šlaunikaulio-girnelės sąnario [11]. Iš jų susidedantis kelio sąnarys – pats didžiausias žmogaus

kūno sąnarys. Pagal sandarą laikomas sudėtingu krumpliniu dviašiu [12].

Sudarančios anatominės stukrūros – minėti kaulai, meniskai, intrakapsuliniai ir

ekstrakapsuliniai raiščiai, kremzlės, kapsulė, raumenys [13].

Biomechanika - kelio sąnarys leidžia žmogui atlikti kelio fleksiją bei ekstenziją, taip pat

nedidelę rotaciją [14].

1.2. Girnelė

Girnelė – tai storas apskritimo-trikampio formos kaulas, priskiriamas sezamoidiniams

kaulams [15]. Vaikams girnelė pradeda kaulėti trečiais gyvenimo metais [16]. Ji yra priekinėje

kelio dalyje. Iš viršaus prie jos tvirtinasi šlaunies keturgalvio raumens sausgyslė, iš apačios nuo

jos iki blauzdikaulio priekinio paviršiaus viršutinės dalies eina girnelės raištis [17]. Taip pat ją

vietoje laiko šlaunikaulio krumpliai nugarinėje-šoninėse kriptyse, kurie savaime suformuoja

šlaunikaulio girnelinę vagą, bei šoninės ir vidinės keturgalvio raumens galvų skaidulos, kurios

neleidžia girnelei judėti į medialinę bei lateralinę kryptis [18].

Biomechanika – girnelė dalyvauja kelio ekstenzijoje. Jos pozicija leidžia šlaunies

keturgalviui raumeniui susitraukimo metu tiesti blauzdą šlaunikaulio atžvilgiu [19].

1.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė

Normalaus žmogaus embriono vystyvmosi metu, kelio sąnario formavimosi metu, jo

ertmę į skyrius dalina sinovinės klostės [20]. Nurodomos keturios – suprapateliarinė,

infrapateliarinė, mediopateliarinė, lateropateliarinė, nors mokslininkai dažnai nesutaria dėl

pastarosios egzistavimo. Maždaug šešioliktą nėštumo savaitę klostės rezorbuojasi ir susiformuoja

kelio sąnario ertmė, tačiau neretai jų liekanos išlieka [21].

11

Dažniausiai suprapateliarinė ir infrapateliarinė klostės nesukelia jokių simptomų ir

diagnozuojamos atsitiktinai, o mediopateliarinė klostė yra viena dažniausių atraumatinio kelio

skausmo priežasčių [22].

Yra galimybė, kad žmogui, turinčiam mediotapeliarinę sinovinę klostę klinika niekada

neišryškės, tačiau po nedidelių kelio sąnario sumušimų ar su amžiumi dėvintins sąnarinėms

sutruktūroms, klostė sustorės, hipertrofuos ir pradės kelti nemalonius pojūčius ar skausmą kelyje,

aplink jį arba po girnele [23].

Mediopateliarinę sinovinę klostę įmanoma diagnozuoti kliniškai, magnetinio rezonanso

tomografijos tyrimu, ultragarsu, tačiau auksiniu standartu laikoma artroskopija [24]. Nors ir

tiksliausias metodas, artroskopija diagnostikos tikslams nerekomenduojama. Procedūra gali dar

labiau paaštrinti simptomus bei paspartinti degeneracinius pokyčius kelio sąnaryje. Ultragarso

tyrimo galimybės – ribotos, tyrimai, siekiant įvertinti diagnostikos jautrumą vis dar atliekami.

Šiuo metu saugiausias ir tiksliausias metodas – MRT [25, 26].

1.4. Girnelinė vaga

Girnelinė vaga – griovelis priekinėje-apatiniėje-distalinėje šlaunikaulio dalyje [27]. Iš

medialinės ir lateralinės pusės jos sienas sudaro šlaunikaulio krumpliai. Dažnai ši vieta vadinama

girneliniu šlaunikaulio paviršiumi dėl to, kad sudaro patelofemoralinį sąnarį tarp girnelės

užpakalinio paviršiaus ir šlaunikaulio [28].

Kelio sąnario fleksijos ir ekstenzijos metu girnelė slysta aukštyn arba žemyn. Esant

anatominiam šių struktūrų neatitikimui, galima girnelės dislokacija arba girnelės

chondromaliacija [29].

1.5. Girnelinės vagos hipoplazija

Girnelinės vagos hipoplazija, dažnai vadinama displazija, tai įgimta girnelinio

šlaunikaulio paviršiaus abnormali forma, kai vaga nepakankamai gili, plokščia arba iškilusi.

Priežastis – šlaunikaulio distalinių krumplių netaisyklinga forma, kai jie būna nepakankamai

išreikšti [30].

Tokia būklė sudaro galimybes dažnai girnelės dislokacijai ir sparčiam sąnarinių paviršių

dėvėjimuisi.

12

Nustatoma tiriant pacientą MRT tyrimu, paprastai dėl pasikartojančios girnelės

dislokacijos arba po kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimo [31]. Displazija randama madaug

17% atvejų, kai žmogui įvyksta pakartotinis išnyrimas [32, 33].

1.6. Girnelės chondromaliacija

Girnelės chondromaliacija yra lėtinė degeneracinė liga, kai girnelės nugarinio

(šlaunikaulinis) paviršiaus kremzlė būna pažeista. Dažniausiai stebima jaunų sportininkų kelių

sąnariuose, tačiau aptinkama ir paprastų žmonių populiacijoje [34]. Intensyviai sportuojant

kremzė susidėvi nuo didelių apkrovų ar traumų tenkančių sąnariniam paviršiui. Jei žmogus

nesportuojantis, chondromaliacija atsiranda dėl kelio sąnario sudedamųjų dalių disbalanso arba

atskirų struktūrų pažeidimo, įgimtų būklių.

Esant ryškiam kremzlės pažeidimui pacientai skundžiasi buko tipo skausmu aplink

girnelę ir tiesiai po ja, ypač po ilgesnio laiko sėdint sulenkus kelį arba stovint ištiestomis

kojomis. Taip pat būdinga krepitacija ar spragtelėjimas tiesiant koją arba lenkiant esant sąnario

apkrovai [35].

Diagnostikos auksinis standartas – kelio sąnario artroskopija, tačiau praktikoje retai

taikoma dėl galimų procedūros komplikacijų. Rentgeno nuotrauka gali parodyti tik kaulo

pažeidimą, kuris atsirastų vėlyvose chondromaliacijos stadijose ir ankstyvai diagnostikai netinka,

nors gali padėti nustatyti priežastį, pavyzdžiui šlaunikaulio krumplių displaziją. Dažniausiai

naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu galima tiksliai nustatyti pažeidimo laipsnį

bei anksti diagnozuoti patologinį procesą. Tyrimo atlikimui nereikalingas kontrastas, pacientas

neveikiamas radiacinės spinduliuotės.

13

2. METODIKA

2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai

Į tyrimą buvo įtraukti visi pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL Kauno

klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas bei kurių amžius tyrimo metu siekė 18-30

metų. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti dėl galimo

trauminio girnelės kremzlės pažeidimo. Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu, t.y.

vertinami MRT vaizdai – mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis pagal Sakakibara,

girnelinė vaga, jos tipas pagal D. Dejour sistemą, vertinama girnelės chondromaliacija ir jos

laipsnis pagal ICRS klasifikaciją. Taip pat vertintas paciento amžius bei lytis.

MRT tyrimas buvo atliktas 1,5 T Siemens MAGNETOM Avanto aparatu, naudojant

kelio sąnario ritę. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo standartinį protokolą sudarė

skenavimas T1W/TSE seka koronariniais, PD_FS seka ašiniais, koronariniais ir sagitaliniais

pjūviais. Visi matavimai buvo atliekami ašiniuose ir sagitaliniuose pjūviuose, PD_FS sekose, nes

jose geriausiai vizualizuojama mediopateliarinė sinovinė klostė, girnelinė vaga ir kremzlės būklė.

2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas

Girnelės chondromaliacijai vertinti yra naudojami keli klasifikatoriai: Outerbridge, ICRS, Noyes.

Plačiausiai paplitusi International Cartilage Repair Society sistema:

0 laipsnis – kremzlė be pakitimų;

1 laipsnis – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės

vientisumo pakitimai;

2 laipsnis – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio;

3 laipsnis – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki

subchondrinio sluoksnio;

4 laipsnis – gilus kremzlės ir subchondrinio kaulo pažeidimas.

14

Vaizdas vertinamas ašiniuose vaizduose T2/PD sekose.

A B C

D E

1 pav. Girnelės kremzlės chondromaliacijos laipsniai [36]

A – kremzlė be pakitimų;

B – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės vientisumo pakitimai; (I

laipsnio chondromaliacija);

C – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio; (II laipsnio chondromaliacija);

D – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki subchondrinio sluoksnio; (III

laipsnio

chondromaliacija);

E – gilus kremzlės ir subchondrinio kaulo pažeidimas. (IV laipsnio chondromaliacija).

2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnio įvertinimas

Mediopateliarinės sinovinės klostės klasifikacija taikoma pagal Sakakibarą pasiūlytą

sistemą ir skirstoma į keturis tipus:

A tipas - plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;

B tipas – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio krumplio

priekinio paviršiaus;

C tipas – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio krumplio

priekinį paviršių;

D tipas – C tipo sinovinė klostė, turinti skylučių ar langelių.

Ši klasifikacija turi ir klinikinės reikšmės. A ir B tipų mediopateliarinį sinovinė klostė

dažniausiai nesukelia jokių simptomų. C ir D tipų klostės dėl savo dydžio gali strigti

15

patelofemoraliniame sąnaryje. Vertinimas atliekamas aksialinės krypties magnetinio rezonanso

tomografijos nuotraukose.

2 pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės tipai [37]

A – plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;

B – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio šlaunikaulio krumplio priekinio

paviršiaus;

C – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio šlaunikaulio krumplio priekinį

paviršių;

D (nuotraukoje nėra) – C tipo sinovinė klostė, turinti skylučių ar langelių.

16

2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos įvertinimas

Girnelinės vagos hipoplazija gali būti vertinama ašiniuose ir sagitaliniuose MRT

pjūviuose.

Dažniausiai klasifikuojama pagal D.Dejour sistemą:

A tipas – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o;

B tipas – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;

C tipas – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam

šlaunikaulio krumpliui;

D tipas – „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis.

2

3 pav. Sinovinės vagos hipoplazijos klasifikacija [38]

A – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o;

B – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;

17

C – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam šlaunikaulio krumpliui;

D - „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis

18

2.5. Statistinė analizė

Statistinei duomenų analizei buvo naudojamos Microsoft Excel 2013 ir SPSS 22.0

programos. Duomenys pateikiami kaip realieji skaičiai (procentai), vidutiniai dydžiai,

standartiniai nuokrypiai. Apskaičiuoti Spearman, Pearson koreliacijos koeficientai, vidurkiai

lyginti naudojant Stjudento t kriterijų. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei

p < 0,05 (pasikliautinieji intervalai 95%).

19

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Tyrimo metu buvo peržiūrėtos 142 asmenų kelio sąnario MRT nuotraukos. 20 žmonių

rezultatai toliau tyrime buvo nebuvo įtraukti, nes jie turėjo kryžminius kelio raiščio ir/ar meniskų

plyšimus.

Tyrimą sudarė 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis 27,7 ± 3,2 m.

Nenustatyta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui (p>0,05).

4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį

3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė

Mediopateliarinė sinovinė klostė nustatyta 40 žmonių (30,8%). Skaičius koreliuoja su

užsienio autorių atliktuose tyrimuose gautais rezultatais (18-80%).

Klostės tipų pasiskirstymas pateikiamas 5 paveikslėlyje. Duomenys taip pat sutapo su jau

atliktais MRT tyrimais, kurie buvo patvirtinti artroskopijos būdu.

20

24 (60%) iš jų stebima chondromaliacija. Pacientų be predisponuojančių veiksnių šis

skaičius - 33 (45,2%). Nustatyta, kad mediopateliarinės sinovinės klostės buvimas statistiškai

reikšmingai koreliuoja su girnelės chondromaliacija (p<0,05).

5pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės pasiskirtimas pagal tipus

A tipo – 23 pacientai (57,5%);

B tipo – 15 pacientų (37,5%);

C tipo – 2 pacientai (5%);

D tipo sinovinė klostė nerasta.

3.3. Girnelinės vagos hipoplazija

Girnelinės vagos hipoplazija buvo nustatyta 9 pacientams (7,4%). Lyginti su užsienio

literatūra sunku, nes daugelis tyrimų atlikti pacientams, kurie tirti dėl pakartotinės girnelės

dislokacijos arba plyšusių kryžminių kelio sąnario raiščių.

8 (88,9%) pacientams nustatyta C tipo hipoplazija pagal D. Dejour ir vieno paciento

(11,1%) girnelinė vaga buvo B tipo.

Nenustatyta, kad girnelinės vagos hipoplazija statistiškai koreliuotų su girnelės

chondromaliacija (p>0,05)

21

3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas

Tyrimo metu nustatyta, kad 73 (59,8%) pacientai neturėjo tirtų įgimtų predisponuojančių

veiksnių. Jų tarpe 33 (45,2%) rasta girnelės chondromaliacija.

40 (32,8%) tiriamųjų buvo stebima mediopateliarinė sinovinė klostė, 24 (60%) iš jų

stebima chondromaliacija. Laipsnių pasiskirstymas pagal ICRS sistemą pavaizduotas 5

paveikslėlyje.

9 (7,4%) asmenų buvo rasta girnelinės vagos hipoplazija. Iš jų 1 (11,1%) pacientui rasta

girnelės chondromaliacija.

Tarp mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos bei girnelės

chondromaliacijos koreliacija nenustatyta (p>0,05).

5 pav. Mediopateliarinę sinovinę klostę turinčių pacientų girnelės chondromaliacijų

laipsnių pasiskirstymas

Io – 10 pacientų;

IIo – 9 pacientai;

IIIo – 4 pacientai;

IVo – 1 pacientas.

22

4. IŠVADOS 1. Nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė tiesiogiai koreliuoja su girnelės

sąnarinio paviršiaus chondromaliacija (p<0,05).

2. Tyrimo metu nustatyta, kad koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės

chondromaliacijos statistiškai nereikšminga (p>0,05).

3. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių buvimas kartu didina girnelės

chondromaliacijos riziką (p>0,05).

23

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Breivik, H., Collett, B., Ventafridda, V., Cohen, R. and Gallacher, D. Survey of chronic

pain in Europe: Prevalence, impact on daily life, and treatment. Euro Journ of Pain.

2006;10(4), pp.287-287.

2. Dixit, S; DiFiori, JP; Burton, M; Mines, B. Management of patellofemoral pain syndrome.

Am Fam Physician. 2007 Jan 15;75(2):194-202.

3. Kurut Aysin I, Ask In A, Dream Matte B, Guvendi E, Aysin M, Kocyigit H. Investigation

of the Relationship between Anterior Knee Pain and Chondromalacia Patellae and

Patellofemoral Malalignment. Eurasian J Med. 2018; 28-33. 4. Barton, C., Levinger, P., Crossley, K., Webster, K. and Menz, H. The relationship

between rearfoot, tibial and hip kinematics in individuals with patellofemoral pain

syndrome. Clin Biomech. 27(7), pp.702-705. 5. Kooiker, L., Van De Port, I., Weir, A. and Moen, M. Effects of Physical Therapist–Guided

Quadriceps-Strengthening Exercises for the Treatment of Patellofemoral Pain Syndrome: A

Systematic Review. Jour of Orthop & Sports Phys Ther. 2014;44(6), pp.391-B1.

6. Atanda, A., Reddy, D., Rice, J. and Terry, M. Injuries and Chronic Conditions of the Knee

in Young Athletes. Pediatrics in Review. 2009;30(11), pp.419-430. 7. Fredericson M, Powers CM. Practical management of patellofemoral pain. Clin J Sport

Med . 2002;12:36–38.

8. Thomas S, Rupiper D, Stacy G. Imaging of the Patellofemoral Joint. Clin in Sport Med.

2014;33(3):413-436. 9. Witvrouw E, Lysens R, Bellemans J, et al. . Intrinsic risk factors for the development of

anterior knee pain in an athletic population: a two-year prospective study. Am J Sports

Med . 2000;28:480–489.

10. Naslund J, Naslund UB, Odenbring S, Lundeberg T. Comparison of symptoms and clinical

findings in subgroups of individuals with patellofemoral pain. Phys Theo Pract .

2006;22:105–118.

11. Rytter S, Egund N, Jensen L, Bonde J. Occupational kneeling and radiographic

tibiofemoral and patellofemoral osteoarthritis. Journal of Occupational Medicine and

Toxicology. 2009;4(1):19.

24

12. Gill T, Van de Velde S, Wing D, Oh L, Hosseini A, Li G. Tibiofemoral and Patellofemoral

Kinematics After Reconstruction of an Isolated Posterior Cruciate Ligament Injury. The

American Journal of Sports Medicine. 2009;37(12):2377-2385.

13. Fu Y, Simpson K, Brown C, Kinsey T, Mahoney O. Knee Moments After

Unicompartmental Knee Arthroplasty During Stair Ascent. Clinical Orthopaedics and

Related Research®. 2013;472(1):78-85.

14. Brown S, Brughelli M, Hume P. Knee Mechanics During Planned and Unplanned

Sidestepping: A Systematic Review and Meta-Analysis. Sports Medicine.

2014;44(11):1573-1588.

15. Taylor B, Mehta S, Castaneda J, French B, Blanchard C. Plating of Patella Fractures.

Journal of Orthopaedic Trauma. 2014;28(9):e231-e235.

16. Kim H, Shiraj S, Anton C, Horn P, Dardzinski B. Age and Sex Dependency of Cartilage T2

Relaxation Time Mapping in MRI of Children and Adolescents. American Journal of

Roentgenology. 2014;202(3):626-632.

17. García-Mata S, Hidalgo-Ovejero A. Partial double-layered patella in a nondysplasic

adolescent. Journal of Pediatric Orthopaedics B. 2016;25(6):561-563.

18. Magnussen R, De Simone V, Lustig S, Neyret P, Flanigan D. Treatment of patella alta in

patients with episodic patellar dislocation: a systematic review. Knee Surgery, Sports

Traumatology, Arthroscopy. 2013;22(10):2545-2550.

19. Flandry F, Hommel G. Normal Anatomy and Biomechanics of the Knee. Sports Medicine

and Arthroscopy Review. 2011;19(2):82-92.

20. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of MRI-

detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-

detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On

Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).

21. Al-Hadithy N, Gikas P, Mahapatra A, Dowd G. Review Article: Plica Syndrome of the

Knee. Journal of Orthopaedic Surgery. 2011;19(3):354-358.

22. Yan Z, Yuan H, Guo C. Mediopatellar Plica as a Risk Factor for Knee Osteoarthritis?.

Chinese Medical Journal. 2015;128(2):277.

23. Geraghty R, Spear M. Evidence for plical support of the patella. Journal of Anatomy.

2017;231(5):698-707.

24. Samim M, Smitaman E, Lawrence D, Moukaddam H. MRI of anterior knee pain. Skeletal

Radiology. 2014;43(7):875-893.

25

25. Guney A, Bilal O, Oner M, Halici M, Turk Y, Tuncel M. Short- and mid-term results of

plica excision in patients with mediopatellar plica and associated cartilage degeneration.

Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy. 2010;18(11):1526-1531.

26. Kim Y, Kim S, Hwang D, Shin H, Yang J, Kwon S. Inferolateral Parapatellar Synovial

Fold Causing Patellofemoral Impingement in Both Knee Joints. Arthroscopy: The Journal

of Arthroscopic & Related Surgery. 2007;23(5):563.e1-563.e4.

27. Dejour D, Saggin P. The sulcus deepening trochleoplasty—the Lyon’s procedure. Int

Orthop. 2010 Feb;34(2):311–6.

28. Charles MD, Haloman S, Chen L, Ward SR, Fithian D, Afra R. Magnetic resonance

imaging-based topographical differences between control and recurrent patellofemoral

instability patients. Am J Sports Med. 2013 Feb;41(2):374–84.

29. Nelitz M, Lippacher S, Reichel H, Dornacher D. Evaluation of trochlear dysplasia using

MRI: correlation between the classification system of Dejour and objective parameters of

trochlear dysplasia. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2014 Jan;22(1):120–7.

30. Teichtahl A, Parkins K, Hanna F, Wluka A, Urquhart D, English D et al. The relationship

between the angle of the trochlear groove and patella cartilage and bone morphology – a

cross-sectional study of healthy adults. Osteoarthritis and Cartilage. 2007;15(10):1158-

1162.

31. Bollier M., and Fulkerson J.P.: The role of trochlear dysplasia in patellofemoral instability.

J Am Acad Orthop Surg 2011; 19: pp. 8-16.

32. Faruqui S., Bollier M., Wolf B., et al: Outcomes after trochleoplasty. Iowa Orthop J 2012;

32: pp. 196-206.

33. Smith T.O., Clark A., Neda S., et al: The intra- and inter-observer reliability of the physical

examination methods used to assess patients with patellofemoral joint instability. Knee

2012; 19: pp. 404-410.

34. Tuna B, Semiz-Oysu A, Pekar B, Bukte Y, Hayirlioglu A. The association of

patellofemoral joint morphology with chondromalacia patella: a quantitative MRI analysis.

Clinical Imaging. 2014;38(4):495-498.

35. Koller U, Apprich S, Domayer S, Windhager R, Trattnig S. Magnetic resonance mapping

of the rim of articular cartilage defects of the patella. International Orthopaedics.

2013;38(1):67-72.

36. Shindle MK, Foo LF, Kelly BT, Khanna AJ, Domb BG, Farber A, et al. Magnetic

resonance imaging of cartilage in the athlete: current techniques and spectrum of disease. J

Bone Jt Surg. 2006;88(suppl 4):27–46.

26

37. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of MRI-

detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-

detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On

Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).

38. LaPrade R, Cram T, James E, Rasmussen M. Trochlear Dysplasia and the Role of

Trochleoplasty. Clinics in Sports Medicine. 2014;33(3):531-545. \