Ramūnas Janavičius

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

Knyga skiriama mano esamoms, buvusioms ir būsimoms pacientėms

PRADŽIA! Mintis parašyti šią knygą kilo po vienos organizuotos konferencijos apie paveldimą polinkį vėžiui. Pirmą kartą Lietuvoje buvo skaityti pranešimai ir pasidalinta patirtimi apie genetines onkologines ligas. Tačiau mane nustebino kai kurių gydytojų reakcija į įrodymais pagrįstą moterų, turinčių padidintą genetinį polinkį kiaušidžių (ir/ar krūties) vėžiui dėl BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijų, priežiūrą. Man buvo keista, kad kai kurie specialistai (taip pat rašantys knygas apie kiaušidžių vėžį) nėra girdėję (arba nesidomi) apie tarptautines rekomendacijas ir tokių asmenų priežiūros principus. Kai kurių mano pacienčių žinios ir domėjimasis gerokai pranoksta tokių specialistų žinias.! Daugeliui gydytojų nepatinka apsiskaitę ir žingeidūs pacientai, pas mus vis dar gajus paternalistinis gydytojo-centrinis modelis. Juk sprendžiamasis balsas turi būti gydytojo! Tuo tarpu pasaulyje vis didėja informuotų pacientų, aktyviai dalyvaujančių savo sveikatos priežiūroje, vaidmuo. Internetas, šiuolaikinės socialinės žiniasklaidos priemonės suteikia galimybę pacientams burtis į realias ar virtualias organizacijas, dalintis ir greitai surasti reikiamą (bei patikimą) informaciją. Sveiki atvykę į Mediciną/Sveikatą 2.0, kurioje naujasis e-Pacientas pripažįstamas lygiaverčiu partneriu sveikatos priežiūroje. Man labai patinka, kai pacientai ateina apsiskaitę, su nuorodomis į naujausius straipsnius ir turi daug klausimų. Esu įsitikinęs, kad tik gerai informuoti (e-)pacientai ir (e-)gydytojai gali užtikrinti sėkmingą sveikatos priežiūrą.Šioje knygoje nebus kalbama apie kiaušidžių vėžio gydymą - daugiau dėmesio skirsiu ligos priežastims, genetikai ir galimai prevencijai.Knygoje rasite daug nuorodų į kitus internetinius šaltinius, kuriuos tikriausiai taip pat perskaitysite (tai bus pagrindinai anglų k., tačiau juos galima daugiau-mažiau išsiversti pasinaudojus Google vertėju). Kita vertus, visuomet galite patys patikrinti pateikiamą informaciją internete.

Šią knygą galite persiųsti savo draugėms ar kitiems žmonėms, kuriems gali būti naudinga čia pateikiama informacija.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 3

!"#$%&'()%*+$,-.$/%(0)"#$%!&'#%!()*+#%!,-.#$'-%!*$,!+*/*.#0,%!'$!0#01!,2.,$',3#%!31/'4')')5%!67(85%9!2,.1'(',3,!'):#$3,4'0,!*$,!1/-(,4')'#!'$!'):#$3,4')'#!2#67/;'#!'$!%('$.,!2,+1$')<!61'!2-#%185<9!61.!)12,(1'%<!+*/*.#0#!=!2,4'1).#!%,).*('-%9!.#/58!)12,(1'>',!+*/*.#0#!%214',8'%.#!(#)%-8.,4'0#%?!@-.#$'-%!)12$'%''3,!,.%,(#3*65%!-;!'&#$')'A!)-#$#/A!.-$')B!61'!'):#$3,4'0C?!D1'+-!D7%!1%,.1!2,4'1).,%9!%-%'%'1('.1!%-!%,E#!+*/*.#0-!,$6,!+*/*.#0-!#)(#+1)1<(-!D7%A!')/'E'/-,8,-%!,.E10#!,2.,$'3-'?!D1'!1%,.1!+*/*.#0,%9!2,.1'(',3C!'):#$3,4'0C!.-$'.1!BE1$<)<!$13/,3'1%'!%,E#!.-$'3#3'%!2$#:1%')53'%!;')'#3'%9!('.,'%!'):#$3,4'0A!&,8<)','%!F,&!8,6,'!/;',-+%'-#%!%-8,-(G%!,.%'8'12'3AH?

IJKL"MN

ĮVADAS" 5

KODĖL KIAUŠIDŽIŲ VĖŽYS?" 5

KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI" 8

BRCA1/2 GENŲ MUTACIJOS" 10

Kodėl yra svarbu tirti BRCA1/2 genus?" 11

Ar Jums tikslinga atlikti BRCA1/2 genų tyrimus?" 12

Kaip pasiruošti onkogenetinei konsultacijai:" 12

KITI KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO RIZIKOS FAKTORIAI" 15

KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO PATIKRA IR PREVENCIJA" 17

O!PQRR!K,37),%!D,),E'>'-%

!S'%!(7$')*%!%(186',3,%!2,+,8!T$1,<E1!T#33#)%!@U$'6-<#)="#)T#331$4',8="#V1$'E%!W?Q!J)2#$.1/!8'41)4'0C?

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 4

ĮVADAS! Per savo gydytojo onkogenetiko praktiką, esu per daug matęs sergančių kiaušidžių vėžiu jaunų moterų, kurioms galima buvo išvengti ligos. Būtent išvengti ligos, kad ji neatsirastų ir nereikėtų jos gydyti. Padėti išvengti ligos galėjo ne kažkokia stebuklinga piliulė ar netradicinės medicinos priemonės, bet savalaikė informacija. Informacija, kad šeimoje yra buvusių krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų. Informacija, kad aš pati turiu padidintą riziką, kadangi esu paveldėjusi BRCA1 geno mutaciją (pvz., iš savo tėvo). Todėl reikia anksčiau pradėti reguliarias patikras, o suplanavus šeimą - profilaktiškai atlikti kiaušidžių (ir kiaušintakių) šalinimo operaciją. Skamba šiek tiek šokiruojančiai? Natūralu, nes tikrai ne visoms moterims tikslingos tokios priemonės. Bet apie viską iš eilės.

KODĖL KIAUŠIDŽIŲ VĖŽYS?

Kiaušidžių vėžys yra pagrindinė jaunų moterų, sergančių ginekologinėmis ligomis, mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Tai yra santykinai reta liga - jos dažnis bendroje populiacijoje visose šalyse yra apie 1,4%, kas reiškia, kad gyvenimo eigoje maždaug 1 iš 70 moterų statistiškai gali susirgti šia liga (palyginimui, bendrapopuliacinė krūties vėžio rizika yra 10%, arba 1 iš 10 moterų). Ligos pasiskirstymą amžiaus grupėse vaizdžiai iliustruoja britų duomenys, kuriuos pateikiu grafike.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 5

Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų, vidutiniškai ši liga nustatoma apie 60 metus.

Nepaisant savo retumo, kiaušidžių vėžys pasižymi keliais svarbiais požymiais:

kiaušidžių vėžys neturi specifinių simptomų ir yra labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijosekiaušidžių vėžys turi didžiausią iš visų onkologinių ligų paveldimą genetinį komponentą: naujausi tyrimai rodo, kad

iki 15-20% kiaušidžių vėžio atvejų gali būti sąlygoti genetiškai (paveldimi). nėra efektyvaus kiaušidžių vėžio patikros metodo

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 6

! Ankstyvieji kiaušidžių vėžio požymiai yra nespecifiniai ir sunkiai pastebimi, todėl apie 80% kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojami vėlyvose (III-IV) stadijose. Medicinoje (o ypač onkologijoje) galioja taisyklė - kuo ankstesnėse stadijose diagnozuojama liga, tuo jos gydymas yra paprastesnis, mažiau sukeliama komplikacijų ir yra geresnė prognozė. Taigi, reikėtų šią klastingą ligą nustatyti ankstyvose (I-II) stadijose, kuomet iki 95% pacienčių išgyvena ilgiau kaip 5 metus. Deja, kiaušidžių vėžys neturi tik jam būdingų požymių, todėl jis dar yra vadinamas “tyliuoju žudiku”. Tačiau yra žinoma, kad tam tikri subtilūs požymiai gali rodyti šios ligos “šnabždesį”, į kurį vertėtų įsiklausyti. Ankstyvose stadijose gali būti jaučiami nespecifiniai požymiai (vadinamasis kiaušidžių vėžio “simptomų indeksas”):

pilvo pūtimas ar pabrinkimas skausmas pilvo apačioje ar šone apsunkintas rijimas ar greitas “pilnumo” jausmas padažnėjęs šlapinimasis

Žinoma, gali būti daugybė gerybinių priežasčių, kurios sukelia panašius požymius. Tačiau jei panašius požymius jautėte ilgiau nei 2-3 savaites (ar daugiau nei 12 kartų per mėnesį) per pastaruosius metus, Jums reikėtų kreiptis pas ginekologą, kad detaliau įvertintų būklę.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 7

KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI Mūsų kūnas sudarytas iš ląstelių, kurios tobulai “žino” kada ir kaip reikia dalintis, augti bei žūti. Sutrikus normaliam ląstelių augimo ciklui, ląstelės “pamiršta” nustoti daugintis ir ima nekontroliuojamai dalintis bei plisti - tai vadinama supiktybėjimu arba vėžiu. Kodėl atsiranda vėžys iki galo dar nėra aišku, tačiau yra žinoma, kad vieni žmonės yra linkę labiau sirgti šiomis ligomis nei kiti. Priežastys gali būti įvarios - genetinis polinkis, gyvenimo būdas, žalingas aplinkos poveikis arba viskas kartu.Tyrimai nustatė kelis kiaušidžių vėžio rizikos veiksnius, kuriuos žinant galima imtis aktyvių priemonių.

Paveldimumas ir šeiminė anamnezė (istorija). Tai yra ko gero svarbiausi kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai, kurie gana dažnai yra ignoruojami. Kiaušidžių vėžys gali kartotis šeimoje. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad moterys, kurių pirmos eilės giminaitės (motina arba sesuo) yra sirgusios kiaušidžių vėžiu, turi 3-4 kartus didesnę riziką susirgti šia liga (t.y. apie 5%). Tai paaiškinama galima genetinio polinkio rizika, kuri yra didesnė, jei šeimoje yra buvę keli tos pačios ligos atvejai. Taip pat didesnę kiaušidžių vėžio riziką gali rodyti vienoje šeimos pusėje (t.y. iš tėvo ar iš motinos pusės) buvę krūties, gimdos ar storosios žarnos vėžio atvejai, ypač jei šios ligos buvo diagnozuotos iki 50-ies metų. Labai retai kiaušidžių vėžio priežastimi yra kiti reti polinkio vėžiui sindromai (Lynčo, Li-Fraumeni, Peutz-Jeghers ir kt.).

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 8

PAŽINKITE SAVO ŠEIMOS LIGŲ ISTORIJĄKiekviena moteris turėtų pasidomėti apie kiau!idžių ir krūties

vėžio diagnozes !eimoje. Reguliariai pildykite savo !eimos ligų

istoriją (genealogiją) arba apsilankykite pas gydytoją onkogenetiką detaliai genealogijos analizei. Reikėtų patikslinti !ią informaciją (tiek i! savo motinos, tiek i!

tėvo pusės):- giminaičių skaičius- tiksli vėžio lokalizacija- diagnozės amžius- ar buvo diagnozuotas abiejų krūtų vėžys- ar buvo diagnozuotas krūties vėžys vyrams

Patarimas 2. Savo genealogiją rinkti ir pildyti galite naudodamiesi JAV sukurtu nemokamu internetiniu !eimos istorijos “portreto” kūrimo įrankiu “My Family Health Portrait”

Patarimas 1. Galite užpildyti mano sukurtą internetinę šeiminės anamnezės anketą ir automatiškai išsiųsti paklausimą - įvertinęs ligas šeimoje, el. paštu Jums pateiksiu savo profesionalius komentarus.

Paveldimos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos.Šių genų mutacijos (pokyčiai) yra pagrindinis kiaušidžių vėžio genetinės rizikos veiksnys. Moterys, turinčios BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, turi keliasdešimt kartų didesnę kiaušidžių vėžio riziką.BRCA1 geno mutacijas turinčios moterys turi iki 40-60% tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu gyvenimo eigoje (iki 70 metų) [šaltinis 1, šaltinis 2]. Palyginus su bendrapopuliacine 1,4% kiaušidžių vėžio rizika, šių moterų kiaušidžių vėžio rizika yra net 30-40 kartų didesnė (tiksliau įvertinti riziką galima išsamiai išanalizavus genealogiją). Reikšmingai rizika ima didėti jau nuo 35-40 m.BRCA2 geno mutacijas turinčių moterų kiaušidžių vėžio rizika (iki 70 metų) yra šiek tiek mažesnė ir siekia 18-30% [šaltinis 1, šaltinis 2] (tai būtų apie 13-20 karto didesnė rizika). Reikšmingai rizika ima didėti nuo 40-45 m.BRCA angliškai reiškia “BReast CAncer” (krūties vėžys), kadangi šie genai dar yra vadinami paveldimo krūties ir/ar kiaušidžių vėžio genais, nes jų mutacijos gali reikšmingai (iki 60-85% [šaltinis 1, šaltinis 2]) padidinti ir moterų krūties vėžio riziką. Kodėl vienoms BRCA mutacijas turinčioms moterims pasireikš tik kiaušidžių, arba tik krūties vėžys, o kitoms ir tas, ir tas, o trečios - apskritai nesusirgs, iki galo nėra aišku. Be abejo, čia svarbi ir aplinka, mityba bei gyvenimo būdo ypatumai. Kaip rodo mūsų bendri rezultatai, svarbi ir kitų genų variacijos (skirtumų) įtaka.Naujausi tyrimai rodo, kad iki 15-20% kiaušidžių vėžio atvejų gali būti dėl BRCA1/2 genų mutacijų įtakos. Šie genai paaiškina apie 90% kiaušidžių vėžio genetinio polinkio.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 9

GENAS yra paveldimas veiksnys, kuriame užkoduota mūsų organizmo sandaros ir veikimo ypatumai. Genai sudaryti i! genetinės medžiagos (DNR) kuri yra chromosomose. Žmogus

turi 23 poras chromosomų ir kiekvienas genas turi du variantus

(kopijas). Viso žmogus turi apie 25000 genų. Kiekvieno geno

vieną kopiją (ir chromosomą) mes paveldime i! savo motinos,

kitą kopiją – i! savo tėvo. Pakitusį (mutuotą) geną turintis

asmuo (!iame pavyzdyje motina), turi 50 proc. tikimybę, kad !į defektyvų geną perduos savo vaikui (kuris turės vieną pakitusį ir vieną normalų geną) ir 50 proc., kad susilauks vaiko turintį dvi normalias geno kopijas. "ios tikimybės galioja kiekvienam

nė!umui.

BRCA1/2 GENŲ MUTACIJOSBRCA1 ir BRCA2 genai buvo atrasti atitinkamai 1994 bei 1995 metais, ir tuomet jų onkogenetiniai tyrimai tapo įmanomi Vakarų šalyse. Lietuvoje šių genų tyrimus pavyko inicijuoti maždaug 2007 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VULSK), šiuo metu esame nustatę virš 200 didelės rizikos moterų, turinčių BRCA1/2 genų mutacijas. Yra aprašyta virš 1000 skirtingų BRCA1/2 genų mutacijų.Apskaičiuota, kad BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas turi maždaug 1 žmogus iš 300. Paveldimo vėžio asociacijos duomenimis, Lietuvoje galėtų būti apie 14 tūkstančių šių genų mutacijas turinčių žmonių, iš kurių moterys turi padidintą krūties ir/ar kiaušidžių vėžio riziką. Deja, pasaulinė praktika rodo, kad tik 5% tokių asmenų identifikuojama.

Yra žinoma, kad kai kuriose šalyse ir populiacijose, dėl kultūrinės ar geografinės izoliacijos yra dažniau paplitusios tam tikros BRCA1/2 genų mutacijos - ryškiausi pavyzdžiai yra Rytų Europos kilmės žydai Aškenaziai (paplitusios 3 mutacijos) ir Islandai (paplitusi 1 mutacija). Paaiškėjo, kad daugelyje Europos šalių yra dažniau paplitusios tam tikros BRCA1/2 mutacijos (straipsnis).

Lietuvoje (bei kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje) taip pat dažniau pasitaiko kelios mutacijos. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažniau yra paplitusios bent 4-ios BRCA genų mutacijos: 3-ys BRCA1 ir 1-a BRCA2 gene. Jos sudaro apie 90% visų galimų šių genų mutacijų atvejų.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 10

Genuose (DNR) yra užkoduota informacija apie

baltymus, kurie organizme atlieka įvairias svarbias funkcijas.

Kiekvienoje organizmo ląstelėje nuolat gaminami baltymai

!tai tokia seka: DNR>RNR (tarpinė molekulė)>baltymai. Tai

sudėtingas procesas, kurio animaciją galite pasižiūrėti čia.

Normoje BRCA baltymai “i!taiso” atsitiktines genetines klaidas, kurios atsiranda ląstelėms dalijantis. Esant BRCA

genų mutacijoms (klaidoms), BRCA baltymai pilnai negali

atlikti savo funkcijų, kaupiasia DNR pažaidos ir todė didėja

ląstelių supiktybėjimo galimybė. Iki galo nėra ai!ku, kodėl supiktybėjimo procesas linkęs prasidėto būdent kiau!idžių ir

krūties audinyje moterims.

Dažnesnių mutacijų buvimas šalyje gerokai palengvina onkogenetinį ištyrimą – neradus šių kelių mutacijų, tikimybė, kad yra BRCA1/2 genų mutacijos, gerokai sumažėja. Žinoma, tiksliausiai tą galėsimę įvertinti atlikę pilną BRCA1/2 genų tyrimą.

Kodėl yra svarbu tirti BRCA1/2 genus?! Laiku nustačius sveikus asmenis, kurie turi šių genų mutacijas, jiems tikslinga jau nuo 25-30 metų pradėti specialią patikrą ir suplanuoti individualią stebėseną, siekiant užbėgti už akių klastingai vėžio ligai arba jos išvengti. Tai ypač aktualu sunkiai nustatomo kiaušidžių vėžio ankstyvai diagnostikai ir prevencijai.

! Moterims, kurios turi BRCA1/2 genų mutacijas, rekomenduojama suplanavus šeimą (susilaukus vaikų), apie 40-uosius gyvenimo metus profilaktiškai šalinti kiaušides ir kiaušintakius – atlikti vadinamąją profilaktinę salpingooforektomiją. Ši procedūra daugiau nei 96% sumažina kiaušidžių vėžio tikimybę.

! Kita vertus, jei šeimoje nustatytos geno mutacijos (kurios paveldėjimo tikimybė 50%) giminaičiams nerandama, jų rizika yra lygi bendrapopuliacinei ir speciali patikra nereikalinga. Tai taip pat reiškia, kad jų vaikai geno mutacijos nepaveldės.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 11

Specialisto komentarasYra įvairūs kiau!idžių vėžio tipai. Tik vienas i! jų - epitelinis

- yra susijęs BRCA genų mutacijomis. Toks tipas nustatomas

apie 90% kiau!idžių vėžio atvejų. Didžiausia genetine rizika

pasižymi seropapilinis, endometrioidinis ir !viesių ląstelių

epitelinio kiau!idžių vėžio potipis. Pavyzdžiui, VULSK

Ginekologijos skyriuje visais !iais kiau!idžių vėžio atvejais

pacientėms rutini!kai atliekama dažniausių BRCA genų

mutacijų patikra.

Ar Jums tikslinga atlikti BRCA1/2 genų tyrimus?Visų pirma reikėtų įvertinti, kokia yra tikimybė, kad Jūs turite šių genų mutacijas. Jei Jūsų šeimoje nebuvo jokių onkologinių ligų, BRCA genų mutacijų tikimybė yra apie 0,3%. Tačiau jei pirmos eilės giminaitė yra sirgusi kiaušidžių vėžiu, tuomet mutacijų tikimybė Jums būtų apie 7-10%, jei buvo krūties ir kiaušidžių vėžio atvejų - apie 20%.Jei Jūs nerimaujate dėl onkologinių ligų rizikos, pasikonsultuokite su paveldimų onkologinių ligų specialistu – gydytoju onkogenetiku.   Konsultaciją ir tyrimus reikėtų pradėti nuo asmens, kuriam jau buvo diagnozuota onkologinė liga. Onkogenetinės konsultacijos metu bus patikslinta Jūsų artimųjų onkologinių ligų istorija, sudaryta genealogija, įvertinama genetinė rizika arba Jūsų ligos pobūdis ir pasirinkti tolimesni genetiniai tyrimai.Specialaus pasiruošimo konsultacijai nereikia, tačiau norint kuo tiksliau įvertinti paveldimų ligų riziką, labai svarbu žinoti tikslų amžių, kada buvo diagnozuotos onkologinės ligos artimiesiems, žinoti tikslią diagnozę ir jos medicininius aprašymus. Kaip pasiruošti onkogenetinei konsultacijai: " Surinkite savo ligos istorijų išrašų kopijas. Jeigu Jums buvo diagnozuotas vėžys, į konsultaciją pasiimkite savo medicininių išrašų kopijas. " Pasiklauskite savo artimųjų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys. Jei Jūsų giminaitis sirgo vėžiu, pasitikslinkite ligos diagnozę. Užsirašykite tikslią diagnozę, jos nustatymo metus (amžių), gydymo pobūdį, jei įmanoma gaukite išrašų kopijas.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 12

Jūsų genetinio kodo ekspertas Spėju, kad čia pateikta informacija Jums gali pasirodyti gana sudėtinga ir paini. Praktika rodo, kad naujausių genetikos pasiekimų nelabai supranta ir daugelis kitų specialybių gydytojų (paklauskite – ir įsitikinsite pačios). Tačiau tikrai nemanau, kad tokia informacija gali būti sudėtingesnė už ekonomistų ar politikų kalbas! Kiekvienas žmogus turi fundamentalią teisę į savo genetinę informaciją. Paveldimų onkologinių ligų specialistas yra pasirengęs Jums padėti kiek įmanoma geriau suprasti Jūsų šeimoje ar DNR slypinčią onkologinių ligų riziką ir suteikti įrodymais pagrįstą naujausią informaciją apie ligų profilaktiką bei prevenciją. Tokią informaciją, kuria vadovaujasi išsivysčiusių Vakarų šalių gyventojai ir gydytojai.

" Į konsultaciją galite atsivesti artimą žmogų. Kartais konsultacijos metu sužinote daug sudėtingos informacijos, todėl kitas žmogus Jums gali padėti prisiminti tai, ką buvote pamiršę. " Konsultacijos metu klauskite, kas Jums neaišku. " Internetu užsiregistravus konsultacijai, Jums bus išsiųsta nuoroda į elektroninę šeiminės anamnezės anketą. Užpildykite ją, kuo tiksliau nurodydami ligų diagnozės amžių ir tikslias lokalizacijas. Prisiminkite – kuo tikslesnę pateiksite informaciją, tuo tikslesnį rizikos įvertinimą galima bus atlikti.Paprastai klinikoje rekomenduojama BRCA1/2 genų mutacijų tyrimą atlikti, kai yra ≥10% mutacijų radimo tikimybė. Ši tikimybė gali būti tokiais atvejais:

✓ jei buvo diagnozuotas epitelinis kiaušidžių vėžys;✓ jei buvo diagnozuotas krūties vėžys iki 50 m.*; ✓ jei buvo diagnozuotas abiejų krūtų vėžys;✓ jei buvo diagnozuotas krūties ir kiaušidžių vėžys tai pačiai moteriai;✓ vienoje šeimos pusėje yra keli (≥2) giminaičiai, sergantys krūties ir/ar kiaušidžių vėžiu;✓ krūties vėžys buvo diagnozuotas vyrams;✓ šeimoje buvo nustatyta BRCA1/2 genų mutacija

*dažniausias BRCA1/2 mutacijas tikslinga įvertinti bet kuriame amžiuje diagnozuotam krūties vėžio atvejui

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 13

Kas yra onkogenetinė konsultacija? Tai procesas, kurio metu įvertinama onkologinių ligų genetinė rizika,

interpretuojama ir komunikuojama informacija apie paveldimų

onkologinių ligų medicininius ir psichosocialinius aspektus bei

pateikiamos individualios ligų profilaktikos ir prevencijos rekomendacijos. Onkogenetinės konsultacijos metu gali būti skiriami ir interpretuojami

genetiniai polinkio sirgti vėžiu tyrimai. I!samiam onkogenetinės rizikos vertinimui naudojamos specialios kompiuterinės programos ir

pasitelkiamos naujausios mokslinės bei klinikinės žinios.

Atliekant genetinius tyrimus, yra tiriama genominė DNR - paveldima genetinė medžiaga. Ji gali būti gaunama iš bet kurių kūno ląstelių, turinčių branduolį - tradiciškai iš veninio kraujo baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) arba šiuolaikiškesniu neinvazyviu būdu - iš seilėse esančių leukocitų.Kadangi informacijos komunikuojama daug ir ji yra

sudėtinga, svarbu, kad onkogenetiniai tyrimai būtų skiriami ir interpretuojami paveldimų onkologinių ligų specialisto po atitinkamos konsultacijos.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 14

Svarbu! Onkogenetiniai tyrimai ligos nediagnozuoja - tai yra informaciniai tyrimai, įvertinantys genetinę onkologinių ligų riziką (polinkį). Taip pat nereikia painioti didelės rizikos genų (tokių kaip BRCA) tyrimų su asmeninių genetinių variantų (polimorfizmų) tyrimu - vadinamu asmeniniu genomo skenavimu - kurį galima atlikti PATIEMS. Genomo skenavimas tiria tik nežymią ir iki galo neįrodytą genetinių variacijų įtaką įvairių ligų rizikai. Jei reikia, išsamesnę konsultaciją galite gauti pas specialistą.

Svarbu! Jeigu tik įmanoma, onkogenetinius tyrimus rekomenduotina pradėti nuo asmens, kuriam jau pasireiškė liga. Taip yra todėl, kad tuomet yra didesnė tikimybė, kad mutaciją pavyks rasti apskritai. Pradėjus tyrimą, mutacijos ieškoma tarsi kaip “adatos šieno kupetoje”.Tik tuomet, jei nustatoma patologinė mutacija, tikslinga atlikti konkrečios mutacijos tyrimą pacientės giminaičiams (vadinamasis ikisimptominis-prediktyvinis tyrimas). Jei tirdami sergantį asmenį, mutacijos nenustatome, konkretaus geno tyrimo sveikiems artimiesiems atlikti nėra būtina - jų rizika įvertinama specialiais algoritmais ir programomis. Tokiu atveju, genetinio polinkio galutinai neatmetame, tačiau jo tikimybę gerokai sumažiname.Techninis komentaras: mutacijos turi savo nomenklatūrą ir koduotę, pavyzdžiui 4154delA reiškia, kad 4154-oje geno pozicijoje trūksta vienos “A” genetinio kodo “raidės”.

KITI KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO RIZIKOS FAKTORIAIAmžius. Su amžiumi didėja įvarių ligų tikimybė, jų tarpe ir onkologinių. Tačiau amžius yra nemodifikuojamas rizikos

veiksnys. Vidutiniškai ši liga linkusi pasireikšti apie 60 metus. Ilgesnės ir dažnesnės ovuliacijos. Normalios ovuliacijos metu plyšta kiaušidės apvalkalas ir kiaušinėlis patenka į

kiaušintakį. Tuomet kiaušidės ląstelės ima greičiau dalintis, kad atstatytų pažeistą audinio dalį. Jei šis procesas kartojasi dažnai ir ilgai, yra didesnė tikimybė, kad ląstelių dalijimasis gali tapti nekontroliuojamas. Taigi, jei mėnesinės prasidėjo ankstesniame amžiuje (<12m.) arba užtruko vėliau (virš 55 m.), kiaušidžių vėžio rizika gali būti nežymiai padidėjusi. Atitinkamai, kiaušidžių funkcijos slopinimas (nėštumas, žindymas, trumpalaikė hormoninė kontracepcija), kiaušidžių vėžio riziką mažina.

Pakaitinė hormoninė terapija (PHT) po menopauzės gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką 1.2 karto, ir didėja ilgiau vartojant estrogenų turinčią PHT.

Nutukimas ir viršsvoris yra daugumos ligų, jų tarpe ir onkologinių, rizikos faktorius. Nutukimas trečdaliu padidina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu.

Rūkymas yra ne tik pagrindinė plaučių vėžio priežastis, bet ir daugiau nei 15-os kitų organų vėžinių susirgimų, jų tarpe ir kiaušidžių, rizikos fakorius.

Endometriozė yra būklė, kai normalaus vidinio gimdos audinio (endometro) ląstelės išplinta į kitus audinius (kiaušides, šlapimo pūslę ar žarnyną) ir funkcionuoja. Nustatyta, kad endometriozė trečdaliu padidina kiaušidžių vėžio riziką.Jei turite vieną ar kelis rizikos faktorius, tai dar nereiškia, kad būtinai susirgsite. Vieni šie veiksniai yra nemodifikuojami (pvz., amžius, genetinis polinkis, mėnesinių pradžia), kitus galima valdyti patiems (rūkymas, nutukimas ir viršsvoris, PHT).

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 15

Rizikos veiksnių vengimas ir apsauginių veiksnių didinimas gali padėt išvengti vėžioRizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ir nutukimas, vengimas gali padėti įvarių onkologinių ligų. Rūkymo metimas, sveika ir pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas yra apsauginiai veiksniai, kuriuos didinant galima pasiekti didesnę apsaugą. Nesveika mityba ir rūkymas sukelia 2/3 visų onkologinių ligų. Gyvulinės kilmės maistinių medžiagų vengimas ir didesnis augalinių produktų vartojimas yra įrodytas sveikatos

garantas. Lietuviškos mitybos tradicijos tikrai nėra pačios sveikiausios - paįvairinkite savo racioną Viduržemio jūros, indiškos virtuvės, “žalio” maisto ar vegetariškais patiekalais, venkite nesveiko “greito” maisto užeigų.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 16

Lietuvoje vykdomos profilaktinės vėžio programos (finansuojamos valstybės)

MoterimsKrūtų: kiekvienai 50-69 m. amžiaus moteriai 1 kartą kas 2 metus atliekama mamografijaGimdos kaklelio: kiekvienai 25-60 m. amžiaus moteriai 1 kartą kas 3 metus paimamas (PAP) tepinėlisMoterims ir vyrams Storosios žarnos: 50-74 m. gyventojams 1 kartą kas 2 metus slapto kraujavimo testas (iFOB) išmatose (kol kas tik Vilniaus ir Kauno gyventojams)Vyrams Prostatos: visiems 50-75 m. vyrams (jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis - nuo 45 m.) kas metus tur būti atliekamas PSA (prostatos ligų žymens) testas.

KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO PATIKRA IR PREVENCIJANepaisant turimų patikros priemonių, veiksmingo kiaušidžių vėžio patikros būdo (kol kas) nėra. Dažniausiai naudojamų patikros metodų - ginekologinės dubens apžiūros, transvaginalinės echoskopijos (ultragarso) ir kiaušidžių vėžio biocheminio žymens CA-125 - bendras jautrumas diagnozuojant ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį yra apie 70% (tačiau šios priemonės labai svarbios diagnozuojant vėžį, jei yra kitų požymių). Todėl, priešingai nei krūtų, gimdos kaklelio ar storosios žarnos vėžio atvejais, kiaušidžių vėžio patikra bendroje populiacijoje yra retai rekomenduojama arba nerekomenduojama iš vis. Tikimasi ateityje rasti naujų veiksmingų šios ligos biožymenų.

Trumpalaikė hormoninė kontracepcija (ne ilgiau 3-5 metus) gali būti pagrįsta kiaušidžių vėžio rizikos mažinimo priemonė, kadangi ją vartojant slopinama kiaušidžių funkcija. Tačiau hormoninė kontracepcija gali padidinti kraujo krešulių (trombų) susidarymo tikimybę (ypač jei moteris rūko), taip pat ilgai vartojant nežymiai didėja ir krūties vėžio rizika. Pasikonsultuokite su gydytoju ginekologu apie visus galimus hormoninės kontracepcijos poveikius.Moterims, kurios turi BRCA1/2 genų mutacijas, dėl didelės kiaušidžių vėžio rizikos, nuo 30-35 metų tikslinga pradėti reguliarią patikrą, nors iki galo ir nėra įrodytas jos efektyvumas. Visame pasaulyje (Lietuvoje tai dar naujiena) pirmo pasirinkimo kiaušidžių vėžio rizikos mažinimo priemonė BRCA1/2 mutacijas turinčioms ir suplanavusioms šeimą (susilaukusioms vaikų) moterims yra apie 40-uosius metus atliekama profilaktinė kiaušidžių (ir kiaušintakių) šalinimo operacija (vadinamoji laparoskopinė salpingooforektomija). Ši procedūra 96% sumažina kiaušidžių vėžio riziką ir taip pat apie 53% krūties vėžio riziką. Be abejo, ši procedūra turi ir pašalinių poveikių (sukeliama priešlaikinė menopauzė), todėl turėtų būti išsamiai aptariama su onkoginekologu. Tačiau, tai yra svarbus pasirinkimas didelę genetinę riziką turinčioms moterims, pavyzdžiui, tokiai kaip Teri.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 17

med. m. dr. Ramūnas Janavičius, gyd. onkogenetikas2003 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydomosios medicinos studijas, 2007 m. baigė klinikinės genetikos rezidentūrą (gydytojo genetiko licencija). 2008 m. Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją “Limfocitų įtaka navikinių ląstelių tarpusavio sąveikai”. Stažavosi D. Britanijoje (Mančesterio St.Maryʼs ligoninėje ir Nacionalinėje genetikos laboratorijoje, Londono Karališkoje Marsdenʼo ligoninėje), Olandijoje (Groningeno medicinos centre, Leideno medicinos centre), Ispanijoje (Nacionaliniame vėžio centre), Lenkijoje (Tarptautiniame paveldimo vėžio centre). Specializuojasi paveldimo vėžio klinikinėje ir molekulinėje genetikoje (onkogenetikoje), genetinės rizikos įvertinime, didelės rizikos pacientų priežiūroje ir individualizuotoje medicinoje. Reguliariai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, organizuoja paveldimo vėžio seminarus Lietuvoje, vykdo mokslinius projektus, publikuoja straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose. Europos ir Amerikos žmogaus genetikos draugijų narys, Paveldimo vėžio asociacijos pirmininkas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų stipendijos laureatas, Nobelio premijos laureatų susitikimo Lindau dalyvis. Šiuo metu Lietuvoje dirba VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre, konsultuoja VULSK poliklinikoje ir privačiai.

Konsultacijai galima registruotis internetu

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 18

SPECIALI PADĖKA

Žurnalui “LAIMA” už nuostabų bendradarbiavimą Paveldimo vėžio asociacija (www.pvas.lt) - vienija ir atstovauja įvairių specialybių gydytojus bei kitus specialistus besidominčius

paveldimomis onkologinėmis ligomis ir dirbančius su polinkį onkologinėms ligoms turinčiais pacientais. Pagrindinis Asociacijos tikslas – užtikrinti šiuolaikines, operatyvias, prieinamas ir kompetentingas paveldimo vėžio diagnostikos, gydymo ir stebėsenos paslaugas Lietuvos gyventojams. JŪS GALITE PAREMTI ŠIĄ VEIKLĄ SKIRDAMI 2% NUO PAJAMŲ MOKESČIO.

Kiaušidžių vėžys: genetika ir prevencija

© 2011 !Ramūnas Janavičius www.onkogenetikas.lt M: 8 650 33182 E: ramunas@onkogenetikas.lt!!!!!!!!!!!!!!!!! 19