Kodėl nešokti, jeigu smagu?

Regioniškumo konstravimo praktikos ir refleksijos Lietuvos tradicinių šokių klubų judėjime

Eglė Aleknaitė

Tikslas - atskleisti regioniškumo konstravimo praktikas ir refleksijas Lietuvos tradicinių šokių klubų judėjime.

Uždaviniai: 1) apžvelgti šio judėjimo istoriją Lietuvoje, 2) aptarti šio judėjimo veiklos ypatybes, 3) Išanalizuoti judėjimo šokėjų ir organizatorių

puoselėjamas su regioniškumu susijusias sampratas ir vertybes,

4) palyginti šio judėjimo regioniškumo sampratas su folkloro ansamblių judėjimo požiūriais į regioniškumą.

Tyrimas atliktas remiantis 2011-2014 m. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje atliktais stebėjimais ir interviu su klubų iniciatoriais, dalyviais, folkloro ansamblių judėjimo nariais ir tradicinio šokio specialistais.

Tradicinių šokių klubų judėjimo istorija

Liaudies šokių stilizacija, reprezentacija vs šokio socialinės funkcijos ir šokimo patirtis

„Svenska Folkdansens Vanner“, 1893 m. Švedija

Plėtra: Danija, Norvegija, Anglija, Škotija ir kitos Europos šalys

Susidomėjimo bangos XX a. 6-7 dešimtmečiais ir XXI a. pradžioje

Tradicinių šokių klubų judėjimas Lietuvoje

Vilniaus tradicinių šokių klubas – 2002 m.

Plėtra: Kaune (2008 m.), Varėnoje (2009 m.), Šiauliuose (2009 m.), Klaipėdoje (2012 m.)

Moksleivių vakaronės (2005 m., Kaune); išvažiuojamosios vakaronės aplinkinėse vietovėse

Neįpareigojanti narystė ir atvirumas bet kokioms visuomenės grupėms

Šokis kaip laisvalaikio leidimo, bendravimo būdas

Lietuvos tradicinių šokių klubų renginiai

Reguliarios vakaronės

Teminės vakaronės

Stovyklos Naktišokiai

Regioniškumo sampratos

Lietuvos etnografiniai regionai

Miestai kaip regionai

Tautos/valstybės kaip regionai

Valstybės ir tautos kaip regionai

Ryšiai su kitų šalių šokių klubais Kitų tautų šokių šokimas Šokio patirties kuriami regionai:

Liaudiškumo panašumas: ant scenos, aišku, neisi ir nešoksi, tarkim estiško [šokio]. O čia kodėl nešokti, jeigu smagu? Gali šokti bet ką liaudiško. Netgi pavadinimas nesako „Tradicinių lietuviškų šokių klubas“. [Vadinasi] „Tradicinių šokių klubas“. [...] Bet jie visi iš tiesų yra tradiciniai.

Unikalumo neigimas: jeigu pažiūrėti į šokių pavadinimus – klausimas, kiek iš tiesų jų lietuviškų yra. [...]artimieji regionai darė pakankamai įtakos. Dėl to tas liaudiškumas toks pakankamai santykinis – kiek tai yra mūsų liaudiški šokiai.

Platesni kultūriniai regionai: tie tautiniai, nesvarbu, kokios tautos, jie yra – suktukas, apsuka tave... Nu jie nėra tokie [skirtingi]. Nebent jau ten tų kitų tautų, kur flamenko ir panašiai – [jie] skiriasi nuo visų šiauriečių.

Tradicinių šokių klubų judėjimo ir folkloro ansamblių judėjimo regioniškumo sampratos

Bendros ištakos Judėjimų panašumai ir

skirtumai Folkloro ansamblių

judėjimo regioniškumo ideologija ir svarbūs regionai

Regioniškumo sampratų skirtumai

Išvados Folkloro ansamblių judėjimų ir tarptautinio

tradicinių šokių judėjimo tasą, Regioniškumo sampratų kaitą lemia ryšiai su

užsienio klubais laisva narystė, priežiūros sistemos nebuvimas, telkimąsis didmiesčiuose, autentiškumo sampratos pokyčiai,

Neblėstanti etninės muzikos svarba Lietuvoje ir reakcija į visuomenės vertybių sociokultūrinės situacijos kaitą.