Kodėl žmonėms bus geriau gyventi

įgyvendinus 6 reformas?

6 REFORMŲ PRIEŽASČIŲ IR NAUDŲ GYVENTOJAMS

SANTRAUKA

2017 metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius 5 metus, Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8 proc. Palyginimui Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 2,4 proc. Visgi sudėtingos daugiametės problemos vis dar kankina Lietuvą, jautriausias klausimas – demografija. Nuo 2006 m. gyventojų sumažėjo netoli 0,5 mln. asmenų. Skatina emigruoti: nepriimtini atlyginimai, perspektyva gauti menkas pensijas. Be to, šalyje nepriimtinas natūralus gyventojų pakaitumas dėl per didelio mirtingumo ir dėl per mažo gimstamumo ir tai nepalankiai veikia demografiją. Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus. Asmenybės gyvenimo pradžioje nepadėjus tinkamo žinių ir įgūdžių pagrindo, vėlesnis valstybės įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Įgyvendinus švietimo reformą, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc. Patyčių lygis, šiuo metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu. Jaunimo nedarbas sumažės trečdaliu – nuo 15 iki 10 proc. Ilguoju laikotarpiu iki 1,5 karto padidės atlyginimas baigusiems geresnes švietimo įstaigas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Jau 2019 m. vaikai ir jų tėvai pajus reformos vaisius – bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, mokinių pasiekimų vertinimas bus pakeistas į visapusišką asmenybės vertinimą, 62 proc. mokyklų bus aprūpintos modernesnėmis laboratorinėmis mokymo priemonėmis (šiuo metu tokių yra tik 11 proc.), 26 tūkst. daugiau mokinių galės lankyti būrelius. Mokytojo profesija taps prestižinė – mokytojai bus rengiami geriausiose aukštosiose mokyklose. 2019 m. mokytojų atlyginimai padidės vidutiniškai 14 proc. ir pasieks 1 000 eurų. Ateis naujų, jaunų, gabių mokytojų. Išskirtinis dėmesys mokymo kokybei didinti – 2019 m. 150 silpnų mokyklų (arba 40 tūkst. mokinių) bus suteikta išskirtinė pagalba mokymosi lygiui pakelti. 85 proc. mokyklų vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą.

Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius 2019 m. išaugs daugiau kaip 3 000. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies vystymuisi svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos srityse.

Jauniems žmonėms daugės paskatų pradėti mokslininko karjerą – 2019 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc., arba 165 eurais (bruto), doktorantų stipendijos augs apie 370 eurų.

2

Ypač svarbu sveika ir veikli visuomenė, kurioje piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu. Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, kasmet bus išsaugota apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmė pailgės 10 mėnesių, savižudybių sumažės trečdaliu. Jau 2019 m. pacientai ir jų artimieji pajus reformos vaisius: laukimo eilėje pas šeimos gydytoją laikas sutrumpės nuo 15 iki 7 dienų, eilės gauti gydytojo specialisto paslaugas laikas sutrumpės ketvirtadaliu nuo 40 iki 30 dienų. Padidėjus ilgalaikės slaugos prieinamumui sumažės artimųjų slaugos poreikis - dėl to apie 25 tūkst. gyventojų galės dirbti daugiau valandų. Medikai liks dirbti Lietuvoje – jiems atlyginimai didės vidutiniškai 20 proc. pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugą suteiks didesnes galimybes žmonėms patirti sėkmę. Tačiau savaime darbo vietos nesusikurs, dėl to reikia investuoti į mokesčių sistemos patrauklumą ir inovacijų plėtrą. Darbo jėgos mokesčiai mažės pagal aiškų trimetį planą, ypač gaunantiems vidutines pajamas asmenims, išplečiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir jį nuosekliai didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais. Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Jau 2019 m. gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais, o gaunantiems 1,7 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Pokyčius pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijoje šalyse. Dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs bendrasis vidaus produktas (BVP), gyventojų atlyginimai didės šeštadaliu sparčiau, inovacijų pokyčiai palies net 50 proc. šalies įmonių. Modernioje valstybėje neturi būti vietos išsikerojusiai šešėlinei ekonomikai, dėl to sąlygos veikti legaliai pagerės, galimybių veikti nelegaliai sumažės. Šešėlio sumažinimas 2019 m. papildys viešuosius biudžetus 200 mln. eurų, kurie bus skirti gyventojų švietimui, sveikatai, darbo mokesčių mažinimui. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę. Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus didesnes pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio. 2019 ir 2020 m. esamų pensininkų pensijos didės vidutiniškai apie 23 eurus. Šešios reformos, įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti Lietuvoje. Pakeisime Lietuvos vaikų ateitį per švietimo sistemą, mažiau žmonių mirs pirma laiko, gyvens sveiką gyvenimą ilgiau, senatvė bus visavertė. Visapusiškai parengsime Lietuvą XXI amžiaus iššūkiams.

3

REFORMŲ PRIEŠISTORĖ IR KELIAS Į SĖKMĘ

2017 metai

Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi. Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8

proc. – tai sparčiausias augimo tempas per paskutinius 5 metus ir gerokai spartesnis už

Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 2,4 proc. 2018 m. kovą Europos Komisijos (EK)

ataskaitoje apie Lietuvą akcentuota, kad panaudojame ekonomikos augimą didindami

socialinę įtrauktį1 – didesnė gyventojų dalis pajunta pokyčius. Ypač daug dėmesio

socialiniam saugumui ir socialinei gerovei skyrėme formuodami 2018 m. biudžetą –

bendras socialinės gerovės priemonių paketas siekė net 0,6 mlrd. eurų. 2018 m. kovą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atkreipė dėmesį, kad

Lietuvos pokyčiai socialinės politikos srityje didina žmonių socialinį saugumą ir mažina

paskatas veikti šešėlyje2. Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 m. buvo geriausias

nuo nepriklausomybės atkūrimo – pasiektas fiskalinis perteklius, kuris, išankstiniais

duomenimis, sudarė 0,5 proc. BVP.

Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva

pakilo į 16 vietą, o jokia kita Vidurio ir Rytų Europos regiono

šalis nepagerino savo pozicijų. Esame palankiausių pasaulio

valstybių 20-tuke tarp 190 šalių, lenkiame tokias valstybes

kaip Airija (17 vieta) ar Vokietija (20 vieta). Migracijos

tendencijose taip pat išryškėjo teigiamas faktas – pirmą

kartą per daugiau kaip dešimtmetį 2017 m. gruodį užfiksuota, kad atvyko daugiau

asmenų, nei išvyko3.

Vyriausybės atsakymas į daugiametes lėtines Lietuvos ligas

Prie paskutinių reikšmingų ekonominių ir fiskalinių rodiklių prisidėjo Vyriausybės priimti

sprendimai. Tačiau tam tikros sudėtingos pagrindinės problemos vis dar daugelį metų

kankina Lietuvą. Jautriausias šalies gyvenimo klausimas

– demografijos paveikta darbo rinka. Demografijos

problematiką lemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

Nepriimtini atlyginimai ir perspektyva gauti menkas

pensijas skatina emigruoti, o per didelis mirtingumas ir

1 Ištrauka iš EK ataskaitos: Lithuania is experiencing a strong economic upswing and is using this opportunity to make growth more inclusive <...>. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018-european-semester-country-report-lithuania-en.pdf 2 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Recent reforms of the Labour Code, the unemployment insurance system, employment policies, minimum-income benefits and public pensions have reduced incentives for informal employment and raised income security. http://www.oecd.org/employment/lithuania-nee, ds-to-address-its-demographic-challenge-and-boost-job-quality.htm 3 Pagal 2018 m. kovo mėnesį galiojusius išankstinius duomenis.

Prie paskutinių reikšmingų

ekonominių ir fiskalinių

rodiklių prisidėjo

Vyriausybės priimti sprendimai.

Lietuvoje vis dar nepavyksta

išspręsti pagrindinių daugelį

metų besitęsiančių problemų,

pagrindinė iš jų – demografijos

veiksniai.

situacija

4

per mažas gimstamumas lemia nepriimtiną natūralų gyventojų pakaitumą. Nuo 2006 m.

gyventojų sumažėjo arti 0,5 mln. asmenų.

Kitas rizikos signalas rodo, kad nuo 2014 m. nebejudame

link ES vidurkio pagal gerovės rodiklį (BVP vienam

gyventojui). Lietuvos išsivystymo lygis išaugo 50 proc. per

pirmuosius 10 narystės ES metų. Tačiau jau kelerius

metus iš eilės matome, kad pažanga tiesiog sustojo –

2014–2016 m. mes nė kiek nepriartėjome prie vidutinio

europiečio gyvenimo lygio.

Lietuva jau ne kartą pademonstravo valią priimdama šaliai lemtingus sprendimus:

1918 m. įkūrė nepriklausomą valstybę, 1990 m. atkūrė

nepriklausomybę ir pasiekė pasaulinį pripažinimą, 2004 m.

tapo ES ir NATO nare. Neišvengiamai reikia imtis ryžtingų

veiksmų ir dabar – be ambicingų struktūrinių pertvarkų

nebus spartesnio augimo, be politikų, verslo ir visuomenės

susitelkimo nebesukursime tokio proveržio stebuklo, kokį kartu pasiekėme įstoję į ES.

Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos

apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šių reformų

rezultatai ir tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, taip pat

padės spręsti opias demografijos problemas.

Švietimo ir sveikatos apsaugos sritys yra bene svarbiausios žmogaus gyvenimo cikle.

Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus, taigi jeigu gyvenimo pradžioje

nebus padėtas tinkamas žinių ir įgūdžių pagrindas

visapusiškai ugdant jauną asmenybę, vėlesnis valstybės

įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Nuo švietimo

priklauso vaikų galimybės užsiimti gyvenime sėkminga

veikla, todėl itin svarbu kryptingai investuoti į šią sritį, kad

Lietuvos visuomenė būtų pajėgi atlaikyti naujojo amžiaus

išbandymus: konkurencingą aplinką, susijusią su žmonių

ir investicijų pritraukimu, nacionalinio saugumo iššūkius

ir kt. Ne mažiau svarbi sveika ir veikli visuomenė. Valstybės, kurioje įdiegta veiksminga

sveikatos apsaugos sistema, piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis

gyvenimu.

Kaip teigiama EBPO4 ataskaitoje, investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų

kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą sumažins nelygybę visuomenėje. Be abejo,

4 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Not only cash transfers but also increasing access to public services, such as high-quality education, training and healthcare, constitute long-term social investment to create greater equality of opportunities in the long run.

Lietuva istoriškai jau ne

kartą pademonstravo

apsisprendimo valią, ir jos

vėl reikia ambicingoms

struktūrinėms reformoms.

Vyriausybė siūlo reformų

paketus iš karto 6 srityse, ypač

pabrėždama kryptingas

investicijas į švietimą ir

sveikatos apsaugą. Tai padės

spręsti demografijos

problemas ir mažinti pajamų

nelygybę.

Gerovės pokyčių pažanga

tiesiog sustojo – 2014–

2016 m. mes nė kiek

nepriartėjome prie

vidutinio europiečio

gyvenimo lygio.

5

švietimo ir sveikatos sistemos savaime nekuria darbo vietų, dėl to būtina atitinkamai

investuoti į inovacijas, o svarbiausia – didinti darbo rinkos patrauklumą reformuojant

mokesčių sistemą, ją darant teisingesnę ir patrauklesnę investuotojams. Svarbu didinti

paskatas verslui veikti legaliai – užtikrinti sąžiningos konkurencijos aplinką ir mažinti

galimybę veikti nedeklaruojant veiklos. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies

gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias

socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę, todėl būtina reformuoti pensijų

sritį. Svarbu tai, kad struktūrinių reformų investicijos, dėl kurių didės BVP, leis padidinti

ir viešųjų biudžetų pajamas, vadinasi, ir sukaupti didesnius pensijų mokėjimo išteklius.

Pagrindinė problematika: per dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir

didmiesčių (kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų

mokslo metų); Lietuvos ir sėkmingesnių ES ir EBPO valstybių mokinių pasiekimai

reikšmingai skiriasi; 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši, 54 proc. mokinių patiria patyčias;

švietimo sistema neatitinka darbo rinkos poreikių; taikomųjų rezultatų ir naujomis

žiniomis grįstų inovacijų stygius, protų nutekėjimas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro suburtos mokslininkų grupės teigimu, kryptingai į

švietimą Lietuvoje investuotas vienas milijonas eurų duos 5 kartus didesnę grąžą BVP.

Investicijos į švietimą kiekvienam visuomenės

nariui užtikrins geriausią išsilavinimą ir suteiks XXI

amžiui būtinų kompetencijų.

2019 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir

metodai. Atskiri mokomieji dalykai bus labiau

integruoti, orientuoti į ateities kompetencijas,

pritaikyti šiuolaikinei technologinei aplinkai.

Bendrasis ugdymas taps įtraukus – pritaikytas

kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Keisis mokinių vertinimo

sistema: nuo šiol bus vertinami ne tik visų mokinių testų rezultatai, bet ir atliekamas

visapusiškas asmenybės vertinimas. Nauja vertinimo sistema leis formuoti reguliarų

padedantį tobulėti grįžtamąjį ryšį, jungiantį tėvus, mokytojus ir pačius mokinius.

Mokiniai bus aprūpinti geresnėmis mokymo priemonėmis – 62 proc. mokyklų 2019 m.

bus aprūpintos laboratorine įranga (šiuo metu tokių yra 11 proc.). Modernios mokymo

priemonės leis mokiniams ugdytis tyrėjo kompetenciją, kūrybiškumą, iniciatyvumą. Bus

sukurta 10 regioninių STEAM centrų – laboratorijų kompleksų, kuriuose visiems to

https://www.oecd.org/social/Focus-Inequality-and-Growth-2014.pdf

Numatomos investicijos į švietimo

gerinimą 2019 m. – 169 mln. eurų.

Keisis ugdymo ir dėstymo turinys, bus

įvesti kokybės garantai, augs mokytojų

ir dėstytojų atlyginimai, gerės mokinių

bendravimas, sumažės patyčių.

Švietimo reformos esmė

6

regiono mokiniams ir mokytojams bus prieinama pažangiausia gamtos mokslų ir

technologijų laboratorinė įranga.

Bus mokytojų rengimo ir profesinio augimo sistemos pertvarka. Mokytojai bus rengiami

geriausiose aukštosiose mokyklose: 3 pedagogų rengimo centrai, nauji keliai tapti

mokytoju, integruotų (kelių dalykų) mokytojai, pradedančiojo mokytojo pareigybė,

studijų programų atnaujinimas (nors pusmetis užsienyje), mokslo potencialo stiprinimas

pritraukiant geriausią tarptautinę patirtį (tarptautinių profesorių pritraukimas, mokslo

grantai), mokytojų kompetencijų ir persikvalifikavimo stiprinimas, mokytojų vertinimo

sistemos peržiūra, pareiginiai aprašai, dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas. Vyks

mokytojų poreikio prognozavimas. Švietimo sistemos darbuotojai bus motyvuoti,

taikant modernią ir mokymo kokybę gerinančią darbo apmokėjimo tvarką. Vidutinis

mokytojo viso etato atlyginimas 2019 m. padidės 14 proc. iki 1000 eurų. Moderni ir

teisinga mokytojų atlygio sistema, pagrįsta visų mokytojo darbų apmokėjimu, sudarys

sąlygas pritraukti jaunus mokytojus ir skatinti mokinių individualią pažangą.

2019 m. 150 silpnų mokyklų (t. y. šeštadaliui visų mokyklų) bus suteikta išskirtinė

pagalba, siekiant gerinti rezultatus. Numatoma pagerinti 40 tūkst. mokinių, šiuo metu

besimokančių silpnose mokyklose, pasiekimus. Neformaliojo švietimo plėtra apims 120

tūkst. mokinių, arba 35 proc. visų šalies mokinių (šiuo metu neformaliajame švietime

dalyvauja 94 tūkst. mokinių). Atsiras naujų veiklos krypčių (būrelių) pasiūla (pvz.,

robotika, inžinerija), didės vaikų fizinis aktyvumas, kūrybiškumas. 85 proc. mokyklų

vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą, sumažės patyčių mastas.

Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius išaugs daugiau kaip 3000, arba

6,4 proc. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies ūkio inovatyvumui itin

svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse. Sutelkus

aukštųjų mokyklų potencialą, išgryninus jų profilius bus užtikrinta jose vykdomų visų

pakopų studijų kokybė. Bus toliau plėtojamas koleginis aukštasis mokslas ir profesinis

mokymas, kurie tiesiogiai susieti su šalies regionų bei ūkio sektorių darbo rinkos

poreikiais.

Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc. arba 165 eurais (bruto),

doktorantų stipendijos – apie 370 eurų. Jauniems žmonėms daugės paskatų sėkmingai

baigti doktorantūrą, įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Bus investuojama

į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir

dėstytojų pritraukimą.

Įgyvendinus šiuos uždavinius, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių

sumažės 50 proc., visų mokinių pasiekimų lygis išaugs dešimtadaliu, patyčių mastas, šiuo

metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu, jaunimo nedarbas sumažės 5 proc.

punktais (t.y. trečdaliu), o ilguoju laikotarpiu atlyginimai pabaigus geriau veikiančias

švietimo įstaigas ir įgijus aukštąjį išsilavinimą išaugs 1,5 karto.

7

Reformos investicijos į švietimą 2019 m. sieks 97 mln. eurų papildomų lėšų, o kartu su

ES fondų paramos lėšomis – 169 mln. eurų.

Pagrindinė problematika: mirtingumo rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už ES vidurkį;

mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje

antras didžiausias ES po Latvijos; tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 metų)

daugiau kaip 5 metais mažesnė už ES vidurkį (80,9 metų); mirčių, kurių buvo galima

išvengti dėl geresnės prevencijos ir sveikos gyvensenos, skaičius yra didžiausias ES;

dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių;

neišvystyta ilgalaikė slauga sukuria didelių nepatogumų gyventojams.

Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir

mobilių paslaugų plėtrą, 2019 m. sumažins laukimo

eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki

7 dienų ir tai pajus 0,5 mln. gyventojų.

Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų

registravimo tvarką, eilės siekiant gauti

specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu –

nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajus 250 tūkst. gyventojų.

Pagerės viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Kokybė bus užtikrina peržiūrint

sveikatos priežiūros įstaigų modelį. Medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc.,

pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai

uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų

(bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks

dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos

vadovo sprendimo.

Daugiau pajėgų bus skirta reaguoti į ūmius infarkto ir insulto atvejus. Taip pat bus

sustiprinta prevencija. Gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio

ankstyvosios diagnostikos programose 2019 m. dalyvaus papildomai (palyginti su 2017

m.) 40 tūkst. žmonių, 2020 m. – 70 tūkst., 2021 m. – 110 tūkst., dėl to sumažės užleistų

onkologinių ligų atvejų, nes profilaktinės sveikatos programos leis nustatyti daugiau

onkologinių ligų ankstyvosiose stadijose.

Sumažės išlaidos vaistams, ypač tai pajus gaunantys mažas pajamas asmenys. Paciento

išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis nuo visų išlaidų nuosekliai mažės nuo

21 proc. 2016 m. iki 16 proc. 2020 m.

2019 m. į sveikatos paslaugų

gerinimą bus investuota 126 mln.

eurų. Didės šeimos gydytojo

komandos, trumpės eilės pas

specialistus, augs medikų

atlyginimai, stiprės prevencija, pigs

vaistai, bus išplėtota ilgalaikė slauga.

Sveikatos reformos esmė

8

Higienos instituto ekspertų vertinimu, pagerinus sveikatos apsaugos paslaugas kasmet

bus išsaugota apie 350 gyvybių, o vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.

Padidinus greitosios medicinos pagalbos brigadų, aptarnaujančių pacientus ūmiais

atvejais, skaičių, mirčių nuo infarkto sumažės trečdaliu, nuo insulto – ketvirtadaliu.

Savižudybių sumažės trečdaliu (2016 m. užfiksuota 28,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų,

2019 m. numatoma sumažinti iki 21,5 atvejo 100 tūkst., 2020 m. – 19,5 atvejo 100 tūkst.

gyventojų).

Efektyviai išplėtota ilgalaikės slaugos paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst.

gyventojų dirbti daugiau valandų.

Reformos investicijos į sveikatą 2019 m. sieks 126 mln. eurų.

Pagrindinė problematika: darbuotojas nemato darbdavio sumokėtos socialinio

draudimo įmokų dalies; darbo apmokestinimas nepakankamai konkurencingas, palyginti

su regiono valstybėmis (Estija, Lenkija); Tarptautinio valiutos fondo (TVF), EBPO, Lietuvos

banko ir Valstybės kontrolės ekspertai paskelbtuose tyrimuose pažymi, kad Lietuvoje

neišnaudotos galimybės biudžetą papildyti pajamomis iš ekonomikos augimo

nestabdančių nekilnojamojo turto mokesčių; socialinis draudimas patiria didelių išlaidų

su draudimo įmokomis nesusietiems mokėjimams (bazinei pensijai).

Vyriausybė siūlo aiškų trimetį planą: 2019 – 2021 m. darbo jėgos mokesčiai mažės, ypač

gaunantiems vidutines pajamas asmenims,

išplečiant NPD taikymą iki 2,5 VDU ir jį nuosekliai

didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio

draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais.

Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus

sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU,

mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Pokyčius

pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Jau 2019 metais

gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67

VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Darbo mokesčių našta bus

mažiausia tarp Baltijos šalių.

Mokesčių sistema pasidarys aiškesnė, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio

draudimo įmokas, atitinkamai perskaičiuojant darbo jėgos mokesčių tarifus. Darbuotojo

socialinio draudimo (kartu su privalomu sveikatos draudimu) tarifas – 18,5 proc.,

darbdavio – 1,24 proc., GPM tarifas – 21 proc.

2019 m. investicijos į mokesčių

sistemą sieks 173 mln. eurų.

Mažesni darbo mokesčiai: „Sodros“

tarifas mažės visiems 2 proc.

punktais, plačiau bus taikomas NPD,

aiškią naudą pajus ir vidutines

pajamas gaunantieji.

Mokesčių reformos esmė

9

Mokesčių sistemoje bus daugiau socialinio

teisingumo: taikomas progresinis gyventojų

pajamų mokesčio (GPM) tarifas (25 proc.)

didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų

lubomis; plečiamas nepagrindinio gyvenamosios

paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas

(taikant 0,3 proc. tarifą), išlaikant esamą

nekilnojamo turto apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. eurų. Gautos

papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos

apsaugą. Mažinant aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų apmokestinimą ir

skatinant kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas – įvedamos „Sodros” įmokų lubos:

2019 m. – 120 VDU per metus, 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per

metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų lubos atitiks socialinių išmokų lubas.

Reformos investicijos į mokesčių sistemą 2019 m. sieks 173 mln. eurų.

Pagrindinė problematika: užimtumas žinioms imliame sektoriuje Lietuvoje sudaro

mažiau kaip 3/4 ES vidurkio (69 proc.); verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai (MTEP) (realiai moksliniams tyrimams) sudaro tik 0,27 proc. BVP.

Reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus

produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto

mokslininkų teigimu, dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs BVP. Dėl inovacijų

reformos gyventojų atlyginimai augs šeštadaliu sparčiau.

Inovacijų reformos naudą – inovacijų politikos pokyčius, smarkiai orientuotus į mokslo

žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus – pajus beveik 50 proc. šalies įmonių

ir juose dirbantys darbuotojai.

Reformos investicijos į inovacijas 2019 m. sieks 108 mln. eurų.

Pagrindinė problematika: šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį; šešėlinės

ekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų

finansavimą; ekonomikos dalis, esanti šešėlyje, nėra pakankamai produktyvi; šešėlyje

dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai – kokybės

garantijų.

Mokesčių ir socialinio draudimo srityse

daugiau teisingumo: progresinis GPM,

„Sodros“ lubos, nekilnojamojo turto

mokestis ne pagrindiniam

nekilnojamajam turtui, išgrynintas

socialinis draudimas.

Inovacijų reformos esmė

Šešėlinės ekonomikos mažinimas

10

Modernioje XXI amžiaus valstybėje neturi būti vietos šešėlinei ekonomikai, bent jau

tokio masto, kokia ji yra Lietuvoje. Šešėlio esama ir mažose, ir didelėse įmonėse, jis lydi

gyventojus, vartotojus, darbuotojus, verslą. Išimtinai vien represinės priemonės nėra

tinkamas būdas sumažinti šešėlinę ekonomiką. Vykdant reformą, siūlomos naujos

elgseną keičiančios ekonominės paskatos gyventojams ir verslui nebetęsti dalyvavimo

šešėliniuose sandoriuose.

Numatyta vienkartinė galimybė 2019 m. susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir

delspinigių. Bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti

neapskaičiuotus mokesčius.

Per šešėlį – „baltaisiais finansais“. Sąlygos veikti legaliai pagerės. Ir priešingai – rizikingos

įmonės, siejamos su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, negalės dalyvauti viešuosiuose

pirkimuose, joms bus sunku gauti finansavimą iš bankų.

Skatinsime gyventojus pirkti oficialiai apskaitytas

remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas

paslaugas, nes nuo 2019 m. jie galės patirtomis

išlaidomis susimažinti savo apmokestinamąsias

pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą supaprastins naujos Valstybinės mokesčių

inspekcijos (VMI) paslaugos – apskaitos paslauga ir virtualus kasos aparatas. Galimybė

naudotis šiomis paslaugomis reikšmingai sumažins administracinę naštą.

Bedarbio pašalpas gaunantiems asmenims nebus paskatų slėpti pajamas – socialinių

išmokų mokėjimas įsidarbinus pratęsiamas iki 12 mėnesių.

Tuo pačiu atsakomybė už mokesčių pažeidimus taps proporcingesnė. Baudos už

administracinius nusižengimus, susijusius su mokesčiais, bus padidintos 30 proc. Pačios

atsakomybės už mokesčių slėpimą neišvengiamumas bus

užtikrintas taikant moderniausias informacines technologijas.

Šešėlio mažinimo priemonės 2019 m. leis biudžetus papildyti

200 mln. eurų. Šiomis lėšomis finansuojamos struktūrinės

reformos, gerinančios viešąsias paslaugas.

Pagrindinė problematika: jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų

disbalansas – mažėja dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui. Šimtmečio viduryje

numatomas šio santykio pokytis nuo 3,5 iki 1,7. Nesiimant reformos, jau šiuo metu maža

pakeitimo norma (neto) dar mažėtų – jau po poros dešimtmečių pensija sudarytų ne 42

proc. atlyginimo kaip dabar, bet tik 34 proc.

Sąlygos veikti legaliai

pagerės, galimybės veikti

nelegaliai sumažės.

Gyventojai turės galimybę

susimažinti apmokestinamąsias

pajamas pirkdami šešėliui jautrias

paslaugas.

Pensijų reformos esmė

11

Investicijos į švietimą, sveikatą, inovacijas, mokesčius, šešėlio mažinimą prisidės prie

greitesnio BVP augimo ir didesnių biudžetų pajamų. Tai didins viešuosius išteklius,

skiriamus pensijoms mokėti. Tačiau migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai

senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu

priedu.

Valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa

kritinės svarbos veiksniais.

Naujoji pensijų kaupimo sistema, diegiama nuo 2019 m., bus pagrįsta ekonominių

paskatų principais. Asmenys iki 40 metų

(pereinamuoju pokyčių laikotarpiu – visi šiuo metu

kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują

pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens

teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime

nereikalaujant skubotų sprendimų. Šie asmenys turės

galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir

atsisakyti dalyvauti kaupime. Pasiūlymai dalyvauti

sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3

metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti

pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.

Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų

kaupimo sistemos.

Valstybė skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus

socialiai orientuotas. Prie VDU gaunančio asmens

kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų

priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų

gavėjus valstybė rems labiau, taip mažindama ateities

pensininkų pajamų nelygybę. Numatyta asmens įmoka

palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės

biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo

VDU). Didesniam (už 4 proc.) asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės

lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.

Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų

administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose

pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo

fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus

pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi

kaupiamų pensijų investicijos kryptis.

Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio.

Gyventojai, kurių amžius iki

40 metų, bus automatiškai

įtraukiami į pensijų kaupimo

sistemą, tačiau jie turės galimybę

patys neskubėdami apsispręsti

dėl kaupimo. Net ir kaupiantis

asmuo galės laikinai sustabdyti

kaupimą. Visi norintieji galės

prisijungti prie kaupimo sistemos.

Valstybės suteiks paramą visiems

kaupiantiesiems, pavyzdžiui, prie

VDU gaunančio asmens kiekvieno

kaupiamo 1 euro bus užtikrintas

50 centų priedas iš valstybės

biudžeto.

Pensijų kaupimas

perpus atpigs

sumažėjus pensijų

fondų administravimo

mokesčiams.

12

Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais – vidutinė

senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės

vidutiniškai apie 23 eurus. Per 2017–2020 m. vidutinė pensija

iš viso padidės apie 110 eurų. Dėl įvedamos minimalios

pensijos mažiausias pensijas gaunantys asmenys (tokių yra 56

tūkst.) 2019 m. pajus spartesnį pensijų padidėjimą – būtinąjį ir

didesnį stažą įgiję senjorai, kurių pajamos nesiekia 230 eurų, gaus apie 20 eurų didesnes

pensijas.

Kodėl svarbu suderinti reformas tarpusavyje

Kauno technologijos universiteto mokslininkų nuomone, reformų klasterizacija (vienu

metu įgyvendinamos kelios reformos) tam tikrais laiko momentais gali sustiprinti jų

įgyvendinimo poveikį, nes kai kurie pokyčiai yra kitų, tolesnių

reformų pagrindas. Užtikrinti, kad visos šešių sričių reformos dėl

savo apimties bus įgyvendintos sklandžiai, – didžiulis iššūkis. Dėl

to bus atliekamas nuolatinis monitoringas, leisiantis sekti

reformų rezultatus ir garantuoti iškeltų ambicingų tikslų

pasiekiamumą.

Mokslininkų įsitikinimu, delsimas ir lėtinimas neigiamai

paveiktų planuojamas pertvarkas, taptų papildomų ir dažnai

nemenkų finansinių išlaidų susidarymo priežastimi. Kai kurių

reformų kaštai ypač išauga ekonomikos smukimo laikotarpiu,

todėl palankiau jas vykdyti tada, kai ekonomika auga. Tai yra –

dabar.

_____________________

Kelių reformų

įgyvendinimas vienu

metu gali padidinti

bendrą naudą.

Pensijų reformos

pokyčiai atitinka esamų

pensininkų interesus,

pensijos didės.

Valstybė daug prarastų,

jeigu būtų delsiama

įgyvendinti reformas,

lėtinami numatyti

veiksmai.