kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai

R.Žukauskienė, 2008

Kokybiniai ir kiekybiniai metodai

Rita Žukauskienė


Kokybinio tyrimo apibūdinimas

Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje,

siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius

bei pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.


Kokybinio tyrimo rūšys

Kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip natūralistiniai (siekiama suprasti objekto elgesį bei

aplinkos poveikį jam), lauko tyrimai (natūralioje aplinkoje), etnografiniai (individų elgsena aplinkoje su savo

papročiais, vertybėmis, žvelgiama į pasaulį realių žmonių akimis),

atvejo tyrimai (tyrimas remiasi atskirų atvejų studijomis),

interpretaciniai tyrimai (reiškinių interpretavimas prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės).


Kokybinių tyrimų strategijos, orientuotos į tyrimo objektą

Kokybinių tyrimų objektą apsprendžia: 1) tyrėjo interesai ir problemos, kurias jis siekia

spręsti; 2) tyrimo procese siekiamų gauti žinių pobūdis, 3) tyrėjo ir tiriamojo objekto ryšys. Šie parametrai apibūdina skirtingas kokybinių

tyrimų strategijas – fenomenologinį, etnografinį ar hermeneutinį požiūrius


Kokybinis tyrimas

Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai.

Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.


Kokybiniai duomenys

Ne skaitmeniniai, dažniausiai prasminiai: ką žmonės sako piešiniai, pvz, graffiti istorijų, dainų, mitų turinys nekategorizuoti, neredaguoti elgesio

aprašymai


Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas


Kokybiniai ir kiekybiniai metodai duomenys

Kokie skirtumai?

Kiekybinis– skaitmeniniai duomenys

Kokybinis – duomenys ne skaičiais


Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekiamas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius.

Kokybinio tyrimo išvados gali būti interpretuojamos kaip hipotetiniai teiginiai; tačiau tokius teiginius reikia toliau tikrinti

Kiekybinio ir kokybinio tyrimo paskirtis


Kiekybinis tyrimas

Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.

Ieškoma išorinių požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.


Kiekybiniai duomenys

Statistines procedūros yra atliekamos su kiekybiniais duomenimis;

Skaitiniai sprendimai nelabai tiksliai atspindi realų pasaulį ir psichologinių tyrimų dalyvius;

Procedūros, kuriomis apdorojame kiekybinius duomenis yra palyginti apibrėžtos ir lengvai koduojamos, o tos, kuriomis apdorojame kokybinius duomenis yra žymiai daugiau neapibrėžtos, įvairios ir kintamos.



kiekybiniai tyrimai yra orientuoti į objekto/reiškinio išorinių požymių, kurie gali būti išmatuoti ir išreikšti skaičiais, identifikavimą;

kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą;

kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties reikalavimai; tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai;



kokybiniuose tyrimuose vyrauja stebėjimai, pokalbiai, dokumentų studijavimas ir kt.;

kokybiniams tyrimams dažnai taikomas lyginamasis metodas, kai duomenys grupuojami, ieškoma tarpusavio ryšių;

kokybiniai tyrimai susiję su teiginių ir hipotezių formulavimu.


Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai

Kiekybinis tyrimas – stuktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinės analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.

Kokybinis tyrimas – sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamus reiškinius.



Kintamas tyrimų kontekstas ir ideologinis požiūris: Grynas kiekybinis požiūris; Kokybiniai duomenys gali būti įvertinti

skaičiais; Kiekybiniai atradimai gali būti papildyti ar

išvystyti iš kokybinių duomenų; Kokybiniai ir kiekybiniai metodai – skirtingi

“arkliai” skirtingoms priežastims; Grynas kokybinis požiūris.


Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimasKokybiniai tyrimai Kiekybiniai tyrimai

Požiūris kokybinis kiekybinis

Tikslas gauti kokybinį supratimą apie esmines reiškinio priežastis

apskaičiuoti duomenis ir gautus rezultatus išplėsti visai populiacijai

Imtis mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius

didelis reprezentatyvių atvejų skaičius

Duomenų rinkimas nestruktūrizuotas struktūrizuotas

Duomenų analizė nestatistinė interpretacija statistinė

Rezultatai pradinio supratimo išvystymas

rekomenduojami veiksmai

Ataskaitos aprašomojo pobūdžio kiekybiniais rodikliais



Kokybiniai metodai ir duomenys

Kiekybiniai metodai ir duomenys

Turtinga ←Informacija→ Menka

Subjektyvi ← Interpretacija → Objektyvi

Reali, natūrali ← Aplinka → Dirbtinė

Laisvas ir nestruktūrizuotas

← Dizainas → Griežtai stuktūrizuotas

Aukštas ← Realizmas → Žemas

Žemas ← Patikimumas → Aukštas



Kiekybinis KokybinisStandartiniai skiriamieji bruožai:Duomenų forma Skaitinė Pagal situaciją

Analizės forma Statistinė Aiškinamoji/iliustracinė

Analizės “jautimas” Šaltas, menkas Šiltas, turtingas

Radikalūs skiriamieji bruožaiPagal filosofiją Pozityvizmas, realizmas Reliatyvistinis,

kontrukcionistinis

Analizės tikslai Nomotetinis Ideografinis

Analizės produktai Patikimi, stabilūs ryšiai tarp kintamųjų

Galimos kintamųjų reikšmės ir taisyklės

Atradimų pritaikomumas

Bendras Tam tikras, individualus


Kokybinių duomenų rinkimo metodai



Beveik visos technikos, kurios paprastai yra naudojamos rinkti kiekybinius duomenis, gali būti naudojamos rinkti kiekybinę informaciją: iš interviu, grupinės diskusijos; rašytinės komunikacijos; įrašytos medžiagos.


Keletas bendrų principų renkant ir analizuojant kokybinius duomenis

Vystyti tinkamus tyrimo klausimus; Nustatyti pagrindinius tyrimo

tikslus/uždavinius; Tiksliai apibrėžti susidomėjimo vienetus ir

situaciją; Nustatyti loginį ryšį tarp duomenų ir

uždavinių; Paaiškinti duomenų vertinimo kriterijus.



Kokybinių duomenų gavimo būdai skiriasi trimis atžvilgiais: Duomenys gali būti struktūriniai ar

nestruktūriniai (neapibrėžti). Duomenys gali būti surinkti aiškiai tyrimo

tikslams ar gali egzistuoti nepriklausomai nuo tyrimo.

Pats tyrėjas gali būti išoriškas arba vidinis duomenims.


Kokybiniai duomenų rinkimo būdai

Pagrindžiamoji (Grounded) teorija(Glaser and Strauss(1967), Strauss and Corbin(1990))

Tyrimas atliekamas neturint jokių išansktinių numatymų ar lūkesčių.

teorija ‘išnyra’ iš pakartotinai gaunamų duomenų iš “vietinių” aplinkybių jų socialiniame kontekste

tai metodas plėtoti kategorijoms, kurios apibendrina centrinius duomenų bruožus, ir analizės, kuri pateikiama tyrimo pabaigoje, teorija


Kas yra Pagrindžiamoji teorija? " pagrindžiamosios teorijos metodai yra

rinkinys lanksčių analitinių nurodymų, kurie padeda tyrėjui fokusuoti savo duomenų rinkimą ir kurti induktyvias vidutinio dydžio teroijas, atliekant duomenų analizes skirtais lygiais ir ją konceptualizuojant bei tobulinant”

Charmaz, K. (2005)


Kas yra Pagrindžiamoji teorija? Frazė “pagrindžiamoji teorija" reiškia, jog

teorija induktyviai kuriama, remiantis surinktais duomenimis

Jei tai pavyksta padaryti gerai, tai reiškia, kad teorija puikiai atitinka bent vieną duomenų rinkinį.

Tai yra priešinga tam būdui, kai teorija kuriama deduktyviai, išvedant ją iš didesnės teorijos, be duomenų naudojimo, ir todėl gali netikti jokių duomenų paaiškinimui

Steve Borgatti


Pagrindžiamoji teorija

Akcentuoja empirinių duomenų svarbą kaip pagrindą apibendrinimams

Empirinius duomenis renka iš daugybės šaltinių. Atviras duomenų rinkimo procesas Duomenys sistemingai fiksuojami Akcentuojamas duomenų niuansų tyrinėjimas,

nuolat klausiant, o ką rodo šis pavyzdys? Kuria sudėtingas sąvokas ir kategorijas and


Kokybiniai duomenų rinkimo būdai

Veiksmo tyrimas: Naudojamas kai socialinis pokytis

numatomas –socialinis poveikis įtakojo – pasekmės pokyčių stebimos

Susietas su taikomaisiais tyrimasi– kontekstas yra dalyvaujantis


Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas

“jei norite suprasti, kaip iš tikrųjų viskas yra, pabandykite tai pakeisti”


Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas



Žodinis protokolas (Ericcson and Simon (1980,1983,1993)) – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai introspektyviai komentuoja kažkokią tai temą, ir jų atsakymai yra koduojami naudojant iš anksto nustatytas gaires;

Užrašoma, ką sako, ką kalba žmonės, atlikdami užduotį, gavę instrukciją verbalizuoti visas savo mintis. Dažniausiai naudojamas sprendžiant problemas, siekiant gauti daugiau informacijos apie žmonių naudojamas strategijas



Q-sort – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai rūšiuoja/klasifikuoja korteles (su tam tikrais teiginiais) į krūvas, susijusias su skirtingu atsako dimensijos punktu;



Technika, kurios pagalba sąvokų rinkiniai (ar kiti žiniomis pagrįsti objektai) surašyti ant atskirų kortelių ir ekspertų rūšiuojami į atskiras krūveles siekiant išskirti klases, remiantis specifiniais požymiais.

Taip pat leidžia išaiškinti reikšmingas savybes ir dimensijas

Naudojamos išsiaiškinti sąvokų supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias

Galima rūšiuoti ne korteles, bet objektus ar piešinius



Repertuarinė gardelė – kokybinio tyrimo priemonė naudojama tam, kad prieiti prie dalyvio asmenybės konstruktų.

Repertuarinės gardelės analizė – metodas apibendrinantis dalyvių asmeninių konstruktų aspektus.

Pagrindinis jo bruožas yra tinklelis, kuris aptinka panašumus ir skirtumus tarp elementų, kurie yra nagrinėjami su nuoroda į dimensiją (konstruktą) sukurtą dalyvio.


Repertuarinės gardelės (Repertory Grid) technika

Naudojama Išaiškinti svarbius sąvokų rinkinių požymius Išranguoti, įvertinti sąvokas pagal tuos požymius

naudojant skaitmeninę sklaę naudoja statistinę analizę sudėlioti ir sugrupuoti

panašias sąvokas ir požymius Naudingas būdas išsiaiškinti sąvokų

supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias

Reikia spacilios programos (PC-PACK)


Repertuarinės gardelėspavyzdys



Pranešimo (Discourse ) analizė – konstruktyvistinis pritaikymas, t.y., konstruojamas mūsų socialinis pasaulis

Atliekama smulki kalbos analizė Tyrėjai koncentruojasi į tai kaip žmonės

kalba, kokie socialiniai veiksmai atliekami kalbos pagalba



Etnografiniai tyrimai siekiama apibūdinti, interpretuoti ir paaiškinti,

kaip žmonės, gyvendami grupėje, organizacijoje, bendruomenėje ar visuomenėje,

kaupia patirtį, suvokia savo grupę, jos ritualus ir simbolius,

aplinką, visuomenę, socializacijos sistemą, santykius su aukštesnio lygmens kultūromis


Kokybinių duomenų rinkimo metodai Etnografiniai tyrimai remiasi atitinkamos žmonių veiklos

stebėjimu, neformaliu pokalbiu, o dažnai ir tiesioginiu tyrėjo dalyvavimu toje veikloje.

stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryšiai ir ką tie įvykiai ir ryšiai reiškia dalyviams

(pvz., ką paaugliai veikia laisvalaikiu, kaip jie aiškina savo elgesį, kaip grupės nariai siekia bendrų tikslų, ką grupės nariams reiškia specifiniai žodžiai, kuriuos jie vartoja ir t.t.


Etnografiniai tyrimai

leidžia pažvelgti į pasaulį realių, jame gyvenančių žmonių akimis

labai dažnai jų požiūriai, nuomonės skiriasi (arba gali skirtis) nuo visuotinai priimtų stereotipų ar atskiro mokslininko nuomonės.

Todėl tokie tyrimai gali būti patrauklūs ir įdomūs


Turinio analizė (Content Analysis)



Turinio analizė (Content analysis) – metodas skirtas reziumuoti reikšmingus kiekybinius duomenis iš kokybinių duomenų, kurie susiję su bendravimo aspektu.


Turinio analizė

Turinio analizė yra standartinis metodas, naudojamas socialiniuose moksluose bendravimo (komunikavimo) supratimui.

Earl Babbie apibūdina tai kaip “užfiksuotus žmonių komunikavimo būdus, tokius kaip knygos, interneto puslapiai, piešiniai ir įstatymai”


Turinio analizė

Harold Lasswell suformulavo esminius turinio analizės klausimus: “Kas sako ką, kam, kodėl, kokiu laipsniu ir su kokiu efektu?"

Ole Holsti (1969) pateikė platų apibūdinimą: “turinio analizė yra bet būdas daryti išvadas objektyviai ir sistemingai identifikuojant specifines pranešimų charakteristikas"


Turinio analizė


Teksto analizė

Nesant aiškaus būdo kaip organizuoti, tvarkyti duomenis, ir padrikas duomenų rinkimas gali būti klaidų priežastis

Nors ir turint geriausių ketinimų ir stengiantis nebūti tendencingu, kai duomenys yra labai skirtingai interpretuojami, labai norima pasirinkti geriausią interpretaciją, kuri geriausiai tinka tyrimo klausimui


Paprastas skaičiavimasdalykas pinigai prestižas galia socialinis Saviraiška kita

1 15 6 4 0 1 38

2 5 3 6 5 4 27

3 1 0 3 12 21 46

…..

viso

Karjeros pasirinkimo priežastys


Kategorijų parinkimas

Naudoti randamas literatūroje Naudoti kategorijas susijusias su

tyrimo klausimu Kurti kategorijas remiantis tyrimo

duomenimis


Kokybinių tyrimų pavyzdžiai: realistinis metodas

Atlikti turinio analizei reikalingi tam tikri žingsniai: Pasirenkamas šaltinis, iš kurio kokybiniai duomenys yra

surenkami ir virš kurio analizė yra atliekama. Kuriami kodavimo vienetai – kokybinėje analizėje, atskiras

bet koks pasirinko šaltinio bruožas (tam tikri žodžiai ar frazės), kurie formuoja kodavimos sistemos pagrindus.

Inter – rater reliability – susitarimo lygis tarp dviejų ar daugiau vertintojų, kai jie naudoja tam tikrą kodavimo sistemą koduoti kokybinius duomenis.


Hermeneutinis požiūris

Teksto interpretavimas laikomas pirminiu pažinimo šaltiniu, jo dekodavimas yra fenomeno raiškos ir interpretuotojo požiūrio samplaika; naujos prasmės atsiranda susidūrus tekstui ir jo skaitytojui.

tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas suteikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, kaskart grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), vis geriau jį suprantant ir tiksliau interpretuojant; tyrėjas yra įtrauktas į aiškinimo procesą, apimantį tekstinius duomenis.


Fenomenologinis požiūris į tyrimo objektą

Tyrėjas orientuojasi į respondento profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį.

Jis atlieka respondento patirties bendraautorio funkcijas, įvairiais būdais stimuliuodamas pastarojo prisiminimus apie ankstesnę veiklą, siūlydamas analizuoti įsivaizduojamas kolizines situacijas, skatindamas išsisakyti dėl dabarties aktualijų ir pan.

Tyrėjui svarbiau aprašyti subjektą, apibūdinti patirties ar sąmonės esmines savybes, o ne paaiškinti procesą, jo ypatumus.


Kiekybinės ir kokybinės tyrimo duomenų analizės ypatumai:

Fazė Kokybinė analizė Kiekybinė analizė

Interpre-tacinė

- interpretacinis paaiškinimas- nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius

- nuodugnus duomenų peržiūrėjimas ir statistinių ryšių interpretacija- nuorodos į kitus tyrinėjimus ir hipotezes

Tyrimo duomenų apdoro-jimo

- duomenų išryškinimas akcentuojant esminius dalykus- faktų grupavimas

- kintamųjų apibūdinimas ir kodavimas- statistinių ryšių ir rodiklių nustatymas


Kokybinių metodų kritika Kokybiniai metodai yra nemoksliški; Kokybiniai metodai nepasako daug apie

psichologiją; Kokybiniai metodai pažeidžia savo logiką; Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne

bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų apie psichologiją ir elgesį;

Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias;


Kokybinio tyrimo planavimas


Tyrimo metodika. Nurodomas kokybinio tyrimo strategijos tipas, tyrimo tikslą atitinkantis tyrimo metodas, pagrindžiamas šiuo metodu renkamos informacijos turinys, nusakomi informacijos analizavimo būdai.

Tyrimo metodika.


Tyrimo imtis. Nurodomi objektai, apie kuriuos bus renkama informacija, apibūdinami informantai ar informacijos šaltiniai, apibrėžiama, jei reikia, generalinė aibė.

Kokybiniams tyrimams pagrindžiama, kodėl nagrinėjamoji imtis yra pakankamas pagrindas gauti informaciją, reikalingą gauti atsakymą į problemos klausimą.

Tyrimo imtis.


Kokybinė imtis

šiems tyrimams netaikomi griežti imties tūrio reikalavimai.

reprezentatyvumą lemia ne tiriamųjų parinkimo būdai, o lankstūs vienokie ar kitokie teoriniai kriterijai.

Todėl galima manyti, kad svarbiausias kokybinių tyrimų elementas – tyrimo duomenų apibendrinimas.


Kokybinė imtis

ekstremalių įvykių imtis; ją sudaro stebėjimo objektai su išskirtinumo požymiais;

poliarinių grupių imtis; iš jos eliminuoti stebėjimo objektai, priskirti nagrinėjamo požymio vidutinio intensyvumo intervalui;

homogeninę imtį sudaro tarp savęs panašūs stebėjimo objektai;

tipinių įvykių imtis; ją sudaro teoriškai ar empiriškai išskirtų stebėjimo objektų grupių tipiški atstovai (asmenys, struktūros, organizacijos, ir kt.);


kritinių įvykių imtis apibūdina minimalias reiškinio funkcionavimo sąlygas; tai, kas galioja šiai imčiai, būtinai galioja visiems galimiems stebėjimo objektams;

ekspertų imtis; ją sudaro asmenys, kurie gali pasakyti kompetentingus teiginius apie tiriamąjį objektą, jo požymius ar funkcionavimą;

kriterijaus imtį sudaro stebėjimo objektai, tenkinantys tyrėjui reikšmingo kriterijaus reikalavimus;

propagandinė imtis formuojama tada, kai tyrimu siekiama atkreipti kitų mokslininkų ar praktikų dėmesį į problemą.

Kokybinė imtis


Tyrimo objekto požymiai

Empirinis tyrimas pradedamas objekto požymių parinkimu, matavimu, vertinimu, diagnozavimu.

Šie požymiai yra operacionalizuojami, tai yra apibrėžiami kaip įmanomų stebėti ir vertinti veiklos operacijų visuma.


Tyrimo organizavimas. Apibūdinami mokslinių publikacijų paieškos būdai,

empirinės medžiagos rinkimo organizavimas, nurodomi etapai, atlikimo terminai.

Jei planuojamas tiriamasis projektas, apibūdinamos jo organizavimo prielaidos.

Tyrimo organizavimas


Kokybinio ir kiekybinio tyrimo planavimo skirtumai


planavimo skirtumaiMokslinio tyrimo proceso etapai

Kokybinis metodas Kiekybinis metodas

1. Problemos formulavimas

Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o jų svarba išryškėja tyrimų metu. Daugiaplaniuose tyrimuose kartais problema gali būti suformuluota prieš tai padaryto atradimo.

Problema yra formuluojama prieš renkant duomenis, nes surinkti duomenys gali turėti įtakos problemai, todėl gali tekti rinkti papildomus duomenis.

2. Ryšiai su ankstesniais tyrimais

Įvairūs. Vienų tyrėjų teigimu, siekiant išvengti išankstinės nuomonės susiformavimo, nereikalingas išankstinis literatūros studijavimas. Kiti mano, jog žmogus visada turi susiformavęs išankstinę nuomonę, todėl tyrėjas turi kuo daugiau apie ją žinoti.

Prieš pradedant tyrimą, atidžiai studijuojama literatūra. Tai padeda tyrėjams išvengti nesėkmių, kurios būdingos darbo pradžiai.

3. Tyrimo klausimai, hipotezės

Tyrimo klausimai, hipotezės iškyla tyrimo metu tyrinėjant individus arba situaciją; tęsiant tyrimą, jie yra nuolat tikrinami ir peržiūrimi.

Tyrimo klausimai, hipotezės paprastai nusakomi prieš pradedant rinkti duomenis, bet tyrimo metu gaunami duomenys juos gali modifikuoti.


planavimo skirtumaiMokslinio tyrimo proceso etapai Kokybinis metodas Kiekybinis metodas

4. Subjektų pasirinkimas

Subjektų pasirinkimas yra tikslingas; individai ar situacijos pasirenkami taip, kad jie išryškintų atrastas prasmes ar patikrintų hipotezes

Subjektai numatomi prieš renkant duomenis, nors kartais vykstant tyrimui gali būti papildyti kitais. Dažnai subjektai pasirenkami siekiant visuotinumo.

5. Tyrimo aplinka Pasirinktiems subjektams parenkama natūrali jiems aplinka. Ji gali kisti, atsiradus naujiems subjektams ar naujoms hipotezėms.

Tyrimo aplinka gali būti įvairi: tiek laboratorinė, tiek natūrali.

6. Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka tyrimui

Tyrėjas įtakos tyrimui neturi, tačiau jeigu kartais ji ir yra pastebima, tai tik kaip natūralus, nuo tyrėjo nepriklausomas reiškinys. Tyrinėjamas nepriklausomų kintamųjų elgesys.

Paprastai yra tyrinėjamas priežasties-pasekmės santykis, kuomet priežastis yra nepriklausomas kintamasis arba tyrėjo įtaka.


planavimo skirtumaiMokslinio tyrimo etapai


7. Stebėjimas arba matavimai

Stebėjimas ir matavimai paprastai nestruktūrizuoti, pateikiantys ataskaitas apie tiriamus asmenis, elgesį arba dokumentus su svarbiais įrašais. Siekiama holistinio požiūrio, kreipiant dėmesį į atskiras detales, kurios vėliau gali pasirodyti svarbios. Svarbios vertybės, požiūriai, esami ir naujai atrasti ryšiai bei jų įtaka duomenims. Tyrime atsispindi tyrėjo vertybės.

Tyrime naudojami įvairūs matavimai ir struktūrizuoti stebėjimai; didelis dėmesys skiriamas metodų validumui, patikimumui ir objektyvumui. Stengiamasi išvengti tyrėjo vertybių ar pomėgių atsispindėjimo tyrime..

8. Tyrimo pagrindas (bazė), kuriuo remiamasi suvokiant savybes ar pokyčius

Ieškoma bendrų bruožų individų grupėje arba bendrų pokyčių kokio nors įvykio fone (pavyzdžiui, religingumo padidėjimas prieš karą). Paprastai pats individas ar jo aplinka yra atskaitos taškas pokyčiams matuoti. Ankstesnis elgesys yra lyginamas su vėlesniuoju.

Tyrimo pagrindas paprastai rūpestingai parenkamas, remiantis kontroline grupe arba standartiniu elgesiu. Tuomet pokyčiai suvokiami kaip poveikio rezultatas.

9. Tyrimo eiga Įvykių seka nėra kontroliuojama tyrėjo (naudojant stebėjimo metodą). Tyrėjas gali bet kur ir bet kada eiti, tikėdamasis atrasti kažką svarbaus. Naudojant interviu metodą, galima griežtesnė darbo tvarka, laikantis grafiko.

Tyrėjas kontroliuoja visą įvykių eigą, siekdamas laikytis darbo grafiko.


planavimo skirtumai

Mokslinio tyrimo proceso etapai


10. Duomenų analizė

Apibūdinant subjektą, ypač svarbus kontekstas. Dažnai duomenų analizė atliekama siekiant paaiškinimo. Retai naudojama statistika.

Duomenų analizė paprastai yra statistinė, siekiant sumažinti atvejų skaičių iki prasmingų dydžių. Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. Siekiant geriau suprasti išimtis, turėtų būti taikoma ir kokybinė duomenų analizė.

11. Išvados ir ataskaita

Ataskaitoje atsispindi atrasti ryšiai, kurie paprastai nurodomi situacijos paaiškinime arba yra pagrindžiami teorija. Daugybe pavyzdžių yra siekiama leisti skaitytojui pajusti duomenų prasmę. Tyrimo technikos aprašymas yra paprastai pateikiamas kaip metodologinis priedas.

Ataskaitą sudaro iš duomenų kylančios išvados, loginis pagrindimas, darbo eiga bei diskusija. Svarbu parodyti tyrimo planą, siekiant pademonstruoti, kaip buvo išvengta alternatyvių paaiškinimų.

66

Kiekybiniai tyrimai Kokybiniai tyrimai

Laiko socialinę realybę objektyvia Laikosi prielaidos, kad socialinė tikrovė sukuriama jos dalyvių

Laiko socialinę realybę sąlygiškai pastovia laike ir aplinkoje

Mano, kad socialinė realybė yra nuolat kuriama lokalinėse situacijose

Siekia objektyvaus, bešališko požiūrio į tyrimo dalyvius ir jų aplinką

Asmeniškai įsitraukia aiškindamiesi tyrimo dalyvių požiūrius ir palaikydami šiltus, globėjiškus santykius su jais

Tyrinėja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiaciją

Tyrinėja atskirus atvejus

Tyrinėja elgesį ir kitus fenomenus, kuriuos galima stebėti

Tyrinėja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius fenomenus

Tiria žmonių elgesį natūralioje arba dirbtinėje (laboratorinėje) aplinkoje

Tiria žmonių elgesį natūralioje aplinkoje

Siekia paveikti subjektus, kad galėtų nustatyti kintamųjų ryšius

Retai daro išorinį poveikį. Atlieka holistinius viso konteksto, susijusio su reiškiniu, stebėjimus

Remiasi išankstinėmis koncepcijomis ir teorijomis, lemiančiomis renkamų duomenų pasirinkimą

Koncepcijas ir teorijas kuria po to, kai surenka duomenis

Struktūrizuotas, kruopščiai suplanuotas duomenų rinkimas

Nestruktūrizuotas, spontaniškas duomenų rinkimas

Duomenis išreiškia skaičiais Duomenis aprašo žodžiais ar vaizdais

Analizuodami duomenis, naudojasi statistiniais metodais

Analizuodami duomenis, naudoja loginę indukciją

Naudoja statistinės procedūras, tam tikrai grupei padarytas išvadas priskirdami apibrėžtai populiacijai

Tyrinėjant atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panašiems atvejams

Siekia paruošti kuo objektyvesnes tyrimų ataskaitas Paruošia interpretacines ataskaitas, kaip tyrėjas rinko duomenis, ir sudaro sąlygas aprašymo skaitytojui susidaryti savo nuomonę


Kokybinių ir kiekybinių metodų integravimas


būtina atsižvelgti į:

1. Metodų integracijos tikslą. Kadangi skirtingi metodai sprendžia tą pačią problemą, todėl jų derinimui tikslinga būtų juos panaudoti tyrimo uždaviniams spręsti arba stengtis pažvelgti į tą pačią problemą iš įvairių pusių. Anot autoriaus, kokybiniais metodais siekiama pažvelgti į gylį, o kiekybiniais metodais – į plotį.

2. Metodų integracijos būdą. Šiuo atveju metodus reikia taip derinti, kad prielaidos, kuriomis jie remiasi, papildytų, o ne prieštarautų vienos kitoms. Antra vertus, svarbu, ar technine prasme tie metodai gali būti derinami.

3. Numatyti būsimų apibendrinimų pagrindus, t.y. kuo remiantis bus daromi tyrimo apibendrinimai, nes kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizės ir apibendrinimų.


Kritika

Ne visi tyrėjai pasisako už kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimą.

kokybiniai tyrimai kritikuojami dėl patikimumo, vertingumo ir kontrolės trūkumo.

kiekybinių metodų šalininkai labiau vertina pastarųjų objektyvumą, nes, pavyzdžiui, testuojant galima gauti patikimesnius duomenis, o atsitiktinis tiriamųjų skirstymas į eksperimentines ir kontrolines grupes garantuoja jog bus išvengta bet kokio tendencingumo.


Kokybinių ir kiekybinių metodų integravimas kokybinių metodų šalininkai teigia, kad socialiniai individo veiksmai

priklauso nuo aplinkos (konteksto). Todėl jų nuomone, negalima suprasti elgesio, atskirto nuo aplinkos.

Be to, eksperimento dalyviai gali reaguoti į dirbtinę aplinką ir tyrimų priemones, todėl tradiciniai metodai negali atspindėti tipiško elgesio, gilesnių jausmų ar reakcijos į situacijas, kurių nesukuria eksperimentatorius.

Ir nors objektyviai galima užregistruoti kito asmens išoriškai matomą elgesį, tačiau jo emocijas, pažinimą galima suprasti tik darant išvadas iš analogijų su tyrinėtojo emocijomis.

Tam tikslui su asmeniu reikia praleisti daug laiko, suvokti aplinkos poveikį, o teisingo duomenų apibendrinimo pagrindas yra atidi loginė analizė, lyginant tiriamojo pavyzdžio panašumus ir skirtumus su kita grupe.


Ačiū už dėmesį!

kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai

Documents