kompiuterinio rastingumo pagrindai_2007

Šiaulių švietimo centras

Kompiuterinio raštingumo pagrindai (36 val.)

Parengė:

Donatas Bukelis

2007 m.

2

Turinys

KOMPIUTERIO SANDARA, PAGRINDINIAI ĮRENGINIAI KAS YRA KOMPIUTERIS ? .................. 5

KAS YRA KOMPIUTERIS ? ........................................................................................................................ 6

KAS SUDARO KOMPIUTERĮ ? .................................................................................................................. 6

SISTEMINIS BLOKAS ................................................................................................................................. 7

ĮVESTIES IR IŠVESTIES ĮRENGINIAI .................................................................................................... 9

KLAVIATŪRA ............................................................................................................................................... 9

TEISINGAS KLAVIATŪROS KLAVIŠŲ PIRŠTAIS SPAUDIMAS .........................................................13

PELĖ .............................................................................................................................................................14

IŠVESTIES ĮRENGINIAI ...........................................................................................................................16

PROGRAMINĖ ĮRANGA ............................................................................................................................20

KAS YRA INFORMACIJA, JOS MATAVIMAS, BYLOS, APLANKO PASKIRTISKAS YRA

INFORMACIJA IR KAIP JĄ GALIMA IŠMATUOTI?.............................................................................21

KAS YRA INFORMACIJA IR KAIP JĄ GALIMA IŠMATUOTI? ...........................................................22

KUR LAIKOMA INFORMACIJA IR KAIP JĄ PERNEŠTI Į KITĄ KOMPIUTERĮ? ............................23

KAS YRA BYLA IR APLANKAS. KOKIĄ REIKŠMĘ JIE TURI KOMPIUTERYJE? ............................25

KOKIŲ TIPŲ BYLOS BŪNA KOMPIUTERIUOSE ..................................................................................26

KAS SUDARO BYLĄ? .................................................................................................................................27

KOKIOS BYLOS UŽIMA DAUGIAUSIAI VIETOS KOMPIUTERIO ATMINTYJE IR KOKIOSE

LAIKMENOSE JAS SAUGOTI ? ................................................................................................................28

PAGRINDINIAI WINDOWS OPERACINĖS SISTEMOS VALDYMO ELEMENTAIKAS YRA

WINDOWS ? ................................................................................................................................................29

KAS YRA WINDOWS ? ...............................................................................................................................30

WINDOWS OPERACINĖS SISTEMOS VALDYMO ELEMENTAI: .......................................................30

KAIP ATIDARYTI ATMINTIES ĮRENGINĮ IR PAMATYTI KOKIE APLANKAI JAME YRA? ..........32

KAIP PALEISTI NORIMĄ PROGRAMĄ? ................................................................................................33

KAIP PASIKEISTI NUOTRAUKĄ DARBALAUKYJE? ...........................................................................33

KAS YRA LANGAI, KOKIE VEIKSMAI GALIMI SU JAIS? ...................................................................35

KAIP SUKURTI APLANKĄ ? .....................................................................................................................36

KAIP SUKURTI NAUJĄ TEKSTINĘ BYLĄ? ............................................................................................36

KAIP NUKOPIJUOTI AR PERKELTI BYLĄ AR KATALOGĄ? .............................................................37

KAIP PERVARDINTI BYLĄ AR APLANKĄ? ...........................................................................................38

KAIP IŠTRINTI BYLĄ ARBA APLANKĄ? ...............................................................................................38

KAIP PAŽIŪRĖTI KIEK APLANKAS AR BYLA UŽIMA VIETOS KOMPIUTERIO DISKE? .............40

KAIP PAŽIŪRĖTI KIEK LAISVOS VIETOS YRA INFORMACIJOS LAIKMENOJE? ........................41

KAIP IŠSAUGOTI DOKUMENTĄ ? ..........................................................................................................44

KAIP PERŽIŪRĖTI KAIP ATRODYS MANO DOKUMENTAS ATSPAUSDINUS ? ............................44

KAIP RINKTI TEKSTĄ IR JĮ KEISTI ? ....................................................................................................45

KAIP SUKURTI SĄRAŠĄ? .........................................................................................................................46

KAIP NUKOPIJUOTI ARBA PERKELTI TEKSTĄ Į KITĄ VIETĄ DOKUMENTE? ............................48

3

KAIP SURASTI ŽODĮ TEKSTE BEI JĮ PAKEISTI? ................................................................................49

KAIP PADARYTI, KAD KIEKVIENO LAPO APAČIOJE IR VIRŠUJE BŪTŲ TAM TIKRAS

TEKSTAS? ....................................................................................................................................................50

KAIP ĮKELTI NAUJĄ LAPĄ Į DOKUMENTĄ? .......................................................................................51

KAIP SUNUMERUOTI PUSLAPIUS? .......................................................................................................51

KAIP ĮTERPTI Į TEKSTĄ SIMBOLIUS, KURIŲ NĖRA KLAVIATŪROJE? ........................................52

KAIP Į DOKUMENTĄ ĮTERPTI PAVEIKSLĖLĮ? ...................................................................................53

KAIP DOKUMENTE PARAŠYTI ĮMANTRŲ TEKSTĄ? ..........................................................................55

KAIP ĮTERPTI FIGŪRĖLĘ Į DOKUMENTĄ? .........................................................................................57

KAIP ĮTERPTI TEKSTĄ Į FIGŪRĖLĘ ? ..................................................................................................60

KAIP PAKEISTI TEKSTO LAUKO SPALVAS ? .......................................................................................60

KAIP PADARYTI IŠNAŠĄ? ........................................................................................................................62

KAIP SUSIFORMATUOTI PASTRAIPĄ, KAD KIEKVIENA JŲ BŪTŲ TOKIA PAT? ........................63

KAIP SUKURTI LAPO RĖMELĮ ? .............................................................................................................65

KAIP SUKURTI DOKUMENTO TURINĮ? ................................................................................................66

KAIP Į DOKUMENTĄ ĮKELTI LENTELĘ? .............................................................................................70

KAIP ĮTERPTI AR IŠTRINTI EILUTES AR STULPELIUS? .................................................................72

KAIP NUSPALVINTI LENTELĘ ARBA JOS LANGELIUS? ..................................................................72

KAIP LENTELĖS LANGELIUOSE PARAŠYTI TEKSTĄ VERTIKALIAI ? ..........................................73

KAIP ATSPAUSDINTI DOKUMENTĄ ? ...................................................................................................74

DARBO SU SKAIČIUOKLE PAGRINDAI (MS EXCEL)KAS YRA SKAIČIUOKLĖ ? ..........................75

KAS YRA SKAIČIUOKLĖ ? ........................................................................................................................76

LANGELIŲ NUSTATYMŲ KEITIMAS .....................................................................................................76

KAIP NAUDOJANT SKAIČIUOKLĘ ATLIKTI ELEMENTARIUS ARITMETINIUS VEIKSMUS? ...80

KAIP SUKURTI DIAGRAMĄ? ...................................................................................................................81

KAIP IŠSAUGOTI SKAIČIUOKLĖS BYLĄ ? ...........................................................................................82

SKAIDRIŲ KŪRIMAS IR DEMONSTRAVIMAS (MS POWERPOINT)KAS YRA PATEIKTIS, KAS

YRA SKAIDRĖ ? ..........................................................................................................................................83

KAS YRA PATEIKTIS, KAS YRA SKAIDRĖ ? ..........................................................................................84

KAIP SUKURTI PATEIKTĮ NAUDOJANTIS POWERPOINT PROGRAMA? .......................................84

KAIP ĮTERPTI NAUJĄ SKAIDRĘ ? ..........................................................................................................85

KAIP ĮTERPTI PAVEIKSLĖLĮ Į SKAIDRĘ ? ..........................................................................................86

KAIP PADARYTI KAD PER PAVEIKSLĖLĮ MATYTŲSI TEKSTAS? ...................................................86

KAIP PAKEISTI SKAIDRIŲ FONĄ?.........................................................................................................87

KAIP PAŽIŪRĖTI PATEIKTĮ ? .................................................................................................................88

KAIP PADARYTI, KAD ŽODŽIAI SKAIDRĖJE JUDĖTŲ? ....................................................................88

KAIP SUKURTI SKAIDRIŲ PERĖJIMO EFEKTĄ? ...............................................................................89

KAIP IŠSAUGOTI PATEIKTĮ ? .................................................................................................................90

4

ELEKTRONINIS PAŠTAS IR INTERNETAS KASDIENINĖJE ĮSTAIGOS VEIKLOJE .....................92

KAS YRA INTERNETAS, KĄ JIS GALI? ..................................................................................................93

KAIP NAUDOTIS WWW PASLAUGA? .....................................................................................................94

KAS SUDARO INTERNETINIO PUSLAPIO AR SVETAINĖS ADRESĄ? ...........................................94

KAIP NARŠYTI INTERNETE? ..................................................................................................................95

PAGRINDINIAI NARŠYKLĖS NUSTATYMAI.........................................................................................97

KAIP IEŠKOTI INFORMACIJOS INTERNETE? ....................................................................................98

KAIP INTERNETE IEŠKOTI PAVEIKSLĖLIŲ? ...................................................................................102

KAIP IŠSAUGOTI PAVEIKSLĖLĮ Į KOMPIUTERĮ? ............................................................................104

KAIP ĮRAŠYTI DOKUMENTĄ IŠ INTERNETO AR PARSISIŲSTI BYLĄ? ......................................106

KAIP PATALPINTI SAVO TINKLALAPĮ Į GOOGLE PAIEŠKOS SISTEMĄ? ...................................107

KAIP NAUDOTIS ELEKTRONINIU PAŠTU? ........................................................................................109

ELEKTRONINIO PAŠTO RŪŠYS? ..........................................................................................................110

KAS SUDARO ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESĄ? .............................................................................110

KOKIOS ELEKTRONINIO PAŠTO FUNKCIJOS? ................................................................................111

DARBAS SU POP ELEKTRONINIO PAŠTO KLIENTU OUTLOOK EXPRESS .................................112

KOKIUS VEIKSMUS GALIME ATLIKTI SU LAIŠKAIS?.....................................................................113

DARBAS SU WWW.GMAIL.COM ŽINIATINKLINIU ELEKTRONINIU PAŠTU ...........................117

PASTABOS IR REKOMENDACIJOS ......................................................................................................121

5

Kompiuterio sandara, pagrindiniai įrenginiai

6

Kas yra kompiuteris ?

Kompiuteris – tai elektroninė mašina skirta darbui su skaičiais, vaizdine, garsine medžiaga.

Kitaip tariant - tai universalus prietaisas su daugybe galimybių. Norėdami jomis pasinaudoti, turime

visų pirma jas mokėti. Jei paklausčiau kam Jūs naudojate kompiuterį, atsakytumėte – muzikos

klausymui, filmų žiūrėjimui, naršymui internete, tekstų rašymui, nuotraukų apdorojimui, įvairiems

skaičiavimams. Tai toli gražu ne visos kompiuterio galimybės ir panaudojimo sritys.

Kas sudaro kompiuterį ?

Klystume manydami, kad kompiuterį, kaip bet kurį kitą namų buities įtaisą sudaro viena visuma.

Pvz., skalbimo mašina, televizorius, šaldytuvas – tai vienas daiktas, nors jis susideda iš daug

detalių.

Kompiuteris ir fiziškai susideda iš daugelio atskirų įrenginių, juos mes matome ant stalo.

Tačiau klaidingai manome, jog kompiuterį sudaro tik tai tos dalys, kurias mes galima pamatyti

paliesti, apčiuopti. Pamėginkite paliesti kokią nors programą, kuri yra kompiuterio viduje. Taigi

kompiuterį šalia technikos sudaro ir programos, be kurių kad ir koks galingas kompiuteris bebūtų –

jis būtų tik metalo gabalas daugiau nieko. Nes viską ką gali kompiuteris – t.y. visos jo galimybės

kuriomis naudojamės ai programos.

7

Kaip matome iš schemos kompiuterį sudaro dviejų tipų įranga. Techninė (angl. Hardware) – t.y.

ta kurią galime paliesti, kuri stovi ant stalo ar po stalu. Programinė (angl. Software) – t.y. su kuria

dirbame – naršome internete, klausome muzikos, žiūrime filmą, skaičiuojame, renkame tekstą ir

pan. Programinė įranga yra kompiuterio viduje, mes jos paliesti negalime. Juokaujant galima

pasakyti – kas yra hardware – tai ta dalis į kurią galime įspirti kai neveikia software.

Tiek techninė tiek ir programinė įranga skirstoma į grupes.

Sisteminis blokas

Techninė įrangą sudaro: sisteminis blokas bei įvesties ir išvesties įrenginiai. Jei paklausčiau kaip

vadinasi ta dėžė, kuri dažniausiai būna po stalu. Jūs tikriausiai visi atsakytumėte, kad tai

procesorius, protas ar smegenys. Tačiau milijono už šį atsakymą Jūs nelaimėsite. Atsakymas

neteisingas. Pažvelkite pro langą – ten stovi mašina, jei aš ,tarkim, pavadinčiau ta daiktą varikliu.

Jūs tikriausiai sakytumėte, kad aš išprotėjau. Ir Jūs būtumėte visiškai teisūs. Ta dėžė iš tikrųjų ir tėra

tik dėžė, kurioje, kad nesimėtytų, ant stalo gražiai pritvirtintos kompiuterio sudedamosios dalys.

Galima ją vadinti dėže, tačiau dažniausiai sutinkamas terminas – sisteminis blokas.

Sisteminio bloko viduje yra visos svarbiausios kompiuterio dalys.

Procesorius – tai kompiuterio variklis, širdis. Jis atlieka visus veiksmus bei skaičiavimus, nuo jo

greičio priklauso kompiuterio greitis. Taip kaip žmogaus gyvybę palaiko

širdis, taip kompiuteryje už tai atsakingas procesorius.

Tai labai mažytė detalė su adatėlėmis. Procesorių greitis

matuojamas gigahercais (GHz). Šiuolaikinių kompiuterių

procesorių greitis siekia kelis gigahercus.

Pagrindinė plokštė - tai tarsi žmogaus griaučiai, prie

kurių prisiriša raumenys. Taip ir kompiuteryje visi įrenginiai turi kažkur

jungtis. Visi vėliau aptariami įrenginiai ir procesorius jungiasi į pagrindinę

plokštę.

Operatyvioji atmintis - kitaip tariant RAM. Tai laikina kompiuterio atmintis, kurioje saugoma

informacija, veikia programos su kuriomis šiuo metu dirbame. Perkrovus ar

išjungus kompiuterį joje esanti informacija dingsta. Kuo daugiau operatyviosios

atminties tuo daugiau laikinos informacijos gali ten laikyti, tuo greičiau jis

dirba, dėl to ir sakoma, kad reikia turėti daugiau RAM. Operatyviosios atminties

kiekis matuojamas megabaitais (MB), nors šiuolaikiniuose kompiuteriuose

RAM būna vienas ar daugiau gigabaitų (GB).

Kietasis diskas - tai galima prilyginti žmogaus smegenim. Kietajame diske

(liaudyje dar vadinamame hardu, vinču) saugoma visa informacija – žaidimai,

filmai, dainos, dokumentai, nuotraukos ir pan. Perkrovus ar išjungus kompiuterį

kietajame diske esanti informacija nedingsta.

Kietojo disko talpa matuojama gigabaitais (GB). Šiuolaikinių kompiuterių

kietųjų diskų talpa siekia kelis šimtus gigabaitų.

8

Vaizdo plokštė - tai dalis atsakinga už tai kad galėtume matyti vaizdą

monitoriuje. Kai kuriose pagrindinėse plokštėse būna įlituota vaizdo plokštė,

tačiau tokios plokštės netinka žaidimams. Todėl šiuolaikiniuose kompiuteriuose

žaidimams dedamos galingos vaizdo plokštės. Turbūt esate girdėję tokį

pavadinimą kaip Geforce (džifors) . Vaizdo plokščių atmintis matuojama

megabaitais ir siekia kelis šimtus megabaitų.

Optiniai įrenginiai – tai CD ir DVD nuskaitymo ir įrašymo įrenginiai. Tai

galimybė įkelti informaciją į kompiuterį. Įrenginiai būna CD-ROM – tik skaitantys

CD diskus. CD-RW nuskaitantys ir įrašantys CD diskus. DVD – ROM nuskaitantys

CD ir DVD diskus. CD –RW/DVD - nuskaitantis CD ir DVD bei įrašantys CD

diskus. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose komplektuojami DVD-RW įrenginiai – jie

nuskaito ir įrašo tiek CD tiek, DVD diskus.

9

Įvesties ir išvesties įrenginiai

Įvesties ir išvesties įrenginiai – tai įrenginiai informacijai, duomenims įvesti į kompiuterį bei

matyti juos kompiuteryje.

Įvesties įrenginiai

Klaviatūra

Klaviatūra – tai pagrindinis įvesties įrenginys. Klaviatūrą sudaro standartiškai 101 klavišas.

Žinoma šiuolaikinės klaviatūros turi papildomus mygtukus, vadinamus multimedia.

1

0

Kaip matote iš schemos kompiuterinę klaviatūrą sudaro keletas klavišų grupių.

QWERTY klavišai - tai visos raidės (nuo a iki z), skaičiai (esantys virš raidžių) ir specialūs

simboliai (#$% „“?! ir pan.). Klavišai pavadinti QWERTY nuo pirmųjų šešių simbolių išdėstymo.

Atkreipkite dėmesį, kad raidyno išdėstymas klaviatūroje ne toks kaip mobiliajame telefone, ir ne

toks kaip atrodo turėtų būti pagal abėcėlę. Prisiminus istoriją, pirmoji spausdinimo klaviatūra buvo

užpatentuota 1868 m. Ji naudojo abėcėlinį išdėstymą be tarpų. 1879 m. buvo sukurtas ir

užpatentuotas QWERTY išdėstymas, kuris tapo standartu visom spausdinimo mašinėlėm ir

kompiuterinėm klaviatūroms.

Būtina paminėti, kad kai kurie klavišai turi ne vieną reikšmę. Mes galime įvedinėti tekstą tiek

didžiosiomis, tiek ir mažosiomis raidėmis, tačiau klaviatūros mygtukas kiekvienai raidei tėra

vienas. Kai kurie klavišai turi net tris reikšmes. Kaip virš raidžių esantys skaičių klavišai – jie turi

skaičiaus (1 2 3 0), simbolio (pvz., #$%) ir lietuviškų

simbolių reikšmes. Naudojant rusišką ar kitokį raidyną

lotyniškų raidžių klavišai taip pat turi daugiau reikšmių.

Mažoji skaitinė klaviatūra – tai dešinėje esanti

klaviatūros dalis, kuri buvo sukurta tam, kad būtų patogiau

įvedinėti skaičius bei aritmetinius veiksmus (+ - * /) .

Svarbus klavišas mažosios skaitinės klaviatūros kairiame

kampe yra NUMLOCK. Jei jis nuspaustas, t.y.

NUMLOCK indikatoriaus lemputė nedega, tai reiškia,

kad skaitinė klaviatūra yra išjungta ir ji įgyja žymeklio

valdymo klavišų funkcijas. Matome rodykles ant skaičių

8,4,6,2. Norėdami įjungti skaitinę klaviatūrą, turime

paspausti NUMLOCK klavišą.

Žymeklio valdymo klavišai – tai klavišai, leidžiantys keisti žymeklio

padėtį. Jie atlieka palės funkciją, t.y. galime naudodami šiuos klavišus eiti

aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn kompiuterio ekrane.

Funkciniai klavišai - tai visi klavišai, esantys viršutinėje klaviatūros dalyje ir žymimi raide F ir

skaičium. Šie klavišai turi jau nustatytas funkcijas ir joms įvykdyti pakanka vieno funkcinio klavišo

paspaudimo (pvz., F1 – tai pagalbos klavišas,

paspaudus jį atsidaro programos aprašymo

langas, kuriame galime sužinoti kaip atlikti

veiksmus su konkrečia programa).

Specialiosios paskirties klavišai – visi likę neaptarti klavišai. Jie atlieka tam tikras funkcijas,

pakeičia kitu klavišu funkcijas.

1

1

Enter - tai patvirtinimo, paleidimo klavišas. Norėdami paleisti programa ar

įvykdyti komandą visada spaudžiame šį klavišą. Darbe su tekstu paspaudus šį

klavišą, žymeklis nukeliamas į kitą eilutę. Paprastai klaviatūroje Enter klavišų būna

du. Kitas yra mažojoje skaitinėje klaviatūroje.

Tarpas (angl. Space Bar) - tai klavišas, skirtas padaryti tarpus

tarp simbolių. Tarpai daromi į dešinę nuo simbolio.

Caps Lock – tai klavišas, kurį paspaudus užsidega CapsLock indikatoriaus

lemputė ir visų raidyno klavišų reikšmės

tampa didžiosiomis raidėmis. Norėdami vėl

grįžti prie įprastinio raidyno dar kartelį

spaudžiame šį klavišą.

Shift – tai klavišas, kurį laikant paspaustą

spaudžiama raidė tampa didžiąja. Atleidus šį klavišą raidė vėl tampa mažąja.

Shift klavišas naudojamas ir viršutinės simbolių eilės reikšmėms pakeisti. Ant klaviatūros schemos

matome, kad simbolis @ yra ant to paties klavišo kaip ir skaičius 2, todėl norėdami surinkti šį

simbolį turime nuspausti klavišą Shift.

Esc (Escape) - tai atšaukimo klavišas. Jei išmeta kokią nors lentelę arba norite

atisakyti komandos – tam naudojamas šis klavišas. Jis yra pačiame klaviatūros

viršuje pats pirmas iš kairės.

Home, Edn, PageUp, PageDown klavišai – tai klavišai padedantis greitai

nukelti žymeklį į tam tikrą padėtį.

Home – į dokumento pradžią, End – į dokumento galą, PageUp - per vieną

lapą aukštyn, PageDown – per vieną lapą žemyn.

Tab – tai klavišas, skirtas nukelti žymeklį keliomis pozicijomis į kairę.

Crtl ir Alt – tai specialių funkcijų klavišai. Vieni šie klavišai jokių funkcijų neatlieka, joms atlikti

naudojamos šių klavišų kombinacijos su kitais klavišais (pvz., Ctrl ir

klavišas C – atlieka kopijavimo funkciją, Alt ir F4 – uždaro programą).

1

2

Delete ir Back space klavišai – tai klavišai skirti trynimui. Bylos, katalogo

trynimui naudojamas klavišas Delete, o dirbant su tekstu naudojami abu

klavišai. Delete - trina po vieną simbolį iš dešinės į kairę nuo žymeklio .

Back Space – trina po vieną simbolį iš dešinės į kairę nuo žymeklio.

paspaudus vieną kartą Delete klavišą, nutrinamas vienas simbolis iš dešinės, šiuo atveju

nutrintų raidę d, nes žymeklis (mirksintis vertikalus brūkšnys) yra prieš šią raidę

paspaudus vieną kartą Back Space klavišą, nutrinamas vienas simbolis į kairę, šiuo

atveju raidė e, nes žymeklis yra po šitos raidės

Print Screen – tai klavišas fotoaparatas. Jis padaro ekrano nuotrauką, t.y.

nufotografuoja viską, ką šiuo metu matome ekrane. Kaip pamatyti padarytą nuotrauką,

tiesiog reikia ją įkelti (piešimo arba teksto rengimo programoje spausti Redagavimas ir pasirinkti

Įklijuoti (angl. Edit ir Paste).

1

3

Teisingas klaviatūros klavišų pirštais spaudimas

Kiekvienam pirštui pagal ergonomikos taisykles yra priskirti keli klavišai (žr. paveikslėlį)

Orientaciniai klavišai F ir J ant jų padedami atitinkamai kairės ir dešinės rankos smiliai prieš

pradedant rinti tekstą.

Patarimas:

Įgūdžių įgijimui ir susipažinimui su klavišais, jų išdėstymo vieta naudoti klaviatūros treniruoklius.

Rekomenduojamos programėlės pridedamos kompaktiniame diske.

1

4

Pelė

Pelė – taip pat informacijos įvesties įrenginys, skirtingai nuo klaviatūros, ji standartiškai turi tik

porą mygtukų, tačiau jie gali labai daug. Šiuolaikinės palės gali turėti ir daugiau mygtukų šonuose,

tačiau tokias peles naudoja užkietėję žaidimų mėgėjai. Be to pele galima keisti žymeklio padėtį,

nebereikia naudoti žymeklio valdymo klavišų.

Atsiradus pelėms Ratuko nebuvo, buvo tik du mygtukai. Dabar labai patogu naudoti pelę ir su

ratuku.

Kairysis mygtukas - tai dažniausiai naudojamas pelės mygtukas. Jis atlieka praktiškai tas pačias

funkcijas kaip ir klaviatūros Enter klavišas. Tai patvirtinimo, pažymėjimo, paleidimo, vykdymo,

įėjimo į programą mygtukas. Šis mygtukas gali būti spaudžiamas vieną karta – kai norime pažymėti

ar pasirinkti objektą ekrane. Du kartus greitai spragtelti riekia norint paleist programą, atidaryti

bylą, įeiti į aplanką, įvykdyti komandą.

Dešinysis pelės mygtukas – rečiau naudojamas. Jis skirtas iškviesti papildomų funkcijų meniu,

kurio mes nematome ir tik paspaudę dešinįjį pelės mygtuką suaktyvuojame jį.

Ratukas – tai pelės įrenginys, kurį sukdami aukštyn ar žemyn keičiame padėtį ekrane, panašiai kaip

naudodami PageUp ir PageDown klavišus. Taip mes galime grįžti tarkim į dokumento pradžią arba

nueiti į galą.

Slankiodami su pele po stalą ar kilimėlį mes kaičiame pelės žymeklio padėtį ekrane. Tokiu būdu

mes galime „nueiti“ prie norimos programos, aplanko ar bylos.

Pelės žymeklis – tai standartiškai tokia rodyklė. Kai mes pastumiame pelę – ji

pajuda ta kryptimi kuria pastūmėme pelę.

1

5

Norėdami pasirinkti, pažymėti objektą, turime tiksliai ant jo užvesti pelės žymeklį.

Palės laikymas ir valdymas – kairysis

pelės klavišas dažniausiai spaudžiamas

smiliumi.

Dešinysis pelės klavišas dažniausiai

spaudžiamas didžiuoju pirštu.

Kaip pavaizduota paveikslėlyje paimti

pelę į ranką riekia patogiai,

delnu apgaubti visą palės

galą iki mygtukų , nykščiu

tvirtai prilaikant iš kairiojo šono,

o mažuoju ir bevardžiu pirštais iš dešinio šono.

Tvirtai prispaudę delnu ir prilaikydami nurodytais pirštais stumdome pelę po stalą bei spaudžiame

klavišus. Klystate manydami, kad pelę reikia judinti po visą stalą. Galima judinti tiek didesniame

tiek ir visai mažame plote, pvz., kilimėlio ribose. Jei pelę išstumiame už kilimėlio arba stalo ribos,

nebijokite jos pakelti ir pernešti į tą vietą kur vėl galėsite patogiai stumdyti. Stalo koordinatės įtakos

pelės stumdymui neturi.

Patarimas:

Įgūdžių įgijimui ir susipažinimui su kairiuoju ir dešiniuoju pelės mygtukais bei jų paskirtimi

naudoti žaidimą, kurio valdymas vien tik pele. Galima naudoti kad ir Pasiansą – kiekviename

kompiuteryje esantį žaidimą kortomis. Rekomenduojamos programėlės pridedamos kompaktiniame

diske.

1

6

Mikrofonas – tai įvesties įrenginys, skirtas garsinei informacijai įvesti į kompiuterį. Šiuo metu

labai plačiai naudojamas internetiniams pokalbiams SKYPE programa.

Skeneris (dar vadinamas Skaitliu, Skaneriu) – tai įrenginys, skirtas grafinei ar tekstinei

informacijai perkelti į kompiuterį. Dažniausiai naudojamas nuotraukoms perkelti į kompiuterį.

Skenerio parametrai – lempos apšildymo greitis, skiriamoji geba. Kuo didesnė skiriamoji geba tuo

geresnės kokybės duomenys perkeliami į kompiuterį. Skiriamoji geba

matuojama taškais kvadratiniame colyje (angl. dpi) . Šiuolaikinių skenerių

geba siekia 4800x2400 dpi. Skeneris nenaudoja jokių kitų resursų tik elektros

energiją, todėl klaidinga manyti, kad skanuojamas dokumentas turi išlaidų

savikainą.

Išvesties įrenginiai

Monitorius – tai išvesties įrenginys, kuriame matome kas vyksta kompiuteryje, stebime kaip

vykdomos komandos, atvaizduojamas renkamas tekstas ir pan. Monitoriai dar vadinami Displėjais,

Vaizduokliais.

Teisingas skirstymas: Kineskopiniai (angl. CRT) ir Skystųjų kristalų (LCD) .

Kineskopiniai pagal ekrano tipą būna: išgaubtaekraniai ir plokščiaekraniai

Išgaubtaekraniuose ekranas yra išgaubtas į išorę, o plokščiaekraniuose tiesus ir lygus. Geresni

monitoriai yra plokščiaekraniai.

Skystųjų kristalų (LCD) vadinti plokščiais negalima. „Ploni“ monitoriai turi būti vadinami

skystųjų kristalų arba LCD.

Kineskoponiai monitoriai gali atvaizduoti tikresnes spalvas negu skystųjų kristalų, tačiau iš tokio

monitoriaus nugarinės pusės sklinda radiacija. Ji nėra labai didelė, tačiau ji sklinda.

Monitorių parametrai :

Taško dydis;

Skiriamoji geba;

Horizontalios skleistinės dažnis;

Vertikalios skleistinės dažnis;

Ekrano dydis.

Taško dydis matuojamas milimetrais ir dažniausiai būna 0,2 arba 0,24 milimetro. Kuo mažesnis

taško dydis tuo geriau ir tikroviškiau atvaizduojamos spalvos monitoriuje.

1

7

Skiriamoji geba kartais vadinama tiesiog rezoliucija – tai monitorių parametras, kuris nusako

kokio didumo bus objektai ekrane. Kuo geba didesnė tuo mažesni objektai gali būti atvaizduojami ir

atvirkščiai. Dažniausiai naudojame geba yra 1024x768 taškų.

Ekrane vaizduojamų objektų dydis Ekrane vaizduojamų objektų dydis

kai skiriamoji geba yra 800x600 kai skiriamoji geba yra 1024x768

Ekrane vaizduojamų objektų dydis Ekrane vaizduojamų objektų dydžio palyginimas

kai skiriamoji geba yra 1280x1024

Horizontalus ir vertikalus skleistinės dažnis – paprastai galima pasakyti taip, kad tai akies

pastebimas mirguliavimas. Kuo dažniai mažesni tuo labiau mirguliuoja vaizdas ekrane, tuo labiau

gadinamos akys ir tuo prastesnis monitorius. Vertikalų dažnį galime reguliuoti ir pasirinkti patys,

priklausomai nuo to, kokį palaiko monitorius. Šis dažnis matuojamas hercais (Hz). Kuo didesnę

skiriamąją gebą naudojame, tuo mažiau hercų vertikalaus skleistinės dažnio palaiko monitorius.

Rekomenduojame nusistatyti ne mažiau nei 85 hercus (Hz), o geriau, jei žinoma palaiko CRT

monitorius 100 hercų.

Horizontalaus skleistinės dažnio keisti negalime, kokį jį palaiko monitorius, toks jis ir yra. Geriausi

monitoriai, kurių horizontalus skleistinės dažnis yra netoli 100 kilohercų (KHz).

1

8

Ekrano dydis – tai vaizdo atkūrimui naudojamo matomo ploto dydis. Baltomis rodyklėmis

pavaizduota ta dalis, kuri apibudina monitoriaus ekrano dydį. Rėmai bei jų dydis įtakos neturi.

Dydis matuojamas coliais (angl .inch) ir žymimas - ". Monitorių dydžiai vyrauja nuo 9"

(dažniausiai naudojami prekybos centruose) iki 24 " ir daugiau. Įmonėse bei namuose dažniausiai

naudojami 14 ", 15 ", 17", paskutiniu metu sparčiai populiarėja 19 " monitoriai.

Skystųjų kristalų – tai mažai vietos užimantys, mažiau elektros energijos

naudojantys, neskleidžiantys jokios radiacijos monitoriai. Bet jie dar taip tikroviškai

neatvaizduoja spalvų kaip kineskopiniai.

Jų parametrai lygiai tokie pat kaip ir kineskopinių, tačiau jie turi keletą papildomų tik

jiems būdingų parametrų.

Skystųjų kristalų monitorių parametrai:

Taško dydis;

Skiriamoji geba;

Horizontalios skleistinės dažnis;

Vertikalios skleistinės dažnis;

Ekrano dydis;

Reakcijos laikas;

Ryškumas;

Kontrastas;

Stebėjimo kampas.

Taško dydis, skiriamoji geba jau aptarta. Ji būna tokia pat kaip ir kineskopiniuose monitoriuose.

Vertikalios skleistinės dažnis skystyųjų kristalų monitoriuose būna iki 75 hercų (Hz). Horizontalios

skleistinės dažnis šiuo metu daugiausia siekia 83 kilohercus (KHz). Šio tipo monitorių kaip ir

kineskopinių būna įvairių dydžių. Dažniausiai naudojami 15 ", 17 " , 19 " monitoriai.

Labai svarbus skystųjų kristalų monitorių parametras yra reakcijos laikas. Kineskopiniai

monitoriai tokio parametro kaip ir ryškumo, kontrasto bei stebėjimo kampo neturi.

Reakcijos laikas tai laiko tarpas nuo pelės pajudinimo ar kito veiksmo iki tol kol jis bus

atvaizduotas ekrane. Laikas matuojamas milisekundėmis (ms). Pirmuosiuose monitoriuose jis

būdavo net 35 milisekundės. Technologijom žengiant į priekį šiuolaikinių skystųjų kristalų

monitorių reakcijos laikas siekia 8 -5 , arba net 2 milisekundes. Reakcijos laikas, jei jis mažas,

turėdavo įtakos žaidžiant kompiuterinius žaidimus.

1

9

Ryškumas – tai savybė atvaizduoti kuo ryškesnes ir natūralesnes spalvas. Šiuolaikiniuose

monitoriuose ryškumas siekia 300 cd/m2.

Kontrastas – tai spalvų santykis. Šiuolaikiniuose monitoriuose kontrastas siekia kelis tūkstančius

su vienu (2000:1).

Stebėjimo kampas – tai kampas, kuriuo žiūrint į skystųjų kristalų monitorių matomas geriausias

vaizdas. Kaip esame pastebėję, žiūrint iš šono, spalvos ne tokios ryškios. Stebėjimo kampas ir

nusako kokiu kampu iš šono galime žiūrėti į monitorių ir matyti gerą vaizdą, ryškias spalvas.

Spausdintuvas – tai įrenginys, kuris skaitmeninę informaciją, esančią kompiuteryje, perkelia į

popierių. Perkėlimo veiksmas vadinamas spausdinimu. Spausdinti galima tekstą, nuotraukas,

brėžinius, tačiau filmo ar dainos atspausdinti nepavyks.

Populiariausi spausdintuvai – rašaliniai, adatiniai ir lazeriniai. Adatiniai daugiausia naudojami

prekybos centruose. Namuose dažniausiai naudojami rašaliniai, o įstaigose lazeriniai spausdintuvai.

Rašaliniai spausdintuvai spausdina naudodami rašalo kasetes. Jais galima atspausdinti geros

kokybės spalvotą nuotrauką, tačiau jų išlaikymas brangiai kainuoja.

Lazeriniai spausdintuvai būna ir spalvoti ir nespalvoti. Spalvoti lazeriniai nėra labai paplitę dėl

didelės kainos ir brangaus išlaikymo.

Spausdintuvų parametrai:

Raiška;

Lapų per minutę greitis.

Spausdintuvų raiška matuojama taškais kvadratiniame colyje (dpi) ir dažniausiai vyrauja nuo

600x600 iki 4800x2400 dpi. Yra ir spausdintuvų, pasižyminčių didesne raiška.

Lapų per minutę greitis – tai skaičius lapų, kuriuos gali atspausdinti per minutę laiko. Kuo

daugiau lapų per minutę atspausdinti gali spausdintuvas, tuo sakoma jis greitesnis. Spalvotų ir

nespalvotų lapų spausdinimo greičiai skiriasi. Daugiau atspausdiname nespalvotų lapų nei spalvotų.

Šiuolaikiniai spausdintuvai atspausdina kelias dešimtis lapų per minutę.

Kolonėlės – tai įrenginys, skirtas garsui pateikti. Dažniausiai naudojamas muzikos klausymui bei

filmų žiūrėjimui. Nuo pagrindinės plokštės galimybių priklauso kiek kolonėlių gali palaikyti

kompiuteris .

Patarimas:

Aptarkite klasėje esančią kompiuterinę įrangą. Nusakykite kokio tipo monitoriai, spausdintuvai, ir

kita įranga yra. Galite pamėginti internetinėse skaičiuoklėse surinkti kompiuterį iš dalių. Žinių

įtvirtinimui galima pažaisti žaidimą: pasakomas dalies pavadinimas, klausytojai turi pasakyti bent

vieną jo parametrą ir pasakyti kur mato tokį daiktą. Ir atvirkščiai – pasakomi parametrai, klausytojai

turi pasakyti kokia dalis turi tokius parametrus. Pvz., Gigahercai. Atsakymas – procesoriaus greitis.

2

0

Programinė įranga

Programinė įranga skirstoma į dvi grupes: Operacinė sistema ir Taikomoji programinė įranga.

Operacinė sistema - tai vienintelė programa, kuri turi būti kompiuteryje, kad jis veiktų. Operacinė

sistema yra tarpininkas tarp techninės įrangos ir vartotojo, kitaip tariant padeda vartotojui

„susikalbėti“ su kompiuterio dalimis. Ji valdo visas programas ir padeda vartotojui dirbti su

kompiuteriu. Plačiausiai paplitusi operacinė sistema – Windows. Tai Microsoft kompanijos

komercinė operacinė sistema. Esate girdėję apie Windows 95, Windows 98, Windows XP.

Naujausia Windows versija vadinasi Windows Vista. Pamažu plinta atviro kodo visiškai

nemokamos operacinės sistemos Linux versijos. Operacinių sistemų pasaulyje yra ir daugiau, tačiau

namų ir įmonių kompiuteriuose dažniausiai naudojamos šios.

Taikomoji programinė įranga – tai visos programos, esančios kompiuteryje, skirtos konkrečiam

veiksmui ar užduočiai atlikti. Pvz., muziką klausome naudodami Winamp programą, tačiau ar

galime su ja piešti. Sutikite, kad ne. Piešimui yra skirta programa Paint, tačiau su ja klausytis

muzikos negalima. Tai reiškia, kad norint ką nors daryti kompiuteriu, pirmiausia riekia turėti

specialią programą, su kuria galima tai atlikt. Taikomųjų programų egzistuoja įvairių. Kai kuriem

veiksmam atlikti yra keletas programų, kai kuriem tik viena ar dvi.

Patarimas:

Aptarkite klasėje esančią programinę įrangą. Nusakykite kokia operacinė sistema, kokios

taikomosios programos yra įdiegtos. Išvardinkite programas, esančias Jūsų kompiuteryje ir ką su

konkrečia programa galima padaryti, o ko negalima.

2

1

Kas yra informacija, jos matavimas, bylos, aplanko paskirtis

2

2

Kas yra informacija ir kaip ją galima išmatuoti?

Informacija – tai viskas kas yra kompiuteryje – tai nuotraukos, filmai, dainos, dokumentai,

žaidimai ir pan.

Kaip ir visi dydžiai realiame gyvenime, informacija taip pat yra matuojama. Visi žinome, kad ilgio

matas – metras, svorio – gramas, o informacijos mažiausias matavimo vienetas yra bitas.

Bitas – tai viena reikšmė 0 arba 1, nes kompiuteriuose visa informacija yra saugome 0 ir 1 seka.

Jei prilygintume bitą kvadratiniam langeliui – tai bitas arba

Tačiau tai labai mažas vienetas, todėl sudėtingėjant duomenims buvo įvesti kiti matavimo vienetai.

Baitas – tai informacijos matavimo vienetas, kurį sudaro 8 bitai. Pavaizduojama taip

Akivaizdžiai matosi, kad galima užkoduoti daugiau informacijos viename baite nei

viename bite.

Kadangi kompiuteriniai matavimo vienetai skaičiuojami 8 sistema, ne 10, todėl

didesni matavimo vienetai skirsis nuo mums įprastų svorio ar ilgio matavimo vienetų.

Kilobaitas (žymimas KB) – tai 1024 baitai (skaičius 1024 gaunamas 10 pakėlus 8-tuoju laipsniu).

Megabaitas (žymimas MB) – tai 1024 kilobaitai.

Gigabaitas (žymimas GB) – tai 1024 megabaitai.

Terabaitas (žymimas TB) – tai 1024 gigabaitai.

Sunku įsivaizduoti kiek langelių reikėtų nupiešti, jei vieną langelį prilygintume vienam bitui , kad

galėtume pavaizduoti megabaitą, o kiek norint pavaizduoti gigabaitą. Akivaizdu, kad kuo didesnis

matavimo vienetas, tuo daugiau informacijos galime užkoduoti jame.

Kad geriau įsivaizduotume prilyginkime bitą matematikos sąsiuvinio langeliui. Kiek langelių telpa į

vieną sąsiuvinio lapą, o kiek į A4 formato lapą, o kiek jų telpa į didesnį A2, o kiek jų tilptų į

plakatą, kabantį mieste? Tai sąsiuvinio lapą prilyginkime kilobaitui, A4 megabaitui, A2 –

gigabaitui, plakatą – terabaitui.

2

3

Kur laikoma informacija ir kaip ją pernešti į kitą kompiuterį?

Gyvenime bet kuri fiziška medžiaga yra kažkur laikoma – skystis stiklainiuose, kietos medžiagos

dėžėse ir panašiai. Informacija nors yra neapčiuopiamas dydis, tačiau, kaip jau supratome iš praeito

skyrelio, ji turi matavimo dydžius ir gali būti saugoma.

Kompiuterinės informacijos saugyklos yra keleto tipų, jos skiriasi talpa. Kaip ir materijai saugoti

talpų būna įvairių, pvz., stiklainių būna 0,250 l, 0,5 l , 1 l, 2 l, 3 l ir pan.

Informacijos talpyklos vadinamos kompiuterinėmis laikmenomis.

Aptarsime informacijos laikmenas nuo netalpiausios iki talpiausios.

Lankstusis diskelis

Pati seniausia ir netalpiausia informacijos laikmena lankstusis diskelis

Jo talpa 1,44 Megabaitų. Šiuo metu į ją telpa tik tekstinė informaciją, nes kiti failai

užima daugiau vietos. Be to jis labai jautrus išoriniams poveikiams – dulkėm,

smūgiams, magnetiniams laukams. Informacija jame nėra saugi, gali būti lengvai

prarandama. Dėl tos priežasties lankstusis diskelis labai mažai benaudojamas.

Lanksčiam diskeliui nuskaityti ir įrašyti reikia diskelių įrenginio, kurio

daugelyje naujausių kompiuterių jau nebėra.

Kompaktiniai diskai

Prieš keletą metų labai paplito CD diskai. Pirmųjų CD diskų talpa siekdavo 650 Megabaitų, dabar

kaip CD disko standartas jo talpa 700 Megabaitų. CD diskai būna

vienkartiniai (CD-R) ir perrašomi (CD-RW). CD diskam

nuskaityti reikalingas CD-ROM įrenginys, norint CD

diskus įrašyti reikalingas CD-RW įrenginys. Jie aptarti

skyriuje Optiniai įrenginiai kompiuterio techninės

įrangos.

CD-R nuo CD-RW diskai skiriasi paviršiaus spalva.

Perrašomų CD paviršius būna pilkas arba juodas.

Atmintukai arba atmintukės dar vadimani USB raktai, flešai)

Tai informacijos laikmenos kurios joms tik atsiradus pagal talpą nebuvo labai

didelės talpos, tuo metu jas galėjo aptarinėt tuoj po diskelio. Tačiau šiuolaikiniai

atmintukai talpa lenkia net kompaktinius diskus.

Dabartiniai atmintukai būna 512 megabaitų iki 8 gigabaitų.

Norint naudotis šiomis informacijos laikmenomis, nereikia turėti jokių specialių įrenginių. Tiesiog

kompiuteris turi turėti USB jungtį. Įrašymas ir nuskaitymas vyksta paprastai kaip ir lankstaus

diskelio.

2

4

DVD diskai

Tai informacijos laikmena, kuri iš išvaizdos niekuo nesiskiria nuo DVD.

Tačiau, technologiškai susiaurinus takelius, į tokį diską galima sutalpinti

4,75 gigabaitų informacijos. Po truputi plinta DVD diskai vadinami

dvisluoksniais (dual layer), į kuriuos telpa 8,5 gigabaitų informacijos.

Fiziškai skiriasi CD ir DVD diskų paviršiai. DVD paviršiai yra tamsiai

mėlynos spalvos, o CD daugiausia būna žalsvi.

DVD laikmenos būna dviejų standartų : plius (+) ir minus (-) .

Kuo šie standartai skiriasi. Kadangi DVD standartą kūrė dvi kompanijos ir

jos nepriėjo prie bendro standarto. Standartas minus (-) nepalaiko galimybės

diską papildyti vėliau. Plius (+) standartas palaiko galimybę papildyti diską.

DVD tiek plius tiek minus standarto diskai kaip ir CD diskai yra įrašomi

(R)ir perrašomi (RW) .

Norint nuskaityti DVD diskuose esančią informaciją reikalingas specialus

įrenginys DVD-ROM, norint įrašyti DVD reikalingas DVD-RW įrenginys.

Įrenginiai aptarti ankstesniuose skyriuose.

Kuriami nauji standartai BlueRay ir HD, kurie ateityje pakeis dabartinius populiarius DVD diskus.

Kietieji diskai –tai talpiausia informacijos laikmena, tačiau skirtingai nei prieš tai aptartos, ji nėra

skirta informacijai pernešti iš kompiuterio į kitą kompiuterį. Kietasis diskas yra sisteminio bloko

viduje. Šiuolaikinių kietųjų diskų talpa siekia kelis šimtus megabaitų, kelis terabaitus.

25

Kas yra byla ir aplankas. Kokią reikšmę jie turi kompiuteryje?

Kompiuteriuose, kad ir su kokia operacine sistema dirbtumėte svarbiausi objektai yra byla (angl.

file) ir aplankas (dar vadinamas katalogu, angl. Folder, Directory).

Byla – tai tam tikrų duomenų rinkinys, turintis vardą, plėtinį ir užimantis vietą kompiuterio

atmintyje. Visa informacija saugoma bylose. Bylą galima palyginti su popieriaus lapu. Tuščias

popieriaus lapas jokios informacijos mums nesuteikia ir nėra vertingas, tačiau jei jame užrašome

tarkim savo telefono numerį, tai jau informacija, esanti tame lape. O jei mes nupiešiam piešinį – tai

jau lapas, kuriame kitokia informacija – piešinys, mūsų meninės idėjos. Kompiuterinė byla - tai

lapas, kuriame išsaugotas tekstas, piešinys ar panašiai, tik tas lapas yra kompiuteryje užkoduotas 0

ir 1. Kiekviena byla kompiuteriuose užima vietą priklausomai nuo bylos tipo. Bylos užimama

vieta matuojama jau aptartais informacijos matavimo vienetais.

Aplankas – tai tik stalčius ar segtuvas byloms laikyti ir tvarkyti, jis informacijos nesaugo

tik leidžia tvarkingai sudėti ir laikyti bylas. Tarkim paimama kartoninę dėžutę ir ant jos užrašome

„Muzika“. Bet ji yra tuščia ir jokios muzikos ten nėra, ten tik pavadinimas. Tačiau jei mes ten

sudėsime kompaktines plokšteles – tai kitą kartą užsinorėję paklausyti muzikos, būtinai

atsidarysime tą kartoninę dėžutę ir nebereikės klaidžioti po visas dėžutes ieškant muzikos įrašų.

Lygiai taip pat yra ir kompiuteriuose. Mes susikuriam aplankus, pavadinam juos tikslingai ir juose

laikom vienos rūšies lapus - kompiuterines bylas. Bet kaip ir realiam gyvenime ne kartoninę dėžute

dedam į grotuvą norėdami paklausyti melodijų, o būtent kompaktines plokšteles, kurios yra

tvarkingai sudėtos toje kartoninėje dėžutėje. Taip ir kompiuteryje ne aplankas saugo informaciją, o

bylos, kurios sudėtos į aplankus tik dėl tvarkos.

Bylų ir aplankų pavadinimų sudarymo taisyklės

Kompiuterinė byla, skirtingai nuo popieriaus lapo, su kuriuo ją lyginome, negali būti be vienos

svarbios detalės kompiuteryje. Ant lapo popieriaus mes galime užrašyti, nupiešti kažką ir mes

visada matysim tame lape esančią informaciją. Tačiau kompiuterinė byla turi būtinai turėti

pavadinimą, be jo negali būti. Perlenkime popieriaus lapą pusiau. Prieš tai parašytas tekstas tampa

pasislėpęs užlenktoje lapo pusėje. Bet atlenkę jį mes galime pamatyti tai ką parašėme jame. Šitą

veiksmą kompiuteriuose vadiname bylos atvėrimu arba atidarymu. Kadangi jei sudėtume daug

tokių perlenktų lapų mes neatidarę negalėtumėme sužinoti kas joje parašyta, tam aišku ant

užlenktos pusės parašytumėme užuominą - pavadinimą. Dėl to visos kompiuterinės bylos ir

aplankai turi turėti pavadinimą.

Pavadinimus galima rašyti kokius tik norime, tačiau rekomenduojama rašyti trumpus ir aiškius,

kuo tiksliau apibudinančius bylos turinį – t.y. kokią informaciją rasime ją atvėrę.

Nerekomenduojame pavadinimuose naudoti lietuviškų simbolių, nes skirtingi kompiuteriai,

skirtingos programos skirtingai supranta lietuviškus simbolius. Dėl to gali kuriame nors

kompiuteryje nepavykti perskaityti informacijos iš bylos.

Aplankų pavadinimams galioja tokios pat rekomendacijos.

26

Kokių tipų bylos būna kompiuteriuose

Bylos tipas – nusako kokią informaciją saugoma bylos. Jei tai tekstinė byla, tai joje muzika

nesaugoma ir atvirkščiai. Išskiriami pagrindiniai tipai.

Bylų tipai:

Paleidžiamoji;

Tekstinė;

Grafinė;

Video;

Audio;

Internetinė;

Ir kt.

Kompiuteris supranta kokio tipo byla pagal jos plėtinį.

Plėtinys tai trys simboliai, kurie nusako bylos tipą. Plėtinių būna įvairių. Kiekviena programa gali

turėti bylą su tai programai naudojamu plėtiniu. Plėtiniai ir programos, kurios naudoja juos plačiai

aprašytos internetiniame puslapyje http://filext.com/

Bylų tipų plėtiniai:

Paleidžiamoji – exe, com, bat;

Tekstinė – txt, doc, rtf;

Grafinė – jpg, gif, bmp, png;

Video avi, mpg, vob;

Audio – mp3, wav, cda;

Internetinė html, php;

Ir kt.

Exe – tai bet kokios programos paleidžiamosios bylos plėtinys, txt – tai paprasta tekstinė byla,

programos word byla – doc, nuotraukos dažniausiai būna jpg. Filmai, kurie telpa į vieną kompaktinį

diską turi plėtinį avi. DVD formato filmai vob. Muzika kompiuteryje dažniausiai saugoma mp3

plėtinio bylose, muzikinių kompaktinių diskų plėtinys – cda ir panašiai.

Kaip kompiuteris supranta su kokia programa reikia atidaryt bylą?

Kaip ir realiame gyvenime pamatę lapą su penkline mes suprantame kad tai yra muzikinis kūrinys,

o ne eilėraštis ar nuotrauka. Iš ko. Iš to, kad yra penklinė. Taip ir kompiuteris – jis žino bylų

plėtinius ir su kokia programa juos galima atidaryt. Programą galime prilyginti muzikantui, kuris iš

tų penklinių ant specialaus instrumento pagroja natas ir išgirstame kas buvo užkoduota tame

penklinių lape. Jei kompiuteris neranda programos, kuriai liepti atidaryti bylą, tuomet tos bylos

neatidarysime. Reikės į kompiuterį įvesti konkrečią programą.

http://filext.com/

27

Kas sudaro bylą?

Kaip jau aptarėme – kompiuterinę bylą sudaro pavadinimas, taškas ir plėtinys. Taškas atskiria

pavadinimą nuo plėtinio.

Kaip atskirti kur bylą kur aplankas kompiuteryje?

Bylų ir aplankų žymėjimas kompiuteryje vadinamas ikona arba piktograma.

tokia ikona vaizduojami aplankai. Jie visada būna vaizduojami šitaip.

Bylos vaizduojamos įvairiai, priklausomai nuo to kokia programai priklauso ši byla. Dažniausiai jos

ikona būna tokia pat kaip ir tos programos, kuria ji priklauso paleidžiamosios (exe) bylos ikona.

Pavyzdžiui:

Programos WORD bylos ikona. video failo ikona.

mp3 audio bylos ikona. WORD paleidžiamosios bylos ikona

28

Kokios bylos užima daugiausiai vietos kompiuterio atmintyje ir kokiose laikmenose jas saugoti ?

Skirtingo tipo bylos užima skirtingai vietą kompiuteryje. Užimama vieta priklauso nuo bylos

sudėtingumo. Kuo paprastesnė byla tuo mažiau ji vietos užima ir atvirkščiai.

Aptarsime pagrindinių bylų tipų saugojimą informacijos laikmenose. Pateikiama lentelė.

Bylos tipas Vidutiniškai užimama vieta

Tekstinė 10 - 500 kilobaitų (KB)

Internetinė 10 - 500 kilobaitų (KB)

Grafinė 1-5 megabaitus (MB)

Audio 3-10 megabaitų (MB)

Video 700 megabaitų (MB)

DVD video 3-4 gigabaitai (GB)

Kadangi tekstinė byla yra visiškai nesudėtinga, ten saugomas tikrai tekstas, tai tokio tipo bylos

užima mažiausiai vietos. Grafinio tipo bylos ūžiam daugiau, nes jose saugomas atvaizdas, spalvos.

Dėl to tokio tipo bylos užima daugiau vietos kompiuterio atmintyje. Garso bylos užima nemažai

vietos. Dėl to, kad riekia saugoti visus dažnius iš kurių po to atkuriamas garsas. Video failai yra

patys sudėtingiausi, nes juose saugoma tiek grafinė informacija tiek garso. Dėl to video failai užima

daugiausiai vietos.

Kokiose laikmenose saugoti ir pernešti informaciją?

Informacijos laikmeną įsivaizduokime kaip popieriaus lapą. Kuo didesnis popieriaus lapas (pvz.,

A2 plakatas didesnis už įprastą A4 popieriaus lapą), tuo daugiau ant jo galima sudėti daiktų.

Dydžių prilyginimas daiktams

Tekstinę bylą prilyginkime degtukų dėžutei, grafinę – pasui, audio – kompaktiniam diskui,

video – knygai.

Informacijos laikmenas taip pat prilyginkime skirtingo dydžio lapams.

Lankstųjį diskelį prilyginkime užrašų knygutės vienam lapeliui. Kompaktinį diską –

paprastam spausdinimo A4 lapui. USB atmintukės (kadangi šiuolaikinių atmintukių talpa siekia

kelis gigabaitus) – du kartus didesniam už paprastą spausdinimo lape A3 lapui. DVD diską

prilyginkime plakatui, t.y. 8 paprastiem spausdinimo lapam. Kietąjį diską prilyginkime šiai

klasei. Kadangi šiuolaikiniai kietieji diskai yra labai talpūs.

Taigi pamėginkime įsivaizduoti kiek degtukų dėžučių galime sudėt ant šios klasės grindų. Daug –

labai daug, o kiek ant užrašų knygutės lapelio. Viena gal dvi. O kiek knygų galima sudėt ant užrašų

knygutės lapelio – nei vienos. O ant A4 lapo – vieną tikrai. Matome akivaizdų skirtumą. Kuo bylos

mažiau užima vietos tuo mažesnės talpos informacijos laikmenoje galime ją saugoti. Jei byla užima

labai daug vietos, tai ne kiekvienoje informacijos laikmenoje galima ją saugoti.

29

Pagrindiniai Windows operacinės sistemos valdymo elementai

30

Kas yra Windows ?

Windows tai viena populiariausių operacinių sistemų, įdiegta daugelyje namų ir įstaigų

kompiuteriuose.

Pradėdami dirbti su kompiuteriu, turine gerai mokėti pagrindinius Windows operacinės sistemos

valdymo elementus. Šiuo metu plačiausiai naudojama Windows XP versija.

Windows operacinės sistemos valdymo elementai: Darbalaukis;

Start juosta;

Užduočių juosta;

Langai;

Mano kompiuteris;

Mano dokumentai;

Ekrano užsklanda;

Valdymo skydas;

Piktograma;

Nuoroda.

Darbalaukis - tai vaizdas, kuris matomas kompiuterio ekrane nepaleidus jokios programos.

Dažniausiai jame būna programų paleidžiamųjų bylų nuorodos, taip pat galima saugoti kitas bylas ir

aplankus. Tai patogus elementas, kuris yra greičiausiai prieinamas. Nereikia niekur naršyti po

31

kompiuterį. Visi aplankai ir bylos yra tiesiog po ranka, tačiau nereikėtų darbalaukio paversti

šiukšlynu ir betvarkės objektu. Nereikia perkrauti bylom ir aplankais.

Start juosta lietuviškai vadinama Pradėti juosta .

Pradėti (Start) juostoje yra pagrindiniai valdymo

elementai: kompiuterio išjungimas, Mano

kompiuteris, valdymo skydas ir kt.

Šios juostos pagalba galima paleisti visas

kompiuteryje instaliuotas programas.

Užduočių juosta - tai apatinė juosta, matoma darbalaukyje. Joje saugomos nuorodos programoms

paleisti, klaviatūros kalbos keitimo programa, rodomos programos, kurios užsikrauna kartu su

Windows operacine sistema. Paleidus kokią nors programą, ji vaizduojame užduočių juostos

viduryje.

32

Mano kompiuteris – tai valdymo elementas,

kurio pagalba galime prieiti prie visų

kompiuteryje esančių atminties įrenginių:

Vietinis diskas (C:) ir Vietinis diskas

(D:) – tai kietųjų diskų žymėjimas.

DVD/CD-RW (E:) įrenginys – tai

optinių įrenginių žymėjimas.

3 ½ Floppy (A:) – tai lanksčiųjų

diskelių įrenginio žymėjimas.

Keičiamas diskas (F:) – tai atminukų

žymėjimas.

Ką reiškia raidės prie įrenginių?

Windows operacinėje sistemoje įrenginiai turi raides dėl to, kad jos nurodo jai kokiame įrenginyje

yra aplankai, kuriuose saugomos bylos. Jei bylos yra kompaktiniame diske, tai kompiuteriui

nereikia jų ieškoti visuose .

Kaip atidaryti atminties įrenginį ir pamatyti kokie aplankai jame yra?

Norėdami atidaryti atminties įrenginį, pirmiausia turime jį pasirinkti – t.y. vieną kartą spragtelti

kairiuoju pelės mygtuku, kai įrenginys „pamėlynuoja“ , galime spausti

klavišą Enter. Kitas būdas greitu tempu du kartus paspausti kairiuoju pelės klavišu ant konkretaus

įrenginio.

Atidarius įrenginį atvaizduojami jame esantys aplankai

ir bylos.

Mano dokumentai – tai specifinis aplankas, kuriame operacinė sistema Windows siūlo

saugoti visą informaciją vienoje vietoje .

Šiame aplanke yra specialūs aplankai, skirti

muzikai, paveikslėliams, filmams ir tekstiniams

dokumentams.

33

Kaip paleisti norimą programą?

Programos paleidžiamos spaudžiant Pradėti pasirenkant

Iš įdiegtų programų sąrašo

išsirenkame norimą paleisti

programą. Tarkim norime

paleisti Word programą darbui

su tekstu.

Spaudžiame Pradėti → Visos programos → nuvedame pelę iki Microsoft Office → tada nuvedame

iki Microsoft Word 2003 ir tada spaudžiame vieną kartą kairįjį pelės mygtuką. Norint paleisti

programą reikia tiksliai pastatyti pelės žymeklį. Pelės nuvedimą prie norimo objekto galime

palyginti šachmatų žaidimo žirgo ėjimui. Pelę reikia vesti arba tiesiai aukštyn ar žemyn nejudinant

nei į kairę, nei į dešinę. Jei reikia pelę nuvesti kairėn ar dešinėn, jokiu būdu negalima jos judinti

aukštyn ar žemyn. Vadovaujantis tokiais nurodymais galėsime tiksliau nuvesti palės žymeklį ant

norimo objekto. Užvedę ant objekto negalime judinti jos nei kairėn, nei dešinėn, nei aukštyn, nei

žemyn. Atsistoję tiksliai ant programos spaudžiame vieną kartą pelės kairįjį mygtuką

nepajudindami pelės.

Kaip pasikeisti nuotrauką darbalaukyje?

Standartiškai darbalaukyje būna žalių laukų nuotrauka. Tačiau mes galime pasikeisti ją mums daug

labiau patrauklesniu paveikslėliu. Reikia spausti ir pasirinkti

(angl. Control Panel). Du kartus spaudžiame kairiuoju pelės mygtuku

(arba vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku ant ir tada klavišą Enter) ant piktogramos

(angl. Display). Pasirenkame kortelę Darbalaukis (angl. Dektop) ir iš kairėje esančių standartinių

paveikslėlių sąrašo išsirenkame pageidaujamą paveikslėlį

darbalaukiui. Be to galima įkelti savo nuotrauką ar internete

rastą paveikslėlį. Spaudžiame mygtuką Naršyti (angl.

Browse).

34

Pasirenkame paveikslėlį vieną kartą spragteldami ant jo kairiuoju pelės klavišu ir spaudžiame

mygtuką Atidaryti (angl. Open).

Įsitikiname, kad Padėtis (angl. Position) parinkta Ištempti (angl. Streach). Patvirtinimui

spaudžiame Taikyti (Apply) ir Gerai (OK).

Ekrano užsklanda – tai elementas, kuris nedirbant su kompiuteriu rodo kokį nors vaizdą ekrane

vietoj darbalaukio. Vaizdą galime pasirinkti. Valdymo skydas (angl. Control Panel) Rodyti (angl.

Display) pasirenkame kortelę Ekrano užsklanda (angl. Screen Saver) .

Iš sąrašo išsirenkame patinkantį vaizdą. Peržiūrai

spauskite mygtuką Peržiūra (angl. Preview)

nustatoma po kiek laiko nieko

nedarant su kompiuteriu įsijungs ekrano užsklanda.

35

Kas yra langai, kokie veiksmai galimi su jais?

Langais operacinėje sistemoje Windows vadinamas

programos ar atminties įrenginio vaizduojamas rėmas.

Langus galima pernešti į kitą vietą.

Tai atliekama taip: prispaudžiame kairįjį pelės

mygtuką ant „tamsiai mėlynos“ lango dalies vidurio ir

neatleidžiant pelės mygtuko nešiojam po darbalaukį

langą. Kai atleidžiam mygtuką, langas pasilieka toje

vietoje. Langą galima padidinti iki viso ekrano dydžio, tai mygtuko paskirtis. Vieną kartą

paspaudus šį mygtuką kairiuoju pelės mygtuku - langas padidinamas, mygtuko paspaudimas

langą atstato į prieš tai buvusį dydį. Langas uždaromas mygtuko paspaudimu. Mygtukas

nukelia langą į užduočių juostą

Norėdami vėl dirbti su tuo langu tiesiog užduočių juostoje vieną kartą spragtelėjame kairiuoju

pelės mygtuku ant to lango pavadinimo – pvz., Vietinis diskas (C:) ir langas bus matomas

darbalaukyje. Tai naudojama kai vienu metu dirbame su keletu programų ir langų. Iš užduočių

juostoje esančių langų ir programų tokiu būdu pasirenkame šiuo metu reikalingiausią.

Piktogramomis arba Ikonomis (angl. Icons) vadinamos visi operacinėje sistemoje Windows

vaizduojami objektai – bylos, katalogai, Mano kompiuterio, Mano dokumentų objektai.

Nuorodos dar vadinamos Šaukiniais (angl. ShortCut) – tai tik trumpas būdas atidaryti kuriame

nors įrenginyje esančią programą, bylą ar aplanką. Nuorodos dažniausiai laikomos darbalaukyje

arba užduočių juostoje, nes tai patogiausias būdas greitai pasiekti norimą objektą. Jos nesaugo

jokios informacijos, o tik iššaukia informaciją saugančią bylą, ar paleidžia programą. Informacija

saugoma bylose. Nuorodos žymimos taip pat kaip ir objektas į kurį ši nuoroda yra,

tik kairiame kampe balta maža rodyklytė. Pirmasis objektas – yra tikra Mano kompiuteris

piktograma, antrasis – tai nuoroda į Mano kompiuteris piktogramą. Norėdami atidaryti objektą,

turime taip pat du kartus greitai paspausti ant nuorodos kairiuoju pelės mygtuku (arba vieną kartą

kairiuoju pelės mygtuku ir po to klavišą Enter).

36

Kaip sukurti aplanką ?

Tarkim norime sukurti darbalaukyje aplanką.

Spaudžiame dešinį pelės mygtuką ir pasirenkame

Naujas (angl. New). Tada, nepajudindami pelės nei

aukštyn nei žemyn, nuvedame ją iki Aplankas (angl.

Folder) , pasirinkimui paspaudžiame vieną kartą kairįjį

pelės mygtuką.

Atsiradęs objektas patvirtina, kad aplanką sukūrėme sėkmingai.

Mėlynas fonas ir užrašas Naujas aplankas (angl. New Folder) reiškia, kad kompiuteris laukia, kol

bus įvestas naujai sukurto aplanko pavadinimas. Jei neįvesime savo pavadinimo, tuomet aplankui

bus suteiktas pavadinimas Naujas aplankas (angl. New Folder). Norėdami įvesti pavadinimą,

tiesiog klaviatūros klavišais surinkite pavadinimo žodį. Patvirtinimui spauskite klavišą Enter.

Sėkmingai sukurtas naujas aplankas pavadinimu donato .

Įeiti į jį galima jau aptartais būdais arba du kartus greitai spausdami kairįjį pelės mygtuką arba

paspaudę vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku jį pažymim (padarom „mėlyname fone“) ir tada

spaudžiame klavišą Enter.

Kaip sukurti naują tekstinę bylą?

Pirmiausia atidarom aplanką, kuriame kursime naują tekstinę bylą.

Spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką ir pasirenkame Naujas(angl. New). Tada, nepajudindami pelės

nei aukštyn nei žemyn, nuvedame ją iki Tekstinis dokumentas (angl. Text document) ,

pasirinkimui paspaudžiame vieną kartą kairįjį pelės mygtuką.

Atsiradęs objektas patvirtina,

kad byla sukurta sėkmingai.

Mėlynas fonas ir užrašas Nauja tekstinis dokumentas (angl.

New Text document) reiškia, kad kompiuteris laukia, kol

bus įvestas naujai sukurtos tekstinės bylos pavadinimas. Jei neįvesime savo pavadinimo, tuomet

bylai bus suteiktas pavadinimas Nauja tekstinis dokumentas (angl. New Text document).

Norėdami įvesti pavadinimą, tiesiog klaviatūros klavišais surinkite pavadinimo žodį. Patvirtinimui

spauskite klavišą Enter.

Sėkmingai sukurtas nauja tekstinė byla pavadinimu apie mane .

37

Įeiti į ją galima jau aptartais būdais arba du kartus greitai spausdami kairįjį pelės mygtuką arba

paspaudę vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku ją pažymim (padarom „mėlyname fone“) ir tada

spaudžiame klavišą Enter.

Atidaroma byla redagavimui – t.y. informacijos joje

parašymui. Klaviatūros pagalba surenkame tekstą.

Kompiuterinės bylos skiriasi nuo popieriaus ir rašalo, kuris

vos tik parašius raidę nudžiūna ir pasilieka popieriaus lape.

Parašius byloje keletą simbolių riekia liepti kompiuteriui

juos įsiminti - įrašyti į kompiuterio atmintį. Įrašymo į

atmintį funkcijos tokios pat bet kurioje programoje.

Failas (angl. File) → Įrašyti (angl. Save) – naudojama

pakeitimams byloje, kuri turi pavadinimą ir aplanką,

kuriame ji yra saugoma, įrašyti. Failas (angl. File) →

Įrašyti kaip (angl. Save as) naudojamas pirmą kartą išsaugoti bylai, kuri neturi pavadinimo ir

aplanko, kuriame bus saugoma. Kadangi šiuo atveju bylai jau suteiktas pavadinimas apie mane,

todėl reikia tik įrašyti pakeitimus. Pelę užvedame ant įrankių juostoje esančio Failas (angl. File)

punkto ir paspaudžiame jį vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku. Nepajudindami pelės nei kairėn nei

dešinėn nuvedame ją iki pasirinkimo Įrašyti (angl. Save) ir paspaudžiame

vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku. Kiekvieną kartą kai ką nors naujo

prirašysime tekstinėje byloje šią operaciją kartosime.

Kaip nukopijuoti ar perkelti bylą ar katalogą?

Nukopijavimas – tai bylos ar aplanko kopijos padarymas kompiuterio atmintyje. Dėmesio –

viename aplanke gali būti tik vienas tokį pat pavadinimą turintis aplankas ir tokį pat pavadinimą

turinti byla. Todėl bylą ar aplanką kopijuoti galima tik į kitą aplanką. Byla ar aplankas lieka

abiejose vietose.

Perkėlimas – tai bylos arba aplanko perkėlimas į kita aplanką. Prieš tai buvusiame aplanke to

objekto nebebūna, jis nuo šiol saugomas toje vietoje, į kurią perkėlėme.

Norint nukopijuoti ar perkelti pirmiausia reikia pasižymėti tą bylą ar aplanką, kurį norima

nukopijuoti.

Pasižymėjimas – tai kairiojo pelės mygtuko paspaudimas ant objekto vieną kartą.

Pažymėtas objektas atrodo taip: .

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Redagavimas (angl. Edit) ir

pasirenkame Kopijuoti (angl. Copy), jei atliekame kopijavimo veiksmą,

pasirenkame Iškirpti (angl. Cut), jei atliekame perkėlimo veiksmą.

Pasirinkę paspaudžiame vieną kartą kairįjį pelės mygtuką. Pasirinkimo

38

langas pranyksta. Tačiau nebijokite, byla ar aplankas jau yra iškirptas arba nukopijuotas.

Atidarome aplanką, į kurį norime nukopijuoti arba perkelti bylą ar aplanką. Prisiminkime, kad

viename aplanke negali būti du tokiu pat pavadinimu aplankai ar bylos.

Įkėlimo veiksmui atlikti spaudžiame Redagavimas (angl. Edit) ir

pasirenkame Įklijuoti (angl. Paste). Byla ar aplankas sėkmingai

nukopijuotas ar perkeltas.

Kaip pervardinti bylą ar aplanką?

Norint pervardinti pirmiausia reikia pasižymėti tą bylą ar aplanką, kurį norima pervardinti.



Pervardinimas – tai bylos ar aplanko pavadinimo pakeitimas.

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas (angl. File) ir pasirenkame

Pervardyti (angl. Rename).

Mėlynas fonas reiškia, kad kompiuteris laukia, kol bus įvestas naujas bylos pavadinimas. Jei

neįvesime naujo pavadinimo, tuomet bylai bus paliktas senas pavadinimas. Norėdami įvesti naują

pavadinimą, tiesiog klaviatūros klavišais surinkite pavadinimą. Patvirtinimui spauskite klavišą

Enter. Aplankų pavadinimų keitimas atliekamas lygiai taip pat.

Kaip ištrinti bylą arba aplanką?

Norint ištrinti pirmiausia reikia pasižymėti tą bylą ar aplanką, kurį norima ištrinti.



Pažymėta byla arba aplankas trinamas paspaudus Delete klavišą. Į operacinės sistemos paklausimą

dėl trynimo atsakykite paspausdami Taip (angl. Yes), jei esate tikri, kad norite ištrinti. Atsakykite

paspausdami Ne (angl. No), jei apsigalvojate.

39

Ištrinti aplankai ir bylos keliauja į Šiukšlinę (angl. Recycle Bin) .

Norėdami peržiūrėti ištrintas bylas tiesiog atidarome Šiukšlinę.

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas

(angl. File) ir pasirenkame Ištuštinti Šiukšlinę (angl. Emty Recycle Bin), jei

norime ją išvalyti.

Jei norime atstatyti kokią nors bylą ar aplanką pirmiausia jį turime pasižymėti.



Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas (angl. File) ir pasirenkame Atkurti

(angl. Restore), jei norime atstatyti bylą arba aplanką.

Dėmesio – vieta kompiuteryje atlaisvėja ne ištrynus bylas ar aplankus, o išvalius šiukšlinę.

40

Kaip pažiūrėti kiek aplankas ar byla užima vietos kompiuterio diske?

Norint pervardinti pirmiausia reikia pasižymėti tą bylą ar aplanką, kurį norima pervardinti.



Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas (angl. File) ir pasirenkame

Ypatybės (angl. Properties). Bylos ar aplanko užimama vietą nurodoma

skiltyje Dydis (angl. Size).

41

Kaip pažiūrėti kiek laisvos vietos yra informacijos laikmenoje?

Tarkim norime pažiūrėti kiek laisvos vietos yra kietajame diske Vietinis diskas (C:).

Atidarome Mano kompiuteris piktogramą, pažymime .

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas (angl. File) ir pasirenkame Ypatybės (angl.

Properties). Mėlyna spalva žymima Išnaudota vieta (angl. Used space) , rožine spalva žymima

Laisva vieta (angl. Free Space).

42

Tekstų dokumentų ruošimas naudojant programą MS Word

43

Kaip paruošti lapą darbui?

Norėdami paruošti lapą darbui turite paspausti viršutinėje įrankių

juostoje punktą Failas (angl. File) ir pasirinkti Puslapio parametrai

... (angl. Page Setup).

Matome tokį langą. Viršuje yra

pasirinkimai Paraštės (angl.

Margins). Nusistatome

atitraukimus nuo viršaus, apačios,

kairės ir dešinės. Punkte Padėtis (angl. Orientation)

pasitenkame lapo padėtį – Gulsčią (angl. Landscape)

arba Stačią (angl. Portrait). Pasirinkę kortelę

Popierius (angl. Paper) galime pasirinkti formatą –

A4, A5 ir pan.

Viską pasitinkus spaudžiame

Gerai (angl. OK).

Užduotis įgūdžiams įgyti:

Paruoškite lapą darbui. Lapas turi būti gulsčios padėties, A5

dydžio, atitraukimai nuo visų kraštų – po 1 centimetrą.

44

Kaip išsaugoti dokumentą ?

Norėdami išsaugoti dokumentą pirmą kartą, t.y. suteikti jam

pavadinimą ir parinkti katalogą, kurioje jis bus saugomas

kompiuteryje, reikia paspausti Failas (angl. File) ir pasirinkti Įrašyti

kaip (angl. Save As).

Taip atrodo

išsaugojimo

parametrų langas. Laukelyje Failo

vardas (angl. File name) įrašykite

dokumento pavadinimą ir

paspauskite mygtuką Įrašyti (angl.

Save) , esantį dešinėje, jei

persigalvojote spauskite Atšaukti

(angl. Cancel). Toliau rengdami

šį dokumentą, pildydami jį naujais įrašais pakeitimų išsaugojimui spauskite Failas (angl.

File) ir Įrašyti (angl. Save) arba tiesiog mygtuką.

Kaip peržiūrėti kaip atrodys mano dokumentas atspausdinus ?

Norėdami pažiūrėti kaip atrodys Jūsų dokumentas atspausdintas tiesiog paspauskite

Failas (angl. File) ir pasirinkite Spaudinio peržiūra (angl. Print Preview).

Atsidariusiame lange

matome pilną vaizdą, taip

ir atrodys Jūsų

dokumentas

atspausdintas. Norėdami

grįžti prie teksto

redagavimo spauskite .

45

Kaip rinkti tekstą ir jį keisti ?

Tam skirta įrankių juosta su šiais mygtukais

, kuriuos aptarsime.

Tekstas renkamas klaviatūra. Tekstą dokumente galime keisti:

Norėdami keisti šriftą, t.y. raidžių formą, spaudžiame

prie esančią ir tada galime rinktis

šriftą.

Tiesiog paspaudžiame kairiuoju pelės klavišu ant norimo šrifto.

Kaip atrodys tekstas, parašytas pasirinktu šriftu, matome prie jo

pavadinimo.

Taip pat galime keisti kiekvieno šrifto dydį, t.y. kokio didumo

raidės bus rašomos.

Spaudžiame prie 12 esančią rodyklę žemyn kaip ir šrifto pasirinkimo atveju.

Ir pasirenkame skaičių. Kuo skaičius didesnis, tuo didesnės raidės bus. Matome,

kad didžiausias galimas dydis yra 72, tačiau galima rašyt ir didesniu, bei mažesniu

dydžiu. Tiesiog nutrinkite skaičių ir įrašykite pageidaujamą (pvz., 200) ir

spaudžiame Enter.

Taip pat tekstas gali būti paryškintas, pakreiptas, pabrauktas, pabrauktas ir

pakreiptas, pabrauktas, pakreiptas ir paryškintas ir pan.

Norėdami paryškinti, pabraukti ar pakreipti spaudžiame .

Pirmas mygtukas reiškia paryškinimą, antras pakreipimą, trečias pabraukimą.

Tekstą lygiuoti galima pagal kairįjį kraštą, tekstas centre, pagal dešinįjį

kraštą, lygiavimas pagal abu kraštus.

Teksto, raidžių spalvos keitimas. Paspauskite šalia esančią

rodyklytę žemyn ir galėsite pasirinkti teksto spalvą.

Užduotis įgūdžiams įgyti įgūdžiams įgyti:

Surinkite klaviatūra keturis sakinius, kiekvieną sakinį pradėkite raide kuri būtų 48

dydžio, kiekvienas sakinys turi būti parašytas skirtingu šriftu ir spalva. Panaudokite

teksto pabraukimą, pakreipimą, paryškinimą.

46

Kaip sukurti sąrašą?

Sąrašo sukūrimo priemonė vadinama automatiniu numeravimu. Numeruoti galima

simboliais ir skaičiais bei pasirinktais simboliais.

Jei norime numeruoti skaičiais spaudžiame mygtuką.

1. kompiuteris sugeneruoja žymėjimą 1. renkame tekstą. Baigę spaudžiame Enter.

2. kompiuteris sugeneruoja žymėjimą 2. ir taip toliau. Norėdami tęsti automatinį

ženklinimą spaudžiame Enter.

3. Norėdami baigti žymėjimą spaudžiame Enter du kartus.

Jei norime numeruoti simboliais spaudžiame mygtuką.

kompiuteris sugeneruoja žymėjimą 1. renkame tekstą. Baigę spaudžiame Enter.

kompiuteris sugeneruoja žymėjimą 2. ir taip toliau. Norėdami tęsti automatinį

ženklinimą spaudžiame Enter.

Norėdami baigti žymėjimą spaudžiame Enter du kartus.

Kaip žymėti romėniškais skaitmenimis?

Norėdami pakeisti žymėjimo skaičius ar simbolius turime spausti Formatavimas (angl.

Format) viršutinėje įrankių juostoje ir pasirinkti Ženkleliai ir numeravimas (angl.

Bullets and Numbering)

Matome kortelę Su ženkleliais (angl.

Bulleted). Joje septyni pasirinkimai, kuriuos

galime parinkti patys. Paspaudžiame ant

simbolio kurį norime pakeisti ir tada

pasirenkame Tinkinti (angl. Customize). Spaudžiame

mygtuką Simbolis (angl. Character) .

Pasirenkame norimą simbolį iš jų gausybės ir spaudžiame

mygtuką Gerai (angl. OK).

47

Norėdami pakeisti skaičių numeravimą turime spausti Formatavimas (angl. Format)

viršutinėje įrankių juostoje ir pasirinkti Ženkleliai ir numeravimas (angl. Bullets and

Numbering) ir pasirinkti kortelę Numeruota (angl. Numbered)

Analogiškai matome septynis

pasirinkimus ir galiem pakeisti.

Paspaudžiame ant to kurį norime pakeist ir

pasirenkame Tinkinti (angl. Customize).

Laukelyje Skaitmenų formatas (angl. Number

format) įvedame norimą skaitinį formatą ir

spaudžiame Gerai (angl. OK).


Sukurkite du sąrašus, kuriuose išvardinkite savo mėgstamus muzikos atlikėjus, aktorius,

patiekalus ar pan. Vienas sąrašas turi būti skaitine forma 1] , kitas simbolinis € .

48

Kaip nukopijuoti arba perkelti tekstą į kitą vietą dokumente?

Norėdami nukopijuoti arba perkelti tekstą prieš tai turite jį pasižymėti arba kitaip tariant

pajuodinti tekstą. Tai atliekama šiais būdais. Laikant prispaustą kairįjį pelės mygtuką ant

teksto apvesti norimą teksto dalį. Kai atleisite palės mygtuką tekstas liks pažymėtas.

Jei reikia pažymėti visą tekstą –pasirinkite viršutinėje įrankių juostoje

Redagavimas (angl. Edit) ir paspausti Žymėti viską (angl. Select

All).

Kai tekstas arba jo dalis pažymėta galime kopijuoti arba perkelti.

Kopijavimas – tai veiksmas, kai tas pats tekstas palieka ten kur buvo

bei įkeliamas ir kitoje vietoje. Perkėlimas – tai toks veiksmas, kai

teksto arba jo dalies prieš tai buvusioje vietoje nebelieka, jis

atsiranda kitoje vietoje.

Pažymėtą tekstą pirmiausia turime nukopijuoti kopijavimo veiksmui arba iškirpti

perkėlimo veiksmui. Spaudžiame Redagavimas (angl. Edit) ir pasirenkame Kopijuoti

(angl. Copy) kopijavimo veiksmui arba Iškirpti (angl. Cut)

perkėlimo veiksmui.

Nenustebkite lentelė pranyksta kai paspaudžiame vieną iš šių

mygtukų. Dabar turime paspaust kairįjį pelės mygtuką vieną

kartą toje dokumento vietoje kurioje norime nukopijuot arba

perkelti pažymėtą tekstą.

Kai toje vietoje mirksi vertikalus brūkšnys – jis vadinamas žymekliu, galime įkelt

nukopijuotą arba iškirptą tekstą. Spaudžiame Redagavimas (angl. Edit) ir pasirenkame

Įklijuoti (angl. Paste). Lentelė pranyksta ir toje vietoje atsiranda iškirptas arba

nukopijuotas tekstas.


Parašykite sakinį: Aš mokausi kopijuoti ir perkelti.

Panaudodami kopijavimo ir įklijavimo priemones sukurkite dokumentą, kuriame būtų

bent 6-7 kartus parašytas šitas sakinys.

49

Kaip surasti žodį tekste bei jį pakeisti?

Norint surasti žodį dideliame tekste

nebūtina jį atidžiai skaityti, pakanka žinoti

šią programos funkciją. Viršutinėje

įrankių juostoje spaudžiame Redagavimas

(angl. Edit) ir pasirenkame Rasti (angl.

Find). Laukelyje įvedame norimą rasti

žodį ir spaudžiame Rasti paskesnį (angl.

Find Next). Kompiuteris atsistos ant to žodžio ir jį pažymės. Taip spaudinėdami Rasti

paskesnį (angl. Find Next) surandame ir pamatome visus norimus žodžius tekste.

Kartais reikia vieną žodį pakeisti kitu. Norėdami tai padaryti pasirenkame viršutinėje

įrankių juostoje Redagavimas (angl.

Edit) ir paspaudžiame Pakeisti (angl.

Replace).

Laukelyje Rasti (angl. Find what)

įvedame žodį, kurį norime pakeist, o

laukelyje Keisti į (angl. Replace with)

įvedame žodį kuriuo turime pakeisti

norimą žodį. Toliau spaudžiame vieną iš

mygtukų – arba Keisti viską (angl. Replace All), arba Keisti (angl. Replace). Kuo jie

skiriasi. Jei paspausime Keisti viską, tai kompiuteris visus rastus žodžius pakeis, tačiau

jei nesame tikri, kad visi žodžiai turi būti pakeisti, tai renkamės Keisti. Ir po to kai tą žodį

kompiuteris pakeičia spaudžiame Rasti paskesnį (angl. Find Next) tam kad pirma

kompiuteris surastų norimą pakeisti žodį ir tada kai mes įsitikiname kad jį tikrai reikia

pakeist spaudžiame mygtuką Keisti.

Pastaba: kompiuteris ieško žodžio tuo linksniu, kurį įvedėte, jei tarkim įvedėte žodį rytas

tai žodžio rytai jis neras.


Parašykite keletą kartų frazę labas rytas, galite pasinaudot jau aptartomis kopijavimo ir

įkėlimo galybėmis. Pamėginkite visus žodžius rytas pakeist žodžiais vakaras. Po to vieną

žodį vakaras vėl atkeist į žodį rytas.

50

Kaip padaryti, kad kiekvieno lapo apačioje ir viršuje būtų tam tikras tekstas?

Reikia susikurti antraštę ir poraštę. Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Rodymas

(angl. View) ir pasirenkame Viršutinysis ir apatinysis kolontitulai (angl. Header abd

Footer).

Atsiranda forma kur įrašome norimą tekstą, kuris turėtų būti kiekvieno lapo viršuje.

Analogiškai lapo apačioje tokia pat forma.

Įvedę tekstą, antraštės ir poraštės formavimą pabaigiame paspaudę uždaryti


Sukurkite dokumente antraštę ir poraštę. Antraštėje parašykite savo vardą, pavardę, o

poraštėje datą ir vietą.

51

Kaip įkelti naują lapą į dokumentą?

Norėdami įkelti naują renkamės viršutinėje įrankių juostoje Įterpimas (angl. Insert) ir

spaudžiame Lužis (angl. Break) ir

Puslapio lužis (angl. Page Break).

Patvirtinimui spauskite Gerai (angl. OK)

Kaip sunumeruoti puslapius?

Norėdami sunumeruoti puslapius viršutinėje įrankių juostoje

spaudžiame Įterpimas (angl. Insert) ir pasirenkame Puslapių

numeriai (angl. Page Numbers) .

Galime rinktis Padėtį

(angl. Position) – viršuje

arba apačioje bei Lygiuotę

(angl. Alligment) – t.y. kur

bus puslapių numeriai.

Norėdami pasirinkti

paspauskite rodyklytę žemyn ir pasirinkite iš

sąrašo: dešinėje, kairėje ir pan.

Jei nenorime kad pirmame puslapyje būtų

rodomas numeris, tiesiog nuimkime varnelę

Ties

Rodyti numerį pirmajame puslapyje (angl.

Show number on first page).

52

Kaip įterpti į tekstą simbolius, kurių nėra klaviatūroje?

Norint įterpti nesantį klaviatūroje simbolį reikia pasirinkti

Įterpimas (angl. Insert) ir tada Simbolis (angl.

Symbol). Išsirenkame simbolį iš jų gausybės ir

spaudžiame mygtuką po to .


Sukurkite dokumentą iš dviejų lapų pasinaudodami aptartomis priemonėmis,

sunumeruokite puslapius taip, kad pirmame numeris nebūtų rodomas. Įterpkite šiuos

simbolius: €£©®™.

53

Kaip į dokumentą įterpti paveikslėlį?

Norint į dokumentą įterpti paveikslėlį, reikia

viršutinėje įrankių juostoje spausti Įterpimas (angl.

Insert) toliau Paveikslėlis (angl. Picture) tada

pasirinkti Iš failo (angl. From File)

Tarkim norime įkelti

paveiksliuką pavadinimu gėlė.jpg

Turime nueiti į tą katalogą,

kuriame yra norimas įkelti

paveikslėlis ir jį tiesiog

pasižymėti, t.y. vieną kartą

spragtelti kairiuoju pelės klavišu

ir paspausti Įterpti (angl. Insert)

Paveikslėlis įtarptas, tačiau norėdami jį kilnoti ir lygiuoti pagal tekstą dabar to padaryti

negalime. Tam turime jį suformatuoti. Paspaudžiame vieną kartą kairiuoju pelės klavišu

ant įkelto paveikslėlio (jį pažymime). Tada spaudžiame

viršutinėje įrankių juostoje Formatavimas (angl. Format) ir

pasirenkame Paveikslėlis (angl. Picture)

Pasirenkame kortelę Maketas (angl.

Layout) ir nustatome padėtį su tekstu.

Pvz., Kvadratas. Tada spaudžiame

Gerai (ang l. OK).

54

Taip atrodo pažymėtas nesuformatuotas paveikslėlis.

Taip atrodo pažymėtas suformatuotas paveikslėlis. Dabar

prispaudę kairiuoju pelės klavišu galite nešioti paveikslėlį ir

lygiuoti jį su tekstu.


Sukurkite dokumentą, į kurį įkelkite du paveikslėlius. Suformatuokite juos taip, kad

tekstą galėtumėte rašyti dešinėje lapo pusėje, o paveikslėlis liktų kairėje.

55

Kaip dokumente parašyti įmantrų tekstą?

Norint dokumente parašyti įmantrų tekstą reikia viršutinėje įrankių juostoje spausti

Įterpimas (angl. Insert) toliau Paveikslėlis (angl.

Picture) tada pasirinkti Programa WordArt (angl.

WordArt) . Vieną kartą spraktelti ant pageidaujamo

stiliaus ir spausti Gerai (angl. OK).

Rašome

norimą tekstą ir vėl spaudžiame Gerai

(angl. OK)

Toje vietoje, kurioje buvo žymeklis

atsiranda įrašytas tekstas. Jo kilnoti ar

kitaip maketuoti negalime, kol kaip ir

paveikslėlio jo nesuformatuojame.

Formatavimas toksai pat

kaip ir paveikslėliui. Pirmiausia pažymime t.y.

paspaudžiame vieną kartą kairiuoju pelės klavišu. Tada

viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas

(angl. Format) ir pasirenkame Programa WordArt (angl.

WordArt)

56

Pasirenkame kortelę Maketas (angl. Layout) ir nustatome padėtį su tekstu. Pvz.,

Kvadratas. Norint pakeisti spalvą, reikia pasirinkti kortelę Spalvos ir linijos (angl.

Colors and Lines). Paspaudus rodyklę žemyn prie žydros spalvos, matome spalvų gamą

ir galime pasirinkti kokią norime spalvą. Pasirinkimo patvirtinimui spausti Gerai (angl.

OK).

Rezultatas:


Sukurkite atvirutę, panaudodami ir įkeldami porą paveikslėlių. Būtinai parašykite

sveikinimą ir progą. Sveikinimą galite rašyti naudodami WordArt (įmantrųjį tekstą).

Pakeiskite teksto spalvas, sumaketuokite, kad paveikslėliai ir tekstas būtų gražiai išdėstyti

lape.

57

Kaip įterpti figūrėlę į dokumentą?

Norint įterpti figūrėlę į dokumentą reikia viršutinėje įrankių juostoje spausti Įterpimas

(angl. Insert) toliau Paveikslėlis (angl. Picture) ir pasirinkti Automatinės figūros

(angl. Autoshapes)

Automatinės figūros suskirstytos į grupes, kiekviena iš jų turi daug pasirinkimo

galimybių.

Pasirenkame figūrėle, tarkim diplomą

58

Pasirinkus figūrėlę dokumente

atsiranda vadinamoji piešimo drobė,

kurios viduje, laikydami prispaudę

kairįjį pelės mygtuką įbrėžiame

pasirinktą figūrą. Brėždami galime

nustatyti jos dydį ir formą. Kai

atleidžiame pelės mygtuką – figūra

suformuota ir atvaizduojame piešimo

drobėje. Padėjus pelės žymeklį kitoje

vietoje piešimo drobė pranyksta.

Suformavome diplomo figūrėlę.

Kaip keisti figūrėles slaptas ?

Pirmiausia reikia pažymėti figūrėlę – t.y. paspausti kairiuoju pelės mygtuku vieną kartą

ant tos figūrėlės.

Apie kontūrus susiformuoja tokie rutuliukai, tai reiškia,

kad esama pasižymėję figūrėlę.

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas

(angl. Format) ir pasirenkame Automatinė figūra

(angl. Autoshape)

59

Kortelėje Spalvos ir linijos (angl. Colors

and Lines) parenkame fono spalvą

Užpildo skiltyje.

Skiltyje Eilutė parenkame kontūro spalvą arba

iš vis kontūrą nuimame pasirinkdami

Be linijų. Patvirtinimui spaudžiame Gerai

(angl. OK) .

60

Kaip įterpti tekstą į figūrėlę ?

Norint įterpti tekstą į bet kokią figūrėlę reikia viršutinėje įrankių

juostoje spausti Įterpimas (angl. Insert) ir pasirenkame Teksto

laukas (angl. Text Field) . Lygiai taip pat laikydami prispaustą

kairįjį pelės mygtuką įbrėžiame į figūrą teksto laiko plotą.

Kaip pakeisti teksto lauko spalvas ?

Pažymėkime Teksto lauką paspausdami kairiuoju pelės

mygtuku ant jo. Tada viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame

Formatavimas (angl. Format) ir pasirenkame Teksto laukas

(angl. Text Field).

Kortelėje

Spalvos ir

linijos (angl. Colors and Lines)

parenkame fono spalvą Užpildo skiltyje.

Skiltyje Eilutė parenkame kontūro

spalvą arba iš vis kontūrą nuimame

pasirinkdami Be linijų. Patvirtinimui

spaudžiame Gerai (angl. OK) .

61


Sukurkite diplomą ar pagyrimo raštą savo kaimynui už jo pasiekimus kompiuterių

klasėje.

62

Kaip padaryti išnašą?

Išnaša – tai žodžio paaiškinimas, kuris yra vaizduojamas lapo apačioje (poraštėje).

Norėdami sukurti išnašą pirmiausia turime pasižymėti tą žodį, kurį aiškinsime.

Pasižymėjimas – tai tempimas pelės nuo žodžio pradžios iki pabaigos laikant prispaudus

kairįjį pelės mygtuką. Kai mygtuką atleidžiame žodis „pajuoduoja“

Tada viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Įterpimas

(angl. Insert) toliau Nuoroda (angl. Reference) ir

pasirenkame Išnaša (angl. Footnote).

Galima pasirinkti ar paaiškinimas bus po žodžio ar

puslapio pabaigoje, taip pat numeravimo formatą:

skaičiai – 1,2,3 ar kokiais nors simboliais. Norėdami,

kad išnašas numeruotų simboliais, spaudžiame mygtuką

Simbolis (angl. Symbol) ir išsirinkę simbolį spaudžiame

Gerai

Dažniausiai naudojamas pasirinkimas Puslapio apačia.

Viską pasirinkę spaudžiame mygtuką Įterpti (angl.

Insert)

Žymeklis atsiranda puslapio apačioje ir ten parašome

paaiškinimą.

Prie pažymėto žodžio atsiranda pasirinktas simbolis.

Dažniausiai numeruojama skaitmenimis. .


Sukurkite išnašas keturiems žodžiams. Parinkite žodžius, kurių reikšmę galėsite

paaiškinti.

63

Kaip susiformatuoti pastraipą, kad kiekviena jų būtų tokia pat?

Dažnai vartotojas, dirbantis su tekstu spaudinėja Enter klavišą keletą kartų, tam kad

padidintų tarpus tarp eilučių, tarpo klavišą, kad būtų didesni tarpai tarp simbolių ir tarpai

nuo eilutės pradžios. Tačiau tai nėra geras būdas.

Norėdami formuoti tarpus tarp simbolių spaudžiame Formatavimas (angl. Format) ir

pasirenkame Šriftas (angl. Font)

Tokiu būdu taip pat galime rinktis

Šriftą, jo Dydį, spalvą, pabraukimo

stilių, panaudoti teksto efektus.

Išskirtinai aptarsime Viršutinis

indeksas (angl. Superscript) ir

Apatinis indeksas (angl. Subscript) efektus.

Viršutinisindeksas

. Apatinisindeksas .

Pirmiausia kaip ir išnašų įterpimo atveju

turime pasižymėti tą žodį, kuriam

norime pritaikyti efektus.

Korlelėje Tarpai tarp simbolių (angl.

Character Spacing) nustatomi tarpų tarp

simbolių dydžiai.

Srityje Tarpai (angl. Spacing) parenkame

Išplėstas (angl.expanded) ir parenkame dydį

Patvirtinimui spaudžiame Gerai (angl. OK).

64

Pastraipos nustatymai keičiami spaudžiant Formatavimas (angl. Format) ir pasirenkant

Pastraipa (Paragrahp). Skiltyje Įterpimas (angl. Identation)

nustatomi atitraukimai iš kairės ir dešinės.

Norint, kad pirmoji eilutė kiekvienos

pastraipos būtų atitraukta tarkim 2 cm. iš

kairės, reikia Kairėje (angl. Left) nustatyti 2

cm. ir prie funkcijos Specialus (angl. Special)

parinkti Pirmoji eilutė (First Line).

Skiltyje Tarpai (angl. Spacing) nustatomi

tarpai tarp pastraipų. Atskirai nustatomi tarpai

prieš pastraipą ir po pastraipos. Funkcija

Tarpai taip eilučių (angl. Line spacing)

leidžia parinkti tarpus tarp eilučių, o ne tarp

pastraipų. Dažniausiai

naudojamas 1,5 eilutės nustatymas.


Panaudodami aptartas formatavimo galimybes parašykite formulę a2+b

2=c3. Nustatykite,

kad kiekviena pastraipa būtų atitraukta po 1,5 centimetro iš kairės, prieš ją būtų 10pt

tarpas, po jos 30pt.

65

Kaip sukurti lapo rėmelį ?

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas (angl.

Format) ir pasirenkame Kraštinės ir spalvinimas (angl.

Borders And Shading).

Kortelėje Puslapio kraštinė (angl.

Page Border) pasirenkame rėmelio

Stilių, Spalvą ir spaudžiame

Gerai(angl. OK).

Galima panaudoti puslapio rėmeliui

ir pasirinktą ornamentą


Panaudodami aptartas galimybes sukurkite ornamentuotą lapo rėmelį.

66

Kaip sukurti dokumento turinį?

Daugelis turinį kuria ranka, tačiau programa Word gali tai atlikti už jus.

Tarkim turime tekstą, kuriame aprašyti turinio kūrimo niuansai. Sukursime turinį šiai

teksto daliai.

Kaip rašome šioje teksto dalyje pirmiausia turime pažymėti kuri tema bus stambi

Antraštė 1 (angl. Heading 1), kuri smulkesnė Antraštė 2 (angl. Heading 2) , kuri

smulkiausia Antraštė 3 (angl. Heading 3).

Norint pažymėti reikia tos temos pavadinimą pasižymėti. Pasižymėjimas – tai tempimas

pelės nuo žodžio pradžios iki pabaigos laikant prispaudus kairįjį pelės mygtuką. Kai

mygtuką atleidžiame žodis „pajuoduoja“. Pasižymėjus temos pavadinimą parenkame

kokia antrašte ši tema bus. Spaudžiame rodyklytę žemyn prie

Įprastasis (angl. Normal) ir parenkame antraštės tipą temai.

67

Pažymim temą Kas yra turinys? Jai parenkam Antraštė 1 tipą.

Jei pasikeičia šrifto dydis, tai reiškia, kad temai

antraštę sėkmingai parinkome. Skirtingai nuo to

kokio tipo antraštė – Antraštė 1, Antraštė 2 ar

Antraštė 3, temos šriftas bus pakeistas į kitokį.

68

Teksto dalis, kurios temom parinktas antraštės tipas.

Turinys dažniausiai būna įterpiamas dokumento pirmajame arba antrajame lape.

Žymeklį riekia padėti toje vietoje, kurioje norime kad turinys būtų įkeltas. Tiesiog

paspauskite viena kartą kairiuoju pelės mygtuku toje vietoje dokumente.

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Įterpimas

(angl. Insert) toliau Nuoroda (angl. Reference)

ir pasirenkame Rodyklė ir sąrašai (angl. Index

and Tables).

Renkamės kortelę Turinys (angl.

Table of Contents).

Galima pasirinkti formatą iš šablono.

Spaudžiame Gerai (angl. OK)

turinys sėkmingai įkeltas.

69

Taip atrodo įkeltas turinys. Matomos temos, lengvai galima susigaudyti kokio tipo kokia

tema yra. Nurodomas puslapis, kuriame gvildenama tema. Kadangi pavyzdinė teksto

dalis buvo iš vieno lapo, todėl visos temos gvildenamos pirmame puslapyje.

Jei padarome kokius nors temų pavadinimuose ar perkeliame temą į kitą puslapį būtinai

reikia atnaujinti ir turinį.

Ant turinio spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką ir pasirenkame

Naujinti lauką (angl. Update Field)

Pasirenkame Naujinti visą

lentelę (angl. Update entire

table) ir spaudžiame Gerai

(angl. OK).


Surinkite kelias eilutes rišlaus teksto su temų pavadinimais. Priskirkite temom antraščių

tipus, panaudokite visus tris tipus: Antraštė 1, Antraštė 2, Antraštė 3. Tada sukurkite

turinį savo tekstui.

70

Kaip į dokumentą įkelti lentelę?

Norėdami į dokumentą įkelti lentelę viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Lentelė

(angl. Table) ir pasirenkame Įterpti (angl. Insert) toliau Lentelė (angl. Table).

Įrašome Stulpelių skaičius (angl. Number

of Columns) , Eilučių skaičius (angl.

Number of Rows) atitinkamose langeliuose.

Funkcija Fiksuotas stulelių plotis (angl. Fixed

column width) leidžia nustatyti stulpelių plotį. Auto

reiškia, kad jų plotis proporcingai padalijamas po

lygiai priklausomai nuo lapo dydžio, norėdami

pakeisti plotį, įrašome pageidaujamą plotį.

Lentelės įterpimui spaudžiame Gerai (angl.

OK).

Paspaudžiame vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku ant to lentelės langelio, kuriame

norime pildyti informaciją.

Eilutės, stulpelio parametrus galima keisti pasirinkus

Lentelės ypatybės (angl. Table properties) iš viršutinės

įrankių juostos Lentelė (angl. Table). Prieš tai reikia

paspausti vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku ant lentelės.

Kortelėje Eilulė (angl. Row) galima parinkti eilutės aukštį

(pvz., 2 cm.). Jei norime padaryti, kad visų

eilučių aukštis būtų vienodas, prieš

spausdami Lentelės ypatybės, pažymėkite

visą lentelę – t.y. prispaudę kairįjį pelės

mygtuką veskite nuo lentelės pirmos eilutės

iki paskutinės eilutės, nuo pirmo stulpelio

iki paskutinio stulpelio, atleidus mygtuką,

lentelė bus pažymėta.

71

Analogiškai kortelėje Stulpelis (angl.

Column) galima parinkti stulpelio plotį. Jei

lentelė pažymėta, tai visų stulpelių pločiai bus

vienodi.

Kortelėje Langelis (angl. Cell) galima

nustatyti teksto vertikalią padėtį lentelės

langelio atžvilgiu. Dažniausiai renkamasi

Centre.

72

Kaip įterpti ar ištrinti eilutes ar stulpelius?

Pasižymim eilutę ar stulpelį - t.y. prispaudę kairįjį pelės mygtuką veskite nuo lentelės

pirmos eilutės iki paskutinės eilutės arba nuo pirmo stulpelio iki paskutinio stulpelio,

atleidus mygtuką, lentelė bus pažymėta.

Viršutinėje įrankių juostoje renkamės Lentelė, po to

Įterpti ir pasirenkame ką norime įterpti– stulpelį į

kairę, į dešinę, eilutę virš, eilutę po.

Lygiai taip pat norint panaikinti eilutę arba stulpelį.

Kaip nuspalvinti lentelę arba jos langelius?

Jei norime spalvinti visą lentelė, tai visą ją turime prieš tai pasižymėti. Jei slapvinsime tik

kelis langelius tai pažymėkite tik tuos langelius. Pažymėję viršutinėje įrankių juostoje

spaudžiame Formatavimas (angl. Format) ir pasirenkame Kraštinės ir spalvinimas

(angl. Borders and Shading).

Spaudžiame ant kortelės Spalvinimas (angl. Shading).

Pasirenkame spalvą. Būtinai parinkite, kad kompiuteris

pritaikytų spalvą Langeliui. Patvirtinimui spaudžiame Gerai

(angl. OK). Pažymėti lentelės langeliai

bus nuspalvinti jūsų pasirinkta spalva.

73

Norėdami pakeisti lentelės kraštinių spalvas, pasirenkame kortelę Kraštinės (angl.

Borders)

Pasirenkame kraštinės stilių ir spalvą:

Pasirenkame paspausdami ant

kraštinės, kuriai iš jų taikyti spalvą.

Pasirenkame ar kraštinės spalvą taikyti visai lentelei, ar pažymėtam

langeliui.

Kaip lentelės langeliuose parašyti tekstą vertikaliai ?

Norėdami parašyti tekstą vertikaliai lentelėje pirmiausia paspaudžiame vieną karta

kairiuoju pelės mygtuku ant to langelio, kuriame bus rašomas vertikalus tekstas. Tuomet

viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas

(angl. Format) ir pasirenkame Teksto kryptis (angl.

Trext Direction) .

Pasirenkame iš apačios ar iš viršaus bus rašomas

vertikalus tekstas ir spaudžiame mygtuką Gerai (angl.

OK).

74


Sukurkite lentelę, kurią sudaro 8 stulpeliai ir 8 eilutės. Tiek stulpelių plotis, tiek eilučių

aukštis turi būti vienodas. Nuspalvinkite langelius taip, kaip atrodo šaškių lenta.

Kaip atspausdinti dokumentą ?

Norėdami atspausdinti dokumentą viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Failas (angl.

File) ir pasirenkame Spausdinti (angl. Print) . Kitas būdas

tiesiog spausti ženklą, tačiau tai nėra rekomenduojama, nes

nebus galima pakeisti parinkčių.

Spausdinimo parinkčių langas.

Puslapių diapazonas

Jei norime spausdinti visus lapus,

tiesiog paspaudžiam ant Visi (angl.

All), jei norime atspausdinti tą lapą,

kuriame dabar dirbame – spaudžiame

Dabartinis puslapis (angl. Current

Page). Jei reikia atspausdinti tik kai

kuriuos lapus, spaudžiame ant Puslapiai (angl. Pages) ir nurodome kokius lapus

spausdinti. Pvz., 1,3,5,7 – spausdins tik šiuos nelyginius lapus, 1-9 – spausdins visus

lapus nuo pirmo iki devinto, ir pan. Be to galima

lyginių ir nelyginių lapų spausdinimą parinkti nustatant

ką riekia Spausdinti

Kopijos – nustatome kiek parinktų lapų kopijų atspausdinti. Parinkę visas nuostatas,

spaudžiame mygtuką Gerai (OK) .

75

Darbo su skaičiuokle pagrindai (MS Excel)

76

Kas yra skaičiuoklė ?

Skaičiuoklė – tai programa skirta palengvinti žmogaus darbą skaičiuojant ar pan.

Skirtingai nei kalkuliatorius, skaičiuoklės gali perskaičiuoti visą uždavinį, pakeitus

pradinius duomenis. Populiariausia skaičiuoklių programa Microsoft Excel.

Kaip atrodo skaičiuoklės langas?

Skaičiuoklės darbo langas

atrodo taip:

Matome languotą lapą – tai skaičiuoklės Langeliai (angl. Cells). Stulpeliai žymimi

didžiosiomis raidėmis padedant A, eilutės žymimos skaitmenimis pradedant 1. Stulpelio

ir eilutės sandūra vadinama langelio koordinate. Langelis, kuriame dabar esame

vaizduojamas paryškintai. Norėdami pereiti į kitą langelį tiesiog paspaudžiame vieną

kartą kairiuoju pelės mygtuku ant to langelio. Informacija į langelį įvedama renkant

klaviatūra. Suvedę informaciją į langelį paspaudžiame kairiuoju pelės mygtuku ant kito

langelio ir tada vedame informaciją į jį.

Langelių nustatymų keitimas

Galima keisti kiekvieno langelio arba pažymėtų langelių grupės nustatymus.

Pažymėjimas – tai veiksmas, kai laikydami prispaustą kairįjį pelės

mygtuką tempiame aukštyn arba žemyn nuo pirmos eilutės iki

paskutinės eilutės kurios turi būti pažymėtos, po to tempiame

kairėn arba dešinėn nuo pirmojo stulpelio iki paskutinio stulpelio,

kurie turi būti pažymėti. Baigę atleidžiame pelės mygtuką.

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas (angl.

Format) ir pasirenkame Langeliai (angl. Cells).

77

Kortelėje Skaičius (angl. Numer) nustatome, kokio tipo duomenys įvesti į langelį. Jei

duomenys skaičiai – tai parenkame Kategoriją (angl. Category) Skaičius (angl.

Number), taip pat nustatome kiek skaičių po

kablelio rodyti – Dešimtainio skyriklio vieta.

Jei duomenys pinigai – tai parenkame Valiuta

(Currency). Lygiai tai pat galime parinkti

Procentai (angl. Percentage), Data (angl.

Date) ir kitas kategorijas.

Kortelėje Lygiuotė (angl. Alignment) nustatoma teksto padėtis ir horizontalus bei

vertikalus lygiavimas. Lygiuoti tekstą langelio atžvilgiu galima pagal kairę, dešinę, centrą

arba abi puses horizontaliai, apačioje, viršuje,

centre vertikaliai.

Padėtis – tai teksto

pakrypimas, kurį galima

parinkti prispaudus kairįjį

pelės mygtuką prie

raudono kvadratėlio

tempiant aukštyn ar

žemyn arba tiesiog

nurodant konkretų

laipsnių skaičių.

Kartais būna, kad tekstas netelpa į langelį. Šiai problemai spręsti

naudojamos šios funkcijos:

Kelti teksto eilutę (angl. Wrap text) – praplatina langelį žemyn

ir perkelia netelpančius žodžius į kitą eilutę.

Talpinti (angl. Shrink to fit) – sumažina teksto dydį taip, kad

jis tilptų į langelį. Jei norime kad pažymėti langeliai būtų sujungti į vieną – panaudojame

Sulieti langelius (angl. Merge Cells) funkciją.

78

Kortelėje Šriftas (angl. Font) kaip

parenkamas teksto dydis, šriftas, tekstas

paryškinamas, pakreipiamas bei

pabraukiamas. Patvirtinami nustatymai

paspaudžiant mygtuką Gerai (angl.

OK).

jei langelių kraštinės šviesios, tai reiškia, kad atspausdinus

skaičiuoklės darbo lapą jų nesimatys. Jei norime, kad matytųsi,

turime suformuoti lentelę.

Pažymime langelius, kurie turi būti lentelėje. Laikydami prispaustą kairįjį pelės mygtuką

tempiame aukštyn arba žemyn nuo pirmos eilutės iki paskutinės eilutės kurios turi būti

pažymėtos, po to tempiame kairėn arba dešinėn nuo pirmojo stulpelio iki paskutinio

stulpelio, kurie turi būti pažymėti. Baigę atleidžiame pelės mygtuką. Langeliai pažymėti..

Viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Formatavimas (angl. Format) ir pasirenkame

Langeliai (angl. Cells).

Kortelėje Kraštinė (angl. Border)

Parenkame . Rezultatas:

tik šoninės kraštinės susiformavo.

79

Papildomai parenkame . Rezultatas:

Iš pažymėtų langelių suformavome lentelę.

Šie langeliai matysis atspausdintame lape.

Parenkame , jei norime atsisakyti kraštinių.

Taip pat galime nustatyti kraštinės spalvą:

Patvirtinami nustatymai paspaudžiant mygtuką Gerai (angl. OK).

Kortelėje Raštai (angll. Fill) parenkamas langelio ar pažymėtų

langelių fonas. Patvirtinami nustatymai paspaudžiant mygtuką

Gerai (angl. OK).


Sukurkite lentelę, kurią sudaro 8 stulpeliai ir 8 eilutės. Tiek stulpelių plotis, tiek eilučių

aukštis turi būti vienodas. Nuspalvinkite langelius taip, kaip atrodo šaškių lenta.

Sukirkite kitą lentelę, kurioje surašykite prekes, kainas litais ir nuolaidą procentais.

Naudokite aptartas langelių formatavimo galimybes.

80

Kaip naudojant skaičiuoklę atlikti elementarius aritmetinius veiksmus?

Aritmetinius veiksmus galima atlikti ir kalkuliatoriumi, tačiau jei dažnai keičiasi

pradiniai duomenys – t.y. skaičiai, su kuriais reikia atlikti tuos veiksmus, skaičiuoklė

labai praverčia.

Langeliuose surašome skaičius, su kuriais atliksime veiksmus.

Paspaudžiame ant langelio, kuriame bus saugomas veiksmų atsakymas. Veiksmo

aprašymas visada prasideda ženklu = (lygu). Klaviatūra paspaudžiame ženklą = tame

langelyje, kuriame bus saugomas atsakymas. Tada tiesiog spragtelėkite kairiuoju pelės

mygtuku ant to langelio kuriame yra pirmasis skaičius, su kuriuo reikia atlikti veiksmus.

Tas langelis pradės mirguliuoti. Neišsigąskite – taip turi būti. Atsakymo laukelyje

kompiuteris parašo koordinates paspaustojo langelio. Dabar mažojoje skaitinėje

klaviatūroje paspauskite veiksmo ženklą: suma +, atimtis -, daugyba *, dalyba / . Ženklas

gali būti tik vienas. Tada kairiuoju pelės mygtuku paspaudžiame ant antrojo langeliu, su

kuriuo atliekame veiksmus.

Jei reikia tokiu būdu galime į atlikti veiksmus su daugeliu langelių ir gauti atsakymą

priklausomai nuo juose esančių duomenų. Dėmesio po kiekvieno langelio paspaudimo

reikia dėti kokį nors aritmetinį ženklą, po paskutinio langelio paspaudimo jokio ženklo

dėti nereikia. Atsakymų langelyje = langelių koordinatės ir ženklai vadinami formule.

Pabaigę formulę spaudžiame klavišą Enter ir gauname atsakymą.

Pakeitę padinius duomenis gausime veiksmų su tais duomenimis rezultatą. Pvz.,

pakeičiam pirmame langelyje 5 į 10, rezultatas tuomet būtų 12.


Sukurkite lentelę. Surašykite prekes, vieneto kainą ir pirktų vienetų kiekį. Apskaičiuokite

pirkinių sumą. Panaudokite aptartas formules ir langelių formatavimo galimybes.

81

Kaip sukurti diagramą?

Pirmiausia pasižymime langelius, kurių reikšmes (skaičius) norime įtraukti į diagramą.

Tada viršutinėje įrankių juostoje spaudžiame Įterpimas (angl.

Insert) ir pasirenkame Diagrama (angl. Chart)

Kairėje pasirenkame diagramos tipą –

stulpelinė, linijinė, skritulinė ar pan.

Kiekvieno pasirinkto tipo potipius

matome kairėje. Kai išsirenkame tipą ir

potipį spaudžiame mygtuką Pirmyn

(angl. Next)

Pasirenkame kortelę Serija ir įrašome jos

pavadinimą – t.y. apibudiname duomenis.

Pvz., skaičiai, išlaidos, mėnesiai ir panašiai.

Spaudžiame mygtuką Pirmyn (angl. Next).

Suvedame ašių ir diagramos

pavadinimus. Ir spaudžiam mygtuką

Baigti (angl. Finish). Diagrama sukurta.

82


Sudarykite savo pirkinių diagramą. Galite panaudoti praeitoje užduotyje naudotus

duomenis.

Kaip išsaugoti skaičiuoklės bylą ?

Norėdami išsaugoti dokumentą pirmą kartą, t.y. suteikti jam

pavadinimą ir parinkti katalogą, kurioje jis bus saugomas

kompiuteryje, reikia paspausti Failas (angl. File) ir pasirinkti Įrašyti

kaip (angl. Save As).

Taip atrodo išsaugojimo

parametrų langas. Laukelyje

Failo vardas (angl. File name) įrašykite dokumento pavadinimą

ir paspauskite mygtuką Įrašyti

(angl. Save) , esantį dešinėje, jei

persigalvojote spauskite

Atšaukti (angl. Cancel). Toliau

rengdami šį dokumentą, pildydami jį naujais įrašais pakeitimų išsaugojimui spauskite

Failas (angl. File) ir Įrašyti (angl. Save) arba tiesiog mygtuką.

83

Skaidrių kūrimas ir demonstravimas (MS PowerPoint)

84

Kas yra pateiktis, kas yra skaidrė ?

Pateiktis kitaip dar vadinama prezentacija – tai programų, skirtų pateiktims kurti bylos

tipas. Kaip ir tekstinį dokumentą, pateiktį gali sudaryti keletas lapų. Tie lapai vadinami

skaidrėmis. Taigi pateiktyje gali būti daug skaidrių.

Kaip sukurti pateiktį naudojantis PowerPoint programa?

Paleidus programą PowerPoint jos darbo langas atrodo taip. Taip atrodo pirmoji

pateikties skaidrė. Kaip ir rašoma lange, norėdami užrašyti pavadinimą pirmiausia turime

spragtelti kairiuoju pelės mygtuku ant pirmo stačiakampio, kuriame parašyta

Spustelėkite pavadinimui pridėti (angl. Click to add title). Kiekvieną kartą norėdami į

programos laukelį įrašyti tekstą turėsime atlikti tą patį – t.y. spragtelti ant to laukelio

vieną karta kairiuoju pelės mygtuku.

Paspaudus pradės mirksėti žymeklis ir tada jau bus galima rašyti savo tekstą.

85

Skaidrėje neturėtų būti labai daug teksto. Yra tokia nerašyta taisyklė, kad turėtų būti 7

plius minus 2 žodžiai. Taigi nepersistenkite . Skaidrė tai jūsų orientyras kalbant,

pristatant, joje turi būti tik tezės.

Kaip įterpti naują skaidrę ?

Norėdami įterpti naują skaidrę spaudžiame

Įterpimas (angl. Insert) ir pasirenkame Nauja skaidrė (angl.

New Slide).

Vėl taip pat paspaudžiame ant laukelio vieną kartą kairiuoju pelės

mygtuku ir rašome tekstą.

Lapo dešinėje matome skaidrių maketų pavyzdžius, kuriuos galime

panaudoti savo skaidrei. Išsirinkę norimą maketą paspaudžiame

ant jo kairiuoju pelės mygtuku ir jis bus parinktas tai skaidrei, su

kuria dabar dirbate. Tokiu būdu įterpiate tiek skaidrių kiek reikia

jūsų pateikčiai.

86

Kaip įterpti paveikslėlį į skaidrę ?

Norint į dokumentą įterpti paveikslėlį, reikia viršutinėje įrankių juostoje spausti

Įterpimas (angl. Insert) toliau Paveikslėlis (angl. Picture) tada pasirinkti Iš failo (angl.

From File)

Tarkim norime įkelti paveiksliuką

pavadinimu gėlė.jpg Turime

nueiti į tą katalogą, kuriame yra

norimas įkelti paveikslėlis ir jį tiesiog pasižymėti, t.y. vieną kartą spragtelti kairiuoju

pelės klavišu ir paspausti Įterpti (angl. Insert)

Kaip padaryti kad per paveikslėlį matytųsi tekstas?

Norint, kad tekstas matytųsi per paveikslėlį, reikia pažymėti paveikslėlį.

T.y. vieną karta paspausti ant jo kairiuoju pelės mygtuku. Tuomet

paveikslėlis atrodo taip: apie jį kampuose balti rutuliukai. Tai reiškia ,

kad jis dabar pažymėtas. Spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką ir

pasirenkame Tvarka (angl. Order), tuomet paspaudžiame ant Nukelti

atgal (angl. Send to Back)

87

Kaip pakeisti skaidrių foną?

Norint pakeisti skaidrių foną, reikia paspausti Formatavimas (angl. Format) ir

pasirinkti Fonas (angl. Background)

Iš galimų spalvų išsirenkame pageidaujamą.

Rekomenduojama, kad skaidrių spalva turi būti

neutrali, nerėžti akies, nebūti įkyri, todėl reikėtų vengti

raudonos, geltonos ir pan. Programos PowerPoint

siūlomos spalvos tinkamiausios. Tačiau jei vis dėl to

pageidaujate kitų spalvų spauskite Daugiau spalvų

(angl. More Colors) ir išsirinkite. Kuo skiriasi mygtukai Taikyti (angl. Apply) nuo

Taikyti visoms (angl. Apply to All) – Taikyti suteiks pasirinktą spalvą tik tai skaidrei,

su kuria šiuo metu dirbate, Taikyti visoms – pritaikys spalvas visoms jau sukurtoms ir

sukursimoms skaidrėms.

Formatavimas (angl.

Format) pasirinkimas

Skaidrės dizainas (angl.

Slide Design) įjungia

skaidrių dizainų rinkinį.

Dešiniame kampe, kur prieš

tai buvo skaidrių maketo pavyzdžiai matome spalvotus

dizainų pavyzdžius.

Norėdami pasirinkti dizainą, tiesiog paspauskite kairiuoju

pelės mygtuku ant jo ir visos skaidrės atrodys kaip dizaine.

88

Kaip pažiūrėti pateiktį ?

Norėdami pažiūrėti pateiktį arba ją demonstruoti spaudžiame Skaidrių demonstravimas

(angl. Slide Show) ir pasirenkame

Žiūrėti demonstraciją (angl. View Show).

Tuomet per visą ekraną kompiuteris demonstruoja

skaidres. Norėdami pereiti prie kitos skaidrės, kas kart vieną kartą spauskite kairįjį pelės

mygtuką. Parodžius visas skaidres paspaudus kairįjį pelės mygtuką demonstracija

pasibaigs. Jūs vėl galėsite redaguoti savo skaidres.

Kaip padaryti, kad žodžiai skaidrėje judėtų?

Norėdami padaryti, kad žodžiai skaidrėje judėtų spaudžiame Skaidrių demonstravimas

(angl. Slide Show) ir pasirenkame

Animacijos schemos (angl. Animation Schemes) .

Dešinėje atsiranda animacijų pasirinkimo langas. Paspaudę

vieną kartą kairiuoju pelės mygtuku ant to laukelio, kuriame

įrašytus žodžius norite „pajudinti“ , iš sąrašo pasirenkate

norimą animacijos schemą. Paspaudus ant schemos

kairiuoju pelės mygtuku, kompiuteris atlieka animacijos

veiksmą ir jūs galite jį įvertinti.

89

Jūs galite susikurti savo animacijos schemą spausdami

Skaidrių demonstravimas (angl. Slide Show) ir

pasirinkdami Pasirinktinė animacija (angl. Cuctom

Animation) .

Spaudžiame Pridėti efektus ir taip jų galime

pridėti iš galimų pasirinkimų kiek tiktai

pageidaujame. Reikėtų parinkti efektų pradžios

būdą: paspaudus pelės mygtuką, su ankstesniu ar

po ankstesnio. Taip galima susidėlioti

pageidaujamą eilės tvarką, kuria efektai

pasirodys.

Kaip sukurti skaidrių perėjimo efektą?

Norėdami tai padaryti, spaudžiame Skaidrių demonstravimas (angl. Slide Show) ir

pasirenkame Skaidrių perėjimas (angl. Slide Transition).

Iš sąrašo pasirenkame tinkantį efektą. Paspaudus kairiuoju

pelės mygtuku kompiuteris pademonstruos kaip atrodytų

pasirinktas perėjimas.

90

Galima pakeisti keitimosi greitį, bei pasirinkti garso efektą,

kuris pasigirs skaidrei pereinant.

Taip pat galima parinkti perėjimo būdą – t.y. ar skaidrė bus

pakeista kita paspaudus kairįjį pelės mygtuką. Taip nustatyta

iš anksto. Arba galima nustatyti laiko tarpa, po kurio

automatiškai kompiuteris pakeis skaidrę, pvz., po 5

sekundžių.

Kiekvienai skaidrei galima parinkti šiuos nustatymus

skirtingus. Jei pageidaujate, kad visoms skaidrėms galiotų tie patys parinkimai

paspauskite (angl. Apply to All Slides).

Kaip išsaugoti pateiktį ?

Norėdami išsaugoti pateiktį pirmą kartą, t.y. suteikti jam pavadinimą ir parinkti katalogą,

kurioje jis bus saugomas kompiuteryje, reikia paspausti Failas (angl. File) ir pasirinkti

Įrašyti kaip (angl. Save As).

Taip atrodo išsaugojimo

parametrų langas. Laukelyje

Failo vardas (angl. File name) įrašykite dokumento pavadinimą

91

ir paspauskite mygtuką Įrašyti (angl. Save) , esantį dešinėje, jei persigalvojote spauskite

Atšaukti (angl. Cancel). Toliau rengdami šį dokumentą, pildydami jį naujais įrašais

pakeitimų išsaugojimui spauskite Failas (angl. File) ir Įrašyti (angl. Save) arba tiesiog

mygtuką.

Galutinę pateikties versiją, kurią ketinate demonstruoti kitame kompiuteryje renginio

metu, rekomenduojama išsaugoti specifiniu formatu. Tai išvengsite galimų

nesuderinamumų dėl versijų ir

kitų kompiuterių skirtumų.

Paspaudę Failas (angl. File) ir

pasirinkti Įrašyti kaip (angl.

Save As) paspaudžiame ant

laukelio Įrašomo failo tipas

(angl. File Type) ir parenkame

PowerPoint demonstravimas

(angl. PowerPoint Show).

PowerPoint byla kompiuteriuose

vaizduojama

PowerPoint demonstravimo byla .

Naudojant demonstravimo tipo bylą, norint demonstruoti tereikia du kartus kairiuoju

klavišu paspausti ant tos bylos ir per visą ekraną kompiuteris pats automatiškai pradės

pateikties demonstravimą.

92

Elektroninis paštas ir internetas kasdieninėje įstaigos veikloje

93

Kas yra internetas, ką jis gali?

Jei paklausčiau kas yra internetas tai tikriausiai dauguma atsakytų, kad tai www arba kad

tai ženklas kompiuteryje. Tačiau tai iš dalies tiesa.

Esame klasėje, visi klasės kompiuteriai yra sujungti į tinklą – t.y. gali keistis informacija

vienas su kitu be jokių diskelių ar kitų informacijos laikmenų. Kažkur Amerikoj ar

Kinijoj lygiai taip pat yra tokia pat klasė. Ar mes galime keistis informacija tarp šių

klasių. Panaudodami specialias technologijas tai daryti galima. Tos technologijos

vadinamos internetinėmis technologijomis.

Internetas – tai visų pasaulio tinklų visuma.

Internetas teikia ne vieną o kelias paslaugas. Aptarsime paslaugas, kuriomis naudojamės

interneto dėka.

Interneto paslaugos:

www;

ftp;

elektroninis paštas;

pokalbiai realiu laiku;

nuotolinis valdymas.

WWW – tai pati populiariausia interneto paslauga, kurios dėka galime skaityti

dokumentus, sukurtus specialia kalba iš nutolusio kompiuterio, neturėdami jo prieš tai

parsisiųsti į savo kompiuterį. Internetiniai puslapiai gali būti bet kur – Amerikoj,

Anglijoj, Kinijoj ir pan. Tačiau dėka www mes galima juos skaityti iš savo kompiuterio.

FTP – tai interneto paslauga, skirta byloms parsisiųsti iš nutolusio kompiuterio.

Elektroninis paštas – taip pat labai paplitusi paslauga, leidžianti bendrauti tarp toli

vienas nuo kito esančių kompiuterių. Tai tarsi paprastas paštas, tik skirtumas, kad laišką

gauni tuojau pat, nesvarbu kuriam pasaulio krašte bebūtum, o ne po kelių dienų.

Pokalbiai realiu laiku – visos bendravimo tiek tekstu, tiek balsu programos, tokios kaip

Skype, Mirc, Messenger ir kt. , naudojasi šia paslauga.

Nuotolinis valdymas – tai paslauga, kuri suteikia galimybę prisijungti prie toli esančio

kompiuterio ir jį visiškai valdyti, t.y. atrodo, jog sėdi prie savo kompiuterio, matai ekraną

ir viską kas vyksta jame.

94

Kaip naudotis www paslauga?

Norint naudotis www paslauga, reikia taikomosios programos, sukurtos specialiai www

naršymui. Šios programos vadinamos naršyklėmis.

Populiariausios WWW naršyklės:

Internet Explorer

Mozilla FireFox

Opera

Kas sudaro internetinio puslapio ar svetainės adresą?

Interneto svetainių adresai prasideda raidėmis www po to būtinai dedamas taškas (angl.

dot) . Po taško būna vadinama vardų sritis, kurią sudaro domenas. Domenas – tai

interneto vardas, taškas ir galūnė. Interneto vardus su galūne reikia pirkti. Interneto

vardai gali būti kokie tik nori, tačiau negali būti lietuviškų simbolių ir tarpų. Po taško

esančios galūnės skirstomos į globalias ir lokalias. Globalios galūnės dar vadinamos

vardų sritimis. Globalios: .com, (skirtos komercinėms, užsienio įmonėms), .net

kompanijoms valdančioms tinklus), .org (nepelno siekiančioms organizacijoms), .edu

(švietimo organizacijoms), .gov (amerikiečių karinėms ir valdžios struktūroms). Tai

oficialus skirstymas, tačiau niekas nedraudžia pasirinkti vardų storį ne pagal jos paskirtį

(pvz., www.krepsinis.net – tai krepšinio portalas, o ne tinklų organizacija). Lokalios tai

kiekvienai valstybei skirtos vardų sritys. Globalias sudaro trys raidės, o lokalias – du, tik

Didžioji Britanija naudoja co.uk vardų sritį. Lievuvai skirta – .lt, Rusijai - .ru, Latvijai -

.lv ir pan. Registruoti vardų sritį Lietuvos vartotojai gali ir kitai valstybei skirtą.

Registracija galioja metus laiko. Skirtingai nuo to ar lokali ar globali vardų sritis, skiriasi

ir domeno kaina. .com, net, org kainuoja pigiau nei .lt. Tačiau nuo šių metų .lt vardų sritis

ženkliai atpigo.

Taigi bet kokios naršyklės adreso lange renkame internetinį adresą,

pvz.,

http://www.krepsinis.net/

95

Kaip naršyti internete?

Taip atrodo naršyklės Internet Explorer 6 lietuviškos sąsajos langas.

Internetiniai adresai, į kuriuos norime nueiti, rašomi Adreso lauke (angl. Address Bar).

Pagrindiniai mygtukai ir jų paskirtys:

Puslapio krovimosi sustabdymo mygtukas (angl. Stop) – paspaudus kraunantis

puslapiui šį mygtuką, puslapis toliau nebesikrauna, tada galime adreso lauke

rašyti kitą internetinės svetainės adresą. Dažniausiai naudojamas kai puslapis ilgai

kraunasi, tačiau neužsikrauna, arba nebeketiname apsilankyti kraunamame

internetiniame puslapyje.

Puslapio perkrovimo mygtukas (angl. Refesh) – paspaudus jį puslapis, kuriame

naršome yra perkraunamas, kitaip tariant atnaujinamas, atidaromas iš naujo.

Kitaip tariant atvaizduojame naujausia informacija, kuri galėjo pasikeist kol mes

skaitėme. Tarkim esame naujienų svetainėje, perkraudami puslapį jame pastoviai

matome naujausią informaciją.

Pagrindinio puslapio užkrovimo mygtukas (angl. Home page) – užkraunamas

puslapis, kuris yra pažymėtas kaip pagrindinis. Pagrindinis puslapis – kitaip

vadinamas namų, startiniu puslapiu. Jis užkraunamas tik atidarius naršyklę.

Vėliau naršant internete jį galima užkrauti paspaudus šį mygtuką.

Mygtukai Atgal ir Pirmyn (angl. Back ir Forward) užkrauna prieš tai ir po to

aplankytus puslapius. Tarkim mes naršėm naujienų svetainėje, po to aplankėm

Šiaulių Švietimo centro puslapį. Paspaudus Prieš tai lankyto puslapio

užkrovimo mygtuką bus užkraunama naujienų svetainė. Esant šioje svetainėje

paspaudus Po to lankyto puslapio užkrovimo mygtuką bus užkraunamas

Švietimo centro puslapis.

Adreso lauke įvedus internetinės svetainės adresą spaudžiame Enter klavišą arba su

kairiuoju pelės mygtuku spaudžiame (angl. Go) mygtuką. Per kiek laiko puslapis

96

bus užkrautas priklauso nuo jūsų interneto greičio. Naršyklei užkrovus puslapį, galime

jame naršyti. Internetinė svetainė tai nuorodomis į kitus puslapius paremtas dokumentas.

Puslapiuose yra tekstinė informacija ir nuorodos į kitus puslapius.

Kai užvedus ant teksto pelės žymeklis iš pasikeičia į tai reiškia, kad esame

ant nuorodos į kitą puslapį ar išsamesnį informacijos šaltinį ir paspaudę

kairiuoju pelės mygtuku įeiname į po ta nuoroda slypintį puslapį. Taip vyksta naršymas

po internetinius puslapius juose esančių nuorodų pagalba. Grįžimas į prieš tai lankytą

puslapį jau aptartas.

Kiekvienas turi kelis savo mėgstamus ir nuolat lankomus puslapius. Galima kiekvieną

kartą Adreso lauke rinti tų puslapių adresus, tačiau yra kitas būdas – įsikelti tuos

puslapius į Parankinius (angl. Favorites) .

Naršyklės įrankių juostoje spaudžiame mygtuką (angl. Favorites).

Prieš tai užkrauname puslapį, kurį norime įkelti į parankinius. Tada spaudžiame mygtuką

Pridėti (angl. Add)

Laukelyje Pavadinimas galime pakeisti į parankinius įkeliamo puslapio pavadiną.

Patvirtiname spausdami mygtuką Gerai (angl. OK).

Norėdami užsukti į Švietimo centro puslapį,

tiesiog paspauskite kairėje ant nuorodos ir

jis bus užkraunamas. Taip galite įtraukti į

parankinius kiek tiktai norite puslapių.

97

Pagrindiniai naršyklės nustatymai

Naršyklės Internet Explorer nustatymus galima keisti paspaudus Įrankiai (angl. Tools) ir

pasirenkame Interneto pasirinktys (angl. Internet Tools)

Skiltyje Pagrindinis puslapis

(angl. Home page) galime

nustatyti jau aptartąjį puslapį, kuris

užsikrauna tik įjungus interneto

naršyklę. Mygtukas Naudoti šį

(angl. Use Current) pagrindiniu

puslapiu nustato tą puslapį,

kuriame dabar naršome. Mygtukas

Naudoti tuščią (angl. Use Blank) nustato, kad atidarius interneto

naršyklę joks puslapis nesikrautų.

Kaip tik šiuo metu toks nustatymas

parinktas. Atidarius interneto

naršyklę Adreso laukelyje būna

parašyta about:blank. Vietoj jo

galime parašyti tarkim

www.google.lt . Tokiu atveju,

atidarius interneto naršyklę,

užsikraus www.google.lt

tinklalapis. Rekomenduojama dažnai naikinti slapukus ir failus – mygtukai Naikinti

slapukus (angl. Delete Cookies) ir Naikinti failus (Delete Temporary internet files).

Skiltyje Retrospektyva (angl. History) galime nustatyti kiek dienų saugoti įrašus apie

puslapius, kuriuose lankėmės. Mygtukas Valyti aplanką Retrospektyva (angl. Delete

History) skirtas šiems įrašams panaikinti.

http://www.google.lt/


98

Kaip ieškoti informacijos internete?

Informacijos paieškai naudojamos internetinės paieškos sistemos.

Populiariausios paieškos sistemos internete:

www.altavista.com

www.lycos.com

www.aol.com

www.yahoo.com

www.live.com

www.google.lt

Populiariausia iš jų – www.google.lt. Aptarsime informacijos paiešką internete

naudodami google paieškos sistemą.

Naršyklės adreso lange rašome paieškos sistemos internetinį adresą – www.google.lt.

http://www.altavista.com/

http://www.lycos.com/

http://www.aol.com/

http://www.yahoo.com/

http://www.live.com/




99

Laukelyje įrašome raktinį žodį ar žodžius. Paieškos užklausa vadinama raktiniais

žodžiais. Tarkim, norime surasti informacijos apie orų prognozę. Turėtume rašyti

paieškos laukelyje orų prognozė - tai ir bus šios paieškos raktiniai žodžiai. Norėdami

gauti kuo geresnius paieškos rezultatus, turime kuo tiksliau ir aiškiau parinkti raktinius

žodžius. Įvedę juos spaudžiame .

Visame internete reiškia, kad sistema ieškos visuose puslapiuose nesvarbu kokios šalie jie

yra ir kokia kalba yra pateikiama informacija. Puslapiuose lietuvių kalba – reiškia, kad

sistema ieškos informacijos visuose puslapiuose, nesvarbu kokios šalie vardų sričiai jie

priklauso, kuri bus pateikiame lietuvių kalba. Puslapiuose iš Lietuvos – reiškia, kad

sistema ieškos tik puslapiuose, kurių adresas baigiasi .lt .

Pateikiami paieškos rezultatai. Mėlynai pažymėta internetinio puslapio antraštė, apatinėje

rezultato eilutėje žaliai pažymėtas pilnas internetinio puslapio adresas. Tarp šių žymėjimų

juodai pateikiamas trumpas aprašymas apie informaciją, kurią galima rasti šiame

paieškos rezultate. Norėdami užeiti į paieškos rezultatuose esantį puslapį, užvedame pelės

žymeklį ant mėlynai pažymėto užrašo. Pelės žymeklis pasikeičia . Tada

spaudžiame kairįjį pelės mygtuką ir laukiame kol užsikraus šis puslapis. Aptarsime kai

kurias naudingas google paieškos sistemos funkcijas.

10

0

Spaudžiame išplėstinė paieška.

Paieškos raktų papildomi nustatymai bei rezultatų viename lape rodymo nustatymai:

Kalbos pasirinkimas:

10

1

Paieškos rezultatų bylų tipų nustatymai, t.y. jei mums reikia Word programos

dokumentų, tai tiesiog pasirenkame Microsoft Word (.doc) ir paieškos sistema pateisk

tik Word bylas, kurios atitiks raktinius žodžius.

Kadangi svarbi ir aktuali informacija sensta pakankamai greitai, tai norint gauti

naudingus paieškos rezultatus, rekomenduojama nustatyti datą, pagal kurią būtų atmetami

seni duomenys.

102

Kaip internete ieškoti paveikslėlių?

Paveikslėlių paieškai naudosime tą pačią google paieškos sistemą.

Interntinėje www.google.lt paieškos sistemoje pasirenkame Vaizdai.


103

Laukelyje įvedame paieškos raktinį žodį. Paieškos sistema ieškos paveikslėlių

internetiniuose puslapiuose, kurių pavadinimas atitiks raktinius žodžius.

Norėdami peržiūrėti paveikslėlį tiesiog spaudžiame ant jo kairiuoju pelės klavišu.

Norėdami pamatyti paveikslėlį visu dydžiu tiesiog spauskite dar kartelį kairiuoju pelės

klavišu ant jo. Žemiau pateikiamas internetinis puslapis, kuriame šis paveiksliukas rastas.

104

Kaip išsaugoti paveikslėlį į kompiuterį?

Ant paveikslėlio, rodomo visu dydžiu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką ir pasirenkame

Įrašyti paveikslėlį kaip (angl. Save Picture As) .

105

Nurodome, kur kompiuterio diske išsaugoti paveikslėlį ir spaudžiame Įrašyti (angl

Save).

106

Kaip įrašyti dokumentą iš interneto ar parsisiųsti bylą?

Ant mėlynai pažymėtos nuorodos spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką ir pasirenkame

Paskirtį įrašyti kaip (angl. Save Target As)

Nurodome aplanką kompiuterio atminties įrenginyje ir

spaudžiame Įrašyti (angl. Save) mygtuką.

Norėdami parsisiųsti bylą iš interneto kai paspaudžiate ant parsisiuntimo nuorodos

puslapyje kompiuteris išmetą užklausimą.

Paspaudžiame Save mygtuką. Kaip ir dokumento

įrašymo į kompiuterį atveju, nurodome aplanką į

kurį įrašyti ir spaudžiame Įrašyti (angl. Save).

107

Kaip patalpinti savo tinklalapį į google paieškos sistemą?

Spaudžiame Viskas apie Google.

108

Po to pasirenkame Įdėti / pašalinti jūsų tinklalapį.

Laukelyje Adresas įvedame savo tinklalapio tikslų adresą. Laukelyje Pastabos

suvedame visus raktinius žodžius, kuriuos įvedusiam vartotojui bus pateikiamas jūsų

tinklalapis paieškos rezultatuose. Raktinių žodžių galime įvesti kiek reikia. Spaudžiame

Įterpti nuorodą. Tinklalapis įdėtas į google paieškos sistemą.


Suraskite internete penkis paveikslėlius, susijusius su šiuo metu esančiu metų laiku. Juos

išsaugokite kompiuteryje.


Panaudodami išplėstinę paiešką suraskite penkis Microsoft Word dokumentus, susijusius

su jūsų hobi. Parsiųskite juos į kompiuterį.

109

Kaip naudotis elektroniniu paštu?

Elektroninis paštas yra nemokama internetinė bendravimo priemonė, kuri visiškai

primena įprastąjį paštą.

Svarbu žinoti, kad:

elektroninio pašto žinutės nieko nekainuoja;

elektroninio pašto žinutės pasiekia adresatą tą pačia minutę;

reikia tiksliai užrašyti gavėjo adresą;

norint siųsti ir gauti elektronini pašto žinutes reikia turėti elektronini pašto

dėžutę.

Šiuolaikinis elektroninis paštas būna dviejų tipų:

žiniatinklinis (angl. webmail);

POP.

Seniausias ir populiariausias yra POP paštas. Norint gauti ir siųsti žinutes reikia

specialios programos. Populiariausi POP pašto klientai:

Outlook Express;

Mozilla Thunderbird;

Microsoft Outlook;

The Bat;

Eudora ir begalė kitų.

POP paštus dažniausiai naudoja įmonės, interneto tiekėjai savo klientams.

Žiniatinklinis elektroninis paštas tikrinamas ir rašomos žinutės naudojant internetinę

naršyklę – t.y. elektroninis paštas yra internetiniame puslapyje.

Populiariausi žiniatinklinio pašto tinklalapiai: www.one.lt www.delfi.lt.

Kai kurie elektroninio pašto paslaugų tiekėjai suteikia galimybę naudotis tiek

žiniatinklinę tiek POP versija – pvz., www.gmail.com.

http://www.one.lt/

http://www.delfi.lt/

http://www.gmail.com/

110

Elektroninio pašto rūšys?

Kas geriau – žiniatinklinis ar POP elektroninis paštas?

Žiniatinklinį paštą galima tikrinti iš bet kurio kompiuterio, kuris turi interneto ryšį,

nereikia derinti jokios programos, tačiau neturint interneto ryšio negalima prieiti prie

jau gautų laiškų. Žiniatinklinio pašto tiekėjai dažniausiai riboja elektroninio pašto

dėžutės talpą. POP paštas dažniausiai sukonfigūruojamas taip, kad visi laiškai

keliautų į kompiuterio kietąjį diską, todėl sąlyginai dėžutės talpa neribojama.

Neturint interneto ryšio prie anksčiau gautų laiškų galima prieiti, juos skaityti,

negalima tik atsakinėt ir gauti naujus laiškus. Geriausia rinktis pašto paslaugų tiekėją,

kuris suteikia galimybę naudotis tiek POP tiek ir žiniatinkliniu elektroniniu paštu.

Kas sudaro elektroninio pašto adresą?

Kaip ir realiame gyvenime ant voko negalima užrašyti tiesiog „Seneliui į kaimą..“.

Turime užrašyti tikslų adresą. Taip ir naudojantis elektroniniu paštu. Tačiau

skirtumas tik toks, kad paštininkė, kuri pažysta daug vietinių žmonių gali per

atsitiktinumą atkeliavusį laišką į tą kaimą nunešti būtent tam seneliui, o

elektroniniame pašte serveriai iš karto atmes jūsų žinutę ir ji niekada net per

atsitiktinumą nepasieks adresato.

Elektroninio pašto adresą sudaro:

Elektroninio pašto adresą sudaro vartotojo vardas, simbolis @, kuris ir reiškia, kad

tai yra elektroninio pašto, o ne internetinio puslapio adresas, ir domenas, kuris jau

buvo aptartas.

111

Vartojo vardo sudarymo rekomendacijos.

Daugelis vartotojo vardą sieja su kokia nors išgalvota internetine pravarde (angl.

nick) (pvz., meilute14, meskiukas12 ir pan.), tačiau tai nėra gera praktika. Kaip ir

paprastame pašte ant voko neužrašote meškiukui, rašote gavėjo tikrą vardą ir

pavardę. Elektroninis paštas tai jūsų internetinis adresas, vizitinė kortelė internete.

Todėl rekomenduotina naudoti vartotojo vardus, kurie butu arčiausiai Jūsų

asmenybės ir nekaltu pajuokos. Dažniausiai naudojami vardo ir pavardės trumpiniai.

Kokios elektroninio pašto funkcijos?

Pagrindinės elektroninio pašto funkcijos:

Naujo laiško rašymas;

Atsakymas į gautą laišką;

Gauto laiško persiuntimas kitam adresatui;

Bylos prisegimas prie laiško;

Adresų knyga.

Aptarsime vieną iš daugiausiai naudojamų POP klientų Outlook Express bei žiniatinklinį

www.gmail.com elektroninį paštą.


112

Darbas su POP elektroninio pašto klientu Outlook Express

Programos Outlook Express langas.

Visi elektroninio pašto programos katalogai vaizduojami kairėje pusėje, o jų turinys

dešinėje lango pusėje.

Visi gauti laiškai yra saugomi kataloge Gauta (angl. Inbox), išsiųsti – Išsiųsti (angl.

Sent Items) , ištrinti – Ištrinti (angl. Deleted Items).

Atidarę bet kurį katalogą, dešinėje matome siuntėją, laiško temą ir datą, kada laiškas

gautas.

113

Kokius veiksmus galime atlikti su laiškais?

Norėdami rašyti naują elektroninį laišką, spaudžiame mygtuką (angl. Create

New).

Laukelyje IŠ nurodomas siuntėjo elektroninio pašto adresas. Laukelyje Kam rašome

gavėjo elektroninio pašto adresą. Norėdami nusiųsti elektroninį laišką draugui, Jūs

būtinai turite žinoti tikslų jo elektroninio pašto adresą. Priešingu atveju laiškas adresato

nepasieks. Gavėjo adresas rašomas be tarpų ir pilnas – t.y. gavėjo vartotojo vardas

simbolis @ ir serverio, kuriame yra jo elektroninio pašto dėžutė adresas (domenas).

Laukelis tema. Kaip matėme programos Outlook Express lange vartotojai mato siuntėją,

datą ir svarbiausia mato laiško temą. Nemandagu palikti temos laukelį tuščią. Jame

dažniausiai užsimenama apie ką bus rašoma šiame laiške. Galima rašyti lietuviškais

rašmenim, tačiau nerekomenduotina.

Dideliame plote rašome laiško tekstą. Jis gali būti kokio tik nori ilgumo. Kaip ir

naudojantis įprastu paštu, būtina pasisveikinti, atsisveikinti, rekomenduojama visada

pasirašyti - pvz., Pagarbiai Dėstytojas Donatas Bukelis. Plačiau apie netiketą – tinklinį

etiketą galite pasiskaityti http://perkunas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc1855lt.html arba

http://tools.ietf.org/html/rfc1855.

Parašę laišką jį paprasčiausiai išsiunčiame mygtuku (angl. Send).

http://perkunas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc1855lt.html

http://tools.ietf.org/html/rfc1855

114

Norėdami atsakyti į gautus laiškus pirmiausia paspaudžiame vieną kartą kairiuoju pelės

klavišu ant to laiško, į kurį norime atsakyti. Tada spaudžiame mygtuką (angl.

Reply) .

Atsakant į gautą laišką laukelyje Kam kompiuteris automatiškai įrašo gavėjo elektroninio

pašto adresą (gavėju tampa to laiško, kurį jūs gavote siuntėjas). Pastebėjome, kad prie

temos atsiranda dvi raidės Re, kurios ir reiškia, kad tai yra atsakymas į jau gautą laišką.

Tų Re raidžių daug atsakinėjant į laišką gali atsirasti pakankamai daug (pvz., Re Re Re

Re Re Re Re Re: labas). Tai tikai nėra labai gražu ir mandagu, todėl rekomenduojame

kiekvieną kartą nutrinti raides Re. Taip pat rekomenduojame nutrinti prieš tai buvusį

tekstą, kad laiškas nepasidarytų per daug ilgas ir nepatogus skaityti. Kai rašote popieriuje

laišką, jūs gavėjui neįdedate jo parašyto laiško kopijos. Taip ir elektroniniame pašte

nereikėtų palikti seno teksto. Atsakymą į laišką išsiunčiame mygtuku (angl.

Send).

Gautą elektroninį laišką galima persiųsti kitam adresatui. Tai dažniausiai naudojame

įmonėse ir įstaigose, kurios viešina vieną elektroninio pašto adresą, po to atsakingas

darbuotojas persiunčia laiškus pagal sritį paskirtiems darbuotojams.

115

Norėdami persiųsti laišką spaudžiame mygtuką (angl. Forward).

Persiunčiant gautą laišką kitam adresatui, laukelyje Kam reikia įrašyti gavėjo

elektroninio pašto adresą. Pastebėjome, kad prie temos atsiranda dvi raidės Fw, kurios ir

reiškia, kad tai yra persiunčiamas laiškas. Rekomendacijos tokios pat – t.y. nutrinti

temoje raides Fw, ištrinti nereikalingą tekstą laiške. Persiunčiant laišką visos prisegtos

bylos taip pat persiunčiamos.

Laišką persiunčiame mygtuku (angl. Send).

Prie laiškų galima prisegti kokią nors bylą – tarkim nuotrauką ar tekstinį dokumentą.

Norėdami tai padaryti, spaudžiame mygtuką (angl. Attach).

Pasirenkame pageidaujamą bylą –

t.y. vieną kartą spraktelėjame

kairiuoju pelės klavišu ir

spaudžiame Pridėti (angl. Add).

Jei laiške atsiras eilutė su prisegtos

bylos pavadinimu, reiškia kad byla

sėkmingai prisegta.

Galima laišką .

116

Laukelyje Kopija (angl. Cc) galima suvesti keletą elektroninio pašto gavėjų adresų.

Laiško kopija bus nusiųsta visiems adresatams. Adresatai matys, kad laiškas buvo

siunčiamas keletui gavėjų. Kai kurios programos leidžia siųsti Paslėptą kopiją (angl.

BCc) – t.y. gavėjai nemato, kad laiškas buvo siųstas keliems adresatams.

117

Darbas su www.gmail.com žiniatinkliniu elektroniniu paštu

Viena populiariausių žiniatinklinio elektroninio pašto sistemų – www.gmail.com.

Registracija labai paprasta.

Interneto naršyklės lange surenkame adresą www.gmail.com

Jei jau esame prisiregistravę suvedame savo

vartotojo vardą ir slaptažodį ir spaudžiame mygtuką

Prisijunti.

Jei nesame prisiregistravę ir norime turėti

elektroninį paštą gmail sistemoje, spaudžiame

Užsisakykite Gmail.

Pirmiausia suvedame savo vardą, pavardę bei

norimą vartotojo vardą, kurio pasirinkimas jau

aptartas.

Vardą ir pavardę nebūtina rašyti tikrą, tiesiog

laukeliai negali būti tušti.

Suvedus reikiamą

informaciją ir pasirinkus

vartotojo vardą būtina

spausti mygtuką Tikrinti

galimybę, nes gali būti, kad

pageidaujamas vartotojo

vardas jau užimtas. Jei jis

užimtas, tai mėginkite sugalvoti kitą. reiškia, kad

toks vartotojo vardas nėra užimtas ir galima jį registruoti. Vartotojo vardas dėstytojas

užimtas. Kompiuteris pasiūlo keletą

vartotojo vardų variantų. Jei tinka kuris

nors iš jų tiesiog paspauskite ant to

burbuliuko. Jei ne tai Norimas vartotojo

vardas laukelyje veskite kitą vartotojo

vardą ir vėl tikrinkite ar nėra užimtas.




118

Būtina sugalvoti saugų slaptažodį. Slaptažodis negali būti trumpesnis nei 8 simboliai.

Slaptažodį gali sudaryti visi klaviatūros ženklai: raidės, skaitmenys ir kiti ženklai.

Slaptažodį būtina pakartoti žemiau esančiame langelyje. Kompiuteris tikrins Jūsų

slaptažodį ir praneš ar jis geras (stiprus) ar ne.

Saugumo sumetimais nerekomenduotina leisti kompiuteriui jus ar jūsų slaptažodžius

prisiminti.

Pamiršus

slaptažodį galima

jį atgauti

pasinaudojant apsaugos klausimu. Pasirenkame klausimą iš sąrašo arba Parašyti savo

klausimą. DĖMESIO –

niekada nerašykite klausime

ir atsakyme tikro

slaptažodžio. Rašykite tik

užuominas, kurios padės

jums prisiminti kokį slaptažodį sugalvojote!!!

Tai reiškia, kad mano slaptažodis susijęs su mano dėstytojo darbu.

Reikia įvesti papildomą elektroninio pašto adresą. Jei kito adreso neturite veskite bet

kokį, svarbu, kad būtų visos elektroninio pašto sudedamosios dalys: vartotojo vardas,

simbolis @ ir serverio adresas (domenas).

Būtinai suveskite raides ar

simbolius, kuriuos matote.

Simboliai kiekvieną kartą

registruojantis būna skirtingi.

119

Spauskite ir gmail sistema sukurs jums

elektroninio pašto dėžutę, kurios adresas – jūsų norimas vartotojo [email protected]

(dė[email protected]) .

Dėžutė sukurta. Spauskite Parodyti mano sąskaitą. Po to

Kaip ir Outlook Express programoje, tai ir šiame žiniatinkliniame pašte, kairėje laiškų

katalogai, dešinėje katalogų turinys. Aplankas Gauti laiškai skirtas gautiems laiškams

saugoti, Išsiųsti laiškai - išsiųstiems, Šiukšliadėžė – ištrintiems. Norėdami sukurti naują

laišką spaudžiame – Sukurti laišką.

mailto:[email protected]

mailto:dė[email protected]

120

Galimybės atsakyti, persiųsti, pridėti failą, pridėti kopiją, pridėti nematomą kopiją.

Naudojimasis labai panašus į jau aptartą programos Outlook Express.

Norėdami perskaityti gautą laišką užvedame ant jo ir spaudžiame kairįjį pelės mygtuką.

Užduotis įgūdžių įgijimui

Susikurkite www.gmail.com sistemoje pašto dėžutę ir atsiųsti vienas kitam po laišką.

Gavę laišką atsakykite į jį. Pamėginkite persiųsti gautą laišką kitam adresatui.

121

Pastabos ir rekomendacijos

Metodinė medžiaga pritaikyta lėtesnio mąstymo bei visiškai nedirbusiems su

kompiuteriu asmenims mokyti. Naudojamos frazės ir palyginimai, palengvinantys darbo

su kompiuteriu suvokimą. Paaiškinimai pateikiame labai paprasta kalba ir nesudėtingais

reiškiniais, kad būtų lengviau suvokti darbo kompiuteriu specifiką. Veiksmai, aptariami

žingsnis po žingsnio, pateikiamos ekrano nuotraukos. Veiksmai dažnai pakartojami vėl,

nors prieš tai jau buvo aptarti, tam, kad lengviau įsimintų. Vadovaujantis ekrano

nuotraukomis ir paaiškinimais, galima atlikinėti tuos pačius veiksmus savo kompiuteryje.

Pateikiamos užduotys įgūdžiams įgyti, kurias galima atlikinėti po kiekvienos temos.

Viso mokymosi kurso rekomenduojama trukmė 36 valandos. Metodinėje

medžiagoje aptariamos svarbiausios sąvokos, programų dažniausiai naudojamos

funkcijos. Tai minimalūs reikalavimai ir įgūdžiai, suteikiantis galimybę laisvai dirbti

kompiuteriu. Metodinėje medžiagoje apžvelgiamos tik pagrindinės ir svarbiausios

programų funkcijos ir kompiuterių sąvokos.

Metodinės medžiagos autorius Šiaulių Kolegijos asistentas, Šiaulių Švietimo

centro IKT konsultantas Donatas Bukelis. Medžiagoje nenaudojame jokia kita literatūra.

Panaudota projekto Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-04-06/0006 metodinė medžiaga, kurios

autorius Donatas Bukelis. Pateikiamos užduotys, nurodymai ir veiksmų atlikimo seka

naudojami praktikoje dirbant su skirtingo amžiaus ir sugebėjimų žmonėmis.

kompiuterinio rastingumo pagrindai_2007

Education