komunikavimo kompetencijos ugdymas
TRANSCRIPT
KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS
MOKANT ETIKOS
Parengė: Vilija Zeliankienė
2012
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
2
Turinys
PAMOKŲ CIKLAS: Kalbėtis be žodžių ........................................................................................ 3
Pamokos tema: Kaip sveikinasi įvairūs žmonės? .............................................................................. 3
Pamokos tema: Veido kalba ir mimika. ............................................................................................ 8
Pamokos tema: Kūno kalba ir gestai. .............................................................................................. 13
PAMOKŲ CIKLAS: Kalbėtis žodžiais......................................................................................... 16
Pamokos tema: Asmeniškai reikšmingi žodžiai. ............................................................................. 16
Pamokos tema: Moraliniai žodžiai. ................................................................................................. 20
Pamokos tema: Etiketės ir pravardės. .............................................................................................. 24
PAMOKŲ CIKLAS: Klausytis ir išgirsti ..................................................................................... 28
Pamokos tema: Ar mokame klausytis ir girdėti? ............................................................................. 28
Pamokos tema: Klausimai − būdas užmegzti pokalbį .................................................................... 31
Pamokos tema: Klausymo problemos – kas yra įžeidimas? .......................................................... 35
3
1. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis be žodžių
PLANAS
Tema: Kaip sveikinasi įvairūs žmonės?
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai, pasirinkę korteles:
suvaidins situacijas, kaip ženklais (be žodžių)
sveikinasi skirtingi žmonės (vaikai ir suaugę,
vyrai ir moterys, kitų tautų atstovai);
paaiškins Pasaulinės sveikinimosi dienos
reikšmę;
gebės mandagiai užmegzti kontaktą su
žmonėmis, atsižvelgdami į jų amžių, lytį,
tautines ir kultūrines tradicijas.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš -Tu
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo
komunikuoti privalumus ir spragas.
2.4.1. Išsiaiškinti, kodėl egzistuoja skirtumai
tarp manęs ir kito.
2.5.2. Žinoti, kad bendravimo sėkmė
priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į kitą
žmogų, į jo tikslus ir į komunikavimo
situaciją.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)
Arminas Lydeka. Protokolo pagrindai.
Kiekvienam, siekiančiam...− Vilnius: Eugrimas,
1999. Prieiga per internetą: http://lt.scribd.com/doc/7121724/Arminas-Lydeka-
Protokolo-Pagrindai
Pasaulinė sveikinimosi diena. Straipsnis
internete:
http://day.lt/straipsniai/sveikinimosi_diena
PRIEMONĖS
„Pasisveikinimo kortelės“, skirtos
vaidybiniam situacijų žaidimui (žr. 1
priedą).
Pranešimo skaidrės apie Sveikinimosi
tradicijas ir Pasaulinę sveikinimosi dieną
(2 priedas).
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Įžanga. Mokytojas pasisveikina su mokiniais ir
parašo lentoje arba perskaito citatą, kuri
susijusi su pamokų ciklo tema apie
komunikavimą – bendravimą, pvz.:
„Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą:
ištartas žodis, kontekstas, intonacija, judesys,
veido mimika… tai tarytum kalbos ženklai“
(Marcinkevičius J. Dienoraštis be datų).
Formuluojamas probleminis klausimas:
Kaip mes mokame ar gerai suprantame
nežodinius kalbos ženklus bendraudami su
PRAKTINIAI PATARIMAI
Suolai klasėje gali būti sustatyti po keturis,
kad mokiniai sėdėtų akis į akį vienas prieš
kitą ir turėtų erdvės vaikščioti.
Jei mokiniams kyla sunkumų
pasisveikinti tam tikru būdu ar surasti
partnerį, mokytojas gali tai parodyti savo
pavyzdžiu.
Reikėtų vengti tokių ženklų, kurie gali
sukelti netinkamas asociacijas (pvz.,
apkabinimo arba nacių pasisveikinimo
gestų).
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
4
kitais žmonėmis?
Vaidybinis žaidimas. Mokiniams išdalijamos
Pasisveikinimo kortelės − mokiniai gali jas
traukti atsitiktine tvarka kiekvienas arba suolo
draugai vieną (žr. 1 priedą). Jie turėtų
pasisveikinti su draugu tokiu būdu, koks
aprašytas gautoje kortelėje. Tuomet mokiniai gali
atsistoti, vaikščioti, keistis vietomis ir priėję
pasisveikinti su daugeliu kitų grupės draugų savo
kortelėje nurodytu būdu. Mokytojas stebi, kad
mokiniai sveikintųsi ne (vien) žodžiais, o įvairiais
neverbalinės komunikacijos būdais.
Pranešimas ir naujos medžiagos aptarimas.
Mokytojas pateikia naują medžiagą rodydamas
pranešimo skaidres (2 priedas) arba remdamasis
aukščiau nurodytais šaltiniais. Mokiniai aptaria:
Kokia Pasaulinės sveikinimo dienos prasmė?
Kokius žmones (pažįstamus ir nepažįstamus) jie
norėtų pasveikinti tą dieną ir kokiu būdu?
Kokios sveikinimo tradicijos jiems atrodo
priimtinos arba nepriimtinos?
Kas galėtų papasakoti apie neįprastą
pasisveikinimą (pvz., keliaujant ar susitikus su
kitataučiais)?
Kaip jaučiasi, jei žmogus praeina pro šalį ir
nepasisveikina?
Pratimas–eksperimentas. Kadangi bendraujant
su žmonėmis labai svarbus akių kontaktas,
mokytojas siūlo mokiniams atlikti nedidelį
eksperimentą: reikalingi du mokiniai avanoriai.
Jie ateina prieš klasę ir susėda akis į akį
nekalbėdami. Tylint žiūri vienas kitam į akis dvi
minutes. Kaip jie vienas kitą supranta? Ką kiti
klasės mokiniai – stebėtojai galėtų apie juos
pasakyti?
NAMŲ DARBAI
Pabandykite mokykloje ar po pamokų
pasveikinti:
jaunesniųjų klasių mokinį;
mokyklos direktorių;
valytoją;
vyresniųjų klasių mokinę;
nusišypsoti nepažįstamam gatvės
praeiviui.
Aptarkite patirtį per kitą etikos pamoką.
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
Aš (visada, dažniausiai, kartais) stengiuosi elgtis mandagiai, pavyzdžiui, …
Pasaulinė sveikinimosi diena man atrodo (ne) reikšminga todėl, kad...
Kaip šią dieną mes galėtume švęsti?..
Kai norime mandagiai pasisveikinti su vaikais ir suaugusiais, vyrais ir moterimis, kitų tautų
atstovais svarbu atsižvelgti į jų ... (amžių, lytį, tautines ir kultūrines tradicijas).
Kartais gali būti sudėtinga žiūrėti kitam į akis todėl, kad...
5
1 priedas
Pasisveikink su suolo draugu kaip sveikinasi europiečiai:
dažniausiai kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.
Suvaidinkite.
Tailande už save aukštesnį sveikinama priklaupiant.
Pabandykite suvaidinti pasikeisdami „aukštesniojo“
vaidmenimis su suolo draugu.
Lietuvės moterys oficialiuose susitikimuose taip pat
paduoda rankas, tačiau gali užtekti ir linktelėjimo galva.
Bičiulės dažnai apsikeičia bučiniais į skruostą (ar tik
palytėjimu skruostais).
Suvaidinkite kartu su suolo drauge.
Moters rankos bučiavimas - šiuo metu retokai
pasitaikanti protokolinė pasisveikinimo forma, nors,
Lenkijoje apie 80 proc. oficialių pasisveikinimų be šito
neapsieina. Klasėje berniukai gali pasirinkti ir taip
mandagiai pasveikinti mergaites.
Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai,
vidutiniškai (30 laipsnių kampu) ir truputį (15 laipsnių
kampu). Suvaidink taip pasisveikindama(-s) su suolo
draugu ar drauge.
Maorių tauta vienas su kitu sveikinasi suglausdami
nosis. Tokie yra Naujosios Zelandijos genčių papročiai.
Susirask klasės draugą (partnerį), su kuriuo galėtum tokiu
būdu pasisveikinti.
Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra
labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės
dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda
už ausies. Suvaidinkite.
Egipte sveikinantis pabučiuojama tris kartus į
kiekvieną skruostą... kairįjį, dešinįjį, kairįjį.
Galite suvaidinti trejopą (oro) bučinį į skruostus su suolo
draugu ir žiūrėkite vienas kitam į akis.
Vienas iš pagrindinių karinio mandagumo požymių –
pasisveikinimas (saliutas) apibūdinamas kaip ,,matomas
karių vienybės ir solidarumo ženklas“. Atsistojęs ir
pasitempęs pademonstruok kario pasisveikinimą pakėlęs
dešinę ranką prie priešais veidą ir suglaudęs pirštus.
Meksikiečiai bendrauja dažniausiai arčiau nei per vienos rankos ilgį. Paplekšnojimas per petį ar nugarą
labai dažnas ir priimtinas draugiškumo gestas. Nestipriu rankų paspaudimu sveikinasi vyrai, moterys ir net maži vaikai. Suvaidinkite, tik nespauskite stipriai – tai tolygu
trinktelėjimui per veidą.
Sveikinimosi įpročiai Lietuvoje nesiskiria nuo daugelio
Europos šalių. Vyrai vienas kitam paduoda rankas, o geri
draugai gali lengvai apsikabinti.
Suvaidinkite tai su suolo draugu.
Italijoje žmonės sveikinasi bučiuodami į skruostus 4
kartus - 2 kartus į kairįjį ir 2 į dešinįjį.
Galite suvaidinti tokį (oro) bučinį į skruostus su suolo
draugu žiūrėdami vienas kitam į akis.
Pasisveikink su suolo draugu kaip sveikinasi
krepšininkai: dažniausiai pakėlę dešines rankas ir
pliaukštelėdami delnais. Suvaidinkite.
Pavyzdžiui, sveikindamiesi su patarnaujančiais darbuotojais - padavėjais, pardavėjais, viešbučio
tarnautojais ir pan. – rankos nepaduodame. Tuo atveju reikia linktelėti galvą ir nusišypsoti.
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
6
2 priedas
7
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
8
2. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis be žodžių
PLANAS
Tema: Veido kalba ir mimika.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai stebės veido išraiškas interpretuodami
paveikslą, vaikų nuotraukas ir bendraamžių
mimikas, supras jomis reiškiamas pagrindines
emocijas.
Aptars kelionių patirtį ir įvardins keletą
kultūrinių neverbalinės veido raiškos skirtumų.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš-Tu
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo
komunikuoti privalumus ir spragas.
2.4. Pozityviai mąstyti apie kitokios
išvaizdos, kultūros, tikėjimo, amžiaus ar
lyties žmogų.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)
Veido prasmė E. Lévino filosofijoje. Aplinkkeliai.
Interneto straipsnis: http://aplinkkeliai.lt/filosofijos-
istorija/veido-prasme-e-levino-filosofijoje/
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija. Komunikabilumo ugdymas // Mimika. –
Vilnius, Žara, 2004, p. 63–71.
PRIEMONĖS
Paveikslo „Mona Liza“ reprodukcija.
Dailininkės iliustracijos: mimikos.
Vaikų nuotraukos „Emocijų proveržis“
(spausdintos arba demonstruojamos
naudojant IKT).
Maži spalvoti lapeliai mokinių mintims
parašyti.
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Pokalbis interpretuojant paveikslą. Pamoką siūloma
pradėti pokalbiu, mokiniams laisvai išsakant savo
įžvalgas, kurios kyla dėmesingai įsižiūrėjus į „Monos
Lizos“ paveikslą (1 priedas). Dar senovėje žmonės
bandė perprasti veido paslaptis. Bandyta rasti ryšį
tarp žmogaus veido, jo likimo ir charakterio. Iš veido
tipo bandyta net nustatyti nusikaltėlius.
Kuri kūno dalis yra išraiškingiausia ir labiausiai
pastebima? Ar lengva suprasti, ką byloja akys? Ką
išreiškia lūpos ir šypsena? Kaip veidas išreiškia
emocijas ir jausmus?
Pratimas „Veido mimika ir emocijos“. Veidas –
išraiškingiausia kūno dalis, į jį dažniausiai
sutelkiame dėmesį bendraujant. Kadangi jis gali
atskleisti daugybę informacijos, mokiniams svarbu
mokytis atpažinti emocijas iš gyvo veido mimikos
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokytojas neturėtų stengtis įminti ar
sužinoti, kaip iš tikrųjų „teisingai“ reikėtų
interpretuoti Monos Lizos paveikslo
paslaptingąją šypseną. Tiesiog leisti
mokiniams laisvai išsakyti kilusias
asociacijas.
Taip pat nereikėtų mokiniams akcentuoti
Leonardo da Vinčio tapybos techninių
gudrybių, o tiesiog matyti Monos Lizos
veidą kaip atvirą frazę, kuria dailininkas,
nevartodamas žodžių, siekia prakalbinti
žiūrovą.
9
demonstravimo. Mimika išreikšti emocijas būdinga
visiems žmonėms, tačiau kiekvieno žmogaus
emocijų išraiška yra skirtinga.
Užduotis mokiniams – savanoriams: pabandykite
savo veido mimika (t.y. raiškiais veido judesiais –
akimis, antakiais, kakta, nosimi, burna ir lūpomis)
išreikšti: 1) nustebimą; 2) baimę; 3) pyktį; 4)
pasibjaurėjimą; 5) liūdesį; 6) džiaugsmą.
Savanoriai gali pažiūrėti į dailininkės iliustraciją
kaip pavyzdį, nes dailininkai ir fotografai puikiai
žino, kad žmogaus veidas yra asimetriškas ir geba
įvairiai atspindėti emocijas (2 priedas). Kiti
mokiniai stebėdami gyvą bendraklasių veido
mimikos demonstravimą turėtų atpažinti bei
įvardyti reiškiamas emocijas.
Kitas pratimas „Vaikų emocijų proveržis“. Kam
teko stebėti mažų vaikų (broliukų ar sesučių)
veidus? Vaikų veidai ypač išraiškingi, jie keičiasi
labai greitai. Fotografė užfiksavo pačias
išraiškingiausias mimikas, kurios gali būti panašios
visame pasaulyje. Mokiniams užduotis: pabandykite
atpažinti emocijas pagal vaiko veido išraišką
nuotraukoje ir parašyti ant lapelio kiekvieno
nufotografuoto berniuko ar mergaitės mintis (3
priedas). Mokytojas rodo vaikų nuotraukas paeiliui.
Paskui mokiniai garsiai skaito užrašytas mintis iš
lapelių, komentuoja.
Tai įdomu: „kultūriniai skirtumai“. Mokytojas gali
atkreipti mokinių dėmesį, ką aktualu žinoti keliaujant
po kitas šalis ar bendraujant su svetimšaliais. Pvz.,
Europos pietuose gyvenantys žmonės šypsosi
dažniau nei šiauriečiai. O Tolimuosiuose Rytuose
šypsena rodoma santūriai, tai išreiškia pagarbą. Plati
amerikiečių šypsena ne visada reiškia vien teigiamas
emocijas. O neigiamų emocijų (nekantrumo
susierzinimo, pykčio) stengiasi nerodyti Azijos
gyventojai, nes suvokia kaip įžeidimą. Pietų
Amerikos ir arabų šalių gyventojai ilgai žiūri į akis, o
japonai visiškai nežiūri į akis. Puerto Rike mandagūs
vaikai niekada nežiūri suaugusiems į akis, taip
išreikšdami pagarbą ir paklusnumą.
NAMŲ DARBAI
Pasižiūrėkite namie per televiziją
kokią nors laidą ar diskusiją išjungę
garsą (10 min.). Atkreipkite dėmesį į
pašnekovų veido mimiką.
Pasižymėkite, kokių emocijų
išraiškas pastebėjote.
REFLEKSIJA. ĮSIVERTINIMAS
Kokiam bendravimui teikiu didesnę reikšmę – „veidas į veidą“ ar telefonu/ internetiniais
tinklais?
Kaip supratote, kas yra mimika?
Kokias emocijas gali perteikti veido išraiškos?
Kokie sunkumai gali kilti stebint žmonių veidus ir norint išreikšti emocijas?
Ką įdomaus sužinojau apie kultūrinius skirtumus – kaip bendrauja kitų šalių žmonės?
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
10
1 priedas http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-11897/straipsnis?name=S-11897&l=2&p=1
Mona Lisa šypsena nupiešta pasinaudojus technine gudrybe
Atidžiai įsižiūrėkite į šį nuostabų italų
dailininko Leonardo da Vinči paveikslą
„Mona Liza“.
Apibūdinkite šios moters žvilgsnį.
Ar ji šypsosi, ar žvelgia neutraliai?
Austrijos neurologai teigia, kad ištyrus meno šedevrą paaiškėjo, jog Monos Lizos veido išraiška
keičiasi priklausomai nuo to, kur koncentruojamas stebėtojo žvilgsnis. Jei žiūrima į moters akis, atrodo, tarsi
ji šiek tiek šypsotųsi, tačiau jei stebėtojas nukreipia žvilgsnį į jos lūpas, šypsena dingsta.
Žvelgiant tiesiai į moters veidą, nežymūs šešėliai aplink lūpas sudaro įspūdį, kad veido išraiška
neutrali. Tačiau žvelgiant periferiniu žvilgsniu, tie patys teptuko potėpiai susilieja ir sukuria nežymios
šypsenos iliuziją.
Britų Kolumbijos universiteto psichologijos ekspertas, profesorius Stephenas Porteris pasakė, kad
tyrime siekta išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia Monos Lizos veido išraiškas. Jis pasakė: „Reikšmingiausia
šio elegantiško ir puikaus tyrimo išvada – žmonės pasąmonės lygmenyje suvokia ir yra veikiami subtilios
informacijos apie kito žmogaus veido išraišką. Tai įrodo, kad mes labai greitai išanalizuojame veido
išraiškas, nė nesuvokdami šio proceso. Mūsų vertinimą apie žmogaus patrauklumą ir patikimumą stipriai
veikia labai subtilūs veiksniai.“
2 priedas
Iliustracijos Vestos Juocevičiūtės
11
3 priedas http://www.doze.lt/fotoprojektas-emociju-proverzis-315
Fotoprojektas „Emocijų proveržis“ 2012-06-17
Mimikos
Vaikai pratę reikšti emocijas savo požiūrį „deramai“ atspindėdami mimikomis. Fotografei Alexandrai
Klever ne veltui kilo idėja mažųjų veido išraiškas įamžinti fotoprojekte „Emocijų proveržis“.
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
12
13
3. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis be žodžių
PLANAS
Tema: Kūno kalba ir gestai.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Modeliuodami bendravimo situacijas mokiniai
gebės interpretuoti ir kūno judesiais išreikšti
komunikavimo gestus: sutartinius (ritualinius);
pagarbos; emocijų ir intencijų; melo; gynybos;
agresyvumo, dominavimo.
Skirs atvejus, kada kūno kalba ir gestai atitinka
kalbančiojo žodžius arba jiems prieštarauja ir pateiks
klaidingo gestų interpretavimo pavyzdžių.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš-Tu
2.1.2. Išsiaiškinti klaidingas nuomones,
nuostatas ir jas koreguoti.
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo
komunikuoti privalumus ir
spragas.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija. Komunikabilumo ugdymas // Pantomimika.
– Vilnius, Žara, 2004, p. 72–81.
Gyvenimo įgūdžių ugdymas: V-VIII klasės. – Vilnius,
ŠAC, 2005. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/Gyvenimo_i
gudziu_ugdymas_V-VIII%20klases.pdf
PRIEMONĖS Dalomoji medžiaga (1 ir 2
priedai). Rašymo priemonės.
A3 formato popierius ir žymeliai
plakatams kurti ir lipnios juostos
jiems pakabinti.
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Įžanga. Mokytojas primena mokiniams, kad apie
žmogų daug pasako ne tik žodžiai ar išvaizda, tačiau
elgesys ir veiksmai, vadinami gestais. Būdami dar
maži vaikai jie pirmiau išmoko suprasti tėvų veido
išraišką ir gestus negu sakomų žodžių reikšmę. Kartu
su mokiniais parodykite keletą gestų, kurie
suprantami ir be žodžių. Paprašykite mokinių
prisiminti atvejų, kaip kažkas parodė ženklą ar
pasielgė vienaip, o norėjo pasakyti kitaip. Kaip tai
juos paveikė?
Darbas poromis. Šioje pamokoje mokiniai
pademonstruos kai kuriuos gestus, kurie svarbūs
bendraujant ir turi savitas reikšmes, pvz., jie gali reikšti
pagarbą, meilę, maldavimą, dominavimą, gynybą arba
net melą. Suskirstykite mokinius poromis, vieną jų
pavadinkite A, o kitą – B. Mokiniai vienas kitam turi
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokiniai galėtų dirbti poromis su
suolo draugu arba išsiskaičiuoti
pirmais – antrais.
Pasiskirsčius į penkias grupes po 3−4
mokinius keli suolai gali būti sustumti,
kad būtų patogu drauge kurti plakatus.
Jeigu mokiniams sudėtinga nupiešti
gestų plakatą, jie gali sudaryti pateiktų
gestų reikšmių žodynėlį.
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
14
pademonstruoti (nevartodami žodžių, bet kūno kalba,
gestais):
1) A – dėkingą žmogų;
B – užjaučiantį kitą žmogų.
2) A – liūdną, vienišą žmogų;
B – laimingą gyvenimu žmogų.
3) A – nelaimingą atsitikimą jumoristiškai;
B – nusirašinėjantį mokinį rimtu veidu.
4) A – pykstantį ir mėgstantį parodyti valdžią vieną iš
tėvų;
B – bijantį ir besiginantį vaiką.
5) A – gąsdinantį savo priešininką gyvūną;
B – drąsiai kovojantį gyvūną.
6) A – pasitikintį savimi išdidų žmogų;
B – mandagų ir malonų pardavėją.
Mokytojas paprašo mokinių po kiekvieno vaidinimo
pasižymėti
stebėtus gestus ir bandyti atspėti pagal ypatingą elgesį, ką jie
reiškia.
Darbas grupėmis. Mokiniams siūloma pasiskirstyti į
penkias grupes ir drauge pabandyti sukurti šių gestų
reikšmių plakatą:
1) sutartinių ženklų – emblemų;
2) gestų, išreiškiančių vidinę būseną;
3) gestų, išreiškiančių melą;
4) gynybos gestų;
5) dominavimo ir agresyvumo gestų (žr. 1 priedą).
Mokiniai pakabina savo plakatus šios pamokos
pabaigoje ant sienos arba atneša kitą pamoką.
NAMŲ DARBAI
Mokiniai gali pasidomėti kultūriniais
gestų skirtumais ir pabandyti
individualiai užpildyti lentelę (2 priedas).
REFLEKSIJA. ĮSIVERTINIMAS
Kartu su visais mokiniais aptarkite:
Sunku ar lengva buvo atlikti šias užduotis?
Ką jūs sužinojote apie gestus, kaip kūnas gali išreikšti žmogaus vidinę būseną; pagarbą;
gynybą; agresiją arba melą?
Pateikite kelis pavyzdžius, kai kūno kalba gali klaidinti (pavyzdžiui, džiaugsmo ašaros).
15
1 priedas
Nupieškite plakatą ir parašykite, ką, Jūsų nuomone, reiškia šie gestai:
Galvos linksėjimas.
Galvos purtymas.
Gūžtelėjimas pečiais.
Grūmojimas pirštu.
Pakeltas nykštys.
Du rankos pirštai,
pakelti kaip V raidė.
Iš nykščio ir smiliaus
rodomas apskritimas
„O‘key“.
Sudėtos rankos
delnais į viršų.
Ranka uždėta ant
širdies.
Rankos pirštų
barbenimas aukštyn ir
žemyn ant stalo.
Pamojavimas ranka.
Skėsčiojimas
rankomis.
Galvos kitam
glostymas.
Šokinėjimas į viršų
keliant rankas.
Burnos pridengimas
ranka.
Nosies lietimas ar
trynimas.
Akies (akių)
trynimas.
Ausies lietimas. ar
Kaklo ar užausio
kasymas.
Slėpimasis po stalu.
Sukryžiuotos rankos
ant krūtinės.
Sukryžiuotos kojos
sėdint.
Nuleistas smakras.
Sugniaužti
kumščiai.
Nagų kramtymas.
Plaukų taisymas.
Kepurės gniaužymas.
Mindžikavimas ir
trypčiojimas.
Rankos už galvos.
Rankos ant klubų.
Sugniaužti kumščiai.
Plačiai išžergtos
kojos.
Nykščiai užkišti už
diržo.
Iškelta galva ir
atkištas į priekį
smakras, o rankos
suimtos už nugaros
(delnas delne).
1. Sutartiniai ženklai 2. Emociniai gestai 3. Melo gestai 4. Gynybos gestai 5. Dominavimo ir
(emblemos) agresyvumo gestai
2 priedas GESTŲ KULTŪRINIAI SKIRTUMAI
AR ŽINAI, KAD … SUTINKI SU ŠIAIS TEIGINIAIS?
Teiginiai Teisinga Klaidinga Nežinau
1. Europos pietuose gyvenantys žmonės šypsosi dažniau nei
šiauriečiai.
2. Tolimųjų Rytų žmonės (pvz., japonai) niekada nesišypso ir
nerodo gestais savo emocijų.
3. Rodyti ženklą “O’kei” ženklą yra nemandagu kai kuriose
šalyse.
4. JAV įprasta pasisveikinant plačiai šypsotis.
5. Kai kuriose kultūrose išsišnypšti nosį viešai yra priimta.
6. Japonijoje įprasta sveikintis nusilenkiant.
7. Indijoje raudonas taškas, kurį mama pažymi vaiko kaktą,
vadinamas “bindi”.
8. Ženklas “V “ visada reiškia pergalę.
9. Rodyti pirštu į kokį nors asmenį laikoma mandagiu ženklu.
10. Prancūzijoje tradicinis rankos paspaudimas laikomas
šiurkščiu ir nemandagiu elgesiu. Čia priimtinas trumpas ir
lengvas rankos spustelėjimas.
11. Balta aprangos spalva visose šalyse asocijuojasi su švente,
pavyzdžiui, vestuvėmis.
12. Einant į svečius visose šalyse mandagu atnešti gėlių ir
nusiauti batus.
13. Žiūrėti į akis pašnekovui visada reiškia pagarbą.
14. Daugelyje šalių nėra laikoma įžeidimu, jei berniukas užmina
mergaitei ant pėdos.
15. Belgijoje ir Prancūzijoje draudžiama viešose vietose
demonstruoti religinius simbolius, pavyzdžiui, krikščionims
kryžių ar musulmonėms galvos apdangalą (vad. hidžabą,
burką).
VISO:
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
16
4. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais
PLANAS
Tema: Asmeniškai reikšmingi žodžiai.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai skirtingais žodžiais apibūdins
individualią gimtadienio patirtį ir porose
išsiaiškins, nuo ko priklauso jų asmeninis
trijų gerų dalykų supratimas.
Perskaitę tekstą pabrauks individualų požiūrį
reiškiančius žodžius ir parašys nuoširdų
sveikinimą – linkėjimą ant atviruko.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš -Tu
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo
komunikuoti privalumus ir spragas.
2.4.1. Išsiaiškinti, kodėl egzistuoja skirtumai
tarp manęs ir kito.
2.5.2. Žinoti, kad bendravimo sėkmė
priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į kitą
žmogų, į jo tikslus ir į komunikavimo
situaciją.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Išankstinis
supratimas//Žodžio „geras“ reikšmė. – Vilnius, Aidai,
1995, p.13; p. 268-269.
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija. Komunikabilumo ugdymas //
Individualūs skirtumai. – Vilnius, Žara, 2004, p. 119–
120.
PRIEMONĖS
Dalomoji medžiaga – maži spalvoti lapeliai ir
tekstas (žr. priedą):
A.A. Milnas, E.H. Šepardas. MIKĖ
PŪKUOTUKAS. VI skyrius, kuriame
Nulėpausis švenčia Gimtadienį ir gauna Dvi
Dovanas. Prieiga per internetą:
http://pval.delfi.lt/pooh/wtp6.html
Asiliukas ir rūpesčių diena. Animacinis
filmas:
http://www.youtube.com/watch?feature=en
dscreen&NR=1&v=IimfJbr7sSU
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Individualios patirties ir išankstinio supratimo
aptarimas.
Mokytojas gali pradėti pamoką klausdamas, ar
mokiniams yra buvę taip: į klausimą koks lauke
oras, jiems buvo atsakyta, kad šilta, o išėję į
lauką pajuto, kad gana vėsu? Pažvelgę pro
langą šeši savanoriai mokiniai, kurie pakels
rankas, tegu pabando papasakoti apie tos
dienos orą. Palyginkite jų apibūdinimus.
Pavyzdžiui, eskimai turi daugiau nei šimtą
žodžių sniegui pavadinti. Štai keletas mėginių tuos
žodžius išversti į lietuvių kalbą: krentantis sniegas,
sniegas ant žemės, sniegas ant medžio šakų, sniego
pluta saulėje, sniegas per dūmus, vėjo mušamas
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokiniams reikėtų iš anksto paruošti
dalomojo teksto kopijas – ant suolo po
vieną.
Būdvardžiams rašyti galima išdalinti mažus
spalvotus lapelius.
17
sniegas, kabančios pusnys, aštrus sniegas,
raibuliuojančios sniego pusnys, „žemas sniegas“,
sniego pastogė ir t.t. Taigi kalba mes išreiškiama
savo pasaulio matymą ir supratimą skirtingais
žodžiais. Jų prasmė priklauso nuo individualios
patirties ir su kuo dalykus lyginame.
Trys būdvardžiai. Kaip žinia, įprasta žmones
sveikinti gražiais žodžiais tam tikra proga ir linkėti
visa ko geriausio, pavyzdžiui, per gimtadienį ar
kitas šventes. Suskirstykite mokinius po du ir
pasakykite, kad jie turės papasakoti klasės draugui
apie savo pastarąjį gimtadienį. Paprašykite
kiekvieno mokinio parašyti linkėjimą partneriui
trijų gerų dalykų, kuriuos galima išreikšti
būdvardžiais kartu su daiktavardžiu (pvz., skanaus
torto, linksmų žaidimų, malonių draugų ir pan.).
Paskui tegu pasikeičia vaidmenimis ir kitas
partneris papasakoja apie savo gimtadienio patirtį.
Kokie būdvardžiai nusako jų „gero gimtadienio“
supratimą? Ar skiriasi jų reikšmė dėl individualios
patirties?
Teksto nagrinėjimas. Išdalykite teksto
pagalbinio lapo „MIKĖ PŪKUOTUKAS. VI skyrius“
dviems mokiniams po kopiją (žr. priedą).
Paprašykite jų perskaityti, pasitarti tarpusavyje ir
pabraukti tuos žodžius (teiginius), kurie apibūdina
asilo Nulėpausio požiūrį (kaip jis jautėsi ir vertino
savo gimimo dieną). Atkreipkite dėmesį į
būdvardžius ir prieveiksmius, kurie atsako į
klausimus: koks? Kaip? Palyginkite mokinių
atsakymus.
Animacinio filmo peržiūra. Jei klasėje yra
prieiga prie interneto ir IKT priemonės, mokiniams
galima demonstruoti su pamokos tema ir tekstu
susijusį animacinį filmą vaikams Asiliukas ir
rūpesčių diena (žr. nuorodą skiltyje Priemonės).
Aptarti Asilo nuotaikų kaitą ir emotyvius veikėjų
dialogus.
NAMŲ DARBAI
Mokiniams galima pasiūlyti namie baigti
skaityti tekstą apie asilo Nulėpausio
gimtadienį (žr. aukščiau nurodytą
interneto šaltinį).
Sukurti ir parašyti sveikinimo atviruką
šiam herojui.
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
Kaip man lengva ar sunku išsakyti kitiems asmeninį požiūrį, nuomonę?
Kokius tris savo gyvenimo įvykius laikau reikšmingiausiais? Ar mėgstu kam nors pasakoti
apie save, ar klausytis kitų?
Kiek panašūs ar skiriasi mano ir draugų požiūris į tai, kas yra geri dalykai?
Kokį sveikinimą ar linkėjimą norėčiau parašyti asilui Nulėpausiui?
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
18
Priedas
A.A. Milnas, E.H. Šepardas
MIKĖ PŪKUOTUKAS
VI SKYRIUS kuriame Nulėpausis švenčia Gimtadienį ir gauna Dvi Dovanas
Senas širmas Asilas, vardu
Nulėpausis, stovėjo prie upelio ir
žiūrėjo į savo atspindį vandenyje.
– Graudu, – kalbėjo jis. – Tai bus
tinkamiausias žodis. Graudu.
Lėtai apsisuko ir neskubėdamas
nužingsniavo pasroviui. Už kokių
dvidešimties metrų taškydamas
purslus perbrido tėkmę ir kitu
upelio krantu neskubėdamas
grįžo atgal. Ir vėl pažvelgė į savo
atspindį.
– Taip ir maniau, – pasakė. – Iš
šitos pusės nė kiek ne geriau. Bet
tiek to. Kas kam darbo. Graudu,
tai bus tinkamiausias žodis.
Staiga kažkas sušnarėjo, ir tarp
didelių paparčių pasirodė Mikė
Pūkuotukas.
– Gerą dieną, Nulėpausi, – tarė
jis.
– Gerą dieną, Meškine Pūkuotuk,
– niūriai atsakė Nulėpausis. – Jei
tik ši diena gera. Labai abejoju, –
pridūrė.
– Kodėl? Kas atsitiko?
– Nieko, Meškine Pūkuotuk,
nieko. Ne visi juk galime, ir kai
kas iš mūsų taipogi negali. Ir tiek.
– Ko negali? – krapštydamasis
nosį, paklausė Pūkuotukas.
– Dūkimas. Dainos ir šokiai...
Linksmybės šilkmedžių brūzgynuose...
– O! – nustebo Pūkuotukas. Truputėlį pagalvojo ir paklausė: – O ką reiškia: „Šilkmedžių brūzgynuose“?
– O naivuoli! – atsiduso Nulėpausis ir paaiškino: – Naivuolis yra tarptautinis žodis. Aš
nesiskundžiu, bet taip jau yra. Pūkuotukas atsisėdo ant didelio akmens ir pabandė įsigilinti
į tuos žodžius. Jie buvo mįslė, o Pūkuotukui mįsles spėti niekad nesisekdavo, nes jis buvo
Labai Mažo Protelio meškiukas. Todėl užuot sprendęs mįslę jis užtraukė „Šarką Taršką“.
Kas, Šarkele kreivakoje,
Kada groja, nedainuoja? –
Pasakyki man, plepioji
Šarka Tarška kreivakoje.
19
Šitoks buvo pirmas posmas. Kai jis baigėsi ir Nulėpausis nepasakė, kad jam nepatinka, Pūkuotukas
neprašomas paslaugiai užtraukė antrąjį:
Kas, Šarkele kreivakoje,
Kada vaikšto, nešleivoja?
Pasakyki man, plepioji
Šarka Tarška kreivakoje.
Nulėpausis vis dar tylėjo, todėl Pūkuotukas pats sau murmėjo paskutinį posmą:
Kas, Šarkele kreivakoje,
Kada stovi, nevažiuoja?
Pasakyki man, plepioji
Šarka Tarška kreivakoje.
– Teisingai, – tarė Nulėpausis. – Dainos. Tra lia lia ir tra lia lia.
Aš pasėjau kanapėlę! Džiaugiamės!
– Aš tai džiaugiuosi, – pasakė Pūkuotukas.
– Kai kurie gali, – niūriai tarė Nulėpausis.
– Kodėl? Kas atsitiko?
– Ar turėjo kas atsitikti?
– Atrodai labai liūdnas, Nulėpausi.
– Liūdnas? Kodėl turėčiau būti liūdnas? Šiandien mano
gimtadienis. Laimingiausia metų diena.
– Tavo gimtadienis? – nustebęs paklausė Pūkuotukas.
– Nagi, žinoma. Ar nematai? Pažvelk į dovanas, kurias gavau. – Tai sakydamas parodė kanopa dešinėn,
o paskui kairėn. – Pažvelk į gimtadienio tortą! Į žvakeles ir rožinį kremą.
Pūkuotukas pažvelgė dešinėn, o paskui kairėn.
– Dovanos? – paklausė jis. – Tortas? – pridūrė. – Kur?
– Negi nematai?
– Ne, – atsakė Pūkuotukas.
– Aš irgi nematau, – tarė Nulėpausis ir paaiškino: – Pokštas. Ha, ha!
Pūkuotukas, truputėlį sumišęs, pasikrapštė pakaušį.
– Ar tikrai šiandien tavo gimtadienis? – paklausė jis.
– Tikrai.
– Ak! Tada širdingai linkiu tau viso labo, Nulėpausiuk!
– Ir tau to paties, Meškine Pūkuotuk.
– Bet juk šiandien ne mano gimtadienis?
– Ne, mano.
– Tai kodėl sakei: „Ir tau to paties“?
– Kodėl gi ne? Turbūt nenori mano gimtadienį būti nelaimingas? Ką?
– Aha, suprantu, – tarė Pūkuotukas.
– Gana jau to, – beveik ašarodamas toliau kalbėjo Nulėpausis, – kad aš esu nelaimingas, be dovanų, be
torto, be žvakučių, visų užmirštas ir apleistas, bet jei ir visi kiti bus tokie pat nelaimingi?..
Tęsinys: http://pval.delfi.lt/pooh/wtp6.html
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
20
5. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais PLANAS
Tema: Moraliniai žodžiai.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai, pasinaudodami iliustracijomis,
individualiai interpretuos, ką reiškia abstrakti moralės
sąvoka siejant su konkrečiu vaizdiniu (pvz., pareiga,
atsakomybė ir kt.).
Mokiniai sukurs svarbių etikos žodžių „medį“ ir
vaizdžiai paaiškins, kaip supranta tam tikrą sąvoką,
kurią vartojame kalbėdami apie moralinius dalykus.
Išsprendę kryžiažodį mokiniai gebės apibrėžti dešimt
doro žmogaus savybių ir jas nusakančių moralės
žodžių reikšmę.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Saviugda ir savisaugą: Aš-Asmuo
1. 2.2. Išvardyti, kokias būdo
savybes norėčiau išsiugdyti.
Dialoginis bendravimas:Aš-Tu
2.3.2. Paaiškinti, ką reiškia būti
atsakingam bendraujant su kitu.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Išankstinis supratimas –
Vilnius, Aidai, 1995, p.13–18.
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė kompetencija
// Abstrakcijas žymintys žodžiai. – Vilnius, Žara, 2004, p.
119–120.
Vincentas Žemaitis. Etikos žodynas. – Vilnius, Rosma,
2005.
PRIEMONĖS
Dalijamosios medžiagos kopijos
(1 ir 3 priedai).
Pasirinkto dydžio lapai.
Piešimo ir rašymo priemonės.
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Paveikslo interpretacija laisvų asociacijų metodu.
Pamoką siūloma pradėti mokiniams laisvai išsakant
savo asociacijas, kurios kyla siejant gan abstrakčias
moralės sąvokas su kuriuo nors dailininkės Annos
Nilson paveikslu (1 priedas). Mūsų kasdienėje kalboje
yra daugybė žodžių, kuriuos vartojame norėdami
išreikšti moralinius dalykus. Tokie žodžiai kaip
„etika“, „moralė“, „dorovė“, „atsakomybė“, „pareiga“
šio amžiaus mokiniams penktokams – šeštokams dar
sunkiai suprantami, nes jų mąstymas yra konkretus,
vaizdinis, nepasiekęs abstraktaus mąstymo operacijų
lygio. Todėl mokytojas gali išdalyti kiekvienam
mokiniui arba poroms paveikslo kopiją ir paprašyti
susieti jį su kuriuo nors moraliniu žodžiu (tai gali būti
užduotis parinkti piešiniui etinį pavadinimą ir jį
pakomentuoti).
Moralės žodžių medis. Moralės žodžių reikšmes žino
ir vaikai, ir suaugusieji, bet jų supratimas nėra
vienodas. Mokiniams siūloma sudaryti pasirinktų
moralės žodžių medį. Tai panašus metodas į sąvokų
žemėlapį arba sprendimų medį– schema, kurią
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokinius galima paskatinti išsakyti
asociacijas parodant lentoje „medžio“
pavyzdį, su kuo gali asocijuotis žodis
etika arba moralė.
NAMŲ DARBAI
Mokiniai galėtų pabandyti išspręsti
kryžiažodį ir parinkti tinkamus doram
žmogui apibūdinti žodžius (3 priedas).
Sudėtingesnė užduotis gabiems
mokiniams – pabandyti patiems
sudaryti svarbių etikos žodžių
kryžiažodį.
21
naudojant vaizdžiai pateikiamas supratimas apie
objektus, įvykius, reiškinius arba tam tikrą jų dalį.
Moralės žodžių medžio braižymas paskatins gilintis į
konkrečią sąvoką, padės vaizdžiai išdėstyti savo
žinojimą, plėtoti supratimą, aptikti, kokios patirties dar
stokojama. Jei klasė motyvuota, šią užduotį kiekvienas
mokinys gali atlikti individualiai arba poromis.
Mokytojas išdalija lapus, mokiniai kamieno cetre
parašo pasirinktą moralės žodį. Paaiškinama, kaip
braižomas sąvokų medis:
– žodžiai apibraukiamas rėmeliu arba ovalu;
– kiekvienas žodis jungiamas šakele, kuri sieja sąvokas
kaip jungiamieji žodžiai, pvz.: „reiškia“, „yra“, „turėtų“,
„gali būti“ ir pan.;
– nuosekliai gali atrodyti kaip medis, kurio šakos –
loginiai, , prasminiai ryšiai, panašumai ir pavyzdžiai (2
priedas).
Kai mokiniai baigs, palyginkite jų darbus. Ar pastebėjote
tų pačių moralinių žodžių reikšmių skirtumų? Aptarkite
juos.
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
Kas yra idealus mokinys?
Kokiais moraliniais žodžiais galėtum apibūdinti save? Kokias 3-5 savybes norėtum ugdytis
šiais mokslo metais?
Ar skiriasi Tavo ir kitų supratimas, kas yra idealus draugas/mokytojas/žmogus?
Kaip manai, ar žmogus supranta, kada jis elgiasi blogai ar neteisingai?
Pateikite pavyzdžių, ką vaikai supranta kitaip nei suaugusieji.
1 priedas
Su kuriais moraliniais žodžiais, Tavo nuomone, asocijuojasi šie piešiniai?
Pavyzdžiui: „geras – blogas“, „teisingas – neteisingas“, „kilnus – žemas“, „nesavanaudiškas –
egoistiškas“, „normalus – nenormalus“, arba tokiais žodžiais kaip „pareiga“, „atsakomybė“,
„moralė“, „sąžinė“, „kaltė“, „dorybė“, „ištikimybė“, „draugystė“, „laisva valia“ ir pan.?
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
22
____________________
____________________
____________________
____________________
____________________
____________________
____________________
Daugiau Annos Nielsen grafikos darbų:
http://www.annanielsen.com/prints/prints.aspx?pid=1
23
2 priedas
Sąvokų „medžio“ taikymo moralės žodžiams pavyzdys
3 priedas Kryžiažodis
Išspręsk kryžiažodį (į atitinkamus langelius įrašyk dorą žmogų apibūdinančias savybes):
1↓
2→
3→
4→
5→
6→
7→
8→
9→
10→
1. Žmogus, kuris laikosi tiesos, yra nešališkas. (Teisingas)
2. Išmintingas, turintis protą ir gerą nuovoką. (Protingas)
3. Gerai atliekantis savo pareigą ar darbą žmogus. (Pareigingas)
4. Viską darantis pagal sąžinę, kuris nesielgia blogai. (Sąžiningas)
5. Tas, kuris su noru duoda, nešykštus, dalijasi su kitais. (Dosnus)
6. Keliantis pagarbą, taurus, doras, kilmingas, didus arba... (Kilnus)
7. Gebantis susivaldyti, mokantis tvardytis. (Santūrus)
8. Linkęs draugauti, geranoriškas, tarpusavyje sugyvenantis bičiulis. (Draugiškas)
9. Tas, kuris atsako už savo poelgius, garantuoja, prisiima svarbias pareigas. (Atsakingas)
10. Drįstantis, nebijantis sunkumų ar rizikos, bebaimis. (Drąsus)
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
24
6. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais
PLANAS
Tema: Etiketės ir pravardės.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Stebėdami vaizdo siužetus mokiniai išsakys savo
požiūrį apie etiketes bei užsienietiškus graffiti
užrašus, nurodys aplinkinių galimą reakciją.
Taikydami veiksmų ratą analizuos etikečių ir
pravardžių vartojimo atvejus, nurodys jų priežastis,
reikšmę ir pasekmes.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Saviugda ir savisauga: Aš–Asmuo
1.3. Analizuoti žmonių elgesį įvairiomis
aplinkybėmis ir aiškintis tokio elgesio
motyvus. Paaiškinti savo poelgių motyvus.
Dialoginis bendravimas: Aš–Tu
2.1.2. Išsiaiškinti klaidingas nuomones,
nuostatas ir jas koreguoti.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Emotyvizmas – Vilnius,
Aidai, 1995, p.260–264.
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija // Emociškai svarbūs žodžiai. – Vilnius, Žara,
2004, p. 120.
Butkus A. Lietuvių pravardės. – Kaunas, Aesti, 1995.
Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas. Prieiga
per internetą: http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-
inversas.pdf
Butkus A. Nominacija ir identitetas. Habilitacinio darbo
santrauka. – Kaunas, VDU, 2009. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2009~D_20091029_102932-36945/DS.005.0.01.ETD
PRIEMONĖS
IKT priemonės vaizdo įrašams demonstruoti,
garso kolonėlės:
Tarpkultūrinis ugdymas mokykloje –
ETIKA
http://www.youtube.com/watch?v=jiwC
iKHEKSM
Lithuania Graffiti Writer – S.T.one part
1/2
http://www.youtube.com/watch?v=-
gIftHH7TA8&feature=relmfu
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Klausimai mokiniams aptarti porose:
Gerai pagalvokite, kokie žodžiai (vardai, etiketės ar
pravardės) ypač atkreipia Jūsų dėmesį. Galbūt yra
žodžių, kurie anksčiau Jums buvo išskirtiniai, o
dabar jau nebe? Pakalbėkite apie tai su suolo
draugu. Kokie žodžiai gali būti emociškai svarbūs
arba skaudūs?
Filmuotos vaizdo medžiagos demonstravimas.
„Tarpkultūrinis ugdymas mokykloje – ETIKA“
(žr. nuorodą PRIEMONĖS, 7.35 min.).
PRAKTINIAI PATARIMAI
Dažnai naudokitės tuo ratu, remkitės juo,
vartokite jo sąvokas – tai labai paranku mokantis
mąstyti ir nagrinėti žmonių
poelgių motyvus, reikšmę ir pasekmes etikos
pamokose.
25
Mokiniai gali pažiūrėti mokomąjį filmą apie mokyklos
kultūrą ir bendraamžių duodamas etiketes. Kokia Jūsų
nuomonė – ar tai šiuolaikinių mokinių saviraiška
(pokštas), ar neetiškas elgesys (noras įžeisti)? Kaip
etiketės susijusios su tarpkultūrine žmonių įvairove ir
skirtumais?
Kaip jos susijusios su tolerancija ar patyčiomis? Kiek
būdinga Jūsų mokykloje? Kodėl etiketės grįžta pas
tuos, kurie jas klijuoja kitiems? Kaip įmanoma išvengti
etikečių?
„Lietuvos Graffiti rašytojai. 1 dalis“. (žr. nuorodą
PRIEMONĖS, 5.09 min.).
Anksčiau buvo galima gatvėse dažnai pamatyti
slaviškų užrašų, susiformavusių sovietmečiu.
Šiuolaikinio jaunimo saviraiška reiškiasi angliškais
užrašais. Stebėdami filmuotą medžiagą mokiniai gali
pasvarstyti: kas lemia tokių graffiti užrašų Lietuvoje
atsiradimą? Ką reiškia šie grafičių užrašai? Kaip į
juos reaguoja aplinkiniai žmonės? Kodėl užsienio
kalba vyrauja viešojoje erdvėje (Lietuvos firmų
pavadinimuose, etiketėse, reklamoje)? Kodėl
jaunimas stengiasi sudaryti įspūdį, kad jie irgi esą
Vakarų europiečiai?
Pravardžių vartojimas: istorinis pasakojimas –
alegorija. Pamokos eigoje mokytojas gali duoti
mokiniams paeiliui perskaityti istoriją „Kodėl
pliušiniai meškiukai vadinami Tedžiais?“ (žr. 1
priedą). Tai paskatins juos mąstyti apie vardo
reikšmę ir pravardes. Vardas turi simbolinę,
socialinę, psichologinę reikšmę. Tai yra pirmiausia,
ką norima sužinoti apie kitą asmenį, kreipimasis
vardu padeda užmegzti socialinius santykius ir
bendrauti, deminutyvu – rodo bendraujančiųjų
artumą. Skirtingai nuo vardo, pravardę turi ne visi.
Pravardė – neformalus vardas, suteiktas kitų pagal
ryškias būdo, išvaizdos, elgesio ypatybes.
Ne paslaptis, kad pravardes gauna daugelis mokytojų.
Rašytojai, dainininkai, kino žvaigždės,
popmuzikantai patys prisistato išgalvotu vardu,
slapyvardžiu. Virtualiame pasaulyje slapyvardis
(angl. nickname, nick, handle) tampa būtinas
internauto atributas ir bendravimo kodas.
„Ką galiu padaryti, kad kitas pasijaustų geriau? −
veiksmų ratas“. Mokiniams siūloma poromis
analizuoti pasirinktą etiketės ar pravardės vartojimo
atvejį pagal veiksmų rato schemą (2 priedas).
NAMŲ DARBAI
Esama nemažai istorinių asmenybių,
kurių pravardės dažnai geriau žinomos
nei jų tikrieji vardai.
Mokiniai gali pasidomėti ir pasirengti
pristatyti kurią nors istorinę asmenybę,
turėjusią įžymią pravardę (pagal išvaizdą
ar vietovę; užsiėmimą ar charakterį;
išskirtinius nuopelnus, reputaciją ar kitas
savybes).
Galima naudotis interneto šaltiniu:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pravard%C4%
97
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
Tokie žodžiai, kaip, pavyzdžiui, „minkštaprotis“, „kietas“, „moksliukas“, „maištininkas“,
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
26
„miesčionis“, „kaimietis“, „fifa“, „blondinė“ ... ir (pateik daugiau pavyzdžių) kt. reiškia
priklijuojamas „etiketes“ siekiant atkreipti kitų dėmesį ir padaryti emocinę įtaką kitiems.
Mano požiūris į užsienietiškas iškabas, reklamas ir graffiti užrašus ant pastatų yra...........
Pravardžių vartojimo priežastys yra kelios: 1) ................ 2) ................... 3) .......................
Reikia vengti tokių pravardžių, kurios ..................................................................................
1 priedas
Kodėl pliušiniai meškiukai vadinami Tedžiais?
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai
mėgstama dovana yra pliušinis meškiukas. Šis
mielas žaislas Vakarų valstybėse dažniausiai
vadinamas Teddy arba Teddybear (išvertus iš
anglų k. − Tedis arba Tedžio meškiukas).
Lietuvoje retai vartojamas šis pliušinio meškiuko
vardas, o dar rečiau kas nors žino, iš kur jis kilo.
Šaltinis: http://www.daserste.de
Karikatūrą sukūrė Klifordas K. Berrymanas,
„Washingtons Post“ karikatūristas
Meškiuko vardo ir kilmės istorija prasideda
dvidešimto amžiaus pradžioje Amerikoje: 1902
metais, tuometinis JAV prezidentas Teodoras
Ruzveltas nuvyko į Misisipės valstiją maldyti
ginčo dėl sienos su Luiziana. Šeimininkai
prezidentui, kuris buvo aistringas medžiotojas,
norėjo padaryti malonę paimdami jį kartu į
medžioklę. Tačiau laimikis buvo menkas. Dėl
šios priežasties buvo pagautas lokys ir pririštas.
Garbė nušauti vargšą žvėrį atiteko prezidentui,
bet ponas prezidentas atmetė šį pasiūlymą.
„Washington Post“ 1902 m. lapkričio 19
dieną išspausdino karikatūrą sukurtą šio įvykio
proga. Karikatūroje buvo pavaizduotas
prezidentas Teodoras Ruzveltas, kurį draugai
vadino tiesiog Tedžiu (angl. Teddy), ir mažas
lokiukas. Šį lokiuką skaitytojai iš karto praminė
Tedžio meškiuku arba tiesiog Tedžiu (angl.
Teddybear/ Teddy).
Įkvėptas šio piešinėlio Niujorko
saldumynų gamintojas Morrisas Michtomas
užsakė nedidelį pliušinį meškiuką kaip
dekoraciją savo parduotuvės vitrinai Brukline.
Lokių tais laikais bijota kaip pavojingų plėšrūnų,
tačiau šį meškiuką vitrinoje visi greitai pamilo. Jį
taip ir vadino − Tedžio meškiukas ( angl.
Teddybear).
Kaip matome, šis vardas kilo iš vieno iš
JAV prezidentų − Tedžio Ruzvelto − vardo
sutrumpinimo. Naudoti savo vardą meškiukui
vadinti prezidentas davė oficialų sutikimą. Pats
Ruzveltas esą raštiškai leido meškiuką pavadinti
Tedžio meškiuku. Meškiukų bumas netrukus
perėjo ir į Europą. Todėl tam tikri šaltiniai teigia,
kad panašiu metu meškiuką su
besilankstančiomis galūnėmis sukūrusi firma
Steiff Vokietijoje buvo tik sutapimas.
Ričardas Steiffas, firmos savininkės
giminaitis, sukūrė mažą lankstų pliušinį
meškiuką žymimą numeriu 55 PB – 55 cm.,
pliušinis, judantis (vok. beweglich). Leipcigo
žaislų parodoje amerikiečių verslininkas užsakė
3 000 tokių pliušinių žaislų, o po metų
pasaulinėje parodoje San Luise užsakymas
išaugo iki 12 000. Visur šie žaislai buvo
vadinami Teddy (Tedžiu) ir taip iki šių dienų.
Kadangi Berrymanas ir toliau piešė šį meškiuką
bei naudojo jį savo karikatūrose netruko, kad
žvėrelis taptų prezidento simboliu. Ruzveltas
Teddy meškiuką kaip talismaną naudojo
vėlesnėse savo rinkimų kampanijose.
Šaltinis: http://www.arzinai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3056:teddy-
istorija&catid=73:ivairus&Itemid=649
27
2 priedas
Ką reiškia?
Žodis,
veiksmas
Kaip?
Poveikis,
pasekmės
Kodėl?
Motyvas,
priežastis
Veiksmų ratas:
Pravardės
vartojimas
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
28
7. PAMOKOS CIKLAS: Klausytis ir išgirsti
PLANAS
Tema: Ar mokame klausytis ir girdėti?
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai paaiškins, kad klausymas yra kur kas
sudėtingesnis procesas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, kurio
reikia mokytis:
aptars keletą paplitusių teiginių ir nurodys,
kurie iš jų teisingi, o kurie – klaidingi;
atliks teksto perpasakojimo pratimą ir įsivertins,
kiek jie geba tiksliai priimti ir teisingai perduoti
informaciją kitiems;
nurodys kelias priežastis, kodėl žmonės gali
skirtingai suprasti tą pačią situaciją ir nesusikalbėti.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš–Tu
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo
komunikuoti privalumus ir spragas.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija // Klausymo procesas. – Vilnius, Žara,
2004, p. 128–138.
Lyderių laikas. Įkvepiančios istorijos. Prieiga per
internetą:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/kvepia
nios-istorijos/mintys-saviugdai/507-kuria-varlyt
PRIEMONĖS
Dalomoji medžiaga – 1 ir 2 priedų
kopijos.
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Mokinių nuomonių apklausa. Mokytojas galėtų
paskatinti mokinius šioje pamokoje pasvarstyti, ar
klausymo procesas yra natūralus, ar šio gebėjimo
reikia mokytis. Kiekvienas mokinys individualiai
galėtų atsakyti, kokia jo nuomonė dėl pateiktų
keturių teiginių (1 priedas – lentelė).
Teksto „Varlyčių varžybos“ žodinio perpasakojimo
pratimas. Iš klasės kviečiami
keturi savanoriai arba išrenkami mokiniai. Jiems
pristatoma užduotis: pateiktą tekste istoriją žodžiu
reikės perpasakoti kitam mokiniui – savanoriui (2
priedas –„Varlyčių varžybos“).
Pratimo dalyviams paaiškinamos taisyklės:
mokytojas perskaitys tekstą pirmajam savanoriui;
kitų trijų mokinių-savanorių prašoma trumpam išeiti
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokytojas galėtų parinkti ir kitą
mokiniams įdomų ar aktualų tekstą
perpasakojimo pratimui atlikti.
Reikalavimai tekstui:
jis neturėtų būti ilgas;
tekstas turėtų būti lengvo ir
įdomaus turinio;
tekste turėtų būti pateikta istorija,
kurioje plėtojamas veiksmas.
29
iš klasės, kad negirdėtų skaitomo teksto;
pastatomos dvi kėdės prieš klasę, pirmasis mokinys
pasodinamas, priešais atsisėda mokytojas;
kai mokytojas perskaito tekstą, jis užduoda klausimą
mokiniui: ar viskas aišku?
išklausęs mokinys gali paklausti ar prašyti perskaityti
tekstą dar kartą, išsiaiškinti informaciją, kad kuo
tiksliau suprastų perskaitytą tekstą;
toliau kviečiamas antrasis mokinys, kuriam pirmasis
savanoris perpasakoja istoriją ir t.t. Paeiliui
kviečiami kiti, antrasis pasakoja trečiajam, o šis –
ketvirtajam mokiniui tą pačią istoriją.
Visi kiti pamokos dalyviai turėtų atidžiai klausytis,
stebėti ir pakomentuoti, kaip sekėsi keturiems
savanoriams perpasakoti tekstą apie varlyčių
varžybas. Ką mokiniai pastebėjo perduodant
informaciją?
NAMŲ DARBAI
Lavinkite klausymo gebėjimus,
pavyzdžiui, atlikdami šiuos pratimus 5
minutes kasdien:
1. Atidžiai klausykitės aplinkoje
girdimų garsų: galbūt išgirsite ką
nors neįprasto?
2. Klausykite radijo ar televizijos
laidos nežinoma kalba: ar
pavyko suprasti pagrindinę
temą, apie ką buvo kalbama?
3. Išklausykite artimo žmogaus
(šeimos nario arba draugo)
kalbėjimo, pasakojimo:
sėdėkite atsisukę į
pašnekovą, patogiai
neįsitempę;
venkite sukryžiuotų
rankų ir kojų;
klausykite įdėmiai,
nuoširdžiai rodykite
susidomėjimą;
palaikykite akių
kontaktą;
nežiūrėkite į laikrodį ir
išjunkite mobilųjį
telefoną pokalbio metu.
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
Kas Jums labiau patinka – klausytis kito ar pačiam kalbėti?
Ar pasitaiko atvejų, kai žmogus kalba labai tyliai, Jūs tikrai klausotės ir norite išgirsti, tačiau
kiti triukšmauja? Pabandykite prisiminti, ką jaučiate, galvojate ir ką sakote tokiu atveju.
Pabandykite prisiminti, ką jaučiate, kai kas nors Jūsų iš tikrųjų atidžiai klausosi (arba
nesiklauso).
Kodėl du žmonės skirtingai gali perpasakoti tą pačią istoriją arba pranešimą?
1 priedas
AR SUTINKI SU ŠIAIS TEIGINIAIS?
Teiginiai Taip Ne Nežinau
1. Kiekvienas moka klausytis natūraliai, kaip ir
kvėpuoti, todėl mokytis klausyti nereikia.
2. Jeigu žmogus girdi (pavyzdžiui, ką sako tėvai,
mokytojai), tai reiškia ir klauso: girdėjimas ir
klausymas yra tas pat.
3. Visi klausytojai (pvz., mokiniai), dalyvaujantys tame
pačiame pokalbyje (arba pamokoje), supranta
sakomus (mokytojo) žodžius vienodai.
4. Klausymas sudaro didžiąją dalį žmonių bendravimo.
Klausydamiesi (arba ne) žmonės geba daugiau arba
mažiau sėkmingai susikalbėti.
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
30
2 priedas
31
8. PAMOKOS CIKLAS: Klausytis ir išgirsti
PLANAS
Tema: Klausimai – būdas užmegzti pokalbį.
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI: Dirbdami individualiai, poroje ir grupėje vaikai
sugalvos įdomią temą pokalbiui su vyresniais
bendramoksliais (pvz., „dešimtokų gyvenimo
istorijos“), suformuluos po penkis uždarus ir
atvirus klausimus.
Paims interviu iš vyresniųjų klasių mokinių –
savanorių: pateiks ne mažiau kaip 5 grupės
išrinktus klausimus ir padėkos už pasidalijimą
patirtimi.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš–Tu
1. Mandagiai diskutuoti ir drauge ieškoti
tiesos.
5–5.1. Siekti dialogo. Atpažinti tinkamą ir
netinkamą vartojamą kalbinę raišką.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Čėsnienė I. Klausimų formos įtaka vaikų
pasakojimų tikslumui. Prieiga per internetą:
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Psichologija/29/
Ilona_Cesniene.pdf
Šliogeris A. Transcendencijos tyla. Pamatiniai
filosofijos klausimai. – Vilnius, Pradai, 1995, p.
21–35.
Laskauskas A. Pokalbio valdymas klausimais.
Prieiga per internetą: www.prezentavimas.lt
PRIEMONĖS Lapai užrašams ir rašymo priemonės.
Uždarųjų ir atvirųjų klausimų
kortelės (pavyzdys pateiktas
priede).
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Pasiruošimas interviu pamokai. Mokytojas
kelia klausimą ir motyvuoja: kodėl svarbu
dalytis gyvenimo patirtimi per etikos pamokas?
Kasdien įvairiausiais būdais bendraujame su
daugybe skirtingų pašnekovų. Kalbame su
artimais žmonėmis (tėvais, draugais,
giminaičiais), bendraujame su kitais mokiniais
mokykloje, mokytojais, kaimynais, tam tikrų
būrelių arba klubų (sporto, muzikos, meno,
religinės bendruomenės ir pan.) nariais.
Kalbame tiesiogiai arba telefonu, interneto
Facebook’e skirdami tokiam bendravimui ne
mažai laiko. Pasikeisti informacija, pasidalyti
nuomone, išreikšti poreikius, emocijas ir t. t.
yra taip pat svarbu penktokams, kaip ir
dešimtokams. Tokiu būdu užsimezga dialogas
ir atsiranda galimybė:
1) sužinoti apie kitus;
2) įgyti pasitikėjimo kalbant prieš klausytojus;
3) rasti draugų ir įgyti kitų pripažinimą;
PRAKTINIAI PATARIMAI
Mokiniai turėtų žinoti, kad interviu metodui
taikoma nemažai taisyklių, kurių laikomasi
mandagiai bendraujant:
Klausinėjant per daug nesibraukite į
privatų kito žmogaus gyvenimą.
Parodykite susidomėjimą ir duokite
pašnekovui progą pasakoti, juk daugelis
mėgsta pasakoti apie save.
Norėdami prakalbinti mažakalbį, jei
pokalbis sunkiai mezgasi, užduokite
dvigubą arba trigubą klausimą, pvz.: Kaip
praleidote atostogas? Ar buvote prie jūros
ir pakeliavote kur nors? Gal galite
rekomenduoti, ką verta pamatyti?
Padėkokite pašnekovui ir parodykite, kad
jį vertinate („Buvo įdomu ir naudinga su
jumis pabendrauti“).
Vyresniesiems savanoriams, kurie duoda
interviu, naudingi patarimai, kaip dalytis
informacija:
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
32
4) atrasti, kas bendra, įdomu ir naudinga;
5) apmąstyti ir įvertinti savo poelgius.
Kiekvienam žmogui svarbu žinoti, kad yra
išklausomas, vertinamas ir gerbiamas.
Mokiniams pristatoma, kad šiandien į jų
pamoką ateis savanoriai iš kitos klasės –
vyresniųjų klasių mokiniai, pvz., dešimtokai.
Temos pasirinkimas. Kiekvienas
individualiai turi pasiūlyti įdomią temą
interviu su vyresniais svečiais. Mokytojas
mokinių idėjas parašo lentoje arba
kompiuteriu surenka ir rodo ekrane kaip
minčių lietų.
Idėjos pokalbių temoms gali būti:
gyvenamoji vieta (gatvė, kvartalas, kaimo
ar miesto gyvenimas);
aplinka, kurioje esame (mokyklos pastatas,
klasėje ant sienos kabantis paveikslas ar tai,
kas visų pirma krenta į akis);
šventė arba mokyklos renginys;
naujausi aktualūs įvykiai;
draugystė, bendri pažįstami;
broliai, seserys ir šeima (tik nepakliūkime į
nepatogią padėtį – pašnekovas gali būti
vienturtis);
mokslas, siekiama profesija, išsilavimas;
hobis, laisvalaikio užsiėmimai, sportas;
kinas, teatras, muzika, knygos (tik nevertėtų
demonstruoti pranašumo, jei pašnekovas ko
nors nematė ar neskaitė);
gyvūnai ir augintiniai (nepersistengiant:
nebūtina įkalbinėti įsigyti šuniuką);
atostogos, kelionės;
oras arba metų laikas (lėkšta, bet visiškai
saugi tema „apšilimui“, kiekvienas turės ką
pasakyti prieš pereinant prie rimtesnio
pokalbio)
mada, stilius, grožis;
mėgstami patiekalai ir t.t.
Temos, galinčios sukelti nesutarimus:
politika, partijos;
tikėjimas, religija;
kančia, liga, ligoninė;
pinigai;
mirtis, laidotuvės;
asmeninės simpatijos, meilė.
Uždarųjų ir atvirųjų klausimų supratimas.
Su mokiniais aptariama, kad visi klausimai
skirstomi į dvi pagrindines grupes:
1) uždarieji (į kuriuos atsakant tenka rinktis
Kalbėkite iš savo kasdienio gyvenimo
patirties.
Būkite taktiški ir pagarbūs – jokių
pažeminimų, nešvankybių ar išankstinio
nusistatymo.
Gerbti jums skirtą laiką.
(amerik. psichol. E. Jensen).
NAMŲ DARBAI Mokiniai gali iš savo interviu užrašų
išrinkti 1–2 įsimintiniausius posakius,
parašyti ant lapelių ir paruošti stendą (pvz.,
„Dešimtokų mintys apie gyvenimą“).
Kiekviena grupė kitą pamoką pasiruošia
interviu pristatyti žodžiu (pvz., papasakoti apie
įsimintiniausią dešimtokų gyvenimo įvykį).
33
pasiūlytus atsakymus arba tiesiog tik „taip“ ar
„ne“);
2) atvirieji (su klausiamaisiais įvardžiais
„kaip?“, „kada?“, kodėl?“, „kas?“, „iš kur?“ ir
pan.).
Mokiniai dirba poromis. Gavę sukarpytas
teiginių ir klausimų korteles jie turi jas
suskirstyti į dvi grupes pagal pateiktus
pavyzdžius (žr. priedą).
Žinoma, yra gerokai daugiau klausimų rūšių,
bet kai kurios labiau tinka moraliniam–
filosofiniam dialogui, žurnalistiniam interviu, o
ne kasdieniam pokalbiui. Todėl penktų–šeštų
klasių mokiniams pakaks išmokti skirti uždarojo
ir atvirojo tipo klausimus.
Klausimų kūrimas. Suburiamos grupės (po
3–4 mokinius), jie pasirenka interviu temą iš
idėjų sąrašo. Kiekvienas mokinys
sąsiuvinyje parašo po 5 (uždarus ir atvirus)
klausimus, juos perskaito grupei. Išrenka iš
visų 5 geriausius klausimus, kuriuos
mokiniai užduos vyresniesiems savanoriams.
Juos perskaito mokytojui, jeigu reikia,
klausimai tikslinami.
Grupėse mokiniai skirstosi vaidmenimis,
kas užduos klausimus, kas užrašys
atsakymus ir t. t.
Elgesys interviu metu. Mokytojas pakviečia
vyresniųjų klasių savanorius (tiek, kiek yra
pasiruošusių grupelių) duoti interviu
jaunesniems bendraamžiams ir nurodo
interviu laiką (15–20 min.).
Stebimi ir ugdomi mokinių bendravimo
gebėjimai: malonus ir kultūringas
prisistatymas, aktyvus klausymas ir pagarbus
elgesys (interviu temos, klausimų
pateikimas, atsakymų užrašymas, padėka už
interviu, atsisveikinimas).
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS Likus 5 min. iki pamokos pabaigos, mokiniai grįžta į savo vietą ir žodžiu pabaigia sakinius:
Mums labai patiko, pasisekė...
Nesitikėjome, tačiau...
Prasminga dalytis patirtimi su bendraamžiais, nes...
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
34
Priedas
Pagrindiniai teiginių tipai
(pagal R.J. Marzano)
Uždarieji klausimai
Atvirieji klausimai
1. Maksas eina. Ar Maksas dabar eina? Kur/kada/su kuo Maksas
eina?
2. Maksas yra gražus. Ar Maksas iš tiesų yra gražus? Kodėl manai, kad Maksas yra
gražus?
Ką reiškia gražus ir kokiomis
savybėmis pasižymi Maksas?
3. Maksas valgo vaisius. Ar Maksas dažnai valgo
vaisius?
Ar Maksas valgo vaisius prieš
tai juos nuplovęs?
Kokius vaisius valgo Maksas?
Su kuo Maksas dalijasi ir
valgo vaisius?
Kodėl Maksas renkasi valgyti
vaisius?
4. Maksas yra Londone. Ar Maksas iš tiesų yra / gyvena
Londone?
Kaip Maksas atsidūrė
Londone?
Kiek laiko Maksas yra
Londone?
Kodėl Maksas pasirinko ir
gyvena Londone?
Kur dingo Maksas?
5. Maksas davė žaisliuką
Molei.
Ar Maksas noriai davė
žaisliuką Molei?
Kokį žaisliuką Maksas davė
Molei?
Kas paskatino Maksą duoti
žaisliuką Molei?
6. Maksas eina lėtai. Ar Maksas eina lėtai? Kaip eina Maksas?
Iš ko galima spręsti, kad
Maksas niekur neskuba?
Kodėl Maksas eina lėtai?
7. Maksas muša Bilą pagalve. Ar Maksas iš tiesų muša Bilą
pagalve?
Kaip vertini Makso poelgį,
kai jis muša Bilą pagalve?
Kodėl Maksas muša Bilą
pagalve?
Kas kaltas ir kokios bus
pasekmės, jei Maksas muša
Bilą pagalve?
8. Maksą apėmė liūdesys. Ar Maksą apėmė liūdesys? Iš ko pastebėjai, kad Maksą
apėmė liūdesys?
Kas atsitiko, kad Maksą
apėmė liūdesys?
Kaip jautėsi Maksas?
35
9. PAMOKOS CIKLAS: Klausytis ir išgirsti
PLANAS
Tema: Klausymo problemos – kas yra įžeidimas?
Klasė: 5−6.
MOKYMOSI UŽDAVINIAI:
Mokiniai mokysis aktyviai klausytis dialogo ir aptars,
kas yra įžeidimas:
įdėmiai stebėdami animacinio filmo veikėjų
dialogus grupėse išskirs pagrindines klausymosi
problemas;
vaidindami atvejus nurodys kelias priežastis,
kodėl žmonės gali skirtingai interpretuoti tą
pačią situaciją ir įsižeisti;
įsivertindami savo bendravimo gebėjimus
apmąstys, kaip galima daryti įtaką kito žmogaus
savijautai ir numatys, ką jie asmeniškai gali
padaryti, kad kitas žmogus neįsižeistų.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL
BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Dialoginis bendravimas: Aš–Tu
2.1. Diskutuojant laikytis sutartų taisyklių:
išklausyti vienas kitą ir suprasti kalbėtojo
tikslus, nenukrypti nuo temos į asmeninius
ginčus, gerbti kito nuomonę ir t. t.
2.1.3. Suprasti savo gebėjimo komunikuoti
privalumus ir spragas.
5. Siekti dialogo ir taikiai spręsti
konfliktus.
ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)
Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė
kompetencija // Klausymo problemos. – Vilnius,
Žara, 2004, p. 145–153.
Vaitoška G. Menas išklausyti // Iš žurnalo
archyvų. Prieiga per internetą: http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&cont
ent=pages&page_id=75 Gyvenimo įgūdžių ugdymas. V−VIII klasės.
Vilnius, ŠAC, 2005, p. 133 – 134. Prieiga per
internetą: http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/Gyvenimo
_igudziu_ugdymas_V-VIII%20klases.pdf
PRIEMONĖS
IKT priemonės, interneto prieiga, garso
kolonėlės vaizdo siužetą – pvz., senoji
animacija Atostogos rūgpienių kaime.1
dalis: http://www.youtube.com/watch?v=TInICXp
LrBw (0.44 min. − 9.09 min.).
Pratimo Kas yra įžeidinėjimas?
pagalbinio lapo kopijos keturių ar penkių
mokinių grupei.
MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI
Įvadinis pokalbis. Mokytojas primena, ką
išsiaiškino su mokiniais apie klausymo svarbą
bendraujant, kodėl tai yra menas, reikalaujantis
išsiugdyti komunikavimo gebėjimus. Atkreipkite
dėmesį, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje
tenka daug bendrauti su įvairiais žmonėmis ir
kontroliuoti savo žodžius, emocijas, kad kitų
neįžeistume. Mokėjimas išklausyti suteikia
galimybę gauti kuo daugiau svarbios
informacijos ir parodyti pagarbą žmogui.
Įžeidimas reiškia klausymosi gebėjimų stoką ir
nepagarbą. Todėl svarbu išmokti atpažinti
klaidas, kurios trukdo bendrauti.
Retoriniai klausimai mokiniams pamąstyti:
PRAKTINIAI PATARIMAI
Animacinio filmo vaikams vaizdo įrašą
rekomenduojama peržiūrėti kelis kartus,
kad mokiniai geriau įsimintų veikėjų
dialogo žodžius.
Mokytojas gali lentoje iš anksto parašyti
klausymo įgūdžių stokos kriterijus, dėl
kurių gali įsižeisti pašnekovas:
valingo dėmesio stoka (mintys kitur,
nesutikimas dėstant tik savo nuomonę);
netikras klausymasis (kamantinėjimas,
žodeliai „aha, aha...“ ir pan.);
neišklausymas iki galo;
per didelis dėmesys išvaizdai;
nežiūrėjimas į pašnekovą;
Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga
36
Kodėl žmogus turi dvi ausis ir tik vieną
burną?
Kodėl žmonės kartais įsižeidžia?
Animacinio filmo peržiūra: veikėjų dialogai.
Suskirstykite mokinius į grupes po 4 ar 5.
Mokiniams siūloma pažiūrėti animacinio filmo
ištrauką (pvz., Atostogos rūgpienių kaime.1 dalis,
trukmė 9 min.) ir kiekvienai grupei paskiriama
aptarti po dialogą:
katino ir šuns (kaimo sodyboje: 0.53−
2.14 min.);
mamos, tėčio ir vaiko (namuose ir stotyje:
2.15−4.12 min.);
paštininko ir šuns (pakeliui į Rūgpienių
kaimą: 4.13−5.01 min.);
šuns ir bebro (vandeny ir prie namelio:
5.04−7.10 min.);
katino, šuns ir berniuko (jam atvykus į
kaimą: 7.17−8.16 min.);
tėčio ir mamos (kurorte: 8.17−8.51 min.).
Grupės turėtų apibūdinti šiuos dialogų veikėjus
kaip klausytojus. Taip pat paaiškinti:
kodėl kuris nors veikėjas jautėsi įžeistas;
kaip reaguoja į įžeidimą kitas/kiti;
kaip būtų galima baigti pokalbį neįžeidžiant
kito (ar veikėjams pavyko/nepavyko).
Situacijų vaidinimas. Jei nėra IKT priemonių
klasėje ar dar liko pamokos laiko, mokytojas
grupėms gali išdalinti pagalbinio lapo kopiją
(žr. priedą). Paprašykite sukurti poros minučių
epizodą/dialogą, iliustruojantį būtent tą atvejį.
Kiekviena grupė vaidina savo atvejį klasėje.
Aptariama pagal aukščiau pateiktus klausimus ir
lentoje parašytus klausymosi įgūdžių stokos
kriterijus.
pasidavimas emocijoms (ypač
neigiamoms).
NAMŲ DARBAI
Kelios užduotys mokiniams pasirinkti:
a) pagalvokite, ką iš savo aplinkos
žmonių galėtumėte apibūdinti kaip
mokantįjį klausytis. Parašykite pokalbį
su juo kaip gerą pavyzdį. Ką jaučiate,
kai kalbate su juo? Kodėl jį galima
pavadinti geru klausytoju?
b) prisiminkite blogo klausymosi atvejį,
susijusį kasdieniu gyvenimu (mokykla,
kiemu, namais). Paprašykite mokinių
parašyti, kaip kažkas (galbūt jie patys
netyčia) įžeidė kitą žmogų ir kaip tai
ištaisyti.
REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS
1. Ar lengvai atitraukiu dėmesį, kai kitas žmogus kalba?
2. Ar stengiuosi rodyti, kad klausau vien iš mandagumo?
3. Ar reaguoju į kito žodžius emociškai?
4. Ar dažnai pertraukiu pašnekovą?
5. Ar klausau, kai klausytis visai neįdomu? (Kaip aš klausausi?..)
6. Ar svajoju tuo metu, kai pašnekovas kalba lėtai?
7. Ar pasakau pašnekovo klaidas? (Kaip reaguoju į keistą elgesį?..)
8. Ar darau skubotas išvadas (pagal išvaizdą)?
9. Ar užuot klausęs galvoju apie galimą atsakymą?
Jeigu daugiau atsakymų neigiamų negu teigiamų, vadinasi, mokiniai geba bendraudami neįžeisti
kitų ir išvengti klausymo problemų.
37
Priedas
Pratimo „Kas yra įžeidinėjimas?“ pagalbinis lapas
1 atvejis
A ir B yra geri draugai, tačiau kartais A be jokios priežasties apšaukia ir iškeikia B.
2 atvejis
C sužino, kad D šnekėjo apie ją (jį) su kitais ir skleidė visokius prasimanymus.
3 atvejis
E ne visuomet draugiškai elgiasi mokykloje. Jis (ji) dažnai ignoruoja kitus mokinius be jokios aiškios
priežasties ir elgiasi grėsmingai kitų atžvilgiu.
4 atvejis
F nuolat stumdo kitus mokinius, tranko jiems per nugarą ar apskritai šiurkščiai elgiasi, nors jis (ji)
vadina tai pokštais.
5 atvejis
G yra draugiškas, meilus asmuo, bet mokiniams nepatinka, kaip jis (ji) juos nuolat liečia ar stengiasi
apkabinti (neturėdamas priekabiavimo kėslų).
6 atvejis
Nors jis (ji) niekada fiziškai neskriaudžia, bet nuolat tuo grasina.