kosmosas iš arčiau
TRANSCRIPT
![Page 1: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/1.jpg)
PAUKŠČIŲ TAKAS
sukūrė DARIUS JUKNEVIČIUS
IR KITOS GALAKTIKOS
![Page 2: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/2.jpg)
GALAKTIKA KAS TAI?
![Page 3: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/3.jpg)
Visatoje žvaigždės pasiskirsčiusios netolygiai. Jos sudaro milžiniškas įvairios formos sankaupas – galaktikas.
REIKIA ŽINOTI, KAD:
![Page 4: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/4.jpg)
GALAKTIKA
Tai yra grupė, sudaryta iš daugybės žvaigždžių, kartu su įvairiomis dujomis, dulkėmis ir tamsiąja materija (medžiaga).
ARBA
Tai yra didžiulė, gravitacijos pagalba susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų materijų sistema.
![Page 5: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/5.jpg)
GRAVITACIJA
Tai jėga, kuri traukia kūną vieną prie kito, kurios dydis priklauso nuo jų masės.
![Page 6: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/6.jpg)
Medžiaga, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją Visatos masės dalį.
ARBATai yra hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga, kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai medžiagai.
TAMSIOJI MATERIJA
![Page 7: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/7.jpg)
Žodis galaktika yra kilęs iš graikų k. žodžio galaxias (γαλαξίας).
Pažodžiui išvertus reiškia pieniškas (angl. MILKY), užuomina apie mūsų galaktiką - Paukščių taką (angl. MILKY WAY).
![Page 8: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/8.jpg)
KOKIODYDŽIO
YRAGALAKTIKA?
![Page 9: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/9.jpg)
![Page 10: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/10.jpg)
IŠ TIKRŲJŲ MANOMA, KAD GALAKTIKOSE YRA NUO KELIŲ TŪKSTANČIŲ (103) IKI ŠIMTO TRILIJONŲ (1014) ŽVAIGŽDŽIŲ BESISUKANČIŲ, APLINK GALAKTIKOS GRAVITACINĮ CENTRĄ.
103 = 10001014 = 100000000000000
![Page 11: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/11.jpg)
KIEK JŲ YRA IŠ VISO?
![Page 12: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/12.jpg)
Astronomai nustatė, kad stebimoje Visatos dalyje yra iki 170 milijardų įvairių formų ir dydžių galaktikų, susitelkusių į spiečius.
![Page 13: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/13.jpg)
GALAKTIKŲ SPIEČIAITAI GALAKTIKŲ TELKINIAI, KURIŲ NARIUS TARPUSAVYJE SIEJA GRAVITACIJA.
![Page 14: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/14.jpg)
Vidutinė galaktikų spiečių masė apytiksliai nuo 1014–1015 Saulės masių, skersmenys – 5–15 milijonų šviesmečių.
![Page 15: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/15.jpg)
Galaktikų spiečiai susideda iš šimtų ar tūkstančių galaktikų.
![Page 16: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/16.jpg)
Galaktikų spiečiai grupuojasi į galaktikų superspiečius, kurių skersmenys 200–600 milijonų šviesmečių.
![Page 17: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/17.jpg)
KAIP GRUPUOJAMOS GALAKTIKOS?
![Page 18: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/18.jpg)
Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal
formą.
![Page 19: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/19.jpg)
YRA 4 RŪŠIŲ:
![Page 20: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/20.jpg)
1. ELIPSINĖS Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės
arba ovalios formos. Tai rutulio arba elipsoido formos žvaigždžių kamuoliai.
![Page 21: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/21.jpg)
2. SPIRALINĖSKiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas) ir skersėtos spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Tai gravitaciškai surišta žvaigždžių sistema, turinti spiralinį diską, su daugybe jaunų žvaigždžių vijose, besisukančiose apie masės centrą.
![Page 22: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/22.jpg)
3. NETAISYKLINGOSIOSPriskiriamos tos galaktikos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos formos neturi, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių. Tai netaisyklingos formos galaktika, turinti daug tarpžvaigždinės medžiagos, dujų ir dulkių, turi daug jaunų žvaigždžių, kuriose negausu metalų.
![Page 23: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/23.jpg)
4. AKTYVOSIOSTai galaktika, kurios šviesis keliuose ar visose elektromagnetinių spindulių diapazonuose yra didesnis nei normalus. Jos skirstomos į dar 3 tipus: kvazarai, radijo galaktikos ir Seiferto galaktikos. Jos turi po dvi didžiules į priešingas puses trykštančias elementariųjų dalelių , atomų branduolių ir fotonų čiurkšles
![Page 24: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/24.jpg)
A. KVAZARAITai aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija į juodąją bedugnę, esančią tos galaktikos centre.
![Page 25: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/25.jpg)
B. RADIJO GALAKTIKOSRadijo galaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą.
![Page 26: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/26.jpg)
C. SEIFERTO GALAKTIKAgalaktika, kurios branduolio spektre stebimos stiprios emisijos linijos, rodančios, kad ten esama jonizuotų dujų.
![Page 27: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/27.jpg)
EMISIJOS LINIJOS - SPEKTRO LINIJOS
![Page 28: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/28.jpg)
Akrecija Astrofizikoje yra terminas vartojamas porai reiškinių apibrėžti.
![Page 29: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/29.jpg)
Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis reiškinys yra masyvaus objekto didėjimas dėl gravitacinės sąveikos pritraukiant aplinkinius mažesnius kūnus.
![Page 30: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/30.jpg)
Antrasis procesas vyksta žvaigždžių ir planetų formavimosi metu. Akrecija vadinamas mikroskopinių ledo ir dulkių dalelių susidūrimai ir susijungimai dėl elektrostatinės traukos.
![Page 31: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/31.jpg)
JUODOJI SKYLĖ – sritis kosmose nuo kurios, niekas, net ir šviesa, negali pabėgti. Manoma, kad daugybė galaktikų turi savo juodąsias skyles savo centre.
![Page 32: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/32.jpg)
Juodoji skylė nėra begalinė. Įtraukus tam tikrą kiekį objektų iš juodosios skylės išsiveržia didelis energijos pliūpsnis vadinamas Kveizaru.
Juodosios skylės yra nepaprastos tuo, kad jos sugeba įtraukti net šviesą ir prie pat jų laikas sulėtėja arba visiškai sustoja.
Traukos jėga lėtina laiką
![Page 33: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/33.jpg)
Pagal bendrą reliatyvumo teoriją, tai yra rezultatas išlinkimo kosminio laiko, sukelto labai tankios masės.
![Page 34: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/34.jpg)
Objektas nebūtinai turi būti didelis: suspaudus Žemę į kelių milimetrų skersmens kamuoliuką, ji taip pat pavirstų mažajuodąja skyle.
![Page 35: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/35.jpg)
PAKALBĖKIME APIE MŪSŲ GALAKTIKĄ.
JI VADINASI PAUKŠČIO TAKAS.
![Page 36: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/36.jpg)
Ši juosta Paukščių Taku buvo pavadinta dėl to, kad rudens ir pavasario vakarais driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius - maždaug sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda, o pavasarį parskrenda paukščiai.
![Page 37: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/37.jpg)
Blyškiai švytinti juosta nakties danguje, ypač gerai matoma tamsiomis, be Mėnulio naktimis.
![Page 38: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/38.jpg)
Šiuo vardu taip pat yra vadinama spiralinė galaktika su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra Saulė.
![Page 39: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/39.jpg)
Kaip dar vadinamas PAUKŠČIŲ TAKAS?
![Page 40: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/40.jpg)
Daugelyje šalių vadinamas Pieno Taku (angl. Milky Way, graik. Galaxia Kuklos).
![Page 41: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/41.jpg)
Šaltiniai nurodo ir kitokius senovinius lietuviškus pavadinimus:
Gervių Takas, Žąsų Takas, Vėlių Takas
![Page 42: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/42.jpg)
DIDŽIOJO SPROGIMO TEORIJA
![Page 43: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/43.jpg)
Didysis Sprogimas (angl. Big Bang)
Sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
![Page 44: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/44.jpg)
Modernioji fizika mums sako, kad Visata atsirado iš milžiniško sprogimo. Tas sprogimas sukėlė materijos plėtimąsi, matomą dabar. Pavyzdžiui, galaktikos – tai debesys, kuriuos sudaro šimtai milijardų žvaigždžių, ir jos tolsta vienos nuo kitų, pradinio sprogimo jėgos stumiamos. Pati sprogimo teorija grindžiama prielaida, jog galaktikos tolsta viena nuo kitos.
![Page 45: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/45.jpg)
Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aprašomas Hablio dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima nesunkiai apskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų buvo vienoje vietoje.
![Page 46: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/46.jpg)
Kadangi nei erdvės, nei laiko, nei juose egzistuojančios mums įprastos materijos prieš Didįjį Sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos. Jos gali būti taikomos tik po Planko epochos – 10-43 s.
![Page 47: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/47.jpg)
Hablio dėsnis teigia, kad visos galaktikos tolsta vienos nuo kitų tuo didesniu greičiu, kuo didesnis atstumas tarp jų:
![Page 48: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/48.jpg)
v=HRH-Hablio konstanta R-Nuotolis v-greitis
![Page 49: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/49.jpg)
Pavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritikų, norint paversti idėją ad absurdum.
Šis ironiškas, bet vaizdingas žodžių junginys prigijo ir tapo šiuolaikiniu kosmologijos terminu.
![Page 50: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/50.jpg)
http://www.boreme.com/posting.php?id=12282#.VVeC6vnhCUl
„Visata yra užburtas ratas“
![Page 51: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/51.jpg)
PAUKŠČIŲ TAKO SUSIDARYMAS
![Page 52: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/52.jpg)
Paukščių Takas susidarė, po Didžiojo Sprogimo praėjus kokiems 5 milijardams metų.
![Page 53: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/53.jpg)
Didžiulis vandenilio ir helio debesis dėl traukos jėgos poveikio pradėjo spaustis. Dujos centre telkėsi krūvon, kol sutankėjo tiek, kad galėjo pradėti formuotis žvaigždės.
![Page 54: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/54.jpg)
Ši progalaktika pradėjo suktis, o greičiui didėjant, išorinė zona susiplojo ir įgijo disko formą. Palaipsniui susiformavo pagrindiniai Paukščių Tako dariniai, kaip antai kuokštuotos, į sruogas panašios vijos.
![Page 55: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/55.jpg)
2005 metais Spitzerio teleskopu gauti duomenys patvirtino dar 1980 metais keltas hipotezes, kad Paukščių Takas nėra tiesiog spiralinė galaktika, o yra skersinės spiralinės formos.
![Page 56: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/56.jpg)
Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150 m. Ptolemėjas iš Aleksandrijos, vienas Antikos astronomų ir matematikų.
"Pieno kelias - rašė Ptolemėjas, - tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama“.
![Page 57: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/57.jpg)
PALYGINIMAS
![Page 58: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/58.jpg)
Kad būtų galima geriau įsivaizduoti mūsų Galaktikos dydį, reiktų ją sumažinti santykiu 1:1017.
Tada 10 šviesmečių prilygtų maždaug 1 metrui. Visos Galaktikos skersmuo būtų maždaug 10 km, o aukštis vidutiniškai 1 km. Kiekviename kubiniame metre būtų vidutiniškai 3 žvaigždės. (Žvaigždes būtų galima įsivaizduoti kaip snaiges pūgos sūkuryje.)
Mūsų Saulė būtų 10 nm dydžio, taigi, mažesnė už virusą. Plutono orbitos skersmuo būtų maždaug 0,1 mm. Taigi, ji būtų ties regėjimo riba.
10 nm = 10-6 mm = 0,000001 mm
![Page 59: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/59.jpg)
AR ŽINOJOTE, KAD...
![Page 60: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/60.jpg)
MŪSŲ GALAKTIKA YRA 1 000 000 000 000 000 000 KM IŠILGAI
![Page 61: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/61.jpg)
JEI SAULĖ BŪTŲ DULKELĖS DYDŽIO,
PAUKŠČIŲ TAKAS BŪTŲ JAV DYDŽIO.
![Page 62: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/62.jpg)
Jei galėtume keliauti
šviesos greičiu, pereiti mūsų galaktiką išilgai užtruktų
100 000 metų.
C = 3 000 000 00 m/s
![Page 63: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/63.jpg)
2. JI JUDA
PAUKŠČIŲ TAKAS, KAIP IR VISKAS KITKAS KOSMOSE, JUDA PO VISATĄ. ŽEMĖ SUKASI APLINK SAULĘ, SAULĖ – APLINK PAUKŠČIŲ TAKĄ, O PAUKŠČIŲ TAKAS PRIKLAUSO VIETINEI GRUPEI, KURI JUDA PADEDANT KOSMINĖS MIKROBANGŲ FONO RADIACIJOS – PALIKTOS PO IDŽIOJO SPROGIMO. APSKAIČIUOTA, KAD VIETINĖ GRUPĖ IŠVYSTO APIE 600 KM/S GREITĮ (2,200,000 KM/H).
![Page 64: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/64.jpg)
Tai yra klausimas, kurį daktaras Roland Diehl ir astronomų komanda bandė atsakyti per daug metų. Po daug laiko tyrinėjimų, jie nustatė, kad Paukščių take susidaro po septynias žvaigždes kasmet.
3. KAIP DAŽNAI MŪSŲ GALKTIKOJE ATSIRANDA NAUJA ŽVAIGŽDĖ?
![Page 65: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/65.jpg)
4. Mūsų galaktikoje yra apie 100-200 milijardų planetų.
![Page 66: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/66.jpg)
4. YRA MILIJARDAI Į ŽEMĘ PANAŠIŲ PLANETŲŠimtas milijardų planetų, techniškai kalbant, yra daug, bet kiek iš jų yra panašių į Žemę?
Iš tiesų: nedaug. Tačiau, nesenai studijavimo rezultatai atskleidė, kad galėjo būti daugiau, negu mes anksčiau įsivaizdavome.
![Page 67: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/67.jpg)
Nesenai tyrėjai paėmė pavyzdį iš 42 000 žvaigždžių, kurios buvo panašios į mūsų Saulę, paskui ieškodami planetųlegendinėje “Auksaplaukėje Zonoje” (pavadino pasakos garbei, nes ne per karšta, ne per šalta, bet kaip tik).
Jie atrado 603 planetas aplink tas žvaigždes, ir 10 iš jų tiko.
Duomenų iš žvaigždžių analizavimasleido mokslininkams patvirtinti egzistavimą milijardų panašių planetų, kurias mes turime dar atrasti. Teoriškai, šitos planetos gali palaikyti tinkamą temperatūrąskystame vandenyje.
![Page 68: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/68.jpg)
5. GALAKTIKŲ SUSIDŪRIMAS
![Page 69: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/69.jpg)
Prognozuojama, jog Andromedos ir Paukščių Tako galaktikos susidurs. Tai turėtų įvykti maždaug po 4 mlrd. metų.
![Page 70: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/70.jpg)
![Page 71: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/71.jpg)
SPAGETIFIKACIJATai procesas vykstanti su kūnu, esant labai didelei traukos jėgai. Jos metu kūnas ištįsta ir pasidaro siauras ir ilgas, dėl šios priežasties jis ir vadinamas žodžiu susijusiu su siaurų ir ilgų makaronų pavadinimu. Dažniausiai šis reiškinys vyksta kai juodoji skylė traukia į save tam tikra objektą.
![Page 72: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/72.jpg)
![Page 73: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/73.jpg)
KAIP ATSIRADO GALAKTIKOS?
![Page 74: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/74.jpg)
1. Pirminio didžiojo sprogimo Visatos materijos plėtimasis (iki 300 000 metų).
![Page 75: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/75.jpg)
2. Medžiaga ir spinduliuotė išsiskyrė, atvėsus Visatai iki 900-400 K, joje pasidarė tamsu.
![Page 76: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/76.jpg)
3. Po 1 mlrd. metų - atsiradę medžiagos tankio netolygumai susigrupavo į progalaktikas, užsižiebė žvaigždės, formavosi kvazarai.
![Page 77: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/77.jpg)
4. Dujų ir plazmos debesys, žvaigždės pradėjo spiestis apie Kvazarų centrus, sudarydamos mažas galaktikėles.
![Page 78: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/78.jpg)
5. Vis labiau formuojantis žvaigždžių kiekiui, palaipsniui mažėjo dujų ir dulkių koncentracija erdvėje. Smulkios galaktikos jungėsi į stambias.
![Page 79: Kosmosas iš arčiau](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022021503/58eca2591a28abef458b45b5/html5/thumbnails/79.jpg)