kovo 10 d. prasidėjo seimo viii (pavasario) sesija kronika/skr2008_03_17nr05.pdf2008 m. kovo 17 d....

2008 m. kovo 17 d. Nr. 5 (340)www. l rs . l t

Leidžiama nuo 1995 m. rugsėjo 10 d. ISSN 1392-1568

www.lrs.lt

Kovo 10 d. prasidėjo

S e i m o V i i i ( paVa S a r i o ) S e S i ja

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o Kro

nika

Seim

o

Seimo Kronika Nr. 5 (340) 2008 m. kovo 17 d.

Paskirtis – atspindėti Seimo darbą. Žurnalas platinamas Lietuvos atstovybėms, mokslo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms

RENGIA SEIMO KANCELIARIJOS KOMUNIKACIJOS DEPARTAMENTO

RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS

Vedėja Eglė Trembo(tel. 239 6875)

Lankytojų ir renginių poskyris

Vedėjas Artūras ZeleniakasVyriausioji specialistė Bronė Purvaneckienė

Vyresnioji specialistė Lina ŽilytėDizainerė Stanislava Autukienė

Ekspozicijų rengimas (tel. 239 6210), ekskursijos į Seimą (tel. 239 6202),

žurnalistų akreditavimas (tel. 239 6666)

Leidybos poskyris

Vedėjas Valdas SinkevičiusVyriausioji specialistė Jolanta Anskaitienė

Vyresnysis specialistas Nerijus Vėta„Seimo Kronikos“ žurnalas (tel. 239 6211),

„Lithuanian Parliamentary Mirror“ (tel. 239 6508)

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyris

Vedėja Laima ŠandarienėVyriausioji specialistė Vida Nacickaitė

Vyresnysis specialistas Rimas RudaitisFotografė Olga Posaškova (tel. 239 6205)

Pranešimai iš Seimo komitetų, komisijų, plenari-nių posėdžių (tel.: 239 6203, 239 6206, 239 6132)

Leidžia Seimo leidykla „Valstybės žinios“Dizaineris-maketuotojas Tomas Pauža

Spausdino „Biznio mašinų kompanijos“ spaustuvė. Tiražas 230 egz.

Elektroninę žurnalo versiją galite rasti Seimo interneto svetainėje:www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.cron_arch

KOMITETAI ........................................................................... 3

SEIMO POSĖDŽIAI ............................................................. 13

Prasidėjo Seimo VIII (pavasario) sesija .................................... 13

Seimas paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną .............................................................................. .20

KOMISIJOS ........................................................................... 43

Antikorupcijos komisija

VALDYBA .............................................................................. 44

SEIMO PIRMININKAS ........................................................ 46

Seimo Pirmininkas priėmė pirmąjį Bulgarijos ambasadorių Lietuvoje

Susitikimas su Kinijos Liaudies Respublikos ambasadore

Lietuva teigiamai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus

TARPTAUTINIAI RYŠIAI .................................................... 50

Seimo delegacijos vizitas Austrijoje

SEIMO PRIĖMIMO SKYRIUJE ........................................... 51

RENGINIAI ........................................................................... 54

SPAUDOS KONFERENCIJOS ............................................. 58

� Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika

Nr. 5 (340)

Aplinkos ApsAugA

Komitetai

Komitetas pritarė Seimo pavasario sesijos darbų programos projekto aplinkosauginei daliai

Kovo 12 d. Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildy-mo 1581 straipsniu ir kodekso 221, 222, 2591 straipsnių papildymo įstatymo Nr. XP-2323 ir Vietos savivaldos įstaty-mo 7 straipsnio papildymo įstatymo Nr. XP-2024 projektams ir komiteto išvadoms dėl šių projektų. Pagrindiniams komitetams siūloma projektus tobulinti pagal pateiktus pasiūlymus.

Taip pat komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projekto Nr. XP-2874 aplinkosauginei daliai.

AuditAs

Valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų tarnautojų algos privalo būti viešos

Vasario 1 d. Audito komitetas užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė raginama sku-biai nustatyti duomenų apie valstybės įmonių, vals-tybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio teikimo tvar-ką, numatant, kad informacija apie šių įstaigų dar-buotojų darbo užmokestį būtų vieša. Siekiant kuo skubiau pašalinti teisės aktų spragas, šis Seimo nuta-

rimo projektas turėtų būti svarstomas ypatingos sku-bos tvarka.

„Šiuo metu nėra teisės akto, reglamentuojančio infor-macijos apie iš valstybės algas gaunančių specialistų dar-bo užmokestį, ir kiekvienos įmonės ar įstaigos valdymo organai yra laisvi savo nuožiūra bet kokią informaciją paskelbti komercine paslaptimi. Kyla klausimas: kaip ga-li valstybės įmonė, disponuojanti valstybės turtu, slėpti

Komiteto posėdyje

� Seimo Kronika Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo KronikaKronika Seimo Kronika

Komitetai Nr. 5 (340)

nuo tos pačios valstybės finansinę informaciją?“ – teigė Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.

Iki 2007 m. rugsėjo 8 d. galiojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta „Žinių (duomenų) apie darbuo-tojų, valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį teikimo tvarka“. Dėl nežinomų priežasčių 2007 m. rugpjūčio 29 d. šis nu-tarimas buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl šios prie-žasties valstybės įmonės pasinaudoja teise slėpti nuo vi-suomenės informaciją apie savo darbuotojų, atlyginimus gaunančių iš valstybės, darbo užmokestį.

Beje, dažniausiai valstybės kontroliuojamų įmonių valdybos nariais yra vykdomosios valdžios atstovai – ministerijų darbuotojai.

Šiame kontekste galima prisiminti ir 2005 m. birželio 30 d. Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vals-tybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“. Vyriausybei buvo pasiūlyta nu-statyti viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra ministerijos ar kitos valstybės institucijos, valstybės turto ir valsty-bės biudžeto lėšų naudojimo atskaitomybės, kontrolės

bei šių lėšų naudojimo darbo apmokėjimui tvarką. Deja, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, šis Seimo nuta-rimas yra neįgyvendintas.

Seimo Audito komitetas, atlikdamas valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ (VTF) parlamentinę kontrolę, svarstė šios įmonės veiklos efektyvumo ir turto panau-dojimo rezultatyvumo klausimus. Įmonė pateikė infor-maciją, iš kurios paaiškėjo, kad dalis VTF gaunamo pel-no yra paskirstoma įmonės darbuotojams kaip priedai prie darbo užmokesčio, priklausantys nuo veiklos re-zultatų. Siekdamas išsiaiškinti, kokios sumos yra išmo-kamos valstybės įmonės darbuotojams iš įmonės gau-namo pelno, Audito komitetas paprašė Valstybės turto fondo pateikti duomenis apie įmonės darbuotojų gauna-mą darbo užmokestį ir priedus bei premijas. Valstybės įmonė, motyvuodama tuo, kad jos darbuotojų atlygini-mai įmonės valdybos yra pripažinti komercine paslapti-mi, sutiko pateikti parlamentinę kontrolę atliekančiam Audito komitetui prašomus duomenis tik su sąlyga, kad komiteto nariai, prieš susipažindami su teikiama infor-macija, pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimą.

Delsiama įgyvendinti dar 2007 m. liepos 3 d. priimtą Seimo nutarimą „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“

Seimo Audito komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę bei siekdamas, kad valstybės turtas būtų val-domas vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvu-mo ir racionalumo principais, vasario 8 d. raštu kreipė-si į Vyriausybę, prašydamas informuoti apie priemones, kurių buvo imtasi, įgyvendinant dar 2007 m. vasarą pri-imtą Seimo nutarimą „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“.

Šiuo nutarimu Vyriausybei buvo pasiūlyta neatidė-liojant parengti reikalingus teisės aktų projektus, pa-gal kuriuos valstybės turto valdymo, naudojimo ir dis-ponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti

būtų pavesta vienai institucijai, atstovaujančiai turto savininkui – valstybei. Taip pat buvo pasiūlyta apsispręs-ti dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų sistemos reformos ir šios sistemos teisinio reglamentavimo.

Nors Seimo nutarimas įsigaliojo daugiau kaip prieš pusę metų, Audito komitetas kol kas nėra gavęs duome-nų iš Vyriausybės apie tai, kas yra padaryta.

Komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas pažymė-jo, kad užsitęsęs valstybės institucijų tarpusavio susira-šinėjimas dažnai vilkina ryžtingų sprendimų priėmi-mą ir nėra orientuotas į tikslų bei efektyvaus rezultato gavimą.

EkonomikA

Komitetas pritarė Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai

Kovo 12 d. Ekonomikos komitetas apsvarstė ir ben-dru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XP-2874.

Komitetas svarstė ir pritarė Saugios laivybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 33, 42, 43, 44, 47 straipsnių ir septynioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Jūros aplinkos apsau-gos įstatymo 30, 32, 37, 38, 39, 41 ir 42 straipsnių pakei-


KomitetaiNr. 5 (340)

timo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymų projektams (Nr. XP-2691 ir Nr. XP-2692). Šiais projektais siūloma žmonių paieškos organizavimą, koordinavimą, gelbėjimą ir taršos inci-dentų likvidavimą jūroje ir Kuršių mariose pavesti or-ganizuoti ir atlikti ne Lietuvos saugios laivybos adminis-tracijai, bet Lietuvos kariuomenei.

Posėdyje iš esmės pritarta Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 38(1), 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XP-2669(2) ES. Pagrindiniam komitetui pasiūlyta jį patobulinti pagal Seimo narės Birutės Vėsaitės pasiūly-mus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrąją pastabą. Projektu siekiama supaprastinti leidžiamų at-skaitymų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pripaži-nimo tvarką, sumažinti administracinę naštą ir sąnau-das, susijusias su jų reglamentavimu.

Komitetas apsvarstė ir pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo priedo pa-keitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2670 ES.

Šiuo projektu siekiama aiškiai išdėstyti nuostatą, kad gy-ventojų, turinčių mokėti apskaičiuotą pridėtinės ver-tės mokestį, pajamų apskaičiavimo principai nesiskiria, nesvarbu, ar tokie gyventojai yra įsiregistravę mokes-čio mokėtojais; suvienodinti nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, gaunančių metines išmokas (tantje-mas) už valdymo paslaugas iš šaltinio Lietuvoje, apmo-kestinimo sąlygas ir kt.

Posėdyje apsvarstytas Pašto įstatymo 2 straipsnio pa-keitimo įstatymo projektas Nr. XP-1790. Komitetas, at-sižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministe-rijos pateiktas pastabas, projektą nutarė atmesti. Be to, siūlomu pakeitimu iš esmės nebus sprendžiamos aiški-namajame rašte išdėstytos problemos, nes smulkių siun-tų vežimo klausimus reglamentuoja Kelių transporto ko-deksas, o ne siūlomas keisti Pašto įstatymas. Komitetas atsižvelgė ir į Vyriausybės išvadą.

Taip pat posėdyje pritarta Įstatymo dėl Susitarimo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo projektui Nr. XP-2803 ES.

Europos rEikAlAi

Komiteto nuomone, reikia toliau plėsti ES bendrosios rinkos nuostatų taikymą ekonomikos sektoriams

Vasario 6 d. Europos reikalų komitetas svarstė komiteto nuomonės dėl Europos Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ projektą.

Ūkio ministerijos atstovai pristatė principines Lietuvos Respublikos pozicijos šiuo klausimu nuostatas, kuriose ski-riamas dėmesys tinklų pramonės, ypač energetikos, trans-porto ir telekomunikacijų reguliavimo plėtrai, siekiama didesnės ir aiškesnės socialinės politikos, ypač emigracijos srityje, koordinavimo bei akcentuojama principinė para-ma Europos Komisijos siūlomam smulkiojo verslo aktui.

Matematikos ir informatikos instituto vyriausiasis moks-lo darbuotojas, analitikas Rimantas Rudzkis pristatė Lietu-vos ekonomikos perspektyvas. Analitiko teigimu, „lietuviš-kų“ paslaugų eksporto pridėtinė vertė yra žymiai didesnė nei prekių sektoriuje, ypač didelę įtaką turi transporto ir turizmo paslaugų plėtra. Todėl ateityje turi būti teikiamas didelis dėmesys šalies paslaugų eksporto plėtrai. Kalbant apie Lietuvos ekonomikos plėtrą, didelių vilčių teikia spar-tėjantis įmonių veiklos ir infrastruktūros modernizavimas bei rekordinis ūkio pelningumas. R. Rudzkis pastebėjo,

kad Lietuvos integracija į Europos Sąjungą paspartino ša-lies ekonomikos augimą. Didžiausią poveikį tam suteikė ES bendroji rinka ir struktūrinė parama, o emigracijos povei-kis ekonomikos augimui nėra žymus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziaus-kas akcentavo tai, kad Lietuva laimėjo iš ES bendrosios rinkos kai kuriose ekonomikos srityse, todėl labai svarbu ir toliau siekti ES bendrosios rinkos plėtros.

Europos reikalų komiteto nuomonės dėl ES bendro-sios rinkos peržiūros projektą pristatė komiteto pirminin-ko pavaduotojas, nuomonės rengėjas Petras Auštrevičius. Seimo nario teigimu, reikia ir toliau plėtoti ES Bendrosios rinkos nuostatų taikymą ekonomikos sektoriams, ypatingą dėmesį teikiant energetikos, transporto, telekomunikacijų ir finansinių paslaugų sektoriams. Pasak jo, reikia dėmesį sutelkti ir į ES paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimą bei geresnio reglamentavimo priemones, kurios paskatin-tų ir supaprastintų verslumą Lietuvoje ir padėtų sumažinti administracinę naštą.

Nuomonės projektui buvo pritarta bendru sutarimu.



Seimo atstovė Europos Sąjungoje paskirta COSAC sekretoriato nuolatine nare

Vasario 18 d. Liublianoje (Slovėnijos Respublika) vykusiame COSAC pirmininkų susitikime Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinė atstovė Europos Sąjun-goje Loreta Raulinaitytė dvejų metų laikotarpiui buvo paskirta COSAC sekretoriato nuolatine nare.

COSAC – Europos Sąjungos valstybių narių nacio-nalinių parlamentų Europos reikalų komitetų ir Eu-ropos Parlamento atstovų forumas, koordinuojantis nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir daly-vavimą sprendžiant svarbiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus.

2003 m. įkurtas COSAC sekretoriatas veikia Briu-selyje ir yra atsakingas pirmininkaujančiai šaliai.

Sekretoriatą sudaro po vieną pirmininkaujančios, pirmininkavusios ir pirmininkausiančios valstybės atstovą, vienas atstovas iš Europos Parlamento ir nuolatinis narys, kurį paskiria COSAC pirmininkų susitikimas.

Loreta Raulinaitytė perima šias funkcijas iš Suo-mijos atstovės. Tikimasi, kad Lietuvos atstovo da-lyvavimas COSAC darbe užtikrins aktyvaus parla-mento ES klausimų svarstymo tradicijos tęstinumą šiuo laikotarpiu, kuris yra ypač svarbus tuo, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo sustiprės naciona-linių parlamentų vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese.

Pasiūlymai Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai

Vasario 27 d. Europos reikalų komitetas prita-rė pasiūlymams Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai.

Siūlomų įstatymų projektų sąrašą sudaro 48 įstatymų projektai. Iš esmės tai yra Vyriausybės Seimui teikiami įstatymų projektai, kuriais perkeliamos tam tikros ES direktyvų nuostatos. Svarbu paminėti, kad dėl 12 tei-sės aktų projektų neperkėlimo laiku Europos Komisija, remdamasi Europos Bendrijų steigimo sutarties 226 str., yra pradėjusi pažeidimo procedūras prieš Lietuvos Res-publiką. Minimi įstatymų projektai susiję su lygių gali-mybių, civiliniu proceso ir administracinių teisės pažei-dimų, dirbtinio apvaisinimo, prekybinės laivybos, pelno

ir gyventojų pajamų mokesčių, profesinių kvalifikacijų pripažinimo, ribotos atsakomybės bendrovių, peržen-giančių vienos valstybės ribas, bei elektroninių ryšių reglamentavimu.

Papildomai reikėtų išskirti įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijų steigimo sutartį, ratifikavimo“ projek-tą. Šiuo projektu siekiama, kad būtų ratifikuota sutartis, kuri Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Vado-vų Taryba yra paraginusi ES valstybes nares kuo greičiau baigti ratifikavimo procesą, kad minėta sutartis galėtų įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d.

Seimo komitetai siūlo ieškoti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išskirtinumo

Kovo 14 d. bendrame Europos reikalų ir Kaimo reika-lų komitetų posėdyje išklausyta informacija apie Euro-pos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos „sveikatingumo patikrą“.

Žemės ūkio ministerijos manymu, ES Bendrosios že-mės ūkio politikos reforma turėtų būti įgyvendinama nuosekliai ir palaipsniui, tačiau žemės ūkio sektorius tu-ri būti ir toliau finansuojamas iš ES biudžeto. Siekiant išmokų sistemos supaprastinimo, tikslinga įvairias teises į išmokas sujungti į vieną, o naujosioms valstybėms na-rėms leisti pratęsti iki 2013 m. vienkartinės išmokos už plotą schemos taikymą. Lietuvos pozicijoje siūloma, kad kai kurios intervencinės priemonės turėtų būti išlaiky-

tos „miegančio režimo“ būsenoje, tai yra jas galima būtų pritaikyti tam tikrame žemės ūkio sektoriuje, jeigu susi-klostytų krizinė situacija.

Lietuva nuolat kelia klausimą, kad, siekiant suvieno-dinti konkurencines sąlygas, naujųjų ES valstybių narių ūkininkai gautų tokio paties dydžio paramą kaip ir se-nųjų ES valstybių narių. Vis dėlto kol kas siūloma siste-ma tokio lygiateisiškumo nenumato, nes paramos dydis senosioms valstybėms narėms siejamas su jos apimtimis ankstesniais referenciniais metais, kai išmokos priklausė nuo gamybos produktyvumo. Žemės ūkio rūmų atstovų paskaičiavimu, vidutiniškai naujosioms ES valstybėms narėms parama už vieną hektarą sudarytų apie 200 eurų,



o senųjų ES valstybių narių ūkininkams – apie 400 eurų už hektarą.

Apibendrindamas diskusijas Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius pažymėjo,

kad žemės ūkio finansavimas iš ES biudžeto nemažės iki šios finansinės perspektyvos pabaigos 2013 m. ir kad bū-tina ieškoti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išskirtinumo. Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.

kAimo rEikAlAi

Komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui

Kovo 12 d. Kaimo reikalų komitetas pritarė komiteto 2007 metų rudens sesijos darbo ataskaitai. Komitetui pateiktas Kaimo reikalų komiteto pavasario sesijos darbo plano projektas. Sprendimas dėl jo bus priim-

tas kitame komiteto posėdyje.Posėdžio metu svarstyta ir pritarta Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“

projektui.

Pradėta svarstyti Europos Sąjungos žemės ūkio politikos „sveikatingumo patikra“

Kovo 14 d. bendrame Kaimo reikalų ir Europos rei-kalų komitetų posėdyje pristatyta informacija dėl Euro-pos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos „sveika-tingumo patikros“. Lietuvos poziciją komiteto nariams pristatė žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Pruns-kienė, interesų grupių nuomonę pateikė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. Viešosios po-

litikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožai-tis teigė, kad diskutuojant dėl Europos Sąjungos žemės ūkio politikos perspektyvų būtina Lietuvai rasti savitus požymius.

Kaimo reikalų komitetas išvadą dėl Bendrosios že-mės ūkio politikos reformos pateiks kitame komiteto posėdyje – kovo 19 dieną.

sociAliniAi rEikAlAi ir dArbAs

Pritarta Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

Kovo 12 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas, svarstė Lietuvos Respublikos lygių gali-mybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Nutarta iš esmės pritarti įstatymo pakeitimo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pas-tabas ir pasiūlymus (daugiausia redakcinio pobūdžio).

Lygių galimybių įstatymo projektas, parengtas aktualios redakcijos (2003 m. lapkričio 8 d.) pagrindu, didžiausius pakeitimus numato įtraukiant įstatymo nuostatų netai-kymo atvejus, kurie apima religinių bendruomenių, ben-drijų ir centrų veiklą. Šis įstatymas įgyvendina Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio už-

imtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, bei Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų ra-sės arba etninės priklausomybės.

Taip pat komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu prita-rė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XP-2874.

Bendru sutarimu pritarta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos Seimo VII (rudens) sesijos me-tu ataskaitai ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komi-teto veiklos Seimo VIII (pavasario) sesijos metu darbo planui.



ŠviEtimAs, mokslAs ir kultūrA

Mokslo ir studijų įstatymas turi užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir realų reformos įgyvendinimą

Kovo 13 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pir-mininkui Virginijui Domarkui piliečių grupė įteikė krei-pimąsi dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Kreipi-mąsi inicijavo piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“, vienijanti moksleivių, studen-tų organizacijas, jaunuosius mokslininkus.

Kreipimesi siūloma nepriimti Mokslo ir studijų įsta-tymo, kurio projektas greitu laiku pasieks Seimą, nes jis neatitinka akademinės bendruomenės, studentų, visuo-menės ir tautos lūkesčių. Grupės manymu, „pusiniai ir iliuziniai „sprendimai“ bei tariami „kompromisai“ šiuo klausimu negalimi: reforma turi būti vykdoma iš tiesų“.

Komitetui pristatytame dokumente pateikiami pasiū-lymai dėl universitetų valdymo, tarybų sudarymo, rek-toriaus ir senato funkcijų, aukštojo mokslo finansavi-

mo reformos ir socialinių partnerių atrankos kriterijų. Pokalbio metu studentai tvirtino, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarka yra būtina, tačiau ji turė-tų būti vykdoma kompleksiškai, neatskiriant profesinio, aukštojo universitetinio ir neuniversitetinio bei mokslo institutų sektorių.

Komiteto pirmininkas V. Domarkas užtikrino krei-pimąsi įteikusius studentus, kad Mokslo ir studijų įstatymo projektas bus svarstomas Seimo statuto nu-statyta tvarka: išnagrinėti visi pasiūlymai, kviečiamos ir išklausytos visos suinteresuotos pusės, organizuo-jami klausymai, įstatymo projektas bus svarstomas pastraipsniui. Bus siekiama, kad priimti sprendimai užtikrintų aukštojo mokslo kokybę ir realų reformos įgyvendinimą.

tEisė ir tEisėtvArkA

Komitetas pritarė Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimuiKovo 12 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas

svarstė Seimo nutarimus dėl Lietuvos Respublikos Kons-titucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Posėdyje dalyvavo

visi kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus: Respubli-kos Prezidento teikimu – Egidijus Šileikis, Seimo Pirmi-ninko teikimu – Algirdas Taminskas ir Lietuvos Aukš-

Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje



čiausiojo Teismo pirmininko teikimu – Pranas Kuconis. Kandidatams komiteto nariai uždavė klausimų, į kuriuos atsakydami kiekvienas išsakė savo nuomonę.

Pirmiausia buvo diskutuojama teismo proceso tema: koks jis turėtų būti, tobulinti jį ar palikti tokį, koks yra dabar.

Komiteto narius domino klausimas, ar šalia Konstitu-cinio Teismo nutarimo reikalinga ir atskiroji nuomonė, kokia yra jos reikšmė, kokios būtų pasekmės. Visi kandi-datai į Konstitucinio Teismo teisėjus taip pat išsakė savo mintis apie individualaus skundo Konstituciniam Teis-mui reikalingumą bei asmenis, kurie galėtų papildomai kreiptis į Konstitucinį Teismą: ar tai galėtų būti tik indi-vidualūs asmenys, ar ir Prezidentas, ombudsmenas, savi-valdybės, universitetai, kaip kad yra kitose valstybėse.

Kandidatų teirautasi ir dėl teisėjų atstovavimo Kons-tituciniame Teisme, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismas: ar turi ateiti teisėjas, ar kolegija, ar yra proble-ma, jei nėra jokio atstovo?

Dar vienas svarbus klausimas, į kurį atsakymų iš būsimų teisėjų norėjo sulaukti komiteto nariai, – konstitucinių nutarimų įgyvendinimo kontrolė: kas, kokia organizacija turėtų būti už ją atsakinga ir ar tokios kontrolės reikia.

E. Šileikio, A. Taminsko ir P. Kuconio kandidatūroms į Konstitucinio Teismo teisėjus Teisės ir teisėtvarkos ko-mitetas pritarė. Seimo nutarimas dėl Konstitucinio Teis-mo teisėjų paskyrimo turėtų įsigalioti nuo kovo 21 d. Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams.

vAlstybės vAldymAs ir sAvivAldybės

Pritarta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektams

Kovo 12 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komite-tas, paskirtas pagrindiniu, svarstė:

- Teisės departamento išvadą ir Seimo narių Justino Karoso, Juliaus Veselkos, Vytauto Grubliausko ir Danu-tės Bekintienės pasiūlymus Seimo rinkimų įstatymo 2, 6, 7, 15, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 31, 34, 37, 38, 39, 41, 51, 61, 65, 67, 671, 72, 74, 78, 82, 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2425(2). Nuspręs-ta nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai ir Seimo narių J. Karoso, J. Veselkos ir V. Gru-bliausko pasiūlymams, pritarti Seimo narės D. Bekintie-nės pasiūlymui.

- Teisės departamento išvadą Prezidento rinkimų įsta-tymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1636(2). Išvadai nuspręsta pritarti.

Komitetas, paskirtas papildomu, svarstė:- Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo

bei finansavimo kontrolės įstatymų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2662. Komitetas nusprendė iš esmės jam pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo pro-jektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių Algio Rimo, Anta-no Valionio pasiūlymus bei šiuos komiteto pasiūlymus:

1) keičiamo įstatymo 2 straipsnio naują 8 dalį išdėsty-ti: „8. Paslėpta politinė reklama – valstybės politiko, po-litinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ar interesais skleidžiama informacija, kuria sie-kiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuo-

se ar referendume, kuri gali suklaidinti rinkėjus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informaci-jos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta politine reklama“;

2) papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies normos turinį norma dėl referendumo propagavimo tikslais viešai skleidžiamos informacijos ir šią dalį išdės-tyti: „11. Politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmo-kestį ar kitokį atlygį viešai skleidžiama informacija, ku-ria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rin-kimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą, ar ra-ginama dalyvauti referendume“;

3) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį išdėstyti: „23. Rinkimų(referendumo) agitacija – įstatymų nustatytu rinkimų kampanijos laikotarpiu vykdoma visuomenės informavimo veikla kandidatų sąrašus iškėlusių parti-jų, kandidatų ar referendumo tikslų propagavimui, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuoti rinkimuo-se ar referendume.“;

4) įstatymo projektu keičiamą įstatymo 17 straipsnį išdėstyti:

„17 straipsnis. Politinės reklamos žymėjimas1. Politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvar-

ka pažymėta, nurodant asmenį (valstybės politiką, poli-tinę partiją ar politinės kampanijos dalyvį), kuriuo inte-

10 Seimo Kronika Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo KronikaKronika Seimo Kronika


resais ji skleidžiama, lėšų šaltinį, ir turėti užrašą ,,Politinė reklama“. Skleidžiant politinę reklamą televizijoje, šis už-rašas turi būti rodomas ne trumpiau kaip 5 sekundes ir įgarsintas, skleidžiant radijuje – įgarsintas. Visais atve-jais skleidžiama politinė reklama turi būti aiškiai atpa-žįstama ir atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

2. Politinei reklamai, be specialių šiame įstatyme nu-statytų reikalavimų, taikomi ir Visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai.

3. Už nepažymėtos reklamos skleidimą taikoma įstaty-mų nustatyta atsakomybė.

4. Paslėptos politinės reklamos skleidimas draudžiamas.“ 5) Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17dalį ir 18 straipsnio

4 dalį taip:a) išbraukti 2 straipsnio 17 dalį;b) 18 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Politine reklama nelaikomi:1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami

įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valsty-bės politikų, politinių partijų, jos valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politi-ko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama, arba numatoma atsilyginti, arba tokie pranešimai yra paslėpta politinė reklama.

2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai praneši-mai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti re-ferendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, taip pat rinkimų ar referendumo agitacijai skirtos diskusijų ir pokalbių laidos“.

- Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2662A. Nuspręsta iš esmės pritarti įsta-tymo projektui. Pagrindiniam komitetui siūloma tobu-linti įstatymo projektą Nr. XP-2662, atsižvelgiant į Sei-mo teisės departamento pastabas, Seimo narių A. Rimo, A. Valionio ir V. Tomaševskio pasiūlymus bei šiuos ko-miteto pasiūlymus:

1) projektu keičiamo 2 straipsnio 11 dalį pakeisti taip: „11. Paslėpta politinė reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama politinė reklama, pateikiama tokiu būdu, kuriuo siekiama ar kuris gali su-klaidinti rinkėjus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, ir nepažymėta kaip politinė reklama. Toks informa-cijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta politine reklama“;

2) išbraukti projektu keičiamo 2 straipsnio 19 dalį;3) keičiamo 2 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Rinkimų (referendumo) agitacija – įstatymų nu-

statytu rinkimų kampanijos laikotarpiu vykdoma visuo-menės informavimo veikla kandidatų sąrašus iškėlusių partijų, kandidatų ar referendumo tikslų propagavimui, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume“;

4) 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) po-litinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžia-mi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, in-formacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, taip pat rinkimų ar referendumo agitacijai skirtos diskusijų ir pokalbių laidos“.

užsiEnio rEikAlAi

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui dėl Kosovo Respublikos pripažinimo

Vasario 22 d. Užsienio reikalų komitetas išklausė ir pri-tarė užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno ataskaitai apie Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santy-kių tarybos posėdį, įvykusį 2008 m. vasario 18–19 d.

Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Pre-zidento 2008 m. vasario 18 d. pareiškimą, kuriuo svei-kinamas Kosovo apsisprendimas paskelbti nepriklauso-mybę; užsienio reikalų ministro vardu išreikštą Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją 2008 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių

tarybos posėdyje, kad susidariusioje situacijoje Kosovo nepriklausomybė yra vienintelis sprendimas, atverian-tis saugumo ir stabilumo perspektyvą regione; 2008 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir iš-orinių santykių tarybos priimtas išvadas dėl Kosovo, kuriose pažymima, kad Kosovo atvejis yra unikalus ir negali būti naudojamas kaip precedentas kitiems įšal-dytiems konfliktams spręsti, visais balsais pritarė Sei-mo nutarimo projektui, kuriuo pripažįstama Kosovo Respublika – suvereni ir nepriklausoma valstybė.

11 Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika


Užsienio reikalų komitetas 2007 m. gegužės 30 d. po-sėdyje pritarė Lietuvos Respublikos generalinio konsula-to Delyje (Indijos Respublika) steigimui. 2008 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio pla-navimo komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad tikslinga steigti ne generalinį konsulatą, o ambasadą. Užsienio rei-kalų ministras Petras Vaitiekūnas komiteto nariams pa-teikė priežastis, kodėl Lietuvai reikia atstovybės: Lietu-vai iki šiol visiškai neatstovaujama vienoje iš didžiausių pasaulio valstybių ir apskritai Pietų Azijos regione; Lie-tuva, Latvija ir Estija yra vienintelės ES narės, dar netu-rinčios diplomatinių atstovybių Delyje; Indija – viena iš didžiausių investuotojų užsienyje, o Lietuva suinteresuo-

ta investicijų iš Indijos pritraukimu. Šiuo metu tiek dėl neteikiamų konsulinių paslaugų, tiek ir dėl elementarios informacijos apie Lietuvą trūkumo praktiškai neįmano-ma skatinti jokių ekonominių ryšių. Įsteigus diploma-tinę atstovybę Indijoje būtų galima sustiprinti Lietuvos ir Indijos politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradar-biavimą, pritraukti iš Indijos daugiau investicijų; būtų išspręstos Lietuvos vizų išdavimo Indijos piliečiams ir konsulinės pagalbos Lietuvos piliečiams, atvykusiems į Indiją, suteikimo problemos. Komiteto nariai visais bal-sais pritarė siūlymui Delyje (Indijos Respublika) steigti ne Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą, o diplo-matinę atstovybę.

Pritarta įstatymų dėl Lietuvos ir Makedonijos bei Serbijos vyriausybių sutarčių dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ratifikavimo projektamsKovo 14 d. Užsienio reikalų komitetas išklausė vidaus

reikalų ministro Regimanto Čiupailos informaciją apie 2008 m. vasario 28 d. vykusį Europos Sąjungos teisin-gumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį ir apie 2008 m. kovo 11–12 d. vykusią ministrų konferenciją dėl išorės sienų valdymo. Ministrų konferencijos darbotvarkė-je buvo įtraukti klausimai, kurie aktualūs Seimo darbe, svarstant europinius dokumentus pagal 2008 m. Euro-pos Komisijos teisėkūros ir darbo programą: 1) deba-tai dėl FRONTEX agentūros ateities; 2) debatai dėl ES išorės sienų valdymo ateities iššūkių; 3) dėl naujų tech-nologijų naudojimo vykdant ES išorės sienų priežiūrą. Užsienio reikalų komitetas planuoja suformuoti ir pa-

teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei poziciją minė-tais klausimais.

Komitetas apsvarstė Įstatymo „Dėl Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės ir Makedonijos Respublikos Vyriau-sybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmo-kestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektą Nr. XP-2744 ir Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Serbijos Respubli-kos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvi-gubo apmokestinimo išvengimo ratifikavimo“ projektą Nr. XP-2745, kuriuos pristatė komiteto išvadų rengėjas Vytautas Sigitas Draugelis ir Finansų ministerijos Mo-kesčių departamento direktorė Jūratė Balevičienė. Po

Bendras Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų posėdis



svarstymo komiteto nariai pritarė įstatymų projektams. Ratifikavus sutartis, bus sudarytos sąlygos, skatinančios Makedonijos ir Serbijos rezidentus investuoti į Lietuvos ūkį, o Lietuvos rezidentus – į Makedonijos ir Serbijos ūkius, bei kartu užkirsti kelią abipusiam mokesčių slėpi-mui. Šiuo metu taikomos keturiasdešimt keturios dvigu-bo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Posėdyje buvo pritarta Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XP-2874.

Taip pat komitetas susipažino su Užsienio reika-lų komiteto 2008 m. pavasario sesijos darbų plano projektu. Nuspręsta jį patvirtinti kitame komiteto posėdyje.

žmogAus tEisės

Komitetas pritarė Seimo pavasario sesijos darbų programai

Kovo 13 d. Žmogaus teisių komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų progra-mos“ projektui Nr. XP-2874 ir komiteto 2008 m. pavasario sesijos darbo plano projektui.

Taip pat posėdyje patvirtinta 2007 m. rudens sesijos komiteto veiklos ataskaita.

Reiklūs vartotojai – ekonomikos varomoji jėga

Laima Šandarienė ir Nerijus Vėta

Kasmet kovo 15 dieną minima Pasaulinė vartoto-jų teisių gynimo diena – vartotojų solidarumo šventė. Šia proga kovo 18 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba suren-gė konferenciją „Teisiniai ir praktiniai neteisminio ginčų vartotojų teisių gynimo srityje nagrinėjimo aspektai Lie-tuvoje ir Europos Sąjungoje“.

Žmogaus teisių apsauga ir visuotinės gerovės sie-kis – kertiniai Europos Sąjungos politikos principai. Vartotojų teisės – tai žmogaus teisių apsaugos sritis, su-sijusi su kiekvienu iš mūsų. Vartotojų teisės priskiriamos modernioms teisėms, kurių apsaugos kokybė atspindi šalies demokratinę brandą. Reiklūs vartotojai yra stipri ekonomikos varomoji jėga. Galimybė vartotojo teises ginti ne teisme yra viena pagrindinių prielaidų sėkmin-gam vartotojo teisių įgyvendinimui. 2007 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, ku-ris paremtas Europos patirtimi ir įsipareigojimais Euro-pos teisei. Įstatymu įtvirtinta teisinė vartotojų gynybos sistema, leidžianti vartotojų teises ginti ir ne teismine tvarka. Konferencijoje diskutuota apie sėkmę ir proble-mas, įgyvendinant neteisminę vartotojų teisių gynybą.

Galimybė vartotojo teises ginti ne teisme – viena pa-grindinių prielaidų sėkmingam vartotojo teisių įgyven-dinimui. Vartotojais esame kiekvienas ir vartojame kie-kvieną dieną. Įprastos teisminės procedūros, siekiant teisingumo kasdieniuose dalykuose, būtų neproporcin-gai sudėtingos ir nepatrauklios nukentėjusiai pusei.

Neteisminis ginčų sprendimo procesas yra puiki al-ternatyva teismui. Lietuvoje suformuota neteisminio ginčų sprendimų institucijų sistema suteikia galimybę ginti vartotojo teises be teismo bet kurioje vartojimo srityje. Ginčų nagrinėjimas ne teisme dažniausiai yra nemokamas. Tiesa, daugelio neteisminio ginčų institu-cijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau numatyta galimybė viešai įvardyti rekomendaciją igno-ruojančiuosius verslo subjektus. Šiuo atveju viešumas tampa geriausiu auklėtoju.

Ginčų tarp vartotojų ir verslo atstovų sprendimas yra paremtas savitarpio supratimo principu ir turi bū-ti priimtinas tiek vartotojui, tiek verslo subjektui. Toks problemų sprendimų būdas yra pažangus ir galėtų bū-ti perkeliamas į kitas ginčų sprendimų sferas. Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos, taikus ginčų sprendimas padeda ugdyti nekonfliktišką ir pažangią ateities visuomenę.

Konferencijoje buvo išsakytos naujos idėjos. Atkreip-tas dėmesys į tai, kad kiekviena teisė siejama su parei-ga, taigi ir vartotojai turi žinoti apie savo pareigas. Taip pat buvo iškeltas vartotojų grupių gynimo klausimas, tai yra grupinių ieškinių idėja, kurią padiktavo vis ak-tyvėjanti migracija, tarptautinės prekybos ir gamybos mastai.

1� Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika

Nr. 5 (340)Seimo posėdžiai

RY TINIS POSĖDIS

Kovo 10 d.

• Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas ir Seimo narė Irena Šiaulienė pasveikino Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną 18-ųjų darbo metų Seime proga.

• Posėdžio pirmininkas Česlovas Juršėnas pa-skelbė frakcijos „Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai)“ pareiškimą dėl frakcijos pavadini-mo pakeitimo. Nuo šiol frakcija vadinsis „Tvarka ir Teisingumas“.

• Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė: Zi-gmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Julius Dautartas (Tėvynės Sąjungos frakci-ja), Arimantas Dumčius (Tėvynės Sąjungos frakci-ja), Antanas Valionis (Naujosios sąjungos (socialli-beralų) frakcija), Vladimiras Volčiokas (Liberalų ir centro sąjungos frakcija). Į balsų skaičiavimo grupės rezervą įtrauktas Julius Veselka (frakcija „Tvarka ir Teisingumas“).

• Posėdžio pirmininkas paskelbė Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimą apie įregistruotą pi-liečių iniciatyvą skelbti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbo pratęsimo iki 2015 metų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnio papildymo dėl pirmalaikių Seimo rinki-mų skelbimo.

• Posėdžio pirmininkas paskelbė 41 Seimo nario pareiškimą „Dėl nepasitikėjimo Seimo Pirminin-ko pavaduotoju Andriumi Kubiliumi“ (pagal Seimo statuto 217 straipsnį).

Prasidėjo Seimo VIII (pavasario) sesija

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas pasveikino kolegas Sei-mo VIII (pavasario) sesijos pra-džios proga ir apžvelgė numatomus šios sesijos darbus.

Seimo vadovas priminė ir akcenta-vo nebaigtus rudens sesijos darbus: teisės aktų projektai, susiję su teismų reformos įgyvendinimu ir su dvigu-

bos pilietybės problemos sprendimu; projektai, skirti tobulinti vietos sa-vivaldos sistemą; taip pat projektai, skirti kovai su korupcija – Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, numa-tančios visuotinį turto deklaravimą, Politinių partijų ir politinių kampa-nijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai.

Taip pat V. Muntianas išskyrė ki-tus daugiamečius darbus: aukštojo mokslo ir studijų reformą, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo proble-mą, alkoholio reklamos reglamen-tavimą. Be to, Seimo Pirmininkas priminė, kad šioje sesijoje reikės ap-sispręsti ir dėl gausių referendumų rengimo.

Sveikinimai Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Česlovui Juršėnui 18-ųjų darbo metų Seime proga

1� Seimo Kronika Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo KronikaKronika Seimo Kronika

Nr. 5 (340)

„Gerbiamasis Ministre Pirmininke Gediminai Kirkilai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės nariai, sveikinu visus Seimo narius pradėjus pavasario sesi-ją. Nepaisydami užsitęsusių rudens sesijos darbų, ma-nau, spėjote gerai pailsėti, praturtėti žinių ir įspūdžių, tikiu, kad vėl esate kupini jėgų ir noro dirbti Lietuvos ir jos žmonių gerovei.

Visi Nepriklausomos Lietuvos parlamentai buvo pa-ženklinti atitinkamo laiko dvasia: vieni turėjo įtvirtinti laisvės ir nepriklausomybės idealus, kiti sutvirtinti de-mokratijos pradus, nutiesti kelius į Europą ir plačiąją tarptautinę bendruomenę. Mūsų Seimui taip pat teko išbandyti pirmą kartą Lietuvos demokratijos istorijoje mažumos Vyriausybę, reikia pripažinti, kad mes tą iš-bandymą sėkmingai įveikėme. Taigi kiekvienam par-lamentui savi siekiai, savi uždaviniai. Tačiau visiems parlamentams bendra yra tai, kad jie, kaip nė viena kita valdžios institucija, atsako už valstybės valdymo

sėkmę, už demokratijos būklę, už politinės kultūros standartus. Pagaliau ir už socialinę taiką visuomenėje, ir už žmonių kasdienio gyvenimo kokybę.

Manau, šiam Seimui likimas pirmiausia lėmė pa-justi ir savo darbuose įprasminti visa tai, kas vadina-ma žmonių lūkesčiais. Daug darbų, tikrai mums reikės priimti sudėtingus sprendimus. Tikriausiai niekas nesi-ginčys, kad iš tokių sprendimų kaip prioritetinius pir-miausia reikėtų įvardyti teismų, savivaldos, aukštojo mokslo reformų, politinių partijų, politinių kampanijų finansavimo, Lisabonos sutarties ratifikavimo ir dau-gelį kitų klausimų.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad visi, kad ir kas būtų, ar tai Seimo frakcijos, ar komitetai, ar Seimo nariai – visi pateiks apmąstytas ir aiškias pozicijas dėl tokių pro-blemų kaip visuomenės atstovų galimybės dalyvauti teismų veikloje, tiesioginiai merų rinkimai, privalomas visuotinis turto deklaravimas, politinių partijų finansa-

Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kalba, pasakyta prasidėjusios Seimo pavasario sesijos proga

Prasidėjo VIII (pavasario) sesija


Nr. 5 (340)

vimas ir partijų išlaidų rinkimų kampanijoms kontrolė. Aišku, taip pat prioritetiniais laikytini visi vadinamieji eurointegraciniai įstatymų projektai, kurių mūsų dar-botvarkėje irgi bus nemažai.

Taigi, kaip matote, Seimo darbotvarkėje daug sudė-tingų klausimų. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad daugelio iš jų sprendimas bus ne vien tik valdan-čiosios parlamento koalicijos ir jos remiamos Vyriau-sybė reikalas. Daugeliu atvejų reikės kur kas plates-nio politinių jėgų sutarimo, ypač dėl tokių politiškai sudėtingų, sakyčiau, pačių jautriausių klausimų šioje sesijoje: dėl dvigubos pilietybės, politinės korupcijos prievolės, atsiprašau, prevencijos ir alkoholio rekla-mos ribojimo. Taip pat, atrodo, turėsime ir tokių įstaty-mų, kurie paprastai įvardijami ne tik kaip jautrūs, bet ir kaip kontroversiniai. Pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo nutraukimo uždraudimo įstatymai.

Palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, šis Seimas yra kur kas aktyvesnis parlamentinės kontrolės srityje. Tai pripažįsta politikos ekspertai, kritiška žiniasklaida ir pati vykdomoji valdžia. Tai labai pozityvi tendenci-ja, nes visose stabiliose demokratijose parlamentų pagrindinis dėmesys atitenka būtent parlamentinės

kontrolės problemoms. Šioje srityje būtinas Seimo ko-mitetų glaudesnis bendradarbiavimas su vykdomųjų institucijų struktūromis. O laikinųjų tyrimų komisijų ir Seimo patvirtintų išvadų įgyvendinimą turėtų perimti ir tęsti Seimo nuolatiniai komitetai. Tokiu būdu nenu-trūktų parlamentinės kontrolės procesas.

Pavasario sesijoje, kaip žinote, Seimas svarstys ne-mažai atsakingų pareigūnų ar institucijų veiklos atas-kaitų. Negerai, kai tokių ataskaitų svarstymas tampa tik nuobodžia parlamentinio darbo rutina. Dar blo-giau, kai vėliau, išaiškėjus vienos ar kitos atskaitingos institucijos veiklos trūkumams, post factum pama-tome, kad į institucijos ataskaitą pasižiūrėta forma-liai. Deja, tokių atvejų būta, todėl raginčiau, kad visas Seimui pateiktas ataskaitas vertintume dėmesingai ir principingai. Be abejo, Seimas turės puikią progą pa-demonstruoti savo reiklumą, kai svarstysime Vyriausy-bės metinės veiklos ataskaitą. Tikėsimės, kad Seimo iš-sakytos pastabos, opozicijos kritika padės Vyriausybei efektyviau įgyvendinti savo programą, pašalinti vei-klos trūkumus ir geriau apibrėžti artimiausio laikotar-pio veiklos prioritetus.

Tokia jau yra mūsų politinė sistema, kad Vyriausy-bės metinės veiklos ataskaitos svarstymas Seime dau-gmaž sutampa ir su Lietuvos Respublikos Prezidento strateginėmis įžvalgomis, kurias jis pateikia savo meti-niame pranešime. Pernai Prezidentas išskyrė itin nesė-kmingai pertvarkomas mūsų viešojo gyvenimo sritis: sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, teismų ir žemės reformas. Deja, paskutiniąją – žemės reformą, Prezi-dentas įvardijo kaip vieną nesėkmingiausių ir neskai-driausių projektų atkurtoje Lietuvoje. Todėl galbūt lai-kas visa tai įvertinti iš esmės šioje sesijoje.

Seimo pavasario sesijos darbotvarkė neabejotinai bus paženklinta artėjančių parlamento rinkimų dva-sia. Deja, Lietuvoje tai reiškia ir naujas populizmo ban-gas, kuo efektyvesnes viešųjų ryšių akcijas ir brangiai kainuojančius politinių partijų reklaminius triukus. Ne-manau, kad neturime ko priešpriešinti visoms šioms negatyvioms tendencijoms mūsų politiniame gyveni-me. Reikia tik politinės valios, sakyčiau, tam tikro užsis-pyrimo priimti atitinkamus įstatymus, reikia tik kilste-lėti tam tikrus politinės kultūros standartus valdymo atsakingumo, politikų elgesio moralumo, visuomenės pilietiškumo link.

Seimas, veikiamas artėjančių rinkimų atmosferos, turės pademonstruoti ir politinį santūrumą, ir susiklau-symą, ir pilietinį sąmoningumą, kad aštrėjanti politinė konkurencija ir visokios rinkimų taktikos neužgožtų suplanuotų ir taip žmonėms reikalingų sprendimų. Manau, prasidedanti priešpaskutinė sesija labai geras laikas pagalvoti ir apie tai, kaip deramai pabaigti visus



Kovo 10 d. rytiniame posėdyje

Seimo anksčiau pradėtus darbus, kad naujas išrink-tas Seimas turėtų kuo mažiau rūpesčių. Kaip žinote, tokių darbų, nuolat perkeliamų iš sesijos į sesiją, susi-kaupė tikrai nemažai.

Baigti savo kalbą norėčiau aktyvių visuomenės narių žodžiais, ką tik pasibaigusio rašinių konkurso „Seimo vizija“ laureatės Antaninos Strumilienės iš Birštono mintimis. Štai kaip ji įsivaizduoja mūsų ša-lies Tautos atstovybę. Cituoju: „Svajoju apie tokį Sei-mą, kuris drąsiai keistų šalį gėrio link, kad į parlamen-tą ateitų žmonės, gebantys pasirinkti tiesiausią kelią į Lietuvos žmonių socialinę gerovę. Kad į Europos Sąjungą būtų priimta visa Lietuva, kol kas regionai ir kaimai likę už durų. Kad politikais taptų žmonės, kurie dar ir ką nors nuveiktų, išskyrus sėdėjimą ir bu-vimą svarbiems. Kad drąsias mintis jie ne tik siūlytų, bet ir įgyvendintų, kad parlamentarai ateitų į Seimą ne kurti valdininkų ir išrinktųjų gerovės programų, o matytų ir mažintų skurdą Lietuvoje švelnindami jo pasekmes. Kol kas tokio rūpestingo Seimo nėra. Tad išrinkime tokį.“

Gerbiamieji kolegos, keiskime šalį gėrio, socialinės gerovės ir Europos sanglaudos link nuo pat šios die-nos pradžios ir nuo šios valandos. Ačiū.“

(iš stenogramos)

Pavasario sesijos darbų programą pristatė Ministras Pirmininkas Ge-diminas Kirkilas ir Seimo Pirminin-ko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programa parengta apiben-drinus Vyriausybės, Seimo komite-tų, komisijų, frakcijų ir Seimo na-rių pasiūlymus. Didžiąją dalį sesijos darbų programos sudaro Vyriausy-bės pasiūlyti įstatymų ir nutarimų projektai. Į VIII (pavasario) sesijos darbų programą Vyriausybė pasiū-

lė įtraukti 276 teisės aktų projektus. Tarp jų – 48 įstatymų ir nutarimų projektai, susiję su įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos sutartį (iš jų 8 projektai jau buvo įrašyti į ru-dens sesijos darbų programą, tačiau liko nebaigti svarstyti), 49 projek-tai susiję su Vyriausybės programos įgyvendinimu, 78 projektai yra „už-silikę“ iš rudens sesijos, tai yra ne-spėta jų apsvarstyti. 20 teisės aktų projektų priskirti prie ypač skubių, kuriuos Vyriausybė siūlo svarstyti kovo mėnesį.

Vyriausybės vadovas kaip vie-ną iš svarbiausių ir neatidėlioti-nų sprendimų paminėjo partijų ir politinių kampanijų finansavi-mo ir kontrolės esminį pertvarky-mą. „Tik tvirtai, nedviprasmiškai panaikinę partijų rinkimų re-zultatų priklausomybę nuo įvai-rių verslo ir kitų interesų gru-pių pinigų padidinsime rinkimų skaidrumą, pasitikėjimą parti-jomis, Seimu, kitomis valdžios institucijomis“, – tvirtino Minis-tras Pirmininkas.

Pritarta po pateikimo Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos projektui

Pritarta po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XP-2874. Balsavo: už – 56, prieš – 6, susilaikė 36. Nutarta pavesti visiems komitetams apsvarstyti šį projektą. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 18 d.

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas


Nr. 5 (340) Seimo posėdžiaiKovo 10 d. rytiniame posėdyje

G. Kirkilas siūlė kuo skubiau apsi-spręsti dėl praėjusioje sesijoje nespėto apsvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo nustatoma, kad į valstybės tarnybą nebūtų priima-mi asmenys, negalintys gautomis paja-momis pagrįsti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Siekiant tęsti viešojo administravi-mo modernizavimą, plėtoti vadinamąjį „vieno langelio“ principą ir taip mažin-ti biurokratizmą bei korupcijos ištakas, Vyriausybės vadovas kviečia Seimą svarstyti naujo pavyzdžio asmens tapa-tybės kortelės įdiegimo klausimą.

Taip pat Ministras Pirminin-kas akcentavo būtinybę apsispręs-ti ir dėl dar vieno strategiškai svar-baus sprendimo – Teismų įstatymo pakeitimo.

Vyriausybės teikiamų įstatymų pro-jektų sąraše akcentuotas dėmesys šei-mos gerovės politikai, priemonėms, mažinančioms skurdą ir socialinę at-skirtį. Todėl, pasak G. Kirkilo, yra tei-kiamas Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, numa-tantis didinti paramą šeimoms, turin-čioms tris ir daugiau vaikų, bei keti-nama tikslinti išmokų globojamiems vaikams mokėjimą. Socialinės para-mos mokininiams įstatymo pakeitimo projektu siūloma įteisinti nemokamą maitinimą mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ug-dymo programas.

Prie itin svarbių priskirtinas ir Mokslo ir studijų įstatymas. „Šio-je sesijoje turime galutinai apsispręs-ti, kaip vykdysime aukštojo mokslo pertvarką, turime suteikti būtiną jai vykdyti teisinį pagrindą. Pagrindiniai Mokslo ir studijų įstatymo projekto tikslai – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuo-menės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę ir konkurencingumą Europos Sąjungos ir pasaulio mastu“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, kuriuo viešųjų pirkimų regu-

liavimą siūloma keisti administracinės naštos mažinimo linkme, atsisakyti smulkmeniško procedūrų reglamen-tavimo ir nustatyti paprastesnę, opera-tyvesnę ir lankstesnę viešųjų pirkimų tvarką.

Šiuo metu baigiamas rengti Seimo nutarimo projektas „Dėl ekonomi-nio saugumo stiprinimo programos“. „Nutarimo strateginis tikslas – sukurti tinkamas sąlygas stabiliam ekonomi-kos augimui, mažinti šešėlinės ekono-mikos ir kitų rizikos veiksnių povei-kį. Nutarime numatyti uždaviniai ir priemonės, įgalinančios didinti eko-nominį saugumą nacionaliniam sau-gumui svarbiuose energetikos, trans-porto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, finansų ir kredito sektoriuose“, – teigė G. Kirkilas.

Pasak jo, yra teikiama ir nemažai svarbių projektų, reglamentuosiančių aplinkosaugos ir gyvenamojo būsto sritis. „Manau, kad atsisakyti tarnybi-nių butų privilegijų, tarnybinių privi-legijų valstybės institucijose ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams, susijusiems su tarnybinių butų valdymu, padės visas paketas įstatymų projektų, ku-riais siūloma atsisakyti tarnybinių butų“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Teikiamu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu-

čiams namams modernizuoti įsta-tymo pakeitimo ir papildymo pro-jektu siekiama padidinti galimybes mažas pajamas gaunančioms šei-mos ir asmenims apsirūpinti būs-tu. Numatoma iš valstybės biudže-to lėšų kompensuoti 80 proc. būsto nuomos mokesčio tiems, kurie tu-ri teisę į socialinį būstą ir nuomoja privatiems asmenims priklausantį būstą.

Akcentuotas ir vienas svarbiausių teisės aktų Lietuvos užsienio politi-kos srityje – įstatymo „Dėl Lisabo-nos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“ ratifika-vimo projektas. „Lisabonos sutartyje atspindėti pagrindiniai Lietuvos siū-lymai ir konstitucinės sutarties, ku-rią Lietuvos Respublikos Seimas ra-tifikavo dar 2004 m. lapkričio 11 d., esminės nuostatos. Ji leis sparčiau plėtotis Europos Sąjungos energeti-kos politikai (tai Lietuvai ypač svar-bu) ir padės užtikrinti Lietuvos ener-getinį saugumą“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas

Seimo Pirmininko pirmasis pava-duotojas Česlovas Juršėnas, pripažin-damas, kad sesijos darbų programos apimtis yra didelė, akcentavo pro-gramos įgyvendinimo problemas.




Respublikos Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė pristatė Seimo nutarimo „Dėl E. Šileikio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XP-2761.

Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 18 d.

Nutarimo projektu siūloma paskirti Egidijų Šileikį Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams

PATEIKTI PROJEKTAI

Pateiktos kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus

Biogra f i j a

Egidijus Šileikis gimė 1967 m. Zarasų raj. 1985 m. baigė Pandėlio (Rokiškio raj.) vidurinę mokyklą.1990 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, buvo Teisės fakulteto stažuotoju. Frankfurto prie Maino universitete (Vokietijos Federacinė Respublika) 1991 m. baigė magistro studijas, 1994 m. – doktorantūrą, įgijo teisės mokslo daktaro laipsnį.1994–1997 m. dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentu, vyr. asistentu, paskirtas fakulteto prodekanu.Nuo 1996 m. dirbo Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, nuo 1998 m. – Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.1997–1998 m. atliko stažuotę Frankfurto prie Maino universitete, 2004 m. – Berlyno Humbolto universitete.2002–2005 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu, nuo 2005 m. – fakulteto profesorius.Yra paskelbęs knygų ir straipsnių apie konstitucinę teisę.

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis-mo teisėjų paskyrimo“ projektą Nr. XP-2788.

Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 18 d.

Nutarimo projektu siūloma paskirti Algirdą Taminską (Seimo Pirmininko teikimu) ir Praną Kuconį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu) Konstitucinio Teismo teisėjais devyneriems metams.

• Algirdas Taminskas gimė 1962 m.1986 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. 1993 m. suteiktas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis.1993–1994 m. dirbo Seimo Valstybės ir teisės komiteto patarėju.1995–1999 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovu. 1999 m. paskirtas Aukštesniojo administracinio teismo teisėju. 2000 m. paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju.Nuo 2007 m. dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Taip pat nuo 1986 metų yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros docentas.

Biogra f i j a



SEIMO NARIŲ PAREIŠKIMAI

• Pranas Kuconis gimė 1961 m. Kaišiadorių rajone. 1984 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Teisės fakulteto

Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedroje stažuotoju.1986–1989 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės

fakulteto aspirantūroje. 1990 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Kriminalistinių klasifikacijų sudarymo ir jų panaudojimo nusikaltimų tyrimo metodikoje problemos“.

Nuo 1989 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros asistentas, nuo 1991 m. – vyr. asistentas, nuo 1992 m. – docentas.

1991–1993 m. dirbo Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tardytoju. 1993–1997 m. – Lietuvos teismo ekspertizės

instituto skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas, direktorius.1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo socialinių mokslų

daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas docento vardas. 1994–1997 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarybos sekretorius.

Nuo 1997 m. dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Nuo 2004 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorius. Nuo 2005 m. – Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys. Nuo 2006 m. – Teisėjų tarybos narys.

Spaudoje paskelbė virš 25 mokslinių darbų baudžiamojo, taip pat mokslinės veiklos proceso, nusikaltimų tyrimo metodikos ir teismo ekspertizės klausimais.

PRIIMTI NUTARIMAI

Priimtas Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo (projektas Nr. XP-2841(2)). Balsavo: už – 47, susilaikė 3.

Nutarimu patikslinta Seniūnų sueigos sudėtis – vietoj Artūro Paulausko įrašytas Vaclovas Karbauskis (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas). Taip pat patikslintas frakcijos „Tvarka ir Teisingumas (liberalai demo-kratai)“ pavadinimas, nuo šiol ji vadinasi frakcija „Tvarka ir Teisingumas“.

Seimo narys Egidijus Vareikis per-skaitė pareiškimą „Dėl Tibeto laisvės dienos“. „Kviečiame Kinijos Liau-dies Respublikos valdžią siekti kuo greitesnio regiono demilitarizavi-mo, kuris reikalingas kaip globalaus saugumo dalis, ypač turint galvoje branduolinę konfrontaciją. Tibeto gyventojai, kaip ir kiti Kinijos pilie-čiai, turi turėti daugiau žmogaus tei-sių, tiksliau sakant, turėti visas. Ga-

liausiai reiktų peržiūrėti tibetietiško regiono administracines ribas. Tai leistų sukurti visus patenkinantį Ti-beto statusą pagal Kinijos Liaudies Respublikos konstitucinę sandarą, ką, tiesą sakant, ir reiktų pasiekti. Mes ir aš asmeniškai pasiruošę prie to prisidėti. Tibeto laisvės diena bus minima visame pasaulyje, minėji-muose netrūks nuoskaudų, gal ir ne-ramumų. Norėčiau, kad nuoskaudų

būtų kuo mažiau, norėčiau, kad Ki-nija rastų vis daugiau jėgų pažinti ir padėti tibetiečiams, ir po šios dienos sustiprinti pastangas užmegzti kiek įmanoma glaudesnį dialogą su kitaip manančiais, o ne jį riboti. Istorijos žaizdos yra labai gilios ir jas reikia ne aitrinti, o gydyti. Tokia mūsų misi-ja, tokia, mano manymu, ir šios die-nos prasmė“, – teigiama Seimo nario pareiškime.

Seimo narys Juozas Olekas pranešė, kad Seimo futbolo komanda salės futbolo turnyre, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms metinėms paminėti, iškovojo trečią vietą, ir įteikė iškovotą taurę posėdžio pirmininkui.

Rimas Rudaitis



Iškilmingame kovo 11 d. posėdyje

IŠKILMINGAS POSĖDIS

Kovo 11 d.

Kovo 11-ąją Seimas surengė iškilmingą posėdį Lietuvos Nepriklau-somybės atkūrimo dienai ir Lietuvos partizanų vado, vieno iš Lietu-vos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovų, adolfo ramanausko-Vanago 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavo: ministras pirmininkas Ge-diminas Kirkilas, kiti Vyriausybės nariai, prezidentas algirdas myko-las Brazauskas, aukščiausiosios Tarybos – atkuriamojo Seimo pir-mininkas, Nepriklausomybės akto signataras, europos parlamento narys Vytautas Landsbergis, aukščiausiosios Tarybos – atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės akto signatarai, europos Žmo-gaus Teisių teismo pirmininkas Žanas polis Kosta ( jean-paul Costa), Konstitucinio Teismo teisėjai, aukščiausiojo, apeliacinio, Vyriausio-jo administracinio teismų vadovai, a. ramanausko-Vanago giminės ir artimieji, kiti garbingi svečiai.

S e i m a s p a m i n ė j o

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKūRIMO DIENą

Gerbiamieji iškilmingo posėdžio dalyviai, svečiai, gerbiamosios ir gerbiamieji!

1990 metų kovo 11-ąją pasaulį apskriejo mažos, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių prigludusios šalies, vardu Lietuva, balsas: „Aš čia – gyva, aš čia – gyva.“ Šiais Lie-tuvos suverenumo paraiškos žodžiais galėtume įvar-dyti Kovo 11-osios vėlų vakarą pasirašytą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktą „Dėl Lietu-vos nepriklausomos valstybės atstatymo.“ Jį pasirašė 124 signatarai. Daugelis jų šiandien yra čia su mumis. Deja, visas būrys signatarų, savo parašais patvirtinusių mūsų laisvę, jau pasitraukė anapilin. Tarp mūsų nėra Povilo Aksomaičio, Kazimiero Antanavičiaus, Antano Karoblio, Česlovo Kudabos, Jokūbo Minkevičiaus, Bi-

rutės Nedzinskienės, Vytauto Paliūno, Petro Poškaus, Algirdo Ražausko, Gintaro Ramono, Valerijono Šadrei-kos, Alfonso Žalio. Pagerbkime jų, taip pat visų žuvu-siųjų Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimą tylos mi-nute. Pabūkime drauge su jais. (tylos minutė).

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas buvo tarsi atkuriamos valstybės gimimo šauksmas abejingame pasaulyje. Pasaulis pripažino šią savaran-kišką šalį anaiptol ne pirmąją jos gyvenimo dieną. O kaimyninė valstybė iš viso neigė jos būties prasmę. Ne tik neigė, bet ir mėgino ją nutildyti.

Tikėjimo ir stiprybės buvo kupini visi Lietuvos žmo-nės, sveikinę 1990 metų Kovo 11-ąją, o 1991 metų sausį jūromis susirinkę ginti Tėvynės. Ši kova parodė,

Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kalba

21 Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika

Nr. 5 (340) Seimo posėdžiaiIškilmingame kovo 11 d. posėdyje

kad pilietiškumo ir patriotizmo jausmai lietuviams yra įgimti nuo Pilėnų ginties laikų, o pokario laisvės kovos tuos jausmus tik sustiprino.

Istorija viską sudėlioja į savo vietas. Ji įteisino ir įprasmino nepriklausomos Lietuvos egzistenciją, privertė pasaulį patikėti jos savastimi ir gyvybin-gumu, įsitikinti jos žmonių kuriamąja galia ir val-džios struktūrų solidarumu su civilizuotu pasauliu, sprendžiant jau ne vien Lietuvos, bet ir kitų kraštų problemas. Šiandien Lietuva – aktyvi Europos Są-jungos ir NATO narė, ką tik sėkmingai baigusi savo pirmininkavimą vienoje reikšmingiausių Jungtinių Tautų organizacijos struktūrų – Ekonominėje ir so-cialinėje taryboje, daugelio regioninio bendradar-biavimo projektų iniciatorė, į kurios balsą įsiklauso tarptautinė bendruomenė. Po trejų metų Lietuva pirmininkaus Europos Saugumo ir bendradarbiavi-mo organizacijai, o 2013-aisiais kartu su Graikija ir Airija – Europos Sąjungai.

2008-ieji – tai priešpaskutinis laiptelis Lietu-vos vardo 1000-mečio kelyje. Kitąmet švenčiamas jubiliejus – ypatinga proga pristatyti Lietuvą ir jos sostinę pasauliui, nes 2009-ieji – tai ir Vilniaus, Eu-ropos kultūros sostinės, metai. Tai proga pasauliui

priminti Lietuvos ir Vilniaus reikšmę Europos civili-zacijos raidai.

Nežiūrint šių tikrai reikšmingų pasiekimų, iki galo nepavyksta atsikratyti buvusios okupacijos gniaužtų – po 18 metų nepriklausomybės vis dar esame energetiškai priklausomi nuo didžiosios kai-mynės. Užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą užda-rius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką – tai pagrindinė mūsų užduotis šiandien.

Tikiu, kad Europos Sąjungos šalys narės supras mūsų problemą. Tikiu, kad ir šį kartą solidarumas, kurio reikšmė pabrėžta naujojoje Lisabonos sutarty-je, nugalės, ir nauji elektros tiltai galiausiai sujungs Baltijos valstybes su likusia Europos Sąjunga, o Lie-tuva išliks branduolinės energetikos šalis.

Minties, judėjimo laisvė, savarankiško verslo ir ūki-ninkavimo galimybės, nevaržoma kūrybinė iniciaty-va, nepriklausoma žiniasklaida, savivalda, teisminės valdžios nepriklausomumas – paminėjau tik keletą reikšmingiausių veikiančios demokratijos principų. Yra sudarytos visos teisinės prielaidos jiems pasi-reikšti. Bet ar turime šiandien tikrąją savivaldą, ar įstatymo viršenybė įsigaliojusi visų piliečių atžvil-giu? Akivaizdu, kad demokratijos vertybių, kaip ir aktyvių, atsakingų piliečių kultūros, mums dar nepa-vyko įtvirtinti, kaip ir užtikrinti demokratinio valdy-mo kokybės bei visuomenės pasitikėjimo ja. Tačiau šiandien Lietuvos tikrovę formuoja piliečių valia. Valstybės ateitis gali būti tokia, kokią kiekvienas no-rime matyti – saugi valstybė, teisinga valstybė, graži valstybė, ta valstybė, kurios norime ir kurioje gera gyventi. Teisė kurti savo valstybės ateitį – tai mūsų visų jau pasiektas laimėjimas, kurio vaisiais gali ir tu-ri naudotis kiekvienas pilietis.

Atgimusiai Lietuvai – 18 metų. Labai simboliška, kad būsimuosiuose Seimo rinkimuose jau šių metų rudenį pirmą kartą dalyvaus Lietuvos žmonės, gimę po 1990 metų kovo 11-osios. Taigi tikrai laisvi Lietu-vos piliečiai, nepatyrę okupuotos Tėvynės lemties. Jų yra per 35 tūkstančius. Galima sakyti, kad ir pati Lietuva yra panaši į tokio amžiaus pilnametį žmogų, kuris turi gyvenimo perspektyvą, teises ir pareigas, plačią socialinės, ekonominės, kultūrinės veiklos er-dvę.

Aštuoniolika metų mūsų atkurtai valstybei, aštuo-niolika metų mūsų jaunajai kartai, į kurią dedame didžiausias viltis. Prisipažinkime, apie jaunus, kaip sakydavome, anos epochos nesugadintus žmones mes kalbėjome iš karto po nepriklausomybės at-kūrimo tikėdamiesi iš jų ko nors ypatingo: minčių laisvės, neriboto kūrybiškumo, pilietinės iniciatyvos. Matydamas drąsesnį, turintį savo nuomonę ir ge-

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o


Nr. 5 (340)

bantį ją apginti jaunimą, tikiu, kad apsupta kuriamų demokratijos vertybių auganti karta pateisins mūsų lūkesčius.

Tačiau šiandien mūsų jaunimas regi ir kitką – ir korupciją, ir žūtbūtinę interesų kovą, ir asmeninės bei grupinės naudos siekimą visuomenės ir valsty-bės sąskaita, ir bėgimą nuo atsakomybės, ir nebau-džiamumą. Dažniausiai to kaltininku įvardijama mū-sų praeitis.

Kas tai yra? Didžiausias praeities palikimas ir esa-me mes patys – mūsų karta, kiekvienas mūsų, per 18 metų nesugebėję priimti ir įtvirtinti nepriklausomos demokratinės valstybės vertybių. Tik mes atsakingi už tai, kokią valstybę paliekame savo palikuonims.

Vardan valstybės ateities mums reikia padaryti vi-sai nedaug – išrauti iš savęs savanaudiškumą, bai-mės skatinamą abejingumą. Paaukoti tik kruope-lytę savęs – savo amoraliąją pusę, nes gyvybę jau paaukojo kiti. Suraskime savyje jėgų užgniaužti ne-pamatuotas ambicijas ir susitelkime ieškoti bendro sutarimo. Susiskaldžiusi visuomenė yra pasmerkta nesėkmei. Tik turėdami bendrą tikslą, į kurį kartu ko-

ja kojon žygiuosime, galime sukurti valstybę, kokios siekiame, kokioje norime gyventi.

Gerbiamieji, šiandien kartu su Nepriklausomybės atkūrimo diena mes minime žymaus partizanų va-do, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 90-ąsias gimimo metines. Jis tikėjo laisvos Lietuvos ateitimi. Jis apgynė Tėvynę, apgynė jos būsimą laiką, kuriuo mes dabar gyvename.

A. Ramanausko bendražygius – laisvės kovotojus, Sausio 13-osios gynėjus, Medininkų aukas – sujungė XX amžiaus Lietuvos istorija ir amžiams įrašė į Lie-tuvos laisvės žiburio statytojų eiles. Kovo 11-osios nepriklausomybė – tai niekada neužgniaužtos lais-vės vilties paminklas.

Pusamžį trukęs tautos kelias į laisvę buvo kupinas skaudžių praradimų, bet nė akimirką neleido sua-bejoti jo prasmingumu. Tegul dori darbai, pilietinė dvasia, ištikimybė valstybei lydi kiekvieną Lietuvos žmogų dabar ir visada.

Sveikinu su valstybės Nepriklausomybės diena, mielieji!

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

oSeimo posėdžiai


Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo na-riai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Seimui ir jums, pone Pirmininke, asmeniškai už tai, jog pageida-vote, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas per savo pirmininką kartu su jumis dalyvautų jūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo minėjime. Tai didelė garbė ir svarbus teisės viršenybės jūsų ša-lyje ženklas. Tai taip pat rodo, kad žmogaus teisės jums labai svarbios.

Eidamas pareigas stengiuosi skatinti dialogą tarp nacionalinių teisėjų. Todėl rytoj susitiksiu su mane į jūsų šalį pakvietusiais Lietuvos Konstitu-cinio Teismo atstovais ir jo pirmininku Egidijumi Kūriu. Mūsų ryšiai su šiuo teismu glaudūs. Esu ti-kras, kad šis susitikimas padės juos dar labiau su-stiprinti.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Lietuvai atsto-vaujanti teisėja Danutė Jočienė taip pat dalyvau-ja šiame posėdyje, ir jos vaidmuo buvo labai svar-bus organizuojant šį vizitą. Kol kas vizitas vyksta puikiai, todėl norėčiau jai padėkoti.

Ne dažnai susitinku su nacionalinių parlamen-tų nariais, nors gana dažnai mane priima vyriau-sybių vadovai. Rytoj turėsiu garbės susitikti su jū-sų valstybės vadovu Valdu Adamkumi.

Džiaugiuosi man suteikta galimybe į jus kreip-tis. Nacionaliniai teisėjai daugiausia taiko Euro-pos žmogaus teisių konvenciją, o parlamentų vaidmuo įgyvendinant konvenciją yra nepapras-tai svarbus, ypač po to, kai mūsų Teismas priima sprendimą, kurį reikia vykdyti.

Mūsų Teismas neturi galios atšaukti įstatymų, panaikinti ar anuliuoti nacionaliniu lygiu priim-tų sprendimų. Valstybė, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, turi taikyti individualias ar bendro pobūdžio priemones, kurios galėtų iš-taisyti neleistina pripažintą situaciją ir ateityje iš-vengti nepalankaus teismo sprendimo. Daugeliu atveju Teismo nurodyta individuali priemonė yra sumokėti tam tikrą pinigų sumą, ir mes tai vadi-name „teisingu atlyginimu nukentėjusiai šaliai“. Kartais to nepakanka ir nacionaliniai teismai,

Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko Žano Polio Kosta kalba



remdamiesi mūsų sprendimais, turi pakeisti sa-vo jurisprudenciją. Tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti nacionalinės teisės atitikti Europos žmogaus teisių konvencijai, turi įsikišti įstatymų leidėjas ir taip pakeisti įstatymą, kad jis atitiktų Teismo jurisprudenciją.

Taigi parlamentarai turi būti geriau susipaži-nę su mūsų Teismo sprendimais tam, kad galėtų prisiimti atsakomybę už jų pasekmes savo šalies viduje. Todėl aš taip pat pasisakau už Teismo ir nacionalinių parlamentų dialogą. Visada džiau-giuosi mūsų Teisme galėdamas priimti parlamen-tines delegacijas, kurios nori geriau susipažinti su mūsų institucija. Beje, palaikau glaudžius ir nuo-latinius ryšius su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja, kurią sudaro visos mūsų valstybės na-rės. Tačiau šiandien pirmą kreipiuosi į nacionali-nį parlamentą ir tai suvokiu, kaip didžiulę garbę mano pirmininkaujamam Teismui ir sau pačiam.

Šiandien minimas įvykis – Lietuvos Nepriklau-somybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. Norėčiau pasakyti, kad jūsų per trumpą laiką nueitas kelias yra įspūdingas. Labai greitai buvo įkurtos demo-kratinės institucijos. Jūs įsteigėte demokratinę sistemą, kuri gali būti lyginama su Europos Tary-bos „senųjų demokratijų“ sistemomis.

Taip pat, manau, kad jūsų šalies institucijos daugeliu požiūriu artimos man geriausiai pažįs-

tamoms Prancūzijos institucijoms. Kaip ir Pran-cūzijoje, jūsų Respublikos Prezidentas visuotinių tiesioginių rinkimų būdu renkamas penkeriems metams. Kaip ir Prancūzijoje, jis skiria Ministrą Pirmininką, kuris formuoja vyriausybę. Tiesa, jū-sų parlamentas yra vienerių rūmų, be to, yra ir kitų skirtumų. Tačiau Lietuvoje, kaip ir Prancū-zijoje, veikia kontrolieriaus institucija, ir vieno-je, ir kitoje šalyje egzistuoja vaiko teisių gynimo institucija. Galiausiai, o tai akivaizdu, Lietuvoje garantuojama žodžio laisvė ir yra daug politinių partijų.

Norėčiau paminėti keletą datų, kurios liudija apie per trumpą laiką jūsų nueitą kelią. 1990 m. jūsų šalis susigrąžino nepriklausomybę. Nuo 1992 m. spalio 25 d. jūs turite Konstituciją, gali-ma laikyti, kad 1994 metais buvo sukurta jūsų tei-sinė sistema.

1993 m. gegužės 14 d. Lietuva tapo dvidešimt aštuntąja Europos Tarybos šalimi, dabar jų yra ke-turiasdešimt septynios. 1995 m. birželio 20 d., tai yra praėjus dvejiems metams po jūsų įstojimo į Europos demokratijų klubą, jūs ratifikavote Euro-pos žmogaus teisių konvenciją.

Europos Taryboje jūsų vaidmuo toli gražu nemenkas – jūs jau pirmininkavote Ministrų komi-tetui. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. jūs taip pat esate Europos Sąjungos narė. Tai buvo pasiekta praėjus

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Iškilmingame Seimo posėdyje




mažiau nei penkiolikai metų po nepriklausomy-bės atkūrimo. Mums negali nedaryti įspūdžio to-kia greita jūsų integracija į Europą.

Ko galima pasimokyti iš trylikos metų, kai Lietu-voje taikoma Europos žmogaus teisių konvencija?

Nuo pat pirmųjų mėnesių po Konvencijos ra-tifikavimo buvusiai Europos žmogaus teisių ko-misijai prieš Lietuvą buvo pateikta 16 skundų. 1996 metais buvo pateiktas 41 skundas, o 1997 metais – 61. Tuo galime tik džiaugtis. Per keletą metų bylų prieš jūsų šalį skaičiaus augimas sta-bilizavosi. O nuo 2002 metų pastebimas skundų skaičiaus augimo mažėjimas. Štai 2006 metais buvo pateikta 233, o 2007 metais – 260 skun-dų.

Staigus skundų Strasbūro teismui antplūdis ro-do, kad buvo poreikis turėti galimybę teikti in-dividualius skundus tarptautinei jurisdikcijai dėl nacionaliniu mastu priimtų teisės aktų ir sprendi-mų. Be to, piliečiai greitai susipažino su Europos sistema, o tai labai svarbu ir daro Lietuvai garbę.

Kita vertus, neseniai užfiksuotas skundų mažė-jimas taip pat yra geras ženklas – tai rodo pasiek-tą pažangą.

Nuo Lietuvos prisijungimo prie šios sistemos pradžios buvo priimta mažiau nei 40 Lietuvai nepalankių sprendimų (užfiksuota maždaug 30 pažeidimų) – toks skaičius gali būti laikomas vi-siškai pateisinamu. Jeigu taip būtų visose Euro-pos Tarybos šalyse narėse, tai Europos Žmogaus Teisių Teismas nebūtų užverstas skundų lavina. Šiuo metu tai ir yra didžiausia Teismo problema.

Kalbėjau apie skundų skaičių. O kaip dėl bylų turinio?

Trumpai tariant, pirmieji skundai prieš Lietuvą buvo gana paprasti, o savo pobūdžiu galėtų būti palyginti su skundais, pateiktais prieš kitas šalis.

Vėliau skundai tapo sudėtingesni ir labiau spe-cifiniai, susiję su jūsų šalies situacija. Pavyzdžiui, 2004 metų Sidabro ir Džiauto byla bei kitos nau-jesnės bylos – tai yra susijusios su nesena Lietu-vos istorija.

Šias bylas pateikė lietuviai, kurie sovietmečiu dirbo KGB Lietuvos skyriui. Po nepriklausomy-bės atkūrimo jiems buvo uždrausta dirbti valsty-bės tarnyboje ir kai kuriose privataus sektoriaus srityse. Teismas nustatė, kad valstybės taikomi apribojimai darbui dėl nepakankamo lojalumo valstybei negali būti pateisinami, nes šias teises garantuoja Konvencija.

Mūsų Teismas tikisi, kad nacionaliniai valstybės įstatymai, kuriais remiantis galioja toks sprendi-

mas, bus pakeisti, esu tikras, kad jūsų parlamen-tas šioje situacijoje tinkamai atliks savo vaidme-nį.

Po 2007 metų spalio mėnesio L. prieš Lietuvą byloje priimto Teismo sprendimo laukiama, kol bus imtasi teisėkūros priemonių. Šioje byloje pa-reiškėjas transseksualas skundėsi, kad nėra tei-sės aktų, kurie jam leistų atlikti jo lyties pakeiti-mo procesą baigsiančias chirurgines operacijas ir suteiktų galimybę gyventi kaip vyriškos lyties asmeniui. Jis rėmėsi tuo, kad valstybė nepriima minėtų teisės aktų, nes didžioji visuomenės dalis neigiamai žiūri į transseksualų mažumas.

Teismas mano, kad, siekdama pareiškėjui at-lyginti materialinę žalą, Lietuva turi priimti tam tikrus teisės aktus, kuriais remiantis galima bū-tų taikyti su lyties pakeitimu susijusį Civilinio ko-dekso straipsnį.

Kaip matote, mūsų Teismo darbas ir jūsų įsta-tymų leidybos procesas yra daug labiau susiję nei galima įsivaizduoti. Savaime aišku, kad tokie parlamentai kaip jūsiškis gali ir turi būti pagrin-diniai dalyviai nacionalinių įstatymų suderinimo su Europos žmogaus teisių konvencija ir mūsų ju-risprudencija procese.

Norėčiau dar kartą pasakyti, kad nepaprastai džiaugiuosi man suteikta proga šiandien čia kal-bėti, taip pat labai džiaugiuosi besimezgančiu mūsų Teismo ir Seimo dialogu.

Jūsų parlamentui linkiu visokeriopos sėkmės! Taip pat visokeriopos sėkmės linkiu Lietuvos Res-publikai.

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o



Gerbiamieji iškilmingojo posėdžio dalyviai.Mūsų naujausių laikų istorija – tai nuolatinė kova

dėl Lietuvos vardo išsaugojimo pasaulio politinia-me žemėlapyje. Kova dėl laisvės ir nepriklausomos valstybės lietuvių tautai išugdė ir iškėlė daug žymių asmenybių, vadų, kurių vardai tampa tos kovos sim-boliais.

Šiomis dienomis minime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduo-tojo, LLKS gynybos pajėgų vado generolo Adol-fo Ramanausko-Vanago 90-ąsias gimimo metines. A. Ramanauskas-Vanagas buvo vienas iš tų dešim-čių tūkstančių laisvės kovotojų, kuriems patriotiz-mas ir meilė Tėvynei nebuvo abstrakčios sąvokos. Jo ir bendražygių gyvenimai paženklinti sąmoningos aukos ir neišvengiamos žūties žyme. Kokie gi cha-rakterio bruožai, likimo ženklai lėmė asmenybės iš-skirtinumą?

Keletas gyvenimo datų ir faktų.Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d.

JAV. Būdamas trejų metų su tėvais grįžo į Lietuvą. 1934 m. sėkmingai baigęs Lazdijų „Žiburio“ gimna-ziją, išvyko studijuoti į Klaipėdos pedagoginį institu-tą. Gavęs mokytojo diplomą, 1939 m. įstojo į Kauno karo mokyklą.

Sovietų Sąjungai be pasipriešinimo okupavus Lie-tuvos valstybę, atsargos leitenantas A.Ramanauskas pradėjo dirbti mokytoju Druskininkų apylinkėse. Prasidėjus karui, jis buvo 1941 m. birželio mėn. su-kilimo, siekusio atkurti Lietuvos nepriklausomybę, dalyvis, vadovavo partizanų būriui.

Vokiečių okupacijos metais persikėlė gyventi į Alytų ir dirbo mokytojų seminarijoje. Mokytojo dar-bas jam suteikė įgūdžių, kurie vėliau pravertė jam buriant apie save ir vadovaujant partizanams.

Lietuvą užgriuvusi sovietinė reokupacija ir ją lydė-jusi brutalaus teroro banga nepaliko A. Ramanaus-ko abejingo ar baikščiu stebėtoju. Apie savo apsis-prendimą jis tuomet rašė: „Dabar, kada tiesiogiai patyriau, ką okupantas vykdo miestuose ir kaimuo-se, pamačiau liejamą nekaltų lietuvių kraują ir kan-čias (…) tapau mirtinu komunizmo priešu.“

1945 m. balandžio mėnesį jis visam laikui pa-sitraukė iš legalaus gyvenimo, pasirinkęs Vanago slapyvardį. Mokytojo kostiumą pakeitė Lietuvos kariuomenės uniforma. Tai buvo laisvo žmogaus, turinčio moralinių įsipareigojimų valstybei ir prisi-imančio dalį atsakomybės už tautos likimą, apsis-prendimo aktas.

Pavojų kupiną kovotojo kelią Vanagas pradėjo vadovaudamas partizanų būriui Alovės apylinkėse. Dėl neabejotinų organizatoriaus sugebėjimų, gero karinio pasirengimo, energingo būdo jis buvo ski-riamas į vis atsakingesnes pareigas.

1945 m. Dzūkijos partizanams vienijantis, Vana-gas paskirtas Merkinės bataliono ir Merkio rinktinės vadu.

1947 m. rudenį išrenkamas Dainavos apygardos, apėmusios visą kovojančią Dzūkiją, vadu. Aktyviai vizitavo visus apygardos partizanų karinius viene-tus, stengėsi susitikti ir atvirai pasikalbėti su visais kovotojais, darė pranešimus apie politinę padėtį, aiškino vadovybės įsakymus. Partizanai jį gerbė už kuklumą ir draugiškumą. Savo darbštumu ir prin-cipingumu rodė gerą pavyzdį kitiems kovotojams. Buvo tikras idealistas. Jo veikloje derėjo karininko ir pedagogo savybės.

A. Ramanauskas-Vanagas puikiai suprato, kad, no-rint išlaikyti tautos sąmonėje valstybingumo atkūri-mo siekius, šalia karinio pasipriešinimo reikalingas ir politinis idėjinis veikimas. Šiuos uždavinius pirmiau-sia sprendė per pogrindžio spaudą. 1945–1952 m. Vanagas įvairiu metu organizavo šešių pogrindžio periodinių laikraščių leidybą. Pats juos redagavo ir rašė vedamuosius straipsnius.

1948 m. spalio mėnesį Vanagas buvo išrinktas Pie-tų Lietuvos partizanų vadu. Suvokdamas vieningos Lietuvos partizanų vadovybės sukūrimo svarbą, įdė-jo ypač daug pastangų, kad šis tikslas būtų pasiek-tas.

Seimo nario Algio Kašėtos kalba

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Algis Kašėta


Nr. 5 (340)L

ieT

uV

oS

Ne

priK

La

uSo

my

Bė

S a

TK

ūr

imo

die

Ną

Sei

mas

pam

inėj

oSeimo posėdžiai


1949 m. vasario 10 d. Vanagas dalyvavo visos Lietuvos vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavime Žemaitijoje, kur buvo įkurta partizanų vyriausioji vadovybė – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba ir prezidiumas.

1949 m. vasario 16 d. LLKS taryba paskelbė De-klaraciją, kad okupacijos metu ji vadovaus politinei ir karinei Lietuvos išlaisvinimo kovai. LLKS vadovy-bė Vanagą patvirtino LLKS tarybos prezidiumo pir-mininko generolo J. Žemaičio-Vytauto pirmuoju pavaduotoju, o 1949 m. rudenį paskyrė LLKS gin-kluotųjų pajėgų vadu, suteikė partizanų generolo laipsnį.

Vanagas už dalyvavimą daugelyje kautynių, narsą ir uolumą, organizacinį darbą pasipriešinimo sąjū-dyje bei sumanų vadovavimą buvo įvertintas aukš-čiausiais partizanų apdovanojimais.

Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, nuo 1953 m. A. Ramanauskas su šeima – žmona ir maža dukrele – slapstėsi pas patikimus žmones įvairiose Lietuvos vietose.

Norėdamas išsaugoti partizaninių kovų istoriją Nepriklausomai Lietuvai, skrupulingai tvarkė ir slė-pė pogrindžio dokumentus, rašė atsiminimus apie praeitą kovų kelią. Juose rašė: „Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotąja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausi Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginti gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. Mūsų gretas

priešas per dešimt metų išžudė, nes Vakarai tik kal-bėjo, bet nieko ryžtingo nenusprendė ir nepadarė. Tačiau lietuvių tauta dar nežuvusi, mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai, medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi. Aš esu kalbė-jęs su daugeliu eilinių partizanų ir jų vadais, ir mūsų bendras pageidavimas buvo tas, kad tada, kai Lie-tuva atgaus laisvę, kiekviename miestelyje toje vie-toje, kuri buvo skirta partizanų lavonų niekinimui, būtų pastatytas kryžius ir paminklas, kuriame būtų parašyti tokie žodžiai, kokių partizanai nusipelnė.“ Citatos pabaiga.

Ilgametės KGB pastangos rezgant milžinišką agentūros tinklą Vanagui sugauti davė savo vaisius. 1956 m. spalio 11 d. Kaune Adolfas Ramanauskas buvo išduotas ir suimtas. Nugabentas į Vilniaus KGB kalėjimą požemių kameroje buvo sadistiškai kanki-namas. Po beveik metus trukusių tardymų 1957 m. lapkričio 29 d. partizanų vado gyvybės siūlas nutrū-ko. Kur po sušaudymo budeliai paslėpė jo palaikus, nežinoma.

Lietuvos partizanai buvo tarsi ta grandis, kuri su-jungė 1918 metų savanorius su 1990 metų Lietuva. Juk pokariu į mišką išėjo 1918-ųjų savanorių sūnūs, atsinešdami geriausias tautos ir valstybės tradicijas, išpuoselėtas per nepriklausomybės dvidešimtme-tį. Taip, partizanai neiškovojo laisvės, tačiau paliko ateities kartoms savo testamentą – 1949 m. vasario

Posėdžio svečiai



Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, vieną svarbiausių Lietuvos teisės aktų, kuris sujun-gė tarpukario Lietuvos ir dabartinės Lietuvos istoriją

į vieną audinį. Vieno iš deklaracijos signataro A. Ra-manausko vardas įrašytas į Lietuvos laisvės kovų is-toriją aukso raidėmis.

Ekscelencijos Prezidentai, gerbiamasis Atkuria-mojo Seimo Pirmininke, aukštieji dvasiškiai ir pa-reigūnai, gerbiamieji svečiai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kovo 11-oji – džiaugsmo ir pasididžiavimo diena. Turbūt apie tokią dieną mano tėvelis partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vadovaudamas laisvės ir nepriklausomybės tėvynei siekiančiam partizanų karui, savo dienoraštyje rašė: „Visi esame lygūs ko-vos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vieną troškimą –iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepri-klausomos Lietuvos gyvenimą.“

Ta pasiaukojimais siekta džiaugsmo šventė ir bu-vo 1990 m. kovo 11-oji. Į ją buvo eita visus okupaci-jos metus. Už ją sudėta daug aukų. Tų aukų vainike ir mano tėvelio gyvybės žiedas. Jam ir jo kovos bro-liams partizanams taip reikėjo tėvynės laisvės, kad ir numirti už ją nebuvo baisu. Nesulaukė jie laisvos Lietuvos, bet nepalaužiamai tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Jiems neteko pasidžiaugti laisvės švente, bet jie priartino šią šventę mums. Visą sovietmetį klasto-ta istorinė tiesa, šmeižiamoji sovietinė propaganda paliko daug neteisybės, paliko uždarytą ištisą tautos dvasinį klodą, kuris dar nėra atvertas, kurio daug kas nepažįsta. O jame neįkainojami pilietiškumo, patrio-tizmo ugdymo šaltiniai dabartiniam mūsų jaunimui, jame mūsų laisvės kovų paveldas.

Partizanai okupuotoje Lietuvoje buvo Lietuvos kariuomenė. Jie nekovojo už kokius nors savo asme-ninius interesus, jie kovojo už Lietuvos valstybę, nes ji buvo sunaikinta ir prijungta prie SSRS. Partizanai

atstovavo Lietuvos valstybei, jie buvo teisėti jos pi-liečiai. Partizanus aktyviai palaikė visuomenė, todėl jie niekieno iš šalies neremiami išsilaikė beveik 10 metų. Jie atitiko ir tarptautinėje teisėje numatytus kariuomenei požymius – turėjo vadovybę, dėvėjo uniformas, ginklą nešiojo atvirai, laikėsi karo tradici-jų. Jie buvo Lietuvos kariuomenė. Džiaugiuosi, kad apie tai prabilo mūsų istorikai. Paprastai būna taip: kai už Tėvynę žūsta karys, Tėvynė pasirūpina, kad jis būtų palaidotas.

Sadistiškai nukankintą, išpjaustytą, išbadytomis akimis partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sušaudė. Be pėdsakų dingo jo palaikai, nors jau bu-vo 1957-ieji. Man vienai sunku surasti juos, bet vi-liuosi, kad padėjus valstybei, už kurios laisvę tėvelis atidavė gyvybę, galėsiu uždegti žvakę, padėti gėlę ant jo kapo. Skaitau archyvuose tokius KGB doku-mentus kaip LTSR MGB vidaus kalėjimo viršininko

Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado generolo A. Ramanausko-Vanago dukros Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės kalba

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė


Nr. 5 (340)

Samsonovo 1952-05-02 raportas LTSR KGB ministro pavaduotojui A. Gavrilovui, kuriame jis skundžiasi, kad nuo 1950 m. nėra pastovios sušaudytųjų užka-simo vietos, prašo surasti pastovią užkasimo vietą. Ir štai kokia Gavrilovo rezoliucija AXO viršininkui V. Va-siljevui: ,,Surasti nuolatinę vietą (…) visiems me-tų laikams. (…) sodybą-namą su kiemo statiniais ir jums, drg. Samsonovai, priimti tame aktyvų dalyva-vimą“. Tokie ir panašūs dokumentai rodo, kad ne vie-ni Tuskulėnai Lietuvoje…

Ramanauskas buvo mokytojas, labai mylėjęs savo profesiją. Buvo galima niekur neiti, bet jis savo valia, niekieno neverstas, neragintas išėjo savo Tėvynės, savo valstybės ginti.

Tėvelis kartu su kitais signatarais 1949 m. vasario 16-ąją pasirašė LLKS tarybos deklaraciją.

Didžiuojamės šiuo konstitucinio lygmens doku-mentu, sudarytu ir parašytu vykstant be galo sunkiai ir pavojingai išsivadavimo kovai. Belangėje Stepono Sajaus kamarėlėje, Žemaitijoje, Balandiškių kaime susirinkę partizanų vadai iš visos Lietuvos diskuta-vo, sprendė valstybinius klausimus. Okupantams įsisiautėjus tose vietovėse, persikėlė į gretimą kai-mą, Minaičių kaimą, į Stanislovo Mikniaus sodyboje buvusį Prisikėlimo apygardos vado bunkerį. Po klė-timi žemėje iškastame bunkeryje, žibalinės lempos šviesoje, trūkstant oro, tykant mirtiniems pavojams, aštuoni partizanų vadai tęsė darbą. Suvažiavimas truko 20 dienų. Stebina deklaraciją pasirašiusių par-tizanų vadų valstybinis brandumas, politinė išmin-tis. Vadiname šį dokumentą Laisvės Konstitucija.

1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas, įver-tindamas deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės

tęstinumui, priėmė įstatymą, kuriuo suteikė šiam dokumentui Lietuvos valstybės teisės akto statusą, o Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybą pripažino vienintele teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teri-torijoje, pripažino jos organizuoto pasipriešinimo teisėtumą. Džiaugiuosi, kad grįžta istorinis teisin-gumas, kad tautos vaikai, atidavę už jos laisvę tai, kas žmogui Dievo duota brangiausia – savo gyvy-bę, neliks užmiršti. To reikia ne žuvusiems ar nu-žudytiems už šią vertybę. To reikia gyviems, dabar gyvenantiems, ir tiems, kurie gyvens po mūsų, kad būtų suprasta ir įvertinta laisvės kaina tada, kai ji yra, o ne tada, kai ji gali būti prarasta ar jau pra-rasta.

Todėl, manau, būtų teisinga, kad ši deklaracija, dabar turinti įprasto įstatymo galią, įgautų dau-giau apibrėžtumo, suteikiant jai konstitucinio įsta-tymo statusą, kad ji taptų Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalimi greta kitų kaip Konstitucijos sudedamosios dalys įtvirtintų įstatymų, tokių kaip Lietuvos Respublikos konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ ir Lietuvos Respublikos konsti-tucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungi-mo į posovietines Rytų sąjungas“ bei kiti.

Mokėkime saugoti ir branginti tai, ką turime. Kurkime tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi mums, mūsų vaikams, mūsų anūkams, kurioje lais-vė būtų pagrįsta teisingumu ir demokratija. Kartu su mumis to siekia ir žuvusiųjų atminimas.

Su švente, brangieji! Su Lietuvos Nepriklausomy-bės diena! Būkite laimingi, būkite reikalingi Lietu-vai savo darbais, savo meile, savo gyvenimo pras-me!

Išklausęs generolo dukters žodžius, noriu iš pra-džių pasakyti, kad nei mums, ėjusiems į Kovo 11-ąją, nei daugumai, arba didžiajai daliai, 1949 metų vasa-rio 16 dienos deklaracija nebuvo paslaptis. Mes ži-nojome ir šio žmogaus vardą. Tiesa, tuo metu mes jį žinojome kaip Vanagą. Taigi iš tikrųjų yra tam tikra tąsa.

Šiandien nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo praėjo tiek metų, kad per ateinančius Seimo rinki-

mus biuletenius į urnas mes merginos ir vaikinai, į savo plaučius įkvėpę pirmąjį nepriklausomos valsty-bės oro gurkšnį. Tad ką jie rinks? Ir ar jie supranta, kas mus valdo šiandieną?

Dėl laiko stokos nepateiksiu statistinių duomenų (mes juos turime), bet tai, kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš mūsų baisaus atsilikimo priežasčių. Lie-tuvą iki šiol valdo kompartijų sekretoriai, komparti-jos centro komiteto instruktoriai, kaime – buvusi ko-

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Narcizo Rasimavičiaus kalba

Seimo posėdžiai Iškilmingame kovo 11 d. posėdyje

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o



lūkinė valdininkija, policijoje – milicijos pulkininkai. Tai – nepaneigiami faktai. Visi jie gyvena gerai ir la-bai gerai. Tai jie šiandien sudaro visų lygių valdžios elitą.

Neneigsiu lyderių ir elito reikšmės politikai. Su kiekvienu iš jų tikrai galima nuoširdžiai pasikalbė-ti. Tai tikrai nėra blogi žmonės. Bet, žiūrėk, jų su-sirinko bent trys ar keturi – ir jau turime anų lai-kų sistemą ir standartus. Juk Vakarų pasaulį nuo kito – ne Vakarų – skiria standartai. Iš to išplaukia demokratijos supratimas, moralės, duoto žodžio vertė – sąrašas nebaigiamas. Mums, dar taip ne-seniai išsprūdusiems iš okupanto glėbio, dar ilgai rūpės, kas ten, toje šalyje, darosi. O ten didžiausia nelaimė – Sovietų Sąjungos subyrėjimas.

Argi ne mes buvome tas nedidelis kupstas, nuo kurio subyrėjo? Ten dabartinė tos šalies vadovybė duoda užduotį – išsaugoti savo šalyje ir svetur visa, kas dar liko iš Sovietų Sąjungos. Visur, kur tik gali-ma. Lietuvoje, pasirodo, išliko kompartijos sekreto-rių ir centro komiteto instruktorių bei jų šeimos na-rių ir giminių valdžia, elitas, kuris važiuoja pas juos ir jų laikraščiuose užtikrina, kad Lietuvoje prezidentu daugiau nebus vakarietiškų standartų žmogus. Šis elitas savo požiūriu į moralę, į savo tautą ar valstybę nėra joks elitas. Jie, tarsi Aristofano varlės, mano, kad kvarkti pagal buvusių okupantų standartus yra natū-ralu visiems okupaciją pažinusiems, ir labai nustem-ba, kad šiandien jų skleidžiami garsai kitų nedžiu-gina. Tai tiesiog nemoralių oligarchų valdžia, o tai pagal vakarietišką ir rytietišką supratimą irgi ne tas pat. Rytuose – tai turtingųjų, pralobusių kitų žmonių sąskaita valdžia. Vakaruose oligarchija – mažumos valdžia. Lietuvoje elitas šiandien siekia įamžinti sa-vo viešpatavimą, siekia kontroliuoti priėmimą į svar-biausius postus, sudaro visokeriopą pranašumą sa-

vo giminėms, draugams, šeimai. Šiame „elitizme“ rasime ir prievartos, ir klastos.

Lietuvių tauta pasirinko gyvenimą Vakarų civili-zacijos bendrijoje, kur galioja tiek techniniai, tiek kultūriniai ir etiniai Vakarų civilizacijos standartai. Šiandieninis Lietuvos valdžios elitas kratosi tų vaka-rietiškų standartų vežime – kas pasyviai laukdamas, kad viskas savaime susikratys, kas aktyviai kaišioja pagalius į ratus. Jei ne tie pagaliai, šiandien jau tu-rėtume eurą, bet vietoje jo turime mažiausias pensi-jas, netikusius įstatymus, aibę niekam nereikalingų institucijų, energetikoje – parazituojančius tarpinin-kus, didžiulę korupciją, su kuria elitas siūlo kovoti taikos sutartimis.

Netiesa, kad, kovodama su korupcija, valstybė tu-ri didelių nuostolių. Visai nesunku priversti nuosto-liais dalytis korumpuotus valdininkus, o ne valstybę. Ir su korupcija kitur kovojama daug paprasčiau. Štai pastatė ženklą, kad negalima važiuoti, bet išrinktie-ji važiuoja. Toks ženklas turi būti nugriautas. Sulaikė kontrabandines cigaretes, suskaičiavo, ir jos turi būti tuoj pat ir ten pat sunaikintos.

Taigi norint nusikratyti tų visų bėdų, reikia eiti ne į teismus, ne piketuoti prie ministerijų ir Vyriausybės, bet reikia eiti prie rinkimų urnų.

Mūsų įstatymų leidybos koncepcija ir technika turi daug trūkumų. Visų pirma tai pasireiškia įstaty-mų darymo manija (visi nori turėti nuosavą įstaty-mą), baisia įstatymų infliacija. Abejingai paliekamas klausimas – kaip galima tvarkytis pagal tūkstančius įstatymų? Įstatymų infliacija savaime keičia pačią įstatymo sąvoką. Tuo nenoriu pasakyti, kad reikia iš Vyriausybės atimti valdymo galias įstatymais. Nori-ma pasakyti, kad nėra būtina valdyti leidžiant įsta-tymus, nes šitaip valdant gaunami priešingi rezulta-tai. Taip painiojamas valdymas su įstatymų leidyba ir tada nesuvokiama nei viena, nei kita. Prisiminki-me LEO. O atominis referendumas – tai referendu-mas prieš laisvos elektros rinkos atsiradimą Lietuvo-je, ponai liberalai.

Naujai išrinktas Seimas, turiu vilties, privalės užsi-imti ne tiek įstatymų leidyba, kiek esamų įstatymų delegifikacija, kad didžioji priimtų įstatymų dalis taptų administracinės teisės aktais ar tiesiog taisy-klėmis, ar kaip nereikalingi būtų panaikinti. Mūsų teisę nuvertina ne tik per didelis įstatymų kiekis, bet prasta jų kokybė, o iš esmės tai, kad savo painumu ir dviprasmybėmis ji tapo tikromis teisininkų ir ju-risprudencijos ganyklomis.

Konstituciniam Teismui, bauginančiai dažnai keičiant konstitucinius principus, nutarimų ben-dras poveikis trukdo stabdyti vyriausybinių išlaidų

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Narcizas Rasimavičius

�0 Seimo Kronika Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo KronikaKronika Seimo Kronika



didėjimą, atkurti verslo efektyvumo ir pasitikėji-mo juo erdvę. Save giriančiuose straipsniuose (tas Teismas) rašoma, kad jis keičia Lietuvos veidą. Ne-bent tiek, kiek veidą gali pakeisti kreivas veidro-dis.

Lietuvių tauta šiandien yra pasirinkusi, kokiu keliu eiti ir kokie standartai turi būti vienintelėje Lietuvos žemėje. Tada, Kovo 11-tąją, tauta manė, kad gauna teisingumą. Deja, mes sugebėjome duoti tik teisę laisvai rinkti politikus. Argi tai mažai?

Mieli Lietuvos žmonės, kurie šiuo metu mato-te ar girdite mus, Jūsų Ekscelencijos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Jūsų Eks-celencijos užsienio valstybių ambasadoriai, bran-gūs signatarai, kolegos pirmosios Vyriausybės, XIV Vyriausybės, Seimo nariai ir Seimo darbuotojai, garbūs svečiai, ponai karininkai ir generolai, mū-sų valstybės atgimimo dieną atėję į jos atgimimo vietą.

Atėjome, kad vėl pajustume dvasią, kuri čia vyravo tada, 90-ųjų kovo 11-ąją.

Kovo 11-ąją atsistojus į šią Laisvės tribūną užplūsta padėkos, pasididžiavimo ir pasitikėjimo jausmai.

Kad ir kokiais tauriais ir prakilniais Kovo 11-osios įvykių kūrėjų ir liudytojų žodžiais mes pasakotume apie tą dieną, nepajėgsime atskleisti viso mūsų dva-sios skrydžio, kurį jutome tada. Juolab kad kiekvieno jausmas ir kiekvieno dvasios skrydis buvo skirtingi. Tai priklausė nuo kiekvieno asmeninės patirties, au-klėjimo ir auklėjimosi, nuo tėvų nuoširdumo ir atvi-rumo.

Kiekvienas už tą pačią laisvę mokėjome skirtin-gą kainą. Vienokią – laisvės kovų kovotojai, vedami Adolfo Ramanausko-Vanago, disidentai, buvę politi-niai kaliniai, tremtiniai, kitokią, bet nebūtinai visada mažesnę, – okupuotoje Lietuvos žemėje tada kūrę menininkai, tautos dvasią palaikę Bažnyčios tarnai, vaikus auklėję dažnai visai ne taip, kaip jie būtų no-rėję, mokytojai, net kai kurie partiniai tarybiniai dar-buotojai.

Kiekvieno laisvės kaina buvo skirtinga. Bet tos die-nos, tos valandos džiaugsmas vienybės, laisvės var-dan, euforija daugumos buvo vienodi. Aš tada ma-čiau jų akis. Būdamas gydytoju, aš neapsirikau. Tiek laime ir dvasine sveikata trykštančių žmonių pama-tyti vienoje vietoje – ne kiekvienam lemta. Todėl vi-

siems jiems, prisidėjusiems prie Laisvės sugrįžimo, esu nuoširdžiai dėkingas.

Kartais manęs bičiuliai, kolegos, o ypač užsienie-čiai, paklausia: kokia Kovo 11-osios akimirka tau bu-vo įsimintiniausia? Kai pirmąkart paklausė, mintimis perbėgau per visas tas akimirkas ir išsirinkau vieną: čia kyla audeklas, o vėliau mūsų mažytės, ką tik at-gimusios valstybės trispalvė, ir kildama vis labiau dengia ir dengia sovietinį herbą su raudona penkia-kampe tarp geltonų varpų. Aš puikiai žinojau, kokią didžiulę imperiją ta žvaigždė simbolizuoja. Gal net maniau, kad ji didesnė nei iš tiesų buvo. Aš nebuvau ištremtas. Manęs, kaip ir nemažos dalies penkiasde-šimtųjų gimimo, niekas netrėmė. Mes tiesiog ten gi-mėme. Bet kai mane, mažą vaiką, vežė namo, aš ma-niau, kad niekad neparveš. Taip ilgai vežė… Ir tuomet atrodė, kad ta valstybė begalinė. O jeigu begalinė, tai ir amžina…

Gal todėl man ir ta laisvės kaina yra tokia didelė…

Atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nario, Seimo nario, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kalba

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Juozas Olekas

�1 Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika


Neseniai sūnų nuvežiau į savo gimtąjį Mažojo Un-guto „posiolką“. Kodėl vežiau? Aš ten praleidau tik pir-mus trejus savo gyvenimo metus. Bet tėvai mane ten buvo nuvežę dar du kartus. Kai man buvo 13, paskui 16 metų, kai dar beveik niekas netaisė tremtinių kapų ar nevyko parsivežti jų palaikų.

Nemanau, kad jie mane vežė iš didelės meilės tam kraštui. Greičiau norėdami, kad tyliai suprasčiau mū-sų visų NELAISVĖS kainą. Būtent tyliai, nes nemanau, kad tada jie tikėjo, jog tas man įdiegtas nelaisvės kai-nos suvokimas jau 90-ųjų kovo 11-ąją man ir kitiems taps laisvės kainos suvokimu.

Kodėl tokia proga leidžiu sau iš šios tribūnos tiek daug kalbėti apie save, o ne apie Kovo 11-ąją. Todėl, jog dauguma čia esančių man ir esate Kovo 11-oji. Čia – beveik visi tą vakarą padėję savo, mūsų Laisvės, parašą ir jį patvirtinę pagarbiu atsistojimu bei žodžiu, išskyrus tuos, kuriuos ką tik mes pagerbėme tylos at-sistojimu, ir tie, kurie kartais net sulaikę kvėpavimą, jus – Tautos išrinktuosius – stebėjo. Todėl jumis visais ir Laisve bei jos suteikta atsakomybe didžiuojuosi.

Su kiekviena Kovo 11-ąją mūsų, regėjusių 1990 m. kovo 11-ąją, gali ateiti vis mažiau. Todėl kiekvienas mūsų turime skubėti atiduoti žmonėms istoriją iš pirmųjų lūpų. Tegu ima. Ir ne vien faktą, o ir jausmą. Ar dar pamenate Justino Marcinkevičiaus „Mindau-gą“? Ar ne tą patį sakė jo Baltasis metraštininkas?..

Ar tegul istoriją rašo kiti, kurie apie tai tik skaitė. Kad paskui kažkas kitas, o gal ir tas pats plėšytų isto-

rijos lapus kaip Justino Marcinkevičiaus Juodasis me-traštininkas, nužudęs Baltąjį. O dar paskui tą istoriją kažkas perrašinėtų, kaip paprastai yra daroma? Ir is-torija taptų, jeigu dar netapo, ne mokslas, o tik susita-rimas, pritaikytas tų dienų vienų ar kitų politinių jėgų poreikiams?

Šiandien kai kas jau bando teigti, esą mūsų pastan-gos, galų gale net pats Sąjūdis buvo nereikalingas, nes situacija pati buvo „sunokusi“ – Michailas Gorba-čiovas jau buvo išleidęs savo džiną iš pripelijusio im-perijos butelio. Ir nepriklausomybė neva būtų atėjusi pati. Nebent mėnesiu kitu vėliau.

Norėčiau paklausti: gal kas nors žino bent vieną atvejį, kai tos imperijos vadovai paskambino telefo-nu ar Kremliaus kurantais ir pasakė: „Ei jūs ten, būkite geri – pasiimkite tą savo nepriklausomybę“? Negir-dėjome ir niekada to neišgirsime.

Prieš porą dienų vienas žurnalistas manęs paklau-sė: „Ar praėjus 18 metų pasididžiavimo kovo 11-ąja laipsnis manyje išlikęs toks pat, ar jau kiek atvėsęs“?

Pasakiau jam ir sakau jums. Tas laipsnis man atro-do dar labiau pakilęs. Tačiau šią temperatūrą matuoju ne kasdien. Ir matuoju ne pats. Kai šiais metais prieš vasario 16-ąją į Vilnių susirinkę NATO šalių, tarp jų ir galingiausių pasaulio valstybių, gynybos ministrai ėjo prie manęs, sveikinosi, o svarbiausia sveikino, kad per tokį trumpą laiką sugebėjome išugdyti tokio aukšto profesinio lygio karius, aš girdėjau tuos komplimen-tus, bet tų ministrų beveik nemačiau. Aš tuo metu

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Svečių ložėje


Nr. 5 (340)

mačiau mūsų trispalvę, čia, šioje salėje, kylančią ir vis labiau uždengiančią svetimą mums herbą. Arba kai mūsų karių misijose Kosove ar Afganistane užsienio generolai dėkoja už mažutės Lietuvos indėlį ir kelia ją pavyzdžiu, aš vėl matau tą vėliavą.

Matau ir mūsų pirmosios Vyriausybės narius. Nes kaip ir Jūs, gerbiamieji signatarai, visi jie buvo ypatin-gi. Visi. Juk tuoj po Kovo 11-osios mus smaugė eko-nominė blokada, didžiausias degalų, metalo, vaistų stygius. Ir viskas sunkiausiai griuvo ant Ministrų kabi-neto galvų. Atvirai sakau: mes ne visi dar mokėjome būti ministrais. Gal vienintelis šviesaus atminimo Ro-mualdas Sikorskis mokėjo. Iš jo mes ir mokėmės. Ir ne vien „ministravimo“, bet ir nuoširdžiausio tarnavimo Lietuvai. Pamenu, į posėdžius jis ateidavo su dantų šepetuku, pasta ir skutimosi priemonėmis ir dar kai kuo krepšelyje. Ir ramiai mums paaiškindavo: „Neži-nai, kada grįši… Ir ar grįši?..“

Ar galėčiau nepaminėti amžinatilsį ministro Kosto Birulio, kuris, jo kuruojamus ryšius blokuojant, gelbė-jo mus nuo izoliacijos asmeniškai – pats surasdamas būdų skambindavo ir keliomis kalbomis informuoda-vo pasaulį apie situaciją Lietuvoje.

O Albertas Sinevičius – jis, visiškai tarsi ir užblokuo-tas, praverdavo kelius prekiauti su pasauliu ir apsirūpinti bent jau tuo minimumu, kurio labiausiai mums reikėjo.

Arba Leonas Ašmantas… Jis jau tada pramanė ir žengė pirmuosius žingsnius, kad būtų nutiesti elek-tros tiltai į Lenkiją. Ir jeigu ta kryptimi po jo būtų eina-

ma, šiandien mūsų energetikos problemos būtų ne-palyginti mažesnės.

Atsiprašau, jog dėl laiko trūkumo nepaminėjau vi-sų, bet tarnystės Tėvynei pavyzdį tomis dienomis pa-rodė daugelis.

Dabar kartais girdžiu televizijos konkurso „Vertas milijono“ pavadinimą. Štai šitie žmonės buvo ir yra verti gyvenimiškojo pagarbos milijono. Visi be išim-ties. Ir tie, kurie tą lemtingą dieną buvo šioje salėje: signatarai, TSRS liaudies deputatai nuo Lietuvos, bū-simi pirmosios Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbuotojai. Ir tie, kurie buvo su mumis aplink šiuos rūmus, visoje Lietuvoje ir net už Atlanto. Ir ypač tie, kaip A. Ramanauskas-Vana-gas, kurie dėl Laisvės jau buvo atidavę gyvybę. Visi jie ir jūs ir esate mano Kovo 11-oji.

Todėl jeigu šiandien iš šios garbingos tribūnos aš kalbėjau ir apie save, tai todėl, kad per save kalbėjau apie jus ir apie tuos, kurie gimė 1990-ųjų kovo 11-ąją ir po jos, kaip ir mano vaikaičiai, kurie gimę ir užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje ateina savanoriškai dirbti, tarnauti ir ginti Lietuvos.

Mielieji, kviečiu stengtis išsaugoti save švarius. Tik taip išsaugosime tauriausius Kovo 11-osios ide-alus ir pasitikėjimą tais, kurie ATEINA ir kurie pada-rys Lietuvą Laisvą, Solidarią ir Atsakingą prieš visą Tautą, ko mes taip troškome 1990-ųjų Kovo 11-ąją.

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Iškilmingame Seimo posėdyje

�� Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika

Nr. 5 (340)

Laba diena, iškilmingojo posėdžio dalyviai ir sve-čiai!

Esu labai laimingas, jog turiu galimybę Jus vi-sus pasveikinti su šia valstybės bei mano asmenine švente. Sveikinau Jus būtent šioje salėje prieš ketve-rius metus. Malonu tai, kad ir dabar man suteikiate galimybę pasidžiaugti kartu su Jumis. Mano nuomo-ne, džiaugtis yra kuo. Minime 18-ąsias Lietuvos Ne-priklausomybės atkūrimo metines. Simboliška tai, jog būtent prieš mėnesį, vasario 16-ąją, minėjome 90-ąsias Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės pa-skelbimo metines. Visa tai dar nereiškia, kad Lietu-va yra visiškai jauna, tik 18 metų valstybė, – lietuviai yra brandi ir patriotiška tauta, kurios kaip vieningos valstybės ištakos siekia net XIII amžių.

Vėlesniais amžiais dar ne kartą lietuviams teko ginti savo laisvę. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai apgynė savo teisę gyventi laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, prieš 18 metų, kai 1990-ųjų kovo 11-ąją tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Tary-ba priėmė Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktą. Vals-tybės istorijoje tai svarbi data, ženklinanti šiandieni-

nės Lietuvos kūrimo pradžią. Per šiuos 18 metų buvo padaryta nemažai. Be abejo, svarbiausia tai, jog iš valstybės de jure Lietuva tapo valstybe de facto. Aš kasmet švenčiu gimtadienį su savo valstybe – kovo 11-ąją dieną. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi, mokytis ir kurti laisvoje valstybėje.

Manau, kad mūsų šalis per 18 metų pasiekė daug: tapo Europos Sąjungos nare, NATO nare, visai nese-niai įsijungė į Šengeno erdvę. Tačiau nereikia pamirš-ti, jog Lietuva turi begalę problemų, kurias būtina spręsti, nes jei žmonės, kurie atsakingi už valstybės ekonomikos, politikos, švietimo bei daugelį kitų sri-čių, neatsibus, tai Lietuvai gali kainuoti labai bran-giai.

Taigi esu gimęs laisvoje ir nepriklausomoje Lie-tuvoje ir tuo labai džiaugiuosi bei myliu savo Tėvy-nę. Tikiuosi, kad Lietuva ateityje įveiks visas kliūtis ir taps visaverte Europos valstybe. Tikiu, kad Lietuvoje bus gyventi geriau tiek man, tiek ir ateities kartoms, ir mes visi galėsime kurti tvirtą ir teisingą valstybę.

Vilniaus S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos 11 klasės mokinio, gimusio 1990 m. kovo 11 d., Jono Vytauto Jusionio kalba

Lie

Tu

Vo

S N

epr

iKL

au

Som

yB

ėS

aT

Kū

rim

o d

ieN

ą

Sei

mas

pam

inėj

o

Jonas Vytautas Jusonis

�� Seimo Kronika Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo Kronika Seimo KronikaKronika Seimo Kronika



RY TINIS POSĖDIS

Kovo 13 d.

PRIIMTI TEISĖS AKTAI

- Valstybės ir savivaldybių tur-to valdymo, naudojimo ir dispo-navimo juo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių pakei-timo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo pa-pildymo 81, 161, 191 straipsniais įstatymo 23 straipsnio pakeiti-mo įstatymas (projektas Nr. XP-2559(2)). Balsavo: už – 84, susilai-kė 16.

Įstatyme įtvirtinama, kad Vy-riausybė iki 2009 m. sausio 1 d. turi parengti ir patvirtinti teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, nau-dojimo ir disponavimo juo įstaty-mo 15 straipsnio 5 dalies nuosta-toms įgyvendinti.

- Valstybės ir savivaldybių tur-to valdymo, naudojimo ir dispo-navimo juo įstatymo 15 straips-nio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XP-2560(2*)). Balsavo: už – 84, susilaikė 6.

Nustatoma, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus at-skaitomybės įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) Finansų ministe-rijos rengiamas metinis nacionalinis ataskaitų rinkinys apima valstybei nuosavybės teise priklausančio tur-to ataskaitos duomenis.

- Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuo-savybės teise priklausančio tur-to 2005 metų ataskaitos“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo (projektas

Nr. XP-2561(2*)). Balsavo: už – 82, prieš – 1, susilaikė 2.

- Autorių teisių ir gretutinių tei-sių įstatymo 33 straipsnio pakei-timo įstatymas (projektas Nr. XP-2034A(2)*). Balsavo: už – 81, susilaikė 2.

Įstatyme patikslintas 33 straips-nis, kuriame įtvirtinama, jog be au-toriaus arba jo teisių perėmėjo lei-dimo leidžiama viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos ki-tam fiziniam arba juridiniam asme-niui ir kai autorius ar jo teisių per-ėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizi-nio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis.

Seimo nariai: Juozas Palionis, Juozas Jaruševičius, Irena Šiaulienė, Zigmantas Balčytis, Albertas Sereika ir Algis Rimas



Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų

Priimta Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (projektas Nr. XP-2752(2)). Bal-savo: už – 64, prieš – 23, susilaikė 2.

Priimtoje rezoliucijoje teigiama:

„Lietuvos Respublikos Seimas,atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Na-

cionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas Lietuvos gynimas yra visuotinis, tai yra, kad ginkluoto užpuolimo atveju Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, kad gynybai pa-naudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais;

pažymėdamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, o konstitucinės karo prievo-lės atlikimo tvarką turi įstatymu nustatyti Seimas;

įvertindamas Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatytų grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių Lietuvos nacionaliniam sau-gumui mastą ir pobūdį;

mano, kad tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės;

konstatuoja būtinybę išsaugoti karo prievolės institutą, numatant priva-lomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį peržiūrint kiekvienais metais Lietuvos Respu-blikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius;

pabrėžia, kad pilietinis ir tautinis ugdymas, savanorių karo tarnybos ir Lietuvos Šaulių Sąjungos veiklos stiprinimas yra būtinas šalies gynybinei galiai didinti;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti reikiamus įstatymų pakeitimų projektus, taip pat kiekvienų metų rudens sesijos metu teik-ti Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, įskaitant ribinius karių skaičius, nustatomus atsižvelgiant į perėjimo prie profesi-nės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos kariuomenės poreikius;

pažymi, kad karo tarnybos reforma, numatanti perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, turi būti paremta atitinkamai suformuotais valstybės biudžeto asignavimais nuosekliai didinant krašto apsaugos sis-temos finansavimą“.

Patvirtintas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

- Seimo nutarimas dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko patvirtinimo (projektas Nr. XP-2892). Balsavo: už – 58, prieš – 1, susilaikė 3.

Nutarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku patvirtinti Manfredą Žymantą.

- Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos“ 1 straipsnio pakeitimo (projektas Nr. XP-2699). Balsavo: už – 58, prieš – 1, susilaikė 3.

Nutarta į Etikos ir procedūrų komisijos sudėtį vietoj Kęstučio Čilinsko įrašyti Saulių Pečeliūną.




- Peticijų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (projektas Nr. XP-1745(2*)). Balsavo: už – 72, susilaikė 2.

Įstatymu įtvirtinama elektroninė peticijų forma. Taip pat nustatyta, kad kreipimasis, pateiktas elektroniniu būdu, privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu.

- Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XP-2685(2*)). Balsavo: už – 72.

Priimta įstatymo pataisa sudarytos teisinės sąlygos su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams teisės aktuose nu-statytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą.

VYRIAUSYBĖS VAL ANDA

Seimo posėdyje dalyvavo Vyriausybės nariai: pavaduojanti Ministrą Pirmininką socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, aplinkos ministras Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kultūros ministras Jonas Jučas, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, teisingumo ministras Petras Baguška, ūkio ministras Vytas Navickas, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė.

Ministrų kabineto nariai: Jonas Jučas (kultūros ministras), Algirdas Butkevičius (susisiekimo ministras), Kazimira Danutė Prunskienė (žemės ūkio ministrė), Vilija Blinkevičiūtė (socialinės apsaugos ir darbo ministrė), Rimantas Šadžius (finansų ministras) ir Gediminas Kirkilas (Ministras Pirmininkas)



Į Seimo narės Irenos Degutienės klausimą (dėl ne-legalių statybų bei dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų veiklos) atsakė aplinkos ministras A. Paulauskas; į Seimo narės Loretos Grau-žinienės klausimą (dėl finansų politikos) atsakė pa-vaduojanti Ministrą Pirmininką socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė; į Seimo nario Pe-tro Gražulio klausimą (dėl buvusios Kauno apskri-ties viršininko administracijos Žemės tvarkymo de-partamento direktorės R. Stašelienės) atsakė žemės ūkio ministrė K. D. Prunskienė; į Seimo nario Petro Auštrevičiaus klausimą (dėl dujų kainų skaičiavimo metodikos) atsakė ūkio ministras V. Navickas; į Sei-mo nario Jono Juozapaičio klausimą (dėl žemės ūkio paskirties žemės vertės nustatymo) atsakė žemės ūkio ministrė K. D. Prunskienė; į Seimo nario Ariman-to Dumčiaus klausimą (dėl kultūros darbuotojų at-lyginimų) atsakė kultūros ministras J. Jučas; į Seimo narės Jadvygos Zinkevičiūtės klausimą (dėl Vilniaus tardymo izoliatoriaus statybos vietos) atsakė teisin-gumo ministras P. Baguška; į Seimo nario Egidijaus Klumbio klausimą (dėl balsavimo rezultatų dėl At-ominės elektrinės įstatymo pataisų priėmimo) atsa-kė krašto apsaugos ministras J. Olekas; į Seimo nario Kęstučio Glavecko klausimą (dėl Lietuvos socialde-mokratų partijos veiklos) atsakė krašto apsaugos mi-nistras J. Olekas; į Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus klausimą (dėl viešųjų darbų) atsakė socialinės apsau-gos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė; į Seimo nario

Antano Matulo klausimą (dėl rezidentų įdarbinimo bei dėl nedarbingumo ekspertizės apmokėjimo tvar-kos) atsakė sveikatos apsaugos ministras R. Turčins-kas, atsakymą papildė socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė; į Seimo narės Audronės Pi-trėnienės klausimą (dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų bei dėl smulkiųjų žemės savininkų ūkių prie-vartinio konsolidavimo) atsakė žemės ūkio minis-trė K. D. Prunskienė; į Seimo nario Juliaus Veselkos klausimą (dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikino-sios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projekto Nr. XP-2890) at-sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas; į Seimo na-rio Audriaus Endzino klausimą (dėl naftos gavybos) atsakė ūkio ministras V. Navickas, atsakymą papildė užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas; į Seimo na-rės Danutės Bekintienės klausimą (dėl žemės refor-mos Varėnos rajono Marcinkonių kaime) atsakė že-mės ūkio ministrė K. D. Prunskienė; į Seimo nario Manfredo Žymanto klausimą (dėl kaimo mokyklų bei dėl gimnazijų dirbtino protegavimo) atsakė švie-timo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė; į Seimo nario Gintaro Steponavičiaus klausimą (dėl aukštojo moks-lo valdymo pertvarkos) atsakė švietimo ir mokslo mi-nistrė R. Žakaitienė; į Seimo nario Povilo Jakučionio klausimą (dėl neišmokėtos pensijų dalies išmokėjimo teisėtiems paveldėtojams) atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė.

VY

RIA

USY

BĖS

VA

LAN

DA

VAK ARINIS POSĖDIS

Kovo 13 d.

PRIIMTI NUTARIMAI

Priimtas Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo (projektas Nr. XP-2879). Balsavo: už – 20.

Nutarta iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudėties išbrauti Mariją Aušrinę Pavilionienę ir įrašyti Vytautą Galvoną.

PRITARTA PO SVARSTYMO

- Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1730(2*). Bal-savo: už – 48, prieš – 7, susilaikė 24.






Kovo 13 d. vakariniame posėdyje

Priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriuo nutarta pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sujungti pro-jektus Nr. XP-1730(2*), Nr. P-2055(2*), Nr. XP-2114(2*), Nr. XP-2256(2*) ir priėmimui pateikti bendrą projektą.

Po svarstymo bendru sutarimu pritarta Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties pa-tvirtinimo“ 41 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XP-2880(2).

PATEIKTI PROJEKTAI

Pateiktas nutarimo projektas dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo

Seimo narys Valentinas Mazu-ronis pateikė Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstituci-nei sandarai sudarymo“ projek-tą Nr. XP-2837. Balsavo: už – 58, prieš – 12, susilaikė 23. Pritarta po pateikimo.

Atsižvelgiant į visuomenės infor-mavimo priemonėse, taip pat esa-mų bei buvusių Seimo ir Vyriausy-bės narių pateiktą informaciją apie nekonstitucines įtakas sudarant 14-ąją Vyriausybę ir formuojant Seimo daugumą bei kuriant nacionalinį in-vestuotoją atominės elektrinės sta-tybai, nutarimo projektu siūloma

sudaryti Seimo laikinąją tyrimo ko-misiją galimoms grėsmėms Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai iš-tirti. Laikinoji komisija būtų suda-roma iš 12 Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

Kaip teigiama projekte, siūloma įpareigoti komisiją, įvertinus visuo-

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: Audrius Endzinas, Gintaras Šileikis (frakcijos seniūno pavaduotojas),

Dalia Teišerskytė ir Vytautas Grubliauskas


Nr. 5 (340)

menės informavimo priemonėse, taip pat esamų bei buvusių Seimo ir Vyriausybės narių pateiktą infor-maciją, atsakyti į klausimus:

1) kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių

Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, darė įtaką ar kaip kitaip savo spren-dimais iš esmės nulė-mė 14-osios Vyriausybės sudarymą; ar ši jų įtaka neprieštarauja konstitu-cinėms Vyriausybės su-darymo nuostatoms bei principams, taip pat val-džių atskyrimo principui ir nekelia grėsmės Lietu-vos valstybės konstituci-nei sandarai;

2) kurių oficialių ir (ar) neoficialių asmenų sprendimai ar kita įtaka lėmė tai, kad Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo pa-tarėju buvo paskirtas Albinas Ja-nuška; ar šio asmens oficiali ir (ar) neoficiali veikla nepažeidžia valdžių

atskyrimo principo ir nekelia grės-mės Lietuvos valstybės konstituci-nei sandarai;

3) kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kokiomis priemonėmis ir dėl kokių priežasčių siekė atsta-tydinti iš užimamų pareigų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Algimantą Matulevičių; ar ši įtaka nepažeidžia konstitucinių Seimo nario laisvo mandato, valdžių padalijimo prin-cipo, ar nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai;

4) kurių fizinių ir (ar) juridinių asmenų oficialūs ir (ar) neofici-alūs sprendimai lėmė nacionali-nio investuotojo sudėties pasirin-kimą, ar jų įtaka nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai.

Po pateikimo pritarta projektams dėl švietimo darbuotojų atlyginimų

Seimo narys Rimantas Jonas Da-gys pateikė Seimo nutarimo „Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų“ projektą Nr. XP-2882.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo ir pradėti jo svarstymo pro-cedūrą. Balsavo: už – 36, prieš – 8, susilaikė 21. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Biu-džeto ir finansų komitetas. Preli-minari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 18 d.

Nutarimo projektu siūloma pa-vesti Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fi-nansinių rodiklių patvirtinimo įsta-tymo projekto pataisas ir perskirs-tyti jo išlaidas, skiriant papildomai 190 mln. Lt švietimo darbuotojų at-lyginimams pakelti ne mažiau kaip

25 proc. nuo 2008 metų balandžio 1 d.

Kaip teigiama projekte, 2008 m. valstybės biudžeto išlaidas siūloma perskirstyti tokiu būdu:

a) sumažinti 20 proc. asignavimų ilgalaikio turto įsigijimams, skir-tiems Lietuvos Respublikos Pre-zidentui, Seimui ir Vyriausybei atskaitingoms institucijoms, minis-terijoms, apskričių viršininkų admi-nistracijoms, Vyriausybės įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms bei įvairioms organizacijoms (ins-titutams), taip sutaupant 40 mln. Lt (tarp jų – 20 mln. Lt atsisakant pirk-ti specialų lėktuvą šalies vadovams skraidinti);

b) panaikinti 15 mln. Lt asigna-vimų, skirtų Žemės ūkio ministe-

rijos administracinio pastato re-konstravimui ir ilgalaikio turto įsigijimui;

c) apriboti asignavimus, leidžia-mus naudoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, mi-nistrų bei ministerijų, kitų valstybės institucijų reprezentacinėms išlai-doms apmokėti, visą sumą mažinant 10 mln. Lt;

d) iš 2008 metų Privatizavimo fondo ir Rezervinio (stabilizavi-mo) fondo lėšų 125 mln. Lt skirti 2008 m. Valstybės biudžeto įstaty-mu patvirtintos valstybės investi-cijų programos projektams finan-suoti ir tokiu būdu sutaupytus valstybės biudžeto asignavimus nu-kreipti švietimo darbuotojų trūks-tamam darbo užmokesčio fondui padidinti.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas pateikė Seimo nutarimo „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“ projektą Nr. XP-2882 A.

Frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis



Kovo 13 d. vakariniame posėdyje

Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 40, prieš – 10, susi-laikė 9. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskir-tas Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 18 d.

Nutarimo projektu siekiama pasiūlyti Vyriausybei nuo 2008 m. gegužės 1 d. papildomai 20 proc. padidin-ti bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimus.

Taip pat siūloma Vyriausybei iki 2008 m. balandžio 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymo pro-jektą, kuriame būtų įtvirtinta galimybė Vyriausybei iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasiskolinti 200 mln. Lt ir šias

lėšas skirti bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidin-ti. Kaip teigiama nutarimo projekte, trumpalaikė pasko-la turėtų būti dengiama 2008 m. valstybės biudžeto virš-planinėmis pajamomis.

Be to, siūloma Vyriausybei iki 2008 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui biudžetinių įstaigų dar-buotojų atlyginimų didinimo trimetę programą, o iki 2008 m. spalio 15 d. kartu su 2009 metų valstybės biu-džeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių pa-tvirtinimo įstatymo projektu pateikti ir trimetį valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių pa-tvirtinimo įstatymo projektą.

Ūkio viceministras Vytautas Nau-dužas pateikė:

- Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papil-dymo priedu įstatymo projektą Nr. XP-2850 ES.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo (bendru sutarimu) ir pradė-ti jo svarstymo procedūrą. Pagrin-diniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 17 d.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – pagreitinti įmonių ban-kroto procedūras. Projektu taip pat siekiama apsaugoti kredito-rių interesus, tai yra kuo greičiau perduoti bankrutavusios įmonės turto valdymą administratoriui, kad nesąžiningi įmonės vado-vai ar savininkai negalėtų jo par-duoti ar paslėpti, padidinti asme-nų (administratorių), vykdančių įmonių bankroto procedūras, atsakomybę.

- Įstatymo dėl Branduolinių me-džiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimo ratifikavimo projektą Nr. XP-2756.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo (bendru sutarimu) ir pradė-ti jo svarstymo procedūrą. Pagrin-diniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Užsienio reikalų komite-tas, papildomu – Ekonomikos ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo posėdyje data – balandžio 17 d.

Šios konvencijos pakeitimo tikslai – visame pasaulyje įgyven-dinti ir palaikyti veiksmingą taikiais tikslais naudojamų branduolinių medžiagų ir taikiais tikslais naudo-jamų branduolinių objektų fizinę saugą, užkirsti kelią su tokiomis me-džiagomis ir objektais susijusiems nusikaltimams ir kovoti su jais vi-same pasaulyje, taip pat palengvin-

Siūloma išaiškinti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago bei kitų nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę palaidojimo vietas

Seimo narys Valentinas Mazuro-nis pateikė Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vado, Lietu-vos Laisvės Kovos Sąjūdžio gyny-bos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nu-žudytų laisvės kovų dalyvių pa-laidojimo vietų išaiškinimo ir pa-skelbimo“ projektą Nr. XP-2883. Bendru sutarimu nutarta rezoliu-cijos projektą redaguoti ir sudaryti redakcinę komisiją iš 9 Seimo na-rių: Rimantas Bašys (Darbo partijos

frakcija), Vytautas Bogušis (Libera-lų ir centro sąjungos frakcija), Po-vilas Jakučionis (Tėvynės Sąjungos frakcija), Juozas Jaruševičius (Pi-lietinės demokratijos frakcija), Al-gis Kašėta (Liberalų sąjūdžio frakci-ja), Valentinas Mazuronis (frakcija „Tvarka ir Teisingumas“), Algirdas Monkevičius (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija), Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Skirmantas Pa-bedinskas (Valstiečių liaudininkų

frakcija). Suredaguotą rezoliuci-ją ketinama priimti artimiausiame Seimo posėdyje.

Pateiktame rezoliucijos projekte siūloma kreiptis į Vyriausybę, Ge-neralinę prokuratūrą bei Valstybės saugumo departamentą ir prašyti kuo greičiau išaiškinti ir paskelbti visuomenei Lietuvos partizanų va-do generolo Adolfo Ramanausko-Vanago bei kitų nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklauso-mybę palaidojimo vietas.


Nr. 5 (340) Seimo posėdžiaiKovo 13 d. vakariniame posėdyje

ti valstybių, šios konvencijos narių, bendradarbiavimą šioje srityje.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pateikė Įstatymo dėl Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendro karinio dalinio sudarymo tarptautiniam saugumui ir taikai palaikyti bei atkurti de-nonsavimo projektą Nr. XP-2703.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo ir pradėti jo svarstymo pro-cedūrą. Balsavo: už – 25. Pagrin-diniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Užsienio reikalų komite-tas, papildomu – Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komitetas. Preli-

minari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 17 d.

Projekto tikslas – denonsuoti Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių 1997 m. birželio 25 d. pasirašytą tarptautinę sutartį, kuria remian-tis buvo įsteigtas LITPOLBAT ba-talionas, atsižvelgiant į tai, kad jis nebefunkcionuoja.

Teisingumo viceministrė Eglė Ra-dušytė pateikė Įstatymo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susita-rimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifi-kavimo projektą Nr. XP-2820 ES.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo (bendru sutarimu) ir pradė-ti jo svarstymo procedūrą. Pagrin-diniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo posėdyje data – balandžio 17 d.

Susitarimas nustatytų ieškomų as-menų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ar as-menų, pasislėpusių nuo laisvės at-ėmimo bausmės vykdymo, perda-vimo tvarkos sistemą. Numatomos priemonės, pagreitinančios ir supa-prastinančios ieškomų asmenų per-ėmimą, tai yra nustatoma bendra standartizuota prašymo perduoti

Seimo posėdyje


Nr. 5 (340)

asmenį su visa reikiama informacija forma – arešto orderis.

Europos Sąjungos derybose su Is-landija ir Norvegija buvo nuspręsta sukurti į Europos arešto orderį pa-našią procedūrą. Ją taikant būtų su-paprastintas ieškomų asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ar asmenų, pasislė-pusių nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, perdavimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos.

Socialinės apsaugos ir darbo vi-ceministras Povilas Vytautas Žiū-kas pateikė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstaty-mo 6 straipsnio pakeitimo įstaty-mo projektą Nr. XP-2858.

Nutarta pritarti projektui po patei-kimo ir pradėti jo svarstymo proce-dūrą. Balsavo: už – 18. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskir-tas Socialinių reikalų ir darbo komi-

tetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 17 d.

Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neiš-mokėtos dalies išmokėjimo įstaty-mo svarstymo metu Seime kilusias abejones, teikiamu įstatymo pro-jektu siekiama sureguliuoti nemo-kėtos valstybinės socialinio draudi-mo senatvės ir invalidumo pensijos dalies ir nemokėtos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valsty-bės saugumo, krašto apsaugos, pro-kuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybi-nės pensijos dalies santykį.

Aplinkos ministras Artūras Pau-lauskas pateikė:

- Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstaty-mo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir Įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2711 ES.

Įstatymo projekte siekiama tiks-liau apibrėžti atliekų tvarkymo vei-klą, kuriai taikomos poveikio aplin-kai vertinimo procedūros.

- Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir Įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2712 ES.

Projektu siekiama nustatyti, kad atliekų apdorojimo veiklai yra tai-komi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.

- Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 straips-nių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2842 ES.

Įstatymo projekto tikslas – atsi-žvelgus į reglamente nustatytus pa-pildomus naujos cheminių medžia-gų politikos reikalavimus, pakeisti įstatymo straipsnius, kad būtų įtvir-tinta efektyvesnė reglamente nusta-tytų cheminių medžiagų tvarkymo naujų reikalavimų vykdymo kontro-lės ir priežiūros sistema.

Nutarta pritarti projektams po pa-teikimo (bendru sutarimu) ir pradė-ti jų svarstymo procedūrą. Pagrin-diniu komitetu projektams svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komi-tetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 17 d.

Pritarta po pateikimo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2478.

Nutarta pritarti projektui po pa-teikimo (bendru sutarimu) ir pradė-ti jo svarstymo procedūrą. Pagrin-diniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komi-tetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 17 d.

Projektu siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas, panaudo-tas investicijoms į naują įrangą, ap-mokestinamas taikant nulinį (0 pro-centų) tarifą.

KITI SPRENDIMAI

Nutarta padaryti Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komi-sijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projek-tams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projekto Nr. XP-2890 patei-kimo pertrauką.

Rimas Rudaitis

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas


Nr. 5 (340)Komisijos

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama paaiškinti aplinkybes dėl Nacionalinio stadiono statybos, kuri, kaip įtariama, pra-dėta vykdyti nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Taip pat paprašyta nurodyti faktus, panei-giančius galimą neskaidrų ir neefektyvų Nacionalinio stadiono statybai numatomų skirti lėšų panaudojimą.

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė nepakankamą medžiagą, kad pagal ją galima būtų spręsti apie objek-to (Nacionalinio stadiono) statybos ekonominį pagrįs-tumą. Tokį Vilniaus miesto savivaldybės veikimą galima

būtų vertinti kaip nenorą kuo skubiau išsiaiškinti Nacio-nalinio stadiono statybos ekonominį pagrįstumą.

Atsižvelgdama į žiniasklaidos priemonėse skelbia-mą informaciją, kad viešųjų pirkimų konkursą stadio-no projekto ekspertizei atlikti laimėjo vokiečių firma „HPP International“ ir iš savivaldybės biudžeto už dar-bus buvo sumokėta 150 tūkst. Lt, komisija taip pat pa-prašė paaiškinti aplinkybes ir priežastis, kodėl konsul-tavimo paslaugoms dėl Nacionalinio stadiono statybos buvo pasirinkta Maskvos firma „Ebert International and Co“, kurios paslaugų kaina sieks daugiau nei vieną mili-

joną eurų.Vilniaus miesto savivaldybė komisijai paaiški-

no, kad Nacionalinio stadiono projektavimo dar-bus projektuotojas atlieka savo nuožiūra, tai yra savarankiškai arba samdydamas vietos ar užsienio ekspertus, o Vilniaus miesto savivaldybė nėra pri-ėmusi jokio sprendimo dėl Nacionalinio stadiono statybos konsultavimo paslaugų pirkimo iš minė-tos Maskvos firmos ir negali nei patvirtinti, nei pa-neigti žiniasklaidoje pateikiamos informacijos. Iš gauto atsakymo lieka neaišku, kodėl organizuojant tokio masto ekspertizes, nedalyvauja projekto už-sakovas ir suinteresuotam asmeniui (rangovui) pa-liekama visiška veiksmų laisvė.

Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė dokumentų, patvirtinančių Nacionalinio stadiono statybos ekonominį pagrįstumą

Dėl visuomenės informavimo priemonių vadovų bei žurnalistų atsakomybės sugriežtinimo

Seimo Antikorupcijos komisija kovo 13 d. posėdy-je nagrinėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos kreipimąsi dėl atsakomybės nustatymo visuomenės informavimo priemonių savininkams, asmenims, atsakingiems už visuomenės informavimo priemonės turinį, vyriau-siesiems redaktoriams ar žurnalistams už kyšininka-vimą bei papirkimą. Komisija pritarė Lietuvos žur-nalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus išsakytai nuomonei dėl galimos korupcijos žiniasklai-doje, kai visuomenės informavimo priemonių atstovai už finansinį ar kitokį atlygį skelbia asmeniui palan-kias publikacijas ar neskelbia jo atžvilgiu nepalankių publikacijų.

Komisija nusprendė, kad tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas ir į su-bjektų sąrašą be valstybės tarnautojo ar jam prilygin-to asmens (savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmusio, pažadėjusio ar susitarusio priimti kyšį, rei-

kalavusio ar provokavusio jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus) įtraukti ir visuomenės informavimo priemonių savininkus, asmenis, atsakin-gus už visuomenės informavimo priemonės turinį, vy-riausiuosius redaktorius ir žurnalistus. Komisija kreipsis į Generalinę prokuratūrą, Teisingumo ministeriją, teisės ekspertus bei kitas kompetentingas institucijas dėl nuo-monės šiuo klausimu pateikimo.

Taip pat pritarta Lietuvos žurnalistų sąjungos pasiū-lymui panaikinti teisės aktuose numatytas visuomenės informavimo priemonei suteikiamas mokestines len-gvatas, kai ši informavimo priemonė Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu yra įtraukta į nuolat pažei-džiančių žurnalistų etiką visuomenės informavimo prie-monių sąrašą.

Laima Ragauskienė,Antikorupcijos komisijos patarėja


Nr. 5 (340)Valdyba

Seimo kancleris dalyvaus Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų generalinių sekretorių susitikime

Vadovaudamasi Seimo statuto 1812 straipsniu ir atsi-žvelgdama į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siū-lymą, vasario 20 d. posėdyje valdy-ba nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti Alkoholio kontrolės įstaty-mo pakeitimo įstatymo ir su juo su-sijusių teisės aktų projektus Konsti-tucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo nuostatoms įgyvendinti, taip pat išnagrinėti Tabako kontrolės įstatymo nuostatas atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai požiūriu.

Vadovybė komandiravo: Seimo narius Joną Čekuolį ir Rimantą Sme-toną į Skopję (Buvusioji Jugoslavi-jos Respublika Makedonija) vasario 25 d. dalyvauti dvišaliame susitikime su Buvusiosios Ju-goslavijos Respublikos Makedonijos gynybos ir užsie-nio reikalų ministrais ir į Kosovą (Serbijos Respublika) vasario 26–27 dienomis aplankyti taikos palaikymo mi-sijoje KFOR tarnaujančius Lietuvos karius ir dalyvauti susitikime su KFOR vadovybe; Seimo narius Zigman-tą Balčytį vasario 27 – kovo 3 dienomis ir Egidijų Varei-

kį kovo 1–3 dienomis į Maskvą (Rusijos Federacija) su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacija

stebėti Rusijos Federacijos prezi-dento rinkimų; Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininką Valerijų Simuliką į Berlyną (Vo-kietijos Federacinė Respublika) kovo 2–4 dienomis dalyvauti Bal-tijos jūros parlamentinės konfe-rencijos darbo grupės dėl darbo rinkos ir socialinių reikalų posė-dyje; Užsienio reikalų komiteto pirmininką Justiną Karosą į Ber-lyną (Vokietijos Federacinė Res-publika) kovo 3–7 dienomis da-lyvauti turizmo parodoje „ITB

Berlynas 2008“; Seimo narį Andrių Baranauską į Baku (Azerbaidžano Respublika) kovo 5–9 dienomis dalyvau-ti seminare „Saugumas Kaspijos regione“.

Posėdyje pritarta Seimo nario Egidijaus Vareikio ke-lionei į Briuselį (Belgijos Karalystė) vasario 25 – kovo 1 dienomis dalyvauti konferencijose Europos Sąjungos pagalbos politikos klausimais.

Seimo valdyba vasario 13 d. posėdyje nusprendė komandiruoti: Užsienio reikalų komiteto pirminin-ką Justiną Karosą į Vieną (Austrijos Respublika) va-sario 18–20 dienomis dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms metinėms skirtuose renginiuo-se; Seimo Pirmininko pavaduotoją Gintarą Stepona-vičių į Novgorodą (Rusijos Federacija) vasario 19–22 dienomis dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Baltijos ir Juodosios jūrų valstybių bendra-darbiavimui ES ir Rusijos santykių kontekste; Kai-mo reikalų komiteto pirmininką Viktorą Rinkevičių į Nesvyžių (Baltarusijos Respublika) vasario 19–22 dienomis vizito kartu su Biržų rajono savivaldybės delegacija; Seimo narį Raimondą Šukį į Taliną (Es-tijos Respublika) vasario 23–24 dienomis dalyvauti Estijos valstybės atkūrimo 90-ųjų metinių minėjime; Seimo narius Remigijų Ačą, Edmundą Pupinį, Al-bertą Sereiką ir Artūrą Skardžių į Hagą (Nyderlandų Karalystė) kovo 3–5 dienomis dalyvauti susitikime su Nyderlandų Karalystės Atstovų Rūmų Biudžeto kontrolės komiteto atstovais; Seimo narį Mindau-gą Subačių į Liublianą (Slovėnijos Respublika) ko-vo 3–6 dienomis dalyvauti Vakarų Europos Sąjungos

Asamblėjos ir Slovėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos organizuojamame kolokviume „2008-ieji: sprendimų metai Vakarų Balkanams“; Žmogaus teisių komiteto pirmininką Arminą Lydeką į Briuse-lį (Belgijos Karalystė) kovo 5–7 dienomis dalyvauti konferencijoje „Moterų vaidmuo kultūrų dialoge“; Seimo narius Vytautą Grubliauską ir Iriną Rozovą į Dubliną (Airija) kovo 26–29 dienomis dalyvauti konferencijoje informacijos ir komunikacijos tech-nologijų klausimais; Seimo kanclerį Gintautą Vil-kelį į Lisaboną (Portugalijos Respublika) balandžio 3–5 dienomis dalyvauti Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų generalinių sekretorių susitikime; Seimo narius Petrą Auštrevičių (delegacijos vado-vas), Danutę Bekintienę ir Joną Juozapaitį į Vieną ir Lincą (Austrijos Respublika) kovo 3–7 dienomis da-lyvauti susitikimuose su Austrijos Respublikos Na-cionalinės Tarybos vadovais, komitetų ir frakcijų atstovais.

Vadovybė nusprendė priimti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Kalinovskio vadovaujamą delegaciją vasario 15–16 dienomis.


ValdybaNr. 5 (340)

Darbo grupė rengs teisės aktų pataisas dėl senaties terminų taikymo atsakomybei už korupcinio pobūdžio veikas ir tarnybinės etikos pažeidimus

Atsižvelgdama į Seimo Antikorupcijos komisijos siū-lymą, vasario 27 d. posėdyje valdyba sudarė darbo gru-pę teisės aktų pataisoms dėl senaties terminų taikymo atsakomybei už korupcinio pobūdžio veikas ir tarnybi-nės etikos pažeidimus parengti (toliau – darbo grupė): Rimantas Jonas Dagys – Seimo narys (darbo grupės va-dovas); Virginija Baltraitienė – Seimo narė; Rimantas Bašys – Seimo narys; Skirmantas Bikelis – Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos departamento Bau-džiamosios teisės skyriaus vyriausiasis specialistas; Nerijus Genys – Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir finansų departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas; Ro-mualdas Gylys – Specialiųjų tyrimų tarnybos Adminis-travimo valdybos Teisės skyriaus viršininkas; Aurelijus Gutauskas – Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyri-mų skyriaus vedėjas; Raimondas Petrauskas – Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausia-sis prokuroras; Laima Ragauskienė – Seimo kanceliari-jos Komisijų biuro patarėja; Alvydas Sadeckas – Seimo narys; Lina Satkutė – Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja; Juozas Sinkevičius – Vyriausiosios tarny-binės etikos komisijos Tarnybinės etikos normų pažei-dimų tyrimo skyriaus vyriausiasis konsultantas; Nijolė Steiblienė – Seimo narė; Alfredas Veleckis – Seimo kan-celiarijos Komisijų biuro patarėjas.

Darbo grupei pavesta iki gegužės 1 d. parengti teisės aktų pataisas dėl senaties terminų taikymo atsakomy-

bei už korupcinio pobūdžio veikas ir tarnybinės etikos pažeidimus.

Posėdyje nuspręsta komandiruoti: Socialinių reika-lų ir darbo komiteto pirmininką Algirdą Sysą, Seimo nares Vidą Mariją Čigriejienę ir Ramunę Visockytę į Adelaidę, Kanberą ir Sidnėjų (Australija) kovo 14–22 dienomis Australijos parlamento kvietimu; Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką Joną Ja-gminą į Kijevą (Ukraina) vasario 27–29 dienomis dar-bo vizito kartu su vyriausybine delegacija; Seimo na-rį Egidijų Vareikį į Paryžių (Prancūzijos Respublika) kovo 6–7 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parla-mentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto posėdyje; Seimo narį Egidijų Klumbį į Briu-selį (Belgijos Karalystė) kovo 6–8 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migraci-jos, pabėgėlių ir demografijos komiteto posėdyje; Sei-mo Pirmininko pavaduotoją Andrių Kubilių į Briuse-lį (Belgijos Karalystė) kovo 13–14 dienomis dalyvauti Europos liaudies partijos vadovų susitikime; Seimo Už-sienio reikalų komiteto pirmininką Justiną Karosą į Liublianą (Slovėnijos Respublika) kovo 16–18 dieno-mis dalyvauti Europos Sąjungos valstybių narių, Eu-ropos Parlamento ir valstybių kandidačių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų konferencijoje; Seimo narį Raimundą Palaitį į Maskvą (Rusijos Fede-racija) kovo 17–19 dienomis dalyvauti MITT ir „In-tourmarket“ turizmo parodose.

Kovo 5 d. Seimo valdyba, siekdama įgyvendinti Vals-tybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, sudarė darbo grupę Seimo nutari-mo „Dėl Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskai-tingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacio-nalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal valsty-bės tarnautojų suvienodintų pareigybių priskyrimą gru-pėms patvirtinimo“ projektui parengti (toliau – darbo grupė): Jonas Jagminas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas (darbo grupės va-dovas); Liudvikas Sabutis – Seimo narys (darbo grupės vadovo pavaduotojas); Gintautas Vilkelis – Seimo kan-cleris (darbo grupės vadovo pavaduotojas); Algirdas Astrauskas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto biuro patarėjas (darbo grupės sekretorius); Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Jadvyga Andriuškevičiūtė – Seimo kancelia-rijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės sky-riaus vedėja; Judita Kaminskienė – Respublikos Pre-zidento kanceliarijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja; Gintautas Kanapeckas – Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas; Aleksas Kvietkus – Valstybės tarnybos departamento prie Vi-daus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vedėjo pavaduotojas; Reda Molienė – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko padėjė-ja; Agnė Račkauskytė – Seimo Pirmininko patarėja; Ir-ma Randakevičienė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja; Virgi-nijus Sabutis – Generalinės prokuratūros Valdymo sky-riaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.


Valdyba Nr. 5 (340)

Darbo grupei Seimo nutarimo „Dėl Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respu-blikos Prezidento institucijos ir Respublikos Preziden-tui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų adminis-tracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių priskyrimą grupėms patvirtinimo“ projektą pavesta parengti iki kovo 15 d.

Valdyba komandiravo: Seimo narę Dangutę Miku-tienę į Paryžių (Prancūzijos Respublika) kovo 10–12 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Moterų ir vyrų lygių galimybių komite-to posėdyje; Seimo narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę į Berlyną (Vokietijos Federacinė Respublika) kovo 14–16 dienomis dalyvauti Baltijos šalių kultūros metų Vo-kietijoje oficialaus atidarymo renginiuose; Ekonomikos komiteto pirmininkę Birutę Vėsaitę kovo 17–18 dieno-mis ir Seimo narį Egidijų Vareikį kovo 17–19 dienomis į

Paryžių (Prancūzijos Respublika) dalyvauti Europos Ta-rybos Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komiteto posėdyje; Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir Seimo narį Manfredą Žymantą į Bar-seloną (Ispanijos Karalystė) balandžio 2–5 dienomis da-lyvauti Europos alkoholio politikai skirtoje konferenci-joje; Seimo kanclerį Gintautą Vilkelį į Jūrmalą (Latvijos Respublika) kovo 31 – balandžio 1 dienomis dalyvauti Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų generalinių se-kretorių susitikime; Seimo narį Antaną Valionį į Varšu-vą (Lenkijos Respublika) kovo 7–9 dienomis dalyvauti darbo grupės, rengiančios pasiūlymus dėl Europos Są-jungos politikos Baltarusijos atžvilgiu, antrajame susiti-kime; Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Jus-tiną Karosą (delegacijos vadovas), Seimo narius Petrą Auštrevičių, Vaclavą Stankevičių ir Egidijų Vareikį į Pe-kiną (Kinijos Liaudies Respublika) balandžio 5–13 die-nomis vizito Kinijos užsienio reikalų instituto kvietimu.

Seimo atstovai – NATO PA renginiuose

Kovo 12 d. posėdyje vadovybė nusprendė komandi-ruoti: Seimo narį Alvydą Sadecką į Ankarą kovo 23–25 dienomis ir Stambulą (Turkijos Respublika) kovo 26–27 dienomis dalyvauti NATO Parlamentinės Asamblėjos Civilinio saugumo komiteto posėdyje; Seimo delegaci-jos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkę Rasą Juknevičienę į Hagą (Nyderlandų Karalystė) kovo 28 d. dalyvauti NATO Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdyje ir į Rijadą (Saudo Arabijos Karalys-tė) kovo 29 – balandžio 4 dienomis vizito su NATO Par-lamentinės Asamblėjos Politikos komiteto pareigūnais;

Seimo kanclerį Gintautą Vilkelį į Keiptauną (Pietų Af-rikos Respublika) balandžio 11–20 dienomis dalyvau-ti Tarpparlamentinės Sąjungos generalinių sekretorių asociacijos metiniame susitikime. Posėdyje taip pat pri-tarta Seimo nario Emanuelio Zingerio kelionei į Briu-selį (Belgijos Karalystė) kovo 13–15 dienomis dalyvauti Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo inicijuojamoje neformalioje diskusijoje totalitarinių režimų vertinimo klausimais.

Ryšių su visuomene skyrius

Seimo pirmininkasSeimo Pirmininkas priėmė pirmąjį Bulgarijos ambasadorių Lietuvoje

Vasario 26 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas priėmė Ivaną Penčevą Dančevą, šiemet tapusį pirmuoju Bulgarijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje.

Susitikime V. Muntianas akcentavo energetikos pro-blemas, atkreipė dėmesį į bendros Europos Sąjungos išorinės energetikos politikos stiprinimą, pasidžiaugė „Nabucco“ dujotiekio projekto plėtimusi.

Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad abi šalys dar ne visiš-kai išnaudoja politinio, ekonominio ir kultūrinio ben-dradarbiavimo galimybes. Pernai atidarius Bulgarijos ambasadą Vilniuje, tikimasi intensyvesnio dvišalių san-tykių etapo.

Pasak V. Muntiano, Lietuva remia demokratijos ir ekonominės plėtros procesą teritorijose nuo Baltijos


Nr. 5 (340)

iki Juodosios jūros ir siekia stiprinti bendradarbiavi-mą tarp šių regionų. Seimo Pirmininkas paprašė Bul-garijos paramos suteikiant Lietuvai stebėtojos statusą Juodosios jūros regiono ekonominėje organizacijoje (BSEC).

Ambasadorius, padėkojęs už Lietuvos paramą Bulga-rijai stojant į Europos Sąjungą, išreiškė viltį, kad aktyviai plėtosis ir tarpparlamentiniai abiejų šalių ryšiai. Ruošia-masi Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos parlamentinės draugystės su Lietuva grupės vizitui į Vilnių.

Susitikimas su Kinijos Liaudies Respublikos ambasadore

Kovo 5 d. Seimo Pirmininkas V. Muntianas priėmė Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorę Jang Siuping. Susitikimo metu aptarti draugiški valstybių santykiai.

Seimo Pirmininkas įvertino Kinijos paramą remiant mūsų šalies iniciatyvą 2009 m. surengti Azijos ir Euro-pos (ASEM) valstybių transporto ministrų susitikimą Lietuvoje. V. Muntianas atkreipė dėmesį, kad iki šiol

ASEM ekonominėje darbotvarkėje transporto proble-mos nebuvo svarstomos. Būsimojo susitikimo metu at-siveria galimybė pristatyti Europos ir Azijos partneriams Lietuvos tranzito potencialą.

Ambasadorė V. Muntianui įteikė Kinijos parlamento vadovo kvietimą dalyvauti birželio mėnesį Pekine vyk-siančiame ASEM valstybių vadovų suvažiavime.


Seimo Pirmininkas Nr. 5 (340)

Lietuva teigiamai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus

Kovo 12 d. Seimo Pirmininkas V. Muntianas priėmė Eu-ropos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininką Žaną Po-lį Kosta.

V. Muntianas pabrėžė, kad Lietuva teigiamai vertina EŽ-TT sprendimus ir deda visas pastangas, kad jie būtų įgyven-dinti. „Manome, kad EŽTT sprendimai padeda geriau taiky-ti Europos žmogaus teisių konvenciją ir padeda išsiaiškinti teisiškai neaiškias situacijas“, – tvirtino Seimo Pirmininkas.

Pokalbio metu Ž. P. Kosta apžvelgė skundų prieš Lietu-vą, pasiekusių EŽTT, dinamiką nuo 1990 m., bei patvirtino, kad tik labai nedaug iš jų yra susiję su dideliais žmogaus tei-sių pažeidimais.

Deja, EŽTT atmeta gana daug skundų, nes jie nėra pa-kankamai argumentuoti. Svečio nuomone, būtina šviesti ir informuoti Lietuvos visuomenę apie EŽTT veiklą ir skundų priėmimo procedūrą.

„Žmonės klaidingai mano, kad Strasbūras gali išspręs-ti neįmanomas problemas: garantuoti sveikatą, laimę, net meilę. Deja, aš neturiu stebuklingos lazdelės, nors gal ir la-bai norėčiau“, – juokavo Ž. P. Kosta.

Seimo Pirmininko sekretoriatas


Seimo PirmininkasNr. 5 (340)

Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kalba Nepriklausomybės aikštėje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos metu

2008 m. kovo 11 d.

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidente,gerbiami Seimo ir Vyriausybės nariai,Nepriklausomybės akto signatarai,Lietuvos žmonės, Sveikinu Jus visus, susirinkusius čia, Nepriklausomybės aikštė-

je, tokią svarbią mums visiems dieną prisiminti ir pasidžiaugti, kad jau 18 metų gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Šioje simbolinėje vietoje, šalia Seimo rūmų, kuriuose buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuva, visuomet jaučiama čia esanti laisvės dvasia. Įkūnyta maldose ir Vals-tybės himne, apginta barikadose ir išsaugota mūsų žmonių širdyse. Nė akimirkai neabejoju, kad tauta, savyje išnešiojusi laisvę, niekuomet jos neatsisakys.

Ką tik čia suplevėsavo mūsų trispalvė. Vėliavos pakėli-mas – tai pergalės ženklas. Tautos ir valstybės pergalės ko-voje už savo teisę gyventi. Mes didžiuojamės savo vėliava,

nes už tai, kad šiandien mes galėtume atvirai ją pagerbti, ne vienas tūkstantis Lietuvos žmonių paaukojo savo gyvybes. Pagalvokime apie žuvusiuosius laisvės kovose, tremtyse, ka-lėjimuose ir pagerbkime jų atminimą tylos minute.

Dėkoju.Šiandien kartu su mumis yra ir artimiausi kaimynai, kaip ir

mes kovoję už laisvę ir žinantys jos kainą. Tai Latvijos ir Estijos Garbės sargybos kuopų kariai ir kariniai orkestrai. Dėkojame, kad atvykote į mūsų gimtadienį. Dėkoju visiems mūsų vals-tybės svečiams, specialiai atvykusiems į šias iškilmes, ir nuo-latiniams savo šalių atstovams Lietuvoje, kad yra drauge šią labai svarbią mums dieną.

Dar kartą nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos žmonės – ir susirinkusius šioje aikštėje, ir švenčiančius savo namuose: vi-sur – Lietuvoje ir už jos sienų.

Juk svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų Lietuvą saugotų ir augintų savo širdyje.


Nr. 5 (340)

Kovo 3–7 dienomis Vienoje (Austrijos Respublika) viešėjo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Res-publika grupės delegacija, vadovaujama grupės pirmi-ninko Petro Auštrevičiaus. Delegacijoje – Seimo nariai Danutė Bekintienė ir Jonas Juozapaitis.

Vizito tikslas – parlamentiniu lygiu aptarti Lietuvos ir Austrijos dvišalių politinių bei kultūrinių ryšių plėtrą, kuriai papildomas galimybes suteikia bendras Vilniaus ir Aukštutinės Austrijos federalinės žemės sostinės Lin-co dalyvavimas Europos kultūros sostinių 2009 metų renginiuose.

Vizito metu delegacija ambasadoje susitiko su Austri-joje veikiančių Austrijos lietuvių bendruomenės ir Aus-trijos ir Lietuvos draugijos atstovais. Susitikime buvo diskutuojama, kaip užtikrinti platesnius išeivijos ryšius

su Lietuva. Aptarti kiti Austrijoje gyvenantiems lietu-viams aktualūs klausimai.

Seimo delegacijos susitikimuose su Austrijos Respu-blikos Nacionalinės Tarybos antruoju pirmininku Mi-kaeliu Spindelegeriu (Michael Spindelegger), Austrijos parlamento Austrijos ir Baltijos valstybių parlamenti-nės grupės pirmininke Mariana Hagenhofer (Marianne Hagenhofer), kitais grupės nariais bei Austrijos Respu-blikos Užsienio reikalų komiteto pirmininku Andreasu Šiederiu (Andreas Schieder) aptarti Lietuvai ir Austri-jai aktualūs Europos ir tarptautinės politikos klausimai, Vilniaus ir Linco pasirengimas Europos kultūros sosti-nių 2009 m. renginiams, taip pat jų atveriamos galimy-bės dvišalių Lietuvos ir Austrijos politinių ir kultūros ry-šių plėtrai.

Tarptautiniai ryšiaiSeimo tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės delegacijos vizitas Austrijoje

Seimo delegacijos nariai su Austrijos kolegomis


Tarptautiniai ryšiaiNr. 5 (340)

Susitikimų metu Seimo delegacija informavo Austri-jos politikus apie padėtį Lietuvos energetikoje po 2009-ųjų bei Lietuvos siekį paskatinti ES lygio diskusijas šiuo klausimu. Taip pat buvo pristatytos Lietuvos iniciatyvos Europos kaimynystės politikoje bei Lietuvos pasiūly-mai ES viešosioms diskusijoms dėl totalitarinių režimų įvertinimo.

Delegacijos vadovas P. Auštrevičius perdavė Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kvietimą Austrijos Naci-onalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Pramer bei savo ruožtu pakvietė Austrijos parlamento Austrijos ir Balti-jos valstybių parlamentinės grupės delegaciją apsilanky-ti Lietuvoje.

Kovo 5–6 d. delegacija lankėsi Aukštutinės Austrijos federalinės žemės sostinėje Lince ir susitiko su Aukštuti-nės Austrijos parlamento (Landtago) Pirmininke Angela Ortner ir Landtago nariais, Aukštutinės Austrijos fede-ralinės žemės Vyriausybės vadovu dr. Jozefu Piuringeriu (Josef Pühringer), Linco miesto burmistru dr. Francu Dobušu (Franz Dobusch) ir Aukštutinės Austrijos kul-tūros institucijų atstovais.

Susitikimų metu Seimo delegacija susipažino su Aukš-tutinės Austrijos federalinės žemės ir Linco pasirengimu Linco – Europos kultūros sostinės 2009 m., renginiams bei aptarė Vilniaus ir Linco bendradarbiavimo šių rengi-

nių kontekste plėtros galimybes. Abi pusės pabrėžė norą ir pasiryžimą plėtoti užsimezgusį Vilniaus ir Linco bei Lietuvos ir Aukštutinės Austrijos bendradarbiavimą ne tik rengiantis Europos kultūros sostinių 2009 m. rengi-niams ir jų metu, bet ir pastariesiems pasibaigus.

Vizito metu Seimo delegacija pristatė po 2009 m. nu-matomo Ignalinos AE uždarymo Lietuvos energetikos sektoriuje susiklostysiančią padėtį, domėjosi Aukštuti-nės Austrijos patirtimi skatinant alternatyvių ir atsinau-jinančių energetikos išteklių panaudojimą.

Diskutuojant aktualiais tarptautinės ir Europos poli-tikos klausimais, Seimo delegacija pristatė Lietuvos ini-ciatyvas Europos kaimynystės politikoje. Pabrėžta, kad Lietuvos patirtis rodo, kad norint įtvirtinti saugumą ir stabilumą Europoje, būtina suteikti europinę perspekty-vą visoms to siekiančioms ES kaimynystėje esančioms šalims, tokioms kaip Balkanų valstybės, Ukraina ar Gruzija.

Seimo delegacijos vadovas P. Auštrevičius pakvietė Aukštutinės Austrijos Landtago Pirmininkę Angelą Or-tner kartu su Landtago delegacija 2009 m. apsilankyti Lietuvoje.

Donata Pocevičiūtė,Seimo nario Petro Auštrevičiaus padėjėja

Seimo priėmimo skyriuje

Teisėsauga ir TeisėTvarka

Viešoji įstaiga „Europos namai“ atsiuntė viešą pareiškimą „Dėl vie-šojo intereso atstovavimo ir gyni-mo teisinės bei praktinės sistemos

Lietuvoje sukūrimo ir plėtojimo“, prašė šioje kadencijoje priimti Viešojo intereso gynimo civilinia-me ir administraciniame procese įstatymą, užtikrinti Orhuso kon-vencijos įgyvendinimą Lietuvoje ir kt.

Kėdainių ir Kupiškio rajonų apylinkių teismų teisėjai ragino priimti Teismų įstatymą, spręs-ti teisėjų darbo užmokesčio sure-guliavimo, apylinkių teismų tei-sėjų darbo krūvio sumažinimo klausimus.

2008 m. vasario 29 d. asmenis priėmė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

2008 metų sausio–vasario mėnesiais Priėmimo skyriuje užregistruoti 2 329 laiš-kai. Daugiausia laiškų gauta iš šių savivaldybių: Vilniaus miesto – 1 408, Kauno miesto – 185, Klaipėdos miesto – 44, Šiaulių miesto – 37, Vilkaviškio rajono – 37. Iš užsienio valstybių atsiųsti 147 laiškai.

Daugiausia laiškų gauta teisės ir teisėtvarkos, ūkio, finansavimo, socialinės apsau-gos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.


Seimo priėmimo skyriuje Nr. 5 (340)

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ministeri-jos atsiuntė Europos jaunimo kam-panijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ rezoliuciją dėl žmogaus teisių ugdy-mo, įvairovės ir aktyvaus dalyvavi-mo skatinimo tarp jaunimo.

Vilniaus politinių kalinių ir trem-tinių bendrija kreipėsi dėl liustraci-jos proceso reglamentavimo, pateikė pastabas dėl Asmenų, slapta bendra-darbiavusių su buvusios SSRS speci-aliosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipaži-nusiųjų apsaugos įstatymo pakeiti-mo įstatymo projekto.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų pro-fesinių sąjungų susivienijimas patei-kė pastabas ir pasiūlymus dėl Vi-daus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo pro-jekto Nr. XP-1956(3).

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prašė inicijuoti posėdį, skir-tą homoseksualių žmonių teisių problemoms Lietuvoje aptarti.

Ūkio ir finansų klausimai

Nemažai pasiūlymų gauta dėl Lie-tuvos energetikos politikos, Ato-minės elektrinės įstatymo pataisų projekto. Pasisakyta už Ignalinos antrojo bloko darbo pratęsimą, rei-kalauta skaidrumo ir viešumo ener-getikos politikoje. Pareiškimus šiais klausimais atsiuntė Lietuvos darbo federacija, Klaipėdos miesto ir aps-krities profesinė sąjunga, Žemaitijos baldininkų sąjunga, kitos visuome-ninės organizacijos.

Lietuvos profesinių sąjungų kon-federacija, gyventojai prašė atidėti Atominės elektrinės įstatymo pa-taisų svarstymą Seime, nes kuria-ma visuomenės atstovų iniciatyvi-nė grupė dėl 50 tūkstančių piliečių parašų surinkimo, reikalaujant, kad Seimas svarstytų atominės elektri-

nės antrojo bloko veiklos pratęsimo įstatymą.

Gauta apie 40 gyventojų ir vi-suomeninių organizacijų siūlymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymų pataisų.

Lietuvos auditorių rūmai patei-kė pasiūlymus dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektų Nr. XP-2662, Nr. XP-2662A.

Pateiktos pastabos dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto: Lietuvos daržovių augintojų asocia-cija siūlė sumažinti mokestį vaisiams ir daržovėms, ekonomikos politikos ekspertai tokiam mokesčio sumaži-nimui nepritarė.

Medienos vežėjų asociacija krei-pėsi dėl Medienos gabenimo nuos-tatų ir taisyklių optimizavimo.

Uždaros akcinės bendrovės „Klai-pėdos šaldytuvų terminalas“ ir „Bi-rių krovinių terminalas“ skundėsi dėl, jų nuomone, neteisėtų VĮ Klai-pėdos valstybinio jūrų uosto direk-cijos veiksmų (neveikimo) Klaipė-dos valstybiniame jūrų uoste.

Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai“ prašė padėti, kad būtų sustabdyta vėjo jėgainių plėtra Vydmantuose ir aplinkinėse vietovėse.

Panevėžio neįgaliųjų draugija „Ave, Vita“ prašė finansinės paramos draugijos patalpoms remontuoti.

Lietuvos zoologijos sodo direkcija prašė skirti 498,6 tūkst. Lt ilgalaikio turto kapitaliniam remontui atlikti.

Lietuvos veterinarijos aka-demija prašė papildomai skirti 3 500 tūkst. Lt akademijos investici-niam projektui finansuoti.

Žemės Ūkis

Lietuvos ūkininkų sąjungos Jona-vos, Rokiškio, Raseinių, Šiaulių ir ki-tų rajonų ūkininkai kreipėsi dėl elek-tros galios mokesčio apskaičiavimo.

Žemės ūkio rūmų Vilkaviškio skyrius, kitos rajono ūkininkų vi-suomenininės organizacijos atsiuntė rezoliuciją dėl pasėlių draudimo sis-temos. Ūkininkai reikalavo panai-kinti, jų nuomone, žemdirbių teises pažeidžiantį reikalavimą drausti sa-vo pasėlius asmenims, dalyvaujan-tiems kaimo plėtros 2007–2013 me-tų programose.

Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi dėl pasėlių draudimo žemės ūkyje, atkreipė dėmesį, kad Vyriau-sybė, skirdama savivaldybėms nau-jas funkcijas, turėjo numatyti lėšų joms vykdyti.

Lietuvos žemės savininkų sąjunga reikalavo sustabdyti Vyriausybės nu-tarimo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ galiojimą, kol bus įgy-vendintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkū-rimo įstatymas, įpareigoti apskričių viršininkų administracijas pasiūlyti persikelti neatgavusių miestuose ar rajonuose žemės savininkų turėtą žemę į valstybės numatytą parduo-ti ar nuomoti valstybinės žemės pa-skirties žemę.

Gyventojų laiškuose buvo prašo-ma išnagrinėti jiems priklausančios žemės priskyrimo saugomai terito-rijai pagrįstumą.

socialinės apsaugos ir darbo klausimai

Gauta daugiau negu 180 visuo-meninių organizacijų ir gyventojų pareiškimų dėl Valstybės šeimos politikos koncepcijos ir Paramos šeimai pagrindų įstatymų projek-tų, konferencijos „Efektyvios ne-pilnamečių justicijos sistemos vys-tymas“ rezoliucija. Konferencijos dalyvių nuomone, būtina tobu-linti valstybės politiką šeimos at-žvilgiu, pirminę prevenciją, visuo-menės švietimą bei nepilnamečių resocializaciją.


Seimo priėmimo skyriujeNr. 5 (340)

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašė Seime svarstyti vaikų buvimo viešosiose vietose be suaugusiųjų priežiūros tamsiu paros metu regla-mentavimo klausimą.

Gautas Tarptautinės vandens transporto darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimo kreipimasis, kuriame prašoma rati-fikuoti Tarptautinės darbo organiza-cijos 163 konvenciją „Dėl jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo jūroje ir uoste“.

Lietuvos transporto darbuoto-jų profesinių sąjungų forumas pra-šė nustatyti autobusų vairuotojams pensinį amžių nuo 55 metų, jeigu jie turi atitinkamą darbo stažą.

Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga pritarė Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įsta-tymo projektui Nr. XP-1634, prašė pritarti siūlymui padidinti transpor-to išlaidų kompensaciją.

Vilniaus politinių kalinių ir trem-tinių konferencijos dalyviai prašė suvienodinti valstybines socialinio draudimo pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos ba-zių dydžius ir didinant vieną iš jų, kartų didinti ir kitą. Visuomeninė organizacija „Likimo vaikai“ pra-šė padėti, kad politinių kalinių vai-kams būtų suteiktos tokios pat len-gvatos kaip ir tremtinių vaikams.

Vilniaus miesto švietimo įstaigų darbuotojai (ne pedagogai) prašė didinti jų darbo užmokestį.

Lietuvos mokinių parlamentas siūlė papildyti Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir leisti nepilnamečiams, sulaukusiems 13 metų, dirbti lengvus ir viešuosius darbus.

sveikaTos apsauga

Gauta Lietuvos greitosios medi-cinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos ir Privačių greitosios me-dicinos pagalbos įstaigų asociaci-

jos atstovų susirinkimo, įvykusio 2008 m. sausio 15 d. Kaune, rezo-liucija „Dėl šeimos gydytojų vizitų į namus“, kurioje pasisakoma prieš šių vizitų apmokestinimą ir tvarkos keitimą.

Visuomeninių moterų or-ganizacijų koalicija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“, moterų NVO tinklas „Regina“, To-lerantiško jaunimo asociacija, kai kurie Švedijos parlamento nariai, „SOS Help Line“ asociacija (Slovė-nija), kitos organizacijos nepritarė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsau-gos įstatymo projektui Nr. XP-432. Kitos organizacijos – Lietuvos Ca-ritas, NVO vaikams konfederacija, Vilniaus dievo gailestingumo šven-tovės jaunimas ir kt. – pritarė mi-nėtam įstatymo projektui, ragino saugoti gyvybę nuo jos pradžios, pa-sisakė prieš abortų įteisinimą.

Lietuvos privačių sveikatos prie-žiūros įstaigų asociacija pateikė pasiūlymus dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstaty-mo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2817.

VšĮ Pasvalio ligoninė prašė ap-svarstyti galimybę keisti Farmacijos įstatymą, kad ligoninėse būtų galima naudoti paramos būdu gautus vais-tinius preparatus, jei jų tarptautiniai pavadinimai yra Lietuvos Respubli-kos vaistinių preparatų registre.

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Utenos reabilita-cijos ir ugdymo centro darbuoto-jai kreipėsi dėl šio centro veiklos problemų.

VšĮ Kauno Raudonojo Kry-žiaus klinikinės ligoninės darbuo-tojai kreipėsi dėl, jų nuomone, li-goninėje susidariusios kritinės situacijos – prastos materialinės ba-zės, neracionalaus lėšų panaudojimo ir neracionalios kadrų politikos.

Visuomeninių organizacijų ir eks-pertų koalicija „Galiu gyventi“ siūlė keisti narkologinių ligonių įskaitos tvarką.

ŠvieTimas, mokslas, kulTŪra

Gauta Lietuvos mokslų akade-mijos sesijos „Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtos Lietuvių mokslo draugi-jos 100-mečiui, rezoliucija, kurio-je siūloma imtis esminių priemo-nių mokytojo, dėstytojo ir mokslo darbuotojo profesijos prestižui sti-printi ir kt.

Lietuvos bibliotekininkų draugija atsiuntė draugijos 7-ojo suvažiavi-mo, įvykusio 2008 m. sausio 31 d., rezoliuciją, kurioje atkreipė dėme-sį į Lietuvos atotrūkį nuo Europos Sąjungos šalių bibliotekų, galimy-bių teikti kokybiškas paslaugas var-totojams, ragino skirti daugiau lėšų bibliotekų fondams komplektuoti, peržiūrėti bibliotekininkų darbo už-mokesčio sistemą, spręsti apskričių viešųjų bibliotekų veiklos klausimą ir kt.

Gautos apskritojo stalo disku-sijos „Pilietinis ir tautinis ugdy-mas: kokių rezultatų siekiame?“, įvykusios 2008 m. vasario 11 d., rekomendacijos.

Visuomeninis sambūris „Patirtis“ pateikė nuomonę dėl Lietuvos mo-kyklos dabarties ir ateities.

Vilniaus technikos kolegijos pro-fesinė sąjunga prašė inicijuoti Aukš-tojo mokslo įstatymo 31 straipsnio pakeitimą dėl terminuotų darbo su-tarčių sudarymo.

Alternatyvi kultūros paveldo ko-misija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kreipėsi dėl pasaulio paveldo ir Lie-tuvos paminklo – Vilniaus sena-miesčio apsaugos reglamento pro-jekto pateikimo viešam svarstymui su visuomene.

VšĮ „VVKUR“ kreipėsi dėl Sapie-gos rūmų atstatymo ir išsaugojimo, prašė Sapiegos rūmus perduoti Vil-niaus miesto savivaldybei.

Įvairios visuomeninės organiza-cijos pritarė metodinės priemonės


Seimo priėmimo skyriuje Nr. 5 (340)

„Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programa“ išleidimui.

kiTi klausimai

Ateitininkų federacija perdavė Šiaurės Amerikos ateitininkų tary-bos iniciatyva surinktus 2 962 Lie-tuvoje ir užsienyje gyvenančių as-menų parašus su prašymu sudaryti galimybę surasti Sibire nukankintos A. Dirsytės palaikus, nes pradėtas jos paskelbimo Katalikų bažnyčios šventąja procesas.

Atlanto sutarties Lietuvos bendri-ja kreipėsi dėl Lietuvos kariuomenės ir karo tarnybos organizavimo, siūlė iki 2012 metų krašto apsaugos siste-mai skiriamus asignavimus iš valsty-bės biudžeto padidinti iki 2 procentų BVP lygio; nepritarti skubotam Lie-tuvos kariuomenės reformavimui.

Užsienio reikalų ministerija siūlė Seimui pripažinti Kosovo valstybę.

Gautas Vilniaus politinių ir trem-tinių bendrijos 2008 m. sausio 19 d. konferencijos kreipimasis, kuria-me prašoma išreikalauti iš Rusijos atlygį už kalinimo ir tremties metu patirtus moralinius ir materialinius nuostolius.

Priekrantės verslinės ir rekreaci-nės žuvininkystės asociacija skundė-si dėl Žuvininkystės departamento nustatytų apribojimų nepagrįstumo žvejybos verslui Baltijos jūroje.

Lietuvos žaliųjų judėjimas, gyven-tojai pateikė pastabas dėl Saugomų teritorijų įstatymo pataisų.

Panevėžio miesto savivaldybė prašė svarstant Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pa-keitimo įstatymo projektą Nr. XP-1041(3), spręsti valstybinės (nepri-vatizuotos) šalia daugiabučių namų

žemės priežiūros klausimo teisinį reguliavimą.

Vilniaus miesto Šeškinės ir kitų bendruomenių atstovų tarybų pir-mininkai kreipėsi dėl nemotyvuotų Vilniaus miesto savivaldybės admi-nistracijos veiksmų, vertinant se-niūnų darbą, siūlė taisyti Savivaldos ir Valstybinės tarnybos įstatymus, inicijuoti Viešojo intereso gynimo įstatymo priėmimą.

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga ir kitos Klaipėdos miesto visuomeninės organizacijos pateikė pasiūlymus dėl Savivaldy-bių tarybų rinkimų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo ir Seimo statuto pakeitimo.

Priėmimo skyriaus Priėmimoposkyrio vyriausiasis specialistas

Kazimiežas Rokickis

renginiaiPagerbtas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas

Kovo 6 d. įvyko konferencija, skirta Lietuvos partiza-nų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pa-jėgų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Šia proga Seimo Parodų galerijoje buvo atidaryta A. Ramanausko-Vanago 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirta paroda.

Pasak istoriko, habil. dr., akademiko Antano Tylos, „partizano, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Va-nago biografija – tai biografija nepaprasto, atkaklaus Lietuvos patrioto ir valstybės piliečio, net sunkiausiu metu nepraradusio vilties, kad sovietinis okupacinis režimas, palaikomas didžiulės visokių rūšių karinės jė-gos ir kagėbistų tinklo, yra tik laikinas, kad amžinas yra laisvos Lietuvos gyvenimas. Tai patvirtina jo veikla, jo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija,

rašyti partizaninės kovos atsiminimai „Daugel krito sū-nų“. A. Ramanausko biografija, veikla ir pasišventimas tikslui, kuris buvo toli nuo asmeninių patogumų, turi būti žinoma kiekvienam moksleiviui, kariui, šauliui ir ypač – kiekvienam valstybės piliečiui. Jo partizano ke-lias ir bendražygių taurumas ir ištikimybė Lietuvos vals-tybei rodo, kokie menki ir maži visi tie, kuriems laisvė nėra vertybė, kurie šūkalioja, kad Lietuvos partizanų ka-ras buvo beprasmis.

Partizanų vadas gen. A. Ramanauskas-Vanagas nesu-laukė Kovo 11-osios, kuria jis tvirtai tikėjo ir dėl kurios kovojo. Tačiau jo nepalaužiama laisvės viltis padarė jį mūsų amžininku ir jis yra su mumis. Atkurtoji nepri-klausoma Lietuvos valstybė su pagarba įvertino jo nuo-pelnus ir patvirtino partizanų jam suteiktus apdovano-jimus bei laipsnį“.


RenginiaiNr. 5 (340)

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirminin-kas Viktoras Muntianas. Pranešimus paskelbė: Lietu-vos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direk-torius doc. dr. Arvydas Anušauskas „Partizaninis ka-ras ir jo vadai. Geografiniai ir biografiniai kontekstai“, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė „A. Ramanaus-kas-Vanagas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ta-rybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras“, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio prezidiumo pirmi-

ninkas Jonas Čeponis „Daugel krito sūnų...“, istori-kas, habil. dr., akademikas Antanas Tyla „A. Rama-nauskas-Vanagas – karys ir pilietis“, Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Antanas Napoleonas Stasiškis „Asmens ir patrioto likimas kovoje su okupantais“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė „A. Ramanauskas-Vanagas šiandien“.

Seimo Europos informacijos biure aptarta Lietuvos energetinė situacija po 2010 m. sausio 1 d.

Kovo 5 d. Seimo Europos reikalų komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras surengė diskusiją „Energe-tika: kaip gyvensime po 2010 m. sausio 1 d.?“

Įžanginę kalbą renginio metu pasakė Seimo Pirmi-ninko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius. Pranešimus perskaitė Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo departa-mento direktorius Romas Švedas ir Lietuvos energe-

tikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras.

Pradėdamas diskusiją A. Kubilius pabrėžė, kad 2010 m. sausio 1 d. mums visiems bus didžiulis iššūkis. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo, pagaliau atsiranda su-tarimas, kad padėtis po 2010 m. bus bloga – elektros kaina išaugs, elektros importo galimybės taip pat yra ne-aiškios, o nauji pajėgumai, kuriuos Lietuva ketina įsives-ti, gali pradėti veikti tik 2012 m. Tokioje situacijoje ky-


Nr. 5 (340)

la klausimas, ką planuoja Vyriausybė. Pranešėjas teigė, kad jokių aiškių veiksmų ir planų, kaip Lietuva ruošiasi Ignalinos atominės elektrinės uždarymui šalies viduje, siekiant nepatekti į katastrofišką situaciją, nėra. Yra tik planuojama, kad šiais metais bus imtasi įvairių veiksmų, todėl kyla klausimas, kas padaryta iki šiol. A. Kubilius taip pat pastebėjo, kad iš esmės iki šiol intensyvesnio ta-rimosi su Europos Sąjunga nebuvo, ir išreiškė viltį, kad Ignalinos uždarymo klausimu bus pradėta intensyviai su Europos Komisija diskutuoti jau dabar. Europos rei-kalų komiteto pirmininkas renginio dalyvių klausė, kaip tarsimės dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo su Europos Komisija. Jis teigė nematąs kitų priemonių, kaip laikinas antrojo Ignalinos elektrinės bloko veiklos pratęsimas.

G. Kirkilas nesutiko, kad Vyriausybė energetikos sri-tyje nieko nedarė. Jis pabrėžė, kad klausimas dėl Ignali-nos atominės elektrinės veiklos laikino pratęsimo buvo nuolat keliamas susitikimų su Europos Komisijos pirmi-ninku ir nariais metu. Pasak Ministro Pirmininko, pa-čios Europos Sąjungos požiūris į atominę energetiką dar neseniai buvo gana skeptiškas, tačiau situacija dabar yra pasikeitusi ir tai nemaža dalimi yra ir Lietuvos nuopel-nas. Galima sakyti, kad šiuo metu Europos Sąjungoje dėl įvairių priežasčių vyksta atominės energetikos renesan-sas. G. Kirkilas teigė, kad didelis pasiekimas yra tai, kad praeitais metais į Europos Komisijos veiksmų planą bu-vo įtraukta Europos Komisijos atsakomybė už valstybių narių energetinį saugumą, ir tai iš dalies buvo padaryta Lietuvos pastangų dėka. Pasak G. Kirkilo, Lietuva įsi-pareigojo pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį užda-ryti Ignalinos atominę elektrinę, tačiau susidarius aplin-kybėms, kurių niekas negalėjo prognozuoti, elektrinės

uždarymas gali sukelti rimtų energetinio saugumo pro-blemų. G. Kirkilas aptarė šias pasikeitusias aplinkybes bei pateikė įvairias statistines prognozes dėl būsimos elektros kainos ir jos nulemtų ekonominių pokyčių. Jis pabrėžė, kad Lietuvos energetinio saugumo klausimas turi būti keliamas europiniu lygmeniu visų susitikimų metu. Pasak Ministro Pirmininko, jeigu pasirinksime teisingą taktiką ir strategiją, būsime pajėgūs pasiekti tei-giamų rezultatų.

Pasak R. Švedo, akivaizdu, kad teisinio mūsų narys-tės Europos Sąjungoje pagrindo nepakeisime, todėl ša-lies energetinis saugumas yra pagrindinis argumentas bendraujant su Europos Komisija, konsultuojantis su ES valstybėmis narėmis. Jis kėlė klausimą, kas yra energe-tinis saugumas. Ar tai yra patikimas energijos tiekimas priimtinomis kainomis, ar Lietuvai tai galėtų būti patiki-mas energijos tiekimas netgi ir bet kokiomis kainomis? Pranešėjas pabrėžė, kad Europos Sąjunga šiuo metu sti-priai konsoliduoja energijos rinką, taip pat imamasi įvai-rių veiksmų konsoliduojant išorinę energetikos politiką. Šiame kontekste Lietuva yra aktyvi, pateikta daugybė pa-siūlymų, kaip Lietuva interpretuoja Lisabonos sutarties nuostatas dėl energetikos, kaip traktuoja ES solidarumą kalbant apie energetikos politiką. Pasak Užsienio reika-lų ministerijos atstovo, Europos Sąjunga negali nuneigti fakto, kad Lietuva yra energetinė sala, kad Lietuva yra priklausoma nuo vienintelio išorinio energetikos tiekė-jo. Todėl, pasak R. Švedo, Lietuva turėtų kreiptis į Euro-pos Sąjungą, prašydama solidarumo, kad būtų nagrinė-jama susidariusi situacija ir būtų ieškoma sprendimų.

E. Ušpuras pristatė naują studiją apie Lietuvos energe-tinę situaciją po Ignalinos atominės elektrinės uždary-mo. Ši studija, pasak pranešėjo, nuo panašių studijų ski-

Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius


RenginiaiNr. 5 (340)

riasi tuo, kad čia nagrinėjamas laikotarpis ir energetinė situacija iš karto po Ignalinos atominės elektrinės užda-rymo, o ne po to, kai bus pastatyta nauja atominė elek-trinė. Pasak jo, siekiama atsakyti į klausimą – ne kaip gyvensime, o ar išgyvensime po 2010 metų, tai yra ar galėsime pagaminti tiek elektros energijos, kiek mums reikia suvartojimui. Studijoje pateikiamas teigiamas at-

sakymas. Ši studija skiriasi ir tuo, kad visos joje pateiktos prielaidos yra realistinės. Lietuvos energetikos instituto profesorius A. Galinis detaliau aptarė minėtą studiją bei renginio dalyviams pristatė įvairius galimus scenarijus po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Seimo Europos informacijos biuras

Konferencija apie moterų ir vyrų dialogą

Kovo 7 d. įvyko konferencija „Moterų ir vyrų dialo-gas: diagnozės ir prognozės“, skirta paminėti Tarptauti-nei moterų solidarumo dieną.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas; pranešimus paskelbė: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė Virginija Jurėnienė „Moterų diena I Lietuvos Respublikoje“, socialinės apsaugos ir darbo mi-nistrė Vilija Blinkevičiūtė „Lyčių lygybės įgyvendinimas Lietuvoje“, Lygių galimybių plėtros centro projektų va-dovė Margarita Jankauskaitė „Darbas ir Seimas: dialogas

ar konfrontacija“, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionie-nė „Vyrų ir moterų dialogas – bendravimo kultūros pa-matas“, lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė „Lygių galimybių užtikrinimas teisės aktuose ir prakti-koje“, Kauno technologijos universiteto doktorantė Au-dronė Lapėnienė „Moterų ir vyrų skirtybės: nuo įtam-pos prie bičiulystės“, Seimo narys Algirdas Sysas „Apie lygias galimybes“, Vytauto Didžiojo universiteto Soci-alinių mokslų fakulteto docentė dr. Jolanta Reingardė „Vyrai ir lyčių lygybė“, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis „Požiūrio į lyčių ly-


Renginiai Nr. 5 (340)

gybę formavimas“, Seimo narė Birutė Vėsaitė „Moterys ekonomikoje“, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos skyriaus tyrėjas Mantas Liesis „Ko gali ir ko negali teisė sprendžiant smurto prieš moteris problemą“.

Konferencijos proga Seimo Parodų galerijoje bus su-rengta fotografijų paroda.

Konferencijos iniciatorė – Seimo narė M. A. Pavilionienė.

Spaudos konferencijosVasario 14 d.

„JTO Orhuso konvencijos priežiū-ros komiteto sprendimas dėl Kazo-kiškių sąvartyno“. Dangutė Miku-tienė (Darbo partijos frakcijos narė). Dalyvavo Ramunė Dulevičienė (Kazo-kiškių bendruomenės advokatė).

Spaudos konferencijos dalyvės in-formavo, kad Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos priežiūros komitetas dar negalutiniame sprendime dėl Kazo-kiškių sąvartyno konstatavo šioje kon-vencijoje nustatytų reikalavimų pažei-dimų. Pasak jų, komitetas konstatavo, kad Lietuva nevykdė savo įsipareigo-jimų įtraukti suinteresuotą visuome-nę dalyvauti priimant sprendimus dėl Kazokiškių sąvartyno nuo pat pirmųjų sprendimų.

„Konstatuota, kad Lietuvos veiksmai (Aplinkos ministerijos, Vilniaus apskri-ties, Elektrėnų savivaldybės) nebuvo tinkami laiko, formos, turinio ir kitais aspektais, garantuojančiais suintere-

suotos visuomenės teises. Pažymė-ta, kad suinteresuota visuomenė bu-vo visiškai apeita rengiant ir svarstant sprendimus dėl atliekų tvarkymo būdo parinkimo, poveikio aplinkai vertini-mo, detalaus plano tvirtinimo“, – sakė advokatė R. Dulevičienė.

Seimo narė D. Mikutienė tvirtino, kad sąvartyno įrengimas labai pablogi-no Kazokiškių gyventojų gyvenamąją aplinką, dėl to nuvertėjo jų nekilnoja-masis turtas.

Vasario 21 d.

„Vyriausybė, savo veikloje žiūrė-dama tik į batų raiščius, būtinai su-klups“. Kęstučio Glavecko (Seimo narys) nuomone, Tarptautinio valiutos fondo siūlymai infliacijos augimą stab-dyti didinant alkoholio akcizą ir atide-dant kompensacijų už nekilnojamą-jį turtą ir žemę mokėjimą, yra nerimti. Pasak parlamentaro, su šalies gyvento-jais atsiskaityti įmanoma ir reikia, nes

valstybės įsipareigojimams numatytos lėšos nėra didelės. Kaip teigė K. Glavec-kas, šiais metais biudžete tam numaty-ta tik 350 mln. Lt.

Politikas abejojo, ar prieš rinkimus Seimas ryšis padidinti alkoholio ak-cizus. „Neseniai jau tą akcizą didino-me, o baigėsi viskas didžiausiais de-

Konferencijoje – apie vyrų ir moterų dialogą


Spaudos konferencijosNr. 5 (340)

batais ir vietoj 20 proc. pakėlėme tik 10 proc.“, – sakė parlamentaras.

K. Glaveckas Vyriausybei siūlė ma-žinti valdymo išlaidas bei tęsti švietimo ir sveikatos reformas, nes kuo labiau darbai bus atidedami, tuo jie brangiau kainuos vėliau. Seimo narys taip pat akcentavo, kad reikia aršiau kovoti su valdininkų savivale ir korupcija žemės grąžinimo ir privačios statybos srityse.

Vasario 22 d.

Spaudos konferencijoje pristatyta tarptautinė konferencija „Berlyno sie-nos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, kuri vyks Seime 2008 m. bir-

želio 5–6 dienomis, ir šiai konferenci-jai skirtas interneto puslapis. Česlovas Juršėnas (Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, komisijos tarptautinei konferencijai „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“ rengti pir-mininkas) ir komisijos nariai Aurimas Taurantas (Užsienio reikalų ministeri-jos ambasadorius ypatingiems pave-dimams) ir Angonita Rupšytė (Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento vy-riausioji specialistė).

Tarptautinė konferencija skiriama Lietuvos Sąjūdžio ir Estijos, Latvijos liaudies frontų 20-mečiui ir Prahos pa-vasario 40-mečiui paminėti. Konferen-

cijoje ketina dalyvauti žymūs istorinių įvykių dalyviai, parlamentarai, istorikai, politologai, žurnalistai iš Lietuvos, Es-tijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Če-kijos, Vokietijos, Rusijos. Taip pat kvie-čiami dalyviai iš Skandinavijos šalių, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gru-zijos ir kitų šalių.

Renginio globėjas – Lietuvos Res-publikos Prezidentas Valdas Adamkus. Rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento institucija, Už-sienio reikalų ministerija, Vytauto Di-džiojo universitetas, Lietuvos gyven-tojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Č. Juršėnas išreiškė viltį, kad ši konfe-rencija taps svarbiausiu vasaros rengi-niu Lietuvoje. Siekiant, kad informacija apie renginį pasiektų platesnius visuo-menės sluoksnius, jai sukurta speciali interneto svetainė.

„Europos socialdemokratų ir pro-fesinių sąjungų požiūris į progre-sinius mokesčius“. Gediminas Kir-kilas (Ministras Pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas), Tomasas Iostrosas (Thomas Östros) (Švedijos Riksdago Pramonės ir pre-kybos komiteto pirmininkas, Švedijos socialdemokratų partijos atstovas fi-nansams), Peteris Palšojus (Peter Pals-høj) (Šiaurės Europos forumo dėl ben-dradarbiavimo tarp socialdemokratų ir profesinių sąjungų generalinis sekreto-

Angonita Rupšytė, Aurimas Taurantas ir Česlovas Juršėnas

Spaudos konferencijoje aptarti požiūriai į progresinius mokesčius


Spaudos konferencijos Nr. 5 (340)

rius) ir Artūras Černiauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pir-mininkas).

Pranešėjai aptarė konferencijos, skir-tos progresinių mokesčių įvedimui Lie-tuvoje, rezultatus. Konferencijoje buvo diskutuojama apie progresinių mokes-čių teigiamus ir neigiamus aspektus, jų įgyvendinimo perspektyvas Lietu-voje, aptarta Europos šalių, įsivedusių šią mokesčių sistemą, patirtis. Lietuvos ir užsienio mokslininkai kalbėjo, kaip suderinti mokestinę naštą su ekono-mikos konkurencingumu ir kaip suma-žinti socialinį atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių žmonių.

Vasario 25 d.

„Politinės aktualijos“. Andrius Ku-bilius (Seimo Pirmininko pavaduoto-jas) paragino atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę, nes ji esą visiškai prarado streikuoti ketinan-čių mokytojų pasitikėjimą. „Jei prasidės mokytojų streikai, ministrė R. Žakaitie-nė vis tiek bus priversta atsistatydinti. Tą geriau padaryti jau dabar“, – teigė parlamentaras.

Kaip tvirtino politikas, socialdemo-kratų valdymo rezultatas – švietimui skiriamų biudžeto išlaidų dalis nuo

27 proc. 2002 metais sumažėjo iki 18 proc. 2008 metais. „Ir tai yra aki-vaizdus įrodymas, kad žodžiai apie ypatingą prioritetą švietimui realiame gyvenime neįgyvendinami, dar dau-giau – elgiamasi priešingai“, – kalbėjo A. Kubilius.

Tėvynės Sąjunga pasiūlė visuomenei ir valdantiesiems realių veiksmų planą, galintį padėti išeiti iš susidariusios kri-zės ir išvengti streikų: nedelsiant per-žiūrėjus biudžetą, pateikus tam reika-lingas pataisas, nedidinant biudžeto deficito, per kovo mėnesį pasiekti, kad mokytojų atlyginimai jau nuo kovo ar balandžio pradžios padidėtų 20 proc., nelaukiant rugsėjo mėnesio

Pasak parlamentaro, konservatoriai žada prisidėti rengiant interpeliaciją Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirki-lui dėl energetikos problemų, su kurio-mis Lietuva susidurs uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Vasario 26 d.

„10 Liberalų sąjūdžio darbų pa-dėčiai mokyklose keisti“. Gintaras Steponavičius (Seimo Pirmininko pa-vaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys). Dalyvavo Irena Ščefanavičie-nė (Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įs-

taigų vadovų asociacijos prezidentė) ir Šarūnas Bagdonas (Lietuvos tėvų fo-rumo pirmininkas).

G. Steponavičius pristatė Liberalų są-jūdžio siūlomą kompleksinį priemonių planą mokyklų ir ikimokyklinio ugdy-mo įstaigų padėčiai keisti. Parlamen-taras paragino Seimą pavasario sesijos pradžioje peržiūrėti biudžetą, kad pe-dagogų atlyginimai būtų pakelti jau ar-timiausiais mėnesiais. Liberalų sąjūdis taip pat siūlo keisti pedagogų rengimo sistemą, stiprinti mokyklų savarankiš-kumą ir sparčiau renovuoti ugdymo įs-taigas.

Pasak Š. Bagdono, didžiausias švie-timo sistemos iššūkis yra didinti pe-dagogų motyvaciją ir saugumą, nes pedagogų nuotaikos persiduoda ir vaikams. Lietuvos tėvų forumo pirmi-ninko įsitikinimu, sprendžiant susida-riusias problemas, būtina demokrati-zuoti švietimo sistemą, nes šiuo metu sprendimus priima tik ministerijos ar Vyriausybė, neatsižvelgdamos į socia-linių partnerių interesus.

„Kaip apginti negimusį vai-ką?“ Valdemaras Tomaševskis (Sei-mo narys). Dalyvavo Katalikų moks-lų akademijos medicinos skyriaus prof. habil. dr. Leonas Mačiūnas, NVO

Šarūnas Bagdonas, Irena Ščefanavičienė ir Gintaras Steponavičius



vaikams konfederacijos valdybos na-rė med. dr. Giedrė Žilinskienė, Pasau-lio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos vicepir-mininkė gyd. Janina Tartilienė, edu-kologijos daktarė Birutė Obelenienė, Kauno medicinos instituto docentas med. dr. Eimantas Švedas.

Pasak spaudos konferencijos dalyvių, Lietuvoje nėra užtikrinamos negimusių kūdikių teisės. Tokia situacija, anot jų, prieštarauja Konstitucijai ir tarptauti-niams valstybės įsipareigojimams.

V. Tomaševskis apgailestavo, kad Lie-tuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris gintų negimusį vaiką. Seimo nario teigimu, susidariusią situaciją galėtų išspręsti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo priėmimas. Tačiau šio teisės akto projektas Seime stringa jau dau-giau kaip pusantrų metų.

Kaip teigė politikas, dabartinė situa-cija neatitinka Konstitucijos 19 straips-nio, kuris numato, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. V. Tomaševs-kis taip pat atkreipė dėmesį, jog, pagal Europos žmogaus teisių teismo prakti-ką, pradėto, bet negimusio vaiko teisės negali būti priešinamos su moters teise į privatų gyvenimą.

Vasario 28 d.

„Situacija švietimo srityje: pirmyn į praeitį“. Virginija Baltraitienė (Dar-bo partijos frakcijos seniūnė) ir Kęstu-tis Daukšys (frakcijos seniūno pava-duotojas). Dalyvavo Aleksas Bružas (Švietimo darbuotojų profesinės sąjun-gos pirmininkas) ir Eugenijus Jesinas (Švietimo darbuotojų profesinės sąjun-gos pirmininko pavaduotojas).

K. Daukšys teigė siūlysiantis Seimo nariams prisidėti prie neterminuoto mokytojų streiko. Politikas piktinosi žemu mokytojų socialiniu statusu, pri-mindamas, kad dabar mokytojai uždir-ba tris kartus mažiau už mūrininką.

Anot V. Baltraitienės, šiandien reikia kalbėti ne tik apie atlyginimų didini-mą, bet ir apie mokytojų darbo krūvį, socialines garantijas ir saugumą moky-

kloje, mažinti mokinių skaičių klasėje, peržiūrėti moksleivio krepšelio forma-vimo principus. „Mokytojas neapsau-gotas nei nuo vaikų agresijos, nei nuo tėvų nepasitenkinimo. Mes palaikome teisėtus profesinių sąjungų reikalavi-mus“, – tvirtino parlamentarė.

A. Bružas teigė, kad neterminuo-tiems streikams ruošiasi mokyklos iš 31 savivaldybės, tarp jų ir didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

„Politikos aktualijos“. Eligijus Ma-siulis (Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas) informavo, kad Liberalų sąjūdis siūlo rengti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, nes toks žingsnis, anot par-lamentaro, sustiprintų Lietuvos pozici-ją derybose su Europos Sąjunga.

Seimo narys pažadėjo jau kitą savaitę kreiptis į visas frakcijas, kad jos parem-tų referendumo idėją. Pasak politiko, šis referendumas galėtų įvykti kartu su Seimo rinkimais spalio mėnesį. „Mano-me, kad referendume pareikšta žmo-nių valia derybose būtų labai stiprus ginklas“, – tvirtino E. Masiulis.

Parlamentaras prognozavo, kad kitų metų pabaigoje uždarius Ignalinos ato-minę elektrinę labai pabrangtų elektros kaina, o tai sukeltų didelę infliaciją ir ki-tose srityse.

Kovo 3 d.

„Politinės aktualijos“. Andrius Ku-bilius (Seimo Pirmininko pavaduoto-jas), aptardamas energetikos proble-mas ir energetinę situaciją 2010 m., informavo, kad praėjusią savaitę Sei-mo Europos reikalų komiteto posėdy-je ūkio ministras Vytas Navickas ir mi-nisterijos sekretorius Anicetas Ignotas pripažino, kad Tėvynės Sąjungos me-morandume pateikti skaičiai yra tiks-lūs – uždarius Ignalinos II bloką, 2010 sausio 1 d. Lietuvos vartotojai mokės už elektrą ne 33 ct už 1 kwh kaip dabar, o 59 ct už 1 kwh. Todėl kalbėdamas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, politikas teigė, kad yra galimybė reikalauti, kad

ir ES, o ne vien mes, įgyvendintume Lietuvos stojimo į ES sutartį. „Sutartyje yra įdomių nuostatų. Pavyzdžiui, jos 37 straipsnis numato, kad nauja šalis na-rė trejus metus po įstojimo gali prašyti leisti taikyti specialias apsaugos prie-mones, jeigu kuriame nors ekonomikos sektoriuje kyla rimtų problemų. Sutar-ties priede yra numatyta, kad Ignali-nos AE atžvilgiu sutarties 37 straipsnio saugikliai gali būti taikomi iki 2012 m. gruodžio 31 d., išskyrus tai, kad negali būti pažeistas įsipareigojimas uždaryti elektrinę. Taigi Lietuva turi teisę prašyti leidimo taikyti apsaugos priemones ir tokį prašymą ji gali pateikti iki 2012 m. gruodžio 31 d.“, – aiškino A. Kubilius.

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavi-lionienės spaudos konferencija, skir-ta Lietuvos moterų teisių tarptautinei paramai aptarti. Dalyvavo Esmeralda Kuliešytė (Šeimos planavimo ir seksu-alinės sveikatos asociacijos direktorė) ir Rūta Dūkštaitė (jaunimo organizaci-jos „In Corpore“ atstovė).

M. A. Pavilionienė informavo apie kovo 3 d. prie Lietuvos Respublikos ambasados Briuselyje Europos parla-mentarų, Belgijos socialistų partijos, Moterų socialisčių judėjimo ir Emilio Vanderveldės instituto rengiamą pro-testo akciją pieš konservatyviai mąs-tančių Lietuvos politikų mėginimą už-drausti abortą ir nėštumo nutraukimą paversti baudžiamuoju nusikaltimu.

Kaip teigė parlamentarė, tokiu būdu akcijos rengėjai išreikš moralinę para-mą mums ir tiems Lietuvos politikams bei piliečiams, kurie gerbia istorijos raidoje žmonijos iškovotas vertybes: žmogaus teises ir laisves, moters pasi-rinkimo teisę planuoti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą, reguliuoti vaisin-gumą, pačiai spręsti kada ir kiek susi-laukti vaikų.

„Aborto uždraudimas pasaulinė-je arenoje susijęs ir su Katalikų bažny-čios lytinio švietimo draudimu naudoti kontraceptikus bei prezervatyvus, ku-rie saugo nuo ŽIV ir AIDS grėsmės. Mi-nėti draudimai taip pat reiškia, kad ke-


Spaudos konferencijos Nr. 5 (340)

tinama moteris įstatymu versti gimdyti tiek kartų, kiek moteris pastoja nuo ne-atsakingo vyro. O tai reiškia, kad mo-terys bus uždarytos šeimoje, netur-tingos moterys pasmerktos skurdui, nedarbui, neišprusimui; tai reiškia ir vi-sišką moters priklausomybę nuo vyriš-kosios lyties, kuri iki šiol dominuoja pa-saulinėje, nacionalinėje ir bažnytinėje politikoje“, – teigė politikė.

Kovo 5 d.

„Finansinės smegduobės būsimai Vyriausybei ir žmonėms“. Kęstutis Glaveckas (Seimo narys) teigė, kad geri laikai Lietuvos ūkiui, kai galėjome daug skolintis ir mažinti mokesčius, jau praeityje, o ateina metas, kai reikės di-dinti mokesčius, grąžinti skolas ir ryž-tingai kovoti su infliacija. Pasak politiko, nesistemingi ir nenuoseklūs Vyriausy-bės veiksmai pastaraisiais metais padi-dino krašte socialinę įtampą, smarkiai deformavo svarbiausias ekonomines proporcijas bei stipriai sumažino eko-nominio augimo perspektyvas.

Seimo nario teigimu, valstybės biu-džetą pavyktų subalansuoti nebent tokiu atveju, jei būtų atliekamos esmi-nės struktūrinės ir socialinės reformos. „Vyriausybės veiksmai ir vykdoma po-litika visiškai neatižvelgia į pasaulines ekonomines tendencijas, kurios susi-jusios su besitęsiančia kapitalo krize, Amerikos ekonomikos recesija bei vis augančiomis energijos ir kitų gamtinių išteklių kainomis, darančiomis Lietuvos ekonomikos perspektyvas dar labiau miglotomis“, – sakė K. Glaveckas.

Kovo 7 d.

„Išeitis iš švietimo krizės – nedel-siant keliant mokytojams atlygini-mus“. Rimantas Jonas Dagys (Seimo narys). Dalyvavo Mantas Adomėnas (Tėvynės Sąjungos prezidiumo narys, TS švietimo grupės vadovas).

Tėvynės Sąjungos frakcija, išreiškusi susirūpinimą dėl mokytojų ir švietimo darbuotojų padėties, siūlo jau dabar –

nuo balandžio 1 d. – 25 proc. kelti atly-ginimus švietimo darbuotojams. „Nuo 2000 m., kai konservatoriai paskuti-nį kartą buvo valdžioje, švietimo dar-buotojų atlyginimai iš esmės nebuvo didinami. Mūsų tikslas – pasiekti, kad mokytojų atlyginimas per trejus metus pasiektų 2000 metais buvusį santykį su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, tai yra jis turi sudaryti 114 proc. šalies atlyginimo vidurkio“, – teigė R. Dagys. Anot parlamentaro, projekto įgyvendi-nimui prireiks 190 mln. Lt, todėl yra bū-tinas biudžeto perskirstymas.

„Kelias, kaip atkurti mokytojo auto-ritetą ir smukusį profesijos prestižą, la-bai paprastas – mokytojo profesija turi tapti elitine. O to padaryti neįmanoma, jei nekelsime algų jau dabar, lygiagre-čiai siūlydami socialinio skatinimo prie-mones“, – teigė M. Adomėnas.

Spaudos konferencijoje pristatytas Tėvynės Sąjungos frakcijos parengtas Seimo nutarimo projektas, kuriame re-komenduojama, kokias valstybės išlai-das reikia perskirstyti, kad mokytojams algas būtų galima pakelti nuo balan-džio 1 d. Seimui priėmus tokį nutarimą, Vyriausybė bus įpareigota nedelsdama pateikti Seimui 2008 m. Biudžeto įsta-tymo pataisas.

Kovo 10 d.

„Politinės aktualijos“. Andrius Ku-bilius (Seimo Pirmininko pavaduoto-jas), komentuodamas valdančiosios daugumos inicijuojamą nepasitikėjimą juo, teigė, kad taip dauguma siekia su-sidoroti su opozicija ir išstumti jos at-stovą iš Seimo valdybos narių. Pasak politiko, viena iš „tokio bandymo susi-doroti“ priežasčių yra ta, kad konser-vatoriai bandė stabdyti pratęstoje ru-dens sesijoje ypatingos skubos tvarka priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas, be to, valdančioji koalicija įsi-pareigojusi naujiesiems partneriams socialliberalams.

Aptardamas energetikos problemas, parlamentaras nuogąstavo, kad žemas rinkėjų aktyvumas gali sužlugdyti refe-

rendumą, per kurį šalies gyventojai tu-rėtų pareikšti savo nuomonę dėl Igna-linos atominės elektrinės antrojo bloko veiklos pratęsimo iki 2015 metų. Todėl A. Kubilius taip pat siūlo svarstyti peti-cijos iniciatyvos įgyvendinimo galimy-bę.

Kovo 12 d.

„Ar pavyks apginti vilniečių teisę į sveiką gyvenamąją aplinką ir išsau-goti Vilniaus Vingio parką?“ Audro-nius Ažubalis (Seimo narys). Dalyvavo Vladimiras Daričevas (Vilniaus Gero-sios Vilties bendruomenės pirminin-kas), Rasa Navickienė (architektė, Vi-suomeninės miesto plėtros komisijos prie Vilniaus savivaldybės pirmininko pavaduotojai architektė), Vytautas Damaševičius (režisierius) ir Kęstutis Labanauskas (Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, steigėjas, parkotyrininkas).

A. Ažubalis informavo, kad inicijuo-ja kreipimąsi į kultūros ministrą Joną Jučą, ir ragina istorinį Vilniaus mies-to Vingio parką kuo skubiau įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir paskelbti jį saugomu valstybės. Pasak parlamen-taro, kreipimosi tekstas jau parengtas ir artimiausiu metu bus renkami jį re-miančių parlamentarų parašai.

Seimo nario teigimu, šį kreipimąsi paskatino siekis apginti vilniečių teisę į sveiką gyvenamąją aplinką ir išsaugo-ti Vilniaus Vingio parką. Parlamentaras tvirtino, kad oligarchai ir politikai siekia sunaikinti jį.

Pasak spaudos konferencijos dalyvių, šalia Vingio parko pastačius milžinišką prekybos centrą, dėl triukšmo, oro tar-šos ir transporto spūsčių pablogės gy-ventojų gyvenimo kokybė.

Kovo 13 d.

„Valstybės finansai ir mokytojų streikai“. Kęstučio Glavecko (Seimo narys) nuomone, dabartinė Vyriausybė perdeda, „mušdama pavojaus būgnais“ ir sutirštindama spalvas dėl galimo Lie-



tuvos finansinės sistemos nestabilumo. „Geras valstybės biudžeto surinkimas, bendrojo vidaus produkto, eksporto bei prekių ir paslaugų pardavimo augi-mas liudija apie pakankamai gerą Lie-tuvos ekonominę situaciją. Verslininkų bei Europos Sąjungos paramos dėka Lietuvos ūkis dar išlieka konkurencin-gas, nors turi aiškią mažėjimo tenden-ciją“, – sakė Seimo narys.

Parlamentaras apgailestavo, kad sti-prėjant Vyriausybės finansinėms ga-lioms, Vyriausybė ne tik nesiima ryž-tingų veiksmų pabaigiant pradėtas reformas, tačiau ir toliau leidžia įsibė-gėti socialinės infrastruktūros krizei. „Pagrindinė šios krizės priežastis yra neefektyvi Vyriausybės veikla bei sa-vivaldybių neveiklumas vykdant švie-timo reformą, kurios sėkmingam įgy-vendinimui buvo pakankamai laiko ir lėšų. Švietimo įstaigų tinklas, kurio iš-

laikymas vis brangsta, kiekybiškai išli-ko toks pats ir nedavė pagrindo gerėti švietimo sistemos kokybei. Švietimo įs-taigų išlaikymui yra išleidžiama tiek pat lėšų, kaip ir pedagogų darbo užmokes-čiui“, – teigė K. Glaveckas.

Pasak politiko, šiuo metu yra būtina didinti darbo užmokestį švietimo dar-buotojams, nepamirštant ikimokykli-nio ugdymo įstaigų darbuotojų, ir šių lėšų šaltinis galėtų būti Vyriausybės paimta 200 mln. Lt trumpalaikė pasko-la, kuri būtų padengta 2008 metų vals-tybės biudžeto viršplaninėmis pajamo-mis.

Seimo nario Gedimino Jakavonio spaudos konferencija, kurioje pristaty-ta Antroji dzūkų olimpiada. Dalyvavo Virgilijus Alekna (dukart olimpinis ir dukart Pasaulio olimpinių žaidynių čempionas).

Disko metikas V. Alekna pakvietė tautiečius pradėti sportuoti ir atvyk-ti į Antrąją dzūkų olimpiadą. „Gal tarp dalyvaujančių toje olimpiadoje atsiras sportininkų, kurie apsivilks nacionalinę Lietuvos rinktinės aprangą ir atstovaus mūsų šaliai olimpinėse rungtynėse“, –sakė lengvaatletis.

Kaip teigė sportininkas, regioninės olimpiados prisidės prie sporto plėtros Lietuvos regionuose, nes pastaruoju metu visi sporto ar kultūros renginiai sutelkti sostinėje bei kituose didžiuo-siuose miestuose.

G. Jakavonis išreiškė viltį, kad ši olim-piada paskatins jaunuolius pradėti sportuoti ir ant lentynų rikiuoti laimė-tus trofėjus.

Rimas Rudaitis

Konferencijoje – apie Vilniaus Vingio parko išsaugojimo problemas

Kovo 10 d. įvyko tradicinis šachmatų „žaibo“ turnyras „Seimo taurė – 2008“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 18-osioms metinėms paminėti.

Varžybas surengė Seimo kanceliarija ir Lietu-vos šachmatų federacija.

Turnyre dalyvavo Seimo nariai, prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Lietuvos banko, užsie-nio valstybių ambasadų darbuotojai, Seime akre-dituoti žurnalistai ir kiti svečiai.

partijos apgalvojimui dalyviams buvo vidutiniš-kai skiriama po 5 min. (nuo 3 iki 6 min.). Žai-dėjai, turintys aukštesnę šachmatų kvalifikaciją (pvz., meistrai), žaidė partijos apgalvojimui tu-rėdami mažiau laiko (priklausomai nuo teisėjų sprendimo). Varžybos vyko šveicariškąja sistema, 11 ratų.

Nugalėtojas Laimonas Kudzma buvo apdova-notas Seimo pereinamąja taure, prizines vietas užėmę dalyviai – atminimo dovanomis.

Tradicinis šachmatų turnyras

Lietuvos respublikos Seimo taurei laimėti

kovo 10 d. prasidėjo seimo viii (pavasario) sesija kronika/skr2008_03_17nr05.pdf2008 m. kovo 17 d....

Documents