ISSN 1648-4614

Nr. 3 (94)2012 m. rugsëjis - spalis

www.lku.lt

Kredito unijos dël kooperatinës ban-kininkystës plëtros dar aktyviau ben-dradarbiaus su Lietuvos mokslininkais.Tai numatyta mokslinëje konferencijo-je „Kooperatinës bankininkystës plët-ros tendencijos ir perspektyvos“ pa-rengtoje rezoliucijoje, kuri iðplatintavalstybës valdþios institucijoms. Ren-giná inicijavo Lietuvos kredito unijøasociacija drauge su Lietuvos centri-

Kredito unijos þengs koja kojondrauge su mokslu

Kredito unijos dël kooperatinës bankininkystës plëtros dar aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais

ne kredito unija ir Lietuvos moksløakademija.

„Ðiandien yra 63 susijungusios ir vie-ningai dirbanèios kredito unijos. Ligi ðiolegzistavo atskirtis tarp kooperatinës ban-kininkystës ir mokslo. Bûtina atkreipti dë-mesá, kad drauge veikianèios kredito uni-jos negali bûti visiðkai tapatinamos sukomerciniais bankais ar panaðiomis fi-nansinëmis institucijomis.

Kaip kooperatyvai, kartu veikianèioskredito unijos yra socialinës ekonomikosdalis, kaip finansinës institucijos - finansøsistemos dalis, todël jø veikla reikalaujaiðskirtinio mokslininkø dëmesio, bendra-darbiavimo, taip pat nuodugniø moksliniøtyrimø, diskusijø, specifiniø áþvalgø“, - tei-gë Lietuvos centrinës kredito unijos valdy-bos pirmininkas Fortunatas Dirginèius.

Nukelta á 4 p.

Kodël komerciniø bankø paslaugøákainiai keletà kartø virðija kredito unijø?

Daugelis tø paèiø finansiniø paslau-gø komerciniuose bankuose apmokes-tinamos keletà kartø brangiau nei kre-dito unijose. Ðie paslaugø ákainiø skir-tumai pastebëti per komerciniø bankømokëjimo paslaugø sànaudø tyrimopristatymà Lietuvos banke.

„Pagal paskutiná tyrimà, komerciniuo-se bankuose piniginiø operacijø skaièiusnuolat didëja, o jø sànaudos daþnai virði-ja gaunamas pajamas. Nepaisant to, kadkredito unijos teikia panaðias finansinespaslaugas kaip ir bankai, unijø mokesèiaikur kas maþesni.

Kyla klausimas - kas lemia ákainiø skir-tumus? Viena ið prieþasèiø yra ta, kad 63kredito unijos, susijungusios á Lietuvoscentrinæ kredito unijà, sukûrë ir naudojasivieninga sistema, leidþianèia sumaþinti irtaip optimizuoti paslaugø teikimo sànau-das, o kiekvienas komercinis bankas turisavo atskirà sistemà“, - teigia Lietuvoscentrinës kredito unijos valdybos pirmi-ninkas Fortunatas Dirginèius.

Anot F.Dirginèiaus, ne maþiau svarbikita prieþastis, lemianti maþesnes kreditounijø paslaugø kainas - kooperatiniai veik-los principai ir pagrindai. Kredito unijø

Daugelis tø paèiø finansiniø paslaugø komerci-niuose bankuose apmokestinamos keletà

kartø brangiau nei kredito unijose

klientai turi didesnæ balso teisæ, jie galipatys nustatyti prioritetus ir kredito unijospelnà paskirti, pavyzdþiui, nemokamø arkur kas pigesniø paslaugø plëtrai. Ko-merciniø bankø veiklos principai yra kiti -jie turi uþdirbti pelnà akcininkams.

„Bûtina pastebëti, kad nepaisant to,jog Lietuvos banko tinklalapyje yra skel-biami tiek komerciniø bankø, tiek kreditounijø paslaugø ákainiai, á ðá Lietuvos bankotyrimà kredito unijos nebuvo átrauktos. Siek-sime, kad ateityje panaðiuose tyrimuosebûtø atsiþvelgiama ir á alternatyviø finansi-niø institucijø teikiamø paslaugø ákainius“,- akcentuoja Fortunatas Dirginèius.

Pasak Lietuvos centrinës kredito uni-jos vadovo, kredito unijos nesiruoðia kaipbankai kelti mokesèiø uþ finansines pa-slaugas. Tikimasi, kad ði iniciatyva buspavyzdys ir kitoms finansines paslaugasteikianèioms institucijoms.

Primename, kad ámokos uþ komunali-nes bei kitas paslaugas atsiskaitant inter-netu ar grynaisiais, pavedimus daugelyjekredito unijø neimamos. Daugelyje kredi-to unijø debeto ir kredito korteliø iðdavi-mas taip pat yra neapmokestintas arbaapmokestintas simboliðkai.

Kredito unijos:baudos uþ atsiimamus

indëlius suvarþytøþmoniø laisvæ rinktis

Þemdirbiai vis daþniauveiklà plëtoja padedami

kredito unijø

Verslà Lietuvoje pradëjævyndariai: „Viskas

pasiekiama kruopðèiudarbu“

Kredito unijø atstovas:„Svarbu iðmokti vertinti

lietuviø ðaknis, net iresanèias toli nuo mûsø“

2 psl.

2 psl.

7 psl.

8 psl.

PASKUTINËS NAUJIENOS

Vadovo þodisme maþà vaikà per gatvæ, pa-tiksliname praeiviui, kiek valan-dø, kai visi drauge per Kalëdaspuoðiame eglutes, prie jûros suðeimos nariais statome smëliopilis ar leidþiamës á þygá dvira-èiais...

Kooperacija kredito unijojeveikia pagal tuos paèius princi-pus. Unijos ieðko bûdø, kaip pa-dëti savo nariui ar klientui ágy-vendinti svajonæ, pasiekti uþsi-brëþtà tikslà. Aktyvus unijos na-rys, rekomenduodamas kreditounijø paslaugas bendruomenë-je, uþtikrina organizacijos tobu-lëjimà bei veiklos tæstinumà. Þi-noma, kredito unijose koopera-cijos formos laikui bëgant kinta,darosi ávairesnës, átraukiama visplatesnë visuomenës dalis. Ir taitik kredito unijas stiprina.

Tikiu, kad ateityje vis dau-giau organizacijø tiek Lietuvoje,tiek visame pasaulyje veiks ben-druomenës naudai. Kredito uni-jø nariams, kolegoms ir bièiu-liams linkiu kuo daþniau koope-ruotis, nuoðirdþiai padëti vieni ki-tiems, dþiaugtis ne tik savo, betir bièiuliø sëkme, visada nuosek-liai ir ryþtingai eiti á prieká!

Nuoðirdþiai,Talvaldas Ikvildas,Þemaitijos valstieèiø kredito unijos val-dybos narys,Lietuvos kredito unijø asociacijos val-dybos narys,Lietuvos centrinës kredito unijos valdy-bos narys

Mielieji, ðvenèiame Tarptauti-næ kredito unijø dienà, kuri pri-mena mums visiems apie þmo-niø bendrystæ, drauge nueitus ke-lius, nuveiktus darbus, maloniasdþiaugsmo akimirkas bei reikð-mingà paramà vieni kitiems. Vi-sa tai - kooperacijos vertybës,itin svarbios ðiemet, Tarptauti-niais kooperatyvø metais, ku-riuos paskelbë Jungtiniø TautøGeneralinë Asamblëja.

Taigi kas yra kooperacija irkas jà sieja su kredito unijomis?Su kooperacija kiekvienas susi-duriame kasdien: kai perveda-

Kredito unijø vartotojai patogiauapsipirkinës elektroninëse

parduotuvëse

Kredito unijos:baudos uþ atsiimamus indëliussuvarþytø þmoniø laisvæ rinktisKredito unijos nepritaria

siekiui ávesti pinigines baudasasmenims, norintiems atsiimtiindëlius anksèiau nei numaty-ta. Tokios pozicijos laikosi 63kredito unijos, vienijamos Lie-tuvos kredito unijø asociaci-jos ir Lietuvos centrinës kre-dito unijos.

„Mûsø manymu, asmenimsnegali bûti apribota laisvë nevar-þomai atsiimti savo lëðas net iranksèiau. Tokia tvarka gali bûtitik kiekvienos finansinës ástaigospasirinkimas, taèiau jà taikyti kaipprivalomà visiems bûtø ydinga“,- situacijà komentuoja Lietuvoskredito unijø asociacijos valdy-bos pirmininkas Ramûnas Ston-kus.

Lietuvos centrinës kredito uni-jos valdybos pirmininkas Fortu-natas Dirginèius papildo, kad su-sidarius netikëtoms situacijomsar klientams tiesiog apsispren-dus kitaip, indëliai yra laisvai grà-þinami net ir anksèiau nei numa-tyta sutartyje. Bûna iðskirtiniø at-vejø, kai indëliai gràþinami ir suið anksto aptarta palûkanø dali-mi.

Valdybos pirmininkas taippat pabrëþia, kad pasklidæsvarstymai, jog komerciniai ban-kai nekredituoja tik todël, kadjiems trûksta pinigø ilgesniamterminui, bûtø suprantami, jeibendra surenkamø indëliø su-ma maþëtø, taèiau ðiuo metubankuose laikomø indëliø sumasiekia rekordines aukðtumas

(44,3 mlrd. litø).F.Dirginèius ragina sekti kre-

dito unijø pavyzdþiu ir imtis to-

Asmenims negali bûti apribota laisvë nevarþomai atsiimti savo lëðas net iranksèiau numatyto laiko

Lietuvos kredito unijø inter-netinës bankininkystës sistema„i-Unija“ artimiausiu metu bus su-sieta su elektroninëse parduotu-vëse daþnai naudojama apmokë-jimo sistema „BankLink“. Tadakredito unijø klientai galës darpatogiau ásigyti elektroninëse par-duotuvëse iðsirinktas prekes beipaslaugas.

„Elektroninës parduotuvës visdaþniau pirkëjams siûlo prekes ási-gyti per „BankLink“ sistemà, kuriosveikimas pasiþymi tuo, kad ásigyda-mas prekæ elektroninëje parduotu-vëje, vartotojas tiesiogiai nukreipia-mas á pasirinktà internetinës banki-ninkystës sistemà. Taigi tarp pasi-renkamø internetinës bankininkys-tës sistemø greitai bus pridëta ir „i-Unija“, - naujoves pristato LCKU Pro-duktø plëtros grupës vadovë Simo-na Kukytë.

Iki ðiol Lietuvos kredito unijø na-riai internetu prekes galëjo ásigytitik su kredito unijos mokëjimo kor-telëmis „MasterCard“, „Maestro“ ar-ba atlikdami pavedimà per interne-tinës bankininkystës sistemà. Prime-name, kad „BankLink“ sistemà ad-ministruoja UAB „EVP International“.Ðiai mokëjimø ástaigai taip pat pri-klauso internetiniø atsiskaitymø sis-tema mokëjimai.lt, kuria naudojasivirð 400 elektroniniø parduotuviø.

Bankininkystës sistema „i-Unija“ artimiausiu metu bus susieta suelektroninëse parduotuvëse daþnai naudojama apmokëjimo sistema

„BankLink“

Þemdirbiaivis daþniau veiklàplëtoja padedami

kredito unijø

Þemdirbiai vis daþniau naudojasikredito unijø ir maþesniø bankø

paslaugomis

Nauja ðiø metø tendencija-þemdirbiai vis daþniau nau-dojasi kredito unijø ir maþes-niø bankø paslaugomis. Po-kyèius þemës ûkyje pastebiÞemës ûkio paskolø garantijøfondas.

„Bûtent maþieji bankai ir kre-dito unijos ðiemet, palyginti sutuo paèiu praëjusiø metø laiko-tarpiu, iðdavë daugiau kreditø sugarantija, o didþiøjø bankø dalisgarantijø portfelyje gerokai su-maþëjo“, - pabrëþia Þemës ûkiopaskolø garantijø fondo direkto-rë Danguolë Èukauskienë.

„Kredito unijos visada buvoatviros ir lanksèios ûkininkams.Unijos, bûdamos arèiau þmoniø,geba ásiklausyti á individualius po-reikius, norus ir pasiûlyti pato-giausias paslaugas“, - teigia Lie-tuvos centrinës kredito unijos rin-kodaros specialistas GerardasNadieþdinas.

Kredito unijø teikiamø paslau-gø paketas dþiugina ne tik ûki-ninkus, bet ir pradedanèius ver-slininkus, asmenis, norinèius gau-ti vartojamàsias, bûsto ar studijøpaskolas, apmokëti komunali-nius mokesèius, patogiai vykdy-ti pavedimus, ásigyti debeto arkredito mokëjimo korteles.

www.lku.lt2 / 2012 m. rugsëjis - spalis

kiø sprendimø, kurie bûtø palan-kûs ne tik finansinëms ástaigoms,bet ir klientams.

PASKUTINËS NAUJIENOS

Verslo finansavimo ir plëtros projektopopuliarumas auga kaip ant mieliø!

Sparèiai kyla projekto „Verslumoskatinimas“ populiarumas - iki 2012 m.rugsëjo 30 d. naujø verslo ámoniø kû-rimui net 39 kredito unijos suteikë 315lengvatines paskolas uþ 17,3 mln. litø,su kredito unijø lëðomis - 19,25 mln.litø.

Ir tai dar ne viskas! 2012 m. treèiàjáketvirtá iðduota per 43 proc. daugiau pa-skolø, jø suma net 45 proc. didesnë neità patá praëjusiø metø laikotarpá. Lietuvoscentrinës kredito unijos duomenimis,smulkiam ir vidutiniam verslui per 2012m. rugsëjo mënesá iðduotos 22 paskolos(1,27 mln. litø). Bendra per mënesá iðduo-tø paskolø suma ið Verslumo skatinimofondo sudaro 1,03 mln. litø. Be to, prade-dantiems verslininkams paskolø gràþini-mo laikotarpis pratæstas iki 2018 m. gruo-

Paskolø verslui iðdavimo tendencijos 2012 m., tûkst. Lt.

Skausmo ir nervø sistemos gydymo ir sveikatinimo centro „Narema“ ákûrëja dþiaugiasi sprendimuvystyti nuosavà verslà

Lietuvos centrinës kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginèius aktyviai bendravo susuðio restorano „Doa Klaipëda“ ákûrëju

Suðio restoranas „Doa Klaipëda“ ákurtas jaukiame prakybos centre

Geodeziniø tyrimø bendrovës „Geo smart“ pradininkai daugiausiai susitelkë á paslaugø kokybæ

dþio 31 d. Paskolas kredito unijos galësteikti iki 2014 m. birþelio 30 d.

Sveèiuose pas sëkmingaiverslà uostamiestyje

pradëjusius verslininkus

„Verslumo skatinimo“ projekto vado-vë Jûratë Tamoðaitytë kartu su Lietuvoscentrinës kredito unijos valdybos pirmi-ninku Fortunatu Dirginèiumi, projekto ko-

ordinatoriumi Tomu Valausku, komunika-cijos specialiste Simona Juoèepyte irpartneriais vasarai baigiantis uostamies-tyje aplankë sëkmingai veiklà pradëju-sius vyndarius Ramoðkas, geodeziniø ty-rimø bendrovës „Geo smart“, skausmo irnervø sistemos gydymo ir sveikatinimocentro „Narema“, suðio restorano „DoaKlaipëda“ ákûrëjus.

Kvieèiame apþvelgti kelionës pas sëk-mingai startavusius verslininkus akimirkas!

/ 32012 m. rugsëjis - spalis

KREDITO UNIJOS IR MOKSLAS

Kredito unijos þengs koja kojon drauge su mokslu

Mokslinës konferencijos„Kooperatinës bankininkystës plëtros tendencijos ir perspektyvos“

REZOLIUCIJA

Ðiai nuomonei antrino Lietu-vos kredito unijø asociacijos val-dybos pirmininkas RamûnasStonkus. Pasak jo, didesnis kre-dito unijø bendradarbiavimas suðvietimo ir mokslo sistemos at-

stovais padës uþtikrinti unijø ið-skirtinumà, paskatins efektyves-næ plëtrà. R.Stonkus taip pat ak-centavo, jog kredito unijø nega-lima „apkarstyti“ skirtingø insti-tucijø reglamentais ar papildo-mais reikalavimais. Tai tik uþkirs-

tø visus kelius kredito unijø ko-kybiðkam vystymuisi.

„Kredito unijos susiduria sudaugybe iððûkiø - didëjanèiakonkurencija, grieþtëjanèiais prie-þiûros ir reguliavimo reikalavi-mais. Vis dëlto iðlaikydamos ko-operatines vertybes, didþiàjà dalápelno skirdamos vietos ekono-mikai ir nuosavo kapitalo rezer-vø formavimui, pasaulinës finan-sø krizës metu kredito unijos áro-dë, kad yra stabilios ir patiki-mos finansinës institucijos, pasi-rengusios padëti tiems, kuriemspagalbos reikia labiausiai“, - tei-gë Lietuvos kredito unijø asocia-cijos valdybos pirmininkasR.Stonkus.

Kredito unijø patirtisEuropoje - daugiau

kaip 150 metø

Mokslininkës Dalios Kaupe-lytës teigimu, daugelyje Euro-

Atkelta ið 1 p.

Dalia Kaupelytë drauge su kitais mokslininkais pasidalijo mokslinepatirtimi tiriant kredito unijas uþsienyje ir Lietuvoje

Lietuvos centrinës kredito unijos valdybos pirmininkas FortunatasDirginèius

Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkasRamûnas Stonkus

pos Sàjungos ðaliø (Vokietijoje,Suomijoje, Olandijoje, Prancûzi-joje, Italijoje, Austrijoje ir kt.) kre-dito unijos klesti jau daugiau kaip150 metø. Minëtose ðalyse kre-dito unijos kûrësi palankiomis sà-lygomis, iðaugo ir tapo koope-ratiniais bankais, uþimanèiais þy-mià rinkos dalá - nuo 19 proc.Vokietijoje iki 32 proc. Suomijo-je ar 40 proc. Olandijoje.

Anot D. Kaupelytës, kreditounijø veiklos nauda visuomeneiypaè gerai atsispindi Italijoje.Èia, Trentino provincijoje, dau-giau kaip 50 proc. gyventojø yrakredito kooperatyvø klientai,smulkusis verslas ðiame regionesukuria daugiau kaip 98 proc.visø paslaugø ir produktø.

„Lietuvoje, kaip ir kitose Eu-ropos valstybëse, kredito unijospadeda visoms gyventojø gru-pëms, kurios turi tiek ribotas,tiek neribotas galimybes pasi-naudoti finansinëmis paslaugo-

mis - verslininkams, þemdirbiams,jaunimui ir kt. Bûdamos arti klien-tø, þinodamos jø poreikius, kre-dito unijos gali lengviau ávertintiklientø finansines galimybes grà-þinti paskolas ar vystyti verslà“, -akcentavo ekspertë.

Mokslinëje konferencijoje„Kooperatinës bankininkystësplëtros tendencijos ir perspekty-vos“ praneðimus taip pat skaitëir savo áþvalgomis dalijosi finan-sø analitikas Stasys Jakeliûnas,finansø analitikas, Kauno tech-nologijos universiteto doktoran-tas Aurelijus Cvilikas, Klaipëdosuniversiteto prof. habil. dr. Ju-lius Ramanauskas, Vilniaus uni-versiteto dr. Vytautas Këdaitis.

Diskusijoje taip pat aktyviai da-lyvavo atstovai ið Lietuvos banko,Finansø ir Þemës ûkio ministerijø,Seimo ir Lietuvos kredito unijø.Diskusijà moderavo Lietuvosmokslø akademijos tikrasis narysprof. habil. dr. Antanas Buraèas.

Kredito unijø ir kooperatiniø bankø skaièius ES ðalyse 2011 m. SudarytaD.Kaupelytës remiantis EACB (2011) duomenimis

Kredito unijø kooperatinë pri-gimtis ir uþimama iðskirtinë ðaliesfinansø sistemos niða leidþia uni-joms ágyvendinti svarbià sociali-nës ekonomikos misijà - atvertiaktyviems ðalies gyventojamsnaujas savirealizacijos galimybes,suteikiant jiems galimybæ dispo-nuoti veiklai reikalingais finansøiðtekliais.

Kredito unijø sistema Lietuvo-je per pastaruosius aðtuoneriusmetus smarkiai iðaugo - jos turtasir indëliai joje padidëjo keliolikakartø. Unijø svoris Lietuvos finan-sø sistemoje per ðá laikotarpá iðau-go beveik keturis kartus. Nepai-sant to, kad kredito unijos, kuriasjungia Asociacija Lietuvos kredi-to unijos, uþima reikðmingà rin-kos dalá atskiruose regionuose, jøturtas tesudaro apie 1,98 proc.komerciniø bankø turto (visos kre-dito unijos Lietuvoje - 2,2 proc.).

Konferencijoje iðsakytos min-tys aktualios visoms Lietuvoje vei-kianèioms kredito unijoms, todëlmes, konferencijos dalyviai siûlo-me:

1. Ávertinti Lietuvos kredito uni-jø skirtumus nuo kitø finansiniø

institucijø - kredito unijos savo prigim-timi yra kooperatyvai, iðsiskiriantys sa-vo bendruomeniðkumu bei stipriu so-cialiniu vaidmeniu ekonomikoje. Kaipkooperatyvai, kredito unijos yra so-cialinës ekonomikos dalis, kaip finan-sinës institucijos - finansø sistemos da-lis, todël jø veikla reikalauja nuodug-niø moksliniø tyrimø, diskusijø ir spe-cifiniø áþvalgø. Todël rekomenduoja-me didinti bendradarbiavimà tarp kre-dito unijø ir mokslininkø.

2. Kredito unijos turëtø aiðkiau irgarsiau skelbti apie savo kooperatinæprigimtá ir socialiná vaidmená. Jungda-mos narius, jos turëtø stiprinti ðvietimàne tik apie kredito unijø teikiamà eko-nominæ naudà, bet taip pat ir apievaidmená atskirø bendruomeniø eko-nomikose.

3. 2000-aisiais metais ið Lietuvosregionø pasitraukus didþiausiems ko-merciniams bankams, kredito unijosuþëmë ðià niðà, teikdamos labai svar-bias finansines paslaugas tiems þmo-nëms ir smulkiam verslui, kurie liko befinansiniø paslaugø. Bûdamos artiklientø, kredito unijos gali ávertinti beigeriausiu bûdu patenkinti vietiniø þmo-niø finansinius poreikius.

4. Jungtis kredito unijoms ir stip-

rinti kapitalà, nemaþinant prieina-mumo prie kredito unijø finansiniøpaslaugø.

5. Sugrieþtinti fiktyvios koope-racijos steigimàsi. Tobulinti kreditounijø licencijavimo procedûras.

6. Plësti aktyvios narystës for-mà. Átraukti smulkø ir vidutiná (beikitø formø) verslà á kredito unijøveiklà.

7. Plësti ir stiprinti kredito unijøatstovavimà valstybinëse ðalies ins-titucijose, supaþindinant bei ðvie-èiant valstybës tarnautojus, vado-vus su kredito unijø judëjimo spe-cifiðkumu, nauda vietos ir ðalies eko-nomikai. Taip pat átraukti kreditounijø asociacijø atstovus á sietinø sufinansiniais klausimais komitetø,darbo grupiø veikla.

8. Sukurti uþtikrinantá finansøsistemos stabilumà, netaikant per-tekliniø prieþiûros reikalavimø kre-dito unijø veiklai.

9. Atsakingai ávertinti galimusrizikos valdymo sprendimus ir pa-siûlyti tokius sprendimus, kurie kre-dito unijoms bûtø veiksmingi, ne-apribotø veiklos vystymosi ir bûtønaudingi ekonomiðkai ir apimtø vi-

sas kredito unijas.

Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramûnas Stonkus

Lietuvos centrinës kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginèius

Lietuvos mokslø akademijos tikrasis narys Antanas Buraèas

Lietuvoje kredito unijø sistema turi senas ir laiko patikrintas kooperatinës bankininkys-tës tarnavimo savajam kraðtui tradicijas. Kredito unijos veikia kaip demokratiðkai kontro-liuojamos kooperatinës finansø ámonës, kuriø nariai, tapdami bendrasavininkais, siekiapatenkinti bendrus ekonominius, socialinius ir kultûrinius poreikius.

Lietuvos mokslø akademija2012 m. rugsëjo 19 d., Vilnius

4 / 2012 m. rugsëjis - spalis www.lku.lt

KREDITO UNIJØ NAUJIENOS

Kredito unijos toliausëkmingai pleèiasi

Duris atvërë pirmasisLietuvos kredito unijø

filialas - „Germanto lobis”

Paskutinæ vasaros dienà paèiameRietavo centre atidarytas pirmasis Lie-tuvos kredito unijø filialas - „Germantolobis“.

„Manau, kad ateityje daugelis maþes-niøjø kredito unijø taip pat galëtø reorgani-zuotis á stipresniøjø unijø filialus. Taip didë-tø kapitalo koncentracija, atsivertø geres-nës veiklos perspektyvos. Pagaliau per-tvarkyti kredito unijas ðia kryptimi verèia irgrieþtëjantys Lietuvos banko reikalavimai.Reikia màstyti ir apie pajëgaus kooperati-nio banko organizavimà“, - teigë Telðiøkredito unijos „Germanto lobis“ administ-racijos vadovas Vytautas Barsteiga.

Pasak Vytauto, kredito unija „German-to lobis“ sëkmingai gyvuoja jau penkiolikametø. Per tuos metus suburta daugiau nei6 tûkst. nariø, atidarytos ðeðios nutolusioskasos Telðiø rajone. Verslininkø bei ûkinin-kø iniciatyva buvo pradëtas kredito unijosfilialo atidarymo planavimas Rietave.

Trakø kredito unijanuo ðiol aptarnaus irLentvario gyventojus

Trakø kredito unija rugsëjo pradþio-je iðkilmingai atidarë Lentvario klientøaptarnavimo padaliná. Trakø kreditounija yra gerai þinoma visame rajone -finansiniø paslaugø centras sukaupë 8metø patirtá.

Trakø rajono savivaldybës administra-cijos vadovë A.Kandratavièienë pastebë-jo, kad Lentvario regione pastaruoju metunebuvo jokios finansinës ástaigos, kuo vie-tos gyventojai buvo ne itin patenkinti. Tadatsiþvelgus á gyventojø poreikius finansi-nes operacijas atlikti saugiau ir gauti pro-fesionalias konsultacijas, buvo ásteigtaskredito unijos klientø aptarnavimo padali-nys.

Per aðtuonerius veiklos metus Trakø kre-dito unijos nariais tapo daugiau kaip 1,2tûkst. gyventojø, aðtuonios ástaigos ir visuo-meninës organizacijos. Tikimasi, kad besi-pleèianti unija suburs dar daugiau nariø.

Troðkûnø mieste - pirmasis Anykðèiø kreditounijos klientø aptarnavimo

padalinys

Anykðèiø kredito unija rugpjûèio 24dienà atidarë pirmàjá nutolusá klientøaptarnavimo padaliná Troðkûnuose.

„Dþiaugiamës plësdamiesi ir teikdamiTroðkûnø miesto gyventojams visas reika-lingas finansines paslaugas patogioje vie-toje. Visada stengiamës bûti arèiau þmo-niø“, - atidarymo metu mintimis dalijosiAnykðèiø kredito unijos vadovë Birutë Vis-mininienë. Vadovë atskleidë, kad dar ðiaismetais Svëdasuose planuojama atidarytiir antràjà nutolusià kasà.

Naujasis klientø aptarnavimo padali-nys ákurtas Troðkûnø seniûnijos pastatepaèiame miesto centre. Primename, kadAnykðèiø kredito unijos paslaugomis nau-dojasi per 2,5 tûkst. klientø, o turtas sie-kia 32 mln. litø. Ði kredito unija veiklàsëkmingai plëtoja jau 12 metø.

Pareigûnø kredito unija -naujose komfortiðkose

patalpose

Pareigûnø kredito unija pleèiasi. Gy-ventojø patogumui - naujas klientø ap-tarnavimo centras sostinës Naujamies-tyje.

„Pareigûnø kredito unijos plëtra þymivisiðkà unijos savarankiðkumà ir veiklosstabilumà, dëmesá nariø ir klientø porei-kiams. Tikimës, kad patogumas mûsøklientams bus uþtikrintas“, - naujo aptar-navimo centro atidarymo metu susirinku-sius sveikino Pareigûnø kredito unijos val-dybos pirmininkas Vytautas Bakas.

Anot kredito unijos vadovo, tai ne vie-nintelë naujovë. Nuo ðiol Pareigûnø kredi-to unijoje uþ komunalines paslaugas busgalima atsiskaityti nemokamai. Taip patplanuojama tæsti socialiniø projektø ágy-vendinimà, kuriø ðiemet - apstu.

Gyventojø ir smulkausverslo kredito unija klientus

aptarnaus miesto ðirdyje

Dël verslo rinkos bei gyventojø fi-nansavimo poreikiø tenkinimo Gyven-tojø ir smulkaus verslo kredito unijaatidarë dar vienà klientø aptarnavimoskyriø paèioje Kauno ðirdyje - Laisvësalëjoje.

„Norime bûti arèiau þmoniø ir verslopartneriø. O miesto centras - jau nuo senogeriausia susitikimø vieta. Tad tikimës irèia smagiai pabendrauti su kiekvienu!“, -kalbëjo kredito unijos administracijos va-dovas Audrius Virbalas. Pasak jo, unijanesustos ir toliau ambicingai augs.

Rugsëjá – ðvenèiø maratonas!

Ðilutës kredito unijos ÞemaièiøNaumiesèio, Ðvëkðnos ir Kintø nuto-lusios kasos skaièiuoja jau 10 veik-los metus.

„Steigëjai, tuomet patikëjæ koope-racijos jëga, ðiandien yra aktyvûs mûsøunijos nariai. Visada esame ðalia savoklientø, dþiaugiamës plëtra ir tikimësdar aktyviau þengti á prieká“, - sveèiussveikino Ðilutës kredito unijos admi-nistracijos vadovë Genovaitë Kimbrie-në.

Vadovë pastebi, kad nutolusiose gy-venvietëse taip pat aktyviai naudojama-si kredito unijos paslaugomis, debetokortelëmis, gyventojai ávertino ir elek-troninës bankininkystës naudà. G. Kimb-rienë atskleidë ir unijos planus: „Kitaismetais kai kuriems lojaliems nariams busáteiktos sidabrinës, o dar vëliau - galbûtauksinës lojalumo kortelës. Jos suteiksdar didesniø privilegijø“.

Sveikiname visas kredito unijas ðvenèianèiasnaujas savo sukaktis!

Tarptautinio Kauno kino festivalionaujovë -

kredito unijø kino seansasSpalio pradþioje kupinas naujienø

startavo Tarptautinis Kauno kino festi-valis. Viena ið festivalio staigmenø -kredito unijø kino seansai kino teatre„Skalvija“ Vilniuje ir „Þalgirio areno-je“ Kaune.

„Ðie metai ypatingi - Jungtinës Tau-tos 2012 metus paskelbë Tarptautiniaiskooperatyvø metais, todël tiek visamepasaulyje, tiek Lietuvoje ðvenèiame vi-suomenës bendrystæ, dþiaugiamës drau-ge nuveiktais darbais, gebëjimu kartukurti ir eiti á prieká. Dël to kredito unijøkino seanso metu þiûrëjome meniná filmà„Po tuo paèiu dangum“ apie kooperacijàgyvenime“, - apie naujà iniciatyvà pasa-koja Lietuvos centrinës kredito unijos rin-kodaros specialistas Gerardas Nadieþdi-nas.

Pasak G.Nadieþdino, kredito unijøveikla yra vienas geriausiø pavyzdþiø, kaipfunkcionuoja kooperacija. Kredito unijayra bendruomenës sukurta kooperatinë,visas pagrindines bankines paslaugas tei-kianti kredito ástaiga, kurià valdo ir kon-troliuoja jos nariai.

www.lku.lt / 52012 m. rugsëjis - spalis

KREDITO UNIJA - AKTYVUS BENDRUOMENËS NARYS

Kauno kredito unija tiesiabendradarbiavimo tiltus

su Kauno miesto ir rajonopareigûnais

Kredito unija suteiks galimybæ Kauno regiono pareigûnams pasinaudotialternatyviosios bankininkystës paslaugomis

Dar ðiø metø vasaros pradþioje Kau-no kredito unija pasiraðë triðalæ ben-dradarbiavimo sutartá su Lietuvos po-licijos profesine sàjunga ir LietuvosRespublikos ikiteisminio tyrimo ástai-gø profesine sàjunga. Kredito unijasuteiks galimybæ Kauno regiono pa-reigûnams pasinaudoti alternatyviosiosbankininkystës paslaugomis.

„Siekiame, kad Kauno miesto ir rajo-no pareigûnai mûsø kredito unijoje gautøgeriausià aptarnavimà ir naudingiausiuspaskolø, taupymo bei mokesèiø mokëji-mo pasiûlymus. Planuojame aktyviai ási-lieti á Kauno miesto bei rajono pareigûnøbendruomenæ, bendradarbiauti ir prisidë-

ti prie pareigûnø gerovës“, - sako Kaunokredito unijos administracijos vadovë Er-nesta Ramaðkaitë.

Kauno kredito unija ásipareigojo kon-sultuoti pareigûnus finansiniais klausimais,informuoti apie unijoje ruoðiamas naujaspaslaugas, produktus, akcijas ir rengi-nius. Parengtas specialus finansiniø pa-slaugø pareigûnams paketas. Dar vienasryþtingas Kauno kredito unijos þingsnissavo miesto bei rajono gyventojø link yraðiø metø spalio mënesá organizuojamakonferencija „Finansinë verslo pusë. Prak-tiniai patarimai Jûsø verslo sëkmei“, apiekurià daugiau suþinosite jau kitame „Kre-dito unijø þiniø“ numeryje!

Maþeikiø kredito unijamokë gimnazistus valdyti

savo finansusSpalá Maþeikiø kredito uni-

jos atstovai susitiko su moks-leiviais. Maþeikiø M. Raèkaus-ko gimnazijos gimnazistai mo-kësi, kaip valdyti savo finan-sus, kas sudaro finansinæ sis-temà, kruopðèiai nagrinëjokredito unijø veiklà.

„Finansai - svarbi kiekvienoþmogaus gyvenimo dalis bei uþ-sibrëþtø siekiø ágyvendinimo prie-monë. Buvo smagu su gimna-zistais kalbëtis ir suþinoti jø sva-jones, tikslus, prioritetus bei po-þiûrá á finansus. Tad susitikimometu apþvelgëme pagrindinesLietuvoje veikianèias finansinesástaigas, jø skirtumus ir panaðu-mus“, - pasakojo Maþeikiø kre-dito unijos vadovë Erika Þylie-në. Vadovë atskleidë, kad atei-tyje planuojamas dar ne vienasjaukus susitikimas su mokslei-viais.

Finansai - svarbi kiekvieno þmogausgyvenimo dalis bei uþsibrëþtø

siekiø ágyvendinimo priemonë

Bëgimo varþybosemoksleiviai rungësi

su Anykðèiø kredito unijosatstovais

Mokiniai su kredito unijomis ne tikmokosi, bet ir aktyviai leidþia laikà. Ðákartà sporto klubo „Troðkûnietis“ irAnykðèiø kredito unijos atstovai susi-rungë kroso varþybose „Bëki kartu suAnykðèiø kredito unija“.

„Sveikai gyventi svarbu tiek maþam,

Tauragës kredito unija ásiliejoá Skaudvilës miestelio

ðventës sûkurá

Rugsëjá Tauragës kredito unijosSkaudvilës kasos atstovai aktyviai ási-suko á miesto ðventës sûkurá bei drau-ge su miestieèiais dþiaugësi auksinë-mis rudens dienomis.

Kredito unijos atstovai drauge su mies-tieèiais bei organizacijomis kûrë kompo-zicijas ið rudens gërybiø, vykdë ðmaikð-

Tauragës kredito unija aktyviai ásisuko á Skaudvilës miesto ðventës sûkurá

èius prekybinius mainus, groþëjosi sukur-tais dirbiniais ir atributika, aptarë paskuti-nes miestelio aktualijas, vertino tautodai-lininkø ir menininkø kûrybà.

„Tikimës, kad ði ðventë taps graþiatradicija ir vyks kiekvienais metais“, -dþiaugësi Tauragës kredito unijos Skaud-vilës kasos atstovë Rasa Kulikauskienë.

Bëgti visiems drauge - daug smagiau!

tiek dideliam! Dþiaugiamës, kad visi drau-ge smagiai bëgome krosà. Tikimës, kadðis pavyzdys uþkrës dar daugiau moki-niø“, - kalbëjo Anykðèiø kredito unijosvadovë Birutë Vismininienë. Varþybø nu-galëtojai apdovanoti medaliais bei Anykð-èiø kredito unijos atðvaitais.

www.lku.lt6 / 2012 m. rugsëjis - spalis

VERSLAS / 7

Dràsiausiai á naujà verslà investuoja kaunieèiaiDaugiausiai verslo imasi

kaunieèiai - 37 proc. paskoløið Verslumo skatinimo fondo ánaujà verslà investavo Kaunoapskrities gyventojai. Tokiàtendencijà pastebëjo Lietuvoscentrinë kredito unija.

Vilniaus apskrityje naujam ver-slui skirta 28 proc. paskolø, Klai-pëdos - 12 proc. Maþiausiai nau-jø verslø imasi panevëþieèiai irðiaulieèiai - èia iðduota tik po 4proc. paskolø. Ðias paskolas ið-duoda 57 Lietuvos kredito unijøkonsorciumas.

„Tokià tendencijà lemia daugveiksniø. Laikinoji sostinë yra vie-nas didþiausiø akademiniø mies-tø, kuriame studijuoja daug jau-nø þmoniø. Po studijø jie dràsiaupradeda naujà veiklà“, - svarstoLietuvos centrinës kredito unijos

„Verslumo skatinimo“ projektokoordinatorius Tomas Valauskas.

Daþniausiai verslininkai imasitradicinës veiklos - prekybos(avalyne, drabuþiais, santechni-ka ir kt.), lengvøjø automobiliøtrumpalaikës nuomos, teikia re-klamos, laisvalaikio organizavi-mo, vieðojo maitinimo (picerijos,kepyklos, greito maisto uþkan-dinës ir kt.), groþio paslaugas(kirpyklos, soliariumai).

„Nedidelë dalis verslininkøryþtasi netradiciniam verslui. Pa-vyzdþiui, neseniai suteiktas finan-savimas saulës energijos elektri-nës statybai, internetinio grupi-niø pirkimø portalo veiklos plët-rai, ortopedijos prekiø prekybai,vyndarystei ir sëdmaiðiø gamy-bai“, - pasakoja „Verslumo ska-tinimo“ projekto koordinatorius

Kokius 5 þingsniusbûtina ávertinti norintiems pradëti savo verslà?

Verslà Lietuvoje pradëjæ vyndariai: „Viskas pasiekiamakruopðèiu darbu“

Ið Verslumo skatinimo fondo á naujà verslà daugiausiai investavoKauno apskrities gyventojai

Tomas.Verta priminti, kad paskola ið

Verslumo skatinimo fondo galibûti teikiama investicijoms arapyvartinëms lëðoms papildyti,naujam verslui pradëti arba trum-piau nei vienerius metus veikian-èios ámonës veiklai plëtoti, di-dinti jos konkurencingumà, ska-tinti efektyvumà.

Maksimali skolinama sumayra 86 tûkst. litø, o vienas pa-grindiniø ðios paskolos privalu-mø - net 95 proc. faktiðkai su-mokëtø paskolos palûkanø yrakompensuojama. Paskolos busteikiamos iki 2014 m. birþelio 30d. Jø iðdavimà koordinuoja Lie-tuvos centrinë kredito unija, fon-dà valdo uþdaroji akcinë ben-drovë „Investicijø ir verslo garan-tijos“.

Kaip investuoti á verslo pra-dþià? Kas svarbiausia siekiantuþtikrinti pasirinktos verslo idë-jos sëkmæ? Á ðiuos ir kitus klau-simus atsako Lietuvos centri-nës kredito unijos projekto„Verslumo skatinimas“ koordi-natorius Tomas Valauskas. No-rintiems pradëti savo verslà,kredito unijø atstovai patariaatkreipti dëmesá á svarbiausiuspirmuosius þingsnius!

* Iðmanyti pasirinktà veik-là. Kiekviena veikla turi savosubtilumø, todël geriausia im-tis tos veiklos, kurià iðmanote

geriausiai.* Ið anksto paruoðti pirmi-

næ verslo idëjos strategijà.Svarbu laiku ávertinti, kiek pasi-rinkta verslo idëja yra aktuali,kokia jos galima plëtra dabarti-nëje rinkoje bei kokiai tikslineiauditorijai ji bûtø aktualiausia,identifikuoti konkurencijà. Ðie irvisi kiti aspektai puikiai atsispin-dës verslo plane.

* Suformuoti komandà.Kiekvienoje komandoje svarbuturëti kelis þmoniø tipus, t. y.atsakingà uþ idëjos „pardavimà“kitiems, technologijø, dizaino

ekspertus, idëjos vystytojà. Ge-ra komanda - tai daugiau neipuiki pradþia.

* Sukaupti pradiná kapitalàverslo pradþiai. Bent minima-lios pradinës lëðos yra bûtinos.Norint paimti paskolà verslo pra-dþiai ar plëtrai kredito unijose iðVerslumo skatinimo fondo, bûti-na áneðti 10 proc. pajiná ánaðànuo planuojamos gauti pasko-los sumos. Áprastai pajinius ána-ðus galima panaudoti vienà kar-tà per metus paskolos ámokomsarba paskolos dengimui gràþini-mo laikotarpio pabaigoje.

* Ávertinti, ar verslas veikspelningai. Bûtina ið anksto nu-matyti, ar pasirinkta verslo kryp-tis generuos pakankamus lëðøsrautus paskolai gràþinti. Nepai-sant to, kad paskolø ið Verslu-mo skatinimo fondo palûkanos95 proc. kompensuojamos, ogràþinimo terminas pratæstas iki2018 m. pabaigos, bûtina áver-tinti bûsimà verslo atsiperkamu-mà ir pirminiø investicijø gràþà.

Jei turite daugiau klausimø,kaip investuoti á verslo pradþiàar plëtrà, kvieèiame teirautis ne-mokamu telefonu 8 800 11 211.

Lietuvos centrinës kreditounijos atstovai drauge su part-neriais lankë sëkmingai ver-slà ákûrusius asmenis uosta-miestyje. Lankytasi pas versli-ninkus, pasinaudojusius Ver-slumo skatinimo fondo finan-savimu. Tokias finansavimopaslaugas teikia 57 kreditounijos.

Klaipëdoje aplankytos maiti-nimo, geodeziniø tyrimø, svei-katos paslaugø ámonës. Taip patsveèiuotasi ámonëje „Èeslovo vy-nas“. Ðvëkðnos seniûnijos Þagat-purviø kaime (Ðilutës r.) gyve-nantys Tatjana ir Èeslovas Ra-moðkos - pirmieji ir kol kas vie-ninteliai ûkininkai Lietuvoje, tu-rintys licencijà naminiam vynuigaminti. Vynas èia gaminamas

Vieta, kur brandinami Ramoðkø vynai Tatjana Ramoðkienë nuoðirdþiai pasakojoapie nelengvà vyno verslo pradþià

rankomis, naudojama maþai me-chanizmø.

„Vyndarystës verslà plëstipradëjome maþdaug prieð me-tus pasikeitus teisinei bazei. At-siradus galimybei lietuviðkà vy-nà gaminti dideliais kiekiais, nu-tarëme plësti gamybines patal-pas, prireikë ir naujos moder-nios árangos, kokybiðkø àþuoli-niø brandinimo statiniø, todëlëmëme paskolà ið kredito uni-jos. Ðiandien skaièiuojame, kadmûsø investicijø pakaks dvejiemsmetams. Vëliau, jei viskas gerai,vël teks plëstis“, - dþiaugësi ámo-nës „Èeslovo vynas“ akcininkë irvadovë Tatjana Ramoðkienë.

Nepaisydama sunkaus dar-bo, T.Ramoðkienë apie verslopradþià ir ateities planus kalba

su dþiaugsmu. Ðiuo metu Ra-moðkos gamina net keliø rûðiøvynà: pieniø, avieèiø, juodøjø ser-bentø, vyðniø, obuoliø, obuoliøbei aronijø, obuoliø bei ðermukð-niø, svarainiø, avieèiø su juodai-siais serbentais.

Moteris pasakojo, kad vyn-daryste uþsiimti nusprendë ne iðkarto. Kadangi ðalia namø visa-da augo daug skirtingø uogøbei vaisiø, kartà Tatjana ûkininkøparodoje pabandë parduoti 200kg avieèiø. Prekybai nepasise-kus, moteris suprato, kad visasuogas teks iðmesti. Visgi iðeitásurado - nusprendë ið uogø pa-gaminti vynà, todël pasiûlë idëjàvyrui. „Kà èia sugalvojai, neda-rysiu“, - tada atrëþë Èeslovas.

„Taèiau jau kità dienà nuva-

þiavome pas Èeslovo mamà, kuripuikiai mokëjo gaminti vynà, bu-vo perëmusi ið proprosenelio beisenelio daugiau kaip 100 metøvyndarystës tradicijà. Ið mamosvyras gavo patarimø, suþinojovyno darymo paslapèiø. Nuo toviskas ir prasidëjo“, - pasakojoTatjana.

Vyndariai árengë erdvesnespatalpas vyno fermentavimui irbrandinimui, ásigijo belgiðkastalpyklas vynui laikyti, specialøpresà uogoms ir vaisiams spaus-ti, tarkavimo árenginá. Vynas bran-dinamas àþuolinëse statinëse.Ramoðkos vynà teikia didmeni-ninkams, jo galima ásigyti viso-se „Dþiugo namø“, „Vyno klu-bo“ parduotuvëse, restoranuo-se Vilniuje, Druskininkuose ir

Klaipëdoje.„Visà laikà ieðkai, eksperi-

mentuoji - nelauki Dievo malo-nës, kad kaþkas atneð, paduos“,- apie verslo kelià kalbëjo vyn-darë.

2012 m. rugsëjis - spaliswww.lku.lt

Asociacijos Lietuvos kredito unijos

ir Lietuvos centrinës kredito unijos

laikraðtis kredito unijø nariams

Dël skelbimø ir informacijos kreiptistel.: (8 37) 20 05 84,20 04 54, 71 98 16

arba el. paðtu lcku@lku.lt

Asociacijos Lietuvos kredito unijos,Savanoriø pr. 363-211, LT-49425 KaunasTel. (8 37) 20 05 84, faks. (8 37) 20 04 54

El. paðtas: lcku@lku.ltwww.lku.lt

Leidiná spaudai paruoðëUAB „Centas plius“.

SpausdinoUAB „Vakarø spaustuvë“.

KREDITO UNIJOS - KITAIP

Kredito unijø atstovas: „Svarbu iðmokti vertinti lietuviøðaknis, net ir esanèias toli nuo mûsø“

Arnoldas FokasLietuviai - tik jie mane po keliø pro-

jektø „Misija Sibiras“ atvedë á tolimàAltajaus kraðtà. Pramogas vasaros atos-togø metu nusprendþiau iðkeisti á pra-smingà kelionæ. Taigi kur buvau, kàmaèiau, iðgyvenau ir nuveikiau lietu-viø labui ðiame kraðte?

Iðvykome kupini ambicijøir planø

Pradësiu nuo pradþiø - kodël buvo pasi-rinktas maþai girdëtas Rusijos glûdumojeesantis Altajaus kraðtas? Tai vietovë, á kuriàXX amþiaus pradþioje buvo taip gausiaitremiami ir apgyvendinami lietuviø mokyto-jai, gydytojai, teisininkai ir ûkininkai. Ið visoèia buvo iðtremta apie 7,5 tûkst. mûsø tau-tieèiø. Visuomenë, daugiau nei 20 metøkûrusi savo ðalá, buvo priversta sustoti, pas-kubomis susirinkti bûtiniausius daiktus irpalikti Lietuvà. Taèiau ne visi pasiekë ato-kius Sibiro miestus ir kaimus, todël Altajausþeme nusidriekë lietuviø kapavietës, kurias„priþiûri“ tik motina gamta.

Ðiemet iðvykome su labai konkreèio-mis ambicijomis. Norëjome ne tik simbo-liðkai aplankyti tëvynainiø tremties vietas,taip pat uþsibrëþëme tikslà ið esmës ið-saugoti tremtiniø atminimà Sibire: pasta-tyti naujus kryþius, aptverti vienas unika-liausiø kapiniø.

Ið Vilniaus iðvykome ðeðiese. Mûsøsmagià komandà sudarë jauni entuzias-tai, buvæ projekto „Misija Sibiras“ daly-viai, siekæ dar syká prisiliesti prie praei-ties. Ekspedicijai vadovavo vietoje nenu-stygstantis, Sibirà geriau nei bet kas kitasEuropoje paþástantis keliautojas, fotogra-fas ir operatorius Gintautas Alekna. Rei-kiamu momentu jis visada sugebëdavokomandà padràsinti, ákvëpti ir motyvuotitaip, lyg galëtum visus pasaulio kalnusnuversti. Tad ir vertëm. Vienà po kito.

Altajieèiai: „Jei tauta 250 metøgano gyvulius, tai niekuomet

ir nesugebës daugiaunieko kito daryti“

Sibiras mums visiems nebuvo neþino-ma þemë. Nepaisant to, ðis kraðtas muspasitiko su staigmenomis. Atvykæ susiti-kome su draugiðkai nusiteikusiais altajie-èiais. Vietos gyventojas Sergejus noriaipasakojo apie èionykðtá gyvenimo bûdà,kultûrà, tradicijas. Visgi kalbëdamas apiealtajieèiø sau keliamus tikslus Sergejusnuliûdo: „Jei tauta 250 metø gano gyvu-lius, tai niekuomet ir nesugebës daugiaunieko kito daryti.“ Nors aplink já lakstopenki vaikai, jis neatsisako ateityje jø tu-rëti ir daugiau: „Mûsø telikæ vos 70 tûkst.ir nuolat maþëja, todël noriu, jog visi turë-tø bent po penkis vaikus.“ Taèiau liûdesá

keièia griausminga iðvada: „Nors mûsømaþai, taèiau mes stiprûs, galingi ir vie-ningi“.

Ið tiesø altajieèiai nëra nutautëjæ ir sten-giasi iðsaugoti savo tradicijas - mokyklo-se yra galimybë pasirinkti mokymàsi rusøarba altajieèiø kalba, kuri, beje, priskiria-ma prie tiurkø kalbø grupës. Ádomus fak-tas, jog Altajaus Respublikoje gyvena apie200 tûkst. þmoniø, o jiems atstovauja net600 parlamentarø. Sunkiai suvokiami skai-èiai ðiø laikø demokratijai. Taigi Altajausgyventojai mums ið tiesø daug padëjovisos kelionës metu. O kelionëje mus pa-sitiko tikrai ne vienas iððûkis.

Lietuviø tremtinë savo rankomispastatë paminklà tautieèiams

Vykdami lietuviø tremties vietø link Al-tajaus Respublikoje, pasiekëme GornoAltajskà. Ið jo driekiasi vienintelis kelias átolimesnes lietuviø tremties vietas. Uþ 15kilometrø - Kutaðas. Ðios gyvenvietës jaunebëra, nelikæ net þymiø. Anuomet èiastovëjo ðimto metrø ilgio barakas. Jamegyveno apie 130 lietuviø, atveþtø ið Jona-vos, Këdainiø, Ðirvintø ir Ukmergës rajo-nø. Jie èia kirto miðkà ir Maimos upeliuplukdë medienà á Gorno Altajsko miestà.

Vienintelis liudytojas apie praeitá - kal-nas ir ant jo esanèios kapinaitës. Josepalaidota apie 20 lietuviø. Èia mûsø tiks-las - restauruoti paminklà, kurá 1990 m.pastatë lietuviai. Jo betonas jau iðtrupë-jæs, o ertmëje buvæs kryþelis su Nukry-þiuotojo figûra - dingæs. Pritvirtintoje len-telëje rusø kalba áraðytos penkiø èia pa-laidotø lietuviø pavardës. Ekspedicijosdarbams vadovavo Robertas Oþalinskas- kuklusis dzûkas, talentingas skulpto-rius. Istorinës praeities vaizdinius jis suge-bëjo paversti ilgaamþiais, laikui atspariaisþenklais. Tuo galëjome ásitikinti ir mes.Pagal turimas fotografijas dar Lietuvojejis sukûrë naujà, beveik identiðkà àþuoli-næ skulptûrëlæ, kurià átvirtinome buvusios

vietoje.Toliau mûsø kelias kalnø priekalnëmis

driekësi á Oziornoje kapines. Jose 1965m. lietuviø tremtinë Julija Èekanauskienëpati savo rankomis pastatë unikalios for-mos paminklà. Moteris tuomet nuo neto-liese esanèio kalno ðlaito neðë akmenis,dëjo juos á krûvà ir pastatë atminimo þen-klà visiems nuo Lietuvos atskirtiems trem-tiniams. Manoma, kad èia palaidota apie10 lietuviø. Tepraëjus dvejiems metamsmirë ir pati paminklo autorë. Simboliðka -vietiniai jà palaidojo visai ðalia paminklo.Ðiose kapinëse radome ir mediná kryþiø iðSibiro negráþusiems pagerbti, kurá pasta-të jau po Nepriklausomybës atkûrimo èialankæsi tremtiniai.

Pagiringas ar neblaivusaltajietis prie automobilio vairo

- labiau taisyklë nei iðimtis

Keliaudami pagrindinio mûsø ekspe-dicijos taðko - Kuþurlos - link, turëjomedvi iðeitis - þygiuoti per kalnus apie 40kilometrø ir bandyti po dviejø dienø pa-siekti tikslà arba stabdyti pakeleivingasmaðinas. Norëdami sutaupyti laiko, pasi-rinkome antràjá variantà. Tik paëjëjæ progyvenvietæ ðalia kelio sutikome vietiná,kuris pasisiûlë mus pavëþëti iki Tengos.Ten mûsø lauks jo draugas, turintis dides-næ maðinà. Kadangi net nesitikëjome Si-bire sutikti blaiviø vairuotojø, sutikome.Be „nuostoliø“ pasiekëme miestelá.

Èia mûsø jau laukë du dar labiau „áði-læ“ altajieèiai. Toliau vaþiuoti su jais nesu-tikome. Po ilgø diskusijø automobilio sa-vininkas uþleido savo vietà prie „Gazelës“vairo, o pats su drauguþiu ásitaisë auto-mobilio gale esanèioje „bûdoje“. Vaþia-vome linksmai, pasiðokinëdami, per atvi-rà maðinos galà stebëdami kalnus. Vis-kas vyko kaip filme pagal scenarijø. Alta-jieèiai atvirai pasakojo apie savo gyveni-mà. Pasirodo, vienam jø kà tik gimë anû-kas, todël jis turás teisæ atsipalaiduoti.

Þinoma, turi, juk ne kasdienis ávykis. Uþ-kimusiais balsais padainavæ pora posmøaltajietiðkos dainos, susigraudino ir uþmi-go nesuvokiamame triukðme ir dulkiø de-besyje.

Po kiek laiko kalnø apsuptyje, gyvuliøganyklose, viduryje pievos iðvydome ne-didelá þemës lopinëlá, aptvertà þema me-dine tvora. Viduryje - 1990 m. lietuviøpastatytas kryþius. Spëjama, jog ðiosekapinëse palaidota dvylika kûdikëliø. Irèia viskà restauravome.

Prie kapiniø irimo prisidedane tik gamta, bet ir nerûpestingi

valdininkai

Paskutinë vieta prieð ilgà kelionæ na-mo - Bijskas. Miestà 1708 m. ákûrë Rusi-jos caras Petras I. Tai sovietiniø tremtiniøir politiniø kaliniø persiuntimo punktas,kurá ásiminë tûkstanèiai lietuviø, nes toliaueðalonai nevaþiuodavo. Daug lietuviø dir-bo Bijsko cukraus fabrike ir gyveno ðaliapastatytuose barakuose. Dabar juose te-begyvena vietiniai þmonës.

Matiðèensko kapinëse 1998 m. tremti-niø iniciatyva buvo pastatytas rausvo gra-nito paminklas (projekto aut. VytautasNasvytis). Plokðtës apaèioje iðkalti uþra-ðai lietuviø ir rusø kalbomis: „Lietuvospilieèiams, þuvusiems tremtyje Altajauskraðte 1941-1955 m.“ Kapinës apleistos,baigianèios sunykti, o tai labiausiai lëmëðalia nutiestas kelias. Taigi ne vien laikasir gamta viskà sunaikina - stipriai prie toprisideda ir vietinë valdþia, kuri, þinoma,„nenori“ prisiminti istorijos ir prisiimti at-sakomybës.

Bendraudami su vietiniais, daþnai gir-dëjome graþius þodþius apie mûsø tautie-èius. Keletas jø prisiminë lietuvius, su ku-riais tarnavo armijoje. Ðie buvæ stiprûs, aukð-ti, net gindavæ juos nuo kitø. Tad kelionëspabaigoje jautëmës ne tik apgyvendinædalá Altajaus savyje, bet ir Altajui bei èiagyvenusiems tautieèiams palikæ dalá savæs.

Pastatëme ne vienà kryþiø ant lietuviø kapø (G.Aleknos) Teko renovuoti ávairiausius paminklus skirtus mûsø tautieèiams (G.Aleknos)

Sveèiuose pas altajieèio ðeimà (G.Aleknos)Nei vienai akimirkai nepraradome entuziazmo ir uþsidegimo veiklai (G.Aleknos)

8 / 2012 m. rugsëjis - spalis www.lku.lt