kęstutis pukelis · kita vertus, kiek-vienas asmuo yra unikalus, vadinasi, bet kurio asmens...

12

Kęstutis PUKELISVytauto Didžiojo universitetas • Vytautas Magnus University

SANTRAUKA

Straipsnyje apžvelgiama termino „karjeros projektavimas“ istorija ir pateikiama sąvo-kos samprata bei santykis su profesijos bei gyvenimo projektavimo koncepcijomis. Aptariamas karjeros projektavimo ryšis su prasmės, saviugdos, pagrįstumo ir patikimu-mo, konsultavimo karjerai ir kt. reiškiniais. Pristatomos kai kurios pagrindinės karjeros projektavimo epistemologinės prielaidos ir terminologinės problemos.

PAGRINDINIŲ TERMINŲ APIBRĖŽTYS

• Gyvenimo kokybė – prasmingo gyvenimo pojūtis arba tokio gyvenimo siekis.• Karjeros planavimas – asmens specialių veiklų seka siekiant karjeros tikslo. Šiomis veiklomis įvertinama: a) asmens psichofizi-niai ypatumai; b) turimi kompetentingumai ir c) pasirinktos profesijos savitumas bei jos perspektyvų prognozės darbo rinkoje.• Karjeros projektavimo kompetentingumas – asmens mokėjimai naudojantis autobiografi-niu samprotavimu ir informacija apie darbo pasaulį numatyti ir pasirinkti tinkamą profe-siją, įsilieti į kintančią darbo rinką ir tobulėti pasirinktoje profesijoje.• Karjeros projektavimo tyrimai – tyrimai, skirti duomenims rinkti siekiant pagrįsti

KARJEROS PROJEKTAVIMAS:

KODĖL IR KAS?

CAREER DESIGNING: WHY AND WHAT?

ABSTRACT

This article introduces readers to the history of the term “career designing” and understanding of its conception, relations of career designing to vocational as well as life designing concep-tions. It discusses the relation of career design-ing to such phenomena as “meaning”, “self-development”, “validity and reliability”, “career counselling” and others. Some main epistemo-logical presuppositions of career designing as well as terminology issues are presented.

DEFINITIONS OF KEY TERMS

• The quality of life – the feeling of meaningful life or aspiration of such a feeling in life.• Career planning – sequence of specific acti-vities of an individual to achieve his/her career goal, taking into consideration: a) individual’s psycho-physical characteristics; b) present competences and c) specific features of a cho-sen profession (occupation) and its possible perspectives in the labour market.• Career designing competence – person’s skills in using autobiographical reasoning and world of work information to anticipate, choose, en-ter, and progress in fitting professions in the changing labour market.• Career designing research – research aimed at collecting data that validate decisions

Kęstutis PUKELISKARJEROS PROJEKTAVIMAS: KODĖL IR KAS?

CAREER DESIGNING: WHY AND WHAT? 13

sprendimus, susijusius su profesijos pasirin-kimu ir / ar tolesne karjeros plėtote.• Ugdymas karjerai – sistemingas švietimo institucijų, tėvų ir kitų socialinių dalininkų bendradarbiavimas siekiant padėti asmeniui įgyti žinias ir mokėjimus, kurie leistų jam / jai priimti realistišką ir perspektyvų karjeros plėtotės sprendimą.

ĮVADAS

Žmonijos pastangos efektyviausiu būdu pa-naudoti žmonių kūrybinį potencialą paty-rė ilgą istorinę raidą ir kultūrinę kaitą: nuo Platono (1981) idėjos apie „aukso, sidabro ir bronzos priemaišas“ žmoguje iki F. Parso-no (1909) atitikimo (tarp asmens bruožų ir profesijos) teorijos keliamų reikalavimų, įvai-rių šiuolaikinių asmenybės profesinių tipų klasifikacijų (Holland, 1997; Gardner, 2004; Briscoe ir Hall, 2006; etc.), karjeros vystymo-si etapų (Super, 1957; Gottfredson, 2005; etc.) ir gyvenimo / karjeros temų (Savickas et al., 2009; Savickas, 2011a, 2012).

Daugelis teorijų ir tyrimų vienu ar kitu būdu aiškina ryšį tarp asmens („agento“) ir darbo pasaulio („struktūros“). Išskiriami du esminiai veiksniai: asmuo ir aplinka (Davis, 2002, 2005). Terminas „aplinka“ dažniausiai apima reikalavimus, susiformavusią prakti-ką, gaunamą atlygį, asmeniui keliamus tiks-lus ir uždavinius, sąlygas, kuriose jis / ji turi veikti ir pan. Terminas „asmuo“ apima tam tikras žinias, gebėjimus, mokėjimus, kompe-tentingumus, vertybes, požiūrius, kuriais turi disponuoti konkretus asmuo. Skirtingais isto-riniais laikotarpiais pirmenybė buvo teikia-ma vienam (asmens, arba „agento“) ar kitam (aplinkos, arba „struktūros“) veiksniui arba jų abiejų deriniui (Borgen, 1991; Cochran, 1997; Gardner, 2004; Gottfredson, 1981, 1985; Gottfredson & Holland, 1996; Holland, 1997; Kuhn, 1996, 2000; Leong, Savickas, Leach, 2011; Lofquist & Davis, 1969; Parsons, 1909;

related to vocational choice and/or further ca-reer development.• Career education – systematic cooperation of education institutions, parents and other stakeholders with the intention to help an in-dividual to gain knowledge and skills that will enable him/her to make realistic and viable ca-reer related decisions.

INTRODUCTION

Humankind attempts to use peoples’ creativ-ity potential in the most effective way has ex-perienced a long historical development and cultural change: starting with Plato’s (1981) idea of “gold, silver and bronze additives” in a person and ending with Parsons (1909) theory of fit between person’s traits and requirements of occupation as well as diverse contemporary classifications of vocational personality types (Holland, 1997; Gardner, 2004; Briscoe and Hall, 2006; etc.), career development stages (Super, 1957; Gottfredson, 2005; etc.) and life/career themes (Savickas et al., 2009; Savickas, 2011a, 2012).

Most theories and research explain, in one or another way, the relationship between a person (“agency”) and the world of work (“structure”). Thus, two main factors prevail: a person and environment (Davis, 2002, 2005). The term “environment” usually involves re-quirements, routines, rewards, aims, and tasks set to a person, conditions that he/she has to act in, etc. The term “person” incorporates an appropriate set of knowledge, abilities, skills, competences, values, attitudes which a specific person possesses. Historically, the priority has always been given to one (person or “agency”) or another (environment or “structure”) of these factors or to the combination both of them (Borgen, 1991; Cochran, 1997; Gardner, 2004; Gottfredson, 1981, 1985; Gottfredson & Holland, 1996; Holland, 1997; Kuhn, 1996, 2000; Leong, Savickas, Leach, 2011; Lofquist

KARJEROS PROJEKTAVIMAS: T YRIMAI IR KONSULTAVIMAS • CAREER DESIGNING: RESEARCH AND COUNSELLING • 2012/114

Savickas, 1997, 2011, 2011a, 2011b, 2012; Su-per, 1951, 1957, 1990; Williamson, 1965; etc.).

Istorinę „agento“ ir „struktūros“ ryšio kaitą atskleidžia skirtinga terminija: „profesi-nis orientavimas“, „profesinis informavimas“, „profesinis konsultavimas“, „profesinis va-dovavimas“, „profesinis veiklinimas“, „vado-vavimas karjerai“, „konsultavimas karjerai“, „informavimas karjerai“, „karjeros orientavi-mas“, „ugdymas karjerai“, „karjeros plėtotė“, „profesijos projektavimas“, „karjeros konstra-vimas“, „gyvenimo projektavimas“, „gyveni-mo projektas“, „gyvenimo tema“, „gyvenimo portretas“, „profesijų laukas“, „karjeros tema“, „karjeros projektavimas“, „karjeros planavi-mas“, „karjeros projektavimo tyrimai“, „karje-ros portretas“ ir kt.

Visi išvardytieji terminai, susiję su as-mens profesinio gyvenimo ateitimi, buvo svarbūs skirtingais žmonijos istoriniais laiko-tarpiais ir atliko savo misiją padedant žmo-nėms geriau realizuoti įgimtus gabumus ir įveikti sunkius darbo pasaulio kaitos laiko-tarpius. Kita vertus, visi šie terminai atspindi žmonių supratimo apie asmens ir darbo pa-saulio sąryšio kaitą.

Terminas „karjeros projektavimas“ turi savo istoriją ir viziją, grindžiamą: a) pirme-nybės teikimu asmens („agento“) veiksniui sudėtingame profesijos rinkimosi ir tolesnės karjeros plėtotės procese; b) lygia konsultan-to ir kliento svarba projektuojant (konstruo-jant drauge) pastarojo būsimą karjeros pro-jektą ir c) semantine derme tarp kintančio profesijos rinkimosi, tolesnės karjeros plėto-tės proceso pažinimo ir simbolio (termino), kuris tiksliau apibūdintų minimą reiškinį. Galima paminėti, kad semantine prasme ar-timiausias „karjeros projektavimo“ terminui būtų „karjeros konstravimas“, pasiūlytas Sa-vicko (1997, 2005, 2006, 2009, 2011a, 2011b, 2012; etc.).

Kodėl „karjeros projektavimas“? Kodėl negalėtume vartoti „profesijos“ ar „gyvenimo

& Davis, 1969; Parsons, 1909; Savickas, 1997, 2011, 2011a, 2011b, 2012; Super, 1951, 1957, 1990; Williamson, 1965; etc.).

Historical development of the relationship between the “agency” and the “structure” is represented by different terminology: “voca-tional orientation”, “vocational information”, “vocational counselling”, “vocational guid-ance”, “vocational exercising”, “career guid-ance”, “career counselling”, “career informa-tion”, “career orientation”, “career education”, “career development”, “vocational designing”, “career construction”, “life designing”, “life design”, “life theme”, “life portrait”, “occupa-tional plot”, “career theme”, “career designing”, “career planning”, “career designing research”, “career portrait”, etc.

All the above terms related to a person’s future professional life were important dur-ing different historical periods and had their own mission in helping people to better re-alise their inborn aptitudes and survive harsh changes in the world of labour. On the other hand, all these terms represent changes in how people understand the relationship between a person and the world of work.

The term “career designing” has its own history and vision based on: a) giving prior-ity to the factor of “person” (“agency”) in the sophisticated process of choosing a profession and further career development; b) emphasiz-ing equivalent importance of both a counsel-lor and a client in designing (co-constructing) future career design for the latter and c) ad-justing semantically changing cognition of the process of choosing a profession and further career development by investigating the sym-bol (term) that represents phenomenon more precisely. It could be noted that semantically the closest term to career designing could be term of “career construction” introduced and developed by Savickas (1997, 2005, 2006, 2009, 2011a, 2011b, 2012, etc.).

Why is it called career designing? Why cannot it be called vocational or life designing?



projektavimo“ terminų? Manytume, kad „profesijos projektavimo“1 terminas gali būti per siauras atspindėti visą „agento“ ir „struk-tūros“ santykių gamą šiandieniniame nuolat kintančiame pasaulyje, o terminas „gyve-nimo projektavimas“ galbūt yra truputį per daug ambicingas… Jei karjeros konsultanto misija yra kito žmogaus gyvenimo projekta-vimas, tai kokia misija tenka tėvams, moky-tojams, pagaliau – pačiam klientui?

„Karjeros projektavimo“ terminas pa-lieka šiek tiek erdvės improvizacijai. Lieka galimybė lanksčiai reaguoti į kintančius asmens interesus ir darbo rinkos kaitos reikalavimus tokiame sudėtingame profe-sijos rinkimosi ir tolesnės karjeros plėtotės procese. Terminas „karjeros projektavimas“ šiuos procesus santykinai priartina prie meno srities. Gerai tai ar blogai? Viena ver-tus, mums reikia pagrįstų ir patikimų kar-jeros projektavimo proceso rezultatų, taigi menas, kaip veiklos rūšis, ne visiškai ten-kintų šiuos reikalavimus. Kita vertus, kiek-vienas asmuo yra unikalus, vadinasi, bet kurio asmens konsultavimas visada yra tam tikras menas… Karjeros projektavimas šiuo požiūriu yra artimesnis karjeros konstravi-mui, kylančiam iš gyvenimo projektavimo epistemologijos2 kaip pilnatvės, o ne atskirų dalių formistinės pažinimo teorijos. Karje-ros projektavimas „pilnatvę“ identifikuoja remdamasis „prasmės“ kategorija.

Karjeros projektavimas profesinį iden-titetą / tapatybę (asmenybės profesinį tipą) supranta kaip besiplėtojantį socialinį projek-tą, vykstantį esant nuolatinei a priori (įgimto profesinio intelekto tipo) ir a posteriori (kin-tančio socialinės aplinkos poveikio) sąveikai skirtingais asmenybės vystymosi etapais ir

1 Terminas „pašaukimo projektavimas“ būtų adekvatesnis.2 Gyvenimo projektavimo epistemologija „koncentruojasi

į konteksto galimybes, dinaminius procesus, nelinijinę pažangą, daugialypes perspektyvas ir asmeninius pavyz-džius“ (Savickas, 2012, p. 14).

Why cannot it be career construction? It could be noted here that the term “vocational designing”1 might be too narrow to reflect all the gammas of relationships between an “agency” and a “structure” in the constantly changing modern life, and the term “life de-signing” could be seen as slightly too ambi-tious. If the mission of a career counsellor is to design other person’s life, what mission is given to parents, teachers, and, finally, to the client himself/herself?

The term “career designing” leaves some space for improvisation. A possibility is given to flexibly react to the developing interests of a person, as well as to the labour market demands in such a sophisticated process as choosing a profession and further career de-velopment. To some extent, the term “career designing” puts these processes closer to the field of art. Is this good or bad? As we need valid and reliable outcomes of the career de-signing process, this requirement cannot be satisfied by art as an activity. On the other hand, every individual is unique; hence, counselling a person will always be art to a certain extent… Career designing at this point gets closer to career construction which arises from the life designing epistemology2

of wholes rather that the formist epistemol-ogy of parts (Savickas, 2012). Career design-ing “whole” is detected through the use of the category of “meaning”.

Career designing vocational identity (vo-cational personality type) is understood as de-veloping social project through continuing in-teraction of a priori (inborn type of vocational intellect) and a posteriori (changing impact of social environment) at different stages of per-sonal development with subjective develop-ment tasks at each stage of such development.

1 The term “designing of calling” would be more adequate.2 Life designing epistemology “concentrates on contextual

possibilities, dynamic processes, nonlinear progression, multiple perspectives, and personal patterns” (Savickas, 2012, p. 14).


subjektyviems vystymosi uždaviniams kiek-viename šio vystymosi etape.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti, kaip ir kodėl atsirado terminas „karjeros projekta-vimas“, pateikti jo sampratą ir paaiškinti kai kurias pagrindines karjeros projektavimo koncepcijos epistemologines prielaidas.

1 TERMINO „KARJEROS PROJEKTAVIMAS“ KILMĖ

Galima būtų išskirti tris pagrindinius veiksnius, labiausiai lėmusius „karjeros projektavimo“3 termino atsiradimą. Pirmasis veiksnys buvo Lietuvos Respublikos nepri-klausomybės atkūrimas 1990 m. Tai buvo didžiulis, tačiau labai įkvepiantis iššūkis to laikotarpio kartai, kuri iš esmės visą savo gyvenimą praleido už „geležinės uždangos“ „eksperimentinėje visuomenėje“ ir apie bu-vusią laisvą Lietuvos valstybę girdėjo tik iš savo tėvų pasakojimų. Atkurta Lietuvos ne-priklausomybė drauge su laisve vertė pergal-voti ir sukurti naują švietimo paradigmą, kuri atitiktų demokratinio pasaulio vertybes ir lie-tuvių tautinę individualybę.

Į tuometį judėjimą „Ateities mokykla“ įsitraukė įvairūs mokslininkai, politikai, mokytojai ir kiti suinteresuoti žmonės, taip pat – išeivijos mokslininkai. Vienas iš pagrin-dinių klausimų buvo: koks asmuo turėtų būti baigęs vidurinę mokyklą? Iš esmės tai buvo ugdymo tikslo klausimas. Šis tikslas turėjo būti paprastas ir suprantamas ne tik moks-lininkams, mokytojams ar politikams, bet ir visiems įvairaus socialinio statuso tų laikų Lietuvos žmonėms.

Būta daug pasiūlymų. Vienas iš jų pateiktas kaip metafora: „Žmogus – tai paukštis: vienas sparnas – mylimas darbas,

3 Angliškai terminas „karjeros projektavimas“ verčiamas „career designing“.

The aim of this article is to present how and why the term of “career designing” emerged, to present conception of it as well as introduce some main epistemological presuppositions of the conception of career designing itself.

1 EMERGENCE OF THE TERM “CAREER DESIGNING”

Three main factors that had the biggest im-pact on the emergence of the term “career designing”3 could be distinguished. First of all, the re-establishment of independence of the Republic of Lithuania in 1990 has to be taken into consideration. This was a big and very engaging issue for the generation of that time as they in fact spent all their life under “iron curtains” in “experimental so-ciety”. They could only get acquainted with the independent state of Lithuania in past through the memories of their parents. Re-established independence and liberation prompted to rethink and to design a com-pletely new paradigm for education which would be in line with the values of democra-tic world and which would represent nation-al identity of the Lithuanian nation.

The movement “School of Future” at that time involved various Lithuanian scholars, politicians, teachers, other interested people as well as Lithuanian scholars in emigration. One of the main questions was what kind of person we would like to graduate from secon dary education school? In fact this was the question of educational aim. It should be simply and in an understandable manner be formulated for not only scholars, teachers or politicians, but for all Lithuanian people of different social positions in the society of that time.

3 In the Lithuanian language, the term “career designing” could be translated as “karjeros projektavimas”.



kitas – mylimas žmogus“4 (Pukelis, 1995, p. iv). Ši metafora pabrėžė svarbias giliai lietu-vių tautos prigimtyje įsišaknijusias vertybes: šeimą ir darbą. „Paukščio“ metafora skatino žmogų lygiuoti savo gyvenimą su paukščio skrydžiu. „Skrydžio“ metafora simbolizavo žmogaus veržlumą ir laisvę – savirealizaciją per saviraišką, grindžiamą geru išsimokslini-mu ir saviugda. Galima sakyti, kad švietimo misija yra padėti asmeniui pasirengti sava-rankiškam ir prasmingam gyvenimui. Vadina-si, profesijos pasirinkimas ir tolesnė karjeros plėtotė pasirinktoje profesijoje yra labai svar-bi ugdymo dalis.

Visa tai leido pagrįsti karjeros projektavi-mo paslaugų plėtotės ir žmonių karjeros val-dymo mokėjimų ugdymo svarbą. Pirmiausia dėmesys sutelktas į žmones, kurie atsiduria skirtingose perėjimo (pvz., iš mokyklos į profesinio rengimo, iš profesinio rengimo į darbo rinką ir pan.) fazėse, tačiau padedama ir visiems kitiems žmonėms bet kuriame jų gyvenimo etape. Visą gyvenimą ir visu jo plo-čiu teikiamų paslaugų pobūdis buvo antrasis veiksnys, paskatinęs „karjeros projektavimo“ termino atsiradimą. Visą gyvenimą ir visu pločiu visiems žmonėms teikiamų karjeros projektavimo paslaugų būtinybę skatino ir permainingi ekonomikos pokyčiai, kuriuos tuo metu patyrė Lietuva: pirmiausia tai – per-ėjimas iš centralizuotos planinės ekonomikos į darbo rinkos reguliuojamą ekonomiką, o antra – lygiagrečiai vykstantis šalies ekono-mikos prisijungimas prie globalaus pasaulio su jo ekonominėmis grėsmėmis ir galimybė-mis neturint jokios patirties kaip gyventi ir išgyventi tokiomis aplinkybėmis.

Trečiasis veiksnys, paskatinęs „karjeros projektavimo“ termino atsiradimą, susijęs su minėtąja paskutine aplinkybe: globaliame pasaulyje Lietuvos mokslininkai atrado „ca-reer guidance“ terminą ir buvo labai susido-mėję viskuo, kas už jo slypi. Čia iškilo kebli

4 Iš esmės – šeima.

Many proposals were given. One of them was presented in a rather metaphorical form: “Human is like a bird: one wing being a work you like and the other wing being a person you love”4 (Pukelis, 1995, p. iv). This meta-phor emphasises very important values deeply embedded in people of the Lithuanian origin: family and work. The metaphor of “bird” in-dicates what a person should pursue for his/her life to resemble a bird flight. The metaphor of “flight” symbolises human freedom – self-realisation through self-expression based on sound education as well as self-education. It can be claimed that the mission of education is to help a person to prepare himself/herself for independent and meaningful life. Hence, choosing a profession as well as further career development in the chosen profession is a very important part of education.

This allows substantiating the importance of developing career designing service as well as career management skills of people. First of all, it is applied to those who face differ-ent types of transitions (e.g., from school to vocational training, from vocational training to the labour market, etc.), as well as all other people at all stages of their life. Lifelong and life-wide service was the second factor which influenced the emergence of the term career designing. The importance of lifelong as well as life-wide career designing service for all people was enhanced by turbulent econo-mic changes in Lithuania at that time: firstly, by transition from the centralised planning economy to the labour market driven econ-omy and, secondly, by parallel joining to the global world with its economical threats and opportunities on the one side and with any experience how to live and survive in such circumstances, on the other side.

The third factor that influenced the emergence of the career designing term is related to one of the previously mentioned

4 Family in fact.


problema: kaip išversti „career guidance“ ter-miną į lietuvių kalbą?

Žodis „guidance“ (Oxford Advanced Lear ners Dictionary, 2005, 7 leidimas) reiškia „pagalba arba patarimas, teikiamas kam nors, ypač vyresnio ar turinčio daugiau patirties“. Kitaip tariant, tai labai artima mentoriaus veiklai – mentorystei. Etimologiniu požiū-riu žodis „guidance“ kildinamas iš veiksma-žodžio „guide“, kuris reiškia: „1) parodyti kam nors kelią į vietą, kurią jūs gerai žinote5; 2) nukreipti ar paveikti kieno nors elgseną; 3) padėti kam nors judėti tam tikra kryptimi“ (Oxford Advanced..., 2005).

„Guidance“ terminas prieštarauja realiai šiandieninei misijai ir vizijai, glūdinčioms už šio termino. Anglų-lietuvių kalbų žodynuose pateikiama dar „pesimistiškesnių“ vertimų, pavyzdžiui, „nurodymas“, „komandavimas“, „priežiūra“, „valdymas“, bei „švelnesnių“ vari-antų „patarimas“, „mokymas“, „konsultacija“, tačiau nė vienas jų nebuvo tinkamas atskleisti į klientą nukreiptą konsultavimo strategiją, kurią pagrindė C. Rogers (1951).

Buvo labai svarbu išvengti nuostatos „mokytojas – centre“, vyravusios švietimo sistemoje iki nepriklausomybės atkūrimo, perkėlimo į profesijos rinkimosi ir tolesnės karjeros plėtotės sritį. Mes tvirtai tikėjome, kad tik klientas gali prisiimti atsakomybę už savo profesinį apsisprendimą ir tolesnę kar-jeros plėtotę, nes kai „pasikeičia muzika, turi keistis ir šokis“ (Savickas, 2011c, p. vii). Tai skatino mus ieškoti žodžio, atskleidžiančio įsitikinimus, kuriais mes tikėjome. Šie įsitiki-nimai glūdėjo žodžiuose „prasmė“, „bendra-darbiavimas ir sąveika“ („konsultavimas“), „pagrįstumas ir patikimumas“ („tyrimai“), „mokymasis visą gyvenimą“ ir pan.

Koks vienas žodis galėtų apimti, su-telkti savyje ir apibendrinti visus šiuos

5 Ar „career guidance“ specialistai, mokslininkai žino „tą vietą gerai“? Kaip tai atitinka šiandieninę „career guidan-ce“ misiją ir viziją? Kas formuoja gyvenimo viziją: kon-sultantas ar klientas?

circumstances, i.e. when joining the global world, Lithuanian scholars discovered the term “career guidance” and were very keen to cultivate all what lies behind it. However, a problem was noted here, i.e. how to translate term “career guidance” into the Lithuanian language?

The word “guidance” (Oxford Advanced Learners Dictionary, 2005, 7th edition) is de-fined as “help or advice that is given to sb, es-pecially by sb older or with more experience”. So, it is very close with mentor’s activity – mentoring. “Guidance” etymologically stems from verb “guide” what means: “1) to show sb the way to a place that you know well5; 2) to direct or influence sb’s behaviour; 3) to help sb to move in a particular direction” (Oxford Ad-vanced..., 2005)”.

The term “guidance” contradicts the real mission and vision of activities behind this term nowadays. English – Lithuanian dictio-naries provide even more pessimistic transla-tions, such as “direction”, “command”, “super-vision”, “governance” and milder versions, such as “advising”, “teaching” and “consultation”. However, neither of them was good enough to be used for the client-centred approach devel-oped by Rogers (1951).

It was important to avoid shifting the “teacher-centred” approach, which was em-bedded and dominated in the educational system before independence, into domain of choosing a vocation and further career devel-opment. We strongly believe that a client could take responsibility for his/her own vocational decision making and further career devel-opment since “when the music changes, so must the dance” (Savickas, 2011c, p. vii). This provoked us to look for a word which would reflect beliefs that we trust. These beliefs were embedded in such words as “meaning”,

5 Do “career guidance” practitioners or researchers know “that places well”? Does this coincide with the nowadays mission and vision of “career guidance”? Who decides upon his/her life vision: a counsellor or a client?



įsitikinimus? Mokslininkai žino, ką reiškia „rasti tinkamą žodį“. Kartais tai trunka mė-nesius ir net metus. Kartais žodžiai (termi-nai) yra keičiami, kai nebeatspindi turinio, kurį reprezentuoja. Pagaliau iš visų siū-lomų variantų buvo pasirinktas „karjeros projektavimo“6 terminas. Karjeros projekta-vimas, kaip apibendrinamoji sąvoka, apėmė ugdymą karjerai ir tolesnę karjeros plėtotę (arba karjeros planavimą), kuriems asistuoja karjeros projektavimo tyrimai bei profesinis ir / ar konsultavimas karjerai (Pukelis 2003; Pukelis ir Navickienė, 2008b; etc.). Karjeros projektavimas gali būti suprantamas kaip pagalba asmeniui pasirinkti profesiją, ati-tinkančią jo / jos profesinį identitetą ir pras-mingą asmeniniam tobulėjimui pasirinktoje profesijoje7 siekiant savirealizacijos ir nori-mos gyvenimo kokybės.

2 „KARJEROS PROJEKTAVIMO“ TERMINAS ŠIANDIENINĖJE KARJEROS LITERATŪROJE

„Karjeros projektavimo“ terminas vartoja-mas lietuvių mokslininkų darbuose (Pukelis ir Pundzienė, 2002; Pukelis, 2003; Pukelis ir Navickienė, 2008a, 2008b, 2010; Danilevičius, 2008, 2009, 2010; Navickienė, 2012; Pukelis ir Pileičikienė, 2012; Rudzinskienė ir Paulaus-kaitė, 2012; Tūtlys, 2012; etc.). Užsienio lite-ratūroje termino „career designing“ nepaste-bėta, nors šių dviejų žodžių derinių randama: „career development: designing self “ (Peat-ling ir Tiedeman, 1977), „designing career services“ (Leibowitzn ir Schlossberg, 1982), 6 Lietuvių mokslinėje literatūroje karjeros tematika iki šiol

galime rasti tokių terminų: „profesinis orientavimas“, „profesinis vadovavimas“, „vadovavimas karjerai“ ir pan., kurių vertimas implikuoja stipresnę ar silpnesnę strategi-ją „konsultantas – centre“.

7 Karjeros projektavimas profesiją laiko darbo rinkos veik-los sritimi, pavyzdžiui, mokymu, gydymu, statymu, teisi-mu, vairavimu ir t. t. Pagrindinis profesiją apibūdinantis kriterijus – atliekamų profesinės veiklos funkcijų visuma.

“cooperation and interaction” (“counselling”), “self-development”, “validity and reliability” (“research”), “lifelong learning”, etc.

What kind of word could encompass and focus on all these beliefs and could serve as an umbrella term? Scholars know what “to find a right word” means. Sometimes it takes a month and sometimes it takes years. Some-times words (terms) are changed if they do not reflect the content which they represent. The term “career designing” was chosen6 from a number of others. Being an umbrella term, career designing encompasses career education and further career development (or career planning) which are accompanied by career designing research, vocational and/or career counselling (Pukelis 2003; Pukelis and Navickienė, 2008b; etc.). Career designing could be understood as support for a person to choose a profession (occupation) that matches his/her vocational identity and is meaningful for self-development in a chosen profession7 to achieve self-realization as well as preferred quality of life.

2 THE TERM “CAREER DESIGNING” IN CONTEMPORARY CAREER LITERATURE

The term “career designing” is mainly used in the Lithuanian researchers’ works (Puke-lis, Pundzienė, 2002; Pukelis, 2003; Puke-lis and Navickienė, 2008a, 2008b, 2010; Danilevičius 2008, 2009, 2010; Navickienė, 2012; Pukelis and Pileičikienė, 2012; Rudzinskienė and Paulauskaitė, 2012; Tūtlys, 2012; etc.). The term “career designing” 6 Lithuanian scientific career literature still uses such terms

as “vocational orientation”, “vocational guidance”, “career guidance”, etc. which reflect stronger or weaker “counsel-lor-centred” approach when translated.

7 Profession career designing is understood as the field of activity of the labour market: teaching, curing, construc-tion, judging, driving, etc. Main criteria for identify-ing a profession are set of professional functions under performance.


„designing careers“ (Latack, 1986), „career development by design“ (Sharon, 1998), „ca-reer design associates“ (Harkness, 2010), „ca-reer design“, „designing a career“ (Savickas, 2009, 2011, 2012) ir pan.

Paskutiniais metais karjeros literatūro-je išpopuliarėjo žodis „projektavimas“ (angl. „designing“), ypač junginiuose su žodžiu „gyvenimas“ (angl. „life“, „lives“): „profesi-jos projektavimas“ (angl. „vocational design-ing“ – tarptautinės konferencijos, vykusios 2010 m. rugsėjo mėn. 12–14 d. Paduvoje, pa-vadinime), „gyvenimo projektavimas“ (angl. „li fe-designing“), „gyvenimo projektas“ (angl. „life design“, „designing lives“) ir pan. (Porfe-li, 2003; McIlveen ir Patton, 2007; Guichard, 2009; Metz ir Guichard, 2009; Savickas et al., 2009; Savickas 2011a, 2012; Bassot, 2012 ir kiti). Vis dėlto tolesnės diskusijos būtų tikslin-gos išryškinant gyvenimo projektavimo vaid-menį konsultavime, grindžiamame karjeros konstravimo teorija. Savickas (2012) remiasi Kuhn (1996) paradigmos sampratos apibrėž-timi: „praktikų visuma, apibrėžiančia moksli-nę discipliną kiekviename atskirame laikotar-pyje“ (p. 15).

M. Savickas (2012), pasitelkęs šią sam-pratą konsultavimui, nurodė, kad „paradigma reiškia apibendrintos praktikos pavyzdį, ku-ris apima daug konkrečių pavyzdžių. Prakti-kos paradigmoje atskiri pavyzdžiai nebūtinai turi sekti griežtą šabloną; greičiau kiekvieno apibendrinto konceptualaus modelio realiza-cija demonstruoja lankstų ir kūrybišką api-bendrinto pavyzdžio taikymą“ (p. 15). Tokio pobūdžio diskusijos turėtų būti sutelktos į gy-venimo projektavimo procesą ir jo rezultatą – gyvenimo projektą, atsirandantį konsultavi-mo, grindžiamo karjeros konstravimo teorija, metu. Pavyzdžiui, ar gyvenimo projektavimas (procesas) ir gyvenimo projektas (šio proce-so rezultatas) yra pagrindinė konsultavimo, grindžiamo karjeros konstravimo teorija, pa-radigma, ar gyvenimo projektavimas ir jo re-zultatas tėra tik sąlyga karjeros projektavimo

was not found in foreign career-related lit-erature; however, some combinations or modifications of those two words could be found: “career development: designing self ” (Peatling and Tiedeman, 1977), “designing career services” (Leibowitz and Schlossberg, 1982), “designing careers” (Latack, 1986), “career development by design” (Sharon, 1998), “career design associates” (Harkness, 2010), “career design”, “designing a career” (Savickas, 2009, 2011, 2012), etc.

Recently, the word “designing” has gained more importance in career-related literature, especially in combination with words “life” or “lives”: “vocational designing” (title of con-ference in Paduva, 12–14th September 2010), “life-designing”, “life design”, “designing lives”, etc. (Porfeli, 2003; McIlveen and Patton, 2007; Guichard, 2009; Metz and Guichard, 2009; Savic kas 2011a, 2012; Bassot, 2012; etc.) as well in Savickas et al. (2009). Nevertheless, further discussions would be useful specifying the role of the life designing paradigm in career inter-vention/counselling process based on the career construction theory. Savickas (2012) relies on Kuhn’s (1996) definition of the paradigm “as a set of practices that define a scientific discipline at any particular period of time” (p. 15).

Savickas (2012) applies it to career inter-vention and points out that “the paradigm means a general pattern of practice which in-cludes many specific examples. Within a para-digm of practice, specific instantiations do not follow a rigid pattern; rather, each realization of the general conceptual model shows a flex-ible and creative application of the abstract template” (p. 15). Such discussions could focus on the purpose of life designing process as well as on the product of this process, i.e. life design in the career construction counselling process. For example, whether life designing as a pro-cess and life design as a result of this process is the main paradigm of counselling based on career construction theory, or whether life designing process and its result are just a



procesui ir jo rezultatui – karjeros projektui – atsirasti? Tokių klausimų kyla, kai straips-niuose, parašytuose remiantis gyvenimo pro-jektavimo epistemologija (pažinimo teorija) ir karjeros konstravimo teorija, greta terminų „life designing“ vartojamas terminas „de sign-ing a career“, greta termino „life design“ – „career design“, „life theme“ – „career theme“, „life story“ – „career story“, „career counsel-ling“ – „life-design counselling“ ir pan.

Prasmė slypi kalboje. Kalba yra žodžių visuma, susieta tam tikra logine sistema. Va-dinasi, terminų, pagrįstų „life“ – „career“ („gy-venimas“ – „karjera“) dichotomija, atsiradimas turi ką nors reikšti. Ar galima ateityje tikėtis daugiau „life“ – „career“ tipo dichotomijų, pavyzdžiui, „life portrait“ – „career portrait“ („gyvenimo portretas“ – „karjeros portretas“)? Ar dar vėliau galima būtų tikėtis „veidrodinių terminų“ atsiradimo, pavyzdžiui, terminams „career adaptability“ („karjeros pritaikomu-mas“), „career style“ („karjeros stilius“) ir t. t.? Kokių prasmių tai gali suteikti tolesnei karje-ros konstravimo teorijos plėtotei gyvenimo projektavimo epistemologijos pagrindu?

Užuominų, kad gyvenimo projektavimas yra karjeros projektavimo prielaida, galime rasti karjeros projekto struktūros interven-cijose, grindžiamose konstravimu, dekons-travimu, rekonstravimu, ko-konstravimu ir veik la (Savickas, 2012). Remdamasis trum-pais pasakojimais („mažomis istorijomis“), kurias pasakoja klientas, konsultantas kons-truoja kliento „savastį, tapatybę ir karjerą“ (p. 15), o po to dekonstruoja pasakojimą „pa-šalindamas dominuojantį nekritišką kliento mąstymą, bet nesugriaunant pačią papasa-kotą istoriją“ (p. 15). Rekonstrukcija tarnauja trumpų pasakojimų apie save socialinėse si-tuacijose integracijai ir „konstruoja didelę is-toriją, arba makro pasakojimą, t. y. tapatybės pasakojimą“ (p. 16). Tapatybės pasakojimas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes „nušviečia profesijų lauką ir karjeros temą mažų istorijų sekoje“ (p. 16).

precondition for career designing process and its result, i.e. career design? Such questions arise when articles based on life designing epistemology and career construction theory use the term “designing a career” beside such a term as “life designing”, “career design” beside “life design”, “life theme” – “career theme”, “life story” – “career story”, “career counselling” – “life-design counselling” and so on.

Meaning comes through language. Lan-guage is a pool of words interrelated through a system of logic. Hence, the emergence of terms based on the “life – career” dichotomy should mean something?.. Could we expect the emer-gence of more “life-career” dichotomies, for example, “life portrait – career portrait” di-chotomy? Could it also be applied to the emer-gence of mirroring terms “career adaptability”, “career style”, etc.? And what kind of implica-tions could it give for further development of the career construction theory based on the life designing epistemology?

Hints of life designing as a precondition for career designing could be found in inter-ventions of life design structures based on construction, deconstruction, reconstruction, co-construction and action (Savickas, 2012). On the basis of micro narratives (small stories) told by a client, a counsellor constructs client’s “self, identity and career” (p. 15) and after-wards deconstructs “uncritical domination of the story over the client’s thinking, but does not destroy the story” (p. 15). Reconstruction serves for integration of small stories about the self in social situations and “constructs a large story or macro narrative, that is, an iden-tity narrative” (p. 16). Identity narrative plays a very important role since it “highlights the occupational plot and career theme in the se-quence of small stories” (p. 16).

Using emplotment8 (term developed fol-lowing Ricoeur, 1984) during the reconstruc-8 Savickas (2011a, p. 152) defines emplotment as “arrange-

ment of diverse incidents and different episodes into a whole that imposes meaning on the parts (cf. Ricoeur, 1984)”.


Taikant „įlaukinimo“8 metodą (terminas išplėtotas remiantis Ricoeur, 1984), rekons-trukcijos metu kuriamas kliento gyvenimo portretas: „Taigi, gyvenimo projekte rekons-trukcija reiškia agento, tikslo, priemonių ir sąveikos konfigūraciją ir integraciją, suku-riant vieningą ir prasmingą tapatybės pasa-kojimą arba gyvenimo portretą“ (p. 16). Šis gyvenimo portretas suprantamas kaip objek-tyvizuota subjektyvi kliento karjera arba de-talus profesijų laukas, kuris „pasakoja apie kliento kelionę siekiant tam tikrų tikslų ir detalizuoja jo savastį socialiniame konteks-te“ (p. 16). Kitaip tariant, kylanti įtampa gali ir turi būti keičiama ketinimais, „apsėdimas“ („įkyrios mintys“, „manija“) turi būti nukrei-piamas į veiksmus, kad paverstų tai profesija (Savickas, 2005, p. 59).

Šalia profesijų lauko svarbus vaidmuo tenka karjeros temai. Karjeros tema sutei-kia prasmę ir tikslą profesijų laukui, nes „ši vidinė kelionė atskleidžia emocinę odisė-ją, įformintą centrinio konflikto, susieto su poreikiais ir troškimais“ (Savickas, 2012, p. 16). Karjeros tema suteikia „vienijančią idė-ją, kuri per pasikartojimą kuria gyvenimo pilnatvę. Karjeros tema yra kontroliuojan-ti idėja, aptarnaujama profesijų lauko. /…/ Kai asmuo patiria iššūkius ir nuopuolius, pasikartojantis pavyzdys makro pasakojimo temoje kreipia, reguliuoja ir palaiko jų veiks-mus“ (p. 16). Greta šios centrinės idėjos kar-jeros tema taip pat „neša charakterio arką, t. y. parodo kaip asmuo kinta laike. /…/ Cha-rakterio arka prasideda su tam tikru įtrūkiu, kuris stumia į priekį ir motyvuoja asmenį. Labai dažnai plyšys atsiranda iš to, ko trūks-ta gyvenime, ko asmuo trokšta ar kam turi poreikį“ (p. 16).

Pateiktasis tekstas iš gyvenimo projek-tavimo intervencijų rodo, kaip pasitelkiant „mažas istorijas“ ir dekonstrukcijos metodą 8 „Įlaukinimą“ (angl. „emplotment“) Savickas (2011a, p.

152) apibrėžia kaip „įvairių įvykių ir skirtingų epizodų sudėstymą į visumą, kuri priskiria prasmę atskiroms da-lims (cf. Ricoeur, 1984)“.

tion, a client’s life portrait appears: “So, in life design, reconstruction means to configure and integrate agent, goals, means, and interactions to form a unified and meaningful identity nar-rative or life portrait” (p. 16). This life portrait is understood as objectivised subjective career of a client, or explicit occupational plot, which “tells about the client’s journey to reach certain goals and to elaborate the self in a social con-text” (p. 16). In other words, tensions appear which could and should be turned into inten-tions; obsession should be directed to actions to turn it into profession (Savickas, 2005, p. 59).

In addition to occupational plot, an im-portant role is also given to the career theme. It gives meaning and purpose to the occupa-tional plot since “this inner journey traces the emotional odyssey shaped by a central conflict with its associated needs and longing” (Savic-kas, 2012, p. 16). The career theme provides “a unifying idea that, through reoccurrence, makes a life whole. The career theme repre-sents the controlling idea served by the plot. <...> When individuals face challenges and disruptions, the recurrent pattern in the macro narrative theme directs, regulates, and sustains their actions” (p. 16). In addition to this central idea, career theme also “carries the character arc, that is, how a person changes over time. <...> The character arc begins with some flaw that propels and moves the individual. Usually, the flaw arises from something that is missing in life; something that individuals long for and need” (p. 16).

The above text of life designing inter-ventions shows how the life theme9 emerges through the use of small stories and the me-thod of deconstruction, how they are weaved into threads or life themes and using the method of reconstruction are turned into the life portrait (identity narrative) of a client. An explicit occupational plot is developed 9 In Savickas’ (2012) article, the term “life theme” is not pre-

sented; however, but this term is widely used in Savickas’ earlier works (2005, 2009, 2011a, 2011b, etc.) to substanti-ate the emergence of “life portrait”.



formuojama gyvenimo tema9, kaip jos yra supinamos į gijas, arba gyvenimo temas, ir panaudojant rekonstrukcijos metodą virsta kliento gyvenimo portretu (tapatybės pasa-kojimu). Naudojant „įlaukinimo“ metodą, iš-plėtojamas profesijų laukas ir suprojektuojama numanoma karjeros tema (motyvacija, verty-bės), kuri atlieka vienijančios idėjos vaidmenį ir „neša kliento karjeros arką“. Trumpai tariant, nuo plačios nesusistemintų gyvenimo istorijų visumos (mėgstamų veikėjų, žurnalų, istorijų, motto ir ankstyvųjų prisiminimų, Savickas, 2011a, p. 57–65), naudojant dekonstrukcijos ir rekonstrukcijos metodus bei laikantis vertini-mo protokolo, priartėjama prie kliento karjeros portreto: aiškaus profesijų lauko su numanoma karjeros tema. Čia gali kilti klausimas: kokiam tikslui gali pasitarnauti karjeros portretas (pro-fesijų laukas ir karjeros tema)? M. Savickas (2012) turi aiškų atsakymą – taikant ko-kons-trukcijos metodą, karjeros portretas turi tapti karjeros projektu: „iš mano perspektyvos, nu-manoma karjeros intervencijos paradigma iš-kilo 21 amžiaus klientų savasties konstravimo ir karjeros projekto poreikiams tenkinti“ (p. 15). Apibendrinant šią nuostatą, kyla klausi-mas: ar galima tikėtis gilesnės diskusijos apie gyvenimo projektavimo ir gyvenimo projekto (gyvenimo portreto? tapatybės pasakojimo?) vaidmenis karjeros konstravimo teorijoje sie-kiant karjeros projekto?

3 PRASMĖ IR KARJEROS PROJEKTAVIMAS

Prasmė yra labai svarbi karjeros projektavimo kategorija, nes žmogui gyvenimas be prasmės nėra vertingas. Vienas iš konsultavimo karje-rai tikslų, grindžiamų karjeros projektavimo

9 Savicko paskutiniame straipsnyje (2012) termino „gyveni-mo tema“ nebėra, bet šis terminas plačiai vartojamas anks-tesniuose Savicko darbuose (2005, 2009, 2011a, 2011b, etc.) siekiant pagrįsti „gyvenimo portreto“ atsiradimą.

through the use of emplotment method. An implicit career theme (motivation, values) serves as a unifying idea; the character arc of a client is designed. In short, from a broad pool of un-systemic life stories – role models, magazines, favourite stories, mottos and early recollections (Savickas, 2011 a, p. 57–65) – de-construction and reconstruction methods and requirements of an assessment protocol in fact help to get to a career portrait of client, i.e. ex-plicit occupational plot with an implicit career theme. A question can be raised: “what pur-pose does this career portrait (occupational plot and career theme) serve? Savickas (2012) has a clear answer – the co-construction method should help to turn a career portrait into career design: “From my perspective, an implicit paradigm of career intervention has emerged in order to meet self-construction and career design needs of the 21st century cli-ents” (p. 15). Summarising all the above facts, a question could be raised whether we could rely on a deeper discussion regarding the roles of life designing and life design (life portrait? identity narrative?) to achieve career design?

3 MEANING AND CAREER DESIGNING

Meaning is a very important category for ca-reer designing since human beings do not consider meaningless life as valuable. Accord-ing to the career designing theory10, one of the aims of career counselling is to help people to create or to restore lost meaning related to their presence in education or the world of work. Meaning gives energy to live. Thus producing or restoring lost meaning could be considered a therapy to a certain extent (Frankl, 2006; Pukelis, 1995, 1998). The career construction theory developed by Savickas (2011a) as well as Pryor’s (2010) chaos theory 10 Relation between career counseling and career designing

theory in career designing will be discussed later in chap-ter 6 of this article.


teorija,10 yra padėti asmeniui sukurti arba at-kurti prarastą prasmę švietimo ar darbo pa-saulio srityse. Prasmė teikia energijos gyventi. Vadinasi, prasmės sukūrimas arba prarastos prasmės atkūrimas gali būti suvokiamas kaip terapija (Frankl, 2006; Pukelis, 1995, 1998). M. Savicko (2011a) išplėtota karjeros konstra-vimo bei R. Pryor (2010) chaoso teorija teikia galingų metodų ir priemonių „prasmės kūry-bai“ (Richardson, 2007). Karjeros projektavi-mas pritaria, kad skirtingi metodai ir priemo-nės gali būti naudojami, jei tai padeda klientui atrasti prasmę: „kiekviena karjeros interven-cijos paradigma – modernizmui atstovaujanti vadovavimo karjerai, vėlyvojo modernizmo ugdymo karjerai, post modernizmo – yra ver-tinga ir efektyvi jos numatomam tikslui“ (Sa-vickas, 2012, p. 17).

„Prasmės kūryba“ yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Prasmę mes supran-tame kaip vertybių rinkinį (jis gali būti sis-temoje), lemiantį kryptį, kaip viena ar kita problema bus sprendžiama (Uznadzė, 1966; Pukelis, 1996, 1998). Vadinasi, asmens ver-tybių rinkiniui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo „prasmės kūrybos“ procese, t. y. prasmė turi savo kokybę. Kokybė visada yra susitarimas. Prasmės kokybė stipriai veikia profesijos rinkimąsi ir tolesnę karjeros plė-totę: „svarba“ (angl. „mattering“, Savickas, 2011a) kyla iš prasmės. Prasmės iškraipymai dažnai išprovokuoja ir svarbos iškraipymus. Pavyzdžiui, asmeniui gali būti svarbu profe-sijos socialinis statusas, prestižas („matoma mėnulio pusė“), bet jis / ji gali neturėti jo-kio supratimo apie kasdienę profesijos pusę („tamsiąją mėnulio pusę“), nors jam / jai ta profesija atrodo svarbi. Vadinasi, ne viskas, kas svarbu asmeniui, jam / jai tinka... Tai yra galimi spąstai karjeros konstravimo teorijos logikoje. Šis pavojus išsamiau aptariamas šio straipsnio 4 skyrelyje.

10 Konsultavimo karjerai ir karjeros projektavimo teori-jų ryšys karjeros projektavime bus plačiau aptartas šio straipsnio 6 skyrelyje.

also provide powerful methods and tools for “meaning making” (Richardson, 2007). In ca-reer designing, different methods and differ-ent tools could be used if they help a client to discover meaning: “each paradigm for career intervention – whether it is modern guidance, late modern education, or postmodern de-sign – is valuable and effective for its intended purpose” (Savickas, 2012, p. 17).

“Making meaning” is a lifelong process. Meaning is understood as a set of values which determine the direction in which one or another problem will be solved (Uznadze, 1966; Pukelis, 1996, 1998). Therefore, a set of values that a person possesses play the most important role in the process of “making meaning”, i.e. meaning has quality. Quality is always an agreement. Quality of meaning strongly influences processes of choosing a profession as well as further career develop-ment: “mattering” (Savickas, 2011a) stems from meaning. Distortions in meaning usu-ally provoke distortions in “mattering”. For example, social status, prestige of a profession (“light side of the moon”) could “matter” to a person but he or she might not understand anything about the “backside” (“dark side of the moon”) of the profession that seems to “matter” to him or her. Therefore, not every-thing that “matters” to a person actually “fits” or “matches” him or her as a person... This is a possible trap in the logic of the career con-struction theory. This idea will be further dis-cussed in Chapter 4 of the article.

The category of meaning in the process of career education as well as in career coun-selling (or generally, in career designing11) claims to pay attention to the system of val-ues a person possess. The use of the taxono-my of values (receiving, responding, valuing,

11 More information about relations between career design-ing as umbrella term and processes of career education, vocational and career counseling, career planning or fur-ther career development and career designing research could be found in Pukelis (2003), Pukelis and Navickienė (2008b), etc.



Prasmės kategorija ugdymo karjerai ir kon-sultavimo karjerai procesuose (arba bendrai – karjeros projektavime11) reikalauja atkreipti dėmesį į asmens turimų vertybių sistemą. Čia būtų tikslingas Krathwohl išplėtotos verty-bių taksonomijos (Krathwohl, Bloom, Masia, 1964) taikymas abiem atvejais kiekvienoje kon-krečioje „piltuvėlio“12 pakopoje (1 pav.). Kita vertus, vertybių klausimas yra labai jautrus, to-dėl konsultantui reikia būti labai dėmesingam visą karjeros intervencijos laikotarpį.

A. Maceina (1990) pašaukimo ir gyveni-mo prasmės ryšį apibūdino taip: „Prasmė yra tam tikro uždavinio vykdymas pačiu mūsų buvimu. /.../ Prasmė yra uždavinys, užduotas mums iš viršaus. /.../ Tačiau mums užduo-tą uždavinį įvykdyti savame buvime reiškia ne ką kitą, kaip šitą buvimą sutvarkyti pagal ano uždavinio reikalavimus. Uždavinys stovi priešais mus kaip reikalavimas, kaip pareiga, kaip pašaukimas. /.../ Prasmė keičia mus pa-čius, keičia pačioje mūsų būtyje. Giliausia tad 11 Daugiau informacijos apie karjeros projektavimo, kaip

apibendrintos sąvokos, santykį su ugdymo karjerai, pro-fesinio konsultavimo ir konsultavimo karjerai, karjeros planavimo arba tolesnės karjeros plėtotės, karjeros pro-jektavimo tyrimų procesais galima rasti šiuose šaltiniuo-se: Pukelis (2003), Pukelis ir Navickienė (2008b) ir kt.

12 „Piltuvėlio“ forma karjeros projektavime atskleidžia Su-per (1957) karjeros plėtotės pakopų modifikaciją.

organization, characterisation by value set) developed by Krathwohl could be helpful in both cases (Krathwohl, Bloom, Masia, 1964), in each stage of the “funnel”12 (Fig. 1). On the other hand, all the issues related to values are a very sensitive subject; therefore, a counsel-lor should always focus on them during career intervention.

Maceina (1990) defined the relation be-tween a calling and the meaning of the life in the following way: “meaning is implementing a particular task through our own being <...> meaning is a task given to us from above. <...> however, to implement this given task in one’s own being means nothing more than to orga-nise this being in accordance with the require-ments of that task. The task confronts us as a requirement, as a responsibility, as a calling <...> meaning changes us in our own being. Thus in its deepest sense, meaning is matching self to one’s calling” (p. 549).

We could consider “a task given to us from above” in different ways. For example, we could think of this “task” as a person’s need for something or lack of something, or “flaw” “that propels and moves the individual”

12 “Funnel” mode in career designing represents some modi-fication of Super’s (1957) career development stages.

1 pav. Karjeros projektavimo etapų „piltuvėlis“

Fig.1. “Funnel” of career designing stages

1. Pagrindinės arba vidurinės mokyklos baigimas / Graduation from a lower-secondary or secondary school (asmuo santykinai yra laisvas ir gali rinktis bet kokios profesijos studijas /

a person is relatively “free” and can choose any profession to study)

2. Mokymasis arba studijavimas pagal pasirinktą mokymo / studijų programą / Learning or studying according to the chosen study

(iš daugelio galimybių tenka rinktis vieną: „susisiaurinama“ / one choice out of many has to be made: “narrowing”)

3. Specialybės ir specializacijos rinkimasis mokymo / studijų programoje / Choosing speciality and specialisation in the study programme

4. Konkreti darbo vieta / Specific work place (job)


prasme ji yra ne kas kita, kaip savęs sutapdy-mas su savo pašaukimu“ (p. 549).

Frazę „Prasmė yra uždavinys, užduotas mums iš viršaus.“ galima interpretuoti įvai-riai. Sakykime, šis „uždavinys“ gali būti as-mens poreikis, ko nors trūkumas arba „ply-šys“, kuris „stumia į priekį ir judina asmenį“ (Savickas, 2012, p. 16). Karjeros projektavi-mas prasmę, kaip asmens „savasties“ „svarbą“ ir „atitikimą“ jo „pašaukimui“, sieja su įgimtu žmogaus kūrybiškumu, t. y. galėjimu atsaky-ti į „problemas“, ateinančias iš aplinkos, arba dar tiksliau – atspindėjimo13 (reflektavimo) galia. Prasmė kuriama žodžiais ir realizuojant ją tam tikroje veikloje siekiant tam tikro tiks-lo. Prasmė yra „kuras varikliui“...

Kūrybiškumas nėra tik a posteriori. Išorė tik atitinkamai aktyvuoja ir formuoja a priori kūrybiškumą bei keičia jį į a posteriori kūry-biškumą (patirtį). Karjeros projektavimas vis dar remiasi prielaida, kad a priori kūrybiš-kumas visą laiką lieka organiška a posteriori kūrybiškumo dalis ir dalyvauja kuriant pras-mę atitinkamai formuojant ir rekonstruojant poveikius, pasiekiančius asmenį iš išorės. A priori atitinkamai filtruoja visus poveikius, ateinančius iš išorės, ir kiekvieną jų keičia pa-gal įgimtą a priori tipą. Tokia prielaida leidžia paaiškinti profesinių identitetų tipų įvairovę, susiformuojančią patiriant panašų socialinį poveikį (pvz., šeimoje, mokykloje, bendruo-menėje ir pan.) bei atvirkščiai. Kūrybiškumas, 13 Karjeros projektavimas griežtai atskiria reflektavimo

(angl. „reflection“) reiškinį („kruopštus mąstymas apie ką nors, kartais labai ilgą laiką“, Oxford Advanced Lear-ners Dictionary, 2005) nuo refleksijos (angl. „reflextion“) ar refleksavimo (angl. „reflexivity“) reiškinių, apibū-dinamų žodžio „refleksas“ (angl. „reflex“ – „kas nors, ką jūs darote negalvodami“, Oxford Advanced Learners Dictionary, 2005) dariniais. Šis skirtumas kyla iš neat-sakingo minėtųjų anglų kalbos žodžių vertimo į lietuvių kalbą, kai vietoje „reflektavimo“ vartotas „refleksijos“ ar „refleksavimo“ terminas, susijęs su žodžiu „refleksas“ ir implikuojantis „ko nors darymą negalvojant“. Anglų kalboje abu terminai – „reflection“ ir „reflexion“ – yra sinonimiški (Oxford Advanced Learners Dictionary, 2005). Siekiant išvengti šių neaiškumų vertimuose į ki-tas kalbas, rekomenduotina anglų kalba vartoti vieną terminą – „reflection“.

(Savickas, 2012, p. 16). The meaning of career designing as mattering and matching “self ” to “one’s calling” is related to inborn creativ-ity of a human being i.e. ability to respond to “obstacles” coming from outside, or more pre-cisely – ability to reflect13. Meaning is created through words and realised through activity to achieve some goal. Meaning provides “fuel” for “engine”...

Creativity is not just an a posteriori. “Outside” only activates and shapes “creativ-ity in a priori” transforming it into “creativ-ity as an a posteriori” (experience). Career designing still relies on the assumption that “creativity in an a priori” always remains an organic part of “creativity in an a posteriori” and takes place in creating meaning by shaping and reconstructing impacts that affect a person from “outside”. A priori accordingly filters all impacts coming from outside and originally converts every impact according to the type of inborn a priori. Such an assumption allows explaining the emergence of different types of vocational identities when experiencing similar social impact (e.g., in family, school, community, etc.) and otherwise. “Creativity as a posteriori” emerges in the social world as several types of activities which were named as “professions”. But these “professions” or “vocational activities” are the result of reflec-tion of different inner processes which differ for different people. Diversity of professions 13 Career designing clearly distinguishes between the

phenomenon of “reflection” (“careful thought about sth, sometimes over a long period of time”, Oxford Ad-vanced Learners Dictionary, 2005) and such phenom-ena as “reflexion” or “reflexivity” stemming from the word “reflex” (“sth that you do without thinking”, Ox-ford Advanced Learners Dictionary, 2005). This differ-ence comes from irresponsible and vague translation of these English words into the Lithuanian language when instead of “reflection” (in Lithuanian “reflektavimas”) such terms as “reflexion” or “reflexivity” (in Lithua-nian – “refleksija”) which indicate “sth that you do without thinking” are used. In English, “reflection” and “reflexion” are synonymous (Oxford Advanced Learners Dictionary, 2005). To avoid such translation complica-tions in other languages, we would recommend using “reflection” in English.



kaip a posteriori, socialiniame pasaulyje pasi-rodo kaip tam tikrų veiklų tipai, kurie buvo pavadinti profesijomis. Bet šios profesijos (arba profesinės veiklos) yra skirtingų vidi-nių procesų, skirtingai vykstančių kiekviena-me žmoguje, reflektavimo pasekmė. Profesijų įvairovė patvirtina prielaidą apie nuolatinį a priori kūrybiškumo dalyvavimą formuojantis profesiniam identitetui.

Profesijos rinkimasis yra bandymas suteik-ti konkrečią prasmę (turinį) asmens „tuščiam pašaukimui“ (arba a priori kūrybiškumui) ir sudaryti jam sąlygas augti siekiant savirealiza-cijos per saviaktualizaciją. Prasmės suteikimo aktas gali būti laikomas derinančia / harmo-nizuojančia veikla individualioje ir socialinėje dimensijose. Individuali dimensija dažniausiai remiasi atitikimo kategorija (Parsons, 1909; Davis, 2002, 2005; Holland, 1997; etc.), o so-cialinė – svarbos kategorija (Savickas, 2011a). Paskutinis teiginys galėtų būti koreguojamas, nes svarba taip pat remiasi atitikimo metodu: profesijų laukas ir karjeros tema yra ko-kons-truojami ir ateina laikas imtis veiklos. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie atitikimo teorijas, nes jose taip pat visada minima socialinė di-mensija. Prasmės kūrimas per profesijos rinki-mąsi yra glaudžiai susijęs su asmens saviugda.

4 SAVIUGDA IR KARJEROS PROJEKTAVIMAS

G. Stead ir H. Bakker (2010), analizuodami savasties problemą karjeros teorijoje ir kon-sultavime, teigia: „Diskurso analizė rodo, kad dauguma karjeros teorijų ir terminologijų greičiau yra sukonstruotos siekiant pasitar-nauti tam tikriems interesams nei objektyviai atrastos“ (p. 45).

Skaitydami žodį „saviugda“ (bei „savęs konstravimas“), galime išskirti dvi prasmes: vienu atveju savastis (angl. Self) gali būti su-vokiama kaip objektas (pasyvus, potencialus,

endorses the assumption of permanent par-ticipation of “creativity in an a priori” in the emergence of vocational identity.

Choosing a profession is an attempt to give concrete meaning (content) to “empty calling” (or creativity in a priori) of a person and allow him or her to grow up in pursuance of self-realisation through self-actualisation. Act of “giving meaning” could be considered as an “adjustment activity” on individual and social dimensions. An individual dimension usually refers to “fit” or “matching” (Parsons, 1909; Davis, 2002, 2005; Holland, 1997; etc.) when social dimension refers to “mattering” (Savickas, 2011a). The last statement could be corrected since “mattering” also uses methods of “fitting” or “matching” when the occupa-tional plot and career theme are co-constructed and time to take action comes. The social di-mension also always participates in “fit” and “matching” theories. Developing meaning by choosing a profession is closely related to per-son’s self-development.

4 SELF-DEVELOPMENT AND CAREER DESIGNING

Stead and Bakker (2010) analysed self in the career theory and counselling and claimed that “discourse analysis states that much of career theory and terminology is constructed, rather than objectively discovered, to serve certain interests” (p. 45).

Two meanings could be produced when reading the term “self-development” (as well as “self-construction”). In one case “self ” could be treated as an “object” (passive, po-tential, and substance) and in the other case it could be treated as a “subject” (active, ac-tual, agency). In the first case “self ” represents “structure”, “object” which could and should be developed accordingly. In the second case “self ” is presented as an “agency”, “subject”


medžiaga), kitu atveju – kaip subjektas (ak-tyvus, aktualus, agentas). Pirmuoju atveju sa-vastis reprezentuoja struktūrą, objektą, kuris gali ir turi būti atitinkamai ugdomas. Antruo-ju atveju savastis veikia kaip subjektas, vei-kėjas, kuris ugdo save patį… Ką „patį“? Čia galėtume pasiremti James (1890)14: „Aš pasa-koja istoriją apie Mane“. Ar tai reiškia, kad Aš ugdo Mane, ir gali būti iliustruojama Miun-hauzeno, traukiančio patį save už plaukų iš pelkės, pavyzdžiu? Kas yra tas Aš ir Mane? Kada savastis yra Aš (veikėjas, subjektas) ir kada – Mane (struktūra, objektas, medžiaga)?

Lietuvių kalboje esama trijų terminų, aiš-kinančių savasties būklę saviugdos procese (atsižvelgiant į abi minėtąsias savasties pras-mes – struktūrą ir veikėją). Taigi buvo išskir-ti trys anglų kalbos terminai (Pukelis, 1998; Pukelis ir Savickienė, 2003), atitinkantys lie-tuviškuosius: „ugdymas“ (angl. „education“), „ugdymasis“ (angl. „adolescent self-edu-cation“) ir „saviugda“ (angl. „adult self-edu-cation“). Šie trys terminai apibūdina tris as-mens saviugdos etapus.

Ugdymo etape savastis dar negali būti veikėjas ir atlieka tik pasyvų struktūros, pati-riančios nuolatinį ugdymo poveikį, vaidmenį. Ugdymo etapas saviugdos procese trunka iki klausimo „Kas čia?“ (2–3 m.). Klausimas „Kas čia?“ rodo savasties virsmą iš pasyvios struk-tūros į aktyvią. Savastis pradeda veikti kaip subjektas15, t. y. Aš. Iki klausimo „Kas čia?“ vaiko savastis yra panirusi supančiame pasau-lyje ir atlieka vienos iš išorinio pasaulio dalių vaidmenį. Klausimas „Kas čia?“ rodo savasties aktualizaciją ir atsiradusio Aš konfrontaciją su išoriniu pasauliu. Vaikas išnyra iš supančio pasaulio į „asmenybės žemę“: savastis, kaip struktūra, virsta subjektu (Aš). Klausimas „Kas čia?“ rodo įgimtą pažintinį žmogaus poreikį pažinti pasaulį.

14 Cituota iš Savickas, 2012, p. 14.15 Mes suprantame, kad savastis veikdavo kaip subjektas

(Aš) ir iki klausimo „Kas čia?“. Nesileisdami į smulkme-nas, šį klausimą mes laikome pirmuoju atskaitos tašku saviugdos procese.

who is developing its “own”....What “own”? We could refer to James (1890)14: “I tells a story about Me”. Does this mean that I develops Me and could be illustrated by the example of Munchausen pulling himself out of a swamp by his own hair? What do this I and this Me refer to? When is “self ” in the role of I (agency, actor) and when in a role of Me (structure, ob-ject, substance)?

In the Lithuanian language, three terms are used to explain the state of art of “self ” in the self development process taking into ac-count both meanings of “self ” presented in the above cases when “self ” is in the role of “structure” and in the role of “agency”. For this purpose we have coined (Pukelis, 1998; Puke-lis and Savickienė, 2003) three terms in Eng-lish to somehow match the terms used in the Lithuanian language: “education”, “adolescent self-education”15 and “adult self-education”. These three terms indicate three stages of per-son’s self-development.

In the stage of “education”, “self ” can’t act as an “agency” and plays a passive role of “structure” which is under permanent impacts of “education”. The stage “education” of self-development lasts until the question “what is that?” (2–3 years of age). The question “what is that?” indicates conversion of “self ” from a passive “structure” to an active one. “Self ” starts acting as an “agency”16 – “I”. Until the question “what is that?” emerges, children’s “self ” is “immersed” in the surrounding world and performs the role of one of the parts of an outer world.

The question “what is that?” indicates actualisation of “self ” and confronting of the emerged “I” with the outside “world”. A child

14 Quoted from Savickas, 2012, p. 14.15 In the article (Pukelis and Savickienė, 2003), the term

“child self-education” is used instead of “adolescent self-education”.

16 We understand that “self ” acted as an agency (I) even prior to the question “what is that?”. Without going into details we indicate this question as a first reference point in the self-development process.



Tolesnis klausimas, kylantis ugdymo eta-pe, yra klausimas „Kodėl?“ (3–5 m.). Klausi-mas „Kodėl?“ rodo įgimtą žmogaus poreikį pažinti priežastis, dėl kurių dalykai vyksta vienaip arba kitaip. Žinoma, abiejų klausimų „Kas čia?“ ir „Kodėl?“ priežastys glūdi išori-niame pasaulyje.

Pagrindinis klausimas, kylantis ugdymosi etape, yra „Kas aš?“ (11–17 m.). Šis klausimas siejamas su prasme ir veda link asmens ta-patybės fiksacijos. Identitetas (tapatybė) yra subjektyvi išorinio pasaulio reprodukcija pa-auglio sąmonėje. Šios reprodukcijos kokybė labai priklauso nuo vertybių16 rinkinio, kuris susiformavo ugdymo etape gaunant atsaky-mus į klausimus „Kas čia?“ ir „Kodėl?“.

Klausimas „Kuo būti?“ rodo saviugdos etapo pradžią. Vertybių rinkinys, kuris suda-ro tapatybę (atsakymų į klausimą „Kas aš?“ rezultatas), kreipia asmenį ieškoti ir įvertinti informaciją, leidžiančią atsakyti į klausimą „Kuo būti?“. Tai gyvenimo prasmės klausi-mas… Atsakymai, susiję su skirtingais klau-simo „Kuo būti?“ aspektais, pradeda atitin-kamai užpildyti plyšį tarp asmens tapatybės ir visuomenės. Prasideda tapatybės virsmas į profesinę tapatybę. Tai – tiltas tarp asmens ir darbo pasaulio.

Karjeros projektavimas vis dar remiasi prielaida, kad saviugdos procesas yra nuola-tinės a priori kūrybos ir a posteriori kūrybos sąveikos žaismas. Šio žaismo pasekmė – as-mens brendimas. Savastis, priklausomai nuo situacijos, gali tapti aktyvia (subjektu) ir pasyvia (struktūra) tuo pačiu metu. Spren-dimas dėl savasties vaidmens saviugdos pro-cese priklauso savireguliacijai. Savireguliacija gali būti paaiškinama „dialoginės savasties” koncepcija (McIlveen ir Patton, 2007).

P. McIlveen and W. Patton (2007) „dia-loginės savasties“ koncepciją pritaikė subjek-tyviai karjerai: „prasmė priskiriama karjeros įvykiams“ (p. 68). Karjeros projektavimo 16 Vertybes mes suprantame kaip atitinkamai auklėjimo

procese perkeistas žinias.

“surfaces out” from the outer world to the “land of personality”: “self ” as “structure” con-verses to “agency” (“I”). The question “what is that?” shows an inborn cognitive need of a hu-man being to know the world.

The other question which appears in the “education” stage after the question “what is that?” is the question “why?” (3–5 years of age). The question “why?” shows an inborn caus-ative need of a human being to know reasons why things happen in one or another way? Of course, in both cases reasons for child’s ques-tions “what is that?” and “why?” come from the outer world.

The main question in the stage of “adoles-cent self-education” is the question “who am I?” (11–17 years of age). This question relates to meaning and leads to fixation of person’s iden-tity. Identity is subjective reproduction of the outside world inside adolescent’s conscious-ness. Quality of this reproduction depends on the set of values17 developed in the “education” stage by getting answers to questions “what is that?” and “why?”

The question “what should I be?” indicates beginning of the stage of “adult self-education”. A set of values which constitute identity (the re-sult of answers to question “Who am I?”) turn a person accordingly to seek and evaluate in-formation enabling to answer a question “what should I be?”. This is the question of meaning of life….Answers related to different aspects of the question “what should I be?” start to fill in the gap accordingly between identity of a per-son and society. Identity starts to converse into vocational identity. This is a bridge between a person and the world of work.

Career designing still relies on the as-sumption that the process of self-development is permanent interaction based on the inter-play of “creativity in a priori” with “creativity in a posteriori”. The outcome of this interplay is maturation of a person. Depending on a 17 Values we understand as knowledge shaped accordingly in

the process of moral education.


filosofija daro prielaidą, kad jei savastis iden-tifikuoja išteklių stoką saviugdos procese, ji prisiima pasyvų struktūros, potencialo, me-džiagos vaidmenį. Prisipildžiusi reikiamų išteklių (resursų), struktūra (arba potenciali savastis) iš pasyvios būsenos gali transfor-muotis į aktyvią: savastis tampa subjektu ir vėl pradeda saviugdos procesą. Šį žaismą „dialoginės savasties“ koncepcija (McIlveen ir Patton, 2007) aiškina taip: „Aš imasi dau-gialypės autoriteto pozicijos erdvėje ir laike ir gali stebėti konstruojamą Mane, judantį įsivaizduojamame arba realiame kraštovaiz-dyje“ (p. 71). Ir toliau: „dažnumas, su kuriuo Aš pozicionuoja ir yra aktyvus savastyje, gali kisti“ (p. 72), nes „Aš judant nuo vienos pozi-cijos prie kitos savo įsivaizduojamoje erdvėje, sukuriami savasties derybų, savasties prieš-taravimų ir savasties integracijos momentai“ (p. 73).

Ši sudėtinga savasties situacija gali būti paaiškinta tokiu pavyzdžiu: „Petrui yra 38 metai. Viena vertus, Petras yra tas pats Petras, kai jam buvo 4 metai. Kita vertus, 38 metų Petras yra jau kitas Petras, negu tada, kai jam buvo 4 metai“. Šis savasties dialektinis tarpu-savio ryšys tarp tas pats ir ne tas pats yra la-bai painus ir iki šiol traukia daugelio pasaulio mokslininkų dėmesį.

Dėl šių priežasčių karjeros projektavimas vis dar yra labai atsargus vertindamas tokius, kaip pavyzdžiui, Vygotskio (1978) teiginius: „Čia, prote, nėra nieko, ko prieš tai nebūtų egzistavę visuomenėje“ (p. 142)17. Mes norė-tume priminti seną empiristų posakį, sufor-muluotą dar Fr. Bacon (1561–1626): „Nieko negalima rasti žmogaus prote, ko prieš tai nebūtų buvę jo pojūčiuose.“, arba į jį panašų J. Locke (1632–1704) tabula rasa teiginį, jog kūdikis gimsta kaip „švari lenta“, o kokiu žmogumi jis taps – priklauso tik nuo patir-ties, gaunamos iš aplinkos. Remdamasis šia nuostata, J. J. Rousseau (1712–1778) paskelbė, 17 Cituota iš Savickas (2011a, p. 17) ir Savickas (2010, p. 37).

situation, “self ” could be both active (agency) and passive (structure) at the same time. Deci-sion regarding the role of “self ” in self-devel-opment belongs to self-regulation. Self-regula-tion could be explained through the concept of “dialogical self ” (McIlveen and Patton, 2007).

McIlveen and Patton (2007) apply “dia-logical self ” to subjective career: “meaning ascribed to career invents” (p. 68). Career de-signing philosophy assume, if “self” indicate lack of resources for self-development, self turns into passive role – structure, potential, and substance. Completing with resources the structure or potential “self” could turn from passive state into active state: “self” becomes an “agent” and starts the process of self-develop-ment again. This interplay explains “dialogical self ” (McIlveen and Patton, 2007) in the follow-ing way: “I takes multiple authorial positions in space and time and can observe a constructed Me moving in imaginal or real landscape” (p. 71). And further: “The frequency with which I-positions are active within the self may vary” (p. 72)” since “as the I moves from one position to another in its imaginal space it creates mo-ments of self-negotiation, self-contradiction, and self-integration” (p. 73).

The complicated situation of “self ” could be illustrated by the following example: “Peter is 38 years old. Nevertheless Peter in 38, he is the same Peter as when he was 4 years old. On the other hand Peter in his 38 is another Peter than in 4 years of age”. This dialectical interre-lation of “self ” between “the same and not the same” is very confusing and still attracts atten-tion of many scholars in the world.

Therefore career designing is still very pre-cautious to such statements as the following one, formulated by Vygotsky (1978): “There is nothing in mind that was not in society in the first place” (p. 142)18. We would like to dis-cuss this old statement of empirics formulated by Bacon (1561–1626) like “nothing could 18 Quoted from Savickas (2011a, p. 17), as well from Savickas

(2010, p. 37).



kad žmogus iš prigimties yra „vienapusiškai geras“. Dėl „vienapusiškai gero“ kūdikio tap-smo „blogu suaugusiuoju“ kalta visuomenė, nes socializacijos metu kūdikis esą patiria blogų aplinkos pavyzdžių. Siekdamas to iš-vengti, J. J. Rousseau suformulavo šūkį „Atgal į gamtą!“ ir pakvietė atlikti socialinį eksperi-mentą – tų laikų „blogą visuomenę“ pakeisti į ateities „gerą visuomenę“ statant gamtoje už miestų mokyklas, saugant vaikus nuo blogos visuomenės poveikio ir „maitinant“ juos tik gėrio pavyzdžiais. Žinome, kad šis ekperi-mentas žlugo ir liko tik Kembridžo, Oxfordo ir pan. universitetai.

Karjeros projektavimas visada turi pa-pildomų klausimų tokiems teiginiams kaip „asmenys organizuoja savo elgesį, konstruoja save ir suvokia kitus kognityvinėmis struktū-romis, išplėtotomis per ankstyvesnes veiklas, sąveikas ir pokalbius“ (Guichard, 2005, p. 117) arba „šis požiūris savastį laiko a poste-riori istorija, ne a priori medžiaga, nulemta savybių sąrašo“ (Savickas, 2012, p. 14).

Karjeros projektavimo požiūris sutinka, kad „savastis yra a posteriori istorija“, bet norėtų giliau diskutuoti dėl vaidmens, kurį atlieka a priori randantis „savasčiai kaip a posteriori istorijai“. Karjeros projektavimas remiasi epistemologinėmis prielaidomis, kad „a posteriori kūrybiškumas (aktualija) gali būti išplėtota tik sąveikaudama su a prio ri kūrybiškumu (potencija)“18. Šios są-veikos rezultatas yra pridėtinė vertė, arba kultūra pačia plačiausia prasme. Kultūra – kaip rezultatas ir kaip (dažniausiai) proce-sas – visada yra sąveika tarp išorės (gamtos, sociumo) ir vidaus (žmogaus reflektavimo į išorės poveikį). Pridėtinė vertė paaiškina, kodėl mūsų visuomenėse atsiranda nau-jų daiktų (kultūra kaip rezultatas), kurie prieš tai jose neegzistavo. Klausimas būtų labai paprastas: jei „prote nėra nieko, ko pirmiau nebūtų buvę visuomenėje“, kaip 18 Aristotelio potencijos ir aktualijos dėsnis.

be found in mind before not experiencing it by senses” or similar to “tabula rasa” of Lock (1632–1704): a child’s birth is like “tabula rasa” and what kind of person a human being will become depends on experience received. Rousseau (1712–1778) stated that the nature of human being is “one-sided good”. So why does later on in life this “one-sided good” baby become a “bad adult”? Society is to be blamed as this baby gets bad examples of experience under the process of socialization and turns into a “bad adult”. To avoid this, Rousseau uses a slogan “back to basics (nature)!” and invited to conduct a social experiment that was sup-posed to change the “bad society” of that time into a “good society” in future. The experiment was about building schools in nature, i.e. out of big cities, and protecting children from bad influence of the society by “feeding” them only with “good” examples. We now know that this experiment failed and only such universities as Cambridge, Oxford, etc. survived.

Career designing approach always has additional questions to statements like “in-dividuals organise their conduct, construct themselves and perceive others, via cognitive structures built during prior activities, inter-actions and interlocutions” (Guichard, 2005, p. 117) or like “this view considers self to be an a posteriori story, not an a priori substance defined by a list of properties” (Savickas, 2012, p. 14).

The approach of career designing agrees that “self is an a posteriori story”, but would like to deeper discuss the role which an a priori plays in emerging “self as an a posteriori story”. Career designing follows the epistemological presupposition that “creativity in a posteriori (actual) could develop just interacting with creativity in a priori (potential)”19. The result of this interaction is an “added value” or culture in a broad sense. Culture as a result as well as a process (mainly) is always interaction of “out-side” (nature, society) and “inside” (reflection 19 The law of Aristotle of potential and actual.


randasi nauji daiktai (kultūra), kurių „prieš tai nebuvo visuomenėje“? Šis epistemolo-ginis klausimas turėtų būti giliau nagri-nėjamas, nes mokslinė (ir visų kitų tipų) kūryba (gaminanti pridėtinę vertę) netektų prasmės...

Dėl šios priežasties karjeros projek-tavimui artimesnis teiginys: „heksagonas vaizduoja idėją, kad socialiai reguliuojami panašumai aplinkoje produkuoja savas-tį konstruojančius tipus, galbūt su šešių skirtingų procesų dinamika, tarp asmenų su heterogeniniais potencialais. Hollando heksagonas žymi pažinimą, kuriuo remiasi asmenys profesijoms konceptualizuoti“ (Sa-vickas, 2010, p. 37). Žodžiai „heterogeniški potencialai“ ir „pažinimas, kuriuo remiasi asmuo“ verti tolesnės ir gilesnės diskusijos.

Mes visiškai sutinkame, kad be kogni-tyvinio pasiūlymo (Guichard, 2005) negali prasidėti joks kognityvinių struktūrų vysty-masis. Bet ar pakanka gyvai būtybei suteikti kognityvinį pasiūlymą, jei nesama kognity-vinio atsako į jį? Ar mes pajėgūs išmokyti bet kurią gyvą būtybę skaityti? Kalbėti? Ne. Ko-dėl? Todėl, kad nėra prielaidų kognityviniam atsakui į kognityvinį pasiūlymą. Tai liudija a priori kognityvinių struktūrų, glūdinčių žmoguje ir leidžiančių atsakyti į kognityvinį pasiūlymą, svarbą.

Daugelis švietimo specialistų sutiks su teiginiu, kad žmoguje negali būti išugdyta nieko, kas neegzistuotų žmogaus viduje nuo pat pradžių (Kant, 1996). Čia kalbama apie I. Kanto (1996, p. 117) „keturias kategorijas su jų dvylika a priori formų“, kurios išskiria žmogų iš visų kitų gyvų būtybių šiame pa-saulyje. Mes niekada neišplėtosime jokios savasties su bet kokia išore jokioje gyvoje būtybėje, išskyrus žmogų. Žmogus yra vie-nintelė būtybė, turinti būtinas a priori prie-laidas reaguoti į kognityvinį pasiūlymą su pridėtine kognityvinio atsakymo verte. Tai

of human being to impact from “outside”). “Added value” gives an answer to the ques-tion why new things (culture as a result) which didn’t exist before emerge in our societies. The question would be very simple: if “there is nothing in mind that was not in society first of all”, how new things (culture) which are “not in society at all” appear? This epistemological question should be discussed in more detail since scientific (and any other types) creativ-ity (producing of added value) would lose a sense…

Therefore, career designing still remains closer to the statement that “the hexagon por-trays the idea that socially-regulated similari-ties in environments produce self-construct-ing types, maybe with six different processing dynamics, among individuals with hetero-geneous potentials. Holland’s hexagon maps cognitions that individuals use to conceptual-ise occupation” (Savickas, 2010, p. 37). Words “heterogeneous potentials” and “cognitions that individuals use” are worth further and deeper discussions.

We completely agree that without “cogni-tive proposition” (Guichard, 2005) no “cogni-tive structures” can start to be developed. But is it enough to give cognitive proposition to a living creature if a “cognitive response” to this proposition does not exist? Are we able to teach any living creature to read or to speak? No. Why? And the answer is because there no preconditions for a “cognitive response” to a “cognitive proposition”. This justifies the im-portance of “a priori cognitive structures” re-siding in a human being which enable him/her to respond to “cognitive propositions“.

Most educationalists would agree to the statement that nothing can be developed in a human being that did not exist in that human being from the very beginning (Kant, 1996). We talk here about “twelve a priori forms of 4 categories” by Immanuel Kant (Kant, 1996, p. 117) which distinguish human beings from



yra intelektas19. Dėl šios priežasties karjeros projektavimas saviugdą (arba savęs konstra-vimą) supranta kaip „dviejų krypčių eismą“ („iš išorės į vidų“ ir „iš vidaus į išorę“), be-sisukantį aplink savo ašį ir kylantį aukštyn spirale. Tai gyvenimo spiralė (Pukelis, 1995, p. 148), kuri gali būti pakreipta žemyn arba aukštyn priklausomai nuo žmogaus galimy-bių gauti gerą išsimokslinimą (visų pirma šeimoje ir vėliau mokykloje) bei pasirinkti tinkamą profesiją. Tai yra socialinio teisingu-mo ir lygių galimybių gyvenime, mokymesi ir karjeros projektavime klausimas (Bassot, 2012; Sultana, 2011, 2012; Plant, 2011; Pryor, 2010; Watts & Fretwell, 2004; etc.), per visą žmonijos filogenezę besitęsianti ateities ne-užtikrintumo situacija.

Karjeros konstravimo teorija, kaip ga-lingas įrankis įduotas visiems šios srities mokslininkams ir praktikams, vis dar remia-si Hollando (1997) RIASEC teorija. Išlieka klausimas: ar profesinis identitetas yra tik a posteriori rezultatas, ar profesinio identiteto susidarymui svarbus vaidmuo priklauso ir a priori? Daug faktų gali būti pateikta norint apginti epistemologinę savasties, kaip są-veikos tarp a priori ir a posteriori, radimosi poziciją.

Prasmės kūrimas yra esminė karjeros konstravimo teorijos koncepcija. Šis vaid-muo karjeros konstravimo teorijoje priklau-so karjeros temai: „tema yra tai, kas svarbu gyvenimo istorijoje“ (Savickas, 2011a, p. 28). Ir toliau: „konstrukcionistinis konsultavimas karjerai labiau pabrėžia svarbą, nei atitikimą“ (Savickas, 2011a, p. 42). Čia gali kilti klausi-mas: ar asmeniui gali būti svarbu tai, kas ne-glūdi jo viduje a priori? Mes galime pateikti galybę konfliktų pavyzdžių iš karjeros pro-jektavimo praktikos, kai tai, kas buvo svarbu asmeniui, visiškai nebuvo svarbu aplinkai, ir 19 Svarbu skirti intelektą nuo inteligencijos (proto) arba po-

tenciją nuo aktualijos (Aristotelis, 1990). Inteligencija yra intelekto plėtotės rezultatas pastarajam susidūrus su kliūti-mi (problema), kuri neleidžia žmogui toliau judėti (Uzna-dze, 1966; James, 1931; Peirce, 1970; Dewy, 1957; etc.).

the rest of the world. No “self ” can ever be de-veloped with any “outside” in any living crea-ture except for a human being. A human being is the only creature with necessary precondi-tions in a priori to react to the “cognitive prop-osition” with the added value of a “cognitive response”. And this is what we call intellect20. Therefore, career designing accepts self-devel-opment (or self-construction) as a “two-way traffic” (“outside-inside” and “inside-outside”) spinning around and climbing up like a helix. This is a life helix (Pukelis, 1995, p. 148) which could be “turned down” or “turned up” de-pending on possibilities of a human being to get “good education” (first of all in family and later at school) and to choose a “good profes-sion”. This is a question of social justice and equality in life, in education and also in career designing, (Bassot, 2012; Sultana, 2011, 2012; Plant, 2011; Pryor, 2010; Watts & Fretwell, 2004; etc.) in lifelong situation of uncertainty during all phylogenesis of humankind.

The career construction theory as a pow-erful tool given to all scholars and practitioners working in the field still relies on Holland’s (1997) RIASEC theory. The question remains whether vocational identity is just a result of a posteriori or whether an important role in the emergence of vocational identity is given to a priori also? A number of facts support an epis-temological position based on the emergence of “self ” as an outcome of interaction between a priori and a posteriori.

“Making meaning” is a core concept of the career construction theory. This role in the career construction theory belongs to the career theme: “theme is what matters in the life story” (Savickas, 2011a, p. 28). And fur-ther: “constructionist career counselling em-phasises mattering rather than congruence” 20 It is important to distinguish between “intellect” and

“intelligence” (or potential and actual, Aristotle, 1990). Intelligence is a product of development of intellect after meeting “obstacle” when a human being is stopped “to move” (Uznadze, 1966; James, 1931; Peirce, 1970; Dewy, 1957; etc.).


priešingai. Apibendrindami galėtume teigti, kad ryšis tarp a priori ir a posteriori ugdant savastį yra toks pat sudėtingas kaip ir klau-simas apie primus mobiles, arba pirmojo po-stūmio, privertusio Žemę suktis, kilmę...

5 KONSULTAVIMO KARJERAI KOKYBĖ: PAGRĮSTUMAS IR PATIKIMUMAS

Karjeros projektavimo reiškinys greitai kin-ta. Tai lemia daugelis veiksnių: nauji tyrimų rezultatai, IKT naudojimas, globalizacija, ekonominė ir socialinė kaita. Pavyzdžiui, Ri-chardson (2007) pastebėjo, kad „paradigmų kaita link konstruktyvizmo radikaliai keis tyrimus ir intervencijos praktikas“ (iš Metz ir Guichard, 2009, p. 311). Matyti, kad dar-bo „bedarbėjimas“ (angl. „dejobbing“, Savic-kas, 2010) lėmė poreikį permąstyti karjeros sampratą. B. Bassot (2012) pabrėžia karjeros koncepcijos kaitą nuo „karjeros visam gyve-nimui“ (p. 6) į „karjerą kaip darbo vaidmenų seką, kurie prasideda kaip projektas ir baigia-si produktu“ (Savickas, 2010, p. 40).

Karjeros fragmentacija nuo „gyvenimo“ iki sekos „projektas – produktas“ kelia naujų iššūkių ir klientams, ir konsultantams. Pavyz-džiui, B. Bassot (2012) teigia, kad „klientai turi išmokti su karjera susijusių tyrimų mo-kėjimų, kad pajėgtų juos taikyti tada, kai atei-tyje neišvengiamai patirs kaitą ir negalės gau-ti pagalbos iš profesionalaus specialisto“ (p. 10). Toks požiūris sufleruoja galimus reika-lavimus konsultavimo karjerai specialistams.

Paskutiniai tyrimai20 apie keliamus kva-lifikacinius reikalavimus karjeros konsul-tantams (Pukelis ir Navickienė, 2010, 2011; Navickienė, 2010, 2012; etc.) atskleidė būti-nybę įgyti ne žemesnį kaip magistro lygmens

20 Atlikta plati įvairiose pasaulio šalyse veikiančių karjeros konsultantų rengimo programų analizė. Ištirta daugiau kaip 20 tarptautinio lygmens ekspertų (politikų, moksli-ninkų, praktikų ir pan.), dirbančių karjeros projektavimo srityje, nuomonė.

(Savickas, 2011a, p. 42). A question could be raised here whether something could “mat-ter” to a person if it is not “congruent” (fit-ting, matching) with something embedded “inside” in a person a priori? There were a number of conflicts in career designing prac-tice when something what “matters” to per-son does not “matter” to its surrounding, and vice versa. Finally, we could state that the re-lation between an a priori and a posterior in building “self ” is as complicated as the ques-tion of primus mobiles or the question of the “first touch” which forced the Earth to spin...

5 QUALITY OF CAREER COUNSELLING: VALIDITY AND RELIABILITY

The phenomenon of career designing is un-dergoing fast development. This is influenced by a number of factors: new research findings, use of ICT, globalisation, economic and so-cial changes. For example, Richardson (2007) noted that “a paradigm shift to constructivism will radically alter research and intervention practices” (from Metz and Guichard, 2009, p. 311); “dejobbing” of work (Savickas, 2010) challenged the need to reconsider the notion of “career”. Bassot (2012) refers to the chang-ing notion of the career concept from “career for life” (p. 6) to career as series of job roles (Savickas, 2010) “that begins as a project and ends with a product” (p. 40).

Fragmentation of career from “for life” to the sequence of “projects-products” raised new challenges for clients and counsellors. For example, Bassot (2012) states that “in particu-lar, clients need to learn career related research skills that they will be able to apply when they inevitably experience change in the future and may not have easy access to support from a pro-fessional practitioner” (p. 10). Looking from such perspective, possible requirements for ca-reer counselling practitioners become clear.



kvalifikacinį laipsnį. Magistrantūros studijos daugiau ar mažiau grindžiamos tyrimų mo-kėjimų ugdymu. Tyrimo kokybė visų pirma priklauso nuo jo pagrįstumo ir patikimumo. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių karjeros projektavimas skatina karjeros konsultantų tyrimų mokėjimų plėtotę ir tobulinimą. Pa-vyzdžiui, žinių visuomenės koncepcija impli-kuoja tai, kad kiekvienas tokios visuomenės narys yra pajėgus pasigaminti tam tikrų ži-nių. Pagrindinis žinių gavimo būdas yra ty-rimas. Tyrimas grindžiamas kompetentingu-mu. Kompetentingumas – tyrimų mokėjimų deriniais. Tyrimų mokėjimų deriniai – tyri-mų žinių rinkiniais, kurie padeda suprasti ir plėtoti know-how žinioms pasigaminti.

Naudojamų tyrimo metodų ir priemonių duomenims gauti pagrįstumas bei patikimu-mas organizuojant ir realizuojant konsulta-vimą yra vienas iš veiksnių, užtikrinančių konsultavimo kokybę. Viena vertus, kon-sultavimo metu konsultantas turi operuoti gausybe įvairaus tipo duomenų. Kita vertus, šie duomenys turi būti surenkami naudojant pagrįstus ir patikimus metodus bei priemo-nes. Iškraipymai (paklaidos) abiem atvejais didina klaidos tikimybę konsultuojant. Vadi-nasi, pagalbos klientams teikimas renkantis profesiją ar toliau plėtojant karjerą kelia aukš-tus reikalavimus karjeros konsultantų tyrimų kompetentingumui.

Karjeros konsultantų tyrimų kompeten-tingumas svarbus norint išvengti vadina-mojo „uždaros sistemos mąstymo“ (Pryor, 2010), kuriam būdingi mąstymo kreipėjai (angl. „attractors“): „tikslo kryptingumas, vaidmenų balansas ir organizavimo rutina“ (p. 35). Uždaros sistemos mąstymui būdingi lūkesčiai, kad neįvyks nieko netikėta. „At-viros sistemos mąstymas“ grindžiamas va-dinamaisiais „nežinomais kreipėjais“ (angl. „strange attractors“). Pastarieji yra „tvarkos ir netvarkos, pavyzdžio ir galimybės, stabilumo ir kaitos, nuspėjamumo ir netikrumo dicho-tomijos – ne priešybės, bet sudėtingumo

The latest research studies on qualification requirements for career counsellors (Pukelis and Navickienė, 2010, 2011; Navickienė, 2010, 2012; etc.), based on worldwide analyses of ex-isting career counsellors’ training programmes as well as opinion of more than 20 international experts (politicians, researches, practitioners, etc.) working in the field of career designing, pointed out the need to have at least a master level degree. Master level studies are based on the development of research skills. Quality of research is first of all based on its validity and reliability. This was one of many reasons why career designing relies on development of research skills of career counsellors. For example, the concept of “knowledge society” implies that every member of such society is able to produce some kind of knowledge. The main way of producing knowledge is research. Research is based on research competence; research competence – on the set of research skills; research skills – on the set of knowledge which helps to understand and to develop “know-how” to produce new knowledge.

Validity and reliability of the research methods and tools used to acquire needed data for organising and conducting counsel-ling process is one of the main factors assuring its quality. On the one hand, in the process of counselling practitioners should operate with large amount and various types of data. On the other hand, this data should be gathered using valid and reliable methods and tools. Distor-tion (error) in both cases could lead to failure in the career counselling process. Therefore, support for clients in choosing a profession or further career development has high require-ments for research competence of counsellors.

Research competence for career counsel-lors is important in order to avoid shifting to the so-called “closed system thinking” (Pryor, 2010) with domination of such attractors as “goal directedness, role balancing and routine organising” (p. 35). Closed-system thinking is characterised by expectations that something


veiksniai sistemų viduje“ (Pryor, 2010, p. 35). Toks mąstymas pripažįsta, kad gali įvykti kai kas netikėta.

Karjeros projektavimas sutelktas tiek į asmens individualumą ir išskirtinumą, tiek į skirtumus ir panašumus. Atsižvelgiama ir į pasakojimus ir balus, asmenis ir jų karjeras bei individualius skirtumus ir profesijos kin-tamuosius. Karjeros projektavimas, skirtin-gai nuo karjeros konstravimo, palieka atvirą erdvę diskutuoti apie a priori ir a posteriori svarbą asmens profesinės tapatybės saviugdai (savęs konstravimui). Mes kol kas dar neturi-me pakankamai pagrįstų įrodymų teigti, kad karjeros projektavimas (ar karjeros konstra-vimas) yra tik socialiai determinuotas proce-sas… Karjeros projektavimas yra labai atsar-gus vertindamas teiginį, kad „moderni idėja apie esminę savastį, kuri jau egzistuoja as-mens viduje, /…/ gali būti pakeista postmo-dernia idėja, kad esminė savastis neeg zistuoja a priori; /.../ savasties konstravimas yra gy-venimo projektas (Savickas, in press). Šis konstrukcionistinis požiūris savastį laiko esant istorija, o ne bruožų sąrašu apibūdina-ma medžiaga“ (Savickas, 2010, p. 33).

Karjeros projektavimas remiasi pagrįstais ir patikimais duomenimis, įrodymais, bet ne idėjomis. Kad ir kokios jos būtų – modernios ar postmodernios, į idėjas žiūrima tik kaip į hipotezes, nes jos visada yra spekuliatyvios… Karjeros projektavimas ir toliau linkęs teigti, kad „bruožų sąrašas“ ar „balų sumos“ taip pat yra „istorijos“ – galbūt „užšalusios“ ar „suakmenėjusios“, tačiau labai svarbios (kaip ir tos, kurias pasakoja klientas). Istorijos, ku-rios paliko pėdsakus asmenyje paversdamos juos asmens bruožais. Galbūt asmens bruožai gali būti vertinami kaip knygų kolekcija su istorijomis, kurias asmuo patyrė savo gyveni-me esant aukštam emociniam „spaudimui ir temperatūrai“ ir kurios „persilydė“ į asmens bruožus bei tapo jo charakterio dalimi?

Balai ir bruožai karjeros projektavi-mui taip pat yra labai svarbios socialiai

unexpected will not happen. “Open system thinking” is substantiated by the so-called “strange attractors” (Pryor, 2010). The latter “is an account of functioning in terms of or-der and disorder, pattern and chance, stability and change, predictability and uncertainty – not as opposites, but as composites of the complexity within the systems” (Pryor, 2010, p. 35). Such thinking accepts that the unex-pected can and sometimes will happen.

Career designing focuses both on indi-viduality and uniqueness of a person as well as individual differences and resemblance. Thus it is about stories and scores, individuals and their careers as well as individual differences and vocational variables. Career designing, dif-ferently from career construction, leaves open space for discussions about the roles of a priori and a posteriori in self-development (self-con-struction) of person’s vocational identity. We still do not have enough strong research evi-dence to claim that career designing (or career construction) is just socially determined pro-cess… Career designing is very careful about the statements that the “modern idea of core self that already exists within a person…<…> might be replaced with the postmodern idea that an essential self does not exist a priori; in-stead, constructing a self is a life project (Savic-kas in press). This constructionist view consid-ers self to be a story not a substance defined by a list of traits” (Savickas, 2010, p. 33).

Career designing relies on valid and reli-able data and evidence not on ideas. Ideas, whether modern or postmodern, are treated as hypotheses as they are always specula-tive… Career designing continues to follow the assumption that “a list of traits” or “a list of scores” can be treated “stories”. Maybe they are “frozen stories” or even “fossil stories”, but they are as important as the ones told by the client. These stories leave traces in a per-son and are converted into personal traits. Maybe personal traits could be treated as “a collection of books” with stories which a per-son experienced in life under high emotional



sukonstruotos istorijos, tik kitokiu būdu ir forma. Asmens bruožai yra patirtų ir trans-formuotų į stabilesnę formą istorijų pėdsakai. Kita vertus, karjeros konstravimo metodai – konstrukcija, dekonstrukcija, rekonstrukcija, ko-konstrukcija (Savickas, 2011a) – leidžia klientui atskleisti savo bruožus jam supranta-mesniu būdu. Kita vertus, bruožų sąrašas ar balų sumos leidžia konsultantui įvertinti pa-pasakotų istorijų pagrįstumą lyginant jas su nustatytu bruožų sąrašu. Ir priešingai – paly-ginti nustatytą bruožų sąrašą su papasakoto-mis istorijomis. Vadinasi, karjeros projektavi-mas į istorijas ir bruožus žiūri kaip į du tos pačios lazdos galus (ar dvi tos pačios mone-tos puses), t. y. kaip į vienas kitą papildančius metodus.

6 KARJEROS PROJEKTAVIMAS IR KONSULTAVIMAS KARJERAI: TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS

Santykis tarp karjeros projektavimo ir kon-sultavimo karjerai yra ir terminologijos klausimas. Karjeros projektavimo tyrimai skiria rimtą dėmesį karjeros projektavimo terminijai. Terminija, arba disciplinos kal-ba, yra vienas iš svarbiausių disciplinos kri-terijų. Terminija suteikia struktūrą visiems tekstams, kurie yra ir bus parašyti konkre-čios disciplinos tematika. Terminija yra dis-ciplinos, kaip mokslo, brandos rodiklis, nes už kiekvieno termino glūdi tikrovės reiški-nys. Kiekviena disciplina yra tam tikros tik-rovės dalies, sudarytos iš atitinkamų reiški-nių, tyrimas.

Jei tokia prielaida yra pagrįsta, tai termi-nija yra profesinės kalbos esmė, nes sudaro pagrindą teisingam bendravimui, t. y. ben-dravimui tiksliomis prasmėmis. Profesinė kalba sudaro sąlygas atsirasti ir plėtotis pro-fesinei bendruomenei. Terminija yra pirma-sis požymis, pranešantis apie egzistuojančią

“pressure and temperature” and “re-fused” it into personal traits embedding them into own character?

Career designing also treats “scores” or “traits” as very important socially constructed “stories”, just in a different way and form. Per-sonal traits are traces of experienced stories and converted into a more stable form. On the one hand, methods of career construction theory – construction, deconstruction, reconstruction and co-construction (Savickas, 2011a) – allow revealing personal traits in a more understand-able way for a client. On the other hand, “list of traits” or “list of scores” allow a counsellor to evaluate validity of stories told by client com-paring them with the identified “list of traits”. And contrariwise, they allow comparing the identified “list of traits” with the told stories. Hence, career designing looks at the stories and traits as at two ends of the same stick (two sides of the same coin), i.e. complementary methods.

6 CAREER DESIGNING AND CAREER COUNSELLING: TERMINOLOGY ISSUES

Relation between career designing and career counselling is also the question of terminolo-gy. Career designing researches pay serious at-tention to career designing terminology. Ter-minology or language of a discipline is one of the most important criteria of that discipline. Terminology gives a framework for all texts which are and will be written in the discipline. Terminology is an indicator of maturity of a discipline as science because a phenomenon of reality lies behind each term. Each discipline, to a certain extent, is research of reality com-posed with appropriate phenomena.

If this assumption is valid, then terminol-ogy is crucial for professional language since terminology is the basis for sound communi-cation, i.e. communication of precise mean-ings. Professional language allows developing


profesinę bendruomenę. Tokios bendruo-menės brandumas tiesiogiai susijęs su ter-minijos kokybe. Profesinės kalbos dėka mes bendraujame (dalijamės) prasmėmis savyje (viduje) ir su kitais (išorėje). Vertindami pa-teikiamą informaciją, kitų bendruomenių nariai skiria (arba ne) dėmesį „tai bendruo-menei“ (vadinasi, profesinė terminija turi būti siejama su kitų profesinių bendruome-nių terminija). Priklausomai nuo profesinės bendruomenės terminijos kokybės, galima daugiau arba mažiau efektyviai ir efektingai perteikti jos prasmes tiek kiekvienam na-riui (viduje), tiek kitiems (išorėje). Terminas žymi konkretų tikrovės reiškinį, esantį už jo. Terminas (simbolis) yra tos srities profesio-nalų susitarimas, tačiau šis susitarimas turi laikytis tam tikrų taisyklių (logikos).

Sakykime, pirmoji taisyklė, kurios turi būti laikomasi susitariant, yra tai, kad vienas terminas turi žymėti vieną tikrovės reiškinį. Jei vienas terminas žymi daugiau nei vieną tikrovės reiškinį arba vienas reiškinys yra žymimas dviem ar daugiau terminų (simbo-lių) – tai jau yra prasmės perteikimo kom-plikacija. Nors visose realiai egzistuojančio-se kalbose susiduriama su šia komplikacija (vienas žodis turi kelias reikšmes), mokslinė kalba, kitaip nei realios, yra dirbtinė,21 taigi šių komplikacijų turėtų išvengti. Mokslinė kalba turėtų skirtis nuo praktinės profesinės bendruomenės kalbos, kuri kyla iš skirtingų kultūrų ir skirtingų veikėjų atnešama į pro-fesinę bendruomenę. Šiuo požiūriu svarbu skirti „karjeros projektavimą“ nuo „konsulta-vimo karjerai“22.

Karjeros projektavimas konsultavimą laiko metodu / priemone drauge su klientu projektuoti karjeros planą. Konsultavimas suprantamas kaip konsultanto ir kliento

21 Dirbtinė nėra blogesnė. Pavyzdžiui, automobilis („dirb-tinis“) nėra blogesnis už arklį („tikrą“), nes šiandien mes linkę naudotis mašinomis, o ne arkliais.

22 Panašios problemos išryškėja ELGPN (Europos visą gyvenimą trunkančio konsultavimo politinio tinklo) žodyne kalbant apie „career guidance“ ir „career coun-selling“ terminus.

community of professionals. Terminology is a first feature indicating the existence of com-munity of professionals. Maturity of such community is directly related to the quality of terminology. With professional language we communicate (share) meanings among selves inside and outside to others. Judging about the communicated meaning, outsiders pay or do not pay attention to “this community” (this means that professional terminology should be linked with terminologies of other communities of professionals). Depending on the quality of terminology, professional com-munity could more or less effectively and ef-ficiently communicate their meanings to each other inside as well to others outside.

A term is a symbol that designates a con-crete phenomenon of reality behind it. Term (symbol) is the product of agreement of pro-fessionals. But this agreement should follow some rules (logic).

The first rule of agreement be followed could be that one term should be assigned to one phenomenon of reality. If one term desig-nates more than one phenomenon of reality or one phenomenon is designated by two or more terms (symbols), it is already complication in communication of meaning. However, such complications exist in all languages (one word with several meanings or phenomena behind). But in contradiction to real languages, scientif-ic language is not real, but artificial21 language and such complications should be avoided. Sci-entific language should be distinguished from practical language of professionals which could be different since it stems from different cul-tures and is brought to the community of pro-fessionals by different actors. In this context, it is very important to distinguish between “ca-reer designing” and “career counselling”22.

Career designing treats counselling as a method and tool used to design further career 21 Artificial does not mean worse. For example, “car” as arti-

ficial is not worse than “horse” (as real, natural) since we now prefer to use cars and not horses.

22 Similar need was detected in the ELGPN (European life-long guidance policy network) glossary, 2012 between “ca-reer guidance” and “career counselling”.



„bendradarbiavimas ir sąveika“. Bendradar-biavimas pabrėžia abiejų dalyvių – konsul-tanto ir kliento – svarbą. Sąveika pabrėžia abiejų, konsultanto ir kliento, atvirumą vie-nas kitam ir konsultavimo tikslui. Konsulta-vimas pats savaime negali būti tuščias – jis turi būti grindžiamas tam tikra karjeros pro-jektavimo teorija. Pavyzdžiui, konsultavimas karjerai gali būti grindžiamas: a) RIASEC teorija (Holland, 1997); b) J. Krumboltz lai-mingo atsitiktinumo teorija (2003); c) apri-bojimų ir kompromisų teorija (Gottfredson, 2005); chaoso teorija (Pryor, 2010; Pryor ir Bright, 2007); e) karjeros konstravimo teo-rija (Savickas, 2011a); f) vertybinės ir karje-ros be ribų sąveikos teorija (Briscoe ir Hall, 2006); g) mano karjeros poveikių sistema (McMahon, Patton, ir Watson, 2005) ar kokia kita. Karjeros projektavimas, kaip api-bendrinta sąvoka, visas šias teorijas vadina karjeros projektavimo teorijomis, tačiau kiek-vienos karjeros projektavimo teorijos nau-dojimas reikalauja tam tikrų esminių tyrimų mokėjimų nesuklysti konsultavimo metu naudojantis nepagrįstais ir nepatikimais duomenimis.

Karjeros projektavimas greta karjeros projektavimo teorijų išskiria ir konsultavi-mo karjerai teorijas. Pavyzdžiui, T. Inglar, E. Bjerkness, R. Lappen ir T. Tobiassen (2002, p. 19–54), remdamiesi patirtiniu mokymusi (Kolb, 1984), išskiria penkias konsultavimo strategijas: vadovavimą, mentoriavimą, geš-taltą, reflektavimą ir didaktinį konsultavimą. Kiekviena iš jų yra tinkama ir gali būti taiko-ma skirtingoms konsultavimo karjerai situ-acijoms atsižvelgiant į karjeros intervencijos tikslą, siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir sąveiką tarp konsultanto ir kliento.

Semantinės problemos kiekvienoje moks-linėje disciplinoje yra sudėtingos, nes skirtingų veiksnių yra skirtingai veikiamos. Toks pavyz-dys gali būti problemos, su kuriomis susidūrė mokslininkų ir praktikų grupė, pagrindusi gy-venimo projektavimo epistemologiją karjeros

plan with a client. Counselling on its own is understood as “cooperation in interaction” between a counsellor and a client. Coopera-tion stresses the importance of both involved in counselling – counsellor and client. Inter-action emphasises openness of both (counsel-lor and client), to each other and to the career counselling goal. Counselling on its own can-not be “empty” and should be based on some career designing theory. For example, career counselling could be based on: a) RIASEC the-ory (Holland, 1997); b) “happenstance” theory of Krumboltz (2003); c) theory of circum-scriptions and compromises (Gottfredson, 2005); d) Chaos theory (Pryor, 2010; Pryor and Bright, 2007); e) career construction the-ory (Savickas, 2011a); f) theory of interplay of protean and boundaryless career (Briscoe and Hall, 2006); g) my system of career influences (McMahon, Patton and Watson, 2005) or any other. Being an umbrella term, career design-ing identifies all these theories as career design-ing theories. Nevertheless, any use of career de-signing theory, whether based on positivistic or constructivist approaches, requires some basic research skills not to fail in counselling process using invalid and unreliable data.

The career designing approach distin-guishes not only career designing theories but also career counselling theories. For example, on the basis of experiential learning (Kolb, 1984) Inglar, Bjerkness, Lappen and Tobias-sen (2002, p. 19–54) distinguish five types of strategies of career counselling: guiding, mentoring, gestalt, reflecting and didactical counselling strategies. All of them are valid and could be applied in different situations of career counselling considering the goal of ca-reer intervention to improve cooperation and interaction between a client and a counsellor.

Semantic issues in any scientific discipline are very complicated since they are differently affected by many different factors. The exam-ple of this could be issues met by the group of scholars and practitioners who developed life


konstravimui XXI amžiuje: „Pradžio je mes turėjome aptarti bendrą sąvokų ir apibrėžimų visumą ir tik tada galėjome formuluoti bendrą episteminę poziciją“ (Savickas et al., 2009, p. 240). Kitas pavyzdys galėtų būti minėtosios grupės mokslininkų darbas aiškinant terminą „career adaptability“, trukęs keletą metų, kol buvo prieita prie tam tikro, dar negalutinio, susitarimo dėl reiškinių, kurie šiuo terminu įvardijami skirtingose kultūrose. Taigi termi-nijos problemos nėra tuščias laiko švaistymas, nes vienintelis būdas, kuriuo mus pasiekia prasmė, yra žodis: „žodžiai teikia jėgų gyventi ir suteikia galimybę mąstyti bei kurti prasmę“ (Savickas, 2011a, p. 16).

DISKUSIJA

Karjeros projektavimas, kaip apibendrina-moji sąvoka, gali būti suprantamas kaip kriti-nio mąstymo (analizės) vertinant prieinamos literatūros šaltinius ir profesijos rinkimosi bei tolesnės karjeros plėtotės praktiką išdava arba kaip kūrybinio mąstymo (sintezės) api-bendrinant perskaitytą literatūrą šia tema ir patirtą praktiką rezultatas.

Pasitelkus metaforą, karjeros projektavi-mas gali būti lyginamas su mados pasauliu. Karjeros rinkimasis, panašiai kaip ir drabu-žių siuvimas, tik daug sudėtingesnis procesas, turi ne tik atitikti individualias asmens ypa-tybes, bet ir būti svarbus: pasirinkta profesija (drabužiai) turi ne tik išryškinti asmens pra-našumus ir privalumus geriausiai įmanomu būdu, bet ir atskleisti asmens vertybes, t. y. turėti asmeniui prasmę, būti svarbus.

Karjeros rinkimasis gali būti metaforiškai lyginamas su drabužių siuvimu ir dalijamas į tokius etapus:

a) informacijos rinkimas – „susipažini-mas su drabužio kaina, spalva, stiliumi“ ir t. t. bei visa to įvertinimas23;23 Verte mes laikome ne tik kainą, bet ir profesijos svarbą

asmeniui, t. y. dermę su asmens vertybėmis bei gyveni-mo prasmės samprata.

designing epistemology for career construc-tion in the 21st century: “Initially, we needed to negotiate upon a common set of concepts and definitions and then enunciate a joint epis-temic position” (Savickas et al., 2009, p. 240). Another example could be the work of some scholars from the above mentioned group on the term “career adaptability” which takes years to come to some, yet not final, common agreement about phenomena which exist un-der this term in different cultures. So the issue of terminology is not some kind of “wasting time” since the only way how meaning comes to us is through words. “Words provide a re-source for living that enables thinking and making meaning” (Savickas, 2011a, p. 16).

DISCUSSIONS

Career designing as an umbrella term, on the one hand, should be understood as a product of critical thinking (analysis) evaluating avail-able resources of literature and practice related to phenomena of choosing a profession and further career development and, on the other hand, as a product of creative thinking (syn-thesis) summarising experienced literature and practice on the topic under discussion.

In a figurative sense, career designing can be related to the fashion world. Career choice, similarly to sewing a dress, but much more complicated process, should not only match that person’s individual characteristics but it should also “matter” to that person: a chosen profession (“dress”) should not only to highlight person’s advantages and strengths in the best possible way but also reflect values of a person, i.e. to have meaning, “matter” for the person.

Career choice can be compared to the process of sewing a “dress” that consists of the following stages:

a) collecting information – familiarise oneself with the price, colour, style etc. of the “dress” and giving “value”23 for all of it; 23 By “value” we understand not only price but also “matter-

ing” of a profession for a person, i.e. congruence to per-sonal values, to his/her meaning of life.



b) veiklinimasis (veikla) – „drabužio ma-tavimasis“, arba profesijos ar atskirų profesi-nių funkcijų atlikimas;

c) konsultavimas karjerai – autoritetin-go (patyrusio) asmens patarimai, ar „drabu-žis“ – profesija, kuri asmeniui atrodo svarbi, iš tiesų tinka;

d) sprendimo priėmimas, susijęs su kar-jeros pasirinkimu – „drabužio pirkimas“, arba prašymo studijuoti tam tikrą profesiją atitinka-moje profesinio rengimo programoje teikimas;

e) kvalifikacijos įgijimas;f) darbo pradžia;g) karjeros kelias, kol aplinkybės pareika-

laus „naujo drabužio“ – profesijos ar profesi-nės veiklos funkcijos.

Profesijos rinkimosi prasmė asmeniui; saviugda, grindžiama a priori kūrybiškumo ir a posteriori kūrybiškumo sąveika gyveni-mo spiralės paradigmoje, vedančioje į atitin-kamos prasmės sukūrimą; duomenų, nau-dojamų konsultavimo metu, pagrįstumas ir patikimumas; bendradarbiavimas ir glaudi konsultanto bei kliento sąveika; aukšti kva-lifikacinai reikalavimai karjeros konsultan-tams; konsultavimas kaip priemonė pasiekti tikslams, derantiems su pasirinkta karjeros projektavimo teorija, – tai pagrindinės būsi-mos karjeros projektavimo teorijos epistemo-loginės prielaidos.

Karjeros projektavimas lieka atviras nau-joms idėjoms ir teorijoms profesijos rinkimo-si ir tolesnės karjeros plėtotės srityje, nes pa-žanga šioje srityje akivaizdžiai neišvengiama. Karjeros projektavimas yra bandymas derinti objektyvistinę ir subjektyvistinę strategijas tai-kant žinias, faktus, rezultatus ir kitus šios srities pasiekimus padedant žmogui priimti realius ir perspektyvius profesijos rinkimosi sprendimus bei planuoti karjerą pasirinktoje profesijoje.

Galima daryti prielaidą, kad perėjimo (iš bendrojo ugdymo mokyklos į profesinį ren-gimą ir iš profesinio rengimo į darbo rinką) fazėse patiriami didžiuliai kokybiniai žmonių išteklių nuostoliai. Vadinasi, ugdymo karjerai

b) exercising (action) – trying on “dress” profession or professional functions;

c) career counselling – asking an authori-tative (experienced) individual whether the “dress” – “mattering” profession, fits;

d) making a decision related to the career choice – buying “dress” by applying to study a particular profession in a specific vocational training programme;

e) a qualification (“dress”) is gained; f) “going out” (to start working); g) “living with” (career) till the circum-

stances will ask for a “new dress” (profession or professional functions).

Meaningfulness of vocational choice for person, self-development based on the interac-tion of “creativity in apriori” with “creativity in a posteriori” following life helix leading to the de-velopment of appropriate meaning, validity and reliability of data used in the counselling pro-cess, cooperation and close interaction between a client and a counsellor, high qualification re-quirements for a career counsellor, counselling as a tool to achieve goals corresponding to the chosen career designing theory are the main presuppositions of epistemology of prospec - tive career designing theory.

Career designing remains open to new ideas and theories in the field of choosing a profession and further career development since progress in this domain is considered as inevitable. Career designing is an attempt of coordination of objectivist and subjecti vist strategies in using all available knowledge, facts, results and other achievements in this research field and helping a person to make realistic and viable vocational choice decisions and plan further career development in a cho-sen vocation.

An assumption could be made that during “transition phases” (from general education school to vocational training institution and from this to the labour market) huge losses of human resources in qualitative sense are ex-perienced. Therefore, introducing of teaching


ar karjeros planavimo mokymo ar studi-jų programų diegimas bendrojo ugdymo ar profesinėse bei aukštosiose mokyklose tampa nepaprastai svarbus. Pastebėta, kad mokslei-viai ar studentai priima geresnius profesijos ar karjeros rinkimosi sprendimus, jei gauna kokią nors pagalbą šiais klausimais. Kliento ir konsultanto bendravimas profesijos rinki-mosi ar tolesnės karjeros plėtotės kausimais yra svarbus veiksnys priimant realistišką ir perspektyvų profesijos rinkimosi ar karjeros planavimo sprendimą.

Šiandieniniai profesijos rinkimosi ir to-lesnės karjeros plėtotės tyrimai yra per daug sutelkti į nesėkmingus profesijos ar karjeros rinkimosi ir jų sėkmingo sprendimo patei-kimo atvejus. Plačiau turėtų būti tiriamos sėkmingos karjeros priežastys ir veiksniai. Sėkmingos karjeros veiksnių ir priežasčių nustatymas, jų klasifikacija ir lyginimas su veiksniais ir priežastimis, lėmusiais nesėkmę, leistų geriau suprasti, ką reikia taisyti šiame ypač svarbiame žmonių išteklių valdymo procese – profesijos rinkimosi ir / ar tolesnės karjeros plėtotės.

Aristotelis (1990). Apie sielą (Of the Soul). Vilnius: Mintis.Bassot B. (2012). Upholding Equality and Social Justice: A Social Constructivist Perspective on Emancipatory Career Guidance Practice // Australian Journal of Career Develop-ment, Vol. 21, No. 2, Winter, p. 3–13.Borgen F. H. (1991). Megatrends and Milestones in Voca-tional Behaviour: A 20-year Counseling Psychology Retro-spective // Journal of Vocational Behavior, 39. p. 263–290.Briscoe J. P. & Hall D.T. (2006). The Interplay of Boundarly-ess and Protean Careers: Combinations and Implications // Journal of Vocational behaviour, Vol. 69, p. 4–18.Cochran L. (1997). Career Counseling: A Narrative Ap-proach. Thousand Oaks, CA Sage.Danilevičius E. (2008). Karjeros projektavimo ir karjeros planavimo ugdymo edukologinės prielaidos (Educological prerequisites for career designing and education of career planning) // Pedagogika, 2008, Vol. 92, p. 110–115.Danilevičus, E. (2009). Asmenybės sampratų sistematiz-vimas ugdant planuoti karjerą (The systematisation of the concepts of personality in education to career planning) // Tiltai (Bridges), Nr. 4, p. 141–154.

LITERATŪRA / REFERENCES

Danilevičius, E. (2010). The Assumptions of Professional Vocation Discovery from the Perspective of Personality Education // Bridges, Nr. 3, p. 105–113.Davis R. V. (2005).The Minnesota Theory of Work Adjust-ment. In Brown S. D. & Lent R.W. (Eds.). Career Develop-ment and Counselling: Putting Theory and Research Work. John Willey & Sons, Inc., p. 3–24.Davis R. V. (2002). Person-environment Correspondance Theory. In Brown D. & Associates (Eds.). Career Choice and Development, 4th, p. 427–464). San Francisko: Jossey-Bass.Dewy J. (1957). Reconstruction in Philosophy. Boston.ELGPN glossary (2012). Europeam Lifelong Guidance Policy Network (Ch. Jackson, Ed.). On line.Frankl V. E. (2006). Man‘s Search for Meaning. Beacon Press.Gardner H. (2004). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books.Gottfredson L. S (1981). Circumscription and Compro-mise: A Developmental Theory of Occupational Aspira-tions {Monongraph} // Journal of Counselling Psychology, 28, p. 545–579.

or study programmes on career education or career planning in one or another way in gen-eral and vocational schools as well as in higher education institutions becomes extremely im-portant. It was noted that students make better vocational choices or career planning decisions after they receive some help related to those questions. Client’s and counsellor’s communi-cation about choosing a profession and further career development is an important factor of re-alistic and viable vocational decision making as well as career planning.

Current researches related to vocational choices and further career development are too much focused on unsuccessful cases of vocational or career choices and introduction of cases of “their successful solution”. Reasons and factors of successful career are not analy-sed sufficiently. Identification of factors and reasons of successful career cases, their clas-sification and comparison to factors and rea-sons that determined failure would enable to understand better what has to be corrected in such an important process of human resource management as choosing a profession and/or further career development.



Gottfredson L. S. (1985). Role of Self-concept in Vocational Theory // Journal of Counselling Psychology, 32, p. 159–162.Gottfredson L. S. (2005). Applying Gottfredson’s Theory of Circumscription and Compromise in Career Guidance and Counselling. In Brown S. D. & Lent R. W. (Eds.). Career Development and Counselling: Putting Theory and Research Work, p. 71–100. John Willey & Sons, Inc.Gottfredson G. D. & Holland J. L. (1996). Dictionary of Hol-land Occupational Codes (3rd ed.). Odessa, FL: Psychological Assessment resources.Guichard J. (2005). Life-long Self-Construction // Inter-national Journal for Educational and Vocational Guidance, No. 5, p. 111–124.Guichard J. (2009). Self-Constructing // Journal of Vocation-al Behavior, Vol. 75, p. 251–258.Harkness H. (2010). Moving Through Career Chaos to Cre-ativity // Career Planning and Adult Development Journal, Spring, p. 17–25.Holland J. L. (1997). Making Vocational Choices: A Theory of Vocational Personalities and Work Environments (3rd ed.). Odessa, FL: Psychological Assessment Resources.Inglar T., Bjerkness E., Lappen R., Tobiasses T. (2002). Learn-ing & Counselling. Vytautas Magnus University (Lithuania), Akershus University College (Norway), p. 96.James W. (1931). Pragmatism: A New Name for Some Old Ways of Thinking. New York. Kant I. (1996). Grynojo proto kritika (Critique of Pure Rea-son), 2-asis leidimas/second edition. Vilnius: Mintis.Krathwohl D. R., Bloom B. S., Masia B. B. (1964). Taxonomy of Educational Objectives: Handbook II: Affective domain. New York: David McKay Co, 196 p.Krumboltz J. (2003). Creating and Capitalizing on Happen-stance in Educational and Vocational Guidance. In Kunz R., Dauwalder J. W., & Renz J. (Eds.). Quality Development in Vocational Counselling and Training, p. 30–32. Zurich, Swit-zerland: SVB.Kuhn T. S. (2000). The Road since Structure. Chicago, IL: University of Chicago.Kuhn T. S. (1996). The Structure of Scientific Revolutions (3rd ed.). Chicago, Il: University of Chicago press.Latack J. (1986). Book review “Designing Careers: Counsel-ling to Enhance Education, Work, and Leisure” by Norman C. Gysbers in Journal of Higher Education; Sep/Oct1986, Vol. 57, Issue 5, p. 564–567, 4 p.Leibowitz Z. B. & Schlossberg N. K. (1982). Critical Career Transitions: A Model for Designing Career Services // Train-ing and Development Journal, January, p. 13–19.Leong F. T. L., Savickas M. L., Leach M. M. (2011). Coun-selling Psychology. In Martin P., Cheung F., Kyjos M., Lit-tlefield L., Knowles M., Overmeir B., & Prieto J. M. (Eds.). International Association of applied Psychology. Handbook of Applied Psychology, p. 137–161. Oxford, United kingdom: Willey-Blackwell.Lofquist L. H., & Davis R.V. (1969). Adjustment to Work. New York, NY: Appleton-Century-Crofts.

Maceina A. (1990). Raštai (Writings), T. 3. Vilnius: Mintis.McIlveen P., Patton W. (2007). Dialogical Self: Author and Narrator of Career Life Themes // International Journal for Educational &Vocational Guidance, Vol. 7, p. 67–80.McMahon M., Patton W., & Watson M. (2005). My System of Career Influences. Camberwell, Victoria, Australia: ACER Press.Metz A. J., Guichard J. (2009). Vocational Psychology and New Challenges // The Career Development Quarterly, June, Vol. 57, p. 310–318.Navickienė L. (2012). Career Councellor’s Qualification Parameters // Career Designing: Research and Counselling, No. 1.Navickienė L. (2010). Karjeros konsultantų rengimo mode-liavimas / Modelling of Career Counseller Training. Daktaro disertacija / PhD Dissertation. Kaunas: VDU.Oxford Advanced Learner‘s Dictionary (7th edition), 2005.Parsons F. (1909). Choosing a Vocation. New York: Agathon Press.

Peatling John H., Teademan David. V. (1977). Career Devel-opment: Designing Self. Accelerated Development Inc., 230 p.Peirce Ch. S. (1931-58). The Collected Papers of Charles Sounders Peirce, 8 Vols. Harvard University press.Plant P. (2011). Quality Assurance and Evidence in Career Guidance in Europe: Counting what is Measured or Mea-suring What Counts? // International Journal of Educational and Vocational Guidance.Platonas (1981). Valstybė (angl. State), I d.Vilnius: Mintis.Porfeli E. J. (2003). Designing Lives and Empowering Cli-ents: The Case of Sue // The Career Development Quarterly, June, Vol. 51, p. 300–305.Pryor G. L. R. (2010). A Framework for Chaos Theory Ca-reer Counselling // Australian Journal of Career Develop-ment, Vol. 19, No. 2, Winter, p. 32–40.Pryor R. G. L., & Bright J. E. H. (2007). The Chaos Theory of Careers: Theory, Practice and Process // Career Planning and Adult Development Journal, Vol. 23, No. 2, p. 46–56.Pukelis K. (1995). Mokytojų rengimas ir tautos kultūra (angl. Teacher Education and the Culture of Nation). Kaunas: Aušra, 198 p.Pukelis K. (1996). Profesinės kvalifikacijos kėlimas kaip pedagoginės sąmonės plėtros indikatorius (angl. Professional development as Indicator of the Development of Pedagogical Consciousness) // Socialiniai mokslai, Edukologija, Nr. 2 (6). Kaunas: Technologija, p. 38–47.Pukelis K. (1998). Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos (angl. Teacher Education and Philosophical Studies). Kaunas, Versmė, 538 p.Pukelis K., Pundzienė A. (2002). Vocational Counselling for the Career Designing: Change of Paradigms // Vocational Education: Research and Reality, 2002, No. 5, p. 96–106.Pukelis K. (2003). Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and


Career Planning // Vocational Education: Research and Reality, 2003, No. 6, p. 66–75.Pukelis K., Savickienė I. (2003). The Challenge of Establishing a Common Set of Terms for Discourse, Inquiry and Research in Educational Sciences // International Journal of Educology, Vol. 17, No. 1 & 2, p. 85–107, Educology Research Associates, Sydney.Pukelis K., Navickienė L. (2008a). Career Designing: Impor-tant Precondition for Efficient Functioning of National Quali-fication System // Vocational Education: Research and Reality, No. 12, p. 36–53.Pukelis K., Navickienė L. (2008 b). Career Designing: New Concept Overcoming Intercultural and Linguistic Barriers // Pedagogika, Vol. 90, p. 12–17.Pukelis K., Navickienė L. (2010). Training of Career Counsel-lors: Needs, Issues and Perspectives // Pedagogika, Vol. 97, p. 50–59.Pukelis K., Navickienė L. (2011). Main Preconditions for the Development of Vocational Counsellor Training Curriculum: The Lithuanian case. In Kraatz S., Ertelt B. J. (Eds.). Profes-sionalization of Career Guidance in Europe. Training Guidance Research Service Organisation and Mobility, Beratung 12, p. 107–122.Pukelis K., Pileičikienė N. (2012). Profesinio informavimo taškų veiklos kokybės vertinimas ir gerinimas: problemos ir perspektyvos (angl. Quality assessment and improvement of practice of centres for vocational information: problems and per-spectives) // Pedagogika, Vol. 105, p. 20–31.Richardson M. S. (2007). Reentering Career Counseling for a New Age. In Soresi S. & Nota L. (Cohairs). Vocational Psychol-ogy and Career Guidance Practice: An International Partnership. Symposium conducted at the joint meeting of IAEVG, Society for Vocational Psychology, and National Career Development Association, Padua, Italy, September 2007.Ricoeur P. (1984). Time and Narrative. Chicago, Il: University of Chicago Press.Rudzinskienė R., Paulauskaitė L. (2012). Karjeros projektavi-mo gebėjimų ugdymas (angl. Development of Career Designing Abilities) // Tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje (angl. Studies in Modern Society), p. 203 - 213.Rogers C. R. (1951). Client-centered therapy. Boston, MA: Houghton-Mifflin.Savickas M. L. (2012). A Paradigm for Career Intervention in the 21st Century // Journal of Counselling & Development, Janu-ary 2012, Vol. 90, p. 13–19.Savickas M. (2011a). Career Counseling // In Carlson J., Englar-Carlson M. (Eds.). Theories of Psychoterapy Series. American Psychology association, Washington, DC.Savickas M. L. (2011b). The Self in Vocational Psychology: Object, Subject, and Project. In Hartung P. J. & Subich L. M. (Eds.). Developing Self in Work and Career: Concepts, Cases, and Contexts. Washington, DC: American Psychological As-sociation Press.Savickas M. L. (2011c). Critical Constructs in Career Con-struction. Foreword to M. McMahon & Watson (Eds.). Career Counselling and Constructivism: Elaborating Constructs (p. vii-ix). Sydney, Australia Nova Science Publishers.

Savickas M. L. (2010). Reviewing Scientific Models of Career as Social Constructions // Revista Portuquesa de Pedagogia Psychologica, Numero Conjuncto Comemorativo, p. 33–43.Savickas Mark. L., Laura Nota, Jerome Rossier, Jean-Pierre Dauwalder, Maria Eduarda Duarte, Jean Guichard, Salvatore Soresi, Raoul Van Esbroeck, Annelies E. M. van Vianen (2009). Life Designing: A Paradigm for Career Construction in the 21st century // Journal of Vocational Behavior, Vol. 75, Issue 3, p. 239–250.Savickas M. L. (2005). The Theory and Practice of Career Con-struction. In Brown S. D. & Lent R. W. (Eds.). Career Develop-ment and Counselling: Putting Theory and Research Work. John Willey & Sons, Inc., p. 42–70.Savickas M. L. (2006). Career Construction Theory. In Green-haus J. & Gallahan (Eds.). Encyclopedia of Career Development, Vol. 1, p. 84–88. Thousand Oaks, CA, Sage.Savickas M. L. (1997). The Spirit in Career Counselling: Fos-tering Self-Completion Through Work. In Bloch D. P. & Richmond L. J. (Eds.). Connections Between Spirit and Work in Career Development, p. 3–25. Palo Alto, CA: Davies-Black Publishing.Sharon H. L. (1998). Career Development by Design. Prentice Hall, 316 p.Sultana R. G. (2012). Career Guidance from Lifelong Learn-ing Perspective: Issues for Europe and Beyond // International Journal of Continuing Education and Lifelong Learning, Vol. 4, Issue 2, p. 51–63.Sultana R. G. (2011). Lifelong Guidance, Citizen Rights and State: Reclaiming the Social Contract // British Journal of Guid-ance & Counselling, Vol. 39, No. 2, April, p. 179–186.Super D. E. (1951). Vocational Adjustment: Implementing a Self-concept // Occupations, 30, p. 88–92.Super D. E. (1957). The Psychology of Careers. New York: Harp-er & Row.Super D. E. (1990). A Life-span, Life-space Approach to Ca-reer Development. In Brown D., Brooks L. & Associates (Eds.). Career Choice and Development, 2nd ed., p. 197–261). San Fran-cisco: Jossey-Bass.Stead G. B. and Bakker M. T. (2010). Self in Career Theory and Counselling: a Discourse Analyses Perspective // British Journal of Guidance & Counselling, Vol. 38, No. 1, February, p. 45–60.Tūtlys V. (2012). Interaction Between Career Designing and Vo-cational Training in Lithuania: Solving the Problem of Oppor-tunity Trap // Carer Designing: Research and Counselling, No. 1. Uznadze D. N. (1966). Psichologiceskije issledovanija. M. Nauka.Vocational Designing and Career Counselling: Challenges and New Horizons. International Conference, Padua, 12–14 of September 2010.Watts A. G. & Fretwell D. H. (2004). Public Policies for Career Development: Policy Strategies for Designing Career Information and Guidance Systems in Middle-income and Transition Econo-mies. Washington, DC: The World Bank.Williamson E. G. (1965). Vocational Counselling: Some Histori-cal, Philosophical, and Theoretical Perspectives. New York, NY: McGraw-Hill.

Įteikta 2012 m. gegužės mėn. Delivered 2012 May



Research interests: quality of studies, career designing, familistic and teacher education.

Vytautas Magnus UniversityHead of Quality of Studies and Career Research Group, Department of Education

Moksliniai interesai: studijų kokybė, karjeros projektavimas, šeimotyra ir mokytojų rengimas.

Vytauto Didžiojo universitetasStudijų kokybės ir karjeros tyrimų grupės vadovas,

Edukologijos katedra

K. Donelaičio g. 52, LT-44244 Kaunas, [email protected]

KĘSTUTIS PUKELIS

kęstutis pukelis · kita vertus, kiek-vienas asmuo yra unikalus, vadinasi, bet kurio asmens...

Documents