kultros namuose pristatyta ti atsakingiems už laisvęgargzdukc.lt/uploads/spauda/minejimas2.pdf ·...

1
Banga 9 2012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058) 2012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058) ISSN 1392 - 4427 ISSN 1392 - 4427 ūti atsakingiems už laisvę o aktas – tai 1918 metais Lietuvos valstybės tarybos s taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, ą parengė, pasirašė ir išplatino 20 signatarų. atminimo Nepriklausomybės akto signatarui balsėniškiui Jurgiui i pagerbti dovanojo Lietuvos vėliavos spalvų puokštę. Prezidentės lialo nario Česlovo Tarvydo šeima (nuotraukoje - su signataro K. nė Edita Sluckienė bei Gargždų kultūros centro renginių režisierė alstybės vadovės puokštė prigludo prie jo gimtinės koplytstulpio zidentūrą. Seserys Emilija ir Gie- drė Miliauskai- tės į minėjimui skirtą renginį atėjo su se- neliais, tačiau teigė nuolat dalyvaujančios tiek Vasario 16-osios, tiek Kovo 11-osios ar kituose valstybiniuose minėjimuose. „Tai ne tik pedagogų įdirbis, bet pačių suvokimas apie šventės prasmę. Ateidamos išreiškiame meilę Lietuvai, nors jaunoji karta to ir nelinkusi daryti. Visgi studijuoju Vilniuje ir tikrai žinau, kad jaunimas sostinėje aktyviau dalyvauja tokiose šventėse“, – sakė G. Miliauskaitė. Lietuvos Sąjūdžio dalyvis Ignas Vaičeliū- nas: „Valstybiniai minė- jimai man yra šventė, todėl juose stengiuosi dalyvauti nuolat. Žinoma, pasigendu masiškumo, jaunosios kartos, trūksta ir dvasingumo pačioje programoje. Į valstybi- nes šventes kviečiantys plakatai siūlo pasiklausyti kažkieno dainų ir šokių, o raginimo tautai žengti pirmyn nelieka.“ Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas: „Nepriklausomybė visiems mums turėtų būti didžiu- l ė šventė. Esu tremtini ų vaikas, todėl j ą miniu taip, kaip Kal ėdas ar Naujuo- sius metus. Mes, vyresnie- ji, turėtume aktyviau diegti tautines vertybes savo vaikams, kurie dažnai nė nežino, kodėl ir kaip kadaise buvo kovota už turimą laisvę, kad valstybi- nės šventės jiems netaptų tiesiog laisvadieniu.“ Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė: „Ši diena yra pagrindas to, kad Lietuvos valstybė iki šiol nėra išnykusi iš pa- saulio žemėlapio. Ta proga kiekvie- nam iš mūsų reikia prisiminti, ką ji reiškia, kokiu tikslu buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Kiekvienas iš naujo turime įvertinti privilegiją kalbėti lietuviškai, gyventi nepriklau- somoje šalyje ir joje auginti savo vaikus. Saugodami šias vertybes turime pradėti patys nuo savęs – gerais darbais užpildyti tas spragas, dėl kurių esame nepatenkinti.“ Gargždiškiai Janina ir Jonas Staniai: „Jaunesnieji labiau prisimena Kovo 11-ąją, auganti karta šiomis dienomis mieliau švenčia meilės dieną. Mums tikresnė šventė lieka Vasario 16-oji. Nors į minėjimus einame ne taip dažnai, mums tai – malonu.“ ar vertiname? Todėl linkiu, kad mums nereikėtų sulaukti tokių pat sunkių laikų, kokius išgyve- no ankstesnės kartos. Nepamirš- kime, kad laisvė – tai atsakomy- bė“, – linkėjo parlamentarė. Minėjime taip pat dalyvavo mero pavaduotoja Rūta Cirtau- taitė, rajono Savivaldybės tary- bos atstovai. Puslapį parengė Jolanta VENSKUTĖ A. VALAIČIO nuotr. Vėžaičių kultūros centre, Tilvikų, Lapių bei Girininkų kultūros namuose pristatyta jungtinė programa. Vėžaičiuose dalyvavo ir senjorų vokalinis ansamblis „Vaivorykštė“. Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas. minė jimą , ragino tikė ti savo valstybe, mylėti ją – dideliais ar mažais darbais stiprinti Lietuvą ir tik savo pastangomis ją sukurti tokią, kurioje malonu gyventi. Seimo narė Agnė Bilotaitė neabejojo, kad Valstybės die- n ą trispalv ė s plev ė suoja ir šalies himnas giedamas ne tik iš pareigos. „Didžiuojuosi, jog esu lietuvė, jog gyvenu ne- priklausomoje Lietuvoje. Ti- kiu, jog ir jūs jaučiate tą patį. Tik kartais pas mus per daug susipriešinimo, užgožiančio tą į sišaknijusi ą tautos vieny- b ę . Juk tiek kovojome, tiek siekėme nepri- klausomybės, o kai ją gavome,

Upload: others

Post on 30-Jul-2020

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: kultros namuose pristatyta ti atsakingiems už laisvęgargzdukc.lt/uploads/spauda/minejimas2.pdf · Banga 22012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058)012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058) IISSN

Banga 92012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058)2012 m. vasario 18 d. Nr. 14 (9058) ISSN 1392 - 4427ISSN 1392 - 4427

ūti atsakingiems už laisvę

o aktas – tai 1918 metais Lietuvos valstybės tarybos s taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, ą parengė, pasirašė ir išplatino 20 signatarų.

atminimo Nepriklausomybės akto signatarui balsėniškiui Jurgiui i pagerbti dovanojo Lietuvos vėliavos spalvų puokštę. Prezidentės lialo nario Česlovo Tarvydo šeima (nuotraukoje - su signataro K. nė Edita Sluckienė bei Gargždų kultūros centro renginių režisierė alstybės vadovės puokštė prigludo prie jo gimtinės koplytstulpio zidentūrą.

Seserys Emilija ir Gie-drė Miliauskai-tės į minėjimui skirtą renginį atėjo su se-neliais, tačiau teigė nuolat dalyvaujančios tiek Vasario 16-osios, tiek Kovo 11-osios ar kituose valstybiniuose minėjimuose.

„Tai ne tik pedagogų įdirbis, bet pačių suvokimas apie šventės prasmę. Ateidamos išreiškiame meilę Lietuvai, nors jaunoji karta to ir nelinkusi daryti. Visgi studijuoju Vilniuje ir tikrai žinau, kad jaunimas sostinėje aktyviau dalyvauja tokiose šventėse“, – sakė G. Miliauskaitė.

Lietuvos Sąjūdžio dalyvis Ignas Vaičeliū-nas: „Valstybiniai minė-jimai man yra šventė, todėl juose stengiuosi dalyvauti nuolat. Žinoma, pasigendu masiškumo, jaunosios kartos, trūksta ir dvasingumo pačioje programoje. Į valstybi-nes šventes kviečiantys plakatai siūlo pasiklausyti kažkieno dainų ir šokių, o raginimo tautai žengti pirmyn nelieka.“

Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas: „Nepriklausomybė visiems mums turėtų būti didžiu-lė šventė. Esu tremtinių vaikas, todėl ją miniu taip, kaip Kalėdas ar Naujuo-sius metus. Mes, vyresnie-ji, turėtume aktyviau diegti tautines vertybes savo vaikams, kurie dažnai nė nežino, kodėl ir kaip kadaise buvo kovota už turimą laisvę, kad valstybi-nės šventės jiems netaptų tiesiog laisvadieniu.“

Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė: „Ši diena yra pagrindas to, kad Lietuvos valstybė iki šiol nėra išnykusi iš pa-saulio žemėlapio. Ta proga kiekvie-nam iš mūsų reikia prisiminti, ką ji reiškia, kokiu tikslu buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Kiekvienas iš naujo turime įvertinti privilegiją kalbėti lietuviškai, gyventi nepriklau-somoje šalyje ir joje auginti savo vaikus. Saugodami šias vertybes turime pradėti patys nuo savęs – gerais darbais užpildyti tas spragas, dėl kurių esame nepatenkinti.“

Gargždiškiai Janina ir Jonas Staniai: „Jaunesnieji labiau prisimena Kovo 11-ąją, auganti karta šiomis dienomis mieliau švenčia meilės dieną. Mums tikresnė šventė lieka Vasario 16-oji. Nors į minėjimus einame ne taip dažnai, mums tai – malonu.“

ar vertiname? Todėl linkiu, kad mums nereikėtų sulaukti tokių pat sunkių laikų, kokius išgyve-no ankstesnės kartos. Nepamirš-kime, kad laisvė – tai atsakomy-bė“, – linkėjo parlamentarė.

Minėjime taip pat dalyvavo

mero pavaduotoja Rūta Cirtau-taitė, rajono Savivaldybės tary-bos atstovai.

Puslapį parengė Jolanta VENSKUTĖA. VALAIČIO nuotr.

Vėžaičių kultūros centre, Tilvikų, Lapių bei Girininkų kultūros namuose pristatyta jungtinė programa. Vėžaičiuose dalyvavo ir senjorų vokalinis ansamblis „Vaivorykštė“.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas.

minėjimą, ragino tikėti savo valstybe, mylėti ją – dideliais ar mažais darbais stiprinti Lietuvą ir tik savo pastangomis ją sukurti tokią, kurioje malonu gyventi.

Seimo narė Agnė Bilotaitė neabejojo, kad Valstybės die-ną trispalvės plevėsuoja ir šalies himnas giedamas ne tik iš pareigos. „Didžiuojuosi, jog esu lietuvė, jog gyvenu ne-priklausomoje Lietuvoje. Ti-kiu, jog ir jūs jaučiate tą patį. Tik kartais pas mus per daug susipriešinimo, užgožiančio tą įsišaknijusią tautos vieny-bę . Juk t iek kovojome, tiek siekėme nepri-klausomybės, o kai ją gavome,