www.vilnius.lt

vilniaus pulsas2010 gruodžio 10 d., penktadienis

Pastaruosius kelerius metus Vilniuje atsiranda vis daugiau kūrybinių erdvių – vietų, kurio-se koncentruojasi inovatyvios įmonės, kultūriniai ir meniniai projektai, socialinės iniciaty-vos. Pasaulio patirtis rodo, kad šiuolaikiniams miestams nebe-užtenka vien standartinių viena nuo kitos atskirtų zonų biurų pastatams, gamykloms ar gy-venamiesiems rajonams. Mies-tiečių traukos centrais tampa erdvės, kuriose buriasi kūry-binės industrijos.

Šiandien Vilnius yra svarbiau-sias Lietuvos miestas, kuriame kultūrinių ir kūrybinių industri-jų įmonės ir veiklos sudaro pu-sę visų Lietuvos kūrybinių indus-trijų. Miestas turi svarbiausius kūrybiškumui reikalingus kom-ponentus – kūrybinio potencia-

lo koncentraciją, kultūrinę įvai-rovę, stiprią socialinę infrastruk-tūrą. Apie kūrybines erdves ir jų perspektyvas Vilniuje pasakoja Rūta Matonienė, Vilniaus mies-to savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros ir plana-vimo skyriaus vedėja.

– Apibūdinkite miestų erdves, kurios galėtų būti vadinamos kū-rybinėmis industrijomis.

– Kai kuriose miesto erdvė-se tradiciškai yra įsikūrusios kū-rybinės industrijos, šios erdvės ilgą laiką buvo ir yra naudoja-mos kultūrinėms bei kūrybinėms reikmėms: senamiestyje, mies-to centre yra daug teatrų, mu-ziejų, aikščių, parkų ir kitų er-dvių, kuriose vykdoma kūrybinė veikla. Pastaruoju metu mieste atsiranda ir naujų vietų, tampan-čių kūrybiniais rajonais. Kūrybi-nių industrijų atstovai dažniau-siai buriasi arčiau centro esan-čiose mišrios paskirties teritori-jose, kuriose žmonės ir gyvena, ir dirba – tai rajonai, kurie yra „gyvi“ visą parą.

– Kur Vilniuje šiuo metu yra įsikūrusios naujosios kūrybinių industrijų erdvės?

– Tokių erdvių yra nema-žai. Pavyzdžiui, daug architek-tų susibūrė Žirmūnuose ir Šiau-rės miestelyje – čia jie turi sa-vo biurus, parduoda produkciją, skir tą interjerui. Vienas nau-jausių ir didžiausių pavyzdžių – T.Ševčenkos gatvėje esantys „loftai“, kur įsikūrė dizaino, in-terjero įmonės, vėliau prisijun-gė ir pramogų verslo, madų ar kitos industrijos. Sėkmingai vei-kia ir senamiestyje esanti „Me-nų spaustuvė“, ir dizaino ino-vacijų centras „Titanikas“, ku-rie, pritraukę naujus kultūrinius darinius, atgaivino ten esančią teritoriją.

– Kalbant apie perspektyvą, kokios kūrybinės industrijos ga-lėtų pradėti veiklą Vilniuje?

– Vilniuje dar yra pakanka-mai erdvių, kuriose galėtų įsikur-ti nauji kūrybiniai dariniai – nuo

kino industrijos, iki įvairių medi-jų, reklamos, architektūros ir ki-tų. Tokie dariniai galėtų atsiras-ti tiek Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje esančios gamyklos patalpose, tiek gana arti miesto centro esančiame Naujininkų mi-krorajone. Nemažai kūrybinių in-dustrijų galėtų įsikurti tarp Pau-pio ir Paplaujos gatvių esančioje teritorijoje, kur yra ir veikiančių, ir apleistų gamyklų. Laisvų pa-talpų savininkai Gedimino pros-pekte taip pat galėtų įsileisti kū-rybinių industrijų atstovus, o šie prisidėtų prie pagrindinės mies-to gatvės gaivinimo.

– Koks galėtų būti miesto plėt-ros specialistų vaidmuo kurian-tis kūrybinėms erdvėms?

– Mūsų darbas – bendra-darbiauti su minėtose teritori-jose esančių patalpų savinin-kais, pristatyti jiems gerąją už-sienio miestų praktiką. Ne ma-žiau svarbu ir padėti, palaikyti pačių kūrybinių industrijų at-stovų iniciatyvas, patarti jiems, pristatyti pasaulyje naudojamus modelius. Taip Vilniuje, kaip ir daugelyje pasaulio miestų, už-mirštos ar apleistos miesto er-dvės taps pilnavertėmis ir pa-traukliomis teritorijomis.

Modernaus Vilniaus simboliai

Pasaulio kūrybinių metropolijų žemėlapyje Amsterdamas ir Bir-mingamas yra vieni sėkmingiau-sių kūrybinių industrijų plėtros pa-vyzdžių. Apie šių miestų sukauptą patirtį pasakoja tarptautinio pro-jekto „Kūrybinės metropolijos“ darbo grupės nariai – Amsterda-me lankęsis architektas Mindau-gas Pakalnis ir su Birmingamo kū-rybinėmis industrijomis susipaži-nusi Rūta Dirsienė.

– Kuo įžymus Amsterdamas kū-rybinių industrijų žemėlapyje?

M.Pakalnis: Amsterdamas – pasaulyje garsus miestas, jo įvaiz-dis visiems gerai žinomas. Tai – tolerantiškas kultūroms ir kūry-bai, labai progresyvus, atviras ir laisvas miestas. Olandijos sosti-nėje sugyvena labai skirtingų gy-venimo būdų atstovai, reiškiasi įvairios meno rūšys.

– Kuo gali būti svarbios Amster-damo patirtys mūsų miestui?

M.Pakalnis: Šis miestas su-kūrė simbolį „I amsterdam“ („Aš esu Amsterdamas“), kurį leng-va įsiminti. Šio simbolio sklai-dos sąnaudos nėra didelės ir jis labai sėkmingai naudojamas ir miesto rinkodarai. Mes irgi turi-me sukurtą panašų simbolį Eu-ropos kultūros sostinės metais, kai Vilnių reprezentavome šūkiu „Vilnius culture live“. Tad viskas

prasideda nuo gerų idėjų, kurias, beje, generuoja kūrybinių indus-trijų atstovai.

– Kokius kūrybinius projektus Olandijos sostinė plėtoja?

M.Pakalnis: Amsterdamas – sėkmingas pavyzdys, kaip pasi-telkiant kūrybines industrijas įgy-vendinama miesto plėtra ir at-naujinimas. Pavyzdžiui, galime pasimokyti, kaip mieste kultū-rinei ir meninei veiklai origina-liai pritaikomos gamyklos ir kiti pramoniniai objektai, kurie, pra-sidėjus sunkmečiui, tapo nebe-naudojami.

– Kaip Birmingamas prista-to savo pasiekimus kūrybinių in-dustrijų srityje?

R.Dirsienė: Birmingamas – viena didžiausių ir sėkmingiausių Europoje kūrybinių metropolijų. Vilniui, kaip ir kitiems Europos miestams, kūrybinių industrijų projektus pradėjusiems tik prieš

dešimtmetį, svarbi Birmingamo patirtis. Šiame centrinės Anglijos mieste kūrybinės erdvės per 25 metus iš meno inkubatorių išau-go iki efektyviai funkcionuojan-čių studijų, galerijų, smulkiojo verslo įmonių, apimančių dide-lę dalį miesto centro. Taip ant-ras pagal dydį Didžiosios Brita-nijos miestas iš pramoninio ta-po patraukliu kūrybinių galimy-bių centru.

– Kuo aktyvi kūrybinių in-dustrijų plėtra mieste priside-da prie paties miesto problemų sprendimo?

R.Dirsienė: Birmingamo pa-vyzdys labai gerai iliustruoja, kad sudėtingomis ekonominė-mis sąlygomis kūrybinės indus-trijos padeda miestams spręs-ti užimtumo, socialines proble-mas, daro miestą konkurencingą šalyje. Taip miestas ne tik at-sinaujina, bet ir tampa patrau-

klesnis tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.

– Birmingamo kūrybinės in-dustrijos – kokios jos?

R.Dirsienė: Šie Jungtinės Ka-ralystės miesto pavyzdžiai ge-rai tiktų ir mūsų mieste. Birmin-gamas, skirtingai nuo Vilniaus, jau turi susiformavusias kūry-binių industrijų tradicijas, ku-rios apima tiek akademinę sritį – intensyviai bendradarbiauja-ma su vietos aukštosiomis mo-kyklomis, tiek didelius miesto at-naujinimo projektus, kaip Digh-betho pramoninis rajonas, ku-riame daug senų nenaudojamų industrinių patalpų. Šiuo metu šios patalpos rekonstruojamos ir per tvarkomos į biurus, bu-tus, galerijas, kūrybinių indus-trijų centrus. Džiugu, kad apie analogiškas perspektyvas jau ne tik svarstoma, bet ir garsiai kalbama Vilniuje.

Amsterdamas ir Birmingamas dalijasi patirtimi su Vilniumi

Svarbi informacija:www.vilnius.ltwww.facebook.com/vilnius.ltKonstitucijos pr. 3, LT-09601 VilniusTel. (8 5) 211 2000. Faks. (8 5) 211 2222.Informacija tel. 1664.Pasitikėjimo tel. 211 2885.

info

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 242561

Amsterdamas sukūrė simbolį „I amsterdam“ („Aš esu Amsterdamas“), kurį lengva įsiminti ir jis labai sėkmingai naudojamas miesto rinkodarai.

Birmingame kūrybinės er-dvės per 25 metus iš me-no inkubatorių išaugo iki efektyviai funkcionuojan-čių studijų, galerijų.

„Menų spaustuvė“ – vienas pirmųjų kultū-rinių darinių, atgai-vinusių buvusią pra-moninę teritoriją.

R.MAtonIenė Mūsų darbas – bendradar-biauti su minėtose terito-rijose esančių patalpų sa-vininkais, pristatyti jiems gerąją užsienio miestų praktiką.

t.Ševčenkos gatvėje esančiuo-se „loftuose“ įsikūrė dizaino, interjero įmonės, vėliau prisi-jungė ir pramogų verslo, madų ar kitos industrijos.

Nuot

rauk

os J

.Kal

insk

o ir

savi

vald

ybės

arc

hyvo