L I E T U V O S V A N D E N S T I E K J A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 342009

BALANDIS

GERIAMOJO VANDENS KOKYBS PROBLEMOS SUVALKIJOJE IR

GALIMI J SPRENDIMO BDAItes, kuriose vandens kokyb aikiai pablogjusi dl mogaus veiklos iuo atveju poeminio vandens eksploatacijos. Taiau tam rodyti prireikt daug fak-tins mediagos, kurios beveik visur trksta, o kai kur visai nra. O k daryti kitiems gamtos nuskriaustiems problemini vandenviei eksploatuotojams? Juk 2015-ieji netruks ateiti. Tad pabandykime konkreiu Suvalkijos pavyzdiu, kur nagrinjome vadinama-jame Nemuno baseino valdymo plane, pasiirti, koks yra problemos mastas ir kaip j bt galima isprsti.iame regione geriamojo vandens tiekimui yra nau-dojami du pagrindiniai virutins (K2) ir virutinsapatins (K2+K1) kreidos amiaus vandeningieji sluoksniai. emiausiose regiono vietose per mintus tektoninius lius kylantis i apaios srus poeminis vanduo ia pirmiausiai patenka gilesnj (K2+K1), o didesni upi slniuose jis persilieja ir seklesn vir-utins kreidos (K2) vandeningj sluoksn, vietomis ieidamas ems paviri (pvz., Antanave, Pilvik-se). iuose sraus vandens intruzijos plotuose chlo-rid koncentracija virutiniame sluoksnyje neretai virija 250 mg/l, o apatiniame sluoksnyje vietomis siekia ir virija 1000 mg/l rib, didels ir natrio kon-centracijos iame vandenyje.Inagrinj ias ir kai kurias kitas aplinkybes, mes pa-silme kelis ios problemos sprendimo scenarijus (r. pav.). J esm tokia: 1. Gyvenvietms (raudoni plotai), neturinioms ge-ros kokybs poeminio vandens, j galima bt tiekti i u to ploto rib esani vandenviei, kurias gal-bt iam tikslui tekt papildomai valgyti ir vertinti. Pavyzdiui, nedidelio probleminio ploto, esanio R nuo Vilkavikio, gyventojus bt galima aprpinti la-bai geros kokybs geriamuoju vandeniu i io mies-to 2-osios (Vailaukio) vandenviets. Didesnio ploto, nutsusio pagal eup nuo Puskelni iki Pilviki, gyventojai geros kokybs vanden galbt galt gauti i kairiajame ios ups krante esani nedi-deli, bet ger vandenviei arba i Marijampols 1-osios ir 2-osios (Gi) vandenviei.2. Rausvuose plotuose esanioms gyvenvietms al-ternatyvi geriamojo vandens altini bt galima iekoti yra galimybi geresns kokybs poemin vanden vietomis ia rasti seklesniuose vandenin-guosiuose sluoksniuose, nei dabar eksploatuojami. 34. ali bei mlyn plot gyventojus tikriausiai manoma aprpinti geros kokybs poeminiu van-deniu i seklesni sluoksni: mlynuose plotuose tai bt kvartero, o aliuose virutins kreidos sluoksniai. Mat turimi duomenys rodo, kad praeityje ia daug kur buvo igrti per gils griniai siekiant gauti tada reikalaut gana didel vandens kiek, o vandens kokybei skirta maiau dmesio. Dabar, kai vandens poreikis gerokai sumajs, gero vandens tikriausiai bt galima rasti tuose seklesniuose sluoksniuose.

Hidrogeologai ir vandens tiekjai gerai ino, kad Suvalkijoje, ypa ties Pilvikmis, Antanavu, apie Kazl Rd ir kai kur kitur, sunku ar net nemanoma aptikti poeminio vandens, atitinkanio geriamojo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Prieastis daugelyje viet Unemunje pro tektoninius lius i giliausi sluoksni vos ne iki ems paviriaus yra pakil sroko natrio chloridins sudties vandens kupolai. Tokiose vietose ar netoli j rengt vanden-viei tiekiamame vandenyje natrio ir chlorido jon verts neretai virija geriamojo vandens higienos norm HN 24:2003 (atitinkamai 200 ir 250 mg/l).Kadangi natris ir chloridas yra ne toksins, o tik in-dikatorins analits, dl ios problemos didesni rpesi kol kas nebuvo ir nra. Taiau ES direktyv pagrindu parengtame Geriamojo vandens statyme ir Vyriausybs patvirtintoje Geriamojo vandens tieki-mo ir nuotek tvarkymo 20082015 m. pltros stra-tegijoje rayta, jog nuo 2015 m. vieai tiekiamas ge-riamasis vanduo turi atitikti visus saugos ir kokybs reikalavimus. Taigi ir natrio bei chlorido koncentra-cijos iame vandenyje turi neviryti mint kritini veri. Kadangi kol kas nra paprast, pigi i jon koncentracijos sumainimo geriamajame vandeny-je bd, pirmiausiai reikt pasiirti, kur ir kuo tok vanden bt galima pakeisti.Lietuvoje yra ir daugiau viet, kur geros kokybs po-eminio vandens telkini apskritai nra arba juose maai geros kokybs vandens (apie tai raiau 2006 m. VTKA ileistoje knygoje Vandens kokyb Lietuvos vandenvietse), taiau Suvalkijoje toki viet bene daugiausia. Bda ta, kad ia, kaip, beje, ir kitur, jos iki iol nra pakankamai itirtos, todl hidrogeologai kol kas neturi recepto, kaip i problem isprsti. Mums atrod, kad tai bt galima padaryti per iuo metu rengiamus vadinamuosius Basein valdymo planus, kuri darbe sudarant poemin dal dalyvauja ir UAB Vilniaus hidrogeologija. Tok pasilym mes ir pateikme io projekto prie-iros komitetui, kur sudaro Aplinkos apsaugos agentros ir Lietuvos geologijos tarnybos atstovai. Taiau buvo nutarta (toliau kabutse citatos i ko-miteto protokolo), jog iuos planus, rengiamus pagal vadinamosios Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus, galima traukti ir per juos finansuoti tik t pavirinio ir poeminio vandens kokybs problem sprendimus, kurie yra susij su ...aikiu mogaus kins veiklos slygotu to van-dens kokybs blogjimu. Na, o t ...poeminio vandens telkini, kuriuose vandens kokyb dl gamtini prieasi neatitinka geriamojo vandens standart reikalavim, taiau juose nra aikaus mogaus veiklos slygoto trendo, kokybs proble-mas turi sprsti savivaldybs, atsakingos u geria-mojo vandens tiekimo statymo gyvendinim. Tai reikia, kad mintus basein valdymo planus galbt pavykt rayti tas problemines vandenvie-

Geriamojo vandens kokybs proble-mos Suvalkijoje ir galimi j sprendimo bdaiHabil. dr. A.Klimas 3 psl.

UAB Kauno vandenys pradjo eksplo-atuoti turinio valdymo sistem V. Petrauskas 4 psl.

Neiojami duj detektoriaiM40 ir MX6 iBridA. alaeviius 6 psl.

KRGER BIOCON dumblo diovinimasE. Naruseviius 8 psl.

UAB iauli vandenys vertinta u energijos taupymD. imaityt 12 psl.

Efektyvus itirpusio vandenyje deguonies matavimas nuotek valykloje S. Balkeviien 13 psl.

Wilo slgio klimo stotels su naujais aukto efektyvumo siurbliais HelixA. Staaitis 13 psl.

SafeTech RCn ir Wavin TSDOQ vamzdiai nauja kokyb ir patikimumas rengiant ir renovuojant vamzdynusR. urauskas 16 psl.

Asenizacins (vakuumins) mainos. Nevars darbeliai...D. Dzikaviius 18 psl.

Naujienos, vykiai, faktai 19 psl.

Reklama:

UAB Hidora 2 psl.

UAB Agava 6 psl.

UAB Krger 8 psl.

UAB ITT Flygt Lituanica 911 psl.

UAB Filter 13 psl.

Nitto Kohki 14 psl.

UAB Brenntag Lietuva 15 psl.

UAB Wavin Baltic 16 psl.

UAB WILO Lietuva 20 psl.

Geriamojo vandens kokybs problemos suvalkijoje ir galimi j sprendimo bdai

Taiau hidrogeologai ino, kad io ir kai kuri kit problemini poeminio vandens basein ityrimo laipsnis nra toks, kad bt galima jau dabar pateikti irykjusi problem sprendimus ir apskaiiuoti j kain. Siekiant ivengti galim dideli klaid ir ne-reikaling ilaid ir bandant jau dabar projektuoti naujus grinius ar net vandenvietes vadinamuo-siuose rizikos baseinuose, tuose mintuose basei-n valdymo planuose mes pasilme i problem sprsti dalimis, tam tikrais etapais, kaip prasta geo-logini darb praktikoje: galimybi studij parengimas; dabar eksploatuojam blog grini pergri-

mas; alternatyvi gero vandens altini/vandenviei

paieka ir valgyba tuose plotuose, kur j gali bti;

alternatyvi, toliau esani vandenviei panau-dojimas ar pervalgymas.

Usakovams spaudiant teko nors apytiksliai ap-skaiiuoti toki galimybi studij parengimo kain: didelio ir itin sudtingo Suvalkijos baseino tokios studijos orientacin kaina gali siekti 1 mln. lit, o palyginti nedidelio ir ne itin sudtingo KdainiDot-nuvos baseino apie 150 tkst. lit. Kol kas nemanoma net apytikriai, bet pakankamai korektikai pasakyti, kiek galt kainuoti Puskel-niPilviki ruoo gyvenviei aprpinimas geru geriamuoju vandeniu i, pvz., alternatyvi Marijam-pols vandenviei. Be to, tai ne hidrogeolog udavinys. Ms nuomone, apie du milijonus lit galt kainuoti vien alternatyvi geriamojo vandens altini paiekos rausvo ploto (r. paveiksll) gyven-vietms. Neparengus galimybi studij ir neisiai-kinus, ar mlyn ir ali plot gyvenvietse tikrai galima rasti gero vandens seklesniuose vandenin-guosiuose sluoksniuose, nemanoma apskaiiuoti ir toki darb kainos. Aiku tik tiek, kad i problem sprendimo reikia ie-koti ne tik hidrogeologams ir vandens tiekjams, bet ir politikams, valdios, savivaldybi atstovams.

UAB Vilniaus hidrogeologijaHabil. dr. A.Klimas

UAB KAUNO VANDENYS PRADJO EKSPLOATUOTI TURINIO VALDYMO SISTEM

Sukurta ir diegta turinio valdymo sistema, pa-remta MS Office SharePoint 2007 technologija, yra skirta modernizuoti UAB Kauno vandenys (toliau Bendrov) valdym, didinti vieojo administravi-mo veiklos efektyvum, pltoti elektroniniu bdu teikiamas paslaugas.iuo metu bendrovje tiek kompiuterini darbo viet funkcionavimas, tiek tarnybini stoi bei duomen bazi valdymas, tiek funkcionuojan-ios verslo informacins sistemos yra grindiamos Microsoft technologijomis. Turinio valdymo siste-ma jungia Bendrovs informacini technologij funkcionavim, daro jas lengvai suprantamas var-totojui. diegtos automatizuotos veiklos valdymo

procedros utikrina veiklos proces valdym, efektyvi dokument apyvart, j paiek, nau-dojim, apskait ir isaugojim, pavedim vykdy-mo kontrol. Microsoft i technologij tobulino 6 metus, ir dabartinis jos funkcionalumas tenkina Bendrovs reikalavimus. Turinio valdymo sistemos programa ir vidin elek-tronin aplinka realizuotos dviejuose virtualiuose serveriuose, kuriuose instaliuota MS Office Share-Point Server 2007 programin ranga, ir jie dirba MS Windows Server 2008 aplinkoje pagal virtuali serveri hyper-V technologij. Dokument meta-duomenys bei kiti duomenys keliami nauj serve-r, kuriame diegta MS SQL Enterprise Server 2008

programin ranga. Bendrovs vartotojai identifi-kuojami serveryje su Windows Server 2008 progra-ma, o elektroninis patas realizuojamas serve