Satkeviius Edvardas

LABGEBA MOKINIAMS, STUDENTAMS IR

POLITIKAMS

(Laisvam naudojimui internete )

m

Kaunas 2012

2

UDK 167 Satkeviius E. Sa-236 Labgeba mokiniams, studentams ir pol i tikams Kaunas: 2012. 256 p.

Anotaci ja Knygoje pateikiami labgebos nauj neprast geresni spren-dim sugalvojimo pagrindai (nauja isami teorija). Pateikti nauji mokslo, labgebos, mokymo ir kiti apibrimai. Pirm kart pateikiami pagrindiniai labgebos dsniai ir i j gaunami bdai. Labgeba lygiavert mokslui. Ji galina lengviau pamatyti akivaizdiai nematomas problemas ir lengviau jas sprsti. Daniausiai ji galina pirmauti, vystyti aplenkimo konkurencin veikl, ilikti ir isaugoti paveld bei darn.

"" ( ). - , , , . . - . . , , , .

Annotation The book provides the basics of labgeba (goodability) search for new unusual better solutions (a new comprehensive theory). New definitions of science, labgeba, teaching and other are presented. For the first time the laws of labgeba and methods derived from it are presented. Labgeba is equivalent to science. It enables to easier see evidently unseen problems and to solve them easier. Most often it enables to lead, develop passing competitive activity, survive and preserve heritage and harmony. Satkeviius Edvardas. Labgeba mokiniams, studentams ir politikams. Kaunas, 2012 256 p. 16 leidyb. apsk. l . T i raas neribojamas.

Satkeviius Edvardas. Labgeba. Kaunas, 2008. 256p. Virel io dai l ininkas Satkeviius Edvardas Autorius leid ia ats ispausdinti i interneto asmeniniam naudoj imui. Kaunas 2012. Internetin knyga paruota i r I leista autoriaus lomis.

3

Knyga skiriama lietuvi tautos patriotams, ko-vojantiems u lietuvi tautos ilikim ir jos paveldo isaugojim, spartaus lietuvi tautos naikinimo slygomis, kurios prasidjo po Lie-tuvos nepriklausomybs nuo lietuvi akto pa-siraymo 1990 m. kovo mn. 11 d.

Knyg btina perskaityti profesoriams, visiems dstytojams, mo-kytojams, studentams, politikams ir Seimo nariams, kurie kovoja u lietuvi tautos ir kit senbuvi ilikim Lietuvoje. Ji yra mokymosi prie-mon visiems mokiniams ir studentams. Po Perestrojkos, po 1990 met Lietuvoje buvo sudievinta kopijavimo i Vakar pasaulira, kuri utikrina amin vijimsi su aminu atsilikimu. Ji labai padjo vir pu-ss Lietuvos senbuvi savanorikai-priverstinai ivaryti i Lietuvos Vakar valstybes. Yra pavojus, jog po 15 ar 20 met visi Lietuvos sen-buviai bus ivaryti i Lietuvos ir tuo paiu bus sunaikinta lietuvi tauta. Vis Lietuvos senbuvi pareiga ilikti Lietuvoje, pirmauti ir lygiuotis pirmaujanius. Tai galima pasiekti tik spariai sugalvojant naujus ge-resnius sprendimus ir juos gyvendinant anksiau u kitus. Tai turi bti ne tik atskir asmen ar eim, bet ir taut bei valstybi ilikimo pagrindas.

mogus, gavs brandos atestat, privalo mokti ne tik susirasti rei-kiam informacij, bet ir sugalvoti naujus neprastus geresnius sprendi-mus, kai j neranda informacijos altiniuose ar nori aplenkti konkurentus.

Universitet pareiga ruoti specialistus konkurentus, o ne paklusni, nesugebani konkuruoti, darbo jg Vakarams. Apie pus beveik kiekvieno bakalauro ir magistro baigiamojo darbo turi sudaryti nauj neprast sprendim sugalvojimai, geresni u i-nomus atrinkimas ir vieno ar keli nauj geresni sprendim pa-ruoimas gyvendinimui. Dabar baigiamieji darbai turi tik paruoi-mo gyvendinimui dal. Tokia veikla veda prat ir turi bti pe-rtvarkyta vis apimanios labgebos sistemos sukrim ir masin labgebos naudojim.

ia ivardint iems t iks lams skiriama i knyga. Kaunas 2012 m. gruodio 21 d., t.y. Sauls at-

gimimo diena, kuri dar vadina iemos Saulgra.

4

Plati anotacija

Knygoje pateikiami labgebos nauj neprast geresni sprendim sugalvojimo ir nauj geresni sprendim gyvendinimo pagrindai (nauja isami teori-ja). Tai ilikimo strategijos vadovlis. Pateikti nauji mokslo, labgebos, mokymo, prastinio darbo ir kiti api-brimai.

Pirm kart pateikiama labiau susisteminta labge-bos teorija. Pirm kart smulkiai apraomas mokslo ir labgebos santykis. Parodoma, jog labgeba ir mokslas du lygiaveriai ir skirtingi dalykai. Aikiai atskiriami lab-gebos dsniai nuo bd. Pateikiami pagrindiniai labge-bos dsniai ir i j gaunami bdai. Pirm kart aprao-mas ventum griovimo dsnis ir i jo gaunamas ven-tum griovimo bdas. Pateikiama daug tiesiogiai su ventum griovimo bdu surit inversijos veiksm. Knygoje aprayti svarbiausi ir daniausiai naudojami kit autori pateikti labgebini udavini sprendimo bdai.

Labgeba galina lengviau pamatyti akivaizdiai nematomas problemas ir lengviau jas sprsti. Labgeba yra pagrindin priemon iradim krimui. Tik ji galina pirmauti, vystyti aplenkim, organizacij konkurencin veikl ir ilikti. Paaikinama, kaip naudoti labgeb taut isaugojimui, kartu isaugant taut kalbas, j paveld bei darn.

Knygoje aptariama senosios lietuvi pasauljau-tos, pagonik ir kit religij bei pasaulir taka lab-gebos vystymui. Apraomas krikionikasis taut ir j paveldo naikinimas per neigiam poveik labgebai.

Knyga skirta vairiems monms, o todl pagal de-imtain literatros klasifikatori j dar reikt priskirti UDK 159.95 ir UDK 608 skyrius.

5

"" - ( ). . - , , , .

- . - . , . . -. - -. - . -.

- . . , , -. , , , .

-, , . - - .

, - UDK 159.95 UDK 608 .

6

Wide annotation

The book provides the basics of labgeba (goodabil-ity) search for new unusual better solutions and imple-mentation of new better solutions (a new comprehensive theory). This is a textbook on survival strategies New definitions of science, labgeba, teaching and other are presented.

For the first time a more complete theory of labgeba is presented. Relation between science and labgeba is also described for the first time in detail. It is shown that lab-geba and science are two equivalent and different matters. The laws of labgeba are clearly separated from methods. The main laws of labgeba and methods derived from them are presented. The law of destruction of sanctities and the method of destruction of sanctities derived from it is described for the first time. Many inversion actions directly related to the method of destruction of sanctities are pro-vided. The book describes the main and most often used methods of solving labgeba tasks presented by other au-thors.

Labgeba enables to easier see evidently unseen prob-lems and to solve them easier. Labgeba is the main measure for creation inventions. Only it enables to lead, develop passing, competitive activities of organizations and survive. It is explained how to use labgeba for preservation of na-tions, at the same time preserving the languages, heritage and harmony of nations.

The book discusses the influence of natural world out-look, pagan and other religions on the development of lab-geba. Destruction of Christian nations and their heritage is described wider through negative influence on labgeba.

The book is meant for different people, and therefore according to the decimal literature classification it should also be attributed to sections UDK 159.95 and UDK 608.

7

VADAS

Labgeba geresni, nauj, neprast, monms neinom ir dar emje nesani sprendim paieka bei bd paieka lengves-niam rast geresni sprendim gyvendinimui. Labgeba ir mokslas du skirtingi lygiaver-iai dalykai. Labgebos, kaip ir prigimtins pa-sauljautos, pagrindinis tikslas naujo radi-mas ir diegimas nenaikinant paveldo bei i-saugant Gamtoje esani Darn. Labgeba, kaip ir pr igimt in pasauljauta, nra rel igija ar tikyba ir nesiremia antgamtinmis jgo-mis. Labgeba jau yra -moni prig imtyje, kaip savy-b iekoti geresni sprendim kovoje u il ik im. Labgeba prasidjo nuo pirminio mogaus atsiradi-mo. mogus gimsta su prig imtinmis sprendim ie-kojimo savybmis, bet be sprendim iekojimo ini ir gdi. Gyvenimo eigoje sprendim iekojimo i-nios ir gdiai didja, o senatvje silpnja veikia-mi apl inkos, amiaus ir sveikatos stovio. Labgeba, mokslas ir prigimtin pasauljauta, geresni sprendim atrinkimui naudoja mokslo ir labgebos pasiekimus, Visatos dsnius, sveik poir ir t ikrovs atspind. Labgeba nauj mini sukrimui gali naudoti ir kai kur ias psichines bsenas ir psichinius sutr ik imus tur inius asmenis. taiga, hip-noz, sapnai, haliucinacijos, k lin ik ins mirt ies vaiz-diniai, psichins l igos ir kit i sveikam protui neb-dingi reik iniai, vedantys pr ie tikybos ir kult, nega-li bt i labgebos ir pr igimt ins pasauljautos pagrin-du. Jie gali atsit ikt inai pasitarnauti nauj mini at-siradimui, bet jas gyvendint i turi sveikas protas.

8

Pagrindinis gyvenimo tikslas yra naujo vystymas isaugant paveld ir j atstatant Gamtoje esanios darnos ribose. Tikslo gy-vendinimui btina labgeba, kuri ieko geresni sprendim auktesni tiksl gyvendinimui ir naujo diegimui kartu isaugant paveld. Knyga skirta siekiantiems paangos, esam priemoni ir bd tobul in imo kartu isaugant pavel-d ar kuo maiau j naik inant. Ji skirta vis iems, ku-rie nesmurtin iais bei paveld nenaikinaniais labge-bos bdais kovoja prie kultus, relig ijas, t ikybas ir kitus mstym gadinanius ir paveld naik inanius reikin ius. Knyga pads daugeliui moni suvokt i esam padt ir s ijungti geresni neprast spren-dim paiekos bei paveldo isaugoj imo veik l. Noras parayti i knyg atsirado stebint dvi-veid ik Sjdio ir katal ik banyios veikl Lietu-voje Perestrojkos (Persitvarkymo 1988-1992 metai) laikais. Perestrojkos pradioje Sjdio vadovyb ir banyia skatino kovoti pr ie komunistin dogmat iz-m, i laisvint i prot krybinei veik lai, atgaiv inti tau-tin patr iot izm ir paveldo isaugoj imui skirt veikl. Taiau tuoj pat po paveldo isaugoj imo alin ink sutriukin imo, po perversmo Maskvoje 1991 m. rugpjio mnes, kai jau pasijuto padties eimi-ninkais, pradjo d iegti dogmatizm ir naik inti pa-veld. Knyga ileista vien autoriaus pastango-mis ir lomis, be jokios valdios, polit in i, part i-ni, alpos, rel igin i ar verslo organizacij bei vers-lin ink pagalbos. Po Perestrojkos ik i ios knygos i-leidimo jie nedav n cento labgebos vystymui.

9

Knygoje pateiktos naujos mintys apie pa-grindinius labgebos teiginius nra ir negali bti neabejotinai teisingos. Jos nra rel igins dogmos ir turi bt i kei iamos atsiradus nauj iems duomenims. ias mint is gal ima naudoti mokymui, konkurencini, paveldo isaugojimo ir kit geresni sprendim paiekai. ios mintys yra labai naudingos iekant t iesiogini ir iankstin i kovos bd su nu-sikalt imais, skaitant korupcij, tobulin imui bei atei-ties veik los numatymui. Naujo geresnio radimo ir gyvendinimo dalykas, kaip atskiras savit gebjim ir veiksm reikinys reikalauja atskiro savito vienareikmio pavadinimo. 1994 metais naujo geresnio radimo ir gyven-dinimo dalykui vietoj siaur ir dviprasmi technins krybos, iradybos, eur ist ikos, inovacij ir kit ter-min buvo pradtas naudoti labijos pavadinimas. Pavadinimo pagrind sudar odis laba (labas), ku-ris l ietuvi ir latvi kalbose reik ia geras ir pavadi-nimui suteik ger in imo prasm. Taiau pasirod, jog kai kuriose kalbose odis labija turi k itas prasmes. Dviprasmikumo ivengimui io pavadinimo buvo at-sisakyta ir jo v ietoje pradtas vartot i naujas odis labgeba. 2007 metais Jankauskien Goda pasil pavadinimui suteikti ne atsitiktinio radimo ar sugalvoto dievo duotos ma-lons, o pastovaus paio mogaus pastangomis iugdyto ge-bjimo gerinti prasm. Tokiu bdu apjungus gerinimo ir ge-bjimo prasmes atsirado pavadinimas labgeba. Autorius dkingas Useviiui Kstuiui, Jankauskieni Godai ir a.a. Zeringiui Meislovui, kurie savo mintimis, esmi-niais ginais ar patarimais prisidjo prie knygos turinio bei esms patobulinimo.

10

LABGEBOJE NAUDOJAM SVOK APIBRIMAI

P R A S T I N V E I K L A.

Daugumai moni ger iausiai inoma prastin veik la. Jai prik lauso prast in is darbas, prast inis valstybs reikal administravimas, mokymas, gydy-mas, gydymasis, karin tarnyba, prekyba, poi ls is ir visos k itos veik los rys, kur ios ut ikrina pragyve-nim iandien ir artimiausioje ateityje. prastin veik la pagal savo pobd yra daugkartinis inom judesi ir prot ini veiksm kartoj imas, remiantis tu-rima pasaulira ir naudojant tur imus gdius, i-nias bei svokas, t.y. kopijavimas. Usiimdamas prast ine veik la mogus vadovaujasi anksiau gy-tomis iniomis ir gdiais, nekeisdamas savo pa-sauljautos, pasauliros ir mstymo gdi. prastinje veikloje daniausiai gal ima nujaus-ti arba paskai iuot i ir t iksl ia i pasakyti per kiek laiko ir kokiomis snaudomis bus atl iktas darbas ar pasi-ektas k itas prastin is t ikslas.

prastinei veik lai at lik i btina bent esamos pa-sauljautos r ibose isiugdyti ar iugdyti mstymo ir veiksm gdius. gdiai atsiranda daug kart kartojant tuos paius judesi, mstymo, klausos ar kitokius veiksmus.

M O K Y M A S I S

Tai kit patirt ies permimas. Jo reikia bet ku-riems, jau kit atl iekamiems, ior iniams ar mstymo veiksmams at l ikti. Mokymasis veiklai reikal ing i-ni ir gdi gij imas i k it. Mokymasis yra prigim-

11

t in gyvosios gamtos savyb. Mokoms nuo pat gi-mimo, v is gyvenim ik i pat mirties. Senjant mo-kymasis daniausiai ltja ir sunkja. Mokantis, si-savinant naujas svokas ir inias, keiiasi pasaul-ira, tobuljama ar susergama fanat izmu.

Mokymasis daniausiai vykdomas per mokym. Lietuvoje mokyme labiausiai reikalaujama gyti i-

nias ir gdius, kurie leidia inomais bdais be klaid ikarto pasiekti tiksl, kur jau pasiekdavo kiti. Tai yra algoritminis suvedimo grietas taisykles veiksmams atlikti mokymas. Jis didina dogmatizm ir stabdo paan-g. iame mokymo bde u klaidas yra baudiama.

Kitas mokymo bdas (labgebinis) yra per iekoji-mus ir klaidas, kuriame maai griet taisykli. is bdas Lietuvos mokyklose ir universitetuose yra beveik nenau-dojamas, o todl baig mokslus mons nesugeba lengvai iekoti ir rasti geresnius sprendimus. Tokie mons nesu-geba net krybikai kopijuoti ir tuo paiu utikrina pasto-v nekrybin kopijavim su garantuotu atsilikimu.

Lietuvos mokyklose ir universitetuose neprati-nama iekoti t inkamo santykio tarp griet taisyk-li naudojimo, leidiani pasiekt i inom tiksl be klaid ir iekojim naudojimo, kurie leidia pasiekti auktesn t iksl, bet kartu juos lydi tam t ik-ras k iekis nevykusi bandym ir k laid.

M O K S L A S

Tai gamtoje ar v isuomenje jau esani reikini ir dalyk stebjimas bei bandymai , siekiant nustatyt i j tarpusavio prik lausomybes ir atrast i anksiau nepastebtus dalykus ar reikin ius. Mokslui priskir iamas dar neinom mokslui (da-

12

niausiai ir monijai) reikin i atskleid imas (atradi-mas), parykinimas ir kiekybini bei kokybini ryi tarp reikini nustatymas ar patikslinimas. Atradimai nepriklauso prastinei veiklai, nes niekada i anksto ne-galima pasakyti, kada bus padarytas atradimas. Ryi tarp atrast reikini nustatymas ar patikslinimas da-niausiai yra prastas darbas ir todl tiksliai planuoja-mas. Mokslinis kiekybini ryi nustatymas taip pat yra artimas prastiniam darbui ir todl tiksliai planuojamas.

Mokslas siekia v isk suvesti t iksl ias priklau-somybes ir nurodyt i vienareikmi veiksm sekas tikslui pasiekti. Moksle baudiama u k laidas. Mokslas atranda gamtoje ar visuomenje esanius, bet mokslui dar neinomus reik inius. Mokslui btini stebjimai ir bandymai, kad bt atrast i dar neinomi ir patikslint i esami reikin iai.

L A B G E B A

L A B G E B A naudingesni dalyk ir reikini, dar nesani gamtoje ir visuomen-je, sugalvojimas . Kitaip tariant, Labgeba tai mini paieka, kaip sukurti gam-toje ir visuomenje dar nesanius dalykus bei reiki-nius, naudingesnius u inomus ir sugalvoti nepras-tus bdus, kaip lengviau juos gyvendinti.

Pagrindinis labgebos tikslas tai masin sistemin nauj mini paieka. Tai inom reikini, tame tarpe ir nau-j mokslo atradim bei technikos pasiekim, panaudojimas neprastu bdu neprastos ir didesns naudos gavimui.

Tai inom reikini, tarp j ir pasauljautos teigin i, mokslo atradim bei nauj geresni spren-dim technikoje, panaudojimas neprastu ir ik i iol neinomu bdu, siekiant gauti dar didesn, nepras-

13

t naud. Ta d idesn neprasta nauda gaunama su-galvojus nauj dalyk ar reikin ar neprast j naudojimo bd, kur io ik i tol ir sugalvoj imo metu dar nebuvo gamtoje ar v isuomenje.

od labgeba siaurja prasme suprantame kaip geresni neprast sprendim sugalvoj imo ir radimo teorij, kuri apima seno griovimo ir naujo atsiradimo dsnius, aikina naujumo atsiradimo reikin i tarpusavio pr iklausomybes, pateik ia nau-jumo sugalvoj imo ir radimo bdus bei naujumo ver-tinimo bdus. Plaija prasme od labgeba danai su-prantame kaip v is naujumo sugalvoj imo, radimo ir gyvendinimo sistem, skaitant gyvendinimo, at-rankini bandym, autori apmokj imo bei naujumo reklamos finansavim.

Labgebos sistema apima labgebos teorij, mokslin-t iriamj labgebos dal, mokym, nauj mini krim ir neprast sprendim paiek, nauj neprast sprendim vertin im ir atr inkim gyven-dinimui, gyvendinim ir versl in-finansin labgebos dal .

Labgebos moksl in dalis usiima dar neatrast labgebos dsni atradimu ir jos reik ini bei bd tyrimais.

Labgebos mokymo ir vertin imo sistema apima pat mokym, mokymo metodik, mokymo bdus, imokt labgebos in i ir s igyt labgebos gdi vertin im. Nauj naudingesni mini sugalvoj imas ipleia labgebo in ias ir patobulina ar sukuria nau-jus gdius. Per labgeb vyksta mokymasis sugal-vojant. prastas mokymas ar mokymasis vykdomas kopijuojant ir daug kart kartojant.

14

Nauj mini generavimo ir neprast spren-dim radimo sistema apima mini generator i ir j grupi par inkim, j sujungim dideles sistemas, problem paiek ir sur inkimo bdus, problem pa-skirstym nauj mini generatoriams, nauj mini vertin im, geriausi i j atr inkim, geriausi bd parinkim atl ikti bandymus ir ger iausi kel i bei bd radim diegimui.

Labgebos ekonomin dalis apima nauj ne-prast bd radim lengvesniam ir greitesniam ga-lim diegimo i laid ir la iko sugaii apskai iavi-mui. Labgebos ekonomin dalis tur i daug ypatum, nes j i turi remtis atsit iktinum aibe, tikimybmis, neprastais labgebos sprendimais kaip tiksl iau ver-tinti galim naud ir net iktas nenumatytas pasek-mes ir iekoti nauj neprast ekonomini sprendi-m aplenkimui ir pirmavimui pasiekt i.

PSICHOLOGIN-RELIGIN VEIKLA

Psichologin-religin veikla tai tiesiogiai sveika prigimtimi ir darnos reikalavimais neuduot psichini bsen sudarymo ir naudojimo veikla, nukreipta didesn ar maesn usidarym savyje ir dalykinio bei dvasinio paveldo ilaikymo veiklos stabdym. Psichologin-religin veikla remiasi mogaus jausmais ir vaizdiniais, patirtais klinikins mirties, vairaus laipsnio hip-nozs ar savihipnozs, psichins ligos, baims, stipri narko-tik poveikio ir kit neprast ar iuo metu dar sunkiai paai-kinam psichini bsen atvejais. Psichologinje-religinje veikloje labai plaiai naudoja-mas stiprus poveikis mogaus smegen rojaus centr, kuris sukuria malonius pojius, ir smegen pragaro centr, kuris sukuria nemalonius pojius. ydams pabgus i Egipto, jie

15

neteko grietos Egipto valdios ir buvo sunkiai valdomi. Tada yd vadai sugalvojo roj ir pragar. Taip, skatindami malo-niais rojaus pojiais ir gsdindami baisiomis pragaro kan-iomis, jie pradjo lengviau valdyti yd mases. Vliau krik-ionybs krjai t pat panaudojo krikionybs iplitimo pa-lengvinimui ir krikioni masi valdymui. i poveiki pas-koje lengvai susidaro stiprs proiai, kuri beveik nemanoma pakeisti be stipri prieing poji. Tuos stiprius pojius galima sukelti dirbtinu bdu. Smegen operacijos metu, leidus elektrodus mogaus sme-gen rojaus centr ir paleidus atitinkam srov, mogus pa-junta labai stiprius malonius jausmus. Tas poveikis bna toks stiprus, kad po operacijos ligonis vl ieko bet koki prieas-i ir reikalauja pakartoti t malonum, neirint jam iai-kintus tokio pakartojimo pavojus. is reikinys paaikina dau-gel religinio fanatizmo ir dogmatizmo reikini. Prigimtin pasauljauta remiasi prigimtimi ir aplinkoje vykstaniais reikiniais. Ji laiko, jog psichin taiga mogui ap-ie nesanius ar nepatikrintus dalykus bei reikinius, kaip tikrai esanius, yra apgaul ir priskirtina prie nusikalstamos veiklos. Psichin taiga per smegenyse esanius rojaus ir pragaro centrus yra leistina tik psichini ligoni sutramdymui ir labai ribotai leistina vaik pasakose vaik vaizduots lavinimui.

VEIKLOS DERINIAI

Gyvenime daniausiai nra gryno mokslo, gry-nos labgebos ar k it gryn dalyk. Panagrinkime kai kur iuos prigimt ins veik los derin ius. KRYBA veik la, pagimdanti kak kokybi-kai nauj, anksiau niekad nebuvus, pavyzdiui, k-rin. Kryba naudoja prastin veikl, labgeb ir mokymsi.

16

Naujas kr inys taip pat gal i atsirasti veik los pasiekoje be labgebinio sugalvoj imo. Krybos vai-sius gal i netenkinti labgebos reikalaujamo didesnio tikslo, p irminio neprastumo, didesnio naudingumo, gali tyin iai kai k bloginti ir gal i turti ymiai dau-giau neigiam pasekmi. Akivaizdus pavyzdys yra architektr in kryba, kai architektai daugel met kr naujovikos architektros pastatus ir dl to blogjo pastat energetin iai rodikl ia i ir juose dir-bani moni savijauta. I krybos ir labgebos apibrim matyt i, jog t ik nedidel dalis krybos vaisi atit inka labgebai keliamus reikalavimus ir juos galima laikyt i labgebos vaisiais. ININERIN VEIKLA tai gaminio, kurio tikslingu-m nulemia vartotojas-usakovas, projektavimas ir gamini-mas, naudojant prastus, daniausiai aukto lygio kopijavimo bdus ir laikantis veiksm, ymjim, idstymo ir kit griet taisykli (algoritm, standart). Ininierius usiimdamas savo veik la naudo-jasi k it sukurtais labgebos vaisiais, skaitant ira-dimus, nelabgebiniais krybos vaisiais, meniniais gaminio apipavidal in imo sprendimais, ir mokslo vai-siais, skaitant atradimus. Nors kai kurie ininieriai dal la iko skiria labgebos veik lai ir sukuria nauj i-radim, pagrindinis j darbas yra ne labgeba. Labgebo tikslas sugalvot i, rast i, kurt i naudingesnes mintis, kuriomis remiantis bt gal i-ma sukurti naujus geresnius reik inius, dalykus ir gaminius, o ininieriaus tikslas pagamint i nau-j gamin ar d iegt i nauj technologij ir taip gy-vendinti k it mint is bei t ikslus. Mokslininkas stebj imais ir bandymais tiria Visat, Gamt, te-chnik, visuomen ir kitk jau esam, o labgebas

17

mintyse ir svajonse ieko, kaip panaudoti visk, kas inoma , ir sukurt i kak naudingesn, ko dar niekada nebuvo. Tuo tarpu ininierius, pa-didjusi vartotojo-usakovo nor patenkinimui, at-renka geriausius labgeb sugalvojimus, skai-tant iradimus, mokslinink darbo vaisius, skaitant atradimus, bei meninink krinius ir juos panaudoja savo projekte, kur po to pats ar kit i ininieriai kartu su darbininkais gyvendina.

PSEUDOMOKSLAS

PSEUDOMOKSLAS vair i psichini reik i-ni, mokslui inom reik in i, bandym, sprendim iekoj im, patvirt int ir niekuo nepatvirtint teig i-ni prastas ir neprastas naudoj imas, siekiant pa-veikt i kit smon. Pseudomokslas daugel darb at lieka pana-iai, kaip tikrasis mokslas. Mokslas v ienareikmiais bandymais ir j apibendrinimais siekia kuo tiksliau atspindt i gamtoje esanius reikin ius, kad juos b-t gal ima vienareikmikai pakartoti ir jais pasinau-doti. Pseudomokslas siekia tikjim pagrindu sugal-votus nebtus reikin ius ir nevienareikmi netiksl i ar nepi ln bandym rezultatus panaudoti kit s-monei paveikt i. Pseudomokslas vis ikai nesiekia, kad bandymus vienareikmikai daug kart pakarto-t kit i , o siekia tik t ikint i k itus tikti tuo, kas jiems sakoma. Pseudomokslas paprastai nesiekia isaugoti paveld, o daniausiai smoningai ar nesmoningai savo veik l nukreip ia paveldo naikin im.

18

LABGEBINIS UDAVINYS

Labgebiniai udaviniai tai tokie udaviniai, kuri tikslas yra didesnis u jau inomais bdais pa-siekiam. Kitaip tariant, labgebiniuose udaviniuose neinomi kel iai, kaip pasiekt i auktesn dar nepasie-kt tiksl. Daniausiai labgebini udavini auktesnio tikslo siekimas susiduria su prietaravimais ir k li-timis, kur i inomomis priemonmis negal ima veik-ti. prastin iuose udaviniuose didesnio tikslo pasie-kimas viena krypt imi pablogina kai kur iuos rodikl ius kita kryptimi. Taip lktuvuose, did inant stmoklin i vidaus degimo var ikl i galingum, d idjo varik l i ir tuo paiu lktuvo svoris. Buvo akivaizdus prietara-vimas tarp tiksl ir svor io. Labgebinis sprendimas buvo reaktyvinio var ik lio iradimas ir jo diegimas lktuvuose. Vidaus degimo var ik lis buvo pakeistas reaktyviniu. Lktuvo varik lio galingumas buvo daug kart padidintas, i laikant t pat svor. Jei mogus, susipains su uduotimi ar uda-vinio slyga, gal i pasakyt i per k iek laiko atl iks u-duot ar isprs udavin, tai toks darbas tam mo-gui yra prastas. Jei mogus, susipains su slyga, neino per kiek laiko ras sprendim ir ar ivis j ras, tai toks udavinys tam mogui yra labgebinis. Labgebiniais udaviniais yra visi udaviniai, kuriais sie-kiama auktesnio, esamomis priemonmis ir iniomis dar ne-pasiekto tikslo ir negalima i anksto pasakyti per kiek laiko pavyks t auktesn tiksl pasiekti. mogus randa labgebin sprendim tada, kai jis sugalvoja jam paiam dar neinom dalyk ar reikin i derin, kur is duoda didesn ir neprast

19

naud, nekenkdamas Gamtai, k it iems monms ir nenaikindamas paveldo. Labgebiniais mokymosi u-daviniais galima laikyt i galvoskius ir olimpiadinius matemat ikos udavinius, kuri sprendimo ir spren-dimo kel i mokinys dar neino ir negal i pasakyti per kiek laiko juos isprs. Visi labgebos udaviniai tur i vien bendr savyb neapibrtum laike, t.y. negal ima i anksto pasakyt i per kiek laiko pavyks isprst i labgebin udavin.

LABGEBINIS SPRENDIMAS

Geru labgebiniu sprendimu laikomas tik toks sprendi-mas, kuris pagerina reikiam savyb ir nepablogina kit sa-vybi. Labgebinio sprendimo pavyzdiu gali bti kokybs pa-gerinimas ar savikainos sumainimas be kapitalini djim. Labgebinis udavinys laikomas ispstu , kai ran-dami keliai prietaravimams ir klitims paalinti, kurie trukd pasiekti auktesn tiksl. Technikoje labgebiniu sprendimu daniausiai lai-komas sprendimas, kuris parodo kaip paalinti technikos objekte esant technin prietaravim, trukdant pasiekti auktesn tiksl. Labgebinio sprendimo gyvendinimas neturi pablo-ginti kit gyvenimo. Sprendimas, bloginantis kit gyve-nim, nelaikomas labgebiniu sprendimu. Senoji, tkstanius met trukusi lietuvi pasauljauta darn laik aukiau visko. i pasauljauta reikalavo daryti tik tai, kas nekenkia augalams, gyvuliams, monms, gamtai ir Visatai. iuo poiriu labgebos tikslai ir geras labgebinis sprendimas derinasi su lietuvi aminosios gamtajauts pa-sauljautos nuostatomis, ypa su ta, kad darna su gamta ir tarp moni, siekiant isaugoti vis paveld, yra svarbiausioji mogaus veiklos nuostata.

20

PRASTO IR LABGEBINIO GYVENIMO PALYGINIMAS

prastas gyvenimo bdas

Labgebinis gyvenimo bdas

1 Elgesys pagal grietas tai-sykles ir gdius (algorit-mus, religines dogmas ir standartus), elgesys kaip prasta.

Vengimas dogm, nauj tai-sykli sugalvojimas, prasto derinimas su naujo geresnio sugalvojimu ir diegimas kuo maiau griaunant sen.

2 Klaidos blogyb. Klaidos skatinamos, jei jos da-romos atsarg ribose, veda prie geresni sprendim, nekenkia kitiems ir nenaikina paveldo.

3 Blogybi ir trkum iaukt inimas bei pa-skendimas juose.

Blogybi ir trkum paieka. J alinimo btinyb iaukia naujas uduotis geresni sprendim sugalvojimui.

4 Usidarymas praeityje. Geresns ateities paieka. 5 Kaltin imai. Sprendim paieka nusikal-

tim ir kaltinim mainimui. 6 Mokslininkai ir ekspertai ver-

tina padt ir proporciniais bdais gerina padt bei prognozuoja ateit.

Labgebai ieko naujus tikslus, numato netiktumus, sugalvoja sprendimus kaip ivengti blog netiktum ir pagerinti esam padt netiktais uoliais.

7 Poveik is per griet valdym.

Poveik is per geresni sprendim pasilymus.

8 Virininkas ino daugiau-sia. Jis randa ir priima sprendimus.

Visi ieko geresnius spren-dimus, o virininkas skirsto uduotis ir vadovauja ge-riausi gyvendinimui.

9 Naujumui projektavimas yra svarbiausia.

Prieprojektiniai iekojimai ir sugalvojimai yra svarbiausia.

21

LABGEBA IR MOKSLAS

Iki iol pasauliros apraymuose, filosofijoje, euristikoje, techninje kryboje, iradyboje, inovacij teorijose ir psichologinse krybos teorijose mokslas nuo labgebos nebuvo aikiai atskiriamas. Nebuvo paj-giama ir nenorima suprasti, jog mokslas atskleidia visuomenje ir gamtoje esanius, bet mokslininkams dar neinomus reikinius, o labgeba mokslui ar bent kai kuriems monms jau inomus reikinius panaudoja neprastu bdu, kad gaut didesn u prast naud. Mokslo pagrindas yra stebjimai ir bandymai, o labgebos pagrindas mintiniai iekojimai ir sugalvo-jimai. Mokslininkas, ruodamasis neprastiems stebjimams ar bandymams, danai ieko neprast sprendim (konstruk-cij, technologij, atlikimo bd ir t.t.) t.y. usiiminja labge-ba. Daugelio mokslinink darbo skm didia dalimi lemia ne-prasti mintiniai labgebiniai sprendimai, o ne kruoptus vargi-nantis mokslinis darbas. Didij dalmi mokslininko darb sudaro prastiniai pasikartojantys judesiai ir mstymo veiks-mai. Mokslininkams daniausiai tik dka labgebos pasiekim pavyksta kopti naujas mokslo auktumas.

MOKSLO IR LABGEBOS SANTYKIS

Mokslo ir labgebos santyk parodo Galiljaus veik la. Gali ljui patobulinus teleskop, t.y. padarius labgebin sprendim iradim, pavyko atrast i Ju-piter io palydovus, t.y. padaryt i mokslin atradim. Gali ljus buvo ir mokslininkas ir labgebas. Btina skirti moksl nuo labgebos.

Labgeba kuria naujas, monms neprastas

22

naudingesnes mintis, sukuria ( iranda) dar nesan-ius dalykus, kurie skat ina paang ir ieko bd jiems gyvendint i. Labgeba sukuria mintis, kur ias gyvendinus sukuriami dar nesantys reik iniai ir da-lykai, duodantys daug didesn, prastais bdais ne-pasiekiam naud ir negriaunantys darnos. Lab-gebos tikslas yra neprastai panaudot i jau inomus dalykus ar j der inius ir gaut i neprast ar didesn naud. Iradim ir moksl ini hipotezi krimas pri-klauso labgebai. Iradimai ir mokslins hipotezs yra labgebos, o ne mokslo vaisius. Labgebai naujo geresnio krimo (sugalvojimo, iekojimo) me-tu nebtini bandymai ir stebjimai. Pat ikrina-mj, bet ne tir iamj bandym bt inyb kai kada atsiranda tik nauj mini gyvendinimo atveju. Mokslo vaisiai gaunami atliekant bandymus ir steb-jimus, labgebos perdirbant turimas inias techninmis priemonmis ir mogaus protu (mstant, sugalvojant). Lab-geba naudojasi inomais dalykais, svajonmis ir fantazija, o taip pat mokslo duomenimis, kad sukurt dar nebtus daly-kus ir rast kelius geresniems u inomus gyvendinti.

Labgeba leidia daryti klaidas ir klaidingus ar ne-vykusius bandymus, jei yra vilties, jog per j darym bus rasti geresni sprendimai, kurie leis pasiekti auktesnius iki tol ne-pasiektus tikslus.

Labgeba stengiasi atitrukti nuo prastumo ir pra-sideda ten, kur ieinama u prastumo rib. Mokslas stengiasi visk suvesti prastum ir vienareikm pasikartojamum.

Mokslas atranda ar stebi gamtoje ir v isuome-nje jau esanius, bet dar mokslui neinomus ar maai inomus reik inius, j vyksmo dsnius ir da-lykus bei patiksl ina j tarpusavio pr iklausomybes.

23

Mokslui btini bandymai ir stebjimai. Labge-bos vaisiams gaut i danai utenka tik mintin i veiksm, o mokslo vaisiams gauti v isada btini ste-bjimai, tyrimai ir kitokie vair iausi veiksmai. Atsiminkime, MOKSLAS NE LABGEBA !

Labgeba ir mokslas yra lygiaveriai ta-iau skirtingi dalykai, nors ir glaudiai tarpusavy-je sveikaujantys. Didiausia nauda i mokslo atradim ir kit mokslo rezultat gaunama tada, kai labgebos bdais sugalvojama, kaip juos neprastu bdu panaudoti geriau. Jei mogus, susipains su slyga, neino per kiek laiko ras sprendim ir ar i viso j ras, tai toks udavinys tam mogui yra labgebinis. mogus randa labgebin sprendim tada, kai sugalvoja jam paiam dar neinom dalyk ar at-randa reik in , kur is duoda didesn ir neprast naud, neblogindamas kitko. Visi labgebos udavi-niai tur i v ien bendr savyb neapibrtum lai-ke, t.y. negal ima i anksto pasakyt i, per kiek laiko pavyks isprst i labgebos udavin. Reik ia inot i, jog labgeba ne visada garantuoja sprendim, bet be jos geresnis sprendimas i viso negaunamas. Geru labgebinio sprendimo pavyzdiu gali bti kokybs pagerin imas ar savikainos sumainimas be kapital i-ni djim. Kolumbas padar mokslin atradim europieiams. Jis atrado Amerik, kuri buvo emje, tik nebuvo inoma europieiams (indnams tai joks atradimas). Uatas (Watt) ir Polzunovas (Polzunov) padar pasaulins reikms labgebinius sprendimus. Jie sugalvojo (sukr, irado) garo mainas, kuri iki tol emje nebuvo.

24

ems apvalumo, ems skriejimo aplink Saul, Jupite-rio palydov ir branduolins reakcijos atradimai yra mokslo nuopelnas. Svaidymo aparat, parako, garo main, telesko-po, kompiuteri sukrimas (sugalvojimas, iradimas) yra lab-gebos nuopelnas. Akivaizdu, jog sukrimai (iradimai) ir atra-dimai savo svarba gali bti lygiaveriai. Galiljaus, kaip lab-gebo, irasto teleskopo svarba yra nepalyginamai didesn u jo, kaip mokslininko, padaryt Jupiterio palydov atradim, kur jis padar savo irastu teleskopu. Jo irastas teleskopas leido kitiems mokslininkams padaryti milijonus kit atradim. Konkurencijos ir karinio pergudravimo poiriu iradimai, lab-gebiniais bdais sukurti nauji tikslai ir kiti labgebiniai spren-dimai daniausiai yra svarbesni u mokslinius atradimus, ir j turi bti sukuriama milijonus kart daugiau.

Pastaba. 1. Iradjai, kuriantys iradimus ar matema-tikai sugalvojantys (sukuriantys) teorem rodymus, yra lab-gebai, o fizikai, tiriantys dar netirtus reikinius ir atrandantys dar mokslui neinomus reikinius, yra mokslininkai. Daugelis tikimybi teorijos priklausomybi buvo nustatytos atliekant bandymus ar tiriant gamtos bei visuomens reikinius. Tai buvo mokslinis darbas ir tokie matematikai priskirtini moksli-ninkams ir labgebams. Mokslas daniausiai tik labgebos dka dalyvauja kin-je, karinje, konkurencinje, religinje ir pasauljautinje veikloje bei kovoje u ilikim. Aukto gyvenimo lygio ir parti-zaninio karo skmei utikrinti labgeba yra svarbesn u moks-l. Daniausiai neprastas labgebinis sprendimas (taip pat ir iradimas) bdavo lyg raktas, leidiantis pasiekti naujas kon-kurencins kovos, karo vedimo ir mokslo auktumas. Pagal savo mast labgeba yra nepalyginti platesn ir svar-besn u moksl, nes joje gali ir privalo dalyvauti daug moni, o moksle tai praktikai nemanoma.

25

PLATI LABGEBOS IR MOKSLO SKIRTUM ISTORIN APVALGA

Per paskut inius penkiasdeimt met danai te-ko girdt i nuomon es labai gerai, jei mokslin inko disertacijoje pateikt i ne tik mokslo rezultatai, pa-skelbti moksl iniuose straipsniuose, bet ir iradimai. Bet bdavo skaudu girdti, kai garss moksl dakta-rai ir akademikai ia pat pabrdavo, jog iradimai tai ne moksl iniai darbai ir tur i niekin mokslin ver-t. Nei vienas i j tikr iausiai niekad ir nesusimst, o kas yra tie iradimai ir koki j ie tur i vartojamj vert bei vert ingum mokslin i darb atvi lgiu? Akademikai apie labgeb nesusimstydavo, o, moks-lin io darbo skm nulmusiej i labgebiniai mokslin in-ko pasiekimai bdavo ignoruojami (tarsi l ikdavo nieko vietoje) ir nebdavo irykinami disertacijose. Daugelis mokslinink galvoja, jog labgeba priklauso mokslui, nes mokslininkai yra vieni i pagrindini nesistemini labgebos naudotoj ir padaro daug iradim. Tikrovje lab-geba ir mokslas visikai skirtingi dalykai. Naudojimas dar ne-nulemia pavaldumo. Jei labgeb laikytume mokslu, tai irad-jus reikt laikyti mokslininkais, vertinti moksliniais laipsniais ir mokti jiems mokslinink atlyginimus bei pensijas ! Taryb Sjungoje iradjams u ymius karinio pob-dio iradimus buvo suteikiami moksliniai moksl daktaro laipsniai. Tai prietaravo mokslo dvasiai, bet mokslo tarybos, vykdydamos partijos ir vyriausybs nurodymus, pripaindavo mokslo laipsnius, nes nemat kitokios ieities. ia pat tie pa-tys mokslo tarybos nariai asmeniniuose pokalbiuose pabr-davo, jog tai ne mokslas. iuo poiriu jie buvo teiss. Tuo laikotarpiu nebuvo labgebos svokos ir labgebos dalyk ati-tinkanio pavadinimo bei vertinimo.

26

Anksiau Taryb Sjungoje, o dabar ir Lietuvoje iki iol reikalaujama disertacijoje parodyti mokslo rezultatus ir visi-kai nereikalaujama irykinti lemiantj neprast sprendim (sugalvojim), kuris pakl mokslin darb auktesn lyg ir sudar slygas atskleisti iki tol mokslui neinomus reikinius. Tie nereikalavimai ignoruoja labgebos reikme moksle ir todl dabar jie tapo didiausiu Lietuvos mokslo stabdiu. Esmin skirtum tarp labgebos ir mokslo atskleidia fantazija. Mokslinio atradimo rodymui, negalima naudoti fan-tazijos ir todl didioji dalis mokslinink laikosi nuostatos, kad moksle nra vietos fantazijai, nors patys daniausiai panaudo-ja fantazij rodymo keliui rasti (ne paiam rodymui). Labge-boje yra prieingai fantazija yra viena i svarbiausi varo-mj jg ir labai plaiai naudojama. Iekant bd moksliniam stebjimui pravesti auktes-niu lygiu ar mokslinio atradimo rodym, reikia naudoti labge-b, kuri palengvina ir paspartina bd ir rodym radim, nors paiuose rodymuose jos neturi bti. Kitas pavyzdys yra pol ic ijos ir moksl inink darb palyginimas. Ir v ieni, ir k it i stebi vykstanius reikin ius ir surao protokolus ar aktus, kuriais pat-virt ina tuos reik inius. Tad ar moksl ininkai nepri-klauso pol ici jai, nes polic in inkai atl ieka tyr imus ir surao daugiau akt bei protokol? is klausimas neikyla, nes policija yra aikiai at-skirta nuo mokslo, nors j darbe yra daug bendro. Tas pats pasakytina apie labgeb ir moksl. Yra skirtingas darbas ir skirtingas vertinimas. Yra policijos laipsniai, yra mokslinink laipsniai, ir turi bti labgeb laipsniai ir atitinkamas j darbo vertinimas. Dabartins prig imtins pasauljautos negal ima s ivaizduot i be labgebos ir mokslo svok ir akivaiz-daus labgebos ir mokslo ryio. Labgebos ir mokslo

27

vystymas yra iuolaik ins pr igimt ins pasauljautos, kovojanios u il ik im ir paveldo isaugojim, su-dtins dalys. Labgebos dsni atradimai ir j tarpusavio ry-i nustatymas yra prig imtins pasauljautos vys-tymo dalis, o kartu ir mokslinio darbo rezultatas, nes remiasi stebjimais ir bandymais. Labgebos bd, tiesiogiai ivedam i labgebos dsni, krimas, yra labgebinio darbo vaisius, nes tie bdai kuriami jau inomais labgebos bdais, t.y. iekant neprasto geresnio labgebos dsni panaudojimo. Gauti bdai yra prastin ar labgebin, o ne mokslin io darbo dalis. Dsniai yra atsklei-dimo tikslas, o bdai - naudingesnio naudojimo, ilikimo ir paveldo isaugojimo tikslas. Neprastas prigimtins pasauljautos tie-s derinimas su labgebos dsniais ir bdais, leis daugeliui lengviau suvokti savo kovos u paveldo isaugojim prigimt ir greiiau bei lengviau gauti paveld isauganius ir konku-ruoti pajgius sprendimus, utikrinanius ili-kim ir didesn neprast naud. Labgeb reikia plaiai taikyti pasauljautos vystymui ir neprastai paiekai, atstatant prigimtins pasauljautos pali-kim ir paveld. Nagrinjant prigimtins pasauljautos istorij ir kalbotyr, labgeb reikt plaiai taikyti nauj mini pa-iekai apie buvusius ir esamus, bet dar mokslui neinomus pasauljautos ir tikjimo reikinius (kurti hipotezes). Moksli-ninkai t neprast mini pagrindu greiiau atkreipt dmes anksiau nepastebtus gamtos ir visuomens reikinius, praeities istorij ir geriau planuot bandymus bei stebjimus, o tai paspartint nauj reikini atradimus. Tir iant prig imtins pasauljautos ar prigimt i-ni tikjim istor ij ir kalb naikinim, labgeba yra

28

pagrindin varomoji jga, kur i kuria naujus nepras-tus bdus tyrimams vykdyti. Ji sudaro slygas nau-joms tyr imo krypt ims t iriant ms senj pasaul-jaut bei istor ij,r mokslo atradimams iose sr ityse ir paios pasauljautos bei ms istorijos isaugo-jimui. eslovas Gedgaudas buvo Lietuvos istorijos ir Prigimt inio tikj imo labgebinio nagrinjimo pradi-ninkas. Jo knyga Ms praeities beiekant yra la-biau pasauljaut inis ir labgebinis negu moksl in is darbas, nors jame apstu moksl in i tyrim ir istor ini atradim [23].

29

ILIKIMO IR TOBULJIMO STRATEGIJA

BENDRIEJI ILIKIMO PAGRINDAI

Bet kuri tauta, kalbin grup, komercin, gamybin, visuomenin, politin organizacija ir net bet kuri augal ar koki gyvi ris gali gyvuoti ir ilaikyti savo paveld tik s-veikaudama su aplinka gamtos darnos ribose be savo ir kit paveldo naikinimo. Kiekviena organizacija, tauta ir valstyb tobulja ir i-lieka auktu lygiu vykdydama keturias pagrindines veiklas:

1) ilaiko savo prigimtin paveld, ypa ilaiko savo genetin palikim ir j tobulina nesunaikindama senojo pa-veldo; 2) ilaiko savo dvasin, kalbin, kultrin, pavardin pa-veld ir darn su gamta bei veda naujumus prisitaikymui prie nauj slyg, kurie neardo senojo paveldo ir ilaiko darn tarp senojo paveldo, patobulinim ir gamtos; 3) nuolat visais lygiais per iminja (mokosi, kopijuoja, perka) sau nauding kit organizacij, taut ir valstybi patirt , kad perdaug neatsil ikt; 4) pakankamai spariai ir auktu lygiu ieko nauj geresni sprendim, kad kai ku-riose srityse pirmaut ir lygiuotsi pirmau-janius, t.y. palaiko auktame lygyje vis lab-gebos sistem (Lietuvos valdios pareiga sukurt i labgebos sistem ir j palaikyti auktame lygyje).

Ilieka ir savo paveld tobul ina t ik tos tautos ir valstybs, kurios sugeba ankst i numatyti gal imus vykius ir bet kur iuos konkurent bei prie veiks-mus ir dvasines umaias, taip pat suspja rasti ge-

30

resni neprast sprendim joms atremti ir pasi-ruoti atremti ar nukenksminti anksiau, negu jos pradedamos vykdyti. Remiant is pat irt ies permimu i k it, t.y. kopijavimu, to negal ima pasiekt i. Tai pavyks tik pakankamai spariai patiems iekant nau-j neprast sprendim, geresni u inomus, ir diegiant tuos, kur ie yra geresni u konkurent ar prie diegiamus ir negriauna darnos.` Standartizacija palengvina suderintai atl ikti daug veiksm i vair i srii ir leidia juos atl ikt i pigiau bei greiiau. Standartizacija btina iuolaiki-niame gyvenime. I kitos puss j i veda prie ribotu-mo ir trukdo vystymuisi. Tuo pagrindu standart izaci-j reik ia taikyti labai p laiai, bet v is laik galvoti apie galim jos poveik sust ingimui ir atsi lik imui.

I S T O R I N I A I L A B G E B O S I R I L I K I M O K L A U S I M A I

Iki iol taut raida, j galios didjimas, kultra buvo nagrinjamos mokslikai ir istorikai, daniausiai neturint jo-kio sisteminio labgebinio pasirengimo, nesuvokiant labgebos esms ir net negirdjus apie j. Tik mokslinis ir istorinis vyki nagrinjimas bei aiki-nimas trukd suvokti tikrsias ilikimo ir susinaikinimo prie-astis. Tomis prieastimis danai buvo neprasti nauji sugalvo-jimai, t.y. labgebos vaisiai, kurie nulemdavo vykius. Iki iol Lietuvos valdia visk dar ir daro, kad kuo maiau moni suvokt, jog fanatikas religinis, politinis, kalbinis ir kitoks dogmatizmas draudia iekoti geresni sprendim ir veda prie susinaikinimo, o labgeba skatina iekoti nauj, geresni ne-prast sprendim, kurie padeda ilikti ir didina gali. Lietuvi tautos paiekines galias labiausiai lugd ir tuo paiu naik ino l ietuvi taut krikiony-

31

b. Pagonyb reikalavo i kiekvieno mogaus ir kiekvienos tau-tos savs nemenkinti ir iekoti sprendim kaip ilikti. Krikio-nyb skiepijo tikjim, kuris skelb, jog mogus yra tik menka avel ir ji nieko nesugalvos ir nieko nepasieks, jei yd fanatik sugalvotas panaus mog dievas nieko neduos. Krikionyb reikalavo ir reikalauja nekovoti u ilikim. Ji skelbia: Jei dav per vien aus, tai pasakyk dkui ir atstatyk kit aus.

LABGEBOS VIETA ILIKIMO STRATEGIJOJE

Labgeba yra svarbiausioji varomoji ir lemianioji jga kovoje u ilikim ir paveldo isaugojim. Labgeba, o ne mokslas nulemia didiosios dalies nauj vyki atsiradim ir didels apimties nauj veikl. Akivaizdus tam pavyzdys yra italas Galiljus, kuris vienu metu buvo ir labgebas ir moksli-ninkas. Jo irastas teleskopas (labgebos vaisius) atvr kelius labai dideliam kiekiui mokslini ir kitoki darb. Po teleskopo iradimo Galiljus atrado Jupiterio palydovus (mokslo vaisius). Po to daugelis mokslinink stebjo dang ir atrado labai daug kosmoso reikini, kurie anksiau monijai nebuvo inomi. Galiljaus teleskopo iradimas turi monijai tkstanius kart didesn reikm u Galiljaus Jupiterio palydov atradim. Mokslininkai, daniausiai bdami dogmatikais ir labiausiai sa-ve ikeldami, labiau pabria Jupiterio palydov atradim, o ne teleskopo iradim. Galiljaus teleskopo iradimas aikiai parodo, jog dau-geliu atveju labgeba yra monijai ymiai svarbesn u moksl. Bna ir prieingi atvejai, kai mokslo atradimai iaukia dide-lius pokyius monijos gyvenime ir priveria daryti daug ira-dim. Tam akivaizdus pavyzdys yra branduolins reakcijos ir puslaidininki elektrini efekt moksliniai atradimai. Teisingiausia bt teigti, kad labgeba ir mokslas yra lygiaveriai reikiniai ir monija juos turi vystyti lygiais pagrin-

32

dais. Labgebos sistema yra varomoji jga konkurencinje ko-voje, organizuojant krato apsaug, aplenkiant konkurentus ir prieus, o taipogi ilaikant pirmavim vairiose srityse. Mokslas gali spariai engti pirmyn tik plaiai naudodamas labgeb. Japonijoje, JAV, Rusijoje ir ei lje kit al i labgeba yra laikoma svarbiausiu strateginiu dalyku. Ginkluots vystymo ir daugelyje kit organizacij j i yra s laptinta ir neperduodama kitoms alims. Stra-tegine prasme labgeba yra lygiavert mokslui.

Strategijoje svarbiausia yra pirmauti, o tai kaip tik ir utikrina labgeba. Jei nipinjimo ar kitais bdais su-inomos naujos konstrukcijos ar technologijos, tai tas nra labai pavojinga, nes tai nukreipia prieus kopija-vim ir sudaro slygas atsilikimui. Naujai atrast ar prieui dar neinom labgebos dsni ir bd perdavi-mas prie rankas gali reikti susinaikinim., nes jais naudodamiesi prieai gali aplenkti ir tapti galingesniais. Labgeba labai padeda aikinant kai kuriuos, kovos u bv, ilikimo, istorinius, kalbinius ir kitokius reikinius. Lab-geba uima vien i svarbiausi viet iekant paveldo i-saugojimo bd, planuojant ir atliekant mokslinius tyrimus, o taip pat iekant geresni sprendim bet kokioje asmenin-je, eimos, valstybs, tautos ar konkurencinje veikloje.

LABGEBIN STRATEGIJA

LABGEBIN STRATEGIJA tai valstybiniu lygiu organizuota masin sistemin nauj neprast dar ne-sam geresni sprendim paieka. labgebin strategij eina inom reikini, tame tarpe ir nauj mokslo atradim bei pasiekim panaudojimas neprastu bdu, siekiant gauti neprast ir didesn konkurencin ir gynybin naud kovoje u ilikim ir paveldo ilaikym.

33

Strateginis tautos, o kartu ir labgebos tikslas nuo-lat, masikai, sistemingai iekoti nauj mini kaip moksle, technikoje ir visuomenje inomus reikinius, skaitant nau-jus mokslo atradimus bei technikos iradimus, panaudoti neprastu bdu ir nuolatos gauti vis didesn ir neprast naud. Tas, vis didesnio neprasto tikslo siekimas turi bti vykdomas tyiniai nieko nebloginant ir su maesne neigia-m pasekmi tikimybe. Tai pagrindin slyga norint neatsi-likti ir pirmauti.

Labgeba leidia sukaupt i mintis ateit ies veik lai ir nurodo pagrindines strategines il ik imo ir tobul-jimo kryptis atei iai. Labiausiai labgeba ut ikrina duon ir i l ikim atei iai. Konkurencijos slygomis daugeliui organizacij jau dabar tik kasdienio darbo derin imas su labgeba utikrina kasdienin ms duon iandien.

Tautos vents, paproiai, kalba, kultra ir genetin is paveldas yra maai k intanios paveldo ir prigimt ins pasauljautos dalys. Tai tautos praeitis ir dabart is jos tv irtov. Labgeba yra paveldo ir prigimtins pasauljautos iekanti kovin, judrioji dalis, utikrinanti ateit. Per paskutin ius 2000 met, tautos ir prigimt i-ns pasauljautos vadovai stengsi i laikyti tvirto-v, savo iimt in padt ir nevystyt i kovins, judrio-sios paveldo isaugoj imo ir t iksl inio keit imo dalies labgebos. Toks elgesys prived prie sust ingimo, kovingumo praradimo, d idiosios dal ies paveldo ir prigimt ins pasauljautos alin ink netekimo, dar-nos su gamta suardymo ir apskr itai monijos susi-naik inimo gal imybs padidj imo dl kratutinio sa-vanaudikumo ir su juo susijusio atominio, bakterio-loginio bei kitokio pavojaus.

34

Kiekvienam mogui, noriniam ilaikyti paveld ir j vystyti darnos ribose, svarbiausi labgebos dsni inojimas ir mokjimas nau-dotis bent pagrindiniais labgebos bdais bei gdiais yra btinas.

Tauta tiek vertinga, kiek ji sugeba i laikyt i ir vystyti savo genet in , kultr in , paprotin ir kitok paveld darnoje su kitomis tautomis ir valstybmis. Tautos strategija turi bti nukreipta sveik su i-ore, geresni sprendim paiek ir lygiavimsi pirmaujanius, o ne bankin-f inansin psichoz, krikionikj ar musulmonikj dogmatizm, pa-rapsichologij, kratutin savanaudikum ir k itoki savyje usidarymo veikl, kuri nukreipia nuo geres-ni sprendim paiekos, o kartu veda prie atsi likimo ir savs susinaik inimo. Menins krybos, kurios dal kartais galima prisk irt i pr ie labgebos, lovinimas su visiku dides-ni, geresni ir naudingesni tiksl niekinimu, veda prie pirmavimo sieki slopinimo ir utikrina atsi l iki-m

KONKURENCIJA pirmaujani tarpe tai labgebinis neprast geresni sprendim sugalvojimas, gaut sprendim vertinimas, geresni u inomus atrinkimas gyvendinimui, neprast geresni keli sugalvojimas gyvendinimui ir gy-vendinimas anksiau negu tai padarys kiti!

Iki ios dienos Lietuvoje tokios konkurencijos nebuvo, o buvo tik lenktyniavimas tarp atsilikusij. Tai kas bandoma vadinti konkurencija, daniausiai yra tik mafijos veikla ir lenk-tyniavimas, kas spariau kopijuos usienio patirt ir greiiau praturts kit sskaita, t.y. pablogins kitiems gyvenim. Spariai didjant in i perdavimui ir sveikai tarp taut, sukurt i geriausius pasaulyje gaminius,

35

aptarnavimo bdus ir ilaikyti savo paveld galima tik gerai si-savinus labgeb ir plaiai j naudojant visose gyvenimo srityse. Vienas i svarbiausi labgebos tiksl yra apsisaugojimo bd radimas nuo pasikartojanios informacijos pertekliaus, kuri ateina per iniasklaid ir internet. Tik dal laiko skiriant naujum sugalvojimui ir diegimui galima ilikti. Dalis moni net usihipnotizuoja tik informacijos primimui, tampa netin-kami paiekiniam darbui ir kovai u paveldo isaugojim. Jie danai tampa nata paveld isauganiai visuomenei. Tauta, norinti isaugoti savo paveld, santykio ilaikym tarp ini primimo ir sugalvojim, turi priskirti prie strategini dalyk ir atitinkamai sudarinti slygas io santykio ilaikymui. Yra or-ganizacij, kuriose naujo vystymo darbuotojams dal darbo laiko draudiama sdti prie kompiuterio ar skaityti literatr.

Pseudomokslo naudojimas plaiai visuomenei paveikti ir praturtti darant blogybes kitiems (be tiesiogins prievar-tos), stabdo konkurencins gamybos vystym ir yra labai a-lingas tautai. Pseudomokslas gali bti retkariais taikomas tik psichini ligoni ir narkoman valdymui bei gydymui.

Mokslas daniausiai tik per labgeb dalyvauja konku-rencinje kovoje. Auktam gyvenimo lygiui labgeba yra svarbesn u moksl.

KOPIJAVIMO VIETA KONKURENCINJE KOVOJE IR

KOVOJE U ILIKIM

KOPIJAVIMAS - tai kit patirties permimas, kasdieni-nis pasikartojantis darbas ir mokymasis.

Kopijavimas utikrina pragyvenim iai dienai, bet kartu yra pagrindine atsilikim, o tuo paiu ir bankrot prie-astimi.

Lygiavimsi pirmaujanius, pirmavim ir didesn ili-kimo garantij gali utikrinti tik konkurencin veikla; t.y. pla-tus labgebos naudojimas.

36

Kopijavimu tai yra prastiniu bdu gerinant vien savyb, pablogja kitos savybs. Pavyzdiui, gerinant kokyb, reikalingi kapitaliniai djimai, kurie padidina skolas. Labgebi-niai gerinant kokyb, daniausiai pavyksta pagerinti kokyb be kapitalini djim ar su maais kapitaliniais djimais.

Kopijavimas - tai toks kelias praturtti, kai vienas ar keli praturtja, o kiti nuskursta, yra apvagiami ar i vis sunai-kinami. is kelias veda prie bendro atsilikimo, tame tarpe ir praturtjusi, o todl yra pavojingas net praturtjusiems, nes ir jie lengvai sunaikinami paangesni konkurent. Labgeba tai toks kelias praturtti, kai siekiantis praturtti randa tok keli praturtti, kuriuo einant niekas nenuskursta, o praturt-ja ne vien tas, kas rado keli.

Kopijavimo strategijos vykdymo pasiekoje vyksta daugkartinis moralinis turto nuvertjimas ir patiriami labai dideli nuostoliai, negaunant konkurencinio pelno ir vykstant natraliam gamybini ir protini pajgum senjimui. Labge-bins kvalifikacijos neturjimas priveda daugel verslinink ir mokslinink prie sivaizdavimo, jog jie turi pakankamai daug atsargini sprendim, kai tikrovje j kiekis yra labai maas ir jie nra geresni u inomus. Tai daugel verslinink priveda prie bankroto ar priklausomybs kitiems.

LABGEBOS NAUDOJIMO SRITYS IR BTINUMAS Bet kuris biznio plano sudarymas, galimo verslo paie-

ka, projektavimas, konstravimas, planavimas ar mokslinis darbas turi prasidti labgebine paieka. Kiekvienas konkuren-cijai skirtas darbas turi usibaigti labgebiniu gaut duomen apdorojimu ir geresni u inomus atrinkimu gyvendinimui. Prieingai tai bus kopijavimo lygio darbas ir jo pasiekoje da-niausiai pablogja daug kit dalyk. Dalis mafijoz, kurie siekia utikrinti sau patikimesn ateit, taip pat ieko sau geresni sprendim. Kartais jie nau-

37

doja labgebos bdus neprast sau geresni sprendim su-galvojimui. Daniausiai ir jie gyvendina sprendimus, kurie duoda jiems naud ir pakenkia kitiems.

iuo metu labgeba plaiai skverbiasi tradiciniai dog-matines sritis, tokias, kaip kalbotyra, istorija, psichologij, po-litik, politinius visuomens apgaudinjimo bdus, gynybos strategij, religij krim ir kitur.

Projektavime, konstravime, technologij sudaryme ir j gyvendinime labgebin-paiekin dalis anksiau sudarydavo tik dalis procento nuo bendro darb kiekio, o dabar labgebin dalis jau danai sudaro vir 50% i darb apimties.

Vykdant kopijavimo strategij, didioji dauguma prot nedalyvauja firmai reikaling geresni sprendim sugalvojime. Maas savinink ir vadovaujani darbuotoj, neturini labge-bins kvalifikacijos, skaiius nulemia ma nauj mini kiek ir em lyg, o tuo paiu em ar neigiam konkurencin pajgu-m. Gamybos majimas ir priklausomybs usieniui didjimas parodo kopijavimo strategijos pasekmes.

LABGEBIN, ne kopijavimo, strategin kryptis leidia inau-doti daugumos darbuotoj krybines-sugalvojimo galias ir tuo pa-iu skmingai sijungti rimt konkurencin kov pasauliniu mastu.

Lietuvos ir ES ali valdios ino, jog labgebin kryptis pradta vystyti Japonijoje po 1945 met po II Pasaulinio ka-ro. Daugelyje Europos Sjungos ali ir Lietuvoje iki 2012 met labgebin strategin kryptis dar nepradta vystyti, nors i ali valdios gerai ino, jog tai pagrindin Lisabonos stra-tegijos lugimo ir ES atsilikimo prieastis. ios dienos duonos utikrinimui turi bti vykdomas prastinis kasdieninis darbas. Konkurencijos slygomis duon ateiiai ir ilikim utikrins didelio masto labgebin veikla, kuri turi bti traukti ne tik specialistai, bet ir didioji dalis eilini dirbanij. Japonijoje kai kuriose firmose labgebin veikl pavyksta traukti iki 98% vis firmos nari.

38

LABGEBINS VEIKLOS SLOPINIMO PRIEMONS

Nusikalstamos grupuots suorganizuotos tautiniu pa-grindu i gryn vienos tautos ar pustauts atstov tks-tantmei bgyje jau ne kart band uvaldyti vis Pasaul ir dabar neatsisako noro uvaldyti vis Pasaul. Vienas i galin-giausi ginkl iam tikslui pasiekti yra jiems nepaklusnias ar sunkiau valdomas tautas ir valstybes laikyti atsilikusias labge-bos srityje.

Atsilikimui utikrinti naudojamos vairios priemons, neleidianios dstyti labgebos dalykus mokyklose ir universi-tetuose (grietai reikalaujant laikytis mokymo program). Lie-tuvoje nuo 1992 met vykdomas, bet vieai paskelbtu staty-mu neteisintas, tylus draudimas dstyti labgebos dalykus vi-sose biudetinse organizacijose. Tuoj po Perestrojkos, vyk-dant Lietuvos pramons griovim, buvo udrausta stambiose gamybinse ir mokslo tyrimo organizacijose kelti darbuotoj kvalifikacij i labgebos srities. Valdia bijojo, jog labgebos mokymas gali sultinti gamykl bankrotus, j prichvatizacij, darbo viet naikinim ir masin darbingo amiaus moni laisvanorikai-priverstin deportacij Vakar valstybes. Plaiajai visuomenei atitolinti nuo iekojimo ir sistemi-nio labgebos sisavinimo bei naudojimo naujo geresnio sugal-vojimui yra plaiai taikomos sekanios priemons.

1. mogus paveriamas irovu. 2. mogus paveriamas lyg tai veikju, kurio veikla liau-

diai bereikalinga, pavyzdiui, nevyriausybins organi-zacijos veikju ar religins sektos agitatoriumi.

3. mogus paveriamas lyg tai sporto veikju. 4. moguje ugdomi vartotojiki idealai vietoje paveldo i-

saugojimo ideal. 5. moguje ugdomas bejgs krikionikos avels suvo-

kimas (krikionybje mogus nieko negali sugalvoti be yd sugalvoto vienvaldio dievo malons).

39

6. Per iniasklaid vietoje iekojimo ir labgebinio sugalvo-jimo gdi vystomi atspjimo ir kiti dogmatizm didi-nantys gdiai.

7. Vietoje sveikos gdi vystomi irjimo per televizori proiai, utikrinantys vienium, usidarym ir mainantys sveik tarp moni. Taip iaukiami prietaravimai tarp moni grupi, pavydas ir sudaroma nuomon eiti balsuo-ti u tos paios grupuots kit padalin su kitu pavadinimu.

LABGEBA VAIRIOSE ALYSE

Plaiausiai labgeba ivystyta Japonijoje ir yra slaptinta, nes ji laikoma svarbiausiu strateginiu dalyku (ekonomik pas juos tik ios dienos duonos utikrinimui). JAV, Vokietijoje, Anglijoje labgeba yra ivystyta ymiai maiau ir tik kai kuriose inybose. iose alyse lab-gebos organizacins formos ir mokymas daniausiai yra slaptinti.

Japonija po II-jo Pasaulinio karo buvo labai sunkioje padtyje. Pramon buvo sugriauta, ems kis nepakankamai ivystytas, geriausius mokslininkus, konstruktorius ir kitus spe-cialistus pasim JAV. Atrod, jog Japonija paklupdyta imt-meiams, o japonai ilakstys kitas alis, kur gyvenimo slygos ymiai geresns. Japonijos valdaniuose sluoksniuose vis tik liko pakankamas japon tautos patriot skaiius, kurie iekojo bd kaip isaugoti japon taut nuo galutinio sunaikinimo. Japonijos valdia svarbiausiu strateginiu tikslu pripaino labge-bos sistemos vystym ir pradjo plaiai vystyti labgeb.

Japonai, gerai suvokdami, jog tai svarbiausia strategi-n kryptis, sugebjo labgebin strategin krypt labai gerai slaptinti. Japonai apgauls tikslais skelb, kad jie inaudoja japon kruoptum ir todl steigia kokybs grupes. Tikrovje tai buvo labgebins geresni sprendim sugalvojim grups. Apgauls tikslais japonai aikino, jog jie ima paskolas bei perka licencijas ir tokiu bdu utikrina spart Japonijos vystym. Patys japonai ir JAV gerai inojo, jog kiek beimsi

40

paskol ir pirksi licencij, vis tiek busi kopijavimo lygyje, t.y. bsi atsiliks, nors vis laik vysies. Amerikieiai tai inojo ir buvo utikrinti, kad Japonija ir ateityje bus atsilikusi alis. Tik 1960 metais jie suvok, kad Japonija pradeda pirmauti eilje srii ir tai negalima paaikinti vien japon kruoptumu, li-cencij pirkimu ir imamomis paskolomis. JAV valdia tuo labai susirpino ir dav valgybai uduot isiaikinti kas darosi Ja-ponijoje. valgyba 1963 metais isiaikino tikrsias spartaus Japonijos vystymosi prieastis. Didij dal labgebos siste-mos dalyk japonai laiko slaptin po iai dienai. Po to JAV pradjo diegti panaias sistemas kai kuriose savo organizaci-jose.

Lietuvos politikos strategija iki iol yra atsilikimo utik-rinimo strategija. Lietuvoje vykdoma valdymo specialist, ekonomist ir bendrai visos visuomens apgaul, kuri remiasi japon prie 60 met paskelbta apgaule. ios apgauls pa-grinde yra ekonomikos, paskol ir valdymo sudievinimas kar-tu beatodairikai slopinant labgeb ir net draudiant j dstyti universitetuose ar apie j usiminti iniasklaidoje.

Taryb Sjungoje, kuri Vakar propaganda vadino at-silikusia, jau 1985 metais labgeba buvo pradta plaiai taikyti aviacijoje ir kosmonautikoje. Kompiuteri ir bendrai vis in-formacini technologij vystymo srityje Taryb Sjungos sau-gumas (KGB) vykd grieto paklusnumo politik, neleido lais-vesni labgebini mini ir nedieg labgebin sistem. Pa-sekmje tarybiniai lktuvai, raketos ir kosminiai laivai dauge-liu rodikli pralenk JAV, o informacini technologij srityje labai atsiliko nuo JAV. T patvirtino I-sis ir II-sis Irako karai.

Yra inoma, kad dalis tarybini labgebos specialist-trizinink ivyko JAV ir dirbo kosminio tyrimo bei kitose JAV karinse inybose. Trizinink pavadinimas atsirado i rusiko sutrumpinimo sutrumpintai (Iradybini udavini sprendimo teorija

41

sutrumpintai IUST). Net paangios Kinijos firmos kvieia pas save dirbti buvusios Taryb Sjungos trizininkus.

Paangiose alyse labgeb daniausiai naudodavo ira-dim darymui. Dabar ios alys labgeb naudoja vairiose gy-venimo srityse, kai reikia sugalvoti sprendimus, kuri neino konkurentai. Labgeba pradedama plaiai taikyti versle, drau-dime, prekyboje, reklamoje, marketinge, visuose nauj gali-mybi iekojimo etapuose, tame tarpe visuose planavimo ir biznio plano sudarymo etapuose. Labgeba jau pradta plaiai taikyti politikoje, kalbotyroje, istorijoje, strateginiame plana-vime ir kitur.

Kai kuriose alyse mafijozai ir nusikalstamos valdios grupuots taip pat naudoja labgeb neprast sprendim su-galvojimui, kurie padeda jiems vykdyti karinius ir kitus nusi-kaltimus.

Eil plaiai pasaulyje inom firm, tokios kaip 3M, Fri-toley, Texas Instruments ir daugelis kit jau eil deimtmei plaiai naudoja labgeb savo veikloje ir tuo utikrina didel peln bei pastov pirmavim tam tikrose srityse.

Prieik ali konkurencinio, gynybinio ar puolamojo pajgumo sumainimo tikslu pasaulyje spausdinama labai daug klaidinanios literatros. Ji atmieta krikionika ar ki-tokia religine dorove, patarimais kaip greitai galima vidiniai itobulti ir tapti turtingu, kaip greitai tikti kitiems, kaip susi-rasti draug ir t.t. i literatra nuveda al nuo tikro veiks-mingo geresni sprendim sugalvojimo, udaro mog savo kiaute ir ymiai susilpnina paiekines bei labgebinio sugalvo-jimo galias. Tai labai naudinga konkurentams, prieams ir nu-sikalstamoms grupuotms.

42

PAGRINDINIAI LABGEBOS DSNIAI IR BDAI

Kiekvienam mogui, nor iniam ilaikyti savo,

savo tautos, savo gimins, savo organizacijos ar ki-tok paveld ir diegti naujumus darnos ribose ir ne-naik inant paveldo, svarbiausi labgebos dsni i-nojimas ir mokjimas naudotis bent pagrindiniais jos bdais bei gdiais yra bt inas.

Pradedant savint is labgebos dsnius ir bdus verta pr is iminti labai sen isireikim: Kur j-ga, protas nereikalingas.

Labgebinis protas gali sugalvot i kaip ma j-g padidinti imtus kart ir aplenkt i didel beproio jg. Labgeboje protas reikalingas, nes jis gali valdyti jg ir j priepastatyti nevaldomai j-gai.

LABGEBOS PSICHOLOGIJA

Labgebinio ir prastinio mstymo bendrumai Labgebai bdingos tos paios mstymo, gyve-

nimo bdo ir jausm ypatybs, kaip ir kitose gyve-nimo sr ityse. Tik kai kurios ypatybs yra lab iau sa-vitos labgebiams. Labgebiai danai mstymo plot-mje yra lankstesni ir kovingesni u prastin darb dirbanius. Labgebiams daniau kyla neprastos mintys, o todl aplinkin iai mons danai juos ir i su tarumu ir pasipikt inimu. Naujas neprastas min-tis gal i pasi lyti bet kokio amiaus ir net sutr ikusios psichins sveikatos mogus. Dani atvejai, kai mo-

43

gus nesugeba patenkinamai imokti skai iuot i, bet sugeba pateik int i naujus neprastus pasilymus.

Labgebos mokomasi kaip ir k it dalyk. I pradi pradedama mokytis teor ini pagrind, o po to, lygiagreiai su teor ijos sisavinimu, atl iekama daug pratyb sprendiant neprastus udavinius i vairi gyvenimo sri i. Taip sudaromi nauj ne-prast sprendim sugalvoj imo gdiai. Labgebos psichologija daug kuo panai matematikos psicho-logij, kai iekoma neprast udavini sprendim ar iekoma teorem rodym.

Labgebiniai udaviniai, kaip ir matematikos udaviniai greiiau isprendiami tur int gerus lab-gebini udavini sprendimo gdius. Geri labgebi-ni udavini sprendimo gdiai did ina pasitikj im savo gal imybmis ir panaik ina baim, jog mogus nepajgs isprsti labgebin udavin.

prastus udavinius paprastai pavyksta isprsti i pir-mo karto ar bent po keli bandym. Labgebinius udavinius daniausiai pavyksta ispsti tik po deimi ar tkstani bandym ir per laiko tarp danai imtus kart didesn negu prast udavini sprendimui sugait laik. Tai sisavin lab-gebai nenusivilia net po keliolikos neskming bandym ir nepuola nevilt. Labgebai paprastai bna sitikin, kad rstas sprendimas atperka visus patirtus psichologinius ir kitokius nemalonumus, atsiradusius sprendiant labgebin udavin.

Mstymas labai paspartja ir palengvja, kai mogus tur i gerai ivystyt erdvin vaizduot. Ypa tai l ie ia labgebos udavini sprendim. Vaizduots ivystymui bt ina at likti daug vaizduot lavinani pratim. Bet kok daikt reikia stengt is mintyse si-vaizduoti pasukt, palenkt ar apsukt ir bandyti j

44

papaiyti tokioje padtyje, o po to, pastaius daikt papaiyt padt i patikrint i pieinio t ikslum.

Suvokimo ir praregjimo skirtybs

Kiekvieno gyvo organizmo apl inkos suvokim ir vert inim apriboja jo pr igimt is ir patirt is. mogui dar pris ideda tam tikras uhipnot izavimas atit inka-momis kryptimis, pavyzdiui mogaus mstymo, su-vokimo, vert inimo ir veiksm suvarymas rel igin-mis dogmomis. Kiekvienas mogus, pr iklausomai nuo jo pri-gimtin i savybi, gyt ini, pat irt ies ir jausminio stovio suvokimo momentu, t pat reik in suvokia skirt ingai. Suvokimo, sprendim iekoj im ar sugalvoj i-m ir sprendim primimo naudojimui sk irtybs dsnis. Kiekvienas asmuo reikin vertina, ieko su juo surit sprendim ar sugalvoja ir priima kai kuriuos sprendimus naudojimui skirtingai pagal savo prigimt, patirt, jausmin stov bei dogmas. I io dsnio gauname labgebos bd.

To paties tikslo pasiekimui didesnis ir vairesnis nauj mini kiekis sukuriamas naudojant didesn skirting moni kiek ir kakiek kakuriuo laikotarpiu ribojant j tar-pusavio sveik.

Daugkartiniai pakartojimai ir praregjimai Kai sprendiamos problemos t ikslai pakanka-mai suskaidyt i ir pakankamai apibrt i, o sprendimo

45

vis nra, pradedama smoningai dairytis panaum i v is tolimesni ir maiau prast srii. Danas paiekos kartoj imas pr iveda pr ie ms-tymo automat ikumo (gdio) ir tokiu bdu paiek perveda pasmon. Blogi sprendimai tampa pras-tais ir negrta smoning mstym. Gautas geras sprendimas yra neprastas ir todl vyksta smonin-gas dmesio atkreip imas gaut sprendim. vyksta netiktas praregj imas, nors be dideli pirmini pastang rast i sprendim praregj imo pavidale daniausiai nepavyksta. is reik inys kaip t ik ir pa-aikina, kodl labgebiniai sprendimai, kuri radimui daug kart buvo panaudojami panaumai ar kit i ie-kojimo veiksmai, palyginus danai gaunami prare-gjimu ir, paprastai daug vliau, negu norjosi. Praregjimo reik in plaiai naudoja vairios rel igijos. Jos daug kart iekot ir pagaliau lyg tai netiktai gaut sprendim ar vaizd in panaudoja rodymams, jog apsireik ventoji dvasia ar koks nors dievas.

Praregjimo reikinys plaiai inomas psichologijoje. Pavyzdiui, mogus, jau gerai imoks vaikioti, eina keliu ir galvoja apie apylinkje matomus vaizdus, bet smoningai ne-galvoja kur ir kaip stato koj, nes jimo veiksmai tapo gdiu ir perjo pasmon. jimo veiksm mstomoji dalis vykdo-ma pasmonje. Taiau, kai mogus slysteli ar susmgiuoja akmen, vyksta neprastumas ir ateina signalas smoning mstym ir mogus praregi, jog kelyje yra klitis, kurios jis smoningu mstymu nepastebjo.

Krikionyb stengiasi teikt i mogui, kad jis yra tik menka, joki gal i neturint i avel ir n ieko nepasieks, jei yd nusikalstam grupuoi dar se-novs laikais sugalvotas d ievas nepads. Geras lab-

46

gebas neturi save menkinti ir save laikyti menka be joki gali avele. J is tur i gerbti save ir kitus, o ypa savo ir kit moni iekoj imo, sugalvojimo, krybi-nes ir kovingas naujumo gyvendinimo galias. Lab-gebo veik los pasiekimai pirmoje ei lje priklauso nuo psichologinio pasiruoimo ir ypa s it ik inimo, kad j is pats tur i pakankamai gali sprsti labgebinius uda-vinius, o k it moni pagalba jam yra antraei l. Jam visikai nereikal inga ir negal ima vair i diev pagal-ba, kur ios tikrovje nebuvo ir nra. sit ik inimas sa-vo gal iomis turi bti gi liai augs labgebo pasmo-n.

Paiekai vykstant pasmonje, rasti naudingesni sprendimai gali atsirasti bet kuriuo laiku. mogus turi savyb daug k umirti, skaitant ir naujus labgebinius sprendimus. io reikinio ivengimui tikslinga turti tik tam tikslui skirt ura knygut ar dienorat. Dienoratis bt ymiai naudin-gesnis, jei jame bt sukurta gera nauj mini registravimo sistema. Prieingu atveju po kiek laiko dienoratyje nauj mini atsiras daug ir bus sunku reikiamu laiku rasti reikiam nauj mint.

Nauj mini krimo ir vertinimo ypatybs

mogus msto gdiais. Jis kiekvienu momen-tu turi vert inti padt ir staigiai pr iimint i sprendi-mus pr iklausomai nuo atsiradusi nauj apl inkybi ar suvokim. Dauguma apytikr i vert inimo gdi yra prig imti, o kit i labai daug kart kartoti ir perjo pasmon.

Nauj neprast mini krimo veiksm karto-jimas daniausiai vyksta reiau nei vertin imas, ir dauguma nauj mini kr imo gdi paprastai ne-pereina pasmon. Tikslus nauj mini vertini-

47

mas reikalauja daug prast mstymo veiksm ir skaiiavim ar informacijos sur inkimo. Tikslus nau-jos minties vertinimas danai bna tkstant kart ltesnis u jos sukrim.

Nauj mini krimo ir j vertinimo santykio dsnis. Smoningas nauj mini krimas ir j

apytikslis vertinimas pasmonje yra daug kart greitesnis u smoning j vertinim, garantuojant vertinimo patikimum ir tiks-lum.

I dsnio iplaukia labgebos bdas. Norint sukurti daug nauj mini reikia

atskirti nauj mini sugalvojim nuo tikslaus j vertinimo ir stengtis tsti sugalvojimus iki sugalvojimo galimybi isekimo duotja kryp-timi. Po to pradti isam tiksl vertinim t nauj mini, kuri pirminis vertinimas pa-smonje teikia daugiausiai vili ir t mini, kuri nepavyko apiuopiamiau vertinti pas-monje.

Nauj mini sugalvojimo ir krimo atskyrimas nuo smoningo nauj mini vertin imo yra btinas ir labai svarbus. J btina k iekvienam labgebui gerai s imint i. Tuo tikslu teigin dar kart kartoju.

Nauj mini sugalvojimo metu negalima vykdyti smoning nauj mini vertinim !

Pagal sugeneruot mini kiek daugelis smegen turmo ir kit labgebos bd naudojimo atvej buvo labai ne-skmingi, nes generavimas buvo neatskirtas nuo tikslaus i-samaus vertinimo.

mogui lengva gyvent i, kai jis msto gerai su-siguljusiais gdiais ir proiais. mogus stengiasi tsti savo veikl j nekeisdamas, nes bet koks kei-

48

t imas yra suritas su mokymusi. Tuo pagrindu mo-gus pirmiausia nor i atmesti bet k nauj, kas gali j verst i mokytis ir perirti savo pairas. Tai labai didel is psichologinis slenkstis nauj mini primi-mui ir gyvendinimui. Tokio pasiprieinimo ivengi-mui, labgeboje bt ina tuoj po naujos minties suk-rimo ar suinoj imo jos nevertint i neigiamai, o ieko-ti jos teigiamybi. Dar geriau neigiamus vertin imus atidt i dienai ar i lgesniam laikotarpiui.

Psichologins aplinkos sudarymas gali gerokai paspar-tinti labgebos udavini sprendim. Psichologins tampos sudarymas danai priveria labgebus sukurti daugiau mini. tamp galima sukelti nustatant galutin trump sprendim pateikimo laik, nurodant galim bankroto ir atleidimo grs-m, jei nepavyks rasti geresnius sprendimus, sukuriant lenk-tyniavimo aplink ir t.t.

Labgeboje, kaip ir daugelyje kit sr i i, mo-gus dirbdamas pasikartojant darb, usidaro savo mstymo kevale, k itaip tar iant labai sudogmatja. Atsiranda protis kartoti labai panaius protin ius veiksmus ir beveik dingsta galimyb pavelgti rei-kinius i k itos puss ir k itaip juos permstyti. mo-gus visada stengiasi naudoti jau susidariusius g-dius, kaip maiausiai j varginanius ir savaime ne-pereina k it veiksm atl ik im, kuriems jis netur i gdi. Ijimui i prast mstymo gdi ne-prastus mstymo veiksmus reikal ingas pris ivertimas ar tam tikra prievarta.

is reik inys danai pastebimas mokytoj tar-pe. Eilje al i io usidarymo savo mstymo kevale ivengimui, mokytojai kas deimt met privalo po du metus dirbti k itok, nesurit su vietimu darb.

49

Labgeboje, sprendiant labgebin udavin ir matant, jog geras sprendimas nerandamas, btina pris iversti atsijungti i jau tapusi gdiais udavi-nio radimo veiksm ir laikinai persijungti k itus mstymo veiksmus. Vienas i tokio persijungimo bd yra pasir inkti p irm pasitaikius daikt, pa-veikslo dal ar od ir pagalvoti apie i to pasirinki-mo kylanias mintis, reginius ir t .t. Kitas bdas kaip atsikratyti nuo per d idelio mini pasikartojamumo yra daryti pertrauk, kad mstymas persijungtu kit sr it . Jei tai vyko vakare, tai paprasiausiai rei-kia eit i miegoti.

mogui miegant, jo smegenys skirt ingu laiku skirt ingai veik ia. Rykiai iskiriami du miego stoviai teta ir beta. mogus umiega ir pabunda beta sto-vyje. Kai kas skaito, jog teta stovis yra fantazuojan-tis, kur iant is, o beta stovis anal izuojantis. Geres-niam teta stovio panaudojimui patar iama laikrodio adintuv nustatyti pusvalandiu anksiau negu prasta. Tokiu atveju daniausiai pabundama teta stovyje ir prisimenami sapnai bei naujos neprastos mintys. Pabudus, neat idl iot inai btina usirayt i visas naujas mintis, nes jos labai greit usimirta.

LABGEBINI SPRENDIM EIGA

Pasikartojantis darbas, mokymasis ar udavini sprendi-mas i vadovli, projektavimas, skaiiavim atlikimas yra pras-tiniai darbai. prastiniams darbams atlikti yra inomi aikiai api-brti sprendimo keliai, o todl jie visada yra apibrti laike. prastiniams darbams visada galima pasakyti ar apskaiiuoti per kiek laiko udavinys bus ispstas ar padarytas darbas.

50

Labgebiniai udaviniai yra tokie udavi-niai, kuriems tikslas yra didesnis, negu dabar inomais bdais pasiekiamas ir neinomi keliai kaip t tiksl pasiekti. Kaip l iaudis sako: "Neinai u ko griebt is".

Jau pradedant sprst i labgebini udavin, iky-la visa eil gal im sprendim krypi, kurias visas bna sunku apimti. engus ingsn viena krypt imi, naujoje padtyje ikyla vl ei l galim tolimesnio sprendimo krypi ir pakop.

Labgebinio sprendimo keli parodo sekania-me puslapyje pateik iamas paveikslas.

51

I paveikslo matome, kad pirmiej i laisvai pasi-rinkti sprendimo kel iai dl v ienoki ar kitoki pr ie-asi neprived prie t ikslo. Matome, kad kiek buvo mginim, tiek buvo klaid ar nevykusi bandym. Daniausiai t ik kakuris k-tasis mginimas ar bandymas su daliniu sugrimu atgal prived prie tikslo.

I paveikslo matome, jog danai pavyksta iei-ti auktesn pakop ir pr iartti pr ie usibrto tikslo, taiau po eils tol imesni bandym buvo pri-eita aklaviet, galut inis t ikslas nebuvo pasiektas ir

Pradi-n ia i duo-me-nys i r pradi-n ia i ieko-ji -mo t iks-la i

Pi rmo-j i pa-i ekos kryp -t i s

Ant -roj i pa ie -kos kryp -t i s

n-toji paie-kos krypt is

Pimo-s ios pa ie -kos kryp -t i es p i r -moj i a ib

n-to-s ios pa-i e -kos kryp -t i es n-toj i a ib

Pa ie -kos kryp -i ap ibendr in i -mas , nauj kryp -i pa ie -ka ir pa ie -kos kryp-i susi -aurin imas.

Ei l i -n is ne-vyks ban-dymas

Pavy-ks bandy-mas, t ikslas pasi -ek-tas

52

ir teko dal inai sugrt i atgal ar pakeist i paiekos sr i-t .

Pasiekus aklaviet, vyksta psichologinis sm-gis, kur atlaik ius vyksta mstymo persi lauimas ir atsisakoma kai kuri dogm, o tai slygoja perj im kit pair ir kit maiau prast paiek srit .

Per vis sprendimo eig iki pat sprendimo ra-dimo nra gal imybs pajusti ar apskai iuot i, kada bus gautas sprendimas, k iek dar bandym reiks padaryti ir kiek psichologini smgi reiks pat irti .

Paiekos eigoje t iesiogiai ar netiesiogiai atsi-rad kai kur ie labgebiniai sprendimai ir nauji mokslo atradimai gali ymiai sumaint i paiek sr it ir tuo paiu paspartint i bei palengvinti galutinio sprendi-mo radim galut in iam tikslui pasiekti.

Daug istorin i pavyzdi rodo, jog kit krypt danai jau vystydavo kitas mogus, o galutin is tiks-las bdavo pasiekiamas po daugelio moni ir mo-ni kart pastang labgebos, mokslo ir gamybos srityse. Tokiais pavyzdiais gal i bti lktuv ir skraidani i lto oro balion kr imo istorijos, kurios tessi kel is tkstanius met, kol mogus jais pakilo or. E.Satkeviius, Kaunas, J .I .Kraevskio 6-1, tel .8-37-333116

KLAIDING BANDYM DSNIS Didioj i dauguma iradim ir atradim buvo

padaryta t ik po d idelio kiekio k laiding ar nevykusi bandym. Darant iradimus ir atradimus, daniau-siai bdavo einama klystkeliais. Prajus daug klyst-kel i ir atl ikus daug bandym, susidarydavo spdis, jog sprendimo nra. T neskmi pagrindu bdavo

53

daromi apibendrinimai, nustatomos sritys, kur iose buvo atliekami bandymai ir iekoma sri i, kuriose bandymai dar nebuvo at likt i. Po apibendrin im ki l-davo naujos mintys, kad sprendimo reikia iekot i k i-toje sr ityje. T mini pagrindu prasiddavo ban-dymai jau k itoje sr ityje, kur ie kakokiu tai la ipsniu priart indavo pr ie iekoj im ir bandym tikslo.

Akivaizdus tam pavyzdys yra bevaiss daugiamets Edisono pastangos padaryti geras elektros lemputes, naudo-jant anglin kaitinimo silel. Buvo padaryta labai daug ban-dym ibandant vairias anglies ris, suangljusi augal plauelius, vairias riamsias mediagas, taiau ilgaams elektros lemputs su balta viesa taip ir nepavyko gauti.

Apibendrinant bandymus ir mintinus iekoj i-mus, Edisono laborator ijoje buvo prieita ivados, jog, dirbant su angl imi, nepavyks ymiai pasistmti pirmyn. i ivad pagrindu buvo pradtos mintins kit sri i ir krypi paiekos, o vliau ir bandymai. Paiekos metal srityje atved prie volframo panau-dojimo. Volframo si lel is taipogi leido gauti balt vies, daug kart didesn i lgaamikum ir daug kart greitesn beveik momentin kait im. Edisonas su volframo si leliu igarsjo v isame Pasaulyje. Ge-ras elektros lemputes galima buvo padaryti keliais metais anksiau, jei bandym apibendrinimas bt padarytas anksiau ir mintin iai, o po to ir daiktiniai iekoj imai bt greiiau perkelt i k itas paiekos sr i-t is.

Atliekant prastin f iz in ar protin darb tikslas daniausiai pasiekiamas i karto be klaid, suklydi-m ir kartojim.

Labgeboje iekant geresnio sprendimo, ku-ris patenkint auktesn ar geresn neprast tiksl,

54

daniausiai reikia atl ikti daug klaiding ar nevykusi mintin ir daiktin i (fizin i) bandym, kol pasiekia-mas neprastas auktesnis t ikslas.

Klaiding bandym dsnis. Neprastas to-bulesnis sprendimas, leidiantis pasiekti iki iol nepa-siekt auktesn tiksl, randamas per daugkartinius klaidingus ar nevykusius mintinus ar daiktinius (fizi-nius) bandymus.

Kai kuriose labgebos knygose Tarybins ira-dybini udavini sprendimo teor ijos sukrjas G.Altuler is teigia, kad jo teor ija leidia daryt i ira-dimus be klaiding bandym. is sivaizdavimas at-sirado todl, kad dalis udavini, kurie seniau buvo labgebiniais, dabar jau tapo prast in iais ir spren-diami be klaiding bandym. Be to tas pats uda-vinys vienam mogui yra paiekinis labgebinis, o ki-tam gal i bti prastu.

Labgebos teor ijos kr imo pagrindinis tikslas yra klaid ing daiktin i bandym mainimas ir mint i-n informacini bandym (skaiiavim, modeliavim kompiuteriais ir t.t.) d idin imas sprendiant labgebi-nius udavinius. Labgebos teor ijos tobulin imu tai-pogi s iekiama kai kur i grupi labgebinius udavi-nius pervest i prast inius. Labgeba siekia didint i nformacini k laiding bandym kiek, kurie at l ie-kami special iomis programomis kompiuteriuose. Ma-inant k laiding daiktin i bandym kiek ir didinant informacini bandym kiek kompiuteriuose, d idja labgebini udavini sprendimo greit is, apimamos platesns paiekos sr itys ir lengvja sprendim ra-dimas.

Labgeba padidina nauj neprast udavini sprendimo sistematikum, kryptingum, valdomu-

55

m ir sumaina mtymsi (chaotikum), atsit ikt i-num, dan pasikartojamum pr ie ma neesmini pokyi. Gera labgebini udavini sprendimo teor i-ja ir s istema danai sumaina toki udavini sprendimo laik.

Labgebos t ikslas kuo plaiau apimti galimas paiekos srit is, vertint i t sri i naud, nukreipti pastangas daugiausiai v ili teik ianiuose sr ityse ir jose it irt i kuo daugiau gal im atvej.

I klaid ing bandym dsnio tiesiogiai gal ima gauti kelis labgebini udavini sprendimo bdus, kuriuos aptarsime tol iau.

MSTYMO VEIKSM MAINIMO IR SPARTINIMO

DSNIS

Daugelis mokslo ir ypa labgebos pasiekim leido pasiekti t pat rezultat atl iekant maiau mstymo veiksm. Taip tobulesns matematikos at-siradimas, ypa deimtains ar atuntains skai ia-vimo sistemos sukrimas ir deimties skaitmen vedimas, kurie yra labgebos vaisiai, leido imtais kart sumainti skai iavim apimt is lyginant su ro-mn naudojam raid ine labai sudtinga skaii ymjimo ir skai iavimo sistema. Mokslo iaik inti gamtos dsniai ir reikin iai taip pat danai leidia pasiekt i t pat t iksl su ma-esniu mstymo veiksm kiekiu. I kitos puss, visuomens, technikos ir in-format ikos vystymasis, ypa labgebinis nauj tiksl krimas, reikalauja v is didesni ir sudtingesni skaiiavim bei kit mstymo veiksm vis d idesniam tikslui pasiekti.

56

Tuo pagrindu vis laik vyksta kova tarp nor ir pastang palengvinti gyvenim sugalvojant kaip maiau galvoti gyvenimo tikslams pasiekt i ir gyve-nimo ikeliam nauj reikalavim, kuri tarpe yra reikalavimas vis daugiau galvoti ar atlikt i daugiau informacijos apdorojimo veiksm naujiems auktes-niems tikslams pasiekti. Reik ia skirt i sunk mstym nuo lengvo. Lengvas mstymas, kai mstome pagal gdius ir sunkus mstymas kai mokoms, t.y. s isaviname naujus gdius ar iekome neprasto labgebinio sprendimo. Dsnis. Gyvenime vis laik vyksta kova tarp pastang sumainti sunkaus mstymo kiek ir kintanios aplinkos reikalavimo vis di-dinti sunkaus mstymo kiek.

ios knygos autoriaus pagrindiniai t ikslai yra: 1) pateikti ei l pasi lym, kaip nauj nepras-

t tiksl pasiekimui daug kart sumainti mstymo veiksm kiek, kuri dar negali atl ikti kompiuter iai;

2) pateikti ei l pasi lym, kaip nauj nepras-t tiksl pasiekimui pereit i s istemin nuosekl pla-t nagrinjim ir tuo paiu daug kart padid inti mstymo veiksm kiek, kuri tam tikr dal perduo-ti atl ikti kompiuteriams.

is aminas prietaravimas tarp mstymo veiksm kiekio mainimo esamiems tikslams pasiekti ir mstymo veiksm didinimo nau-jiems didesniems tikslams pasiekti jau buvo inomas viduramiais. Vlesniais laikais t prietaravim tiksliai apra Ernstas Machas (18381916) austr f izikas ir f i losofas. Jis ra:

57

Kakiek ymesnis inojimas pasiekiamas tik prie didiuls mstymo ekonomijos. Tod l pat moksl galima irti kaip minimizacijos udavin , kuriuo siekiama kuo pilniau atvaizduoti reikinius su maiau-siomis mstymo darbo snaudomis.

Tuo pagrindu mokslo tikslas paalint i mogi-k mstym , o ne vystyti j .

Mokslo idealas ne tame, kad galvot , o ta-me, kad negalvot . Kaip ir bet koks idealas, is nepa-siekiamas iki galo.

Mokslas siekia pasiekti nemstymo lyg . Labge-ba taipogi eina link nemstymo lygio. Visi padaryt i iradimai ar geresni sprendim sugalvojimai suma-ina mstymo apimt pakartotinam to paio tikslo pa-siekimui. Labgeba siekia vis nauj t iksl ir juos ku-ria, o tai reikalauja vis daugiau mstyti. Kitaip ta-riant, mokslas pagrindinai eina link stabi lumo ir dogmatizmo, o labgeba link kitimo ir naujumo. Labgeba negal i gyvuot i be mokslo. Labgebini sprendim ir kel i auktesniam t ikslui pasiekti nag-rinjimas pagal savo esm danai yra mokslin is dar-bas, kuris nustato tam tikras prik lausomybes, ds-ningumus ir dal labgebini udavini perveda prastus, reikalaujanius ymiai maiau mstymo veiksm.

58

KLAIDING BANDYM APIBENDRINIMO BDAS

Labgebin udavin niekada nepavyksta i-sprst i be k laiding ir nevykusi bandym. Taip skelbia k laiding bandym dsnis. Taiau klaiding bandym kiek galima sumaint i ir paius bandymus pravest i labiau organizuotai ir greiiau, jei naudoti organizuotus sisteminius sprendimo sugalvoj imo ir paiekos bdus, kuri tarpe yra klaiding bandym apibendrinimo bdas. Apibendrinimo bdo esm. Atlikus kakiek klaiding ar nevykusi bandym, atliekamas j apibendrinimas pagal vie-n ar kelis poymius. Nustatoma i kokios srities buvo ban-dymai ir stengiamasi pereiti kitas galimas bandym sritis. Po to vl atlikus kakiek bandym, vl atliekamas apibendrinimas ir vl nustatoma sritis, kurioje buvo atlikti bandymai. Vl stengiamasi pereiti naujas bandym sritis ir atlikti kakiek bandym. Stengiamasi at likt i kuo daugiau mintin ir in-formacijos apdorojimo bandym naudojant kompiu-terius, nes tai p igiausias ir grei iausias bdas atl ikt i bandymus. Nenaudojant apibendrinimo bdo, daniausiai inagrinjamos viena ar kelios srit is be reikalo jose atliekant daug panai bandym. Naudojant api-bendrin imo bd danai pavyksta grei iau pereiti i v ienos sr it ies kit ir ibandyti kel io lika ar ke-liasdeimt srii. Tokiais atvejais kiekvienoje srityje atliekamas t ik nedidel is k iekis esmini bandym. Tai leidia ymiai pi lniau inagrint i gal imus udavinio sprendimus su maesniu bandym kiekiu. Atlikus po nedidel k iek bandym i vair i sri i ir pasiekus srii isismim, galima pereit i

59

prie gaut sprendim vert inimo pagal pr iartj imo prie auktesni t iksl laipsn ir k it reikin i b logi-nimo laipsn. Negal ima po kiekvieno nevisai vykusio sprendimo sugalvoj imo, vykdyti isam tiksl verti-nim, nes tai labai utsia laik ir imua i nauj sprendim sugalvojimo ir nauj srii paiekos ei-gos mogaus pasmon beveik k iekvien sprendim momental iai vert ina pirminiu pri imt inu lygiu. Jau po pirmini savaimini vertin im pasmonje, da-niausiai irykja bevilt ikos ir teikianios vi l i sr i-tys. Taip sumaja sr i i kiekis, kur iose stengiamasi sugalvoti sprendimus, o tuo pai ir gal im klaid in-g bandym kiekis. Bdo naudoj imo eig parodo sekaniame pus-lapyje pateikiamas paveikslas.

60

Klaiding bandym eigos paveikslas arba Klaiding bandym srii nustatymo, apibendrinimo ir perjimo nauj, dar nebandyt srit schema. Klai-ding bandym apibendrinimo bdo schema.

Atsira-do b-t inyb pasiek-t i iki iol nepa-siekt nauj t iksl . Prasi -deda spren -dimo paie-ka .

Pirmoji bandym sr i t i s. Tikslas nepasiek-tas, ban -dymai sustab-dyt i .

i -toji bandym sr i t i s. Pasiekt i dal in iai t iksla i . Atsi r ado vi l t i s gaut i spren -dim . .

n - toji bandym sr i t i s. Tikslas nepasiek-tas, ban -dymai sustab-dyt i .

i -tosi os bandym sr i t ies k-tasis po-aibis. Pr iar tta pr ie sie-kiamo t ikslo.

i - tosi os bandym sr i t ies 1-as poai-bis. Tikslas nepa-siektas, bandy-mai su-stab-dyt i .

i - tosi os bandym sr i t ies n -as poaibis. Tikslas nepasiek-tas, ban -dymai su-stabdyt i .

Spren -dimas gautas. Tikslas pasiek-tas,

61

Pavyzdys. Reikia parinkti laikinam suklijavimui me-diag, kuri, reikalui esant, nesunkiai bt suardoma, o su-jungtos detals atskiriamos be liekamojo sugadinimo. Sprendimas, naudojant klaiding bandym apibendrinimo bd.

Pradioje paimkime kelet ri kanceliarini ir plastmasini modeli klijavimui skirt klij. Visi itie klijai gerai klijuoja, bet at-skiriant suklijuotas detales, beveik visada padaromi j paeidimai. Inagrinti klijai netinka. Padarykime apibendrinim. Matome, kad visi itie klijai priklauso sintetini klij grupei (sriiai). Pabandykime pereiti stali klijus ir krakmol. Jie dl kai kuri prieasi vl m-s netenkina. Matome, kad inagrinjome platesn organini klij srit. Pereiname neorganini klij srit. Inagrinjame silikatinius klijus, mol, vanden ir vl prieiname ivados: ie klijai ms neten-kina. Apibendriname ir pamatome, jog dirbome cheminje-molekulinje srityje. Pereiname mechanini klij srit. Inagrin-jame utrauktukus ir tekstilinius bat raii pakaitalus. Sprendimas rastas! inoma, pateiktas pavyzdys yra perdaug pavirutinikas, taiau gerai parodo bdo esm. Senais ir iais laikais daug moni ilg laik iekodavo kokio tai sprendimo. Vis nauji mons sijungdavo paiek ir smoningai ar nesmoningai pereidavo naujas paiekos sritis. Gal gale vienas i j, jau nenagrindamas kit inagrintas sritis, gaudavo sprendi-m, leidiant pasiekti auktesn tiksl ir nebloginti kit savybi. Tas paskutinis tiesiog perjo eilin nauj srit ir gavo reikia-m sprendim. Jis bdavo lovinamas ir apdovanojamas, nors neb-davo protingesnis ir nenusipeln daugiau u ankstesnius iekotojus..

VENTUMAI IR PROIAI

ventumai tai pagrindinai tikrinimo ir stabdymo gdiai bei proiai, kuri susida-rymui pagrindin reikm turi stiprus, pasikar-tojantis psichologinis poveikis. Tikrinimo ir stabdymo gdius bei proius btina skirti nuo prastinio darbo ir danai pasikartojani veiksm g-di, kurie padeda lengviau ir greiiau atlikti prastin darb,

62

taiau didina mstymo inercij ir maina mstymo galimybes naujumo kryptimi.

ventum proiai sk iriasi nuo mstymo inerci-jos. ventum proiai susidaro stipraus jaus-minio poveikio dka , o veik los gdiai pasikarto-jani veiksm dka. Malons jausmai susidaro ro-jaus centre, kuris yra centr inje smegen dalyje ar-iau stuburo smegen, o nemalons jausmai susida-ro pragaro centre, kur is yra rojaus centro v iduje. ventum proiai yra sutvirt inti st ipriais ryiais s