Nr.4

Mieli skaitytojai,

Pavasarį gamta bunda iš žiemos snaudulio. Sužaliuoja medžiai, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis.

Didelis malonumas pasivaikščioti po pavasarėjantį mišką, matyti sprogstančius pirmuosius pumpurus, įkvėpti drėgnos, alsuojančios nauja gyvybe žemės kvapo.

Mokiniai savo pavasariniuose darbeliuose atskleidė bundančios gamtos grožį. Pasidžiaukime jų kūryba!

Laikraštuko „Pradinukas“ komanda

Smiltė Bartninkaitė, 1b klasė Mindaugas Bartkus, 1b klasė Povilas Melys, 1a klasė

Titas Avižinis, 1a klasė Jogaila Jakutis, 1d klasė Matas Miliūnas, 1c klasė

Štai ir sulaukėme pavasario!

PRADINUKAS 2 Nr.4 2012m. BALANDIS

Austė Valentukevičiūtė, 2c klasė

TIKRAS PAVASARIS

Jau pavasaris atėjo, Gražios gėlės sužydėjo. Kiek aplink gražių spalvų, Grįžta paukščiai iš pietų. Varnėnai kalbina zyles, O zylės kalbina varles. Vieni kitus draugauti kviečia, Visiems šilta saulutė šviečia.

Algė Džiugelė, 2 c klasė

PAVASARIS

Štai pavasaris atėjo, Tirpti sniegas jau pradėjo. Ir vaikai į lauką skuba, Nes sušalti nepabūgo. Visi medžiai pumpuruoti. Gėlės žydi jau gražiai Ir saulytė skaisčiai šviečia, Džiaugtis skubame sparčiai.

Elena Rima Andriuškevičiūtė, 2b klasė

PAVASARIS

Man patinka visi metų laikai, bet labiausiai pavasaris. Jis toks gražus, toks skambus, toks įdomus, toks... Jo rytai dar šalti, žolė rasota, o dienelės atvirkščiai – šiltos, jaukios. Skamba pavasario daina lyg arfa pabudus iš miego. Groja ir groja. O ta arfa – tai paukštelių balsai, kurie gieda ir gieda.

Smagu ir gera pavasarį!

Agnė Masaitytė, 2 c klasė

LAIMĖTA KOVA

Žiema iššiepė pavasariui nasrus. O pavasaris išsitraukė grožio kardą. Tik švyst švyst- jis sukėlė šiltą vėjelį. Švyst švyst - papuošė medžius pumpurais. Švyst- sužydėjo margos gėlės. Žiemos pyktis ėmė tirpti lyg ledas. Pavasaris nugalėjo žiemą!

Jo pasveikinti atskrido vieversiai, linksmai atzvimbė bitutės, gėlės dovanojo nuostabiausius žiedus. Taip buvo sutiktas pavasaris.

Saulė Turskytė, 2a klasė BORUŽĖ

Aš esu boružė. Man labai patinka skraidyti. Vieną kartą skridau per mišką ir nutūpiau pailsėti ant ramunės žiedo. Tik staiga išgirdau baisų triukšmą. Bėgo žvėrys, skrido paukščiai. Iš karto nesupratau, kas darosi, bet po kiek laiko pamačiau ugnį. Degė miškas. Aš labai išsigandau. Skridau kuo toliau, kol pasijaučiau saugi. Man labai pasisekė, kad likau gyva. Labai norėčiau, kad žmonės, tokie stiprūs ir protingi, išgirstų mano prašymą: „Saugokite mišką, nedeginkite žolės, nes kartu žūva ir daugybė vabzdžių, gyvūnų, paukščių“.

Saulė Grudytė, 2b klasė Saulė Grudytė, 2b klasė

Mįslė tik pirmokėliams: „Čyrukas vyrukas, ore pasikabinęs verkia. Kas?“ Įminimą atneškite į 304 kab.

Justina Janušonytė, 2b klasė

PRADINUKAS 3 Nr.4 2012m. BALANDIS

Brigita Katlioriūtė, 3d klasė

Julita Venslovaitė, 3d klasė

MAN PATINKA GAMTA Myliu gamtą aš labai, Man patinka augalai. Aš nupiešt visus galiu, Apdainuoti posmeliu. Aš esu linksma mergytė, Ilgakasė, žydraakė. Lyg žolelė tarp laukų Aš gyvenimu skrendu. Miglė Gorskytė, 3c klasė

DRAUGYSTĖ SU VABALU

Vieną kartą dideliame mieste gyveno mergaitė. Ji neturėjo draugų ir dažnai nuobodžiavo. Bet štai kartą mama jai pasiūlė įsižiūrėti į pievoje lakstančius vabalėlius. Mergaitė nuėjo

pažiūrėti vabalėlių. Pievoje ji pamatė mėšlavabalį su gražiu apsiaustu ir juodu kaspinu. Mergaitė iškart paklausė vabalėlio:

- Kas tu toks? Koks tavo vardas? Ar tu moki kalbėti? - Aš moku kalbėti, bet labai skubu,- po kiek laiko prakalbo vabalas. - Be to, aš esu

mėšlavabalis Brankus. O tu tikriausiai didelis karkvabalis? - Ką jūs, pone Brankau! Aš esu mergaitė Aušra,-nusistebėjo, kad jis neskiria karkvabalių

nuo žmonių. Toliau jie ramiai šnekučiavosi. Bet štai ateina neklaužada Gabrielius! Jis jau ruošėsi sutrypti Brankų, bet Aušra vietoj vabalo pakišo savo ranką. Mergaitei skaudėjo ranką kelias dienas, bet ji išgelbėjo Brankui gyvybę. Taip jie vienas kitą saugojo, globojo ir tapo geriausiais draugais.

Rasa Slavinskaitė, 3b klasė

Miglė Gorskytė, 3c klasė

PAVASARĮ Pavasarį saulutė lenda Iš debesėlio mažo mažo. Pavasarį lašiukai krenta Užkliūdami už namo, medžio. Pavasarį upeliai teka, Pavasarį paukšteliai šneka, Pavasarį pražysta gėlės Ir papučia šiltesnis vėjas.

PAVASARĖLIS

Pavasarėlis jau ne už kalnų. Žibutės žydi pamažu. Miškai bus gražūs, viskas sužaliuos, Mes pinsim vainikus ir žaisim žaidimus. Bėgiosim ir dainuosim, Kol mylima saulutė mums šypsosis.

Luka Malinauskaitė , 3d klasė

O šią mįslę pabandykite atspėti visi: „ Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. Kas? “ Įminimą atneškite į 307 kab. Paskubėkite.

PRADINUKAS 4 Nr.4 2012m. BALANDIS

Ieva Vėbraitė, 4a klasė

Gabija Daujotaitė, 4b klasė Mantas Petrauskas, 4c klasė

INKILĖLIS PAUKŠTELIAMS

Sveikas, pavasari, iš šiltesnių kraštų pakvietęs paukštelius! Visi paukščiai sugrįžta į gimtuosius namus. Šiemet mes su tėčiu nutarėme sukalti naują inkilėlį paukščiams. Nupirkome lentą ir vieną vakarą pradėjome jį gaminti. Aš tėčiui tai lentą palaikiau, tai skylę išgręžiau. Vėliau tėtis pritvirtino mažą pagaliuką giesmininkui atsitūpti. Kitą rytą įkėlėme inkilėlį į medį. Jis matosi pro mano kambario langą... Pavasariui įsismaginus išvydau inkilėlyje varnėnus. Jie čia apsigyveno. Kaip įdomu buvo juos stebėti! Kai rytais atsidarau langą, išgirstu jų nuostabius balselius. Varnėnai gyvena mūsų sukaltame inkilėlyje ir džiugina nuostabiomis giesmelėmis. Siūlau ir jums pasirūpinti mūsų sparnuočiais.

PAVASARIS

Štai pavasaris gražus, Šiltas ir jaukus. Gėlės skleidžias patvory, Meilės pilname lopšy. Saulė šviečia vis ryškiau, Vis šilčiau ir skaisčiau. Sniegas tirpsta vis greičiau, Kviečia žaisti mus smagiau.

Aurėja Jesiulionytė, 4d klasė

Evelina Dakševičiūtė, 4a klasė

KODĖL BITUTĖS GELIA?

Apypietė... Guliu po senąja liepa. Mane supa didelis gražus ir kvepiantis sodas. Šalia lysvėse sirpsta braškės, obelys ir kriaušės nokina vaisius. Mano nosį kutena žydinčių liepų aromatas. Ak, kaip gražu ir akims, ir širdžiai!

Rankose laikau F. Burnett knygą „Paslaptingas sodas“. Jaučiuosi kaip knygos herojė Merė, kuri kuria savąjį sodą. Noriu susikaupti, bet nuolat girdžiu dūzgimą. Pakeliu akis... bičių spiečius sukasi aplink senąją liepą! Jos tokios mažos, plasnoja sparniukais, bet dirba kaip didžiosios darbininkės. Renka nektarą, neša į avilius, kad žiemą galėčiau skaudančią gerklytę palepinti čiobrelių arbata su bitučių suneštu medumi.

Susikaupti negaliu. Bitučių dūzgimas mane nervina! Pakeliu rankas, pagrūmoju pirštuku – bitutės nereaguoja. Per daug įnikusios į savo darbus. Tik skraido aplinkui, visiškai nekreipdamos dėmesio į mano pastabas. Aš supykstu. Atsistoju, susirandu po liepa sudžiūvusią šaką ir pradedu ja mojuoti. Tikiuosi, kad darbščios užklydėlės paliks mane ramybėje. Bet mano viltys žlunga! Pajutusios svetimšalę, jos ... puola mane! Išsigąstu, imu dar labiau mosuoti rankomis ir net nepastebiu, kad viena bitutė, gindama savo teritoriją, man įgelia! Pajuntu tik sopulį rankoje.

Dabar supratau. Nevalia trukdyti bitutėms darbuotis. Juk jos dirba tik savo darbą, kad mums, Žemės gyventojams, saldžiau būtų.

Laikraštuko „Pradinukas“ komanda baigia šių mokslo metų darbą. Ji linki šiltos, džiugios, o taip pat kūrybinės vasaros. Nepamirškite mūsų.