Viršelyje politinio kalinio K. Jasinevičiaus kalėjime pagamintas ženkliukas – tikėjimo, vilties, meilės Tėvynei simbolis.

Medžiagą surinko ir paruošė Valius Kazlauskas

Dizainerė Sigita Raudienė

Nuotraukos: G. Kujelio, V. Kazlausko, iš Rokiškio krašto muziejaus ir Laisvės kovų istorijos

muziejaus Obeliuose fondų

Panaudoti Rokiškio rajono savivaldybės Laisvės kovų įamžinimo komisijos, Architektūros ir paveldosaugos

skyriaus, 1919–1920 metų Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pateikti duomenys

Spausdino spaustuvė „Druka“, 2014 m.

LAISVĖS KOVŲ IR TREMTIES ĮAMŽINIMO VIETOS ROKIŠKIO MIESTE

R O K I Š K I O K R A Š T O M U Z I E J U S

KELIONIŲ VADOVAS PO ROKIŠKIO RAJONO LAISVĖS KOVŲ IR TREMTIES ĮAMŽINIMO VIETAS

DVIRAČIŲ ŽYGIS „GOLGOTOS KELIU“ 2014 M. Žygį parėmė Lietuvos kultūros taryba

Dviračių žygis „Golgotos keliu“ tampa tradiciniu ir patraukliu renginiu, telkiančiu jaunimą Rokiškio krašto praeičiai pažinti. 2014 m. minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną šiam tęstiniam žygiui buvo pasirinktas maršrutas Rokiškis–Juodupė.

DVIRAČIŲ ŽYGIS „GOLGOTOS KELIU“ 2013 M.

2012 m. organizuotas dviračių žygis sulaukė didžiulio jaunimo susidomėjimo. Buvo nuspręsta ir 2013 m. minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei didžiųjų 1948 m. trėmimų 65 metų sukaktį organizuoti dviračių žygį „Golgotos keliu“ šiuo maršrutu:

DVIRAČIŲ ŽYGIS „GOLGOTOS KELIU“ 2012 M.Minėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Rokiškio krašto muziejus kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio skyriumi, Panevėžio apskrities 5-osios rinktinės Rokiškio šaulių 9-ąja kuopa, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorijos mokytojais 2012 m. surengė pirmąjį dviračių žygį „Golgotos keliu“.Savotišku žygio maršruto vedliu tapo politinio kalinio Konstantino Jasinevičiaus (1927–2010) knyga „Golgotos keliu“, kurioje buvęs kalinys aprašė Rokiškio mieste buvusias laisvės kovotojų kalinimo, kankinimo ir užkasimo vietas. Knygos autoriaus atsiminimų ištraukos panaudotos nurodant žygio metu aplankytas vietas.

1. Rokiškio geležinkelio stotis. Sovietams okupavus Lietuvą iš Rokiškio geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14–18 d. pajudėjo į nežinomybę pirmieji ešelonai su tremtiniais. Iš Rokiškio apskrities 1941 m. išvežta 811 žmonių (225 šeimos). Daugelis jų į tėvynę negrįžo. 1941 m., 1945–1953 m. iš Rokiškio krašto buvo išvežta apie 4 000 žmonių.

2. Kryžius Rokiškio krašto tremtiniams atminti (L. Šepkos parkas). Paminklo autorius skulpto-rius Kęstutis Krasauskas. Pastatytas 2009 m. buvusio tremtinio Tautvilio Aleksiejaus asmeninėmis lėšomis.

3. Rokiškio miesto senosios kapinės. Jose amžino poilsio atgulė Lietuvos savanorių sąjungos pir-mininkas, atsargos pulkininkas leitenantas Petras Gužas (1892–1945). 1919 m. sausio 1 d. jis kartu su kitais devyniais savanoriais pirmą kartą iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą Gedimino pilies bokšte.

4. Lietuvos karių savanorių kapai Rokiškio miesto senosiose kapinėse. Žuvusiųjų 1919–1920 m. karių savanorių palaidojimo vietose pastatyti kario kryželiai. Kapinėse palaidoti 8 kariai, žuvę kovo-se už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Rokiškio rajone yra palaidota trisdešimt 1919–1920 m. žuvusių Lietuvos karių savanorių.

5. Rokiškio krašto muziejus (Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis). Rokiškio krašto muziejaus istorijos ekspozicijose galima susipažinti su tragiška Lietuvos istorija, menančia sovietinę ir nacistinę okupa-ciją, holokaustą, tremtį ir pokario rezistenciją. Ekspozicijoje garbingą vietą užima eksponatai, susiję su 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signatarų kraštiečių Leonardo Grigonio-Užpalio ir Vytauto Gužo-Kardo asmenybėmis.

6. Paminklas „Rūpintojėlis“. Skulptorius R. Antinis (sūnus). Paminklas Rokiškio miesto skvere ati-dengtas 1993 m. Kūrinys įprasmina tūkstančių Rokiškio krašto tremtinių ir politinių kalinių kančias. Paminklą juosia simboliniai akmenukai, kuriuose įamžintos į Lietuvą negrįžusių žmonių pavardės.

7. Paminklinis akmuo Rokiškio psichiatrijos ligoninės teritorijoje (partizanų užkasimo vieto-je, tuometinėse žvyrduobėse).

8. Atstatytas partizanų bunkeris Plunksnočių miške (Rokiškio kaimiškoji sen.). 1949 m. lap-kričio 14 d. Plunksnočių miške buvusiame bunkeryje išduoti žuvo kovotojai už Lietuvos laisvę. Tai Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės Gedimino kuopos partizanai: Gedimino kuopos vadas Juozas Bulovas-Iksas, vado pavaduotojas Petras Andriuškevičius-Šiaučius, partizanai Kazys Kirstukas-Mukas ir Jonas Katelė-Pūkas, kuopos vado žmona poetė Diana Glemžaitė.

1. Atminimo plokštė Rokiškyje, Nepriklausomybės a. „Kalėjimais tapo areštinės, sandėliai ir rūsiai tuometinėje Tarybų (dabar Nepriklausomybės) aikštėje. Tada ji buvo akmenimis grįsta, vėliau lavonais klota...“

2. Buvusi areštinė (namas Kauno g. 3). „Žiauriausias buvo K. Požėlos (dabar Kauno g.) 3-iame name įkurtas kalėjimas. Čia po visu namu buvo rūsys. Jame garduose įrengta apie 10 kamerų. ...Kamerose vietoje grindų – purvas ir vanduo, siekdavęs iki kulkšnelių...“

3. Buvęs KGB pastatas (namas Nepriklausomybės a. 15). „...Čia sulaikytuosius tardė labai žiauriai: degindavo kojų padus, mušdavo strypais per užkulnius, spausdavo pirštus tarp durų...“

4. Buvęs MVD pastatas (namas Nepriklausomybės a. 10). „Tardytojai įsikėlė į 10-uoju nume-riu pažymėtą pastatą (Nepriklausomybės a. 10) – buvusį gyvenamąjį namą. Čia buvo perkeltos ir kameros...1-ame aukšte buvo kalėjimas, o viršuje buvo įsikūrusi MVD. Languose įdėjo grotas, iš lauko „šiupelius“ (skardinius skydus), kad nepamatytum, kas dedasi apačioje, kas iš nužudy-tų partizanų guli ant grindinio...Nužudytųjų kūnais dabar jau buvo klojamas grindinys prie šio namo...“

5. Buvusi stribų būstinė (namas Nepriklausomybės a. 5). „...Stribai užėmė antrą aukštą. Bu-deliai savo aukoms parinko gretimo 4-ojo namo rūsį. Rūsyje vietoj gultų – šiaudų guolis...“

Nužudytųjų laisvės kovotojų kapavietės:

6. Paminklinis akmuo Rokiškio psichiatrijos ligoninės teritorijoje (partizanų užkasimo vietoje, tuometinėse žvyrduobėse). „...Buvęs karjeras gilus – prie krašto išvertei kūnus, nuo viršaus paleidai žvyrą, ir palaidota...“

7. Koplytstulpis buvusio Rokiškio aerodromo giraitėje, žymintis partizanų užkasimo vie-tą. „Nutirpus sniegui, pradėjo rodytis apkasuose neužkasti lavonai...“

8. Paminklinis žymuo Juodalungės miške (Rokiškio kaimiškoji sen.), partizanų užkasimo vietoje. „Ten kaišiojo į durpynėlius,...susprogdina kelias granatas ir kaišioja į durpynėlius...“

1. Nepriklausomybės paminklas. Autorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatytas 1931 m. Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje. Sovietmečiu nenugriautas paminklas rokiškėnams yra garbingas praeities ir tautinio atgimimo simbolis.

2. Paminklas „Rūpintojėlis“.

3. Koplytstulpis buvusio Rokiškio aerodromo giraitėje, žymintis partizanų užkasimo vietą. Autorius Vytautas Petrauskas. Pastatytas 1994 m. Šioje vietoje pokario metais į buvusius apka-sus, iškastus karo metu, sovietiniai budeliai sumesdavo nužudytas aukas, atvežtas iš Rokiškio kalėjimo.

4. Paminklinių žymenų memorialas žuvusiems partizanams atminti (Paduobio miške). 2006 m. Paduobio miške (Juodupės sen.) atidengtas memorialas partizanams, žuvusiems NKVD kariuomenės baudžiamosios operacijos metu, įvykdytos 1945 m. sausio 6–12 d., atminti. Kauty-nėse žuvo apie 100 laisvės kovotojų.

5. Buvusi stribų būstinė (Pergalės g. 1, Juodupė). Šiame pastate buvo kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Žuvusiųjų atminimą žymi memorialinė lenta.

6. Memorialas Juodupės kankiniams atminti (Juodupės senosiose kapinėse). Šio paminklo skulptorius Naglis Nasvytis. Atidengtas 1990 m. rugsėjo 30 d. Memorialas skirtas 13 vyrų, sovie-tinių aktyvistų nukankintų 1941 m. birželio 24 – 25 d. Juodupėje, atminti.

7. Kryžius žuvusiems partizanams atminti. Kryžius žuvusiems laisvės kovotojams atminti, ar-timųjų lėšomis pastatytas šalia Juodupės miestelio senųjų kapinių prasidėjus tautiniam Atgimi-mui.

1.

3.

2.

4.

5. 6.

7.

1.

3. 4.

2.

5. 6.

7. 8.

1.

3. 4.

2.

5. 6.

7. 8.Atstatytas paminklas (2014 m.)

Paminklas Obeliuose, skirtas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (1942 m.)

Politinis kalinys Konstantinas Jasinevičius (1927–2010) lageryje 1951 m.

OBELIŲ KRYPTIS1. Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose (Vytauto g. 18). Įkurtas 1998 m. sausio 30 d. Po rekonstrukcijos duris lankytojams atvėrė 2014 m. gegužės 17 d. Tai ne tik muziejus, bet ir patriotinio ugdymo kultūros įstaiga. Eksponatus, kurių sukaupta daugiau nei 9000, surinko iš Obelių kilęs mokytojas, buvęs partizanas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andriejus Dručkus. Jis – šio muziejaus įkūrimo iniciatorius ir vedėjas.

KITOS LANKYTINOS VIETOS ROKIŠKIO RAJONE:Juodupės sen.1. Kryžius ir skulptūros Lukštų krašto partizanams atminti (Lukštų k. kapinėse)Jūžintų sen.2. Buvusi stribų būstinė (O. Širvydo g. Nr. 28, Jūžintai)3. Paminklas Jūžintų krašto partizanams atminti (Prie Jūžintų miestelio kapinių pietinės tvoros)Kamajų sen.4. Kryžius ir paminklinis akmuo 1945 m. žuvusiems partizanams ir jų šei-moms atminti (Kurkliečių k.) 5. Paminklas, skirtas 1941–1945 m. pasipriešinimo kovose už Lietuvą žuvu-siems Duokiškio parapijos partizanams, politiniams kaliniams, tremtiniams atminti (Duokiškio k. kapinėse) Kazliškio sen. 6. Žuvusio Lietuvos kario savanorio kapas Degenių k. kapinėse 7. Atstatytas partizanų bunkeris Notigalės pelkėje8. Paminklinis žymuo 1945 m. žuvusiems Lietuvos Laisvės armijos partiza-nams atminti (Pažąsėlių k.)9. Atminimo lentos žuvusiems 1944–1945 m. partizanams atminti (Salagalio k.)10. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro Vytauto Gužo- Kardo gimtinė (Sičiūnų k.)Kriaunų sen. 11. Žuvusių Lietuvos karių savanorių kapai Bagdoniškio k. kapinėse 12. Paminklinis žymuo žuvusiems 1945 m. Lokio rinktinės Mykolo Kazano būrio partizanams atminti (Baršėnų k.)Obelių sen.13. Žuvusių Lietuvos karių savanorių kapai Aleksandravėlės k. kapinėse 14. Buvusi stribų būstinė (Zarasų g. Nr. 14, Aleksandravėlė) 15. Žuvusio Lietuvos kario savanorio kapas Gediškių k. senosiose kapinėse16. Žuvusių Lietuvos karių savanorių kapai Tumasonių k. kapinėse 17. Atminimo lenta žuvusiems partizanams (Rudolfo Krankalio sodyboje, Gediškių k.) Pandėlio sen.18. Kryžius žuvusiems partizanams atminti (Radžiūnų k. kapinėse) 19. Paminkliniai žymenys 1944–1947 m. Suvainiškio apylinkėse žuvusiems partizanams ir civiliams gyventojams atminti (Ratkūnų k.)20. Žuvusio Lietuvos kario savanorio kapas Panemunio mstl. kapinėseRokiškio kaimiškoji sen.21. Paminklinis žymuo 1947 m. žuvusiems Algimanto apygardos Dobilo bū-rio partizanams atminti (Pagrandžių k.)22. Žuvusio Lietuvos kario savanorio kapas Žobiškio mstl. kapinėse 23. Partizano Jono Bulovo-Vėjo žūties vieta (1926–1947) Vilkų k., šalia Žio-biškio mstl. 24. Partizanų Streikų bunkeris Pagrubio miške, Rokiškio girininkijoje

PANDĖLIO KRYPTIS1. Koplytstulpis Šakalių kaime (Kazliškio sen.). 2002 m. artimųjų lėšomis pastatytas paminklas 1945 m. sausio 21 d. žuvusiam partizanui Kaziui Krisiūnui (1919) atminti.

L A I S V Ė S K O V Ų I R T R E M T I E S Į A M Ž I N I M O V I E T O S R O K I Š K I O R A J O N E

1. 1.

3. 3.

5.

5.

6.

6.

4.4.

2. 2.

7.7.

8.8.

KAMAJŲ KRYPTIS1. Rokiškio geležinkelio stotis.

2. Paminklinis žymuo žuvusiems par-tizanams atminti (Sėlynės eiguva, Ro-kiškio kaimiškoji sen.). 2008 m. pasta-tytas paminklinis kryžius laisvės kovų metu žuvusiems Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio rinktinės partiza-nams atminti.

3. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Lais-vės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signa-taro Leonardo Grigonio–Užpalio gim-tinė (Pužonių k., Rokiškio kaim. sen.)

4. Paminklinis žymuo pokariu žuvu-siems partizanams atminti (Kuosių k., Kamajų sen.). 2011 m. atidengtas pa-minklinis kryžius, skirtas Kuosių kaimo apylinkių žuvusiems Algimanto ir Vytau-to apygardų partizanams atminti.

5. Kamajų memorialas.Šioje vietoje Kamajų stribai ir „enkave-distai“ užkasdavo 1944–1953 m. Kama-jų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse žuvusių partizanų palaikus. Jų atminimui 1992 m. pastatytas Kamajų memorialas. Jo autorius architektas prof. Kazimieras Šešelgis. Skulptūras sukūrė tautodaili-ninkas Raimundas Puškorius. 2004 m. Kamajų memorialas buvo naujai rekons-truotas. Rekonstrukcijos autorius skulp-torius Jonas Jagėla.

6. Buvusi stribų būstinė (A. Strazdo a. 4, Kamajai).

2. Paminklas Obelių kapinėse 1941 metų birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms at-minti. Pastatytas 1942 m. vietos gyventojų lėšomis paminklas įamžino ne tik sukilimą prieš sovietinę valdžią, bet ir pirmosios sovietinės okupacijos aukas. Jis simbolizavo laisvą, nenuga-lėtą Lietuvą. Antrosios sovietinės okupacijos metais šeštajame dešimtmetyje paminklas buvo nugriautas. Rėmėjų ir aukotojų surinktomis lėšomis paminklo atstatymo darbai vyko 2013 me-tais. 2014 m. birželio 22 d. šis monumentas iškilmingai atidengtas.

3. Skulptūra „Marija“ Obelių kapinėse. Pastatyta 1991 metais. Ją sukūrė skulptorius kraštie-tis Vladas Žuklys. Skulptūra skirta pokario metais Obelių apylinkėse žuvusiems partizanams atminti. Vandalų suniokota skulptūra atstatyta 2007 m.

4. Lietuvos karių savanorių kapai Obelių kapinėse. Šiose kapinėse palaidoti du kariai sava-noriai, žuvę 1919–1920 m. kovose už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Palaidojimo vietose pastatyti kario kryželiai.

5. Simbolinis Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado Balio Vaičėno (1915–1951 m.) kapas giminės kapavietėje Obelių kapinėse.

6. Atstatytas partizanų bunkeris ir paminklinis kryžius Obelių šile (Obelių sen.). Obelių šilo mūšyje su reguliaria sovietine kariuomene 1945 m. liepos 13 d. kovėsi Obelių, Kriaunų, Aleksandravėlės apylinkių partizanai, vadovaujami kuopos vado Balio Vaičėno. Įnirtingoje ko-voje partizanai, inscenizavę kontrpuolimą, sėkmingai pasitraukė iš apsupties. 2003 m. mūšio vietoje atstatytas partizanų bunkeris ir paminklinis kryžius.

7. Paminklinė kompozicija Vaičėnų kaimo partizanams atminti (Vaičėnų k., Obelių sen.). Šiame kaime 1944 m., sovietams okupavus Lietuvą, Balys Vaičėnas organizavo partizanų būrį, išaugusį į kuopą. 1992 m. Dručkų ir Vaičėnų šeimų rūpesčiu buvo atidengta paminklinė kom-pozicija.

8. Paminklinė skulptūra stribų nužudytam partizanui Baliui Dručkui (1923–1945 m.) atminti (Vaičėnų k., Obelių sen.). Skulptūros autorius Andriejus Dručkus. Pastatyta 1992 m. liepos 18 d.

2. Paminklas Gineišių kaime (Pandėlio sen.). 2006 m. atidengtas paminklas Albinui Tindžiuliui (1910–1949), tarpukario aviacijos kapitonui, Pandėlio–Salamiesčio partizanų būrių vadui atminti. Pa-minklo autorius Leonas Juozonis.

3. Kryžius partizanų išniekinimo vietai atminti (Pandėlio m., prie buvusio malūno). 1994 m. pastatytas kryžius žymi buvusius šulinius, į kuriuos buvo sumesti 1946 m. gruodžio 12 d. Notigalės pelkėje žuvusių 12 laisvės kovotojų kūnai.

4. Kryžius bažnyčios šventoriuje, prie Pandėlio miesto aikštės. „Šioje aikštėje 1944–1953 m. oku-pantai niekino Lietuvos partizanų lavonus“.

5. Buvusi stribų būstinė (Naujosios/Panemunio g. 13, Pandėlys).

6. Pandėlio senosios kapinės. 1989 m., prasidėjus tautiniam Atgimimui, šiose kapinėse buvo iškil-mingai palaidoti 1946 m. gruodžio 12 d. Notigalės pelkėje žuvę laisvės kovotojai.

7. Buvusi stribų būstinė (Nemunėlio g. 6, Panemunis, Pandėlio sen.).

8. Paminklas „Angelas“ Panemunyje (Pandėlio sen.). Šio įspūdingo paminklo projekto autorius ar-chitektas Arūnas Paslaitis, skulptorius Kazimieras Kisielius. Iš nerūdijančio plieno sukurtas ir 2003 m. pastatytas monumentas yra skirtas šiame krašte žuvusiems kovotojams už mūsų tautos laisvę. Kartu – tai paminklas visiems Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviams, pokario metais kritusiems narsuolių mirtimi.

ĮŽYMŪS ROKIŠKIO KRAŠTO LAISVĖS KOVOTOJAI:

1. Leonardas Grigonis-Užpalis (1905–1950)

Gimė Rokiškio apskr. Pužonių kaime. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 metais. Buvo Šiau-lių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo-Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadas. LLKS Deklaracijos signataras. 1950 m. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laips-nis. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške. Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. Rokiškio krašto garbės pilietis.

2. Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949)

Gimė Rokiškio apskr. Sičiūnų kaime. Kęstučio apygardos partizanas. 1948 m. gegužės 5 d., įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, paskirtas jos štabo viršininku. 1947 m. jam su-teiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. LLKS Deklaracijos signataras. Žuvo 1949 m. birželio 11 d. Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaime. Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. Rokiškio krašto garbės pilietis.

3. Balys Vaičėnas-Lordas, Liubartas, Pavasaris (1915–1951)

Gimė Rokiškio apskr. Obelių valsčiaus Vaičėnų kaime. Lokio rinktinės Vyties kuopos vadas. 1948 m. gruodžio 16 d. tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. 1951 m. paskirtas Vytauto apygardos vadu ir Šiaurės Rytų srities vado pavaduo-toju. Žuvo 1951 m balandžio 10 d. Strazdų k., J. Čibiro sodyboje (dabar Ignalinos r.). Po mir-ties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

2.

1.

3.

4.

5. 6.

1.

2.

3.

4.

5. 6.

4. Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Gedimino kuopos būrio vadas Juozas Bulovas-Iksas (1922–1949) ir jo brolis partizanas Antanas Bulovas-Budrys (1926–1949)

1949 m. lapkričio 14 d. sovietinio agento išduoti žuvo Plunksnočių miške. Kartu su jais žuvo Petras Andriuškevičius-Šiaučius (1916), Kazys Kirstukas-Mukas (1923), Jonas Katelė-Pūkas (1925) ir Juozo Bulovo-Ikso žmona talentinga poetė Diana Glem-žaitė (1925).

5. Poetė Diana Glemžaitė (1925–1949)

6. Paskutiniai nenugalėtieji Vytauto apygardos Lokio rinkti-nės partizanai (iš kairės stovi) Juozas (1923–1962) ir Izidorius (1928–1997) Streikai po legalizavimosi, su mama Marijona Strei-kuviene (1896–1964) ir seserimi Valerija Streikute-Daukiene (1936–2012) 1959 metai.

Juozas ir Izidorius Streikai legalizavosi 1958 m. sovietų valdžiai garan-tuojant neliečiamybę, tačiau 1962 m. jie buvo suimti. Juozas Streikus nuteistas mirties bausme, o Izidorius Streikus 15 metų laisvės atėmi-mo bausme.