Atea

Interaktyvūs mokymai trims tūkstančiams ūkininkų vienu metu – įmanoma

Kovai su turinio vagystėmis – pasaulinio lygio vaizdo ir garso galimybės

Atea - vieninteliai VMware Premier lygio partneriai

SprendimaiLeidinys IT bendruomenei

Gyventojų registras – saugiau, patikimiau, greičiau 2015

Pavasaris

TURINYS

4 8 12

14 18 22

26 30 36

40Atea – didžiausia Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja. Savo klientams mes kuriame vertę teikdami produktus, paslaugas bei sprendimus IT infrastruktūrai, informacinėms sistemoms, objektų bei sistemų saugumui. Atea Baltijos šalyse dirba daugiau nei 560 darbuotojų, o bendra apyvarta 2014 metais viršijo 94 mln. eurų. Atea grupė yra pirmaujanti IT infrastruktūros sprendimų teikėja visose Šiaurės ir Baltijos šalyse, jos apyvarta sudaro apie 3 mlrd. eurų.

Atea sprendimai:

Projekto vadovas:  Simonas StūrysTekstai:  Simonas Stūrys, Anželika GiedraRedaktorė: Anželika GiedraNuotraukos:   Irmantas GėlūnasDizainas ir spauda:  ST Impress

atea.lt/atea-sprendimai

Andrius Tapinas: gyvenimas ir taisyklės

keičiasi – gali prisitaikyti arba mėgautis tuo visa širdimi

VIISP – efektyvesnis viešasis sektorius

„One Office” – darbo vieta „All Inclusive”

Gyventojų registras:kasmet greičiau ir patikimiau

„Kauno vandenų” vandens tyrimų laboratorijoje –

sklandesni procesai

Kauno miesto mokyklose saugiau

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje

ligoninėje – atnaujinta IT infrastruktūra

Kovai su turinio vagystėmis – pasaulinio lygio vaizdo ir

garso technologijų galimybės

Mokymai ir konsultacijos ūkininkams – jau

elektroninėje erdvėje

„Lietuvos pašte” spausdinimas vyks dar

sklandžiau

Nors šį žurnalą vadiname leidiniu IT bendruomenei, tačiau

tikroji jo paskirtis yra suartinti IT specialistus ir organizacijų vadovus. Tai darome visoms pusėms suprantama kalba, pasakodami tikras Lietuvoje įvykusias istorijas. IT specia-listai jas gal pavadins verslo, o organizacijų vadovai –technologijų istorijomis. Skaitydami jas drauge, tikimės, kad IT specialistai ir su jais bendradarbiaujantys žmonės dar labiau supras vienas kitą.

Šiame žurnale pasakojamos istorijos atspindi mūsų keturias pagrindines vertybes, kuriomis vadovaujasi Atea. Iš patirties matome, kad jos yra bendros bet kuriai tikslo siekiančiai verslo ar valstybės organizacijai.

Greitis

Artėja vasara. Daugelis laukia atostogų, tačiau Lietuvos ūkininkų, auginančių grūdines kultūras, laukia tikras darbymetis. Rūpesčių apstu, bet šiemet jų, tikimės, bus mažiau. Žemės Ūkio Konsultavimo Tarnyba mokymus ir

konsultacijas teiks nuotoliniu būdu. Vienu metu mokymuose galės dalyvauti iki 5000 ūkininkų! Sutaupytą laiką kelionėms ūkininkai galės skirti darbui, o laiku priimti sprendimai – užkirs kelią kenkėjų daromai žalai.

Efektyvumas

70 Kauno mokyklų nuo šiol saugo centralizuotos saugumo sistemos, todėl jos atsisako sargų ir sutaupytas lėšas skiria mokymo kokybei. „Lietuvos paštas” daugiau nei 30% mažina sąnaudas spausdinimui, atiduodamas spausdintuvų ūkį į BMK serviso tarnybos rankas. „Kauno vandenų” vandens kokybės tyrimų laboratorijos specialistai, naujos dokumentų valdymo sistemos pagalba, dirba vis mažiau viršvalandžių. Šis žurnalas pirmiausia yra apie efektyvumą. O jį, žinant tinkamus IT įrankius, gerinti galima labai daug kur.

Kokybė

Demokratinių visuomenių raida parodė, kad su nusikalstamumu galima ir būtina kovoti ne tik įstatymais, bet ir švietimu bei gyvenimo kokybės gerinimu. Tuo tiki ir „Clear Digital World” klasterio

nariai, investavę į aukščiausios kokybės vaizdo ir garso konferencijų salę bei mokymų klases. Čia kovojama su XXI amžiaus pirmaujančia nusikalstamumo forma – intelektinės nuosavybės vagystėmis. Kova, kurios pagrindinis ginklas – visuomenė, žinanti ir vertinanti kokybišką turinį.

Progresas

Dar prieš penketą metų terminai „e. valdžia” ir „e. paslaugos” asociavosi su neapibrėžtumu, su estais, kurie ne tik turi e. valdžią, bet ir ja naudojasi, ir kad mums iki Baltijos jūros kaimynų reikia gerokai paūgėti. Tačiau per keletą metų daugelis valstybinių įstaigų ištuštėjo, o eilės prie tarnautojų durų savivaldybėse tapo savaitės naujienos vertu reiškiniu. Šio virsmo tikriausiai nepajautė daugelis Lietuvos gyventojų, kurie jau naudoja e. paslaugas ir yra pamiršę Valstybinės mokesčių inspekcijos, „SoDros” ir kitų institucijų adresus. Tačiau kitoje ekrano pusėje darbai virė ir verda toliau. Šiame numeryje daugiausia dėmesio skiriame progresui įvairiose Lietuvos valstybės tarnybų e. paslaugų srityse – kas jau padaryta, daroma šiandien ir planuojama daryti artimoje ateityje.

Malonaus skaitymo,Atea komanda

GreitisEfektyvumasKokybėProgresas

Andrius Tapinas:

gali prisitaikyti arba mėgautis tuo visa širdimi

Gyvenimas ir taisyklės keičiasi –

4

Kokiomis Lietuvos viešojo sektoriaus e. paslaugomis pastaruoju metu teko naudotis? Kalbant apie viešąjį sektorių – viską stengiuosi daryti elektroniniu būdu: išsiimti individualios veiklos pažymą ar tėvams padėti įsigyti verslo liudijimą. Tai darau naudodamasis e. valdžios vartais. Tačiau kartais ten tenka nukeliauti ir fiziškai – kadangi namie šildomės skystu kuru, kasmet reikia atnaujinti leidimą tai daryti. Dėl leidimo tenka vykti du kartus: teikiant prašymą ir vėliau jį pasiimant. Tačiau problemų dėl to nekyla, nes eilėse netenka laukti. Matyt praėjo tie laikai, kai valstybinėse įstaigose tekdavo praleisti po pusę dienos.

Atrodo, jau beveik viską galima atlikti internetu. Juo registruojami naujagimiai ir tvarkomi kiti su tuo susiję dokumentai, internetu galima statybų inspekcijai priduoti pastatytą namą, jau nekalbant apie mokesčių deklaracijų pildymą keliais paspaudimais. Ar galima sakyti, kad įvyko lūžis teikiant e. paslaugas Lietuvoje? Manau, kad lūžis įvyko pasiūloje. Pats su lengvu siaubu atsimenu, kai teko tvarkyti pirmojo buto pardavimo dokumentus, kai Registrų centras buvo įsikūręs Bokšto

gatvėje, tam nepritaikytose patalpose, kuriose grūsdavosi šimtai laukiančiųjų, o vyresni žmonės net alpdavo nuo tvankumos.

Tačiau paklausos lūžio galbūt dar nepasiekėme. Jaunesni žmonės e. paslaugas priima natūraliai, o vyresnei kartai, panašu, vis dar sunku suprasti e. valdžios privalumus. Tiesiog trūksta žinojimo apie galimybes viską tvarkyti nuotoliniu būdu. Kita vertus, pasitikėjimui e. paslaugomis kliudo žiniaskalaidoje dažnai viešinami įvairūs sutrikimai, kaip pavyzdžiui, apie antrą kartą „nulūžusią” registracijos į vaikų darželius sistemą. Įvertinant, koks yra visuomenės dėmesys tokiems sutrikimams, paleisti į gyvenimą ir nenušlifuoti panašių sistemų iki tobulumo yra akivaizdi klaida. Tuo tarpu geros žinios žiniasklaidai nelabai įdomios ir nors institucijos viešina geras žinias apie e. paslaugas, tos naujienos sunkiai pasiekia visuomenę.

Dar vis galima pamatyti jaunus žmones pašto skyriuose, laukiančius eilėse sumokėti mokesčius. Ko dar trūksta, kad e. paslaugų naudojimas taptų visuotinis, kaip, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ar kreditinės kortelės?

Andrius Tapinas – žurnalistas, rašytojas, TV laidų vedėjas.

Praėjusį rudenį Andrius moderavo metinę IT bendruomenės konferenciją Atea Action. Netrukus po naujos knygos „Maro valanda” pristatymo, pavyko vėl sutikti Andrių ir su juo pabendrauti daugiau. Tačiau šį kartą kalbėjome ne apie knygą, o apie e. paslaugas, e. knygas ir e. gyvenimą.

Kalbina Simonas Stūrys, Atea marketingo direktorius

Andrius Tapinas –

žurnalistas, rašytojas,

TV laidų vedėjas.

Tiesiog reikia laiko ir švietimo, kad susiformuotų įpročiai. Yra ir socialinis aspektas, žmonės visą gyvenimą įpratę mokėti mokesčius banke ir toliau ten eina, tai jiems socialinis ritualas, galimybė gyvai pabendrauti, praleisti laiką. Taigi, kad ir kokios būtų patogios e. paslaugos, vis tiek atsiras žmonių, kurie jomis nesinaudos.

E. paslaugų teikiama nauda skirta ne tik piliečių patogumui, bet ir viešojo sektoriaus tarnybų veiklai efektyvinti – mažiau tarnautojų pildančių popierines formas ir nešiojančių po kabinetus. Ar manote, kad viešasis sektorius jau tampa efektyvesnis? Ar čia taip pat vyksta lūžis? Manau, kad vyksta, mažėja biurokratizmo. Iš tiesų, mažėja sunkumų atliekant kompleksinius sprendimus, pavyzdžiui – „priduoti” namą ar užregistruoti įmonę. Tai, kas buvo prieš 10-15 metų ir dabartis – nepalyginami dalykai, ne tik pagal greitį, efektyvumą, pasiūlą, bet ir pagal kitus parametrus. Labiausiai pasigendu aiškiai komunikuojamų bendrų valdžios ambicijų, tikslų, pavyzdžiui, „perkelsime 90% paslaugų į elektroninę erdvę iki 2017 metų”. Todėl trūksta vieningų pastangų ir išryškėja skirtumai tarp valstybės institucijų. Vienos jų yra labai progresyvios, kitoms - reikia gerokai pasitempti. Ir dažnai tai priklauso nuo institucijų vadovų ir jų kompentecijos.

TNS duomenimis, 2014 biudžetai reklamai internete pirmą kartą aplenkė sumas skiriamas laikraščiams. Dienraščių auditorija sumenko nuo 53% iki 43%. Kaip manot, kada bus atspausdintas paskutinis dienraštis Lietuvoje?Nemanau, kad jau galima numatyti paskutinio dienraščio leidybos datą, nebūtinai jie visi išnyks. Bet akivaizdu, kad spausdintiniai leidiniai turės peržiūrėti savo strategijas. Klausimas kitas: ką dienraščiai gali pasiūlyti, ko neturi interneto portalai? Galimybių turi specializuoti leidiniai, teikiantys išskirtinį turinį. Žurnalams šiuo atveju lengviau, nes jų nespaudžia trumpas galiojimo terminas, jie skirti žmonėms, kurie skaito laisvalaikiu, specialiai skiria tam laiko.

5

valandą atsiranda 52 naujos knygos, todėl rašytojas dirbantis savarankiškai, be agentūros, patenka į nesuvokiamos konkurencijos sūkurį.

Kas kiek laiko naršote telefone?Naršau tikrai daug, mano platformos yra visada atviros ir pastoviai ateina priminimai. Bet nepriskirčiau savęs „no-life’eriams” („no-lifer‘is” – žmogus, kuris daug laiko praleidžia prie kompiuterio, telefono, televizoriaus. - Aut. pastaba) – dažniausiai tai darbiniai reikalai, kurių mano gyvenime tikrai daug. Kai vakarieniaujam ar pramogaujam su draugais ar šeima, telefoną atidedu į šalį.

Ką manot apie žmones, kurie negali pavakarieniauti nepatikrinę naujienų ar Facebook pranešimų?

Nemanau, kad virkavimai, jog dabar žmonės įsikibę į telefonus ir vis mažiau bendrauja, yra pagrįsti. Žmonės bendrauja, bet kitaip. Nebūtina grįžti į tą balanos gadynę, kai visi sėdi prie stalo ir žiūri į tą balaną. Gyvenimas keičiasi, yra naujos taisyklės, kitas gyvenimo ritmas ir prie to reikia prisitaikyti. Vieni taikosi, o kiti - mėgaujasi visa širdimi. Save priskirčiau antrai grupei. Ko palinkėtumėt skaitytojams – Lietuvos IT specialistams ir vadovams?Žinau, kad IT specialistai – ypač protingi žmonės, kuriantys nepaprastai gerus dalykus, vizionieriai, matantys tai, kas bus po 5-erių ar daugiau metų, bet jie negali perduoti šios informacijos technologijų neišmanančiam žmogui, neturinčiam IT patirties. Noriu palinkėti išmokti šviesti visuomenę, pasakoti jai apie savo darbus, pasiekimus, apie ateitį suprantama kalba.

Geras palinkėjimas! Dėkoju už pokalbį.

Manau, žurnalo „Žmonės” elektroninė versija niekada nebus tokia populiari, kaip popierinė.

Kalbant apie nacionalinę ar rajoninę spaudą, galima drąsiai teigti, kad jų gyvybę dar palaiko viešasis sektorius su vastybinių įstaigų prenumeratomis ir europinėmis lėšomis, iš remiamų projektų privalomojo viešinimo. Pastarasis reiškinys, mano galva, yra vienas iš viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos bendradarbiavimo pūlinių. Kai kurie viešinimo projektai yra visai neblogi, tačiau paklodės teksto, kurio niekas neskaito, yra tuščias pinigų metimas į balą su neskaidriu pirkimų kvapu. O kokia situacija knygų rinkoje? Ar gali elektroninės knygos aplenkti popierines?Lietuvoje elektroninų knygų proveržio dar teks palaukti. Lietuviams elektroninės knygos nėra priimtinos. Knygas norime skaityti popieriuje. Knyga – vis dar viena populiariausių dovanų, o elektroninės knygos nepadovanosi. Iš patirties galiu pasakyti, kad šiandien santykiu 20:1, laimi popierinės knygos. Turiu pastebėti, kad elektroninių knygų kainodara taip pat nėra draugiška. Jos kainuoja, geriausiu atveju, vos 15% pigiau nei popierinės. Kita, dar rimtesnė problema, yra lietuvių skaitymo įpročiai. Turiu galvoje ne tik Švietimo ministerijos, mokyklų

darbą. Skaitymą gali populiarinti ir bendruomenės, kuriami knygų klubai. Žinoma, skaitymo mastui įtaką daro ir aukštos knygų kainos – sunku tikėtis masinio skaitymo, kai vidutinė knyga kainuoja apie 3% vidutinio atlyginimo.Atsiranda interaktyvios knygos, kurios šalia teksto supažindina su veiksmo geografija, herojų kostiumais, mūšių animacijomis.

Ar planuojate ir savo knygas padaryti interaktyviomis?„Vilko valandos” interaktyvią angliška versija („Hour of the Wolf”) jau galima įsigyti „iTunes” interneto parduotuvėje. Kostiumai, 3D modeliai, galima pažaisti su veikėjų žaisliukais, apskrieti aplink mistinį Vilnių lėktuvu, pašaudyti iš ginklų ir t.t. Žinoma, norint išpopuliarinti tokį produktą tarptautinėje rinkoje, reikalingos milžiniškos investicijos.

Kaip sekasi Jums ir kitiems mūsų rašytojams tarptautinėje elektroninių knygų rinkoje?„Hour of the Wolf” parduodama tik „amazon.com” parduotuvėje, nes suteikėme išskirtines teises. Iš tikrųjų, daug keliavome, pristatinėjome knygą užsienyje. Patirtis rodo, kad lietuvių rašytojams sėkmės tarptautinėje rinkoje tikėtis beveik nerealu. Pirmiausia, labai prastai skaitomi vertimai. Anglų kalba leidžiamų knygų rinkoje tik 3% sudaro verstos knygos. Be to, „amazon.com” kas

6

efektyvesnis viešasis sektorius

VIISP –Valdžios institucijų teikiamomis elektroninėmis

viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis Lietuvoje naudojasi vis daugiau gyventojų.

Naudojantis e. paslaugomis, taupomas ne tik paslaugų gavėjų laikas, nes nebereikia fiziškai atvykti į valstybės institucijas, bet ir mokesčių mokėtojų pinigai.

8

9

„ „ VIISP sistemos dėka sumažintas integracinių platformų poreikis. Vien tai valstybei sutaupo keliolika milijonų litų.

Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtroskomiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius.

paslaugos gavėjo tapatybės nustatymą gali atlikti per savo elektroninės bankininkystės sistemą, mobilų parašą ar patvirtinti asmens tapatybės kortele. Vien centralizuoto tapatybės nustatymo funkcionalumas jau leido sutaupyti kelis milijonus eurų. Be to, VIISP pagrindu diegiami nauji sprendimai, skirti kurti sudėtines elektronines paslaugas, aktualias nutikus tam tikram paslaugos gavėjo gyvenimo įvykiui.

„VIISP pagrindu sukurta pirmoji Lietuvoje sudėtinė elektroninė paslauga, leidžianti gimus kūdikiui vienu prisijungimu prie Elektroninių valdžios vartų užsakyti net 5 skirtingas įvairių institucijų teikiamas paslaugas, nesirūpinant nei tuo, kokios atskiros institucijos šias paslaugas teikia, nei paslaugų užsakymų eiliškumu ar jų suteikimo tvarka. Gimdymo namuose ar ligoninėse vaikų susilaukę tėvai, su kūdikio gimimu susijusias procedūras, pavyzdžiui, mažųjų gyvenamosios vietos deklaravimą, tėvystės atostogų ir pašalpos, vienkartinės išmokos gimus vaikui prašymų pateikimą, kitų dokumentų tvarkymą, gali atlikti žymiai greičiau ir paprasčiau. Gimdymo namuose suteiktas elektroninis vaiko gimimo pažymėjimas leidžia visa tai sutvarkyti vienu prisijungimu”- pavyzdį pateikia IVPK vadovas.

Popierius keičia elektroninė erdvė

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi 71% 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Valstybės institucijų svetainėse internete lankėsi 32% gyventojų, tai sudaro net 45% interneto vartotojų. Naudojimasis viešojo sektoriaus e. paslaugomis kasmet auga, o tai reiškia, kad gyventojai

Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (toliau – VIISP) sukurta tam, kad valstybės informacinės sistemos ir registrai galėtų standartizuotu būdu keistis duomenimis, o e. paslaugas kuriančios institucijos – naudotis šioje platformoje įdiegtais bendro naudojimo IT sprendimais. Platforma leidžia naujas elektronines paslaugas sukurti daug greičiau ir pigiau, nes atskiroms institucijoms nebereikia diegti atskirų savo sprendimų, pvz., tokių kaip paslaugos gavėjo tapatybės nustatymas, apmokėjimas už paslaugas, keitimosi duomenimis standartizavimas ir t.t. Be to, VIISP įrankiais sukurtos e. paslaugos yra lengvai tiražuojamos ir integruojamos su kitomis sistemomis (pvz., dokumentų valdymo sistemomis).

„Paprastai tariant, VIISP - tai platforma, kurioje centralizuotai kuriamos Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamos e. paslaugos. Platformoje lengva kurti naujas paslaugas, integruoti su kitomis jau teikiamomis e. paslaugomis. Tuo tarpu gyventojai gali rasti visas administracines ir viešąsias elektronines paslaugas ir jas užsisakyti vienoje vietoje - VIISP interneto portale epaslaugos.lt“, sako Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius.

Anot pašnekovo, elektroninių paslaugų pasiūla yra jau gana plati, vis mažiau priežasčių fiziškai lankytis bet kurioje valstybinėje įstaigoje. „Šie pokyčiai jau daro poveikį viešojo sektoriaus efektyvumui. Daugelis įrašų tikrinami, perduodami iš vienos sistemos į kitą automatizuotai, taip pat automatizuotai sukuriamos užduotys visai darbuotojų grandinei ir kontroliuojamas jų vykdymas. Vien sumažintas integracinių platformų poreikis sutaupo valstybei keliolika milijonų eurų. Be to valstybės tarnautojai atlaisvinami nuo rutininio darbo. Jie daugiau dėmesio gali skirti didesnės pridėtinės vertės uždaviniams”, - įsitikinęs IVPK direktorius.

Greita ir patogu

Naudodamasis elektroniniais valdžios vartais, gyventojas gali pasiekti įvairias paslaugas iš Registrų centro, Civilinės metrikacijos skyriaus, SoDros ar kitų, o

vis labiau įvertina e. paslaugų teikiamą naudą ir patogumą ir reikalus susijusius su valstybės institucijomis tvarko jose nesilankant.

2014 m. apklausos duomenimis, valstybės institucijų interneto svetainėse gyventojai dažniausiai lankosi ieškodami bendros informacijos apie instituciją, jos veiklą (49%) bei su tikslu užpildyti elektronines deklaracijas, įvairių prašymų formas (46%).

Per mėnesį vidutiniškai elektroniniais valdžios vartais pasinaudoja 570 000 unikalių naudotojų, dienos metu per valandą vidutiniškai prisijungia apie 1000 naudotojų. 2014 metais unikalių naudotojų prisijungė 1,3 mln., per 200 institucijų naudojosi VIISP paslaugomis.

Savivaldybėms – e. paslaugų tiražavimas

VIISP plečiama toliau. Sekantis žingsnis - platformos pritaikymas savivaldybių teikiamų e. paslaugų tiražavimui. Siekiant, kad kiekviena savivaldybė nekurtų savo sistemų teikiamoms paslaugoms ir be reikalo neeikvotų išteklių, jos galės pasinaudoti jau sukurtais funkcionalumais VIISP platformoje. Iki 2015 metų pabaigos bus perkeltos ir tiražuotos net 65 paslaugos beveik visose savivaldybių institucijose. Planuojama, kad tokiu būdu bus sutaupyta per šimtą milijonų eurų savivaldybių lėšų.

Prie el. paslaugų kūrimo VIISP platformoje prisideda ir VšĮ „Versli Lietuva”. 2014 metų rugsėjį, į gamybinę eksploataciją paleista per 40 savivaldybės ir valstybės institucijų el. paslaugų. Internetu galima užpildyti reikiamus dokumentus įvairiems leidimams ir licencijoms gauti. Pavyzdžiui, gyventojai, norintys gauti leidimus laikyti pavojingus šunis, reklamuotis, organizuoti renginį, norintys prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose ar kt., gali gauti užpildę elektronines formas ir nebesistumdyti savivaldybių eilėse.

Svarbu pažymėti, kad ateityje e. paslaugas per VIISP galės gauti ir užsienio piliečiai, o Lietuvos piliečiai –užsienio šalyse.

10

greita irpaprasta

11

Schemoje –VIISP loginėarchitektūra

Technologinis sprendimas VIISP veiklos sluoksnis sudaro J2EE pagrindu parengtos VIISP aplikacijos infrastruktūrą, kurios komponentai sąveikaudami tarpusavyje suformuoja bei užtikrina duomenų teikimą VIISP portalui bei išorinėms aplikacijoms.

Trečias sluoksnis – VIISP Duomenų Mainų Platforma (DMP) realizuota Oracle Service Bus (OSB) produkto pagrindu, užtikrina duomenų mainus tarp VIISP veiklos bei kitų, tiek vidinių, tiek išorinių komponentų. OSB naudojimas užtikrina skaidrų duomenų atskyrimą bei komponentų izoliavimą, taip pat suteikia papildomas apskaitos ir analitikos priemones duomenų mainų statistinei informacijai stebėti. Taikomųjų aplikacijų sluoksnis suformuotas iš įvairių VIISP veiklai reikalingų programinės įrangos paketų. Jis užtikrina atskirų VIISP

funkcinių sričių veikimą – infrastruktūros ir pažeidžiamumų stebėseną, procesų valdymą, pagalbos tarnybos funkcijas, veiklos analitiką ir kitas.

Virtualizacijos sluoksnyje naudojami VMWare produktai leidžia efektyviai naudoti VIISP techninę įrangą, taip pat teikti debesų kompiuterijos paslaugas paslaugų gavėjams. Techninės įrangos sluoksnyje sutelkta techninė įranga, reikalinga VIISP veikimui bei debesų kompiuterijos paslaugų teikimui. Techninei įrangai naudojami du nutolę duomenų centrai, taip užtikrinant aukštą VIISP paslaugų pasiekiamumą.

Galiausiai – saugai ir auditui užtikrinti naudojami pažangūs „RSA”, „Qualys”, „EMC” ir kitų gamintojų teikiami saugos sprendimai.

VIISP platformą Informacinės visuomenės plėtros komitetui vystyti Atea padeda drauge su partneriais „Insoft”.VIISP yra kompleksinė platforma – įvairių produktų bei specializuotos programinės įrangos kompozicija, kurioje atskiriems uždaviniams spręsti naudojamos tų uždavinių sprendimui tinkamiausios priemonės.

Platformos struktūra skirstoma į septynis pagrindinius sluoksnius. Viršutinis - VIISP portalo variklis. Paprastai tariant – grafinis komponentas, sistemos skirtos kurti grafiniam atvaizdavimui to, ką ekranuose mato visi e-paslaugų vartotojai, pavyzdžiui turinio valdymo sistemos, profiliai, sutarčių valdymas ir pan.

Kompiuteris tapo visų biurų darbuotojų kasdieniu įrankiu. Tik ar darbuotojams suteikiami pakankamai kokybiški įrankiai darbui? Kokių rezultatų pasiektų darbštus stalius naudojantis pigias stakles, lūžtančias kartą per mėnesį? O jei jis įsigytų stakles, kurias remontuoti reikia pačiam? O jei staklėms būtų reikalingi pjūkliukai, kurių neįmanoma įsigyti Lietuvoje? Akivaizdu, kad stalius dėl visų šių problemų pagamintų mažiau dirbinių, o tai darytų neigiamą įtaką jo pajamoms.Kai kalbame apie kompiuterius, problemos mažiau pastebimos, nes

biuro darbuotojo veiklos produktas nėra konkretūs gaminiai. Tačiau pabandykite suskaičiuoti laiką, kurį sugaištate dėl kompiuterio problemų.Ar įmanoma įvertinti tas sekundes, kai laukiate kol pasikraus dokumentas; minutes, kai visiems skambinėjate telefonu, vietoje to, kad padarytumėte vieną telekonferenciją; valandas, kol atvyksta IT specialistas; dienas, kol laukiate naujo kompiuterio ar savaites, kol atstatote duomenis, prarastus dėl įsilaužimo ar disko gedimo?

„One Office” - skaičiuojantiems laiką ir matuojantiems efektyvumą

Kurdami „One Office” paslaugą rinkome komponentus, kurių kiekvienas prisidėtų gerinant darbuotojo produktyvumą. „HP” – pirmaujančio verslo klasės kompiuterių gamintojo produktas, su trijų metų „on-site” garantija, kuri užtikrina problemų sprendimą per 24 valandas darbuotojo patalpose; „Office 365” programų paketas, leidžiantis efektyviai bendradarbiauti; vieta failams „Microsoft” „debesyje”, kuriame jie

darbo vieta „All Inclusive”

„One Office” – kompiuterinė darbo vieta „All Inclusive”

Atea Finance

Atea Service

12

darbo vieta „All Inclusive”

nedings, efektyvi saugumo programa, servisas su nuotoliniu specialisto prisijungimu. Standartizavome paslaugos paketus – parinktų kompiuterių atsargas laikome sandėlyje, todėl galime užtikrinti greitą darbo vietos įrengimą, optimalią kainą ir palankų bendrą paslaugos finansavimą.

„One Office” – norintiems plėsti verslą

Įmonės, plečiančios savo verslą, susidūria su iššūkiais kiekvienoje srityje – naujos rinkos, darbuotojų paieška, investicijos bei produktų plėtra. Šalia šių, esminių iššūkių, darbuotojų produktyvumo ir IT infrastruktūros problemos niekur nedingsta, o laiko joms spręsti beveik nelieka. „One Office” paslaugą sukomplektavome taip, kad įmonei neliktų beveik jokių rūpesčių dėl IT įrangos bei bendradarbiavimo įrankių, o naujai darbo vietai įdiegti užtektų kelių mygtukų paspaudimo. Augantis verslas investicijas gali nukreipti ten, kur ir priklauso – į verslo plėtrą, o už IT mokėti pagal kompiuterių skaičių, skiriant tam iki 3% bendrų darbo vietos išlaidų.

„One Office” paslaugos planai

Juos parinkome pagal tipinius poreikius skirtingo pobūdžio veiklai.

„OFFICER” planas skirtas darbuotojams, naudojantiems kompiuterį tik darbo vietoje, vadinamai, „Back-Office” veiklai.

Pavyzdžiui, buhalterija, logistika, administracija ir pan. Šis planas ypatingas tuo, kad jam skiriamas galingas stacionarus „HP” kompiuteris ir 20 colių įstrižainės LED monitorius. Formuodami paketą, stengėmės pasiekti maksimalią ekonomiją, nedarant jokių kompromisų kokybei. Darbo vieta „All Inclusive” kainuoja tik 1 EUR per dieną!

Planas „MANAGER” yra skirtas aktyviems, keliaujantiems, produktyviems darbuotojams – pardavimų, rinkodaros specialistams ir pan. Našus nešiojamasis kompiuteris su įdiegtomis bendravimo programomis ir apsauga nuo virusų.

„EXECUTIVE” – darbo vieta skirta vadovams, vyresniesiems specialistams ir pan. Ypač plonas ir galingas „HP Elitebook 745” su „Office Professional” paketu, kuris gali būti įdiegtas į 5 skirtingus vartotojo kompiuterius ir „Office Mobile” darbui su bylomis išmaniajame įrenginyje.

Sužinokite apie One Office daugiau: atea.lt/one-office

OFFICER MANAGER EXECUTIVE

Įranga (su 3 metų garantija)

HP 260G1 Desktop MiniG3558U 500G 4.0G 46 PC + HP

ProDisplay P202 Monitor

HP HP ProBook 450 G2i3-5010U 15.6 4GB/500 PC

HP HP EliteBook 745 G2 A8-7150B 14 4GB/500 PC

Programos darbui

Office 365 Business Esentials OLP: 50 GB e.paštas, video-konferencijos,

Lync, Yammer, 1 TB cloud (One Drive), Team sites Word, Excel,

Powerpoint mobile apps

Office 365 Business Essentials OLP:50 GB e.paštas, video-konferencijos,

Lync, Yammer, 1 TB cloud (One Drive), Team sites Word, Excel,

Powerpoint mobile app

Office 365 Business Premium OLP:50 GB e.paštas, video-konferencijos,

žinutės, Yammer, 1 TB cloud (One Drive), Team sites, Office Suite

Priežiūra ir pagalba Budinti linija, nuotolinis prisijungi-

mas, “on-site” sprendimas per 24 val. Budinti linija, nuotolinis prisijungi-

mas, “on-site” sprendimas per 24 val. Budinti linija, nuotolinis prisijungi-

mas, “on-site” sprendimas per 24 val.

Saugumas Sophos F-Secure Sophos F-Secure Sophos F-Secure

Finansavimas Atea Finance Atea Finance Atea Finance

Mėnesinis mokestis 25,00 29,00 44,00

Priedas: Office Home and Business 4,50 4,50 Įskaičiuota!

ONE OFFICE planai

12 min.per dieną

Tiek „kainuoja“ One Office*

* per tiek laiko 1,13 EUR darbuotojo sąnaudoms išleidžia įmonė mokanti

darbuotojui vidutinį atlyginimą (715 EUR).

13

kasmet greičiau ir patikimiau

Gyventojų registras:

14

Daugėjant asmens duomenų ir augant šiuos duomenis

naudojančių institucijų skaičiui, Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Gyventojų registro) įrangos atnaujinimas yra būtina sąlyga, siekiant teikti kokybiškas ir greitai atliekamas paslaugas.

15

Gyventojų registro tarnyba (GRT) įkurta 1992 m. Ji tvarko pagrindinį valstybės registrą – Gyventojų registrą. Per visą gyvavimo laikotarpį – 23 metus – tarnyba sukaupė milžiniškus kiekius asmens duomenų. Beveik visi Lietuvos valstybės institucijų valdomi ir tvarkomi registrai bei informacinės sistemos, turi sąsajas su Gyventojų registru. Todėl techninė įranga, duomenų bazių valdymo sistemos, programinė įranga privalo būti labai patikimos, saugios, nuolat prižiūrimos ir techniškai atnaujinamos.

Saugo virš 7 mln. asmenų duomenis

Gyventojų registrui asmens duomenis teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų Migracijos padaliniai, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės metrikacijos įstaigos, seniūnai ir t. t. Naudojant GRT sukurtomis ir tvarkomomis programinėmis priemonėmis, per dieną sutikrinama ir pateikiama tūkstančiai įrašų apie asmens duomenis, jų pasikeitimus. Pažymėtina, kad asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai – pasai, asmens tapatybės kortelės – taip pat išduodami tik Gyventojų registro duomenų pagrindu.

Gyventojų registre sukaupta informacija naudojasi aibė valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus bendrovių. Tai VĮ „Regitra”, „SoDra”, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat šalyje veiklą vykdantys bankai, antstoliai, advokatų kontoros, notarai ir pan.GRT specialistai pastebi, kad daugėja ne tik Gyventojų registre tvarkomų asmens duomenų, bet ir jais besinaudojančių šalies institucijų skaičius. Šiuo metu bazėje yra virš 7 milijonų asmenų duomenys. Čia kaupiami ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsieniečių,

turinčių leidimus gyventi ir dirbti mūsų šalies teritorijoje duomenys.

„Todėl GRT tvarkomo Gyventojų registro veikla privalo būti patikima ir negali sutrikti. Tarnybos techninei įrangai buvo reikalingas atnaujinimas. Paslaugų teikimo nenutrūkstamumas ir atliekamų operacijų greitis – pagrindiniai veiksniai norint teikti kokybiškas paslaugas”, - apie poreikius tobulinti infrastruktūrą pasakoja Marija Norkevičienė, GRTdirektoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.

Kruopščiai planuojamos investicijos

GRT tvarkomam Gyventojų registrui būtinos kasmetinės sistemų tobulinimo ir infrastruktūros investicijos. Keliami vis aukštesni reikalavimai saugumui, veiklos nenutrūkstamumui, duomenų teikimo spartai. Tam nepriekaištingai turi veikti ir infrastruktūra, ir duomenų bazės. Didėja duomenų apimtys, įrašus reikia pildyti naujais duomenimis, pavyzdžiui, virtualiu adresu, požymiu apie asmens neveiksnumo ir veiksnumo apribojimą ir pan., taip pat teikiamos naujos papildomos paslaugos.

Gyventojų registro tvarkymo procese, kuriame dalyvauja tiek daug aktyvių

duomenų teikėjų ir gavėjų, incidentų neišvengsi. Dažniausiai tai smulkūs sutrikimai, pvz., susiję su ryšiu. Kadangi GRT kontaktai skelbiami viešai – daug klientų skambina tiesiai vadovei, tikėdamiesi aukščiausio prioriteto sprendžiant nesklandumus.„Iš tikrųjų, galima būtų nukreipti skambučius IT skyriui, tačiau man geriau, kai jaučiu veiklos pulsą, pati tiesiogiai bendrauju su klientais, galiu dinamiškai pajungti komandą problemai spręsti”, - darbo ypatumus pasakoja Marija Norkevičienė.

Ji įsitikinusi, kad GRT turėtų dar daugiau investuoti sistemos, infrastruktūros tobulinimą, IT personalo kvalifikacijos kėlimą. Anot jos, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes bendras GRT biudžetas, įskaitant atlyginimus, perkamas paslaugas ir visas kitas išlaidas bei investicijas, priklauso nuo pajamų už teikiamas paslaugas. Paslaugų kainas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kainos už teikiamas paslaugas nekeistos nuo 2006 metų. Be to – susijusiems registrams bei valstybės informacinėms sistemoms, kurių skaičius Lietuvoje auga nepaprastai sparčiai, tarnyba privalo Gyventojų registro asmens duomenis teikti nemokamai. „Todėl GRT kasmet turi labai kruopščiai skaičiuoti ir vertinti pajamas ir išlaidas, nusistatyti veiklos prioritetus ir ne visuomet turi galimybių pakankamai investuoti į technologijas, infrastruktūrą ar specialistų ugdymą. Turime dėti visas pastangas, kad užtikrintume visų grandžių stabilų veikimą, kitaip grėsmė Gyventojų registro duomenų saugumui ir GRT teikiamų paslaugų kokybei gali didėti”, – paradoksus ir grėsmes įžvelgia M. Norkevičienė.

Technologijos sklandžiai veiklai

2014 metais atnaujinta dubliuoto duomenų centro infrastruktūra. Esminiai reikalavimai sistemos infrastruktūrai – greitaveika ir veikimo nenutrūkstamumas. Suprantant sistemos svarbą, keliami aukščiausi reikalavimai duomenų bazių našumui, duomenų saugyklų, serverių našumui, sistemų veikimo ir duomenų atstatymo

7 mln.Tiek asmenų duomenų

yra sukaupta Gyventojų registre

16

greičiui, rezervinių kopijų valdymo kokybei.

Atnaujintoje GRT infrastruktūroje veikia didelio našumo tarnybinė stotis „IBM Power 730”, serveriai su dviem keturių branduolių 4,3 GHz „IBM Power 7+” RISC tipo procesoriais. Taip pat dirba „IBM Storwize V7000” ir V5000 duomenų saugyklos – naudojant “SSD tiering” technologiją tarp jų užtikrintas sinchroninis duomenų replikavimas nedarant įtakos sistemos veiklai.

„IBM Storwize” saugyklų išskirtinė savybė – sklandus suderinamumas su skirtingomis operacinėmis sistemomis, t.y. veikimas heterogeninėje „OS” aplinkoje. SAN tinklui (serverių ir duomenų saugyklų apjunigimui) įdiegti „IBM System Storage SAN 24B-4” komutatoriai palaikantys ne mažiau kaip 8 Gbps greitaveiką, sukonfigūruoti poromis, taip sukuriant vienas kitą dubliuojančius loginius vienetus.Duomenų centrai pilnai virtualizuoti naudojant IBM Power VM programinę įrangą. Šis hipervizorius geriausiai veikia su Unix operacinėmis sistemomis. Įrangai teikiama 3 metų priežiūra.

Gyventojų registro modernizavimo projektas yra tęstinis. Priklausomai nuo gaunamo biudžeto, jis įgyvendinamas sparčiau arba lėčiau. Jis apima ir programinės įrangos kūrimą, saugą, duomenų bazių efektyvumą, greitaveiką. Kasmet projekto apimtis, biudžetas ir planai tikslinami.

Gediminas Kulikauskas, Atea IT infrastruktūros projektų padalinio direktorius, ir Marija Norkevičienė, GRT direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, sutaria: Gyventojų registrui reikia kasmetinių investicijų į IT infrastruktūros tobulinimą ir saugumą.

17

„Kauno vandenų” vandens tyrimų laboratorijoje –

sklandesni procesai18

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Dovydas Jarukaitis, Atea sistemų kūrimo grupės projektų vadovas, Ramunė Vimbarienė, UAB „Kauno vandenys” vandens tyrimų laboratorijos vedėja, Vytautas Petrauskas, UAB „Kauno vandenys” IT skyriaus vadovas

19

Geriamas vanduo privalo būti švarus ir saugus vartoti, todėl privaloma

reguliariai kontroliuoti tiek cheminę, tiek mikrobiologinę jo sudėtį. Nuo šiol UAB „Kauno vandenys” laboratorijos darbuotojai galės skirti daugiau laiko tiesioginiams savo darbams. Atea komanda įdiegė vandens kokybės tyrimų informacinę sistemą, kurios paskirtis – saugoti ir apdoroti vartotojų, geriamo vandens, nuotekų tyrimų duomenis, o taip pat, rengti įvairių pjūvių ataskaitas, kurios reikalingos įvairioms valstybės tarnyboms.

Geriamo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas. Koks vanduo bėga iš mūsų čiaupų, semiamas iš šulinių ar šaltinių, perkamas iš parduotuvių – galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamas vanduo laikomas tinkamu naudoti ir švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, cheminių medžiagų, galinčių sukelti pavojų sveikatai.

„Kauno vandenų” (KV) laboratorijoje dirba 14 žmonių – visi jie patyrę ir išsilavinę specialistai. Tenkantys darbo krūviai dideli, darbas intensyvus, reikalaujantis kompetencijos, kruopštumo ir atsakingumo. Klaida gali kainuoti labai daug – Lietuvoje reikalavimai ekologijai labai aukšti, į geriamojo vandens ir nuotekų kokybę žiūrima rimtai.

daugiau duomenų nei seniau, tačiau laiko sąnaudos atsipirko formuojant ir kontroliuojant užduotis, įvertinant ar laiku ir visi tyrimai yra atlikti.

„Kiekvienas mėginio tyrimas susideda iš kelių etapų ir įtraukia keletą laborantų bei specialistų. Informacinės sistemos pagalba, procesas kontroliuojamas ir atliekantiems tyrimą reikiama seka priskiriamos užduotys. Iki šiol mėginius ir informaciją kolegos vieni kitiems perduodavo žodiniu ar rašytiniu būdu. Tai gaišindavo jų laiką ir neužtikrindavo sklandaus proceso”, - apie tyrimų procesus pasakoja laboratorijos vedėja.

Sistema taip pat naudosis ir nuotekų valykla, esanti kitoje Kauno pusėje, ir kiti atitolę padaliniai, kuriems reikalingi geriamojo vandens ar nuotekų tyrimų rezultatai. Nuotekų valymo proceso efektyvumo sekimas – viena pagrindinų laboratorijos užduočių. Iki šiol duomenys apie nuolat aliekamus tyrimus ir jų rezultatus buvo perduodami telefonu arba el. paštu. Tai papildomai įtraukdavo darbuotojus į rutininius procesus.

Modernizuos laboratoriją

Vytautas Petrauskas, KV IT skyriaus vadovas, pasiektais rezultatais ir efektyvesniu laboratorijos darbuotojų darbu neapsiriboja ir jau dėlioja ateities darbus. Įmonės planuose – pagerintos darbo vietos. Netolimoje ateityje „Kauno vandenų” laborantai dirbs planšetiniais kompiuteriais, o speciali aplikacija, padės greitai ir paprastai suvesti duomenis.

Taip pat įmonėje planuojama didinti teikiamų paslaugų spektrą. Bus atliekami vandens tyrimai gyventojams bei namų bendrijoms. Gyventojai turės galimybę užsakyti tyrimus ir matyti jų rezultatatus įmonės tinklalapyje.

Pasak Atea projektų vadovo Dovydo Jarukaičio, Atea sistemų kūrimo grupei tai ne pirmas sistemos diegimas tyrimų laboratorijai. Panaši sistema kurta ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai.

Informacinės sistemos pagalba kontroliuojamas visas mėginių tyrimo procesas, įtraukiantis eilę laborantų skirtinguose etapuose.

„ „

20

jokios IT sistemos įtakos nedaro ir jų negreitina, ironizuoja R. Vimbarienė.„Tiesa, suinteresuoti įmonės padaliniai galės greičiau susipažinti su tyrimų rezultatais, kurie reikalingi technologinio proceso reguliavimui”, - apie vieną iš įdiegtos sistemos privalumų pasakoja pašnekovė.

Iki šiol Kauno vandenyse KVaTiLas informacinė sistema veikė „Fox Pro” duomenų bazės pagrindu, kuri senokai nėra palaikoma. Ypač daug rūpesčių sukeldavo sistemos nelankstumas ruošiant ataskaitas, kurių nemažai tenka pateikti Aplinkos apsaugos tarnyboms. Naujai įdiegta, Atea specialistų suprogramuota tyrimų duomenų sistema yra lanksti, gali filtruoti sukauptus duomenis įvairiais pjūviais, veikia greitai ir yra patogi. O svarbiausia, ja naudojantis galima lengvai paruošti ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Daugiau privalumų

Nors kol kas duomenų suvedimas į sistemą užtrunka ilgiau, mat reikia įvesti

„Vertiname kiekvieną galimybę sutaupyti darbuotojų laiką ir pagerinti procesų efektyvumą. Svarbu paminėti, kad iki šiol neįvyko nei vienas vandens kokybės incidentas dėl laboratorijos tyrimo klaidos”, - savo kolegomis didžiuojasi Ramunė Vimbarienė, KV Vandens tyrimų laboratorijos vedėja.

Palengvino inžinierių rutiną

Bendrovės laboratorijos paslaugomis dažniausiai naudojasi juridiniai asmenys, norintys gauti įvairius leidimus įmonėms, pavyzdžiui, teikti viešojo maitinimo, gamybos paslaugas ir degalinės.

Įdiegta sistema naudinga tiek laboratorijos specialistams, tiek klientams. Pirmiausia dėl spartesnio duomenų įvedimo ir bendrinimo. Į KV laboratoriją besikreipiančios įmonės pateikia vandens ar nuotekų mėginius, o laboratorija atlieka reikalingus tyrimus. Tačiau tyrimų greitis visiškai priklauso nuo naudojamų metodų ir juose reglamentuojamo ekspozicijos laiko. Kai kurių mėginių paėmimui turi įtakos gamtinės sąlygos, o šiems procesams

IŠPLĖSKITE RIBASLANKSTUSIS HELIX – TIEMS, KURIE DRĄSŪS!

Pelnęs 10 CES 2013apdovanojimų

THINKPADHELIX

Intel Core i5-3337Uprocesorius, 4GB operatyvinė atmintis,11,6” FHD ekranas,Windows 8 OS,256GB SSD, WiFi,2 kame2 kameros, Bluetooth,3G modemas,3 metų garantija.

Kompiuteris ir planšetė viename.Ypač lengvas ir našus. Sukurtas verslui.

Tik dabar* už ypatingą kainą:

699 € (be PVM)

* nurodyta kaina galioja iki 2015 m. gegužės 30 d.

Nešiojamasis kompiuteris

Planšetė

Demonstracijųrežimas

Planšetė+demo režimas

Kauno miesto mokyklose

saugiau22

Gyvas sargavimas Kauno miesto mokyklose – jau kone istorija. Sargus laikinosios sostinės

ugdymo įstaigose pakeitė modernios, kompiuterizuotos apsaugos signalizacijos sistemos.

23

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) „Rasos” gimnazija tapo viena pirmųjų mokyklų, kurioje Atea, laimėjusi Kauno savivaldybės organizuotą konkursą, įrengė apsauginės signalizacijos sistemą.VDU „Rasos” gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas mena, kad iki tol mokykloje dirbo 3 sargai, kurie budėdavo pamainomis.„Įdiegus apsaugos signalizacijos sistemas mums užtenka vieno budėtojo, kuris yra atsakingas už pastato vidaus priežiūrą ir signalizacijos pridavimą”, - pasakoja p. Sakalauskas.Gimnazijos direktorius skaičiuoja, kad sąnaudos apsaugai sumažėjo net tris kartus, o išlaidos saugos tarnybai dabar tesudaro apie 60 eurų per mėnesį.Visus darbus Atea atliko iki 2014 m. mokslo metų pradžios, tai yra iki rugsėjo 1-iosios dienos. Tarpiniu periodu, nuo pernai birželio iki rugpjūčio pabaigos, Atea VDU „Rasos” gimnazijos pastato apsaugą užtikrino įmonės lėšomis.

Gerins mokymosi aplinką

Sutaupytos lėšos, anot gimnazijos direktoriaus, bus panaudotos administravimo efektyvumui gerinti. Mokymosi įstaigoje įdarbintas viešųjų pirkimų specialistas.„Viešieji pirkimai reikalauja kompetencijos, procedūrų išmanymo. Pirkimai būna labai įvairūs – IT įranga, patalpų remontas, transporto paslaugos, baldai, sporto inventorius, vadovėliai, mokymo priemonės ir pan., be to, viešųjų pirkimų pasitaiko gan dažnai”, - sako p. Sakalauskas. Iki šiol tai užimdavo daug gimnazijos administracijos darbuotojų laiko ir pastangų. VDU „Rasos” gimnazijos direktoriaus nuomone, specialisto pagalba viešieji pirkimai vykdomi sklandžiau ir greičiau, skiriama daugiau dėmesio geriausio pasiūlymo atrankai, o tai leidžia dar daugiau sutaupyti. Tuo tarpu mokyklos vadovybė gali skirti dėmesį pagrindiniams darbams: pokalbiams su mokytojais, tobulinti mokymo programų kokybę, gerinti mokyklos įvaizdį, ir kitiems tikslingiems darbams.

Ypač vertinga patirtis

Pasak Atea saugumo sistemų projektų vadovo Artūro Koko, projektas nebuvo sudėtingas technologiškai, tačiau išsiskyrė mastu ir ypatingai įtemptais terminais. Tokios apimties projektai pasitaiko gana retai ir, žinoma, su turimais žmogiškaisiais resursais jo nebūtų buvę įmanoma atlikti laiku.„Per trumpą laiką reikėjo surasti daugiau nei 50 elektrikų ir inžinierių, turinčių patirties dirbant su silpnomis srovėmis ir apsaugos sistemomis. Pavykus tai padaryti, kitas iššūkis buvo koordinuoti ir prižiūrėti laikinųjų darbuotojų darbą”, - projekto įgyvendinimo įkarštį prisimena Atea saugumo sistemų projektų vadovas. Vienu metu dirbo 12 brigadų po 4 žmones. Kiekvieną dieną projekto vadovas visoms grupėms privalėjo paskirstyti užduotis ir stebėti jų vykdymą.„Galima sakyti, Atea komanda po šio projekto įgyvendinimo yra užgrūdinta ir išlaikiusi išbandymą. Įgavome vertingos didelių projektų valdymo patirties ir esame pasiruošę ateityje imtis dar didesnių projektų”, - įsitikinęs Artūras Kokas.

Stebinantys skaičiai

Iš viso 77 Kauno mokyklose buvo įdiegtos adresinės arba konvencinės gaisro signalizacijos sistemos. Taip pat - apsaugos signalizacijos sistemos, fiksuojančios judesius, dūžius ir įsilaužimus. Visa tai prijungta prie mokyklų pasirinktų apsaugos kompanijų pultų. Didesnėse mokyklose buvo įrengtos apsaugos sistemų monitoringo sistemos, t. y. kompiuteriai su programine įranga. Nuo šiol apie pavojų Kauno mokyklose gali skelbti net 1130 sirenų, 752 temperatūriniai detektoriai, apie galima gaisro ar dūmų pavojų praneš virš 12750 optinių dūmų detektorių.Projekto įgyvendinimo metu sumontuota 6000 magnetinių kontaktų, 5350 judesio ir 2700 stiklo dūžio daviklių, 1300 kombinuotų stiklo ir judesio daviklių, 537 akumuliatoriai ir daug kitos smulkesnės bei stambesnės įrangos, prisitaikant ją prie kiekvienos mokyklos pastato specifikos.Tai pat ištiesti ir paslėpti net 447 kilometrai kabelių, panašiai tiek yra nuo Vilniaus iki Latvijos - Estijos sienos.

VDU „Rasos” gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas ir Atea saugumo sistemų projektų vadovas Artūras Kokas

24

Kaip pavyko pasiekti VMware Premier partnerystės statusą?Šis pasiekimas rodo tęstinį Atea darbą ir investicijas siekiant tapti geriausiu VMware Virtualizacijos ir Debesijos sprendimų ekspertu Lietuvoje.Visų pirma tai pavyko pasiekti dirbant su mūsų klientais. Spręsdami jų verslo bei organizacijų keliamus iššūkius naudojome VMware teikiamus sprendimus, juos projektavome, sėkmingai įdiegėme bei prižiūrime.Be abejo, investavome į kompetencijos kėlimą - praėjusiais metais mūsų pardavimų, produktų vadovų, techninių specialistų komanda turėjo papildomai gilinti žinias ir sertifikuotis VMware teikiamuose sprendimuose.

Kokias konkrečiai VMware kompetencijas šiandien turi Atea specialistai? Šiuo metu Atea turi daugiausiai VMware specializacijų Lietuvoje, kurios mūsų klientams parodo specialistų įgytas žinias ir kompetencijas šiose srityse:• Verslo tęstinumas (Business

Continuity) - įgalina projektuoti ir diegti VMware sprendimus duomenų apsaugai, aukštam patikimumui, apsaugai nuo duomenų centro praradimo.

• Darbo vietų virtualizacija (Desktop Virtualization)- papildo jau turimą VMware virtualizavimo patirtį,

VMware – pasaulinis lyderis virtualizacijos sprendimų duomenų centrams, darbo vietoms ir aplika-cijoms. Kovo mėnesį Atea Lietuvoje buvo suteiktas VMware Premier lygio partnerystės statusas. Tai aukščiausias įmanomas VMware partnerystės lygis tarp sistemų integruotojų Baltijos šalyse tokį turi tik Atea. Kalbamės su Atea VMware produktų vadovu Adomu Nenartovičiumi.

Kodėl partnerystės statuso lygis yra svarbu? Ne tik VMware, bet ir kiti pasauliniai IT gamintojai turi taisykles, pagal kurias partneriams yra skiriamas žemesnis ar aukštesnis statusas. Partnerystės statusas pirmiausia reiškia gamintojo pasitikėjimą partneriu – jo sugebėjimu kokybiškai įdiegti klientui sprendimus, konsultuoti, teikti paslaugas. Tai taip pat reiškia ir gamintojo įsipareigojimą galutiniam klientui. VMware, suteikdama Premier partnerio statusą, galima sakyti, įsipareigoja klientams, kad pasirinkdami tokį partnerį jie gaus išskirtinės kompetencijos resursus projektuojant, diegiant sistemas ir jas prižiūrint.

išplečiant kompetenciją virtualių darbo vietų ir aplikacijų diegime.

• Hibridinis debesis (Hybrid Cloud)- suteikia teisę parduoti debesijos paslaugas VMware duomenų centruose, kvalifikuotai atlikti kliento duomenų centro apjungimą su VMware debesimi, įgyvendinti virtualių tarnybinių stočių migravimą.

• Valdymo automatizavimas (Management Automation) - suteikia kvalifikaciją kurti strategijas, procesus, politikas, automatizuotam aplikacijų ir IT paslaugų teikimui

• Valdymo operacijos (Management Operations) – parodo mūsų kompetenciją darbui heterogeninėse bei hibridinių debesų aplinkose, gerinant jų našumą, užtikrinant verslo nepertraukiamumą, IT procesų matomumą.

• Tarnybinių stočių virtualizacija (Server Virtualization) – igalina tinkamai suprojektuoti fizinių tarnybinių stočių migravimą į virtualias aplinkas ar jų plėtimą užtikrinant organizacijos keliamus patikimumo ir našumo reikalavimus.

Ir toliau giliname įgytas žinias bei vystome naujas kompetencijas VMware sprendimuose, tokiuose kaip mobilių įrenginių valdymas, programine įranga paremtų duomenų centrų diegimas ir projektavimas.

Atea – VMware Premier lygio partneriai

25

26

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje –

atnaujintaIT infrastruktūra

Nuo šiol VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė,

dar žinoma kaip Greitosios pagalbos arba Lazdynų ligoninė, garsės ne tik puikiais medikais, bet ir komfortu bei pagerintu informacinių technologijų lygiu.

Investicijos ir technologijų diegimas neaplenkė ir sveikatos sektoriaus dalyvių. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) – ne išimtis.RVUL yra daugiaprofilinė ligoninė, kurios teikiamų paslaugų apimtys nuolat auga.Daugiausia ligoninė teikia būtinosios pagalbos (skubios ir pirminės pagalbos) paslaugų. Planinės pagalbos skyriuje pacientus konsultuoja neurochirurgai, kraujagyslių chirurgai ir kitų sričių specialistai. Pacientai po traumų ir ligų gydymo reabilituojami RVUL Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.RVUL funkcionuoja penki Vilniaus Universiteto centrai: Neuroangiochirurgijos, Anesteziologijos, Reanimatologijos ir kritinių būklių, Bendrosios chirurgijos, Ortopedijos ir traumatologijos bei Toksikologijos.

Saugomų duomenų kiekiai ligoninėse tikrai dideli. Todėl atnaujinant IT sistemas buvo įsigyti ir paleisti našūs serveriai bei „enterprise” lygio duomenų saugyklos.

„

„

27

Vilma Gricukė, projektą įgyvendinusios įmonės Atea pardavimų vadovė ir Gintas Rumbutis,

RVUL Infrastruktūros tarnybos viršininkas

28

Universiteto centrai skatina ligoninėje dirbančius medikus taikyti naujausias metodikas, diegti medicinos aparatūrą, o taip pat ligoninei suteikia reprezentacinį išskirtinumą,

Pastaraisiais metais buvo atnaujinta dalis RVUL procedūrų kabinetų, atliktas priimamųjų ir laukiamųjų zonų remontas, sutvarkyta ir atnaujinta dalis ligoninės aplinkos. 2014 metais buvo atnaujinta nedidelė dalis medicininės technikos: citoskopijų, echoskopijų ir kitų būtiniausų įrenginių.

Pacientų netrūksta

2014 m. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje naujas pacientas registruotas vidutiniškai kas

4 minutes. RVUL pacientų statistika išties įspūdinga – Skubiosios pagalbos skyriuje kiekvienais metais priimama per 105 tūkst., o Planinės pagalbos skyriuje konsultuojama per 31 tūkst. pacientų.

Anot RVUL Skubiosios pagalbos ir Planinės pagalbos skyrių vedėjo

Michail Braverman, pirmajame aukšte atlikus visus remonto darbus ir įsigijus reikalingą įrangą, naujai įsteigtame Planinės pagalbos skyriaus Konsultacijų centre tikimasi padidinti aptarnaujamų pacientų skaičių ir kasdien komfortiškai priimti apie 200 pacientų, t.y. apie 45 tūkst. pacientų per metus.

Šiuolaikinės informacinės technologijos, didelės duomenų apimtys, privatumas, saugumas ir ryšys – tai kasdienybė, su kuria susidūria modernios ligoninės. Šiuolaikinėje technologijų visuomenėje sveikatos institucijoms taip pat tenka koja kojon žengti su naujausiais IT sprendimais.

RVUL Infrastruktūros tarnybos viršininkas Gintas Rumbutis pasakoja, kad ši ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti informacines sistemas pacientų registracijai, operacijų protokolams saugoti. Tačiau pastaraisiais metais investicijos į ligoninės IT infrastruktūrą buvo minimalios. Serveriai buvo gana pasenę, trūko resursų atsarginėms kopijoms valdyti. Augant duomenų kiekiams ir srautams, poreikis naujai IT infrastruktūrai taip pat didėjo. Atsiradusi galimybė pritraukti ES struktūrinius fondus leido dalį norų paversti realybe. Projektas „E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VšĮ RVUL“ vykdomas drauge su Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinika (ŽK). Pagrindinis projekto tikslas – plėtoti ŽK ir RVUL informacines sistemas, kuriant e. sveikatos paslaugas gyventojams ir pacientams, sudarant jiems galimybes laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, bei e. paslaugas specialistams ir įstaigoms, sudarant jiems galimybes bendradarbiauti tarpusavyje ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis. Projekto metu bus sukurta el. paslauga apimanti pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimą, saugojimą ir pateikimą elektroniniu būdu pacientams ir SPĮ specialistams. Be to, sukurta informacinė sistema (IS) leis į elektroninę erdvę perkelti ambulatoriniam apsilankymui atvykusių pacientų administravimą,

Atnaujintas Planinės pagalbos skyrius – Konsultacijų centras

137 000tiek pacientų per metus

sulaukia RVUL. Net 40% iš jų atvyksta

dėl traumų.

29

stacionare gydomų pacientų gydymo administravimą, pacientų srauto rūšiavimą pagal pagalbos suteikimo skubumą, dokumentų, formų, pažymų ruošimą naudojant IS, ligoninės išteklių naudojimo planavimą. Projekto metu buvo įsigyta techninė bei sisteminė programinė įranga. Darbui su trimis naujai kuriamomis nacionalinėmis sistemomis – SPBI, MedVAIS ir e. receptas – buvo investuota į naują modernų virtualizuotą duomenų centrą.

Duomenų dubliavimas užtikrins saugumą

„Ligoninėse saugomi duomenų kiekiai labai dideli. MedVAIS posistemėje bus kaupiama vaizdinė informacija – rentgeno nuotraukos, kompiuterinės tomografijos įrašai ir kita, e.SPBI posistemėje – tyrimų, ligos istorijų duomenys”, - vardina Gintas Rumbutis. Todėl naujam duomenų centrui įsigyti ir paleisti našūs „HP ProLiant / DL380p Gen8” serveriai bei „enterprise” lygio „HP 3PAR 7200” serijos duomenų saugyklos.

Kitas žingsnis – duomenų perkėlimas iš turimų į naujas sistemas naujame duomenų centre. „Kadangi duomenys keliami ne tik į naujus duomenų centrus, bet ir į naujas sistemas, anksti vertinti, kiek pagerės greitaveika. Tačiau tikrai aišku, kad duomenys bus saugesni dėl saugyklų kokybės ir dėl jų dubliavimo. Atlikus duomenų migravimą, senuose serveriuose liks tik kai kurie naujose sistemose nenaudotini duomenų archyvai”, – pasakoja G. Rumbutis.

Valdys ligonių srautus

Vilma Gricukė, Atea pardavimų vadovė primena, kad per artimiausius porą metų planuojama visas Lietuvos ligonines sujungti į vieną tinklą - e. sveikatos elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.„Visa pirminė informacija – kompiuterinio tomografo, rentgeno, kitų tyrimų duomenys, ligų istorijos ir kita bendra informacija apie pacientus bus laikomi ligoninėje lokaliai, o į

centralizuotą e. sveikatos sistemos infrastruktūrą bus perduodami tik teisės aktais apibrėžti su pacientais susiję ir dalinimuisi skirti duomenys”, – sako G. Rumbutis.

Vienas iš kuriamos e. sveikatos sistemos privalumų - gydytojai galės matyti visą apsilankiusio paciento sveikatos istoriją, daryti ilgalaikiais duomenimis paremtas išvadas dėl ligos. Analizuodami pacientų statistiką (pvz., pagal amžių, traumų bei ligų pobūdį, sezoniškumą) galės geriau planuoti skyrių užimtumą, stiprinti gydymo sritis, kurioms reikia daugiau resursų.

Investuota ne tik į duomenų centrą. Taip pat įrengta 100 stacionarių kompiuterinių darbo vietų, ruošiamasi atnaujinti vietinį kompiuterinį tinklą bei pritaikyti centralizuoto spausdinimo sprendimą. Darbo vietoms panaudoti kompaktiški „HP ProDesk 405 Microtower” bei „viskas viename” tipo „HP ProOne 400” kompiuteriai. Informacija apie ligonius bus operatyviau įvedama į sistemas, prieiga prie duomenų skyriuose taps lengvesnė. Gydytojai galės greičiau gauti informaciją apie ligonius bei jų gydymą.Tai ne tik pagerins teikiamų sveikatos įstaigos paslaugų kokybę, bet ir pakels jas į kitą, aukštesnį lygį.

„Tolesniuose planuose – pacientų identifikacija ligoninėje, naudojant brūkšninius kodus. Taip bus maksimaliai apsisaugoma nuo galimų medicininio personalo žmogiškųjų klaidų ir padidintas ligoninėje besigydančių pacientų bei personalo saugumas, taip pat nebereikės nešioti pacientų kortelių ir t.t.”, – ateities sumanymus atskleidė G. Rumbutis.

„HP 3PAR” duomenų saugyklos architektūra pasižymi aukštu patikimumu bei prieinamumu.Tai užtikrina pilnai dubliuoti duomenų saugyklos komponentai (NSPOF -“no single point of failure”).Dėl to pacientų duomenys laikomi saugiai bei pasižymi aukštu prieinamumu.Išmanios 3PAR operacinės sistemos dėka, taikant tokias technologijas kaip „Thin Provisioning“, „Thin Deduplication“, „Space reclamation“, galima įvykdyti kliento duomenų apimties reikalavimus su daugiau nei 50 proc. mažiau diskų nei tradiciniai duomenų saugyklų sprendimai. Taip sumažinami įrangos įsigijimo bei išlaikymo kaštai, protingiau ir žymiai efektyviau išnaudojama duomenų saugyklos diskų apimtis, neprarandant našumo.

Kovai su turinio vagystėmis – pasaulinio lygio vaizdo ir garsotechnologijų

galimybės30

Tokiems nusikaltimams, kaip vagystės, įstatymai numato bausmes. Visai

įprasta, kad parduotuves nuo vagių saugo vaizdo kamerų tinklai, be to, visuomenė vagystes traktuoja, kaip netoleruotinos ir žemos kultūros bruožą. Tačiau kalbant apie intelektinę nuosavybę ir parduodamus autorių kūrinius, tokio požiūrio dar trūksta. Įstatymuose gausu spragų, rinkos kontrolės įrankiai naudojami vangiai, o visuomenėje nelegalių kūrinių kopijų platinimas dažnai yra pateisinamas.

Akivaizdu, kad tokia situacija yra neteisinga autorių atžvilgiu – jie praranda pajamas už savo kūrinius. Dažnai vietoj to, kad atsiduotų kūrybai, jie turi galvoti, kaip pateikti savo darbus ir tuo pačiu užkirsti kelią nelegaliam jų naudojimui.

Panašu, kad įstatymų griežtumas ir esamos priemonės saugant autorių teises nėra pakankamos. Todėl labai svarbu yra pakeisti visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę.

31

Bendras projektas - visiems sėkmingas: CDW atstovai patenkinti BMK atliktais darbais, o BMK – įgyta patirtimi.

„ „

Svarbiausia – pagarba autoriams

„Clear Digital World” (CDW) - tai 15-ka Baltijos šalių bendrovių vienijantis klasteris, kurio misija yra keisti visuomenės nuomonę apie intelektinės nuosavybės internete naudojimą. O jei tiksliau – šviesti apie intelektinės nuosavybės vertę ir vagysčių daromą žalą, supažindinti visuomenę su autorių teisėmis bei skatinti vartotojus gerbti kūrėjus ir jų kūrinius. CDW klasteris buvo sukurtas „BOD Group” iniciatyva. Tarp klasterio narių Kauno Technologijos Universitetas, kino teatrų tinklas „Forum Cinemas” ir kitos technologijų įmonės, nevyriausybinės organizacijos.

Atpažinti ir užkirsti intelektinės nuosavybės vagystes internete tikrai galima. Rimgaudo Kalvaičio, CDW klasterio veiklos koordinatoriaus teigimu, jau yra sukurti technologiniai sprendimai, kurie gali fiksuoti intelektinės nuosavybės pažeidimų faktus.„CDW jau dabar analizuoja šiuos sprendimus, tačiau kol kas apsiribojame tyrimais, siekdami suprasti reiškinio mastą ir tendencijas”, - apibendrina p. Kalvaitis. Taip pat diskutuojamas sprendimas, kuris padėtų ne tik atpažinti galimų pažeidimų faktus internete realiame laike, bet ir užkirsti kelią „piratauti”,

blokuoti bei uždaryti prieigą prie nelegalių šaltinių. Tiesa, šiai priemonei įgyvendinti reikalinga atitinkama teisinė bazė.„Gaji nuomonė, kad „piratavimo” stabdymas grėstų neigiama įtaka interneto tiekėjų duomenų srautams ir neva galėtų sumažinti klientų skaičių. Nemanau, kad tai tiesa, nes būtina rasti galimybes aprūpinti vartotojus legaliu turiniu už vartotojams prieinamas kainas. Esu tikras, kad įstatymų bazė kovai su nelegaliu intelektinės nuosavybės naudojimu bus sukurta, o technologiniai sprendimai - įdiegti”, - mano CDW veiklos koordinatorius.

„Kita svarbi klasterio užduotis – suteikti intelektinės nuosavybės kūrėjams bei teisių turėtojams galimybes efektyviai realizuoti savo kūrinius internete, išbandyti naujausią programinę įrangą garso ir vaizdo laboratorijose, kurti ar apdoroti naujus kūrinius moderniausių technologijų pagalba. ”, - teigia Romanas Matulis, „Clear Digital World” rinkodaros vadovas. Klasteryje taip pat ieškoma sprendimų, motyvuojančių vartotojus rinktis tik legalų turinį. Tai tikimasi pasiekti informuojant, skleidžiant pagarbos autoriams bei intelektinės nuosavybės savininkams kultūrą, bei, suprantama, siūlant legalias turinio pateikimo alternatyvas.Šiems tikslams įgyvendinti buvo įrengta ir reikiama infrastruktūra – aukščiausius

pasaulio standartus atitinkančios dvi mokymų klasės bei multifunkcinė konferencijų salė. Patalpos tikslingai įkurdintos „BOD Group” pastate. „Čia ir aplinkiniuose pastatuose (VITP, Mokslininkų g., Vilnius, – red.) yra įsikūręs didžiausias Lietuvoje inovacinių technologijų įmonių branduolys. Tikimės, jog klasterio veiklai įsibėgėjus, esamais infrastruktūros resursais naudosis ir aplink esančios įmonės“, – pasakoja Rimgaudas Kalvaitis.

Jokių kompromisų kokybei

Įrengtoje multifunkcinėje salėje, kuri skirta mokymams, 2D/3D kino peržiūroms, konferencijoms ir kitiems renginiams, įdiegti aukščiausio lygio garso ir vaizdo technologijų sprendimai. Kino kokybė salėje ne tik nenusileidžia, bet ir dažnai ir lenkia šiuolaikinį kino teatrą.„Tikime, kad investicijos į kokybę duoda didelę pridėtinę vertę”, - sako Romanas Matulis. Norint kurti geriausius produktus, būtina dirbti su aukščiausios kokybės įrankiais, R. Matulio nuomonę papildo Rimgaudas Kalvaitis. Jo teigimu, globaliame versle nuotolinio bendravimo sprendimai yra tiesiog būtini, o norint dalį verslo kelionių pakeisti vaizdo konferencijomis, įrangos kokybė – ypač svarbus elementas.„Vaizdo susitikimų metu su partneriais norėjome užtikrinti puikią vaizdo kokybę. Kokie kokybiško turinio kūrėjai ar verslo atstovai taupo bendravimo įrangai ir saugumui?”, - retoriškai klausia CDW atstovas.Mokymų klasėse, kuriose numatoma daryti mokymus muzikos, kino prodiuseriams, reklamos gamintojams ir kitų skaitmeninių medijų specialistams, taip pat investuota į aukščiausios kokybės įrangą – interaktyvias lentas, centralizuotą mokinių darbo vietų valdymą, aukštos kokybės garso sistemas.

32

Ne tik CDW atstovai pripažįsta, kad Tomas Toločka ir Kęstutis Šarkauskas – išskirtinės kompetencijos vaizdo ir garso sprendimų specialistai.

yra sumontuotos 87 colių įstrižainės, interaktyvios „Smart” lentos su automatizuotu aukščio reguliavimu. Lentoje vienu metu galima rašyti, valdyti programas, mokymo turinį ne tik rašikliu, bet ir pirštais. Taip pat įdiegtos konferencijų kameros, kurių pagalba yra numatyta galimybė įrašyti mokymų vaizdą iš kameros, o garsą - iš klasės mikrofonų. Integruota moderni garso valdymo sistema, o garso kolonėlių kokybė nustebintų ir muzikos profesionalus.

Mokytojo kompiuteryje įdiegta programinė įranga leidžia valdyti klasės kompiuterius, centralizuotai paleisti programas, stebėti mokinio veiklą, kartu su mokiniu atlikti užduotis jo kompiuteryje nuotoliniu būdu.

„Reikia pripažinti, kad esame ypatingai reiklūs klientai ir esu tikras, kad BMK laimėjusi konkursą diegti šias sistemas, turėjo atlikti daug sudėtingų darbų, bet taip pat daug ko ir išmoko. Ypač esu patenkintas BMK specialistų Tomo Toločkos ir Kęstučio Šarkausko darbu. Specialistai tikrai atsiskleidė projekto eigoje”, - projekto sėkme džiaugiasi Rimgaudas Kalvaitis.

Techninė dalis - užtikrinta kokybė

„Multifunkcinėje salėje esančių užuolaidų pagalba galima suformuoti iki 3-ų atskirų konferencijų erdvių. Jų vaizdas valdomas planšetėje įdiegta „Extron“ valdymo programa, kurios pagalba, pagal iš anksto suprogramuotus vaizdo perdavimo scenarijus, vaizdą galima perduoti į pagrindinį, nuo lubų nusileidžiantį ekraną, arba į tris atskirus, didelio formato mobilius LCD ekranus”, - technines galimybes vardina BMK projektų vadovas Justinas Ginaitis.Kelių mygtukų paspaudimu galima

pakeisti specialių užuolaidų modifikaciją ir perjungti visas sistemas į kino režimą. Multifunkcinės salės konferencijų sistemoje yra įdiegta ir daugiašalė „Cisco Telepresence” vaizdo konferencijų sistema. Konferencijos vaizdas – pašnekovas ir jo rodomas turinys - gali būti perduodamas į projektorių ir/arba mobilius, didelio formato LCD ekranus. Taip pat yra galimybė išoriniams vartotojams jungtis prie konferencijos iš asmeninių kompiuterių, naudojant „Cisco Jabber” programą.

Visa multifunkcinės salės garso sistema yra integruota kartu su video sistemomis, todėl ją galima valdyti tuo pačiu planšetiniu kompiuteriu. Užuolaidų pagalba transformavus multifunkcinę salę į 3 atskiras konferencijų erdves, garso sistemą galima išskirti į atskiras garso zonas. Renginiams garsinti numatyta mobili, nepriklausoma garso sistema, taip pat įdiegta sinchroninio vertimo galimybė. Mokymo klasės užtikrina technologinį komfortą mokytojui ir mokiniams. Jose

33

Mokymų klasė skirta profesionaliems muzikos kūrėjams: (iš kairės į dešinę) Justinas Ginaitis, BMK projektų vadovas, Romanas Matulis, CDW marketingo koordinatorius, ir Rimgaudas Kalvaitis, CDW veiklos koordinatorius.

ATEA HP svajonių komanda

HP – didžiausias Atea partneris Lietuvoje bei keliose kitose Šiaurės Europos šalyse. Atea vertina HP ne tik dėl kokybiškų produktų, bet ir dėl stipraus techninio bei administracinio palaikymo, efektyvių veiklos procesų. Atea savo ruožtu investuoja į kompetenciją bei resursus darbui su HP technologijomis. Kviečiame susipažinti su dedikuota HP produktų vadovų komanda. Kiekvienas jų atsakingas už atskirą HP produktų sritį: Povilas Duchovskis – duomenų saugyklų ir serverių, Darijus Klusas – tinklo, o Ignas Bikulčius - darbo vietų.

Po 5 pažintinius klausimus kiekvienam:

Koks šiandien yra Atea ir HP partnerystės lygis bei turimos kompetencijos?Povilas: turime aukščiausią partnerystės lygį – „Platinum“ ir HP Enterprise Storage Specialist kompetenciją.Darijus: Statusas – Platinum, kompetencijos - HP Platinum Converged Infrastructure Specialist ir HP Gold

Networking Specialist.Ignas: Šiuo metu Atea turi „Gold“ partnerystės statusą HP Printing and Personal Systems grupėje, Imaging & Printing Value Solutions, Personal Computing Solutions bei Workstation Solutions kompetencijas.

Kokie darbiniai planai 2015 metams?Povilas: Kurti moderniausius bei efektyviausius duomenų centrus siekiant suteikti klientui maksimalią vertę.Darijus: Užtikrinti, kad toliau sėkmingai tęstųsi HP bevielio ir laidinio tinklo pardavimai. Suaktyvinti HP tinklo saugumo, valdymo ir SDN (Software Defined Network) sprendimų pardavimus.Ignas: Pagrindinis 2015 metų tikslas yra orientacija į klientui kuriamą vertę. Sieksiu užtikrinti, jog HP įrangos pardavimai vyktų sklandžiai, informacija susijusi su produktais būtų lengvai ir greitai pasiekiama.

Kokie, Jūsų nuomone, yra svarbiausi HP privalumai klientams?Povilas: Didelė korporacijos patirtis kuriant bei tobulinant produktus, inovacijos orientuotos į klientus bei labai platus produktų bei paslaugų portfelis. HP yra pasaulinės rinkos lyderis daugelyje segmentų.Darijus: Atvira architektūra – HP nepririša savo klientų prie vieno gamintojo aplinkos ir tokių būdu užtikriną jiems jų investicijų apsaugą.Ignas: Inovatyvumas ir greita reakcija į rinkos poreikį.

Kokias matote svarbiausias IT tendencijas Lietuvoje artimiausiu metu?Povilas: Kuriant, atnaujinant ar plečiant IT infrastruktūrą klientai dažnai siekia kaip įmanoma efektyviau išnaudoti įrangos resursus. Klientai matuoja investicijų atsipirkimo rodiklius (ROI) bei bendrus įsigijimo kaštus (TCO), todėl renkasi įrangą su kuria gali išgauti maksimalų našumą.Darijus: Aplinkoje, kurioje organizacijos naudojasi tiek savo nuosavais, tiek ir debesijos resursais, o vartotojai prie jų jungiasi iš kur nori ir kaip nori, svarbiausiu IT specialistų iššūkiu tampa gebėjimas suvaldyti „išplaukiančias“ organizacijos IT infrastruktūros ribas ir užtikrinti IT resursų saugumą.Ignas: Šiuolaikinis darbuotojas yra vis labiau mobilus, todėl atitinkamai kinta ir poreikiai darbo vietos įrangai.

Kokiais klausimais geriausia į jus kreiptis klientams?Povilas: IT infrastruktūros kūrimo, tobulinimo, plečiamumo bei problemų sprendimo klausimais. Darijus: Su HP pagalba padėsiu ir patarsiu visais klausimais susijusiais su tinklų veikimu, jų valdymu bei saugumo užtikrinimu tiek darbo vietoje, tiek duomenų centre.Ignas: Į mane galite kreiptis ieškodami didžiausią vertę teikiančio kompiuterinių darbo vietų sprendimo už prieinamą kainą.

34

Anksčiau buvo paplitusi klaidinga nuomonė, kad įmonės taupo, jei

investicijas į IT įrangą atideda, arba jei nupirktą IT įrangą dėvi kuo ilgiau, pvz. nešiojamą ar stacionarų kompiuterį naudoja keturis ar penkis metus. Robert Frances Group tikina, kad 3 – 4 metų nuomos ir atnaujinimo strategija leis sutaupyti iki 10% TCO lyginant su įsigijimu ir naudojimu iki pabaigos.

O veiklos nuomos atveju 10% likutinė vertė atitinkamai mažina ir nuomos įmokas. Tyrimų duomenimis didelės išlaidos atsiranda ketvirtais ar penktais metais, kai pasenusi įranga pradeda gesti, silpnėja jos našumas, reikia pratęsti garantijas ir pan.

lengvas ir patogus IT turto valdymas

Vis daugiau įmonių renkasi savo IT technologijų ir jų aptarnavimo nuomos paslaugas. Štai 10 dažniausiai įvardijamų priežasčių:

Atea Finance turto valdymo sistema:

IT įrangos kontrolė Pristatymų kontrolė Finansų kontrolė Turto pakeitimas Ataskaitų įrankiai

Atea drauge su bankais ir seniau teikė klientams IT įrangos nuomos paslaugas. Paslaugai augant buvo nuspręsta įkurti atskirą įmonę Atea finansavimo sprendimams teikti ir plėtoti. Tai – Atea Finance.Atea Finance siūlo įvairiausius finansavimo sprendimus savo klientams, kurie apima techninę ir programinę įrangą bei susijusias paslaugas. Atea Finance yra pilnai integruota į Atea produktų ir paslaugų spektrą todėl gali pasiūlyti kiekvienam klientui pritaikytą

Atea Finance

finansavimo sprendimą. Naudotis labai paprasta – įrangą nuomotis galima tiesiai per Atea eSHOP pirkimų sistemą.Atea Finance savo klientams suteikia galimybę iškarto naudoti jiems reikalingą įrangą, kartu užtikrina ilgalaikius jų poreikius. Vienu metu išsprendžia finansavimo, turto valdymo, jo draudimo bei administravimo klausimus. Atea Finance turto valdymo sistemos pagalba galite lengvai ir patogiai valdyti visą savo naudojamą IT turtą.

Lankstumas nuomos pabaigoje

Apsaugo kreditines linijas

Pigiau naudojant likutinę vertę

Atnaujinimas, pratęsimas

Mažesnės skolinimosi sąnaudos

Įranga neįtraukta į balansą

Mokėjimai atitinka biudžetą

Apsauga nuo senėjimo

Išlaidos paskirstytos per laikotarpį

Kapitalas skirtas kitiems projektams

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Naujausių IT technologijų nauda yra ne jas turėti, bet efektyviai naudoti!

„

„

Mokymai ir konsultacijos ūkininkams –

ELEKTRONINėjE ERDVėjE

jAu

36

Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bendradarbiaudama su Atea, pasirūpino, kad šalies ūkininkai kuo patogiau ir sklandžiau galėtų tobulinti savo

kvalifikaciją bei gautų interaktyvias konsultacijas, integruotosios kenksmingų organizmų kontrolės klausimais.

Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius ir sezoninį užimtumą bei siekiant sėkmingos ūkių plėtros, jiems adresuoti mokymai, seminarai ir kita svarbi informacija bus pasiekiama nuotoliniu būdu.

37

Ūkininkų veiklos ritmą diktuoja metų laikai. Net trys iš keturių – karščiausi sezonai augalininkystės ūkiams, mat tuo metu darbai juose virte verda. Siekiant, kad ūkininkai neatsitraukdami nuo savo darbo vietų sužinotų aktualiausią informaciją ir naujienas, buvo sumanyta teikiamas viešąsias informavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Buvo įgyvendintas projektas „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninės paslaugos vykdant integruotą augalų apsaugą”. Projekto partneriai - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), Aleksandro Stulginskio universitetas, Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir Atea specialistų komanda. Projekto tikslas – į elektroninę erdvę perkelti su integruota augalų apsauga susijusią aktualią informaciją, konsultacijas, žemdirbių mokymus bei specialistų akreditaciją, sukuriant pažangias elektroninių paslaugų informacines sistemas. Įgyvendinus projektą, ūkininkams sudarytos palankios sąlygos efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti augalų ligų ir kenkėjų stebėseną, kelti kvalifikaciją ir greičiau priimti optimalius augalų apsaugos priemonių naudojimo sprendimus. Tai vienas iš būdų, kuris mažina neigiamą augalų apsaugos produktų keliamą grėsmę

žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai bei skatinantis platesnį informacinių technologijų naudojimą, o taip pat mažinantis skaitmeninę atskirtį žemės ūkio sektoriuje.

Apims visą Lietuvą

Šiuo metu nuotolinių mokymų ir konsultacijų sistema yra išbandyta ir parengta naudoti. Ūkininkų konsultacijos aktyviausiai vyksta sezono metu – nuo balandžio iki rugsėjo.„Dalyvauti mokymuose ir konsultacijose, kuriose yra galimybė ne tik stebėti pranešimus, bet ir užduoti klausimus, dalyvauti diskusijose, galės net 5 tūkst. žmonių”, - sako Valentinas Bylina, Atea projektų vadovas.Šiuo metu LŽŪKT padaliniai veikia 46 šalies rajonuose. Iš jų – net 12 rajonų įrengtos mokymo klasės, kurios pritaikytos nuotoliniams mokymams. LŽŪKT konsultantas gali mokyti iš vieno biuro, o dalyviai jo klausytis iš artimiausios mokymų klasės arba iš namų, prisijungus prie kompiuterio. Tokiu būdu taupomas ūkininkų ir LŽŪKT konsultantų laikas.Dalyvauti mokymuose ir klausytis aktualių seminarų labai paprasta. Registracija vyksta ūkininkams žinomoje IKMIS sistemoje (LŽŪKT Informavimo, konsultavimo ir mokymo informacinė sistema). Vartotojui sukuriama nuoroda, kurią jis gauna elektroniniu paštu.

Telieka paspausti aktyvią nuorodą ir ūkininkas atsiduria elektroninėje mokymų erdvėje. Konsultacijas gauti bus dar lengviau: toje pačioje informacinėje sistemoje, prie atsakingo konsultanto kontaktinių duomenų, ūkininkai gali inicijuoti interaktyvią bendravimo sesiją ir nedelsiant gauti konsultaciją. Atea atstovas Valentinas Bylina atkreipia dėmesį, kad sistema sukurta taip, kad vienu metu gali vykti daugybė mokymų ir konsultacijų sesijų, o didelės apimties mokymams yra skirti resursai, kurie leidžia apsaugoti sistemą nuo veikimo sutrikimų esant dideliam kiekiui prisijungusių vartotojų.

Universali sistema

Ilmos Rimkevičienės, LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovės skaičiavimais, sukurta sistema naudosis apie 3 tūkst. dalyvių per metus. Iš viso planuose - apie 200 nuotolinių mokymų sesijų. Planuojama, kad per dvejus metus bus suteikta apie 150 tūkst. individualių konsultacijų.

„Šiuo metu Lietuvoje yra 15-20 tūkst. potencialių sistemos vartotojų, panašiai tiek yra ir profesionalių augalų apsaugos produktų naudotojų. Šios technologijos neapsiriboja augalų apsaugos priemonėmis nuo kenkėjų ir ligų. Integruota augalų apsauga taip pat apima sėjomainą, žemės dirbimo technologijas, dirvožemio, pasėlių būklės rodiklių analizę ir t.t.”, - sako LŽŪKT atstovė. Anot jos, verta pažymėti, kad nuotoliniu būdu išklausę reikiamus

mokymus, ūkininkai, norintys pirkti ir naudoti pesticidus, galės gauti ir šią teisę suteikiančius baigimo pažymėjimus.

Ši nuotolinė informavimo, konsultavimo ir mokymo sistema jau yra naudojama tarnybos darbuotojų. Ilmos Rimkevičienės teigimu, įsisavinus šią sistemą LŽŪKT viduje, neturėtų kilti iššūkių naudojant ją ir išoriniams nuotoliniams mokymams.

Galimybės ir įranga

Įdiegta sistema leidžia LŽŪKT ne tik teikti mokymus ir konsultacijas žemdirbiams, bet ir ir bendrauti įmonės viduje, kai reikia derinti įvairius su šių paslaugų teikimu susijusius organizacinius klausimus. Visi LŽŪKT darbuotojai gali organizuoti dviejų dalyvių tipo garso ir vaizdo sesijas, kurios reikalingos konsultacinėms paslaugoms teikti ir organizaciniams klausimams derinti. Darbuotojai, kuriems yra priskirtos nuotolinių mokymų sistemos dėstytojo licencijos, gali organizuoti dviejų ir daugiau dalyvių garso ir vaizdo konferencijas, kurios naudojamos nuotoliniams mokymams.

Pašnekovai įvardina pagrindinius sistemos funkcinius privalumus: garso ir vaizdo sesijų metu prisijungusieji prie sistemos gali dalintis įvairia papildoma medžiaga – aplikacijų vaizdais, interaktyvios lentos užrašais, darbalaukio vaizdais, apklausų formomis, vaizdo įrašais, „PowerPoint” prezentacijomis bei kitomis bylomis. Visą sesijų metu pateikiamą informaciją (garso, video, multimedija) galima įrašyti ir naudoti paslaugų gerinimo, daugkartinio naudojimo ir kitais tikslais. Anot Atea projektų vadovo, vartotojai, kuriems yra priskirtos nuotolinių mokymų sistemos dėstytojo licencijos, gali iš anksto paruošti daugiašales garso ir vaizdo sesijas ar konferencijų aplinkas, o jų vykdymo dieną tiesiog prisijungti prie jų ir vykdyti mokymus ar teikti konsultacijas.

Konfidencialumui užtikrinti, visi vidiniai LŽŪKT vartotojai gali tarpusavyje susirašinėti trumposiomis žinutėmis. Susirašinėjimas gali vykti tarp dviejų ir

200Tiek planuojama nuotolinių mokymų sesijų per metus

daugiau vartotojų. Jie gali siųsti vieni kitiems trumpąsias žinutes ir persiųsti duomenis. Verta paminėti, kad visi vidiniai LŽŪKT vartotojai gali valdyti savo ar stebėti kitų vartotojų užimtumą. Užimtumo statuso funkcionalumas leidžia efektyviai dirbti bei vykdyti garso ir vaizdo sesijas, nes vartotojai gali sužinoti vieni kitų dalyvavimo galimybes ir pagal tai planuotis darbus.

38

Valentinas Bylina, Atea projektų vadovas, ir Ilma Rimkevičienė, LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovė, džiaugiasi sklandžiai įgyvendinę projektą. Nuo šiol ūkininkai palankiomis sąlygomis ir mažesnėmis sąnaudomis vykdys augalų ligų ir kenkėjų stebėseną bei kels kvalifikaciją

Efektyviam sistemos naudojimui Atea sumontavo modernią kompiuterinę bei garso ir vaizdo perdavimo įrangą. Mokymo salėse įrengti aukštos raiškos projektoriai ir „Microsoft Roundtable” kameros, kurios užtikrina kokybišką transliuojamą vaizdą ir gali pateikti pilną salės panoraminį vaizdą aplinkos kontekstui transliuoti. Siekiant neapriboti konsultantų ir dėstytojų judėjimo laisvės bei suteikiant galimybes efektyviai išnaudoti mokymo aplinką, į bendrą sistemos infrastruktūrą integruotos bevielių mikrofonų ir

garsiakalbių sistemos. Pateikta įranga suteikia sistemai mobilumo, nes mokymų ir konsultacijų teikimo vietą galima lengvai keisti. Pavyzdžiui, mokymus galima vykdyti iš mokymų salių, iš konsultantų darbo vietų ar namų ir net iš ūkio lauko. Konsultantų darbo vietos yra papildytos aukštos raiškos interneto kameromis, ausinėmis su įdiegtais mikrofonais bei USB telefonais.Visas nuotolinio mokymo sprendimas įdiegtas taip, kad užtikrintų nepertrau-kiamą paslaugų pasiekiamumą ir kokybę, sistemos saugumą ir lankstumą

bei prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Sistemai įgyvendinti panaudotos vieningos komunikacijos „Microsoft Lync Server 2013” ir „Microsoft System Center” duomenų centrų valdymo sistemos, „Logitech” ir „Polycom” gamintojų aukštos raiškos video kameros, „AMC” ir „Mipro” garso įranga, „Snom” gamintojo USB telefonai bei „Epson” projektoriai. Įdiegus įranga atlikti administratorių bei darbuotojų mokymai, parengtos adaptuotos vartotojų instrukcijos lietuvių kalba.

„

„

39

„Lietuvos pašte” spausdinimas vyks dar

sklandžiau40

41

Įgyvendinus spausdinimo optimizavimo projektą buvo pasiekti net keli tikslai: taupomos lėšos, darbuotojų laikas, o spausdinimas tapo našesnis.

„ „Saulius Jastiuginas, AB „Lietuvos paštas”

Informacinių technologijų vadovas ir Genadijus Gricukas,

BMK paslaugų verslo vystymo vadovas.

AB „Lietuvos paštas” – viena iš progresyvių valstybės valdomų

įmonių, kurioje sparčiai vykdomos verslo modelio pertvarkos, optimizuojamas valdymas, plečiamas paslaugų spektras, ieškoma naujų rinkų.

Pastarųjų metų pastangos duoda rezul-tatų – „Lietuvos pašto” pajamos kasmet vis labiau auga, o veikla tapo pelninga. Vis dėlto, kad bendrovė pasiektų tokių rezultatų, būtina buvo efektyvinti veiklą, o vienas iš būdų – sumažinti sąnaudas. Spausdinimo sąnaudų eilutė „Lietuvos pašte”, tikriausiai, geriau matoma nei įprastai, nes siuntoms spausdinami lydintieji dokumentai, išrašomi didžiuliai kiekiai sąskaitų.

Pasak „Lietuvos pašto” (LP) Informacinių technologijų departamento vadovo Sauliaus Jastiugino, buvo būtina optimizuoti spausdinimo įrangos išdėstymą, valdyti spausdinimo kiekius ir sąnaudas, srautus, sukurti saugią spausdinimo aplinką, optimizuoti spausdinimo procesą bei užtikrinti įvairiapusišką šio proceso apskaitą ir kontrolę, ir, be abejo, taupyti darbuotojų laiką. „Seni spausdintuvai keldavo daug problemų, strigdavo, gesdavo ir tai sukeldavo daug rūpesčių IT darbuotojams. Tekdavo rūpintis eksploatacinių medžiagų tiekimu, remontu, pakaitinės įrangos užtikrinimu”, – neseną praeitį mena S. Jastiuginas.

„Konkurso teikti spausdinimo paslaugas reikalavimai buvo tikrai aukšti. Mums pavyko jį laimėti, nes buvo vertinama ne tik kopijos kaina, bet ir panašių projektų patirtis, gamintojo atstovavimo lygis, techninė serviso kompetencija“, – pasakoja konkursą laimėjusios BMK paslaugų verslo vystymo vadovas Genadijus Gricukas. Įvertinus LP verslo specifiškumą buvo pasiūlytas sprendimas, paremtas „Xerox“ multifunkciniais įrenginiais, „Lexmark” A4 formato spausdintuvais ir „YSOFT“ spaudų valdymo programine įranga.

Projekto metu buvo siekiama sumažinti eksploatuojamos spausdinimo įrangos kiekį, suvienodinti naudojamą spausdinimo įrangą ir taupyti lėšas, skirtas dokumentams spausdinti. Įgyvendinus keliamus tikslus, BMK suteikė galimybę atlikti tikslią spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo apskaitą, kontroliuoti spausdinimo įrangos naudojimąsi bei užtikrinti saugų spausdinimą.

YSoft SafeQ programinės įrangos pagalba valdoma vartotojų identifikacija ir administravimas bei saugus spausdinimas, spaudų apskaita, sutrikimų prevencija. LP įdiegta ir nustatyta spalvotų kopijų ribojimo politika.

Sutaupo trečdalį išlaidų

Anot S. Jastiugino, iki optimizavimo LP centriniame biure ir logistikos centre veikė 26 skirtingų modelių 150 spausdintuvų. Spaudų kiekiai įmonėje išties įspūdingi – vien LP siuntų skirstymo centre spaudų kiekiai sudaro apie 147 tūkst. vienetų per mėnesį ir šie skaičiai plečiantis verslui tik auga. Centriniame biure kiekiai taip pat reikšmingi – apie 104 tūkst. vienetų per mėnesį.

Įgyvendinus projektą liko 75 spausdintuvų iš 150, o modelių įvairovė sumažinta nuo 26 iki 5. Ypač įrenginių sumažėjo centriniame biure – liko po 1-2 viename aukšte, t.y. tris kartus mažiau nei prieš projektą. Čia šiuo metu galima naudotis „Xerox“ multifunkciniais įrenginiais, teikiančiais skirtingo formato ir aukštos raiškos spalvotas bei nespalvotas kopijas. Atkreiptas dėmesys

ir į dokumentų saugumą – koridoriuose esančiuose spausdintuvuose būtina vartotojų identifikacija. Norint, kad spausdintuvas atliktų užsakyto darbo spausdinimą, vartotojas turi pridėti kortelę su RFID davikliu arba surinkti PIN kodą.

Gamybinėse patalpose naudojami 43 „Lexmark“ spausdintuvai, kurie su viena kasete gali padaryti apie 21 tūkst. kopijų. Šie įrenginiai išsiskiria atsparumu dulkėms, o tai ypač aktualu dirbant gamybinėse patalpose.

Pasak S. Jastiugino, įdiegus spausdinimo ekosistemos paslaugą LP išlaidos spausdintuvų eksploatacijai sumažėjo apie 30%. Įvertinus įrangos nusidėvėjimo kaštus, sumažėjusias elektros sąnaudos, tausojamus IT specialistų laiko resursus galima suskaičiuoti dar didesnę ekonominę naudą.

Darbuotojai pokyčius priėmė

„Nors naujovės su identifikacinėmis kortelėmis ir valdymo ekranais darbuotojams buvo kiek neįprastos, ir net jautėsi šioks toks pasipriešinimas, tačiau netrukus visi pajuto naujos tvarkos privalumus ir greitai prisitaikė. Nepriekaištingas spausdintuvų veikimas tapo norma, sutrikimai išsprendžiami per kelias minutes, o sugedus vienam spausdintuvui galima atsispausdinti bet kuriame kitame, arčiausiai esančiame aparate“, – privalumus vardijo S. Jastiuginas.

Pasak G. Gricuko, paslaugos teikimas vyksta sklandžiai. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos pašte BMK specialistams tenka spręsti vos po 4-5 incidentus per mėnesį 75 spausdintuvų „parke”.

„Analizuodami gaunamą detalią spausdinimo statistiką, ieškome galimybių spaudų kiekiui sumažinti. Pirmiausia, identifikuoti daug spaudos resursų eikvojančias funkcijas ir tada ieškoti kiekvienam atvejui tinkamiausio sprendimo“, – apie tolimesnius žingsnius pasakoja BMK paslaugų verslo vystymo vadovas.

251 tūkst. vidutiniškai tiek spaudų per

mėnesį atspausdinama Lietuvos pašto centriniame biure ir siuntų

paskirstymo centre Vilniuje.

42

atea.lt/one-video

Kiek dar praleisite dėl darbo kelionių?