l i e t i m o pojutis mums yra labai svarbus: mes j j inst inktyviai pasitelkiame

noredami nuraminti , palengvinti k i t i j kancias - ar tai buty verkiancio vaiko

raminimas, ar fizinj ir emocinj skausm^ patyrusio draugo guodimas. Reflek-

sologijos terapija yra tolesnis siij naturalitj judesiij pletojimas. Gydymas

rankomis yra toks pat senas, kaip ir pati zmonija, o spaudimas bei masazas

(is arabisko zodzio, reiskiancio „liesti" ar „ciuopti") nuo seno buvo taikomi

sveikatai ir stiprybei sugr^zinti.

Y r a daug skir t ings lietimo ir masazo terapijij, bet visos jos paremtos tuo

paciu principu: gerai jausites tuomet, kai tarp visi j tarpusavyje susijusiij orga­

nizmo process nusistoves t inkama pusiausvyra ir apykaita. K a i si apykaita

sutrinka, pasireiskia s^stingio busena ir tam tikros srities pusiausvyra t r inka

vis smarkiau ir smarkiau. T i k i m a , kad nervq sistemos jaudrinimas lieciant

atkuria naturally pusiausvyr^.

Refleksologija yra gydymo budas, kai spaudziami tam t i k r i nedideli odos

ploteliai, daugiausia ant plastakij ir pedij. T a i neinvazine, naturali terapija,

sukelianti gilij atsipalaidavim^, kuris kasdieniame gyvenime malsina jtamp^,

nesmarkij nerim^ ir depresij^. Tolesnis jos poveikis yra tas, kad j i skatina natu-

ralius organizmo gijimo procesus. Btitent todel per tam t ikr^ laik^ j i naturaliai

palengvina daugelj negalavimij ir daro teigiam^ ilgalaikj poveikj sveikatai.

Gydymo ir relaksacijos derinys yra galingas jrankis , kuris kartu

su kvalifikuota konsultacija ir mitybos patarimais sudaro bendr^

holistin^ sveikatos program^.

Z E M I A U Tiek Jizin}, tiek emocin} skausmq mes instinktyviai slopiname prisilietimais.

Refleksologija yra terapija, kurios metu spaudziami plastakose,

pedose ir ausyse esantys refleksij taskai. Ji pagrjsta principu, kad

refleks^ taskai yra susij^ su vidaus organais ir liaukomis, o patys

taskai issidestf tokia pacia tvarka, kaip fiziniame kiine, ir sudaro

kuno „zemelapj" ar mikrokosmos^. Butent todel refleksiniy taskij

spaudimas ar lietimas gali daryti jtak^ atitinkamiems organams.

Tokios procediiros padeda stimuliuoti normalias susijusio organo

funkcijas (pavyzdziui, skatinti hormomj ar virskinimo fermentij

sekrecij^) ir skatinti organizmo gijim^, taip pat uztikrinti ger^ fizinj

ir psichin^ savijaut^.

/ agal refleksologijos teorij;], kurios vystymasis prasidejo dar sio simtmecio

pradziojc, kun;j galima padalyti isilgai j dcsimt '/onij - po pcnkias kickvienoje

puseje nuo kuno vidurio linijos. Sios zonos t^siasi nuo koji} pirstij ik i galvos,

paskui atgal i k i rankij pirstij (arba atvirksciai). Ta ig i pirmoji zona t(;siasi nuo

kojos nykscio j galvos vidi ir j , o paskui zemyn j rankos nykstj , antroji zona -

nuo antrojo kojos pirsto i k i galvos, i k i rankos rodoniojo pirsto i r taip toliau.

Rcflcksinii j taskij pedose ar plastakose spaudimas vcikia toje paciojc zonoje

esancius kuno organus. Ta ig i kojij ar rankij nyksciij spaudimas daro jtak^

tojc pacioje zonoje csanticms vidaus organams ir malsins sioje zonoje kilusj

skausmij. A t i t i n k a m a i yra ir kitosc zonosc.

Rcflcksologijojc pcdos ir plastakos taip pat suskirstytos j keturias skersi-

nes zonas. Pirmoj i skersine zona t^siasi nuo pirstij galiukij i k i pirstij pagrindo

ir yra susijusi su kaklo ir virs kaklo esanciomis sritimis. Si zona ribojasi su

lini ja, vadinama cervikalinc lini ja. Po pirm^ja yra antroji skersine zona - ji

apima pedos pagalvel^ ir po pirstais csanci^ sritj. Si zona susijusi su k r i i t i -

nes lijstos organais ir ribojasi su lini ja, vadinama diafragminc l ini ja. Su pilvo

ertme susijusi trecioji skersine zona pedose pasiekia isorinio pedos sono l i n k j

(anatomiskai tai yra penktasis padikaulis), o plastakose j i pasiekia tarp nykscio

ir rodomojo pirsto esanci-4 audiniij klost^; si l ini ja vadinama juosmens lini ja.

Nuo sios linijos zemyn ti;siasi ketvirtoji skersine zona, kuri pedose pasiekia

kulksnics sonc csantj issikisim;j , o plastakose - nykscio pagrindo apacioje

aplink rics^ einanci^ lini j ; j : si l ini ja yra dubcns lini ja.

11

I I i ^ I I I f r

I S S A M U S I L I U S T R U O T A S V A D O \ ' A S : R I T L K K S O L O G I J A

VIRSKINIMO SISTEMOS REFLEKSg TASKAI

Refleksologija paremta tuo, kad veikia per tam tikrose zonose esan­

cius energijos takus. I ' as ta r i io j iL niet iL rctlcksologai savo g\'d\'nio prakti-

kojc taip pat pradejo taikvti tradicines kinij medicinos (zymesime T K M )

gydymo b u d ; j - taskinj masazij. Nors refleksologija labiau paremta kuno

zonij tcorija nci tradicines kini j meiiicinos meridianij tcorija, taciau

refleksologijos terapijoje taip pat licciami ir akupunkturiniai taskai {zr.

iiiifnijiprictlq, 264 f>sl.). A b i tcra|iijos pagrjstos principu, kad gydaiit

kuriij nors kuno dalj l icciami tam t ikr i kitosc kuno vietose esan-

t\-s taskai. Meritlianij tcorija, kuria rcmiasi T K M , ajirasyta toliau

knygoje (zr. 1,S'ps/.).

K M K i n TKM iiiskiiiii.

12

Refleksologijos sakrnj aptinkama jvairiose kulturose, pradedant

Senoves Egipto kapais ir ankstyvaisiais tradicines kinij medicinos

tekstais. Senoveje skausmui malsinti buvo placiai taikomas spaudimo

biidas. Taciau prielaida, kad tokia refleksologija, kaip mes j ^

suprantame dabar, prasidejo senoves laikais ir kad j i buvo viena is

Kinijos bei Egipto paslapciij, niekada nebuvo jrodyta.

Siuolaikines refleksologijos sakntf galima rasti daugelyje skirtingii senoves kiillfirij.

V i d u r z e m i o j u r o s r e g i o n a s /^'/asazo mcnas bei jo budai ir kuno gydymas manualiniu budu daugiausia

yra k i l ^ is Graiki jos , Senoves Romos, Siaures A f r i k o s ir Arabijos pusiasalio.

Juos taike pries daugelj tiikstancii j metij ir nuo tij laiki j zinomas jij stiprus ir

teigiamas poveikis gydomo asmens sveikatai. Senoves Graiki jos gydytojas

Hipokratas (460-377 m. pr. K r . ) , vadinamas medicinos tevu, kalbejo apie

s;jnarii} skausmo malsinim;j trynimo ir manualinio gydymo budais.

E g i p t a s Senoves egiptieciai taip pat kasdicn naudojo masazi}. Butent cgipticciij

kapavieteje ir buvo rasta seniausia zinoma scena, kurioje vaizduojamas tam

tikras kojij ir rankij pirstij gydymo bildas. Sakarojc csantis Ankamalioro

v i i i s r i i ; Zyiniis

gniik/i gYily/q/as Hipoknilns patiniisiiis ir skiuisiuingus sqnariiis siide riimin/i prisilicliinais.

Skausmui iiudsiii/i senoves cgip/ieaiii nmidojo niiuni.q ir iniiniiidinj gydyniq.

15