2008 m. spalio 5-osios vakarą, pučiant 12 m/s stiprumo pietų vėjui, iš Klaipėdos uosto Lietuvos buriuotojai su jachta „Ambersail“ išplaukė į „Tūkstantmečio odisėją“, kad pasauliui pristatytų Lietuvą, švenčiančią garbingą jubiliejų, ir pakviestų viso pasaulio lietuvius švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose penkiuose pasaulio kontinentuose. Per 9 mėnesius „Ambersail“ įveikė 43 427 jūrmyles, aplankė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes. Plaukime dalyvavo 120 buriuotojų, suskirstytų į 11 komandų.

Kasmet Lietuvoje surengiama daugiau kaip 30 įvairiausio rango buriavimo varžybų. Tai – Nidoje vykstantis Lietuvos Respublikos čempionatas olimpinių jachtų klasėse, Jūrinių jachtų čempionatas Klaipėdoje, tarptautinė regata „Rudens vėjas“ Kaune, tarptautinė „Platelių regata“ ir kt. Kasmet varžybų daugėja, jose dalyvauja vis daugiau buriuotojų.

Lietuvos buriuotojų sąjunga vienija per 30 buriuotojų klubų, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Neringoje, Plateliuose, Kintuose, Rumšiškėse ir kitur.

Baltijos jūra, Kuršių ir Kauno marios, ežerai, vėjingi orai skatina pomėgį buriuoti. Didėja sportinių, turistinių ir pramoginių jachtų laivynas. Buriavimas – ne tik sportas ir pramoga, bet ir mūsų šalies marinistinės kultūros dalis.

Venantas Butkus

Lietuviškoskolekcinėsmonetos

50 LITŲ MONETA, SKIRTA

XXX OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS LONDONE

50 LITŲ MONETA, SKIRTA XXX OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS LONDONE

Sidabras Ag 925Kokybė „proof“

Skersmuo 38,61 mmMasė 28,28 g

Monetos briaunoje yra užrašas:VĖJO ir stilizuotos burės

Monetos dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas BelevičiusTiražas 5 000 vnt.Išleista 2011 m.

Informacija Lietuvos bankeTel. (8 5) 268 0316

Faksas (8 5) 268 0314www.lb.lt

Monetos nukaldintosUAB Lietuvos monetų kalykloje

www.lithuanian-mint.lt

Lietuviškos kolekcinės monetos

© Lietuvos bankas, 2011Leidinyje spausdinamos nuotraukos iš ELTOS

ir asmeninių V. Butkaus, R. Šiugždinio ir G. Volungevičiūtės-Scheidt archyvųDizaineris Klaudijus Gelžinis

Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „LODVILA“, Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius

Sėkmingas žygis per Atlantą paskatino Lietuvos buriuotojus leistis į dar tolimesnes keliones. 1992–1995 m. klaipėdiečių jachta ,,Lietuva“ ir kauniečių jachta „Laisvė“ įgyvendino seną Lietuvos buriuotojų svajonę – apiplaukė aplink pasaulį. Jachta „Aura“ 1994–1995 m. sandūroje aplankė toliausiai į pietus nutolusį ir nuolat audrų skalaujamą Horno kyšulį. Tai buvo drąsūs mūsų buriuotojų iššūkiai, juos aktyviai rėmė visuomenė.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buriavimo sporte vyko reikšmingi pokyčiai. 1992 m. Kaune įsteigtas Respublikinis buriavimo centras. Naujos organizacijos pastangomis pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje šios sporto šakos atstovai 1992 m. dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Barselonoje. Po to pradėta dalyvauti įvairiose prestižinėse tarptautinėse regatose, Europos ir pasaulio čempionatuose. Įgiję daugiau patirties, olimpinio buriavimo sportininkai pasiekė puikių rezultatų. 1997 m. jie tapo pasaulio čempionais komandinėse varžybose. Tais pačiais metais R. Šiugždinis „Laser Radial“ jachtų klasėje iškovojo Europos ir pasaulio čempiono titulus, pripažintas geriausiu 1997 m. Lietuvos sportininku. G. Volungevičiūtė-Scheidt, olimpinių žaidynių debiutantė, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse startavusi „Laser Radial“ jachtų klasėje, Lietuvai padovanojo olimpinį sidabro medalį.

2006 m. lapkričio 9 d. į Klaipėdą atplaukė 36 m ilgio gafelinė-rėjinė škuna „Brabander“. Laivas įsigytas Klaipėdos universiteto jūrinių specialybių studentų praktikoms atlikti, naudojamas universiteto mokslinėms ekspedicijoms, atstovauja Lietuvai tarptautinėse regatose, dalyvauja miesto renginiuose. 2008 m. liepos 27 d. patyręs buriuotojas A. Varnas savo rankomis pastatyta 10 m ilgio jachta „Ragainė II“ išplaukė iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaulį. Per 2 metus ir 19 dienų jo vadovaujama trijų žmonių įgula įveikė apie 29 700 jūrmylių ir aplankė 44 šalis.

Europos ir pasaulio čempionas „Laser Radial“ jachtų klasėje R. Šiugždinis

Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoja G. Volungevičiūtė-Scheidt

Klaipėdos jachtklubo buriuotojai K. Vasiliauskas, kapitonas P. Buntinas ir M. Empacheris jachtoje „Žalčių karalienė“, tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą

laimėję pirmą vietą, 1937 m.

– viena iš įdomiausių ir sudėtingiausių vandens sporto šakų. Nuo 1900 m. ši sporto šaka įtraukta į Olimpinių žaidynių programą. 1907 m. įkurtos tarptautinės buriavimo sporto organizacijos (International Sailing Federation) narėmis yra 137 pasaulio šalys, jai taip pat priklauso tarptautinių jachtų klasių 104 asociacijos. Lietuvos buriuotojų sąjunga šios organizacijos nare buvo 1935–1940 m. Okupacijos metais nutrūkusi narystė atkurta 1991 m. lapkričio 3 d.

XIX a. pirmojoje pusėje augančiame Klaipėdos uoste buriuoti pradėjo iš Anglijos ir Norvegijos atsikėlę pirkliai. 1869 m. čia įvyko pirmoji jachtų regata. Populiarėjantį miestelėnų buriavimo sąjūdį vainikavo 1884 m. įkurta buriuotojų draugija Memeler Segel-Verein. Jos nariai dalyvavo jūrinėse regatose, rengė iškylas ir varžybas Kuršių mariose, vyko į buriavimo regatas Karaliaučiuje ir Piliavoje. Metams bėgant draugija suvienijo daugiau kaip 100 narių, tarp jų būta ir lietuvių kilmės buriuotojų.

Buriavimas – labai sena sporto šaka, tačiau buriavimo sporto istorijos pradžią įprasta skaičiuoti nuo tada, kai atsirado buriuotojų draugijos – jachtklubai. Pirmasis lietuvių jachtklubas pradėtas kurti 1919 m. Jo įstatai Kauno miesto ir apskrities valdyboje įregistruoti 1921 m. rugsėjo 7 d.

1924 m. Klaipėdoje susikūrė pirmoji jūrų skautų draugovės skiltis, jos planuose buvo įsigyti tikrą burlaivį, tinkamą plaukioti ne tik Kuršių mariose, bet ir jūroje. Tokia proga pasitaikė, kai 1925 m. pavasarį ties Klaipėda buvo sulaikytas ir rekvizuotas kontrabandininkų, gabenusių į Lietuvą spiritą, nedidelis motorinis-burinis laivas „Malaya“. Iš varžytinių parduodamą laivą nusipirko Klaipėdos jūrų skautai. Jam buvo suteiktas naujas Vydūno pasiūlytas pavadinimas – „Budys“. 1926 m. spalio 1 d. šis laivas pirmą kartą išplaukė jūron ir pasuko į Liepoją. Tai buvo istorinis reisas, paženklinęs Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią.

BuriavimasBuriavimasBuriavimasBuriavimas 1933 m. vasarą jachta „Gulbė“ pirmą kartą Lietuvos trispalvę iškėlė Norvegijos, Švedijos ir Anglijos uostuose. Didžioji šios jachtos kelionė iki Grinvičo, nulinio dienovidinio, ne tik išgarsino Lietuvos vardą kitose šalyse, bet ir paskatino plėsti lietuviškų jachtų laivyną, dalyvauti tarptautinėse regatose. 1935 m. Klaipėdoje įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Uostamiestyje nuolat daugėjo jachtų. Vienos jų priklausė Lietuvos buriuotojų sąjungai, Klaipėdos jachtklubui, kitos – „Santaros“ buriavimo klubui, Šaulių vandens sporto klubui ir privatiems asmenims. Lietuvos buriuotojų sąjungos iniciatyva 1936 m. Klaipėdoje pradėjo veikti buriavimo mokykla. Kursantų praktikai atlikti buvo įsigyta jūrinė jachta „Žalčių karalienė“. 1937 m. vasarą ši jachta, dalyvaudama tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą (270 jūrmylių), savo klasėje užėmė pirmą vietą. Tai buvo pirmoji Lietuvos buriuotojų pergalė tarptautinėse varžybose. 1938 m. birželio 17–20 d. Lietuvos buriuotojų sąjunga surengė pirmąją tarptautinę regatą Klaipėdoje ir Nidoje, varžybos vyko jūroje ir mariose.

1939 m. nacistinei Vokietijai užgrobus Klaipėdą, didžiosios lietuvių jachtos buvo nuplukdytos į Šventąją, o kitų klasių burlaiviai išdalyti Lietuvos vandens sporto klubams. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. vasarą Lietuvos buriuotojų sąjunga, kaip ir daugelis kitų visuomeninių organizacijų, buvo uždaryta. Apmirė ir buriavimo sportas. Karas ir okupacija išblaškė buriuotojus, buvo sunaikintos beveik visos jachtos, bet buriavimas Lietuvoje nežlugo. 1945 m., vos nutilus pabūklų griausmui, Vilniaus buriuotojai surengė pirmąsias buriavimo pirmenybes Trakuose. 1946 m. pradžioje Klaipėdoje įkurtas Lietuvos jūrų jachtklubas. Buriuotojų entuziazmo dėka netrukus Kuršių mariose suplazdėjo pirmosios burės. Klaipėdos buriuotojai tapo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje vykstančių regatų nugalėtojais ir prizininkais.

Kauno buriuotojai, per okupacijas netekę burlaivių, pirmaisiais pokario metais savaitgaliais savo lėšomis vykdavo buriuoti į Trakus ir Klaipėdą. Padėtis iš esmės pasikeitė, kai, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas ir susiformavo Kauno marios. 1951 m. įsikūrė jachtklubas Plateliuose, vėliau atsikūrė Šiaulių, buvo įsteigti Elektrėnų ir kiti jachtklubai. 1954 m. įvyko pirmoji Kuršių marių regata, joje dalyvavo daugelis geriausių Lietuvos buriuotojų.

Lietuvos buriuotojų sugrįžimo į jūrą pradžia – 1967 m. pavasaris, kai pirmą kartą 7 buriuotojai su jachta „Banga-2“ pradėjo tolimąjį sportinį plaukiojimą Baltijos jūroje. Šios kelionės metu buriuotojai apsilankė Hoglando ir Saremos salose, Taline, Rygoje ir Ventspilyje. 1975 m. įvyko jachtos „Vilnis“ žygis per Baltiją, Ladogos ežerą ir Baltąją jūrą į Archangelską, Murmanską. Tai – pirmoji lietuvių jachta, pabuvojusi už Speigiračio.

Prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui, Lietuvos buriuotojams atsivėrė visas pasaulis. 1989 m. gegužės 13-ąją pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje trys jachtos „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“, iškėlusios trispalves vėliavas, pradėjo žygį per Atlantą. Tuomet šalis gyveno Atgimimo nuotaikomis ir svajonėmis, o į tolimą žygį su šūkiu „Lietuvos garbei, tautos vienybei“ išsirengę buriuotojai buvo suprantami kaip Laisvės šaukliai.Klaipėdos jūrų skautų jachta „Budys“

ir jos komandaLietuvos jachtklubo buriuotojai šventiniame parade Kaune.

Aleksotas, 1934 m.Lietuvos jūrų jachtklubo buriuotojų

komanda. Klaipėda, 1949 m.