"lietuvai" uab civitta

Lietuvos švietimoraidos scenarijus

2011-12-23LR Švietimo ir mokslo ministerija

(2)

Kiekis prieš kokybę (Output vs. Outcome)

Švietimo raidos scenarijus

• >90 proc. 25-64 m. gyventojų yra įgiję bent vidurinį išsilavinimą (1-oji vieta ES)• >60 proc. (iki 24 m.) gyventojų yra įgiję vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą (2020 m. ES siekis) • >40 proc. dirbančiųjų dirba mokslo ir technologijų srityje (daugiau nei ES vidurkis)

• 5 proc. BVP (~ES vidurkis)

• 40 vieta PISA reitinge (iš ES šalių Lietuva aplenkė tik Bulgariją ir Rumuniją)• 26 vieta ES pagal EPO registruotų patentų skaičių (mln. gyventojų)

Dalyvavimas švietime (2010 m.)

Švietimo finansavimas (2000-2010 m.)

Švietimo rezultatai (2010 m.)

(3)

Ilgalaikiai valstybės siekiai

Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m.

strategija

Valstybės ilgalaikės raidos

strategija

Lietuvos pažangos strategija

„Lietuva 2030”

.......

• Žinių ekonomika• Aukšta pridėtinė vertė ir inovacijos• Aukščiausios kvalifikacijos specialistai• Mokslo, studijų ir verslo sąveika• Išsilavinimo prieinamumas• Suaugusiųjų švietimas• Mokymasis visą gyvenimą• Švietimo įstaigų savarankiškumas• .....


..............

(4)

Atsakomybė už ugdymo rezultatus

Lietuvos švietimo sistemos problematika

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Bendrasis lavinimas

Profesinis mokymas ir profesinis orientavimas

Suaugusiųjų švietimas

Etapai Pagrindiniai iššūkiai

Prieinamumas ir ugdymo formų įvairovė

Pedagogų rengimasPedagogų kaita

Specialistų (kvalifikacijų) paklausa ir pasiūla

Motyvacija

1

2

3

4

5

6


Aukštasis mokslas

(5)

Savivaldybės neprisiima pilnos atsakomybės už ugdymo rezultatus joms pavaldžiose įstaigose

» Savivaldybės yra daugumos ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigų steigėjos» Įstaigų vadovai skiriami savivaldybės Tarybų nustatyta tvarka» Įstaigos vadovas nėra atskaitingas steigėjui už ugdymo rezultatus

Nac

iona

lini

s ly

gmuo

Lėšo

s ug

dym

ui(k

repš

elis

)

Ugd

ymo

įsta

igos

ly

gmuo

ŠMM

Savivaldybė

Mokykla

Atsiskaito savivaldybės nustatyta tvarka už lėšų

ūkiui panaudojimą

Savi

vald

ybės

lygm

uo

Lėšo

s ūk

iui

Atskaitingumas už valstybės lėšų ugdymui panaudojimą

nenustatytas

?

1 2 3 4 5 6


(6)

Apie 30 proc. vaikų negali patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

1-6 m. vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme Lietuvoje, ir nepatenkintų paraiškų skaičiaus palyginimas (tūkst.)

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius

» Nuo 2005 m. valstybinių darželių skaičius tik mažėjo, tuo tarpu privatūs darželiai net esant didelei jų paklausai didžiuosiuose miestuose kūrėsi vangiai

» Ikimokykliniame ugdyme vyrauja drausme, paklusnumu ir konkurencija grįsta ugdymo forma

» Pagal dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme Lietuva užima 24 vietą tarp ES šalių, atsilikdama nuo ES vidurkio 15 procentinių punktų

57 55 54 55

2011

75

20

2010

84

30

2009

85

30

-4%

2008

85

28

Nepatenkintų prašymų sk.Dalyvaujančių sk.

84

-4%

2010

627

2005

652

Privatūs steigėjaiSavivaldybė

1 2 3 4 5 6


(7)Švietimo raidos scenarijus

Šaltinis: Marcus Orlovsky kalba iš TEDx Vilnius 2011

(8)

Per mažai dėmesio kreipiama į tai, kaip yra rengiami pedagogai ir kokie

1 orlaivio piloto paruošimo kaina (Lt)

72,648

1 mokytojo reali paruošimo kaina (Lt)

203,680

1 mokytojo paruošimo kaina (Lt)

30,5525,700

Dirbantys mokytojais

Nedirbantys mokytojais

Baigę pedagogikos

studijas

31,00036,700

Pedagogikos studijas baigę 2000-2010 m. ir mokytojais dirbantys asmenys

Faktinė pedagogo parengimo kaina, Lt

1 2 3 4 5 6

Vidutinio stojamojo balo pasiskirstymas 2010 m.

» Faktiniam mokytojų parengimui išleidžiama vidutiniškai tris kartus daugiau lešų, nei brangiausių (pvz. orlaivio pilotavimo) specialistų parengimui

» <15 proc. asmenų, įgijusių pedagogo kvalifikaciją, renkasi pedagogo darbą mokykloje

» Tipinis pedagogo studijas pasirinkęs studentas yra ~30 proc. mažiau pažangus nei statistinis VU studentas


(9)

Po 15-20 metų Lietuvoje nebus pakankamo aukštos kvalifikacijos pedagogų skaičiaus

58

1216 17 19

13

73

0

5

10

15

20

>6560–6450–5430–34 55–5940–4425–29 35–39<25 45–49

2

Mokytojų pasiskirastymas pagal amžių %

Šaltinis: LSD, 2011

Numatomas mokytojų pasiskirstymas pagal amžių % ateityje

1 2 3 4 5 6

» Nuo 2004 m. mokinių skaičius mažėjo greičiau nei pedagogų skaičius. Todėl pedagogo valandos atlygio pakėlimą iš dalies „suvalgo“ sumažėjęs krūvis

» Mokytojų regeneracija sudaro tik 50%, t.y. per artimiausius 10 metų du išeinančius mokytojus pakeis vidutiniškai vienas jaunas pedagogas

» Nėra pakankamai paskatų jauniems pedagogams dirbti mokyklose


0

50

100

150

200

250

300

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Mokytojų atlyginimų pokytis proc.Mokinių skč. pokytis proc.

(10)

Darbo rinkoje egzistuoja didelės parengtų/rengiamų specialistų paklausos ir pasiūlos „žirklės“

» Lietuvoje pastebima aukštojo mokslo „infliacija“. Visiems prieinamas, todėl „nuvertėjęs“ aukštojo mokslo diplomas

» Populiarių specialybių vietų skaičius aukštosiose mokyklose išlieka didelis nepriklausomai nuo šių specialybių paklausos darbo rinkoje

» Jaučiama abiturientų sąmoningumo stoka pasirenkant studijų kryptį

1 2 3 4 5 6

Meno

5%

Fizinių mokslų

7%

Humanitarinių mokslų

9%

Technologijos mokslų

12%

Biomedicinos mokslų

16%

Socialinių mokslų

51%

Bendras

100%

2011 m. stojančiųjų į universitetus studijų sričių populiarumas proc.

Stojantieji pagal studijų tipą


(11)

Vangus dalyvavimas suaugusiųjų švietimo programose

» Lietuvoje suaugusiųjų švietimo programose dalyvauja apie 4 proc. 25-64 m. gyventojų, tai yra 4 kartus mažiau nei valstybės strateginis siekis arba daugiau nei 2 kartus mažiau nei ES vidurkis

» Dalyvavimas suaugusiųjų švietime yra grįstas savanoriškais ir laisvo pasirinkimo pagrindais. Todėl intensyvumas ir paklausa priklauso išimtinai tik nuo pasiūlos kokybės, prieinamumo ir įvairovės

» Aukštosios mokyklos šiuo metu nėra suinteresuotos suaugusiųjų švietimu ir nėra atitinkamų motyvatorių, skatinančių tai daryti

1 2 3 4 5 6

4%

LT

15%

ES vidurkis

9%Suaugusiųjų dalyvaujančių švietime

LT siekis

25-64m. amžiaus asmenys dalyvaujantys suaugusiųjų švietimo programose, %


(12)

PriežastysIš

šūki

aiPa

grin

dinė

s pr

ieža

stys


(13)

Tobulinant švietimo sistemą, kyla rizika ilguoju laikotarpiu nesukurti jokių pozityvių pasikeitimų

C. Pergalvoti

B. Pertvarkyti

A. Tobulinti

Laikas

Vertė

Veiksniai, galimai „suvalgysiantys“ tobulinimo iniciatyvų rezultatus:»Demografiniai pokyčiai»Tolimesnis PISA (Tarptautinė moksleivių vertinimo programa) reitingo mažėjimas»Nesubalansuota mokytojų kartų kaita»Pedagogų rengimas

Esama situacija

Galima ateities situacija


(14)

Rekomendacijos

Specialistų paklausa ir pasiūla

Motyvacija suaugusiųjų švietime

2

5

6

Pedagogų rengimas

Pedagogų kaita

3

4

Neefektyvus įstaigų valdymas

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumo stoka

1

2

• Įvesti ūkio lėšų krepšelį bendrajame lavinime ir ikimokykliniame ugdyme, sudarant ekonomines paskatas efektyviai naudoti ūkio lėšas bei steigtis privačioms ugdymo įstaigoms (ŠMM lygmenyje – parengti gaires)

• Pertvarkyti ugdymo įstaigas į Viešąsias įstaigas• Apibrėžti savivaldybių ir mokyklų vadovų atsakomybę ir

atskaitingumą už ugdymo rezultatus

• Nustatyti minimalų konkursinį balą (pedagogams – aukštą) , griežtinti priėmimo ir diplomo išdavimo tvarką (t.y. Pakelti „kartelę“ sudarant „dirbtinę paklausą“)

• Optimizuoti esamą mokytojų skaičių, apibrėžiant mokytojų skaičiaus santykio su mokinių skaičiumi parametrus

• Indeksuoti studijų krepšelį, atsižvelgiant į valstybės prioritetus

• Nustatyti minimalų stojimo į aukštąsias mokyklas konkursinį balą

• Sukurti ekonomines paskatas aukštosioms mokykloms aktyviai teikti suaugusiųjų švietimo paslaugas


"lietuvai" uab civitta

Documents