lietuviu kalba 9 klasei

Lietuviųkalba 9

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė

Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Pirmoji knyga

Turinys

Įvadas • 4

1 skyrius. Kartojimas • 5 1 pamoka. Klausymosi gebėjimų įtvirtinimas • 6 2 pamoka. Taisyklingos tarties reikalavimų kartojimas • 9 3 pamoka. Morfologijos kartojimas: kalbos dalys • 13 4 pamoka. Morfologijos kartojimas: žodžių daryba ir rašyba • 18 5 pamoka. Sintaksės kartojimas: sakinio dalys ir sakinys • 22 6 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas • 26 7 pamoka. Rašymo užduočių aptarimas: juodraščių tobulinimas • 30 8 pamoka. Kartojimo skyriaus apibendrinimas • 34

2 skyrius. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys • 36 1 pamoka. Kalba – pasaulio atspindys • 37 2 pamoka. Kalba – gyvas organizmas • 42 3 pamoka. Lietuvių kalbos išskirtinumas • 46 4 pamoka. Senieji lietuviški raštai ir jų kultūrinis kontekstas • 50 5 pamoka. Ryškiausios senųjų raštų kalbos ypatybės • 57 6 pamoka. Grupinė kūrybinė užduotis: pranešimas apie kalbą • 63

3 skyrius. Kalbėjimas • 65 1 pamoka. Bendravimo situacijos ir viešasis kalbėjimas • 66 2 pamoka. Viešoji kalba • 71 3 pamoka. Rengimasis viešajai kalbai • 80 4 pamoka. Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas • 85 5 pamoka. Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga • 90 6 pamoka. Rengimasis viešajai kalbai. Pabaiga • 96 7 pamoka. Mokomės sakyti viešąją kalbą • 101 8 pamoka. Kalbos sakymas ir įsivertinimas • 107

4 skyrius. Kirčiavimas • 1111 pamoka. Priegaidžių skyrimas • 112 2 pamoka. Kaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas • 117 3 pamoka. Kaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas • 122 4 pamoka. Mokomės kirčiuoti be klaidų • 126 5 pamoka. Mokomės kirčiuoti be klaidų • 130 6 pamoka. Naujų kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas • 134

5 skyrius. Skaitymas • 137 1 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: viešoji kalba • 138 2 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: mokslo populiarusis straipsnis • 143 3 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: recenzija • 147 4 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: interviu • 152 5 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: laiškas • 157 6 pamoka. Taikome suvokimo strategijas: kūrybinės užduotys • 163

Priedai • 169

Turinys

6 skyrius. Sintaksė (I) • 5 1 pamoka. Vientisinis ir sudėtinis sakinys • 6 2 pamoka. Kaip skirstomi sudėtiniai sakiniai • 9 3 pamoka. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai • 13 4 pamoka. Įtvirtiname sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos įgūdžius • 18 5 pamoka. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai • 22 6 pamoka. Šalutinio dėmens vieta sakinyje • 26 7 pamoka. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba • 26

7 skyrius. Rašymas (I) • 36 1 pamoka. Susipažinkime: mokslinis stilius • 37 2 pamoka. Mokomės aiškinti: aiškinamojo teksto komponavimas • 42 3 pamoka. Rašome recenziją • 46 4 pamoka. Tobuliname juodraštį (I) • 50 5 pamoka. Susipažinkime: publicistinis stilius • 57 6 pamoka. Rašome interviu • 63 7 pamoka. Tobuliname juodraštį (II) • 638 pamoka. Kūrybinės užduotys: biografinis pasakojimas • 63

8 skyrius. Sintaksė (II) • 65 1 pamoka. Šalutinių dėmenų rūšys • 66 2 pamoka. Plačiau apie šalutinių sakinių rūšis • 71 3 pamoka. Šalutinių dėmenų laipsniai ir vienarūšiai šalutiniai dėmenys • 80 4 pamoka. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių sintaksiniai sinonimai • 85 5 pamoka. Apibendriname sudėtinius prijungiamuosius sakinius • 90 6 pamoka. Įtvirtiname vientisinių ir sudėtinių sakinių skyrybos įgūdžius • 96

9 skyrius. Rašymas (II) • 1111 pamoka. Susipažinkime: administracinis stilius • 112 2 pamoka. Motyvacinis laiškas, prašymas • 117 3 pamoka. Autobiografija • 122 4 pamoka. Charakteristika, rekomendacija • 126 5 pamoka. Asmeninio pobūdžio tekstai: laiškas • 130 6 pamoka. Kūrybinės užduotys: autobiografinis pasakojimas • 134

10 skyrius. Apibendrinimas. Metinis darbas • 137 1 pamoka. Kalbos kurso kartojimas. Metinio darbo temos pasirinkimas • 138 2 pamoka. Sintaksės kartojimas • 143 3 pamoka. Sintaksės kartojimas • 147 4 pamoka. Kalbos kurso kartojimo apibendrinimas • 152 5 pamoka. Teksto rašymo kartojimas • 157 6 pamoka. Metinio darbo pristatymas • 163

Priedai • 169

84

5. * Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

5.1. Suformuluokite teksto temą.

5.2. Suformuluokite teksto tikslą.

5.3. Suformuluokite pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius.

5.4. Įvardykite šio teksto adresatą. Atsakymą argumentuokite.

Labiau už fizinio pasaulio ekologiją man rūpi žmogaus dvasinio pasaulio likimas. Mokslininkai kalba apie mutageninius žmogaus genofondo pokyčius, o kas vertins išsi-gimstančią dvasinę žmogaus struktūrą? Tarp šių dviejų pasaulių esama didelės prarajos, ir galbūt kaip tik dėl to siekimas išsaugoti gamtą labai dažnai atrodo infantilus. Mums dažnai nerūpi, koks žmogus toje gamtoje gyvens ir iš viso ar jis ten norės gyventi. Aš ne-suprantu, kaip galima piktintis nafta Neryjè ir čia pat nematyti, kiek tos naftos yra ano-malioje sąmonėje, kurią teigia, tarkim, šiuolaikinis menas. Kitas momentas jau tiesiogiai susijęs su poeto pozicija: viena didžiausių ekologinių problemų – mūsų gimtoji kalba, o dar konkrečiau – poetinės kalbos klausa. Šioje srityje mutagenezė yra neįtikėtina, ir dra-matiškiausia yra tai, jog daugeliui žmonių, užaugusių ant šiuolaikinės epochos grindinio, pažeistas kalbos jausmas jau tapatinamas su gimtąja kalba. Nesusikalbėjimas čia gresia toks pat, kokį dabar matome tarp inteligentų, ginančių senamiestį, ir biurokratų. Čia pi-nasi sudėtingi skonio, dorovės ir apskritai vertybinio nuovokumo dalykai. Aš nesuprantu, kodėl populiariam jaunųjų dainininkui dėl lietuvių kalbos klaidos negėda, o štai kad pa-žeidžiama architektūrinė erdvė – lyg ir gėda. Juk čia tie patys dalykai: kalbos jausmas yra taip pat moraliai pagrįstas kaip ir architektūrinė erdvė...

Pagal Vaidotą Daunį (Pastoviųjų vertybių versmė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003)

R e n g i m a s i s v i e š a j a i k a l b a i

Apibendriname ir įsivertiname

• Per kelias pamokas pasirengsime viešajai kalbai.

Kiekvienas jūsų domisi kokia nors specialybe ar profesija. Pagalvokite ir pasirinkite, ku-

rią specialybę ar profesiją norėtumėte pristatyti viešai. Prisimindami, ko mokėtės pa-

mokoje, pradėkite rengtis viešajai kalbai.

• Suformuluokite būsimos viešosios kalbos temą.

• Numatykite intenciją ir suformuluokite tikslą.

• Kadangi kalbą pristatysite klasės draugams, pasitarkite su mokytoju ir numatykite,

kur ir kada kalbėsite, kokias priemones galėsite naudoti, aptarkite kalbos trukmę.

• Suformuluokite pagrindinę mintį ir ją plėtojančius teiginius.

• Jei kas nors neaišku ar kelia abejonių, pasitarkite su draugais, pasikonsultuokite su mo-

kytoju.

(Kitus rengimosi kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime savo vie-

šąją kalbą.)

85

Medžiagos ir informacijos rinkimas ir grupavimasPer praėjusią pamoką mokėmės formuluoti pagrindinę viešosios kalbos mintį ir ją

pagrindžiančius teiginius. Tai padarę turime apgalvoti, kaip tuos teiginius pagrįsime arba iliustruosime, kad kalba būtų įtikinamesnė, paveikesnė ar konkretesnė. Prisiminkime, kaip plėtojami ir pagrindžiami rašinio teiginiai. Panašiai elgiamasi ir rengiant viešąją kalbą: su-sirinkta medžiaga atrenkama atsižvelgiant į kalbos tikslą, pobūdį, pasirinktą iliustravimo būdą, klausytojų interesus ir pan.

K a l b ė j i m a s

4 Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas

pamoka

• Pakartosime medžiagos rinkimo būdus ir mokysimės naudotis įvairiais

informacijos šaltiniais viešajai kalbai iliustruoti.

• Nagrinėsime ir mokysimės imti interviu.

• Mokysimės tikslingai sudėlioti viešosios kalbos teiginius, viešąją kalbą komponuoti.

• Toliau rengsimės viešajai kalbai.

Tai, ką sakome (ištarti žodžiai pokalbio tematika, klausimai, perduota informacija, faktai...)

Gilinamės ir suvokiame

• Remdamiesi patirtimi, įgyta renkant medžiagą rašymo užduotims, prisiminkite, ko-kiais būdais galima surinkti informacijos teiginiams pagrįsti. Tuos būdus aptarkite.

• Panagrinėkite diagrama pateikiamą informaciją ir paaiškinkite, į ką svarbu atkreipti dėmesį sakant viešąją kalbą.

• Argumentuokite, kad ši diagrama pagrindžia posakį:

3 S K Y R I U S

Kaip atrodome (apranga, oficialumas, patrauklumas, kūno „kalba“...)

Kaip mus girdi (balso garsumas, stiprumas, tembras...)

KAS LEMIA BENDRAVIMĄ

„Sutinka pagal drabužį, išlydi

pagal protą.“

KAS LEMIA BENDRAVIMĄ

Sutinka pagal drabužį, išlydi

55%

7%

38%

86

Jei daugiau remsimės savo nuomone, kalba bus emocingesnė ir subjektyvesnė. To-kioje kalboje bus nuomonę akcentuojančių žodžių: atrodo, galbūt, manau, mano nuomo-ne, sakyčiau ir kt. Kad teiginius išplėtotume ir nuomonę pagrįstume, pravartu remtis dar kokia nors medžiaga. Tai gali būti arba objek-tyvūs faktai (datos, vardai, skaičiai, grafikai, statistiniai duomenys, moksliniai įrodymai ir pan.), arba subjektyvesni argumentai –kitų žmonių nuomonė (žymių žmonių po-

sakiai, citatos iš knygų, apklausų rezultatai ir kt.). Medžiagą rinkti galime įvairiai: naudotis bibliotekos knygomis, išsirašyti citatų, pasidaryti išrašų, panaršyti internete, pavartyti kons-pektus, paimti interviu...

Sukauptą medžiagą būtina atrinkti, įvertinti: ar ji tikrai atitinka kalbos temą, pagrindinę mintį, tikslus, kuriuos teiginius ir kaip iliustruoja, ar ji yra įdomi, patraukli, suprantama. Praktinių medžiagos rūšiavimo ir atrinkimo būdų yra įvairių. Jei kurį nors iš jų jau esate pasirinkę, puiku, jeigu ne, pabandykime tai padaryti remdamiesi tam tikra logika, pagal tam tikrą schemą. Schemos centre – tema ir pagrindinė mintis, o iš jų išplaukia sufor-muluoti teiginiai. Tuos teiginius reikia išplėtoti, papildyti iliustracijomis ir argumentais, pasirinktais pagal priimtiną pagrindimo būdą. Tad ir bandykime visas surinktas mintis ir kitą medžiagą pritaikyti atitinkamiems teiginiams. Paskui peržiūrėkime, ar visi teiginiai yra argumentuoti , jei ne – juos papildykime. Galiausiai kiekvienam teiginiui atidžiai parinkime po dvi tris svariausias, kalbos tikslą, adresatą, kalbėjimo stilių akcentuojan-čias iliustracijas. Kitą medžiagą kol kas atidėkime, gal jos dar prireiks, kai nuosekliai sudėliosime visą kalbą...

Panašus metodas, kurį galbūt taikėte rengdamiesi rašyti rašinį, – minčių medis. Išban-dykite ir jį.

Detalus dėstymo dalies planavimasAtrinkę iliustracinę medžiagą pagrindinės minties svarbiausiems teiginiams išplėtoti,

galime pradėti kalbą komponuoti. Tačiau kad viešoji kalba pasiektų tikslą, labai svarbu aiškiai suvokti dėstymo paskirtį ir pasirinkti tinkamą teiginių pateikimo tvarką.

Viešosios kalbos dėstymo dalies paskirtis dažniausiai yra:

R e n g i m a s i s v i e š a j a i k a l b a i . M e d ž i a g o s r i n k i m a s

sukelti abejonių,

pakritikuoti.

galime pradėti kalbą komponuoti. Tačiau kad viešoji kalba pasiektų tikslą, labai svarbu aiškiai suvokti dėstymo paskirtį ir pasirinkti tinkamą teiginių pateikimo tvarką

informuoti (papasakoti, išdėstyti, išaiškinti, įrodyti),

įtikinti,

87

Rėmimasis autoritetu

87

autoritetu

Pasirengimas interviu1. Numatykite interviu tikslą, temą ir pagrindi-

nę mintį. Tai padės nenukrypti.2. Tikslą, temą ir pagrindinę mintį iš anksto pa-

sakykite pašnekovui, kad jis galėtų pasirengti ir atsakydamas nenukryptų nuo temos.

3. Prieš susitikdami su pašnekovu nuodug-niai pasidomėkite tema. Pravartu kuo daugiau sužinoti ir apie pašnekovą.

Dažniausia teiginių dėstymo tvarka yra chronologinė (pagal įvykių laiką) ir faktologi-nė (pagal svarbą, įtaigumą ar temines grupes). Tvarkos pasirinkimą lemia kalbos tikslas ir tema. Pavyzdžiui, jeigu mūsų kalbos tikslas yra nuosekliai papasakoti įvykius, rinksimės chronologinę tvarką, o jei norėsime įtikinti, teiginius komponuosime taip, kad pagrįstume pagrindinę mintį, pradžioje iškeltą idėją ar intrigą.

O planas? Planą iš esmės jau turime, nes plano dalys – pa-grindiniai teiginiai, svarbu tinkama tvarka juos pateikti.

Rengdami įtikinimo ar proginę kalbą (siekdami klausytojus įtikinti ar sužadinti jų jausmus), nepamirškime, kad šioms kal-boms yra svarbi kulminacija (aukščiausias įtampos ar įtaigos taškas), todėl jų teiginius derėtų dėlioti stiprėjimo tvarka. Tai padeda pasiekti svarbiausią tokių kalbų tikslą – palaikyti įtam-pą per visą kalbą.

Teiginių iliustravimo būdai

Atliekame1. Aptarkite viešųjų kalbų teiginių iliustravimo tipus. Dar kartą atidžiai perskaitykite 2 pamokoje

pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbas (1 ir 2 kalbos) ir atliki-

te užduotis.

1.1. Nurodykite pagrindinius tekstų teiginius.

1.2. Nustatykite, kokie teiginių iliustravimo būdai kalbose panaudoti.

K a l b ė j i m a s 3 S K Y R I U S

Viešoji kalba turi būti logiška, glausta, nuo-sekli. Joje neturi būti su tema nesusijusių dalykų. Įsiminkite: geriau vienas išplėtotas klausimas ar mintis, nei daug neatskleistų, nepagrįstų.

2. Interviu – vienas iš labiausiai paplitusių informacijos pateikimo būdų žurnalistikoje –

dažnai naudojamas ir informacijai gauti. Renkant informaciją interviu būdu, reikia ne tik su-

galvoti temą, klausimų, kurie tiktų pasirinktai temai, išsikelti tikslus, užduoti klausimų pašne-

kovui, bet ir turėti pakankamai laiko išklausyti atsakymams.

Apibūdinimas Statistika ir faktai

Pavyzdžiai ir pasakojimai

Lyginimas ir supriešinimas

88

Perskaitykite dar kartą 1 skyriaus 5 pamokos 4 užduotyje

(p. 24) pateiktą Jurgos Ivanauskaitės tekstą ir atlikite užduotis.

2.1. Apibendrinkite tekste išsakytas mintis ir įvardykite, apie kokios

temos interviu kalba autorė.

2.2. * Nurodykite, apie kokias teigiamas ir neigiamas interviu puses

užsimenama.


interviù nkt.[angl. interview]:

1. žurnalisto pokalbis su valstybės, vi-suomenės, kultūros arba kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui arba televizijai;

2. sociologinių tyrimų metodas; pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami.

(Interleksis)

Irena Smetonienė

Jaunimas nori taisyklingos lietuvių kalbos

88

Irena Smetonienė

Jaunimas nori taisyklingos lietuvi

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra pa-skelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia proga „Bernardinai.lt“ kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komi-sijos pirmininkę Ireną Smetonienę. Kokių iššūkių šiandien iškyla mūsų kalbai? Ar kalbame netaisyklingiau nei kitos

3. Perskaitykite pateikiamą interviu ištrauką ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

3.1. Kokia yra šio interviu tema?

3.2. Koks, jūsų manymu, yra šio interviu tikslas?

3.3. Suformuluokite pagrindinę mintį.

3.4. * Nurodykite tris skirtingus teiginių iliustravimo būdus, naudojamus tekste.

3.5. ** Įvertinkite, kurių – objektyvių ar subjektyvių – teiginių išplėtojimo atvejų šiame inter-

viu yra daugiau. Ko tai suteikia tekstui?

3.6. ** Paaiškinkite, kokio pobūdžio – tiesioginis, klausiamasis ar intriguojantis – yra šio in-

terviu pavadinimas. Kodėl pasirinktas tokio pobūdžio pavadinimas?

3.7. Išsirinkite nežinomus žodžius ar terminus, pasitikrinkite jų reikšmes žodynuose.

89

tautos? Kaip sugrąžinti taisyklingą kalbėjimą lietuviškai į viešąją erdvę, žiniasklaidą ir mokyklas?

Su kokiais pagrindiniais iššūkiais ir grėsmėmis šiandien susiduria mūsų gimtoji kalba?

Sunku į tai vienu sakiniu atsakyti. Tos grėsmės yra nuolatinės. Per žurnalo „Gimtoji kalba“ parodą mokiniai skaitė, kokių buvo problemų 1933, 1936 metais. Atrodo, imk ir spausdink tai iš naujo – taip viskas šiandien tinka. Tai – ir viešieji užrašai, ir barbarizmai, ir taip toliau. O šiandien mūsų kalba, kaip ir visos kitos kalbos, susiduria su vadinamąja „lingua franca“ – anglų kalba ir jos daroma įtaka. Tačiau tą patiria visos kalbos.

Žodžiu, šiuo atveju lietuvių kalbai didesnė grėsmė nei kitoms nekyla?Tikrai ne. Tačiau ji yra vadinama mažąja kalba, ir, be abejo, mažosioms kalboms

įtaką daro didžiosios. Taigi sunku pasakyti, ar ta „lingua franca“ lietuvių kalbą visiškai išstums, ar ji dar išliks.

Kaip vertintumėte dabartinę lietuvių kalbos būklę kalbos kultūros požiūriu – tar-kime, ar prieš dešimtmetį žmonės kalbėjo švariau?

Čia yra visko. Remiantis laikraščiais arba televizija, būtų galima sakyti, kad anks-čiau buvo kalbama lyg ir švariau. Tačiau ar tai nėra mūsų nusistatymas? Buvau ir pati priėjusi prie išvados, kad jaunimas visiškai nekreipia dėmesio į kalbą. Bet buvo labai įdomu, kai pernai Švietimo ir mokslo ministerija atliko mokinių apklausą. Pasirodo, jie nori taisyklingos kalbos – nori apie ją kalbėti, nori ją girdėti ir skaityti žiniasklai-doje. Mokiniai netgi nurodo, kad pagrindinis kalbos klaidų šaltinis yra žiniasklaida. Vadinasi, žiniasklaidai reikėtų pasitempti.

Kitas įdomus dalykas. Vadinamieji „blogeriai“ balandžio mėnesį organizuoja susi-tikimą, į kurį kviečia mane, norėdami pasikalbėti apie kalbos problemas. Patys „bloge-riai“ jau rengia savotiškas akcijas „Nepiktžodžiauk“, „Kalbėk lietuviškai“. Jie visiškai nėra prieš taisyklingą lietuvių kalbą – net pokalbiuose, net „bloguose“. Jiems netgi patiko Lietuvių kalbos komisijos pasiūlytas terminas „tinklaraštininkas“ vietoje „blo-gerio“. Taigi, pasirodo, kad net ir jaunimas nėra nusistatęs prieš taisyklingą kalbą, kaip kartais mes manome.

Kaip dabartinė lietuvių kalba taisyklingumo, švarumo požiūriu atrodo palyginti su kitomis kalbomis?

Reikėtų kalbėti apie du skirtingus dalykus – bendrinę arba, kaip vadinama Euròpoje, standartinę ir šnekamąją kalbą. Standartinės kalbos yra visur suprantamos kaip tai-syklingos, tai yra švarios, pagal sistemą.

O kaip viešojoje erdvėje?Viešojoje erdvėje lenda labai daug šnekamosios kalbos. Tačiau į šnekamąją kalbą

jokie kalbininkai – jokios inspekcijos ir komisijos – nesikiša. Čia taisyklingas kalbė-jimas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo ir supratimo, kas yra kalba. Jeigu žmogus bando viešai kalbėti taip, kaip šneka namie ar su draugais prie laužo, – štai ir turime


90

rezultatą. Vis dėlto, kaip ir kitose šalyse, turi būti aiškiai atskiriama viešoji standartinė ir kasdienė kalba – tarsi perjungiamas mygtukas, ir žmogus žino, kad šneka viešai.

Tačiau dėl barbarizmų ir žargonybių kenčia visos kalbos. Kitose šalyse lygiai taip pat yra šnekama apie atskirus sluoksnius – kiek yra užteršta mokslininkų, atskirų sri-čių profesionalų kalba, apie tai, ką pateikia žiniasklaida, kokiam sluoksniui ji atsto-vauja. Kartais yra sakoma, kad tai – turgaus kalba. Ir apie tą „turgaus kalbą“ yra šnekėję ir kitų šalių kalbininkai.

Vis dėlto ar esama veiksmingų būdų, kaip sustabdyti mūsų gimtosios kalbos dar-kymą žiniasklaidoje, mokyklose, viešojoje erdvėje? Kartais susidaro įspūdis, kad kal-bos priežiūros institucijos čia yra bejėgės?

Vien minėtos institucijos nieko nepadarys. Turime dirbti visi kaip vienas. Jeigu visi dirbtų išvien, kaip laikrodis – tėvai, mokykla, Lietuvių kalbos inspekcija, kalbos tvarky-tojai – tuomet ir Kalbos komisijai būtų lengviau.

Kalbino Jurga Žiugždienė www.bernardinai.lt



• Per praeitą pamoką pradėjote rengtis viešajai kalbai. Tai, ką sužinojote per šią pamoką,

pritaikykite rengdami kalbą toliau.

• Apgalvokite, kurie medžiagos rinkimo būdai jums yra priimtiniausi, ir parinkite me-

džiagos teiginiams pagrįsti, iliustruoti.

• Remdamiesi įgytomis žiniomis medžiagą atrinkite ir susigrupuokite.

• Peržvelkite iliustracijas ir įvertinkite, ar jos yra tikrai tinkamos atskleisti kalbos temai,

įgyvendinti jos tikslui ir pagrįsti pagrindinės minties teiginiams. Jeigu reikia, parinki-

te naujų iliustracijų.

• Parenkite dėstymo dalies planą.


kytoju.

(Kitus rengimosi viešajai kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime

viešąją kalbą.)

91

K a l b ė j i m a s

5 Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga

pamoka

• Aptarsime įžangos svarbą ir paskirtį.

• Mokysimės parengti tinkamą viešosios kalbos įžangą.


3 S K Y R I U S

Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.• Kokia yra šio teksto tema? • Suformuluokite tris pagrindinius teksto teiginius.• Aptarkite kompoziciją.• Įvardykite, kokie jums jau žinomi ir nežinomi dalykai aptariami tekste.

Paprasčiausia strategija kalbai sakyti – „5 sakinių taisyklė“

Kiek galėtų kainuoti brangiausia Lietuvojè pasakyta kalba? Milijonus litų… už kiekvieną žodį! Netikite? Gerai, tuomet kiek įkainotumėte žynio Lizdeikos kalbą didžiajam kunigaikščiui Gediminui, sapno apie geležinį vilką išaiškinimą? Jei tikė-sime Bychovco kronika (XVI a. pradžia), Lizdeika Gediminui tepasakė 19 žodžių, bet to pakako, kad būtų įkurtas VBlnius. O kiek mūsų sostinė kainuotų šiandien? Gal 5 milijardus litų? Daugiau? Bet kuriuo atveju kiekvieną Lizdeikos žodį būtų galima įvertinti mažiausiai keliais šimtais milijonų litų…

Bepigu buvo žyniui. Autoritetas, vadovybės pagarba… O ką daryti mūsų dieno-mis, kai rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujančiai publikai?

galima įvertinti mažiausiai keliais šimtais milijonBepigu buvo žyniui. Autoritetas, vadovyb

mis, kai rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujaniaujančiai publikai? nuobodžiaujan

92

Vadovauti sekasi taip, kaip sugebame kalbėti. Gin-čas arba ramybė, pritarimas arba panieka, entuziaz-mas arba susižavėjimas – skirtingas reakcijas gali sukelti vien mūsų žodžiai. Norintieji vadovauti turėtų būti iškalbūs. Kai gerai žinai, kokie žodžiai žeidžia, išprovokuoja arba uždega žygiams – darai įtaką, o ne palieki plyšį atsitiktinumams.

Vakarų pasaulyje viešai kalbėti mokomasi nuo mažens: Didžiõjoje Britãnijoje, JAV retorika (iškalbos menas) seniai pripažįstama kaip rimta disciplina. Na, o pas mus?..

„Gera viešoji kalba privalo turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą, o tarp jų – kuo trum-pesnis laiko tarpas“ – tai amerikiečių rašytojo Marko Tveno žodžiai, kuriais pasakyta visa esmė. Iš tiesų rengiant pasisakymą labai svarbu susidėlioti aiškią struktūrą: pradžią, dėstymą ir pabaigą. Tik taip galėsime klausytojus vesti prie norimo tikslo (pvz., įtikinti, kad mūsų projektas perspektyvus, produktas naudingesnis negu konkurentų ir kt.).

O „5 sakinių taisyklė“ yra tokia:Sugalvokite įspūdingą kalbos pradžią – ji turi sudominti klausytojus, nes nuo pirmų-

jų minučių (kartais net pirmųjų sekundžių) priklauso, ar mūsų toliau klausysis.Pasvarstykite, koks įsimenamas sakinys tiktų kalbos pabaigai. Jame turi būti išreikš-

tas kalbos tikslas. Kai kurie garsiausi kalbėtojai savo pasisakymus pradeda rašyti nuo pa-skutinių sakinių, nes juose – kalbos tikslas (pvz., pakeisti klausytojų nuomonę, ko nors juos išmokyti ar instruktuoti, galbūt paraginti veikti – tarkim, rūšiuoti buitines atliekas arba nevartoti chemikalų, skatinančių visuotinį atšilimą).

Pagrindinėje pasisakymo dalyje išdėstykite tris svarbiausius argumentus tokia ei-lės tvarka (vertinant iš klausytojo pozicijų!): pirmiausia antras pagal svarbą argumentas, tuomet silpniausias ir pagaliau – stipriausias. Eiliškumas yra reikšmingas, nes priimdamas girdimąją informaciją, žmogus geriausiai įsimena tai, kas pasakyta pabaigoje.

Gali praversti prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi mintis: „Tekstas yra to-bulas ne tuomet, kai prie jo nėra ko pridurti, bet tuomet, kai iš jo nieko nebegalima iš-mesti.“

Pagal Arturą Laskauską (www.alfa.lt)

Gilinamės ir suvokiame

R e n g i m a s i s v i e š a j a i k a l b a i . Į ž a n g a

Įžangos rengimasSkaitydami Arturo Laskausko tekstą turbūt atkreipėte dėmesį, kokia netikėta ir intri-

guojanti yra jo pradžia: visiems žinomos legendos apie Gedimino sapną ir Vlniaus įkū-rimą personažo krivio Lizdeikos žodžiai įvertinami dabarties kontekste – pinigais. Toks netikėtas šiandienos realijų perkėlimas į kitą kontekstą sukuria pradžios intrigą, tad ir toliau skaitome tekstą ieškodami intriguojančios tąsos. Tai puikus būdas patraukti ne tik skaitytoją, bet ir klausytoją.

Įžanga, kaip ir kitos viešosios kalbos sudedamosios dalys, gali būti įvairios paskirties, bet iš esmės visada siekiama už-megzti ryšį su klausytojais, juos sudominti kalbos tema, supa-žindinti su pagrindine mintimi.

Panagrinėkite Zitos Nauckūnaitės suformuluotas įžan-gos funkcijas ir pabandykite įvertinti, kuri iš jų vyrauja Arturo Laskausko teksto įžangoje.

Rengiantis viešajai kalbai natūraliai kyla klausimas, kas tin-ka įžangai? Tinka tai, kas gali padėti, sutelkti klausytojų dėme-sį, pavyzdžiui, su tema susietas konkretus pavyzdys, palygini-mas ar sukrečiantis vaizdas. Tinka ir nusakyti, kas vyks toliau (supažindinti su kalbos planu ar darbotvarke). Pradžioje galite ir sujaudinti, prajuokinti, sukelti smalsumą, tik nenukrypkite per daug nuo temos ir iš anksto numatykite, kaip grįšite prie dėstymo esmės.

Taigi yra įvairių strategijų pradėti viešąją kalbą . Ne mažiau svarbu įsidėmėti, kad viešosios kalbos įžanga privalo būti:

• natūrali – derėti prie kalbos tikslo, temos, nuotaikos, sakymo vietos ir laiko, atitikti klausytojų poreikius;

• santūri – negalima aukštinti savęs, girtis nuopelnais, bet nederėtų pradėti ir nuo komplimentų auditorijai ar atsiprašinėjimų dėl kalbos turinio;

• glausta ir tiesiogiai susijusi su tema.


Įžangos funkcijos (paskirtis):

> sudominti klausytojus;> sukelti jų pasitikėjimą;> parodyti temos svarbą;> pasakyti pagrindinę mintį;> apžvelgti pagrindinius teiginius.

Pagal Zitą Nauckūnaitę (Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 2000)

Strateginė pradžios pauzė

> Jūs jau stovite prieš auditoriją, bet ne-daug kas kreipia į jus dėmesį. Nesutrikite. Išnaudokite šį momentą pažaisti teatrą. Prisimenate, kaip elgiasi patyrę oratoriai ar aktoriai? Taip pasielkite ir jūs.

Atliekame1. Perskaitykite pateikiamas įžangas ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.

1.1. Apibrėžkite visų įžangų paskirtis.

1.2. Išsamiai apibūdinkite kiekvieną įžangą: kokio pobūdžio kalbai ji turėtų tikti, ar yra glaus-

ta, kokia kalbinė raiška vartojama, kokie kalbiniai patrauklumo būdai pasitelkiami ir kt.

1.3. Kuri iš įžangų jums atrodo patraukliausia, įtaigiausia ir kodėl?

1.4. Jei radote nežinomų ar nesuprantamų žodžių, pasitikrinkite žodynuose ir aptarkite su

mokytoju.

> Patogiai įsitaisykite prieš auditoriją, ty-lėdamas, ramiu žvilgsniu ją peržvelkite, tarsi su kiekvienu sveikintumėtės. Pajusi-te, kaip šurmulys liaujasi. Be to, taip klau-sytojus parengsite klausytis... Luktelėkite dar šiek tiek. Tik tada pradėkite...

Pagal Zitą Nauckūnaitę (Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 2000)

93

94

1 įžangaEsama analogijų, kurios gundo. Nori-

si save įtikinti, kad jos nieko nepaaiškina, nes tai, ką jos aiškina, yra baisiai nesma-gu ir net liūdna. Bet nekreipti dėmesio į jas būtų nei šis, nei tas...

Sovietinio „agitpopo“ kalbėjimo maniera grįžta į viešąją erdvę visu savo gražumu. Sakydamas tai, mintyje turiu žodžių vartoseną ir sakinių sandarą. Iš atskirų „burtažodžių“ sudarytos kal-

bos galima klausyti valandų valan-


2 įžangaTurbūt tik nedaugelis lietuvių nežino žodžių navaro-

tas, krūtas, chebra, parintis, kompas ir pan., daugeliui su-prantamos ir savitos reikšmės tokių žodžių, kaip apakti, apšalti „nustebti“, atšokti „atsikabinti, neįkyrėti“, čiuožti „nešdintis“, grybauti „ką neteisingai daryti; nusišnekėti“ ir pan. Vis dėlto bergždžiai ieškotume lietuvių kalbos žodynuose tokių žodžių ar reikšmių. Ar tai ne lietuvių kalbos žodžiai? Anaiptol, net jei ir pasiskolinti iš kitų kalbų, kaip kad esame pasiskolinę ir miestą, stiklą, pinigą, telefoną, kompiuterį ir kt. Tad kas gi yra, kodėl žodynų kalba skiriasi nuo dalies tautos vartojamos kalbos?!

das ir paskui nieko neprisiminti. Šiuo požiūriu viešųjų asmenų kalbos nelabai kuo skiriasi nuo beprasmio televizo-riaus vėpsojimo.

Dingojasi man, kad šis gebėjimas aušinti burną tuščiai it perrūgusi ko-pūstų sriuba nebuvo išpiltas į kanaliza-ciją reikiamu metu. Dabar gi ši sriuba, pridėjus į ją naujų prieskonių, vėl pa-tiekiama palei politikos stalą beslampi-nėjantiems žiopliams.

Pagal straipsnį Viešosios kalbos: veidmainystės mutacija į begėdystę (www.bernardinai.lt)

Pagal Egidijaus Zaikausko straipsnį Žargonas – bendrinės kalbos priešas, draugas, brolis?.. (Spectrum. 2005, Nr. 1)

3 įžangaKai pradedi raustis savo sieloj,

matai, kad ten nieko gera nebelikę. Kaip tai atsitiko? Nežinau. Jeigu tai mano vieno ar mano draugų kri-zė, Dieve padėk: mūsų bėda, mes kapstomės. Bet kad juo daugiau su žmonėmis šnekiesi, juo daugiau to-kių dalykų ir juo mažiau vilčių, kad greitai iš to išbrisim.

Pagal Sigito Gedos straipsnį Yra ir saviniekos ribos (Literatūra ir menas. 1992-01-11)

si save įtikinti, kad jos nieko nepaaiškina, nes tai, ką jos aiškina, yra baisiai nesma-gu ir net liūdna. Bet nekreipti dėmesio į jas būtų nei šis, nei tas...

maniera grįžta į viešąją erdvę visu savo gražumu. Sakydamas tai, mintyje turiu žodžių vartoseną ir sakinių sandarą. Iš

Pagal Gintaro Beresnevičiaus straipsnį Gyvenimų mugė (Metai. 2002, Nr. 11)

4 įžangaTelevizijos laidos springte springsta svetimais gy-

venimais; gyvenimo istorijomis, gyvenimo akimirko-mis, gyvenimo lūžiais, gyvenimo krizių fotografijomis. Ten rodomi gyvenimai – groteskiški, nepavykę, nelai-mių persunkti, pralaimėję ir kruvini, labai retai – pasi-sekę; kažkoks gyvenimų ekshibicionizmas.

95


2. Atidžiai perskaitykite tekstą (tai dėstymo dalis) ir atlikite užduotis.

2.1. Raskite pagrindinius dėstymo teiginius.

2.2. Pabandykite nusakyti pagrindinę mintį.

2.3. Galvodami apie kalbos tikslą ir dėstymą, sukurkite ir parašykite įžangą.

2.4. Pasiskirstę į grupes perskaitykite savo įžangas vieni kitiems ir jas aptarkite.

2.5. Išrinkite patraukliausią, įtaigiausią ir tinkamiausią įžangą. Kodėl, jūsų manymu, ji yra tin-

kamiausia? Argumentuokite.

2.6. Sugalvokite tekstui įtaigų pavadinimą.

Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Kalbos kultūra yra pavyz-dingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Pastarąja reikšme pavartojamas terminas „kalbos kultūra“ reiškia discipliną, aiškinančią, kas yra kalbos klaidos, kaip jų išvengti ir siekti geros kalbos kultūros.

Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netai-syklinga. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai. Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba.

Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką, šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikãcinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį.

Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži – vaizdinga, žo-dinga, įtaigi. Graži gali būti ir sausoka, dalykiška kalba. Čia reikia žiūrėti, ką pataria stilis-tika: galvokime, ką, kam, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis (kada, kur) sakome arba rašome, ir tai žinodami kiekvienu konkrečiu atveju pasirinkime tinkamą funkcinį stilių. Vienokia – oficialia – kalba prabylame vartodami administracinį arba mokslinį stilių, ki-tokia – laisvesnė – kalba yra buitinio, meninio ir publicistinio stiliaus, nors pastarajame daug ką lemia žanras.

Sakytinės kalbos estetika glaudžiai susijusi ir su retorikos reikalavimais. Turi būti tin-kama kalbos ritmika ir melodika. Reikia mokėti intonacija, pauzėmis pabrėžti svarbesnes

95

96

mintis, sakinius, žodžius, saikingai naudoti gestų, mimi-kos, pantomimikos. Šie girdimieji ir regimieji elementai sakytinei kalbai yra labai svarbūs.

Štai keli dalykai, kurie sakytinę kalbą sunkina, daro negražią. Tai stenėjimas ir mykimas ieškant reikiamo žodžio. Netinka pauzių ieškant tokio žodžio užpildyti parazitiniais (netekusiais reikšmės) žodžiais supranti, žinai, žinokit, kurie dažnai virsta įkyriu pertaru. Dar blogiau, jei pauzės užpildomos neteiktinais žodžiais nu, vot (ot) arba verstiniu įterpiniu reiškia: Nu, šiandien, vot, pakalbėjom, tai vot, rytoj susitiksim, reiškia, ir galutinai nutarsim, reiškia. Vietoj nu vartotina na, vietoj vot ar ot – štai, įterpinys reiškia keistinas savu įterpiniu vadinasi, bet ir šių savųjų žodžių negalima vartoti be saiko, juo labiau kad įterpinį vadinasi kai kas iškraipo: taria vadnas, vannas. Mūsų kalbos nepuošia ir perimtos svetimų kalbų (dabar – ypač anglų) sakinio intonacijos, garsų tarimo būdas bei kita.

Kalbos etikai rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, graži, bet ir kultūringa, mandagi. Svarbiausias patarimas – gerbk savo žodžiais pašnekovą, neįžeisk jo, neužgauk asmeny-bės. Kultūringai, mandagiai, nuoširdžiai bendraujantį žmogų visi mėgsta, o šiurkštaus, nemandagaus vengia. Paisykime ir savo kalbos tono: jis neturi būti irzlus, nemalonus, pernelyg kategoriškas. Mandagus, pagarbus tonas patraukia, gerai nuteikia.

Kalbos etika – daugiausia psichologų, sociologų, iškalbos meno specialistų ir apskritai visos visuomenės reikalas. Kalbininkams labiau rūpi tik jos atšaka – kalbos etiketas, reika-laujantis kreipiantis, prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, pasisveikinant, atsisveikinant ir t. t. tinkamai, vietoje vartoti savas, o ne išsiverstas svetimas mandagumo formules.

Kalbos kultūra ir siaurąja, ir plačiąja prasme būtina kiekvienam žmogui, bet pirmiau-sia tam, kuris žodžiu ir raštu daug bendrauja su kitais, kurio kalba daro neabejotiną po-veikį, ypač jei tas žmogus yra svarbus, užima aukštą postą.

Pagal tinklalapyje http://ualgiman.dtiltas.lt paskelbtą tekstą


supranti

žinokit

žinai


• Apibendrindami ir įsivertindami, ko per šią pamoką išmokote apie viešosios kalbos

įžangos rengimą, parenkite savo kalbos įžangą.

• Pagalvokite, kokia įžanga labiausiai tiktų jūsų viešajai kalbai.

• Sukurkite kelis įžangos variantus. Visus juos įvertinkite remdamiesi patarimais, sufor-

muluotais per šią pamoką: ar įžanga yra natūrali, santūri, glausta ir susieta su tema, ar

atitinka išsikeltą tikslą.

• Pasirinkite tinkamiausią variantą.


kytoju.

(Kitus rengimosi viešajai kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime

savo viešąją kalbą.)

97


6 Rengimasis viešajai kalbai. Pabaiga

pamoka

• Mokysimės suvokti pabaigos svarbą ir paskirtį.

• Mokysimės parengti viešosios kalbos pabaigą.


Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.• Pagrįskite, kad tai yra sveikinimas.• Aptarkite šio sveikinimo kompoziciją.• Kuo šio teksto kompozicija yra savita?• Kas yra pagrindinis sveikinimo adresatas? Argumentuokite.

Mielos kolegės! Brangūs kolegos!Elektroniniai laiškai atskriejo iš Izraèlio. Linksmų švenčių, sveikų, nuotaikingų, kūrybingų Naujųjų metų! – linki Icchokas Meras, laimingų Kalėdų – O. ir G. Kanovičiai. Niekada nepamirštame ir rašy-tojų už Atlánto, jie mums taip pat praneša apie save

šventiniais žodžiais. Gera širdžiai, kad, baigian-tis kiekvieniems metams, mes surandame valandėlę atsikvėpti ir tarsi apsidairome ap-linkui, prisimindami, kad esame visi to pa-ties kelio keleiviai, kelio, kuris duotas mums

laikinai, bet mes juo eidami trokštame palikti anaiptol ne laikinus pėdsa-

kus. Nesuklupkite, nepasiduokite jokioms krizėms ir negandoms,

ieškokite Vilties ir Meilės, nes juk šitos mūsų siekiamybės, priešingai nei pažemiais ri-

dinėjanti gruodžio saulė, niekada nenusileidžia. Laimės, sveikatos ir sėkmės kūryboje!

Jonas Liniauskas

Literatūra ir menas. 2010-01-01, Nr. 3265.www.bernardinai.lt

Atėjo metas, kai prie kalėdinės eglutės skaičiuo-jame parašytas, išleistas arba išverstas knygas. Gal dar ne knygas, gal pirmuosius pluoštus tekstų, kurie taps romano arba novelės audiniu, eilėraščio gija, esė ataudais...

Smagu peržvelgti ne tik savo, bet ir kolegų nu-veiktus darbus. Galime pasidžiaugti, kad jie šiemet buvo pastebėti ir įvertinti, – kiek daug įteikta premijų, apdova-nojimų. Dar kartą galime pasveikinti Nacionalinės kultūros ir meno premi-jos laureatę Ramutę Skučaitę, pirmąją Euròpos Sjungos literatūros premi-jos laureatę Laurą Sintiją Čer-niauskaitę, pirmąjį literatūrinės Dionizo Poškos premijos laurea-tą Vladą Braziūną. Ir visus kitus, kurių knygos tapo proga susiburti, susimąstyti...

Mūsų rašto sesės ir broliai išsibarstę po visą pa-saulį, bet artėjančių šv. Kalėdų nuotaikos visus suar-tina. Gauname pirmuosius šventinius sveikinimus.

Lietuvių kalbos vadovėlio komplektą sudaro:

VadovėlisPirmoji knygaAntroji knyga

Užduočių sąsiuvinis

Mokytojo knyga

Lietuviųkalba 9



Pirmoji knyga

Lietuviųkalba 9



Antroji knyga

Lietuviųkalba 9




Lietuviųkalba 9



Mokytojo knyga

Lietuviųkalba 9




Lietuviųkalba 9



Antroji knyga

Lietuviųkalba

Lietuviųkalba

Lietuvių



Antroji knyga

Lietuviųkalba 9



Pirmoji knyga

lietuviu kalba 9 klasei

Documents