lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepcija 2013 m

Lietuvių kalbos ir literatūrosLietuvių kalbos ir literatūrosbrandos egzamino koncepcija brandos egzamino koncepcija 2013 m. 2013 m.

„„Ieškok patarimo pas išmintingąjį Ieškok patarimo pas išmintingąjį ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo.“ ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo.“ (Tob 4, 18)(Tob 4, 18)

Zita Nauckūnaitė, UPCZita Nauckūnaitė, UPC

BE koncepcijos svarstymas su akademine bendruomene,BE koncepcijos svarstymas su akademine bendruomene, 2011 m. kovo 17 d. 2011 m. kovo 17 d.

„Kai akivaizdu, kad tikslų pasiekti nesiseka, nekeiskite tikslų, keiskite tai, kaip jų siekiate.“ (Konfucijus)

1

2

34

Mokytojų Mokytojų apklausaapklausa

Egzamino Egzamino koncepcijos koncepcijos svarstymassvarstymas

Egzamino Egzamino programos programos

kūrimaskūrimas

Lietuvių kalbos ir literatūros

VU BP

Lietuvių kalbos strategija

BE

Mokinio ir mokytojo situacija

Egzamino koncepcijos šaltiniai

BE


Lietuvių kalbos strategijaLietuvių kalbos strategijaLietuvių kalbos strategijaLietuvių kalbos strategija

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.V- 2455

LIETUVIŲ KALBOS UGDYMO BENDROJO LAVINIMO PROGRAMAS

VYKDANČIOSE MOKYKLOSE 2010–2014 METŲ STRATEGIJA

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.V- 2455

LIETUVIŲ KALBOS UGDYMO BENDROJO LAVINIMO PROGRAMAS

VYKDANČIOSE MOKYKLOSE 2010–2014 METŲ STRATEGIJA

BE


Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m.

6.2. Literatūra suteikia humanitarinės kultūros mokykloje pagrindus, todėl būtina atidžiai formuoti literatūros ugdymo turinį, suvokiant literatūrą kaip tapatybės formavimosi, meninio skonio lavinimosi, pasaulio ir žmogaus pažinimo bei dvasinio tobulėjimo būdą.


7.2.2. <...> mokykla turi padėti įgyti mokiniui esmines kompetencijas, kurios būtinos tapatybės formavimuisi, prasmingam, sėkmingam gyvenimui, būsimai karjerai.

8.1.4. <...> valstybės strateginiuose dokumentuose (Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose) yra pabrėžta, jog viena iš švietimo misijų – laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą <...>.


9.2.1. Pasaulio šalys vis daugiau dėmesio skiria nacionalinėms kalboms ir kultūroms. <...>

Išaugusi kūrybiškumo svarba sudaro prielaidas sugrąžinti į ugdymo procesą humanistinės kultūros vertybes, sustiprinant lituanistinės kultūros plėtros paskatas.

11.1. Lituanistinį ugdymą įtvirtinti kaip humanistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens bei kūrybingos visuomenės ugdymo – pagrindą, susiejant jį su bendraisiais tautos savarankiškumo užtikrinimo, lietuviškos humanitarinės kultūros, šiuolaikiškos lietuvybės puoselėjimo uždaviniais.


11.2. Lituanistinį ugdymą bei švietimą Lietuvos bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose ir užsienio lietuviškose mokyklose pakelti į naują kokybės lygmenį ir atnaujinti taip, kad stiprintų lietuvišką tapatybę, tautinį orumą ir asmens savivertę.

12.1.1. Įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį, atsisakant siauro požiūrio į lietuvių kalbą tik kaip į komunikacijos instrumentą.


12.1.1.1. Šia lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo samprata pagrįsti ugdymo turinio atnaujinimą: kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą, siekiant tautinės savimonės gilumo ir veiksmingumo; literatūros mokyti suvokiant ją ne tik kaip kalbos ugdymo būdą ar meninį tekstą, bet ir pabrėžiant literatūros vertybinį aspektą – literatūroje glūdinčią tautos ir žmonijos išmintį, sukauptą patirtį, kultūros ryšius, taigi per literatūrą formuoti laisvo ir civilizuoto žmogaus mentalitetą, asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus.


12.2.1. Siekiant vertybinės darnos, suformuoti lietuvių kultūros kanoną, įtraukiant tekstus ir medžiagą, stiprinančius asmens savivertę, tautinę tapatybę, savigarbą, ir įdiegti jį kaip ugdymo turinio branduolį.

12.2.1.2. Ugdyme atkurti nacionalinės ir Europos kultūros visumos vaizdą, plėsti jo suvokimą.

12.2.1.3. Įtvirtinti mokyklinėje lituanistikoje pasakojimą kaip tautinės tapatybės ugdymo bei saugojimo būdą, klasikoje ir šiuolaikinėje literatūroje ieškant atsakymų į klausimus, kuriuos kelia dabartis.

12.2.1.4. Pasiekti, kad į ugdymo programas įtraukta literatūra formuotų ir meninį skonį, ir pasaulėžiūrą, ir moralines nuostatas.


12.2.2. Sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo

ugdymą visais ugdymo turinio aspektais.

12.2.2.1. Ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti

kalbos reiškinius, literatūros kūrinius, sieti juos su

gyvenimu, kelti vertybinius klausimus.

12.2.2.2. Įdiegti kūrybinį ir kritinį mąstymą skatinančius

mokymosi būdus bei formas.

Lietuvių kalbos ir literatūros VU BPLietuvių kalbos ir literatūros VU BPLietuvių kalbos ir literatūros VU BPLietuvių kalbos ir literatūros VU BP

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ

PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ

PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269Vilnius

BE


Lietuvių kalbos ir literatūros VU BPLietuvių kalbos ir literatūros VU BP

5.2. Dalyko tikslas

Lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; išplėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą.

Lietuvių kalbos ir literatūros VU BPLietuvių kalbos ir literatūros VU BP

5.3.1. Bendrojo kurso uždaviniaiSiekiama, kad mokydamiesi bendrojo kurso mokiniai:• plėtotų kalbos žinias, stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius;• ugdytųsi sakytinę kalbą; remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius

įvairios paskirties ir žanrų tekstus;• skaitytų brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, plėstų

literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavintųsi meninį skonį; • susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą;• remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros)

raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, nagrinėtų ir vertintų grožinius ir negrožinius kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi;

• remdamiesi kūrinių idėjų ir pozicijų įvairove, formuotųsi vertybines nuostatas.

Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai

• Tikslas ne skaitymas, bet kūrimas remiantis literatūrine, kultūrine patirtim.

• Kūrinio (ne fragmento!) analizė su kultūros konteksto išmanymu – būdas suvokti literatūrą.

• Tikslas – literatūrinė patirtis kaip aktyvi, duodanti intelektinę medžiagą asmenybės brandai, identitetui (autentiškumui) reikštis, humanitariniam išsilavinimui.


• Mokymosi procese:

kontekstas – kūrinio analizė (su teksto analize) – kūrinio

vertinimas, aktualizavimas siejant su laikotarpio

istoriniu – kultūriniu kontekstu, aktualumu dabartyje,

egzistencine problematika.


• Vertinimui:

vertinamas turėtų būti gebėjimas formuluoti

(kurti) savo idėjas, remiantis literatūra ir

kontekstų išmanymu, nes vidurinio

ugdymo tikslas – ne tik skaitytojas, bet ir

savarankiškai mąstantis idėjų kūrėjas.

LKL BE specifika 2013–2015 m.

Bendrasgimtakalbiams ir negimtakalbiams

MOKYKLINIS VALSTYBINIS

privalomas

Vertinimo normos

gimtakalbiams

Vertinimo normos

negimtakalbiams

Vertinimo normos

gimtakalbiams

Vertinimo normos

negimtakalbiams

Mokinio ir mokytojo situacija, egzaminų patirtis ESMokinio ir mokytojo situacija, egzaminų patirtis ESMokinio ir mokytojo situacija, egzaminų patirtis ESMokinio ir mokytojo situacija, egzaminų patirtis ES

1.1. Susitikimas su Vilniaus mokytojais Susitikimas su Vilniaus mokytojais vasario 4 d.vasario 4 d.2.2. Mokytojų apklausa virtualiame „Lituanistų avilyje“ Mokytojų apklausa virtualiame „Lituanistų avilyje“

vasario 7–14 d. 3. Susipažinimas su Europos šalių egzamino modeliais

Grace (Austrija) vasario 23–25 d. 4.4. Pasitarimas su lietuvių kalbos mokytojų metodinių Pasitarimas su lietuvių kalbos mokytojų metodinių

būrelių pirmininkais būrelių pirmininkais kovo 4 d.kovo 4 d. 5. Egzamino koncepcijos paskelbimas kovo 7 d.6. Egzamino modelių svarstymas metodiniuose

būreliuose kovo 5–15 d. 7. Egzamino koncepcijos svarstymas su

suinteresuotomis visuomenės grupėmis kovo 17 d.

1.1. Susitikimas su Vilniaus mokytojais Susitikimas su Vilniaus mokytojais vasario 4 d.vasario 4 d.2.2. Mokytojų apklausa virtualiame „Lituanistų avilyje“ Mokytojų apklausa virtualiame „Lituanistų avilyje“

vasario 7–14 d. 3. Susipažinimas su Europos šalių egzamino modeliais

Grace (Austrija) vasario 23–25 d. 4.4. Pasitarimas su lietuvių kalbos mokytojų metodinių Pasitarimas su lietuvių kalbos mokytojų metodinių

būrelių pirmininkais būrelių pirmininkais kovo 4 d.kovo 4 d. 5. Egzamino koncepcijos paskelbimas kovo 7 d.6. Egzamino modelių svarstymas metodiniuose

būreliuose kovo 5–15 d. 7. Egzamino koncepcijos svarstymas su

suinteresuotomis visuomenės grupėmis kovo 17 d.

BE


Mokytojų svarstymai, kuriems labiausiai pritariama

• Yra nelabai aiški laisvė ir yra aiškiai apibrėžtos ribos ir kriterijai. Tvarka padeda gyventi, netrukdo. Egzamino paskirtis: mokiniui suteikti galimybę atskleisti savo gebėjimus programos ribose. Davus laisvę argumentuoti bet kuo, už ką bus vertinama: kad turi minčių apie gyvenimą ar literatūrą, kurios kilo mokantis, ar kad moka plepėti?

• Problemiškai suformuluota tema turi kilti iš privalomos literatūros; privalu bus remtis bent vienu privalomu kūriniu, po to galima remtis kitais lietuvių literatūros kūriniais, biografijomis, istoriniu, kultūriniu kontekstu.

• Vienas autorius turi būti iš privalomos programinės literatūros, o antrąjį mokinys renkasi laisvai: iš konteksto autorių (kiekvienas mokytojas turi teisę pasipildyti kontekstą), iš savo literatūros (lenkų, rusų, baltarusių m-klų mokiniai).

Sprendimus / svarstymus atsiuntę metodiniai būreliaiSprendimus / svarstymus atsiuntę metodiniai būreliai (iki kovo 15 d.)(iki kovo 15 d.)

1. Akmenės r.2. Ignalinos r.3. Jonavos r.4. Kalvarijos sav. 5. Kauno m.6. Kazlų Rūdos sav.7. Kėdainių r.8. Klaipėdos m. (gimt. klb.)9. Klaipėdos m. (valst. klb.)10. Kretinga11. Kupiškio r.12. Lazdijų r.13. Marijampolė14. Mažeikių r.15. Medininkų vid. m-kla16. Molėtų r.17. Pagėgių sav.18. Palanga19. Panevėžys 20. Pasvalio r.

21. Prienų r.22. Radviliškis23. Raseinių r.24. Šiaulių m.25. Šilutės pirmoji gimnazija26. Švenčionių r.27. Tauragės28. Telšių r.29. Trakų r. (gimt. klb.)30. Trakų r. (valst. klb.)31. Ukmergės r.

32. Utenos „Saulės“ gimnazija 33. Varėnos r. 34. Vilkaviškio r.35. Vilniaus m. (valst. klb.)36. Vilniaus r.37. Visaginas38. Zarasų r.39. LKLMS40. „Lituanistų miestelis“

Metodinių būrelių (40) apklausos duomenysMetodinių būrelių (40) apklausos duomenys

Užduotys Už Prieš Abejoja

Samprotavimo rašinys 38 2

Literatūrinis rašinys 21 10 7

Kompleksinė užduotis 4

Teksto suvokimo testas 13Literatūrinis – 2

16 7

Kalbos vartojimo testas 5Lit. žinios – 4

Kalbėjimo įskaita 22Lit.–10; procese – 5

6 11

Kokios problemos numatomos? (1)Kokios problemos numatomos? (1)

• „galima būtų nurodyti rašant samprotavimą remtis 1 autoriumi iš programos, bet tokie apribojimai sukurtų vertinimo problemų: reikėtų atskiro kriterijaus įvertinti privalomam kūriniui“ (LKLMS)

Atsakymas:Atsakymas:

Taip, kai bus nuspręsta, kuo remtis, kriterijus, nustatantis rėmimosi lygį, bus įvestas.

Kokios problemos numatomos? (2)Kokios problemos numatomos? (2)

„VUP nėra gebėjimo remtis NURODYTAIS kūriniais, todėl toks reikalavimas negali atsirasti ir egzamine.“

A. Samprotavimo rašinys, remiantis kultūriniais kontekstais, t.y. palikti tokį, koks yra dabar. Galima nurodyti, kad remtųsi bent 1 autoriumi iš programos (jokiu būdu ne privalomai nurodyti autoriai!)

B. Literatūrinis rašinys. Galima nurodyti keliais kūriniais privalu remtis, galima kūrinius siūlyti iš programos, bet jokiu būdu negalima

privalomai nurodyti autorių. (Marijampolės sav., „Lituanistų miestelis“)

Kokios problemos numatomos? (2)Kokios problemos numatomos? (2) – – ATSAKYMASATSAKYMAS

VUP nurodytas gebėjimas – 2.3. Kurti rašinį, remiantis literatūra (kultūra): suformuluoti

ir pagrįsti tezę, išreikšti savo požiūrį; nuosekliai plėtoti mintis, paremti jas kūriniu; tinkamai sieti įžangą, dėstymą ir pabaigą.

Taigi, gebėjimas – remtis literatūra, o kaip tai bus tikrinama egzamino metu, nurodys egzamino programa.

Lietuvių kalbos strategija

VU BPVU BP

BEPBEP

Kuo remiasi egzamino programa? (2) Kuo remiasi egzamino programa? (2) – – ATSAKYMASATSAKYMAS

Literatūra – Literatūra – kultūrinės kultūrinės savimonės savimonės formavimo formavimo priemonėpriemonė!!

Kūrinio Kūrinio nagrinėjimas nagrinėjimas

moko būti moko būti savo kultūros savo kultūros

kontekstekontekste!!

Kokia Kokia literatūros literatūros mokymo prasmmokymo prasmėė??

Literatūrinis rašinys – pritarimas

<...> mes visos pasitarusios pritariam tai koncepcijai, nes labai patinka, kad grįžtam prie literatūrinio rašinio. Jei teisingai supratom, tai ir teksto suvokimo nebebus. Dėl to džiaugiamės dar labiau. Viena pastaba: neprigrūsti istorijos ir nepradėti dirbti istorikais. Antra pastaba: labai konkrečiai nurodyti programinius (ir egzaminų) autorius, kad nebūtų kaip visada – sakom viena, darom ką kita.

(Anykščių r.; gauta kovo 17 d.)

Literatūrinis rašinys – nepritarimas

„Literatūriniam rašiniui mūsų rajono mokytojos

nelinkusios pritarti, nes vėl reikėtų dirbti dviem

frontais – mokyti rašyti dviejų žanrų rašinius, vėl

„atkasti“ užmirštą metodiką, kurtis pavyzdžius ir

pan., o programa ir taip plati, laiko trūks, pas mus

(manome, kad ir kitose provincijose) dauguma

silpnų ir vidutinių mokinių.“ (Kupiškio r.)

Kuo skiriasi samprotavimo rašinys ir literatūrinis rašinys?

• Ar žmogui svarbūs namai?

• Namų tema ir jų reikšmė lietuvių literatūroje.

Kiek Kiek remiamasi remiamasi literatūraliteratūra

Kiek Kiek remiamasi remiamasi literatūraliteratūra

Užduočių pavyzdžiai iš rajoninės

olimpiados

(kai pateikiami ir tekstai)

Literatūrinis rašinys su įvestimi (prof. Dainora Pociūtė)

Renesanso žmogus ir jo paveikslas Vytauto Mačernio eilėraštyje „Michelangelo Dovydas“

Kurdami rašinį pabandykite:

ą) perteikti savo žinias apie Europos ir Lietuvos Renesanso kultūrą, literatūrą ir naująją žmogaus sampratą;

b) interpretuoti V. Mačernio eilėraštį remdamiesi platesniu jo kūrybos kontekstu.

Microsoft Word Document

Samprotavimo rašinys su įvestimi (prof. Dainora Pociūtė)

Lietuvos sostinės: Vilnius ir Kaunas Lietuvos valstybės ir kultūros istorijoje

Kurdami rašinį pabandykite:

ą) perteikti savo žinias apie Vilnių kaip Lietuvos valstybės sostinę bei palyginti ją su tarpukario Lietuvos sostine Kaunu;

b) prisiminti kai kuriuos žymiausius šiuos miestus įamžinusius rašytojus, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas juose;

c) pasakojimu perteikti savo asmeninius įspūdžius apie šiuos Lietuvos miestus.

Idėjų samprotavimui jums gali suteikti dvi pateiktos literatūros kūrinių ištraukos:

• M. K. Sarbievijus, „Pauliui Kozlovijui“• J. Savickis, „Velnio šeinė katarinka“

Mokytojų siūlomos kompleksinės užduotys

I Testas• 2–3 skirtingų funkcinių stilių trumpi tekstai su atvirojo tipo

klausimais.

• Literatūros ir literatūrologijos žinių tikrinimo testas su

pasirenkamaisiais atsakymais (turėtų sudaryti apie 25–20 proc. viso

testo). (Jonavos r.)

II Testas• pateikti kelias (2–3) skirtingų epochų, literatūros srovių ar stilistikos

autorių nedideles ištraukėles, taip pat negrožinius tekstus panašia tema

ir paprašyti paaiškinti, kas lėmė jų skirtumą, panašumą. Su kuo gali

būti susijusios vienų ar kitų idėjų, vertybių pasirodymas. (LKLMS)

Siūlomos kompleksinės užduotys

III Testas

Testą sudarytų 1–2 tekstai (kaip dabar), bet klausimų būtų tik 4–

5 ir jie reikalautų išplėsto (pvz. 0,5 psl. – 1 psl.) rišlaus

argumentuoto atsakymo. Taškų skaičius už atsakymą apytikriai 5–12

tšk. Vertintojams pateikiamoje vertinimo instrukcijoje būtų tik bendros

nuorodos, pavyzdžiai, raktiniai žodžiai ar pan. (,,Lituanistų miestelis“)

IV Testas

Testą sudarytų keli grožiniai ir negrožiniai tekstai (2–4),

klausimų būtų daug mažiau ir jie reikalautų išplėsto (pvz. 0,5

psl. ar daugiau) rišlaus argumentuoto atsakymo. Taškų skaičius už

atsakymą apytikriai 5–10 tšk. Vertintojams pateikiamoje vertinimo

instrukcijoje būtų tik bendros nuorodos, pavyzdžiai, raktiniai žodžiai ar pan.

(Marijampolės sav., ,,Lituanistų miestelis“)

Testavimo specialistės ir mokytojos praktikės komentarai

„Būtų gerai, kad visi, kurie siūlo labai įdomias teksto suvokimo užduotis (po 2–3 tekstus, po 4–5 punktus, išplėsti atsakymai ir pan.), pateiktų bent po 1 pavyzdį. Ir vertinimo kriterijus.“

(Joana Pribušauskaitė, VU)

• tokią užduotį sunku kokybiškai parengti,

• trumpame atsakyme mokiniai neišplėtoja minties,

• tokia užduotis nediferencijuoja mokinių. (Asta Bredelienė, Vilniaus licėjus)

Samprotavimo temos (pavyzdžiai viena tema...)

• Išbandymas pinigais, valdžia ir garbe – amžinas išbandymas.

• Laimė – gyventi tokį gyvenimą, kuris neapsunkintas jokiais iššūkiais.

• Nesvarbu, kiek žmogus gyvena, svarbu – kaip.

• Nė vienas žmogus nėra sala.• Žmonių prigimtis per šimtmečius nesikeičia, tik

įpročiai mus daro skirtingus (Konfucijus)

Temos, reikalaujančios vientiso literatūros išmanymo (pvz.)

• Istorija lietuvių dramose

• Meilė lietuvių poezijoje

• Laimė lietuvių prozoje

• Ar / kuo aktuali šiandien Lietuvos senoji literatūra?

• Kartų ryšys lietuvių prozoje

• Gyvenimo vertės supratimas skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje

• Grožio raiška lietuvių poezijoje

• Kuo savita žemininkų poezija?

Svarbūs klausimai

„1. Ar nevertėtų nustatyti privalomą minimumą (pavyzdžiui, 30 procentų galimų surinkti taškų VBE ir 25 – MBE). Mokytojas įgytų rimtą darbo įrankį. Vertinimas ir mokyklos, ir valstybės mastu taptų skaidresnis, objektyvesnis, teisingesnis. Valstybė privalo nustatyti standartą, o ne juo manipuliuoti atsižvelgdama į konjunktūrą. Tai būtų ne diktatūra, o itin humaniška nuostata, skatinanti išsilavinimą.

2. Kai nenustatyta aiški, kasmet nekintanti privalomo minimumo riba, rodos, nyksta logiškas skirtumas tarp valstybinio ir mokyklinio egzamino. Išlaikyti gerai mokyklinį egzaminą sunkiau nei gauti vieną kitą tašką iš valstybinio egzamino. Su tuo laimėtu, bet neuždirbtu tašku abiturientas net į universitetą įstoja, o uždirbęs, sakykim, 7 abiturientas atsimuša į uždarytas duris.“

Kėdainių r. lietuvių kalbos ir literatūros metodinio ratelio pirmininkas

Stasys Apinis

Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLO!

• Vertinimas tarnauja mokymui(si)

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004

m. Nr. ISAK-256)

• Vertinimo tikslai turi atitikti ugdymo tikslus• Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo,

atnaujinimo ir diegimo strategija (2007 m. Nr. ISAK-970)

Lietuvių kalbos ir literatūros VBE modelis programos projektui [kovo 18 d.]

VBE pateikiamos dvi alternatyvios rašymo užduotys: 1. Samprotavimo rašinys

pateikiamos temos apie kultūros ir gyvenimo aktualijas, nagrinėjamas Bendrosios programos bendrajame ir išplėstiniame kurse;

rašant privalu remtis vienu iš 3–4 nurodytų privalomųjų programinių autorių ir tinkamu kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu).

2. Literatūrinis rašinys pateikiamos temos reikalauja platesnio ir problemiškesnio literatūros

svarstymo; rašant privalu remtis vienu iš 3–4 nurodytų privalomųjų programinių

kūrinių ir pasirinktais kitais kūriniais iš Bendrosios programos bendrajame ir išplėstiniame kurse pateiktų skaityti autorių bei kūrinių sąrašo.

Lietuvių kalbos ir literatūros MBE modelis programos projektui [kovo 18 d.]

MBE pateikiamos dvi alternatyvios rašymo užduotys: 1. Samprotavimo rašinys

temos formuluojamos, remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu;

pateikiami nukreipiamieji klausimai ir / arba įvestys; rašant galima remtis paties pasirinktais literatūros kūriniais ir

kultūrine, socialine bei asmenine patirtimi.

2. Literatūrinis rašinys pateikiamos temos reikalauja siauresnio atskiro kūrinio

interpretavimo; rašant privalu remtis vienu iš 4–5 nurodytų privalomųjų bendrajam

kursui programinių kūrinių arba paties pasirinktu kūriniu, Bendrojoje programoje nurodytu tarp privalomųjų bendrajam kursui.

„„Ieškok patarimo pas išmintingąjį Ieškok patarimo pas išmintingąjį ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo“ ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo“ (Tob 4, 18)(Tob 4, 18)

Kliūtis pradedame matyti tada, kai Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLOnukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLO!!

lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepcija 2013 m

Documents