1

LIETUVOSARTR I TOASOCIACIJA2007 m. gruodis

Nr.6(7)

Numeris išleistas už 2007 m. žmonių su negalia socialinės integracijos programos ir rėmėjų paramos lėšas

2

KVIEÈIAMEserganèius reumatinëmis sànariø ligomis, jûsø arti-muosius, visus, kurie pasi-ryþæ aktyviai prieðintis ðiai negaliai, burtis á bendri-jas. Su mumis patirsite, kad esate ne vieniði, suþinosi-te, kaip gyventi nepraran-dant vilties.Skambinkite ir raðykite ðiuo adresu:LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJA, Prezidentë Ona Stefanija Telyèënienë. Þygimantø g. 9, LT-01102 Vilnius.Tel. (8-5) 262 80 20, mob. 8-675 280 89 Faksas (8-5) 212 30 73, el. paðtas: artritas@mail.lt http://artritas.bchi.lt

Reumatinio pobû-dþio negalavimø pa-tiria kas ðeðtas sep-tintas Lietuvos gy-ventojas. Sunkiomis reumatinëmis ligo-mis serga apie ket-virtá milijono Lietu-vos gyventojø

Artritu serganèiø þmoniø judëjimo akcija (APOM) – ar-tritu ir reumatizmu serganèiø ligoniø bendruomenëms skir-ta Europos konferencija, ku-rià vienà kartà per metus ru-dená rengia EULAR Socialinës lygos/PARE Manifesto grupë. Ðiais metais konferencijos or-ganizatoriai parodë didelá pa-sitikëjimà Lietuvos artrito aso-ciacija ir pasirinko Vilniø. Tai buvo pirmoji tokio masto kon-ferencija Baltijos ðalyse. Pa-galbininkais dirbo asociaci-jos medicinos vadovë doc. J. Dadonienë, Lietuvos artrito asociacijos (LAA) prezidentë O. Telyèënienë ir anglø kal-bà mokanti D. Raudonikienë. Darbas vyko planingai. Nuo geguþës mënesio iki konfe-rencijos pradþios buvo inter-netinis ir teleryðys su organi-zatoriais, buvo nuolat keièia-masi abipuse informacija.

Á konferencijà buvo kvies-ta 100 delegatø ið 26 Europos valstybiø, tarp jø 24 delegatai, kurie atstovavo LAA klubams

Artritu serganèiø þmoniø judëjimo akcija (APOM)

ir bendrijoms ið Alytaus, Bir-þø, Kauno, Klaipëdos, Pane-vëþio, Rokiðkio, Ðiauliø, Tau-ragës ir Vilniaus. Pagrindinë konferencijos tema – „Drau-ge stipresni“. Tikslas – ðviesti artritu serganèiø þmoniø gy-nëjus visoje Europoje, orga-nizuojant jiems ágûdþiø to-bulinimo mokymus, pertei-kiant naujausià informacijà, keièiantis geriausios prakti-

kos patirtimi. Tam tikslui pri-statomos ðalys, organizuojan-èios kampanijas, kuriø tik-slas – siekti, kad bûtø skiria-ma kuo daugiau dëmesio li-goniams, kad jie þinotø gy-dymo galimybes, kad gerëtø paciento ir gydytojo tarpusa-vio bendravimas, kad plëstø-si bendradarbiavimas su kitø ðaliø artrito pacientø organi-zacijomis.

Konferencija vyko keliais etapais. Spalio 23 d. Vilniaus universiteto ligoninës Santa-riðkiø klinikose buvo atidary-ta tarptautinë fotografijø par-oda „Moterys ir reumatoidi-nis artritas“.

Fotografijø paroda „Mote-rys ir reumatoidinis artritas“ atskleidþia 12 moterø ið ávai-riø Europos Sàjungos ðaliø as-menines istorijas ir iðgyveni-mus, kuriuos joms teko patirti tada, kai susirgo reumatoidi-niu artritu. Ðios moterys dali-jasi savo patirtimi, siekdamos atkreipti visuomenës ir politi-kø dëmesá á grësmingà reuma-

Diskusija Sveikatos apsaugos ministerijoje. Dalyvauja viceministrë J.Kumpie-në, europarlamentarë J. Dièkutë ir kt.

APOM 2007 darbo grupëje: vadovë J. Dadonienë ir L.Sviderskienë ið Aly-taus.

DEÐIMTOJI EUROPOS ARTRITO PACIENTØ BENDRIJØ KONFERENCIJA VILNIUJE, 2007 M. SPALIO 26-28 D.

B Û K A K T Y V U S !

3

tiniø ligø átakà þmoniø svei-katai ir paskatinti juos priim-ti sprendimus, padësianèius veiksmingiau kovoti su reu-matinëmis sànariø ligomis.

Parodos dalyvë Heidi Ro-binson pasakoja: „Ið pradþiø, suþinojusi apie savo ligà, tik verkiau. Buvo sunku su tuo susitaikyti, maniau, jog reu-matoidiniu artritu serga tik vyresnio amþiaus þmonës. Net negalëjau pagalvoti, kad ðia liga suserga ir tokie jauni þmonës kaip að. Dþiaugiuosi, kad draugai labai mane palai-kë. Þinoma, jie taip pat nieka-da nemanë, kad reumatoidi-niu artritu serga ir jaunimas. Jiems buvo sunku matyti ma-ne kenèianèià, taèiau mums visiems pavyko susitaikyti su mintimi, kad að sergu ðia liga ir dabar að jiems vël esu tie-siog Heidi“.

Parodoje eksponuojama Eleonoros Milto ið Lietuvos nuotrauka. Ji dþiaugiasi, kad laiku suteiktas modernus gy-dymas biologine terapija su-stabdë reumatoidinio artrito progresavimà.

Susirinkus á parodos atida-rymà sveèius pasveikino Vil-niaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø direkto-rius prof. A. Laucevièius. Par-odà atidarë PARE Manifesto grupës pirmininkas Robertas Johnstone’as. Prof. A. Venalis kalbëjo apie moters groþá ir ligà, du skirtingus gyvenimo aspektus. Valstybinës ligoniø kasos direktorius A. Sasnaus-kas supaþindino su gydymo galimybëmis, uþtikrinanèio-mis geresnæ moterø gyvenimo kokybæ. Reumatoidiniu artri-tu serganti pacientë I. Garjo-nienë atvyko net ið Kretingos papasakoti apie tokio ligonio galimybes naudotis naujomis technologijomis.

Parodos atidarymo metu Europos artrito ir reumatiniø sànariø ligø pacientø organi-zacija (PARE) ir LAA kartu su

„Moterys ir reumatoidinis ar-tritas – vienminèiø draugija“ pristatë iniciatyvà „Reuma-toidinio artrito pacientai ra-gina imtis veiksmø“. Iniciaty-vos tikslas – paraginti nacio-nalinius sveikatos apsaugos darbuotojus ir Europos Ko-misijos, Europos Parlamento bei Tarybos atstovus suteik-ti reumatinëms ligoms prio-ritetà Europos sveikatos ap-saugos srityje. Tam tikslui rei-kia skubiai parengti naciona-linæ artrito pagalbos progra-mà ir taip uþkirsti kelià neá-galumui progresuoti. Nacio-nalinë artrito pagalbos pro-grama padëtø anksèiau diag-nozuoti reumatines ligas, tai-kyti joms kompleksinæ medi-cinos ir socialinæ pagalbas ir uþtikrintø gydymo biologine terapija prieinamumà visiems pacientams.

Renginio moderatorë O. Telyèënienë ásitikinusi, kad aktyvus gyvenimas padeda nugalëti artrità, padeda su juo susigyventi. Susirinkæ sveèiai, Reumatologijos klinikos atsto-vai, Birþø, Vilniaus, Kauno ar-trito organizacijø pacientai, spaudos atstovai apþiûrëjo fo-tografijø parodà, vaiðinosi ka-va, bendravo.

Paroda „Moterys ir reuma-toidinis artritas“ sukurta pasi-naudojus „Abbot Laborato-ries“ skiriama parama ðvieti-mo projektams.

EULAR viceprezidentas Maartenas de Witas ir Sociali-niø lygø komiteto pirmininkë Sandra Canadelo laiðku krei-pësi á sveikatos apsaugos mi-nistrà R. Turèinskà leisti spa-lio 26 d. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patalpose surengti ES atstovybës priëmi-mà ir pietus. Taip pat minis-tras pakviestas pasakyti trum-pà sveikinimo þodá. Gautas palankus atsakymas.

Diskusija „Besikeièianti Europa ir paramos neágaliems ligoniams stiprinimas“ ávyko

spalio 26 d. kartu su 10-a ar-tritu serganèiø þmoniø kon-ferencija. Jos moderatorius – PARE Manifesto grupës pirmi-ninkas Robertas Johnstone’as. Áþanginá þodá tarë O. Telyèë-nienë. Ji padëkojo ministrui uþ suteiktà galimybæ susitik-ti diskusijai SAM patalpose, diskusijos sveèiams – pra-neðëjams ir dalyvaujantiems sveèiams ið Europos, Lietu-vos artrito organizacijø atsto-vams – uþ dalyvavimà disku-sijoje. O. Telyèënienë teigë, kad reumatoidiniu artritu ser-ganèius þmones vienijanèios pacientø organizacijos Lietu-voje ir Europos Sàjungoje yra pasirengusios aktyviai ben-

dradarbiauti su atsakingomis Lietuvos Respublikos ir Euro-pos Sàjungos institucijomis ir sprendimø priëmëjais, sie-kiant suteikti reumatinëms li-goms prioritetinæ vietà Euro-poje, taip pakeisti esamà si-tuacijà. Lietuvoje bûtina pa-rengti nacionalinæ artrito pa-galbos programà, padidinti reumatiniø ligø gydymo nau-jausiais ir veiksmingiausiais biologinës terapijos medika-mentais finansavimà, iðplës-ti osteoartrozei gydyti skiria-mø kompensuojamøjø vais-tø sàraðà, pagerinti reabilita-cinio gydymo prieinamumà, átraukti þmones, serganèius reumatinëmis sànariø ligomis,

LAA taryba ruoðiasi konferencijai APOM 2007.

LAA delegatai su konferencijos organizatoriais.

4

á visus atitinkamus sprendimø priëmimo procesus, pagerin-ti ankstyvà diagnostikà, siek-ti gydytojo ir paciento partne-rystës, Pasaulinæ artrito dienà átraukti á Vyriausybës atminti-nø dienø sàraðà. Galutinis tik-slas – informuoti visuomenæ ir politikus apie reumatizmo mastà ir apie tai, kaip svarbu skausmà kenèiantiems þmo-nëms, siekiantiems geresnës gyvenimo kokybës, turëti ga-limybæ gauti visà ir tinkamà medicininá gydymà.

Sveikinimo þodá tarë svei-katos apsaugos viceministrë J. Kumpienë. Ji nesuteikë vil-èiø teikti reumatinëms ligoms prioritetà.

Europarlamentarë J. Diè-kutë, aktyviai dalyvaujanti rei-kaluose, tiesiogiai susijusiuo-se su Europos pilieèiø sveika-ta ir gerove, rengusi pristaty-mus Europos Parlamente apie þmoniø su reumatinëmis ligo-mis poreikius, skaitë prane-ðimà „Reumatinës ligos: Eu-ropos perspektyva“. Prane-ðëja pabrëþë, kad Europoje 100 mln. visø amþiaus gru-piø þmoniø serga reumatinë-mis ligomis, ið jø 3 mln. ser-ga reumatoidiniu artritu (RA). Artritas yra daþniausia fizinës negalios ir socialinës atskirties prieþastis. Daþniausiai RA ser-ga 40–50 metø þmonës, po 10 metø nuo RA ligos pradþios maþiau kaip 10 proc. þmo-niø gali dirbti, ligoniø gyve-nimo trukmë sutrumpëja 3–7 metais, 2/3 RA ligoniø sa-vo gyvenimo kokybæ vertina kaip vidutinæ arba prastà. Su-paþindino su Europos Parla-mento ir kitø struktûrø veik-la siekiant uþtikrinti, kad vie-nas ið naujosios ES sveikatos apsaugos strategijos prioritetø bûtø artritas (raumenø ir kau-lø paþeidimai), supaþindino su Europos negalios teisëkû-ros strategija.

Neágaliøjø reikalø depar-tamento prie Socialinës ap-

saugos ir darbo ministerijos direktorë Genovaitë Paliuðie-në kalbëjo apie Valstybës ir nevyriausybiniø organizacijø bendradarbiavimà padedant neágaliesiems. Praneðëja pa-brëþë, kad Lietuvoje gyvena 263 tûkst. neágaliøjø, ið jø 33 637 turi I invalidumo grupæ, 148 586 – II grupæ, 50 035 – III grupæ. 16 002 vaikus ir-gi kamuoja ði negalia. Pagal negalios pobûdá didþiausias skaièius – 70 tûkst. – neágaliø-jø, turinèiø judëjimo funkcijø sutrikimus. Direktorë supaþin-dino su neágaliøjø socialinës integracijos programø, kurias ágyvendina neágaliøjø asocia-cijos, finansavimu ir neágaliø-jø socialinës integracijos poli-tikos pokyèiais, nes planuoja-ma 2007–2008 m. atskirti ne-ágaliøjø veiklos rëmimo pro-jektus nuo socialiniø paslau-gø projektø; nuo 2009 m. sa-vivaldybes átraukti á neágaliøjø socialinës integracijos progra-mos priemoniø vykdymà; nuo 2009 m. finansuoti konkurso tvarka neágaliøjø asociacijø tik veiklos rëmimo projektus; nuo 2008 m. vykdyti aplinkos pritaikymo neágaliesiems plët-ros programà, kurios vykdyto-jai konkurso tvarka bûtø savi-valdybës.

Lietuvos reumatologø aso-ciacijos pirmininkas prof. hab. dr. A. Venalis kalbëjo apie reumatines ligas, kaip socialinæ ir medicininæ pro-blemà.

Konferencijos dalyviai, pabendravæ prie kavos puo-delio, 14 val. sëdo á autobu-sà ir nuvyko á „La Meridien Villon“ vieðbutá pratæsti dar-bà X Europos artritu serganèiø þmoniø konferencijoje APOM 2007, kurià rengë EULAR So-cialinës lygos/PARE Manifes-to grupë – Europos lygos prieð reumatizmà pacientø sekto-rius, kuris iðreiðkia daugiau nei 30 Europos ðaliø gyven-tojø, serganèiø reumatinëmis

ligomis, valià. Pagrindinis tik-slas – stiprinti þmoniø, sergan-èiø artritu arba reumatinëmis ligomis, dalyvavimà pleèiant supratimà apie reumatines li-gas ir siekiant pakelti jø pro-filá sveikatos prieþiûros pro-gramoje.

Ðaliø, norinèiø rengti ðià konferencijà, buvo tiek daug, kad APOM Planavimo gru-pei buvo sunku priimti galu-tiná sprendimà. Tai, kad rengti konferencijà ir priimti jos da-lyvius buvo pasirinkta Lietu-va, – puikus sprendimas. Lie-tuvos artrito asociacijos (LAA) komanda pasiaukojamai ir su uþsidegimu, savanoriðku dar-bu padëjo APOM planavi-mo grupei: parinkti vieðbu-tá ir konferencijø centrà, or-ganizuoti autobusø nuomà, renginá Belmonte, ekskursijà po Vilniø ir daug kitø darbø. Konferencija vyko anglø kal-ba, taèiau dvi vertëjos (Reda ir Nijolë) mums padëjo viskà suprasti, tad mes puikiai ben-dravome su sveèiais.

Konferencija neapsiribo-jo tik paskaitomis. Vyko pla-katø paroda, jie buvo vertina-mi, buvo pateikta konferen-cijos vertinimo anketa, vyko darbas grupëse.

Konferencijà „Stipresni drauge“ atidarë Maartenas de Witas (Nyderlandai) – EULAR socialiniø lygø vicepreziden-tas ir Sandra Canadelo (Portu-galija) – Socialiniø lygø komi-teto pirmininkë. Jie kvietë ak-tyviai dirbti.

LAA prezidentë O. Telyèë-nienë pasveikino konferenci-jos dalyvius ir skaitë prane-ðimà apie LAA veiklos turiná ir atliekamà darbà. Buvo ro-domas apie asociacijos veik-là videofilmas, kurá sukûrë medicinos vadovë doc. Jo-lanta Dadonienë.

Praneðimà „ES lobizmas: 2007 metø apþvalga“ skaitë Robertas Johnstone’as.

Apie RA gydymo ir slau-

gos standartus kalbëjo profe-sorius Anthony Woolfas (JK), Pacientø atstovavimas ren-giant gaires Olandijos reu-matizmo pacientø lygoje, Pa-slaugø teikimo tobulinimas JK ir Profesiniø ágûdþiø panau-dojimas rengiant kampanijas Rumunijoje – pateikti geriau-sios nacionalinës praktikos pavyzdþiai.

Apie sëkmingos gynimo arba atstovavimo kampanijos rengimà su praktiniais pavyz-dþiais dëstë Europos Parkin-sono ligos asociacijos ir Eu-ropos neurologiniø asociaci-jø federacijos prezidentë Ma-ry G. Baker (JK).

Praneðimà „Gydytojo – paciento bendravimas: psi-chologija ir geri bendravi-mo santykiai“ skaitë dr. Tanja Vollmer (Vokietija), Taikomo-sios psichologijos instituto di-rektorë ið Roterdamo (Nyder-landai). Vienas ið jos teiginiø – „veiksmingas bendravimas tarp gydytojø ir jø pacien-tø padeda pacientams geriau suprasti ir priimti gydymà bei gali padëti pacientams leng-viau prisitaikyti prie chronið-kos ligos diagnozës, tokios kaip artritas ar reumatas. Tai-gi bendravimas turi bûti laiko-mas vienu svarbiausiø sveika-tos prieþiûros ir gydymo ele-mentø“.

Darbo grupëse buvo svars-toma 2008 m. Pasaulinës ar-trito dienos tema „Màstyk tei-giamai“.

Organizatoriø ir delegatø atsiliepimai apie konferenci-jà teigiami, todël visas nuo-vargis ir konferencijos organi-zavimo rûpesèiai palieka ma-lonius prisiminimus ir áparei-goja aktyviai siekti, kad reu-matinëms ligoms bûtø suteik-ta prioritetinë svarba.

Laikraðèio „Artritas“

inform.

B Û K A K T Y V U S !

5

Eleonora su anûke Samanta.Parodos “Moterys ir reumatoidinis artritas” atidarymas VU Santariðkiø klinikose.Noriu papasakoti apie sa-

vo kasdiená gyvenimà. Jau de-ðimt metø sergu reumatoidiniu artritu. Mane tris kartus opera-vo: abiejø rankø rieðus, plað-takas, atlikta kelio sinovekto-mija ir paðalinta Beikerio cis-ta. Kai prisimenu iðgyvenimus prieð operacijas, tai sunku net kalbëti. Patyriau daug skaus-mo, praradau nemaþai fiziniø jëgø ir nuolat reikëjo namið-kiø pagalbos padëti apsireng-

Sugràþintas gyvenimo dþiaugsmas

Á deðimtàjà pasaulinæ artrito asociacijø konferencijà „Drau-ge stiprûs“, kuri vyko Vilniu-je, vykau jau turëdama bendrà konferencijos vaizdà, nes anks-èiau esu dalyvavusi dviejose EULAR socialinës lygos konfe-rencijose. Pagrindinë konferen-cijos tema „Stiprûs ir vieningi“ buvo pabrëþiama ávairiose kon-ferencijos programos dalyse.

Stabtelësiu ties temomis, ku-rios labiausiai liko atmintyje. Parengti originalûs ir ambicin-gi stendai sudomino visus. LAA stendas atspindëjo asociacijos ir jos bendrijø laimëjimus aktua-liausiais ðiandienos klausimais: padëti ligoniams ásilieti á visuo-menæ. Ryðkiai atsispindëjo lais-valaikio organizavimo ir kultû-

Pasaulinë konferencija Vilniuje

nës, kojos greitesnës. Pajutau, kad gráþta gyvenimo dþiaugs-mas, kad galiu bûti naudinga kitiems, padëti, patarti, su li-kimo draugais pasidalyti gyve-nimo patirtimi, o pati daugiau nesu atskirta nuo bendruome-nës. Norint pasakyti ir iðreikðti savo poreikius geriausia bur-tis á pacientø draugijas. Labai dëkoju reumatologams, pri-taikiusiems reikalingà gydy-

mà, ðeimai – uþ kantrybæ, o artrito bièiuliams – uþ mora-linæ pagalbà.

Eleonora MILTOVilniaus „Artrito“

bendrijos narë, fotografijø parodos „Moterys ir reuma-

toidinis artritas“ dalyvë

rinës veiklos aspektai. Ðurmulys prie stendø netilo – rinkome no-vatoriðkiausià. Kiekviena dele-gacija stengësi atkreipti dëmesá – aiðku, tai prisideda prie tos ða-lies teigiamo ávaizdþio kûrimo. Deja, dauguma mûsø delega-tø buvo „mandagûs“ ir balsavo uþ kitø ðaliø stendus. Slovakijos stendas pasirodë novatoriðkiau-sias. Jiems ir atiteko apdovanoji-mas. Jis buvo áteiktas Belmonto pramogø centre iðkilmingos va-karienës metu.

Su dideliu susidomëjimu klausiausi praneðimø apie ge-riausià darbo patirtá, ypaè pra-neðimø apie gerus pacientø rë-mimo ir palaikymo praktikos pavyzdþius. Buvo ko pasimoky-ti ir pabandyti pritaikyti jø lai-

mëjimus pas mus.Átikinamai nuskambëjo pra-

neðimas apie pacientø ir gydy-tojø bendravimo lygius konsul-tacijø metu. Iðdëstytos strategi-jos, kaip pacientams pereiti nuo blogo prie gero tarpusavio ryðio konsultacijø metu.

Mane sudomino paciento ir gydytojo bendravimo psicho-loginis aspektas. Juk praktikoje bûna taip, kad gydytojai, sku-bëdami konsultuoti ligoná, ne-kreipia dëmesio á jo psicholo-ginius rûpesèius. Ið kitos pusës, ligoniai nenoriai atsiveria, kad nebûtø niekinamai suvokiami. Man teko laimë pasirinkti ðei-mos gydytojà Alvydà Misevi-èiø, pas kurá svajojo patekti ne vienas pacientas. Ðis gydytojas

konsultacijà pradeda tokiais þo-dþiais: „Kaip jums sekasi, ko-kios bëdos?“ Jo ðypsena ir pa-siruoðimas iðklausyti padràsi-na pacientà, atlëgsta átampa. Smagu, kai gydytojas pasvei-kina su laimëjimais, dar sma-giau, kad jis derina vaistus su paciento darbine veikla – nuo sànariø ligos iki jaudulio, kurá reikia áveikti scenoje.

Apgailestauju, kad konfe-rencijoje dël riboto delega-tø skaièiaus negalëjo dalyvau-ti bendrijø medicinos vadovai. Dëkoju konferencijos rengë-jams uþ galimybæ pabendrau-ti ir pasisemti patirties.

Marija BARAUSKIENË LAA prezidentës padëjëja

ti, uþsisegti sagas, apsiauti ba-tus, atsirakinti duris, net atsi-riekti duonos riekæ. Neturëjau galimybës naudotis tuo miesto transportu, kuris nepritaikytas neágaliesiems.

Nëra to bloga, kas neiðei-tø á gera. Sunku buvo vienai su savo liga. Atrodë, kad ne-bëra jokios iðeities kaip nors palengvinti savo negalià. Ta-èiau ligoninëje sutikti gyve-nimo draugai pakvietë ásilie-ti á artritu serganèiø þmoniø bendrijà, ásikûrusià Vilniuje. Ðios bendrijos tikslas – padë-ti þmonëms, sergantiems artri-tu. Man palengvëjo. Per reu-matologø paskaitas ir uþsiëmi-mus iðgirdau daug gerø patari-mø, ágijau bièiuliø ir suþinojau apie reumatoidinio artrito gy-dymo naujoves. Esu dëkinga uþ laiku suteiktà gydymà bio-loginës terapijos vaistais. Da-bar galiu laisviau judëti, atlik-ti namø ruoðos darbus, pamy-luoti ir priglausti anûkëlæ Sa-mantà. Rankos tapo stipres-

6

B Û K A K T Y V U S !

Osteoartritas (dar vadina-mas osteoartroze) – lëtai pro-gresuojanti liga, sukeliantis ju-dëjimo sutrikimus. Ði liga pa-þeidþia sànario kremzlæ ir ap-link sànará esanèius raume-nis, raiðèius, kaulus. Krem-zlë plonëja, darosi trapesnë ir kai kuriais atvejais gali vi-sai sunykti.

Daþniausiai osteoartritas paþeidþia klubo, kelio ir smul-kiuosius delno ir pirðtø sàna-rius – nykðèio pamatiná, pirð-tø galinius sànarius ir stuburà. Osteoartritu susergama apie gyvenimo vidurá ir vëliau. Tai yra viena daþniausiø fizinës negalios prieþasèiø. Pailgëjus þmoniø gyvenimo trukmei ir iðaugus jø lûkesèiams bei sa-varankiðkumo poreikiui, didë-ja ir osteoartrito padariniø ma-þinimo svarba. Ðiuo metu jau yra keletas bûdø, kaip valdyti osteoartrità ir ðvelninti jo pa-darinius, taèiau jis neiðgydo-mas. Tyrimai rodo, kad moky-mas, svorio maþinimas ir fizi-nës pratybos kartu su skausmà malðinanèiomis priemonëmis gali padëti veiksmingai kon-troliuoti osteoartrito sukelia-mas problemas ir atitolinti ar padëti iðvengti chirurginio gy-dymo. Taèiau Europoje labai trûksta kineziterapeutø, kurie mokëtø uþkirsti kelià, gydy-ti ir apriboti osteoartrito suke-

Specialistams padeda savanoriai

liamus padarinius.Valakupiø reabilitacijos

centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos artrito asociacija, 2005–2007 m. dalyvavo tarp-tautiniame Leonardo da Vin-èio fondo remiamame pro-jekte „Osteoartrito instrukto-rius“, kurio tikslas – parengti osteoartritu serganèius þmo-nes dalyvauti kineziterapeu-tø rengimo ir tobulinimo pro-gramose.

Nëra abejoniø, jog kinezi-terapijos studentus reikëtø mo-kyti apie osteoartrità ir nau-jausius metodus, padedanèius veiksmingai gydyti ir iðvengti skausmingø osteoartrito pada-riniø, sukelianèiø negalià. To-dël ypaè svarbu, kad kinezi-terapijos studentai galëtø mo-kytis ið þmogaus, serganèio osteoartritu. Osteoartrito ins-truktorius – sergantis osteoar-tritu þmogus ir kartu ðvietëjas – savotiðkas pacientas profe-sionalas, galintis iðsamiai pa-pasakoti apie savo bûklæ ir gyvenimà sergant osteoartri-tu. Uþsiëmimai su osteoartri-to instruktoriais vyksta nedi-delëse grupëse ir gali bûti for-malaus mokymo apie osteoar-trità dalis kineziterapeutø ren-gimo programose.

Ðiam tarptautiniam pro-jektui vadovauja Ðvedijos ser-ganèiøjø reumatinëmis ligo-

mis asociacija, tad osteoar-trito instruktoriai vienu me-tu buvo rengiami Vokietijo-je, Ðvedijoje, Latvijoje, Jung-tinëje Karalystëje ir Lietuvo-je. Ið viso projekte dalyvavo 11 partneriø ið 6 Europos ða-liø. Ið pradþiø tarptautinë spe-cialistø komanda, vadovau-jama reumatologijos profeso-riaus Anthony D. Woolfo, su-rinko duomenis apie mokslið-kai pagrástus nemedikamenti-nius osteoartrito gydymo bû-dus, ypaè apie kineziterapijos poveiká osteoartrito prevenci-jai ir lengvo bei vidutinio sun-kumo osteoartrito gydymui. Vilniuje vykusiame seminare buvo parengta tarptautinë ki-neziterapeutø ir gydytojø – bû-simø osteoartrito instruktoriø mokytojø – grupë. Vëliau de-vynios Vilniaus artrito bendri-jos narës buvo pakviestos mo-kytis trijø dienø savanoriø os-teoartrito instruktoriø kursuo-se. Po to jos jau buvo pasiren-gusios dalyvauti kineziterapi-jos studentø mokyme, laikan-tis tam tikro plano: pasidalyti savo gyvenimo ir ligos patirti-mi, paaiðkinti apie osteoartri-to ðiuolaikinio gydymo ir pre-vencijos principus, pabrëþti paciento vaidmená gydymo ir reabilitacijos procese, pade-monstruoti jø gerà fizinæ bûk-læ ir nuotaikà palaikanèius fi-zinius pratimus ir atsakyti á stu-dentø klausimus apie osteoar-trità ir save. Osteoartrito ins-truktorës iðbandë savo gebëji-mà vesti uþsiëmimus su kine-ziterapijos studentais Vilniaus universitete, Vilniaus kolegi-joje. Gráþtamojo ryðio anketa atskleidë didelá studentø susi-domëjimà ir norà daþniau su-sitikti su aktyviais, iðmanan-èiais apie savo ligà ir neven-gianèiais atvirai bendrauti pa-cientais, nes tai geriausiai pa-deda átvirtinti teorines þinias.

Ðià naujovæ palankiai priëmë dëstytojai.

Kokia ðios iniciatyvos atei-tis? Geriausiu atveju uþsiëmi-mai su osteoartrito instrukto-riais galëtø bûti ádiegti á kinezi-terapeutø rengimo programas – tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos ðalyse. Be to, jau da-bar galima naudotis projekto mokomàja medþiaga apie os-teoartrità, o leidiniai „Pagrin-dinis osteoartrito gydymas“ ir „Metodinë priemonë osteoar-trito instruktoriams“ yra iðvers-ti á lietuviø kalbà, tad jie turë-tø sudominti aukðtøjø moky-mo ástaigø dëstytojus ir studen-tus, sveikatos prieþiûros spe-cialistus ir, be abejo, pacien-tus. Osteoartrito instruktoriø galëtø bûti ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose, ypaè ten, kur rengiami kineziterapi-jos specialistai. Be to, osteoar-tritu sergantys þmonës paren-giamuosiuose kursuose gauna nemaþai ir asmeninës naudos, atnaujindami savo þinias ir ko-vos su liga ágûdþius, tad Lie-tuvos artrito asociacijos ben-drijos galëtø tæsti ðá projektà, organizuodamos sistemingus serganèiø osteoartritu þmoniø mokymus.

Rûta SARGAUTYTË Projekto vadovë

Osteoartrito instruktorës su savo mokytojais parengiamajame seminare Va-lakupiø reabilitacijos centre Vilniuje.

7

Kineziterapijos istorija: 2000–3000 m. prieð Kr. kinai apraðë gydomàjá pratimø povei-ká. Graikijoje V a. prieð Kr. su-klestëjo gydomoji kûno kultûra (Hipokratas). 1569 m. Mercu-riani iðleido „De arte gymnas-tica“. Þymiausias ðiuolaikinës gydomosios gimnastikos pradi-ninkas – Peras Henrikas Lingas (1776–1838).

Lietuvoje gydyti pratimais pradëta XX a. pradþioje. 1925 m. pradëti taikyti pasyvûs prati-mai. 1945 m. Kauno kûno kul-tûros institute pradëti rengti pir-mieji Lietuvoje gydomosios kû-no kultûros specialistai. 1952 m. Druskininkuose atidarytas gy-domosios kûno kultûros parkas (ákûrëjas – K. Dineika).

Kineziterapija (gr. kinesis – judesys, therapia – gydymas) – gydymas judesiu. Tai viena pa-grindiniø sveikatos gràþinimo priemoniø. Judesys padeda ge-rinti ir iðlaikyti kaulø ir raume-nø, ðirdies ir kraujagysliø bei ki-tø sistemø funkcinæ bûklæ, gerin-ti paþeistø organø funkcijà. Ju-desio energija akumuliuojama á nervinius impulsus, kurie suþa-dina atsakomàjà reakcijà. Jude-sys yra fiziniø veiksniø visumos dalis, natûrali biologinë organiz-mo reakcija. Judëjimas – fizio-loginis organizmo augimo, vys-tymosi stimuliatorius.

Kineziterapijos uþdaviniai: normaliø fiziologiniø funkcijø palaikymas, paþeistø funkcijø normalizavimas, ávairiø kom-plikacijø profilaktika. Kinezite-rapija skirstoma á aktyviàjà ir pasyviàjà.

Aktyvioji kineziterapija – tai sàmoningas, valingas ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese. Aktyviajai kineziterapijai pri-klauso gydomoji kûno kultûra,

Kineziterapija

þaidimai, sporto elementai, do-zuotas ëjimas, darbo terapija. Gydomoji kûno kultûra – viena labiausiai paplitusiø kinezitera-pijos rûðiø. Judesys tampa gy-danèiu veiksniu. Fiziniai prati-mai taikomi raumeniui, raume-nø grupei, vienam sànariui ar grupei sànariø, taip pat visoms organizmo sistemoms. Èia áei-na ir þaidimai, sporto elemen-tai, daugybë ávairiø fiziniø pra-timø. Juos galima taikyti ávairaus amþiaus þmonëms.

Gydomoji kûno kultûra – ne tik gydymas, bet ir pedagoginis procesas. Bûtina laikytis laips-niðkumo, sistemingumo, indi-vidualumo, sàmoningumo, vi-sapusiðkumo principø.

Kineziterapijoje naudoja-mi oras, vanduo ir saulë. Akty-vûs judesiai susijæ su nerviniais impulsais, einanèiais ið tam tik-rø galvos smegenø centrø á rau-menis.

Aktyvûs judesiai taikomi þmonëms, sergantiems sànariø ligomis. Atsiþvelgiant á judesio amplitudæ, parenkami pratimai sànario paslankumui pagerinti. Èia taikomi aktyvûs ir pasyvûs pratimai. Naudojamos pagalbi-nës priemonës, gimnastikos laz-dos, „Gymnic“ kamuoliai.

Dabartiniame gydymo pro-cese kineziterapija uþima svar-bià vietà. Judesiu gydoma sta-cionaruose, ambulatorijose ir sanatorijose, taikomi patys pa-þangiausi mûsø ir uþsienio ða-liø metodai. Pagrindinës siste-mos yra ðvedø, vokieèiø ir pran-cûzø.

Aldona PALIONIENËKlubo „Artritas“ pirmininkë

Virginija ÞYDONIENËKineziterapeutë

Kineziterapeutai turi galimybæ tai-kyti ávairiausius pratimus.

Minëdami Pasaulinæ artri-to dienà, 2007 m. spalio 10 d. organizavome konferencijà „Ðiuolaikinës artrito diagnozës ir gydymo galimybës“. Renginá pradëjome ode himnui „Mes esame“.

Á konferencijà buvo pakvies-tas socialiniø reikalø skyriaus vedëjas A. Malinauskas, taip pat nevyriausybiniø organiza-cijø atstovai. Dalyvavo ir Kau-no vicemeras gyd. chirurgas K. Kuzminskas, A. Astrausko orto-pedijos ámonës „Pirmas þings-nis“ atstovë R. Aleknienë.

K. Kuzminskas visus pasvei-kino su svarbia ðvente, palinkë-jo graþaus bendravimo, papasa-kojo apie sànariø ligø operaciná gydymà ankstesniais metais.

Reumatiniø ligø mastà ir po-veiká jauèia vis daugiau þmo-niø. Sunkiomis reumatinëmis ligomis serga daugiau nei 250 tûkst. Lietuvos gyventojø. Di-dþiausia ligoniø dalis – mote-rys. Grësminga ligos átaka þmo-niø sveikatai tampa vis aktuales-në problema. Mes þinome, kad artritas yra pagrindinë neágalu-mo prieþastis pasaulyje. Todël reikalingos esminës pastangos gauti naujø þiniø apie ðiø ligø atsiradimo prieþastis, gydymo bûdus, teisines garantijas ir ne-ágaliøjø integracijos á visuome-næ politikos formavimà.

LAA prezidentë O. Telyèë-nienë atlieka didelá darbà, kad gerëtø artritu serganèiø þmoniø gyvenimo kokybë, atstovauja neágaliøjø interesams. Mes, vis papildydami þinias, dirbame ðia linkme: organizuojame paskai-tas, susitikimus, mokome na-

rius, kaip padëti sau.Medicinos vadovë M. Pilec-

kytë paskaitoje „Ðiuolaikinës ar-trito diagnozës ir gydymo gali-mybës“ analizavo pagrindines ligos prieþastis, naujausià gy-dymà biologiniais medikamen-tais, pateikë daug naudingø þi-niø apie sànariø ligas.

Dalyvavo ir Kauno medici-nos universiteto klinikø chirur-gas ortopedas G. Tarasevièius. Jis parodë skaidriø ir komenta-vo atliekamas sànariø endopro-tezavimo operacijas, supaþindi-no su nauja sànariø endopro-tezavimo metodika ir operaci-jø kompensavimo tvarka ið li-goniø kasø. Nauja tvarka ási-galiojo nuo 2007 m. rugsëjo 1 d. Pacientai, áraðyti á eilæ ir ga-væ sànario endoprotezà, galës tik vienà kartà atidëti operaci-jà. Pacientas per 30 dienø nuo praneðimo gavimo dienos priva-lo gydymo ástaigai atsiøsti pra-ðymà dël operacijos termino ati-dëjimo. Ðie pacientai ágyja tei-sæ ilgesniam laikui atidëti ope-racijos terminà.

Ortopedijos ámonës „Pirmas þingsnis“ atstovë papasakojo apie ámonës teikiamas lengva-tas neágaliesiems, turintiems gy-dytojo siuntimà.

Ðioje konferencijoje mûsø bendrijos nariai daug suþinojo apie savo bëdas. Þmonës buvo patenkinti, nes dar galëjo prie arbatos puodelio pabendrauti ir aptarti, kà girdëjæ.

A. PALIONIENËKauno þmoniø, serganèiø

artritu, bendrija

Minëkime savo ðventæ

K o n f e r e n c i j o s „Ðiuolaikinio artri-to diagnozës ir gy-dymo galimybës“ dalyvius sveikino Kauno miesto vi-cemeras Kazimie-ras Kuzminskas.

8

Þodþio menas prasmë plati – ji apima muzikà, dailæ, teat-rà, architektûrà, poezijà, epà, ðoká, skulptûrà. Daugybë klau-simø, susijusiø su menu, buvo traktuojami ávairiai:

• kuris ið menø svarbiau-sias þmogui, kuris atsirado anks-èiausiai?

• kodël ir kaip menas vei-kia þmogø?

• kaip paþástame menà?Mokslininkai ginèijasi, ban-

dydami árodyti, kas atsirado pir-ma – kalba ar muzika. Stebë-dami maþus vaikus, matome, kad, dar nemokëdami kalbë-ti, jie jau skleidþia muzikalius garsus. Gal ir pirmykðtis þmo-gus ikikalbiniame laikotarpy-je bendravo panaðiomis muzi-kinëmis intonacijomis? Daugu-mai stuburiniø gyvûnø uoslë ir vizualiniai signalai buvo svar-besni negu garsas. Þmoniø, beþ-dþioniø polinkis á garsiná signalà – kalbà rodo, kad tai yra sudë-tinga informacijos bendravimo sistema, adaptacijos priemonë. Klausos centrai, reaguojantys á kalbà, koduoja visus, tarp jø ir muzikinius, garsus. Vienas gar-sas, nors ir svarbus, perteikia ne visà informacijà. Muzikai, kaip ir kalbai, bûdingas laikinas mo-deliavimas – melodija, intona-cija. Garsas perteikia nuotai-kas, emocijas. Intensyvûs ma-lonûs pojûèiai lyginami su vir-pesiu. Kai kurios muzikos sa-vybës „gamina“ virpesiø tað-kus, pvz., lyriðka ðvelni muzi-ka daþniau iðprovokuoja virpe-sius, melancholijà, nes muzika turi tiesioginá ryðá su smegeni-mis. Mokslininkams pavyko su-kelti tëvams virpulius, kai buvo paleistas jø kûdikio verksmo ára-ðas. Mes mëgaujamës ne tik il-gesingai skambanèiomis melo-dijomis, mes suprantame ir vi-zualiná menà, kuris iðprovokuo-ja liûdesá, o ne ðirdgëlà.

Vienas svarbiausiø muzi-kos elementø – ritmas. Jis pa-deda organizuoti garsà. Ritmin-

Muzika ir ðokis – kiekvienamga muzika turi atpalaiduojanèiø savybiø, nes þmogus jau ásèio-se ápranta girdëti motinos ðir-dies ritmà. Mokslininkai nusta-të, kad kai kurie gamtos garsai yra poravimosi signalai. Paukð-èiai, banginiai, gibonai geba ið-gauti garsus, poravimosi metu panaðius á dainas.

Muzika gali stiprinti ryðá tarp jausmø, raumenø (kûno) ir pro-to. Per ritmà, sekant juo, tam-pa ámanoma perkelti protà, kû-nà, jausmus, muzikà ir visas ki-tas meno formas kartu á sàmo-ningà þmogaus patirtá. Benett Reimer (1995) raðë, kad ðirdies dûþiø arba kvëpavimo daþnëji-mas ar lëtëjimas, drebulys, ðal-tis, susijaudinimas, prakaitavi-mas, jausmas buvimo „aukð-tai“ar „plûduriuojant“ gali bûti siejamas su iðgyvenimais, klau-sant muzikos. Kità giminystës rûðá tarp kûno ir muzikos apra-ðë Keithas Swanwickas (1992). Jis pripaþino ryðá tarp jausmo, gestø, judesiø, vaizduotës ir mu-zikiniø garsø. Jo tyrime vaikai apibûdindavo muzikà neginèi-jamø metaforø ir emociniø api-brëþimø terminais. K. Swanwic-ko rezultatai siejosi su Dalcro-ze mintimis, kad muzika pri-klauso judëjimui ir randa arti-miausià prototipà mûsø raume-nø sistemoje. Gyvenime tai gali reikðti, kad konkretus kûniðkas atlikimas, pvz., muzikinës fra-zës, paaiðkina ir stiprina muzi-kinæ patirtá.

Fiziniame muzikinio ritmo, taip pat melodijos, harmonijos, formos ir kt. tyrime judëjimas yra spontaniðkas ar jungiamas paþintiniais abstrakèiais atsa-kymais, apimanèiais þingsniavi-mà ir gestus. Pratimai veda á sà-moningà mokiniø kûno atsakà á muzikà, jø plitimà ir gryninimà, organizuoja kûno ir ausies dina-mikà, bendradarbiavimà. Ðiame bendradarbiavime klausa inspi-ruoja judesá, tuo tarpu judesys vadovauja ir informuoja klausà. Tai ryðkiai atsispindi ðokyje.

Kalbant apie ðoká, minty-se kyla klausimas: koks pirma-sis kûdikio egzistencinis noras? Bûti sûpuojamam, nupraustam, pamaitintam, uþklotam. Mama já glosto, tarsi primindama „èia tavo kûnelis“, maitina „tu nebû-si alkanas“, uþkloja „tau nebus ðalta“, kalbina „tu ne vienas“. Nors kûdikis yra tarsi uþsidaræs savyje, vëliau jis „atranda“ sa-ve. Jis pamato suaugusiojo akis, atranda savo rankas, kojas, kû-nà. Vëliau labai svarbu, kad jis iðmoktø ásiklausyti, susikoncen-truoti, atrasti ir kontroliuoti savo kûnà, kad suprastø vidiná porei-ká bendrauti, suvokti kità. Lietu-viø tautosakoje yra puikiø kûdi-kio ir motinos bendravimo pa-vyzdþiø: sûpavimas, niûniavi-mas, greitakalbës, ávairûs ges-tai, stengiantis pralinksminti kû-diká. Vaikas irgi imituoja suau-gusiojo garsus, èiauðka, klauso-si. Tai pozityvus bendravimas – pasitikëjimas savimi, kitø prië-mimas. Per neverbaliná komuni-kavimà pereiname prie kalbos. Vaikas veblena, èiauðka, tada jis pasirengia kalbiniams atsa-kymams. Kas tuomet vyksta tarp dviejø þmoniø? Suaugusysis rû-pinasi kitu, maþuoju, galvoda-mas apie jo jausmus. Pasyvusis (ðiuo atveju vaikas) ágauna pa-sitikëjimà partneriu, tarpusavio pasitikëjimas auga. Buityje tai atrodo labai natûraliai – vaiko lingavimas, ðokdinimas ant ke-liø, liûliavimas, neðiojimas ant nugaros, mëtymas aukðtyn. Su-augusysis gali bûti ir pasyvus – atsigula ant grindø. Tuomet vai-kas aktyvus – peðioja, ðliauþia per já, voliojasi ant grindø. Tai þaidimai vienas su kitu, kai në-ra laimëjusiø ar pralaimëjusiø, bet tuo metu ypaè stiprëja po-jûèiø ir jausmø kontrolë. Ðie ju-desiai turi pasikartojantá ritmà, jie vyksta tam tikru tempu, grei-èiau arba lëèiau. Augant vaikui, judesiai virsta þaidimu, siuþeti-niais vaidinimais, rateliais, ku-riø socialinë prasmë iðryðkëja

nuo istoriniø þmonijos vysty-mosi laikø. Kodël kartais susi-jaudinæs þmogus ima vaikðèio-ti pirmyn atgal arba suka kam-baryje ratu? Kartais taip judë-damas atranda atsakymà á rûpi-mà klausimà. Tai savotiðkai sie-jasi ir su klausimu, kodël ritua-liniai ðokiai bûdavo ðokami su-stojus ratu? Saulës, gamtos rit-mo atkartojimas? Poreikis jaus-ti vienas kità? Ritmo pasikarto-jimas, kai þmogus seka vienas paskui kità? Kada ir kaip ðokis tapo terapija? Ir kodël reikia to-kios terapijos? Neágalusis (netgi jei tai sudëtinga fizinë negalia, ribojanti mobilumà) dalyvauja ðokyje, stebëdamas ðokëjus. Jis ágyja patirties, kaip reikia ir ga-lima iðreikðti jausmus. Nevaikð-èiojantys ar sunkiai vaikðèiojan-tys þmonës neturi iðsiugdæ na-tûralaus judëjimo ritmo, todël lavinimas, padedantis subalan-suoti organizmo ritmà, itin svar-bus. Tokius vaikus rekomenduo-jama paneðioti ant rankø ir pa-supti muzikos ritmu, kad jie ið-gyventø muzikos pulsà, moky-tøsi struktûrinti erdvæ, pajusti jà kûnu. Ðiuolaikinio ðokio techni-ka, improvizacijos laisvë atve-ria naujas vaikø ugdymo gali-mybes, padeda neigiamà ener-gijà paversti pozityvia veikla ir uþmegzti ryðius su bendramin-èiais. Modernaus Izraelio ðokio teatro „Vertigo dance company“ pasirodymuose dalyvauja þmo-nës su fizine negalia – jie ðoka scenoje su ramentais, sëdëdami veþimëlyje. Estetinis vaizdas dël to nenukenèia, atvirkðèiai, me-ninis áspûdis stiprëja, stebint, kaip profesionalûs ðokëjai pa-pildo neágalaus þmogaus meni-næ raiðkà, atspindi jo jausmus, drauge kuria. Taigi matome, kad kiekvienas turi socialiø ir indivi-dualiø prieþasèiø dalyvauti mu-zikos ir ðokio veikloje.

Aldona VILKELIENËVilniaus pedagoginio universiteto docentë

B Û K A K T Y V U S !

9

• LIEPOS 12 D. Vilniuje vyko Lietuvos artrito asociaci-jos (LAA) tarybos posëdis. Ap-tartas pasiruoðimas stovyklai „Gelbëkime savo sànarius“, projekto „Atstovavimas neága-liøjø teisëms, pilietiniø inicia-tyvø skatinimas“ eiga, infor-macija apie APOM 2007 m. EULAR konferencijà Vilniuje ir kt. klausimai.

• RUGPJÛÈIO 16–26 D. Ðventojoje organizuota edu-kacinë stovykla „Gelbëkime savo sànarius“, skirta sava-rankiðko gyvenimo ágûdþiams

2007 M. II PUSMEÈIO LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJOS KRONIKA

ugdyti. Joje dalyvavo penkias-deðimt regioniniø bendrijø ir klubø þmoniø, serganèiø reu-matinëmis sànariø ligomis ir turinèiø negalià. Pagrindinis stovyklos rëmëjas – Neágaliø-jø reikalø departamentas prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kiti rë-mëjai (2 proc. fondas) ir sto-vyklos dalyviai.

• RUGSËJO 2 D. Vilniu-je, Katedros aikðtëje, vyko Respublikinë neágaliøjø dar-bø paroda-mugë ir koncertas „Tau, Vilniau“. Ðiame renginy-

je dalyvavo satyros ir humoro grupë „Rozaliutës“, Vilniaus „Artrito“ bendrijos ansamblis „Rugiagëlës“, Kauno artrito bendrijos ansamblis „Viltis“, Ðiauliø draugijos „Artis“ nariai ir Alytaus klubo „Artritas“ at-stovai rankdarbiø mugëje.

RUGSËJO 10 D. SADM patalpose vyko mokymai neá-galiøjø socialinës integracijos programø pareiðkëjams. Daly-vavo O. Telyèënienë ir A. Liut-kuvienë.

• RUGSËJO–SPALIO MËN. LAA 2007 m. þmoniø su nega-lia socialinës integracijos pro-gramos ir rëmëjø lëðomis iðlei-do doc. J. Dadonienës atmin-tinæ „Alternatyvi pagalba ser-gantiems artritu“.

• SPALIO 12 D. paþymëta Pasaulinë artrito diena. Jos te-ma – „Ir smulkmenos yra svar-bios“. Regioninëse artrito or-ganizacijose vyko ádomûs ir prasmingi renginiai.

• SPALIO 23 D. Vilniaus universiteto ligoninës Santa-riðkiø klinikø Auditorijø kor-puso fojë atidaryta tarptautinë fotografijø paroda „Moterys ir reumatoidinis artritas“. Jà ati-darant dalyvavo Vilniaus uni-versiteto ligoninës Santariðkiø

klinikø generalinis direktorius prof. A. Laucevièius, Vilniaus universiteto ligoninës Santa-riðkiø klinikø Reumatologijos centro vadovas prof. A. Ve-nalis, Valstybinës ligoniø ka-sos direktorius Algis Sasnaus-kas, PARE manifesto valdymo grupës pirmininkas Robertas Jonhnstone’as, LAA preziden-të, renginio vedëja O. Telyèë-nienë. Parodoje eksponuoja-ma artritu serganèios lietuvës Eleonoros Milto fotografija.

• SPALIO 26 D. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyko diskusija „Besikeièianti Europa – stiprinant paramà ne-ágaliems þmonëms“. Joje svei-kinimo þodá tarë SAM vice-ministrë J. Kumpienë, prane-ðimus skaitë PARE manifesto valdymo grupës pirmininkas Robertas Jonhnstone’as, LAA prezidentë O. Telyèënienë, ES parlamento narë dr. J. Dièkutë, Lietuvos artrito pacientø atsto-vë E. Milto, Neágaliøjø reika-lø departamento prie Sociali-nës apsaugos ir darbo minis-terijos direktorë G. Paliuðienë, Lietuvos reumatologø asocia-cijos pirmininkas prof. habil. dr. A. Venalis. Diskusijoje da-lyvavo APOM 2007 m. kon-

Gamtos prieglobstyje su draugais. … ir gamtoje “Bûk aktyvus”.

APOM 2007 konferencijos organizacinë grupë: Birte Glusing, doc. J.Dado-nienë, Robertas Johnstone’as ir Ona Telyèënienë.

10

ferencijos dalyviai ið Europos, tarp jø ir ið Lietuvos.

• SPALIO 26–28 D. Vilniu-je, „Le Meridien Villon“ vieð-butyje, vyko X Europos kon-ferencija „Stiprûs vienybëje“ („Stronger United“) APOM 2007 M. (artritu serganèiø þmoniø judëjimo akcija). Da-lyvavo delegatai, sergantys ar-tritu, ið 30 Europos ðaliø, tarp jø 24 delegatai ið LAA.

• LAPKRIÈIO 16–17 D. Vilniuje, vieðbutyje CONTI, vyko Vilniaus reumatologø seminarai. Lietuvos ðiuolaiki-nës reumatologijos pradinin-kas prof. A. Matulis pasveikin-tas garbingo jubiliejaus pro-ga. Ðiame seminare dalyva-

vusios O. Telyèënienë ir M. Kulienë dalyvius supaþindi-no su LAA informaciniais lei-diniais (atmintinëmis, laikrað-èiu „Artritas“).

• LAPKRIÈIO 6 D. vieð-butyje „Best Western Nauja-sis Vilnius“ vyko asociacijos „Lietuvos neágaliøjø forumas“ konferencija „(Ne)pasiekimai lygiø galimybiø visiems me-tams“ apie dabartinæ neága-liøjø situacijà ir bûtinus toles-nius veiksmus. Joje dalyva-vo O. Telyèënienë ir A. Rut-kauskienë.

• GRUODÞIO 3 D. „Crow-ne Plaza“ vieðbutyje vyko konferencija „Lygios galimy-bës visur ir visada – kasdie-

nis gyvenimas“. Ðiame Tarp-tautinei neágaliøjø dienai pa-þymëti renginyje dalyvavo O. Telyèënienë, A. Rutkauskienë, M. Kulienë.

• GRUODÞIO 6 D. Vil-niuje, LAA bûstinëje, vyko LAA tarybos posëdis. Jo metu aptartas 2008 m. LAA veiklos planas, baigiamieji projekto „Atstovavimas neágaliøjø tei-sëms ir pilietinës visuomenës iniciatyvos“ ir kt. Tarybos na-riai dalyvavo fotografijø paro-dos „Moterys ir reumatoidinis artritas“ atidaryme. Ði paroda buvo perkelta á Lietuvos me-dicinos bibliotekà ir veikë iki gruodþio 16 d.

• GRUODÞIO 12 D. Vil-

niuje, vieðbutyje „Ðarûnas“, vyko X Lietuvos nevyriausy-biniø organizacijø forumas. Vyko vieða diskusija „NVO ir valdþios institucijø bendradar-biavimas: NVO plëtros anali-zë ir nacionalinës NVO inte-resams atstovaujanèios struk-tûros kûrimo teorinës ir prakti-nës galimybës“. Ðiame forume dalyvavo O. Telyèënienë.

• LIEPOS IR GRUODÞIO MËN. parengtas ir iðleistas „Artrito“ Nr. 6 (7). Tam pa-naudotos 2007 m. þmoniø su negalia socialinës integracijos programos ir rëmëjø lëðos.

Derliaus ðventës gërybës.

Þmoniø likimai ádomûs savo iðgyvenimais, patirtimi. Alytaus „Artrito“ klubas jungia vieno li-kimo þmones, serganèius sàna-riø ligomis. Kartais mums nesi-nori pasilikti vieniems su savo skausmu, norisi ieðkoti draugø, kurie pasiûlytø eiti drauge. Ben-dravimas – tai ne tik vienintelis þmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmë. Kar-tais iðtartas þodis gydo geriau nei vaistai. Tai tvarstis sielai.

Pirmomis liepos dienomis Alytaus „Artrito“ klubo tary-bos nariai rinkosi á posëdá ap-tarti pirmojo pusmeèio darbo rezultatø. Klubo pirmininkë Ja-në Rinkevièienë supaþindino su nuveiktais darbais, pasidþiaugë, kad vykdomas darbo planas, ási-

pareigojimai. Klubo nariø vis daugëja. Tai reiðkia, kad jo veik-la þinoma Alytaus bendruome-nei, kad dirbama teisingai.

Tarybos narë Lina Sviders-kienë pabrëþë, kad pagrindinis tikslas – ðvietëjiðka veikla, nariø ir visuomenës mokymas „drau-gauti“ su sànariø ligomis. Vyk-doma savivaldybës programa „Padëk sau“. Reumatinius ne-galavimus patiria kas ðeðtas Lie-tuvos gyventojas, todël savano-rës instruktorës mokë klubo na-rius, miesto bendruomenæ. Ávy-ko konferencija, kurioje daly-vavo nemaþai miesto gyvento-jø. Pateikta problema, kuri turi formuoti strategijà, siekiant at-kreipti didesná dëmesá á reuma-tines ligas.

Padëk sau ir ðalia esanèiam Bet svarbiausias kiekvieno nario uþdavinys – aktyviai da-lyvauti susitikimuose su medi-kais, papildyti bagaþà þinio-mis, kurios padës gerinti fizi-næ sveikatà, pagerës nuotaika, sustiprës noras padëti sau ir ða-lia esanèiam. Juk ne taip svar-bu, kad vienas ar kitas tarybos narys galëtø sakyti „að þinau, að buvau, að susitikau, að mo-ku“, svarbiau, kad að pasitariau su visais ir savæs nelaikau „vi-saþiniu“, neklystanèiu, mokan-èiu. Svarbu, kad mes kartu gali-me daug daugiau. Galima pasi-dþiaugti, kad klubo veikla ben-dram tikslui per ðiø metø pus-metá davë rezultatus. Nariai da-lyvauja klubo veikloje. Vasarà klubo veikla nesustos. Numa-tyta iðvyka á gamtà. Jos metu susipaþinsime su medaus nau-

da þmogaus organizmui, rink-sime vaistaþoles. Svarbiausia, kad nebûtø paþeisti gamtos ir þmogaus ryðiai. Vël laukiame susitikimø su mûsø medicinos vadove, kitais medikais, o kur dar sielai mieli susitikimai: der-liaus ðventë, dalyvavimas Vil-niaus dienose, iðvykos prie jû-ros ir kt. Gal ne visuomet spë-jame su kunkuliuojanèiu laiku, taèiau stengiamës. Juk visuomet yra iðeitis ið bet kokios situaci-jos, tik reikia ieðkoti, o jeigu dar padeda draugas, visada leng-viau. Likimas mums dovanojo tikslà: „Padëk sau ir ðalia esan-èiam, tau padës draugas“.

Ramutë UDRAKIENËAlytaus „Artrito“ klubo

tarybos narë

Nauja Alytaus klubo “Artritas” taryba.

B E N D R I J O S E I R K L U B U O S E

11

Alytaus klubui „Artritas“ 2007 metai buvo gausûs ávai-riø renginiø ir veiklos.

Dirbome pagal metø pra-dþioje nustatytas strateginës veiklos kryptis, pirmenybæ teik-dami ðvieèiamajai programai – þiniø apie ligas ir naujausius gy-dymo metodus gilinimui ir gau-sinimui, nepamirðdami ir kul-tûrinës veiklos – teminiø vaka-rø, viktorinø, iðvykø, ekskursi-jø, aktyvaus poilsio.

Metiná darbo planà papil-dëme naujais punktais. Rudená vykdëme projektà „Atstovavi-mas neágaliøjø teisëms ir pilie-tiniø iniciatyvø skatinimas“.

Tam tikslui atrinkome dvide-ðimties nariø tikslinæ grupæ pa-gal ávairø neágalumo lygá ir an-ketinës apklausos bûdu iðanali-zavome jø socialinius poreikius ir uþimtumà, taip pat iðsiaiðki-nome þmoniø poþiûrá á klubo veiklà, pageidavimus bei pasiû-lymus, kaip paávairinti veiklà.

Artëjant Pasaulinei artrito dienai, organizavome reklami-næ kampanijà apie sànariø ligas ir klubo veiklà.

Dviejose Alytaus regioninës televizijos laidose „Pusvalandis sveikatai“ klubo medicinos va-dovë gydytoja reumatologë Vir-ginija Lietuvininkienë supaþin-dino regiono þiûrovus su sàna-riø ligø iðplitimo statistika, ar-trito simptomais, pagalbos sau bûdais bei klubo veikla, taip pat atsakë á þiûrovø klausimus.

Apskrities laikraðtis „Aly-taus naujienos“ Pasaulinës artri-to dienos proga paskyrë mums visà puslapá, kuriame buvo ið-spausdinti gyd. V. Lietuvininkie-nës ir L. Sviderskienës straips-niai.

Ryðkus mûsø gyvenimo ávy-kis buvo X APOM konferenci-ja, kurioje pasisëmëme nau-jø idëjø, supratome, kad esa-me drauge stiprûs, nes galime jaustis tarptautinës bendruome-nës nariais.

Savo mintimis apie konfe-rencijà taip pat pasidalijome su apskrities laikraðèio skaity-tojais.

Spalio 12 d. organizavo-me konferencijà „Ir smulkme-nos yra reikðmingos“. Joje da-lyvavo miesto merë, kuruojan-ti nevyriausybiniø organizacijø veiklà, socialiniai ir medicinos darbuotojai. Ðio renginio me-tu skaityti praneðimai, disku-tuota neágaliøjø socialiniø po-reikiø gerinimo tema, atsakyta á klausimus.

Iðkeltos problemos buvo iðdëstytos kreipimesi á mies-to savivaldybës administraci-jà ir LAA.

Konferencijà uþbaigëme viktorina „Kà að þinau apie ar-trità?“ Atsakymus á klausimus palydëjo savo kûrybos po-smai, eilës, dainos, improvizuo-ti mankðtos pratimai.

Vykdant projektà, dide-lis dëmesys buvo kreipiamas á neágaliøjø teisiø gerinimà ir jø pilietiniø iniciatyvø skatini-mà. Tuo tikslu organizuoti su-sitikimai su Lietuvos Respub-likos Seimo nariu K. Èilinsku, miesto advokate I. Andriuðke-vièiene, miesto meru È. Dau-gëla, socialinës paramos sky-riaus ir miesto poliklinikos va-dovais. Neretai minëtiems spe-cialistams klausimai bûdavo paruoðiami ið anksto. Ðie su-sitikimai ágalino bendrijos na-rius dràsiai reikðti savo pilieti-nes iniciatyvas.

Geranoriðkiausiai nusitei-kæ buvo savivaldybës tarnau-tojai, noriai teikæ informacijà apie lengvatas neágaliesiems, nemokamà teisinæ pagalbà, elementarius raðtvedybos rei-kalavimus.

Toliau buvo tæsiama ðvie-timo programa – savivaldos seminarai „Padëk sau“, kuriø klausytojais tapo ne tik klubo nariai, bet ir kiti miesto gyven-tojai, apie kursus suþinojæ ið

juos jau lankiusiøjø arba ið mû-sø skelbimø konsultacinëje po-liklinikoje.

O vasara padovanojo daug turiningø renginiø – iðvykà á Vinco Krëvës-Mickevièiaus ir karaimø muziejus, iðvykas á Pa-langà, puokðèiø, vaisiø ir dar-þoviø parodas, koncertus. Stip-rûs mûsø ryðiai su kitomis ne-vyriausybinëmis organizacijo-mis, ypaè su Pagyvenusiø þmo-niø asociacija.

Aktyvios veiklos dëka klu-bas „Artritas“ tampa vis þino-

Prasmingos veiklos metai

mesnis mieste. Todël per metus pasipildë trisdeðimèia naujø na-riø, o, palyginti su veiklos pra-dþia, padidëjo beveik keturis kartus. Tai ápareigoja klubo ta-rybà kaskart ieðkoti naujø veik-los formø arba jà ávairinti.

Visiems LAA nariams 2008 metais linkime jëgø tæsti pradë-tus darbus, stiprybës ir sveika-tos, polëkio ir ákvëpimo, naujø sumanymø.

Lina SVIDERSKIENËAlytus

Gruodis buvo nykus ir tamsus. Kartais atrodë, kad ir gyvenimas toks: daþniau gelia artrito paþeis-tus sànarius, skaudþiau iðgyvena-me dël menkø nesëkmiø, greièiau nuliûstame dël menkniekiø, leng-viau pasiduodame neigiamoms emocijoms... Ir dël visko, atrodo, kaltas gruodis – be saulës, su ne-sibaigianèiais lietumis.

Bet su gruodþiu suþimba ir viltis, ir þinojimas, senas kaip pa-saulis: VISKAS PRAEINA. Ið tikrø-jø praeina. Juk su taip lëtai mus paliekanèiu gruodþiu artëja nuo-stabiausios metø ðventës – ðv. Ka-lëdos ir Naujieji metai. Dar mûsø laukia ir puikus tarpukalëdis, do-vanojantis visiems, laukiantiems ðiø ðvenèiø, ne tik tokias dova-nas, kurias galime paliesti, para-gauti, kuriomis galime pasipuoð-ti, gal net pasipuikuoti – juk visi esame ðiek tiek lengvabûdþiai... Laukia ir tokios dovanos, kuriomis be jokiø finansiniø iðtekliø galime su visais pasidalyti. Tai viltis, geras þodis, draugiðkas þvilgsnis, maloni ðypsena, geranoriðkumas...

Tai prisimindamos, norime

Tegul bûna siela ðviesipasveikinti visus, kuriuos paþás-tame ir kurie gal ir mus paþás-ta, prisimena. Ir nesugalvojome nieko graþesnio bei tauresnio uþ ðiuos puikius poeto Jono Strielkû-no þodþius:

Galgi provaikis koksGelsvà lapà atvers,Tuos þodþius suieðkosIr nustebæs iðtars:„Juk ið tikro kadaisJie gyveno visi:Tamsûs buvo veidai –Siela buvo ðviesi“.Nuoðirdþiai dëkojame LAA va-

dovëms – prezidentei Onai Stefa-nijai Telyèënienei ir docentei Jo-lantai Dadonienei – uþ nuoðirdu-mà, rûpestingumà, didþiulá atlie-kamà darbà. Ypaè daug Jums, Ger-biamosios, teko nuveikti ðiais me-tais organizuojant APOM 2007 konferencijà Vilniuje. Áspûdþiai nepamirðtami!

Sveikatos! Didelës laimës!

Eufruzina DAVIDONIENË,Zenona JUREVIÈIÛTË

Tauragës serganèiø sànariø ligomis bendrija

Konferenci ja Alytuje: L.Svi-derskienë, vice-merë N.Makð-tutienë, med. vadovë V.Lie-tuvininkienë, J.Rinkevièienë.

12

Fizinis aktyvumas labai svarbus. Mankðta stiprina rau-menis, gerina judëjimo funk-cijas. Mûsø artrito klubo nariai renkasi sporto salëje, èia pagal galimybes mankðtina savo sà-narius. Ðiais metais tai darëme pavasará ir rudená. Sportavo-me po 2–3 mën. Noriai lankë-me ir renginius pagal sergan-èiø artrito savivaldos mokymo kursà „Padëk sau“. Juos vedë savanorë ir klubo pirmininkë Alvida Gurklytë. Visi stropiai atlikdavo namø darbus, dali-josi patirtimi, kaip palengvin-ti skausmà, nugalëti negandas ir liûdesá. Sergant svarbu pa-laikyti gerà nuotaikà, þinoti, kad nesi vieniðas su savo ne-galia. Todël stengiamës daly-vauti Sveikatos fakulteto uþsi-ëmimuose, klausëmës gydyto-jo paskaitø ir patarimø. Daly-vavome E. Volskio mokymo programoje, kaip mankðtin-tis ir nugalëti ligas, klausëmës prof. J. Vasiliausko paskaitos apie gydomàsias þoleles, daly-vavome þolininkës A. Karaliû-naitës þoleliø ir gamtiniø vais-tø pristatyme. Stengiamës kuo daugiau bendrauti, nebûti vie-ni. Klausëmës pokalbiø prie apvalaus stalo teisës klausi-mais. Apie atstovavimà neága-liøjø teisëms ir pilieèiø inicia-tyvø skatinimà kalbëjo Socia-linës paramos skyriaus vedë-jos pavaduotojas A. Kruopis. Jis iðsamiai papasakojo apie visas lengvatas ir teises neága-

Mûsø iððûkis artritui

liesiems, atsakinëjo á visus rû-pimus klausimus, nurodë, kur kreiptis. Kvieèiame reumatinë-mis sànariø ligomis serganèius ligonius, kurie pasiryþæ akty-viai prieðintis ðiai negaliai, at-eiti á mûsø klubà, kur bendro-mis jëgomis, padëdami vieni kitiems, ieðkosime atsakymo, kaip gyventi neprarandant ge-ros nuotaikos ir vilties. Ðypso-kimës ir dþiaukimës, mylëki-me save ir kitus, darydami tik gerus darbus, pamirðæ pyktá, pamirðæ, kad esame ligoniai. Dejuojantis ir verkðlenantis þmogus niekam neádomus ir nereikalingas.

A. RAKÛNIENËBirþø artrito klubo narë

Birþø „Artrito“ klubo nariai – daþni sporto sa-lës lankytojai. Mankðta stip-rina raumenis, palengvina ju-dëjimo funk-cijas, malðina skausmà.

Dëkojame ástaigoms, farmacijos kompanijoms ir privatiems asmenims, 2007 m. pa-rëmusiems Lietuvos artrito asociacijà:

Neágaliøjø reikalø departamentui prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijosSveikatos apsaugos ministerijaiVilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø generaliniam direktoriui prof. A. LaucevièiuiVilniaus universiteto Eksperimentinës ir kli-nikinës medicinos instituto administracijaiPARE/EULAR socialinei lygaiOlandijos artrito asociacijaiLietuvos medicinos bibliotekos administracijaiUAB „PALETTI“Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos instituto direktoriaus

Akmenës kraðto artrito ben-drija susikûrë prieð metus ir vienija bendro likimo þmo-nes, serganèius sànariø ligo-mis, priþiûri ir slaugo namuo-se gulinèius ligos patale. Rajo-nas ðiaurinis, gal todël ir ligo-niø gan nemaþai turime. Mûsø gretose yra suaugusiø, garbaus amþiaus, gulinèiø ligos pata-le þmoniø, yra ir vaikø. Netgi ið kitø rajonø þmonës pasipra-ðë bûti priimti á Akmenës krað-to artrito bendrijà, nes ten to-kios bendrijos nëra. Mûsø ben-drijoje yra 113 þmoniø. Gretos sparèiai auga.

Esame dëkingi UAB „Aco-nitum“ uþ vaistus. Ðios vais-tø ámonës þmonës visada mus supranta. Dëkoju jai visø ser-ganèiø þmoniø vardu. Dëkin-gi esame savo rëmëjams: AB „Naujasis kalcitas“ generali-niam direktoriui Vytautui Puza-rui, UAB „Cemeka“ direktoriui Albinui Klimui, AB „Akmenës cementas“ generaliniam direk-toriui Artûrui Zarembai, valdy-bos pirmininkui Simonui Vy-èiui Anuþiui uþ paramà. Rë-mëjø dëka, finansuoto Sveika-tos ministerijos projekto dëka pabuvojome ir vedëme semi-narus Palangos reabilitacijos

centre „Vyturys“, Ðventosios „Energetiko“ sanatorijoje, kur þmonës pasinaudojo procedû-romis. Aplankëme áþymesnes vietas: Aleksandrijoje (Skuo-do r.) þemaitiðkø virviø fabri-këlá, Mosëdþio akmenø mu-ziejø, Þibininkuose „Pas Juoza-pà“. Pasivaikðèiojome pajûriu, dþiaugëmës saulëlydþiu, pa-bendravome prie pietø, vaka-rienës bendro stalo, pajuoka-vome ir paðmaikðtavome.

Mûsø medicinos vadovas gydytojas reumatologas An-tanas Lizdenis visada susirin-kimø metu mums duoda be galo daug naudingø patarimø apie ligà, skaito paskaitas apie reumatines ligas, jø gydymà, suðvelninimà, supaþindina su naujovëmis. Dabar esame pra-dëjæ praktiná pratimø sànariø sàstingiui mankðtinimo taiky-mo seminarà susirinkimø me-tu. Kiekvieno susirinkimo metu juos atliekame. Mûsø pacien-tams tai labai patinka.

Dþiaugiuosi galëdama vi-sada pasitarti, pasikonsultuo-ti, gauti patarimø, kaip elgtis su pacientu, turinèiu negalià ar labai serganèiu, visais ben-drijos klausimais. Reikia pripa-þinti, kad ðios bendrijos inicia-

Neðti gerumà, þinias ir paguodà

pavaduotojai doc. J. DadonieneiPrivatiems asmenims (2 proc. fondas)Farmacijos kompanijoms: „Schering Plough OY“, „Abbot“, „Roche“, „Berlin Chemie“

Linksmø ðv. Kalëdø ir laimingø Naujøjø metø Jums visiems linki Lietuvos artrito asociacijos kolektyvas.

Kreipiamës á visus dirbanèius þmones ir primename, kad 2 proc. savo pajamø mokesèio turite galimy-bæ pervesti Lietuvos artrito asociacijai ðiuo adresu:

Lietuvos artrito asociacijaKodas 191954143Þygimantø g. 9, LT-01102 VilniusAB DnB NORD banko Vilniaus skyriusA. s. LT83 4010 0424 0001 3434

B E N D R I J O S E I R K L U B U O S E

13

torius ir ákûrëjas buvo mûsø vi-sø gerbiamas ir mylimas gydy-tojas Antanas Lizdenis. Gal ir anksèiau bûtø ákurta bendrija, ilgai dvejojau, þinau, kad daug darbo ir savo laiko pareikalaus, bet pedagogai neða gerumà, þi-nias ir paguodà per visà savo gyvenimà. Nepaliekame nevil-tyje ir nelaimëje savo bendri-jos nariø, rûpinamës jais, nu-neðame vaistø, iðkvieèiame gy-dytojà, papraðome rajono savi-valdybës paramos skyriaus ma-ðinos, kuria ligoniai nuveþami pas gydytojà.

Glaudþiai bendradarbiau-dami su gydytoju, ruoðiame projektus, stengiamës gauti lë-ðø, kad galëtume padëti savo ligoniams, neágaliesiems per projektinæ veiklà.

Nepaprastai esame dëkin-gi Sveikatos ministerijai, kuri atkreipë dëmesá á mûsø ðiauri-ná rajonà, padëjo mûsø þmo-nëms. Labai dþiaugiamës ási-gijæ kosmodiskø, Levino juos-teliø. Dalijamës visi draugiðkai, pagal sudarytà sàraðà.

Þinoma, norëtøsi daugiau pasiekti, bet esame optimistai su daktaru, tikime, kad dar ne vienà projektà galëtume laimë-ti, kad tik galëtume padëti ge-rinti savo þmoniø sveikatà.

O þmonës mûsø visi geri. Po advento, po Naujøjø me-tø ðvæsime savo metines, todël smarkiai dirbame: ruoðiame programëlæ, darome ávairius rankdarbius, kuriame eiles, juk ir himnà savo reikia susikurti, ir rankdarbius atnaujinti. Þodþiu, darbø daug, o tai suteikia jëgø, optimizmo daryti gera uþ save silpnesniems, mylëti pasirink-tà darbà ir þmones.

Kadangi dirbant tenka kon-sultuotis ávairiais klausimais, noriu padëkoti Aukðtaitijos re-giono asociacijos „Artrito“ pir-mininkei Birutei Vanagienei uþ nuoðirdþius patarimus, metodi-næ pagalbà. Sveikatos ir stipry-bës neðant gërio daigelá á ligo-niø ðirdis!

Ona PIVORIENËAkmenës kraðto artrito

bendrijos pirmininkë

Seniai seniai vienoje karalys-tëje, vienoje vieðpatystëje gimë graþus kûdikëlis Artritas. Jo gim-dytoja Ona vaikeliu taip rûpino-si, kad ðis augo kaip ant mieliø – ne dienomis, o valandomis. Tad nëra ko stebëtis, kad netrukus jis iðaugo á stiprø, graþø ir iðmintin-gà jaunikaitá.

Ir atvyko vienà kartà tas jau-nikaitis Artritas á Ðventàjà, prie Baltijos jûros. Ir sutiko jis èia mergelæ Paulinà. Pamilo jie vie-nas kità ir kartu apsigyveno Pa-ulinos dvare. Gyveno jiedu ne vienerius metus graþiai ir lai-mingai, nesibardami ir vienas kitu besirûpindami.

Kaip ten buvo, kaip atsitiko, bet kartà Artritas iðgirdo, kad ne-toliese, gal keletas þingsniø nuo Paulinos dvaro, gyvena Ieva. Jau seni raðtai liudija: kur Ieva, ten ir Adomas. Bet kartà Adomas kaþ-kur praðapo – gal vël iðëjo ro-jaus obuoliø skinti? Kas ten þi-no, bet likimas lëmë, kad Artri-tas, kartà beklaidþiodamas Ðven-tojoje, beveik pasiklydo brûzgy-nuose, supanèiuose apleistus ir vaiduokliais garsëjanèius dva-relius, ir netikëtai iðvydo nuo-stabø dvarà, ant kurio slenksèio stovëjo puikiausia mergelë. Ne-jaugi Ieva?!

Taip, tai buvo ji. Neatsispy-rë Artritas pagundai ir uþëjo á Ie-vos dvarà. O kad jau uþëjo, tai ir

Seku pasakà ne pasakà

uþtruko jame. Bet negi jis galëjo pamirðti visada jo laukianèià ið-tikimàjà Paulinà? Tad nuo to lai-ko taip ir gyveno: naktá ir rytà – Paulinos dvare, per pietus ir va-kare – pas Ievà lepinosi.

Þinoma, taip save dalijant abiem mergelëms, netruko Artri-tas ir palikuoniø susilaukti. Deja, beveik vien mergeliø. Gal tokià lemtá Artritui iðbûrë garsus Lie-tuvos „iðmisloèius“ Juozas Baltu-ðis, teigdamas, kad karðtos mer-gos dukteris ir tegimdanèios?

Ëjo metai. Paproèiai ir tra-dicijos keitësi: netrukus visi pa-matë, kad abiejuose dvaruose sukinëjasi ir ðëlsta ne vien mer-gikës – ir sûnus ne vienas atsi-rado. Galite tikëti, galite ir neti-këti, bet tie, kas matë, sako, kad ðiemet abiejø Artrito mylimøjø

dvaruose sûnø gerokai padaugë-jo. Seni þmonës, tai matydami, gal net nusistebëtø: ne prieð ge-ra, ne prieð gera – gal prieð ka-rà tiek daug berniokø susilaukë Artritas...

O jau tø berniokø mandagu-mas, o graþumas! O jau tø duk-ryèiø ðaunumas! Ar galëjo kitaip bûti, jei ir vardai joms, ypaè pir-magimëms, tokie parinkti – juk jos vyriausios, Artrito motinëlës Onos geriausios pagalbininkës: net dvi Aldonos, Albina, Alvyda, Birutë, Eufruzina, Genovaitë, Li-na, Zita. O kur dar gera krûva jaunëliø su ávairiausiais vardais, ðventais ir nelabai! Bet svarbiau-sia tai, kad Artrito motinëlë Ona visus jo sûnus ir dukteris vadina ir savo vaikais, glaudþia visus prie ðirdies, visais rûpinasi ir vi-si jie, nusiþiûrëjæ á jà, gal patys darosi geresni. Ar gali bûti kitaip – juk visokiø mikrobø, sako, prie Baltijos bûna, tai kodël nebûtø gerumo mikrobø?

Tai tokià pasakà ne pasa-kà vienà gûdþià naktá pase-kë Ðventojoje ásiðëlusi Baltija... Norite tikëkite, norite netikëki-te. Bet ir að ten buvau, viskà ma-èiau, Baltijos gaivà gëriau, ðvel-niais jos aliejais tepiausi ne kar-tà, norëdama tapti ðventesne... Ar tik tas noras nebus didþiau-sia dovana, padovanota mums ðios vasaros?

Zenona JUREVIÈIÛTËTauragë

Stovykloje viktorinos metu.

Sporto varþybø nugalëtojai.

14

Aèiû tau, Baltija, Kad mus pasupi,UþliûliuojiSavo amþinaNesenstanèia lopðine.Aèiû tau, Ðventoji,Kad tu èia, su mumis,Kad galim vadintiTave ir sava.

Tavo bangø mûða, Baltija,Gieda mums senàProboèiø giesmæ:Èia lietuviaiBuvo kadais,Èia mes, lietuviai,Ir dabar esame!Aèiû tau ir uþ tai,Mûsø pramote, Baltija.

Mes giedam, Baltija,Kartu su tavim – Birutës, Vytautai,Aldonos, ðventos OnosIr daugybë kitø – Atëjusiø èiaIð pradþiø pradþiosSu tavim, pas tave,Mûsø Baltija!

ZENONA JUREVIÈIÛTËTauragë

Aèiû tau, Baltija

Gerbiama, miela BiruteTu þmogus, atidavusi viskà,Meilë þmogui tavyje vis tviska,Kaip þvaigþdë net tamsiau-sioj naktySavo rûpestá, gërá visiems da-lini.

Lyg Teresë Tu mums paðvæs-taVis skubi, kur þmoniø ne-galia.Nors paèios sveikatëlë menka,Tu „Artrito“ geroji dvasia.

Taip visiems nuoðirdi ir sava,Kai likimas grûmoja ir pajuo-dus diena,Kaip bitelë skubi, vis skubiIr þmonëms tik save dalini.

Septyniolika metø „Artrità“ vedi,Visus lyg mama supranti, ramini.Jubiliejus atëjo, tu ir vël nerami,Jau per trisdeðimt metø vien kitiems gyveni.

Jumyse ðitiek dvasinio peno,Jus paþásta visa Lietuva,Ne tiktai mûs mieste prie Nevëþio,Birutële, iðlik – mûsø fëja gera.

Teþarstys rudenëliai Jums auksà,Vis linkëdami metø prasmingø, ilgø,Te Aukðèiausio palaimà Jus lydi,Nesulenkæ trapiøjø peèiø.

Neðki gërá lyg ðventàjà ugnáÁ namus neágaliøjø þmoniø,Patikëk, miela mûsø Birute,Gera mums, kai esi Tu kartu.

JONAS MALIÐAUSKAS,Panevëþys

Jaunystës vasaraJaunystës vasara marga – Lyg tolimas, þavus miraþas,Iðsiskleidë þiedlapiø banga, Tik liko atminimai graþûs.

Kiek ten spalvø, ðviesos gilios,O dienos, naktys – meile dvelkëIð ryto muzikos tylios.Á sielà jaunas dþiaugsmas smelkës.

Prisimena dar svaja mana, Kur vieniðas berþelis rimo,

Kur mano þingsniai, kur daina,Kur mana jaunystë taip greit praëjo.

JANINA JUODEIKIENËKaunas

Paverk, ðirdele, tu tada,Kada tavæs nemato niekas – Tau bus tikrai lengviau.Iðplauki savo nuoskaudas ir skausmà, Jei prisipildë jø per daug…Tik niekada nekaupki nuoskaudø savy – Visas iðverki, jei gali.Iðplauki aðarom tu skausmà!Pakol gali – stipri esi!Ir ðiam pasauly, ir savam kelyVisiems atleiski, jei gali, – Net savo prieðams ir likimui,Tik viena – meilæ pasilik ðirdy…

ZINA DEGUTYTËTauragë

Jei gali

Kalëdiniai varpaiKaip greitai metø virtinë storëja,Kasmet dalindama ir vargà, ir dþiaugsmus.Ateina laikas apmàstyti savo kelià.Gal buvo padaryta kas ne taip...

Þmogaus gyvenimas – tai iðtisas laukimas.Laukimas – laimës, saulës, ðvenèiø, ðilumos.Gyvenimo keliai tokie skirtingi...Tad didelë kûryba – prasmin-gai pragyvent.

Kalëdiniai varpai mus budina ið sustingimo,Aplinkui gërá, dþiaugsmà skelbdami.

Ið naujo susiburkime visi prie Kûèiø stalo,Ligas ir negandas palikæ pakely.

Tegul kalëdiniai varpeliai skelbia mums Prisikëlimà,Atneðdami sveikatà, meilæ ir ramybæ,Pamirðkime skriaudas, ligas, dvejones, Te laimës paukðtë niekad neiðeina ið namø.

ALEKSANDRA RAKÛNIENËBirþai

* * *Kalëdø þvaigþdëskrinta ið dangausir ðirdá, sielà atveria þmogaus,tai Amþinybei,kur yra pradþiø pradþia,kur paslaptis ir paslapèiø Tiesa...

* * *Vëjas pailsëti atgula á þydinèià pievà,á kalnø virðûnes ant gaivaus balto sniego,giriose ant medþiø, kuriuose paukðèiaiapie amþinà meilæ gieda, –

Þmogaus siela ilsisi tik Visatos Kûrëjo delnuose.

IRENA ÞURUMSKIENËKaunas

Kur tik beeièiau – vis tave regiu – tu mano vyzdþiø atspindy li-kai,tarsi pro lango stiklà pro tave þvelgiuir tylø tavo ðnabþdesá rudens alsavime girdþiulyg tavo dainà,kaþkada dainuotà,netartà þodá pamatau,nubëgantá sapnø taku...

IRENA ÞURUMSKIENËKaunas

L A I S V A L A I K I U I

15

1. Dzûkijos sostinë.2. Sànariø uþdegimas.3. Biologiðkai aktyvûs organi-niai junginiai, bûtini organizmo medþiagø apykaitai ir gyvybinei veiklai (lot. vita – gyvybë).4. Fizinis ir dvasinis individo ir vi-suomenës normalumas.5. Gydymo metodas rankomis ar-ba prietaisais (kûno pavirðiaus au-diniø dirginimas).6. Ligos simptomas (nemalonus jutimas, atsirandantis dël stipriø dirgikliø).7. Vandens procedûra, kai ant kû-no liejama vandens srovë.8. Riebus maisto produktas ið grietinës ar grietinëlës.9. Kaulø iðretëjimas.10. Lietuvos artrito asociacijos nariø skaièius.11. Lietuvos artrito asociacijos prezidentë.12. Kaulo uþdegimas.

Sudarë L. SVIDERSKIENË Alytus

KRYÞIAÞODIS

1

2

3

4

5

6

7

8

910 11

12

Norëjosi dainuoti saulë-tà rugsëjo 29-àjà Kauno ap-skrities Nevyriausybiniø or-ganizacijø sàjungos sureng-toje mugëje-aukcione.

Laivës alëjoje iðpuoðto-se palapinëse ásikûrë diabe-to, neágaliøjø, artrito, dauge-lis jaunimo organizacijø – ið viso per 30 dalyviø. Visi no-rëjo parodyti, kuo uþsiima jø nariai, kà propaguoja jø ben-drijos.

Neliko nepastebëta Kau-no þmoniø, serganèiø artritu, bendrijos palapinë. Nusive-þëme „Artrito“ laikraðèiø pa-kà. Jis greitai „iðtirpo“. Pala-pinæ puoðë stendai apie ben-drijos veiklà.

Prie mûsø palapinës nuo-lat bûriavosi interesantai. Vos spëjome atsakinëti á klausimus apie bendrijos veiklà, artrità, kursus „Padëk sau“.

Didelis ðurmulys kilo, kai prasidëjo aukcionas. Bendri-

Ðventës áspûdþiai

Artritui skirtoje palapinëje netrûko lankytojø, ðeimininkai vos spëdavo atsa-kinëti á klausimus.

jos narës T. Kralikauskienë ir N. Jonavièienë aukcione pri-statë suvenyrus.

Nepastebimai prabëgo ke-lios valandos. Jas praleidome labai naudingai ir ádomiai: pa-tys tik pirmà kartà pasirodëme mugëje, supaþindinome gy-ventojus su artrito bendrijos

veikla, o drauge ir patys susi-paþinome ir pabendravome su kitø organizacijø nariais.

Leonas MIKALAUSKASKauno þmoniø, serganèiø

artritu, pirmininkës pavaduotojas

OptimistuiAtsikëlæ anksti rytàMes prisimenam atrità:Visur skauda, visur maudþia, Gal Aukðèiausias mus taip baudþia?Ir neþinom, kà daryti,Kaip tuos skaudulius iðvyti!

Ir mûsø senoliamsSànarius skaudëjo,Gydësi þolelëmIr kuo tik mokëjo – Juodàjá ridikà Krûmine uþpylëIr ðilta trauktineSànarius vis trynë.Tad su tuo artrituGal susidraugaukim,Valgykim darþoves,Ne tiktai ragaukim,Spauskim vaisiø sultis,Gerkim á sveikatà – Kiek ten vitaminø Jau seniai supratom!

MONIKA JACIUNSKIENËAlytaus artrito klubo narë

PaguodaAtverk man savo ðirdá, pasiguosk.Ir að þinosiu, kad tava kanèia didesnë negu mano.Netylëk, dainuok ir að suprasiu, jog ðita dainaveda ten, kur þydi gëlës, kur mëlynas dangus, kur girios oðia, kur paslaptingi takai, kur paslëpti bûties lobiaiir stûkso aukðtieji svajoniø kalnai…

Tik pasiguosk – suprasiu, ko ieðkai ir ko nerandi,kodël klajoji ir sustot negali…

VIDA ÐIMANSKIENË Tauragë

16

Redakcija: Ona Stefanija Telyèënienë, Marija Barauskienë, Lina SviderskienëRedakcijos adresas: Lietuvos artrito asociacija, Þygimantø g. 9-10, LT-01102 Vilnius, tel. (8~5) 262 80 20, mob. 8~675 280 89. Faksas (8~5) 212 30 73, el. paðtas: artritas@mail.ltTiraþas 1000 egz. Spausdino UAB “Akritas”, Geleþinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.Leidþia UAB þurnalas “Sveikata”.

LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJOS KLUBØ IR BENDRIJØ ADRESAI

LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJAÞygimantø g. 9-10, LT-01102 VilniusFaks. (8~5) 2123073El.p.artritas@mail.lt;http://artritas.bchi.ltPrezidentë Ona Stefanija TelyèënienëTel. d. (8~5) 2628020, mob. 8~675 28089Medicinos vadovë-viceprezidentëdoc. Jolanta DadonienëTel. d. (8~5) 2629485Prezidentës padëjëja Marija BarauskienëMob. 8~656 29004.

„ARTRITO“ BENDRIJAÞygimantø g. 9-10, LT - 01102 VilniusPirmininkë Aldona RutkauskienëTel.: d.(8~5) 2628020, n. (8~5) 2413360Medicinos vadovë Danutë PovilënaitëTel.d. (8~5) 2365301KAUNO ÞMONIØ, SERGANÈIØ ARTRITU, BENDRIJAÞiemiø g. 31-28, KaunasPirmininkë Aldona PalionienëTel. (8~37) 335194, mob. 8 622 83649Medicinos vadovëm. dr. Margarita PileckytëTel. d. (8~37) 326220

AUKÐTAITIJOS REGIONO ASOCIACIJA „ARTRITAS“Nevëþio g. 38, PanevëþysDirektorë Birutë VanagienëTel. (8~45) 461481, mob. 8~ 685 57904Medicinos vadovë Violeta SmilgienëTel. (8~45) 462981

KLAIPËDOS m. BENDRIJA „ARTRITAS“Banduþiø g. 15-85, LT-95233 Klaipëda Laiðkams - Naikupës g. 8-1Pirmininkë Genovaitë BaltrimienëTel. (8~46) 323585, mob. 8~65798246Medicinos vadovë Loreta BukauskienëTel. (8~46) 396535

TAURAGËS SÀNARIØ LIGOMIS SERGANÈIØ ÞMONIØ BENDRIJA „ÞINGSNIS“S. Dariaus ir S. Girëno g. 32-44, LT-72245 TauragëPirmininkë Eufruzina DavidonienëTel. (8~ 446) 52593, mob. 8~618 16670Medicinos vadovë Asta Pieèienë

BIRÞØ ARTRITO KLUBASJakubëno g. 36, LT-41112 Birþai Laiðkams - Vilniaus g. 61a-16Pirmininkë Alvida GurklytëTel. mob. 8~620 57903Medicinos vadovë Edita BraþdþiuvienëTel. (8~450) 34234, mob. 8~687 57696

ALYTAUS KLUBAS „ARTRITAS“Vilties g. 4-1, LT-45306 Alytus Laiðkams -S. Dariaus ir S. Girëno g.2Pirmininkë Janë RinkevièienëTel.:d. (8~315) 24997, n.(8~315) 73984mob. 8~650 36868Medicinos vadovë Virginija LietuvininkienëTel. (8~315) 24965

ROKIÐKIO KLUBAS „ARTRITAS“Vytauto g. 25, LT-42136 RokiðkisPirmininkë Albina BraþiûnienëTel. mob. 8~610 44267Medicinos vadovas Rimantas KazlauskasTel. (8~458) 55112, (8~458) 55093

ÐIAULIØ KAULØ, RAUMENØ IR SÀNARIØ LIGOMIS SERGANÈIØJØ DRAUGIJA „ARTIS“J. Basanavièiaus g. 18a-27, LT-78339 ÐiauliaiLaiðkams - Geguþiø g. 69-2Pirmininkë Zita VaièiulytëTel. (8~41) 463333, mob. 8~685 60164Medicinos vadovë Jolanta Jankauskienë