prof. Boguslavas GRUŽEVSKISLSTC Darbo rinkos tyrim ų institutas

2016, Vilnius

Lietuvos darbo rinkos tendencijos ir ateities poreikiai/galimybės

TURINYS1. Efektyvus užimtumas –pagrindinis ūkio politikos tikslas;

2. Demografini ų proces ų iššūkiai;

3. Užimtumo ir nedarbo dinamika;

4. Lietuvos ekonomin ės sistemos prieštaravimai;

5. Darbo rinkos ateitis - koki ų darbo vietų reik ės?

EFEKTYVUS UŽIMTUMAS

EFEKTYVUS UŽIMTUMAS –

ŠALIES ATEITIES PAGRINDAS

EFEKTYVUS UŽIMTUMAS

Efektyvus užimtumas

Ūkio poreikiai Gyventojų poreikiai

IšsilavinimasKvalifikacijaMotyvacija

Darbo kaštaiIšsidėstymas

Našumas

Darbo apmokė-

jimas

Darbo sąlygos

DARBOsantykiai

Darbo rinkos ateitis (1)Optimistin ė – Auga gyventojų gerovė, didėjaraštingumas, mažėja bendras gyventojųprieaugis, gerėja darbo sąlygos, darbas lanksčiaiderinamas su laisvalaikiu ir tarnauja žmoniųsocialinei raidai (nuotolinis darbas);

Pesimistin ė – Auga gyvenimo lygiodiferenciacija (OECD ataskaita 2014), mažėjaapmokamo darbo apimtis/poreikis (J. Rifkin;Romos klubas 1998), didėja bendro gyventojųskaičiaus disproporcijos bei gyventojų senėjimas,auga socialinė įtampa bei konfliktai.

Darbo rinkos ateitis (2)

2013 m. tik 43 proc . darbdavių (Brazilija, Vokietija,Indija, Meksika, Marokas, Turkija, Saudo Arabija, JAV,DB) galėjo tinkamai patenkinti savo kvalifikuotosdarbo jėgos poreikį;

2020 m. pasaulyje pritrūks apie 85 mln . aukštosir vidutinės kvalifikacijos specialistų (McKinsey

Global Institute);

OECD šalyse 12-13 proc . 15-24 metų amžiausjaunimo yra NEET.

16,1

12,2

14,4

11,2

15,9 16,5 16,6 16,1 17,114,1

16,6

13,5

0

5

10

15

20

2005 2007 2009 2011 2013 2014

Nedirban čių ir nesimokan čių žmoni ų dalis (NEET) 15-34 amžiaus (proc.)

European Union(28) Lithuania

20493851

18329904

20239269

21130306

16000000170000001800000019000000200000002100000022000000

2005 2007 2009 2014

Nedirban čio ir nesimokan čio (NEET) jaunimo dinamika (t ūkst.) 2005-2014m.

European Union(28)

9955291392

134640

110160

0

50000

100000

150000

2005 2007 2009 2014

Nedirban čio ir nesimokan čio (NEET) jaunimo dinamika (t ūkst.) 2005-2014m.

Lithuania

Darbo rinkos ateitis (3)

Pasaulyje vis labiau jau čiama -

Globali kvalifikuot ų darbuotoj ųpasiūlos kriz ė: iš vienos pusės, augajaunimo nedarbas, iš kitos – vis labiaujaučiamas kvalifikuot ų darbuotoj ųtrūkumas .

Tapti talentų traukos centru = pirmiausia tur ėti talentus !

KURIAME LIETUVOS ATEIT Į

DEMOGRAFINI Ų PROCESŲ IŠŠŪKIAI

LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL LYT Į IR AMŽIŲ 2010 m. bei 2060 m. prognoz ė

050001000015000200002500030000

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

80

85

90

95+

0 5000 10000 15000 20000 25000 30000

Vyrai

Moterys

2060

1

Bendrųjų gimstamumo ir natūralios gyventojų kaitos rodikli ų dinamikos palyginimas Lietuvoje (tūkst. ir promilėmis)

30,7 30,3 29,9 30,432

-11,4 -10,8 -10,5 -11,6 -9,9 -9,8

30,5

9,9 10 10,2 10,1 10,3 10,9

-3,5-3,7 -3,6 -3,9 -3,4 -3,4

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Natūrali gyventojų kaita

Gimusiųjų skaičius

Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1000 gyventojų

Bendrasis gimstamumo rodiklis 1000 gyventojų

tūkst.ir prom.

Šaltinis:Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Emigrantų iš Lietuvos skaičiaus dinamika bei imigracijos pokyčiai (tūkst.)

Šaltinis: patikslinti Statistikos departamento duomenys.Pastaba: 2004–2009 m. emigrantų skaičius Statistikos departamento perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais bei 2006–2010 m. atliktų statistinių tyrimų, kuriais remiantis buvoįvertinti 2001–2009 m. nedeklaruotos emigracijos srautai, duomenimis.Neto migracija 2015 m. šalyje siekė - 23 tūkst.

19,8 2224,3 23,6

40,3

62,8

34,732,2

26,8

40,4

83,2

53,9

41,1 38,8 36,6

46,5

5,6 6,8 7,7 8,6 9,36,5 5,2

15,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Imigrantai Emigrantai

3,6

13,3

3,6

10,2

-13,2

3,8

5,5

0

2,7

6,5

5,6

10,3

12,5

20

0

4,8

1,9

6,7

3,7

10

5,6

11,8

14,3

11,5

3,2

44,4

24,1

-27,6

0

10,9

-7,7

0

13,7

7,8

27,3

37,5

-22,7

-14,4

-18,2

40

0

3

17,7

-19,5

5

5,6

23,7

-11

-18,7

34,7

19,2

-6,1

-3,2

-2

-3,7

-0,3-4,5

-5,6

-2,8

6

-40 -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50

ES 27

Airija

Austrija

Belgija

Bulgarija

Čekija

Danija

Estija

Graikija

Ispanija

Italija

Jungtinė Karalystė

Kipras

Latvija

Lenkija

Lietuva

Liuksemburgas

Malta

Nyderlandai

Portugalija

Prancūzija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Suomija

Švedija

Vengrija

Vokietija

Norvegija

Šveicarija

2010-2060 m.

2010-2025 m.

ES valstybių narių bendro gyventojų skaičiaus prognozės pokyčiai (%)(Apskaičiuota pagal Eurostato 2011 m. prognozes (EUROPOP) bei nacionalinių statistikos tarnybų einamosios

statistikos duomenis)

Demografini ų proces ų iššūkiai užimtumui

1. Intensyvus bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas bei periferinių teritorij ų depopuliacija ( ir ekonominis tuštėjimas);2. Spartus gyventojų senėjimas (EUROSTAT duomenimis, aukščiausias ES pagreitis);3. Nacionalinės darbo jėgos pasiūlos mažėjimas;4. Žemas išorinės imigracijos intensyvumas bei reemigracija.

KURIAME LIETUVOS ATEIT Į

UŽIMTUMO IR NEDARBO DINAMIKA

Bendras užimtųjų skaičius 1998-2015 m., tūkst.

1489,4

1456,5

1397,8

1351,8

1405,9

1438,01420,3

1434,4 1428,9

1451,5

1427,1

1317,4

1247,7 1253,6

1275,71292,8

1319,01334,9

1100

1150

1200

1250

1300

1350

1400

1450

1500

1550

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Bendras užimtųjų skaičius

Užimtumo lygis 1998-2015 m., proc.

62,3

61,4

58,7

57,2

59,6

60,9

61,6

62,8

63,6

65,064,4

59,9

57,6

60,2

62,0

63,7

65,7

67,2

52

54

56

58

60

62

64

66

68

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Užimtumo lygis proc.

Asmenys apdrausti visomis socialinio draudimo r ūšimis (t ūkst.)

1192,3

1223,6

1268,9

1321,7 1330,2

1195,3

1129,8

1175,7

1219,0

1242,1

1270,9

1288,0

1000,0

1050,0

1100,0

1150,0

1200,0

1250,0

1300,0

1350,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Užimtųjų skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis (tūkst.)

0 50 100 150 200 250

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Apdirbamoji gamyba

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

Statyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir…

Transportas ir saugojimas

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

Informacija ir ryšiai

Finansinė ir draudimo veikla

Nekilnojamojo turto operacijos

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

Administracinė ir aptarnavimo veikla

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

Švietimas

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

Kita aptarnavimo veikla

Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su…

2011

2012

2013

2014

2015

21

Nedarbo rodikliai 2004–2015 m.(Statistikos departamento duomenimis)

172,5

134

27,4 25,4 20,4

158

184,4

132,9

89,3 94,3

225,1

291,1

257,7

195,2

69,031,0 22,1

46,352,7

46,7

22,112,013,720,7

11,810,7

9,1

21,9

19,3

16,313,2

17,8

13,7

5,8

4,35,6

8,3

11,4

22,5

15,7

9,88,2

13,4

29,2

33,2

26,4

0

50

100

150

200

250

300

350

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20150

5

10

15

20

25

30

35

40Bedarbiai, t ūkst.

Jauni bedarbiai (15-24 met ų), tūkst.

Nedarbo lygis, proc.

Jaunimo nedarbo lygis, proc.

ProcentaiTūkst.

35,1

15,3

* Estijos, Graikijos, Italijos,Austrijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos rodikliai pateikti remiantis 2014 metų duomenimis.

22

Nedarbo lygis ES šalyse Eurostat duomenimis.Metinis vidurkis (proc.)

7,2

11,4

6,8

7,7

6,0

12,8

14,9

17,9

21,8

9,2

13,8

8,5

8,1

16,5

15,7

4,9

11,0

6,6

4,4

4,2

9,8

13,4

7,7

8,3

13,7

7,9

8,0

8,2

9,4

8,3

9,4

5,1

6,2

4,6

7,4

9,4

26,5

22,1

10,4

16,6

12,7

15,6

9,9

9,1

6,1

6,8

5,3

6,9

5

7,5

12,6

6,8

9,1

11,5

9,4

7,4

7,7

9,8

0 5 10 15 20 25 30

ES (28 šalys

Belgija

Bulgarija

Čekija

Danija

Vokietija

Estija

Airija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Kroatija

Italija

Kipras

Latvija

Lietuva

Liuksemburgas

Vengrija

Malta

Olandija

Austrija

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Slovėnija

Slovakija

Suomija

Švedija

Jungtinė Karalystė

2011 2015

%

Darbo rinkos proces ų iššūkiai užimtumui

1. Imigracija mažėja;2. Darbo rinkos pasipildymas (iš natūralaus gyventojų prieaugio) mažėja;3. Nedarbas mažėja;4. ... Mažėja Lietuvos darbdavių svajonės apsirūpinti tinkamais darbo ištekliais.

Ateities BOMBA!!! – augant darbo kaštams, apsirūpinimas darbo ištekliais nedidės???

24

Pagrindinės darbuotojų įdarbinimo problemos ES šalyse.

Atsakymų nuomonių pasiskirstymas tyrimų duomenimis

0

10

20

30

40

50

60

LT EE FIRO M

TNO LV TR IE EL PLSK SIAT IS ES FR UK PT

EU27EU15 LU CZ SE DE IT BG DK

CY NL BEHU

Darbuotojų (kv alif ikuotų ir nekv alif ikuotų) trūkumas Atly ginimo dy dis

Šaltinis: Eurobarometras: European SME Observatory, 2007 m.

Kvalifikuotos darbo j ėgos trūkumo vertinimas Lietuvoje (proc.)

Parengta remiantis Lietuvos pramoninkų konfederacijos duomenimis. Prieiga per internatą: http://www.easystart.lt/media/dynamic/files/292/2012_i_ketv_pli_apzvalga.pdf.

Šaltinis: Už. Ruokytė, A.V.Rutkauskas, V.Navickas Mokesčių ir darbo rinkos sąveika, Vilnius, 2012, p. 121.

46

23

42

57 6151 48

53

77

58

43 3949 52

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Maistoparmonė

Tekstilėspramonė

Medienospramonė

Elektronikospramonė

Chemijospramonė

Mašinųpramonė

Visa pramonė

Netrūksta Trūksta

KURIAME LIETUVOS ATEIT Į

Lietuvos ekonomin ės sistemos

prieštaravimai

Lietuvos ekonomika

Stipriausia regione.

Lenkiame Estiją, Lenkiją, Latviją, Vengriją. 2014 m.

aplenkėme Graikiją.

BVP vienam gyventojui, 2014 ( EU-28 = 100%)263

132130

128124124

124119

110108

10797

93

8585

8483

78

7674

7372

6868

64

5954

45

0 50 100 150 200 250 300

LuxembourgIreland

NetherlandsAustria

Denmark

GermanySweden

BelgiumFinland

United KingdomFrance

Italy

SpainCyprus

MaltaCzech Republic

SloveniaPortugalSlovakia

LithuaniaEstonia

GreeceHungary

Poland

LatviaCroatia

RomaniaBulgaria

Vidutinis darbo užmokestis (neto) ES2013-2014 (euro)

31893122

26902597

23302160

213621282114

20541946

19231833

16151092

1044985

841818

710701683678

557524

503398

333

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

LuxembourgDenmarkSweden

United KingdomFinlandIreland

NetherlandsFranceAustria

GermanyBelgium

ItalyCyprus

SpainMalta

SloveniaPortugalEstoniaGreeceCroatia

Czech RepublicSlovakia

PolandLatvia

LithuaniaHungaryRomaniaBulgaria

Lietuvos ir kai kuri ų ES šalių ekonominio potencialo (BVP) ir vidutinio darbo užmokes čio

(VDU) santykiai 2014 m.

Šalis BVP proc. nuo vidurkio

VDU (Eur.) Komentarai

Lietuva (LT) 74 524 LV proporcija = 644 euro; EE - 852; PL – 738 euro.

Estija (EE) 73 841

Lenkija (PL) 68 678

Latvija (LV) 64 557

Kroatija (HR) 59 710

Rumunija (RO) 54 398 Jeigu LT BVP lygis = 545 euro .

Bulgarija (BG) 45 333 LT BVP lygis = 547 euro

Produktyvumo ir realaus darbo užmokes čio poky čiai 2008-2014 (%)

-10

-5

0

5

10

15

20

25

PL LV LT EE EU-28 DK UK DE

Produktyvumo pokyčiai Realaus darbo užmokesčio pokyčiai

Šaltinis: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI.

Produktyvumo ir realaus darbo užmokes čio poky čiai 2014-2015 (%)

Source: Benchmarking Working Europe 2016. ETUI.

Silpnosios darbo santykių Lietuvoje vietos

Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas, 2013-2014 m.

Bulgarija - 70

Bulgarija - 22

Bulgarija - 144

Danija - 6Danija - 1

Danija - 52

Estija - 19

Estija - 57

Estija - 96

Latvija - 45

Latvija - 37

Latvija - 112Lenkija - 112

Lenkija - 91

Lenkija - 121

Rumunija - 84

Rumunija - 8

Rumunija - 132

Slovakija - 126

Slovakija - 52

Slovakija - 119

Suomija - 92

Suomija - 40

Suomija - 68

Lietuva – 130

Lietuva - 111

Lietuva - 135

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Įdarbinimo ir atleidimo

praktikos Atleidimo kaštai

Pajėgumai pritraukti

talentus

Iš 148 valstybiųLietuva 2014 m. Pasaulio ekonomikos forumo „Europa 2020“konkurencingumo indekse pagalįdarbinimo ir atleidimo praktikasužima 23 vietą iš 28 ES valstybių.

Darbdavių išskirtos 3 esminės

Darbo kodekso tobulinimo problemos

Lietuvos darbdavių apklausa, „Spinter tyrimai“, 2013 m.

47%

36%

30%

29%

27%

25%

27%

2

Per dideli apribojimai atleisti darbuotoją

Per dideli apribojimai naudoti terminuotas darbosutartis

Taikomi apribojimai tiesiogiai su darbuotoju tartis dėlviršvalandinio darbo, darbo grafikų ir kt.

Nelankstus darbo laiko reguliavimas

Nelankstus viršvalandžių reguliavimas

Sunkumai laikinai pakelti darbo atlyginimą

Niekas netrukdė

Kita

Darbo laiko reglamentavimas

Darbo sutarties nutraukimas

Terminuotos darbo sutartys

Darbo užmokes čio nustatymo lankstumas (7.02 rodiklis)

Šalis 2014-2015 2015-2016

Estija (EE) 1 1

Latvija (LV) 6 2

Lietuva (LT) 8 11

Jungtinė Karalystė (UK) 10 15

Lenkija (PL) 29 28

Danija (DK) 107 105

Vokietija (DE) 136 132

Šaltinis: Global Competitiveness Report 2014-2015 / 2015-2016.

Disponuojam

ų pajam

ų diferenciacija (G

ini koeficientas) 2014 m.

ES

šalyse

Šaltinis: E

urostat

30,9

25,025,1

25,425,6

25,926,1

26,227,5

27,627,7

27,928,7

29,230,2

30,730,7 30,8

31,632,4

34,534,5 34,7

34,7 34,835,0

35,435,5

35,6

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

ES-28

Slovėnija

Čekijos Resp.

Švedija

Suomija

Belgija

Slovakija

Nyderlandai

Danija

Austrija

Malta

Vengrija

Liuksemburgas

Prancūzija

Kroatija

Airija

Vokietija

Lenkija

Jungtinė Karalystė

Italija

Graikija

Portugalija

Ispanija

Rumunija

Kipras

Lietuva

Bulgarija

Latvija

Estija

Asmeninis vartojimas vidutiniškai vienam gyventojui 2014, PGS (ES28 = 100)

Šaltinis: iš prof. R. Lazutkos paskaitos LMA, 2016 m. kovo mėn.

Turtams augant –neteisingumas tik

dar labiau siaut ėjo.

(ST, Amoso knyga, 5)

Ekonominės sistemos prieštaravimų įtaka ateities užimtumui Lietuvoje

1. Lietuvos darbo rinkos nepatrauklumas nacionaliniams darbo ištekliams:1.1. žemas VDU;

1.2. žemas MMA;

1.3. žema darbo vietų kokybė (technologinis lygis);

1.4. žemas pasitikėjimo (lojalumo) lygis.

2. Aukšta gyvenimo lygio diferenciacija;3. Didelis šešėlinės ekonomikos vaidmuo.

Lietuvos darbo rinkos ateitis

KOKI Ų DARBO VIET Ų REIKIA?

M įslė (iš teorijos)

Ar galima stiprinti namo sienas ir kelti

stogą ant silpnų pamatų?

Klausimas (iš valstybės valdymo praktikos)

Ar tikslinga kurti Lietuvos ateičiai reikalingas darbo

vietas, neišsprendus ekonominės raidos

prieštaravimų?

Ateities darbo vietos Lietuvoje

1. Aukšto našumo ir aukštos pridėtinės vertės;2. Gerai apmokamos;3. Žaliosios ekonomikos srityje;4. Pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms;5. Panaudojant žemės ūkio, mažosios energetikos bei biotechnologijų bazes.

Naujos darbo vietos turi sudaryti sąlygas Lietuvoje kurti

harmoningą ateitį!