lietuvos Žem - zua.vdu.lthidrotechnikos katedros posėdyje 2008 04 30, protokolo nr. 326 vandens...
TRANSCRIPT
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETASVandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
Hidrotechnikos katedra
Gražina Žibienė, Vitas Damulevičius
APLINKOSAUGOS HIDROTECHNIKOS
STATINIAIMETODINIAI PATARIMAI
KAUNAS, ARDIVA2008
UDK 626/627(075.8)Ži-04
ISBN 978-9955-896-09-8
Re cen za vo: doc. dr. Juozapas Vyčius (LŽŪU Hidrotechnikos katedra)prof. dr. Petras Punys (LŽŪU Vandentvarkos katedra)
Ap ro buo ta:Hidrotechnikos katedros posėdyje 2008 04 30, protokolo Nr. 326Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto tarybos studijų komisijos posėdyje 2008 05 19, protokolo Nr. 26
Kalbą redagavo Marytė ŽidonienėMaketavo Laurynas ArminasViršelio dailininkas Dainius Radeckas
© Gražina Žibienė, Vitas Damulevičius, 2008© Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2008
Gražina Žibienė, Vitas Damulevičius
APLINKOSAUGOS HIDROTECHNIKOS STATINIAIMetodiniai patarimai
3
TURINYS
ĮVADAS ..............................................................................................................5Pirmas laboratorinis darbasHIDROMAZGŲ MAKETŲ ANALIZĖ .............................................................6
1. Darbo tikslas ..............................................................................................62. Teorija ........................................................................................................63. Darbo eiga .................................................................................................64. Išvados .......................................................................................................65. Laboratorinio darbo gynimo klausimai .....................................................7
Antras laboratorinis darbasGEOFILTRACIJOS PRO VIENALYTĘ ŽEMIŲ UŽTVANKĄ ANT LAIDAUS PAGRINDO GRUNTINIO MODELIO TYRIMAS ........................9
1. Darbo tikslas ..............................................................................................92. Teorija ........................................................................................................9
2.1. Geofi ltracinės tėkmės parametrai ...................................................102.2. Gruntų fi ltracinis stiprumas ............................................................12
3. Modelis ....................................................................................................124. Darbo eiga ...............................................................................................13
4.1. Susipažinimas su stendu ir matavimai ............................................134.2. Skaičiavimai, grafi niai darbai .........................................................13
5. Išvados .....................................................................................................146. Laboratorinio darbo gynimo klausimai ..................................................14
Trečias laboratorinis darbasGREITVIETĖS HIDRAULINIS TYRIMAS ...................................................15
1. Darbo tikslas ............................................................................................152. Teorija ......................................................................................................153. Darbo eiga ...............................................................................................174. Išvados .....................................................................................................185. Laboratorinio darbo gynimo klausimai ...................................................18
Ketvirtas laboratorinis darbasHIDROTECHNIKOS STATINIŲ ANT GRAUŽĖS UPELIO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ...............................................................................20
1. Darbo tikslas ............................................................................................202. Teorinė dalis ............................................................................................203. Darbo eiga ...............................................................................................214. Išvados .....................................................................................................325. Laboratorinio darbo gynimo klausimai ...................................................32
4
Penktas laboratorinis darbasLŽŪU LAUKO LABORATORIJOS KANALŲ HIDROTECHNIKOS STATINIAI........................................................................................................34
1. Darbo tikslas ............................................................................................342. Teorinė dalis ............................................................................................343. Išvados .....................................................................................................364. Laboratorinio darbo gynimo klausimai ...................................................36
Šeštas laboratorinis darbasKRUONIO HIDROAKUMULIACINĖ ELEKTRINĖ ....................................38
1. Darbo tikslas ............................................................................................382. Trumpa HAE projektavimo ir statybos istorija, HAE rodikliai ..............383. Darbo eiga ...............................................................................................40Laboratorinio darbo gynimo klausimai .......................................................41
LITERATŪRA ..................................................................................................42
5
ĮVADAS
Šie metodiniai patarimai skirti Aplinkos inžinerijos studijų krypties Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo programos pagrindinių studi-jų (bakalauro) studentams, besimokantiems Aplinkosaugos HTS dalyko (VŽHTBO4). Patarimais galės naudotis ir neakivaizdinių studijų studen-tai, studijuojantys Aplinkosaugos HTS.
Prieš kiekvieną laboratorinį darbą studentai privalo susipažinti su teorine to darbo dalimi ir jo atlikimo tvarka.
Laboratoriniai darbai atliekami pogrupiais, tačiau kiekvienas stu-dentas individualiai studijuoja aprašymus, užsirašo bandymų, stebėjimų, matavimų ar tyrimo rezultatus, atlieka reikiamus skaičiavimus, braižo schemas, darbo pabaigoje savarankiškai suformuluoja išvadas. Išvados rašomos pagal darbo tiksle pateiktus klausimus, įvertinant santykines matuotų ir teorinių reikšmių paklaidas ir t.t.
Dėstytojas, vadovavęs darbui, laboratorinio darbo aprašyme apie laboratorinio darbo baigtumą daro žymą. Studentas, ruošdamasis atlikti ir ginti atliktus laboratorinius darbus, be šių metodinių patarimų, priva-lo naudotis ir papildoma literatūra, nurodyta dėstytojo dalyko progra-moje arba šiuose patarimuose. Laboratorinių darbų aprašymo pabaigoje yra pateikti gynimo klausimai. Kiekvieną laboratorinį darbą studentas turi individualiai apsiginti, o dėstytojas studento žinias ir darbo išvadas, baigtumą bei įforminimo kokybę įvertina pažymiu.
Dirbant laboratorijoje reikia griežtai laikytis nustatytos tvarkos ir saugaus darbo taisyklių. Už tyčinį laboratorijų inventoriaus sugadinimą studentas atsako materialiai.
6
PIRMAS LABORATORINIS DARBAS
HIDROMAZGŲ MAKETŲ ANALIZĖ
1. Darbo tikslas
Įsisavinti hidromazgų sąvoką; maketuose išanalizuoti hidromazgų specifi ką; nustatyti pateiktų hidromazgų maketų paskirtį.
2. Teorija
Hidromazgas yra funkcionaliai susijusių hidrotechnikos statinių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje. Hidromazgai gali būti įvairios pa-skirties, dažnai būna kompleksiniai.
Hidromazgų kaskadomis vadinamos hidromazgų grupės, išdėstytos upėje ar kanale nuosekliai nuo aukštupio iki žemupio.
1.1 paveiksle pateikta viena iš naujausių įteisintų Lietuvoje klasifi -kacijų pagal STR 2.02.05:2004.
3. Darbo eiga
Susipažįstama su pateiktų hidromazgų maketais, jų konstrukcija. Nustatoma paskirtis, atliekama hidrotechnikos statinių ir jų elementų analizė, išsiaiškinamos hidromazgo eksploatacijos ypatybės.
Studentai turi nubraižyti kiekvieno pateikto hidromazgo eskizinį planą ir bent vieną būdingą eskizinį pjūvį; sužymėti ir išvardinti hi-dromazge esančius hidrotechnikos statinius (HTS) ir jų pagrindinius elementus; nustatyti HTS paskirtį. Makete esančius konstrukcinius elementus reikia nurodyti ir aptarti.
4. Išvados
Rašomos pagal laboratorinio darbo tikslo klausimus, atsižvelgiant į gautus darbo rezultatus. Nurodyti ir aptarti pastebėtus makete konstruk-cinius netikslumus.
7
5. Laboratorinio darbo gynimo klausimai
Kas yra hidromazgas?1. Aptarti nurodyto hidromazgo maketą.2. Hidromazgų klasifi kacija.3. Kokius žinote hidromazgus Lietuvoje?4. Kokia yra ramto paskirtis?5. Kokia yra tauro paskirtis?6. Kokia yra priešslenksčio paskirtis?7. Kokia yra užslenksčio paskirtis?8. Kokia yra risbermos paskirtis?9.
Kokia yra išplovimo duobės paskirtis?10. Kas įrengiama užslenkstyje?11. SBGU yra trijų angų. Kaip atidarysite uždorius potvynio debi-12. tui praleisti?
8
P A
G A
L
F U
N K
C I
N Ę
P
A S
K I
R T
Į
Vand
ens
Bjefųjungimo
Aps
augi
niai
Spec
ialie
jiPa
tven
kim
oPr
alei
dim
o
Ėmimo irSaugojimo
Transpor-tavimo
Užtvankos, tvankos
HE jėgainės
Vandens saugyklų dambos
Šliuzai ir kt.
Pertekliaus vandens pralaidos
Specialios vandens pralaidos
Išleidimo vandens pralaidos
Aptekėjimo kanalai
Šliuzai reguliatoriai
Vandens ėmyklos
Vandens saugyklos,Tvenkiniai
Kanalai
Vamzdynai, latakai
Akvedukai, diukeriai
Hidrotechniniai tuneliai
Slenksčiai
Greitvietės
Krantų ir šlaitų tvirtinimo
Vagotvarkos
Dambos (atitvarinės ir kt.)
Žuvų pralaidos
Ledo ir kt. Plūdmenų sulaikymo
Priešeroziniai
Sėsdintuvai
Miestų, žemės ūkio ir kt. Objektų
Laivininkystės (sausumos vandenų)
Siurblinės
Medienos transportavimo
Hidrometrijos, apskaitos
Rekreacijos, gynybos
Uostai, jų statiniai
1.1
pav.
Hid
rote
chni
kos s
tatin
ių k
lasifi k
acijo
s sch
ema
9
ANTRAS LABORATORINIS DARBAS
GEOFILTRACIJOS PRO VIENALYTĘ ŽEMIŲ UŽTVANKĄ ANT LAIDAUS PAGRINDO
GRUNTINIO MODELIO TYRIMAS
1. Darbo tikslas
Susipažinti su nusistovėjusios tiesioginės profi linės geofi ltracijos pro žemių užtvankos su vamzdiniu nepatvenktu drenažu ant laidaus pagrindo gruntinį modelį (2.1pav.) pobūdžiu; nustatyti geofi ltracinės tėkmės parametrus; stebėti ir įvertinti užtvankos ir jos pagrindo gruntų fi ltracinį stiprumą.
2. Teorija
Patvenktas vanduo fi ltruojasi pro žemių užtvankos masyvo, pa-grindo bei slėnio krantų gruntą ir ištisine fi ltracine tėkme teka žemuti-nio šlaito link. Susidaro vientisa, nuolatinė fi ltracinė tėkmė. Jos pradžia užtvankoje yra visas viršutinio šlaito bei užtvankos pagrindo (jei jis lai-dus vandeniui) šlapiasis perimetras. Toliau fi ltracinė tėkmė apima visą pagrindą iki nelaidaus vandeniui sluoksnio. Viršutinę fi ltracinės tėkmės ribą užtvankos masyve sudaro laisvasis tėkmės paviršius, kuris vadina-mas depresijos paviršiumi, o pjūvyje - depresijos kreive. Žemių užtvan-kos fi ltracija skirstoma į tiesioginę (pro užtvankos masyvą ir pagrindą) ir aplinkinę (pro užtvankos galus ir pro slėnio krantus). Dėl fi ltracijos su-sidaro tvenkinyje sukaupto vandens nuostoliai, mažėja užtvankos slėnio šlaitų pastovumas, deformuojasi gruntai.
Nagrinėjamu atveju geofi ltracinė tėkmė yra laminarinė neslėginė – tarp viršutinės užtvankos dalies ir jos papėdės (tarp ABVL ir vamzdi-nio drenažo) susidaro kreivinis depresijos paviršius (pjūvyje – depresijos kreivė). Žemiau jos iki vandensparos yra vientisa geofi ltracinė tėkmė, kurios pradžia yra visas aukštutinio bjefo šlapiasis perimetras, o pabaiga – drenažo atvirkštinio fi ltro išorinis kontūras. Filtruojantis vandeniui per gruntą, patvenkto vandens slėgio aukštis mažėja tėkmės kryptimi – tai rodo modelyje įtaisyti pjezometrai.
10
2.1. Geofiltracinės tėkmės parametrai
Geofi tracinės tėkmės parametrai yra geofi ltracinio slėgio aukščiai, geofi ltracinio slėgio aukščio gradientai ir geofi ltracijos debitas.
Geofi ltracinio slėgio aukščiai. Depresijos kreivė. Išsisunkimo zona. Ekvipjezės.
Geofi ltracinio slėgio aukščiai hgf – tai pjezometriniai (ir pitometri-niai) slėgio aukščiai (hgf = = hpj = hpit), matuojami nuo žemiausio vandens lygio geofi ltracinės tėkmės srityje.
Pastaba: hpj≈ hpit todėl, kad greitinis, arba pitometrinis, slėgis2 / 2 0gfv gα ≈ .
Bet kurio pjezometro prijungimo taške
hgfj = Z jp.j – Z ŽBVL, (2.1)
čia Z pj.j ir Z ŽBVL – vandens lygio aukščiai (altitudės) j-tajame pjezo-metre ir ties žemiausiu vandens lygiu, matuojant nuo horizontalios atskaitymo plokštumos.Bet kuriame kitame geofi ltracinės tėkmės taške Zpj (taip pat ir hgf)
reikšmės nustatomos interpoliuojant.Depresijos kreivė yra neslėginės geofi ltracinės tėkmės užtvankoje
viršutinė riba (neatsižvelgiant į kapiliarinę zoną). Bet kuriame jos taške geofi ltracinis slėgio aukštis ,
dgf jh yra lygus geometriniam to taško aukš-
čiui yd , matuojant nuo ZŽBVL, t.y.:
,dgf jh = d
jy . (2.2)
Dėl kapiliarinių reiškinių modelyje depresijos kreivė vizualiai neį-žiūrima. Ji nustatoma grafi škai pagal viršutinės užtvankos dalies pjezo-metrų rodmenis, atsižvelgiant į (2.2) dėsnį ir į tai, kad kiekvieno pjezo-metro prijungimo taškas priklauso atskirai vienodo geofi ltracijos slėgio aukščio linijai (ekvipjezei), kuri yra statmena depresijos kreivei (viršu-tinei tėkmės linijai). Tai atliekama nuoseklaus priartėjimo būdu (žr. 2.1 pav.). Depresijos kreivė ties įtekėjimo į užtvanką bei ištekėjimo į vamz-dinį drenažą kontūru statmena jo paviršiui.
Išsisunkimo zona – tai ištekėjimo kontūro dalis tarp sankirtų su de-presijos kreive ir ŽBVL. Ji susidaro dėl geometriškai per mažo ar mažai
11
sukiaurinto, užsikimšusio tiesioginio ištekėjimo (po ŽBVL) kontūro. Di-džiausia išsisunkimo zona susidaro tuomet, kai drenažo vamzdyje nėra vandens. Ji gali apimti visą laisvą (virš ŽBVL) įtekėjimo į drenažo kon-tūrą. Virš jo net gali susidaryti išorinė patvanka (nors drenažo vamzdis ir būtų pustuštis, nepatvenktas).
Kai tiesioginio ištekėjimo (po vandeniu) kontūras gana didelis, išsi-sunkimo zona būna nežymi. Išsisunkimo zona, išorinė drenažo vamzdžio patvanka modelyje vizualiai neįžiūrima. Ji nustatoma grafi škai formuo-jant depresijos kreivę.
Ekvipjezė – vienodo geofi ltracinio slėgio aukščio (hgf = const) lini-ja geofi ltracinės tėkmės zonoje. Ji statmena tėkmės linijoms. Nustatoma grafi škai pagal atskirus taškus, surandamus interpoliuojant pagal gretimų pjezometrų hgf reikšmes.
Geofiltracinio slėgio aukščio gradientai
Jie apibūdina geofi ltracinio slėgio aukščio kitimo geofi ltracinėje tė-kmėje intensyvumą. Modeliuojant galima apskaičiuoti tik bendruosius (vidutinius) geofi ltracinio slėgio aukščio gradientus Igf pjezometrų zo-noje:
Igf = ∆hgf / ∆Sgf; (2.3)
čia hgf ir ∆Sgf – geofi ltracinio slėgio aukščio pokytis ir kelio atkarpa tarp dviejų nagrinėjamų taškų, esančių toje pačioje tėkmės linijoje.Dėl to Igf reikšmes tiesiogiai apskaičiuoti galima tik ties depresi-
jos kreive (viršutine tėkmės linija) ir ties vandenspara (apatine tėkmės linija). Norint apskaičiuoti Igf bet kuriame kitame geofi ltracinės tėkmės taške, reikia per jį nubrėžti tėkmės linijos atkarpą, statmeną ekvipjezėms, nubrėžtoms per du arčiausiai esančius pjezometrų taškus (kai greta taško yra įtekėjimo ar ištekėjimo kontūras, pakanka vieno pjezometro).
Geofiltracijos debitai
Modeliuojant suminis geofi ltracijos debitas nustatomas tūriniu būdu (Qsum =Vgf/t).
Teoriškai jis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
12
tsumQ = t t
u pQ Q+ = u fn p fpW V W V+ = (luB)(kuIu) + (lpB)(kpIp), (2.4)
čia 1u ir 1p – ekvipjezės atkarpos užtvankoje ir pagrinde; B – geofi ltra-cinės tėkmės plotis; ku ir kp – užtvankos ir pagrindo fi ltracijos koe-fi cientai; Iu ir Ip vidutiniai geofi ltracinio slėgio aukščio gradientai užtvankoje ir pagrinde (ekvipjezės zonoje).Ekvipjezė parenkama tokia, kad būtų kuo mažiau išsikraipiusi, pa-
prastai – apie depresijos kreivės užtvankoje vidurį.
2.2. Gruntų filtracinis stiprumas
Modeliuojant jis vertinamas vizualiai – žiūrima, ar nenešamos grunto dalelės.
3. Modelis
Jis pavaizduotas 2.1 paveiksle. Užtvankos pagrindas ir masyvas su-piltas iš to paties grunto (ku =kp), stengiantis, kad jis būtų vienalytis ir izo-tropinis. Užtvankos drenažas – perforuotas vamzdelis, apsuktas stiklūnu (atvirkštiniu fi ltru). Ištekėjimas iš drenažo vamzdelio laisvas, vandens lygis vamzdelyje – ties ašimi (ZŽBVL = Zd.a). Pjezometrai, prijungti ties numeruotais taškais, sudėti į bendrą skydą.
2.1 pav. Geofi ltracijos pro vienelytės žemių užtvankos su vamzdiniu drenažu ant laidaus pagrindo gruntinio modelio tyrimo schema
13
4. Darbo eiga
4.1. Susipažinimas su stendu ir matavimai
Nusistovėjusi geofi ltracinė tėkmė modelyje sudaroma iš anksto. Todėl susipažįstama su geofi ltracijos bendruoju pobūdžiu, išmatuojamas latako plotis; atskaitomos pjezometruose zpj reikšmės, išskiriama ZŽBVL reikšmė; išmatuojamas suminis geofi ltracijos debitas; stebimas ir įverti-namas gruntų fi ltracinis stiprumas. Matavimų duomenys surašomi į 2.1 lentelę.3.1 lentelė. Geofi ltracijos pro žemių užtvankos ant laidaus pagrindo gruntinį modelį matavimų ir skaičiavimų duomenys
Pjezo-metroNr.
Zpjcm
ZŽBVLcm
hgfcm
∆hgfcm
∆Sgfcm Igf
Vgfcm3
ts
Qsumcm3/s Pastabos
1.2...23.- - -
4.2. Skaičiavimai, grafiniai darbai
4.2.1. Geofi ltracinio slėgio aukščiai hgf pjezometrų prijungimo taš-kuose apskaičiuojami pagal (2.1) formulę lentelėje, o papildomuose taš-kuose – atskirai po lentele.
Depresijos kreivė sudaroma grafi škai užtvankos brėžinyje (M 1:3), kaip nurodyta paveiksle.
Išsisunkimo zona nustatoma pagal tą patį brėžinį, pateikiami jos matmenys.
Ekvipjezė(-s) pagal dėstytojo nurodytą(-as) hgf reikšmę(-es) nubrėžiama(-os) minėtame brėžinyje.
4.2.2. Geofi ltracinio slėgio aukščių gradientai Igf ties depresijos kreive ir vandenspara apskaičiuojami pagal (2.3) formulę ir pateikiami lentelėje. Papildomai apskaičiuojami gradientai; a) užtvankos pado lini-joje ir b) ištekėjimo zonoje.
4.2.3. Teorinis suminis geofi ltracijos debitas tsumQ apskaičiuoja-
mas pagal (2.4) formulę, atsižvelgiant, kad šiuo atveju ku = kp =… cm/s.
14
5. Išvados
6. Laboratorinio darbo gynimo klausimai
1. Kas yra geofi ltracija?2. Koks yra geofi ltracinės tėkmės pobūdis?3. Kokius geofi ltracinės tėkmės parametrus nustatėte laboratorinio
darbo metu?4. Kas yra depresijos kreivė?5. Kokiu metodu nustatėte geofi ltracijos debitą?6. Kas yra suminis geofi ltracijos debitas?7. Pagal kokį geofi ltracinės tėkmės parametrą galima nustatyti grun-
tų fi ltracinį stiprumą?8. Kas susiformuoja virš depresijos kreivės?9. Kas yra ekvipjezė?10. Kas yra patvankos aukštis?11. Kas yra tėkmės linija?12. Kas yra geofi ltracinio slėgio aukščio gradientas?13. Kaip nustatyti depresijos kreivės padėtį?14. Kaip galima nustatyti geofi ltracinio slėgio aukščio gradientą
ties vandenspara, žemės užtvankos pado zonoje ir depresijos kreivėje?
15. Ką rodo pjezometrai?16. Kaip laboratorinio darbo metu įvertinote grunto fi ltracinį sti-
prumą?17. Kas modelyje prilyginta žemutinio bjefo vandens lygiui (ZŽ-
BVL)?
15
TREČIAS LABORATORINIS DARBAS
GREITVIETĖS HIDRAULINIS TYRIMAS
Darbo tikslas
1) susipažinti su dirbtinio šiurkštumo konstrukcija ir parametrais, su vandens tekėjimo greitvietėje pobūdžiu; 2) išmatuoti tėkmės charak-teristikas ir palygint su teorinėmis.
3.1 pav. Greitvietės su dirbtinio šiurkštumo konstrukcija iš kvadratinio skerspjūvio sije-lių latako dugne modelio schema
2. Teorija
Greitvietės statomos ties lėkštais reljefo pažemėjimais kanalo tra-soje, kai vidutinis žemės paviršiaus nuolydis Iž.p.< 0,2 ... 0,3. Greitvietėse vandens tekėjimas būna audringas: gylis h mažesnis už kritinį gylį hk. Dirbtinis šiurkštumas gerokai sumažina vandens tekėjimo greitį, todėl greitvietę galima projektuoti didesnio nuolydžio ir taip piginti jos staty-bą. Dirbtinio šiurkštumo greitvietėje greitai nusistovi tolygusis tekėji-mas, todėl nereikia skaičiuoti slūgio kreivės.
16
Dirbtinio šiurkštumo konstrukcija iš kvadratinio skerspjūvio sijelių (kvadrato kraštinės ilgis ∆) paprasta, ir yra gana efektyvu statyti hidrau-liniu požiūriu. Optimalus atstumas tarp sijelių centrų – 1-8 ∆, minimalus tėkmės virš sijelių gylis – h ≥ 3 ∆.
Šio tipo greitviečių latakų hidrauliniam skaičiavimui taikoma Šezi formulė:
RICQ w= ; (3.1)
kurioje Šezi koefi cientas:
l/8gC = , (3.2)
čia g – gravitacijos pagreitis; λ - hidraulinės trinties koefi cientas.
Pagal O.Aivazianą, stačiakampio skerspjūvio pastovaus pločio la-take
2 0,10,04 2,29 bI kIh∆
λ = + +χ
, (3.3)
čia I – greitvietės latako dugno nuolydis, I ≤ 0,6; b ir χ - latako dugno plotis ir šlapiasis perimetras (χ = b+2h); k – sijelių išdėstymo formos koefi cientas (tiesių ištisinių sijelių k =
0,88, tiesų neištisinių – k = 1,65 ir pan.).Greitvietės užslenkstyje vanduo raminamas apsemtuoju arba bent
prispaustuoju hidrauliniu šuoliu. Svarbu žinoti tokio šuolio parametrus.Kai prispaustasis šuolis yra užslenkstyje, paprastai imama hI = hs
(greitvietės latako), o antras susietasis gylis hII skaičiuojamas pagal ži-nomas hidraulikos formules. Jei greitvietės užslenkstis horizontalus, sta-čiakampio skerspjūvio, pastovaus pločio buž = b(gr) = const ir natūralaus šiurkštumo, tai
( )30,5 1 8 / 1II I I
krh h h h= + − , (3.4)
čia hkr – kritinis tėkmės gylis; šiuo atveju.
2 23 /krh Q gb= α , (3.5)
17
čia α - Koriolio koefi cientas (α ≈ 1,05).Kai šuolis susidaro greitvietės latake, jo parametrai skaičiuojami
pagal specialias formules.Laboratorinio modelio schema pavaizduota 3.1 paveiksle. Greitvie-
tės latakas yra pastovaus dugno pločio ir nuolydžio. Nuolydžiui nustatyti latako šoninėje sienelėje įbrėžta horizontali linija. Tėkmės gylis greitvie-tės latake matuojamas matavimo adata, debitas – Tomsono slenksčiu ir kita matavimo adata:
2,514 TQ H= , cm3/s; 0T T
TH Z Z= − , cm (3.6)
čia ZT ir TZ 0 - adatos rodmenys .
3. Darbo eiga
1. Susipažįstama su modeliu.2. Matavimai: išmatuojami modelio parametrai, aptariamas šiurkš-
tumo tipas, pasiruošiama matuoti tėkmės gylį (nustatoma ∆0Z ) ir debitą
(nustatoma TZ0 ).3. Paleidžiamas nedidelis debitas, bet kad būtų h > 3∆ ir prispaus-
tasis šuolis užslenkstėje. Tėkmei nusistovėjus, stebimos ir fi ksuojamos tėkmės ypatybės, atskaičiuojamos Z∆ ir ZT, išmatuojamas huž.
4. Padidinamas debitas, stebėjimai ir matavimai pakartojami.5. Patvenkiant ŽB, sudaromas šuolis greitvietės latake, kuris lygi-
namas su ankstesniojo atvejo šuoliu.6. Vandens tiekimo sklendė uždaroma beveik iki galo, stebimos
,,riedančios’’ bangos.Matavimų ir stebėjimų duomenys surašomi į 3.1 lentelę.
3.1 lentelė. Matavimų ir stebėjimų duomenys
Band. Nr. Z Z0 hcm
hužcm
ZTTZ0
HTcm
Tėkmės pobūdis
12
7. Skaičiavimai:7.1. debitas skaičiuojamas pagal (3.6) formulę;
18
7.2. kiti skaičiavimai atliekami 3.2-3.4 lentelėse.3.2 lentelė. Teoriniai λt ir Ct
Band. Nr.
I K ∆cm
hcm
bcm
χcm
0,1 bkIh∆χ
2,29I2 λt(3)
Ct(2)
12
3.3 lentelė. Eksperimentiniai λe ir Ce, palyginimas su λt ir Ct
Band. Nr.
Qcm3/s
(6)
ωcm2
Rcm
(1)
RIw
RIQ
Ce
w/
=2/8 e
e
Cg
=l
1001 ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−
=
e
t
c
CC
e
%
1001 ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−
=
e
t
ll
el
%12
3.4 lentelė. Prispaustojo hidraulinio šuolio hII
Band. Nr.
α Qm3/s
hkrcm(5)
hII
cmhužcm
∆h = hI - huž 100IIhh∆
=e%
12
4. Išvados
5. Laboratorinio darbo gynimo klausimai
Dirbtinio šiurkštumo greitvietėse paskirtis.1. Dirbtinio šiurkštumo elementų, jų išdėstymo matmenys, gylis.2. Mokėti parašyti ir paaiškinti Šezi formulę?3. Kas yra šlapiasis perimetras?4. Kokios yra hidraulinio šuolio padėtys?5. Kodėl laboratorinis darbas atliekamas esant prispaustajam hi-6.
drauliniam šuoliui?Kada 7. hI = hs ?Kas tai 8. hkr ?Kaip darbe nustatytas debitas?9.
19
Kaip darbe sudarytas prispaustas hidraulinis šuolis?10. Kam reikalingos greitvietės?11. Greitvietės pratekėjimo dalies skaičiavimo principas.12. Greitvietės ištekėjimo dalies skaičiavimo principas.13. Ar projektuojant greitvietes reikia atlikti geofi ltracijos skaičia-14. vimus?
20
KETVIRTAS LABORATORINIS DARBAS
HIDROTECHNIKOS STATINIŲ ANT GRAUŽĖS UPELIO TECHNINĖS BŪKLĖS
ĮVERTINIMAS
1. Darbo tikslas
Apžiūrų metu įvertinti ant Graužės upelio esančių hidrotechnikos statinių (4 pav.) techninę būklę, nustatyti deformacijas, defektus ar kitas pažeidas.
2. Teorinė dalis
Pagal svarbą išskiriami pagrindiniai hidrotechnikos statinių patiki-mumą sąlygojantys ir kiti elementai.
Pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ele-mentai: gruntinių medžiagų užtvankos (GMU) ketera, GMU aukštuti-nis šlaitas, bermos ir jų tvirtinimas, GMU žemutinis šlaitas, bermos ir jų tvirtinimas, statinio papėdė, latakai, GMU drenažas ir jo elementai, perteklinio vandens pralaidos (PVP) įtekėjimo dalis, uždoriai, pakėlimo mechanizmai, PVP pratekėjimo dalis, slenkstis, PVP ištekėjimo dalis (užslenkstis).
Kiti hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys elementai: paviršinio vandens surinkimo (PVS) latakai, grotos, tarnybinis tiltelis, taurai ir taureliai, risberma, galinis tvirtinimas, nutekėjimo kanalas.
Hidrotechnikos statinių elementų su juose esančiomis betoninėmis (gelžbetoninėmis) ir metalo konstrukcijomis būklė vertinama defektyvu-mo (rizikos) balais pagal dešimties balų sistemą: 0 balų – ideali būklė, 10 – avarinė elemento būklė.
Detalūs hidrotechnikos statinio atskirų elementų būklės vertinimo kriterijai balais pateikti 1 lentelėje. Hidrotechnikos statinių elementų, kurių negalima pamatyti (t. y. šie elementai yra po vandeniu, žeme ar kt.), techninė būklė įvertinama pagal šalutinius požymius.
Nustatant hidrotechnikos statinių elementų vertinimo balus, vado-vaujamasi šiais kriterijais:
21
1) elementas atitinka nustatytus reikalavimus arba yra nežymių nuokry-pų nuo jų – 0–2,0 balai (gera būklė);
2) elemento defektai, neturintys įtakos jo stiprumui ir normaliam funkcionavimui, – 2,1–4,0 balai (vidutinė būklė);
3) elemento defektai, turintys nežymią įtaką jo stiprumui, patikimu-mui ir ilgaamžiškumui, – 4,1–6,0 balai (patenkinama būklė);
4) elemento defektai, žymiai sumažinantys elemento stiprumą, pati-kimumą, – 6,1–8,0 balai (nepatenkinama (bloga) būklė);
5) žymūs elemento defektai, dėl kurių negalima tolesnė jo eks-ploatacija, galima viso statinio griūtis – 8,1–10,0 balų (labai bloga būklė).
Jeigu nors vienas anksčiau nurodytas pagrindinis hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantis elementas įvertintas 8,1–10,0 defekty-vumo balu, viso hidrotechnikos statinio būklė vertinama tokiu pat balu.
Jeigu nurodytų pagrindinių hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojančių elementų su 8,1–10,0 defektyvumo balais nėra, bendras hidrotechnikos statinio techninės būklės balas (Bu) nustatomas pagal formulę:
n
BBBB n
u+++
=...21 , (4.1)
čia B1, B
2, ...., Bn – atskirų hidrotechnikos statinio elementų vertinimo
balai; n – vertinamų hidrotechnikos statinio elementų skaičius.
Pagal (4.1) formulę apskaičiuotas hidrotechnikos statinio techninės būklės balas (Bu) apvalinamas vienos dešimtosios tikslumu.
3. Darbo eiga
Studentai pogrupėmis apžiūri ant Graužės upelio esančius hidro-technikos statinius, įvertina jų būklę pagal 4.1 lentelėje pateiktus techni-nės būklės aprašymus balais, apskaičiuoja bendrą HTS būklės balą.
22
4.1
lent
elė.
Hid
rote
chni
kos s
tatin
io e
lem
entų
tech
ninė
s būk
lės į
verti
nim
o kr
iterij
ai
Hid
rote
chni
kos s
tatin
io e
lem
entų
tech
ninė
s būk
lės a
praš
ymas
Vert
inim
o ba
lai
1. K
eter
os te
chni
nė būk
lė
1.1.
Ket
era
tvar
king
a; jo
s plo
tis ir
auk
štis
atit
inka
pro
jekt
iniu
s dyd
žius
; nėr
a įli
nkių
, pl
yšių
, duo
bių;
nea
uga
med
žiai
, krū
mai
; nep
ažei
stas
ket
eros
sker
sini
s nuo
lydi
s.
1.2.
Ket
eros
plo
tis ir
auk
štis
atit
inka
stat
inio
pro
jekt
o re
ikal
avim
us; i
ki 1
0% k
eter
os p
loto
yra
duo
bėta
s, ba
nguo
tas,
yra
nežy
mių
įlin
kių
iki 1
0 cm
; iš d
alie
s paž
eist
as k
eter
os sk
ersi
nis n
uoly
dis.
0–2,
0
2,1–
4,0
1.3.
Paž
eist
a ik
i 50%
ket
eros
plo
to (y
ra d
uobių,
telk
šo v
andu
o, k
eter
os k
rašt
uose
į šl
aitų
pu
ses s
usifo
rmav
usio
s 1–2
van
dens
išgr
aužo
s, sk
ersi
nis k
eter
os n
uoly
dis v
isiš
kai p
ažei
stas
, au
ga v
iena
s kita
s krū
mas
ar m
edis
, yra
iki 5
cm
gyl
io vėžės
ket
eros
dan
goje
).
1.4.
Paž
eist
a da
ugia
u ka
ip 5
0% k
eter
os p
loto
(yra
duo
bių,
pas
tebi
mas
įlin
kis i
ki 5
0 cm
, yra
ne m
ažia
u ka
ip 5
van
dens
nu
bėgi
mo
išgra
užos
, šla
ituos
e aug
a krū
mai
ir m
edži
ai; f
orm
uoja
si ik
i 5 cm
dyd
žio
plyš
iai,
vėžė
s gile
snės
kai
p 5
cm).
1.5.
Pas
tebi
mas
įlin
kis d
augi
au k
aip
50 c
m, a
tsira
dę p
lyši
ai d
ides
ni k
aip
5 cm
pl
očio
, yra
susi
form
avus
i įgr
iuva
per
tekl
inio
van
dens
pra
laid
os tr
asoj
e.
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
2. A
ukšt
utin
io šl
aito
tech
ninė
būk
lė2.
1. A
ukšt
utin
io šl
aito
virš
utinės
dal
ies š
laito
koefi c
ient
as ir
sutv
irtin
imas
atit
inka
sta
tinio
pro
jekt
o re
ikal
avim
us, p
ažei
dimų
nėra
, nea
uga
med
žiai
, krū
mai
.
2.2.
Siū
lėse
tarp
bet
ono
ar g
elžb
eton
io p
lokšč ių
paste
bim
a įtrū
kimų
iki
5 m
m, m
atom
i bet
ono
eroz
ijos p
ožym
iai,
auga
vie
nas k
itas ž
olių
kup
stas i
r krū
mel
iai.
Esan
t atv
irom
s siū
lėm
s, ta
rp
plok
ščių
mat
omi n
edid
eli g
runt
o išp
lovi
mai
iš p
lokščių
tarpų,
plo
kščių
defo
rmac
ijų nėr
a; ak
menų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
o vi
etoj
e mat
yti n
ežym
ūs sm
ėlin
ių g
runtų
išplo
vim
ai b
angų
vei
kim
o zo
noje
, tač
iau
defo
rmac
ijų nėr
a.
2.3.
Bet
ono
siūlė
s sut
rūki
nėju
sios i
ki 1
0%, i
škilu
sios,
kai k
ur m
atyt
i ne
dide
li sm
ėlio
-žvy
ro iš
plov
imai
iš p
o pl
okšč
ių,
auga
krū
mai
ir ž
olės
. Esa
nt a
tviro
ms s
iūlė
ms,
tarp
plo
kščių
mat
omi g
runt
o išp
lovi
mai
iš p
lokščių
tarpų,
plo
kščių
defo
rmac
ijos (
nusė
dim
ai) s
udar
o ik
i 5%
sutv
irtin
to p
avirš
iaus
plo
to; a
kmenų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
o vi
etoj
e m
atyt
i smėl
inių
gru
ntų
išplo
vim
ai b
angų
vei
kim
o zo
noje
, def
orm
acijo
s sud
aro
iki 5
% su
tvirt
into
pav
iršia
us p
loto
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
23
2.4.
Iki 5
0% b
eton
o siū
lių iš
kilu
sios,
kai k
ur m
atyt
i smėl
io-ž
vyro
išp
lovi
mai
iš p
o pl
okšč
ių, i
ki 1
0% p
loto
pl
okštė
s įgr
iuvu
sios,
yra
susif
orm
avus
ių iš
grau
žų n
uo k
eter
os, p
aste
bim
i auk
štutin
io šl
aito
sėdi
mo
požy
mia
i, šla
ite
paste
bim
i įtrū
kiai
iki 5
cm
. Esa
nt a
tviro
s siū
lėm
s, ta
rp p
lokščių
mat
omi g
runt
o išp
lovi
mai
iš p
lokščių
tarpų,
plo
kščių
defo
rmac
ijos (
nusė
dim
ai) s
udar
o ik
i 10%
sutv
irtin
to p
avirš
iaus
plo
to; a
kmenų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
o vi
etoj
e m
atyt
i smėl
inių
gru
ntų
išplo
vim
ai b
angų
vei
kim
o zo
noje
, def
orm
acijo
s sud
aro
iki 1
0% su
tvirt
into
pav
iršia
us p
loto
.
2.5.
Tvi
rtini
mo
plok
štės
def
orm
uoto
s iki
50%
plo
to, a
tsira
dę ik
i 10
cm p
loči
o pl
yšia
i ir į
griu
vos a
ukšt
utin
io
šlai
to v
iršut
inėj
e da
lyje
, did
eli š
laito
išpl
ovim
ai v
ande
ns ly
gyje
, prie
ket
eros
aug
a m
edži
ai ir
krū
mai
. Esa
nt
atvi
rom
s siū
lėm
s, ta
rp p
lokščių
mat
omi g
runt
o iš
plov
imai
iš p
lokščių
tarpų,
plo
kščių
defo
rmac
ijos (
nusė
dim
ai)
suda
ro ik
i 50%
sutv
irtin
to p
avirš
iaus
plo
to; a
kmenų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
o vi
etoj
e m
atyt
i smėl
inių
gr
untų
išpl
ovim
ai b
angų
vei
kim
o zo
noje
, def
orm
acijo
s sud
aro
iki 5
0% su
tvirt
into
pav
iršia
us p
loto
.Pa
stab
a. A
ukšt
utin
io šl
aito
būk
lė, k
ai tv
enki
nys p
ripild
ytas
, ver
tinam
a nu
o ke
tero
s iki
1 m
žem
iau
vand
ens l
ygio
. Išl
eidu
s tve
nkinį,
būtin
a at
likti
išsa
mų
virš
utin
io šl
aito
būk
lės į
verti
nimą.
6,1–
8,0
8,1–
10,0
3. Ž
emut
inio
šlai
to te
chni
nė būk
lė3.
1. Ž
emut
inis
šlaita
s tva
rkin
gas,
nušie
naut
as, n
eaug
a med
žiai
, krū
mai
. Šla
ito k
oefi c
ient
ai ir
ber
mos
mat
men
ys at
itink
a pr
ojek
tiniu
s. Nėr
a šla
ito fi
ltrac
inių
ir k
itokių
defo
rmac
ijos p
ožym
ių. M
atyt
i kur
mių
urv
ai (i
ki 1
% v
iso šl
aito
plo
to).
3.2.
Šla
itas a
plei
stas
: nen
ušie
naut
as, a
uga
krūm
ai, p
avie
niai
med
žiai
iki 1
0% v
iso
šlai
to
plot
o, b
erm
oje
paže
ista
s ske
rsin
is n
uoly
dis i
ki 1
0%, y
ra n
edid
elių
išpl
ovimų
iki 5
cm
gyl
io
dėl l
ieta
us a
r pol
aidž
io v
ande
ns. M
atyt
i kur
mių
urv
ai (n
uo 1
iki 5
% šl
aito
plo
to).
3.3.
Šla
itas a
plei
stas
: nen
ušie
naut
as, a
uga
krūm
ai ir
pav
ieni
ai m
edži
ai, m
atyt
i dėl
atm
osfe
rinių
kr
itulių
susi
form
avus
ios š
laito
išgr
aužo
s. Jų
gyl
is -
nuo
5 ik
i 10
cm. M
atyt
i iki
2 c
m p
lyši
ai iš
ilgai
šl
aito
, než
ymūs
gru
nto
iški
limai
. Šla
ito b
erm
os p
avirš
ius p
ažei
stas
dau
giau
nei
50%
vis
o pl
oto.
3.4.
Šla
itas a
plei
stas.
Šlai
te dėl
atm
osfe
rinių
krit
ulių
susif
orm
avus
ios i
šgra
užos
, kur
ių g
ylis
dide
snis
nei
10 c
m; i
šilga
i šla
ito y
ra p
lyšių
, kur
ių p
lotis
- ik
i 5 c
m, m
atyt
i žym
ūs g
runt
o išk
ilim
ai šl
aite
(išs
paud
imo
defo
rmac
ijos)
, paž
eista
s ber
mos
išilg
inis
nuol
ydis.
Pas
tebi
mi d
epre
sijos
kre
ivė s
išsiv
erži
mo į š
laitą
pož
ymia
i.
3.5.
Šla
itas a
plei
stas
. Sus
iform
avę
plyš
iai d
ides
ni n
ei 5
cm
, mat
yti n
uošl
iauž
os k
ontū
rai,
dide
li gr
unto
iš
kilim
ai (i
šspa
udim
ai).
Ber
mos
išsi
krai
pius
ios,
aiškūs
fi ltr
acin
io v
ande
ns iš
sive
ržim
o į š
laitą
pož
ymia
i.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
24
4. D
rena
žo te
chni
nė būk
lė4.
1. V
idin
is va
mzd
žio
dren
ažas
vei
kia
gera
i. D
rena
že ir
šulin
iuos
e (je
i yra
) nem
atyt
i užd
umblėj
imo
požy
mių
, gr
unto
dal
elės
nen
ešam
os, u
žtva
nkos
žem
utin
io šl
aito
apa
tinė
dalis
ir p
apėdė
neįm
irkus
ios;
sėdi
mo
defo
rmac
ijų
dren
ažo
linijo
je nėr
a. D
rena
žo g
riovi
o, iš
orin
io a
ntšla
itini
o ar
vid
inio
priz
min
io d
rena
žo šl
aita
i nep
ažei
sti, s
utva
rkyt
i, nu
šiena
uti i
r nea
uga
krūm
okšn
iai.
Prie
žem
utin
io šl
aito
esa
nti p
apėdė
paka
nkam
ai g
eros
būk
lės,
neįm
irkus
i.
4.2.
Dre
naža
s vei
kia
gera
i. Vi
dini
ame
vam
zdži
o dr
enaž
e ik
i 10%
dre
nų sk
ersm
ens y
ra n
uosė
dų. Š
ulin
iuos
e ta
ip p
at y
ra n
uosė
dų sl
uoks
nis.
Sėdi
mo
defo
rmac
ijų d
rena
žo li
nijo
je nėr
a. Ž
ioty
s nep
atve
nkto
s, jų
būk
lė
gera
, aug
alų
šaknų
nem
atyt
i. D
rena
žo g
riovi
o šla
ituos
e m
atyt
i ned
idelės
def
orm
acijo
s, au
ga k
rūm
okšn
iai
ir žo
lių k
uokš
tai,
dugn
as u
ždum
blėjęs
. Prie
žem
utin
io šl
aito
esa
nčio
je p
apėdėj
e ne
simat
o įm
irkim
o po
žym
ių. I
šorin
io a
ntšla
itini
o ir
vidi
nio
priz
min
io d
rena
žų šl
aita
s kai
kur
def
orm
uota
s dėl
žem
utin
iam
e bj
efe
esanči
o va
nden
s pov
eiki
o. V
iršut
inis
skal
dos s
luok
snis
uždu
mblė jęs
, kai
kur
aug
a krūm
okšn
iai.
4.3.
Dre
naža
s vei
kia
pate
nkin
amai
. Vam
zdži
o dr
enaž
e ik
i 50%
dre
nų su
daro
nuo
sėdo
s. D
rena
žo šu
linių
sėsd
intu
vai
taip
pat
užp
ildyt
i nuo
sėdo
mis
iki p
usės
dre
nažo
žiočių.
Dre
nažo
lini
joje
kai
kur
pas
tebi
mos
sėdi
mo
defo
rmac
ijos.
Aug
a krūm
ai ir
pav
ieni
ai m
edži
ai. D
rena
žo ž
ioty
se m
atyt
i aug
alų
šaknų.
Filt
raci
nio
vand
ens d
ebita
s dre
nažo
žio
tyse
m
ažas
. Papėdėj
e au
ga d
rėgm
ę mėg
stant
i aug
men
ija. D
rena
žo g
riovi
o šla
itai a
paugę
žole
ir k
rūm
okšn
iais,
van
dens
ly
gis g
riovy
je p
akilę
s, de
pres
ijos k
reivė
išein
a gr
iovi
o šla
ito v
iršuj
e. G
riovi
o šla
ite fo
rmuo
jasi fi l
traci
nio
išspa
udim
o de
form
acijo
s. Iš
orin
io a
ntšla
itini
o dr
enaž
o ir
vidi
nio
priz
min
io d
rena
žo šl
aita
i def
orm
uoti
dėl a
ugančių
krūm
ų,
med
žių
ir le
do. D
epre
sijos
kre
ivė
išein
a au
kšči
au įr
engt
o dr
enaž
o. M
atyt
i žem
utin
io šl
aito
įmirk
imo
požy
mia
i.
4.4.
Dre
naža
s vei
kia
pras
tai.
Vam
zdži
o dr
enaž
e da
ugia
u ka
ip 5
0% d
renų
sker
smen
s užp
ildyt
a nu
osėd
omis,
dr
enaž
o šu
linia
i tai
p pa
t užn
ešti
grun
to d
alelėm
is. D
rena
žo li
nijo
je m
atyt
i did
elės
sėdi
mo
defo
rmac
ijos,
aukšči
au
šlaite
form
uoja
si nu
ošlia
užos
, mat
yti fi
ltra
cijo
s išs
paud
imo
defo
rmac
ijų p
ožym
iai.
Iš d
rena
žo ž
iočių
vos bėg
a va
nduo
. Papėdėj
e su
sifor
mavę įm
irkę
plot
ai, k
uriu
ose
auga
vik
svos
, švy
liai,
krūm
ai. F
iltra
cini
s van
duo į u
pės
vagą
ar
nuve
damąjį k
analą įte
ka iš
ilgo
ruož
o. D
rena
žini
o gr
iovi
o šla
itai a
pgriu
vę, i
špla
uti;
tarp
užt
vank
os ir
gr
iovi
o es
antis
plo
tas į
mirkęs
. Išo
rinio
ant
šlaiti
nio
ir vi
dini
o pr
izm
inio
dre
nažo
šlai
tas d
efor
muo
tas, įk
ritęs
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
25
4.5.
Dre
naža
s vei
kia
pras
tai a
rba
visa
i nev
eiki
a. V
amzd
žio
dren
ažo įre
ngim
o vi
etos
e su
sifor
mav
usio
s du
obės
, dre
nažo
šulin
iai n
usėdę.
Dre
nažo
vam
zdis
prie
šulin
ių a
titrū
kęs,
susif
orm
avęs
atv
irkšti
nis n
uoly
dis.
Šulin
io si
enutės
sutrū
kusio
s. A
ukšč
iau
dren
ažo
linijo
s žem
utin
iam
e šla
ite su
sifor
mav
usi n
uošli
auža
, šla
itas į
mirkęs
, vie
tom
is pa
stebi
mi š
altin
iai.
Pašla
itė u
žpel
kėju
si. D
rena
žo ž
ioty
s užn
ešto
s. D
rena
žo
grio
vys d
efor
muo
tas,
užžė
lęs k
rūm
ais,
patv
enkt
as, j
o gy
lis m
ažes
nis n
ei 5
0% p
roje
ktin
io g
ylio
. Papėdė
įmirk
usi.
Šlai
te su
sifor
mav
usi n
uošli
auža
. Išo
rinis
antšl
aitin
is ar
vid
inis
priz
min
is dr
enaž
as d
efor
muo
tas,
vyks
ta a
tvirk
štini
o fi l
tro ir
užt
vank
os šl
aito
pap
lovi
mas
, šla
itas dėl
van
dens
pov
eiki
o ar
dom
as.
8,1–
10,0
5. P
erte
klin
io v
ande
ns p
rala
idų
(PV
P) įt
ekėj
imo
dalie
s tec
hninė
būklė
5.1.
PV
P si
enos
lygi
os, n
esim
ato
jokių įtrūk
imų,
ply
šių,
apn
ašų,
ant
sluo
ksnių,
nėr
a fi l
traci
jos p
er
sien
as ž
ymių
; PV
P no
rmal
iai p
rale
idži
a nu
stat
ytą
debi
tą, a
titin
ka st
atin
io p
roje
kto
reik
alav
imus
.
5.2.
PV
P si
enos
e pa
steb
ima
baltų
apn
ašų,
yra
1–2
ner
yškū
s fi lt
raci
jos p
ožym
iai.
5.3.
PV
P si
enelės
e yr
a įtrūk
imų
iki 5
mm
, bet
arm
atūr
os n
esim
ato,
yra
3–5
žy
mes
ni fi
ltrac
ijos p
ožym
iai,
nėra
sėdi
mo
ar p
akry
pim
o po
žym
ių.
5.4.
Bet
ono
pavi
ršiu
je y
ra įt
rūki
mų
iki 4
0 m
m, f
orm
uoja
si iš
plovų
iš b
eton
o ap
našo
s, 2–
4 vi
etos
e pe
r sie
ną su
nkia
si v
andu
o, b
et nėr
a iš
tisinės
čiu
rkšlės
.
5.5.
Ištis
inė či
urkš
lė p
er k
iaur
ymę
PVP
sien
elėj
e; P
VP
nusė
dusi
, pak
rypu
si; k
ai k
ur m
atyt
i arm
atūr
a.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
6. U
ždor
ių te
chni
nė būk
lė
6.1.
Užd
oria
i tva
rkin
gi, t
vark
omi p
agal
pat
virti
ntus
profi l
aktin
ių p
riem
onių
grafi k
us, a
titin
ka v
isus
tech
nini
us
reik
alav
imus
; san
darin
imo
gum
os n
epaž
eist
os, e
last
ingo
s, va
nduo
nep
rate
ka. U
ždor
iai l
engv
ai re
guliu
ojam
i.
6.2.
Užd
oria
i net
vark
omi p
agal
pat
virti
ntų
profi
lakt
inių
prie
mon
ių g
rafi k
us, k
ai k
ur
past
ebim
i než
ymūs
van
dens
pra
tekė
jimai
pro
sand
arin
imo
gum
as (d
rėks
ta p
rate
kėjim
o da
lies p
avirš
ius)
, paž
eist
a ik
i 10%
ant
ikor
ozinės
pav
iršia
us d
ažym
o da
ngos
.
6.3.
Užd
orių
apk
alo
ir tv
irtin
imo
deta
lių p
avirš
iuje
yra
rūdi
jimo
žym
ių (i
ki 5
% b
endr
o pa
virš
iaus
); pe
r san
darin
imo
gum
as p
rate
kant
is v
andu
o su
form
uoja
iki 2
mm
stor
io sl
uoks
nį
prat
ekėj
imo
daly
je; p
ažei
sta
iki 2
0% a
ntik
oroz
inės
pav
iršia
us d
ažym
o da
ngos
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
26
6.4.
Užd
orių
apk
alo
ir tv
irtin
imo
elem
entų
pav
iršiu
s aprūd
ijęs (
iki 2
0% b
endr
ojo
pavi
ršia
us
plot
o), rūd
ys iš
plitu
sios
iki 1
0% m
etal
o st
orio
; pas
tebi
mi a
pkal
o iš
linki
ai ta
rp tv
irtin
imo
elem
entų
; su
virin
imo
siūlės
paž
eist
os ik
i 10%
; per
nes
anda
rum
us tr
ykšt
a va
nden
s čiu
rkšlės
.
6.5.
Užd
orių
apk
alo
ir tv
irtin
imo
elem
entų
pav
iršiu
s aprūd
ijęs d
augi
au k
aip
20%
ben
droj
o pa
virš
iaus
plo
to, rūd
ys k
artu
su d
ažai
s lup
asi p
lokš
telė
mis
nuo
kor
ozijo
s pav
eiktų
vietų;
rū
džių
pav
eikt
o sl
uoks
nio
stor
is si
ekia
dau
giau
kai
p 10
% m
etal
inės
kon
stru
kcijo
s sto
rio;
suvi
rinim
o siūlės
paž
eist
os d
augi
au k
aip
10%
; per
sand
arin
imo
gum
as p
rate
ka v
andu
o.
6,1–
8,0
8,1–
10,0
7. U
ždor
ių v
aldy
mo įr
ango
s tec
hninė
būklė
7.1.
Mec
hani
zmai
tvar
king
i, pa
tikim
ai v
eiki
a; m
etal
inis
pav
iršiu
s nud
ažyt
as; v
isos
ju
danč
iosi
os d
etalės
sute
ptos
. Išb
andy
ti pa
gal n
usta
tytą
ją tv
arką
.
7.2.
Pakėl
imo
mec
hani
zmai
vei
kia
norm
alia
i, tači
au y
ra a
prūd
ijęs m
etal
inis
pav
iršiu
s (ik
i 5%
), ka
i kur
(iki
5%
) nus
itrynę
daža
i, yr
a ne
atlik
tų u
ždor
ių v
aldy
mo įra
ngos
ban
dymų.
7.3.
Yra
suki
etėj
usio
tepa
lo a
nt ju
dan č
iųjų
det
alių
pav
iršia
us, a
prūd
ijęs m
etal
inis
pav
iršiu
s (ik
i 20
%),
nusi
trynę
ant
ikor
ozin
iai d
ažai
(iki
20
%),
yra
pral
eistų
uždo
rių v
aldy
mo įra
ngos
ban
dymų.
7.4.
Nes
utep
tas,
aprū
diję
s jud
ančių
deta
lių p
avirš
ius,
yra
suki
etėj
usio
tepa
lo li
ekanų
su n
usitr
ynus
iom
is
met
alo
dulkėm
is, kėl
imo
mec
hani
zmai
seni
ai n
etik
rinti;
surū
diję
s ir n
edaž
ytas
met
alin
is p
avirš
ius.
7.5.
Sud
ilusi
os ju
danč
iosi
os d
etalės
, pakėl
imo
mec
hani
zmai
sunk
iai v
eiki
a, st
ringa
, suk
ietė
jęs t
epal
as
su m
etal
o du
lkių
prie
mai
ša a
nt ju
danč
ių d
etal
ių, p
avirš
iuje
išpl
itusi
kor
ozija
; sulūž
usio
s kai
kur
ios
mec
hani
zmų
deta
lės a
rba
jų nėr
a. D
uom
enų
apie
užd
orių
val
dym
o įra
ngos
ban
dym
us nėr
a.Pa
stab
a. U
ždor
ių, n
enau
doja
mų
potv
ynio
van
deni
ui p
rale
isti
(PVP
dug
no u
ždor
iai n
audo
jam
i tv
enki
niam
s išl
eist
i), te
chni
nė būk
lė v
ertin
ama
kaip
ir k
itų st
atin
io p
atik
imumą
lem
ianč
ių e
lem
entų
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
8. P
erte
klin
io v
ande
ns p
rala
idų
(PV
P) p
rate
kėjim
o da
lies t
echn
inė
būklė
8.1.
PV
P pr
atekėj
imo
dalie
s vam
zdži
ai ly
gūs,
elem
entų
jung
imo
siūlė
s tva
rkin
gos,
nėra
vam
zdžių
nusė
dim
o žy
mių
.
8.2.
Vam
zdžių
pavi
ršiu
je k
ai k
ur m
atyt
i ned
idel
ių įt
rūki
mų
iki 5
mm
ploči
o,
vam
zdži
o nu
sėdi
mo
žym
ių nėr
a –
išilg
inė
vam
zdžių
ašis
viz
ualia
i tie
si.
0–2,
0
2,1–
4,0
27
8.3.
Vam
zdžių
pavi
ršiu
je y
ra n
egilių įtrūk
imų
iki 1
0 m
m p
loči
o, n
usitr
ynęs
, sut
rūki
nėję
s bet
ono
pavi
ršia
us sl
uoks
nis,
iki 5
% p
avirš
iaus
mat
yti a
rmatūr
a, iš
ardy
ta ik
i 5%
ele
men
tų ju
ngim
o siū
lių; v
amzd
žių
išsik
reiv
inim
o žy
mių
nėr
a.
8.4.
Vam
zdžių
pavi
ršiu
s sus
idėvėjęs
, yra
įtrū
kimų,
iki 1
0% p
avirš
iaus
mat
yti a
rmatūr
a, a
pard
yta
iki
10%
ele
men
tų ju
ngim
o siūl
ių, m
atyt
i ned
idel
is v
amzd
žių
nusė
dim
as, b
et g
runt
o su
fozi
ja n
evyk
sta.
8.5.
Vam
zdži
ai n
etva
rkin
gi, d
augi
au k
aip
20%
bet
ono
pavi
ršia
us n
utru
pėję
, mat
yti a
rmatūr
a, v
amzd
žių
jung
imo
siūlės
apa
rdyt
os, i
šilg
inė
vam
zdžių
ašis
išsi
krei
vinu
si dėl
nev
ieno
do v
amzd
žių
nusė
dim
o.
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
9. S
lenk
sčio
tech
ninė
būk
lė9.
1. S
lenk
sčio
bet
ono
pavi
ršiu
je m
atom
ų de
fektų
ir pa
žeid
imų
nėra
arb
a yr
a pa
vien
ių tu
štum
ų, ik
i 0,1
m
m st
orio
ply
šių.
Bet
ono
stip
rum
as n
e m
ažes
nis u
ž pr
ojek
tinį,
apsa
ugin
io b
eton
o sl
uoks
nio
stor
is
- 80–
100%
pro
jekt
inio
. Sle
nksč
io a
ntik
oroz
inė
apsa
uga
nepa
žeis
ta, v
andu
o pe
r bet
oną
nepr
atek
a.
Bet
ono
neut
raliz
acijo
s (ka
rbon
izac
ijos)
gyl
is n
evirš
ija p
usės
aps
augi
nio
beto
no sl
uoks
nio
stor
io.
9.2.
Sle
nksč
io a
ntik
oroz
inė
apsa
uga
iš d
alie
s paž
eist
a, a
tski
ruos
e pl
otuo
se m
atyt
i dėm
ių. D
ėl p
er
maž
o ap
saug
inio
bet
ono
sluo
ksni
o st
orio
ats
kiro
se z
onos
e m
atyt
i arm
atūr
os k
oroz
ijos p
ožym
ių
(taškų
ir dė
mių
). B
eton
o st
ipru
mas
– n
e m
ažes
nis k
aip
90%
pro
jekt
inio
. Bet
ono
neut
raliz
acijo
s gyl
is
nevi
ršija
aps
augi
nio
beto
no sl
uoks
nio
stor
io, a
tsira
dusių
plyš
ių p
lotis
ne
dide
snis
kai
p 0,
3 m
m.
9.3.
Sle
nksč
io an
tikor
ozinė a
psau
ga iš
dal
ies p
ažei
sta, a
tskiru
ose p
lote
liuos
e mat
yti ž
vyne
lių p
avid
alo
rūdy
s (ar
matūr
os
strypų
pavi
ršiu
je, i
šilgi
nių
plyš
ių ru
ožuo
se).
Beto
no st
ipru
mas
– n
e maž
esni
s kai
p 70
% p
roje
ktin
io, a
tsira
dusių
ply
šių
plot
is –
ne d
ides
nis k
aip
0,5
mm
. Sle
nksč
io ti
kroj
i lai
kom
oji g
alia
sum
ažėj
usi,
bet y
ra n
e maž
esnė
kai
p 80
% p
roje
ktinės
.
9.4.
Sle
nksč
io an
tikor
ozinė a
psau
ga p
ažei
sta, m
atyt
i did
esni
kai
p 0,
5 m
m p
loči
o pl
yšia
i, ar
matūr
a atšo
kusi
nuo
beto
no
ir yr
a sus
idar
iusio
s slu
oksn
iuot
os rū
dys,
dėl k
urių
arm
atūr
os p
lota
s sum
ažėjęs
dau
giau
kai
p 15
%, b
eton
o pa
virš
ius
suar
dyta
s, ka
i kur
van
duo
verž
iasi
pro
beto
ną. S
lenk
sčio
tikr
oji l
aiko
moj
i gal
ia n
e maž
esnė
kai
p 70
% p
roje
ktinės
.
9.5.
Sle
nksč
io an
tikor
ozinė a
psau
ga p
ažei
sta, m
atyt
i did
esni
kai
p 1,
5 m
m p
loči
o pl
yšia
i, ar
matūr
a atšo
kusi
nuo
beto
no,
stipr
iai p
avei
kta k
oroz
ijos.
Mat
yti a
tskirų
tem
piam
os ar
matūr
os st
rypų
trūk
iai.
Beto
nas s
uard
ytas
, sta
mbu
s užp
ildas
su
trupė
jęs.
Vand
uo te
ka p
er d
efor
muo
tas v
ieta
s. Sl
enksči
o tik
roji
laik
omoj
i gal
ia y
ra m
ažes
nė k
aip
70%
pro
jekt
inės
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
28
10. P
erte
klin
io v
ande
ns p
rala
idų
(PV
P) iš
tekė
jimo
dalie
s tec
hninė
būklė
10.1
. Užs
lenk
sčio
vis
i par
amet
rai a
titin
ka p
roje
ktin
ius r
eika
lavi
mus
, nėr
a pa
plov
imų,
van
dens
tėkm
ės iš
lygi
nim
o el
emen
tų būk
lė g
era.
10.2
. Užs
lenk
stis
vei
kia
norm
alia
i, tači
au n
utru
pėju
sios
van
dens
tėkm
ės iš
lygi
ntuvų
bria
unos
, ver
tikal
iose
šoni
nėse
sien
utės
e 2–
3 vi
etos
e te
ka fi
ltrac
ijos v
andu
o.
10.3
. Užs
lenk
sčio
bet
ono
pavi
ršiu
je y
ra įt
rūki
mų
iki 5
mm
ploči
o, n
ustu
mta
arb
a su
lauž
yta
iki 1
0% iš
lygi
ntuvų
elem
entų
, 3–5
vie
tose
mat
yti b
eton
o iš
plov
os.
10.4
. Nus
tum
ta ar
ba su
laužy
ta ik
i 30%
išly
gint
uvų
elem
entų
, yra
gru
nto
sėdi
mo
požy
mių
ver
tikalių
šoni
nių
sienučių
išorėje
.
10.5
. Užs
lenk
stis
yra
net
vark
inga
s, ap
ardy
tas d
ugno
ir a
tram
inių
sien
elių
bet
ono
pavi
ršiu
s, nu
stum
ti ar
ba su
lauž
yti i
šlyg
intu
vų e
lem
enta
i, yr
a ko
nstru
kcijo
s ele
men
tų n
usėd
imo
žym
ių dėl
gru
nto
išpl
ovimų,
pak
rypu
sios
užs
lenk
s čio
ver
tikal
ios s
iene
lės.
0–2,
1
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
11. P
avir
šini
o va
nden
s lat
akų
tech
ninė
būk
lė
11.1
. Lat
akai
funk
cion
uoja
ger
ai, š
alia
lata
kų n
ušie
naut
i šla
itai,
nem
atyt
i def
orm
acijų
pož
ymių
, lat
akuo
se n
etel
kšo
vand
uo. K
ai k
ur y
ra su
nešta
gru
nto
dale
lių, t
ačia
u jo
s van
dens
pra
laid
umui
net
rukd
o. L
atak
o sie
nutė
se n
eplin
ta k
oroz
ija.
11.2
. Lat
akuo
se k
ai k
ur y
ra g
runt
o da
lelių
sąna
šų, s
anka
upų
iki 1
0% la
tako
sker
sploči
o,
šlai
tai n
enuš
iena
uti i
r žolė
trukd
o va
nden
s tėk
mei
, lat
akuo
se te
lkšo
van
duo.
11.3
. Lat
akuo
se k
ai k
ur y
ra g
runt
o da
lelių
sąna
šų sa
nkau
pų ik
i 50%
lata
ko sk
ersp
loči
o, te
lkšo
va
nduo
, šal
ia a
uga
krūm
okšn
iai,
kai k
ur p
aste
bim
os la
takų
def
orm
acijo
s, yr
a si
enel
ių įt
rūki
mų.
11.4
. Lat
akuo
se g
runt
o da
lelių
sąna
šų sa
nkau
pų y
ra d
augi
au n
ei 5
0% la
tako
sker
sploči
o, te
lkšo
van
duo,
ka
i kur
susi
kaupę
žolė
s ir m
edžių
lapa
i, ša
lia la
tako
yra
susi
form
avus
i van
dens
tėkm
ė, fo
rmuo
jasi
gru
nto
išgr
aužo
s, ka
i kur
lata
kas d
efor
muo
tas,
apau
gęs k
rūm
ais i
r žolėm
is, š
laito
papėdė
yra įm
irkus
i.
11.5
. Lat
akas
nea
tliek
a sa
vo fu
nkci
nės p
aski
rties
, def
orm
uota
s, su
sifo
rmav
usio
s gru
nto
išgr
aužo
s;
lata
kai a
plei
sti,
nepr
ižiū
rimi.
Susi
form
avus
ios i
šgra
užos
kel
ia g
rėsm
ę šl
aito
stab
ilum
ui.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
29
12. G
rotų
tech
ninė
būk
lė
12.1
. Gro
tų st
rypa
i nep
ažei
sti,
nesu
rūdi
ję, p
riviri
nim
o pr
ie k
arka
so
siūlės
ir k
itos d
etalės
nud
ažyt
os a
ntik
oroz
inia
is d
ažai
s.
12.2
. Gro
tų st
rypa
i yra
vis
i, 5–
10%
visų
stry
pų y
ra n
ežym
iai į
lenk
ti nu
o at
sitre
nkia
nčių
pla
ukia
nčių
dai
ktų
smūg
ių; s
trypų
ir k
arka
so p
avirš
ius n
esurūd
ijęs,
antik
oroz
inė
dažų
dan
ga p
ažei
sta
iki 1
0% p
avirš
iaus
.
12.3
. Išl
aužt
a ar
ba k
itaip
paž
eist
a ik
i 5%
pav
ienių
grotų
stry
pų, t
ačia
u gr
otos
dar
ger
ai
sula
iko
plau
kianči
us d
aikt
us, š
iukš
les.
Gro
tų st
rypų
tvirt
inim
o ka
rkas
ai n
epaž
eist
i; ik
i 20%
gr
otų
pavi
ršia
us n
usitr
ynę
antik
oroz
inia
i daž
ai, t
os v
ieto
s pav
eikt
os k
oroz
ijos.
12.4
. Išl
aužt
a 5–
10%
pav
ienių
grotų
stry
pų, i
ki 2
0% st
rypų
išlin
kę, g
roto
s pra
leid
žia
stam
besn
ius p
lauk
ianč
ius d
aikt
us, g
rotų
det
alės
aprūd
ijusi
os, d
ažai
nus
itrynę.
12.5
. Išl
aužt
a da
ugia
u ne
gu 1
0% g
rot ų
stry
pų, y
ra m
echa
ninių
kark
aso
paže
idimų,
su
sida
riusi
os p
lači
os a
ngos
pra
leid
žia
stam
bius
pla
ukia
nčiu
s dai
ktus
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
13. T
arny
bini
o til
telio
tech
ninė
būk
lė13
.1. G
elžb
eton
inių
tilte
lių p
lokš
tės t
vark
ingo
s, nė
ra b
eton
o įtrūk
imų,
ply
šių, n
utru
pėjim
ų. M
etal
inių
tilte
lių p
erda
nga
tvar
king
a, ne
išlan
ksty
ta, nėr
a jok
ių m
echa
ninių
paže
idimų,
pav
iršiu
s nud
ažyt
as. T
vark
ingi
nud
ažyt
i aps
augi
niai
turė
klai
.
13.2
. Gel
žbet
onin
ių ti
ltelių
pav
iršiu
je y
ra sm
ulkių įtrūk
imų
iki 5
mm
gyl
io, y
ra n
edid
elių
nu
trupė
jimų.
Kai
kur
nus
itrynę
met
alin
ių ti
ltelių
pav
iršia
us d
ažai
. Turėk
lai s
augū
s.
13.3
. Gel
žbet
onin
ių ti
ltelių
pav
iršiu
je y
ra p
lyšių,
įtrū
kimų ,
nut
rupė
jimų
iki 2
0 m
m g
y-lio
. Arm
atūr
os n
emat
yti.
Met
alin
is p
avirš
ius į
linkę
s, ne
žym
iai n
udilę
s. Tu
rėkl
ai sa
ugūs
.
13.4
. Bet
ono
perd
engi
mo
pavi
ršiu
je y
ra p
lyšių
ir įt
rūki
mų
iki 2
0–40
mm
ploči
o. K
ai k
ur m
atyt
i neu
žden
gta
arm
atūr
a.
Met
alin
is pe
rden
gimų
pavi
ršiu
s surūd
ijęs,
yra
skyl
ių ik
i 30
mm
, eiti
saug
u. T
urėk
lai i
škra
ipyt
i, tači
au n
eišla
užti.
13.5
. Bet
ono
perd
engi
mo
pavi
ršiu
je y
ra p
lyšių
ir iš
trupė
jimų,
gile
snių
kai
p 40
mm
, dau
g ku
r m
atyt
i arm
atūr
a, e
iti n
esau
gu, p
akry
pęs t
iltel
is dėl
pas
tum
tų a
tram
inių
taur
iukų
. Met
alin
is
pavi
ršiu
s sus
idėvėjęs
, įtrū
kęs,
skylėt
as. N
ulau
žti v
ieno
s ar a
biejų
pusių
turė
klai
.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
30
14.
Taurų
ir ta
urel
ių te
chni
nė būk
lė14
.1. T
auro
(tau
relio
) sie
nelių
pav
iršiu
s lyg
us, nėr
a jo
kių įtrūk
imų,
ply
šių,
apn
ašų,
an
tslu
oksn
ių, n
utru
pėjim
ų, išėm
ų ko
ntak
tinis
pav
iršiu
s yra
lygu
s.
14.2
. Tau
ro (t
aure
lio) p
avirš
iuos
e yr
a 2–
3 įtrūk
imai
ir n
utru
pėju
sios
vie
tos,
kurie
ne
silp
nina
kon
stru
kcijo
s ir n
etru
kdo
išėm
ų vi
etos
e ju
dėti
uždo
riam
s.
14.3
. Tau
ro (t
aure
lio) p
avirš
iuje
yra
įtrū
kimų
ir pl
yšių
iki 1
0 m
m, a
rdom
as b
eton
as iš
ta
uro
mas
yvo,
arm
atūr
os n
emat
yti,
išėm
ų vi
etos
e la
isva
i gal
i judėt
i užd
oria
i.
14.4
. Tau
ro (t
aure
lio) p
avirš
iuje
yra
įtrū
kimų
ir pl
yšių
– ik
i 40
mm
gyl
io, i
šėm
ose
yra
dide
snių
nut
rupė
jimų,
būt
inas
rem
onta
s, ka
d už
doria
i lai
svai
judė
tų išėm
ose.
14.5
. Sm
arki
ai a
pirę
s tau
ro (t
aure
lio) p
avirš
ius,
2–3
viet
ose
mat
yti a
rmatūr
a,
būtin
as sk
ubus
rem
onta
s tol
esni
am k
onst
rukc
ijos i
rimui
sust
abdy
ti.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
15. R
isbe
rmos
tech
ninė
būk
lė15
.1. R
isbe
rmos
kon
stru
kcijo
s atit
inka
pro
jekt
iniu
s rei
kala
vim
us, nėr
a nu
sėdi
mų,
pap
lovi
mų,
nė
ra fi
ltrac
ijos v
ande
ns ž
ymes
nių
išsi
sunk
imų
saus
uose
jos š
onuo
se a
r šla
ituos
e.
15.2
. Ris
berm
a no
rmal
iai f
unkc
ionu
oja,
tači
au n
etin
kam
ai a
tliek
ami j
os p
riežiūr
os d
arba
i, pl
okšč
ių siūl
ių
viet
ose
pria
ugę
žolių
, kai
kur
išpl
auta
s užp
ildas
, viz
ualia
i mat
omų
risbe
rmos
def
orm
acijų
nėr
a. E
sant
ak
menų
grin
dini
o ar
akm
enų
sutv
irtin
imui
, pas
tebi
ma
nežy
mių
dug
no d
efor
mac
ijų (p
aplo
vimų)
.
15.3
. Dėl
nep
akan
kamų
prie
žiūr
os d
arbų
risb
erm
os p
lokščių
siūl
ių v
ieto
se a
uga
žolė
s, pa
vien
iai
krūm
ai, y
ra p
lokščių įtrūk
imų,
fi ltr
acijo
s van
dens
išsi
sunk
imų
risbe
rmos
šonu
ose,
pla
unam
as g
runt
as
iš p
o pl
okšč
ių; m
atyt
i než
ymių
plo
kščių
nusė
dimų.
Esa
nt a
kmenų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
ui,
mat
yti s
mėl
inių
gru
ntų
išpl
ovimų
ir ris
berm
os d
efor
mac
ijos s
udar
o ik
i 5%
pav
iršia
us p
loto
.
15.4
. Yra
sutrū
kusių
risb
erm
os p
lokščių
iki 1
0% p
avirš
iaus
plo
to, p
laun
amas
gru
ntas
iš p
o pl
okšč
ių ir
jų
defo
rmac
ijos (
nusė
dim
ai) s
udar
o ik
i 10%
pav
iršia
us p
loto
. Esa
nt a
kmenų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
ui,
mat
yti s
mėl
inių
gru
ntų
išplo
vimų,
ir ri
sber
mos
def
orm
acijo
s sud
aro
iki 1
0% p
avirš
iaus
plo
to.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
31
15.5
. Ris
berm
a yr
a ne
tvar
king
a: su
lūžę
iki 2
0% ri
sber
mos
tvirt
inim
o pl
okšč
ių, k
ai k
ur iš
plau
tas g
runt
as iš
po
plok
ščių
, ir jų
defo
rmac
ijos (
nusė
dim
ai) s
udar
o ik
i 20
% p
avirš
iaus
plo
to. E
sant
akm
enų
grin
dini
o ar
akm
enų
tvirt
inim
ui, m
atyt
i smėl
inių
gru
ntų
išpl
ovimų,
ir ri
sber
mos
def
orm
acijo
s sud
aro
iki 3
0% p
avirš
iaus
plo
to.
8,1–
10,0
16. G
alin
io tv
irtin
imo
tech
ninė
būk
lė16
.1. G
alin
io tv
irtin
imo
elem
enta
i atit
inka
stat
inio
pro
jekt
o re
ikal
avim
us, n
evyk
sta (j
ei ji
yra
) išp
lovi
mo
duobės
ardy
mas
.
16.2
. Po
dide
snių
pot
vynių
išju
dina
mi g
alin
io tv
irtin
imo
elem
enta
i, tači
au ta
i ned
aro
pove
ikio
risb
erm
ai.
16.3
. Vyk
sta
lėta
pas
tovi
gal
inio
tvirt
inim
o el
emen
tų d
efor
mac
ija, t
ačia
u st
ambū
s tvi
rtini
mo
elem
enta
i išl
ieka
, est
etin
is v
aizd
as g
eras
.
16.4
. Tie
s ris
berm
os g
alu
form
uoja
si d
idel
io n
uoly
džio
išpl
ovim
o du
obė,
gal
imas
risb
erm
os ž
emut
inės
da
lies t
virti
nim
o pl
okšč
ių su
lauž
ymas
, gal
inio
tvirt
inim
o el
emen
tai i
šjud
inti
vand
ens tėk
mės
.
16.5
. Gal
inio
tvirt
inim
o el
emen
tai i
šard
yti,
ardo
ma
risbe
rmos
žem
utinė
dalis
, būt
inas
skub
us g
alin
io tv
irtin
imo
elem
entų
rem
onta
s.
0–2,
0
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
17. N
utekėj
imo
kana
lo te
chni
nė būk
lė17
.1. N
utekėj
imo
kana
las a
titin
ka p
roje
kto
reik
alav
imus
, nev
ykst
a pa
steb
imi p
okyč
iai,
este
tinis
vai
zdas
ger
as.
17.2
. Nut
ekėj
imo
kana
las n
orm
alia
i fun
kcio
nuoj
a, tač i
au p
o di
desn
ių
potv
ynių
pas
tebi
mas
než
ymus
jo v
agos
per
sifo
rmav
imas
.
17.3
. Po
dide
snių
pot
vynių
past
ebim
i kan
alo
profi
lio
pers
iform
avim
o pr
oces
ai, i
šgra
užų
didė
jimas
vi
enos
e vi
etos
e ir
sąna
šų n
usėd
imas
lėte
snės
tėkm
ės v
ieto
se, k
anal
o šl
aitų
virš
utinė
dalis
stab
ili.
17.4
. Nut
ekėj
imo
kana
le fo
rmuo
jasi
did
esnė
s išg
rauž
os, k
urio
s keiči
a ka
nalo
šlai
tų v
iršut
inės
dal
ies k
ontū
rus,
kana
lo d
ugno
ats
kiro
se v
ieto
se m
atyt
i sek
lumų,
kur
iose
aug
a va
nden
s aug
alai
, kau
pias
i sąn
ašos
.
17.5
. Vyk
sta
ilgal
aiki
ai in
tens
yvūs
nut
ekėj
imo
kana
lo p
okyč
iai,
smar
kiai
ard
omi k
anal
o du
gnas
ir šl
aita
i, fo
rmuo
jasi
kra
ntų
atod
ango
s, pa
plau
nam
i med
žiai
kan
alo
kran
tuos
e
0–2,
1
2,1–
4,0
4,1–
6,0
6,1–
8,0
8,1–
10,0
32
Studentai apžiūrėjo .................................................................................. (hidrotechnikos statinio ir vietovės pavadinimas) ..………………………………………………………………………….Hidrotechnikos statinio techninės būklės balas Bu ……………….……
4. Išvados
Rašomos apie apžiūrėto hidrotechnikos statinio būklę. Studentai įvertina tolesnę HTS naudojimo perspektyvą, pasiūlo remonto (paprasto ar kapitalinio), rekonstravimo inžinerinius būdus ir metodus.
5. Laboratorinio darbo gynimo klausimai
1. Kokie yra pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąly-gojantys elementai?
2. Kaip vertinamas hidrotechnikos statinių elementų su juose esančiomis betoninėmis (gelžbetoninėmis) ir metalo konstruk-cijomis būklė?
3. Kokiais kriterijais vadovaujamasi nustatant hidrotechnikos stati-nių elementų vertinimo balus?
4. Kodėl ir kada reikia atlikti HTS techninės būklės vertinimą?5. Kaip nustatomas bendras hidrotechnikos statinio techninės bū-
klės balas?6. Kokiu balu vertinama viso HTS būklė, jeigu nors vienas anksčiau
nurodytas pagrindinis hidrotechnikos statinių patikimumą sąly-gojantis elementas įvertintas 8,1–10,0?
33
4 pa
v. U
žtva
nkų
kask
ada
ant G
raužės
upe
lio
34
PENKTAS LABORATORINIS DARBAS
LŽŪU LAUKO LABORATORIJOS KANALŲ HIDROTECHNIKOS STATINIAI
1. Darbo tikslas.
Susipažinti su LŽŪU teritorijoje lauko laboratorijoje esančiais ka-nalų HTS (5.1 pav.), pateiktoje schemoje surašyti kanalų HTS pavadini-mus, atlikti jų analizę aprašant įtekėjimo, pratekėjimo ir ištekėjimo dalis konstrukciniu požiūriu, nurodyti jų paskirtį, padaryti išvadas apie šių sta-tinių taikymo Lietuvoje galimybes.
2. Teorinė dalis
Pagal paskirtį kanalų HTS gali būti šie: reguliavimo –• vandens debitams bei lygiams reguliuoti (įvairūs
šliuzai reguliatoriai); susiejimo • – skirtingiems kanalo dugno lygiams susieti ties stai-
gesniais žemės paviršiaus pažemėjimais arba dirbtinai mažinant kanalo dugno nuolydį (greitvietės ir slenksčiai);
pratekėjimo • – vandeniui pratekėti per kanalo trasoje pasitaikan-čias kliūtis: daubas, upelius, kitus kanalus, kelius, kalvas ir pan. (pralaidos, tiltai, akvedukai, diukeriai, kanalai-latakai);
laivų šliuzai• , keltuvai, uostai, prieplaukos, krantų tvirtinimo ir kt. vagotvarkos bei hidrometriniai statiniai.
Pagrindiniai šliuzų reguliatorių tipai:- pagal konstrukcines ypatybes šliuzai reguliatoriai būna uždarie-
ji (vamzdiniai), atvirieji, diafragminiai ir specialieji. Vamzdiniai šliuzai reguliatoriai statomi nedideliam skaičiuotiniam debitui (iki 10 m3/s) praleisti ir kai bjefuose galimas nemažas VL svy-ravimas. Atvirieji reguliatoriai naudoajmi tais atvejais, kai yra mažas bjefų VL skirtumas;
- pagal paskirtį šliuzai reguliatoriai skirstomi į vandens patvenkimo, debito reguliavimo, debito paskirstymo, vandens nuleidimo, neš-menų praplovimo ir mišriuosius;
35
- pagal VL reguliavimo pobūdį šliuzai reguliatoriai būna neautoma-tiniai, pusiau automatiniai ir automatiniai;
- pagal vietą išskiriami pagrindiniai šliuzai reguliatoriai (kanalo pradžioje arba aptekėjimo kanale); vienoje vietoje pastatyti du ar daugiau reguliatorių vadinami reguliatorių mazgais;
Slenksčiai statomi kanaluose ties didelio nuolydžio (0,25–0,35) rel-jefo vietomis.
Pagrindiniai kanalų slenksčių tipai:- pagal konstrukcines ypatybes slenksčiai yra atvirieji, pusiau slėgi-
niai ir slėginiai.- pagal pakopų skaičių kanalų slenksčiai yra vienpakopiai, dvipako-
piai ir daugiapakopiai.- pagal skerspjūvio formą – stačiakampio, trapecinio, apvalaus ir
sudėtingo profi lio skerspjūvio slenksčiai.Greitvietes ekonomiška statyti, kai reljefe susidaro tokie nuolydžiai:
0,05–0,20 santykinai ilguose tarpuose ir ne didesni kaip 0,30 – trumpuo-se tarpuose.
Pagrindiniai greitviečių tipai:- pagal konstrukcinius ypatumus greitvietės skirstomos į atvirąsias ir
uždarąsias (vamzdines), natūralaus ir dirbtinio šiurkštumo su pasto-viu arba kintamu nuolydžiu, tiesiąsias, lenktąsias ar vingiuotąsias;
- pagal vandens įtekėjimo pobūdį greitvietės projektuojamos dviejų tipų: su laisvu įtekėjimu į greitvietę; su suspaustu įtekėjimu į greitvietę;
- pagal skerspjūvio formą atvirų greitviečių latakas gali būti prizmi-nis arba kintamo pločio. Latako skerspjūvis gali būti stačiakam-pis, trapecinis ar apvalus;
Pagrindiniai diukerių tipai: - uždarieji – po vandentakiais, keliais ir kt. kliūtimis; - atvirieji – nutiesti šlaitais, o per kliūtis gali būti nutiesti virš jų esan-čiais tiltais, specialiai pastatytomis estakadomis, vandentėkmės dugno žemiausiomis vietomis arba po kliūtimis. Uždarieji diukeriai būna šachtiniai ir su sklandžiais posūkiais. Šachtiniai diukeriai sta-tomi retai, dažniau mažiems debitams praleisti. Diukerių su sklan-džiais posūkiais pasitaiko dažniau, tačiau jų statyba sudėtingesnė;
- pagal medžiagas diukeriai yra surenkamieji arba (rečiau) monoli-tiniai gelžbetoniniai, didesnio slėgio (>10 MPa) diukeriuose gali būti naudojami metaliniai arba plastikiniai gofruoti vamzdžiai;
36
Plačiausiai paplitę gelžbetoniniai akvedukai (surenkamieji ar mo-nolitiniai), rečiau mediniai, metaliniai arba mišrieji. Pagal laikančiosios dalies konstrukcines ypatybes akvedukai skirstomi į sijinius, arkinius ir rėminius.
Kanalų HTS analizė pateikiama 5.1 lentelėje.5.1 lentelė. Kanalų HTS analizė
Eil. Nr.
Kanalų HTS pa-vadinimas ir tipas
Kanalų HTS paskirtis
Įtekėjimo dalis
Pratekėjimo dalis
Ištekėjimo dalis
1 2 3 4 5 6
3. Išvados
4. Laboratorinio darbo gynimo klausimai
Kokie yra kanalų HTS tipai?1. Pagal ką klasifi kuojami šliuzai reguliatoriai?2. Kokia yra šliuzų reguliatorių paskirtis?3. Kokie yra slenksčių tipai ir kokia jų paskirtis?4. Kokia yra greitviečių paskirtis?5. Kokie yra diukerių tipai ir kokia jų paskirtis?6.
37
5.1
pav.
HTS
lauk
o la
bora
torij
os sc
hem
a
38
ŠEŠTAS LABORATORINIS DARBAS
KRUONIO HIDROAKUMULIACINĖ ELEKTRINĖ
1. Darbo tikslas.
Išanalizuoti kameraliai ir natūroje didžiausią Lietuvos hidromazgą ir jo sudedamuosius hidrotechnikos statinius; įtvirtinti žinias apie hidro-akumuliacinių elektrinių (HAE) paskirtį ir veikimo principą.
2. Trumpa HAE projektavimo ir statybos istorija, HAE rodikliai
Elektrinės pagrindinė paskirtis – reguliuoti energetikos sistemos apkrovų paros netolygumus, gerinti elektros energijos kokybę ir, esant būtinumui, ma-nevringa įranga kompensuoti energijos defi citą avarijų metu sistemoje.
Prieš statant Lietuvoje tokią elektrinę, buvo nagrinėtos šešios staty-bos vietos. Perspektyviausiai atrodė Strėvos HAE (dabar Kruonio HAE) – 1600Mw ir Sudervės HAE – 2000 MW. Esminis Kruonio HAE eko-nominis pranašumas – kaip žemutinį vandens telkinį galima panaudoti Kauno marias (63,5 km2), o Sudervės HAE būtų reikėję statyti brangų žemutinį baseiną užtvenkiant Nerį.
Nuo HAE idėjos momento (1962 m.) iki statybos pradžios vyko in-tensyvios diskusijos: alternatyva Kruonio HAE – statyti Birštono hidro-elektrinę, tačiau 1967 m. birželio 15 d. įvykusiame Nuolatinės energijos ugdymo komisijos posėdyje nutarta statyti Kruonio HAE.
Kruonio HAE techninis ekonominis pagrindimas buvo parengtas gana greitai. Jau 1973 m. birželio 15 d. jį svarstė Vyriausiosios energe-tikos ir elektrifi kavimo valdybos mokslo techninė taryba ir iš esmės jam pritarė. Tais pačiais metais liepos 12 d. Kruonio HAE techniniam– eko-nominiam pagrindimui, įvertinusi visų Respublikos žinybų pareikštas pastabas, vieningai pritarė ir Lietuvos Vyriausybė.
Projektą parengė Maskvos institutas “Hidroprojektas”. Techninis projektas buvo patvirtintas 1978 m. balandžio 4 d. Detaliajam projekta-vimui prireikė ketverių metų, o iš viso, kartu ir techniniam – ekonomi-
39
niam pagrindimui, – aštuonerių metų. Tai liudija, kad didelis ir sudėtin-gas KHAE projektas buvo labai kruopščiai išnagrinėtas.
Nuo 1998 m. liepos 1 d. veikia 4 agregatai. Ekologų ir hidrotechni-kų moksliniai tyrimai, atlikti Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutinio baseino įtakos zonose, įrodė, kad įtaka aplinkos ekosistemoms, veikiant HAE, praktiškai nepastebima.
Statybos ir montavimo darbų mastai (nuo 1978 m. iki 2000 m.):atlikta 38 mln. m• 3 įvairių žemės darbų;statybai sunaudota 1,44 mln. m• 3 betono ir gelžbetonio;sumontuota apie 120 tūkst. t metalo konstrukcijų ir apie 8 tūkst. t • metalo armatūrai;nutiesta 22 km magistralinių kelių, pastatyti 3 tiltai;• pastatytas Elektrėnų II mikrorajonas.•
Kruonio HAE statybos etapai:■ 1978 m. – ofi ciali Kruonio HAE statybos pradžia;■ 1981 03 01 – pradėta aukštutinio baseino statyba;■ 1982 06 25 – pradėti statyti valymo įrenginiai; ■ 1985 08 28 – pradėti statyti slėginiai vamzdynai;■ 1984 04 21 – įbetonuotas kertinis akmuo Į KHAE pastatą; ■ 1987 05 22 – iš Leningrado atplaukė pirmieji 2 turbinų darbo
ratai;■ 1992 02 18 – priimtas eksploatuoti pirmas agregatas;■ 1992 07 14 - užpildytas aukštutinis baseinas;■ 1992 08 05 – paleistas antras agregatas;■ 1994 08 03 – pradėtas eksploatuoti trečias agregatas;■ 1998 06 30 – patvirtintas eksploatuoti ketvirtas agregatas. Projektinis aukštutinio baseino lygis - 153,50 pasiektas 2000 12 37.Projektinis HAE galingumas: 1600 MW (8 agregatai po 200 MW).Turbina–siurblys: tipas – radialinė ašis; darbo rato skersmuo – 6,3
m; turbinos galingumas – 205 MW; apsisukimai – 150 aps./min; turbinos težimo debitas – 189 m3/s; nominalusis slėgis – 100 m; gamintojas – Le-ningrado metalo gamykla.
Generatorius–variklis: tipas – sinchroninis vertikalusis; galingu-mas – 236 MW; generatoriaus įtampa – 15.75 kV; svoris – 1120 t; ga-mintojas – Charkovo sunkiųjų mašinų gamykla.
Vamzdynas: ilgis – po 840 m kiekvienas; vidaus skersmuo – 7,5 m; pamatai – gelžbetoniniai poliai (skersmuo 1,0 m; ilgis 16 m; 2800 vnt.).
40
Aukštutinis baseinas: plotas – 303 ha; baseino perimetras – 6.8 km; vandens lygiai – 153,50 – maksimalus, 140, 00 – minimalus; dugnas – 138,00; visas baseino tūris – 48 mln. m3; naudingasis tūris – 41 mln. m3.
Reversinis kanalas: dugno plotis 290 m, ilgis 660 m; vandens gy-lis – 10 m.
Vandens imtuvas: vientisas gelžbetoninis statinys, kurio ilgis – 127 m, plotis – 70 m, aukštis – 50 m.
HAE pastatas: gelžbetonio statinys, kurio ilgis 188 m, plotis – 70 m, aukštis – 50 m.
Specifi kacija pateikta Kruonio HAE schemoje.
6.1 pav. Kruonio HAE pagrindinė schema: 1) aukštutinis baseinas; 2) vandens pri-imtuvas; 3) slėginis vamzdynas; 4) jėgainė; 5 ) reversinis kanalas, žemutinis basei-nas (Kauno marios); 6) elektros įtampos skirstykla; 7) Strėvos upės žuvų pralaida; 8) valymo įrenginiai
3. Darbo eiga
Detaliai susipažįstama su hidromazgo hidrotechnikos statiniais. Su-sipažįstama su hidromazgo naudojimo sąlygomis. Nurodomi ir aptariami HTS ir jų elementų pažeidimai ir deformacijos.
41
Atsiskaitymui studentas pateikia 1 - 2 p. aprašymą, suformuluoja išvadas, pasirengia atsakyti į pateiktus klausimus.
Laboratorinio darbo gynimo klausimai
Elektrinės paskirtis1. Kada pradėta statyti Kruonio HAE ?2. Kada paleistas pirmasis agregatas ?3. Kiek agregatų veikia šiuo metu ?4. Mokėti parodyti schemoje pagrindinius elektrinės elementus5. Kokie yra reversinio kanalo matmenys?6. Koks vieno agregato galingumas ?7. Koks vieno agregato debitas dirbant turbinos režimu?8. Koks vieno agregato debitas dirbant siurblio režimu ?9.
Koks yra projektinis ABVL?10. Kokia yra aukštutinio baseino vidutinė dugno altitudė?11. Kokia yra žemutinio baseino (Kauno marių) NPL?12. Koks yra aukštutinio baseino plotas?13. Koks yra slėginio vamzdyno ilgis?14. Koks yra vamzdžių vidinis skersmuo?15. Koks yra aukštutinio baseino gruntinės/betoninės dambos sker-16. sinis profi lis? Koks yra aukštutinio baseino gruntinės/betoninės dambos ilgis?17. Kada pasiektas projektinis ABVL ?18.
42
LITERATŪRA
1. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.05:2004 ,,Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos”. – Vilnius, Aplinkos ministerija. – 2004.
2. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.15:2004 ,,Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos”. – Vilnius. Aplinkos ministerija. – 2004.
3. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2004 „Gruntinių medžia-gų užtvankos”. – Vilnius. Aplinkos ministerija. – 2004.
4. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.19:2004 „Betoninės ir gelž-betoninės užtvankos ir jų konstrukcijos”. – Vilnius. Aplinkos ministe-rija. – 2004.
5. Ruplys B. Hidrotechniniai statiniai. – Vilnius: Mokslas.- 1998, - 335 p.6. Hidrotechnikos statinių projektavimas: Metodiniai patarimai /
V.Damulevičius, V.Gurskis, Č.Ramonas ir kt.: Sudarė Z.Rimkus.-Akademija: LŽŪU leidybinis centras, 2001.- 125 p.
7. Hidrotechninė statyba: Metodiniai patarimai / B.Bendoravičius, V.Damulevičius, J.Eičinas ir kt.; Sudarė Č.Ramonas. Akademija: LŽŪU leidybinis centras, 2000.- 324 p.
8. Kruonio HAE didybė ir vargai. Sudarytojas A. Kusta. – Vilnius: ,,Margi raštai”. – 1999. - 173 p.
9. Design of small dams. Washington: US Dept. of Interior.-1987.-321 p.
4343
Aplinkosaugos hidrotechnikos statiniai
44
Tiražas 250 vnt. Spausdino UAB „Ardiva“
Jonavos g. 254, LT-44132, Kaunas, Tel.: (8-37) 36 34 01; Faks.: (8-37) 33 47 34;
El. p.: info@ ardiva.lt; www. ardiva.lt.