lietuvos energetinis saugumas - vdu · energetinis saugumas bus svarbus tiek vidaus, tiek užsienio...

ISSN 2335-7010 (spausdintas)ISSN 2335-7037 (internetinis)

https://doi.org/10.7220/LESMA.2335.7037.2016.2017

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASLIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS

ENERGETINIO SAUGUMO TYRIMŲ CENTRAS

LIETUVOS ENERGETINIS SAUGUMAS

METINĖ APŽVALGA2016–2017

Kaunas, 2018

Leidinio sudarytojai

Energetinio saugumo tyrimų centro (toliau – Centro) vadovas prof. habil. dr. Juozas AugutisCentro vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. Ričardas KrikštolaitisCentro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vylius LeonavičiusCentro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Sigita PečiulytėCentro mokslo darbuotojas doc. dr. Dainius GenysCentro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Linas MartišauskasCentro jaunesnysis mokslo darbuotojas doktorantas Justinas Juozaitis

Energetinio saugumo tyrimų centro kontaktai

Adresas: Vileikos g. 8, LT-44404 KaunasTinklalapio adresas www.estc.ltCentro telefonas (8 37) 327 933Centro veiklos koordinatorių elektroninis paštas: [email protected] [email protected]

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2018© Lietuvos energetikos institutas, 2018

TURINYS

ENERGETINIO SAUGUMO TYRIMŲ CENTRO VADOVO ĮVADINIS ŽODIS . . . . . . . . . . .5

1. IŠLIEKANTYS ENERGETINIO SAUGUMO IŠŠŪKIAI IR LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7

1.1. Lietuvos užsienio politika Astravo AE atžvilgiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7

1.2. Pozicija dėl elektros sistemos sinchronizacijos ir regioninė politinė problematika . . . . . .13

2. VISUOMENĖS POŽIŪRIO Į BRANDUOLINĘ ENERGETIKĄ DINAMIKA . . . . . . . . . . .16

2.1. Blėstantis pasitikėjimas branduoline energetika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

2.2. Skirtingų požiūrių susidūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

2.3. Visuomenės nuomonės pokytis 2013–2017 metais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

2.4. Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22

3. LIETUVOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS 2007–2016 METAIS . . . . . . . . . . . . . . . .24

3.1. Lietuvos bendrasis energetinio saugumo lygis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24

3.2. Techninio bloko energetinio saugumo lygis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .25

3.3. Ekonominio bloko energetinio saugumo lygis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27

3.4. Sociopolitinio bloko energetinio saugumo lygis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .28

4. LIETUVOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIO PALYGINIMAS SU LATVIJOS IR ESTIJOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIU . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .29

5

ENERGETINIO SAUGUMO TYRIMŲ CENTRO VADOVO

ĮVADINIS ŽODIS

Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkų skaičiavimai antrus metus iš eilės rodo reikšmin-gą Lietuvos energetinio saugumo lygio didėjimą, kuris 2016 m. pasiekė normalią būseną (daugiau nei 66 %) ir priartėjo prie atitinkamo lygio kaimyninėse Baltijos valstybėse. Energetinio saugumo lygio normalizavimas – itin svarbus Lietuvos energetikos ir užsienio politikos laimėjimas, kuris ne-būtų pasiektas be ambicingos ir daugiau ar mažiau nuosekliai įgyvendinamos energetikos sistemos vizijos, be sutelktų energetikų, politikų, diplomatų, kitų valstybei dirbančių pareigūnų pastangų ir aktyvaus akademinės bendruomenės dalyvavimo nustatant Lietuvos energetikos politikos gaires.

Norint tinkamai įvertinti šio pasiekimo reikšmę, reikėtų prisiminti prieš kelerius metus vyravu-sią situaciją, kai Lietuvos politinė ir ekonominė padėtis buvo gana įtempta, o Centro mokslininkai šalyje fiksavo žemiausią energetinio saugumo lygio vertę. 2010 m. uždarius Ignalinos AE, vis dar po finansų krizės atsigaunanti Lietuva tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo, o tai ilgainiui padidino energijos kainas. Tuo tarpu visuomenėje įsitvirtino gana skeptiška nuomonė apie viešojoje erdvėje nuolat aptariamus, tačiau niekaip neįgyvendinamus, o kartais ir skandalais lydimus energetikos projektus. Geriausias to pavyzdys – konsultacinio referendumo dėl Visagino AE rezultatai, kurie parodė, kad ilgą laiką dominavęs pozityvus lietuvių požiūris į bran-duolinę energetiką tapo neigiamas.

Nepaisant nepalankių aplinkybių ir problemų gausos, Lietuvai pavyko sustiprinti vidaus ener-getikos infrastruktūrą ir užbaigti tarpvalstybinio lygmens projektus. Per pastarąjį dešimtmetį Lietu-voje atnaujintas gamtinių dujų tinklas, kurį papildė Jurbarką ir Klaipėdą sujungęs magistralinis du-jotiekis bei išplėsti dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajegumai. Gerokai padaugėjo iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos energijos, ypač išsiplėtė šiluminės energijos gamyba iš biokuro. Tai ne tik teigiamai atsiliepė energetiniam saugumui, bet ir padėjo įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai. Nors šie procesai yra svarbūs, esminį poveikį Lietuvos energetinio saugumo lygiui padarė tokie tarpvalstybinio lygmens strateginiai projektai, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, užtikrinęs prieigą prie tarptautinės suskystintų gamtinių dujų rinkos, ir elektros jungtys su Švedija bei Lenkija, integravusios Baltijos valstybių elektros energijos sistemas į Skandinavijos bei Vakarų Europos rinkas ir suteikusios tvirtą pagrindą diskusijoms dėl Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijos proceso.

Atnaujinta energetikos infrastruktūra ir blogėjanti tarptautinio saugumo situacija sumažino energetikos reikšmę Lietuvos politinėje darbotvarkėje. 2016 m. pabaigoje net siūlyta uždaryti Ener-getikos ministeriją ir jos atsakomybės sritis grąžinti Ūkio ministerijai. Nepaisant to, nėra pagrindo manyti, kad energetinis saugumas netolimoje ateityje, o galbūt ir ilgesnėje perspektyvoje taps an-traeiliu politiniu klausimu.

66

L I E T U V O S E N E R G E T I N I S S A U G U M A S 2 0 1 6 – 2 0 1 7

Energetinis saugumas bus svarbus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje daugiausia dėl Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu (KET) ir Astravo ato-minės elektrinės (AE) statybų Baltarusijoje, netoli Lietuvos sostinės Vilniaus. Energetinio saugumo svarbą taip pat palaikys suskystintų gamtinių dujų terminalo problematika (apkrova, išpirkimas ir regioninio statuso siekis), Ignalinos AE uždarymo procesas ir kaip įmanoma didesnės Europos Sąjungos finansinės paramos siekis, Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungties GIPL projektas, „Šiaurės srauto“ antrasis dujotiekis, vietinės elektros generacijos klausimas, ambicijos aktyviau nau-doti atsinaujinančius energijos išteklius, teisiškai įpareigojantys Europos Sąjungos politiniai spren-dimai ir kiti nacionalinio lygmens projektai ar tarptautinės reikšmės procesai.

Nors glaustas apžvalgos formatas neleidžia aptarti visų minėtų procesų, skaitytojas joje ras kas-metinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygio vertinimą ir du labiau specializuotus tyrimus: studiją apie Lietuvos užsienio politiką dėl Astravo AE ir elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu bei visuomenės požiūrio į branduolinę energetiką analizę. Tikiuo-si, kad šis leidinys pagilins skaitytojų žinias apie Lietuvos energetinį saugumą ir provokuos užduoti naujų svarbių klausimų.

Prof. habil. dr. Juozas Augutis

7

1. IŠLIEKANTYS ENERGETINIO SAUGUMO IŠŠŪKIAI IR LIETUVOS

UŽSIENIO POLITIKA

Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacija su KET ir Astravo AE statybos Baltarusijoje yra tiek nacionalinio, tiek energetinio saugumo požiūriu svarbiausios Lietuvos energetikos politikos da-lys, skirtingais aspektais nagrinėtos ankstesnėse Lietuvos energetinio saugumo apžvalgose. Sinch-ronizacijos procesas analizuotas Lietuvos energetikos sistemos plėtros scenarijų tyrime, kuriame nustatyta, kad sinchronizacija iš visų strateginiuose dokumentuose numatytų ar svarstytų energe-tikos projektų turės didžiausią teigiamą poveikį Lietuvos energetinio saugumo koeficientui1. Taip pat svarbu patikslinti, kad plėtros scenarijų tyrimas nenagrinėjo alternatyvių galimybių, pavyzdžiui, sinchronizacijos su Skandinavijos elektros sistema (anksčiau vadinta NORDEL) ar atskiros Baltijos valstybių sinchroninės zonos kūrimo, tačiau ne viena kitų mokslinių institucijų ar bendrovių at-likta studija nuosekliai kartoja panašią žinią – Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacija su KET ekonominiu ir technologiniu požiūriu yra geriausias pasirinkimas iš galimų alternatyvų2. Nors Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkai Astravo AE statybos poveikio Lietuvos energe-tiniam saugumui nevertino kiekybiškai, vis dėlto buvo įvardyti ir aprašyti svarbiausi Baltarusijoje statomos branduolinės jėgainės iššūkiai ne tik energetiniam, bet ir nacionaliniam saugumui3.

Vengiant dubliuoti anksčiau atliktus tyrimus, šiame skyriuje Astravo AE statybos ir elektros sistemos sinchronizacijos klausimas nagrinėjamas kitu aspektu – per užsienio politikos prizmę. Ko-kie yra Lietuvos tikslai ir jų įgyvendinimo problemos? Ar jie keitėsi laikui bėgant ir kokios aplinky-bės tai lėmė? Kaip bandoma juos pasiekti?

1.1. LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA ASTRAVO AE ATŽVILGIU

Išsamiai aptarti Lietuvos užsienio politikos Astravo AE atžvilgiu neįmanoma nenukreipus žvilgsnio į tam tikrus nacionalinio lygmens politinius procesus, pavyzdžiui, Visagino AE projektą ar val-dančiųjų koalicijų kaitą. Tai vargiai įmanoma ir neatkreipus dėmesio į tokius tarptautinius įvykius, kaip katastrofa Fukušimoje, Rusijos karinė intervencija Ukrainoje, dėl to Europos Sąjungos ir JAV pritaikytos sankcijos Maskvai, Rusijos ekonomikos problematika ir kt.

1 Žr. Augutis, J., Krikštolaitis, R., Leonavičius, V. et al. 2016. Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga 2014–2015 m. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 37–41.

2 Svarbu paminėti, kad plėtros scenarijų tyrime vertinta Baltijos valstybių sinchronizacija su Lenkija per dvi elektros jungtis, o šiuo metu kalbama tik apie vieną jungtį. Sinchronizacija viena jungtimi scenarijų tyrime nagrinėta nebuvo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vadinamosios galimos alternatyvos yra trys: sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklu, sinchronizacija su Skandinavijos elektros sistema ir atskiros Baltijos valstybių sinchroninės zonos kūrimas.

3 Žr. Augutis, J.; Krikštolaitis, R., Leonavičius, V. et al. 2017. Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga 2015–2016 m. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 13–19.

88


Žvelgiant chronologiškai, Baltarusijos branduolinė programa ir Baltijos valstybių planai plėtoti regioninį branduolinės jėgainės projektą Visagine vystėsi praktiškai tuo pačiu metu. Galimybes plė-toti branduolinę energetiką Baltarusijos Ministrų Taryba svarsto 2006 m. liepą, nepraėjus pusmečiui nuo tų pačių metų kovą pasiekto Baltijos valstybių energetikos bendrovių susitarimo atlikti galimy-bių studiją dėl naujos regioninės branduolinės jėgainės. Vėliau Baltarusijos branduolinės programos žingsniai iki 2012 m. Lietuvoje vykusio konsultacinio referendumo nuosekliai sekė Visagino AE projekto progresą: 2007 m. sausį Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje įvardijamas siekis išlaikyti branduolinės energetikos tęstinumą, o 2007 m. rugsėjį apie branduolinę energetiką rašoma ir Baltarusijos energetinio saugumo koncepcijoje; 2007 m. liepą Lietuvoje priimamas Branduolinės energetikos įstatymas, o po metų analogiškas įstatymas priimamas ir Baltarusijoje; 2011 m. liepą Japonijos bendrovė „Hitachi“ pasirenkama strateginiu investuotoju, o tų pačių metų rudenį Balta-rusija aukščiausiu politiniu lygiu patvirtina statybų aikštelę prie Astravo miestelio4, pasirašo sutartį su Rusijos Vyriausybės kontroliuojamos strateginės bendrovės „Rosatom“ antrine įmone „Atoms-troyexport“ ir užsitikrina Rusijos finansavimą, kuris gali siekti 90 proc. projekto vertės5. Po 2012 m. vykusio konsultacinio referendumo Visagino AE pateko į politinio neapibrėžtumo būseną, kurią išsklaidė prieš branduolinę energetiką nusistačiusi dabartinė Vyriausybės programa ir apie Visagino AE neužsimenanti Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Baltarusijoje 2013 m. lap-kritį pradėti lieti pirmojo Astravo AE bloko pamatai, o abu elektrinės reaktorius Minskas planuoja pradėti eksploatuoti 2020 m.6

Astravo ir Visagino projektų chronologinis palyginimas padeda geriau suprasti Lietuvos poziciją ir jos kaitą Baltarusijos branduolinės programos atžvilgiu. Astravo AE projektas pripažintas grėsme Lietuvai 2012 m. Nacionalinio saugumo strategijoje7, tačiau pirmieji aukšto lygio susitikimai, ku-riuose Lietuvos atstovai iškėlė Baltarusijos branduolinės programos klausimą, įvyko gerokai anksčiau (2009 m.). Išskyrus du buvusio energetikos ministro A. Sekmoko viešus pasisakymus 2011 m. (vizito ES Taryboje metu8 ir susitikime su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju9), kai jis po Fuku-šimos katastrofos tiesiogiai ragino stabdyti Astravo AE projektą, 2009–2016 m. Lietuva oficialiai neprieštaravo Astravo AE statybai, bet reikalavo iš Baltarusijos užtikrinti branduolinę saugą ir lai-kytis tarptautinės teisės nuostatų. Atitinkamai į tuometinius oficialius pranešimus spaudai po aukšto lygmens susitikimų beveik nepatekdavo siūlymai apriboti elektros sistemos pralaidumą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ar akcentuojamos Astravo AE ir Rusijos užsienio politikos sąsajos. Šie apiben-drinimai grindžiami nuodugnia aukšto lygio susitikimų analize – minimu laikotarpiu įvyksta 163 aukšto lygmens dvišaliai ar daugiašaliai susitikimai, kuriuose dalyvauja Prezidentė, premjerai, Seimo

4 Patvirtinta Baltarusijos Prezidento A. Lukašenkos dekretu. 2008 m. gruodį speciali Baltarusijos komisija buvo paskelbusi, kad statybvietė prie Astravo yra prioritetinė, tačiau šis sprendimas minimu Prezidento dekretu patvirtintas tik po trejų metų.

5 Plačiau apie projekto chronologiją žr. Česnakas, G., Juozaitis, J. 2017. Nuclear Geopolitics in the Baltic Sea Region. Exposing Rus-sian Strategic Interests Behind Ostrovets NPP. Washington: Atlantic Council.

6 Pirmąjį reaktorių planuota pradėti eksploatuoti 2018 m., tačiau terminas nukeltas iki 2020 m.7 Žr. Nacionalinio saugumo strategija, 2012 m. Str. 10.2.8 Žr. http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/es-sieks-kad-kaimynysteje-statomose-ar-planuojamose-statyti-atominese-jegainese-butu-

laikomasi-auksciausiu-saugumo-standartu9 Žr. http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/jav-administracija-atidziai-stebi-atominiu-projektu-sauga-baltijos-regione

9

1. Išliekantys energetinio saugumo iššūkiai ir Lietuvos užsienio politika

pirmininkai arba energetikos, užsienio reikalų ir aplinkos apsaugos ministrai, ir jų metu aptariamos Astravo AE statybos10.

Žvelgiant iš dabartinio požiūrio taško, tuometinis branduolinės saugos bei tarptautinės teisės principų akcentavimas ir politinių aspektų nutylėjimas viešajame Lietuvos diskurse susilaukia vis daugiau kritikos, tačiau 2009–2016 m. Lietuvos poziciją daugiau ar mažiau lėmė trys veiksniai. Bene reikšmingiausiais jų, stabdęs griežtesnės užsienio politikos Astravo AE atžvilgiu formavimą, buvo tuo pat metu plėtotas Visagino AE projektas, dėl kurio bent trejus metus po konsultacinio referen-dumo 2012 m. epizodiškai atsinaujindavo diskusijos – tuo metu socialdemokratų Vyriausybė vengė pateikti vienareikšmišką atsakymą dėl projekto ateities. Jei Lietuva būtų tiesiogiai prieštaravusi As-travo AE statyboms Baltarusijoje vyraujant politinio neapibrėžtumo sąlygomis dėl Visagino AE arba iki konsultacinio referendumo, tada jos užsienio politika būtų laikytina nenuosekli vidaus politikos atžvilgiu. Tokiu atveju būtų itin sunku įtikinti tarpvyriausybines organizacijas ir kai kurias Baltijos jūros regiono valstybes Lietuvos pozicijos pagrįstumu – kiltų pavojus, kad partnerių akyse tokia po-zicija galėtų būti suprasta ne kaip iš nacionalinio saugumo problematikos išplaukiantis susirūpinimas, bet kaip bandymas politiniais būdais žlugdyti konkurenciją regioninei Visagino AE.

Įvykių chronologija 2013–2015 m. tuometinę Lietuvos poziciją leidžia aiškinti dar vienu as-pektu. Pirmojo Astravo AE bloko statybos prasidėjo 2013 m. lapkritį, o pagrindinis projekto finan-suotojas 2014 m. vasarį užpuolė Ukrainą. Po šio žingsnio Rusijos ekonominė būklė 2014–2016 m. sparčiai prastėjo: reikšmingai nukrito naftos kainos, smuko rublis, JAV ir Europos Sąjunga Rusijai paskelbė sankcijas. Tuo metu galima buvo tikėtis, kad Astravo AE statybas apsunkins finansinių išteklių trūkumas. Net ir prieš šiuos įvykius būta tam tikrų indikacijų apie galimus finansinius Astravo AE sunkumus. 2013 m. birželį, kai pirmojo Astravo AE bloko pamatai dar nebuvo pradėti lieti, dėl finansinių išteklių trūkumo ir rinkų perteklinės elektros eksportui nebuvimo sustabdytos Baltijos branduolinės jėgainės statybos Kaliningrade. Stebint tokią įvykių seką ir esant politiniam neapibrėžtumui dėl Visagino AE, branduolinės saugos ir tarptautinės teisės akcentavimas Lietuvos užsienio politikoje atspindėjo tuometinius įvykius ir procesus tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Progresuojant Astravo AE statyboms, Lietuvos užsienio politika kurį laiką neturėjo reikiamų politinių sąlygų transformuotis dėl Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, nes ji nukreipė tiek įta-kingiausių Lietuvos politikų, tiek svarbiausių pareigūnų dėmesį nuo Astravo AE klausimo ir sutelkė jį į šalies gynybos problematiką. Lietuvoje kilo aktyvios diskusijos dėl gynybos biudžeto didinimo, šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, naujos ginkluotės įsigijimo, o 2014–2015 m. vykusiuose aukšto lygio susitikimuose Astravo AE klausimas iškeltas tik keletą kartų11 – Lietuvos užsienio politikoje tuo metu dominavo su šalies gynyba sietini aspektai. Pasikeitus iššūkių Lietuvos nacionaliniam sau-gumui hierarchijai, dėmesys Astravo AE statyboms Vilniaus pakraštyje sumažėjo.

Nepaisant to, pirmiau aprašyti suvaržymai ir vyravęs politinis neapibrėžtumas pamažu išsisklai-dė 2016–2017 m. sandūroje. Visagino AE projektas dingo iš Lietuvos politinės darbotvarkės. Kaip jau

10 Plačiau apie iki 2016 m. vidurio vykusius Lietuvos politikų susitikimus, kuriuose aptariamas Astravo AE klausimas, žr. Juozaitis, J. 2016. Lithuanian Foreign Policy vis-à-vis Belarusian Nuclear Power Plant in Ostrovets. Lithuanian Foreign Policy Review 35(1): 41–66.

11 Tą rodo aukšto lygmens susitikimų analizė. 2009–2018 m. Astravo AE klausimas paminėtas 267-iuose pareiškimuose po aukšto politinio lygio susitikimų, o 2014–2015 m. jis minimas tik 12 kartų.

1010


buvo užsiminta, branduolinė energetika nėra įtraukta į naująją Nacionalinės energetinės nepriklauso-mybės strategiją, o XVII Vyriausybės programoje nedviprasmiškai teigiama, kad „nėra saugios bran-duolinės energetikos“12. Nors Astravo AE pirmojo reaktoriaus eksploatacijos pradžia vėluos (pirminis paleidimo terminas – 2018 m., vėliau atidėtas iki 2019 m., dabar – iki 2020 m.), nėra informacijos apie finansinius projekto sunkumus, todėl prielaidos apie galimą Astravo AE statybų sustabdymą dėl finansinių išteklių trūkumo tampa vis mažiau tikėtinos. Lietuvoje tuo metu taip pat subrendo palan-kios sąlygos daugiau dėmesio skirti Astravo AE klausimui – šalies nacionalinio saugumo situacija pagerėjo lyginant 2014 ir 2017 metus (sustiprėjo NATO dėmesys vadinamojo rytinio flango vals-tybėms – Baltijos valstybėse dislokuotos sąjungininkų karinės pajėgos, įsigyta daugiau ginkluotės, grąžintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę ir padidintas jos finansavimas), o tai atitinkamai atlaisvino svarbiausių šalies pareigūnų darbotvarkę ir paskatino renkamus šalies politikus ieškoti naujų veiklos nišų politiniam kapitalui telkti.

Minimų aplinkybių pasitraukimas pašalino Lietuvos užsienio politikos suvaržymus, o reikšmingą postūmį jos performulavimui davė 2016 m. Seimo rinkimų rezultatai – dvi daugiausia Seimo man-datų laimėjusios politinės partijos pasisakė prieš Astravo AE, kai viena iš jų suformavo valdančiąją daugumą, o kita tapo įtakingiausia opozicine politine jėga. Pareiškimus apie branduolinę energetiką daugiausia vietų Seime laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje kampanijoje užgožė kiti gerokai aktyviau kelti klausimai, pavyzdžiui, alkoholizmo prevencija ar prekyba vaistais, tačiau jų rinkimų programoje tiesiogiai pasisakyta tiek prieš branduolinę energetiką, tiek prieš As-travo AE: „Būdami įsitikinę, kad nėra saugios branduolinės energetikos, pasisakome prieš atominių elektrinių statybą mūsų regione, <…> kategoriškai nesutiksime su branduolinės energetikos objektų statyba šalies pasienyje – tokiai neapgalvotai ir neatsakingai veiklai ketiname priešintis panaudodami visas teisėtas priemones visuose tarptautiniuose ir dvišaliuose formatuose.“13 Pagal laimėtų mandatų skaičių antrą vietą Seimo rinkimuose užėmusi Tėvynės sąjunga ne tik pasisakė prieš Astravo AE statybas14, bet ir šią poziciją aktyviai viešino laikotarpiu prieš rinkimus, pavyzdžiui, rinko parašus peticijai prieš Astravo AE ir organizavo įvairius renginius šiai peticijai reklamuoti – tai buvo viena iš labiausiai akcentuojamų jų rinkimų kampanijos dalių. Tad 2016–2017 m. ne tik keitėsi aplinkybės, bet ir į Seimą buvo išrinktos prieš Astravo AE statybas pasisakančios politinės partijos, kurios bran-duolinę energetiką daugiau ar mažiau susiejo su savo rinkimų programomis.

Nepaisant to, pirmasis žingsnis Lietuvos pozicijos performulavimo link žengtas dar posėdžiaujant 2012–2016 m. kadencijos Seimui. 2016 m. gegužės 12 d. Seime priimta rezoliucija, kurioje seimūnai „<…> ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis visų reikalingų diplomatinių, teisinių, techni-nių priemonių, kad nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta“15. Tai buvo pirmasis aukšto lygmens oficialus dokumentas, kuriame nedviprasmiškai išdėstytas siekis stabdyti Astravo AE statybas. Priėmus šią rezoliuciją Lietuvos susirūpinimą branduoline sauga Baltarusijoje

12 Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Str. 94.9. 13 Darnios Lietuvos Vyriausybės programa. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa, p. 48, 111.14 TS-LKD planas Lietuvai, p. 134.15 2016 05 12 Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos

Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grės-mei sumažinti“.

11


palaipsniui pakeitė siekis sustabdyti Astravo AE statybas. 2016 m. pabaigoje šis tikslas įtraukiamas į naujosios (XVII) Vyriausybės programą16 ir praėjus keliems mėnesiams, 2017 m. vasarį, jį palai-ko 2016 m. pabaigoje į Seimą išrinktos politinės partijos, pasirašydamos susitarimą „Dėl bendrų veiksmų dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės“17. Tų pačių metų balandžio 20 d. priimamas įstatymas, kuriame įtvirtinamos procedūros ir kriterijai, kuriais remiantis už Lietuvos sienų esanti branduolinė jėgainė gali būti pripažįstama nesaugia, ir apibrėžiamos galimos apsaugos priemonės18. Nepraėjus dviem mėnesiams, birželio 15 d., Astravo AE įstatymiškai pripažįstama nesaugia, ke-liančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai19, o kiek vėliau Vyriausybė patvirtina priemonių planą prieš Astravo AE statybas20. Tad 2017 m. Lietuvos užsienio politika galutinai transformuojasi: raginimus laikytis branduolinės saugos ir tarptautinės teisės keičia reikalavimai stabdyti Astravo AE statybų procesą.

Minimas tikslas yra itin ambicingas, nes, gindama savo nacionalinius interesus, Lietuva tikisi paveikti Rusijos sąjungininkės teritorijoje vystomo Astravo AE projekto eigą, bandydama apsunkinti statomos branduolinės jėgainės eksploataciją ir didinti su projektu sietinas išlaidas. 2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarime Nr. 739 išdėstomi būsimi Lietuvos veiksmai minimos branduolinės jė-gainės atžvilgiu. Dokumente numatoma iki Astravo AE eksploatacijos pradžios arba iki 2020 m. su Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija susitarti dėl bendrų elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimo į rinką principų, o išskirtinai su Baltijos valstybėmis sutarti ir dėl papildomų mokesčių. Dokumen-te taip pat numatyta drausti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės naudojimą Astravo AE elek-trai akumuliuoti ir aktyviosios galios rezervavimo poreikiams tenkinti21, išmontuoti dalį 750 kV tarpsisteminės linijos (LN705) ir sumažinti tarpsisteminio pralaidumo pajėgumus tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Elektros sistemų sinchronizacija su KET dokumente taip pat įvardijama kaip viena iš priemonių: „<...> po Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su KET neturi likti galimybių į Lietuvos elektros energetikos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių“22. Vyriausybės programos įgyvendinimo planas aiškiai neišdėsto, kokiu būdu Lietuva sustabdys Astravo AE statybas – plane rašoma apie Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančių sprendimų užsitikrinimą tarpvyriausybinėse organizacijose, susitarimų su kaimyninėmis valstybė-mis poreikį, išankstinio perspėjimo sistemos apie radiacinį pavojų kūrimą ir garsinių perspėjimo sirenų įrengimą23.

16 Žr. XVII Vyriausybės programa.17 Žr. Lietuvos Respublikos parlamentinių politinių partijų susitarimas „Dėl bendrų veiksmų dėl nesaugios Astravo AE“.18 Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grės-

mių, įstatymas.19 Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos

Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymas.20 Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės

elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“.

21 Tai jau yra uždrausta energetikos ministro Ž. Vaičiūno įsakymu. Žr. „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

22 Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“.

23 Žr. 2017 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“.

1212


Lietuvos užsienio politikos tikslo ir jo įgyvendinimo priemonių palyginimas leidžia teigti, kad tikslui pasiekti pasirinktos priemonės tiesiogiai nesprendžia esminės problemos – Astravo AE sta-tybų. Viena vertus, siekiama sustabdyti Astravo AE statybas, kita vertus, tam numatomos priemo-nės daugiausia susideda iš veiksmų, nukreiptų prieš jau pastatytą branduolinę jėgainę, nors esminis tikslas būtent ir yra jos statybų sustabdymas. Astravo AE užbaigimas priklauso nuo daugelio veiks-nių, pavyzdžiui, nuo Rusijos politinio palaikymo ir visokeriopos finansinės bei ekspertinės paramos Baltarusijai tęstinumo, pačios Baltarusijos pozicijos, Rusijos ir Baltarusijos santykių dinamikos, taip pat nuo Europos Sąjungos politinių sprendimų. Individualiai veikianti Lietuvos užsienio politika natūraliai susiduria su apribojimais, kuriuos lemia santykinis valstybės politinis svoris. Ji yra pajėgi sumenkinti Astravo AE reputaciją, o tai jau dideliu mastu pasiekta (tam itin padėjo Baltarusijai ne-palankūs Espoo ir Orhuso konvencijų įgyvendinimo komitetų sprendimai, incidentų branduolinėje jėgainėje periodiškumas ir sistemiški bandymai juos nuslėpti), padidinti su projektu sietinas išlaidas ir apriboti jau pastatytos branduolinės jėgainės prieigą prie Europos Sąjungos rinkų, tačiau toks Lietuvos spaudimas Baltarusijai nėra lemiamas veiksnys, galintis vienašališkai priversti Baltarusiją projekto atsisakyti ar Rusiją jo neremti.

Lietuvos pasirinktų poveikio priemonių efektyvumas daugiausia priklausomas nuo palankių susitarimų su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Sąjunga, o vienašališkas fizinio ir komerci-nio elektros srauto ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių. Nors poreikis susitarti akcentuojamas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir kitose dokumentuose, per pastaruosius metus jau būta kelių pavojaus signalų, iliustruojančių tokius susitarimus supančią problematiką. Pavyzdžiui, už Energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius išreiškė poziciją, kad elektros importo ribojimas iš trečiųjų šalių branduolinių jėgainių nėra tinkama poveikio priemonė. 2017 m. liepos pradžioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamen-tinėje asamblėjoje Švedijos parlamento narys K. Härstedt pasisakė prieš Lietuvos pasiūlytą rezoliu-ciją dėl Astravo AE, o Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius 2017 m. liepos pabaigoje pareiškė, kad Latvija neketina priimti įstatymų, numatančių nesaugiai pagamintos elektros importo apribojimus.

Nepaisant pristatomų problemų, esama ir teigiamų poslinkių bandant derinti bendras priemones dėl Astravo AE. Europos Sąjungos kontekste svarbu paminėti bent tris aspektus. Europos Komisi-jos Prezidentas J. C. Junkeris laikosi požiūrio, kad Astravo AE yra ne vien Lietuvos ir Baltarusijos dvišalis klausimas, bet Europos Sąjungos lygmens problema, kurią reikia spręsti Europos Sąjungos lygiu. Taip pat 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje raginama As-travo AE atitiktį tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams laikyti veiksniu, lemiančiu tolesnius Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius24. Europos Sąjungos teisėje taip pat tikėtini pakeitimai, suteiksiantys valstybėms narėms daugiau teisių reguliuojant elektros iš trečiųjų šalių patekimą į jų rinką.

Kalbant apie pozityvias tendencijas Baltijos jūros regione, reikėtų aptarti bent keletą aspektų. Nors Lenkijos ir Baltarusijos tarpsisteminė elektros infrastruktūra bet kokiu atveju ribojo Varšuvos galimybes importuoti reikšmingą elektros energijos kiekį iš Baltarusijos, viešai išsakyta pozicija, kad

24 Žr. European Parliament resolution of 19 April 2018 on Belarus.

13


Lenkija nepirks Astravo AE pagamintos elektros, sukūrė tokio pareiškimo precedentą ir tapo poli-tiškai reikšminga Lietuvai. Praėjus pusei metų nuo Latvijos užsienio reikalų ministro pareiškimo, Latvijos Ministras Pirmininkas M. Kučinskis išdėstė nuosaikesnę poziciją pareikšdamas, kad Latvijai svarbu pasiekti bendrą poziciją su Estija ir Lietuva dėl baltarusiškos elektros pirkimo iš Astravo AE. Poreikis susitarti dėl vienodų taisyklių elektros prekyboje su trečiosiomis šalimis yra minimas ir 2017 m. gruodžio 18 d. bendrame ministrų pirmininkų pareiškime Baltijos Taryboje25, kai ankstes-niais metais šiose kasmetinėse nuostatose buvo užsiminta tik apie branduolinę saugą.

Kaip matyti, Lietuvos bandymas formuoti regioninį atsaką Astravo AE statyboms Baltarusijoje yra tiek ambicingas, kiek sudėtingas – jį veikia tiek vidaus, tiek išoriniai politiniai procesai. Žvelgiant iš dabartinio požiūrio taško, vis dar negalima adekvačiai vertinti Lietuvos užsienio politikos rezul-tatų. Juos trumpalaikėje perspektyvoje atskleis derybų su kaimynėmis valstybėmis sėkmė, pokyčiai Europos Sąjungos teisės aktuose ir bendroje pozicijoje Baltarusijos atžvilgiu, tolesni dabartinės Lietu-vos Vyriausybės veiksmai ir pats Astravo AE statybų procesas bei su juo siejamos politinės ypatybės.

1.2. POZICIJA DĖL ELEKTROS SISTEMOS SINCHRONIZACIJOS

IR REGIONINĖ POLITINĖ PROBLEMATIKA

Žlugus Sovietų Sąjungai, Europos Sąjungos narystės siekusios valstybės palaipsniui prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo – 1995 m. tai padarė Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija, o 2004 m. – Rumunija ir Bulgarija. BRELL susitarimu formalizuotas Baltijos valstybių priklausymas IPS/UPS šiuo požiūriu yra išskirtinis – Lietuva, Latvija ir Estija yra vienintelės Europos Sąjungos valstybės, kurių elektros sistemos vis dar veikia Nepriklausomų valstybių sandraugos administruo-jamoje sinchroninėje zonoje.

Diskusijos apie galimą sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros sistemomis Baltijos valsty-bėse kilo dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, tačiau dėl elektros tinklų tarp Lenkijos ir Lietuvos nebuvimo ir jungčių tarp pačių Baltijos valstybių trūkumo neperaugo į konkrečius poli-tinius prioritetus – 1999 m. bendroje Baltijos šalių energetikos strategijoje pabrėžiama sinchroniza-cijos svarba ir kartu teigiama, kad jungčių klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmiausia26. Praėjus beveik dešimtmečiui nuo minimo strateginio dokumento išleidimo, kai jungčių problema vis dar buvo aktuali, 2007 m. Baltijos valstybių ministrai pirmininkai bendrame pareiškime paskelbė elek-tros sistemų sinchronizaciją bendru strateginiu uždaviniu.

Kaip situacija keitėsi praėjus 11 metų nuo bendro prioriteto iškėlimo? Pirmiausia reikia paminė-ti, kad šioje srityje atlikta daugelis tyrimų, rodančių, kad sinchronizacija techniniu ir teisiniu požiū-riais yra įvykdoma. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad Baltijos valstybės panaikino infrastruktūrinę izoliaciją elektros energijos sektoriuje, pastatydamos elektros jungtis su Švedija, Suomija ir Lenkija. Europos Komisija ir Baltijos jūros regiono šalys atnaujintame Baltijos energetikos rinkos jungčių plane pripažįsta sinchronizacijos svarbą bendrai Europos Sąjungos vidaus energetikos rinkai. Ben-drasis sinchronizacijos projektas įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, o

25 Žr. 2017 December 18 Joint Statement Prime Ministers’ Council of the Baltic Council of Ministers.26 Žr. Baltic Energy Strategy 1999.

1414


tai turėtų užtikrinti reikšmingą Briuselio finansinę paramą, kai sinchronizacijos plano gairės bus galutinai suderintos.

Šiuo metu dėl projektų detalių deramasi tarp Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos. Itin aukšto lygio 2018 m. kovo 22 d. Briuselyje vykusio susitikimo dalyviai (Europos Komisijos Prezidentas J. C. Juncker, Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Len-kijos ministrai pirmininkai) ne tik pabrėžė, kad sinchronizacijos procesas yra vienas svarbiausių Baltijos valstybių infrastruktūros integracijos elementų, prisidedantis prie Europos Sąjungos vieny-bės ir energetinio saugumo, bet ir akcentavo Europos Sąjungos lėšų svarbą projektui įgyvendinti27. 2018 birželio 28 d. Lenkijos, Baltijos valstybių ir Europos Komisijos politinėje deklaracijoje taip pat įsipareigota finansuoti sinchronizacijos projektą. Tai yra ypač svarbu – nors projektui įgyvendinti reikalingos investicijos nėra tiksliai žinomos, Baltijos valstybių galimybės jį įgyvendinti be Europos Sąjungos finansinės paramos yra menkos.

Nepaisant šiuo metu pastebimo progreso, sinchronizacija politine prasme išlieka nepaprastai sudėtingu politiniu procesu, įtraukiančiu daug suinteresuotų šalių, aprėpiančiu didelę įvairovę klau-simų ir jau dabar susiduriančiu su Rusijos opozicija. Nors įvairiuose politiniuose pareiškimuose sinchronizacijos projektas daug kartų vadintas bendru strateginiu prioritetu, Baltijos valstybių po-zicijos dėl sinchronizacijos būdo (per Lenkiją ar per Suomiją) ne visada buvo nuoseklios. Balti-jos valstybių ministrai pirmininkai 2014 m. pabaigoje nutarė sinchronizuoti elektros sistemas per jungtis su Lenkija28 ir ta pati pozicija kiek vėliau pakartota 2015 m. Energijos tiekimo saugumo deklaracijoje29, tačiau Estija vienu metu nuo šios pozicijos nutolo ir nusprendė atidžiau panagrinėti galimybes sinchronizuotis per Suomiją statant dvi papildomas povandenines elektros jungtis. Balti-jos valstybių bendros pozicijos nuoseklumui taip pat trukdė ir Lenkijos sprendimas nestatyti antros elektros jungties su Lietuva, o tai anksčiau buvo laikoma priimtiniausiu sinchronizacijos būdu. Šis Lenkijos žingsnis nepakeitė Lietuvos pozicijos dėl sinchronizacijos krypties, bet Estija ir tam tikru mastu Latvija suabejojo tokio projekto sėkme. Baltijos valstybių pozicijas šiuo aspektu suderinti ir grįžti prie anksčiau sutartos krypties padėjo Lenkijos įsitraukimas į daugiašales derybas ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atlikta studija, kurioje pademonstruotas sinchronizacijos per Lenkiją technologinis ir ekonominis pranašumas kitų alternatyvų atžvilgiu30.

Baltijos valstybėms taip pat reikia suderinti poziciją ir dėl kitų aspektų, pavyzdžiui, kokius elektros generacijos pajėgumus vystyti ir kur, kaip spręsti Karaliaučiaus klausimą, kaip elgtis su esa-momis jungtimis su Baltarusija ir Rusija – statyti srovės keitiklius ar to nedaryti. Jungtinio tyrimų centro požiūriu, tolesnė Baltijos valstybes su Rusija ir Baltarusija jungiančių elektros tinklų eksplo-atacija nėra būtina sinchronizacijai. Pirminėse AB „Litgrid“ pateikiamose sinchronizacijos gairėse planuota pastatyti tris srovės keitiklius pasienyje su Rusija ir Baltarusija (po vieną kiekvienoje

27 Europos Komisijos pareiškimas „Energy Union: Synchronisation of the Baltic States’ electricity network with the European sys-tem will strengthen solidarity and regional security of supply.“

28 Prime Ministers` Council of the Baltic Council of Ministers Joint Statement 2014 December 5.29 Energy Security of Supply declaration 2015.30 Tyrime vertinta Baltijos elektros sistemų sinchronizacija su Lenkija tiek per vieną, tiek per dvi jungtis. Žr. Purvins, A. et. al.

2017. Integration of the Baltic States into the EU electricity system. Brussels: Joint Research Centre.

15


Baltijos valstybėje) ir atsisakyti likusių elektros linijų31. Lietuvai sinchronizacijos procesą susiejus su elektros patekimo iš Baltarusijos ribojimu, tokia pozicija pasikeitė – srovės keitiklių statyti ne-beplanuojama (išskyrus pasienyje su Karaliaučiumi)32, tačiau nėra aišku, ar tokį siekį palaikys kitos Baltijos valstybės, pavyzdžiui, Latvija svarsto išlaikyti bent vieną elektros jungtį su Rusija. Verta paminėti, kad ir Lietuvos dokumentuose numatomas saugiklis – nebus siekiama visiškai riboti elektros apsikeitimo su Rusija ir Baltarusija, jeigu paaiškės „neišvengiamos techninės priežastys“33.

Sinchronizacijos procesą sunkins ir Rusijos opozicija, pavyzdžiui, aukščiausiu politiniu lygme-niu išsakomas kaštų pasidalijimo klausimas, kuriuo bandoma formuoti Maskvai palankią viešąją nuomonę. Nors BRELL sutartyje nedviprasmiškai teigiama, kad, vienai šaliai pasitraukus iš jos ir apie tai informavus prieš šešis mėnesius34, kitos šalys negali reikalauti atlyginti dėl to patiriamą žalą, Rusijos Prezidentas V. Putinas asmeniškai kelia kaštų pasidalijimo klausimą. Dalyvaudamas 70-ojoje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje asamblėjoje jis Amerikos žurnalistams davė interviu, kuriame užsiminė apie „beprasmes milijardus dolerių“ sieksiančias Rusijos ir Europos Są-jungos išlaidas, neva kilsiančias dėl Baltijos valstybių kaltės35. Kitame interviu Italijos dienraščiui V. Putinas teigė, kad Baltijos valstybių pasiryžimas keisti sinchroninę zoną Rusijai kainuos apie 2–2,5 milijardo eurų36. Rusijos vadovo pateikiamos sumos kardinaliai skiriasi nuo „Gothia Power“ skaičiavimų, kuriuose IPS/UPS liekančioms valstybėms dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos ky-lančios išlaidos siekia 212 mln. eurų: 150 mln. už naują srovės keitiklį Karaliaučiaus ir Lietuvos pa-sienyje bei 62 mln. papildomoms elektros jungtims įrengti37. Nepaisant teiginių apie būsimus kaštus nepagrįstumo, asmeninis V. Putino dėmesys Baltijos valstybių sinchronizacijai rodo, kad Kremlius atidžiai seka šį projektą ir politinio susitarimo paieškos dėl desinchronizacijos bus sunkios.

Kaip ir Astravo AE atveju, Lietuvos užsienio politikos rezultatyvumas dėl elektros siste-mos sinchronizacijos dar negali būti vienareikšmiškai įvertintas. Žvelgiant iš vienos pusės, būta įvairiausių kliūčių, tačiau derybos dėl sinchronizacijos detalių šiuo metu vyksta Lietuvai palankiu formatu, į jas įtraukiant ne tik Baltijos valstybes, bet ir Lenkiją, ir Europos Komisiją. Kita vertus, jei derybos įstrigs arba jei Rusija bus techniškai pasiruošusi gerokai anksčiau palikti Baltijos valstybes be sinchronizacijos, nei pačios Baltijos valstybės pasirengs desinchronizacijai nuo IPS/UPS, šio strateginio uždavinio įgyvendinimas taps dar didesniu iššūkiu Lietuvos užsienio politikai.

31 Žr. Litgrid. Elektros sistemų sinchronizacija. 2015. Vilnius: Litgrid, p.12. 32 Žr. Virbickas, D. Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su Kontinentinės Europos Tinklais, 2018 m. sausio 23 d. pranešimas

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.33 Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elek-

trinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“.

34 Žr. Brell sutartis 2010 m. kovo 26 d. redakcija.35 Žr. Interview to American TV channel CBS and PBS. Rasta: http://www.embrussia.ru/node/518 Žiūrėta 2018 03 12.36 Žr. A. Gurzu. „Baltics threaten to unplug Russian region. Latvia, Lithuania and Estonia trying to shift their systems towards the

European model“. Prieiga per internetą: https://www.politico.eu/article/baltics-threaten-to-unplug-russian-region-power- kaliningrad-electricity-interconnectors-lithuania-poland-sweden/ Žiūrėta 2018 03 11.

37 Purvins, A. Ibid. P. 7.

1616

2. VISUOMENĖS POŽIŪRIO Į BRANDUOLINĘ ENERGETIKĄ

DINAMIKA38

Lietuva jau kuris laikas nebėra branduolinės energetikos gamintoja. Ignalinos atominė elektrinė (IAE) uždaryta 2009 m., tačiau klausimo aktualumas nenunyko. Branduolinė energetika toliau traukia visuomenės ir specialistų dėmesį tiek dėl IAE uždarymo aplinkybių ir augančių kaštų, tiek dėl kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo AE (AAE). Lietuvos visuomenės požiūris į bran-duolinę energetiką yra ne kartą aptartas39 kaip ir šio požiūrio kaita bei naujausi rezultatai40. Šio skyriaus tikslas – atskleisti visuomenės nuomonės dinamiką lyginant dviejų visuomenės grupių požiūrį. Pirmoji apklausa atlikta 2013 m., praėjus metams po referendumo dėl naujos AE staty-bos ir parlamentinių rinkimų (kai Darbo ir Socialdemokratų partijos tapo valdančiosios), antroji – 2017 m., taip pat prabėgus metams po parlamentinių rinkimų (kai valdančiąją daugumą užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Apklausas atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Paminėtina, kad tarp apklausų yra šiokių tokių skirtumų. Pvz., 2013 m. apklausos imtį sudarė 2002 respondentai, o 2017 m. – 1002, tačiau atrankos kriterijai ir populiacija buvo identiški: apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausos būdas – anketavimas respondentų namuose, naudojant iš anksto parengtus klausimynus. Atrankos metodas – daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomonę ir pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią. Apklausos rezultatų paklaida – iki 3 % (tikimybė – ne mažesnė nei 97 %).

2.1. BLĖSTANTIS PASITIKĖJIMAS BRANDUOLINE ENERGETIKA

Tiek 2013 m., tiek 2017 m. visuomeninėje energetinio saugumo sampratoje išryškėja panašūs aspek-tai. 2013 m. apklausoje svarbiausiais aspektais išskirti energetikos išteklių kaina – 89,7 % (svarbu arba labai svarbu), energetinių paslaugų tiekimo patikimumas – 87,9 % (svarbu arba labai svarbu) ir energetikos infrastruktūros patikimumas (t. y. vamzdynai, perdavimo tinklai, elektrinės ir pan.) – 86 % (svarbu

38 Skyrius parengtas remiantis anksčiau skelbtu straipsniu: Genys, D.; Krikštolaitis, R. 2018. Switching Political Nucle-ar Energy Preferences, Changing Public Attitude. The Journal of Baltic Law and Politics 10(2): 225–243. https://doi.org/10.1515/bjlp-2017-0018

39 Gaidys, V., Rinkevičius, L. 2008. Černobylio baimė, pigios energijos nauda ar kai kas daugiau? Dvidešimties metų visuomenės nuomonės apie Ignalinos AE sociologiniai tyrimai Lietuvoje (The scares of Chernobyl, the favouring of cheap energy or so-mething more? Twenty years of sociological public opinion polls in Lithuania on the Ignalina Nuclear Power Plant). Filosofija. Sociologija 19(4): 102–111; Genys, D., Krikštolaitis, R. 2017. The public perception of nuclear energy in Lithuania. Journal of Security Sustainability Issues 7(1): 17–25 // DOI: 10.9770/jssi.2017.7.1(2).

40 Leonavičius, V., Genys, D., Krikštolaitis, R. 2015. Public perception of energy security in Lithuania. Journal of Security and Sustai-nability Issues 4(4): 311–322 // DOI: 10.9770/jssi.2015.4.4(1); Leonavičius, V., Genys, D. 2017. Energetinio saugumo sociologija: teorija ir praktika. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 270 p. ISBN: 9786094672835.

17

2. Visuomenės požiūrio į branduolinę energetiką dinamika

arba labai svarbu). Lygiai taip ir 2017 m. išskirti trys tie patys svarbiausi aspektai, tik šiek tiek skiriasi reikšmės: energetinių resursų kaina – 93,4 % (svarbu arba labai svarbu), energetinių paslaugų tiekimo pas-laugų patikimumas – 91,9 % (svarbu arba labai svarbu) ir energetikos infrastruktūros patikimumas (t. y. vamzdynai, perdavimo tinklai, elektrinės ir pan.) – 90,5 % (svarbu arba labai svarbu).

Trimis mažiausiai svarbiais aspektais 2013 m. įvardyti naftos gavybos plėtra – 17,3 % (nesvarbu arba labai nesvarbu), branduolinės energetikos svarba – 24,1 % (nesvarbu arba labai nesvarbu), skalūninių dujų plėtra – 28,6 % (nesvarbu arba labai nesvarbu). 2017 m. mažiausiai svarbūs vėlgi išliko tie patys aspektai, tik reikšmės gerokai skiriasi: branduolinės energetikos svarba – 42,9 % (nesvarbu arba labai nesvarbu), skalūninių dujų plėtra – 37 % (nesvarbu arba labai nesvarbu), naftos gavybos plėtra – 30,1 % (nesvarbu arba labai nesvarbu).

Tyrimas liudija apie besitęsiantį ambivalentišką branduolinės energetikos vertinimą. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,9 %) apklaustųjų branduolinę energetiką paminėjo kaip svarbų Lietuvos ener-getiniam saugumui aspektą, o 42,9 % manė, kad branduolinės energetikos plėtra yra absoliučiai nesvar-bus ar nesvarbus aspektas. Dar penktadalis (20,2 %) respondentų šiuo klausimu nebuvo apsisprendę.

Kaip rodo kiti tyrimai41, yra daugybė visuomenės narių, neturinčių tvirto apsisprendimo bran-duolinės energetikos klausimu daugelyje šalių. Branduolinės energetikos tema yra gana kontrover-siška ir labai imli visuomenės reakcijoms. Duomenys rodo, kad tose šalyse, kuriose branduolinė energetika yra plėtojama, paprastai visuomenė turi daugiau žinių ir ją labiau palaiko. Tačiau kas eina pirmiau – palankus visuomenės požiūris ar egzistuojanti technologija – nėra vienareikšmiškai atsakoma42.

Siekiant aiškiau suprasti Lietuvos visuomenės požiūrį į branduolinę energetiką ir su tuo susiju-sius aspektus, respondentams užduoti klausimai, susiję su asmeninėmis žiniomis apie branduolinės energetikos privalumus bei trūkumus, informaciją apie rizikas bei paramą naujai AE (plačiau žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Požiūris į branduolinę energetiką ( %), 2017 m.

Aš žinau branduo-linės energetikos

privalumus ir trūkumus

Aš turiu pakanka-mai informacijos apie kaimynystėje plėtojamų bran-

duolinės energeti-kos projektų gali-mą riziką ir naudą

Esu gerai infor-muotas apie ener-getikos problemas

Ar jūs pritariate naujos AE staty-boms Visagine?

Visiškai nesutinku 8,7 10,1 13,2 22,7

Nesutinku 39,2 42,0 57,4 33,6

Sutinku 36,2 32,0 18,1 16,7

Visiškai sutinku 4,7 4,9 1,8 3,0

Nežinau / neturiu nuomonės

11,2 11,0 9,5 24,0

41 NEA, OECD, “Public Attitudes to Nuclear Power. Report (NEA No. 6859)” (2010) // https://www.oecd-nea.org/ndd/ reports/2010/nea6859-public-attitudes.pdf.

42 Ibid.

1818


Antra, visiškai kitokia situacija vertinant kitus du požiūrius. Išnagrinėjus nuomones dėl teigi-nio „Esu gerai informuotas apie energetikos problemas“, matyti dominuojanti (70,6 %) nepritarian-čiųjų grupė, kur kas mažesnė (19,9 %) pritariančiųjų grupė ir mažiausia grupė, neturinti nuomonės (9,5 %). Atsakiusieji į klausimą „Ar pritariate naujos AE statyboms Visagine“? didelę grupę, bet mažesnę nei ankstesniu atveju, sudarė nepritariantieji (56,3 % visiškai nesutinku / nesutinku), pa-našiai kaip ir ankstesniu klausimu – pritariantieji (19,7 % visiškai sutinku / sutinku), o didžiausią grupę sudarė nežinantys bei neapsisprendę asmenys (24 %).

Trečia, regis, respondentai turi daugiau informacijos ar bent jau pozityviau vertina turimas branduolinės energetikos žinias nei žinias apie energetinį saugumą apskritai. Nors beveik pusė ap-klaustųjų (47,9 %) pasakė nežiną privalumų ir trūkumų, tik 24 % buvo neapsisprendę naujosios Visagino AE statybų atžvilgiu, o tai reiškia, kad ketvirtadalis visų apklaustųjų priėmė sprendimą neturėdami pakankamai informacijos. Tai iš dalies susiję su minėta prielaida, jog didelės visuome-nės gretos neturi tvirtos nuomonės branduolinės energetikos atžvilgiu.

2.2. SKIRTINGŲ POŽIŪRIŲ SUSIDŪRIMAS

Siekiant identifikuoti požiūrio į branduolinę energetiką skirtumus tarp grupių, buvo nuspręsta at-likti klasterių analizę. Klasteriai suformuoti remiantis socioekonominio statuso koncepcija, kilusia iš amerikietiškos socialinės stratifikacijos tyrimų tradicijos43. Socioekonominio statuso koncepcija grindžiama trimis pagrindiniais kintamaisiais: išsilavinimu, pajamomis ir užimtumu. Ir nors tokia siaura bei statiška šiuolaikinės visuomenės stratifikacijos interpretacija gali būti kritikuotina, vis dėlto manoma, kad ji leidžia kristalizuoti esminius visuomenės narių skirtumus. Trys empiriniai klausimai yra šie: koks jūsų išsilavinimas? kuo jūs užsiimate? kokios jūsų pajamos? Jie yra kaip ne-priklausomi kintamieji klasteriams suformuoti.

Pritaikius hierarchinio klasterizavimo metodą buvo gauti du klasteriai (2 lentelė).

43 Ganzeboom, H. B. G., de Graaf, P. M., Treiman, D. J. 1992. A Standard International Socio-economic Index of Occupational Status. Social Science Research 21(1): 1–56. // DOI: 10.1016/0049-089X(92)90017-B.

19


2 lentelė. Klasterių centrai44

2013Klasterių centrai

2017Klasterių centrai

Klausimas 1 2 Klausimas 1 2Koks jūsų išsilavinimas?

Pradinis / nebaigtas vidurinisVidurinisProfesinisAukštesnysisNebaigtas aukštasisAukštasisKitas išsilavinimas

4 3

Koks jūsų išsilavinimas?Pradinis / nebaigtas vidurinisVidurinisProfesinisAukštesnysisNebaigtas aukštasisAukštasisKitas išsilavinimas

4 3

Koks jūsų užsiėmimas?Valstybinės įstaigos darbuotojasPrivačios įmonės savininkasPrivačios įmonės darbuotojasStudentas / moksleivisBedarbisPensininkasKita veikla

2 6

Koks jūsų užsiėmimas?Valstybinės įstaigos darbuotojasPrivačios įmonės savininkasPrivačios įmonės darbuotojasStudentas / moksleivisBedarbisPensininkasKita veikla

2 6

Kokios jūsų šeimos pajamos (vienam žmogui sumokėjus mokesčius)?44

Iki 86,89 Eur87,18–173,77 Eur

174,06–260,66 Eur260,95–347,54 Eur347,83–434,43 Eur434,72–521,32 Eur521,61–608,20 Eur

608,49 Eur ir daugiau

4 3

Kokios jūsų šeimos pajamos (vienam žmogui sumokėjus mokesčius)?

Iki 100 Eur101–200 Eur201–300 Eur301–400 Eur401–500 Eur501–600 Eur601–700 Eur

701 Eur ir daugiau

4 3

2 lentelėje matome identišką 2013 m. ir 2017 m. apklausų rezultatą. Pirmąjį klasterį sudaro la-biau išsilavinę, turtingesni privačių kompanijų savininkai arba jose dirbantys respondentai. Antraja-me klasteryje dominuoja žemesnio išsilavinimo (dažniausiai profesinio rengimo), žemesnių pajamų pensininkai, nedirbantys ir studentai. Remiantis klasterių analize respondentai padalyti į dvi ryškias dalis: pirmąją sudaro gerai išsilavinusi, aktyviai dirbanti ir aktyviai prie šalies ekonomikos prisi-dedanti visuomenės dalis; antrąją – mažiau išsilavinusi, ekonomiškai pasyvesnė ir nuo valstybinės socialinės gerovės programų labiau priklausanti visuomenės dalis.

2013 m. apklausos atveju pirmąjį klasterį sudaro 853 individai, arba 42,61 % visų apklaustųjų; antrąjį – 916 individų, arba 45,75 % visų apklaustųjų; 233 individai neatsakė (11 64, %). Kadangi 2017 m. tyrimo imtis yra mažesnė (N = 1002), todėl klasterių narių skaičius taip pat mažesnis: pirmąjį klasterį sudaro 398 individai, arba 39,72 % visų apklaustųjų, antrąjį – 476 individai, arba

44 2013 m. atliktos apklausos metu šalyje galiojo nacionalinė valiuta litas. Nors lentelėje pateikta išraiška eurais, kategorija anuomet sukurta tuometinei sistemai. Dėl šios priežasties sumos šioje kategorijoje tarp apklausų nedaug skiriasi.

2020


47,51 % apklaustųjų; 128 individai neatsakė (12,77 %). Bene ryškiausias skirtumas tarp apklausų – padidėjusi skirtis tarp klasterių.

2.3. VISUOMENĖS NUOMONĖS POKYTIS 2013–2017 METAIS

Atlikus klasterinę analizę ir padalijus apklaustuosius į dvi dalis, įdomu ištirti požiūrio į branduolinę energetiką ir naujos AE statybą skirtumus tarp klasterių (3 lentelė).

3 lentelė. Požiūrio skirtumai tarp klasterių (%) 2013 m.45

Klausimas Chi kvadratasAsymp. Sig.

(2-tailed)1-as % 2-as %

9.3. Aš žinau branduolinės energe-tikos privalumus ir trūkumus 25,183 .000

Visiškai / nesutinku45 51,8 56,1Nežinau / neatsakė 12,6 18,2Visiškai / sutinku 35,6 25,7

20.1. Manau, kad Visagino AE projektas bus saugus 18,799 .000

Visiškai / nesutinku 43,1 39,2Nežinau / neatsakė 30,0 39,5Visiškai / sutinku 26,9 21,3

20.2. Aš manau, kad Visagino AE bus ekonomiškai naudinga Lietuvai

15,566 .000Visiškai / nesutinku 38,6 36,7Nežinau / neatsakė 30,7 39,0Visiškai / sutinku 30,7 24,3

20.3. Aš manau, kad Visagino AE sukels papildomų problemų šalyje (pvz., oligarchijos įsigalėjimą)


1.7. Branduolinės energetikos plė-tros svarba Lietuvos energetiniam saugumui


Pirma, analizė parodė, kad abu klasteriai kiekvieną klausimą vertino skirtingai. Chi kvadrato vieningumo (homogeneity) testu nustatyta, kad tarp pirmo ir antro klasterių atsakymų esti statistiškai reikšmingų skirtumų. 3 lentelė parodė, kad visi penki atsakymai rodo esant reikšmingų skirtumų tarp klasterių narių nuomonės. Antra, kaip buvo galima tikėtis, antrojo klasterio nariai yra labiau neapsisprendę ir dažniau neturėjo nuomonės (žr. 3 lentelę). Dažniausiai šios kategorijos atsakymai viršijo 30 % (išmintį sudaro teiginys „Aš žinau branduolinės energetikos privalumus ir trūkumus“ – 18,2 %). Trečia, pirmojo klasterio respondentai yra pozityvesni kiekvieno klausimo atžvilgiu (įskai-tant „Aš manau, kad Visaginas AE statybos sukels papildomų problemų šalyje (pvz., oligarchijos įsigalėjimą)“). Tačiau tai nereiškia, kad antrojo klasterio respondentai yra skeptiškesni kiekvienu atveju. Nors pirmojo klasterio nariai yra pozityvesni, tuo pat metu jie yra ir skeptiškesni. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo atsakymų pobūdžio, pirmojo klasterio nariai yra labiau apsisprendę nei antrojo.

Apibendrinant pagrindinius skirtumus tarp klasterių, galima sakyti, kad pirmojo klasterio nariai (geriau išsilavinę, turtingesni, dažniau dirbantys privačiame sektoriuje, dažniau gyvenantys mies-tuose, kurių amžius varijuoja tarp 26 ir 55 metų) yra pozityvesni ir kritiškesni kiekvieno klausimo

45 Atsakymai Visiškai sutinku ir Sutinku sujungti į Visiškai / sutinku, taip pat ir atsakymai Visiškai nesutinku ir Nesutinku – Visiškai / nesutinku.

21


atžvilgiu. Jie linkę sutikti su branduolinės energetikos privalumais (saugumu, ekonomine nauda), bet kartu su trūkumais (VAE poveikiu oligarchijos įsigalėjimui). Galiausiai šis klasteris turi kur kas mažiau abejonių branduolinės energetikos plėtros atžvilgiu ir yra linkęs ją palaikyti.

Antrojo klasterio atstovai (prasčiau išsilavinę, mažesnių pajamų, dažniausiai pensininkai, ne-dirbantys ar studijuojantys, dažniau gyvenantys kaimo vietovėse, vyresni nei 56 metų) turi mažiau informacijos ir yra nesusipažinę su branduolinės energetikos klausimais. Šio klasterio atstovai nėra kritiški minėtiems klausimams (išskyrus „Aš žinau branduolinės energetikos privalumus ir trūku-mus“). Galiausiai šio klasterio atstovai turi daugiau abejonių dėl branduolinės energetikos plėtros.

Dėl per pastaruosius kelerius metus įvykusių pokyčių energetinio saugumo srityje46 kelis ty-rimo klausimus teko pakoreguoti, pakeisti kitais arba visai atsisakyti. Taigi 2017 m. respondentai buvo paklausti šiek tiek kitų dalykų (4 lentelė). Atitinkamai tiesioginis palyginimas įmanomas tik tarp dviejų klausimų. Vis dėlto kiti klausimai leidžia atskleisti bendresnį visuomenės požiūrio į branduolinę energetiką pokytį.

4 lentelė. Požiūrio skirtumai tarp klasterių ( %) 2017 m.

KlausimasChi

kvadratasAsymp. Sig.

(2-tailed)1-as % 2-as %

81. Esu gerai informuotas apie ener-getikos problemas 17,823 .000


83. Žinau branduolinės energetikos privalumus ir trūkumus 12,945 .002

Visiškai / nesutinku 47,5 50,0Nežinau /neatsakė 6,5 12,8Visiškai / sutinku 46,0 37,2

87. Turiu pakankamai informacijos apie kaimyninėse šalyse plėtojamų branduolinės energetikos projektų riziką ir naudą

5,941 .051

Visiškai / nesutinku 54,0 52,3Nežinau / neatsakė 7,3 12,2

Visiškai / sutinku 38,7 35,5

96. Ar pritariate Visagino AE statybai? 7,873 .020


1.7. Branduolinės energetikos svarba Lietuvos energetiniam saugumui 4,070 .131


16. Kaimyninėse šalyse (Astravo – Baltarusijoje ir Baltijos – Kaliningra-de) plėtojamų branduolinės energeti-kos projektų svarba Lietuvai

11,473 .003

Visiškai / nesutinku 33,4 26,3Nežinau / neatsakė 18,9 27,9

Visiškai / sutinku 47,7 45,8

2013 m. statistiškai reikšmingi skirtumai tarp klasterių buvo fiksuoti visų klausimų atžvilgiu, o 2017 m. reikšmingi skirtumai fiksuojami trijų (iš šešių) klausimų atveju (žr. 4 lentelę). Net ir regint pastebimus nuomonių tarp klasterių skirtumus klausimų – „Turiu pakankamai informacijos apie kaimyninėse šalyse plėtojamų branduolinės energetikos projektų riziką ir naudą“ ir „Branduolinės

46 Augutis, J., Krikštolaitis, R., Leonavičius, V., Pečiulytė, S., Genys, D., Česnakas, G., Martišauskas, L., Juozaitis, J. 2017. Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga. 2015–2016 (Lithuania’s energy security. Annual review. 2015–2016.) Kaunas: Vytauto Di-džiojo universitetas; Genys, D., Krikštolaitis, R. supra note 3.

2222


energetikos svarba Lietuvos energetiniam saugumui“ – atžvilgiu, šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi.

Pirmas klasteris išliko kritiškesnis kiekvieno klausimo atžvilgiu. Nepaisant to, kad didelė klas-terio dalis teigė nesanti gerai informuota apie energetikos problemas (67,9 %) bei branduolinės ener-getikos privalumus ir trūkumus (47,5 %), jie vis tiek geriau vertina turimą informaciją nei antrojo klasterio nariai (atitinkamai 25,1 % prieš 14,7 % ir 46 % prieš 37,2 %) (žr. 4 lentelė).

Antrojo klasterio atstovai turi reikšmingai mažiau informacijos įvairių klausimų atžvilgiu ir tuo pačiu metu yra labiau susirūpinę bei skeptiškesni branduolinės energetikos plėtros ir jos poveikiu Lietuvos energetiniam saugumui atžvilgiu (35,1 %).

Abiem klasteriams trūksta informacijos apie kaimyninėse šalyse plėtojamų branduolinės ener-getikos projektų riziką ir naudą (18,9 % vs. 27,9 % – Nežino / neatsakė). Abu yra kritiški naujos VAE statybos atžvilgiu (60,3 % vs. 54,2 % – Visiškai / nesutinku) ir branduolinės energetikos at-žvilgiu apskritai (46,2 % vs. 42,6 %) (žr. 4 lentelę).

Galiausiai, lyginant teiginius „Branduolinės energetikos plėtros svarba energetiniam saugumui Lietuvoje“ ir „Kaimyninėse šalyse (Astravo – Baltarusijoje ir Baltijos – Kaliningrade) plėtojamų branduolinės energetikos projektų svarba Lietuvai“, matyti, kad nedaugelis respondentų pritaria branduolinės energetikos svarbai Lietuvai ateityje (37 % – 35,1 % – visiškai / sutinku), bet gana di-delė dalis respondentų mano, kad kaimyninėse šalyse plėtojami branduolinės energetikos projektai yra problema Lietuvos energetiniam saugumui (47,7 % – 45,8 % – visiškai / sutinku).

Apibendrinant 2013 m. ir 2017 m. apklausas, analitiškai galima išskirti dvi socialines kategori-jas, turinčias skirtingas nuostatas Lietuvos energetinio saugumo situacijos atžvilgiu. Remiantis so-cioekonominio statuso koncepcija šios dvi kategorijos pasiskirsto į aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų ir sąlygiškai aukštesnės pozicijos užimtumo hierarchijoje. Duomenys parodė, kad aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų ir aukštesnės pozicijos užimtumo hierarchijoje kategorija dažniausiai turi daugiau informacijos, kritiškiau vertina energetinio saugumo problematiką nei žemesnių trijų parametrų socialinė kategorija. Sociologiškai žvelgiant, toks pasiskirstymas nestebina. Kita vertus, nepaisant abiejų grupių panašaus padidėjusio skeptiško požiūrio į branduolinę energetiką, svarbu pabrėžti, kad longitudinis tyrimas atskleidė, jog per ketverius metus padidėjęs abiejų socialinių kategorijų nuostatų skirtumas rodo didėjantį Lietuvos gyventojų susiskaidymą. Galima spėti, kad skirtingas energetinio saugumo suvokimas atspindi bendresnį Lietuvos visuomenės susiskaidymą bei skirtingas nuostatas ir kitų Lietuvoje vykstančių procesų atžvilgiu.

2.4. IŠVADOS

Lyginant 2017 ir 2013 m. apklausų rezultatus, galima išskirti keturias pagrindines tendencijas.Pirma, visuomenė tapo geriau informuota ir kritiškesnė. Ši tendencija galioja abiem klasteriams:

„Aš žinau branduolinės energetikos privalumus ir trūkumus“ 2013 m.: 12,6 % ir 18,2 %, o 2017 m.: 6,5 % ir 12,8 % – Nežino / neatsakė; „Branduolinės energetikos plėtros svarba energetiniam saugu-mui“ 2013 m.: 21,5 % ir 32,3 %, o 2017 m.: 16,8 % ir 22,3 % – Nežino / neatsakė.

23


Antra, klasterių analizė padalijo respondentus į dvi panašaus dydžio grupes. Pastebimiausias skirtumas tarp apklausų – tai dar didesnis atotrūkis tarp klasterių 2017 m. atveju. 2013 m. pasiskirs-tymas tarp klasterių buvo panašus (1-as – 42,61 %; 2-as – 45,75 %), o 2017 m. atotrūkis tapo gerokai ryškesnis (1-as – 39,72 %; 2-as – 47,51 %). Atitinkamai pirmasis klasteris išliko kritiškesnis ir geriau informuotas, antrasis mažiau informuotas ir mažiau apsisprendęs.

Trečia, bendra visuomenės požiūrio tendencija indikuoja mažėjančią branduolinės energetikos kaip svarbaus energetinio saugumo veiksnio reikšmę. Teiginio „Branduolinės energetikos svarba Lietuvos energetiniam saugumui“ atveju užfiksuotas „nesutikimo“ augimas: 2013 m.: 1-as – 25,4 % ir 2-as - 22,5 %, o 2017 m.: 1-as – 46,2 % ir 2-as – 42,6 % – Visiškai / nesutinku.

Ketvirta, duomenų analizė parodė, kad pasikeitus Lietuvos politinėms preferencijoms – nuo naujos VAE statybų prie bandymų stabdyti kaimyninėje Baltarusijoje statomą AE, pasikeitė ir vi-suomenės nuomonė. Didesnė dalis respondentų – 46,2 % ir 42,6 % – visiškai / nesutinka su bran-duolinės energetikos svarba Lietuvos energetiniam saugumui. Panaši apklaustųjų dalis – 47,7 % ir 45,8 % – visiškai / sutinka su kaimyninėse šalyse (Astravo – Baltarusijoje ir Baltijos – Kaliningrade) plėtojamų branduolinės energetikos projektų poveikiu Lietuvos energetiniam saugumui.

2424

3. LIETUVOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS 2007–2016 METAIS

Integralųjį Lietuvos energetinio saugumo lygį galima įvertinti tik atsižvelgiant į visus veiksnius, darančius įtaką energetiniam saugumui. Tokių veiksnių (indikatorių) yra daugiau kaip 60. Visi jie suskirstyti į tris blokus – techninį, ekonominį ir sociopolitinį. Kiekvienas blokas ir kiekvienas in-dikatorius turi savo svorį bendrame įvertyje, kuris ir integruoja visų veiksnių įtaką energetiniam saugumui. Šis bendras įvertis vadinamas energetinio saugumo lygiu, matuojamu pagal skalę nuo 0 (blogiausia reikšmė) iki 100 (geriausia reikšmė).

3.1. LIETUVOS BENDRASIS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS

Vertinti Lietuvos energetinio saugumo lygį pradedama nuo 2007 m. Šie metai pasirinkti kaip bazi-niai, nes tuo metu Lietuvos energetikos sektoriuje nebuvo įgyvendinami didesni energetikos projek-tai. Nagrinėjant integruotąjį Lietuvos energetinio saugumo lygį analizės laikotarpio pradžioje buvo pastebimas nuosaikus lygio didėjimas: nuo 57,0 proc. (2007 m.) iki 59,4 proc. (2009 m.). Uždarius Ignalinos AE energetinio saugumo lygis krito ir trejetą metų (iki 2013 m.) išliko beveik stabilus – buvo 55,6–55,9 proc. Pradedant 2013 m. jau pastebimas energetinio saugumo lygio didėjimas, kuris 2016 m. siekė 67,8 proc. Šalies energetinio saugumo situaciją blogino veiksniai, susiję su gamtinių dujų tiekimo sistema, rinkų suvaržymais, priklausomybe nuo energijos išteklių importo iš vienos šalies tiekėjos ir neproporcingai didelės gyventojų išlaidos energetinėms paslaugoms. Didžiausią įtaką energetinio saugumo lygio didėjimui turėjo mažėjantis gamtinių dujų ir didėjantis biokuro dedamosios svoris šalies kuro ir energijos balanse, mažėjantis energijos vartojimo intensyvumas bei 2015 m. pradėję veikti SGD terminalas ir elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Energetinio saugu-mo lygio dinamika iliustruota 1 paveiksle.

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %

57,0 %

2007

58,1 %

2008

59,4 %

2009

55,6 %

2010

55,9 %

2011

55,6 %

2012

59,2 %

2013

61,4 %

2014

66,3 %

2015

67,8 %

2016

1 paveikslas. Energetinio saugumo lygio dinamika 2007–2016 m.

25

3. Lietuvos energetinio saugumo lygis 2007–2016 metais

Uždarius Ignalinos AE, nuo 2010 m. situacija energetikos sektoriuje pakito, nes pasikeitė vy-raujantis elektros energijos gamybos šaltinis – bazinę elektros energijos gamybą užtikrino dujomis kūrenamos jėgainės. Dujų tiekimas yra jautriausias ekonominiams ir geopolitiniams veiksniams, todėl vienintelės šios kuro rūšies vyravimas energijai gaminti mažina energetinį saugumą. Dėl to 2010–2012 m. ir buvo matomas žymesnis energetinio saugumo lygio sumažėjimas. 2015 m. ener-getinio saugumo lygis padidėjo akivaizdžiai, tai susiję su naujuoju SGD terminalu bei atsiradusia diversifikacija dujų rinkoje.

Vertinant bendrą energetinio saugumo lygį, sudedami visų indikatorių rezultatai, todėl bloges-nę vieno sektoriaus energetinio saugumo situaciją iš dalies kompensuoja geresni kito sektoriaus ro-dikliai. Vis dėlto kritinę būseną žymintys indikatoriai rodo, kad energetikos sektoriuje yra esminių problemų, kurias būtina spręsti. 5 lentelėje pateiktas indikatorių pasiskirstymas pagal tris būsenas skirtingais metais.

Nuo 2010 m. vietoj 67 indikatorių naudojama tik 59. Indikatorių imtis sumažėjo dėl patobulin-tos energetinio saugumo lygio skaičiavimo metodikos. 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE, nuo 2010 m. nebeskaičiuojami techninio ir ekonominio blokų indikatoriai, susiję su branduoline energetika ir branduolinio kuro tiekimu.

Iki 2010 m. didžioji dalis indikatorių buvo normalios būsenos, o pradedant 2010 m. didesnė in-dikatorių dalis jau patenka į prieškritinę būseną. Ir tik 2015 m., kai pradėjo veikti SGD terminalas, vėl pradeda dominuoti indikatoriai, esantys normalios ir prieškritinės būsenos.

5 lentelė. Indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016Kritinė būsena 22 22 21 18 17 18 18 17 12 11Prieškritinė būsena 17 17 16 20 20 19 17 16 19 18Normali būsena 28 28 30 21 22 22 24 26 28 30

Nagrinėjamuoju periodu (2007–2014 m.) iki Lietuvai įdiegiant į energetikos sistemą suskystintų dujų terminalą ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dauguma indikatorių, patenkančių į kritinės būsenos zoną, buvo susiję su dujų sistema: dujų pirkimo kainos santykis su ES šalių vidutine pirki-mo kaina, dujų dalis perkama iš didžiausio tiekėjo, didelis elektros ir šiluminės energijos gamybos priklausomumas nuo dujų. Nemažai indikatorių į kritinę zoną patenka dėl rinkos sąlygų trūkumo, ypač šilumos gamybos sektoriuje. Sociopolitinis indikatorių blokas rodo, kad didžiausią neigiamą įtaką energetiniam saugumui daro didelė Lietuvos priklausomybė nuo importo iš vienos šalies ir neproporcingai didelės gyventojų išlaidos energetinėms paslaugoms, palyginti su vidutinėmis pa-jamomis, taip pat neigiamas gyventojų nusistatymas naujų energetikos projektų atžvilgiu bei vals-tybių, patenkančių į tyrimą, žemi politinio stabilumo reitingai. Tolesniuose poskyriuose išsamiau apžvelgiami kiekvieno bloko indikatoriai.

3.2. TECHNINIO BLOKO ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS

Techninį bloką sudaro 23 indikatoriai, o nuo 2010 m. – 20 indikatorių. Techninio bloko ener-getinio saugumo lygis 2007–2012 m. laikotarpiu svyravo kiekvienais metais nuo mažiausio

2626


lyg mens – 61,6 proc. (2012 m.) iki didžiausio lygmens – 63,4 proc. (2018 m.). Nuo 2012 m., kai buvo pasiektas žemiausias techninio bloko lygis, matoma, kad lygis kilo nuosaikiai, kol 2016 m. pasiekia aukščiausią lygį – 67,2 proc. Šalies energetinio saugumo situaciją blogino didelis energijos gamybos įrenginių amžius, besibaigiantis jų naudojimo laikas ir energijos gamybos sutelkimas į gana nedidelį technologijų skaičių, ypač analizuojamo laikotarpio pradžioje, tačiau laikui bėgant ši situacija po truputį kito. 2015 m. pradėjus eksploatuoti naujus įrenginius ir technologijas, techninio bloko energetinio saugumo lygis didėjo.

Techninė sritis – stipriausia Lietuvos energetikos sektoriaus dalis. Dideli ir dažnai pertekliniai energijos gamybos pajėgumai, gerai išvystyti energijos perdavimo ir skirstymo tinklai, galimybė daugeliui energijos gamybos įrenginių naudoti alternatyvų kurą leidžia teigti, kad Lietuvos energe-tikos sektoriaus techninė pusė atitinka valstybės energetinio saugumo poreikius. Situaciją blogina didelis energijos gamybos įrenginių amžius ir energijos gamybos sutelkimas į gana nedidelį techno-logijų skaičių, ypač analizuojamo laikotarpio pradžioje, tačiau laikui bėgant ši situacija po truputį keičiasi. Dėl natūralaus įrenginių senėjimo tam tikrą laiką techninio bloko rodikliai kiek mažėjo, tačiau, pradėjus eksploatuoti naujus įrenginius ir technologijas, techninio bloko energetinio saugu-mo lygis paskutinius keletą metų stabilizavosi. Vėlgi, kaip ir bendruoju atveju, taip daugiausia vyks-ta dėl mažėjančio dujų ir didėjančio biokuro dedamųjų svorių apskaičiuojant integruotą energetinio saugumo lygį. Techninio bloko indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas, pateiktas 6 lentelėje, rodo, kad didesnė indikatorių dalis yra normalios arba prieškritinės būsenos.

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %

62,1 %

2007

63,4 %

2008

61,2 %

2009

62,1 %

2010

62,1 %

2011

61,6 %

2012

62,3 %

2013

63,4 %

2014

66,7 %

2015

67,2 %

2016

2 paveikslas. Techninio bloko energetinio saugumo lygio dinamika 2007–2016 m.

6 lentelė. Techninio bloko indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas


27

3. Lietuvos energetinio saugumo lygis 2007–2016 metais

3.3. EKONOMINIO BLOKO ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS

Ekonominį bloką sudaro 34 indikatoriai, o nuo 2010 m. – 29 indikatoriai. Nagrinėjamu laikotar-piu šio bloko energetinio saugumo lygis nuosekliai didėjo nuo 44,6 proc. (2010 m.) iki 65,9 proc. (2016 m.). Iki 2014 m. šio indikatorių bloko lygis buvo žemiausias iš visų indikatorių blokų, tačiau, pradėjus veikti SGD terminalui ir elektros jungtims su Švedija ir Lenkija, ekonominio bloko energe-tinio saugumo 2015 m. lygis padidėjo labiausiai – per 8,8 proc. punkto. Bloko energetinio saugumo lygio kaita pavaizduota 3 paveiksle. Bendras bloko energetinio saugumo lygio augimas yra susijęs su laisvųjų rinkų plėtra energetikos sektoriuje, pirmiausia elektros energetikos sistemoje. Labai didelė elektros energijos importo dalis nuo 2010 m. sumažino bendrą bloko lygį, tačiau, Lietuvai prisijun-gus prie elektros energijos prekybos biržos, padidėjęs biokuro naudojimo mastas gaminant energiją ir biokuro rinkos formavimasis kompensavo smukimą bei sukūrė potencialą bendram bloko saugu-mo lygiui kilti.

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %

47,5 %

2007

50,8 %

2008

51,6 %

2009

44,6 %

2010

47,0 %

2011

47,4 %

2012

50,5 %

2013

55,8 %

2014

64,6 %

2015

65,9 %

2016

3 paveikslas. Ekonominio bloko energetinio saugumo lygio dinamika 2007–2016 m.

Iki 2016 m. pagrindiniai ekonominio bloko indikatoriai, esantys kritinės būsenos, buvo susiję su dujų sektoriumi, besiformuojančia biokuro tiekėjų koncentracija, taip pat su importuojamais energijos ištekliais.

7 lentelė. Ekonominio bloko indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas


2828


3.4. SOCIOPOLITINIO BLOKO ENERGETINIO SAUGUMO LYGIS

Sociopolitinį bloką sudaro 10 indikatorių. Lietuvos energetinio saugumo lygis šiame bloke 2009–2012 m. aiškiai mažėjo. Bendras bloko saugumo lygis 2009 m. siekė 65,6 proc., o 2012 m. – tik 57,8 proc. Tačiau pastaraisiais trejais metais stebimas saugumo lygio kilimas, jis 2016 m. pasiekė maksimalų lygį – 70,3 proc. Bloko energetinio saugumo lygio kaita matyti 4 paveiksle.

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %

61,4 %

2007

60,3 %

2008

65,6 %

2009

60,3 %

2010

58,6 %

2011

57,8 %

2012

64,7 %

2013

65,0 %

2014

67,5 %

2015

70,3 %

2016

4 paveikslas. Sociopolitinio bloko energetinio saugumo lygio dinamika 2007–2016 m.

Bendras šio bloko energetinio saugumo lygio žemėjimas buvo susijęs su didėjusiu energijos išteklių importu, importo priklausomumu nuo vienos valstybės ir didėjančia gyventojų pajamų da-limi, skiriama šildymui ir elektros energijai apmokėti. Bendrą bloko saugumo lygį kėlė tik gerėjantis pačios Lietuvos rizikos reitingas.

Sociopolitinio bloko indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas, pateikiamas 8 lentelėje, rodo, kad nuo 2008 m. indikatorių, žyminčių kritinę būseną, padaugėjo iki 4. Šį pasiskirstymą itin pavei-kė aplinkinių valstybių ir Lietuvos politinės rizikos augimas ir kiti minėti veiksniai.

8 lentelė. Sociopolitinio bloko indikatorių pasiskirstymas pagal būsenas


29

4. LIETUVOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIO PALYGINIMAS SU LATVIJOS IR

ESTIJOS ENERGETINIO SAUGUMO LYGIU

Taikant tą pačią metodiką 2008–2016 metų Lietuvos energetinio saugumo lygis buvo palygintas su Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygiu. Gauti rezultatai pateikti 5 paveiksle ir 9 lentelėje. Iš jų matyti, kad 2008–2014 m. laikotarpiu Lietuvos energetinio saugumo lygis buvo žemesnis nei Latvijos ir Estijos, kol, 2015 m. atsiradus naujiems energetikos objektams, Lietuvos ir Latvijos lygiai beveik susilygino. Estijos ir Latvijos energetinio saugumo lygiai patenka į normalią būseną, o Lie-tuvos energetinis saugumo lygis tapo šios būsenos tik 2016 m.

80 %

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

LT

LV

EE

5 paveikslas. Energetinio saugumo lygio dinamika Baltijos valstybėse

9 lentelė. Energetinio saugumo lygio dinamika 2008–2016 m.

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016Lietuva 58,13 % 59,44 % 55,65 % 55,90 % 55,61 % 59,18 % 61,40 % 66,27 % 67,79 %Latvija 66,91 % 66,85 % 63,53 % 65,11 % 65,26 % 67,65 % 69,00 % 68,12 % 68,86 %Estija 65,36 % 70,33 % 68,37 % 71,07 % 69,66 % 71,33 % 73,35 % 74,37 % 74,43 %

Visos trys šalys yra panašioje grėsmių ir rizikų aplinkoje. Iš esmės didelius energetinio saugumo lygio skirtumus lemia techninis ir ekonominis blokai. Jau buvo minėta, kad Lietuvos ekonominiame bloke didžiąją dalį kritinės būsenos indikatorių sudaro indikatoriai, susiję su dujų sektoriumi. Pana-ši situacija yra ir Estijoje bei Latvijoje. Tačiau, vertinant trijų Baltijos valstybių energetinio saugumo lygį, atsiranda skirtumų dėl dujų sektoriaus dalies šalių kuro ir energijos balansuose. 2010–2016 m. laikotarpiu Lietuvos energetinio saugumo lygyje dujų sektorius vidutiniškai užima apie 28 proc., Latvijoje jis sudaro vidutiniškai apie 15 proc., o Estijoje – apie 7 proc. Visose trijose valstybėse

3030


geriausiai vertintinas biokuro sektorius, kuris Lietuvoje sudaro apie 23 proc. bendro energetinio saugumo lygio, Estijoje – apie 21 proc., Latvijoje – apie 39 proc.

10 lentelė. Vidutiniai Baltijos valstybių grupių svoriai techniniame ir ekonominiame blokuose (2010–2016 m.)

Lietuva Latvija EstijaElektra 20,45 % 22,32 % 32,01 %Dujos 27,90 % 14,83 % 6,90 %Nafta 3,33 % 0,11 % 0,62 %Anglys 3,63 % 2,56 % 3,64 %Biokuras 23,48 % 38,93 % 20,82 %Šiluma 21,21 % 21,25 % 36,01 %

Energetinio saugumo lygį Latvijoje didino du rekonstruoti Rygos elektrinės blokai ir šalyje esanti dujų saugykla. Estijos energetiniam saugumui itin palanku tai, kad šalis yra elektros energijos eksportuotoja ir elektrą gamina naudodama nuosavus išteklius. 6–8 paveiksluose pateikta Baltijos valstybių techninio, ekonominio ir sociopolitinio blokų energetinio saugumo lygio dinamika. Kaip matyti, iki 2014 m. didžiausias Lietuvos atsilikimas buvo ekonominiame bloke. Minėta, kad tam daugiausia įtakos turi dujų sektorius, taip pat priklausomybė nuo energijos išteklių importo. Taip pat visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos atsilikimas matomas ir techniniame bloke.

80 %

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

LT

LV

EE

6 paveikslas. Techninio bloko energetinio saugumo lygio dinamika Baltijos valstybėse

31

4. Lietuvos energetinio saugumo lygio palyginimas su Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygiu

80 %

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

LT

LV

EE

7 paveikslas. Ekonominio bloko energetinio saugumo lygio dinamika Baltijos valstybėse

80 %

75 %

70 %

65 %

60 %

55 %

50 %

45 %

40 %2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

LT

LV

EE

8 paveikslas. Sociopolitinio bloko energetinio saugumo lygio dinamika Baltijos valstybėse

Įvertinus integruoto Lietuvos energetinio saugumo lygį ir palyginus jį su Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygiu 2008–2016 m. laikotarpiu, nustatyta, kad nuo 2010 m. analizuotų šalių energetinio saugumo lygis turi tendenciją didėti ir nuo 2016 m. visos valstybės patenka yra norma-lios būsenos.

Lietuvos energetinis saugumas : metinė apžvalga / Energetinio saugumo tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas ; redakcinė kolegija: Juozas Augutis ... [et al.]. – 2015– Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013-

2016–2017. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018. – 32 p.: iliustr. – bibliografija išnašose.

ISSN 2335-7010 (spausdintas)ISSN 2335-7037 (internetinis)https://doi.org/10.7220/LESMA.2335.7037.2016.2017

Leidiniu „Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga 2016–2017“ pristatoma Lietuvos energetinio sau-gumo problematika, energetinio saugumo tyrimų metodai ir metodologija, kurią taikant nustatomas Lietuvos energetinio saugumo lygis. Tyrimas yra tarpdisciplininio pobūdžio: analizuojant energetinio saugumo pro-blematiką jungiamos energetikos, ekonomikos, politikos, sociologijos mokslų kryptys. Apžvelgiama Lietuvos energetinio saugumo lygio dinamika bei palyginama su Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygių dinamika. Aptariami ir įvertinami svarbiausi procesai, veikiantys Lietuvos energetinį saugumą ir energetikos politiką.

Lietuvos energetinis saugumas.Metinė apžvalga 2016–2017

Redaktorė Rita MalikėnienėViršelio dailininkė ir maketuotoja Skaidra Vaicekauskienė

2018 07 02. Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K18-028

IšleidoVytauto Didžiojo universitetasK. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunaswww.vdu.lt | [email protected]

Spausdino„Vitae Litera“ leidykla, Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunaswww.tuka.lt | [email protected]

lietuvos energetinis saugumas - vdu · energetinis saugumas bus svarbus tiek vidaus, tiek užsienio...

Documents