19272008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5

Patient satisfaction with dental care in one Swedish age cohort. Part 1--descriptions and dimensions. Swed Dent J 2007;31(2):103-11.

13. Bedi R, Gulati N, McGrath C. A study of satisfaction with dental services among adults in the United Kingdom. Br Dent J 2005;198(7):433-7.

14. Levin RP. Customer service and practice profitability. Am J Dent 2004;17(3):209-10.

15. Levin RP. The key to creating “WOW” customer service. Compend Contin Educ Dent 2007;28(9):496-7.

16. Brennan DS, Gaughwin A, Spencer AJ. Differences in dimensions of satisfaction with private and public dental care among children. Int Dent J 2001;51(2):77-82.

17. Tutkuvienë A. Þvykaitë R. Odontologai ir burnos prieþiûros specialistai Lietuvoje. Nacionalinës Sveikatos Tarybos Metinis pra-neðimas. 2006 (Dentists and dental care specialists in Lithuania. The annual announcement of National Health Board 2006).

18. Pûrienë A, Aleksejûnienë J, Petrauskienë J, Peèiulienë V, Rutkûnas V, Janulytë V. Communication between a dentist and a pa-tient. Patients’ perception in Lithuania. Dental and Medical problems J (IN PRESS).

19. Ståhlnacke K, Söderfeldt B, Unell L, Halling A, Axtelius B. Patient satisfaction with dental care in one Swedish age cohort. Part II--What affects satisfaction. Swed Dent J 2007;31(3):137-46.

PATIENT SATISFACTION WITH DENTAL CARE IN LITHUANIAA. Pûrienë, J. Petrauskienë, I. Balèiûnienë, V. Peèiulienë, V. JanulytëSummaryKey words: dental care, patient satisfaction.The aim of the study was to evaluate patient satisfaction with

dental care in Lithuania.

Method: A random sample of 3000 Lithuanian residents from Lithuanian Residents’ Register was sent a postal questionnaire. The response rate was 60.03%. The structured questionnaire comprised a number of dental care related items on a 5-point Likert scale. Univari-ate analyses and stepwise linear multiple regression were used to test patient satisfaction regarding different aspects of dental care.

Results: The average level of satisfaction with an overall dental care was 3.96 out of 5. The least satisfying areas were: referral to specialists (3.77) and warranty for treatment (3.99); while the most satisfying were: interaction with dentists (4.30) and quality of treatment (4.28). Overall, satisfaction with most dental care aspects was significantly higher in private sector than in the public one. The linear regression analysis identified that quality of treatment, referral to specialists, the ratio of the cost and quality of dental treatment, warranty for treatment, place of residence, time of the appointment, interaction with dentists were significantly related to patient satisfaction. These factors accounted for the 29% of variation in satisfaction and the most contributing factor was quality of treatment.

Conclusions: Most respondents were satisfied with dental care in Lithuania. Quality of treatment, referral to specialists, the ratio of the cost and quality of dental treatment, warranty for treatment, place of residence, time of the appointment, interaction with dentists were related to patient satisfaction with dental care.

Correspondence to: alina.puriene@gmail.com

Gauta 2008-10-01

Raktaþodþiai: cheminë medþiaga, valdymas, teisëkûra, lyginamoji analizë.

SantraukaStraipsnyje analizuojama cheminiø medþiagø tvarkymo ir valdymo Lietuvoje problemø spren-dimo eiga nuo 2000 iki 2010 metø ir nagrinëjami kai kurie sveikatos ir aplinkos apsaugos plëtros praktikos bruoþai. Jame pateikiamos ir analizuoja-mos dvi schemos – Pavojingø cheminiø medþiagø

LIETUVOS INTEGRACIJOS POLITIKA Á NAUJÀJÀ EUROPOS SÀJUNGOS CHEMINIØ MEDÞIAGØ

VALDYMO STRATEGIJÀR. MAÈIÛNIENË1, E. MAÈIÛNAS2, V. KARLIENË2, S. MAJUS2, A. JUOZULYNAS3

1 Aplinkos apsaugos agentûra, 2 Valstybinis aplinkos sveikatos centras, 3 Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas

valdymo Lietuvoje 2000 – 2005 m. sistema pa-gal Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymà ir Nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymà, ir Pa-vojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistema nuo 2009 m. II pusmeèio pagal Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymà (2008 m. birþelio 17 d. redakcija), Nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymà (priëmus ástatymo pakeitimus) ir REACH reglamentà. Lietuvos integracija á bendrà Europos Sàjungos cheminiø medþiagø ir preparatø valdy-

Adresas susiraðinëti: Erikas Maèiûnas, el. p.: erikas.maciunas@takas.lt

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2008 m.1928

mo strategijos realizavimà de facto prasidëjo jau 1994 m., kai pasirengimas integracijai vyko tik principiniø svarstymø ir susitarimø lygiu. Lietu-vos Respublikos teisës aktai cheminiø medþiagø valdymo srityje suderinti su Europos Sàjungos ðios srities teisynu. REACH pakeitë Lietuvoje galiojusià ðios srities teisinæ bazæ. Taigi, Lietuva cheminiø medþiagø, vieno ið aplinkos ir sveikatos rizikos veiksnio, valdymo strategijà ir taktikà perleidþia Europos cheminiø medþiagø agentûrai.

ÁVADAS Mokslinës studijos, atliktos naujo Europos Sàjungos

teisyno reikalavimø ágyvendinimo trûkumams nusta-tyti, parodë, kaip pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos ámonëse buvo tvarkomos cheminës medþiagos, kokie buvo pasiekimai ir sunkumai, ateities perspektyvos [1]. Akcentuojant stambiø pramonës ámoniø atsakomybæ uþ chemikalø keliamà rizikà valdymo svarbà buvo pabrë-þiamas visø rinkos dalyviø bendradarbiavimo bûtinumas, keitimasis informacija, atsakomybë uþ veiksmus. Studijø rezultatai parodë, kad Lietuvos chemijos pramonë yra palyginti negausi ir nestipri. Taèiau su Vakarø Europos ðalimis prekiaujanèios ámonës privalëjo laikytis Europos Sàjungos cheminiø medþiagø ir preparatø valdymo tei-siniø reikalavimø anksèiau, negu ðie aktai tapo Lietuvos nacionalinës teisës dalimi. Ámonës, kuriø veikla siejosi tik su vietine rinka, sunkiai diegë naujus Europos Sàjungos teisinius reikalavimus: naudojosi nepatikima informacija apie gaunamas þaliavas, jø chemines savybes, nekrei-pë pakankamai dëmesio á perkamø medþiagø galimà þalingà poveiká ir vartotojui, ir aplinkai. Dirbantys su cheminëmis medþiagomis asmenys nevykdë savo tiesio-giniø pareigø: netinkamai elgësi su chemikalais darbo procesuose (gamyba, transportavimas, sandëliavimas ir kt.), netaikë bûtinø saugos priemoniø atsiþvelgiant á cheminiø medþiagø savybes, atliktà rizikos vertinimà tikslu apsaugoti nuo galimo pavojaus þmogø ir aplinkà, neinformavo tolesniø vartotojø apie galimà pavojaus rizikà netinkamai naudojant cheminæ medþiagà.

Atliktos studijos parodë darniøjø teisës aktø reikala-vimø ádiegimo spragas ir trûkumus, taèiau jose neatsi-þvelgta á Europos Sàjungos teisyno keitimus, inicijuotus Europos Sàjungos Jungtiniø tyrimø centro atliktø che-miniø medþiagø poveikio þmogui ir aplinkai tyrimø, kuriuose ypaè daug dëmesio buvo skiriama cheminiø medþiagø toksikologiniam ir ekotoksikologiniam po-veikiui þmogui ir aplinkai.

Vertinant skiriamà Europos Sàjungos dëmesá chemi-niø medþiagø vadybos teisinei bazei, kyla klausimas,

kodël taip aktyviai vykdoma veikla, reikalaujanti bilijo-niniø investicijø ir formuojanti veiklos su cheminëmis medþiagomis naujus draudimø ir ribojimø teisynus. Ne-ginèijama tiesa, kad cheminiø medþiagø kiekis aplinkoje nuolatos didëja. Formuojant þmoniø gerovës sàlygas daug ávairiø cheminiø junginiø patenka á ekosistemà ir tiesiogiai ar netiesiogiai veikia þmones. Dar ðiandien, treèiojo tûkstantmeèio pradþioje, mes stovime kelio, apsauganèio nuo þalingø cheminiø medþiagø povei-kio, pradþioje. Nors ðios problemos aktualumas buvo iðkeltas praëjusio tûkstantmeèio pabaigoje, priimtinas sprendimas buvo pasiûlytas tik 2001 m.

JAV Nacionalinë moksliniø tyrimø taryba 1984 metais paskaièiavo, kad „minimalûs“ toksiðkumo duomenys yra surinkti tik apie penktadalá visø JAV dideliais kiekiais ga-minamø cheminiø medþiagø. Iðsami Europos Bendrijoje 1990 metais atlikta cheminiø medþiagø kontrolës analizë parodë, kad lygiai taip pat trûksta informacijos apie esanèiø cheminiø medþiagø naudojimà ir toksiðkumà (Haigh ir Baillie, 1992). Haigh ir Baillie smulkiai apraðë informacijos apie tolesná naudojimà trûkumo problemà. Ðios problemos egzistavimà ir kitose ðalyse parodë 1996 metais atlikta tarptautinë cheminiø medþiagø rizikos ver-tinimo apþvalga (Van Leeuwen ir kt., 1996). Europos che-miniø medþiagø biuro atlikta iðsami analizë (Allanou ir kt., 1999) leido padaryti iðvadà, kad trûksta informacijos apie dideliais kiekiais gaminamas chemines medþiagas: tik apie 14 proc. ið Europos Sàjungoje esanèiø cheminiø medþiagø buvo surinkti duomenys, atitinkantys bazinio rinkinio lygá (direktyva 67/548/EEB, VIIA priedas), 65 proc. buvo maþesnës apimties uþ bazinio rinkinio lygá, o apie 21 proc. medþiagø ið viso nebuvo jokiø duomenø [2]. Paþangos nebuvimas vieðai pateikiant informacijà sàlygojo ávairiø iniciatyvø atsiradimà, kai kurios ið jø buvo savanoriðkos (pvz., JAV Dideliø gamybos apimèiø iððûkio programa), kai kurios buvo reglamentuojanèios (Europos Sàjungos Esanèiø medþiagø reglamentas (EEB) Nr. 793/93), o kai kurios – horizontalaus lygmens (Esanèiø medþiagø programa OECD). Duomenø apie kenksmingas cheminiø medþiagø savybes trûkumas tapo varomàja naujos Europos Sàjungos cheminiø medþiagø politikos plëtojimo jëga.

Tyrimo tikslas - Lietuvos Respublikos ir Europos Sà-jungos cheminiø medþiagø valdymo teisiniø pagrindø lyginamoji analizë.

Tyrimo objektas ir metodai. Teisës aktai, reglamen-tuojantys cheminiø medþiagø valdymà Europos Sàjungo-je ir Lietuvoje. Teisës aktø reikalavimø lyginamoji analizë ir reikalavimø ágyvendinimo rezultatø vertinimas.

19292008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMASPer pastaruosius deðimtmeèius nepaprastai staigus

cheminiø medþiagø, tarp jø ir farmaciniø preparatø, prieinamumo ir panaudojimo padidëjimas nulëmë vis didëjantá ne tik aplinkos apsaugos, medicinos darbuo-tojø, bet ir visuomenës bei ávairiø valdþios institucijø susirûpinimà ðiø cheminiø medþiagø poveikio keliama rizika aplinkai ir þmoniø sveikatai. Nors cheminës medþiagos paprastai asocijuojasi su mokslinëmis labo-ratorijomis, jos mus supa kiekviename þingsnyje, pra-dedant rytiniu dantø valymu, þaislais, su kuriais þaidþia vaikai, ir pan.

Europos Sàjungos rinkoje yra apie 100 tûkst. ávairiø cheminiø medþiagø, su tûkstanèiais jø susiduriame kas-dien. Europos Sàjungos valstybëse gali bûti apie milijonà komerciniø produktø, kurie yra cheminiø medþiagø miðiniai, o treèdalio ið jø sudëtis keièiasi kasmet. Panaði situacija yra ir Lietuvoje. Regionuose didëja þemës ûkio chemikalø (pesticidø ir tràðø) [3], pagrindiniø pramonës cheminiø medþiagø, ypaè maþose namudinës pramonës ámonëse, buitinës chemijos ir kitø komerciniø produktø, taip pat ir farmaciniø preparatø naudojimas.

Nëra þinoma globaliniø apsinuodijimø pavyzdþiø [4]. Pasaulio sveikatos organizacijos negalutiniais duo-menimis, apsinuodijimø pesticidais, kuriø ypaè daþnai pasitaiko besivystanèiose ðalyse, atvejø skaièius per

paskutiniuosius 10 metø padvigubëjo. Todël pagrástai didëja susirûpinimas dël lëtinio natûraliai susidaranèiø nuodingøjø medþiagø ir þmogaus sukurtø cheminiø medþiagø bei atliekø poveikio galimø pasekmiø aplinkai ir þmoniø sveikatai.

Iki 2006 m. gruodþio 18 d., kai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dël cheminiø medþiagø registracijos, ávertinimo, auto-rizacijos ir apribojimø (REACH), Europos Sàjungoje cheminiø medþiagø poveikio aplinkai ir sveikatai rizika vis dar nebuvo visuotinai pripaþinta, nors kai kuriose valstybëse, taip pat ir Lietuvoje, buvo kuriama pavo-jingø cheminiø medþiagø kontrolës sistema, átraukianti valdþios institucijas á pavojingø cheminiø medþiagø rizikos prevencijà ir kontrolæ.

1 schemoje pateikta cheminiø medþiagø, ypatingà dëmesá skiriant jø padidintos rizikos grupei – nuodingo-sioms medþiagoms, kontrolës sistema atitinka darniøjø Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymo ir Nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymo reikalavimus. Aktyvaus Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo rezultatu buvo cheminiø medþiagø valdymo sistemos sukûrimas atsiþvelgiant á Europos Sàjungos teisyno pagrindines nuostatas. Lietuvos integ-racija á bendrà Europos Sàjungos cheminiø medþiagø ir preparatø valdymo strategijos realizavimà de facto prasi-

1 schema. Pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistema 2000 – 2005 m. pa-gal Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymà (ChMPÁ) ir Nuodingøjø medþiagø kon-trolës ástatymà (NMKÁ).

dëjo jau 1994 m., kai pasirengimas integ-racijai vyko tik prin-cipiniø svarstymø ir susitarimø lygiu. Visø 1 schemoje pateiktø teisës aktø tikslas yra apsaugoti þmoniø sveikatà ir aplinkà nuo cheminiø me-dþiagø ir preparatø kenksmingo poveikio dël ðioms medþia-goms ir preparatams bûdingø savybiø. Ðios tematikos teisës aktø leidëjø bei tvir-tintojø spektras yra platus: nuo Lietuvos Respublikos Seimo iki atskirø ministeri-jø, taèiau visi jie gali bûti ávardijami kaip aplinkos apsaugos ir

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2008 m.1930

visuomenës sveikatos prieþiûros teisës aktai, atitinkantys Amsterdamo sutarties 152 str.: visiðka Europos Sàjungos valstybës atsakomybë uþ þmoniø sveikatos prieþiûros organizavimà atsiþvelgiant á saugià aplinkà. Paþymëtina, kad cheminiø medþiagø valdymo darnusis Lietuvos Res-publikos teisynas visiðkai atspindëjo tuometinæ Europos ir pasaulio situacijà cheminiø medþiagø valdymo srityje. 1 schemoje pateikta pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistema ið esmës atitinka Europos Komisijos parengtame dokumente, pavadintame Bal-tàja knyga [5], paskelbtos Europos Sàjungos Strategijos dël chemikalø politikos ateityje, kuriai vëliau pritarë ir Europos Sàjungos valstybës, principams. Pagrindinis Baltosios knygos principas – uþtikrinti aukðtà þmoniø sveikatos ir aplinkos apsaugos lygá, tuo paèiu uþtikrinant veiksmingà cheminiø medþiagø rinkos funkcionavimà ir apsaugant Europos chemijos pramonës naujoves ir konkurencingumà. Baltoji knyga buvo pagrásta atsargu-mo principu, kai laikoma, kad cheminës medþiagos yra nepriimtinai pavojingos tol, kol neárodoma prieðingai, ir skatinama, kai tik ámanoma, pavojingas medþiagas keisti maþiau pavojingomis. Baltoji knyga taip pat nustatë, kad bet kokie nauji teisës aktai turi bûti grindþiami svariais moksliniais árodymais ir nustatytais rizikos vertinimo principais.

Kartu reikëtø paþymëti, kad pagal Cheminiø me-dþiagø ir preparatø ástatymà, kaip parodyta 1 schemoje, cheminiø medþiagø tvarkymo kompetentingoji ástaiga turëjo bûti Valstybinë ne maisto produktø inspekcija prie Ûkio ministerijos. Ði cheminiø medþiagø valdymo politikos formavimo ir ágyvendinimo situacija cheminiø medþiagø reglamentavimo ágyvendinimo ir kontrolës srityse apsunkino funkcinius ryðius tarp nacionaliniø institucijø, dalyvaujanèiø cheminiø medþiagø valdyme, neuþtikrino kokybiðko cheminiø medþiagø srities teisës aktø reikalavimø ágyvendinimo bei tinkamo atstovavimo Europos Komisijos techniniø komitetø ir darbo grupiø veikloje. Be to, trûko pajëgumø cheminiø medþiagø ir preparatø tvarkymo valstybinei kontrolei, atskirø ðalies ástatymø, Vyriausybës nutarimø, ministrø ásakymø nepa-kako teisingam ir saugiam cheminiø medþiagø tvarkymui ir naudojimui uþtikrinti, todël Lietuvoje buvo sukurta teisës sistema, kurià reikëjo ágyvendinti. Per trumpà laikà sukurta sistema negalëjo neturëti trûkumø: teisiniø normø iðdëstymo logika, vykdanèiø struktûrø atliekamø funkcijø nepakankamas suderinamumas ir netobulos sistemos kûrimà lydinti loginë pasekmë – pagrindiniø teisës aktø reikalavimø nepaisymas.

Analizuojant ðios situacijos pasekmes galima remtis dviem pagrindiniais ðios srities vertinimo rodikliais, at-

spindinèiais vartotojø apsaugos ir profesionalø apsau-gos lygá – tai apsinuodijimø cheminëmis medþiagomis statistika ir profesiniø ligø, sukeltø cheminiø medþiagø, statistika.

Remiantis Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymu [7], Lietuvos Respublikos nuo-dingøjø medþiagø kontrolës ástatymu [8], Lietuvos Respublikos visuomenës sveikatos prieþiûros ástatymu [9], Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti nelaimingø atsitikimø buityje profilaktikà, produktø

1 pav. Apsinuodijimo atvejø Lietuvoje skaièius 2004–2007 m. [6].

2 pav. Suaugusiøjø apsinuodijimø skaièius pagal juos sukë-lusià medþiagà 2004–2007 m.

19312008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5

saugumo gerinimà bei vartotojø informavimà ir ugdymà, kad ðie saugiau vartotø produktus, parengë ir patvirtino vartotojø apsinuodijimø informacinæ sistemà [10, 11] ir Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui nuo 2003 metø pavedë rinkti, kaupti ir analizuoti informacijà apie apsinuodijimus, dalyvauti ágyvendinant apsinuodijimø prevencijos priemones. Papildomas cheminiø medþiagø tvarkymo rodiklis – apsinuodijimø struktûra rodo, kad apsinuodijimai pavojingomis cheminëmis medþiagomis sudaro neþymià apsinuodijimø dalá.

Suaugusiø þmoniø apsinuodijimø 2004–2007 m. buvo registruojami pavieniai atvejai, todël galima teigti, kad vartotojø apsauga buvo pakankama. Kompetentin-goji ástaiga cheminiø medþiagø tvarkymo sityje neturëjo lemiamos átakos neigiamoms pasekmëms susiformuoti. Apsinuodijimø analizë rodo, kad apsinuodijimø pavo-jingomis cheminëmis medþiagomis skaièiui cheminiø medþiagø tvarkymo kompetentinga ástaiga didelës átakos neturëjo, nes faktiðkai pagrindinës kompetencijos liko Aplinkos ministerijos cheminiø medþiagø skyriuje ir Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybiniame aplinkos sveikatos centre. Buvo registruoti pavieniai apsinuo-dijimø atvejai.

Profesiniø ligø, sukeltø cheminiø medþiagø [12] 2002 – 2005 m., taip pat kaip ir vartotojø apsinuodi-jimø, buvo registruojama pavieniai atvejai. Valstybinë ne maisto produktø inspekcija prie Ûkio ministerijos ið esmës profesionalams negalëjo turëti jokios átakos, nors pagal Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymà, kaip ir parodyta 1 schemoje, tuo metu buvo kompetentingoji ástaiga cheminiø medþiagø tvarkymo srityje. Faktiðkai profesionalø saugos kompetentinga ástaiga Lietuvoje yra Valstybinë darbo inspekcija. Kita nedidelio profesiniø ligø, sukeltø cheminiø medþiagø, skaièiaus prieþastis galëtø bûti tai, kad Lietuvos chemijos pramonë yra pa-lyginti negausi ir nestipri.

Vykstant deryboms dël Lietuvos Respublikos narys-tës Europos Sàjungoje vienas ið reikðmingesniø pirmo derybinio skyriaus sektoriø buvo cheminës medþiagos C7 sektorius. Jam buvo priskirti pavojingos medþiagos ir preparatai, plovikliai, tràðos, narkotinës medþiagos, civiliniams tikslams naudojami sprogmenys, gera la-boratorinë praktika. Ðio sektoriaus reikalavimø svarba buvo vienareikðmiai apibrëþta 1999 m. ásigaliojusios Amsterdamo sutarties 152 str., kuriame buvo paskelb-tos nuostatos dël sveiko þmogaus ir saugios aplinkos, nes Bendrija savo veikloje visuomenës sveikatos srityje visiðkai pripaþásta valstybiø nariø atsakomybæ uþ svei-katos paslaugø ir sveikatos prieþiûros organizavimà bei teikimà. Siekiant narystës Lietuvai reikëjo ágyvendinti Europos nuostatas dël gyventojø saugaus gyvenimo ir sveikos aplinkos, kad bûtø þmonëms uþtikrinta tinka-ma gyvenimo kokybë; teko derinti cheminiø medþiagø valdymà reglamentuojantá nacionaliná teisynà su Eu-ropos Sàjungos teise, perkeliant direktyvø nuostatas á nacionalinæ teisæ bei rengiant ðiø nuostatø ágyvendinimo teisës aktus.

Siekiant paðalinti Esamø cheminiø medþiagø (t.y. che-miniø medþiagø, jau buvusiø rinkoje iki 1981 m. rugsëjo 18 d., kai Europos Sàjungoje ásigaliojo nauja cheminiø medþiagø reglamentavimo tvarka) ir Naujø cheminiø medþiagø (t.y. cheminiø medþiagø, kurios á rinkà buvo pateiktos po tos datos) registravimo schemø skirtumus, nes pagal ankstesnæ tvarkà tyrimø reikalavimai buvo ne tokie grieþti, Baltojoje knygoje buvo pasiûlyta sukurti naujà saugià unifikuotà cheminiø medþiagø valdymo sistemà, pavadinta REACH reglamentu (Registration, Evaluation and Assessment of CHemicals: cheminiø medþiagø registravimo, ávertinimo, autorizavimo ir ap-ribojimø reglamentas). Pagrindinis REACH reglamento tikslas yra tobulinti þmoniø sveikatos ir aplinkos saugà, palaikant Europos Sàjungoje cheminës pramonës kon-kurencingumà ir skatinant naujø ir saugiø technologijø paþangos plëtrà.

Baltojoje knygoje paskelbtos naujos cheminiø medþiagø valdymo strategijos svarstymas buvo labai aktyvus ir truko beveik trejus metus. Svarstymo metu sistema buvo patobulinta ir 2003 m. spalio 29 d. Euro-pos Komisija pateikë dokumentà Europos Parlamentui ir Tarybai (COM/2003/6440). 2006 m. gruodþio 18 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dël cheminiø medþiagø registracijos, ávertinimo, autorizacijos ir apribojimø (REACH), trum-pasis ðio teisës akto pavadinimas – REACH reglamentas. Geopolitinëje Europos erdvëje ðio reglamento ágyvendi-nimas buvo suplanuotas atlikti trimis etapais:

3 pav. Profesiniø ligø, sukeltø cheminiø medþiagø, statistika 2002–2005 m.

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2008 m.1932

I. 2004 – 2007 metai – paruoðiamasis periodas: vyk-domi paruoðiamieji darbai efektyviam ir naðiam REACH reglamento administravimui nuo jo ásigaliojimo;

II. 2007 – 2009 metai – pereinamasis periodas (iki 18 mën.): numatyta ásteigti Helsinkyje Europos cheminiø medþiagø agentûrà Europos Sàjungoje, kurios pagrindinë funkcija – ágyvendinti pavojingø cheminiø medþiagø kontrolæ Europos Sàjungoje;

III. 2007 – 2017 metai: Europos cheminiø medþiagø agentûra vykdys kontrolës funkcijas pagal REACH regla-mento reikalavimus, uþtikrindama ne tik tinkamà þmo-niø sveikatos ir aplinkos apsaugà, chemijos pramonës vystymosi, konkurencingumo ir inovacijø skatinimà, bet ir informacijos apie chemines medþiagas ir preparatus skaidrumà ir atvirumà.

Europos cheminiø medþiagø agentûra ið esmës pa-keitë Europos aplinkos apsaugos agentûros funkcijas ir administravimà cheminiø medþiagø valdymo srityje, o reglamentas, kurio nuostatos yra privalomos visoms Europos Sàjungos valstybëms, reikalauja rasti geriausias pavojingø cheminiø medþiagø rizikos aplinkai, sveikatai bei gyvybei paðalinimo ar iðvengimo priemones ir vals-tybinius sprendimus ðioms priemonëms ágyvendinti.

REACH reglamento reikalavimø mokslinius pagrin-dus padëjo Jungtiniø tyrimø centras, kurio steigimas siejasi su Romos sutarties pasiraðymu 1957 metais. Ðiandien tai stiprus moksliniø tyrimø centras, atliekan-tis fundamentalius darbus fizikos, chemijos, biologijos srityse, sprendþiantis platø spektrà uþduoèiø: nuo sveikatos apsaugos produktø standartø pateikimo iki neteisëtø branduolinës medþiagos ðaltiniø nustatymo; nuo þemës drebëjimams atspariø pastatø statybos iki genetiðkai modifikuotø medþiagø aptikimo maiste; nuo vandens tarðos iki palydovinio miðkø retinimo stebëji-mø. Jungtiniø tyrimø centrà sudaro septyni moksliniai tyrimo institutai ir pagrindinë jo veikla – teikti vartoto-jams mokslinæ ir techninæ pagalbà, mokslinës analizës pagrindu kurti plëtros, ágyvendinimo ir kontroliavimo klausimais koncepcijas, atitinkanèias Europos Sàjungos politikà. Ðios veiklos pagrindinis tikslas yra padëti sukurti saugesnæ, ðvaresnæ, sveikesnæ ir labiau konkurencingà Europà. Jungtiniø tyrimø centras koordinuoja ir teikia pagalbà gausiai Europos Sàjungos industrijai, mokslo mokymo ástaigoms, taip pat atlieka mokymus ir ban-dymus savo laboratorijose vartotojø institucijø naudai. Jungtiniø tyrimø centras su Europos Sàjungos valstybiø partneriais aktyviai dalyvauja ir kitø pasaulio ðaliø pro-jektuose, palaiko ryðius su jø ðaliø laboratorijomis, mokslininkais ir kt.

Vienas ið Jungtiniø tyrimø centro institutø – Sveikatos

ir vartotojø saugos institutas. Ðis institutas ypaè aktyviai dalyvavo teikiant mokslinæ ir techninæ pagalbà Baltosios knygos kûrimui, ágyvendinant cheminiø medþiagø po-litikà, ádiegiant pavojingø cheminiø medþiagø klasifi-kacijà, þenklinimà ir taikant cheminiø medþiagø rizikos vertinimà þmonëms ir aplinkai.

REACH reglamento svarbà ir reikðmæ Europos Par-lamento pirmininkas J. Borrell apibûdino taip: ,,Po ðio balsavimo dël vieno sudëtingiausiø Europos Sàjungos istorijoje tekstø ásigalios labai svarbûs teisës aktai, kurie saugos visuomenës sveikatà ir aplinkà nuo cheminiø medþiagø grësmës, taèiau nesumaþins Europos kon-kurencingumo. Europos Sàjungos þmonës bus geriau apsaugoti nuo daugelio nuodingø chemikalø kasdieni-niame gyvenime...“

Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà laikas sutapo su Europos Sàjungos pirmuoju REACH reglamento ádiegi-mo etapu. REACH reglamento tiesioginis taikymas pri-valomas visose Europos Sàjungos valstybëse tuo paèiu metu. Lietuvoje cheminiø medþiagø ir preparatø, tarp jø pavojingø cheminiø medþiagø, aplinkos ir sveikatos sauga praktiðkai tik pradedama ir ne visada tai daroma pasirenkant efektyviausius sprendimus (pvz.: 2000 metø sprendimas Valstybinæ ne maisto produktø inspekcijà prie Ûkio ministerijos patvirtinti cheminiø medþiagø val-dymo kompetentingàja ástaiga), todël 2006 m. Aplinkos apsaugos agentûroje buvo ásteigtas Cheminiø medþiagø departamentas. Pagrindinis jos veiklos uþdavinys buvo suformuluotas taip:

„6.2. uþtikrinti pagal kompetencijà cheminiø medþia-gø ir preparatø valdymo politikos ágyvendinimà;“ [13].

Ðis sprendimas iðtaisë ankstesnæ klaidà ir paskel-bë Aplinkos apsaugos agentûrà cheminiø medþiagø valdymo kompetentingàja ástaiga REACH reglamento reikalavimams ágyvendinti aplinkos apsaugos srityje. Be to, Aplinkos ministerijos strategijoje buvo numaty-tas nacionalinio teisyno koregavimas pagal esamus ir keièiamus cheminiø medþiagø valdymo dokumentus ágyvendinant REACH reglamentà. Taigi paruoðiamasis REACH ádiegimo periodas Lietuvoje nesiskyrë nuo prie-moniø, taikomø kitose Europos Sàjungos valstybëse.

Antruoju pereinamuoju periodu Lietuvoje atsiþvel-giant á Europos struktûriniø dalyviø keitimà (agentûros steigimas Helsinkyje) buvo priimti teisës aktai, regla-mentuojantys konkreèiø institucijø atsakomybæ pagal kompetencijà uþ REACH ágyvendinimà.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 687 [14] paskelbë Lietuvos Respubli-kos sprendimà dël REACH reglamento ágyvendinimo, priskirdama teisëkûros funkcijas Aplinkos ir Sveikatos

19332008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5

apsaugos ministerijoms pagal kompetencijà, Aplinkos apsaugos agentûrà paskyrë Lietuvos Respublikos kom-petentingàja institucija vykdyti REACH reglamente nu-statytas nacionaliniø kompetentingø institucijø uþduotis bendradarbiaujant su Valstybiniu aplinkos sveikatos centru þmoniø sveikatos saugos srityje.

Aplinkos apsaugos agentûrai ir Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui teko REACH reglamento ágyvendinimo uþdaviniai aplinkos ir visuomenës sveikatos saugos srityje. Ðios ástaigos pagal ðio Vyriausybës nutarimo ápareigojimus turi vertinti chemines medþiagas, konsul-tuoti cheminiø medþiagø gamintojus, bendradarbiauti su Europos Komisijos, Europos Parlamentu, Europos cheminiø medþiagø agentûra ir kitomis valstybëmis, uþtikrinti priemones, kad REACH reglamentas bûtø tin-kamai taikomas, informuoti visuomenæ apie cheminiø medþiagø keliamà rizikà naudojant jas ne pagal paskirtá, ne pagal gamintojo instrukcijà.

Aplinkos apsaugos agentûra ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras palaiko ryðius su Europos Komisijos darbo grupëmis, rengianèiomis REACH reglamento ágyvendinimo administravimo dokumentus, dalyvauja techniniuose Europos Sàjungos valstybiø ekspertø susi-tikimuose ir darbo grupëse cheminiø medþiagø rizikos þmoniø sveikatai vertinimo, tiekimo rinkai klausimais, bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, pagal kompe-

tencijà atsakingomis uþ REACH reglamento ádiegimà. Antruoju pereinamuoju periodu kartu su instituci-

niais pertvarkymais Lietuva dar turi suderinti Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymo ir Lietuvos Respublikos nuodingøjø medþiagø kontro-lës ástatymo reikalavimus su REACH reglamento nuo-statomis. Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymo pakeitimo ástatymas [15] jau dera su REACH reglamento nuostatomis, o Lietuvos Respublikos nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymo pakeitimo pro-jektas svarstomas Vyriausybëje, todël galima sudaryti Pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje si-stemos nuo 2009 m. II pusmeèio projekcijà. Pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistema nuo 2009 m. II pusmeèio pateikiama 2 schemoje.

Palyginus Pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistemà iki 2009 m. II pusmeèio (1 schema) ir po 2009 m. II pusmeèio (2 schema) matyti akivaizdus Lietuvos institucijø teisëkûros funkcijø susiaurëjimas. Pirmiausia tai pasakytina apie visø cheminiø medþiagø reglamentavimà; nuodingøjø medþiagø (paèiø pavo-jingiausiø sveikatai medþiagø) teisinio reglamentavimo funkcijos Lietuvoje susiaurëja ðiek tiek maþiau. Ásiga-liojus REACH reglamentui, pagrindines cheminiø me-dþiagø valdymo funkcijas centralizuotai vykdys Europos Komisija ir jos padalinys – Europos cheminiø medþiagø

2 schema. Pavojingø cheminiø medþiagø valdymo Lietuvoje sistema nuo 2009 m. II pusmeèio pagal Cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymo pakeitimo ástatymà (ChMPÁPÁ), Nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymà (NMKÁ) (priëmus ástatymo pakeitimus) ir REACH reglamentà.

agentûra, pastaroji ne tik priiminës val-dymo sprendimus, bet ir atliks kai kurias konkreèias REACH reglamento ágyven-dinimo funkcijas. Tokia centralizacija siekiama visoje Eu-ropos Sàjungoje su-vienodinti cheminiø medþiagø valdymo sprendimus, taèiau ji gali turëti ir neigiamø pasekmiø. Viena ið jø Lietuvos cheminiø medþiagø valdymà vykdanèiø institucijø realaus vaidmens ne-tekimas ir paliekant joms centralizuotai priimamø sprendimø techninio vykdytojo vaidmená, nes Euro-

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2008 m.1934

pos cheminiø medþiagø agentûra faktiðkai yra Europos Sàjungos kompetentingoji REACH reglamento ágyvendi-nimo institucija. Tai savo ruoþtu Lietuvoje neiðvengiamai sumaþins kompetentingø ðios srities specialistø autoritetà ir poreiká.

Be to, reikia pripaþinti ir tam tikrà atotrûká tarp Europos cheminiø medþiagø agentûros ir nacionaliniø kompetentingøjø institucijø. Pagrindinës atotrûkio prie-þastys – maþa Lietuvos kompetentingosios institucijos átaka Europos cheminiø medþiagø agentûrai priimant sprendimus, be to, neuþtikrintas gráþtamasis ryðys, su-darantis pagrindà vertinti sprendimø veiksmingumà ir prireikus, juos koreguoti. Taigi cheminiø medþiagø, vieno ið aplinkos ir sveikatos rizikos veiksnio, valdymo strategijà ir net taktikà Lietuva turëjo perleisti Europos cheminiø medþiagø agentûrai.

Apibendrinant reikëtø paþymëti, kad cheminës saugos problemoms ið esmës spræsti ðiandien, realiai ágyvendinant Europos Sàjungos teisyno reikalavimus, Lietuvoje bûtina nustatyti vieðojo administravimo specialiøjø veiklos rûðiø veiksmø algoritmus, o tai rei-kalauja ir teisinio, ir vieðojo administravimo, ir aplinkos apsaugos, ir visuomenës sveikatos prieþiûros iðmanymo bei atitinkamø teisës aktø nuostatø vykdymo. Valdymo teorijos ir praktikos poþiûriu tikslinga institucionalizuoti Europos cheminiø medþiagø agentûros ir nacionaliniø kompetentingøjø institucijø ryðius. Pavyzdþiui, nacio-nalines kompetentingàsias institucijas reorganizavus á Europos cheminiø medþiagø agentûros padalinius, bûtø uþtikrintas kiekvienos institucijos vaidmuo pri-imant cheminiø medþiagø valdymo sprendimus ir juos ágyvendinant.

IÐVADOS1. Lietuvos Respublikos teisës aktai cheminiø me-

dþiagø valdymo srityje yra suderinti su Europos Sàjungos ðios srities teisynu. REACH reglamentas dabar pakeitë iki tol galiojusià Lietuvoje cheminiø medþiagø valdymo teisinæ bazæ.

2. Europos cheminiø medþiagø agentûra ákurta REACH reglamento reikalavimø ádiegimui visoje Europos Sàjungoje.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotos institu-cijos Aplinkos apsaugos agentûra ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras vykdo priskirtas kompetentingø institu-cijø funkcijas aplinkos ir þmogaus sveikatos saugos srityje.

4. Cheminiø medþiagø, vieno ið aplinkos ir sveikatos rizikos veiksnio, valdymo strategija ir net taktika Lietuvo-je perduota Europos cheminiø medþiagø agentûrai.

Literatûra 1. Kruopienë J., Vaitiekûnienë J. Cheminiø medþiagø ir preparatø

tvarkymas Lietuvos ámonëse // Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba, 2001; 4(18).

2. Finn Pedersen, Jack de Bruijn, Sharon Munn ir Kees van Leeuwen. Assessment of additional testing needs under REACH Ef-fects of (Q)SARS, risk based testing and voluntary industry initiatives. European Commision Directorate General JRC Jodint Research Centre Institute for Health and Consumer Protection, 2003.

3. Gailius V. Maèiûnienë R. Visuomenës sveikatos centrø veiks-mai pesticidø sandëliø gaisro atvejais, Higiena ir epidemiologija 1997; 3.

4. Maèiûnas E., Maèiûnienë R., Majus S., Juozulynas A. Aplinkos sveikata. Nuodingosios medþiagos. Monografija, Vilnius, 2005.

5. Robert Combes, Martin Barratt and Michael Balls, An Overall Strategy for the Testing of Chemicals for Human Hazard and Risk Assessment under EU REACH System, ATLA 31, 7-19, 2003.

6. Maèiûnas E. Þmoniø apsinuodijimø, iðtirtø 2004-2007 metais, palyginamoji analizë. Valstybinis aplinkos sveikatos centras, 2008. // vasc.sam.lt

7. Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymas // Valstybës þinios, 2001; 64:2330.

8. Lietuvos Respublikos nuodingøjø medþiagø kontrolës ástatymas // Valstybës þinios, 2001; 64:2330.

9. Lietuvos Respublikos visuomenës sveikatos prieþiûros ástatymas // Valstybës þinios, 2002; 56:2225.

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 8 d. ásakymu Nr. V–597 „Dël informacijos, susijusios su þmo-niø apsinuodijimais ir jø specifine profilaktika, kaupimo ir teikimo“ // Valstybës þinios, 2003; 99:4459; 2005; 101:3762.

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rug-pjûèio 12 d. Nr. V-650 „Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 8 d. ásakymo Nr. V-597 „Dël informacijos, su-sijusios su þmoniø apsinuodijimais ir jø specifine profilaktika, kaupimo ir teikimo“ pakeitimo“ // Valstybës þinios, 2005; 101:3762.

12. Lietuvos Respublikos Profesiniø ligø registras, Higienos ins-titutas // www.hi.lt

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodþio 15 d. ásakymas Nr. D1-612 „Dël aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. ásakymo Nr. D1-385 „Dël Aplinkos apsaugos agentûros nuostatø pa-tvirtinimo“ pakeitimo“ // Valstybës þinios, 2005; 150:554.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2007 m. liepos 11 d. nu-tarimas Nr. 687 „Dël 2006 m. gruodþio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dël cheminiø medþiagø regis-tracijos, ávertinimo, autorizacijos ir apribojimø (REACH), ásteigianèio Europos cheminiø medþiagø agentûrà, ið dalies keièianèio direktyvà 1999/45/EB bei panaikinanèio Tarybos reglamentà (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentà (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvà 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, ágyvendinimo“ // Valstybës þinios, 2007; 78:3135.

15. Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymo pakeitimo ástatymas // Valstybës þinios, 2006; 76:3000.

LITHUANIAN INTEGRATION POLICY INTO THE NEW CHEMICALS MANAGEMENT STRATEGY OF THE EUROPEAN UNIONR. Maèiûnienë, E. Maèiûnas, V. Karlienë, S. Majus, A. JuozulynasSummaryKey words: chemical substances, management, legislation, com-

parative assessment.Course of resolvement of chemicals handling and management