lietuvos istorija

Alfonsas EidintAs, Alfredas BumBl AuskAs, Antanas kul AkAuskAs, mindaugas tAmoAitis

liEtuVosi s t o R i J A

Alfonsas EidintAs, Alfredas BumBl AuskAs, Antanas kul AkAuskAs, mindaugas tAmoAitis

Vilniaus universiteto

leidykla 2013

liEtuVosi s t o R i J A

Redakcin kolegija:Prof. dr. Raimundas Lopata pirmininkasProf. dr. Alvydas JokubaitisProf. dr. Vytautas Radvilasdr. Inga Vinogradnait

ileista lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos usakymu

antras leidimas

alfonsas eidintas, 2013 alfredas Bumblauskas, 2013 antanas kulakauskas, 2013 Mindaugas Tamoaitis, 2013 lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija, 2013

TURinYS

Santrumpos 8

Redaktoriaus odis 9

v a d a sLIETUVA VIDURIO EUROPOS DALIS 12 geografinis europos centras? 12; lietuvos vardo kilm ir sampratos likimas 13; Pagrindiniai lietuvos istorijos metmenys 16; Svarbiausios lietuvos istorijos datos 21

i s k y r i u sSENOJI LIETUVA 22SenoVS BalTai iR lieTUVoS ValSTYBS aTSiRadiMaS 22Pagonyb ir lietuvos vardo paminjimas 1009 metais 23; Mindaugas sukuria lietuvos valstyb. Mindaugo karnacija 1253 metais 27; gediminaii dinastijos ikilimas 31

Pagoni ValSTYB. lieTUVoS kRikTaS 35algirdo didvalstyb 36; lietuva staiatikikos Rusios erdvse 39; lietuvos kriktas europos formavimosi pabaiga? 40

VYTaUTo iMPeRija 43Vytauto laik permainos 44; algirio mis 46; ventasis valdovas 49

lieTUVoS didioji kUnigaikTija kelYje VakaR link 52 christianizacija ir v. kazimieras. gotika 53; Ratija 56; Renesansas ir reformacija 60

ii s k y r i u sLENKIJOS IR LIETUVOS VALSTYBI JUNGTUVS 63aBiej TaUT ReSPUBlika 64liublino unija 64; ldk Baroko epochos europoje. Bajorikoji demokratija 67; Valstybin religija ar deimt konfesij? 70; Tautos, kalbos, ratijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryiausia ir iauriausia europoje baroko architektra 82; gaonas ir iaurs jeruzal 83

ankSiaUSia konSTiTUcija eURoPoje iR joS PanaikiniMaS 85apvieta ateina ldk 85; gegus treiosios konstitucija ir abiej Taut tarpusavio adas 91; lietuvos didiosios kunigaiktijos sunaikinimas 94

iii s k y r i u s

RUSIJOS IMPERIJOS VALDOMA LIETUVA (17951915) 98 BUVUSio ValSTYBingUMo TRaUkoje 99kultrin autonomija napoleono elyje 99; 18301831 met sukilimas 104; caro valdia: ia nebus lenkijos 106; 18631864 met sukilimas 108; Vyskupo M. Valaniaus kunigaiktyst 110

liaUdiS ViRSTa TaUTa 114Rusinimo politika 18641904 metais 114; lietuviais esame mes gim 118; kitokia lietuva siekia autonomijos 121; lietuva po 1905-j kultrin kova 123

iV s k y r i u s

LIETUVOS VALSTYBS ATKRIMAS 128koVa dl nePRiklaUSoMYBS 130lietuvos planai: nuo autonomijos iki nepriklausomybs 130; 1918 met Vasario 16 aktas 135; Versalio sistemoje 138; 1920 m. liepos 12 d. taika su Soviet Rusija 141; Paskutin federacijos su lenkija galimyb 143; Steigiamasis Seimas ir jo nutarimai 147

TaUToS TaPSMaS 151lietuva gyja jr uost klaipdos prisijungimas 151; kairs demokratija ir 1926 met gruodio perversmas 154; Prezidentas a. Smetona ir ministras pirmininkas a. Voldemaras 158; a. Smetonos ir j. Tbelio tandemas 163; lietuvos pilieiai ydai ir lenkai 167; nepriklausomybs karta 171

TRij kaiMYni UlTiMaTUM eRa 177lietuva ir lenkija: santykiai be santyki 177; Pirmasis europoje procesas prie nacius ir klaipdos praradimas 179; neutralumo politika ir MolotovoRibentropo paktas 183; SSRS 1940 met ultimatumas ir soviet okupacija 186

L I E T U V O S I S T O R I J A6

V s k y r i u s

LIETUVA: SOVIET IR NACI OKUPACIJOS 189STalino iR HiTleRio gniaUTUoSe 189lietuvos sovietizacija 190; Represijos ir 1941 met Birelio sukilimas 193; lietuvos yd sunaikinimas Holokaustas 198; naci savivalda lietuvi savismauga 201

aTgal SSRS 205 naci okupacij keiia sovietin 206; karas po karo ginkluota rezistencija 209; ekonomikos susovietinimas 214; kultros suvienodinimas 220; vietimas ir bandymai rusinti 222; lietuvos diplomatin tarnyba ir ieivija 224; nesitaikstanti visuomen 227

VI s k y r i u s

DAINUOJANTI REVOLIUCIJA 234SU SjdiU U lieTUV 234lietuvos Persitvarkymo Sjdis 19881990 metais 234; lietuvos nepriklausomybs atkrimas 239; Belaukiant tarptautinio lietuvos pripainimo 243; Vejantis Vakar europ 249; Santykiai su kaimynmis ir transatlantin integracija 255

Pabaiga arba ibarstyti lietuvos veidai 264

literatra tolesniam skaitymui 267

iliustracij altiniai 269

asmenvardi rodykl 270

T U R I N Y S 7

SanTRUMPoS

AT-AS aukiausioji Taryba-atkuriamasis SeimasATR abiej Taut RespublikaES europos Sjunga KGB Valstybs saugumo komitetas (SSRS)LCVA lietuvos centrinis valstybs archyvas LDDP lietuvos demokratin darbo partijaLDK lietuvos didioji kunigaiktijaLdk lietuvos didysis kunigaiktisLDT lietuvos diplomatin tarnybaLGGRTC lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centrasLKDP lietuvi krikioni demokrat partijaLKP lietuvos komunist partijaLAF lietuvi aktyvist frontasLLA lietuvos laisvs armijaLLKS lietuvos laisvs kov sjdisLLL lietuvos laisvs lygaLLV lenkijos ir lietuvos ValstybLPS lietuvos Persitvarkymo SjdisLSDP lietuvos socialdemokrat partijaLSSR lietuvos Soviet Socialistin RespublikaLV laikinoji vyriausybMGB Valstybs saugumo ministerija (SSRS)NKGB Valstybs saugumo liaudies komisariatas (SSRS)NKVD Vidaus reikal liaudies komisariatas (SSRS)SSKP Soviet Sjungos komunist partijaSSRS Soviet Socialistini Respublik SjungaTSLK Tvyns sjungalietuvos konservatoriaiVLIK Vyriausiasis lietuvos ilaisvinimo komitetas

RedakToRiaUS odiS

Sveikiname Skaitytoj, veriant neeilins (kitoki ne-bna) tautos istorijos puslapius. i nedidel knygel pateikia aik atsakym klausim, kuris lietuvos monms yra vienas svarbiausi, brangiausi ir labiausiai kvepiani: kaip gim lietuva ir kodl ms valstyb yra ne atsitiktinum ar alutini aplinkybi iraika, bet imtmeius brandintas vaisius, teistu tautos apsisprendimu grstas savarankikumo kelias ir dsningas, utarnautas atpildas u kiekvieno lietuvio gyvenim vardan tos?

akimis vydamiesi knygos tekst, js tiesiogiai igyvensite spdingas, nesuvaidintas, danai pamokanias ms tautos istorines patirtis. jas si-mindami, savaime tapsite gyvais lietuvos istorijos liudininkais ir sergto-jais. Suvokimas, kad be tautos atminties nebus ir tautos ateities, atsispindi 1859 m. lietuvi vietjo Mikalojaus akelaiio odiuose lenk literatui juzefui ignacui kraevskiui (jzef ignacy kraszewski): Tautos istorija turi bti kiekvieno pilieio lpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga. Btent is inojimas kvp lietuvos viesuolius (Simon daukant, jon Maiul-Mairon ir kt.) aminti savo alies praeit ratu.

apibendrinamojo pobdio istorijos darbai paprastai gimsta li-niais valstybs raidos etapais ir iskirtinmis progomis. kartais juos inicijuoja valstybs institucijos, kuri pareiga utikrinti, kad valsty-bs nueitas kelias bt amintas ir vertintas i platesns perspekty-vos patriotiniu, bet teisingu, skvarbiu, visum apimaniu vilgsniu. 1936 m. lietuvos Respublikos vietimo ministerijos (viceministro ka-zimiero Masilino) iniciatyva ir rpesiu grup lietuvi istorik para- ir ileido plaios apimties lietuvos istorij, kuri redagavo adolfas apoka. Tai bene inomiausia tautin lietuvos valstybs ir lietuvi tautos istorija, padariusi ir tebedaranti tak ir dabartinms kartoms. neramiu laikotarpiu parayto veikalo tikslas buvo iekoti kvpimo lie-tuvi tautai tkstantmetje senovs lietuvos istorijoje, plaiose senovs karygi ukariautose erdvse, autentikoje balt kultroje, europos


archajikiausioje ir savo groiu iskirtinje lietuvi kalboje bei po pa-saul pasklidusi ieivi veikloje.

Ruoiantis 1939 m. pasaulinei parodai niujorke, lietuvos Respubli-kos usienio reikal ministerija (ministras Stasys lozoraitis) inicijavo ir, Magdalenai avietnaitei vadovaujant, pareng special lietuvos sky-ri, atskleidus meno, tautodails, ekonomikos pasiekimus ir parodius svarbiausius lietuvos istorijos vykius monumentaliose ymiausi ms dailinink drobse. iuo ir kitais atvejais ms intelektualai, akademikai, menininkai buvo skatinami telktis ir vieningai pristatyti lietuv ir jos is-torij visam pasauliui.

iandien yra bene geriausia proga i grai diplomatin tradici-j pratsti ir sustiprinti. 1990 m. kovo 11 d. atkrusi nepriklausomyb, 2004 m. tapusi visateise demokratini naTo ir eS valstybi eimos nare, 2013-aisiais lietuva imsis istorins pareigos pirmininkauti europos S-jungai laisv ir demokratini europos valstybi susivienijimui. Tai i-skirtin galimyb ne tik aktyviai prisidti kuriant bendr europos ateit, bet ir sustiprinti ali solidarum ir dmesingum emyno taut praeiiai ir, inoma, dar kart patiems i iandieninio poirio tako pavelgti ir visam pasauliui priminti, kas buvo, yra (ir bus) lietuva.

Rengiantis lietuvos pirmininkavimui europos Sjungai, Usienio reikal ministerija (ministras audronius aubalis) kreipsi Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto moks-lininkus, ne pirmus metus tirianius istorijos politikos problemas (pro-fesorius Raimund lopat, alvyd jokubait, Vytaut Radvil ir kitus), praydama parengti glaust, lengvai skaitom, tiesos ir atvirumo kriteri-jais grst lietuvos istorijos veikal. jo paskirtis kiekvienam Skaitytojui, vis pirma europos Sjungos pilieiams, aikiai ir suprantamai atskleisti ilg, pergaling, kartais sunk ar net tragik ms valstybs istorin ke-li, kur lietuvos valstybs krjai veik vesdami io krato mones per skirtingus laikotarpius, valstybs sanklodas, okupacij duobes ir atkurtos nepriklausomybs kalnes bei nuokalnes nuo pat pirmo valstybs vardo paminjimo vienoje i europos kronik 1009 m. iki lietuvos virsmo vi-sateise europos Sjungos nare 2004 m.

knygos parengimo koordinacinis ir redagavimo darbas pavestas i ei-lui autoriui, autoriais pakviesti inomi istorikai, para ne vien studij: senovs lietuvi valstybs, lietuvos didiosios kunigaiktijos raid anali-zavo Vilniaus universiteto prof. ALfREDAS BUMBLAUSKAS (para I ir

11N U O R E D A K T O R I A U S

II skyrius, jo plunksnai priklauso vadas ir baigiamasis skyrius Pabaiga arba ibarstyti lietuvos veidai), apie lietuvi gyvenim Rusijos imperi-joje 17951915 m. para Vytauto didiojo universiteto prof. ANTANAS KULAKAUSKAS (III skyrius), modernios lietuvos valstybs atkrimo proces, 19181940 m. trukus nepriklausomybs dvideimtmet apvel-g prof. ALfONSAS EIDINTAS (IV io darbo skyrius), o vykius nuo 1940 m. okupacij iki 2004 m. apibendrino lietuvos edukologijos univer-siteto lektorius dr. MINDAUGAS TAMOAITIS (V ir VI skyriai). knyg skait ir recenzavo garbs filosofai, aktyvs visuomens veikjai. Redak-toriui teko nelengvas udavinys vienodinti keturis pasakojimo bdus, stilius, planuoti skyri apimtis, paragrafus, suregzti ssajas, intarpus, kad pasakojimas bt vienodai sklandus, balansuotas kiekybe, neperkrautas nebtinais faktais ir kuo malonesnis skaitytojo akiai. dl ribotos ios is-torijos apimties atsisakyta detalesns ekonomins, socialins ir kultrins raidos skirsni. Skaitytojui jie bt neabejotinai doms ir pravarts, bet tebnie tai ta auka ir kaina, kuri ios knygos autoriai pasiryo sumokti, kad pasakojime kuo geriau irykint esminius lietuvos istorijos verpe-tus, lietuvos valstybs raid, jos indl regiono ir visos europos istorij bei ilgamet, tvirt nemirting lietuvos moni ryt kurti, saugoti ir puoselti savo valstyb.

Redaktorius tikisi supratimo ir atlaidos, jei ne visiems Skaitytojams istorinis pasakojimas pasirodys vienodai priimtinas bei darnus, primin-damas, kad tai pirmas bandymas nuo 1990 m. valstybs atkrimo aprpti vis lietuvos istorijos distancij i ndienos perspektyvos bendru, atsa-kingu ir taupiu vilgsniu.

nuoirdiai dkojame leidinio iniciatoriams, redakcins kolegijos nariams, skaiiusiems pradinius tekstus, ypa jauniui Petraiiui, taip pat dr. Vytautui aliui, Romanui judinui, labai ai recenzavusiems i knyg prof. dr. Zenonui Butkui ir doc. dr. Sauliui kaubriui ir daugeliui kit, prisidjusi prie jos parengimo, iliustravimo, reikaling emlapi atrinkimo.

alfonSaS eidinTaS, redaktorius

v a d a s

lieTUVa VidURio eURoPoS daliS

Be abejons, sanskrito giminingumas su lietuvi kalba yra didesnis, negu su bet kuria kita kalba ioje emje

i brit mokslininko RoBeRT goRdon laTHaM descriptive ethnology (apraomoji etnologija)

geografinis europos centras?

europos emlapyje nubrus linijas, jungianias gibral-tar su iaurine Uralo kaln dalimi, kotij su kaukazo kalnais, pietines graikijos salas su norvegijos iaure, beveik visos ios linijos susikerta lietuvoje, kurioje ir yra geografinis europos centras. Visai neseniai Pran-czijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaiiavimus, pa-gal kuriuos i 180 km aukio geografikai ivestas centro statmuo yra 25km iaur nuo lietuvos sostins Vilniaus. europos centro koordina-ts 54o55 iaurs platumos, 25o19 ryt ilgumos. lietuva yra toje paioje geografinje platumoje kaip vakarus nuo lietuvos esanios Piet vedi-ja, danija, kotija; toje paioje geografinje ilgumoje kaip iaur Suo-mija, pietus Rumunija, Bulgarija, graikija.

lietuva yra krykelje tarp Vakar ir Ryt europos: per lietuv eina tiesiausias kelias i Vokietijos Rusij, per lietuv vokieiai versi ry-tus, o rusai vakarus. Todl kai kas yra saks: jei veicarijai bdinga aukti kalnai, italijai meno kriniai, Suomijai eerai, o lietuv reik-t pavadinti kratu, kuriame labai pavojinga gyventi maai tautai. nors lietuva yra geografinis europos centras (o kaunas buvo Hanzos miestas), ji danai laikoma Ryt europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografin, kiek geopolitin krato padtis: XiXXX a. lietuva juk ne kart buvo okupuota ir prisijungta Ryt kaimyns.

Taiau civilizacijos poiriu lietuva priklauso Vakar civilizacijos pa-kraiams Vidurio europai. lietuvoje, kaip ir Vidurio europos alyse (lenkijoje, ekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Ryt europoje, nuo Vidu-rami krsi individualus valstiei kis, o ne bendruomen, formavo-si bajor pilietin visuomen, o ne rytietikas centralizmas ar despotija,

vadas L I E T U V A V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 13

vyravo vakarietika kultrin orientacija ir katalikyb, o ne staiatikyb, nors buvo surastas integracijos modelis, pagimds lokalins banytins unijos idj, o tai leidia kalbti apie lietuv kaip jungt tarp lotyniko-sios Vidurio ir bizantins Ryt europos.

lietuvos vardo kilm ir sampratos likimas

lietuvos vardas pirmkart pamintas 1009 m., taiau atsi-rado jis anksiau: lietuvi gentis i ryt balt turjo isiskirti prie kelioli-ka ami. kalbininkai yra nustat, kad lietuvi kalba atsiskyr nuo latvi apie Vii a. Taiau lietuvikai kalbantys mons nebtinai save vadino lietuviais, o savo em lietuva. iki iol labiausiai paplitusi versija buvo lietuvos vard kildinti i nedidelio upelio lietaukos, tekanio ner ne-toli kernavs, vardo. Tradicikai manoma, kad lietuvos valstybs bran-duolys lietuvos em siaurja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp nemuno ir neries upi. Taigi lietaukos upelis, deinysis neries intakas, tekjo lietuvos ems link, ir nebtinai paioje lietuvoje. Tokiu atveju upelis pavadinim turjo gauti nuo ems vardo, o ne atvirkiai. ie argumentai nuginija paplitusi versij, bet nepaaikina, i kur kils lietuvos vardas. iandien mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad lie-tuvos vardas turi bti ivestas i etnonimo lietuvis, atkreip dmes vietovardius su aknimis leit- ir liet- u lietuvos rib. grindiama mintis, kad lietuvos valdov (Vytauto, gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybs pakraiuose, ne lietuvi, o senj rus (arba rusn), taip pat emaii gyvenamose teritorijose turjo bti kurdinti itikimi mons i lietuvos. ie mons aplinkini buvo vadinami leiiais (latviai iki iol vadina lietuvius leiiais), o gal ir lieiais. Taigi, lietuvos vardas turjo atsirasti nuo etnonimo (susijusio su specifinmis karinmis funkcijomis) lieiai ar leiiai.

lietuvos ribos 1009-aisiais turjo eiti kur kas toliau rytus ir pietus nei iandienin lietuvos pietryi siena. Teritorija, kurioje lietuviai gy-veno kurdami valstyb (i esms tai iandienin lietuva), ir vadinama etninmis lietuvi emmis. Taiau dalis etnins lietuvos yra u ian-dienins lietuvos rib, antra vertus, lietuvos vardu vadinamos vakarus nuo etnini emi esanios senj emaii, dalies jotvingi, sli, iem-gali ir prs teritorijos. ir tai dsninga: lietuvos valstybs formavimo-si branduolys buvo lietuvos em (teritorija tarp nemuno ir neries),


Vytis i I Lietuvos Statuto Lauryno nuorao (1531m.) antratinio lapo

taiau jau Mindaugas jung prie lietuvos ems kitas lietuvi emes, taip pat plt savo tak gimining geni teritorijas. Manoma, kad jei ne vokiei puolimas, slav ekspansija, lietuvos valstyb ir lietuvos var-das bt aprps gerokai platesnes (gal net visas) balt geni emes.

Taiau lietuvi kalbos, o vliau ir lietuvikos savimons moni gyve-nama teritorija rytuose ir pietuose siaurjo, o lietuvos vardas priein-gai: kartu su lietuvos didiosios kunigaiktijos ribomis iplito labai toli rytus ir apm plaias ryt slav emes. Btent visa ios valstybs terito-rija (ne tik dabartin lietuva, bet ir Baltarusija) ilgainiui pradta vadinti lietuva, o iandien j vadiname istorine lietuva. XViXViii a. ldk ba-jorai, nesvarbu, kokios etnins kilms, laik save lietuviais. net oficialioji valstybs rat kalba (ja parayti lietuvos Statutai ir kt.), savo itakomis siekianti dabartini ukrainiei ir baltarusi protvi kalb, vadinta lie-


tuvi kalba. istorins lietuvos dainiumi tapo ymusis XiX a. lenk poe-tas adomas Mickeviius (adam Mickiewicz), o paskutiniu ldk pilieiu save laik nobelio premijos laureatas eslovas Miloas (czesaw Miosz). Btent i tradicij iandien priskiriame vadinamiesiems senalietu-viams, kuriems XiXXX a. sandroje pradjo oponuoti jaunalietuviai, po poros deimtmei sukr lietuvos Respublik.

lietuvos vardas tapo ir yd savastimi. Vis istorins lietuvos laiko-tarp joje gyven ydai vadino i al lite, o save litvakais. Taigi lietuvos vard iplatino senoji lietuvos valstyb lietuvos didioji ku-nigaiktija. j panaikinus ir prijungus prie Rusijos, iki 1831 m. sukilimo dar egzistavo lietuvos, vliau lietuvos Vilniaus ir lietuvos gardino gubernijos.

Bta ir kito lietuvos vardo plitimo kelio. dykra paverstas jotvingi, skalvi, nadruvi emes i lietuvos XV a. pradjo grti i geni pali-kuonys, o dar gausiau lietuviai. jie apsigyveno ne tik lietuvos pusje esanioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp lietuvos ir Vokiei ordino nustaius sien, lietuvai atiteko tik dalis senj jotvingi terito-rijos Unemun). ilgainiui lietuvius Vokiei ordino valstybje (vliau pasivadinusioje Prsijos hercogija, o dar vliau Prsijos karalija) prad-ta vadinti lietuvininkais, o j emes Prs lietuva arba Maja lietu-va (visa kita lietuva vliau atrodo, XiX a. pradta vadinti didiosios lietuvos vardu). Paradoksas svetima valstyb, o lietuvikos ratijos kur kas daugiau nei paioje lietuvoje. Maojoje lietuvoje ikilo ir pirmasis reikmingas lietuvi lietuviakalbs literatros krinys kristijono done-laiio poema Metai (apie 1750). nors XViii a. Prsijoje buvo net oficia-liai vartojamas lietuvos vardas steigtas lietuvos departamentas, kurio centras gumbin, ilgainiui dl germanizacijos ir savaiminio lietuvi vokietjimo lietuvi kalbos vartojimas Prsijoje siaurjo, o po antrojo pasaulinio karo, i Prsijos pasitraukus seniesiems gyventojams, lietuvi-kai kalbanij nebeliko. neliko ten ir lietuvos vardo.

kitaip klostsi didiosios lietuvos istorija. Rusijai sunaikinus senj lietuvos valstyb, lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalinimo ofi-cialiai nebebuvo vartojamas j pakeit iaurs Vakar kratas. lietu-vos vardas gijo nauj prasmi. alia istorins lietuvos (buvusios ldk) sampratos vis stiprjo modernioji, lietuvos vard siejanti su lietuvi kal-bos vartojimu. ia samprata rmsi naujosios lietuvos valstybs lie-tuvos Respublikos krjai, siek prie lietuvos prijungti Maj lietuv, bet atsisak pretenzij nelietuvikai kalbanias istorins lietuvos emes.


Modernioji lietuvos samprata susidr su didiule problema etnins lietuvos pietrytinje dalyje XX a. pradioje lietuvi kalba buvo uleidusi viet lenk ir baltarusi (moni vadinamoms tuteii) kalboms. Tiesa, nutautjusioje lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino litvinais arba senalietuviais, taiau dauguma j vis labiau integravosi lenk taut, o lietuv laik lenkijos dalimi. Btent i samprata ikilo 1920 m. lenkijos ir lietuvos konflikto dl Vilniaus metu, kai Vilniaus krate buvo suformuota Vidurin lietuva. Remiantis tokia lenkika lietuvos sam-prata, lietuvos Respublika buvo vadinama kauno lietuva, o emaii tarm lietuvi kalba. Vidurins lietuvos prasm galima suvokti tik turint omenyje, jog rytus nuo jos senosios rusnikosios ldk ems va-dinamos Minsko, arba rusn, lietuva. i trij dali lietuvos sampra-ta, pasitelkiama neva siekiant atkurti ldk tradicij, buvo tik deklaracija, nebeatitinkanti istorins tikrovs. i tikrj tai buvo lenkika lietuvos samprata: 1922 m. lenkijos valia vykusiuose rinkimuose gen. liucijano eligovskio (lucjan eligowski) uimtoje teritorijoje, vadinamoje Vi-durin lietuva su Vilniumi, balsuota taip, kad ji tapt lenkijos dalimi. Savo ruotu lietuviai buvo apsisprend kurti lietuvos valstyb etniniais pagrindais, nebepretendavo Minsko lietuv, taiau nesivaizdavo savo valstybs be istorins sostins Vilniaus. Be to, moderniosios lietuvos valstybs krjai pretendavo Maosios lietuvos emes. Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyr tik dal Maosios lietu-vos klaipdos krat, taiau jo neatidav lietuvai. Beje, ne visi klaip-dikiai lietuvininkai norjo jungtis prie lietuvos ir siek laisvojo miesto statuso (panaaus dancigo (dabar gdanskas)).

Pagrindiniai lietuvos istorijos metmenys

Taigi, bendriausias lietuvos istorijos modelis bt toks: tarp mikingosios Ryt europos prieistorini archeologini kultr 32 tkstaniai met prie krist atsirado balt kultra. nuo i a. po kristaus ji jau patenka Romos ir kit civilizacij akirat. Paprastai ma-noma, kad i i proistorini gelmi ateina tokios kultrins vertybs kaip lietuvi kalba, tautosaka ir folkloras, taip pat lietuvi pagonikoji religija, nors ios isikristalizavimas iandien daniausiai priskiriamas jau valstybs krimosi laikams. Valstyb lietuvos didioji kunigaik-tija buvo sukurta Xiii a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net


suspjo kriktytis, o 1253 m. karnuotis karaliumi. Vis dlto tai liko istorinis epi-zodas, nors pagonika valstyb pamau tapo regionine didvalstybe arba imperija, uvaldiusia didiules staiatikik emi (buvusios kijevo Rusios) erdves. 1387 m. lietuva kriktijosi katalikiku kriktu, o jos dalis emaitija tapo paskutiniu europoje apsikriktijimo regionu iais vykiais bai-g formuotis krikionikoji europa.

lietuvos didioji kunigaiktija dl Vo-kiei ordino pavojaus pamau stiprino ryius su lenkija, o XVXVi a. perm krikionik Vakar kultr. XVi a. vidu-ryje buvo sudaryta unija su lenkijos karalyste ir susiformavo jungtin valstyb abiej Taut Respublika. Paprastai moksle laikoma, kad i valstyb europos ir pasaulio civilizacijai XViiXViii a. dav labai reik-mingus fenomenus, kuri trumpa formul bt tokia duona, toleran-cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi abiej Taut Respublika:

aprpino Vakarus (per gdansk amsterdam) javais, sukr Vakarams tuomet beveik neinom religins tolerancijos ir

bajorikosios demokratijos tradicij, Vilnius XViXViii a. tapo vienintele stovinia ant dviej pasauli

ribos europos sostine, kurioje sugyveno deimt konfesij, o yd pa-sauliui tai buvo Vilniaus gaono miestas ir iaurs jeruzal,

ikl plaiausios poveikio erdvs ir vien seniausi Vidurio euro-poje Vilniaus universitet, turint savitas misionieri, kankini ir ventj, poet, retorik ir logik tradicijas,

ipuoseljo europiniu mastu reikming Vilniaus baroko architek-tros mokykl,

sukrteisintradicij,kuriXVIa.davsistemingiausiusEuropojeteiss kodeksus lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su lenkija konstitucij, tapusi ankstyviausia raytine konstitucija europoje.

abiej Taut Respublika buvo sunaikinta trimis XViii a. pabaigos pa-dalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, austrija ir Prsija. Taiau ir tomis su-dtingomis slygomis ikilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo adomas Mickeviius ir julius Slovackis (juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu ilaik pozicijas europos universitet

LDK herbas Vytis i herbyno Stemmata Polonica (saugomo Paryiuje), XVI a. vid.


Gedimino stulpai ir Jogailos kryius i herbyno Stemmata Polonica (saugomo Paryiuje), XVI a. vid.

pirmajame imtuke. Tai itisas abiej Taut Respublikos tradicij pa-saulis, kuris taip ir netapo Rusijos imperijos kultros dalimi, prieingai lenk kultrinje tradicijoje jo atstovai sitvirtino kaip didieji pranaai, o tai savo ruotu leido j laik Vilni vliau pavadinti lenk kultros sostine u etnins lenkijos rib. Vis dlto Vilniaus, lietuvos ir abiej Taut Respublikos tradicij naikinimas lm, kad Rusija sugebjo pasisa-vinti tokius i ldk erdvi kilusius fenomenus kaip pirt ir horilk arba vodk. aiku, is klausimas dar per maai tirtas, bet pasauliui inomas Rusijos yd fenomenas paaikinamas paprastai Rusijos imperijoje ydai galjo gyventi tik vakarus nuo sslumo ribos, o i visikai sutapo su buvusios ldk arba abiej Taut Respublikos rytine riba. j nubr Rusijos imperator jekaterina ii 1791 m., po aTR padalijim ivardijusi net konkreias gubernijas, kuriose gali gyventi ydai. Visa tai buvo ne kas


kita, kaip aTR ir ldk erdv, vadinasi, Rusijos ydai tai ldk lietu-vos, Baltarusijos, Ukrainos ir lenkijos ydai.

kad ir kaip ten bt, bet kaip tik ioje erdvje gim keturios moder-niosios naujj laik valstybs: lenkija, lietuva, Baltarusija, Ukraina. o kai kas priduria ir izraelis, nes, kuriant i valstyb, reikmingiausius vaidmenis suvaidino i ios erdvs kil ydai, vadinsi litvakais.

lietuva po 1795 m. prijungimo prie Rusijos nepriklausomyb atkr 19181919 m. ir sukr valstyb, besirmusi naujais demokratiniais ir nacionaliniais pagrindais lietuvos Respublik. jos itakose ir didiau-sias lietuvos menininkas, dailininkas ir kompozitorius M. k. iurlionis, ir tautos atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas j. Basanavi-ius. o toliau itisa plejada modernaus meno, literatros, architektros krj, suspjusi per du deimtmeius pakeisti lietuvos veid ir krato-

Ryiausias (500 km nuo Vilniaus) Vilniaus baroko mokyklos ir garsiausio jos architekto J. K. Glaubitzo krinys Basj karmelit banyia Mstislavlyje. A. Bumblausko nuotr.


vaizd. iandien istorik jaunimas lietuvos Respublikos civilizacinius pa-siekimus vardija labai trumpai sviestas, anBo ir krepinis. o turima galvoje: ems kio paanga, lktuv projektavimas ir gamyba kaune ir krepinink vyr dukart 1937 ir 1939 m. ikovoti europos empion titulai. Btent ias vertybes ar prisiminimus nubrauk Soviet Sjunga, 1940 m. lietuv okupavusi, o 1944 m. reokupavusi. Taiau pergyvenusi didiules netektis lietuvos yd Holokaust, masines Soviet Sjungos vykdytas deportacijas Sibir, emigracij 1944 m. Vakarus, lietuva su-gebjo pakilti ilgiausi kar po karo lietuvos partizan pasipriei-nim SSRS itis deimtmet po antrojo pasaulinio karo (19451953), o tai kartais laikoma didiausiu lietuvos nau europos istorij XX a. Vis dlto iandien tok vaidmen pretenduoja ir 19881990m. lietu-vos Sjdio, Baltijos kelio ir lietuvos nepriklausomybs krjai, taip pat Sausio 13-osios (1991) herojai, kurie sugebjo veikti pusam trukusi

Vienas ymiausi M. K. iurlionio krini Karali pasaka, 1909 m.


Soviet Sjungos aneksij ir perestroikos bei naujo atgimimo slygomis atkurti nepriklausomyb.

ir dar labai svarbu inoti 2004 m. lietuva tapo eS ir naTo nare.

Svarbiausios lietuvos istorijos datos

97 m. po Kr. pirmas aisi (balt) apraymas.

1009 v. Brunonas atranda Lietuv, Lietuvos karaliaus Netimero kriktas.

1253 VII 6 susikrusios Lietuvos valstybs valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi.

13161341 Gediminaii dinastijai vard davusio Gedimino valdymas.

1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostin i Trak Vilni.

1385 Krvos sutartis. Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila tampa Lenkijos karaliumi. Prasideda Lietuvos ir Lenkijos suartjimas.

1387 Lietuvos kriktas.

13921430 ymiausio Lietuvos valdovo Vytauto valdymo metai.

1410 algirio (Griunvaldo) mis. Lenkijos ir Lietuvos jungtin kariuomen sutriukina Vokiei ordin, klus grsm abiej valstybi egzis-tencijai.

1569 Liublino unija. Susikuria jungtin Lenkijos ir Lietuvos Valstyb Abiej Taut Respublika.

1795 Rusija, Austrija ir Prsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valsty-b. Didioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai.

1918 II 16 Vokietijos okupacijos slygomis J. Basanaviiaus vadovaujama Lietu-vos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim.

1940 VI 15 realizuodama MolotovoRibentropo pakt, Soviet Sjunga okupuo-ja ir aneksuoja Lietuvos Respublik. Sudarius marionetin vyriausyb netrukus paskelbiama, kad sukuriama Lietuvos Taryb Socialistin Res-publika. Sovietinio teroro ir trmim pradia.

19411944 naci Vokietijos okupacija ir yd Holokaustas Lietuvoje.

19441953 Soviet Sjungos organizuot represij, deportacij, masins kolekty-vizacijos ir Lietuvos ginkluotos rezistencijos laikotarpis.

1976 susikuria Helsinkio grup.

1988 VI 3 kuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sjdis.

1990 III 11 Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepri-klausomybs atkrim.

2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare.

i s k y r i u s

Senoji lieTUVa

SenoVS BalTai iR lieTUVoS ValSTYBS aTSiRadiMaS

Moksle baltais paprastai vadinama grup indoeuro-piei geni ir taut, gyvenusi arba gyvenani Baltijos jros ryt pakratyje ir kalbjusi arba kalbani giminikomis kalbomis, kurios sudaro atskir indoeuropiei kalb eimos ak. ian-dien iai akai atstovauja likusios gyvuoti tik lietuvi ir latvi kalbos. Bal-tai ir j ainiai, lietuviai ir latviai, ssliai prie Baltijos jros gyvena maiau-siai 4 tkstanius met. dl to kartais sakoma, kad tai vienos ssliausi ir seniausi europos taut. Balt gentys pradjo formuotis iii tkstantme-io pr. kr. pabaigoje, kai ia atvyk indoeuropieiai pajung ir asimiliavo vietinius gyventojus. i tkstantmetyje po kr. balt geni apgyvendintas arealas drieksi nuo Vyslos iki dniepro ir okos basein rytuose. Vliau, i tkstantmeio antroje pusje, prasidjo slav ekspansija, nulmusi ryti-ni balt asimiliacij. ii tkstantmeio pradioje pradjo formuotis pr-s, jotvingi, lietuvi ir latvi tautos. Taiau susidar tik lietuvi ir latvi tautos; prsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiei ordinas ir vliau kr Prsijos valstyb.

Sslus balt gyvenimas, matyt, nulm, kad balt mitologijoje (jos ele-ment iliko tautosakoje) yra daug senj indoeuropiei mitologijos bruo-. Susidomjimas balt mitologija vis didja. lietuvi kalba geriausiai i vis gyvj indoeuropiei kalb ilaik senj garsyn ir daugel morfolo-gini ypatybi, kurias turjo seniai inykusios arba dabar nebevartojamos kalbos hetit, senovs graik, sanskrito. ymus prancz kalbininkas antuanas Mej (antoine Meillet, 18661936) yra saks: Tas, kuris nori i-noti, kaip kalbjo ms proseneliai, turi atvaiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis. kadangi lietuviai krikionyb prim palyginti vlai, ms liaudies kultroje ir tradicijose yra gausu archajik, i pagonybs laik ilikusi element. j yra ir krikionik veni, pavyzdiui, kal-d, Velyk ir kt., paproiuose. galtume sakyti, kad pagonikos vents yra tik usiklojusios krikionikuoju veni sluoksniu. ilik ilos senovs elementai lemia lietuvi tautosakos, folkloro ir tautodails savitum.

1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 23

Pagonyb ir lietuvos vardo paminjimas 1009 metais

daugiausia ginytin teigini ir vertinim yra pasaky-ta lietuvos pagonybs tema. Taip atsitiko dl prietaros tarp pirmojoje XiXa. pusje sukurto pagonikos epochos kaip lietuvi aukso amiaus mito ir istorijos altini teikiamos informacijos skurdumo. Romantikai iekojo antropomorfini diev vaizdi, stab, rato, yni, ventykl, taigi siek rasti tai, kas bdinga ikikrikionikai Romai ar graik ir ro-mn religinms sistemoms. juos kritikuojantieji man, kad lietuviai religins sistemos neturjo, o tik buvo sudievin gamt. Senieji lietuviai visur dangaus skliaute su Saule, Mnuliu ir vaigdmis, emje, ugnyje ir vandenyje mat ventybs raik. Toks gamtos reikini, ypa ems, sudievinimas trukd plstis ems dirbimui, todl ventumas pamau koncentravosi ventvietse. Tai galjo bti konkretus medis ar akmuo, taiau, regis, ypatingomis laikytos uol giraits, aliai ir alkakalniai.

atsikirsdami kritikams romantikai pasitelkdavo XViXVii a. Pr-sijos altinius, kuriuose kronikininkai kalbjo apie prs dievus. Pasak Simono grunau kronikos, prs diev kulto centras Rikojoto vietov, kur auga iem vasar aliuojantis uolas, o po juo sikrusi prs die-v ventykla, papuota trimis stabais, vaizduojaniais tris prs dievus. Svarbiausias i j Pakulas poemio dievas, antrasis Perknas aib ir griausm dievas, o treiasis jav dievas Patrimpas. apraomas i diev kultas ir kulto tarn hierarchija, vaidiluts. ilgainiui pasakojimas apie prs diev trejyb papildytas naujomis smulkmenomis ar intar-pais, iliustruotas pieiniais. Halio-Voluins (ipatijaus) metratyje prie 1252m. minimi keturi dievai. i lietuvi pagonybs, kaip pirminio gry-nuolio, idj ir auktj panteon, kuriame keturi dievai, patvirtina lietu-vi mitologin geografija. antai lietuvoje daug objekt: vietovi, kaln, mik, medi, akmen, kurie turi Perkno vard. Pasitaiko objekt su dievo vardu, pavyzdiui, dievo Stalo akmuo ar dievo krslo kalnas. ir pilna laums ar laims vard. ias pirmines ventvietes turjo sergti yniai (manoma, pavadinimas kils nuo odio inoti), vaidilos ar ra-ganos (regti).

Manoma, kad lietuvoje pagonyb nesuspjo suformuoti tikjimo rei-kalams skirt centr kit visuomens sluoksni ilaikom ventykl, turini rato ir vietimo institucijas, ir dvasinink socialinio sluoks-nio. Taiau neatsivelgiama vien aplinkyb lietuviai Xiiia. viduryje


pagaliau sukr valstyb. o valstybje dsningai atsiranda slygos susi-daryti dvasinink sluoksniui ir kulto reikalus tvarkaniai institucijai, nes veikia mechanizmas, leidiantis visa tai ilaikyti. antra vertus, paiai vals-tybei reikjo visuomen vienijanios ideologijos. kit valstybi valdovai iam reikalui pasitelk krikionyb. i ms pagoni valdov laikysenos galima suprasti, kad pagonyb jiems buvo lygiavert krikionybei. Tai-gi valstyb i viraus lyg ir turjo bandyti paspartinti pagonybs virtimo institucine religija proces. io proceso ankstyvja apraika reikt laikyti altiniuose minim ventykl nadruvoje esani Romuv ir jos kriv. Tai jau turt bti savarankika institucija, matyt, ilaikoma i dovan. kad bt ilaikyta politin pusiausvyra, ynys sikr silpniausios genties (nadruvos) teritorijoje; tai primena senovs graik amfiktionij poli sjung, sudaryt tarpgentinje teritorijoje esaniai ventovei ginti. Ro-muvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. jos garbinimas susijs su lietuvoje iplitusiais aukuro kalnais ir akmenimis. Xiiia. susiformavo

Lietuvos giria i A. Grottgerio pieini ciklo Litwa, 18641866m.


mirusij kn deginimo mitologija. Valdovai buvo deginami iki pat krikto: altiniuose iliko lietuvos didij kunigaiki algirdo ir ks-tuio palaik deginimo apraymai.

daugelis taut sukr ep, t. y. pasakojimus apie dievus, pusdievius ir didvyrius. Pasakojimai urayti vliau, atsiradus ratui. galtume ma-nyti, kad ir lietuvi epas buvo pradjs formuotis. Vis pirma atsirado herojini dain, bet j inoma labai nedaug. iandien pripastama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siuet, urayt lietuvos metra-iuose: gedimino sapnas apie Vilniaus krim, ldk algirdo ygiai Maskv bei Biruts ir ldk kstuio meils istorija (Biruts istorija domi dar ir kitkuo kunigaiktien taip ir negijo krikioniko vardo, palai-dota kaip pagon, bet jos legenda nenutrko ir sigalint krikionybei, o Biruts kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip ventosios). Visi minti pasakojimai urayti XVXVia., taiau jie turjo istorin pagrind tai patvirtina vienalaikiai raytiniai altiniai. Besiformuojanio lietuvi epo dalimi reikt laikyti ir ventaragio legend. Tik i istorija atskirtina nuo legend, sugalvot XVXVia., apie romnik lietuvi kilm, apie Pale-mon ir jo snus kun, Sper ir Bark.

Merkins piliakalnis vienas graiausi Lietuvos piliakalni, ant kuri stovjusios medins pilys buvo svarbiausi gynybiniai statiniai XIIIXIV a. M. Bumblausko nuotr.


i ms eros tkstantmetis balt diferenciacijos laikas. jau Ptolema-jas ii a. inojo prs gent galindus ir jotvingius arba sduvius. anks-tyvaisiais Viduramiais Vakar metratininkai pradeda minti prsus, kurius, iemgalius. lietuviai, gyven rytus nuo i geni, natralu, metraius nepateko, o ir ryt balt diferenciacijos procesas vyko vliau. atrodo, kad lietuvi gentis i tkstantmeio pabaigoje bene spariausiai vystsi i vis balt geni, todl 1009 m. Vakar misionierius, bsima-sis ventasis Brunonas Bonifacijus i prs specialiai vyko lietuv. ia apkriktijo lietuvi vad netimer, taiau iek tiek vliau uvo nuo io brolio rankos. netimero valdios paveldimumo principo buvimas rody-t, kad lietuva buvo pasiekusi bent jau chiefdomo (vadysts) stadij. is faktas rodyt, kad tuo metu nebuvo ypa didelio atotrkio tarp lietuvos ir kit Vidurio europos ir iaurs europos ali ( kurias tuo paiu metu taip pat buvo organizuojamos krikionikos misijos). deja, 1009 m. v. Brunono Bonifacijaus misija ir lietuvos atradimas liko istorijos fra-gmentas, nes po to beveik 200 met lietuva neminima. didiausia tiki-myb, kad tai nulm kijevo Rusios valdovo jaroslavo ygiai Xi a. vidu-ryje (Xii a. pradioje lietuviai minimi tarp geni, kurios moka kijevo Rusiai duokl).

1009-ieji lietuvai pranea ne tik apie kriminal, bet ir kur kas dau-giau v. Brunonas Bonifacijus atrado lietuv ir jos karali netimer, kuris tikjo ir kriktijosi. is pirmasis kriktas lietuvoje tiesiogiai susijs su krikionikosios europos Millenniumo tkstantmeio idja, kuri kildintina i ventojo Rato apreikimo jonui arba apokalipss. i ia motyv pasitelk misionieriai. Millenniumas tai slenkstis, ant kurio laukiama Paskutinio teismo. Taip baigiantis pirmajam kristaus epochos tkstantmeiui ir gim milenaristinis sjdis krikionikosios misi-jos ir nauj ali bei j dali kriktai apm bsimosios Vidurio, Ryt ir iaurs europos regionus. Paminkime toki grandin: lenkijos valdovo Mieko kriktas (966), kijevo Rusios valdovo Vladimiro kriktas (988), kankinyste pasibaigusi v. adalberto misija Prsijoje (997), norvegijos valdovo olafo pradta alies christianizacija (997), islandijos altingo pri-imtas sprendimas apsikriktyti (1000), pirmojo tikro krikionio Vengri-jos soste v. Stepono karnacija (1000), piet vedijos kunigaikio olafo kriktas (1008) ir tai lietuvos karaliaus netimero kriktas (1009).

Taigi nuo Tacito aisi paminjimo beveik tkstant met reiks laukti lietuvos vardo. Taiau imtmet iekojs pagonikos balt atlan-tidos mokslas taip ir nerado. lietuviams reikjo susiformuoti savaran-


kik etnos, o netimero vadovaujamiems pajudti toliau nuo gentins santvarkos valstyb, kuri bt verta traukti misionieriams. lietuva liko su lietuvi kalba, mistikai skambaniomis sutartinmis, sakmmis ir pasakomis, su savo pagonikais dievais. Su pagoniku veidu lietuva dar gyvens 400 met ir po netimero mintus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo kriktas ir karalyst taip pat liks epizodas), jie atjo ir iki ldk gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonik monoteizm, kiek apie vyriausij diev ir mes turime vien diev aikindamas gedimino sapn apie staugiant gelein vilk pagoni ynys lizdeika ir ipranaaus Vilniaus krim ir lov. nors nebus n vieno kunigaikio, kuris nevest deryb dl krikto, kryiaus kar epochos europa, nebe-leisdama valstybms savarankikai kriktytis, pati tarsi atstums lietuv nuo krikionybs. lietuva liks savarankika civilizacin monada, todl tiek gediminas, tiek algirdas, nelaukdami pripainimo ir karnos i sve-tur, nemandagiai (Vakar vilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps mandagesnis ir sieks gyti karn ir pripainim i Vakar.

Mindaugas sukuria lietuvos valstyb. Mindaugo karnacija 1253 metais

aktyviausi ir karingiausi i balt geni XiXii a. atrod kuriai, o Xii a. pabaigoje prasidjo lietuvi karo ygiai. inoma, kad 1183 m. lietuviai sureng pirmj savarankik yg Rusios emes, per kur nusiaub Pskov, o pakeliui turbt ir Polock. Vliau lietuvi ygiai padanjo kasmet vyko po viendu ygius ir ne tik rus pus, bet ir lenkij bei livonij.

Pliamieji ygiai rod didjant lietuvi jg, jie toki ygi skaiiumi pralenk turtingus prsus ar karingus kurius. Matyt, lm genties vyr gausumas, ypa svarbus karo ygiuose. lietuvi genties ikilimas ir padjo pagrindus santvarkos permainoms ir greitai atsirasianiai lietuvos valsty-bei. 1219 m. Voluins ir lietuvos kunigaiki sutartyje (sudarytoje taip pat ir dl pliamj ygi lenkij) bsimasis lietuvos valstybs krjas Mindaugas pamintas ketvirtuoju tarp penki vyresnij kunigaiki. Taigi matyti, kad 1219 m. lietuva buvo dar ne valstyb, o tik emi konfe-deracija, neturjusi vieno valdovo. em buvo to meto politins organiza-cijos vienetas, emi konfederacija tai santvarka, kai atskir emi kuni-gaikiai derina savo veiksmus, o i i kunigaiki jau yra ikil vyresnieji kunigaikiai.


1219m. lietuvoje vyriausiojo kunigaikio dar nra, bet 12451246m. vokiei kronikininkas Mindaug pavadina aukiausiuoju karaliumi. Vadinasi, lietuva jau suvienyta. kada tai vyko? 1235m. rus metraiai mini Mindaugo lietuv. gal tai rodyt, kad Mindaugas jau yra pajun-gs savo valdiai kitus kunigaikius? Taiau jei yra Mindaugo lietuva, tai gal bta ir, tarkim, ivinbudo ar dausprungo lietuvos? Todl linksta-ma prie apytikrs datos lietuvos valstyb susikr apie 1240m.

Vienydamas lietuv, Mindaugas negaljo nekreipti dmesio toki fakt grandin: 1202m. dauguvos iotyse susikrs kalavijuoi ordi-nas pamau pradeda ukariauti lybius, latvius, estus, kurius. kovodamas prie gimining lietuviams pagoni prs gentis Mozrijos kunigaiktis konradas 1230 m. pakviet kurtis kulmo emje prie Vyslos Vokiei ordino riterius (kryiuoius). i fatalika klaida daug kainuos lenkams ir lietuviams ordinas pajung prsus, o 1236m. popieius jau skelbia kryiaus yg prie lietuvius. nors emaiiai Sauls myje 1236 m. yg

Vokiei ordino riteris pagrobia vaik. Dail. J. Kossak, XIX a.


atlaik, repls lietuv jau spaud 1237 m. kalavijuoi ordinas tapo kryiuoi ordino vasalu.

lietuvos valstybs atsiradim pagreitino vokiei riteri agresija ir j kolonijini valstybi krimasis prie Baltijos. lietuvos valstyb atsirado pirmiausia kaip apsigynimo priemon, taiau ji turjo remtis kokiu nors visuomens sluoksniu tas sluoksnis buvo Mindaugo kariauna, o vieno valdovo sitvirtinimas yra rykiausias iorinis valstybs atsiradimo poy-mis. i i dien perspektyvos galima sakyti tauta galjo apsisaugoti tik sukrusi valstyb.

Taiau Mindaugui dar reikjo tvirtinti valdi. 1248m. padtis jam tapo labai grsminga. opozicij pirmiausia sudar artimiausi giminai-iai brolvaikiai, pagalbon pasitelk ir svetimuosius livonijos ordin ir Voluin. Mindaugas veik i klit ne tik karo ygiais, bet ir diploma-tija pasinaudojs livonijos vidaus prietaravimais, patrauk savo pus livonijos ordino magistr andri tirland. Per j 1251m. pavasar (ar vasaros pradioje) Mindaugas isirpino sau ir monai Mortai krikt, o sau karaliaus karn.

1251m. Mindaugas kriktijosi, mainais perleids didel dal emaiti-jos livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta kriktijantis, ka-rna. Tikslas buvo pasiektas 1253m. liepos 6-j. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta ms kalendoriuje: juk Mindaugas pir-mas ir vienintelis vainikuotas lietuvos karalius. Mindaugo vainikavimas

Mindaugo karnacija. Dail. A. Varnas, 19521953 m.


tarsi ubaigia valstybs susikrim, nes lietuv pripaino to meto pasau-lis. Vien to pakakt Mindaug laikyti viena i svarbiausi ir lietuvai dau-giausia nusipelniusi asmenybi. Mindaugas sukr didiausi ankstyvo-sios lietuvos istorijos krin valstyb, suteikusi galimyb ilikti lietuvi tautai ir vliau perimti Vakar civilizacij. lietuva eng istorijos aren, kai europa jau buvo pergyvenusi kryiaus kar epoch (septintasis kry-iaus ygis vyko valdant Mindaugui, o paskutinis atuntasis neilgai trukus po jo mirties). Taiau Mindaugas turjo nuveikti daugiau negu kit Vidurio europos ali valdovai prie kelet ami. ekija karalyste tapo Xiia., o savarankika arkivyskupija buvo steigta tik XiVa., lenki-ja karalyste tapo ir steig savarankik arkivyskupij XXia. sandroje, taiau (kaip ir ekija) tapo ne popieiaus, o ventosiosRomos imperi-jos valdovo vasale. o Mindaugas, karnavsis per Vokietijos vasal livonijos ordin, tapo ne imperatoriaus, o popieiaus vasalu ir i karto gavo teis savarankik, tiesiai popieiui pavaldi vyskupij. Maa to, po keleto met Mindaugas gavo karaliaus vainik visai dinastijai po-pieius leido vainikuotis ir snui. Visa tai Mindaugo politikos rezulta-tas. Mindaugas valgiai pasirinko pagalbinink livonijos ordino bro-l kunig kristijon, i kurio gavo informacij apie katalik banyios organizacij ir popieiaus santykius su europos valdovais, ypa impera-toriumi. Papirks magistr andri tirland, per savo pasiuntin popie-iui idst slygas, kurios buvo naudingesns lietuvai, o ne livonijai. livonijos delegat nuostabai popieius patenkino Mindaugo praym. Mindaugas pasiek pirm tarptautin lietuvos diplomatijos pergal apsisaugojo nuo politini sait su ventjaRomos imperija. ie svars diplomatiniai laimjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebjo pa-kreipti vykius sau naudinga linkme. net savo prie Mindaugas buvo vadinamas imintinguoju.

Paprastai Vidurami europa tapatinama su Vakar europa. Tai nra visai teisinga. Vakar europa tai tik Vidurami europos dalis, iandien kartais pavadinama senja Vidurami europa (ViXa.). Turima galvo-je karolio didiojo imperija, arba ant Romos imperijos griuvsi sukurta europa, siekusi elb. kartais iskiriama ir naujoji Vidurami europa ekija, Vengrija, kroatija ir Skandinavija, susiformavusi XXiia. logika bt pratsti i grandin ir XiiiXiVa. Vidurami europ, kur gyveno suomiai, estai, latviai, prsai ir lietuviai, laikyti naujausija Vidurami europa. ankstyvaisiais Viduramiais popieiai maloningai priimdavo valstybi kriktus, ir ios tapdavo popieiaus ar imperatoriaus vasalmis.


naujosios europos tautoms buvo leidiama kriktytis ir tapti imperatoriaus vasalmis. o naujausiajai Vidurami europai, taip pat ir lietuvai teis sa-varankikai kriktytis nepripastama: europoje jau vyko kryiaus karai. Todl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prsai inaikinti, o Min-daugas ne tik sugebjo sukurti valstyb, bet ir eiti, nors laikinai, europos ali sistem. jis buvo vienintelis naujausiosios Vidurami europos valdo-vas, sugebjs paversti savo taut ir valstyb istoriniu subjektu.

nalios kunigaiktis daumantas (i kurio Mindaugas paver mon), veiks ivien su stipriausiu Mindaugo varovu Treniota, 1263m. nuud Mindaug. Paprastai istorikai tai laiko pagoni reakcija prie krikio-n valdov. emaiiai, sutriukin jungtin Vokiei ir livonijos ordin kariuomen prie durbs 1260m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai, i tikrj sil Mindaugui atsimesti nuo krikionybs ir pradti kar su livonija. Mindaugas ryosi kariauti su Vokiei ordinu. kartais teigia-ma, kad Mindaugas atsimet ir nuo krikionybs. Taiau prajus keletui met po Mindaugo mirties, 1268-aisiais, popieius klemensas iV bulje Mindaug vadina viesaus atminimo valdovu. Mindaugo kriktas nepa-alino ordin pavojaus, be to, buvo prarasta etnins lietuvos dalis e-maitija. Vadinasi, Mindaugui reikjo kovoti dl pagonikos emaitijos su krikionikja livonija, o kartu Vakar jg ir popieiaus akyse ilaikyti krikionio valdovo status.

Po Mindaugo nuudymo bta didiuls sumaities: per kelerius metus lietuvoje nuudyti dar trys dl valdios kovoj kunigaikiai, vienas ivytas. 1264m. Mindaugo alininkams nuudius Treniot, lietuvos valdovu tapo Mindaugo snus Vaielga, kuris yra pirmas inomas lietuvos istorijoje sta-iatikyb prims kunigaiktis. Taip pradtas lietuvi kunigaiki krima-sis Rusios emse: lietuvi kunigaiktis priima staiatiki tikjim, o ems (iuo atveju naugardukas, kuriame Vaielg kurdino tvas) jungiamos prie lietuvos valstybs. antra vertus, Vaielga vienintelis kunigaiktis, atsisaks kunigaiktijos ir taps vienuoliu. 1264m. jis sitrauk politin gyvenim ir, susidorojs su Mindaugo prieais, sdo lietuvos sost.

gediminaii dinastijos ikilimas

Xiiia. pabaigoje minimi dar ie lietuvos didieji kunigaik-iai: Butigeidis, po jo io brolis Butvydas, dar vliau Butvydo snus Vytenis. Tai buvo naujas reikinys lietuvos istorijoje sost paveldi tos paios gimins mons broliai arba sns. Taigi susiformavo sosto


paveldjimo principas, o Viduramiais tai buvo vienas i svarbiausi valstybs stabilumo poymi. Mat besigvieiantys sosto jau turs pagrsti savo teises, giminyst arba priklausomyb valdov dinastijai. Xiiia. pa-baigoje lietuvos istorij eng garsiausia lietuvi kilms valdov ge-diminaii dinastija.

dinastijai vard dav garsiausias jos atstovas Vytenio brolis gedimi-nas (valds 13161341m.). gediminas nebuvo pirmas ios dinastijos atsto-vas, taiau btent jis istoriniu vaidmeniu ugo savo pirmtakus. Valdant ldk gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karin, monarchija, turinti visus jai bdingus poymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodaliz-mas ankstyvieji dvarai, lietuvoje vadinti kiemais. lietuva tuo metu jau turjo sostin, nuo gedimino prasidjo sosto paveldjimo tradicija, mro civilizacijos itakos. Valdant gediminui ar jo snui algirdui buvo sukurta visa mro pili sistema aplink valstybs branduol sostin: Medininkai, krva, lyda, Trakai, atokiau esanios gardino ir kauno pilys. lietuva tapo politins sistemos centru, apie kur telksi ne tik Mindaugo laikais prijung-tos juodosios Rusios ir Polocko ems, bet ir lietuvos politinje takoje buv Voluin ir Halias, kijevas, Pskovas. Tai leido lietuvai tapti dideli politini kombinacij dalyve ir vyraujania regiono jga didvalstybe. jos politika darsi plataus regiono ar net europos masto politika.

Reikmingiausiu gedimino politikos atspindiu yra laikomi jo laikai. nors jie daniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminjimu rato al-tiniuose, kartu rodo, kad gediminas kr nuosekli lietuvos europjimo program. i j matyti labai platus (turint galvoje tarptautin lietuvos izoliacij) gedimino politinis akiratis. gediminas kr staiatiki metro-polij, ryosi kriktytis pats ir kurti katalik arkivyskupij. ia banytine politika jis sugebjo sudominti popiei jon XXii, kuris jau tais laikais kl banytins unijos idj. jam gediminas ir siunt laikus, kuriuose pareik pageidavim kriktytis: lietuvos valdovai nor priimti katalik tikjim, bet priversti gintis nuo kryiuoi, kuriems rps ne kriktas, o valstybs ukariavimas. gediminas taip pat isiunt laikus Vokietijos miestams bei vienuolijoms, pranedamas, kad laukia popieiaus pasiun-tini tartis dl krikto. jis kviet lietuv atvykti ir ia sikurti vokiei riterius, pirklius, amatininkus, valstieius, adjo jiems tokias paias vei-klos slygas kaip europoje. Taiau 13231324m. gedimino krikto akcija nepavyko dl emaii ir staiatiki dvariki pasiprieinimo.

krikto atsisakymas nereik, kad gediminas atsisak ir kito tikslo priartinti lietuv prie Vakar europos, kviesdamas atvykti vokiei ko-


lonistus. apie atvyklius vienuolius jau gedimino laikais byloja mslingo-ji prancikon kankini istorija, davusi pradi vienai ilgaamikiausi Vilniaus legend. nuo XiV a. inoma istorija apie dviej prancikon nuudym Vilniuje gedimino valdymo pabaigoje, o XVia. pradioje j palaidojimo vietoje statoma koplyia (prie kurios vliau sikurs Bonifra-tr vienuolynas).

Taigi pagonika lietuvos visuomen ir jos kin, socialin, politin ir dvasin struktra gijo brandiausi pavidal valdant gediminui. Tad Xiii a. pabaigoje lietuvos istorij eng garsiausia ir tai svarbu lietuvi kilms valdov gediminaii dinastija, valdiusi lietuv iki 1572m. ygimanto augusto mirties (po jo lietuv vald svetimkilmiai valdovai). dinastijai vard dav garsiausias jos atstovas gediminas, is-toriniu vaidmeniu ugos savo pirmtakus. gediminaii dinastijai pri-klaus ymiausi, labai svarb istorin vaidmen suvaidin lietuvos didieji

Gediminas stato Vilniaus pil. Dail. M. E. Andriolli, 1882 m.

Mindaugas Gediminas

Algirdas Vytautas

Kstutis. Dail A. Penkowskis, 1838m. Birut. Dail A. Penkowskis, 1838m.

Italo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. pieti sivaizduojami Lietuvos valdov portretai


kunigaikiai gedimino sns algirdas ir kstutis, algirdo snus jo-gaila ir ikiliausias dinastijos atstovas kstuio snus Vytautas didysis (vald 13921430). Tiesa, europoje inomumu j aplenk jogaila: jam tapus lenkijos karaliumi (1386), atsirado gediminaii akos jogailai-i dinastija. i gediminaii aka vliau (XV a. pab.XVi a. pr.) pasiek takos virn. jos atstovai vienu metu sdjo lietuvos, lenkijos, ekijos (14711526) ir Vengrijos (14901506) sostuose.

gediminaii dinastijos valdymas susijs su lietuvos istorijos laiko-tarpiu, istorinje tautos smonje laikomu lovingiausiu. Ms kultroje ypa garbing viet uima ymiausi jos atstov gedimino, algirdo, kstuio, Vytauto vardai, o dinastijos enklas gediminaii stulpai yra vienas i svarbiausi lietuvi tautos ir lietuvos valstybs simboli.

Pagoni ValSTYB. lieTUVoS kRikTaS

Po Mindaugo nebuvo n vieno lietuvos valdovo, kuris nebt veds deryb dl krikto, o kartu dl karnaci-jos tai lm karas su Vokiei ordinais (Xiii a. pabaigoje jau ir Vokiei ordinas, nukariavs prsus, pradjo agresij prie lietuv). Suvok, kad bti pakriktytiems ordino kainuos pernelyg brangiai, lietuvi valdovai iekojo nauj krikto variant per ekij, Vengrij, lenkij (staiatikikas kriktas nebt isprends ordin agresijos problemos). antra vertus, visi lietuvos valdovai vadinosi karaliais (pvz., gediminas laikuose Vakarams rex; algirdas laikuose Bizantijos imperijai bazileus). Taip juos vadino Vokiei ordin altiniai, skirtingai nei kit geni, neturini valstybi, vadus ar net rus emi kunigaikius. Taigi, drstume teigti, kad bent jau iki jogailos tapsmo lenkijos karaliumi 1386 m. lietuva nusipelno bti vadinama karalyste, tegu ir neturinti vis Vakar pripainimo atribut savotika arba nesistemin karalyst. juolab kad lietuva i tikrj tapo unikali valstyb europoje, kartais net laikoma savarankika civilizacija, nepriskirtina nei lotynikajai Vakar europai, nei bizantikajai Ryt eu-ropai. Tiesa, lietuvoje formavosi individualus kis, o tai Vakar civi-lizacijos pagrindas, to nebuvo Ryt europoje. Be to, ten, kur nereikjo pripainimo, kur uteko savo paios gali, pagonika lietuva pamau virto visam regionui reikminga jga arba didvalstybe (lenk. mocartstwo, rus. derava, vok. Grossmacht), o nuo jos iki imperijos jau tik ingsnis.


lietuvos valdovas gediminas, titulavsis Rex Lethowye ir veds inten-syvias derybas dl krikto, savo laikais Vakar alims ir miestams alia krikto kviet lietuv Vakar pirklius ir amatininkus. lietuvos antiizo-liacins pastangos ilgai nedav rezultat, o ordin karin agresija ver-t lietuv vis energij skirti karybai. Todl kartais lietuvos santvarka XiV a. apibdinama kaip karin monarchija.

Btent karybos srityje lietuva padar pirmj poveik kaimynams nuo Maskvos iki ekijos inomas ir naudojamas savitas lietuvikas (arba prsikas) skydas. kryiaus karai prie lietuv i dalies paaiki-na lietuvos ekspansij mongol nuteriotas kijevo Rusios emes ir j pajungim taip buvo kaupiami itekliai kovai Vakaruose. Valdant ldk algirdui (13451377) lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir ipleia savo teritorij nuo Baltijos iki juodosios jros. Tai nulm, kad lietuva pasidar dvilyp apm etnines pagonikas lietuvi emes ir platesnes teritorikai, gausesnes gyventoj staiatikikas senrusi emes. jose pa-mau formavosi atskira nuo Maskvos rus ldk slav rusn tauta, i kurios vliau ir atsiras iuolaikins baltarusi ir ukrainiei tautos. iose emse lietuviai atrado tai, ko neturjo: banytin sistem ir ratij. abi ios aplinkybs lm svarb staiatikikos kultros vaidmen ankstyvojo-je lietuvos istorijoje: tap vietininkais senrusi emse sritiniai lietuvi kunigaikiai priimdavo staiatikyb, o besiformuojanti rusn ratija virto oficialia ldk rat kalba. Tai iek tiek primena frankus galijoje, t. y. german gent, sukrusi valstyb ir valdios struktras galijoje ir permusi vietini moni kalb bei kultr.

algirdo didvalstyb

Mongol imperija Xiiia. sudau kijevo Rusi, o lietuva pasinaudojo pergale ir pajung kai kurias rus emes. Mindaugo laikais prie lietuvos buvo prijungta juodoji Rusia, Vytenio ir gedimino lai-kais Baltoji Rusia (Polockas 1307m., Vitebskas 1320m.) ir Volui-n (1340m.) taigi visa dabartin Baltarusija ir dalis Vakar Ukrainos. kijevas galjo bti prijungtas 1322m., valdant gediminui, taiau labiau linkstama manyti, kad kijev prijung algirdas po pergals prie aukso ord prie Mlynj Vanden 1362m. ar 1363m. Valdant gediminui ir algirdui isiplt ne tik valstybs teritorija lietuva pasidar reikminga Vidurio ir Ryt europos jga. akivaizdu, kad ldk niekada nebt ga-ljusi uvaldyti kijevo Rusios erdvi, jei ne mongol invazija lietuva


emlapis: Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos pltimasis XIIIXV a.

XiVa. labiausiai primena elines imperijas. Tokios imperijos susikuria lungani imperij pasienyje arba periferijoje, kai lugusios imperijos pavaldiniai, klientai arba sjungininkai palydovai pajungia sau dal jos teritorijos (kartu ir buvusi metropolin srit). Paprastai perimama ir lu-gusios imperijos administracin struktra bei kultros paveldas.

Rus kunigaiktijos buvo patekusios aukso ordos (suskilusios Mon-gol imperijos dalies) valdion ir turjo jai nuolat mokti duokl. nors lietuva prisijung nema dal rus emi, bet ir gediminas, ir algir-das u teis jas valdyti turjo nuolat mokti duokl aukso ordai (ldk Vytautas nustojo mokti mongolams duokl). Panau, kad ldk rusi-kosios ems buvo lietuvos ir aukso ordos kondominiumas bendra


valda. Vis dlto mongol nuteriot erdv pretendavo ir neprijungtos prie ldk senj rus ems. i j viena stipriausi buvo Vladimiro-Su-zdals em.

XiVa. pradioje pagrindinmis varovmis dl jarlyko (chan duoda-ma privilegija rinkti duokl aukso ordai i kit rus kunigaiki) tapo Tver ir Maskva, kov laimjo pastaroji, sitvirtinusi ir Vladimire. Rem-damas paskutin Tvers bandym atsiimti i Maskvos prarast pirmeny-b, algirdas net triskart 1368, 1370 ir 1372m. sureng yg Maskv, taiau kremliaus uimti nepajg. Taip liko negyvendintos algirdo isa-kytos pretenzijos, kad savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams, o Vilnius nevirto antruoju kijevu. Taiau btent i ygi Maskv metu 1371m. laike konstantinopolio patriarchui algirdas pasivadina lietu-vi imperatoriumi (vasilea letvon), taip ikeldamas save vir Maskvos, Tvers ir kit kunigaiki ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakar, bet ir Ryt europos politinje sistemoje.

Senosios Rusios ems savaime prie ldk kaip velnesnio okupanto nelinko, lietuvi ekspansijoje bta visko: ir tiesioginio nukariavimo, ir takos skleidimo kitais bdais, nes istorija neino savanorik pasijun-gim prie didvalstybi. Bizantijos altiniai apie jok lietuvi taikum ne-usimena atvirkiai, kalba apie narsi ir karing taut. net dinastins vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu.

lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, ugro-b svetim krat, nespausdavo, t. y. i pradi nekeisdavo susiklosiu-sios tvarkos. Tiksliausiai taktik apibdina lietuvi kunigaiki posakis: senovs negriauname, naujovi nevedame jie palikdavo sensias kunigaiktij struktras (tai vliau ivirs sritines privilegijas, iuolaiki-niais terminais autonomijas). Ukrainieiai juokauja, kad lietuviai buvo geriausi grobikai j istorijoje. Vargu ar toki santyki prieastis galjo bti lietuvi gerairdikumas ir taikingas charakteris. lietuva negaljo primesti kitiems nei kalbos, nei kultros, nei religijos dl to, kad pago-nyb nesteng konkuruoti su institucijas ir rat turinia staiatikybe. Todl kartais lietuvos didvalstyb vadinama aksomine imperija. ldk pakrai priklausomyb svyravo tarp vairaus laipsnio siuzereniteto ir hegemonijos. kuo toliau nuo centro Vilniaus, tuo ten (o i kategorij ir patenka visa Ukraina) vald gediminaiiai maiau klaus Vilniaus bro-li, pusbroli ar ddi didij kunigaiki.


lietuva staiatikikos Rusios erdvse

lietuvos valstybei umus senrusi emes, t emi vieti-ninkais tap lietuvi kunigaikiai neretai priimdavo staiatikyb. Vliau i i periferini sritini emi kunigaiki kilo garsios vlesni laik ldk gimins Sangukos, artoriskiai, Vynioveckiai, Sluckiai. Be to, staiatikyb prim net ir valstybs branduolyje tvonijas turintys kuni-gaikiai, kil ne i valdaniosios gediminaii dinastijos, pavyzdiui, aln kunigaikiai. antra vertus, lietuvai umus Rusios emes, ne visi senrusi Riurikaii dinastijos kunigaikiai buvo istumti i politinio gyvenimo. Vlesniais amiais ldk gyvenime rasis i toki kunigaiki kilusi veikli lietuvos gimini.

lietuviai Rusioje aptiko mrines cerkves ir vienuolynus, juose tapy-b, banytins dails ir rato rinkinius, o svarbiausia rayti mokanius vienuolius. Savaip rayti lietuva nemokjo, lotynikas ratas pasiek v-liau ir buvo daug brangesnis, o valdiniai turjo jau Xia. suraytas ostro-miro ir Turovo evangelijas. Todl su krikionybe susijusios svokos, kaip antai kreenije (kriktas) ar bonica (banyia), atjo lietuvi kalb ne i Vakar, o i Rusios.

Rykiausiai dviej visuomeni pagonikos ir staiatikikos suartji-mas turjo bti matomas valstybs sostinje Vilniuje. Tai atsispindi senojo Vilniaus istorijoje. jame XiV a. turjo bti susiformavusi rusn pus, t.y. staiatiki gyvenama miesto dalis. gyvendami lietuvos valstybje i senrusi jie pradjo virsti nauja tauta rusnais, gerokai besiskirianiais nuo Maskvos valstybs rus. Vilniaus rusn pusje jau gedimino laikais stovjo cerkvs: staiatiks vis pirma buvo kai kurios didij lietuvos kunigaiki monos, taiau staiatiki bta ir valdovo dvare algirdas toleravo staiatikyb, jei tai neprietaravo jo, kaip valdovo, interesams.

Valdovo dvarikiai staiatikiai, rato imok staiatiki vienuolynuo-se, kr valdovo ratin. Vienuolynuose raoma bulgar kilms slav banytine kalba, o ldk ratinje pradjo formuotis rusn kalba. ia kalba, ldk ratinje susiformavusia alternatyva bulgarikai ratijos tradicijai, ir surayti reikmingiausi to meto ratijos paminklai lie-tuvos Metrika, lietuvos metraiai ir lietuvos Statutai. Taigi politinis lietuvi elitas staiatikikos kultros usakovai. Vakarin ldk dalis tarp Vilniaus ir lucko tai ne tik ldk vizitin kortel, kurioje dl re-prezentacijos bei artumo krokuvai kurs rezidencijas didikai. Btent ia, prie Bugo ir narevo, susiformuos pagrindinis ldk jav kis, aprpins


grdais pagrindin europos duonos uost gdansk. intriguojantis klausimas kur Ryt europoje atsirado jav degtin? Mat dominuoja istorikai nepagrsta tez, kad jav kio epicentras Ryt europoje XVa. buvo Maskva.

kit lietuvi vaidmens rusn visuomenje aspekt slepia socialin ekonomin sritis. atj i ryki individuali alodin nuosavybs struk-tr turinios visuomens lietuvi bajorai ir individualiai kininkaujan-tys valstieiai skyrsi nuo rytini slav. Pastarj erdvje toliau rytus (Maskvos valstybje, vliau Rusijoje) rykjo bendruomenin emvalda, taiau rusn emse, priklausiusiose lenkijai ir lietuvai, iplito vakarie-tika kininkavimo ir nuosavybs forma alodas (individualus valstiei kis). dl io paangesnio kininkavimo ir nuosavybs santyki bdo neatsitiktinai XVXVia. lietuvos Metrikos rusn kalb pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuvikos tokios to meto kio svokos: dal-gio tipas litovka, dailid (doilida) ar jauja (jevje), svirnas (sviren), kluonas (klunia), aruodas (orud), priemen (primen). Pateko net lietuvikos gerovs odiai: kumpis (kompa) ar skilandis (skilond).

Senieji lietuviai neturjo rato ir sunku pasakyti, kokia yra tautin be-rats visuomens savimon. didieji kunigaikiai, reikdami teritorines pretenzijas, suvok balt erdvs giminingum, o Vytautas kalbos bendru-mu grind emaii priklausomyb lietuvai. antra vertus, kunigaik-iams visi buvo valdiniai netgi labiau pasitikta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. nepasitikta ir savj gdiais, todl valdovai kviet pirklius ir amatininkus i svetur. ldk sikr vokie-i, yd ir armn. Beveik visos ios bendruomens (iskyrus vokieius) tapo kunigaiki kolektyviniais vasalais, turiniais savo konfesij ir rat.

lietuvos kriktas europos formavimosi pabaiga?

XiV a. antroje pusje Vokiei ordino agresija prie lietuv pasiek neregt mast po trisketuris ygius per metus. lietuvos jgos iseko ir vert iekoti sjungininko. ieitis buvo 1385 m. sudaryta krvos sutartis su lenkija, pagal kuri lietuvos didysis kunigaiktis jogaila tapo lenkijos karaliumi. Viena i sutarties slyg buvo lietuvos kriktas, kur jogaila 1387 m., grs i lenkijos, ir gyvendino. vesdamas naujj tik-jim, jogaila naikino senojo tikjimo apraikas: ventsias girias, alius, ventj ugn. Taiau svarbiausios buvo politins aplinkybs krikto nau-


da irykjo netrukus, kai popieiai udraud Vokiei ordinui kariauti su lietuva. nuo tada io ordino agresija nebegaljo tiktis efektyvesns Va-kar paramos. krvos sutarties nulemta sjunga su lenkija leido pasiekti pergal prie Tanenbergo ir algirio. lietuva, apsikriktijusi ir nugaljusi ordin, paalino 200 met grsm savo egzistencijai ir perjo nauj savo istorijos stadij europjimo arba kelio europ epoch.

1385 m. rugpjio 14 d. krvos pil atvyko lenk delegacija. lenkai, regis, jau turjo parengt sutarties dokument. jogaila su io dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir istorij jo krvos sutarties vardu. Su-tarties slygos: jogaila ima mona lenkijos karalait jadvyg, paada vesti lietuvoje katalik tikjim, atgauti prarastas lenkijos emes, paleisti lenk belaisvius ir prilieti lietuv prie lenkijos. Prilieti btina rayti su ka-butmis: mat iki iol ginijamasi, kaip iversti lotynik od applicare.

Sudarydamas krvos sutart, jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, vis valstyb laik savo nuosavybe ir man gals elgtis su lietuva kaip patinka. Tai epochos bruoas, o ne arogantika jogailos laikysena: juk galima teig-ti, kad sutart sudar lenkijos karalyst ir lietuvos didysis kunigaiktis. kitaip nei lenkijoje (jos valstybingum greta monarcho knijo valstybs taryba ir jau buvo pradjs veikti bajor seimas), lietuvoje, be didiojo kunigaikio, kitos institucijos, kuri galt ireikti lietuvos valstybs va-li, nebta. Taiau jogaila neatsisak savo teisi lietuv kaip tvonij ir lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo lenkijos vasale. o tiksliau jogaila, lietuvos didysis kunigaiktis, tapo jogailos, lenkijos karaliaus, vasalu. Taiau didiausias krvos sutarties minusas, kad visk palikta lem-ti ne teisiniams, o realiems valstybi santykiams ia lietuvai ir gldjo didiausias pavojus. i pirmo vilgsnio lyg ir egzistavo atsivrusi naujos veiklos erdvi paritetas: gediminaiiams buvo dalijamos kunigaiktijos lenkijoje, o lenk pareignai, gav valdovo galiojimus, siuniami lietu-von, lietuvi kariuomen talkino lenkams, o lenk lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo lenkijos valstybs institucijos, o antruoju tai galjo atlikti tik bendrasis valdovas, taiau jis rezidavo krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripaintos europos valstybs monarchas) ir j supo lenkijos valstybs taryba. lietuvi pareignus traukus lenkijos valstybs institucijas, lietuva darsi provincija, personalins unijos nu-lemta valstybi sveika naikino lietuvos valstybingum.

Toki lietuvai nepalanki sutart vert sudaryti ypa nirtingi vokie-i puolimai. krvos sutarties sudarymo ivakarse lietuvos jgos seko, todl lenkai tapo jos sjungininkais. nuo krvos sutarties lietuvos


savarankikumas majo. ar buvo galima eiti kitu keliu, ne per lenkij? dviej imt met istorija parod: per Vokiei ordinus to padaryti nebu-vo manoma. artimiausia lietuvos kaimyn buvo lenkija ir krvos sutartis atskleid nauj lietuvos istorijos puslap: lietuva atsigr lenkij.

1387 m. jogaila atvyko Vilni kriktyti lietuvi. kilmingieji bajorai kriktytis kviesti Vilni su eimomis ir kiekvienas atskirai palakstytas vandeniu. nekilmingiems monms karalius, kaip kriktatvis, dalijo markinius ir vilnonius drabuius, todl atsirado norini kriktytis ne kart. Panaiai kriktytos ir kelt bei german gentys. dl norini tapti krikionimis gausumo teko juos kriktyti briais bridusius ups van-den. vesdamas naujj tikjim, jogaila naikino pagonybs apraikas: ventsias girias, alius, ventj ugn. Pastatyta katedra, ikilmingai pa-vsta krokuvos vyskupo v. Stanislovo garbei (kad abi lygiateiss tautos turt vien globj ir utarj), o didysis jos altorius buvo toje vietoje, kur anksiau deg pagoni aminoji ugnis.

1387 m. vasario 17 d. jogaila ileido privilegij Vilniaus vyskupui, ku-ria buvo steigiama ir aprpinama vyskupo institucija. i privilegija yra svarbiausias krikionybs vedimo lietuvoje aktas. Vasario 22-j jogai-la ileido rat, kuriuo visus lietuvius prisiek patraukti savo pus ar net jga priversti priimti katalikyb. jogaila, paverts lietuv krikionika alimi, panaikino pagrindin politins izoliacijos prieast. Politin nau-da atjo netrukus: 1403 m. popieius udraud Vokiei ordinui kariauti su lietuva. kriktas tapo svarbiu jogailos ir Vytauto diplomatins kovos ideologiniu pamatu karinio konflikto su ordinu ivakarse.

Rykiausios permainos po krikto buvo iorins. Su kriktu lietuvo-je iplito pagoni visuomenei neinomos institucijos banyios. Tai ne tik naujos architektros paminklai, paveiksl, kit banytins dails kri-ni ir banytini knyg saugyklos, bet ir rato bei vietimo staigos. Per ias institucijas lietuv sklido naujos idjos. Pasikeit mirties samprata ir laidojimo apeigos. XiV a. pabaigoje labai sumajo pagonybei bding degintini palaidojim. Banyios skleidiamos vieno dievo, prigimtins nuodms ir kristaus atpirkimo idjos, be abejons, veik mogaus smo-n. Pagonybs iugdytam mogui nauja turjo bti ne tik atjautos ir labda-ros, bet ir nuodms samprata, ypa tai, kad nusidti galima ne tik veiks-mais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meils idja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypa tai pasakytina apie senjoro atsa-komyb u pavaldinio iganym. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kok tikjim jis turi ipainti. Taigi feodaliniai santykiai gijo idjin pagrind,


Lietuva paskutin ir psia valstyb alegoriniame Europos ali ygyje prie kryiaus. Strasbro v.Petro Naujosios banyios freska, XV a. pr.

o aukiausiam senjorui valdovui buvo suteikta valdios tstinumo ir paveldimumo sankcija. Su tripartitio christiana (visuomens skirstymas karius, dvasininkus ir dirbanius mones) samprata galima tiesiogiai sieti ir Vidurami luom idj. o juk lietuvos krikto metu jogaila suteik privilegijas ne tik Vilniaus vyskupui, bet ir bajorams, patvirtindamas j nuosavyb, ir Vilniaus miestieiams, suteikdamas jiems savivald. lietu-vos kriktas dav pradi luominei visuomenei.

VYTaUTo iMPeRija

gedimino vaikaiio Vytauto valdymas 13921430m. epochini permain metas. lietuvos didioji kuni-gaiktija 1392m. buvo alis be rato ir mokykl, be dideli miest ir cech amat industrijos, be sunkiosios raitijos smogiamosios jgos mio lau-ke. jos valdovas jogaila tapo lenkijos karaliumi ir buvo pripaintas tarp-tautiniu mastu, bet u tai ldk prarado suverenios valstybs status. kry-iuoi kumtis grsmingai tebekybojo ties nemunu. o jau 1430m. ldk buvo galinga kaip niekuomet Vytauto gali jaut visas regionas, valdomas


imperikai. lucko suvaiavime 1429m. lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumassutrukd jai pasidaryti karalyste. kryiuoi pavojus paalintas. alyje spariai kilo amatai ir prekyba, susikr turtin-g emvaldi, galini gerai apsiginkluoti, sluoksnis. funkcionavo itisas ratini tinklas, atsirado pirmosios mokyklos, pradti rayti metraiai. ne vienas Vytautas, o visa lietuvos visuomen, ypa jos elitas, kr istorin proces, bet btent Vytautas geriausiai sugebjo pasinaudoti istorijos tei-kiamomis galimybmis ir nuties kelius europos kultrai.

Vytauto laik permainos

Vytauto permain reikm suvok jau amininkai, j kom-plimentai ar sureikminimai nulm, kad Vytautas pradtas vadinti di-diuoju. Vis pirma Vytautas nustojo mokti duokl mongolams, panai-kino senovin dalini kunigaiktij sistem, tas kunigaiktijas paskyr vietininkus ir sum reali valdi ldk savo rankas. 1393m. luckas perjo tiesiogiai Vytauto inion, 1394m. jis panaikino kijevo kunigaik-tij (kijev gavo Skirgaila), 1395m. paskyr savo vietinink Podolje. i-liko tik maesns kunigaiktijos. Taiau svarbiausios Vytauto politikoje buvo socialins permainos kuriamas emvaldi riteri sluoksnis. Ma-sinis valstiei dalijimas bajorams reik, kad emvaldiais tampa ir patys gediminaiiai uvaldytose erdvse, eme aprpinami atvykliai lietuviai pilnai, o svarbiausia sukuriamas lojalus vietos moni sluoksnis ir pri-pastami lojals vietos kunigaikiai.

Po 1387m. lietuvos krikto politiniam elitui perjus i pagonybs katalikyb, kultros svarstykls tarp katalikiko valstybs branduolio ir staiatikikos periferijos (staiatikiams udrausta uimti aukiausius postus valstybje, o valstybs branduolyje udrausta statyti staiatiki-kas cerkves)apsilygino. Politins lietuvi takos ir staiatiki kultrinio pranaumo pusiausvyra neteko savo svert politinis elitas pradjo gyti ir kultrinio elito status, nes staiatikiai neteko savo civilizacinio pra-naumo. Taiau tai sukl nauj konfesinio dualizmo (pagonyb tai negaljo pretenduoti) problem. etninis katalikikas valstybs bran-duolys tesudar 10 proc. teritorijos ir tik 20 proc. gyventoj. aiku, bran-duolys buvo kur kas tankiau gyvenamas, i jo ldk kariuomen jo vos ne pus (kitomis interpretacijomis daugiau nei pus) raitijos, taiau su tokiu didiuliu kitos konfesijos valdini svoriu nesusidr n viena kita europos valstyb. Todl vytautins permainos kultroje taip pat


Vytauto majestotinis antspaudas. Dail. K. W. Kielisiskio rekonstrukcija, 1841m.

radikalios intensyviai kurdamas katalikik institucij tinkl, valdovas atsigr ir staiatikyb. 1415m. naugarduke suauks ldk staiatiki vyskup suvaiavim, Vytautas kr ldk staiatiki metropolij ir j paskyr vien ymiausi to meto staiatikybs teolog grigorij cam-blak. Be to, kijevo ir visos Rusios metropolitas buvo tvirtai kurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus rusn pusje suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XViiia. pabaigos, o g. camblako vadovaujama ldk staiatiki delegacija nuvyko katalik banyios susirinkim konstance, kur ikl visuotins banyi unijos idj (ji gyvendinta vliau 1439m. florencijoje). ldk btent Vytauto laikais pradjo artti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, matuojant net t laik mastu. Senovs nekeitimo tez tra istoriografi-nis mitas lietuvos ekspansija kijevo Rusios erdv reikmingai perskl dvi dalis: kijevo ir Maskvos, kuri istorija keliems amiams nujo sava-rankikais keliais.

Vytauto centralizacijos politika sutelk plaios erdvs Ryt europoje iteklius. labiausiai integruota lietuvos didiosios kunigaiktijos gy-venim tapo Voluin, kuri lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas m


laikyti tvonijos dalimi. Vliau Voluin apskritai tapo alutini gedimi-naii ak sitvirtinimo erdve ia tvonijas sukr i i ak kil San-gukos (kovelis, vliau Slavuta), artoriskiai (klevan), Vynioveckiai (Vynivecis) ir kiti, t pat dar ia valdas gij didikai Radvilos (olyka) ir chodkeviiai (Mlynivas), pagaliau i Voluins, i ostroho buvo nepa-prastai reikming vaidmen suvaidin riurikaitikos, taigi ukrainieti-kos kilms kunigaikiai ostrogikiai.

daugyb senovs imperij lugo palikdamos apie save taut kaljim atminim, o tos, kurios nelugo, virto taut lydymosi katilais. Tokie lydy-mosi procesai vyko ir ldk, ypa svarbus ia buvo lenk kalbos veiksnys. Taiau ie procesai baigsi ne visuotine polonizacija, o keli moderni taut (lietuvi, baltarusi, ukrainiei) susikrimu. Todl ldk istorij jo ne kaip taut kaljimas ar lydymosi katilas, o kaip taut lopys tai svarbiausias ldk imperijos savitumas.

algirio mis

nors popieius udraud Vokiei ordinui kariauti su ap-sikriktijusia lietuva, emaitija vis dar priklaus jam. ordinas tebebuvo galinga jga, klusi egzistencin pavoj lietuvos valstybei. grsmingas jis buvo ir lenkijai, nes tebevald Pamar vienintel lenkijos ijim prie jros. Taiau lenkijai nebuvo taip sunku, kaip lietuvai. Todl Vytautas per savo agentus lenkijoje piro nuostat, kad kariauti su Vokiei or-dinu btina. jogaila kar su ordinu nesiver, nes pralaimjs galjo prarasti lenkijos sost. Vytauto pastangos dav rezultat.

1410 m. liepos pradioje ldk kariuomen prie Vyslos susijung su lenkijos kariuomene. Taiau ivedus vis kariuomen i lietuvos, liko neapsaugotos pilys ir staigus ordino puolimas prie nemuno galjo baig-tis katastrofa. Vytautas apgavo ordino vadus dav emaiiams saky-m nuolat puldinti jo pilis, taip dangstant jungtins lenkijos ir lietu-vos kariuomens puolimo krypt. apskritai Vytauto planas buvo lus ir netiktas paprastai karuose su lenkija ar su lietuvaordinas bdavo puolanioji pus. o dabar siveriama Vokiei ordino teritorij ir y-giuojama tiesiai link sostins, siekiant strateginio tikslo susidurti su vi-somis ordino pajgomis.

1410m. liepos 15 d. jungtin lenkijos (50 vliav) bei lietuvos (40 vliav) ir Vokiei ordino kariuomens (51 vliava) sustojo viena prie-ais kit laukuose alia algirio (griunfeldo, dar griunvaldas) kaimo.


Bendras Vokiei ordino kariuomens algirio myje skaiius apie 15000kari. Sjunginink kariuomeni dydiai neinomi, bet j turjo bti gerokai daugiau 2025 tkst., skaitant ir rusn emi pulkus.

Tos dienos ryt jogailos ir Vytauto pozicijos skyrsi. Vytautas troko lemiamo mio, o jogaila lauk pasilymo dertis jis ts laik, klau-sydamas mii ir ventindamas riterius. jogaila sjunginink kariuo-mens dydiu, ygio kryptimi, grsmingu jgos demonstravimu man priversti ordin pradti derybas ir jam padiktuoti savo slygas. Vytautas to, regis, labiausiai ir bijojo, nes suprato, kad yra proga ne iaip sau pa-demonstruoti jg, o pasiekti kur kas daugiau sutriukinti ordino j-gas. lietuvai tai buvo gyvybinis reikalas, nes be lenkijos ji ito padaryti negaljo. Taigi Vytautas lauk jogailos odio pradti m, o to odio nesigirdjo. jogailos atliekamos apeigos nervino Vytaut, murmjo net lenk riteriai. Todl Vytautas surizikavo pirmasis met m lietuvos kariuomen.

laikinu lietuvi vieniumu Vokiei ordino vadovyb netruko pasinau-doti. ordino kariuomen, irikiuota trimis pleitais, i kuri du vienas nukreiptas prie lenkus, kitas prie lietuvius sudar front. Prasidjus miui, lietuvius ugriuvo stipresniojo, ordino svei ir samdini, pleito, vedamo didiojo komtro kuno lichtenteino, sunkiosios raitijos lavina. lietuvos kariuomen ios lavinos spaudim atlaik valand, bet patyr di-diuli nuostoli. Susidarius kritinei padiai, Vytauto kariai m trauktis. Vidurami miuose, susidrus su galingu kontrsmgiu, paprastai b-davo traukiamasi ir, naudojantis savo judrumu, prieas puolamas i on. dabar lietuviams taip elgtis nebuvo galima, nes lenkai dar nestojo m,

algirio mis. Centre Vytautas Didysis. Dail. J. Matejko, 1878 m.


j sparno apnuoginimas galjo bti palaikytas idavyste. Todl Vytautui reikjo sulaukti momento, kai sitrauks lenk kariuomen ir prikaustys deinj kryiuoi sparn t valand reikjo pirkti moni gyvybmis, Vytautas buvo priverstas stabdyti greiiau besitraukianias vliavas.

laimei, kairiajame sjunginink sparne kautyns pagaliau uvir visu frontu. Paskutin akimirk lietuviai sulauk galimybs griebtis manevro ir lietuvos kariuomens dalis apsimet bganti. ok persekioti prieo, kryiuoiai isklaid savo gretas ir netrukus patys turjo bgti nuo apsi-sukusi ir vl stojusi m lietuvi. Taiau bgantiems kryiuoiams keli atgal atkirto lenkai. Taip kairysis ordino kariuomens sparnas buvo visikai sunaikintas. Tuo metu sitraukusi m sunkioji lenk raitija, pasinaudodama skaiiaus persvara, m spausti deinj ordino sparn. ordino didiajam magistrui Ulrichui von jungingenui neliko nieko kito kaip su rezervu sitraukti m, bet rezerv turjo ir lenkai, ir lietuviai j rezerv smgiai abiem ordino flangams ir nulm mio baigt. kry-iuoi kariuomen buvo apsupta ir sunaikinta. uvo pats didysis magis-tras Ulrichas von jungingenas, didioji dalis vadovybs, per 200 ordino ir daug kit riteri, o tai reikia, kad nuostoliai skaiiuojami tkstaniais, nes krito ir su jais buv tarnai.

algirio pergal pakeit lietuvos ir lenkijos geopolitin padt. nors reikjo dar dviej kar, kad emaitija bt iki galo pripainta lietuvai, btent algirio myje buvo pakirsta ordino hegemonija, jis nebekl egzistencins grsms nei lenkijai, nei lietuvai. algirio mis jo isto-rij kaip vienas didiausi mi Viduramiais, lenkai ir lietuviai pasida-lijo grob belaisvius, ordino komtr barzdas, vliavas, taip pat ordino teritorij taigi lietuva lygiavert su lenkija algirio mio laimtoja.

Tokios pergals niekas nesitikjo nei kryiuoiai, nei sjungininkai. didiuli nuostoli patyr ir jungtin lietuvos ir lenkijos kariuomen. lietuv gro tik kas antras mogus. Vytautas, 1410m. liepos 15-osios ryt neturjs karvedio lovs, vakare tapo epochos masto kautyni nu-galtoju ir kartais statomas vien gret su ymiausiais europos karve-diais prancz maralu Turenu, austr karvediu eugenijumi Savo-jieiu, prs karaliumi frydrichu ii, rus maralu aleksandru Suvorovu. Vytauto kaip karygio lyginimas su aleksandru Makedonieiu ir julijumi cezariu jau aminink laikais buvo viena i dviej svarbiausi Vytauto vaizdio dali. antroji jo kaip ventojo valdovo tradicija.

Taigi algiris ir Vytautas yra viena i svarbiausi ldk tradicijos ir id-jinio paveldo dali. atlaikiusi 200 met trukusi Vakar agresij ldk


sugebjo veikti tragik egzistencin kolizij, kai Vakarai jai bebuvo pali-k barjero ar ribos tarp Ryt ir Vakar vaidmen. Taiau Vytautas puikiai inojo ko siekia jis kovojo ne su Vakarais, o dl vietos Vakaruose, ir taip padjo pagrindus lietuvos tapsmui europos dalimi.

ventasis valdovas

Vytautas tikjo, kad viename pralaimtame myje buvs igelbtas v. Mergels Marijos ikart po io mio funduota Vytauto banyia kaune buvo pavsta v. Mergelei. ir dauguma Vytauto funduo-t banyi pavadintos v. Mergels Marijos vardu. galima sakyti, kad v. Mergels garbinimo tradicij lietuvoje pradjo Vytautas, nors jo ba-nytin politik lietuvos krikto akcijoje ugo jogaila, o pagrindinis Vy-tauto tikslas buvo pastatyti lietuv europos katalikikj ali greton. Tai padaryti trukd Vokiei ordinas. Taip po algirio mio atsirado Vytau-to funduotos banyios ir vienuolynai, buvo apkriktyta emaitija (1413), steigta emaii vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati ini apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti lietuv kaip katalikik krat.

Be to, dar bandyta steigti atskir lietuvos katalik banyios provinci-j, sukurti lietuvos staiatiki metropolij ar vyskupij ir i sujungti su katalik banyia. Taiau popieiai labai atsargiai steig arkivyskupijas ir banytines provincijas, o Ryt ir Vakar banyi nesteng sujungti netrukus po Vytauto mirties vykusi florencijos banytin unija (1439). Taiau Vytauto banytin politika padjo pagrindus tolesniam lietuvos krikionjimui.

Pagrindinis konfliktas su Vokiei ordinu vyko dl emaitijos. io konflikto esm paaikina domi detal: 1413m. sausio 28 d. derybose Sa-lyne (prie kauno) su Vokiei ordino pasiuntinybs vadovu maralu My-kolu kiuchmeisteriu fon tenbergu vyko domus panekesys. kuchmeis-teriui pareikus, kad lietuva nesilaikanti Toruns sutarties slyg, kad turt sugriauti Veliuonos pil ir i em grinti ordinui, Vytautas at-kirts: js norite man iplti tv palikim ir Veliuonos pil atimti; bet kol a jums atiduosiu, ne vienas turs paguldyti galv. kuchmeisteriui tai atsakius, kad ordinas iems savo reikalavimams turs ger laik ir rodym, Vytautas supyks ir pasaks: ir Prsai yra mano paveldjimas, ir a reikalausiu j iki osos, nes visa tai yra mano tv palikimas. Vytau-tas dar ironikai paklauss maralo: o kurgi yra ordino tv palikimas?

Vytautas, atremdamas ordino pretenzijas emaitij, pasitelk istori-


nius ir etninius argumentus jo manymu, ankstesni emaii uraym dokumentai, lietuvai tapus krikionika alimi, prarado juridin gali. Savo tvonija jis vadina beveik visas prs emes iki deiniojo Vyslos intako osos, u kurios pieiau jau buvo tik kulmo em, mozr ku-nigaiki dovanota vokieiams. ia Vytautas pakartoja ankstesni lie-tuvos valdov nuostat plsti valstyb visoje balt erdvje. Taiau vliau jis pretendavo tik vis emaitij iki nemuno (vadinasi, ir klaipd) bei Unemun.

Taigi, net po algirio mio pagrindin Vytauto konflikto su ordinu prieastis emaitija. algirio pergal dar nepasiekta ideologikai Va-karuose sklido paskviliai apie netikr jogailos ir Vytauto pergal, nes jie nugaljo pasitelk pagonis, totorius musulmonus. Todl 1413m. Vy-tautas su jogaila pradeda kriktyti emaiius. 1418m. Vytautas siunia konstanc jau mint g.camblako staiatiki delegacij, turjusi pa-grsti siek gyventi unijoje su katalik banyia. g. camblako ekume-nins miios konstanco katedroje amininkams paliko tok spd, kad imtos isamiai vaizduoti to meto kronikose, o lietuva drauge su kitomis prie kryiaus ygiuojaniomis europos alimis pateko krikionik a-li bendrij vaizduojani Strasbro fresk.

Taigi, visa Vytauto politika buvo orientuota banytin politik ir lie-tuvos konversij, kuri kartais perdm formaliai ubaigiama vadinamuoju emaii kriktu. atrodo, kad visa Vytauto politika orientuota vento valdovo vaizd kaip prie kelis imtmeius Vengrijos valdovas Steponas gijo auktesn status nei didysis tapo ventuoju Steponu. kadangi Vy-tautui i tikrj teko didiul uduotis vykdyti konversij ne tik atvesti krikionyb pagonikas lietuvos erdves, bet ir iekoti sugyvenimo for-muli su staiatikikja arba graikikja tradicija, jo karnacijos projekt reikt matyti lietuvos christianizacijos ir europeizacijos kontekste.

Siekti karnacijos Vytautas pradjo isprends savo politikos priori-tet 1422m. Vokiei ordinas galutinai atsisak pretenzij emaitij ir grsms lietuvai nebekl. atjo metas lietuvos ir lenkijos santyki problemai. XVa. treiojo deimtmeio pabaigoje Vytautas pradjo elgtis kaip savarankikas valdovas. 1427m. ygiavo Maskv padti vaikaiiui Baziliui (Vasiliui) ii, tam uteko vien pademonstruoti jg. grimas namo buvo ne karo ygis, o tik rytini valstybs pakrai patikrinimas pajungiami Pskovas (1426m.) ir didysis naugardas (1428m.). atrod, jog trksta tik karnos, kad ir antrasis Vytauto politikos prioritetas lietuvos karalyst bt pasiektas. kadangi rykjo lenkijos, o ne lie-


tuvos hegemonija regione ir santykiai su lenkija po Melno taikos tapo svarbiausia politin problema, pradtas gyvendinti Vytauto vainikavimo projektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be lietuvos nebuvo galima isprsti svarbesni regiono klausim.

lietuvos ir lenkijos valdov Vytauto ir jogailos susitikimui su ventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-gmantu i Vidurio ir Ryt europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas lucko suvaiavimas, vyks 1429m. sausio 929 d. Suvaiavime taip pat dalyvavo Maskvos didiojo kunigaikio ir Tvers kunigaikio pasiuntiniai, Riazans, odojevo, didiojo naugardo, Pskovo kunigaik-iai, popieiaus legatas, Vokiei ordino, aukso ordos, Moldavijos, da-nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. lucko suvaiavi-mas rod ldk ir Vytauto vaidmens svarb regione, o lietuvos istorij jo pirmiausia dl Vytauto vainikavimo plano, kur rm Zigmantas i ir Vokiei ordinas, siekdamas sukurti regione atsvar lenkijai. Vytau-to apsisprendimas priimti imperatoriaus silom vainik ir pareikimas, kad tai daro niekieno neatsiklausdamas, reik, kad jis tampa suvereniu valdovu.

lucko suvaiavimas logikai ubaig sudting Vytauto politin keli, numatyt XiVa. pabaigoje ir atvedus galutin tiksl: lietuvos monar-chija turjo sitvirtinti europos politinje sistemoje. nors niurnbergo auksakaliai jau buvo pagamin karnas Vytautui ir jo monai julijonai,

Lucko suvaiavimas. Dail. J. Mackeviius, 1934 m.


ceremonija nevyko lenkijos pon taryba privert jogail ataukti duo-t sutikim. 1430m. Vytautas jogailos sutikim vl gavo, reikjo sulaukti tik lenk didik pritarimo, deja, Vytautas jo nesulauk 1430m. spalio 27 d. mir. nors maksimalus planas nebuvo gyvendintas, svarbiausi tiksl Vytauto politika pasiek: atsilikusi ir izoliuota lietuvos valstyb paalino didiuosius pavojus, teisino savo egzistencij, eng europ, pritapo prie jos ir joje isilaik.

Vytauto laik lietuva labiausiai priartjo prie valstybs, kuri iandien kartais pavadinama imperija. Vliau lietuva silpnjo, todl,

lietuvos istorija

Documents