Lietuvos istoriniai vargonai 3Br

uno

Goe

belio

pal

ikim

asBr

uno

Goe

bel L

egac

y | B

runo

Goe

bels

Ver

mäc

htni

s

BaLys Vaitkus vargonai | Organ | Orgel

Lithuanian Historical Organs | Historische Orgeln in Litauen

• Salakas • Alanta • Šilalė • Panevėžys • Leliūnai •

Lietuvos istoriniai vargonai 3Lithuanian Historical Organs | Historische Orgeln in Litauen

Bruno Goebelio palikimasBruno Goebel Legacy | Bruno Goebels VermächtnissaLakasŠvč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia | Blessed Virgin Mary Church | Heilige-Jungfrau-Maria-KircheJohannes Brahms (1833–1897) Preliudas ir fuga g-moll | Prelude and Fugue in G minor | Präludium und Fuge g-moll, WoO 10 7’07’’

aLaNtaŠv. apaštalo Jokūbo bažnyčia | St. Apostle Jacob’s Church | St.-Jakobus-Apostel-KircheJosef Gabriel Rheinberger (1839–1901) Iš ciklo | From | Aus Zwölf Charakterstücke, Op. 156: No. 5. Svaja | Vision 4’41’’ No. 10. Vakaro ramybė | Abendfriede 3’33’’

Robert Schumann (1810–1856) Skizze für den Pedalflügel, Op. 58 No. 3 5’23’’

1.

2.3.

4.

2© VšĮ Vargonų paveldo centras, 2017 VPC 003 www.vargonai.com

ŠILALĖŠv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia | St. Francis of Assisi Church | St.-Franz-von-Assisi-KircheSigfrid Karg-Elert (1877–1933)Iš ciklo | From | Aus 33 Portraits, Op. 101: No. 6. Cantata di chiesa [Alla J.S. Bach] a tre parti: Sinfonia a tre voci – Aria – Corale 6’13’’ No. 9. Fantasia [Alla Mozart] 5’17’’ No. 11. Wenn der Tag ausklingt [Alla Schubert] 2’48’’ PANEVĖŽYSKristaus Karaliaus katedra | Cathedral of Christ the King | Christus-König-KathedraleFranz Liszt (1811–1886) Variationen über “Weinen, Klagen, Sorgen, Zagen”, S. 180 20’29’’

LELIŪNAIŠv. Juozapo bažnyčia | St. Joseph’s Church | St.-Joseph-KircheCharles Marie Widor (1844–1937)Iš Simfonijos | From Symphony | Aus Symphonie No. 5, Op. 42: Adagio 4’57’’ Toccata 6’27’’ TT 66’55’’BaLys Vaitkus vargonai | Organ | Orgel

Girėnas Povilionis – projekto idėjos autorius ir vadovas | The Idea of the Project | Die Idee des Projekts Petras Kričena – garso režisierius | Sound Director | KlangregisseurĮrašyta 2016 m. spalio 13–26 d. | Recorded on 13–26 October 2016 | Aufgenommen am 13.–26. Oktober, 2016

5.

6. 7.

8.

9.10.

3

4

DEOrgelbauer Bruno Goebel und

sein Vermächtnis 11

über die Orgeln Salakas 12 Alanta 14 Šilalė 16 Panevėžys 18 Leliūnai 20 Mitwirkende des Projektes Balys Vaitkus 27 Girėnas Povilionis 27 Petras Kričena 28

Kompaktinėje plokštelėje įrašytų kūrinių registruotės | Organ Registrations | Registrierungen 29

LTVargonų meistras Bruno Goebelis ir

jo palikimas 6

Apie vargonus Salakas 12 Alanta 14 Šilalė 16 Panevėžys 18 Leliūnai 20 Apie projekto dalyvius Balys Vaitkus 22 Girėnas Povilionis 23 Petras Kričena 24

ENOrganbuilder Bruno Goebel and

His Legacy 10

About the Organs Salakas 12 Alanta 14 Šilalė 16 Panevėžys 18 Leliūnai 20 Project Members Balys Vaitkus 25 Girėnas Povilionis 25 Petras Kričena 26

5

Apie CD | About the CD | über die CDŠioje kompaktinėje plokštelėje pristatomi penkeri Lietuvos bažnyčių vargonai, įtraukti į LR Kultūros vertybių registrą. Tai Karaliaučiaus vargonų meistro Bruno Goebelio (1860–1944) instrumentai Salake, Alantoje, Šilalėje, Panevėžyje ir Leliūnuose. Šie instrumentai iki mūsų dienų išliko visiškai arba didžia dalimi autentiški. Sudarant plokštelės programą, kūriniai buvo parenkami atsižvelgiant į vargonų romantinę stilistiką, siekiant kuo plačiau pademonstruoti instrumentų balsines ir technines galimy-bes, registrų įvairovę ir tembrų specifiką. Vargonų skambesys nebuvo retušuotas ar kitaip pagražintas. Dėkojame Salako, Alantos, Šilalės, Panevėžio katedros ir Leliūnų parapijų klebonams ir bendruomenėms už pagalbą rengiant šį įrašą.

■ ■ ■This CD presents five historical organs included in the Register of Lithuanian valuable cul-tural objects. They were built by organ master Bruno Goebel (1860–1944) from Königsberg and are situated in the churches in different regions of Lithuania – Salakas, Alanta, Šilalė, Panevėžys and Leliūnai. They survived completely or with minor changes. The music compositions for this CD were selected by taking into account the stylistics of the romantic organs and for exposition of the organ sound – the features of mechanics, variety of registers and timbres. The organ sound on this CD is as it was recorded so all the blemishes are heard. All this is the reality of the organ heritage.

■ ■ ■Die aktuelle CD stellt fünf Kirchenorgeln in Litauen (in Salakas, Alanta, Šilalė, Panevėžys und Leliūnai) vor, die auf dem Register der Kulturwerte stehen. Die Instrumente sind en-tweder gänzlich erhalten geblieben oder zum großen Teil authentisch, sie alle wurden von Meister Bruno Goebel (1860–1944) aus Königsberg gebaut. Beim Zusammenstellen des Programms für diese CD sind Werke nach der romantische Stil-istik der jeweiligen Orgel ausgesucht worden, damit sich ihr Klang möglichst breit entfaltet, ihre Stimm- und technische Möglichkeiten, Vielfalt der Register und eigene Timbres deutlich aufgeführt werden können.

Laudate Dominum in chordis et organo!

Dr. Girėnas Povilionis

Karo ir sovietinės okupaci-jos metais buvo sunai-kinti ir visi Karaliaučiaus krašte Goebelio dirbtuvės pastatyti vargonai, išsky-rus Kapkaimio dvaro Muzikos salėje stovėjusį instrumentą, prieš karą perkeltą į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą. Iš Goebelio dirbtuvėje sukurtų vargonų iki mūsų dienų ke-lios dešimtys instrumentų išlikę Lenkijoje (tarp svarbesnių minėtini net treji dideli vargonai Olštyno bažnyčiose, vargonai Pelplino kated-roje, Varmės Lidzbarko katalikų bažnyčioje ir kt.). Vokietijoje vieninteliai išlikę šio meis-tro vargonai randasi Berlyno Šv. Mauricijaus bažnyčioje. Lietuvos bažnyčiose stovi 18 pilnai ar fragmentiškai išsaugotų Goebelio vargonų.

Aukštutinėje Silezijoje, Landsbergo1 mieste-lyje 1860 m. katalikų šeimoje gimęs Bruno Goebelis pirmuosius vargondirbystės amato įgūdžius įgijo būdamas penkiolikos metų, meis-tro Antono Czopkos dirbtuvėje, buvusioje už 20 kilometrų nuo gimtinės esančiame Rozen-bergo miestelyje. Vėlesni Goebelio biografijos faktai, geografiškai plati tobulinimosi amplitudė liudija šį Karaliaučiaus meistrą per dvidešimt metų (~1875–1894) sukaupus stilistiškai itin turiningą vargondirbystės patirtį, aprėpusią įvairių šalių (Prūsijos, Lenkijos, Vokietijos,

6

XX a. pirmoje pusėje Karaliaučiuje veikusi vargonų meistro Bruno Goebelio (1860–1944) vadovaujama vargonų dirbtuvė mūsų ir kaimyninėse šalyse pastatė apie 300 įvairaus dydžio vargonų. Ši vargonų dirbtuvė buvo vie-na didžiausių ir pajėgiausių Rytų Prūsijoje, vienu metu joje darbavosi apie 40 meistrų ir pameistrių, kasmet buvo pastatoma net apie dešimt įvairaus dydžio vargonų (arba daugiau kaip 200 vnt. vargonų registrų). Nuo 1898 iki 1944 m. šioje dirbtuvėje padirbinta apie 300 vargonų nuo 3–5 registrų insrumentų mokykloms ar kelių / keliolikos balsų liturginės paskirties instrumentų iki didelių, keliasdešimties registrų koncertinių vargonų.

Didžiausi Goebelio vargonai, turėję po 52 re-gistrus, buvo pastatyti Karaliaučiaus sena-miesčio bažnyčioje (Altstädtkirche, op. 145, 1896) ir miesto salėje (Stadthalle, op. 300, 1912), pastaruosius 1941 m. tos pačios dirbtuvės meistrai padidino iki 74 balsų (nė vieneri vargonai neišliko). Tarp kitų didesniųjų instrumentų minėtini iki mūsų dienų neišlikę 45 registrų vargonai Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. Net 50 registrų instrumentą buvo planuota įrengti Klaipėdos Šv. Jokūbo bažnyčioje, tačiau įpusėjusią vargonų statybą nutraukė Antrasis pasaulinis karas, o karo metu stipriai apgadin-ta bažnyčia nugriauta sovietmečiu (spėjama tai buvus įspūdingų 3 manualų vargonų).

Vargonų meistras Bruno Goebelis ir jo palikimas

Brun

o G

oebe

l, ~1

930,

nuo

trauk

a iš

: Zei

tsch

rift f

ür

Inst

rum

ente

nbau

, Bd.

51,

Lei

pzig

, 193

0–19

31, p

. 27

7

Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos–Vengrijos) vargonų statybos mokyklų tradicijas:

• įgijęs žinių pas vietos meistrą Czopką, Goe-belis išvyko į Svidnicą dab. Lenkijos pietvaka-riuose ir dirbo pameistriu dirbtuvėje „Schlag & Söhne“;

• vėliau darbavosi pas meistrą Johanną Heinrichą Kouleną (1845–1919) Strasbūre. Va-dovaujamas šio meistro Goebelis susipažino su prancūziškąja vargondirbystės mokykla ir jos ypatumais, vargonų liežuvėlinių ir alikvotinių registrų intonavimo specifika;

• 1886 m. susituokė su Emma Beck ir išvyko į Šveicarijos apylinkes, čia darbavosi Liucernos dirbtuvėje „Goll“;

• persikėlęs į Mėnedorfą, dirbo vargonų fir-moje „Kuhn“;

• 1890 m. išvykęs į Bavariją, dirbo firmoje „Steinmeyer“ Etingeno mieste;

• 1892 m. persikėlė į Pėčą dab. Vengrijoje ir iki 1894 m. dirbo pas meistrą Józsefą Angsterį2 (1834–1918), čia įgijo pneumatinės traktūros konstravimo žinių.

Į Rytų Prūsiją Goebelis grįžo, būdamas 34 metų, tačiau jau patyręs meistras. Ornetos miestelyje įkūręs dirbtuvę, 1894 m. sava-rankiškai pastatė pirmuosius vargonus Arnsdor-fo katalikų bažnyčioje (2 manualai, pedalai, 19 registrų, pneumatinė traktūra) bei Divyčiuose (2 manualai, pedalai, 20 registrų, pneumatinė traktūra).

1898 m. vienas žymiausių Karaliaučiaus meistrų Maxas Terletzkis (1834–1903), var-gondirbystės amato mokęsis pas Aristide’ą Cavaillé-Coll’į, pasiūlė Goebeliui perimti jo

dirbtuvę, turėjusią gerą vardą, darbuotojų komandą, per 28 metų laikotarpį jau pastačiusią net 130 vargonų. Goebeliui persikėlus į Karaliaučių ir perėmus vadovavimą, dirbtuvė buvo pavadinta „Orgelbauanstalt Max Ter-letzki Nachfolger, Inhaber Bruno Goebel“. Pradžioje Goebelis reiškėsi kaip Terletz-kio veiklos tęsėjas, tačiau po senojo meis-tro mirties, 1908 m. dirbtuvės pavadinimo formuluotė buvo pakeista į „Orgelbauanstalt Bruno Goebel (Max Terletzki Nachfolger)“.

XX a. pirmoje pusėje dirbtuvės darbų apimtys buvo didžiulės, įrenginiai nuolatos tobulinami. Dirbtuvėje darbavosi ne tik kelios dešimtys meistrų, bet ir šeimos tradiciją puoselėjantys Goebelio sūnūs. 1932 m. dviejų sūnų Hanso ir Alfonso iniciatyva dirbtuvė buvo pavadinta „Orgelbauanstalt Bruno Goebel Söhne“. Plėsdami veiklą, Goebelio sūnūs dirbtuvės padalinį įkūrė ir Lietuvoje – 1928 m. Hansas Goebelis Kaune atidarė „Jono Goebelio vargonų dirbtuvę“, veikusią iki 1934 m. Nuo 1930 m. Lie-tuvoje Hansas Goebelis pastatė vargonus Garliavoje, Varsėdžiuose, Šančiuose, Kaune, Akmenėje, Saločiuose, Kamajuose ir kt.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1900–1943 m. Bruno Goebelis ir jo dirbtuvė iš viso pastatė 45 vargonus. Iš jų net 18 instrumentų buvo padirbdinta vien Klaipėdos krašto bažnyčioms, šiai teritorijai priklausant Vokietijos adminis-tracijos sudėčiai (dauguma vargonų pastatyti iki 1923, Klaipėdos mieste – 1940–1943). Tačiau daugelis vargonų Mažosios Lietuvos bažnyčiose buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietmečiu. Iki mūsų dienų

8

Goebelio vargonai šiame krašte išliko tik Šilutės, Švėkšnos ir Ropkojų (fragmentiškai) katalikų bažnyčiose. Dar penkiolika šios firmos instrumentų išliko kitose Lietuvos bažnyčiose. Šiandien tarp vertingiausių Goebelio vargonų Lietuvoje minėtini instrumentai Švėkšnos, Leliūnų, Alantos, Panevėžio, Krekenavos, Salako, Akmenės bažnyčiose. Ilgą laiką Nau-jamiestyje, Panevėžio rajone stovėję didžiausi Lietuvoje išlikę Goebelio vargonai (2 manualai ir pedalai, 34 registrai, 1913 m.) sudegė per bažnyčios gaisrą 2007 metais.

■ ■ ■Šiame įraše skambantys vargonai yra

išskirtiniai Goebelio palikimo Lietuvoje ekspo-natai. XX a. pirmoje pusėje Salako bažnyčios vargonai (1914) buvo gerai žinomi visoje Lietuvoje. Leliūnų bažnyčios vargonus Goe-belis pastatė 1910 m., tai buvo vieni pirmųjų pneumatinės traktūros vargonų Lietuvoje. Šilalės bažnyčioje stovintis Goebelio instru-mentas (1912) – tai didžiausi vargonai šiame regione.

Tačiau ypatingai įdomi istorija lydi Panevėžio katedros vargonus. Yra žinoma, kad pirmieji Goebelio vargonai dabartinės Lietuvos teritori-joje buvo pastatyti 1900 m. Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje (iki mūsų dienų išlikęs tik prospektas). Vis dėlto už juos senesnis ins-trumentas stovi Panevėžio katedroje – tai dar pora metų anksčiau (1898) sukurti apskritai vieni ankstyviausių Goebelio vargonų. Į Pane-vėžio katedrą jie buvo perkelti 1931 m., originalų instrumentą įkomponavus į naujesnį, bet palie-kant pirminį prospektą. Iš tikrųjų šie vargonai

1898 m. buvo sukurti Rytprūsių dvarininko Erbe’s Arnoldo Heubacho (1857–1923) dvarui Kapkaimyje3 Karaliaučiaus apskrityje, turėjo 2 manualus ir 23 registrus. Iki šiol apie Kap-kaimio dvaro vargonų perkėlimą į Panevėžio katedrą buvo žinoma iš kelių archyvinių raštų. Pavyzdžiui, 1930 m. spalio 9 d. Goebelis pateikė pasiūlymą padidinti į Panevėžio katedrą planuojamą perkelti instrumentą – pagaminti 3 manualų ir 37 balsų vargonus, negalutinė kaina 59500 Lt4. Tačiau natūroje sumontavus naują trijų manualų ir 37 registrų griežyklą, vargonai liko nebaigti ir padidinti tik dviem registrais (iki 25). Antras dokumentas – tai Bruno Goebelio ir Panevėžio vyskupijos kurijos 1931 m. rupjūčio 1 d. preliminari sutartis, kurioje teigiama, kad „už 39000 lt. vargonai, kurie yra Vokietijoje, Karaliaučiaus apskr., Kapkaimio dvare pas p. Heubachą, pasirašius šią sutartį su visomis savo dalimis priklausys katedrai.“5

2015 m. dr. Girėnas Povilionis aptiko dar vieną neginčijamą įrodymą, patvirtinantį Panevėžio

Kapk

aim

io d

varo

Muz

ikos

sal

ė su

var

gona

is,

~191

0–19

25, R

ytų

Prūs

ijos

vaiz

dų a

rchy

vas

9

katedros vargonus prieš tai stovėjus Kapkaimio dvare. Tai Rytų Prūsijos vaizdų archyve saugo-ma 1910–1925 m. daryta Kapkaimio dvaro muzikos salės nuotrauka su vargonais, kurioje matomas vargonų fasadas tiksliai sutampa su Panevėžio katedros vargonų vaizdu.

Kapkaimio dvaro–Panevėžio katedros vargo-nai neturi Goebelio dirbtuvės instrumentams būdingo opuso numerio. Kapkaimio vargonų nenumeravimas ir pastatymo data, 1898-ieji, leidžia daryti prielaidą dėl dvigubos šių vargonų autorystės. Nurodyti metai sutampa su Ter-letzkio dirbtuvės perdavimu Goebeliui, todėl tikėtina, kad tai galėjo būti vieni paskutiniųjų Terletzkio statytų ar pradėtų statyti vargonų, o statybos darbų pabaigai veikiausiai vadovavo Goebelis. Tai paaiškintų, kodėl Goebelis, kata-loguodamas savo darbus, į bendrą numeraciją neįtraukė pereinamajame laikotarpyje sukurtų vargonų.

2008–2014 m. Panevėžio katedros vargonus restauravo Antano Šauklio dirbtuvės meistrai. Vargonai dar nėra baigti (nėra padirbinti ir su-montuoti paties Goebelio sumanytų, bet taip ir neįgyvendintų registrų vamzdžiai). Visus šiuos darbus atlikus vargonai turėtų 38 registrus ir taptų didžiausiu instrumentu su pneumatinine traktūra visoje Lietuvoje.

Dr. Girėnas Povilionis

1 Dab. Gorzów Śląski Lenkijoje.2 Angsteris buvo vieno žymiausių Prancūzijos vargondirbio Aristide’o Cavaillé-Coll mokinys, kartu su juo darba-vosi prie Paryžiaus Švč. Trejybės bažnyčios (Église de la Sainte-Trinité) ir Dievo motinos katedros (Notre Dame) vargonų statybų. Galima teigti, kad per Angsterį Goebelis įgijo ir prancūziškosios vargondirbystės žinių.3 Vok. Gut Kapkeim, dab. Višniovoje (Вишнёвое), Kaliningrado sr.4 LVIA, f. 1650, ap. 1, b. 97, L. 1–6. Panevėžio kurijos dokumentai. 5 LVIA, f. 1650, ap. 1, b. 97, L. 9. Panevėžio kurijos dokumentai.

Bruno Goebelio dirbtuvės pavadinimas Orgelbauan-stalt Max Terletzki Nachfolger, Inhaber Bruno Goebel. Švėkšnos vargonų (1906) emblema

Atnaujintas Goebelio dirbtuvės pavadinimas Orgelbau-anstalt Bruno Goebel (Max Terletzki Nachfolger). Šventybrasčio vargonų (1926) emblema

Akmenės bažnyčios vargonų (1935) emblema su Goebelio dirbtuvės pavadinimu Orgelbauanstalt Bru-no Goebel Söhne, dirbtuvės veiklą perėmus meistro sūnums Girėno Povilionio nuotraukos

10

Organbuilder Bruno Goebel and His Legacy

The organ workshop headed by the organ builder Bruno Goebel (1860–1944), which operated in the first half of the 20th century in Königsberg, was one of the largest and most efficient in East Prussia. It simultaneously em-ployed circa 40 masters and their apprentices. In total, they built approximately 300 organs of various sizes in Lithuania and the neighbour-ing countries. The organs built by Goebel’s workshop that have survived until today can be found in Poland and Germany as well. In the territory of today’s Lithuania, 45 organs were built in this workshop from 1900 to 1943, of which 18 have survived in full or in fragments.

Goebel began to build organs as an inde-pendent master at the age of 34, having ac-cumulated a stylistically rich experience of or-gan building in twenty years (ca. 1875–1894), which included the organ building traditions of various countries (Poland, Germany, Switzer-land, France and Austria–Hungary). In 1898, one of the leading Königsberg-based masters, Max Terletzki, offered Goebel to take over his workshop. In 1928, Goebel’s son Hans opened “Hans Goebel’s organ workshop” in Kaunas, which operated until 1934. By the number of large organs built in Lithuania in the 1st half of the 20th century and the introduction of in-novative systems in organ building, Goebel’s

works surpassed other instruments built in Lithuania at that time.

This CD collects some unique instruments by Goebel. An organ in Salakas church (1914) was famous around the Lithuania in the 1st half of the 20th century. Leliūnai church organ (1910) was the first instrument with pneumatic action in Lithuania. Šilalė church organ (1912) is the biggest instrument in that part of the country.

However, the most interesting case is the organ by Goebel in Panevėžys Cathedral. As we know, Goebel’s first organ in the terri-tory of today’s Lithuania was installed in the Evangelical Lutheran church in Plikiai in 1900; only the organ façade has survived until today. However, the Panevėžys Cathedral contains an organ built by Goebbel a couple of years earlier (1898), one of the earliest organs by Goebel in general, which was transferred there in 1931 from the manor of the Eastern Prussian landowner Erbe Arnold Heubach in Kapkeim, the Königsberg district (German Gut Kapkeim; today, Vishnyovoye | Вишнёвое, Kaliningrad district); this fact is confirmed by several archi-val documents. In 2015 Dr. Girėnas Povilionis discovered a new source of evidence – an ar-chival photograph of the music hall of the Kap-keim manor with the organ from 1910–1925, held in the Image Archive of East Prussia (Bildarchiv-Ostpreussen). The date of building of this instrument, 1898, allows us to presume that it might have been one of the last organs built or initially built by Terletzki, while Goebel may have taken over to supervise the finishing works of building the organ.

11

Orgelbauer Bruno Goebel undsein VermächtnisDie in der ersten Hälfte des 20. Jahrhun-derts in Königsberg tätige Orgelwerkstatt des Orgelmeisters Bruno Goebel (1860–1944) war damals eine der größten und fähigsten in Ost-Preußen. Zeitweise arbeiteten dort bis zu 40 Orgelbaumeistern und Lehrlinge, und sie erschufen bis zu 300 Orgeln verschiedener Größe in Litauen und benachbarten Ländern. Von Instrumenten der Goebel-Werkstatt sind es bis heute Orgeln in Polen, Deutschland erh-alten worden. 1900–1943 baute die Werkstatt insgesamt 45 Orgeln in Litauen, davon sind völlig oder auch teilweise 18 Instrumente heu-tzutage geblieben.

Als Orgelbauer hat sich Bruno Goebel mit 34 Jahren selbstständig gemacht. Fast zwan-zig Jahre zuvor (~1875–1894) sammelte er Erfahrung, die die Traditionen verschiedener Stilrichtungen sowie Orgelbauschulen (polnis-chen, deutschen, schweizerischen, französis-chen, ungarischen) umfasste. In 1898 über-gab der berühmte Orgelbauer Max Terletzki an Goebel seine Werkstatt in Königsberg. 1928 eröffnete der Sohn von Goebel Johannes (Hans) die „Jonas Goebel Orgelwerkstatt“ in Kaunas, die bis 1934 dort tätig war. Von der Zahl der großen Neubauten und Installierung der innovativen Systeme der Orgelbau ha-ben die Instrumente der Goebel-Werkstatt die

Konkurrenz in damaligen Litauen weit übertrof-fen.

Die in vorliegender Aufnahme klingende Orgeln sind die überragenden Beispiele der Goebel-Erbe in Litauen. Die Orgel von Sala-kas war in der ersten Hälfte des 20. Jahrhun-derts in Litauen weitbekannt. Die Orgel in der Kirche von Leliūnai, in 1910 erbaut, war eins der ersten Beispiele von pneumatischen Trak-tur in Litauen. Das Goebel-Instrument in Šilalė (1912) ist die größte Orgel in der Region.

Eine besondere Geschichte ist zwar mit der Orgel der Kathedrale von Panevėžys ver-bunden. Es ist gewiss, dass die erste Orgel von Goebel in Litauen war die von der evange-lischen Kirche in Plikiai (1910). Bis heute blieb davon nur das Orgelprospekt. Aber in der Ka-thedrale von Panevėžys war noch eine jüngere Goebel-Orgel von 1898 errichtet, die laut archi-vischen Zeugnisse bis 1931 im Herrenhaus von Erbe Arnold Heubach in Gut Kapkeim (heuti-gen Vishnevoye | Вишнёвое), Ost-Preußen, gestanden hat. In 2015 hat Dr. Girėnas Pov-ilionis eine weitere Bestätigung dieser Orgel-übertragung gefunden: das ist ein Foto von ca. 1910–1925 im Bildarchiv-Ostpreussen, wo der Musik-Saal des Gut Kapkeim mit der Orgel abgebildet wurde. Das Errichtungsdatum von 1898 lässt sich erschließen, dass das eines der letzten Instrumente der Werkstatt Max Terletz-kis war und dass dieser Orgelbau schon von Bruno Goebel bis zu Ende geführt wurde.

■ ■ ■

Apie vargonus | About the Organs | über die Orgeln

saLakas ■ Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia Blessed Virgin Mary Church Heilige-Jungfrau-Maria-KircheBruno Goebel, Op. 316Pastatymo data | Date of creation | Baujahr: 19141997–1998 m. vargonus restauravo meistras Antanas Šauklys iš Panevėžio. | Panevėžys located organ master Antanas Šauklys restored the organ in 1997–1998. | 1997–1998, Orgelbauer Antanas Šauklys aus Panevėžys restaurierte die Orgel.2 man. | ped. | 25 reg. Traktūra pneumatinė | Pneumatic action | Pneumatische Traktur

13

II man. C–f³Bordun 16’Quintatön 8’Salicional 8’Vox coelestis 8’Flûte harmonique 8’Schalmey 8’Principal amabile 8’Rohrflöte 4’Prestant 4’Oboe 8’

I man. C–f³Gamba 16’Gedeckt 8’Gemshorn 8’Gamba 8’Principal 8’Flöte 4’Octave 4’Rausch-Quinte 2 2/3’ & 2’Cornett 2-4 fachTrompete 8’

Ped. C–d¹Principal 16’Subbass 16’Cello 8’Bass Flöte 8’Posaune 16’

sankabos: II/II/PII/PSub II/ISuper II/ISuper II

Kombinacijos: PianoMezzo-ForteForteTuttiAuslöserHandreg. an

Handreg. ab Pedal cresc. abAutomatische PedalumschaltungII manualo žaliuzės

■ ■ ■

Foto

graf

as A

ntan

as Iv

insk

is

15

aLaNta ■ Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia St. Apostle Jacob’s Church St.-Jakobus-Apostel-KircheBruno Goebel, Op. 313Pastatymo data | Date of creation | Baujahr: 19132 man | ped. | 23 reg.Traktūra pneumatinė | Pneumatic action | Pneumatische Traktur

I man. C–f3

Bordun 16’Dolce 8’Hohlflöte 8’Gemshorn 8’Quintatön 8’Gamba 8’Principal 8’Oktave 4’Mixtur 2-4 fach. 2 2/3’Trompete 8’

II man. C–f3

Gedeckt 8’Konzertflöte 8’Salicional 8’Vox coelestis 8’Principal amabile 8’Schalmey 8’Dolce 4’Flöte 4’Clarinette 4’

Ped. C–d1

Subbass 16’Principal 16’Bassflöte 8’Cello 8’Posaune 16’

sankabos: Manual-KoppelPedal-Koppel z. I. M.Pedal-Koppel z. II. M.Sub-Oktav Koppel II. z. I. M.Super-Okt. Koppel II. z. I. M.Super-Okt. Koppel z. II. M.Roll-schweller

Kombinacijos: AuslöserRohrwerk AbstellerAuslöserPianoMezzo-ForteForteTutti

AuslöserHandreg. abAutomatische PedalumschaltungII manualo žaliuzės

■ ■ ■

17

ŠILALĖ ■ Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia St. Francis of Assisi Church St.-Franz-von-Assisi-KircheBruno Goebel, Op. 296Pastatymo data | Date of creation | Baujahr: 19122 man. | ped. | 22 reg. Traktūra pneumatinė | Pneumatic action | Pneumatische Traktur

I man. C–f3

Bordun 16’Rohrflöte 8’Flûte harm. 8’Gemshorn 8’Gamba 8’Principal 8’Oktave 4’Mixtur 2-3 fach.Trompete 8’

II man. C–f3

Gedeckt 8’Hohlflöte 8’Salicional 8’Vox coelestis 8’Principal amabile 8’Schalmei 8’Traversflöte 4’Cornett 3-5 fach

Ped. C–d1

Subbass 16’Violon 16’Principal 8’Octavbass 8’Posaune 16’

sankabos: II/II/PII/PSub II/ISuper II/ISuper II

Kombinacijos: PianoMezzo-ForteForteTuttiAuslöserAutomatische PedalumschaltungII manualo žaliuzės

■ ■ ■

19

PANEVĖŽYS ■ kristaus karaliaus katedra Cathedral of Christ the King Christus-König-KathedraleBruno Goebel, be opuso Nr. | without Opus Number | keine OpuszahlPastatymo data | Date of creation | Baujahr: 1898/1931Perstatymas | Rebuilding | Umbau: 1931 (Bruno Goebel)Restauravimas | Restoration | Restaurierung: 2008–2014 (Antanas Šauklys)3 man. | ped. | 25 reg. Traktūra pneumatinė | Pneumatic action | Pneumatische Traktur

I man. C–g³Bordun 16’Principal 8’Gedackt 8’ * Gemshorn 8’Hohlflöte 8’Gamba 8’Quintaton 8’ * Fugara 8’* Flöte 4’Oktave 4’Rauschquinte 2 2/3’Cornet 2-4 fach* Trompete 8’

II man. C–g³Principal 8’* Rohrflöte 8’* Salicional 8’Flöte 8’* Schalmey labial 8’* Soloflöte 8’Prestant 4’* Waldflöte 2’* Oboe 8’

III man. C–g³Geigenprincipal 8’Dolce 8’Aeoline 8’Vox celestis 8’Gedackt 8’Traversflöte 4’Viola d. amur 4’Violine 2’

sankabos: I/PII/PIII/P

Ped. C–f¹Salicetbass 16’* Subbass 16’Violon 16’Principalbass 16’* Oktavbass 8’Cello 8’Posaune 16’* Choralbass 4’

* ženklu pažymėtų registrų vamzdyno nėra | * marked registers are still unfi-nished, without pipes | * es sind keine Pfeifen für diese Register

Kombinacijos: 2 laisvosios kombinacijosHandreg. abWalzeIII manualo žaliuzės

■ ■ ■

II/IIII/IIII/II

21

LELIŪNAI ■ Šv. Juozapo bažnyčia St. Joseph’s Church St.-Joseph-KircheBruno Goebel, Op. 276Pastatymo data | Date of creation | Baujahr: 1910 2011–2012 m. vargonus remontavo Šiaulių meistras Aloyzas Lizdenis. | Organ mas-ter Aloyzas Lizdenis from Šiauliai repaired the organ in 2011–2012. | 2011–2012, Orgelbauer Aloyzas Lizdenis aus Šiauliai reparierte die Orgel.2 man. | ped. | 21 reg. Traktūra pneumatinė | Pneumatic action | Pneumatische Traktur

I man. C–f³Bordun 16’Principal 8’Hohlflöte 8’Gemshorn 8’Gamba 8’Octave 4’Mixtur 2 2/3’ 3-4 fachTrompete 8’

II man. C–f³Principal amabile 8’Salicional 8’Aeoline 8’Vox coelestis 8’Gedeckt 8’Flauto traverse 4’Schalmei 8’Oboe 8’

Ped. C–d¹Principal 16’Subbass 16’Bassflöte 8’Cello 8’Posaune 16’

sankabos: Manual CoppelPedal Coppel z I MPedal Coppel z II MSup. Oct. Coppel z I MSup. Oct. Coppel z II MSup. Oct. Coppel II z I

Kombinacijos: TuttiForteMezzo FortePianoAuslöserII manualo žaliuzės

■ ■ ■

22

Balys Vaitkus (g. 1963) Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijoje su pagyrimu baigė fortepijono (prof. M. Azizbekovos klasė) ir vargonų (prof. L. Digrio klasė) specialybes (1985), vargonų aspirantūrą Liu-beko aukštojoje muzikos mokykloje (1994, prof. Martino Haselböcko klasė). 2007–2008 m. Prahos menų akademijos prof. Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos klasėje B. Vaitkus studi-javo barokinį klavesiną. Stažavosi „Académie de Sablé“ (2008, prof. Françoise Lengellé, klavesinas), Hagos Karališkojoje konservatorijoje (2013, prof. Jacques Ogg, klavesinas), Leipcigo univer-siteto Muzikologijos instituto Istorinių muzikos instrumentų muziejuje (2013, Vokietija). 2015 m. LMTA baigė meno doktorantūrą (studijų vadovės – prof. G. Lukšaitė-Mrázková ir prof. hab. dr. Gražina Daunoravičienė). Mokslinių interesų sritis – Baroko muzikos interpretacija, dinaminės klavesino galimybės.B. Vaitkus – tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (Ryga, 1984), Čekijoje („Prahos pavasaris“, 1989), Vokietijoje (Gelsenkircheno vargonininkų konkursas, 1993) ir Lietuvoje (Tarptautinis M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursas Vilniuje, 1995) laurea-tas bei prizininkas. Nuo 1989 m. B. Vaitkus dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat jis yra festivalio

„Vargonų vasara“, tarptautinių meistriškumo kursų „Vargonų vasaros akademija“ ir nacio-nalinio J. Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso iniciatorius ir meno vadovas. 2011–2016 m. jis dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Musica humana“ vargonininku ir klavesinininku, o nuo 2014 m. bendradarbiauja su Baroko operos teatro orkestru Vilniuje. Nuo 2017 m. vadovauja Nacionalinei vargonininkų asociacijai.B. Vaitkus koncertuoja kaip solistas, su Lietu-vos ir užsienio kameriniais bei simfoniniais orkestrais, chorais. Jo meninė kūryba doku-mentuota Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos radijo įrašuose. Jis dalyvavo įrašant kelias kompaktines plokšteles, tarp kurių – CD „Lietu-vos istoriniai vargonai“ (2008, 2015).

■ ■ ■Fo

togr

afas

Ged

imin

as S

avic

kis

Projekto dalyviai

23

Girėnas Povilionis (g. 1976), humanitarinių mokslų (menotyra) daktaras, vargonininkas, vargonų istorikas ir restaurato-rius technologas. Nuo 2012 m. yra LR Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos narys, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie LR Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos narys; nuo 2009 m.– KPD Restauravimo tarybos narys. 2009–2011 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute atliko podoktorantūrinę stažuotę, finansuojamą pagal ES programą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. 2006 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla“ (vad. prof. hab. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė); 2000 m. Lietu-vos muzikos ir teatro akademijoje įgijo vargonų atlikėjo magistro diplomą.G. Povilionis vargonų statybos ir restauravimo srityje stažavo Prancūzijoje (1999–2000), Gotlando universitete Švedijoje (2001, 2006), Geteborgo universiteto Vargonų meno centre GoArt Švedijoje (2001–2002). Nuo 2007 m. vadovauja viešajai įstaigai „Vargonų paveldo centras“.Tyrinėja LDK vargonų meno raidą, Lietuvos bažnyčių istoriją, taikomosios dailės amato tradicijas. Inventorizavo daugiau kaip 350 Lietu-vos istorinių vargonų bei parengė instrumentų dokumentacijos bylas. Pagal G. Povilionio vargonų restauravimo programas, autorinę priežiūrą buvo restauruoti bei restauruojami vargonai Kauno arkikatedroje bazilikoje, Aly-

Foto

graf

as A

lfred

as S

imon

avič

ius

taus, Kruonio, Pumpėnų, Kartenos, Akmenės, Linkmenų, Vanagų, Darbėnų ir kt. bažnyčiose. G. Povilionis yra dviejų monografijų autorius: „Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lie-tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (2013) ir „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008). Moksli-nius tyrimus pristatė tarptautinėse konferen-cijose Lietuvoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Švedijoje, Latvi-joje, JAV, Danijoje; publikavo daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 50 straipsnių monografijose apie Lietuvos valsčius, kata-loguose „Sakralinė dailė“, periodiniuose žurnaluose. G. Povilionis dėsto Lietuvos muzikos ir tearo akademijoje, nuolatos skaito viešas paskaitas ir veda seminarus Lietuvos miestuose, surengė paskaitų ciklą renginyje „Lietuvos kultūros

Mezginaitės, Juozo Slėnio ir kt. žodžiais). Pagal jo muziką spek-takliai vaikams buvo ro-domi Panevėžio muzi-kiniame, „Strazdanėlių“ ir „Lėlės vežimo“ bei Valstybiniame Vilniaus mažajame teatruose.Jau du metus P. Kričena yra Vilniaus kolegijos lektorius. Kaip garso režisierius P. Kričena dalyvavo ren-giant pirmąsias dvi Lietuvos vargonams skir-tas kompaktines plokšteles „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, VPC 001) ir „Lietuvos istoriniai vargonai. Žemaitija“ (2015, VPC 002).

■ ■ ■

24

Garso režisierius Petras Kričena (g. 1976) mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur 1998 m. įgijo menų (muzika) bakalauro diplomą, 2002 m. baigė audiovizualinio meno magistro studijas. 1997–1998 m. Vilniaus etninės veiklos centre buvo atsakingas už renginių organizavimą, 1998–2000 m. UAB „Eurostar“ Žinių radi-juje dirbo garso režisieriumi-operatoriumi, 2000–2002 m. buvo UAB „Baltijos TV“ garso režisierius, 2002–2008 m. – UAB „Žinių radi-jas“ garso režisierius ir technikos direktorius. Nuo 2004 m. P. Kričena dirba VšĮ „Minimūza“ garso įrašų studijos vedėju ir garso režisieriumi, 2011 m. įkūrė ir yra UAB „Muzikija“ direktorius. P. Kričena groja trombonu, fortepijonu, išilgine fleita, rašo dainas vaikams (Elenos

paveldo dienos 2008“, buvo pakviestas skai-tyti paskaitą Latvijos muzikos akademijoje. 2008 m. jo iniciatyva išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvos istoriniai vargonai“, 2015 m. išleista antroji šio plokštelių ciklo dalis, skirta Žemaitijos vargonų pristatymui. G. Povilio-nis sukūrė ir nuolatos pildo internetinį katalogą www.vargonai.com, yra dokumentinio filmo „Senieji Lietuvos vargonai“ scenarijaus autorius (2008, rež. Tomas Dainius Ribaitis, TVEuropa).

Išsamus dr. Girėno Povilionio mokslinės veiklos prista-tymas skelbiamas svetainėje: http://www.vargonai.com/vpc/vadovas-dr-girenas-povilionis/

■ ■ ■

25

Project MembersBalys Vaitkus (b. 1963) graduated cum laude from the Lithuanian Academy of Mu-sic and Theatre as pianist (prof. M. Azizbekova) and organist (prof. L. Digrys), in 1985. In 1994, he completed his post-graduate (Concert di-ploma) organ studies at the Musikhochschule Lübeck (prof. M. Haselböck). 2007-2008 he gained his experience while studying Baroque harpsichord at the Prague Academy of Fine Arts (prof. G. Lukšaitė-Mrázková). He received scholarships and grants for artistic and scien-tific research studies at the Académie de Sablé (2008, prof. F. Lengelle), at the Royal Con-servatoire in The Hague (2013, prof. J. Ogg), and at the Museum for Historic Instruments of Leipzig University (2013). Under the tutorship of prof. G. Lukšaitė-Mrázková and prof. hab. dr. G. Daunoravičienė, B. Vaitkus earned the Doctor of Arts (DMA) degree at the Lithuanian Academy of Music and Theatre, in 2015. The field of his scientific interests is performance of Baroque music, and especially, dynamic pos-sibilities of the harpsichord.B. Vaitkus is a laureate and prize-winner of several international pianists’ and organists’ competitions in Latvia (Riga, 1984), Czech Republic (Prague Spring, 1989), Germany (Gelsenkirchen IOC, 1993), and Lithuania (M.-K.-Čiurlionis-IOC, 1995).He teaches at the Lithuanian Academy of Mu-sic and Theatre, since 1989. Besides, he is the initiator of the Festival Organ Summer, the international master classes Organ Summer

Academy and the National J. Žukas Compe-tition for young organists. 2011-2016 he held the position of the harpsichordist and organist of the Chamber Music Ensemble Musica Hu-mana at the Lithuanian National Philharmonic Society; since 2014 he cooperates with the Ba-roque Opera Theatre in Vilnius. From 2017, he leads the National Organists’ Association.B. Vaitkus plays actively as a solo-organist and harpsichordist, and with chamber and sympho-ny orchestras as well as the choirs from Lithu-ania and abroad. He has made broadcasts in Lithuania, Germany and France, and CD recordings, among them the CD-Series Lithu-anian Historical Organs (2008, 2015).

■ ■ ■Girėnas Povilionis (b. 1976), PhD in art criticism, organist, organ historian and restorer, and a senior specialist at the Centre for the Culture Heritage. He has taken part in the activities of the Commission of Certification of Cultural Values Restorers at the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and the Council of Evaluation of Cultural Values at the Department of Cultural Heritage since 2012. He has been a member of the Council for Re-storing at the Department of Cultural Heritage since 2009. He was a Postdoctoral Fellow funded by the European Union Structural Funds project ‘Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania’ at the Lithuanian Culture Research Institute between 2009 and 2011. He defended his doctoral thesis The Vilnius School of Late Baroque Organ Building at the Vilnius Art Aca-demy in 2006 and completed his studies for

26

anian Historical Organs. Samogitia (2015). He was the head of the Days of Cultural Heritage in Lithuania dedicated to historical organs in 2008. Povilionis initiated the interactive organ catalogue www.vargonai.com and has written a script for the documentary The Old Lithuanian Organs (2008, director Tomas Dainius Ribaitis, TV Europa).

■ ■ ■

Sound director Petras Kričena (b. 1976) started his music studies at the Na-tional M.K. Čiurlionis School of Arts. At the Lithuanian Academy of Music and Theatre he completed his studies for a BA in music in 1998 and an MA in audiovisual art in 2002. He was responsible for event management at Vilnius Centre for Ethnic Culture between 1997 and 1998; he was a sound director at UAB Eurostar News Radio between 1998 and 2000 and Bal-tic TV between 2000 and 2002. He worked as sound director and technical director at News Radio between 2002 and 2008. Since 2004, Kričena has been the head of the Recording Studio and sound director at the public non-profit organisation Minimūza. He es-tablished and has led the organisation Muzikija since 2011. He plays trombone, piano and block flute. He has composed an incidental music for Panevėžys J. Miltinis Theatre Strazdanėlės, Panevėžys Puppet Wagon Theatre, Panevėžys Musical Theatre and the State Small Theatre of Vilnius. He is the author of songs for chil-dren based on verses by Elena Mezginaitė and Juozas Slėnis. For the second year Kričena is invited to lecture at Vilnius College.

■ ■ ■

an MA in solo organ playing at the Lithuanian Academy of Music and Theatre in 2000. Povilionis has improved his skills in organ build-ing and restoration in France (1999–2000), at the Gotland University in Sweden (in 2001 and 2006) and at the Centre for Organ Art (GoArt) at Gothenburg University (2001–2002). He established and has led the public non profit organisation the Centre for Lithuanian Organ Heritage since 2007. Povilionis’ scientific activities encompass re-search into historical organs and the issues of the preservation and restoration of heritage. He has made the inventory of about 350 Lithu-anian historical organs. The organs in Kaunas Cathedral, Alytus, Kruonis, Pumpėnai, Karte-na, Akmenė, Linkmenys, Vanagai, Darbėnai and many other churches have been restored under Povilionis’ restoring programmes and su-pervision. Now he is supervising the restoration of the great organ by Adam Gottlob Casparini (1776) at the Vilnius Church of the Holy Spirit.Povilionis is the author of two monographs: The Late Baroque Organ Building Art in the Grand Duchy of Lithuania (2013) and Organ Building in Lithuania: from Baroque to Classi-cism (2008). He has presented his research at international conferences in Lithuania, France, Portugal, UK, Estonia, Sweden, Latvia, USA and Denmark, and published around 30 scien-tific studies and 50 articles; he has delivered lectures in various towns of Lithuania, at the Latvian J. Vitols Academy of Music. Povilionis is a lecturer at the Lithuanian Academy of Mu-sic and Theatre. He managed 2 CD projects Lithuanian Historical Organs (2008) and Lithu-

27

Mitwirkende des ProjektesBalys Vaitkus (geb. 1963) ist litauisch-er Organist, Pianist und Cembalist. Nach dem Klavier- (bei Prof. M. Azizbekova) und Orgel-Studium (bei Prof. L. Digrys) schloss er 1985 Cum Laude sein Studium an der Litauischen Akademie für Musik und Theater ab. Es folgten die zusätzlichen Orgel-Studiums-Aufenthalte an der Akademie der Schönen Künste in Prag (Tschechische Republik, 1988-1989) und an der Musikhochschule Lübeck (Deutschland, 1992-1994), wo er unter der Leitung von Prof. M. Haselböck sein Konzert-Diplom im Fach Orgel erwarb. Anschließend, in 2007-2008, erweiterte er seine Erfahrung während des Barock-Cembalo-Studiums in Prag unter der Leitung von Prof. G. Lukšaitė-Mrázková sowie in 2013 in Den Haag mit Prof. Jacques Ogg. In 2015 promovierte B. Vaitkus an der Litauischen Akademie für Musik und Theater (Leitung: Prof. G. Lukšaitė-Mrázková, künstlerische Teil, und Prof. Hab. Dr. Gražina Daunoravičienė, wis-senschaftliche Teil). Das Feld seines wissen-schaftlichen Interesses konzentrierte sich an der Dynamik beim Cembalospiel.B. Vaitkus nahm mehrmals an den Wettbewer-ben für Pianisten und Organisten teil. Er wurde Laureat und Preisträger an den Internationalen Klavier- und Orgel-Wettbewerben in Riga (Let-tland, 1984), am „Prager Frühling“ (1989), in Gelsenkirchen (Deutschland, 1993) sowie am

„M.-K.-Čiurlionis“-Wettbewerb in Vilnius (Li-tauen, 1995).Seit 1989 ist B. Vaitkus an der Litauischen Akademie für Musik und Theater tätig. Außer-dem ist er der Initiator und Künstlerischer Leiter des Musik-Festivals „Orgel-Sommer“, der internationalen Meisterklasse „Orgel-Som-mer-Akademie“ und des nationalen „J. Žukas“-Wettbewerbes für Nachwuchs-Organisten, die seit 2002 in Litauen stattfinden. 2011–2016 wirkte B. Vaitkus als Cembalist/Organist beim Ensemble “Musica Humana” an der Litauis-chen Nationalphilharmonie; seit 2014 nimmt er in den Projekten des Barock-Operntheaters in Vilnius teil. Seit 2017 ist B. Vaitkus Leiter der Nationalen Organisten-Assoziation.Das künstlerische Schaffen von B. Vaitkus wurde auf zahlreichen Rundfunkaufnahmen in Litauen, Deutschland und Frankreich doku-mentiert; er hat an den CD-Aufnahmen von berühmten baltischen Orgeln für die ERES Edition (Deutschland) teilgenommen. Zwei Fol-gen seiner CD-Aufnahmen “Historische Orgeln von Litauen” wurden 2009 und 2015 schon veröffentlicht.

■ ■ ■

Girėnas Povilionis (geb. 1976), promovierter Kunsthistoriker, Organist, Orgel-historiker und -restaurator. Ab 2012 ist er bei Nachlasseinschätzungs- und -pflege-Gremien beim Litauischen Kulturministerium tätig. Mas-ter-Abschluss der Litauischen Hochschule für Musik und Theater als Orgel-Interpret 2000,

28

Promotion an der Kunsthochschule in Vilnius mit der Dissertation „Die Wilnaer Orgelbauschule des Spätbarock“ 2006; Post-Doc-Scholarship am Litauischen Institut für Kulturforschung im Rahmen des EU-Programms 2009–2011. Studienaufenthalte im Bereich Orgelbau und -restaurierung: in Frankreich 1999–2000; an der Universität Gotland 2001 und 2006;. im Zentrum für Orgelkunst GoArt der Universität Göteborg in Schweden 2001–2002. Ab 2007 leitet er das Zentrum für Orgel-Nachlass e.V. Forschungsgebiete: Entwicklung der Orgel-kunst im Großfürstentum Litauen, Geschichte der Kirchen in Litauen, Traditionen der Gew-erbe der angewandten Kunst. Bestandsauf-nahme von über 350 historischen Orgeln in Litauen sowie Aufbereitung der Dateien der Instrumente. Nach von Povilionis entwor-fenen Restaurierungsplänen und unter seiner Aufsicht wurden oder werden Orgeln im Dom zu Kaunas, in Kirchen von Alytus, Kruonis, Pumpėnai, Kartena, Akmenė, Linkmenys, Vanagai, Darbėnai u. a. restauriert. Girėnas Povilionis verfasste zwei Monogra-phien: zur Kunst des Orgelbaus des Spätba-rock (2013) und zu historischen Orgeln in Li-tauen (2008). Seine Forschungen wurden auf internationalen Tagungen in Litauen, Frankre-ich, Portugal, Vereinigten Königreich, Estland, Schweden, Lettland präsentiert; er veröffen-tlichte über 30 Forschungsbeiträge, über 50 Ar-tikel in Sammelbänden, Katalogen, Zeitschrift-en, gab öffentliche Vorträge und Seminare in litauischen und lettischen Hochschulen. 2008 erschien die von ihm herausgegebene CD „His-

torische Orgel in Litauen“, er stellte den Katalog www.vargonai.com ins Netz, schrieb das Dreh-buch für den Dokumentarfilm über die alten Or-gel in Litauen (TV Europa, 2008, Regie: Tomas Dainius Ribaitis). 2015 erschien die von Povil-ionis herausgegebene zweite CD „Historische Orgel in Litauen. Samogitien“.

■ ■ ■

Tonregisseur Petras Kričena (geb. 1976) absolvierte die Nationale Mikalojus-Konstantinas Čiurlionis-Kunstschule und die Litauische Hochschule für Musik und Theater: Bachelor of Arts 1998, Magister audiovisueller Künste 2002. War als Event-Veranstalter, Tontechniker, -regisseur und technischer Leiter bei privaten Sendern und Studios tätig, 2011 gründete er und leitet die Muzikija-GmbH.Seit zwei Jahren unterrichtet Petras Kričena an der Fachhochschule Vilnius.Er spielt Posaune, Klavier, Blockflöte. Er hat Musik für Schauspiel-, Puppen-, Musiktheater und Kinderlieder komponiert. Petras Kričena war der Tonregisseur von zwei CDs „Histo-rische Orgel in Litauen“ (2008 und 2015).

■ ■ ■

29

saLakasJohannes Brahms Präludium und Fuge, WoO 10I man.: Gb 16’, P 8’, Gb 8’, O 4’, RQ;II man.: PAm 8’, FlHarm 8’, Sch 8’, Qt 8’, Prest 4’, Rfl 4’;Pd.: P 16’, SB 16’, Bfl 8’, Cello 8’;Sankabos: II/I, I/P, II/P, Super II/I, Super II.

Präludium 6 t.: - I/P7 t.: II man.10 t.: + I/P; I man.17 t.: II man.19 t.: - Super II31 t.: + I/P; I man.36 t.: + Cornett42 t.: + Pos 16’

Kūrinių registruotės |Organ Registrations | RegistrierungenOriginalios įrašytų kūrinių registruotės – vargonininko Balio Vaitkaus | Original registrations by organist Balys Vaitkus | Registrierungen von Balys Vaitkus

Fuge- Pos 16’, Gb16’, RQ, Cornett, II/I, Super II/I70 t.: - P16’, I/P; II man.80 t.: + Bord 16’84 t.: + P 16’; I man.90 t.: + Gb 16’94 t.: + Ob8’, Cornett, II/I, Super II; m.d. II man., m.s. I man.102 t.: + I/P103 t.: + Super II/I; I man.113 t.: + RQ, Tr 8’117 t.: + Sub II/I

aLaNta Josef Gabriel Rheinberger VisionI man.: Bourd 16’, P 8’, Gb 8’, Gh 8’, Hfl 8’, Dc 8’, O 4’II man.: PAm 8’, ConzFl 8’, Sal 8’Pd.: SB 16’, Bfl 8’, Cello 8’Sankabos: II/I

1 t.: II man.11 t.: + P 16’, Gb 8’(Ped); I man.15 t.: - Cello 8’; II man.23 t.: + Cello 8’; I man.28 t.: + Sch 8’31 t.: - Sch 8’

34 t.: + Sch 8’38 t.: - ConzFl 8’, Sch 8’; II man.; Schweller >42 t.: + ConzFl 8’, Sch 8’46 t.: - PAm 8’, Sch 8’; - Cello 8’ (Ped); II man.51 t.: + PAm 8’55 t.: I man.= Gh 8’, Hfl 8’, Dc 8’; m.d. I man.59 t.: I man.62 t.: - Hfl 8’, PAm 8’64 t.: II man.66 t.: - P16’ (Ped), ConzFl 8’

Abendfriede I man.: Gh 8’, Hfl 8’, Dc 8’II man.: Sal 8’, VCoel 8’Pd.: SB 16’, Bfl 8’Sankabos: II/I

1 t.: II man.4 t.: + PAm 8’, ConzFl 8’13 t.: I man.16 t.: II man.21 t.: + Qt 8’; I man.28 t.: - PAm 8’; II man.33 t.: + Super II/I; I man.39 t.: + P 8’41 t.: + P 16’ (Ped), Gb 8’ (I man.)44 t.: - P 16’ (Ped), P 8’, Gb 8’45 t.: - Super II/I; m.d. I man., m.s. II man.47 t.: - Qt 8’; II man.52 t.: - Sal 8’, VCoel 8’

2.

3.1.

Robert Schumann Skizze für den PedalflügelKollektivzug ForteNuo 49 t. (vid.d.):I man.: Hfl 8’, Gh 8’, Gb 8’, Dc 8’II man.: PAm8’, ConzFl 8’, Sal 8’, Fl 4’Pd.: SB 16’, Bfl 8’Sankabos: II/I, II/P, Super II/I65 t.: II man.76 t.: m.s. I man. = P 8’ (+II/I, Super II/I)109 t. (repriza): Kollektivzug Forte

ŠILALĖSigfrid Karg-Elert Cantata di chiesa [Alla J.S. Bach]Sinfonia a tre vociI man.: P 8’, Rfl 8’, Gb 8’, Gh 8’ = m.s.II man.: PAm 8’, Gd 8’, Hfl 8’, Sch 8’, Super II = m.d.

6 t. (bis) (kartojimo metu): II man. – PAm 8’

Nuo G: II man.2 t.: I man. – P8’, O 4’, II/I = m.d.; II man. – PAm 8’ = m.s.10 t.: + II/I; I man.12 t.: - II/I; m.d. I man., m.s. II man.16 t.: + P 8’; I man.18 t.: II man.19 t.: - P 8’; m.s. I man.20 t.: - Sch 8’21 t.: - Gb 8’, + O 4’, Super I47 t.: + Sch 8’48 t.: = 2 t.60 t.: - P 8’62 t.: II man.(sic) 62 t.: - Hfl 8’, Sch8’

Wenn der Tag ausklingt [Alla Schubert]I man.: Rfl 8’, Gh 8’, Super I = m.d.II man.: Gd 8’, Sal 8’, VCoel 8’, TravFl 4’ = m.s.

9 t.: II man.17 t.: I man.25 t.: II man.29 t.: - Super I; m.d. I man.31 t.: - TravFl 4’; II man.

30

AriaI man.: P 8’, Rfl 8’, Gb 8’, Gh 8’ = m.s.II man.: PAm 8’, Gd 8’, Hfl 8’, TravFl 4’, Super II = m.d.

13 t.: I man. – P 8’, Gb 8’; II man. – TravFl 4’, Super II, + Cornett31 t.: I man. + P 8’, Gb 8’33 t. = 1 t.36 t.: - PAm 8’; II man.40 t.: + PAm 8’; m.s. I man.45 t.: - PAm 8’; II man.48 t.: I man.Repriza = 1 t.

CoraleI man.: tutti senza FlHarm 8’, Tr 8’II man.: Hfl 8’, Sal 8’Pd.: SB 16’, Violon 16’Sankabos: II/I; Swell >

Fantasia [Alla Mozart]I man.: P 8’, Rfl 8’, Gh 8’, Gb 8’, O 4’II man.: PAm 8’, Gd 8’, Hfl 8’, Sal 8’, Sch 8’Sankabos: II/I1 t.: I man.

4.

5.

6.

7.

PANEVĖŽYSFranz Liszt Variationen über “Weinen, Klagen, Sorgen, Zagen”I man.: Bourd 16’, P 8’, H fl 8’, Gb 8’, O 4’, RQ 3’II man.: SoloFl 8’, Sal 8’, Ob 8’III man.: GP 8’, Gd 8’, Dc 8’, TravFl 4’, Violine 2’Pd.: SB 16’, Violon 16’, OB 8’, Cello 8’, Pos 16’Sankabos: II/I, III/I, III/II, II/P, III/P, Super III/I, Super IIIWalze max.

7 t.: Walze = 010 t.: - RQ 3’, Ob 8’; m.d. II man.12 t.: II man.14 t.: - Violine 2’, Super III15 t.: III man.16 t.: Komb. = I man.: Hfl 8’, Gb 8’, Gh 8’; II man.: SoloFl 8’; III man.: Gd 8’, Aeol 8’; m.d. II man., m.s. III man.24 t.: + III/II; II man.32 t.: m.s. I man.40 t.: I man.48 t.: HR – Pos 16’, Bourd 16’, O 4’; I man.48–63 t.: Walzencrescendo

150 t.: - V. d. Amour 8’; m.s. III man.153 t.: - GP 8’; III man.155 t.: HR = I man.: P 8’, Hfl 8’, Gb 8’, Gh 8’, Fl 4’; II man.: SoloFl 8’, Sal 8’; III man.: GP 8’, Gd 8’, Dc 8’, TravFl 4’, V. d. Amour 4’; Pd.: SB 16’, Violon 16’, OB 8’, Cello 8’; II/I, III/I, III/II, Super III/I, II/P, III/P; m.d. III man., m.s. II man.159 t.: II man.161 t.: m.s. I man.163 t.: + O 4’, RQ 3’, Ob 8’; I man.171 t.: + Bourd 16’, Violine 2’195 t.: + Super III; III man.204 t.: - II/P, III/P, Super III; III man.206 t.: Komb. = I man.: Gb 8’; II man.: Sal 8’; III man.: Gd 8’; Pd.: SB 16’; m.d. I man., m.s. III man.209 t.: m.d. II man.218 t.: + SoloFl 8’222 t.: + II/I; I man.231 t.: + III/II236– 243 t.: Walzencrescendo246 t.: Walze = 0, - Sal 8’254 t.: II man.259 t.: III man.264 t.: Walzencrescendo321 t.: Walze = 0; II man.333 t.: III man.

31

64 t.: Walze = 0; - P 8’, III/I, III/II, Super III/I; m.d. I man., m.s. II man.67 t.: II man.68 t.: - SoloFl 8’, TravFl 4’; m.d. III, m.s. II72 t.: Komb. = I man.: Bourd 16’; II man.: Sal 8’; III man.: Gd 8’, Dc 8’, TravFl 4’; Pd.: SB 16’; II/P, III/I, III/II; m.d., m.s. = III man. Oktaves graves76 t.: m.s. I man. Loco80 t.: m.d. II man., m.s. III man. Oktaves graves91 t.: - II/P92 t.: HR = I man.: P 8’, Hfl 8’, Gb 8’, Gh 8’, Fl 4’; II man.: SoloFl 8’, Sal 8’; III man.: GP 8’, Gd 8’, Dc 8’, V. d. Amour 4’; Tutti cop. Senza I/P, III/I100 t.: + O 4’; I man.104 t.: m.d. III man., m.s. II man.114 t.: - Super III; m.d. II man., m.s. III man.126 t.: + Super III; III man.130 t.: I man.138 t.: III man.142 t.: - Super III146 t.: II man.

8.

337 t.: Komb. = I man.: P 8’, Gb 8’, Fl 4’; II man.: SoloFl 8’, Sal 8’; III man.: Dc 8’, Aeol 8’, VCoel 8’; Pd.: SB 16’, Violon 16’, Cello 8’; III/II; III man.341 t.: I man.351 t.: Walzencrescendo

LELIŪNAICharles Marie Widor AdagioI man.: O 4’II man.: Gd 8’, Sal 8’, Aeol 8’, VCoel 8’, Sch 8’Pd.: I/P

1 t.: II man.11 t.: - Sch 8’13 t.: + PAm 8’14 t.: + Sch 8’17 t.: - PAm 8’20 t.: + PAm 8’23 t.: + II/P26 t.: + SB 16’27 t.: - Sch 8’, I/P

ToccataI man.: P 8’, Hfl 8’, Gb 8’, O 4’, MixII man.: PAm 8’, Sal 8’, Sch 8’, TravFl 4’, Ob 8’Pd.: P 16’, SB 16’, Bfl 8’, Pos 16’

Sankabos: II/I, Super I, Super II, II/P1 t.: I man. Oktaves graves22 t.: - Mix; loco31 t.: - O 4’32 t.: - P 8’, Ob 8’33 t.: II man.41 t.: - PAm 8’, Sal 8’42 t.: I man. = O 4’, II/I; I man. Oktaves graves45 t.: + Ob 8’47 t.: + Gb 8’ Gh 8’48 t.: + PAm 8’, Gd 8’, Sal 8’49 t.: + Mix, I/P50 t.: + Bourd 16’, P 8’, Pos 16’; loco63 t.: - Bourd 16’; Oktaves graves65 t.: - Mix67 t.: - P 8’ (I man.), P 16’, SB 16’, Pos 16’; m.d. I man., m.s. II man.70 t.: + P 16’, SB 16’71 t.: m.d. II man., m.s. I man.72 t.: + P 8’74 t.: + Bourd 16’, II/I75 t.: + Mix76 t.: + Tutti (Kollektivzug)

32

Projekto idėjos autorius ir vadovas, tekstų autorius | The idea of the project, author of texts | Die Idee des Projekts und Autor von Texten: Girėnas PovilionisGarso režisierius | Sound director | Klang-regisseur: Petras KričenaMaketas | Design | Aufmachung: UAB „Muzikija“Redagavimas, vertimas | Editing, Translating | Lektorat, Überset-zung: Balys Vaitkus Rima Povilionienė Jurgita Tūrienė Kristina SprindžiūnaitėNuotraukų autoriai | Photo | Foto: Alfredas Simonavičius Girėnas Povilionis Gediminas Savickis

© VšĮ Vargonų paveldo centras, 2017

www.vargonai.com

VPC 003 Lietuvos istoriniai vargonai 3. Bruno Goebelio palikimas | Lithu-anian Historical Organs 3. Bruno Goebel Legacy | Historische Orgeln in Litauen 3. Bruno Goebels Ver-mächtnis

Kompaktinės plokštelės leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba | The CD release was supported by the Lithuanian Council for Culture | Die Veröffentlichung des CD wurde vom Kulturbeirat Litauen befördert

9.

10.