lietuvos kosmoso sektoriausplĖtros kryptys 2014...

LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIAUS PLĖTROS KRYPTYS 2014-2018

© 2012 Lietuvos Kosmoso Asociacija

KRYPTYS 2014-2018 „BALTOJI KNYGA“

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius

2012 vasario 23 d.Amberton Hotel Vilnius

Prezentacijos turinys

1. Pasaulinė kosmoso ekonomikos apžvalga2. Europos kosmoso politika ir Europos kosmoso Agentūra3. Lietuvos BVP ir eksporto struktūra4. Galimi verslo modeliai5. Kosmoso paslaugos ir jų pritaikymo sritys

1. Palydovinio ryšio paslaugos ir GEO palydovai2. Nuotolinio stebėjimo paslaugos, palydovinė navigacija


2. Nuotolinio stebėjimo paslaugos, palydovinė navigacija

6. Kosmoso mokslo ir technologijų poreikis. 7. Finansiniai ir žmogiškieji resursai, Studijos ir stažuotės8. Kosmoso technologijų ir paslaugų sistemos prioritetai

1. Pasaulinė kosmoso ekonomikaOECD 2009

• Kosmoso investicijos - 64.4 mlrd JAV dolerių, daugiausia G7 and BRIC šalys, iš jų JAV - 43 mlrd JAV dolerių

• Kosmoso produktų ir paslaugų apyvarta - 150-165 mlrd JAV dolerių

• Palydovų transponderių nuoma -11-15 mlrd JAV dolerių,


3

• Palydovų transponderių nuoma -11-15 mlrd JAV dolerių, • TV transliacijos paslaugos - 65-72 mlrd JAV dolerių• Palydovinės navigacijos paslaugos - 15 mlrd JAV dolerių• Žemės stebėjimo duomenų apyvarta 0,9 - 1.2 mlrd JAV

dolerių,• Kosmoso draudimas USD 0,75-0,8 mlrd JAV dolerių. • Palydovų užsakymai 5-iems metams - 65.5 mlrd JAV dolerių

Direct and indirect economic benefits derived from space activities

1996-2005 period

Total in Average: Estimated at USD 543 billion


Source: Cohendet (2010), The Space Economy at a Glance 2011 © OECD 2011

Share of World Satellite Industry Revenues By Segment in 2010


Source: State of the Satellite Industry Report 2011, © Futron

Total: US$168.1 Billion

US$100 Billion

The Space Economy’s Value Chain


Source: The Space Economy at a Glance 2011© The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) 2011

Education, Fundamental and Applied Sciences

TaxesPublic funds

3. Europos kosmoso politika irEuropos kosmoso agentūra

§ Lisabonos sutartis§ Horizon 2020, Innovacijų sąjunga§ ESA /EDA Kosmoso strateginės

nepriklausomybės technologijos


nepriklausomybės technologijos§ EK finansuojamos Galileo/GMES programos§ 27 ES narės ir 20 ESA narių

The Multiannual Financial Framework 2014-2020: Commission’s proposals of 29 June 2011

1. Smart & inclusive growth (€491bn)

Education, Youth, Sport

Connecting Europe

Cohesion Competitive Business SMEs

Horizon 2020


8

• 2. Sustainable growth, natural resources (€383bn)• 3. Security and citizenship (€18.5bn)• 4. Global Europe (€70bn)• 5. Administration (€62.6bn) Total:

€ 1,025bn

2020

Today we are talking about Horizon 2020, but we should first recall that it is part of a much wider package making up the Commission’s proposals for the next Multiannual financial framework, 2014-2020 Plans for the overall shape of the next MFF were adopted by the Commission at the end of June this year. The next programming period sees a forward-looking budget, focusing on Europe 2020. It is organised around five headings. Under the first – Smart & Inclusive Growth – Horizon 2020 will sit alongside a number of other important programmes and policies. Just some of them are highlighted in this slide. Throughout this presentation budgets are presented in so-called ‘constant 2011 prices’; that is to say, what it means in today’s prices. However, the figures in the Horizon 2020 proposal are higher because they allow for inflation. [If asked about evolution of budgets: It is not a simple matter to compare the budget allocated to current and future programmes. But we can see that with regards to research and innovation, Horizon 2020 marks a 46% increase compared to current period (2007-2013). Overall the share of research and innovation in EU Budget increases to 8.5% in 2020. Note: Education, Youth, Sport = 15.2bn; Connecting Europe = 40bn; Cohesion Policy = 336.02 bn; CBSP = 2.38bn]

Industrial Leadership

• Why:– Europe needs to attract more private investment

in research and innovation– Europe needs more innovative industry and

SMEs to create growth and jobs


9

SMEs to create growth and jobs– Strategic investments in key enabling

technologies (KETs), ICT, and Space

Innovative companies are at the heart of job creation and growth. However, Europe lacks such companies, particularly among small and medium-sized enterprises.

Industrial Leadership, European competitiveness

• Leadership in enabling and industrial technologies• ICT

• Nano-, materials, processing Key Enabling Technologies


10

• Biotechnology

•• SpaceSpace 1737 M1737 M€€

• Access to risk finance• Innovation in SMEs

Technologies

Enabling means that space is enabling a multitude of activities in the various societal challenges. The same is true for ICT and for KETs

ESAESA

space space

Context: RTD and infrastructure

GMESGMESESA

Space RTD


11

space space infrastructure infrastructure programmesprogrammes GalileoGalileo

RTDSpace in Space in

Horizon 2020Horizon 2020

Space research and innovation underpins space infrastructure programmes. Investments in space RTD now will ensure that Europe maintains a leading position in space in the future. Just like in transport, energy, or in ICT, infrastructure programmes are more costly, larger, than the RTD investments by a factor 2-5. But research and innovation remains key to a competitive space sector. Space in Horizon 2020 is not overlapping with either infrastructure programmes (GMES, Galileo, ESA) or ESA mission related RTD programmes, but is complementary and responds to additional needs expressed by stake-holders (FP8 Hearing).

Competitive space sector I

• In-orbit demonstration projects⇒ testing new key technologies⇒ contribute to non-dependence ⇒ training of next generation scientists and

engineers on-the-job


12

example: example: QB50 projectQB50 project

• Boost innovation between space and non-space sectors– Energy, e.g. solar panels, batteries– Remote operations of robotics in a hostile environment– Closed systems, full recycling, e.g. bacteria converting ammonium

to rocket propellant hydrazine

Competitive space sector IICompetitive space sector II


13

• Foster entrepreneurial space initiatives

Common RTD = parallel technology development in space and non-space sector. For example in waste management, energy, mining/exploration for raw materials, closed habitat recycling Entrepreneurial space activities, examples Lunar Google X-prize, low cost launchers, space tourism. For example FP8 projects with experiments requiring in-orbit testing could procure low-cost launches, or experiment time on low gravity flights. Innovative products and services sector still needs considerable start-up investments. GMES will be operational in H2020 timeframe, but data from any satellite (public or private) can be used for such services.

Advances in space technologyEnsure future capabilities to access and operate in space

Examples:•Green launchers•Electric propulsion


14

•Electric propulsion•Robotics•In-orbit maintenance•Innovative sensor technologies

FP7 GRASP FP7 GRASP –– Green propellantGreen propellant

FP7 FP7 PRoVisGPRoVisG –– visual based navigationvisual based navigation

Exploitation of space data

• Space data under-used in Europe:– Large amount of space mission data unused– US scientists more active in exploiting data, even


15

– US scientists more active in exploiting data, even from EU missions such as ESA’s Herschel

• Main problem: fragmentation & underfunding – Data management and infrastructures– Competition for funding

Recent example from Herschel, ESA astronomy observatory, where 70% of observation time goes to US scientists, because they, in contrast to EU scientists are funded to do the research. This activity link with ICT, because space data use is highly challenging on the IT and processing systems because of the exponentially increasing data volume. Using space data is high-tech activity because of complexity of processing and sheer volume of data. Example for GOCE (ESA gravity satellite, monitoring ice caps)

ESA/EDA Strateginėstechnologijos -1

Kosmoso pramonėje per didelė mažų investicijųreikalaujanti pasiūla šiose srityse:

• antžeminės struktūrų,


• antžeminės struktūrų, • programinės įrangos, • standartinės elektronikos• nėra poreikio Europos investicijoms

3. ESA/EDA Strateginėstechnologijos - 2

Europai trūksta kosmose patikrintų:• RF komponentų, pvz. UHF – Ka TWTA• ITAR apribotų elektronikos komponentų• Terminės apsaugos medžiagų


• Terminės apsaugos medžiagų• Kuro elementų• Didelio tikslumo optinių komponentų• Micro Electrical Mechanical Systems (MEMS)• Pigios anglies pluošto kompozitų gamybos

Europos kosmoso agentūra - EKA

• Tarpvyriausybinė organizacija, 2007 - 17 narių

• Čekija įstojo 2008, Romania 2011, • Lenkija - 2012. Bus 20 tikrųjų narių.• Estija ir Slovėnija pasirašė PECS planą

• LT, LV, BG ir SK pradėjo derybas• Projektų finansavimo problema tarp EK ir

EKA dėl skirtingo narių skaičiaus.


EKA valstybės narėsValstybės, vykdančios EKA PECS planąValstybės, pradėjusios su EKA derybas dėl bendradarbiavimoValstybės ne ES narės, bendradarbiaujančios su EKA

• Misija – išmtinai taikiais tikslais remti ir vystyti:– Žemės ir kosmoso tyrimus– Kosmines technologijas– Kosminių technologijų taikymus

• EKA taikomųjų paslaugų programa:– Telekomunikacijos– Palydovinė navigacija– Žemės stebėjimai– Žmogaus skrydžių į kosmosą patirtis

ESA BUDGET BY PROGRAMME (2011)

Technology* 2.5%, 105.1 M€

Launchers15.3%, 612.5 M€ Science

11.6%, 464.8 M€

General Budget4.5%, 179.9 M€

Basic Activities5.4%, 216.7 M€

ECSA 0.2%, 7.9 M€

Space Situational Awareness0.4%, 15.7 M€

EKA Programų biudžetas 2011Programmes and mandatory activities 3985.9 M€

European Cooperating States Agreement (ECSA) 7.9 M€

Total 3993.8 M€


Navigation* 16.7%, 665.7 M€

Telecommunications*8.5%, 341.3 M€

Budgets 20113993.8 M€

M€: Million Euro

*includes Third Parties

Robotic Exploration3.2%, 129.4 M€

Human Spaceflight 10.3%, 410.9 M€

Earth Observation*21.1%, 843.9 M€

11.6%, 464.8 M€

3. Lietuvos BVP ir eksportostruktūra

§ Lietuvos BVP struktūra§ Lietuvos eksporto struktūra§ LT Innovation Union Scoreboard§ Prekės – mineralinės medžiagos, ž.ū, mediena,


§ Prekės – mineralinės medžiagos, ž.ū, mediena, plastmasės, autotransportas, elektronika

§ Paslaugos – transportas, turizmas, IT

(Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Lietuvos BVP vienam gyventojui


Šaltinis: ES šalys pagal BVP, EUR 2009 m, lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas

Lietuva17 661$/gyv.46 vietaPasaulyje,24 ES

Inovatyvumo indeksas 2011 m.


Šaltinis: Innovation Union Scoreboard 2011 – 24 vieta tarp ES šalių

Lietuvos eksporto struktūra


I - Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktaiIV-V Paruos ti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas

V - Mineraliniai produktaiVI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės s akų produkcija

XI-Tekstilės medziagos ir tekstilės dirbiniaiXV-Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai

XVI-Masinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; televizijos vaizdo ir garsoĮrasymo bei atkūrimo aparatai

XVII - Transporto priemonės ir pagalbinų transporto įranga

Lietuvos eksporto struktūra2010 m.


Šaltinis: Eksportuojanti Lietuva”, visoEksportas - 54.22 mlrd.LtImportas - 60,95 mlrd Lt

Lietuvos prekių eksportostruktūra pagal šalis 2010 m.


*Namu rinka: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija; **Tradicine Rytu rinka: Rusija, Ukraina, BaltarusijaŠaltinis: Eksportuojanti Lietuva” - viso 54.22 mlrd.Lt

Lietuvos paslaugų eksportostruktūra 2010 m.


*Namu rinka: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija; **Tradicine Rytu rinka: Rusija, Ukraina, BaltarusijaŠaltinis: Eksportuojanti Lietuva” - 10.6 mlrd Lt, importas – 7,39 mlrd.Lt

Investicijų pasiskirstymas


Investicijų sumos 2008 m. (Šaltinis: www.stat.gov.lt)


Lietuvos ekonomikos vietapasaulio atžvilgiu

Lietuvos BVP 95.07 Mlrd Lt. = 36.18 Mlrd $§ Asmeninio vartojimo is laidos - 61,21 mlrd. Lt = 23.29 Mlrd $§ Lietuvos Prekių eksportas – 64.89 mlrd. Lt = 24,69 Mlrd $§ 1$= 2,6278 LtApple Net Sales 2011 § Domestic 41,812 Mlrd $§ International 66,437 Mlrd $


§ International 66,437 Mlrd $§ Total 108,249 Mlrd $§ Cash and cash equivalents Dec 31, 2011 - 10,310 Mlrd $§ Total Assets Dec 31, 2011 - 138,681 Mlrd $

§ SES Astra Net Sales 2,28 Mlrd $§ Pelnas 0.81 Mlrd $ - 26.8%

(Šaltinis: http://apple.com, ses.com)

4. Galimi verslo modeliai

Gamyba (Value chain)

Problemu sprendimas (Value shop)


Problemu sprendimas (Value shop)

Platforma/tinklo valdymas

Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Kosmosas kaip eksteritorinėveiklos zona

0 km

110 (20) kmKOSMOSASKOSMOSAS

36 000 km



Lietuvosvalstybės

ekonominė zona

Lietuvosvalstybės

ekonominė zona

Kosmoso sektoriaus plėtroskryptys

§ Gali gyventi ir dirbti žmonės§ Gali skraidyti automatiniai erdvėlaiviai§ Gali teikti transporto paslaugas§ Gali teikti ryšio paslaugas§ Gali teikti informacines ir navigacijos paslaugas


§ Gali teikti informacines ir navigacijos paslaugas§ Krizinių situacijos prognozė, atlikti mokslinius tyrimus§ Galima teikti turizmo paslaugas – 2014?§ Gyvybės palaikymo sistemos ir medicininė priežiūra§ Galima kasti naudingas iškasenas – 2020?


Vertės pasiūlymas

• Mažiausia kaina ar didžiausia vertė?• Kokią vertę mes pateikiam klientui?• Kokias išsprendžiame kliento problemas?• Koks produktų ir paslaugų krepšelis?• Naujumas• Personalinis savybių pritaikymas


• Brand/Statusas• Kaina• Kaštų mažinimas• Rizikos mažinimas, pasiekiamumas, patogumas• Automatizuotas paslaugos teikimas• Vartotojų socialinės bendruomenės


Kosmoso sektoriaus plėtroskryptys

• Kosmoso technologijų sukūrimas ir gaminių pardavimas neužtikrinapardavimų masto

• Viena iš strategijų - galėtų būti sisteminių sprendimų, sukurtųLietuvoje kaip pilotinis projektas, pardavimai užsienio rinkose

• Inovatyvūs gaminiai ir technologijos neatsiejamos nuo jų pagrinduteikiamų paslaugų sistemos ir vartotojų bendruomenės, galinčios irnorinčios vartoti tokias paslaugas.


norinčios vartoti tokias paslaugas. • Lietuviška technologijų Intelektinės nuosavybė, lietuviško "brando"

kūrimas leistų eksportuoti toki paslaugų modelį į kitas šalis ir užtikrintųilgalaikį konkurencinį pranašumą.

• Užsienio technologjių naudojimas didina paslaugų teikimo kaštus, irapriboja pardavimus tik regionine rinka

Kosmoso sektoriaus plėtrosprielaidos

§ Sisteminių integruotų paslaugų modelis§ Maži fiziniai resursai, dideli nematerialiniai resursai§ Žmogiškasis kapitalas§ Sertifikavimo ir gamybos sistema


§ Sertifikavimo ir gamybos sistema§ Greitas produkto ciklas§ Neformali intelektinė nuosavybė§ Kosmosas kaip eksteritorinė ekonominė veiklos zona§ Kosmosas kaip inovacijų simbolis


•Palydovas

5. Kosmoso paslaugos.Telekomunikacijos

Palydovas


Sporto varžybų, įvairių renginių transliacijos “gyvai”

Palydovinio ryšio teleportas Nuotolinės stotys

Kilnojamoji palydovinio ryšio stotis

Opportunities of Lithuanian Geostationary Orbital Positions

Standard FSS bands:uplink 5800-6425 MHzuplink 14000-14500 MHz

Standard BSS:uplink 17.3-17.7 GHzdownlink 11.7-12.2 GHz


1. BSS 23,2E 10 x 27 MHz channels at 11,37-12,5 GHz2. 9,3W FSS 2x800 MHz -channels at 6/4 GHz ir13/10-11 GHz

New FSS bands:uplink 6875-7125 MHzuplink 12700-13200 MHz

New BSS bands:uplink 24.75-25.25 GHzdownlink 17.3-17.8 GHz

Global C-and Ku- and Regional Ka-band Applications


Ka- Regional Payload CharacteristicsNumber of beams – 40, Number of 150W transponders – 10Total equivalent capacity - 10 GHz

Global Payload CharacteristicsNumber of 80W C band transponders – 6, number of 120W Ku band transponders – 8Total C band available capacity - 250 MHz, total Ku band available capacity - 650 MHz

Intellectual Transport Systems


Shuttle trains:• Vikingas Klaipeda – Ilyichevsk• Merkurijus Klaipeda- Moscow

Shuttle train: Saule Chongquing – Antwerpen10 929 km 20 days in transit

Trends of satellite marketGrowing demand of data throughput

Year 2011 2014 2017 2020

DTH TVHDTV

2-5 Mbps3DTV

13 MbpsUHDTV20 Mbps

3UHTV50 Mbps

IP Broadband 10/4 Mbps 30/12 Mbps 50/20 Mbps 100/25 Mbps

Gbps transmission cost, Euros

30 to 60 4 to 8 ~3 < 2


cost, Euros30 to 60 4 to 8 ~3 < 2

UAV BLOS 256k/10Mbps 768k/30Mbps 1,25/50Mbps 2,5/100Mbps

Source: © Integral SatCom Initiative Strategic Research and Innovation Agenda – 2011

• Typical Large Geostationary satellite costs 300 M$ and is operated for 15 years• Demand growth 10 times in in 10 years – at Fixed End User Service prices• Small Geo Platforms, Short Return Terms of Investments necessary• Permanent R&D and Renewal of technologies is essential

UAV BLOS (Beyond-Line-of-Site) Communication


T14R CONUS BEAM UAV DVB-S2 Forward Link (kbps) Link Availability (%) BW (kHz) Predator 0.76-meter Antenna 256 QPSK R1/2 99.9 700 GlobalHawk 1.2-meter Antenna 256 QPSK R1/2 99.9 400

T14R CONUS BEAM UAV DVB-S2 Return Link (Mbps) Link Availability (%) BW (MHz) Predator 0.76-meter Antenna 10 QPSK R1/2 99.9 20.5 GlobalHawk 1.2-meter Antenna 40 QPSK R1/2 99.9 36

Source: © Telesat 2011

Palydovinio ryšio privalumai

- Palydovas puikiai tinka transliacijai daugeliui vartotojų. - Skaitmeninė TV, HDTV, 3D-TV and IP- multicast paslaugos- Perdavimo technologijų konvergencija. Hibridiniai tinklai

- Palydovinės sistemos 100 procentinė aprėptis. Mobilūs and transportuojami terminalai. Naujos rinkos

- Internetas jūroje, lėktuve, nutoluosiuose Afrikos, Lotynų


- Internetas jūroje, lėktuve, nutoluosiuose Afrikos, LotynųAmerikos ir Azijos regionuose

- Tinka išsklaidytiems tinklams. Jutiklių tinklai, degalinės, pardavimo taškai, naftos paltformos ir t.t Patikimos saugumoarchitektūros and maršrutizavimo algoritmai.

��

• ��

• ��

Aplinkosauga, energetika, transportas, saugumas


��• ��

��• ��

��• ��• ��

Saulės radiacijos energetinis auditas

��

• �� – ��

– ��

��

�� !��


– ��

– ��

�� "��#��$� ��

"�� !��

�� !�• ��• �� • ��

• ��

��

��

�� !��"��#�� !�� $�� $��

��#�� $�� #�� %�� #��&


• �� $�� #�� %�� #��&

• �� '�!�� ! �� #�� "��#�

• ��• ��

• !��

�� !� �� (�� #��

�� )�� #�� #�� "�� !�� !��

6. Kosmoso mokslo irtechnologijų poreikis

- Satellite communications – Ka-band, Q/V band, Open Space Laser communication, Dielectric antennas, Photonic crystals

- Satellite and Aerial Image recognition. Pixel size and revisit time.- Adaptive video encoding and transmission- Intellectual transport systems, Satellite Navigation and Location

based Cloud services, Internet of things- Human Space flight support – biosensors, bio monitoring


- Human Space flight support – biosensors, bio monitoring- Remotely Operated Vehicles technologies – Unmanned

Aerial Vehicles (UAV), Unmanned Ground Vehicles (UGV),Unmanned Marine Vehicles (UMV) - VGTU, SSTI application

- Nanosatellites, nanolaunchers, micro re-entry vehicles- Piezoelectric reaction wheels– KTU, KMTI – MITA project- Micro chemical thruster MiRock - FMTC, LEI, SSTI application- Artificial intelligence, autonomous operation

EKA Papildomos Programos


• Į GSTP – Bendrojo Mokslo Technologinės Programas įeina - „Bendrosiosveiklos“, „Blokų ir komponentų kūrimas”, Komponentų EP iki aukšto TRL lygio“, „Saugumas piliečiams“ ir Demonstracija orbitoje“

EKA Programų sutrumpinimai• Science Core Technology Programme (CTP) • The Basic Technology Research Programme (TRP) is responsible for early

development stages across all service and technology domains, taking cutting-edge ideas and testing their suitability for space applications.

• The General Support Technology Programme (GSTP) takes previously proven innovations through to succeeding stages of engineering, finally evolving fully-tested hardware ready for adoption by future missions.

• Advanced Research in Telecom Systems (ARTES) programme supports the


• Advanced Research in Telecom Systems (ARTES) programme supports the evolution of satellite telecommunication systems and services.

• The Future Launchers Preparatory Programme (FLPP) develops new technologies and capabilities for European launchers

• The Earth Observation Envelope Programme (EOEP)• The European GNSS Evolution Programme (EGEP)• The Human Exploration and Transportation - ISS• The Mars Robotic Exploration Preparation (MREP)

EKA Privalomoji programa

• 1) Cost elements for space science missions– Satellite development (be tyrimo instrumentų) – Launch– Operations at ESOC ESA Space Operations Center, Darmstadt,

Germany

• 2) Study contracts in preparation of future missions Technology contracts


Technology contracts• 3) CTP Core Technology Programme - in preparation of

specific missions:• 4) TRP Technology Research Programme - in preparation

of general basic long-term technology needs and of low TRL technology readiness level:

EKA Papildomosios programa

• GSTP - General Space Technology Programs• ARTES – Telecommunication components, IAP• EO – Earth Observation, EOEP, GMES, Eumetsat• ISS – International Space Station, Human flights – Gyvybės

palaikymo sistemos, nuotolinė diagnostika, Bio MEMS


palaikymo sistemos, nuotolinė diagnostika, Bio MEMS• FLPP Launchers - green propellants, advanced TPS

systems• Robotic planetary exploration – automatinių planetinių

robotų komponentai• GNSS• SSA

EKA PECS projektų finansavimopasiūlymas

Mandatory25%

Launchers10%

Robotic planetary exploration7%


EO10%

ARTES15%ISS

8%

GSTP25%

Autonominių robotinių aparatųpritaikymo galimybės

• UAV (Aerial) – bepiločiai oro aparatai• UGV (Ground) – bepiločiai sausumos aparatai• UMV (Marine) – bepiločiai vandens aparatai• USV (Space) - automatiniai kosminiai zondai

ªnuotolinis stebėjimas, ªsmulkių krovinių gabenimas,


ªsmulkių krovinių gabenimas, ªveiksmai pavojingose konfliktų zonose, ªsprogiose aplinkose, ªgaisrų, cheminės, radiacinės, biologinės taršos zonose, ªplanetiniai robotiniai tyrimai

BSA ir raketų eksperimentiniai skrydžiai Ignalinos aerouste


Kosmoso technologijų taikymai (1)

EGNOS ir SISNET navigacijos technologijos -asmeniniai navigatoriai akliesiems.


asmeniniai navigatoriai akliesiems.(“GVM sistemas” ir Aklųjų nacionalinėorganizacija, Ispanija)


Kojos protezas šuolininkui į tolį


Kojos protezas šuolininkui į tolį Aliuminio ir titano lydiniai bei anglies kompozitinės medžiagos (Vokietija)



Medžiagos “su atmintimi” medicinoje Ortodontologija – dantų koregavimas



Skafandrų gamybos technologijos – spec. drabužiai pilotams, ugniagesiams, chemikams, narams ir t.t.



Ekologiškas ateities automobilisSkystųjų dujų kuro bakas ir išmetimo sistema sukurti panaudojant Arian raketos technologijas


“Kosmoso akis” – klaidų paieška audinių raštuose (staklės Coltex, Italija)




Uždaro vandens ciklo sistemos - šaltinių vandens valymui



Ugniai atspari tekstilė (raketa Ariane, Société Ariégeoise de Bonneterie, Prancūzija)Tvirti tentai – apsauga nuo vandalizmo keliuose

7. Reikalingi resursai

– Materialūs – fiziniai– Intelektiniai– Zmogis kieji


– Finansiniai

(Šaltinis: www.businessmodelgeneration.com )

Nacionaliniai finansiniai resursai

• Autonominių Robotinių Aparatų Aukštųjų TechnologijųPrograma (ATP)

• EKA PECS Programa• Nacionalinė Kosmoso Mokslo Programa

– Nuotolinio stebėjimo sistemų ir jų komponentų tyrimai (žemės beikosmoso stebėjimo sistemų tyrimas, stebėjimą užtikrinančių sistemų


kosmoso stebėjimo sistemų tyrimas, stebėjimą užtikrinančių sistemųtyrimas); Hyperspektrinių, Radarinių, LiDar, SAR ir kitų sistemų tyrimas.

– Naujų telekomunikacijų sistemų tyrimas; Milimetrinio, sub-milimetrinio iroptinio ryšio sistemų tyrimas;

– Transportinių platformų sistemų ir jų komponentų tyrimas, eksperimentinės-tiriamosios bazės kūrimas.

• Valstybiniai užsakymai viešųjų informacinių bazių kūrimui• Įmonių investicijos

Užsienio finansiniai resursai

• FP7-8 programa Kosmosas• FP7-8 programa ICT• FP7-8 programa Aeronautika• FP7-8 programa Transportas• FP7-8 programa Saugumas


• FP7-8 programa Saugumas• ERDF, ESF, Eureka ir kitos tarptautinės programos• Užsienio įmonių investicijos, strateginiai investuotojai, pvz.

geostacionarios orbitos palydovo projektas

Kosmoso studijų poreikis irstažuočių galimybės

• ESA National Trainee Scheme: training opportunities– ESTEC, Frascati, DLR, CNES

• Surrey University UK, TU Delft NL, Aalborg TU, DK• NASA training - Ames, Goddard, Houston, Calpoly, Caltech• Japonija – Tokyo University, Wakiyama University, Kyushu

University - Nanosatellite engineering doctoral degree


University - Nanosatellite engineering doctoral degree• Rusija – Samara AU, MAI, Bauman TU• Šveicarija - ETH, EPLL• International Space University - Strasbourg, Washington• European Space Policy Institute, Vienna

8. Kosmoso technologijų ir paslaugų sistemos prioritetai

1. Paslaugų, teikiamų kosmoso technologijų bei duomenų iš kosmoso pagalba, plėtra ir eksportas į užsienį.

2. Technologijų, būtinų kosminių infrastruktūrų


2. Technologijų, būtinų kosminių infrastruktūrų kūrimui, ir kosminių paslaugų teikimui, plėtra.

3. Mokslo potencialo, reikalingo kosminių technologijų ir paslaugų kūrimui bei pažinimo gilinimui, plėtra.

�� !��"�� ###��"��


###��"��

„Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje (SEMWO 2012)“, 2012 m. spalio 24–26 d., Vilnius

Mus remia:

��

lietuvos kosmoso sektoriausplĖtros kryptys 2014...

Documents