lietuvos narystė es: veiklos prioritetai ir iššūkiai

Lietuvos narystė ES: veiklos prioritetai ir iššūkiai

Europos komiteto prie LRV gen. direktorius Petras Auštrevičius

Visuotinis Žinių ekonomikos forumo narių susirinkimas2003 m. spalio 13 d.

Europos komitetas prie LR Vyriausybės2

Plėtros įtaka Europos Sąjungai

Gyventojų skaičius

Plotas

BVP

BVP vienam gyventojui

Šaltinis: Europos Komisija, DG REGIO


Plėtros įtaka Europos Sąjungai

Šalis BVP 1 gyven-tojui 2001 m.(pgl. PGP, ES-25=100%)

Šalis BVP 1 gyventojui2001 m. (pgl. PGP, ES-25=100%)

Austrija 122 Kipras 81Belgija 119 Čekija 65Danija 126 Estija 44Suomija 114 Vengrija 58Prancūzija 114 Latvija 37Vokietija 113 Lietuva 42Graikija 71 Malta 60Airija 129 Lenkija 43Italija 113 Slovakija 52Liuksemburgas 215 Slovėnija 79Olandija 126 Naujosios narės 50Portugalija 76Ispanija 92Švedija 112Jungtinė Karalystė 111ES-15 110

Šaltinis: Europos Komisijos AMECO duomenų bazė


Šiandieninė ES darbotvarkė

Lisabonos procesas: iki 2010 m. Europos Sąjungą paversti pačia dinamiškiausia ir konkurencingiausia, žiniomis pagrįsta ekonomika

Tarpvyriausybinė konferencija: Sutartis dėl Europos Konstitucijos

Naujoji finansinė perspektyva: ES daugiametis biudžetas (nuo 2007 m.)


Lisabonos procesas: naujausios iniciatyvos

Trišalis T. Blairo, J. Chiraco ir G. Schroederio vasario 5 d. laiškas

Italijos birželio 9 d. “European Action for Growth”

Europos Komisijos liepos 9 d. komunikatas “A European Initiative for Growth”

Prancūzijos ir Vokietijos rugsėjo 18 d. bendra deklaracija dėl Europos ekonomikos augimo


Trišalis vasario 5 d. laiškas

Pabrėžiamas išskirtinis Europos pramonės vaidmuo įgyvendinant Lisabonos tikslus (pramonės plėtrai palankios aplinkos kūrimas, pramonės indėlis į ES BVP kūrimą ir jos svarba paslaugų sektoriaus plėtrai).

Siūloma:

Naikinti esamas kliūtis verslui ir nekurti naujų, mažinančių įmonių konkurencingumą pasauliniu mastu.

Liberalizuoti energetikos rinką ir sukurti vieningą Europos oro erdvę. Kurti tyrimams ir plėtrai (R&D) palankią aplinką, idant tyrimų rezultatus geriau

pritaikyti praktikoje. Efektyvesnis darbo rinkos funkcionavimas.


Italijos birželio 9 d. iniciatyva: A European Action for Growth

Europos ekonomikos gyvybingumas remiasi investicijomis į infrastruktūrą (pirmiausiai transporto), o taip pat žmogiškuosius išteklius, tyrimus ir plėtrą. Planas turi tapti vienu pagrindinių Europos ekonominio augimo politikos instrumentų.

Dabartinis investicijų į transeuropinius tinklus (TEN) tempas yra nepakankamas; tačiau dabartinė biudžetinė situacija neleidžia šio klausimo galutinai išspręsti esamomis priemonėmis.

Siūloma, peržiūrėjus ES TEN investicijų prioritetus, padidinti viešąsias investicijas (pirmiausiai) į transeuropinius tinklus.

Remiantis egzistuojančiais Europos investicijų banko (EIB) instrumentais, siūloma sukurti Europos investicijų priemonę (European Investment Facility), kuri leistų išspręsti finansinių resursų trūkumą be pernelyg didelės naštos ES ir nacionaliniams biudžetams (tarp priemonių minimos ypatingai ilgos trukmės paskolos, paskolų portfelių iš nacionalinių finansinių institucijų perėmimas ir pan.)


Europos Komisijos liepos 9 d. komunikatas An Initiative for Growth

Vyriausybės kviečiamos perskirstyti nacionalinius biudžetus, lėšas nukreipiant ekonomikos augimą skatinančioms investicijoms - pirmiausiai transeuropiniams tinklams (TEN) bei tyrimams ir plėtrai (R&D), išskiriant svarbiausius prioritetus.

Pabrėžiama būtinybė efektyviau koordinuoti esamus ES bei nacionalinius finansinius išteklius ir apsvarstyti galimybes naudoti naujus (pvz., Europos investicijų banko paskolas), pirmiausiai leidžiančius dalintis našta ir rizika su privačiais investuotojais.


EK komunikatas: transeuropiniai tinklai

Dabartiniais tempais transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) šiandieninių prioritetų įgyvendinimas užtruktų dar 30 metų. Šio vėlavimo sąnaudos pinigine išraiška - 8 mlrd. EUR kasmet.

Siūloma koncentruoti TEN išlaidas mažesniame skaičiuje projektų.

Naudoti ES lėšas kaip “keliančiąją jėgą” privačiam finansavimui skatinti. (TEN peržiūroje EK pasiūlė padidinti ES bendrafinansavimą kai kurių projektų įgyvendinime nuo 10% iki 20% (palydovinei navigacijai bei prioritetiniams energetikos tinklų projektams) ar net iki 30% (europinės reikšmės prioritetinių projektų pasienio atkarpos).

Išskiriamos dvi TEN investicijų kryptys: transporto (TEN-T) ir telekomunikacijų tinklai bei plačiajuostis duomenų perdavimas (eTENs).



Apsvarstyti galimybę įkurti TEN garantijų fondą, finansuojamą iš Bendrijos biudžeto, taip pat EIB dalyvavimą tolesniame TEN finansavime. Peržiūrėti Struktūrinių fondų remiamų programų prioritetus, didesnį dėmesį skiriant TEN-T.

TEN peržiūros kontekste, EK taip pat pasiūlė kiekvienam TEN-T projektui pasirašyti Europinių interesų deklaraciją, kuria šalys įsipareigotų ES paramą koncentruoti į transeuropinių tinklų plėtrą, laikytis numatyto darbų grafiko ir pan.

Į prioritetinių projektų sąrašą Europos Komisija spalio 1 d. pasiūlė įtraukti Rail Baltica projetą.



Rail Baltica (preliminari sąmata - 2,6 mlrd. EUR) įgyvendinimo grafikas:

atkarpa Varšuva-Kaunas - 2010 metai (preliminari sąmata Lietuvos teritorijoje - 230 mln. EUR);

atkarpa Kaunas - Ryga - 2014 metai (preliminari sąmata Lietuvos teritorijoje - 570 mln. EUR);

atkarpa Ryga - Talinas - 2016 metai.


EK komunikatas: tyrimai ir plėtra

Lisabonos tikslas - 3% ES BVP išlaidų tyrimams ir plėtrai (2010 m.), iš kurių 2/3 sudarytų privačios investicijos.

Šiandieninė situacija: 1,9% ES BVP. Paskutiniais metais viešojo sektoriaus išlaidos mokslo tyrimams netgi mažėjo. Lietuvos išlaidos tyrimams ir plėtrai 2002 m. sudarė 0,68% BVP. 40% didžiųjų Europos kompanijų tyrimus atlieka už ES ribų.

Tai reiškia, kad investicijos tyrimams ir plėtrai Europoje turi augti 8% kasmet (6% viešosios ir 9% privačios).

Europos technologinių platformų kūrimas: bendra strategija vystant ir diegiant pažangias technologijas svarbiausiose srityse (vandenilinis kuras, “protingos” medžiagos, genetika ir pan.). Akcentuojamas ES, EIB, nacionalinių ir privačių lėšų derinimas.


EK komunikatas: tyrimai ir plėtra

Vykdant Struktūrinių fondų tarpinę peržiūrą 2004 m., siūloma atsižvelgti į mokslo ir technologijų plėtros finansavimo poreikius. Atitinkamai peržiūrėti ir nacionalinių biudžetų išlaidas.

Panaikinti apribojimus nacionalinėse mokslo ir technologijų plėtros finansavimo programose, trukdančius europiniam bendradarbiavimui ir žinių perdavimui.

Padaryti ES rinką patrauklesne investicijoms į mokslą ir technologijų plėtrą, pirmiausiai supaprastinant valstybės pagalbos taisykles smulkiam ir vidutiniam verslui technologijų plėtros srityje.


Išlaidos tyrimams ir plėtrai (R&D) ir šalies ekonomika

Išlaidos tyrimams ir plėtrai (nuo BVP)

BVP 1 gyventojui (eurais, pgl. PGP)

Šaltinis: Europos Komisija, , SEC (2003) 489


Išlaidų R&D vidutinis metinis augimas (procentais, 1995-2000 metais)

Šaltinis: Europos Komisija, , SEC (2003) 489


Išlaidos tyrimams ir plėtrai pagal finansavimo šaltinius (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija , SEC (2003) 489

ES-15 JAV Japonija

Vyriausybė Verslas Kita Užsienis


Rugsėjo 18 d. Prancūzijos ir Vokietijos bendra deklaracija

Europos ekonomikos augimo potencialui padidinti būtinos papildomos investicijos į materialinę (ypač transporto) ir nematerialinę (žmogiškieji ištekliai, mokslas ir technologijų plėtra) infrastruktūrą. Nurodoma dešimt projektų keturiose srityse:

Telekomunikacijų tinklai ir plačiajuostis duomenų perdavimas (antžeminių perdavimo tinklų skaitmeninimas ir plačiajuosčių tinklų plėtra)

Tyrimai ir plėtra (R&D) Transporto infrastruktūra (pvz., Galileo) Subalansuotas augimas (“švarios” transporto priemonės; atsinaujinantys

energijos šaltiniai)


Rugsėjo 18 d. Prancūzijos ir Vokietijos bendra deklaracija

Pramonės konkurencingumo išlaikymas:

Stiprinti pramonės konkurencingumą; Vengti perdėto reglamentavimo tiek šalių narių, tiek ES lygyje (teisės aktų

pasekmių tyrimai; pirmenybę teikti savanoriškiems susitarimams (pvz., Komisijos siūlymai dėl REACH (cheminių medžiagų paketo) “duoda pagrindo nerimauti”).

Skatinti tyrimus ir plėtrą bei kurti inovacijų tradicijas:

Didinti investicijų į tyrimus grąžą; Bendrijos patento sukūrimas; Didesnis dėmesys SVV inovacijoms.


Europos Vadovų Taryba spalio 16-17 d.d.

ECOFIN (ekonomikos ir finansų ministrų) tarybos raportas Vadovų tarybai:

An Initiative for Growth (Augimo iniciatyva) siekiama esmingai prisidėti prie Lisabonos tikslų realizavimo. Pabrėžiamas iniciatyvos suderinamumas su kitomis ES iniciatyvomis bei Stabilumo paktu.

Pirmenybė teikiama didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems projektams.

Pabrėžiama privačių investuotojų partnerystės svarba iniciatyvos įgyvendinime (ypač R&D) bei viešųjų išlaidų iniciatyvos projektuose optimizavimas.

Europos Komisija, Taryba ir EIB kviečiami sukurti “greito starto programą” (quick start programme), kuria būtų numatyti prioritetiniai Augimo iniciatyvos projektai ir įvertintos privataus kapitalo dalyvavimo galimybės jų įgyvendinime.

Iki lapkričio 25 d. ECOFIN Tarybos posėdžio Europos Komisija ir EIB turėtų parengti galutinį raportą dėl Augimo iniciatyvos įgyvendinimo.


Europos Vadovų Taryba spalio 16-17 d.d.

Europos ekonomikos atgaivinimas - viena iš keturių svarbiausių susitikimo temų. Planuojama, kad Europos Vadovų Taryba patvirtins Augimo iniciatyvos principus ir paragins imtis neatidėliotinų veiksmų trijuose sektoriuose:

šalių narių sujungimas transporto tinklais;

energijos tiekimo saugumas ir telekomunikacijų tinklų plėtra (vieningos rinkos elektrai ir dujoms kūrimo užbaigimas, taip pat susijungimas su naujais ES kaimynais ir partneriais Europoje; pabrėžiama telekomunikacijų tinklų svarba žinių ekonomikoje).

Investicijos į žmogiškuosius išteklius (inovacijos, tyrimai ir plėtra bei žinios - būtina sąlyga Europos ekonomikos augimui). Tarp prioritetinių darbų minimas tyrimų infrastruktūros ir mokslo parkų kūrimas, inovacijos pramonėje, ITT, švietimo ir mokymo priemonių finansavimas, technologinės platformos. Pabrėžiama technologijų perdavimo periferiniams regionams svarba).


Tarpvyriausybinė konferencija (TVK)

Tarpvyriausybinė konferencija Sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu prasidėjo spalio 4 d. Ji turėtų baigtis iki naujų Europos parlamento rinkimų 2004 m. birželio mėn.

Europos Vadovų Taryba Romoje Sutarties projektą įvardijo geru pagrindu TVK pradėti.

Naujosios narės - lygiateisės TVK dalyvės.


TVK: Sutarties dėl Europos Konstitucijos turinys

I dalis: ES tikslai, pilietybė, ES kompetencijos, institucijos, narystė Sąjungoje.

II dalis: Pagrindinių teisių chartija.

III dalis: ES politikos ir ES funkcionavimas.

IV dalis: bendrosios ir baigiamosios nuostatos.


TVK: Sutarties projekto nuostatos dėl Vadovų Tarybos ir UR ministro

Panaikinti pirmininkavimo Vadovų Tarybai rotaciją. Vadovų Tarybos pirmininkas būtų renkamas 2,5 metų kadencijai (su galimybe ją pratęsti vieną kartą). Pirmininkas negali tuo pačiu metu turėti nacionalinio mandato.

Pirmininko pareigos: pirmininkavimas, tęstinumo užtikrinimas ir Vadovų Tarybos posėdžių rengimas, konsensuso paieška, taip pat ES atstovavimas BUSP klausimais (neprieštaraujant Sąjungos Užsienio reikalų ministro kompetencijai).

ES Užsienio reikalų ministras įgyvendina Bendrąją užsienio ir saugumo politiką (remdamasis Tarybos mandatu) ir pirmininkauja UR ministrų tarybai. Tuo pačiu ministras bus vienas iš Europos Komisijos vicepirmininkų, atsakingas už išorinių santykių Europos Komisijos kompetencijos ribose įgyvendinimą (čia jis veiks pagal Europos Komisijos procedūras). Ministrą skiria Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma.


TVK: Sutarties projekto nuostatos dėl Europos Parlamento

Maksimalus Europos Parlamento narių skaičius - 732, proporcingai mažėjančiai paskirstytas tarp šalių narių. Mažiausias vienai narei atstovaujančių parlamentarų skaičius - keturi.

Europos Vadovų Taryba EP siūlymu ir pritarimu vienbalsiai turės patvirtinti EP sudėtį.


TVK: Sutarties projekto nuostatos dėl Europos Komisijos

Nuo 2009 m. lapkričio 1 dienos Europos Komisiją sudarys kolegija, susidedanti iš: Pirmininko, ES Užsienio reikalų ministro/Komisijos vicepirmininko ir 13 komisarų, išrinktų lygios rotacijos tarp šalių narių pagrindu. Komisijos pirmininkas taip pat paskirs nebalsuojančius komisarus iš likusių šalių narių. Iki tol galioja Nicos sutarties nuostatos (vienas komisaras vienai šaliai, bet ne daugiau kaip 27 komisarai).

Komisijos pirmininko kandidatūrą pasiūlo Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Kandidatą turi patvirtinti Europos parlamentas savo narių balsų dauguma.


TVK: Sutarties projekto nuostatos dėl Tarybos

Kitoms Tarybos sudėtims išlaikyti pirmininkavimo rotacijos principą (minimali trukmė - vieneri metai. Detalias taisykles nustatys Vadovų Taryba).

Išplėsti kvalifikuotos balsų daugumos taikymą priiminėjant sprendimus (vienbalsiškumas išlaikomas politiškai jautriose srityse). Numatomas didesnis EP vaidmuo sprendimų priėmime.

Nuo 2009 m. dabartinę kvalifikuotos balsų daugumos sistemą keičia dviguba dauguma, kurią sudaro 50% valstybių, atstovaujančių 60% ES gyventojų. Iki tol lieka galioti Nicos sutarties nuostatos (7 balsai Taryboje iš 321, kaip Danija, Suomija, Airija. Sprendimui priimti reikia 232 balsų, atstovaujančių daugumą šalių narių ir bent 62 procentus ES gyventojų).


TVK: Lietuvos pozicija

Sutarties projektas iš esmės priimtinas ir įtvirtina daug esminių nuostatų, kurioms pritarė Lietuva:

pamatinių ES teisės aktų konsolidavimui;

teisinių procedūrų supaprastinimui;

ES teisinio statuso apibrėžimui;

ES Pagrindinių teisių chartijos, kaip teisiškai įpareigojančio dokumento, įtraukimui į Sutartį dėl Europos Konstitucijos;

tikslesniam kompetencijos apibrėžimui tarp ES ir valstybių narių;

išplėstam kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymui ES teisės aktų leidybos procese;

platesniam Europos Parlamento įtraukimui į ES sprendimų priėmimą;

nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimui.


TVK: Lietuvos pozicija

Tačiau Lietuva siūlo patikslinti: Institucinius klausimus: Sutartyje nustatyti lygios rotacijos Ministrų

Taryboje tvarką, plėtoti grupės valstybių pirmininkavimo modelį; Vadovų Tarybos pirmininko galios neturėtų būti platesnės už dabartines galias; siekti, kad EK sudarytų lygiateisiai komisarai iš visų ES valstybių ir kad nesikeistų esamas valstybių atstovavimo Europos Parlamente santykis. Lietuvai priimtinas perėjimas prie dvigubos kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemos (su tokiomis pat ES valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis); nepasiekus susitarimo, siūloma palikti galioti Nicos sutarties nuostatas.

Nuostatas dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos: išvengti NATO struktūrų ir pajėgumų dubliavimo; glaudesnio bendradarbiavimo taisyklės neturėtų būti diferencijuojamos pagal sritis, struktūrinis bendradarbiavimas gynybos srityje turėtų būti vienodai atviras visoms valstybėms.

Sutarties dėl Europos Konstitucijos preambulėje turėtų būti paminėtos Europos krikščioniškosios ištakos.


Nauja finansinė perspektyva

Finansinė perspektyva - tai daugiametis ES biudžetas. Jame numatomos finansinės priemonės įgyvendinti ES tikslus (pvz., Lisabonos strategiją, ES plėtrą ir pan.)

Pirminiai Komisijos siūlymai bus parengti š.m. lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje (“Prodžio paketas”). Naujoji finansinė perspektyva turi būti patvirtinta iki 2005 m. pabaigos.

Naujoji finansinė perspektyva prasidės 2007 metais.


Nauja finansinė perspektyva: pagrindiniai klausimai

Principai: pirmiausiai - prioritetai, vėliau - biudžeto dydis ar atvirkščiai?

Trukmė: septynerių (2007-2013) ar penkerių (2007-2011) metų?

ES išlaidos: Galimybės peržiūrėti išlaidų struktūrą, atsižvelgiant į ES politikos prioritetus. Kriterijai apibrėžiant kiekvienos išlaidų eilutės dydį. Plėtros “statistinio efekto” padariniai struktūrinei paramai, Struktūrinių fondų valdymo supaprastinimas.

Nuosavi ištekliai: Kokie turėtų būti ES biudžeto resursai, ar reikia ieškoti naujų? Koks turi būti maksimalus ES biudžeto dydis? Išlygos atskirų ES šalių įmokų į ES biudžetą atžvilgiu.


Nauja finansinė perspektyva: tvarkaraštis

Lapkričio mėn. - Europos komisijos komunikatas (pagrindiniai principai) dėl naujos finansinės perspektyvos. Gruodžio mėn. - komunikato pristatymas Taryboje.

Iki 2004 m. vidurio - konkrečių teisės aktų projektai

2004-2005 metais - derybos

2005 m. pabaigoje - naujosios finansinės perspektyvos patvirtinimas

2006 m. - pasirengimas įgyvendinimui


Nauja finansinė perspektyva: darbo grupės

Europos Komisija sudarė 7 darbo grupes, rengusias naujos finansinės perspektyvos pagrindines nuostatas:

Bendras koordinavimas (Prezidentas R.Prodi ir Biudžeto komisarė M.Schreyer) Taika (ES plėtra, išoriniai santykiai, tarptautinis bendradarbiavimas, vadovauja Prekybos

komisaras P.Lamy) Laisvė ir Europos pilietybė (sienų saugumas, teisingumas, imigracija, žemės ūkis,

aplinkosauga, vartotojų apsauga, vadovauja Sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras D.Byrne) Laisvė ir subalansuotas gerbūvis (tyrimai ir plėtra, švietimas, informacinė visuomenė, EPS,

SVV, Vidaus rinka, konkurencijos politika, energetika, transportas, vadovauja Konkurencijos komisaras M.Monti)

Solidarumas (regioninė politika, kaimo plėtra, žuvininkystė, Europos socialinis fondas, vadovauja Regioninės politikos komisaras M.Barnier)

Administravimas (institucinė sąranga, vadovauja Komisijos viceprezidentas N.Kinnock) Ištekliai (finansiniai scenarijai, išlaidų kategorijos, biudžeto lankstumas, finansinės perspektyvos

trukmė, Bendrijos nuosavi ištekliai, vadovauja Biudžeto komisarė M.Schreyer).


Dabartinio ES biudžeto išlaidos

ES biudžeto išlaidos 2003 m. (proc.)

Žemės ūkis44,9%

Vidaus politikos

6,7%

Struktūrinė parama34,3%

Išoriniai santykiai

8,5%

Administracija 5,4%

Rezervai0,2%


A.Sapir grupės siūlymai dėl naujos FP

Išlaidos % nuo ES BVP1. Augimas 0,45%Mokslas ir tyrimai 0,25%Švietimas ir mokymai 0,075%Infrastruktūra 0,125%2. Sanglauda (konvergencija) 0,35%Naujų narių 0,2%Senų narių 0,1%Phasing out 0,05%3. Restruktūrizavimas 0,2%Darbuotojų persikėlimas (displaced workers) 0,05%Žemės ūkis 0,05%Paramos žemės ūkiui mažinimas (phasing out) 0,1%Viso ekonominėms ir socialinėms priemonėms 1%

Naujosios finansinės perspektyvos (FP) ekonominių ir socialinių išlaidų dalis

Šaltinis: André Sapir Report “An Agenda for a Growing Europe”. 2003 m. liepa

Ačiū už dėmesį !

Apsilankykite: www.euro.lt

lietuvos narystė es: veiklos prioritetai ir iššūkiai

Documents