LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJ TEISI GYNIMO STATYMO PAKEITIMO

STATYMAS

2000 m. rugsjo 19 d. Nr. VIII-1946 Vilnius

(in., 1994, Nr. 94-1833)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymo nauja

redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statym ir idstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOTOJ TEISI GYNIMO

S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. statymo paskirtis ir taikymas

1. is statymas nustato vartotoj teises, taip pat reglamentuoja vartotoj ir preki

pardavj, gamintoj bei paslaug teikj santykius, kuri nereglamentuoja kiti statymai.

Sveikatos prieiros paslaug ir aprpinimo vaistais is statymas nereglamentuoja.

2. Vandens, elektros energijos, kuro ir kit inineriniais tinklais tiekiam preki

(teikiam paslaug) pirkimopardavimo (teikimo) sutartims taikomos io statymo

ketvirtojo skirsnio nuostatos.

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos

1. Vartotojas fizinis asmuo, kuris pareikia nor pirkti, perka ir naudoja prek ar

paslaug savo asmeniniams ar nam kio poreikiams.

2

2. Pardavjas asmuo, realizuojantis prekes verslo patalpose ir u j rib.

3. Paslaug teikjas asmuo, teikiantis rink paslaugas.

4. Gamintojas teiss akt nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje registravs

savo veikl asmuo, kuris:

1) pagamino gamin arba apie tai vieai pareik j paymdamas savo pavadinimu,

preks enklu ar kitu skiriamuoju enklu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo praymu paymt savo pavadinimu

gamin teikia rink arba, jei gamintojo atstovo Lietuvoje nra, gamin importuoja;

3) gamin saugo ir (arba) pakuoja bei nurodo save kaip io gaminio gamintoj.

5. Prek bet koks kilnojamasis turtas (daiktas), parduodamas arba silomas

parduoti vartotojams.

6. Paslauga bet kokios veiklos rezultatas, kuriuo siloma tenkinti ar tenkinamas

konkretus vartotojo poreikis.

7. Garantija be papildomo mokesio teikiamas preks pardavjo ar gamintojo

sipareigojimas vartotojui atlyginti sumokt sum ar pakeisti, pataisyti prekes, jei jos

neatitinka kokybs rodikli, nurodyt preks garantiniame dokumente ar preks

reklamoje.

8. Pardavimo kaina galutin preks kaina, kuri skaityti visi mokesiai.

9. Preks standartinio vieneto kaina vadovaujantis Lietuvos Respublikoje

teisintais Tarptautins vienet sistemos (SI) vienetais ir j kartotiniais bei daliniais

dydiais nurodoma kaina, kuri skaityti visi mokesiai.

10. Ryio priemons priemons, kurios fizikai tuo paiu metu nedalyvaujant

pardavjui ar paslaug teikjui ir vartotojui gali bti naudojamos pardavjo ar paslaug

teikjo ir vartotojo sutariai sudaryti.

11. Ryio priemoni operatorius fizinis ar juridinis asmuo arba juridinio

asmens teisi neturinti mon, kurie, vykdydami savo versl, teikia vien ar kelias ryi

paslaugas, kuriomis gali pasinaudoti pardavjas ar paslaug teikjas preki pirkimo

pardavimo ar paslaug teikimo sutariai su vartotoju sudaryti.

12. Kredito davjas paslaugos teikjas, kuris Lietuvos Respublikos statym

nustatyta tvarka ir atvejais turi teis teikti vartojimo kredit ir silo arba teikia vartotojams

kredit.

13. Bendra kredito kaina bendra suma, kuri vartotojas turi mokti u suteikt

kredit skaitant palkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesius.

3

14. Bendros kredito kainos metin norma bendra kredito kaina, ireikta kaip

metinis bendros suteikto kredito kainos procentas.

3 straipsnis. Vartotoj teiss ir j gynimas

1. Vartotojai turi teis:

1) savo nuoira sigyti ir naudoti prekes ar paslaugas;

2) sigyti tinkamos kokybs, saugi preki ar paslaug;

3) gauti teising informacij apie prekes ar paslaugas bei savo teisi gyvendinimo

ar gynimo tvark;

4) paeist teisi gynim ir nuostoli atlyginim;

5) gauti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig pagalb, kai gina paeistas

teises;

6) laisvai jungtis vartotoj organizacijas;

7) vietim vartojimo srityje.

2. Vartotojai turi ir kitas io statymo bei kit teiss akt nustatytas teises.

3. Kai preki pardavjas, gamintojas ar paslaug teikjas nevykdo iame statyme

nustatyt reikalavim, vartotojas turi teis kreiptis valstybs, savivaldybi institucijas ir

staigas, visuomenines vartotoj teisi gynimo organizacijas arba teism dl paeist

teisi gynimo.

4 straipsnis. Vartotoj vietimas

Valstybs, savivaldybi institucijos, staigos ir visuomenins vartotoj teisi

gynimo organizacijos, nurodytos io statymo devintajame skirsnyje, ir kitos institucijos,

kuri veikla susijusi ir su vartotoj teisi apsauga:

1) rengia ir gyvendina vartotoj vietimo bei mokymo programas;

2) rengia ir leidia specialius leidinius vartotoj teisi gyvendinimo ir gynimo

klausimais, kitais bdais supaindina vartotojus su j teismis.

ANTRASIS SKIRSNIS

VARTOTOJ INFORMAVIMAS

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

1. Vartotojai turi teis gauti isami informacij apie perkam ar naudojam prek

ar paslaug.

4

2. Kiekvienas pardavjas ar paslaug teikjas privalo vartotojams suteikti isami

informacij.

3. Informacija apie prekes ir paslaugas bei j pardavimo slygas rinkoje turi bti

teisinga, isami, tiksli ir aiki. Ji turi bti suteikta, kol vartotojas sigyja ar naudoja prek

ar paslaug. Atsakomyb u klaidinanios informacijos pateikim nustato is ir kiti

statymai.

4. Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi bti pateikta ratu

valstybine kalba, iskyrus atvejus, kai preki ir paslaug vartojimo bdai yra tradicikai

inomi.

5. Privaloma nurodyti kiekvienos preks ar vienos preki ries pardavimo kain ir

tos preks standartinio vieneto kain. Preks pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina

gali bti nenurodoma, kai preks:

1) pateikiamos teikiant paslaugas;

2) parduodamos aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai.

6. Preks standartinio vieneto kaina gali bti nenurodoma:

1) prekms, kuri kaina nepriklauso nuo j svorio ar trio;

2) jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;

3) prekms ar preki grupms, kuri sra tvirtina Vyriausybs galiota institucija.

7. Prekms, kurios nesupakuotos ir kuri kiekis nustatomas vartotojo akivaizdoje,

turi bti nurodyta tik preks standartinio vieneto kaina.

8. Preks pardavimo kaina, standartinio vieneto kaina ir teikiam paslaug kaina

turi bti aikiai skaitoma, lengvai suprantama.

9. Jeigu tam tikros paslaugos galutins kainos, t. y. kainos, kuri skaitomi visi

mokesiai, nurodyti nemanoma, paslaugos teikjas privalo nurodyti papildom

informacij, kaip nustatoma galutin paslaugos kaina.

10. Bet kokiu bdu reklamuojant prek, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi bti

nurodoma preks standartinio vieneto kaina, iskyrus io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus

atvejus.

11. Jeigu preks pardavjas ar paslaugos teikjas nevykdo iame straipsnyje

nustatyt reikalavim, vartotojas turi teis kreiptis Valstybin maisto ir veterinarijos

tarnyb (toliau Tarnyba), Valstybin ne maisto produkt inspekcij (toliau Inspekcija)

arba teism dl paeist teisi gynimo.

12. Vyriausyb arba jos galiota institucija tvirtina Lietuvos Respublikoje

parduodam preki enklinimo bei kain nurodymo taisykles.

5

TREIASIS SKIRSNIS

PREKI IR PASLAUG KOKYB IR SAUGA

6 straipsnis. Preki ir paslaug saugos reikalavimai

Preks ir paslaugos turi bti saugios. Preki ir paslaug saugos reikalavimus bei

dl nesaugi preki naudojimo ar teikiam paslaug atsiradusios alos atlyginimo tvark

nustato Produkt saugos ir kiti statymai.

7 straipsnis. Preki kokyb

1. Prek turi bti tinkamos kokybs, t. y. preks savybs neturi bti blogesns, nei

yra numatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir preks

pirkimopardavimo sutartyje.

2. Preks savybs atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas, jeigu:

1) prek atitinka preks gamintojo nurodytus pateikiam normini dokument

reikalavimus;

2) prek tinka naudoti tam, kam paprastai tokios ries preks naudojamos;

3) prek atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis atsivelgiant preks

prigimt bei preks gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus dl

preks kokybs.

3. Jeigu vartotojui parduota ne maisto prek yra netinkamos kokybs, jis turi teis

savo pasirinkimu i pardavjo reikalauti:

1) netinkamos kokybs prek pakeisti tinkamos kokybs preke;

2) neatlygintinai paalinti preks trkumus ar atlyginti vartotojo ilaidas jiems

itaisyti;

3) sumainti preks kain;

4) nutraukti pirkimopardavimo sutart ir grinti u prek sumoktus pinigus,

iskyrus atvejus, kai preks trkumas yra maareikmis. Preks trkumo

maareikmikumo kriterijus nustato Vyriausybs galiota institucija.

4. Jeigu prekei nenustatytas kokybs garantijos terminas, vartotojas reikalavimus

dl preks trkum gali pareikti ne vliau kaip per 2 metus nuo preks sigijimo dienos.

5. Kai prekei nustatytas kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl preks

trkum gali bti pareikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos laikotarp.

6

6. Kai preks kokybs garantijos terminas trumpesnis nei 2 metai ir preks

trkumai nustatyti pasibaigus garantijos terminui, taiau neprajus daugiau kaip 2 metams

nuo preks sigijimo dienos, pardavjas atsako u preks trkumus, jeigu vartotojas rodo,

kad trkumai atsirado iki preks sigijimo arba dl iki preks sigijimo atsiradusi

prieasi, u kurias atsako pardavjas.

7. Vartotojas turi praneti pardavjui apie preks trkum per 2 mnesius nuo tos

dienos, kai jis pastebjo trkum.

8. Jeigu vartotojas nusipirko netinkamos kokybs maisto prek, jis savo

pasirinkimu turi teis:

1) reikalauti, kad prek bt pakeista toki pat tinkamos kokybs prek;

2) grinti prek pardavjui ir reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus.

9. io straipsnio 8 dalyje numatytomis teismis vartotojas gali pasinaudoti tol, kol

nesibaig preks tinkamumo naudoti terminas, iskyrus 9 straipsnyje nustatyt atvej.

10. Jeigu pardavjas nevykdo io straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatyt reikalavim,

vartotojas turi teis kreiptis Tarnyb ar Inspekcij dl paeist vartotoj teisi gynimo

arba teism dl iame straipsnyje nustatyt teisi gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi

teis kreiptis teism dl nuostoli, padaryt parduodant io straipsnio 1 dalies

reikalavim neatitinkani prek, atlyginimo.

11. Vyriausyb arba jos galiota institucija tvirtina vieojo maitinimo, mamenins

prekybos ir preki grinimo bei keitimo taisykles.

8 straipsnis. Paslaug kokyb

1. Paslauga turi bti tinkamos kokybs, t. y. paslaugos savybs neturi bti

blogesns, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame reglamente (jeigu jis

yra) ir paslaug teikimo sutartyje.

2. Paslaugos savybs atitinka paslaug teikimo sutarties slygas, jeigu paslauga:

1) atitinka paslaugos teikjo nurodytus pateikiam normini dokument

reikalavimus;

2) atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis atsivelgiant paslaugos

prigimt bei paslaugos teikjo vieai paskelbtus pareikimus dl paslaugos kokybs.

3. Jeigu vartotojui suteikta paslauga yra netinkamos kokybs, jis turi teis per 6

mnesius nuo paslaugos suteikimo dienos reikalauti, kad i paslauga neatlygintinai bt

pakeista tinkamos kokybs paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybs paslauga negali

7

bti pakeista tinkamos kokybs paslauga, vartotojas turi teis reikalauti, kad bt grinti

u paslaug sumokti pinigai.

4. Paslaugos vartotojas turi teis:

1) pranedamas paslaugos teikjui keisti savo nurodymus dl paslaugos teikimo

bdo ar kit sutarties slyg vykdymo, kai paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai

techniniu ir technologiniu poiriu manomi;

2) nutraukti paslaugos teikimo sutart, jeigu paslaugos teikjas laiku nepradjo

vykdyti sutarties ar, teikdamas paslaug, paeidia sutarties slygas;

3) nutraukti paslaugos teikimo sutart bet kuriuo metu, sumokjs paslaugos

teikjui u atlikt darb.

5. Jeigu dl paslaugos teikjo kalts buvo prarastas ar sugadintas vartotojo

pateiktas daiktas ar mediaga, tai pastarojo sutikimu paslaugos teikjas privalo pakeisti

daikt ar mediag lygiaveriais, o kai vartotojas nesutinka arba nra galimybi pakeisti,

atlyginti daikto ar mediagos vert.

6. Jeigu paslaugos teikjas nevykdo io straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyt

reikalavim, vartotojas turi teis kreiptis Tarnyb ar Inspekcij dl paeist vartotoj

teisi gynimo arba teism dl iame straipsnyje nustatyt teisi gynimo. Bet kokiu atveju

vartotojas turi teis kreiptis teism dl nuostoli, padaryt teikiant io straipsnio 1 dalies

reikalavim neatitinkani paslaug, atlyginimo.

7. Vyriausyb arba jos galiota institucija tvirtina bendrsias paslaug teikimo

taisykles. Valstybs, savivaldybi institucijos ir staigos pagal savo kompetencij turi

patvirtinti atskir paslaug ri teikimo taisykles.

9 straipsnis. Preki pardavimas pasibaigus j tinkamumo naudoti terminui

Parduoti prekes, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs, Lietuvos

Respublikoje draudiama. Vartotojas, nusipirks prek, kurios tinkamumo naudoti

terminas pasibaigs, turi teis pasinaudoti io statymo 7 straipsnyje nustatytomis teismis.

10 straipsnis. io skirsnio nuostat laikymosi kontrol

Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba prie Vyriausybs galiotos

ministerijos (toliau Taryba), pagal Tarnybos ar Inspekcijos pateiktus dokumentus

nustaiusi, kad buvo paeistos io statymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8 straipsnio 3 dalyje

nurodytos vartotoj teiss, turi teis kreiptis teism dl preki pirkimopardavimo ar

8

paslaug teikimo sutarties nutraukimo ir vartotojo pardavjui ar paslaug teikjui

sumokt pinig grinimo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PREKI PIRKIMOPARDAVIMO AR PASLAUG TEIKIMO SUTARI

NESININGOS SLYGOS

11 straipsnis. Sutari nesining slyg nustatymo kriterijai

1. Bet kuri pardavjo ar paslaug teikjo ir vartotojo sudaromos preki pirkimo

pardavimo ar paslaug teikimo sutarties slyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali bti

pripainta nesininga vartotojo atvilgiu, jeigu ta slyga:

1) panaikina ar apriboja pardavjo ar paslaug teikjo civilin atsakomyb

vartotojo gyvybs atmimo, jo sveikatos sualojimo ar alos jo turtui padarymo atvejais;

2) panaikina ar apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavju, paslaug teikju

ar kita alimi, tais atvejais, kai pardavjas ar paslaug teikjas visikai arba i dalies

nevykdo ar netinkamai vykdo bet kokius savo sutartinius sipareigojimus;

3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties slygas, o pardavjo ar paslaug

teikjo pareiga vykdyti i sutart priklauso nuo kit slyg ir jos gyvendinamos tik paties

pardavjo ar paslaug teikjo valia;

4) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui negrinti vartotojui i io gaut

sum, kai vartotojas nusprendia nesudaryti sutarties arba jos nevykdyti, ir kartu nenumato

vartotojo teiss gauti i pardavjo ar paslaug teikjo tokio pat dydio sumas, jeigu

pastarieji vienaalikai nutraukia sutart;

5) nustato neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb u sutarties

nevykdym ar netinkam vykdym;

6) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui vienaalikai nutraukti sutart, o i

teis vartotojui nesuteikiama arba pardavjui ar paslaug teikjui suteikiama teis

negrinti i vartotojo iki sutarties vykdymo gaut sum, kai pardavjas ar paslaug

teikjas vienaalikai nutraukia sutart;

7) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui be pakankamo pagrindo

vienaalikai nutraukti neterminuot sutart apie numatom sutarties nutraukim i anksto

tinkamai nespjus vartotojo;

9

8) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui vienaalikai pratsti terminuot

sutart arba numato, kad laikas, per kur vartotojas turi pareikti savo nuomon dl

sutarties pratsimo, yra neprotingai trumpas;

9) pareigoja vartotoj vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo realios

galimybs susipainti iki sutarties sudarymo, be teiss j atsisakyti;

10) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui be sutartyje numatyto pagrindo

vienaalikai keisti sutarties slygas;

11) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui vienaalikai keisti sutartyje

numatytas preki ar paslaug savybes;

12) suteikia teis pardavjui nustatyti preks kain preks pardavimo metu arba

pardavjui ar paslaug teikjui suteikia teis padidinti kainas be vartotojo teiss nutraukti

sutart, jeigu galutin kaina yra didesn u sutartyje numatytj. i nuostata netaikoma

sutartims dl vertybini popieri, kit finansini dokument, taip pat preki perleidimo ir

paslaug teikimo, kai kaina yra susijusi su bir kurs ar indeks svyravimais ir jos

nekontroliuoja pardavjas ar paslaug teikjas, bei usienio valiutos, kelions eki ar

tarptautini pato perlaid, ireikt usienio valiuta, pirkimopardavimo sutartims;

13) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui vienaalikai sprsti, ar pateiktos

preks ar suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus, arba jiems suteikia iimtin

teis aikinti bet kuri sutarties slyg;

14) riboja pardavjo ar paslaug teikjo pareig vykdyti j atstov prisiimtus

sipareigojimus arba nustato, kad i sipareigojim vykdymas priklauso nuo tam tikr

slyg;

15) vartotoj pareigoja vykdyti visus sipareigojimus net ir tuo atveju, kai

pardavjas ar paslaug teikjas nevykdo ar nevisikai vykdo savuosius;

16) suteikia teis pardavjui ar paslaug teikjui be vartotojo sutikimo perleisti

kitam asmeniui savo teises ir pareigas, atsirandanias i sutarties, jeigu dl to gali sumati

vartotojui teikiamos garantijos;

17) panaikina arba suvaro vartotojo teis pareikti iekin teisme ar pasinaudoti

kitais paeist teisi gynimo bdais.

2. Nesiningomis slygomis gali bti pripaintos ir kitokios sutarties slygos,

jeigu jos prieingos geros valios reikalavimams ir sudaro slygas pardavjo ar paslaug

teikjo ir vartotojo abipusi teisi ir pareig nelygybei vartotojo nenaudai.

3. Individualiai neaptartomis laikomos slygos, kuri parengimui negaljo daryti

takos vartotojas, ypa jeigu tokios slygos nustatytos i anksto pardavjo ar paslaug

10

teikjo parengtoje tipinje sutartyje. Jeigu i anksto parengtoje tipinje sutartyje tam tikros

slygos buvo aptartos individualiai, io skirsnio nuostatos taikomos kitoms tokios sutarties

slygoms. Pareiga rodyti, kad tam tikra sutarties slyga buvo aptarta individualiai, tenka

pardavjui ar paslaug teikjui.

4. Ar sutarties slyga nesininga, turi bti vertinama atsivelgiant sutartyje

numatyt preki ar paslaug prigimt bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos

sudarymui turjusias takos aplinkybes, taip pat visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties,

nuo kurios ji priklauso, slygas.

5. Pardavjas ar paslaug teikjas privalo utikrinti, kad bet kuri sutarties raytin

slyga bt ireikta aikiai ir suprantamai. Jeigu yra abejoni dl sutarties slygos turinio,

ji yra aikinama vartotojo naudai.

6. Sutarties dalyk apibdinanios slygos, taip pat su parduotos preks ar

suteiktos paslaugos ir j kainos atitikimu susijusios slygos neturi bti vertinamos

nesiningumo poiriu (netaikomos io straipsnio 1 ir 2 dali normos), jeigu jos

paraytos aikiai ir suprantamai.

12 straipsnis. Nesining slyg negaliojimas ir vartotoj teisi gynimas

1. Kai teismas sutarties slyg ar slygas pripasta nesiningomis, jos negalioja

nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties slygos lieka alims privalomos, jeigu tolesnis

sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesiningas slygas.

2. Vartotojas, kurio interesai paeidiami dl nesining slyg taikymo, turi teis

kreiptis :

1) Taryb dl paeist teisi gynimo;

2) teism dl nesining slyg pripainimo negaliojaniomis ar pakeitimo bei

padaryt nuostoli atlyginimo.

13 straipsnis. Nesining slyg taikymo kontrol

Taryba, nustaiusi, kad tam tikra sutarties slyga ar slygos paeidia io statymo

11 straipsnio nuostatas, turi pasilyti pardavjui ar paslaug teikjui pakeisti, panaikinti

arba nebetaikyti tos slygos ar slyg sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu per dvi

11

savaites nuo Tarybos silymo pateikimo dienos pardavjas ar paslaug teikjas j

neatsivelgia, Taryba turi teis kreiptis teism su iekiniu dl tokios slygos ar slyg

pripainimo negaliojaniomis ar pakeitimo.

PENKTASIS SKIRSNIS

PREKI PARDAVIMAS IR PASLAUG TEIKIMAS NE IAI VEIKLAI

SKIRTOSE PATALPOSE

14 straipsnis. Preki pardavimas ir paslaug teikimas ne iai veiklai skirtose

patalpose

1. Preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sutartis, sudaryta ne iai veiklai

skirtose patalpose, yra sutartis, kuri pardavjas ar paslaug teikjas ir vartotojas sudaro

pardavjo ar paslaug teikjo organizuotos ivykos u jo verslo patalp metu arba

pardavjo ar paslaug teikjo vizito vartotojo gyvenamj patalp, jo darbo, mokymosi

ar kit viet metu.

2. Vyriausyb arba jos galiota institucija tvirtina preki pardavimo ir paslaug

teikimo ne iai veiklai skirtose patalpose taisykles.

3. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos sutartims:

1) dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt preki pirkimo

pardavimo ir (arba) pristatymo;

2) dl preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo, kai pardavjas ar paslaug

teikjas atvyksta pagal aikiai pareikt vartotojo praym, iskyrus atvejus, jeigu

vartotojui pateikiamos kitokios preks ar paslaugos, nei jis pra;

3) dl draudimo paslaug teikimo;

4) dl vertybini popieri pirkimopardavimo;

5) dl preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo, kai pagal sudaryt sutart

vartotojas turi mokti ne daugiau kaip du imtus lit;

6) kai buvo sudaryta notarins formos sutartis.

4. Pardavjas ar paslaug teikjas, parduodami prekes ir teikdami paslaugas ne iai

veiklai skirtose patalpose, turi teikti vartotojui dokument, kuriame turi bti nurodyta:

1) dokumento teikimo vartotojui data;

2) preks ar paslaugos pavadinimas;

12

3) preks ar paslaugos kaina, skaitant visus mokesius;

4) pardavjo ar paslaug teikjo pavadinimas ir adresas;

5) asmens, kurio vardu sutarties atsisaks vartotojas gali adresuoti savo

atsisakym, pavadinimas (vardas, pavard);

6) vartotojo teis nutraukti sutart pagal 15 straipsnio nuostatas.

5. Pareiga rodyti, kad io straipsnio 4 dalyje numatytas dokumentas buvo teiktas

vartotojui, tenka pardavjui ar paslaug teikjui.

15 straipsnis. Vartotojo teis nutraukti preki pirkimopardavimo ar

paslaug teikimo sutart, sudaryt ne iai veiklai skirtose

patalpose

1. Vartotojas turi teis nutraukti preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo

sutart, sudaryt ne iai veiklai skirtose patalpose, pranedamas ratu apie tai pardavjui ar

paslaugos teikjui per 7 darbo dienas nuo io statymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto

dokumento gavimo dienos. ios vartotojo teiss negalima suvaryti jokiais papildomais

pareigojimais ar mokomis ar bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti. Jeigu io

statymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas vartotojui nebuvo teiktas,

vartotojas turi teis nutraukti sutart per 3 mnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

2. Pirkdamas prekes, vartotojas gali pasinaudoti io straipsnio 1 dalyje nustatyta

teise, jeigu prek nebuvo sugadinta ar jos ivaizda i esms nepasikeit. Preks ar jos

pakuots ivaizdos pakeitim, kurie buvo btini norint apirti gaut prek, negalima

laikyti esminiais preks ivaizdos pakeitimais.

3. Vartotojas negali pasinaudoti io straipsnio 1 dalyje nustatyta teise nutraukti

sutart, jeigu sutartis sudaryta dl paslaug, kurios vartotojo sutikimu pradtos teikti

nesibaigus io straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui.

4. Gavs io straipsnio 1 dalyje numatyt praneim dl sutarties nutraukimo, per

15 dien pardavjas privalo atsiimti prek ir grinti vartotojui u j sumoktus pinigus, o

paslaug teikjas grinti u paslaug sumoktus pinigus.

5. Jeigu kyla ginas dl preks ivaizdos pasikeitim ar preks sugadinimo,

pardavjas privalo kreiptis Tarnyb arba Inspekcij ir dalyvaujant vartotojui pateikti

prek ekspertizei. Ekspertizs ilaidas moka kaltoji alis.

13

16 straipsnis. iame skirsnyje nustatyt vartotoj teisi gynimas

1. Jeigu pardavjas ar paslaug teikjas nevykdo vartotojo reikalavim, vartotojas

turi teis kreiptis :

1) Taryb dl vartotoj teisi gynimo;

2) teism dl sutarties nutraukimo ir sumokt pinig grinimo bei nuostoli

atlyginimo.

2. Taryba, nustaiusi, kad pardavjas ar paslaugos teikjas nevykdo io statymo 15

straipsnio 4 dalies reikalavim, turi teis kreiptis teism dl preki pirkimopardavimo ar

paslaugos teikimo sutarties nutraukimo ir vartotojo sumokt pinig grinimo.

ETASIS SKIRSNIS

PREKI PARDAVIMAS IR PASLAUG TEIKIMAS PAGAL SUTARTIS,

SUDAROMAS NAUDOJANT RYIO PRIEMONES

17 straipsnis. Preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sutartis,

sudaryta naudojant ryio priemones

1. Preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sutartis, sudaryta naudojant ryio

priemones, yra pardavjo ar paslaugos teikjo ir vartotojo sutartis dl preki ar paslaug

pardavimo (teikimo), sudaroma (skaitant sutarties pasiraym) naudojant tik ryio

priemones (vien ar kelias).

2. Vyriausyb arba jos galiota institucija tvirtina preki pardavimo ir paslaug

teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykles.

3. io straipsnio nuostatos netaikomos sutartims, kurios sudaromos:

1) dl finansini paslaug teikimo;

2) aukciono bdu;

3) dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt preki pirkimo

pardavimo ir (arba) pristatymo;

4) dl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar laisvalaikio paslaug, kai paslaug

teikjas sipareigoja teikti ias paslaugas tam tikru laiku arba tam tikru laikotarpiu;

5) naudojant pardavimo automatus;

6) per ryio priemoni operatori.

4. Pardavjas ar paslaug teikjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis

ryio priemonmis pateikti vartotojui tinkam informacij, kurioje turi bti nurodyta:

1) duomenys apie pardavj ar paslaug teikj;

14

2) preks (paslaugos) pagrindins savybs;

3) pardavimo kaina;

4) preks pristatymo kaina;

5) mokjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;

6) vartotojo teiss nutraukti sutart pagal 18 straipsnio nuostatas gyvendinimo

tvarka;

7) naudojimosi ryio priemonmis kainiai, kai jie skaiiuojami kitaip, nei prasta;

8) laikotarpis, kur pasilymas ir kaina galioja;

9) maiausia sutarties trukm, kai sudaroma sutartis dl nuolatinio preki tiekimo

ar paslaug teikimo.

5. io straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos komercinis pobdis turi bti

aikiai ir suprantamai ireiktas bei atitikti naudojamas ryio priemones. Jeigu kalbama

telefonu, preks pardavjas ar paslaugos teikjas privalo aikiai idstyti komercin

pokalbio tiksl.

6. Iki sutarties vykdymo, o kai preks tiekiamos, ne vliau kaip pateikiant prekes

(jeigu jas pateikia ne pardavjo galiotas treiasis asmuo) vartotojas turi gauti informacij

ratu (nebent tokia informacija ratu jau buvo pateikta vartotojui prie sutarties sudarym)

apie:

1) silom prek ar paslaug (pavadinimas, pagrindins savybs);

2) pardavj ar paslaug teikj; nurodoma kur ir kam vartotojas gali adresuoti bet

kok skund;

3) vartotojo teiss nutraukti sutart pagal 18 straipsnio nuostatas gyvendinimo

tvark;

4) mokjimo, pristatymo ar atlikimo tvark, pardavjo teikiamas preks prieiros

paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;

5) sutarties nutraukimo slygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesniam nei

vieneri met terminui.

7. Pareiga rodyti, kad io straipsnio 6 dalyje nustatyta informacija ratu buvo

teikta vartotojui, tenka pardavjui ar paslaug teikjui.

8. Pardavjas turi pateikti prekes per 30 kalendorini dien nuo sutarties sudarymo

dienos, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

15

18 straipsnis. Vartotojo teis nutraukti preki pirkimopardavimo ar

paslaug teikimo sutart, sudaryt naudojant ryio

priemones

1. Vartotojas turi teis nutraukti preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo

sutart, sudaryt naudojant ryio priemones, pranedamas ratu apie tai pardavjui ar

paslaug teikjui per 7 darbo dienas nuo preki pristatymo dienos (kai preks perkamos)

ar sutarties sudarymo dienos (kai paslaugos teikiamos). Jeigu io statymo 17 straipsnio 6

dalyje nurodyta informacija ratu vartotojui nebuvo pateikta, vartotojas turi teis nutraukti

sutart per 3 mnesius nuo jos sudarymo dienos.

2. Draudiama io straipsnio 1 dalyje nustatyt vartotojo teis nutraukti sutart

suvaryti bet kokiais papildomais pareigojimais ar mokomis ar bet kokiu kitu bdu

apriboti ar panaikinti, iskyrus iame straipsnyje numatytus atvejus.

3. Vartotojas negali pasinaudoti io straipsnio 1 dalyje nustatyta teise nutraukti

sutart, jeigu sutartis sudaryta dl:

1) garso ir vaizdo krini ir fonogram bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose,

kompiuterini program tiekimo ir vartotojas paeid pakuots apsaugas;

2) laikrai, urnal ar kit periodini leidini tiekimo;

3) dalyvavimo aidimuose ar loterijose.

4. Pirkdamas prek, vartotojas gali pasinaudoti io straipsnio 1 dalyje nustatyta

teise, jeigu prek nebuvo sugadinta ar jos ivaizda i esms nepasikeit. Preks ar jos

pakuots ivaizdos pakeitim, kurie buvo btini norint apirti gaut prek, negalima

laikyti esminiais preks ivaizdos pakeitimais.

5. Jeigu vartotojas pasinaudojo iame straipsnyje nustatyta teise nutraukti sutart,

kai u prek ar paslaug visikai ar i dalies sumokama pagal tam tikslui pardavjo ar

paslaug teikjo ir vartotojo arba pardavjo ar paslaug teikjo ir treiojo asmens sudaryt

vartojimo kredito sutart, tai ta vartojimo kredito sutartis turi bti nutraukiama be joki

papildom pareigojim vartotojui.

6. Gavs io straipsnio 1 dalyje numatyt praneim dl sutarties nutraukimo, per

15 dien pardavjas privalo atsiimti prek ir grinti vartotojui u j sumoktus pinigus, o

paslaug teikjas grinti u paslaug sumoktus pinigus.

7. Jeigu kyla ginas dl preks ivaizdos pasikeitim ar preks sugadinimo,

pardavjas privalo kreiptis Tarnyb arba Inspekcij ir dalyvaujant vartotojui pateikti

prek ekspertizei. Ekspertizs ilaidas moka kaltoji alis.

16

19 straipsnis. Preki tiekimas ar paslaug teikimas be vartotojo sutikimo

1. Draudiama tiekti prekes ar teikti paslaugas vartotojui be jo sutikimo, jeigu u

jas reikalaujama mokti.

2. Jeigu vartotojui buvo pateiktos preks ar suteiktos paslaugos be jo sutikimo,

vartotojas gali naudotis jomis savo nuoira neatlygintinai.

20 straipsnis. iame skirsnyje nustatyt vartotoj teisi gynimas

1. Jeigu pardavjas ar paslaug teikjas nevykdo vartotojo reikalavim, vartotojas

turi teis kreiptis :

1) Taryb dl paeist vartotoj teisi gynimo;

2) teism dl sutarties nutraukimo ir sumokt pinig grinimo bei nuostoli

atlyginimo.

2. Taryba, nustaiusi, kad pardavjas ar paslaugos teikjas nevykdo io statymo 18

straipsnio 6 dalies reikalavim, turi teis kreiptis teism dl preki pirkimopardavimo ar

paslaug teikimo sutarties nutraukimo ir vartotojo sumokt pinig grinimo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TEISS TAM TIKRU LAIKU NAUDOTIS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

PIRKIMAS

21 straipsnis. Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis

pirkimo sutartis

1. Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartis yra

ne trumpesniam kaip 3 met terminui sudaryta sutartis, pagal kuri vartotojas, nesvarbu,

kokios ries sudaryta sutartis, gyja teis naudotis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru

laiku ne maiau kaip 1 savait per metus.

2. Pardavjas, prie sudarydamas teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis

patalpomis pirkimo sutart, turi teikti vartotojui suteikiam gyvenamj patalp

apraym. Jame turi bti nurodyta informacija apie gyvenamsias patalpas, kitus asmenis,

turinius teis naudotis suteikiamomis patalpomis, gyvenamj patalp savininkus,

vartotojo teises, taip pat informacija apie mokesius u teis naudotis gyvenamja patalpa

bei kitus papildomus mokesius. Privalom duomen, kurie turi bti pateikti suteikiam

gyvenamj patalp aprayme bei sutartyje, minimal sra nustato Vyriausyb arba jos

17

galiota institucija. Suteikiam gyvenamj patalp apraymas yra neatskiriama sutarties

dalis.

3. Suteikiam gyvenamj patalp apraymas ir sutartis turi bti parayti

valstybine kalba. Jeigu gyvenamosios patalpos, dl kuri naudojimosi teiss sudaroma

sutartis, yra kitoje valstybje, pardavjas turi pateikti vartotojui sutarties vertim vien

toje valstybje oficialiai vartojam kalb.

4. Bet kokiame skelbime, kuriame siloma sigyti teis tam tikru laiku naudotis

gyvenamosiomis patalpomis, turi bti nurodyta, kur ir kaip vartotojas gali gauti suteikiam

gyvenamj patalp apraym.

22 straipsnis. Vartotojo teis nutraukti teiss tam tikru laiku naudotis

gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutart

1. Vartotojas turi teis nutraukti teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis

patalpomis sutart, pranedamas ratu apie tai pardavjui per 10 dien nuo sutarties

sudarymo dienos.

2. Jeigu sutarties sudarymo metu vartotojui neteikiamas suteikiam gyvenamj

patalp apraymas arba jame nra vis privalom duomen, vartotojas turi teis nutraukti

sutart per 4 mnesius nuo jos sudarymo dienos. Jeigu suteikiam gyvenamj patalp

apraymas, kuriame pateikti visi privalomi duomenys, teikiamas per iuos 4 mnesius, io

straipsnio 1 dalyje numatytas laikotarpis pradedamas skaiiuoti nuo suteikiam

gyvenamj patalp apraymo teikimo dienos.

3. Jeigu vartotojas pasinaudojo iame straipsnyje nustatyta teise nutraukti sutart,

kai u teis naudotis tam tikru laiku gyvenamosiomis patalpomis visikai ar i dalies

sumokama pagal tam tikslui pardavjo ir vartotojo arba pardavjo ir treiojo asmens

sudaryt vartojimo kredito sutart, tai ta vartojimo kredito sutartis taip pat turi bti

nutraukiama.

4. Draudiama io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyt vartotojo teis nutraukti

sutart suvaryti bet kokiais papildomais pareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu

bdu apriboti ar panaikinti.

5. Pardavjas neturi teiss reikalauti i vartotojo bet kokio iankstinio apmokjimo

prie pasibaigiant laikotarpiui, per kur vartotojas turi teis nutraukti sutart. Jeigu toks

iankstinis apmokjimas buvo atliktas, pardavjas, gavs iame straipsnyje numatyt

vartotojo praneim apie sutarties nutraukim, privalo per 10 dien grinti sumoktus

pinigus vartotojui.

18

23 straipsnis. iame skirsnyje nustatyt vartotoj teisi gynimas

1. Jeigu pardavjas nevykdo vartotojo reikalavim, vartotojas turi teis kreiptis :

1) Taryb dl paeist vartotoj teisi gynimo;

2) teism dl sutarties nutraukimo ir sumokt pinig grinimo bei nuostoli

atlyginimo.

2. Taryba, nustaiusi, kad pardavjas nevykdo io statymo 22 straipsnio 5 dalies

reikalavim, turi teis kreiptis teism dl teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis

patalpomis pirkimo sutarties nutraukimo ir vartotojo pardavjui sumokt pinig

grinimo.

ATUNTASIS SKIRSNIS

VARTOJIMO KREDITAS

24 straipsnis. Vartojimo kredito sutartis

1. Vartojimo kredito sutartis yra kredito davjo ir vartotojo sutartis, pagal kuri

kredito davjas suteikia arba sipareigoja suteikti vartotojui prekms arba paslaugoms

pirkti:

1) kredit atidto mokjimo, taip pat mokjimo idstymo (mokjimo dalimis)

bdu;

2) kreditus, skaitant indlio arba banko sskaitos kredit.

2. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma lizingo (iperkamosios nuomos) ar

kita panaaus pobdio sutartis, pagal kuri preks, esanios sutarties dalyku, pereina

vartotojo nuosavybn, kai per sutartyje nustatyt termin sumokama preks kaina, kredito

palkanos bei kiti su kredito suteikimu ir naudojimu susij mokesiai (jei jie yra).

3. io skirsnio nuostatos netaikomos, kai pagal vartojimo kredito sutart:

1) kreditas suteikiamas keiiant nekilnojamj turt;

2) vartotojas nemoka joki palkan ir su kredito suteikimu bei naudojimu

susijusi mokesi;

3) vartotojas sipareigoja grinti kredit ne per ilgesn kaip 3 mnesi laikotarp

arba kai kredito suma yra ne didesn kaip 1000 lit;

4) u tam tikr nuolatin teikiam paslaug vartotojas moka dalimis paslaugos

teikimo metu.

19

4. Vartojimo kredito sutartis turi bti raytin. Vienas sutarties egzempliorius

teikiamas vartotojui. Pareiga rodyti, kad sutartis teikta vartotojui, tenka kredito davjui.

5. Vartojimo kredito sutartyje turi bti nurodyta:

1) kredito suma arba kredito limitas (jeigu jis yra);

2) bendros kredito kainos metin norma, palkan norma ir su kredito suteikimu

bei naudojimu susij mokesiai;

3) kredito grainimo terminas arba, jeigu kreditas turi bti grinamas dalimis,

kiekvienos mokos suma ir mokjimo terminai;

4) kai kreditas skirtas prekei ar paslaugai pirkti, preks (paslaugos) kaina ir

bendra kredito suma;

5) vartotojo teis grinti kredit iki jo grinimo termino pabaigos pagal 25

straipsnio nuostatas;

6) bendros kredito kainos metins normos keitimo slygos ir tvarka, jeigu tokia

galimyb yra nustatyta sutartyje, su slyga, kad pakeitim negali daryti kredito davjas

vienaalikai.

6. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu vartotojui ratu praneama apie:

1) teikiamo kredito apribojimus (jeigu j yra);

2) metin palkan norm ir mokesius, taikomus nuo sutarties sudarymo, bei

slygas, kuriomis jie gali bti keiiami;

3) galimus santyki pagal sutart pasibaigimo bdus ir sutarties nutraukimo

procedr.

7. Bendros kredito kainos metins normos apskaiiavimo tvark nustato

Vyriausyb ir Lietuvos bankas.

8. Bet kokiame silyme sudaryti vartojimo kredito sutart (taip pat ir reklamoje)

turi bti nurodyta bendros kredito kainos metin norma. Raytiniame silyme turi bti

pateiktas bendros kredito sumos apskaiiavimo pavyzdys.

9. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nra io straipsnio 5 dalyje nustatytos

privalomos informacijos arba ji yra klaidinanti, vartotojas turi teis nutraukti vartojimo

kredito sutart. iuo atveju vartotojas privalo grinti kredit, bet neprivalo mokti

sutartyje numatyt palkan ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusi mokesi.

25 straipsnis. Vartojimo kredito iankstinio grinimo teis

20

Vartotojas turi teis grinti kredit nesibaigus jo grinimo terminui. iuo atveju

jis sumoka iki kredito grinimo datos priskaiiuotas palkanas ir su kredito suteikimu bei

naudojimu susijusius mokesius.

26 straipsnis. Sutarties nutraukimas kredito davjo reikalavimu

Kredito davjas turi teis nutraukti sutart, jeigu yra ios slygos:

1) mokos nesumoktos ilgiau kaip 1 mnes ir j suma yra ne maesn kaip 10

procent bendros kredito sumos;

2) mokos nesumoktos per 2 savaites nuo papildomo praneimo teikimo

vartotojui.

27 straipsnis. Draudimas priimti vekselius, ekius ir skolos ratus

1. Kredito davjui draudiama i vartotojo priimti mokas pagal kredito sutart

vekseliais, ekiais ir skolos ratais.

2. Kredito davjas, prims mokas io straipsnio 1 dalyje numatytomis mokjimo

priemonmis, turi atlyginti vartotojui bet kokius nuostolius, susijusius su i mokjimo

priemoni tolesniu naudojimu.

28 straipsnis. Kredito sutartis dl tam tikr preki ar paslaug pirkimo

1. Jeigu vartotojas ir kredito davjas sudaro sutart dl tam tikr preki ar paslaug

pirkimo finansavimo, o tarp kredito davjo ir pardavjo ar paslaug teikjo yra sudaryta

sutartis dl i preki pardavimo ar paslaug teikimo finansavimo, kai pardavjas ar

paslaug teikjas nevykdo arba netinkamai vykdo savo sutartinius sipareigojimus, tai

vartotojas turi teis:

1) nevykdyti kredito sutarties;

2) reikalauti, kad kredito davjas grint jau sumoktas mokas ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusius mokesius.

2. Vartotojas gali pasinaudoti io straipsnio 1 dalyje numatytomis teismis tik po

to, kai jis dl sutarties slyg vykdymo kreipsi pardavj ar paslaug teikj ir ne vliau

kaip per 2 savaites nuo tokio kreipimosi preki pirkimopardavimo ar paslaug teikimo

sutarties slygos nebuvo vykdytos.

3. Vartotojas, kurio teiss, numatytos sutartyje, buvo paeistos, gali kreiptis

Taryb arba teism.

21

DEVINTASIS SKIRSNIS

VARTOTOJ TEISI GYNIMO INSTITUCIJOS IR

ATSAKOMYB U IO STATYMO PAEIDIMUS

29 straipsnis. Vartotoj teisi gynimo valstybs staigos

1. Taryba kartu su Tarnyba ir Inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi io statymo.

2. Taryba yra valstybs staiga prie Vyriausybs galiotos ministerijos. J steigia ir

jos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Tarybos darbo tvark ir jos nagrinjam klausim

proceso taisykles nustato is ir kiti statymai bei Tarybos priimtas darbo reglamentas.

3. Taryba yra juridinis asmuo, turintis sskait bankuose ir antspaud su Lietuvos

valstybs herbu bei savo pavadinimu.

4. Taryba yra biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto.

5. Taryb sudaro pirmininkas ir 4 nariai. Kai Tarybos pirmininko nra, j

pavaduoja jo paskirtas Tarybos narys. Tarybos pirmininkas bei nariai valstybs tarnyb

priimami Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka.

6. Tarybos pirmininku bei nariais gali bti nepriekaitingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilieiai, turintys auktj isilavinim. Pirmenyb teikiama asmenims,

turintiems patyrimo vartotoj teisi gynimo bei produkt saugos srityje.

7. Taryba, sprsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus.

Sprendimai priimami bals dauguma, kai dalyvauja ne maiau kaip 4 Tarybos nariai,

skaitant Tarybos pirminink. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko

balsas. Tarybos sprendimai gali bti skundiami statym nustatyta tvarka.

8. Prie Tarybos kaip patariamoji institucija sudaroma Vartotoj teisi apsaugos

komisija. J sudaro ir sudt tvirtina Taryba. Komisijos nariai yra Sveikatos apsaugos

ministerijos, kio ministerijos, ems kio ministerijos ir kit suinteresuot valstybs,

savivaldybi staig bei visuomenini organizacij atstovai. Komisijos nuostatus tvirtina

Taryba. Komisijai vadovauja Tarybos pirmininkas.

30 straipsnis. Tarybos funkcijos ir teiss

1. Taryba:

22

1) atlieka vartotoj skund neteismin nagrinjim, t. y. nagrinja Tarnybos ir

Inspekcijos pateiktus dokumentus dl vartotoj teisi paeidim ir priima sprendimus dl

vartotoj paeist teisi gynimo;

2) atlieka vartojimo sutari nesining slyg taikymo kontrol;

3) nagrinja vartotoj skundus dl vartojimo sutari nesining slyg taikymo

ir dl io statymo penktajame, etajame, septintajame ir atuntajame skirsniuose

numatyt vartotoj teisi paeidim;

4) gyvendina valstybin vartotoj teisi gynimo politik;

5) koordinuoja ir atlieka vartotoj ekonomini interes gynim, priiri vartojimo

preki bei paslaug rink ir vartotojams skirt reklam;

6) utikrina keitimsi informacija su Europos Sjunga bei valstybmis narmis;

7) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose vartotoj teisi

gynimo srityje;

8) pagal savo kompetencij priima teiss aktus;

9) organizuoja vartotoj, preki pardavj, gamintoj bei paslaug teikj vietim

vartotoj teisi gynimo srityje;

10) atlieka io bei kit statym ir teiss akt numatytas funkcijas bei galiojimus;

11) pagal kompetencij atlieka statym ir kit teiss akt projekt ekspertiz,

teikia Vyriausybei ivadas, ar ie aktai atitinka valstybs politik vartotoj teisi gynimo

srityje;

12) pagal kompetencij taiko statym numatytas poveikio priemones io statymo

paeidjams.

2. Taryba turi teis:

1) gauti i valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, gamintoj, importuotoj,

preki pardavj ir paslaug teikj io statymo paeidimams tirti reikaling informacij,

dokumentus;

2) atlikti tyrimus, kreiptis teism dl paeist vartotoj teisi gynimo io statymo

nustatytais atvejais.

31 straipsnis. Visuomenins vartotoj organizacijos

1. Lietuvos Respublikos visuomenins vartotoj organizacijos turi teis:

1) gauti informacij i atitinkam valstybs ir savivaldybi institucij bei staig,

gamintoj, importuotoj, preki pardavj, paslaug teikj apie gamini, parduodam

23

preki bei teikiam paslaug kokyb ir kitus duomenis, reikalingus vartotoj teisms ir

interesams ginti, iskyrus valstybs, tarnybos ir komercines paslaptis;

2) tirti vartotoj nuomon apie preki ir paslaug asortiment, kokyb, prekybos ir

paslaug teikimo organizavim;

3) tikrinti preki ir paslaug kokyb nustatyta tvarka akredituotose savo bandym

laboratorijose, taip pat pateikti prekes bei paslaugas ekspertizei ir bandymams

kompetentingoms Lietuvos Respublikos ir usienio organizacijoms;

4) vieai skelbti vartotoj nuomons tyrim bei preki ir paslaug ekspertizi ir

bandym rezultatus, leisti vartotojams skirtus leidinius, verstis vartotoj vietimo veikla;

5) teikti valstybs ir savivaldybi institucijoms bei staigoms pasilymus dl

vartotoj sveikatai pavojing preki ir paslaug gamybos, pardavimo (teikimo)

udraudimo, teikti preki gamintojams, importuotojams, pardavjams ir paslaug

teikjams pasilymus dl preki ir paslaug kokybs gerinimo;

6) ginti vartotoj teises, j ekonominius ir socialinius interesus valstybs ir

savivaldybi institucijose bei staigose;

7) vartotojo praymu ar savo iniciatyva reikti iekinius teisme.

2. Valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos remia visuomenines vartotoj

organizacijas. Valstyb ioms organizacijoms teikia finansin param.

32 straipsnis. Pardavj ir paslaug teikj atsakomyb

1. U vartotojams padaryt al pardavjas ir paslaug teikjas atsako statym

nustatyta tvarka.

2. Asmenys, paeid pagal statym priimtas taisykles ar kitus teiss aktus,

traukiami atsakomybn statym nustatyta tvarka.

2 straipsnis. statymo sigaliojimas

1. Vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymas, iskyrus Vartotoj teisi

gynimo statymo 29 ir 30 straipsnius, sigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj Vartotoj teisi gynimo statymo 7 straipsnio 4 ir

6 dalyse nurodyto 2 met termino taikomas 6 mnesi terminas.

24

3 straipsnis. Netek galios teiss aktai

sigaliojus iam statymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas (in., 1994, Nr. 94-

1833);

2) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vartotoj

teisi gynimo statymo gyvendinimo (in., 1994, Nr. 94-1834).

4 straipsnis. statymo gyvendinimas

Vyriausyb ar jos galiotos institucijos, Lietuvos bankas iki 2001 m. sausio 1 d.

priima Vartotoj teisi gynimo statymo gyvendinimui btinus teiss aktus.

Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

S T A T Y M A SPIRMASIS SKIRSNISANTRASIS SKIRSNISTREIASIS SKIRSNISKETVIRTASIS SKIRSNISETASIS SKIRSNISSEPTINTASIS SKIRSNISATUNTASIS SKIRSNISDEVINTASIS SKIRSNIS