Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2014 m. vasario 27 d. Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS ............................................................................ 3

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................... 10

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS ............................................................... 12

PROGRAMA „ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ (KODAS 01-05) .. 12

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................................................................... 31

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS ..................................................................................... 37

ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS (KODAS 01-02) .................................................................................... 38

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................................................................... 39

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS ..................................................................................... 40

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS ..................................................................................................... 41

LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ..................................................................................... 41

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METŲ EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................... 42

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 44

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2010–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 45

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 46

LIETUVOS INOVACIJŲ 2010–2020 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2010–2013 METŲ PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI ................................................................................. 47

NACIONALINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS REZULTATAI ....................................... 49

PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................................................................... 50

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 51

ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS TERITORIJOJE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................... 52

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS .................... 52

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI ............................ 63

3

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendindami 2013 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, atlikome šiuos svarbiausius darbus ir pasiekėme tokių rezultatų:

I prioritetas. Atsakinga ir kryptinga ūkio politika. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ ir „Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas“ įgyvendinimo.)

Nustatėme atskirų sektorių plėtros kryptis parengdami: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, kurioje nustatyti

tikslai, uždaviniai, siektini rezultatai veiksmingai Lietuvos inovacijų sistemai sukurti ir sudaryti sąlygas įvairių sričių inovacijoms, prioritetą skiriant toms sritims, kurios turi didžiausią poveikį šalies konkurencingumui (patvirtinta 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1281).

Lietuvos eksporto plėtros gaires 2014–2020 metams, kuriose nustatyti prioritetiniai eksporto plėtros tikslai, siektini rezultatai, skatinimo prioritetai, kriterijai ir veiklos (patvirtinta 2014 m. sausio 27 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-58).

Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos projektą, kuriame nustatyti turizmo plėtros tikslai ir uždaviniai, apimantys konkurencingų turizmo produktų kūrimą, turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą, palankios turizmo verslui aplinkos kūrimą ir skatinimą, efektyvių rinkodaros ir komunikacijos priemonių diegimą, siekiant didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą ir žinomumą užsienio rinkose (2013 m. gruodžio 31 d. projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei).

Pagal Ūkio ministerijos kompetenciją užtikrinome sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybai:

Pasirengėme ir pirmininkavome ES Konkurencingumo tarybai ir ES Tarybos darbo grupėms.

Organizavome neformalios ES Konkurencingumo tarybos posėdį (liepos 22–23 d.), kuriame dalyvavo maždaug 140 dalyvių. Pagrindinė diskusijų tema – viešojo administravimo modernizavimas. Susitikimo dalyvių išsakytos nuomonės padėjo rengti ES Konkurencingumo tarybos išvadas.

Organizavome 13–ąją Europos bendrovių valdymo konferenciją bendrovių valdymo klausimais (spalio 8–9 d.), kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių. Pagrindinė konferencijos tema – akcininkų aktyvus dalyvavimas bendrovių valdysenoje. Konferencijos metu aptarti aktualūs bendrovių valdysenos klausimai prisidės prie tinkamo Lietuvos interesų atstovavimo ES Tarybos Bendrovių teisės darbo grupėje nagrinėjant būsimas Europos Komisijos (toliau – EK) iniciatyvas.

Organizavome Mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėją, Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų baigiamąjį renginį, Europos verslininkystės savaitės baigiamąjį renginį ir Mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau–MVĮ) pasiuntinių susitikimą (lapkričio 25–27 d.), kuriuose dalyvavo maždaug 550 dalyvių. Renginiuose daugiausia dėmesio skirta MVĮ prieigos prie finansų, verslo aplinkos gerinimo, atsakingo verslumo, žaliosios ekonomikos, skaitmeninių technologijų įtakos, pažangiojo reglamentavimo ir administracinės naštos įmonėms mažinimo klausimams aptarti.

Organizavome 12–ąjį Europos turizmo forumą (spalio 17–18 d.), kuriame dalyvavo apie 200 dalyvių. Forume „Turizmas – ekonomikos augimo, socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“ aptarti turizmo sektoriaus iššūkiai ir galimybės, ateities perspektyvos ir

4

pokyčiai populiarinant Europą – turistų lankomiausią žemyną pasaulyje. Forumo metu Europos turizmo verslo asociacijos pasirašė Pasaulinį turizmo etikos kodeksą.

Organizavome Geresnio reglamentavimo direktorių ir ekspertų susitikimą (birželio 5–7 d.), kuriame dalyvavo apie 70 ekspertų iš visų ES valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės šalių. Per susitikimą daug dėmesio skirta prisitaikymo prie teisės aktų reikalavimų sąnaudų mažinimo, valdymo reformų viešinimo, verslo priežiūros ir patikrinimų gerosios praktikos principams aptarti.

Organizavome Konkurencingumo ir augimo darbo grupės renginį (liepos 14–16 d.), kuriame dalyvavo apie 60 dalyvių. Renginio tema – „Europos Sąjungos vidaus rinka – inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms“. Susitikimo dalyviai diskutavo, su kokiomis kliūtimis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės, plėtodamos savo veiklą ES vidaus rinkoje, kokių priemonių reikia imtis gerinant verslo aplinką ES.

Aktyviai dalyvavome sprendžiant Europos ir pasaulio turizmo politikos klausimus – kandidatavome į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomąją tarybą (Lietuva nebuvo išrinkta į Vykdomąją tarybą dėl surinkto per mažo balsavusių Europos šalių skaičiaus).

Skatinome sveikatos turizmo plėtrą ir didinome atvykstamojo turizmo srautus iš trečiųjų šalių – 2013 m. gegužę įkurtas ir sėkmingai veikia Lietuvos medicinos turizmo klasteris, Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos projekte sveikatos (medicinos) turizmą išskyrėme tarp prioritetų ir numatėme priemonių jam plėtoti.

Svarbiausias rezultatas: Pasaulio ekonomikos forumo tyrime 2013 metais pagal konkurencingumą Lietuva

užėmė 48 vietą iš 148 pasaulio valstybių (2012 metais buvo 45 iš 144 pasaulio valstybių). __________________________________________________________________________________________________________

II prioritetas. Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas.

Parengėme Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus (šis įstatymas priimtas 2013 m. spalio 22 d. Nr. XII-569), kuriais valstybės ir savivaldybės institucijoms nustatyta pareiga Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą sutartį ir vėlesnius sutarties pakeitimus. Šis reikalavimas bus taikomas ne tik tarptautinių, bet ir supaprastintų pirkimų atveju, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Minėtą pareigą nustatančios nuostatos įsigalios 2015 m. sausio 1 dieną.

Sudarėme galimybę per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą įsigyti daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) reikalingus darbus ir paslaugas: pastatų modernizavimo darbus su projektavimu ir be projektavimo; techninės priežiūros ir techninio projekto ekspertizės paslaugas; energetinio sertifikavimo ir investicinių planų parengimo paslaugas. Sukurtos 2 rangos darbų su projektavimu (skirtingos pirkimo objekto apimties) dinaminės pirkimo sistemos.

Pagal poreikį atnaujinome CPO elektroninio katalogo esamą informacinę sistemą, taip užtikrindami nepertraukiamą pirkimų vykdymą.

Išplėtėme CPO elektroninio katalogo asortimentą – papildėme katalogą naujais pirkimų moduliais: statinio energetinio naudingumo sertifikato ir statinio atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, mobiliųjų telefonų, renovavimo darbų su projektavimu ir be projektavimo, techninio projekto ekspertizės paslaugomis, ir atnaujinome šiame kataloge veikiančius vaistų, elektros energijos, kanceliarinių prekių, statinio statybos

5

techninės priežiūros, spausdintuvų eksploatacinių medžiagų ir kompiuterinės įrangos pirkimų modulius. Svarbiausias rezultatas:

Duomenys apie centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalį iš bendros viešųjų pirkimų vertės bus žinomi 2014 m. kovo mėnesį Viešųjų pirkimų tarnybai apibendrinus perkančiųjų organizacijų ataskaitų duomenis. ___________________________________________________________________________________________________________

III prioritetas. Verslo ir investicinės aplinkos gerinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

Suderinome 36 naujus kontrolinius tikrinamų aspektų klausimynus, taikomus mokesčių, darbo teisės, gamybos, prekybos, ženklinimo, fasavimo, paslaugų, visuomenės sveikatos, radiacinės saugos ir kitose srityse, taip pat suderinome 12 atnaujintų kontrolinių klausimynų, taikomų prekybos, statybos, miškininkystės, darbo teisės bei darbuotojų saugos ir kitose srityse.

Pradėjome rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimą (tyrimo rezultatai planuojami 2014 m. gegužės mėn.).

Vyriausybei pateikėme ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo plano krypčių rekomendacijas (Konsolidavimo plano projektas svarstytas Vyriausybės strateginiame komitete 2014 m. vasario mėn.).

Siekdami supaprastinti ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir reikalavimus:

Atlikome Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos, Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos banko kompetencijos sričiai priskirtų teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę ir pateikėme išvadas bei pasiūlymų dėl būtinų teisės aktų pakeitimų projektų (išvadoms ir pasiūlymams Vyriausybė pritarė, ministerijos yra įpareigotos parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus).

Parengėme Licencijavimo pagrindų aprašo pakeitimo projektą (patvirtintas 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 937), patikslindami licencijų išdavimo modelius (pagal modelį „D“ verslininkas galės pradėti vykdyti veiklą jau kitą dieną nuo pranešimo pateikimo institucijai apie planuojamą pradėti nerizikingą veiklą. Pagal modelį „G“, siekdamas užsiimti didelės rizikos veikla, verslininkas vykdyti veiklą galėtų pradėti tik licenciją ar leidimą išduodančiai institucijai atlikus išankstinį įmonės patikrinimą).

Atsižvelgdami į Pasaulio banko „Doing Business 2013“ ataskaitoje pateiktus rodiklius, pagerinome situaciją probleminėse srityse ir Pasaulio banko „Doing Business 2014“ ataskaitoje Lietuva iš 27 pakilo į 17 vietą (verslo pradžios srityje iš 107 pakilo į 11 vietą; statybos leidimų gavimo srityje iš 48 pakilo į 39 vietą; kredito gavimo srityje iš 53 pakilo į 28 vietą; investuotojų apsaugos srityje iš 70 pakilo į 68 vietą; mokesčių mokėjimo srityje iš 60 pakilo į 56 vietą; užsienio prekybos srityje iš 24 pakilo į 15 vietą).

Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukėme investicijų projektų, kuriuos įgyvendinus bus sukurtos 1 198 naujos darbo vietos.

Gerindami investicinę aplinką, parengėme ir pateikėme Vyriausybei Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, reglamentuojantį

6

pramoninių parkų veiklos teisinį reguliavimą, ir šio projekto numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą.

Atrinkome Marijampolės, Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų valdytojus.

Išnagrinėjome pelno mokesčio lengvatos taikymo reinvestuojamam pelnui privalumus ir trūkumus ir pateikėme išvadas dėl Finansų ministerijos parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų (pasiūlėme palikti terminą, per kurį būtų taikomas apmokestinamojo pelno sumažinimas. Nustačius neribotą lengvatos galiojimo terminą nebūtų užtikrintas sistemiškas ir periodiškas lengvata siekiamų tikslų įgyvendinimo vertinimas).

Formavome nemokumo politiką: Parengėme Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo (XIIP-1246) ir Įmonių

restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (XIIP-1248) projektus, juos patvirtinus Lietuvos Respublikos Seimui, bus sudaryta galimybė Europos Sąjungos valstybių narių paslaugų teikėjams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1061 projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ir bus svarstomi per pavasario sesiją).

Parengėme Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (priimtas 2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-237), kuriame, siekiant leisti likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti tik su įmonės veiklos nutraukimu susijusius sandorius, sureguliuotas ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto metu. Taip pat pakeista tyčinio bankroto sąvoka, nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos – sudarytos sąlygos formuoti bendrą teismų praktiką, tinkamai taikyti naujas teisinio reguliavimo priemones tam, kad būtų įvertinti su nemokumu susiję nesąžiningi verslo subjektų veiksmai. Svarbiausi rezultatai:

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva pagal sudarytas verslo sąlygas bendrame pasaulio šalių reitinge užima 17 vietą iš 189 pasaulio valstybių.

Per tris pirmuosius 2013 metų ketvirčius tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje padaugėjo 0,4 proc. (metiniai duomenys bus paskelbti 2014 metų balandžio mėnesį). _____________________________________________________________________________________________________________________

IV prioritetas. Verslumo skatinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

Parengta pasiūlymų dėl verslumą ugdančių programų bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose, jie pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti (pasiūlymus rengė Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos ir VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ atstovai).

Siekiant sukurti naujų viešųjų paslaugų teikimo verslui priemonių, parengta studija, kurioje aptarti du pradedančiųjų verslininkų konsultavimo modeliai: pagal pirmąjį konsultavimo modelį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir sukurti (plėtoti) verslo konsultavimo centrus apskričių centruose, pagal antrąjį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir mobilųjį atstovų tinklą.

Pritaikėme Lietuvos profesijų klasifikatorių duomenims teikti ir perdavėme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

7

(toliau – „Sodra“). Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. darbdaviai, įdarbindami naują darbuotoją, teikia „Sodrai“ duomenis apie darbuotojo profesiją – pildydami pranešimą nurodo priimamo darbuotojo profesijos kodą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių. Surinkta informacija bus naudojama rengiant specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ peržiūrėjome įgyvendinamas verslo plėtros priemones ir padidinome regionuose teikiamų paslaugų apimtį: Lietuvos savivaldybėse pradedantiesiems verslininkams suteikta 1 942 val. nemokamų konsultacijų, surengta 18 mokymų verslo organizavimo klausimais; suorganizuota 19 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“ (bendras renginių dalyvių skaičius – 6 337, dar 2 397 asmenys stebėjo renginius internetu, net 47 proc. dalyvių buvo iš regionų); išdalinti 483 pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai jaunimui iki 29 metų, įkurtos 148 naujos įmonės; išdalinta 38 „Startup Nitro“ krepšelių; su partneriais parengtas televizijos laidų ciklas „Lietuva gali“, skirtas verslumui regionuose skatinti, per nacionalinę televiziją parodyta 20 val. trukmės laidų, pagal jas parengta mokomoji medžiaga pradedantiesiems verslininkams.

Svarbiausias rezultatas:

Tūkstančiui gyventojų teko 67,1 veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą (prognozė, galutiniai 2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 metų birželio mėnesį). ______________________________________________________________________________________________________________________

V prioritetas. Inovatyvios ekonomikos plėtra. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „ Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą“ ir „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

Prie Ūkio ministerijos įkūrėme Inovatyvios ekonomikos tarybą. Tarybos tikslas – stiprinti valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą, sudaryti palankesnę aplinką diegti verslo inovacijas siekiant darnios ūkio plėtros ir didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

Skatinant jaunų inovatyvių įmonių kūrimąsi ir plėtrą bei jaunų tyrėjų verslumą, parengti projektai „Naujų technologinių įmonių inkubavimas“ („Technostartas“) ir „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“, kuriuos įgyvendinant besisteigiančioms mažosioms ir vidutinėms technologijų įmonėms bus teikiami veiklos pradžios inkubavimo paketai (patalpų nuomos, verslo plano rengimo, finansų apskaitos, konsultacijų ir kt.), informacija ir konsultacijos dėl mokslinių tyrimų komercinimo, idėjų kūrimo ir generavimo, mentorių paslaugos, pagalba technologijų perdavimo, prototipų ir (arba) maketų kūrimo klausimais.

Siekdami sukurti efektyvią ir tinkamą ikiprekybinių pirkimų vykdymo teisinę bazę, inicijavome projektą „Ikiprekybinių pirkimų teisinės aplinkos sukūrimas“, kurį įgyvendinus bus sukurtas ikiprekybinių pirkimų organizavimo (teisinis administracinis) modelis ir parengtas ikiprekybinius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų projektų rinkinys (projekto įgyvendinimas numatytas 2014 m. IV ketv.).

Pradėjome rengti inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymo rekomendacijų projektą.

Parengėme ir pradėjome įgyvendinti biokuro tiekimo grandinės formavimo (biokuro klasterio) bandomąjį projektą. Penkios įmonės kartu su dviem mokslo ir studijų institucijomis priėmė sprendimą įkurti BIOKOGEN klasterį, kurio vizija – kurti modernią, inovatyvią biokuro įrangą ir pažangiąsias technologijas ir jas komercinti, siekiant sudaryti

8

galimybių kurui naudoti nekokybiškų parametrų biomasę. Pasirašyti bendradarbiavimo ketinimo protokolai su Utenos, Birštono ir Varėnos savivaldybių teritorijose veikiančiais verslininkais dėl bioklasterių įkūrimo ir dalyvavimo jų veikloje.

Aptartos Europos bendradarbiaujančios valstybės (toliau – EBV) susitarimo su Europos kosmoso agentūra sudarymo sąlygos ir pasirengimas nuo 2015 metų vykdyti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą. Planuojama, kad EBV susitarimas bus pasirašytas 2014 m. balandžio–gegužės mėn., o EBV planas gali būti pradėtas vykdyti atitinkamai nuo 2015 m. balandžio–gegužės mėnesių.

Pateikėme pasiūlymų dėl mokslo ir technologijų parkų naudojamo valstybės ar savivaldybės turto valdymo problemų sprendimo (Lietuvos Respublikos Seimo nariui pateiktas Ūkio ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-480 ir jo lydimasis teisės aktas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-481).

Svarbiausi rezultatai: Remiantis Europos Komisijos (EK) parengtu Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės

vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2012 metais išaugo iki 0,28 (2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 m. kovo mėnesį). ___________________________________________________________________________________________________________

VI prioritetas. Valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžeto pajamų didinimas“ įgyvendinimo.)

Parengtos 5 didžiausių strateginę reikšmę valstybei ir jos ūkiui turinčių įmonių ir 37 kitų valstybės valdomų įmonių jų strateginių planų tobulinimo rekomendacijos (darbą atliko Valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijas vykdo valstybės įmonė Valstybės turto fondas).

Parengta ir Vyriausybės pasitarime pristatyta ataskaita „Dėl valstybės dalyvavimo valstybės valdomose įmonėse tikslų“ (ataskaitą parengė Valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijas vykdo valstybės įmonė Valstybės turto fondas).

Parengėme Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo pakeitimus (patvirtinti 2013 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1183), kuriais nustatyta prievolė valstybės valdomoms įmonėms kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu teikti valstybei atstovaujančiai institucijai informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas. Rekomendacijos patvirtintos 2013 m. gruodžio 20 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-1100 „Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Parengtos ir viešai paskelbtos: apibendrinamoji tarpinė 2012 metų 12-os mėnesių ataskaita, apibendrinamoji metinė 2012 metų ataskaita, apibendrinamosios tarpinės 2013 metų 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 9 mėnesių valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitos.

Parengėme Viešųjų įstaigų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais patikslintos viešųjų įstaigų, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės

9

įstaigos, steigimo sąlygos, nustatyti valstybės dalininko teisių perleidimo principai ir procedūros, kai valstybei netikslinga toliau likti viešosios įstaigos dalininke:

Priimti Viešųjų įstaigų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai (2013 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė įstatymams Nr. XII-403 ir Nr. XII-404), jie įsigaliojo 2014 m. sausio 1 dieną.

Parengtas Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų pavesta Ūkio ministerijai parengti pavyzdinius viešosios įstaigos steigimo dokumentus, projektas (Vyriausybė projektui pritarė 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 847).

Parengti ir Ūkio ministerijos interneto svetainėje paskelbti pavyzdiniai viešosios įstaigos steigimo dokumentai, patvirtinti ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1099, kuriais bus naudojamasi elektroniniu būdu steigiant viešąsias įstaigas nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

parengtas ir 2013 m. gruodžio 12 d. Vyriausybei pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas. Svarbiausi rezultatai:

Valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijas vykdo valstybės įmonė Valstybės turto fondas, parengė ir pateikė 42 valstybės valdomų įmonių strateginių planų tobulinimo rekomendacijas.

__________________________________________________________________________________________________________

ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

2013 metais tęsėme procesų valdymo diegimą: parengta procesų matrica (procesai suskirstyti į vadybos, pagrindinius ir pagalbinius procesus), nustatyti procesai, kuriuos optimizuoti reikia pirmiausia: pirkimų valdymas, IT valdymas, komunikacijos valdymas, dokumentų valdymas, strateginis veiklos planavimas. Šiems procesams optimizuoti sudarytos procesų komandos ir nustatyti terminai, iki kada procesas turi būti optimizuotas ir dokumentuotas 2014 metais. Pirkimų valdymo, IT valdymo, strateginio veiklos planavimo procesų optimizavimas pradėtas – surinkta medžiaga apie esamą situaciją.

Tęsėme Ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų funkcijų optimizavimą. Siekdamas optimizuoti Lietuvos metrologijos sistemą 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 19, 22,23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-697. Priėmus šio įstatymo pakeitimus pradėtas reorganizavimo procesas, kurį planuojama baigti iki 2014 metų liepos 1 dienos. Planuojama Valstybinę metrologijos tarnybą reorganizuoti išskaidant ir jos vykdomas funkcijas paskirstyti Ūkio ministerijai (politikos formavimo), Lietuvos metrologijos inspekcijai (priežiūros) ir Valstybinių etalonų laboratorijai (Nacionalinio metrologijos instituto).

10

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Ūkio ministerijos MISIJA – KURTI PALANKIĄ TEISINĘ IR EKONOMINĘ APLINKĄ ŪKIO

PLĖTRAI IR TAIP UŽTIKRINTI VISUOMENĖS GEROVĘ BEI UŽIMTUMĄ. 2013 metais siekėme vieno strateginio tikslo – SKATINTI LIETUVOS ŪKIO PLĖTRĄ IR

DIDINTI KONKURENCINGUMĄ (kodas 01), o pasiektam efektui matuoti buvome nustatę 4 kriterijus.

Pasaulio konkurencingumo indeksas; Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World

Economic Forum) (2013 metais planuota 43 vieta). Pasaulio ekonomikos forumo 2013 metų konkurencingumo ataskaitoje pagal

konkurencingumą Lietuva užėmė 48 vietą iš 148 pasaulio valstybių (2012 metais 45 iš 144). Lietuva gerai įvertinta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (7 vieta), tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimą (9 vieta), moterų užimtumą (10 vieta).

1 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)

Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (2013 metais

planuota 24 vieta). Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, pagal verslo sąlygas

bendrame 189 pasaulio šalių reitinge Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą (Latvija –24, Estija – 22, Lenkija – 45). Palyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuva užima 6 vietą. Didžiausią pažangą Lietuva padarė verslo pradžios srityje – iš „Doing Business 2013“ ataskaitoje nurodytos 107 vietos šalis šoktelėjo 96 pozicijomis į 11 vietą, pagal sąlygas gauti statybos leidimus iš 48 ji pakilo į 39 vietą, pagal galimybes gauti kreditą – iš 53 pakilo į 28 vietą, užsienio prekybos srityje – iš 24 pakilo į 15 vietą.

2 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)

Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas; EK (2013 metais planuota 0,286).

44 45

48

41 39 38 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. planas 2015 m. planas 2016 m. planas

26 27 17

22 20 20

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. planas 2015 m. planas 2016 m. planas

11

2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 metų kovo mėnesį. Remiantis EK parengtu Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės vertinimu, Lietuvos

suminis inovatyvumo indeksas 2012 metais išaugo iki 0,28. Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – pakilo iš menkų inovatorių grupės (angl. modest innovators) ir dabar kartu su Italija, Ispanija, Portugalija, Čekija, Graikija, Slovakija, Vengrija ir Malta priklauso nuosaikių inovatorių grupei (angl. moderate innovators). Pažymėtina, kad Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas didžiausių iš 27 ES šalių – 5 proc., ir tai yra antras rezultatas po Estijos.

Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atotrūkį nuo ES vidurkio inovacijų srityje daugiausia lemia nepakankamai atvira ir patraukli mokslinių tyrimų sistema, mažas patento paraiškų skaičius, mažas trečiųjų šalių doktorantų skaičius, nepakankamas įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) mastas.

Šaltinis – Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė (angl. Innovation Union Scoreboard) 2013, Pro Inno Europe.

3 pav. Suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)

Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis; Lietuvos statistikos departamentas

(2013 metais planuota 4,3 proc.). 2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 metų balandžio mėnesį. 2013 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (toliau –

TUI) Lietuvoje sudarė 42 mlrd. litų. 2012 m. IV ketv. pabaigoje sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 41,78 mlrd. litų. Per tris pirmuosius 2013 metų ketvirčius TUI Lietuvoje išaugo 0,4 procento.

*2013–2016 metais pateikiami prognozuojami duomenys

4 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, proc.

0,255

0,539

0,28

0,544

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

Lietuva ES27

2011

2012

9,9 8,1

4,3 4,5 4,7 4,9

2011 m. 2012 m. 2013 m.* 2014 m.* 2015 m.* 2016 m.*

12

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

2013 metais strateginio tikslo siekėme įgyvendindami 2 programas. Programų priemones vykdė Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie

Ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Lietuvos standartizacijos departamentas, Valstybinė metrologijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA). Iš dalies prisidėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ CPO LT, AB Vilniaus metrologijos centras, Lietuvos energetikos institutas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras.

PROGRAMA „ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ (kodas 01-05)

5 pav. Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos tikslai ir uždaviniai

Uz davinys. Sustiprinti u kio konkurencingumą lemianc ius veiksnius ir pagerinti aplinką

verslui

Uz davinys. Suformuoti inovacijoms palankią aplinką

Uz davinys. Pritraukti tiesioginių uz sienio ir vietinių investicijų

Uz davinys. Vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto ple tros ir

skatinimo politiką

Uz davinys. Sustiprinti SVV finansine s paramos sistemą, tobulinti ekonominę ir informacinę

aplinką

Uz davinys. Sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų ple trai

Tikslas. Didinti s alies u kio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir auks tos pride tine s

verte s verslo lyginamąją dalį verslui

Tikslas. Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir

valdymą

Uz davinys. Informuoti visuomenę Ūkio ministerijos administruojamų sričių

klausimais

Uz davinys. Įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio plėtrai

Uz davinys. Uz tikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos

Tarybai U kio ministerijos kompetencijos srityje

13

VERSLO APLINKA

Daug dėmesio skirta administracinės naštos mažinimui. 2013 metais priimti teisės aktai sąlygoja administracinės naštos sumažinimą 1,5 mln. Lt. Įskaitant visas nuo 2009 metų įgyvendintas administracinės naštos mažinimo priemones, administracinės naštos sumažėjimas siekia 4 mln. Lt. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų sumažinta dar 30 mln. Lt

2013 metais, koordinuojant Ūkio ministerijai, įgyvendintos šios administracinės naštos

mažinimo priemonės: Supaprastinus Žemės gelmių registro tvarkymo taisykles, sudaryta galimybė

dokumentus pateikti elektroniniu būdu, nereikalaujant sudaryti sutarties su Lietuvos geologijos tarnyba.

Supaprastinus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, panaikinta pareiga kartu su prašymu teikti dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ir sudaryta galimybė teikti prašymą elektroniniu būdu naudojantis Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema.

Pakeitus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, leidimui išduoti pateikiamų dokumentų sąrašas sukonkretintas, sutrumpintas, atsisakyta perteklinių reikalavimų; nebereikalaujama teikti kadastro matavimo bylų, nuosavybės teisės dokumentų, duomenų apie darbuotojų skaičių ir kt.; reikalaujama teikti tik 1 dokumentų egzempliorių. Paraiška leidimui gauti arba pakeisti gali būti teikiama elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą arba elektroniniu būdu per Aplinkosauginių leidimų informacinę sistemą.

Atlikta 12 ministerijų ir Lietuvos banko kompetencijai priskirtų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra. Iš įvertintų 423 licencijų rūšių siūloma:

52 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu (deklaracija), kad verslui nereikėtų laukti daugiau kaip 30 dienų norint pradėti veiklą.

Atsisakyti 10 licencijų rūšių kaip perteklinių ar nepagrįstų. Supaprastinti licencijų išdavimo tvarką verslui pakeičiant teisės aktus,

reguliuojančius 160 licencijuojamų veiklos rūšių. Vyriausybei pritarus, institucijos turės parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų

projektus. Parengėme Licencijavimo pagrindų aprašo pakeitimo projektą (patvirtintas

2013 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 964), patikslindami licencijų išdavimo modelius (pagal modelį „D“ verslininkas galės pradėti vykdyti veiklą jau kitą dieną nuo pranešimo pateikimo institucijai apie planuojamą pradėti nerizikingą veiklą. Pagal modelį „G“, siekdamas užsiimti didelės rizikos veikla, verslininkas vykdyti veiklą galėtų pradėti tik licenciją ar leidimą išduodančiai institucijai atlikus išankstinį įmonės patikrinimą).

Ūkio ministerijos valdymo srityje kryptingai vykdėme priemones, mažinančias

administracinę naštą ir lengvinančias verslo sąlygas. Parengtas Gerosios verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo projektas.

Memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Ūkio ministerija yra numačiusi parengti verslui rekomendacijas, kaip

14

prekybos ir paslaugų teikimo vietose turi būti nurodomos kainos dvigubo kainų nurodymo laikotarpiu. Taip pat bus sprendžiama dėl apskaitos, informacinių sistemų pritaikymo, personalo mokymo organizavimo ir verslo apskaitos standartų rekomendacijų rengimo tikslingumo.

Vyriausybei pateiktos ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo plano krypčių rekomendacijos. Verslo priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, didinti darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau panaudoti biudžeto lėšas. 2014 m. vasario 13 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė pateiktiems pasiūlymams dėl ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo krypčių, tikslų ir procesų organizavimo.

Parengėme Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Finansų įstaigų įstatymo papildymo įstatymo projektą (2013 m. gruodžio mėn. Vyriausybė pateikė projektus Lietuvos Respublikos Seimui), kuriais siekiama gerinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą ir stiprinti investuotojų apsaugą. Numatoma galimybė valdybai atlikti stebėtojų tarybos funkcijas, kai pastaroji bendrovėje nesudaroma ir taip nustatyta įstatuose. Siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryboje arba valdyboje, kai pastaroji atlieka priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė narių negalėtų būti darbo santykiais susiję su bendrove. Be to, siūloma numatyti tam tikrus saugiklius (prievolę priimti valdybos sprendimą dėl valdybos nario teisės balsuoti), apribosiančius valdybos narių galimybę balsuoti valdyboje esant interesų konfliktui. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie Civiliniame kodekse įtvirtintos valdybos nario lojalumo pareigos įgyvendinimo praktikoje ir sudarytų teisines prielaidas panaikinti asmeninio suinteresuotumo įtaką priimant sprendimus valdybos posėdžiuose. Šie pakeitimai taip pat padidintų Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą. Be to, siūlomais pakeitimais įgyvendinamos ES bendrovių teisės direktyvos 2012/30/ES ir 2011/35/ES dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti ir savoms akcijoms įgyti.

Parengėme Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (2013 m. gruodžio mėn. Vyriausybė pateikė projektą Lietuvos Respublikos Seimui), kuriuo numatoma gerinti įmonių valdybų kompetenciją, valdybų narių nepriklausomumą ir motyvaciją, siekiant efektyvesnės įmonių veiklos, didinti šių įmonių veiklos skaidrumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikėme Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymų projektų nuostatos suderintos su Paslaugų direktyvos nuostatomis, jos leis sumažinti administracinę naštą ir geriau reglamentuoti alkoholio ir tabako gaminių licencijavimo procedūras.

Parengėme Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių pakeitimo projektą, supaprastinantį licencijų išdavimo tvarką: projekte sudaromos teisinės prielaidos ūkio subjektams gauti prekybos alkoholiu licencijas elektroninėmis priemonėmis, nustatomos sąlygos Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse įsteigtiems juridiniams asmenims gauti vienkartinę licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse, tikslinamos sąvokos ir panaikinamos nebeaktualios ar nepagrįstai administracinę naštą didinančios nuostatos.

Parengėme Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurį priėmus bus aiškiau

15

sureguliuotas poveikio priemonių taikymo procesas, ūkio subjektų teisinė aplinka, sudaryta prielaidų efektyviau taikyti priemones, užkertančias kelią nesąžiningiems veiksmams.

Patvirtinome Išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, vieninga leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarka, leidimą išduodančios institucijos įgaliojimai ir leidimų turėtojų teisės ir pareigos.

Pakeitėme Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Taisyklės pakeistos atsižvelgiant į įvairių institucijų, tarp jų – ES institucijų, priimtus naujus ar pakeistus teisės aktus. Žaislų saugos srityje, siekiant kuo geriau apsaugoti vaikų sveikatą ir gyvybę, nustatytos mažesnės saugios bario išsiskyrimo iš žaislų ribinės vertės. Priėmus Kroatiją į ES, patikslintos Medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės sudedamosioms dalims gaminti, ženklinimo techninio reglamento nuostatos, kurių Lietuvos gamintojams prireiks eksportuojant avalynę į Kroatiją.

Siekdami pagerinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, derinome veiksmus dėl koordinuoto vis dar naudojamų GOST tipo sovietinės gamybos buitinių ir techninių dujų balionų pašalinimo iš šių šalių rinkos (šie balionai nebeatitinka ES techninių reikalavimų).

Parengėme Nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo projektą (patvirtintas Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89). Ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1099 patvirtinti pavyzdiniai viešosios įstaigos steigimo dokumentai.

Siekdami sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bendrijoms, parengėme mažosios bendrijos vadovo civilinės sutarties formos pavyzdį. Jame išdėstytos esminės nuostatos, dėl kurių susitaria šios sutarties šalys: sutarties objekto, sutarties šalių teisių ir pareigų, mokėjimų už teikiamas vadovavimo mažajai bendrijai paslaugas tvarkos, šalių pareiškimų ir garantijų, sutarties galiojimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarkos sąlygų, atsakomybės ir kitos nuostatos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikėme pasiūlymų dėl mažosioms bendrijoms taikytinų valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvatų.

Nustatytos veiksmingos teisinio reguliavimo priemonės, užtikrinančios tyčinių bankrotų prevenciją ir didinančios tyčinių bankrotų išaiškinamumą bei leidžiančios likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti tik su įmonės veiklos nutraukimu susijusius sandorius – 2013 m. balandžio 18 d. priimtame Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XII-237 pakeista tyčinio bankroto sąvoka, nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos. Įstatymo nuostatos sudaro sąlygas formuoti bendrą teismų praktiką, tinkamai taikyti naujas teisinio reguliavimo priemones tam, kad būtų įvertinti su nemokumu susiję nesąžiningi verslo subjektų veiksmai. Įstatyme taip pat sureguliuotas ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto metu – likviduojama dėl bankroto įmonė galės sudaryti tik su įmonės veiklos nutraukimu susijusius arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius, dėl ūkinės komercinės veiklos atsiradę neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų reikalavimai bus teikiami tvirtinti teismui tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą, taip pat kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami grynaisiais pinigais.

Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, kuriais įgyvendinamas laisvo paslaugų judėjimo ES vidaus rinkoje principas sudarys galimybę kitų ES valstybių narių nemokumo procesų administratoriams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje. Naujas reguliavimas įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo sričiai suteiks daugiau skaidrumo, skatins bankroto ir restruktūrizavimo administratorių konkurenciją.

16

Parengti ir priimti visi Fizinių asmenų bankroto įstatymui įgyvendinti reikalingi šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Įvertinę praktikoje kylančius nemokumo procesų reguliavimo klausimus ir siekdami sistemiškai juos spręsti, su nemokumo procesų dalyviais inicijavome diskusijas nemokumo procesų reguliavimo tobulinimo krypčių klausimais. Organizuotas pirmasis kompetentingų ir suinteresuotų institucijų atstovų pasitarimas dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo krypčių ir tikslingumo. Tokie pasitarimai bus organizuojami periodiškai. Pagal diskutuotus pasiūlymus bus teikiami Įmonių bankroto įstatymo pakeitimų projektai.

Atlikdami Vidaus rinkos informacinės sistemos IMI (angl. Internal market information system) nacionalinio koordinatoriaus funkcijas, nuolat prižiūrėjome gautų (išsiųstų) užklausų statusą, komunikavome su kitų valstybių narių institucijomis, delsiančiomis atsakyti į Lietuvos institucijų siųstas užklausas. Bendradarbiaujant su EK, užregistruotos atsakingos institucijos naujose teisės aktų srityse – Pacientų teisių direktyvos ir Elektroninės komercijos direktyvos reikalavimams įgyvendinti.

Ūkio ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras padėjo lietuviams spręsti tarpvalstybines problemas dėl leidimų gyventi kitose ES šalyse, vizų trečiosios šalies pilietybę turintiems jų šeimos nariams gavimo. Šis centras taip pat gynė pažeistas teises socialinės apsaugos srityje dėl profesinės kvalifikacijos ir vairuotojo pažymėjimo pripažinimo. Daugiausia lietuvių skundų 2013 metais buvo gauta dėl Didžiosios Britanijos, Kipro, Ispanijos ir Vokietijos valdžios institucijų sprendimų.

Valstybinė metrologijos tarnyba: Peržiūrėjo ir pakeitė 260 teisinės metrologijos teisės aktų. Pasekmė –

sumažinta administracinė našta degalų kolonėlių plombavimo schemų rengėjams; numatyta galimybė paskirtosioms įstaigoms išduoti elektroninius patikros sertifikatus; patvirtinus teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų, patikslintos sąvokos ir pailginti laiko intervalai tarp patikrų (pastatų šilumos punktų įvadų manometrų, butų ir individualių namų slėgio, slėgių skirtumo keitiklių, matuoklių ir slėgio savirašių, vandens skaitiklių, elektroninių elektros energijos skaitiklių, matavimo ir duomenų perdavimo sistemų, naudojamų su šilumos, karšto ir šalto vandens skaitikliais, telefoninių pokalbių kiekio ir trukmės apskaitos sistemų, skysčių, garų, dujų ir šilumos energijos kiekio diafragminių matavimo sistemų diafragmų, skirtų vamzdynams, kurių skersmuo 300 mm ir daugiau); matavimo priemonių patikros metodikų rengėjams supaprastintos patikros metodikų patvirtinimo procedūros; matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojams, tiekėjams ir naudotojams supaprastintos atitikties įvertinimo procedūros, nepatenkančių į ES teisės aktais reglamentuojamas sritis tipų įvertinimo ir patvirtinimo procedūros.

Patikrino 12 paskirtųjų ir 4 paskelbtąsias įstaigas (nustatytos 3 neesminės neatitiktys).

Lietuvos metrologijos inspekcija:

Konsultavo ūkio subjektus 28 renginiuose (dalyvavo 678 ūkio subjektai, iš jų 67 veiklą pradedantys ūkio subjektai) ir telefonu įrašydama pokalbius (41 ūkio subjektas).

Parengė ir paskelbė 4 naujus kontrolinius klausimynus (naudojant 9 ūkio subjektų kontrolinius klausimynus 2013 metais atlikta 52,7 proc. visų patikrinimų).

Atliko 3 979 patikrinimus, kurių metu nustatė 741 pažeidimą (atlikus 3 325 matavimo priemonių naudotojų patikrinimus, nustatyti 383 pažeidimai; atlikus 654 fasuotų prekių gamintojų, importuotojų ir pardavėjų patikrinimus, nustatyti 358 pažeidimai). 279

17

atsakingiems asmenims už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus skirta 35,6 tūkst. Lt baudų. Daug pažeidimų nustatyta fasuotų, ypač maisto prekių, pardavimo srityje. Šiuos pažeidimus lėmė didelis smulkių pardavėjų skaičius ir platus parduodamų prekių asortimentas bei jų vardinio kiekio įvairovė ir tai, kad patys gamintojai nepakankamai kontroliavo savo gaminamas ir rinkai tiekiamas prekes ir jų kiekį fasuotėse. Bendras pažeidimų skaičius 2013 metais, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 3 procentais.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos: Atliko 3 493 ūkio subjektų patikrinimus, iš jų 817 patikrinimų buvo verslo

subjektų stebėsena – vertinamieji vizitai, praplečiantys verslo subjektų rizikos vertinimo galimybes. Per patikrinimus buvo nustatyta 42,2 proc. teisės aktų pažeidimų.

Vadovaudamasi Memorandumo dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų nuostatomis, atliko 135 patikrinimus, per kuriuos nustatė ženklinimo pažeidimų, 83 ženklinimo pažeidimai buvo mažareikšmiai ir už juos nebuvo taikyta poveikio priemonių.

Įgyvendindama Deklaracijos dėl pirmų verslo metų nuostatas, atliko 357 pirmus metus veiklą vykdančių ūkio subjektų patikrinimus. 3/4 atvejų buvo nustatyta pažeidimų, tačiau poveikio priemonės netaikytos, atsižvelgus į tai, kad didelės žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai pavojaus nebuvo nustatyta. 2 atvejais taikytos poveikio priemonės (piniginė bauda ir įspėjimas), kai nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai.

Išnagrinėjo 3 019 vartotojų skundų. Per Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus

gaminius sistemą RAPEX paskelbė 49 pranešimus dėl pavojingų gaminių. Surengė 156 seminarus (117 – verslininkams, 39 – vartotojams) aktualiausiais

gaminių ir paslaugų saugos, ženklinimo ir kokybės reikalavimų, vartotojų teisių apsaugos klausimais.

Parengė ir paskelbė 3 naujus kontrolinius klausimynus. Naudojant 12 ūkio subjektų kontrolinių klausimynų 2013 metais atlikta 49,1 proc. visų patikrinimų.

Suteikė 17 780 konsultacijų, iš kurių 2 481 konsultacija suteikta verslininkams; 12 246 (10 423 – vartotojams ir 1 823 – verslininkams) konsultacijos suteiktos per bendrą skambučių centrą įrašant pokalbius (suteikiamų konsultacijų skaičius 2013 metais išaugo daugiau nei 16 proc.).

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įgyvendindamas

valstybės politiką nemokumo srityje: Parengė Fizinių asmenų bankroto įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriuo

patvirtintos fizinio ir juridinio asmens, siekiančio teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas, deklaracijos dėl atitikties teisės aktų reikalavimams formos.

Parengė pasiūlymų, kaip greičiau baigti įmonių bankroto procesus, vykdomus pagal 1992 metų ir 1997 metų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo redakcijas (2013 metais 1 iš 9 tokių įmonių buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro), ir įmonių, kuriose nėra bankroto administratorių, bankroto procesus.

Sukūrė ir įdiegė Fizinių asmenų bankroto proceso posistemę, leidžiančią interneto svetainėje bankroto administratoriams teikti fizinių asmenų bankroto ataskaitas, duomenis apie skelbiamą fizinio asmens turto pardavimą iš varžytynių, deklaracijas dėl atitikties teisės aktų reikalavimams.

18

Lietuvos standartizacijos departamentas: Parengė ir išleido 5 originaliuosius Lietuvos standartus, atgaminimo būdu –

1 595 Europos ir tarptautinius standartus, 167 lietuviškąsias Europos ir tarptautinių standartų versijas, skirtas Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims.

Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims išplatino 7 374 Lietuvos standartus, 190 tarptautinių ir 101 užsienio valstybių standartą bei kitų leidinių.

Vykdydamas tarptautinių organizacijų CEN, CENELEC, ETSI ir ISO narystės įsipareigojimus, organizavo ir atliko 753 viešąsias apklausas ir 1 549 balsavimus dėl Europos ir tarptautinių (rengiamų ISO technikos komitetų, kuriuose Lietuva dalyvauja tikrosios narės teisėmis) standartų bei kitų leidinių projektų (balsavimo rezultatai ir suformuluota Lietuvos nuomonė atitinkamoms Europos ir tarptautinėms organizacijoms pateikta elektroninėmis balsavimo priemonėmis).

Prižiūrėjo ir koordinavo 83 technikos komitetų (LST TK) ir 4 laikinųjų darbo grupių (LDG) veiklą.

Nacionalinis akreditacijos biuras visas pageidaujančias akredituotis atitikties

įvertinimo įstaigas akreditavo pagal Europos Sąjungos ir kitų dokumentų reikalavimus, kadangi tik tokių atitikties įvertinimo įstaigų veikla yra pripažįstama kitose šalyse (taip užtikrinta, kad biuro akredituotos įstaigos yra lygiavertės kitų šalių nacionalinių akreditacijos įstaigų akredituotoms atitikties įvertinimo įstaigoms ir yra konkurencingos vidaus ir užsienio rinkose). 2013 metais akredituotų įstaigų skaičius pasiekė 180 (2010 metais buvo akredituotos 153 atitikties įvertinimo įstaigos). Taip pat Nacionalinis akreditacijos biuras užtikrino, kad būtų laiku įgyvendinti nauji tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių akreditavimą, reikalavimai: atitikties įvertinimo įstaigoms nuolat teikė būtiną informaciją apie naujus reikalavimus, o per akreditavimo procesą šiuos reikalavimus įgyvendino. 2013 metais buvo užbaigti pasirengimo akredituoti pagal naujus standartus darbai: kontrolės įstaigų akreditavimo pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020:2012; asmenų sertifikavimo įstaigų akreditavimo pagal standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012; produktų sertifikavimo įstaigų akreditavimo pagal standartą LST EN ISO/IEC 17065:2012 darbai.

Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, įkurtas VšĮ „Versli Lietuva“, konsultavo verslininkus dėl teisinių reikalavimų, norint teikti paslaugas Lietuvoje arba tiekti gaminius į Lietuvos rinką, atsakė į 444 paklausimus iš Lietuvos ir į 49 paklausimus iš užsienio. Portale www.verslovartai.lt Lietuvos ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjai gali rasti aktualios teisinės ir praktinio pobūdžio informacijos apie reikalavimus, kuriuos būtina įvykdyti, norint įgyti atitinkamus leidimus, licencijas, suteikiančius teisę teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat gauti kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis (2013 metais portale apsilankė 104 372 unikalūs lankytojai, iš jų 96 915 iš Lietuvos ir 7 457 iš užsienio).

Išleidome Lietuvos profesijų klasifikatoriaus leidinį, parengtą pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08. Leidinį sudaro įvadas ir metodinė informacija, klasifikatoriaus struktūra, profesinių grupių aprašai, kodinis ir abėcėlinis profesijų sąrašas. Leidinio elektroninė versija įkelta į Ūkio ministerijos tinklalapio klasifikatoriaus skyrelį.

Verslo aplinka (skaičiai) Organizavome parengimą ir suderinome 36 naujus kontrolinius klausimynus ir 12

atnaujintų kontrolinių klausimynų. Pasiūlėme 52 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu

(deklaracija) – ir atsisakyti 10 licencijų rūšių. Nuo 2009 metų administracinės naštos sumažėjimas siekia 4 mln. Lt.

19

INOVACIJOS

Siekiant sparčiau įgyvendinti mokslo rezultatus ir gerinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, prie Ūkio ministerijos įsteigta Inovatyvios ekonomikos taryba. Tarybos tikslas – stiprinti valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą, sudaryti palankesnę aplinką diegti inovacijas verslo srityje siekiant darnios ūkio plėtros ir didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

Parengėme Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281. Programa siekiama padidinti 2014–2020 m. ES paramos poveikį moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms bei paskatinti kurti ir diegti inovatyvius produktus ir technologijas. Programoje numatyta įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, sektorių bendradarbiavimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus. Tikimasi, kad šios investicijos bus veiksmingesnės 2014–2020 m. laikotarpiu ES paramos lėšas nukreipus verslo poreikiams tenkinti.

Parengta Inovacijų skatinimo įstatymo koncepcija aptarta su valstybės institucijų ir socialinių partnerių atstovais (Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Fizinių ir technologijos mokslų centru ir kt.). 2013 m. gruodžio mėn. parengtas įstatymo rengimo darbų grafikas. Parengtas pirminis projektas bus derinamas ir tobulinamas 2014 metais.

Formuojant inovacijoms palankią aplinką, iki 2013 m. pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas MTEP sudarytos 632 sutartys, pagal kurias paskirstyta 659,84 mln. Lt (87,23 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėta – 370,8 mln. Lt (49,02 proc. viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos MTEP srities projektus, iki 2013 metų pabaigos buvo sukurta 270 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 356 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, įkurtos 84 naujos technologijų įmonės, 2 945 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTEP darbus, numatytus projektų planuose.

Skatinant technologinių verslo inkubatorių ir jų atviros prieigos centrų ir laboratorijų kūrimąsi, įgyvendinant priemonę „Inogeb LT-2“ 2013 metais pasirašytos 3 valstybės planuojamų projektų slėnių infrastruktūros plėtrai finansavimo sutartys už 20 mln. Lt: „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai I etapas (skirtas finansavimas – 6,9 mln. Lt)“; „VIZI infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai II etapas (skirtas finansavimas – 6,2 mln. Lt)“; „Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parko plėtra – 2-asis etapas (skirtas finansavimas – 6,9 mln. Lt)“. Įgyvendinant šiuos projektus, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra, sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms.

2013 m. susikūrė 14 naujų klasterių (iš jų – 3 tarptautiniai). Įgyvendinant „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ priemonių kvietimus, susikūrė 7 klasteriai, 4 klasteriai buvo sukurti pagal MITA įgyvendinamos priemonės „Inogeb LT–3“ projektą „Klaster LT“ ir 3 tarptautiniai klasteriai buvo sukurti dalyvaujant Baltijos jūros regiono programoje, skirtoje inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai „BSR Stars“ ir kitose iniciatyvose. Sukurta mechanizmų (projektų), skatinančių klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę veiklą ir integraciją į tarptautinius tinklus, juos planuojama patvirtinti ir taikyti 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu.

20

Pradėtas vykdyti projektas „Naujų technologinių įmonių inkubavimas“ („Technostartas“), kurio tikslas – skatinti kurti naujas inovatyvias technologijų smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) įmones, teikiant joms veiklos pradžios inkubavimo paketus (patalpų nuomos, verslo plano rengimo, finansų apskaitos, konsultacijų ir kt.). Projektui finansuoti numatyta 4,7 mln. Lt. Per „Idėjų banko“ pirmąjį kvietimą pateikta 130 inovatyvių idėjų, teigiamai įvertintos 69.

Į valstybės projektų sąrašą buvo įtrauktas ir ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 4-844 patvirtintas naujas projektas ,,Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“, kuriam skirta 9,6 mln. Lt. Projekto tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės lyginamąją dalį, skatinant technologijų bei inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi.

Įgyvendinant inovacinių čekių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemones, per 2013 metais paskelbtą „Inočekiai LT“ kvietimą buvo gautos 228 paraiškos, iš kurių 174 skirtas 2,48 mln. Lt finansavimas, pritraukta 0,9 mln. Lt privačių lėšų. Verslo įmonių susidomėjimas priemone „Inočekiai LT“ vis auga, tai rodo ir pakartotinis įmonių dalyvavimas konkurse. Antrą kartą paraiškas pateikusių įmonių skaičius nuo 2012 metų išaugo dvigubai – iki 56 įmonių. Šiais metais atsirado ir kelios įmonės, pateikusios paraišką jau ketvirtą kartą. 2013 metais Ūkio ministerija išradimams patentuoti ir dizainui registruoti tarptautiniu mastu skyrė daugiau kaip 1,36 mln. litų paramos, finansavo 62 paraiškas, kuriomis parama skirta 53 išradimams patentuoti ir 9 dizainams registruoti. Bendra projektų vertė – 1 mln. 435 tūkst. Lt.

2013 m. gruodžio 4–6 dienomis Vilniuje Ūkio ministerija ir MITA organizavo pirmąjį Vilniaus inovacijų forumą („Innovation Drift“). Vienas iš pagrindinių šio tarptautinio renginio pranešėjų – pirmą kartą į Baltijos šalis atvykęs pasaulinio interneto tinklo (angl. World Wide Web) kūrėjas seras Timothy Johnas Bernersas-Lee. Savo įžvalgomis apie naujovių reikšmę visos Europos ekonomikai šiame forume dalijosi verslo ir mokslo inovacijų lyderiai iš įvairių Europos šalių, daugiau nei 600 dalyvių dvi dienas diskutavo apie naujovių reikšmę Europos ekonomikai. Diskusijas papildė mokslo ir technologijų paroda, o trečią dieną forumo svečiai lankėsi aukštųjų technologijų įmonėse. Forume dalyvavo per 100 pranešėjų iš įvairių pasaulio šalių, nagrinėtos daugiau nei 10 temų, perskaityta keliasdešimt pranešimų. Forumo dalyviai priėmė deklaraciją, kurioje susitarta dėl 10 svarbiausių Europos inovacijų politikos formavimo principų. Per forumą taip pat pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, kurios biudžetas 2014–2020 metais sieks apie 80 mlrd. eurų.

Įgyvendindami Žaliosios pramonės inovacijų programą, finansuojamą Norvegijos finansinio mechanizmo 2009–2014 m. lėšomis, 2013 metais parengėme gaires ir paskelbėme kvietimus mažoms ir vidutinėms įmonėms teikti paraiškas pagal Mažųjų projektų schemą (5,8 mln. Lt) inovatyviems žaliesiems produktams kurti ir leisti į rinką ir pagal Partnerystės projektų schemą (22,9 mln. Lt) aplinkosaugos technologijoms kurti ir leisti į rinką. Buvo gauta 19 paraiškų, kuriomis prašoma bendra projektų finansavimo suma yra 23,4 mln. Lt.

Aptartos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) sudarymo sąlygos ir pasirengimo nuo 2015 m. vykdyti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą klausimai. Planuojama, kad EBV susitarimas bus pasirašytas 2014 m. balandžio–gegužės mėnesiais, o EBV planas gali būti pradėtas vykdyti atitinkamai nuo 2015 m. balandžio–gegužės mėnesių. Dalyvavimas EKA programose leis ne tik pakelti Lietuvos mokslinio potencialo lygį, bet ir padės kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos sukomercinti, t. y. trumpiausiu keliu „įdarbins“ Lietuvos mokslininkų pasiekimus. Vilniaus katedros aikštėje 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo atidaryta kosmoso technologijų paroda „European Space expo“, ji veikė iki rugsėjo 22 dienos. Parodoje

21

populiariai pristatyta, kaip kosmoso technologijos naudojamos mūsų kasdienybėje, pasakojama apie ambicingus Europos planus ir pasiekimus kosmoso srityje. Ekspozicijoje demonstruoti ir Lietuvos pasiekimai kuriant kosmoso technologijas.

Inovacijos (skaičiai) Suteikėme mokslui ir verslui 174 inovacinius čekius už 2,48 mln. Lt. Skyrėme 1,36 mln. Lt paramos pramoninės nuosavybės teisių apsaugai. Padėjome susikurti 14 naujų klasterių. 3 slėnių infrastruktūros plėtros projektams skyrėme 20 mln. Lt. Sudarėme 632 sutartis, pagal kurias įmonėms paskirstyta daugiau kaip 659,84 mln. Lt

ES paramos. Sukurta 270 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų. Sukurti 356 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai. Sukurtos 84 naujos technologinės įmonės. 2 945 tyrėjai atliko mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbus, numatytus

projektuose. Organizavome pirmąjį Vilniaus inovacijų forumą („Innovation Drift“).

INVESTICIJOS Parengėme Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį kartu su

prioritetinių teisėkūros iniciatyvų dėl Investicijų įstatymo pakeitimo vertinimu pateikėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat parengėme Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 m. programos projektą.

2013 metais pasirašėme 16 sutarčių ir paskirstėme 114,41 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Invest Lt-2“, kuria siekiama mažinti socialinę atskirtį ir naikinti regionines problemas bei skatinti kurti naujas darbo vietas. Pagal šią priemonę planuojama pritraukti 238,98 mln. Lt privačių investicijų ir sukurti 1 455 naujas darbo vietas.

Siekdami efektyvinti laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) veiklos reguliavimą, Valstybės pagalbos laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms teikimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekte aiškiau ir skaidriau reglamentavome valstybės pagalbos LEZ įmonėms teikimą ir šių įmonių priežiūrą, o Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimais ir papildymais pasiūlėme užtikrinti ekonomiškai pagrįstą LEZ teritorijos įsisavinimą, taip pat LEZ valdymo reguliavimo teisinį aiškumą. Be to, siekiant veiksmingiau koordinuoti LEZ veiklą, atnaujinta (nuo 2006 metų neveikusi) Laisvųjų ekonominių zonų valstybinės priežiūros komisijos veikla.

Siekdami veiksmingesnės pramoninių parkų veiklos, Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte nustatėme pramoninio parko ir susijusias sąvokas (pramoninio parko operatoriaus, pramoninio parko įmonės), pramoninio parko valdymą (pramoninio parko operatoriaus veiklos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, sprendimų priėmimą ir kt.), investicijas į pramoninį parką (tai nustatantį programinį dokumentą, jo turinį ir tvirtinimo pagrindus), viešojo administravimo institucijų susijusias funkcijas ir kartu išplėtėme investavimo į pramoninius parkus skatinimą (infrastruktūros įrengimą ir sutvarkymą iki pramoninio parko ir jame).

Atrinkome tarptautinių Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės laisvųjų ekonominių zonų geriausių verslo planų ir zonų statutų konkursų parengimo laimėtojus, kurie įsteigė valdymo bendroves ir pasirašė LEZ veikimo pagrindų sutartis.

22

Pasirašytas Kauno LEZ ir Kinijos kompanijos „CAMCE Engineering Co“ (CAMCE) bendradarbiavimo memorandumas. Memorandume numatyta vystyti logistinius ryšius ir bendradarbiauti su Klaipėdos jūrų uostu. Kauno LEZ ir CAMCE susitarė derėtis dėl Kinijos verslo inkubatoriaus ir paslaugų centro įsteigimo Kauno LEZ. Ateityje Kauno LEZ planuojama įkurti Kinijos įmonių klasterį. CAMCE įsipareigojo platinti Kinijos įmonėms informaciją apie galimybę kurtis Kauno LEZ.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendindama priemonę „Invest LT+“, pritraukė 17 investicijų projektų, privačių investicijų vertė – 226,9 mln. Lt. 2013 metais į regionus buvo pritraukti keli dideli investiciniai projektai. Pavyzdžiui, Šiaulių pramoniniame parke investuotojas „Von Ltd“ (Farerų Salos) įgyvendins investicinį projektą, kurio metu planuojama sukurti ne mažiau kaip 75 naujas darbo vietas; investuotojas „Kinze manufacturing“ (JAV) Vilniaus regione planuoja įgyvendinti investicinį projektą, kurio metu bus sukurta ne mažiau kaip 73 naujos darbo vietos; investuotojas „Intersurgical AG Group“ (Lichtenšteinas) Pabradėje nusprendė įgyvendinti investicinį projektą, kurį įgyvendinant bus sukurta ne mažiau kaip 50 naujų darbo vietų.

Investicijos (skaičiai)

Atrinkti Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės laisvųjų ekonominių zonų geriausių verslo planų ir zonų statutų parengimo laimėtojai.

Parengti Investicijų įstatymo ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai.

Dėl VšĮ „Investuok Lietuvoje“ į Lietuvą pritrauktų TUI projektų bus sukurtos 1 198 darbo vietos.

EKSPORTAS Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gairėse nustatėme prioritetines Lietuvos

eksporto rinkų grupes: 1 – išlaikyti ir stiprinti pozicijas (Švedija, Vokietija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Latvija, Estija); 2 – diversifikuoti produkciją ir mažinti riziką (Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, JAV, Turkija, Italija); 3 – tirti galimybes, ieškoti nišų ir skverbtis į naujas rinkas (Kinija, Pietų Korėja, Izraelis, Japonija, Indija, Brazilija, Argentina, Kanada, Meksika, Čilė, Turkmėnistanas, Moldova, Armėnija, Gruzija, Malaizija, Indonezija, JAE, PAR, Vietnamas, Omanas, Mongolija).

Skatindami eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, paskelbėme ketvirtą kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti. Iš viso pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Naujos galimybės“ iki 2013 metų pabaigos sudarytos 798 sutartys už 109,54 mln. Lt ir išmokėta 67,92 mln. Lt. Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2013 metų pabaigos buvo atlikti 697 užsienio rinkų tyrimai, parengta 210 produktų eksporto plėtros strategijų, 127 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 125 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Taip pat parengtos 693 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonės.

Siekiant tobulinti ekonominį atstovavimą užsienyje, paskirtas komercijos atašė Baltarusijoje. 2013 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijoje – Ekonominės diplomatijos taryboje buvo nuspręsta 2014 metais apibrėžti prioritetines rinkas ir, atsižvelgiant į jas, optimizuoti ir peržiūrėti ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą. Pasirašytos naujos atstovavimo sutartys su VšĮ „Versli Lietuva“ atstovu Kalifornijoje (JAV) ir Miunchene (Vokietija). Komercijos atstovų užsienyje tinklas, įskaitant VšĮ „Versli

23

Lietuva“ atstovus, apima 17 pasaulio valstybių (po du atstovus yra Rusijos Federacijoje, JAV ir Vokietijoje).

Komercijos atašė paskyrimo valstybių įmonėms (organizacijoms) suteikė 1 289 konsultacines ir informacines paslaugas, surengė arba padėjo surengti 236 verslo renginius, inicijavo 102 verslo misijas į Lietuvą ir iš Lietuvos į paskyrimo valstybes, aplankė 331 įmonę (organizaciją), siekdami rasti potencialių investicinių projektų, rado 68 potencialius gamybos ar investicinius partnerius, užmezgė kontaktų dėl 54 potencialių investicinių projektų. Padedant komercijos atašė Lietuvoje įgyvendinta 12 investicinių projektų ir pritraukta 69,23 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų, kurios padėjo sukurti 315 darbo vietų.

VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendino įvairias eksportui skatinti skirtas priemones: Suorganizavo 10 nacionalinių stendų tarptautinėse parodose (bendras dalyvių

skaičius – 129), 11 kontaktų mugių (bendras dalyvių skaičius– 646), 15 informacinių renginių, konferencijų (bendras dalyvių skaičius – 824), 12 užsienio įmonių vizitų ir „B2B“ susitikimų su Lietuvos įmonėmis (bendras dalyvių skaičius – 271), atsakė į 422 paklausimus iš užsienio, suteikė 1 003 konsultacijas Lietuvos įmonėms, surengė 595 vizitus į Lietuvos įmones.

Vykdydama priemonę „Eksporto akademija“, suorganizavo 10 renginių, kuriuose dalyvavo 667, o internetu stebėjo 2 243 suinteresuoti verslo atstovai. Surengė specializuotą eksporto mokymų programą „International Growth Programme 2013“, organizavo verslo misiją – „B2B“ „Eksporto akademijos“ specializuotų eksporto mokymų programos dalyvių susitikimus su įmonėmis Diuseldorfe (Vokietija) ir Londone (Jungtinė Karalystė).

Atrinkto 16 jaunųjų eksporto lyderių programos „Sparnai“ dalyvių. Programos tikslas – per 2 metų praktinę patirtį, atitinkančią šių dienų rinkos poreikius, ugdyti aukšto lygio eksporto specialistus, atskleidžiant karjeros galimybes SVV įmonėse.

Vykdydama priemonę „Konkurencingumo centras“, parengė 200 įmonių lyginamųjų analizių; suteikė konsultacijų 7 įmonėms. 2013 m. spalio 23 d. įvyko Konkurencingumo centro konferencija „Kaip susikurti konkurencinį pranašumą mažoms ir vidutinėms įmonėms“, į kurią susirinko 300 dalyvių.

Vykdydama įmonių grupinių eksporto iniciatyvų priemonę, įgyvendino 57 projektus (renginių skaičius – 35 parodos, 14 verslo misijų, dalyvių skaičius – 561). Grupinių eksporto iniciatyvų priemonė leidžia įmonėms savarankiškai organizuoti renginius. Priemonė taikoma įmonių grupėms, sudarytoms iš ne mažiau kaip 5 dalyvių.

Eksportas (skaičiai) Pagal eksportui skirtą ES paramos priemonę su įmonėmis sudarytos 798 sutartys už

109,54 mln. Lt; Surengta dešimtys verslui skirtų kontaktų mugių, parodų, seminarų apie užsienio

rinkas, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai suinteresuotų verslo atstovų.

VERSLUMO SKATINIMAS

Kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ peržiūrėjome įgyvendinamas verslo plėtros priemones ir padidinome regionuose teikiamų paslaugų apimtį: parengtas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamos priemonės „Asistentas-4“ projektų finansavimo aprašas. Pagal šią priemonę ūkio ministro įsakymais finansuota 16 projektų (skirta 13,9 mln. Lt), kurie 2014-2015 metais sudarys galimybę verslininkams ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą, įvairiuose Lietuvos regionuose gauti nemokamų informavimo ir konsultavimo paslaugų.

24

VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai konkrečiose Lietuvos savivaldybėse pradedantiesiems verslininkams suteikė 1 942 val. nemokamų konsultacijų ir suorganizavo 18 mokymų įvairiais verslo organizavimo klausimais, kuriuose dalyvavo 727 asmenys.

Nuo 2010 metų organizuojamo verslumo skatinimo renginių ciklo „Versli Lietuva“ pagrindiniai tikslai – užtikrinti kryptingą verslumo skatinimą ir ugdymą Lietuvoje, skleisti teigiamą požiūrį į verslą ir skatinti šalies gyventojus įgyvendinti savo idėjas ir kurti savo verslą. 2013 metų renginiai buvo orientuoti į regionus ir pasirinktą tikslinę grupę – jaunimą. Suorganizuota 19 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“ (bendras renginių dalyvių skaičius – 6 337, dar 2 397 asmenys stebėjo renginius internetu, net 47 proc. dalyvių buvo iš regionų).

Išdalinti 483 pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai jaunimui iki 29 metų, įkurtos 148 naujos įmonės. Asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įkūrę įmonę, galėjo pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai. Verslo krepšelį sudarė tikslinė parama įmonėms pirmaisiais verslo metais, t. y. biuro paslaugos, konsultavimas ir mokymai verslo pradžios klausimais. Nuo projekto pradžios (2010–2013 metų laikotarpiu) įsteigta 1 747 įmonių.

Išdalinti 38 inovatyvios verslo pradžios („Startup Nitro“) krepšeliai, skirti didelio augimo potencialo ir vietinės ir (arba) tarptautinės rinkos verslui, aukštosiomis technologijomis grįstam verslui.

Su partneriais parengtas televizijos laidų ciklas „Lietuva gali“, skirtas verslumui regionuose skatinti, per nacionalinę televiziją parodyta 20 val. trukmės laidų, pagal jas parengta mokomoji medžiaga pradedantiems verslininkams.

2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus „Pirklių klube“ organizavome verslo atstovų šventę „Verslo diena“, kurioje dalyvavo 200 kviestinių svečių. Renginio metu verslo atstovai buvo apdovanoti 8 nominacijose: „Drąsios investicijos“, „Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“, „Inovatyvių sprendimų lyderis“, „Socialinis inovatorius“, „Sėkminga verslumo iniciatyva“, „Jaunas ir verslus“, „Versli moteris“, „Nauji pramoniniai sprendimai“. Renginyje buvo pasirašytas Ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos memorandumas dėl SVV teisinės, ekonominės ir informacinės aplinkos gerinimo, kuriame susitarta plėtoti tarpusavio supratimą ir užtikrinti sistemiškumo ir tęstinumo principų įgyvendinimą teikiant pasiūlymų, inicijuojant konkrečius veiksmus ir priemones SVV aktualiais klausimais.

Skatinome moksleivių verslumą – 2013 metais kartu su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ įgyvendinome projektus „Moksleiviai Ūkio ministerijoje“, „Jaunasis kolega“ ir kt., organizavome ūkio ministro susitikimą su mokytojais ir verslo atstovais. Per profesinę verslo atstovų šventę „Verslo diena“ nominacijoje „Jaunas ir verslus“ buvo apdovanoti uždarosios akcinės bendrovės „Manodrabužiai.lt“ įkūrėjai Milda Mitkutė ir Justas Janauskas.

Ūkio ministerijos valstybei atstovaujami verslo informacijos centrai, turizmo ir verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai suorganizavo renginių verslininkams, teikė verslo konsultacijų ir rengė mokymus (tiksli informacija apie 2013 metais suteiktas viešąsias paslaugas verslui bus žinoma išanalizavus viešųjų įstaigų 2013 metų veiklos ataskaitose pateiktus duomenis kovo–balandžio mėnesį).

Parengta studija „Sukurti naujus viešųjų paslaugų teikimo verslui instrumentus“, kurioje aptarti du pradedančiųjų verslininkų konsultavimo modeliai: pagal pirmąjį konsultavimo modelį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir sukurti (plėtoti) verslo konsultavimo centrus apskričių centruose, pagal antrąjį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir mobilųjį atstovų tinklą. Įdiegus pasirinktą verslininkų konsultavimo modelį praktikoje bus užtikrintas nuolat veikiantis konsultacinės paramos mechanizmas,

25

leidžiantis pradedantiesiems verslininkams prireikus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje lengvatinėmis sąlygomis gauti konsultacijų įvairiais verslo organizavimo klausimais.

2013 metais tęsėme finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių, skirtų SVV subjektų priėjimui prie finansavimo šaltinių pagerinti ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, įgyvendinimą. Ūkio ministerijos iniciatyva sukurtų finansinių priemonių kompleksą įgyvendinanti INVEGA per 2009–2013 metų laikotarpį už SVV atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 3 432 garantijas, kurių suma siekė 846,48 mln. Lt, tai leido SVV įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 1 213,85 mln. Lt.

Verslumo skatinimas (skaičiai) SVV priemonių finansavimas (nuo priemonių įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. (kaupiamuoju būdu):

Pagal priemonę „Mikrokreditai“ suteikėme 279 mikrokreditus už 19,3 mln. Lt. Pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (I etapas) suteikėme 252 paskolas už 26,9

mln. Lt. Pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (II etapas) suteikėme 908 paskolas už

178,7 mln. Lt. Pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“ suteikėme 365 paskolas už 179,2 mln. Lt

(kartu su bankų lėšų dalimi). Pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ 3 643 SVV subjektams

kompensavome palūkanų už 44,9 mln. Lt. Pagal priemonę „Garantijų fondas“ suteikėme 2 427 garantijas už 698,8 mln. Lt

(garantijų suma). Pagal priemonę „Paskolų garantijų (įmokų ir išmokų kompensavimas) teikimas ir

paskolų palūkanų dalinis dengimas (vykdoma per INVEGĄ) bei kitų finansinės paramos formų įgyvendinimas ar pasirengimas joms įgyvendinti“ suteikėme 625 garantijas už 90,5 mln. Lt (garantijų suma).

Pagal priemonę „Bendrai investuojantis fonas (verslo angelai)“ investuota į 25 įmonių kapitalą už 28,4 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi).

Pagal priemonę „Rizikos kapitalo fondai“ investuota į 13 įmonių kapitalą už 52,2 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi).

Pagal priemonę „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“ investuota į 17 įmonių kapitalą už 9,8 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi).

Pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos (FRSP)“ suteiktos 626 paskolos už 474,8 mln. Lt (kartu su bankų lėšų dalimi).

pagal priemonę „Portfelinės garantijos“ suteikta 280 garantijų už 86,8 mln. Lt (garantijų suma);

Pagal priemonę „Portfelinės garantijos lizingui“ suteikta 100 garantijų už 24,2 mln. Lt (garantijų suma).

Pirmųjų verslo metų krepšelių gavėjai įkūrė 659 įmones (iš jų 148 įmonių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų).

Pagal „Startup Nitro“ krepšelius įsteigti 38 inovatyvūs verslai. Surengta 19 jaunimo verslumo skatinimo renginių, kuriuose buvo 6 337 dalyviai, dar

2 397 asmenys stebėjo renginius internetu. Pradedantiesiems verslininkams suteikta 1 942 val. nemokamų konsultacijų ir surengta

18 mokymų įvairiais verslo organizavimo klausimais.

26

TURIZMAS

Siekdami gerinti Lietuvos kaip turizmui patrauklios šalies įvaizdį ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, 2013 m. rugpjūčio 24–29 d. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos posėdyje, vykusiame Zambijoje ir Zimbabvėje, pristatėme Lietuvos kandidatūrą į Vykdomąją tarybą. Nesurinkusi pakankamai Europos šalių atstovų balsų, Lietuva į Vykdomąją tarybą nepateko.

2013 m. spalio 17–18 dienomis Vilniuje organizavome 12-ąjį Europos turizmo forumą „Turizmas – ekonomikos augimo, socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“. Daugiau nei 200 turizmo ekspertų iš 28 ES valstybių narių ir kitų šalių forumo dalyviai diskutavo apie turizmo įtaką ES ekonomikai ir konkurencingumui, turizmo ateities iššūkius ir galimybes. Neformaliame turizmo ministrų susitikime buvo aptarti vizų politikos, pagyvenusių žmonių kelionių skatinimo ir turizmo sektoriaus finansavimo klausimai.

Parengėme Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama tinkamai įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus; Įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis ir išspręsti kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų atsakomybės prieš turistus ir vartotojus klausimus.

Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, į turizmo sektorių pritraukta 62,46 mln. Lt privačių investicijų. 2013 metais efektyviai panaudota 138,3 mln. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų ir papildomai paskirstyta 99,76 mln. Lt ES paramos 60 valstybės planuojamų turizmo projektų.

Skatinant sveikatos turizmo plėtrą ir didinant atvykstamojo turizmo srautus iš trečiųjų šalių, įsteigtas Lietuvos medicinos turizmo klasteris, kuris pristato medicinos paslaugas užsienyje, siekdamas didinti jų paklausą tarp užsieniečių. Klasterį sudaro 18 narių, tarp jų kelios medicinos paslaugų ir odontologijos įstaigos, diagnostikos, reabilitacijos centrai, 3 medicinos SPA paslaugų teikėjai, 3 viešbučiai, 2 kelionių organizatoriai, vienas universitetas. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos projekte, kuris 2013 m. gruodį pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tarp prioritetų išskirtas sveikatos (medicinos) turizmas ir jam įgyvendinti numatytos priemonės – plėtoti sveikatos turizmo viešąją ir privačiąją infrastruktūrą prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose, skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų, akreditaciją ir (arba) sertifikavimą ir kt.

Įgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, vadovaujantis Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų 2013 metų prioritetiniu sąrašu, buvo parengta 6 objektų – Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios – apsaugos priemonių įrengimo projektinė dokumentacija.

Skatindamas tiesioginių skrydžių krypčių plėtrą ir siekdamas į Lietuvos oro uostus pritraukti daugiau oro bendrovių, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos įgyvendina reklamos skrydžių žurnaluose projektą, kuriuo siekia padidinti turistų srautus iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų.

Turizmas (skaičiai) Suorganizuotas 12-asis Europos turizmo forumas „Turizmas – ekonomikos augimo,

27

socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“. Į turizmo sektorių pritraukta 62,46 mln. Lt privačių investicijų. Parengta 6 Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų apsaugos priemonių įrengimo

projektinė dokumentacija. Įsteigtas Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis 18 narių. Preliminariai vertinant, pajamos iš turizmo išaugo ~4,5 procento.

PRAMONĖ

Lietuva palaiko ES siekį stiprinti pramonės konkurencingumą. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu buvo pateikta pasiūlymų, kaip spręsti pagrindinius pramonės konkurencingumui kylančius iššūkius. Lietuvos parengtose ES Tarybos išvadose dėl Europos pramonės politikos pabrėžta, kad svarbu šalinti likusias nepagrįstas ir neproporcingas vidaus rinkos kliūtis, užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą už prieinamą kainą, taikyti nebankinio finansavimo ir kitas finansų priemones, skatinti technologines ir netechnologines inovacijas, telkti viešąsias ir privačiąsias investicijas.

2013 metais įsigaliojo ūkio ministro įsakymas „Dėl Europos Komisijos siūlomų ekologinio projektavimo reglamentų projektų rengimo“. Sudaryta darbo grupė, atstovaujanti Lietuvos pramonei, rengia pozicijas dėl ekologinio projektavimo reglamentų projektų, derina parengtas pozicijas su suinteresuotomis institucijomis, teikia parengtas pozicijas EK ir taip užtikrina Lietuvos pramonei geresnes konkurencines sąlygas. Naudojant ekologinio projektavimo priemones Lietuvos ūkio sektoriuose užtikrinamas energetinio efektyvumo augimas – formuojama palanki teisinė ir ekonomiškai naudinga aplinka, skatinanti pramonės modernizaciją ir pridėtinės vertės siekį. Ekologinis projektavimas yra vienas iš esminių ES integruotos produktų politikos strategijos veiksnių. Energijos vartojimo efektyvinimas, taip pat galimybė efektyviau vartoti galutinę elektros energiją, yra svarus indėlis įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ES siekį.

Siekiant iki galo įgyvendinti ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą ir užtikrinti, kad į rinką būtų išleidžiamos ekologiškos pakuotės, paruoštas atitinkamas ūkio ir aplinkos ministrų įsakymo projektas, nustatantis į rinką išleidžiamų pakuočių reikalavimus.

Atlikome tyrimą „Valstybės pagalbos priemonių galimi mechanizmai pramonės sektoriams ir pošakiams, kuriems dėl į elektros kainas įtraukiamų su Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema susijusių išlaidų kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“. Rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl institucijos, atsakingos už valstybės pagalbos priemones pramonės sektoriams ir pošakiams, kuriems dėl į elektros kainą įtrauktų apyvartinių taršos leidimų išlaidų kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

Kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis išnagrinėjome Lietuvos biokuro rinkos situaciją. Remiantis tyrimo duomenimis, sukurtas biokuro klasterio modelis, leidžiantis mažinti šilumos kainas savivaldybėse, panaudojant miško kirtimo atliekas.

Šešioms Lietuvos įmonėms išdavėme patikimumo deklaracijas dalyvauti NATO konkursuose, 14 įmonių įtraukėme į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Įtrauktos įmonės galės naudotis gerokai paprastesne NATO patikimumo deklaracijų išdavimo tvarka. Išdavėme 147 tekstilės, plieno importo dokumentus, 195 strateginių prekių (dvejopo naudojimo prekių ir karinės įrangos) eksporto, importo, tranzito, siuntimo ir tarpininkavimo licencijas.

Parengėme naujus Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso nuostatus, jie patvirtinti 2013 m. balandžio 30 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-349. Nuostatais nustatyta nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso organizavimo tvarka, konkurso dalyvių veiklos

28

vertinimo, apdovanojimų įteikimo ir prizo naudojimo tvarka. Nacionalinis kokybės prizas verslo įmonėms teikiamas nuo 1998 metų. Juo įvertinama įmonės valdymo kokybė pagal vadovo, kaip lyderio, veiklą, įmonės politiką ir strategiją, procesų ir išteklių valdymą, klientų, vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimą ir kitas sritis. Įmonės veikla vertinama atsižvelgiant į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio nuostatas.

Surengėme studentų ir jų darbų vadovų skatinimo konkursą. Pirmos vietos laimėtojai – A. Tarvydaitė ir jos darbo vadovas prof. dr. V. Navickas už magistro darbą „Lietuvos verslo perkėlimo į Kinijos rinką galimybės“; antros vietos laimėtojos – J. Banionienė ir jos darbo vadovė prof. dr. L. Valančienė už magistro darbą „Investicijų į technologijas ir makro-ekonominių rodiklių sąryšio vertinimas“; trečios vietos l laimėtojos – V. Dlugoborskytė ir jos darbo vadovė prof. dr. M. Petraitė už magistro darbą „Gimusių globaliomis mokslo ir technologinėmis žiniomis imlių antrepreneriškų įmonių formavimosi veiksniai“. Konkurso laimėtojams įtekti piniginiai prizai.

Septynios Lietuvos įmonės dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo ir bendradarbiavimo programoje. Paremti fizinio asmens Sigito Brazinsko ir šių Lietuvos įmonių ir verslo organizacijų projektai: VšĮ VIF, UAB „IT Alėja“, Visorių technologijų parko, UAB „Lengvosios pramonės centro“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Firelita“, Pastatų sertifikavimo biuro, UAB „Vilpros pramonė“, UAB „Impuls LTU“, Lietuvos miškų savininkų asociacijos, UAB „Sofneta“, UAB „Sopena Group Baltics“.

Tęstas projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimas. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys pastatytas, 2013 metų antrojoje pusėje atlikti defektų šalinimo darbai ir pradėti papildomi bandymai, kurie sėkmingai tęsti ir 2014 metų pradžioje. Pavojingų atliekų sąvartyno statybą planuojama baigti 2014 metais.

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMAS

Pateikėme Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIP-

1812 (2). Siūlomais pakeitimais siekiama padidinti šių įmonių valdybų kompetenciją, nepriklausomumą ir motyvaciją. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, į valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybas būtų privaloma įtraukti ir privataus verslo atstovų.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų įstaigų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos valstybei ar savivaldybei suteikiama teisė perleisti savo dalininko teises tose viešosiose įstaigose, kuriose būti dalininke jai būtų nebetikslinga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka, pagal kurią sudarytos galimybės valstybei ar savivaldybei parduoti jai priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises. Ūkio ministro įsakymu patvirtinti pavyzdiniai viešosios įstaigos steigimo dokumentai.

Pradėjome įgyvendinti specialiųjų įpareigojimų valdymo sistemą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta prievolė valstybės valdomoms įmonėms kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu teikti valstybei atstovaujančiai institucijai informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas – finansinę informaciją apie sąnaudas, pelną, investicijas, turtą, priskirtą specialiesiems įpareigojimams vykdyti. Tai leis geriau įvertinti valstybės valdomų įmonių veiklos specifiką, aiškiai išskirti kiekvienos įmonės vykdomus specialiuosius įpareigojimus, jų įtaką veiklos rodikliams, šių įpareigojimų apimtį. Nutarime rekomenduojama

29

savivaldybių atstovaujamosioms institucijoms siekti, kad savivaldybių kontroliuojamos įmonės laikytųsi Skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo nuostatų.

Lietuva 2013 metais pakviesta dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje dalyvės statusu – tai parodo, kad EBPO mato Lietuvos pažangą valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.

2013 m. spalio 25 d. Briuselyje Lietuvos delegacija dvišalėse konsultacijose su EK aptarė Lietuvos pažangą valstybės valdomų įmonių valdymo srityje. EK atstovai pripažino, kad Lietuva imasi tinkamų veiksmų, įgyvendindama šią svarbią reformą.

Dėl valstybės valdomų įmonių pertvarkos šių įmonių veikla tapo skaidresnė ir efektyvesnė, rezultatai geresni – pardavimo pajamos per 2013 metų devynis mėnesius siekė 5,6 mlrd. litų (3,3 proc. daugiau nei tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu), grynasis pelnas (eliminavus netipinius mokesčius valstybei) sudarė 451,4 mln. Lt (25,1 proc. augimas).

Valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijas atlieka valstybės įmonė Valstybės turto fondas, išnagrinėjo 42 valstybės valdomų įmonių strateginius veiklos planus ir pateikė rekomendacijų, kaip juos tobulinti, taip pat parengė apibendrinamąsias: tarpinę 2012 metų 12 mėnesių, 2012 metų metinę ir 2013 metų tarpines 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 9 mėnesių valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitas. Ataskaitos pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir skelbiamos viešai – tai didina įmonių veiklos skaidrumą, padeda stebėti, įvertinti ir laiku reaguoti į valstybės valdomų įmonių portfelio pokyčius. Informacija apie valstybės valdomas įmones internete pateikta adresu http://vkc.vtf.lt.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Siekiant racionaliau panaudoti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, buvo įsteigta ir nuo 2013 m. sausio 1 d. centrinės perkančiosios organizacijos

funkcijas nacionaliniu mastu pradėjo vykdyti viešoji įstaiga CPO LT. Šiuo metu per CPO LT elektroninį katalogą galima įsigyti vaistų, biuro reikmenų,

kompiuterinės ir biuro įrangos, spausdintuvų eksploatacinių medžiagų, mobiliųjų telefonų, judriojo ryšio paslaugas, degalų degalinėse, degalų talpyklose ir elektros energijos. Įgyvendinant

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, per CPO LT elektroninį katalogą

sudaryta galimybė pirkti pastatų renovavimo darbus ir su jais susijusias paslaugas, t. y.

techninės priežiūros, statinio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimo, statinio

energetinio naudingumo sertifikato parengimo ir projekto ekspertizės paslaugas. Nuo 2013 m.

balandžio mėnesio per CPO LT elektroninį katalogą įvyko su 254 pastatų renovavimu susiję

pirkimai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 167 mln. Lt. Praktika rodo, kad perkant

renovavimo darbus per CPO LT elektroninį katalogą vidutiniškai sutaupoma daugiau kaip 8 proc.

nuo planuojamos įsigyti kainos. 2013 m. taip pat sudaryta 291 sutartis dėl su pastatų renovavimo

darbais susijusių paslaugų įsigijimo. Artimiausiu metu planuojama sukurti naują CPO LT

elektroninio katalogo daugiabučių namų modernizavimo pirkimų modulį, kuris leis dar lanksčiau

vykdyti daugiabučių namų modernizavimui reikalingus darbų ir paslaugų pirkimus.

Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų pageidavimus, CPO LT elektroninio katalogo

pasiūla nuolat plečiama – artimiausiu metu bus sudaryta galimybių per jį įsigyti patalpų valymo,

tarnybinių kelionių organizavimo, apsaugos, kilimėlių nuomos ir keitimo, projektavimo ir kitų

paslaugų.

Parengėme Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriuos Lietuvos Respublikos

Seimas priėmė 2013 m. spalio 22 dieną. Pakeitimais supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros, sumažinta administracinė našta, sudarytos palankesnės sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

30

Susisteminome ir tinklapyje www.ukmin.lt paskelbėme informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus viešųjų pirkimų tematika nuo 2009 metų pagal pasirinktus kriterijus: kvalifikacinius reikalavimus, konkurso sąlygų reikalavimus, sutarties sąlygų vykdymą, tiekėjų pasiūlymų vertinimą, reikalavimus pirkimo objektui, pirkimo būdą. Taip pat paskelbėme atnaujintą dokumentą „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“. Dokumente išskirtos svarbios viešųjų pirkimų temos, aptarti Ūkio ministerijos ir kitų institucijų nuveikti darbai ir susiję faktai, pateiktas aktualios situacijos vertinimas ir spręstini klausimai.

NACIONALINĖ REFORMŲ DARBOTVARKĖ Įgyvendindami strategiją ,,2020 m. Europa“, 2013 metais atnaujinome Nacionalinę

reformų darbotvarkę (toliau – darbotvarkė). Darbotvarkė apibendrina svarbiausias vykdomas ir planuojamas struktūrines reformas siekiant kiekybinių strategijos tikslų, įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas „Dėl 2012 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės ir dėl Europos Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2012–2015 metų Lietuvos konvergencijos programos“, įgyvendinant Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal ,,Euro plius“ paktą ir 2013 metų Metinės augimo apžvalgos prioritetus.

Atsižvelgiant į strategijoje „2020 m. Europa“, valstybės pažangos strategijoje ,,Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ iškeltus prioritetus ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programą, neatidėliotini Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetai yra susiję su užimtumo (ypač jaunimo) didinimu, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, investicinės ir verslo aplinkos gerinimu, finansinio tvarumo užtikrinimu, pasirengimu įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, kompleksine mokesčių sistemos peržiūra, pasirengimu naujai 2014–2020 metų Europos Sąjungos daugiametei finansinei programai, švietimo ir aukštojo mokslo reforma, elektros ir dujų rinkų sukūrimu. Vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant strategijos „2020 m. Europa“ tikslų, bus svarbu įgyvendinti socialinio draudimo ir tęsti energetikos sektoriaus, sveikatos sistemos pertvarką, toliau gerinti verslo aplinką bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sąlygas. Šioms reformoms įgyvendinti yra itin svarbi ES struktūrinių fondų parama.

PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

Sėkmingai įgyvendinome pasiruošimo pirmininkauti ES Konkurencingumo Tarybai programą ir įvykdėme užsibrėžtus tikslus pirmininkavimo ES Tarybai metu:

Konkurencingumo Taryboje buvo patvirtintos 3 Tarybos išvados dėl Vidaus rinkos politikos, Pažangaus reglamentavimo ir Europos pramonės politikos.

Dviejuose Ūkio ministro laiškuose, skirtuose Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Hermanui van Rompuy, pateikti ministrų politinių debatų rezultatai buvo indėlis rengiant 2013 m. spalio, gruodžio ir 2014 m. vasario EVT išvadas.

Pasiektas bendras požiūris dėl labai svarbių teisėkūros iniciatyvų: elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus; žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus; reglamento pasiūlymo, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir kuriame pristatomos pažangos ataskaitos dėl kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos ir dėl Europos prekių ženklų sistemos peržiūros.

Produktų saugos paketas parengtas tarpinstitucinėms deryboms su Europos Parlamentu.

31

Pirmininkavimo metu organizuoti du formalūs Konkurencingumo Tarybos posėdžiai ir neformalus posėdis Vilniuje, taip pat 13-oji Europos bendrovių valdymo konferencija, Europos turizmo forumas, Smulkaus ir vidutinio verslo asamblėja.

Lietuvos pirmininkavimo metu vyko aktyvus dialogas su ES asocijuotomis verslo struktūromis ir mokslo ekspertais (angl. think tanks), jie įtraukti į diskusijas dėl verslui svarbių ES politikos klausimų Konkurencingumo Tarybos posėdžiuose ir renginiuose.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

1 tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

R-01-05-01-01 Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo nuo 2008 m. (kaup. proc.)

20 17,3 86,5

R-01-05-01-02 Paremtų įmonių eksporto didėjimas nuo 2008 m. (kaup. proc.)

40 39 97,5

R-01-05-01-03 Bendros išlaidos MTEP, palyginti su BVP (proc.)

0,95 N. d. N. d.

R-01-05-01-04 Verslo išlaidos MTEP, palyginti su BVP (proc.)

0,32 N. d. N. d.

R-01-05-01-05 Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)

65 59 90,8

R-01-05-01-06 Per metus pritrauktų aukštos pridėtinės vertės TUI projektų skaičiaus ir visų Lietuvoje pritrauktų TUI projektų skaičiaus santykis (proc.)

70 68 97,1

R-01-05-01-07 Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių eksporto padidėjimas (proc.)

5,2 N. d. N. d.

R-01-05-01-08 Paslaugų dalis eksporto struktūroje (proc.)

17,7 N. d. N. d.

R-01-05-01-09 Eksporto augimas išskirtose prioritetinėse rinkose (proc.)

5,2 N. d. N. d.

R-01-05-01-10 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis, palyginti su bendru įmonių skaičiumi (proc.)

44 N. d. N. d.

R-01-05-01-11 Pajamų iš turizmo pokytis (proc.) 6,3 N. d. N. d.

1 tikslo 1 uždavinys – sustiprinti ūkio konkurencingumą lemiančius veiksnius ir pagerinti aplinką verslui

32

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

P-01-05-01-01-01 Įdiegtų naujų ar modernizuotų technologinių linijų skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

150 155 103,3

P-01-05-01-01-02 Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

430 485 112,8

1 tikslo 2 uždavinys – suformuoti inovacijoms palankią aplinką

P-01-05-01-02-01 Susikūrusių klasterių skaičius per metus (kaup. vnt.)

4 11 275

P-01-05-01-02-02 Susikūrusių tarptautinių klasterių skaičius per metus (vnt.)

3 3 100

P-01-05-01-02-03 Į klasterius pritraukta privačių investicijų per metus (kaup. mln. Lt)

5 6,64 132,8

P-01-05-01-02-04 Pasirašytų slėnių projektų sutarčių skaičius per metus (kaup. vnt.)

2 3 150

P-01-05-01-02-05 Įmonių, diegusių inovacijas dalis, palyginti su visomis įmonėmis (proc.)

36 N. d. N. d.

P-01-05-01-02-06 Suteiktų inovacinių čekių skaičius per metus (vnt.)

165 174 105,5

P-01-05-01-02-07 Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

380 382 100,5

P-01-05-01-02-08 Paremtų pramoninės nuosavybės objektų skaičius per metus (vnt.)

60 62 103,3

P-01-05-01-02-09 Pasirašytos Žaliosios pramonės inovacijų programos projektų įgyvendinimo sutartys per metus (kaup. vnt.)

9 0 0

1 tikslo 3 uždavinys – pritraukti tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų

P-01-05-01-03-01 Įgyvendinant „Invest LT+“ priemonę, per metus inicijuotų investicijų projektų skaičius (kaup. vnt.)

8 17 212,5

P-01-05-01-03-02 Įgyvendinant „Invest LT+“ priemonę, įgyvendinus projektus, pritraukta privačių investicijų per metus (kaup. mln. Lt)

80 226,9 283,6

P-01-05-01-03-03 Parengtų ilgalaikių investicijų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų skaičius per metus (kaup. vnt.)

1 2 200

P-01-05-01-03-04 Įgyvendinamų viešojo ir privataus 4 4 100

33

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

sektoriaus partnerystės investicijų ir socialinės infrastruktūros modernizavimo projektų skaičius per metus (kaup. vnt.)

P-01-05-01-03-05 Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius (vnt.)

950 1 198 126,1

1 tikslo 4 uždavinys – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką

P-01-05-01-04-01 Verslo misijų skaičius per metus (kaup. vnt.)

12 12 100

P-01-05-01-04-02 Parodų ir mugių skaičius per metus (kaup. vnt.)

15 15 100

P-01-05-01-04-03 Aptarnautų potencialių užsienio prekybos partnerių skaičius per metus (kaup. vnt.)

800 931 116,4

P-01-05-01-04-04 Informacijos apie verslo bendradarbiavimo galimybes Lietuvoje pranešimų skaičius (vnt.)

80 71 88,8

P-01-05-01-04-05 Sukurtas ir plėtojamas užsienio lietuvių kontaktų tinklas: tinklo narių skaičius (asm.)

250 250 100

1 tikslo 5 uždavinys – sustiprinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansinės paramos sistemą, tobulinti ekonominę ir informacinę aplinką

P-01-05-01-05-02 Finansine parama pasinaudojusių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius (nuo 2009 m. skaičiuojami visi finansavimo suteikimo kartai; kaup. vnt.)

9 350 9 564 102,3

P-01-05-01-05-03 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius vienam tūkst. gyventojų (vnt.)

65 N. d. N. d.

1 tikslo 8 uždavinys – sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai

34

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

P-01-05-01-08-01 Atvykusių užsienio turistų kelionių skaičius (tūkst. vnt.)

2 100 N. d. N. d.

P-01-05-01-08-02 Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius nuo 2008 m. (kaup. tūkst. vnt.)

2 000 1 736 86,8

P-01-05-01-08-03 Sukurtų naujų tiesioginių darbo vietų turizmo srityje skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

600 526 87,7

P-01-05-01-08-04 Išleistos ir nemokamai per užsienio lietuvių organizacijas išplatintos informacinės medžiagos apie Lietuvą tiražas (tūkst. vnt.)

25 25 100

P-01-05-01-08-05 Lietuvos pristatymo užsienyje renginių (projektų ir iniciatyvų), kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, dalyvių skaičius (vnt.)

150 313 208,7

P-01-05-01-08-06 Sudarytų memorandumų dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimo skaičius (vnt.)

2 2 100

3 tikslas – užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą

R-01-05-03-01 Ūkio ministerijos svarbiausių darbų įgyvendinimas (proc.)

100 86,2 86,2

R-01-05-03-02 Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis iš bendros viešųjų pirkimų vertės (proc.)

10 N. d. N. d.

R-01-05-03-03 Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų, proc.)

85 90 105,9

R-01-05-03-04 Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (proc.)

45 48 106,7

R-01-05-03-05 Gaminių ir paslaugų Lietuvos rinkoje, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų (proc.)

73 74,9 102,6

R-01-05-03-06 Patikrintų matavimo priemonių naudotojų ir už gaminamų bei rinkai tiekiamų fasuotų prekių atsakingų asmenų, nepažeidžiančių teisinės metrologijos reikalavimų, dalis (proc.)

80 87,2 109

35

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

R-01-05-03-07 Kapitalo grąža (proc.) 2,3 N. d. N. d.

3 tikslo 1 uždavinys – įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio plėtrai

P-01-05-03-01-01 Parengtų VVĮ veiklos ir rezultatų ataskaitų skaičius

5 5 100

P-01-05-03-01-02 Rekomendacijų dėl VVĮ strateginių planų tobulinimo skaičius

36 42 116,7

P-01-05-03-01-03 Atlikta Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties atitikties jų ženklinimui kontrolinių tyrimų (skaičius, vnt.)

30 30 100

3 tikslo 2 uždavinys – informuoti visuomenę Ūkio ministerijos administruojamų sričių klausimais

P-01-05-03-02-01 Ūkio ministerijos interneto svetainės naujų lankytojų skaičius per metus (kaup. tūkst. vnt.)

230 236,7 102,9

3 tikslo 3 uždavinys – užtikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai Ūkio ministerijos kompetencijos srityje

P-01-05-03-03-01 Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje išlaikomų Ūkio ministerijos pareigybių skaičius (vnt.)

2 2 100

P-01-05-03-03-02 Komandiruočių į Europos Sąjungos Tarybos darbo struktūras, formalias ir neformalias tarybas, Europos Parlamentą, Europos Sąjungos valstybes nares pagal Ūkio ministerijos kompetenciją skaičius (vnt.)

223 202 90,6

P-01-05-03-03-03 Įdiegta pirmininkavimo funkcijas pagal Ūkio ministerijos kompetenciją atliekančių asmenų finansinio skatinimo sistema (vnt.)

1 1 100

P-01-05-03-03-04 Pagal Ūkio ministerijos kompetenciją įgyvendintas pirmininkavimo susitikimų kalendorius (vnt.)

1 1 100

P-01-05-03-03-05 Komandiruočių į tarptautinių organizacijų susitikimus ir susitikimus trečiosiose valstybėse pagal Ūkio ministerijos kompetenciją skaičius

28 14 50

36

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

(vnt.) N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

P-01-05-01-02-01 vertinimo kriterijaus „Susikūrusių klasterių skaičius per metus

(kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta. Planuojant susikūrusių klasterių skaičių, buvo atsižvelgta į „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ priemonių kvietimus, pagal kuriuos susikūrė 7 klasteriai. Likusieji 4 klasteriai buvo sukurti pagal MITA įgyvendinamos priemonės „Inogeb LT–3“ projektą „Klaster LT“.

P-01-05-01-02-03 vertinimo kriterijaus „Į klasterius pritraukta privačių investicijų per metus (kaup. mln. Lt)“ reikšmė viršyta, nes tik I–III ketv. vyko daugelio įgyvendinamų projektų techninių projektų rengimas, todėl statybos darbų planinė reikšmė buvo mažesnė nei faktinė.

P-01-05-01-02-04 vertinimo kriterijaus „Pasirašytų slėnių projektų sutarčių skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta nes planuojant vertinimo kriterijų reikšmes, projektas „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko plėtra 2-asis etapas“ buvo įtrauktas į didelės rizikos projektų sąrašą. Sumažinus projekto rizikos veiksnius, pasirašyta trečia sutartis.

P-01-05-01-02-09 vertinimo kriterijaus „Pasirašytos Žaliosios pramonės inovacijų programos projektų įgyvendinimo sutartys per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė nepasiekta. Planuota pirmąsias sutartis skirti paramą pasirašyti 2013 m. II ketv., tačiau programos įgyvendinimas buvo nukeltas, nes Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Norvegijos užsienio reikalų ministerija pasirašė paramos sutartį vėliau, nei planuota, – 2013 m. balandžio mėnesį. Kvietimai paskelbti 2013 m. birželio mėnesį. Šiuo metu vyksta paraiškų vertinimas.

P-01-05-01-03-01 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant „INVEST LT+“ priemonę, per metus inicijuotų investicijų projektų skaičius (kaup. vnt.)“ ir P-01-05-01-03-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant „INVEST LT+“ priemonę, įgyvendinus projektus, pritraukta privačių investicijų per metus (kaup. mln. Lt)“ reikšmė viršyta, nes planuojant neatsižvelgta, kad baigiantis 2007–2013 metų programavimo perspektyvai ir priemonės „INVEST LT+“ paraiškų teikimo terminui padidės investuotojų susidomėjimas pasinaudoti ES parama.

P-01-05-01-03-03 vertinimo kriterijaus „Parengtų ilgalaikių investicijų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes papildomai buvo priimtas sprendimas įgyvendinti projektą „Kelias Vilnius–Utena“ pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

P-01-05-01-03-05 vertinimo kriterijaus „Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius (vnt.)“ reikšmė viršyta, nes pritraukta daugiau investicijų projektų pagal priemonę „INVEST LT+“, o tai tiesiogiai leido sukurti naujų darbo vietų.

P-01-05-01-04-03 vertinimo kriterijaus „Aptarnautų potencialių užsienio prekybos partnerių skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes užsienio interesantų susidomėjimas Lietuvos prekėmis ir paslaugomis buvo didesnis, nei prognozuota. Tai VšĮ „Versli Lietuva“ didėjantis žinomumas, optimizuotos internetinio puslapio paieškos sistemos. Gausėjantis Lietuvos eksportas skatina didesnį susidomėjimą Lietuvos įmonėmis.

37

P-01-05-01-08-05 vertinimo kriterijaus „Lietuvos pristatymo užsienyje renginių (projektų ir iniciatyvų), kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, dalyvių skaičius (vnt.)“ reikšmė viršyta, nes renginiai sulaukė didesnio populiarumo, nei buvo tikėtasi (suorganizuoti 5 renginiai: renginys, skirtas Paryžiaus lietuvių bendruomenei; velykinis renginys grįžusiems užsienio lietuviams; renginys su Johnu Macku – Baltijos automobilių detalių klasterio narių susitikimas ir diskusija; renginys, skirtas į konferenciją „Vilnius inovacijų forumas. „Innovation Drift“ atvykusiems užsienio lietuviams ir Lietuvos verslo atstovams; Globalios Lietuvos lyderių (angl. Global Lithuanian leaders) ir Lietuvos banko diskusija su 2013 metų Nobelio premijos laureatu Robertu J. Shilleriu.

P-01-05-03-01-02 vertinimo kriterijaus „Rekomendacijų dėl VVĮ strateginių planų tobulinimo skaičius“ reikšmė viršyta, nes Valdymo koordinavimo centras, kurio funkcijas vykdo valstybės įmonė Valstybės turto fondas, išnagrinėjo didesnio valstybės valdomų įmonių skaičiaus veiklą ir pateikė jų strateginių planų tobulinimo rekomendacijų.

P-01-05-03-03-05 vertinimo kriterijaus „Komandiruočių į tarptautinių organizacijų susitikimus ir susitikimus trečiosiose valstybėse pagal Ūkio ministerijos kompetenciją skaičius (vnt.)“ reikšmė nepasiekta. Dėl didelio darbo krūvio vadovybės sprendimu buvo vykstama tik į prioritetinių Europos kosmoso agentūros komitetų ir tarybų posėdžius.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai, tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 671 243,4 566 143,0 84,3

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 650 297,0 562 144,2 86,4

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

22 217,9

16 775,8

75,5

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

535 166,1 465 397,0 87,0

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 17 094,0 11 800,8 69,0

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

20 946,4 3998,8 19,1

Mažesnį nei planuota asignavimų panaudojimą labiausiai lėmė užsitęsęs ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vertinimas, mokėjimų prašymų pateikimas. Ilgiau, nei numatyta teisės aktuose, truko paraiškų pagal priemones „Intelektas LT“, „Intelektas LT+“, „Inoklaster Lt“, „Invest LT-2“ vertinimas ir pareiškėjų skundų nagrinėjimas, todėl projektai pradėti įgyvendinti vėliau; vėlavo vykdomų projektų viešieji pirkimai, statybų leidimų išdavimas ir pan., todėl vėlavo mokėjimų prašymų pateikimas arba 2013 metais jie iš viso nebuvo pateikti.

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų

netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) laikinai sumokėti, nebuvo iki galo panaudotos, nes pratęstas projektų įgyvendinimo laikotarpis, vėlavo pirkimo procedūros ir numatytu laiku nebuvo atlikti rangos darbai, todėl PVM lėšų poreikis buvo nukeltas į vėlesnį laikotarpį.

38

Techninės paramos lėšos panaudotos nevisiškai, nes Ūkio ministerijos vykdomos informacijos apie ES struktūrinės paramos administravimą Ūkio ministerijos kuruojamosiose srityse viešinimo paslaugos per viešuosius pirkimus nupirktos pigiau, nei planuota; mažiau išleista komunalinėms paslaugoms (naujai sudarytos sutartys už mažesnę vertę, nei planuota, mažesnės sąskaitos už šildymą dėl šiltesnės, nei įprasta, žiemos); dalis darbo užmokesčio fondo ir susijusių mokesčių nepanaudota dėl didelės darbuotojų kaitos ir valstybės tarnautojų motinystės arba tėvystės atostogų, nedarbingumo.

Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į

biudžetą) panaudota mažiau nes: viešaisiais pirkimais įsigyta prekių ir paslaugų pigiau, nei planuota; dalis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (taip pat ir

ministerijos specialiesiems ir komercijos atašė išlaikyti) sutaupyta dėl darbuotojų kaitos ir nedarbingumo;

pagal priimtus teismų sprendimus daliai žemės savininkų už visuomenės poreikiams iš jų paimamą nekilnojamąjį turtą reikėjo išmokėti mažiau lėšų, nei planuota, o su kitais savininkais pradėti teisminiai procesai, nes jie atsisakė sudaryti sutartis;

dauguma pirmininkavimo ES Tarybai renginių organizuoti renginių rėmėjų lėšomis, o paslaugos nupirktos pigiau, nei planuota;

sutaupyta INVEGA paskolų garantijoms kompensuoti dėl bendrovei INVEGA sumokėto avanso dalies grąžinimo.

Asignavimai, planuoti kaip valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis, ir kitos

lėšos, kurių panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, nepanaudoti, kaip planuota, nes:

nespėta patvirtinti teisės aktų pakeitimų, leidžiančių vykdyti planuotą naują priemonę „Portfelinės faktoringo garantijos“ (~17 904,0 tūkst. Lt);

bendrovės INVEGA fondo paskolinių priemonių „Atviras kreditų fondas“ ir „Pasidalintos rizikos paskolos“ įgyvendinimas nebuvo toks intensyvus, kaip planuota (1 039,0 tūkst. Lt).

Žaliosios pramonės inovacijų programai vykdyti planuotos lėšos projektams

finansuoti nepanaudotos, nes, užsitęsus Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir LR Finansų ministerijos paramos sutarties derinimui (sutartis pasirašyta tik 2013 m. balandžio mėn.), kvietimai teikti paraiškas paramai gauti buvo paskelbti daug vėliau, nei planuota, projektų įgyvendinimo sutartys nepasirašytos.

PROGRAMA „ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS“ (kodas 01-02)

6 pav. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities projektų įgyvendinimo programos tikslas ir uždavinys

1 tikslas. Užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

Uždavinys. Finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

39

2013 metais buvo tęsiamas Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų

programų priemonės pagal VP2-4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ 1 priemonių grupę „Energijos tiekimo tinklai“ ir VP3-3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 4 priemonių grupę „Energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“ įgyvendinimas.

Iš dalies finansavome energijos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus – 2013 metais pasirašytos 72 sutartys už 105,25 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos pasirašytos 184 sutartys, pagal kurias paskirstyta 503,76 mln. Lt), per 2013 metus išmokėta 103 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos išmokėta 317,58 mln. Lt).

Iš dalies finansavome viešosios paskirties pastatų renovavimo projektus – 2013 metais pasirašytos 92 sutartys už 98,13 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos pasirašyta 643 sutartys, pagal kurias paskirstyta 1 109,07 mln. Lt), per 2013 metus išmokėta 131,4 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos išmokėta 968,12 mln. Lt).

Iš dalies finansavome energijos gamybos efektyvumo didinimo projektus – nors 2013 metais naujų sutarčių nepasirašyta, iš viso iki 2013 metų pabaigos pagal galiojančias 7 sutartis paskirstyta 27,2 mln. Lt, o išmokėtų lėšų suma 2013 metais sudarė 0,58 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos išmokėta 25,26 mln. Lt).

Iš dalies finansavome projektus, skatinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijai gaminti – 2013 metais pasirašytos 23 sutartys už 95,6 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos pasirašytos 55 sutartys, pagal kurias paskirstyta 313,59 mln. Lt), per 2013 metus išmokėta 35,1 mln. Lt (iš viso iki 2013 metų pabaigos išmokėta 155,84 mln. Lt).

Įgyvendinant projektus pagal nurodytas priemones, energijos gamybos pajėgumų, naudojant biomasę, galia 2013 metų pabaigoje padidėjo iki 191,16 MW, šilumos vartotojų, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, skaičius 2013 metų pabaigoje išaugo iki 769,6 tūkstančio.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

1 tikslas – užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

R-01-02-01-01 Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis (kaup. proc.)

5 6,8 136

1 tikslo 1 uždavinys – finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

P-01-02-01-01-01 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

750 769 102,5

40

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys R-01-02-01-01 vertinimo kriterijaus „Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir

2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis (kaup. proc.)“ reikšmė viršyta dėl prognozavimo paklaidos, kurią lėmė tai, kad, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, po kurio duomenys turėtų nesikeisti, jie buvo patikslinti.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai, tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 284 564,0 270 051,8 94,9

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 284 564,0 270 051,8 94,9

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

15 195,0

13 816,6

90,9

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

268 399,0 255 312,7 95,1

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos - - -

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

- - -

Asignavimų panaudota mažiau, nei planuota, nes projektų vykdytojai pateikė mokėjimo prašymus mažesnėms, nei planuota pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose, sumoms gauti arba iš viso jų nepateikė. Tai lėmė skirtingos priežastys – vykdant kai kuriuos projektuos lėšų sutaupyta (projektai, finansuojami iš priemonių „Energetikos objektų rekonstravimas ir perkėlimas“, „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra“, „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“, „Gamtinių dujų sistemos modernizavimas ir plėtra“), kitų projektų mokėjimų prašymai vėlavo dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų ar vėluojančių darbų, o tai lėmė mažesnes pagal sutartis skiriamo finansavimo, palyginti su planuotu finansavimu, sumas, kartu ir mažesnius išmokėjimus bei mažesnį asignavimų panaudojimą.

Projektų įgyvendinimas yra finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, todėl ataskaitiniais metais neatlikti išmokėjimai bus vykdomi einamaisiais ir ateinančiais metais (2007–2013 metų ES struktūrinės paramos išlaidų patyrimo laikotarpis yra nuo 2007 metų iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

41

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Strategijos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir efektyviai, leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus (angl. best value for money), taip pat užtikrintų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis, palankios aplinkos viešųjų pirkimų dalyviams konstruktyviai bendradarbiauti sukūrimą, viešųjų pirkimų politikos, suderintos su kitomis ES politikos kryptimis (darnaus vystymosi, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir kitomis), įgyvendinimą, konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos kūrimo skatinimą.

Strategijos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2009 m. 2013 m. siekis

2013 m. faktas (komentaras)

1. Skelbiamų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų, proc.

62,51 80,00 N. d.

2. Elektroniniai viešieji pirkimai nuo visos viešųjų pirkimų vertės, proc.

0,03 70,00 90

3. Centralizuotų viešųjų pirkimų vertė nuo visų viešųjų pirkimų vertės, proc.

5,8 30,0 N. d. (duomenys turėtų būti paskelbti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje iki 2014 m. balandžio 15 d. )

4. Centrinių perkančiųjų organizacijų sutaupytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų vertė, mln. Lt

5,1 20,0 N. d.

5. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas (vidutinis laiko tarpas dienomis):

- -

5.1. pirmosios instancijos teismuose

120 45 N. d. (duomenys bus apskaičiuoti 2014 m. gegužės mėnesį, gavus informaciją iš Nacionalinės teismų administracijos)

5.2. aukštesniosios instancijos teismuose

83 45

6. Oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose įrašytų tiekėjų skaičius (kaup. principu)

253 1 000 1 039

7. Viešųjų pirkimų dalyvių žinių lygis, įvertinamas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rengiamus testus žinioms patikrinti, proc.

65,0 75,0 N. d.

42

8. Teisėjai, dalyvavę jiems organizuotame viešųjų pirkimų mokyme (kasmet)

42 60 35

9. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, dalyvavę viešuosiuose pirkimuose, proc.

76,1 80,0 N. d. (duomenys turėtų būti paskelbti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje 2014 m. II pusmetį )

10. Darnieji viešieji pirkimai nuo visų viešųjų pirkimų, proc.:

10.1. žalieji viešieji pirkimai (be mažos vertės pirkimų)

8,3 25,0 N. d. (duomenys turėtų būti paskelbti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje iki 2014 m. balandžio 15 d.)

10.2. viešieji pirkimai, kuriems taikomi energijos efektyvumo reikalavimai (be mažos vertės pirkimų)

2,75 10,0 N. d.

10.3. viešieji pirkimai iš socialinių ir kitų įmonių, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje

0,22 5,0 N. d.

11. Inovatyvūs viešieji pirkimai nuo visų viešųjų pirkimų, proc.

N. d. 5,0 N. d. (duomenys bus paskelbti 2014 m. balandžio mėnesį)

12. Palankūs (teigiami) vertinimai Lietuvoje atliekamoms viešųjų pirkimų procedūroms, proc.

25,0 50,0 43,5

13. Atliktų tyrimų, susijusių su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimu ir plėtra, skaičius (kasmet)

0 2 3 (perkančiųjų organizacijų, kurioms nustatyta pareiga pirkti per CPO LT elektroninį katalogą, apklausa; Elektroninių aukcionų taikymas Lietuvoje; Viešinimo paslaugų pirkimai 2011–2013 m. I pusmetį)

14. Santykis tarp Viešųjų pirkimų tarnybos visų atliktų viešųjų pirkimų vertinimų ir vertinimų, atliktų iki sutarties sudarymo, proc.

59,0 70,0

N. d.

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METŲ EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS IR JOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą ir nustatyti priemones, kurių įgyvendinimas skatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą ir kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys sąlygas su mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir siekti teigiamo užsienio prekybos balanso. Eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu.

43

Strategijos įgyvendinimo rezultatai Strategijos įgyvendinimo rezultatų planuojamos reikšmės nėra nustatytos, tačiau,

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įgyvendinant strategijos priemones 2013 metais, palyginti su 2012 metais, prekių eksportas padidėjo 6,5 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 2 proc. ir sudarė apie 60 proc. bendrojo Lietuvos eksporto.

Šaltinis – Lietuvos Statistikos departamentas

7 pav. Lietuvos eksporto dinamika

Prekių eksportas į Eksporto plėtros strategijoje išskirtas prioritetines rinkas (Baltijos valstybių, Skandinavijos, Europos Sąjungos, tradicinės Rytų krypties) 2013 metais išaugo 5 proc. ir sudarė 74,5 mlrd. Lt. Lietuvos banko duomenimis, paslaugų eksportas per pirmus tris 2013 metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, išaugo 15,5 proc. ir sudarė 13,7 mlrd. Lt.

Remiantis minėtų institucijų 2013 metų trijų ketvirčių duomenimis, prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP buvo 85,9 proc. (to paties 2012 metų laikotarpio duomenimis, šis santykis buvo 81,1 proc.).

ES struktūrinės paramos lėšomis skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumo didinimą ir pasirengimą eksportuoti, pagal priemonę „Naujos galimybės“ 2013 metais buvo paskelbtas ketvirtasis kvietimas teikti paraiškas gauti finansavimą, kvietimo suma – 13,54 mln. Lt. Iš viso pagal šią priemonę buvo sudarytos 798 sutartys už 109,54 mln. Lt ir išmokėta 67,92 mln. Lt. Įgyvendinant pagal priemonę finansuotus projektus, iki 2013 metų pabaigos atlikti 697 užsienio rinkų tyrimai, parengta 210 produktų eksporto plėtros strategijų. 127 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 125 įmonės išplėtė savo produkcijos pardavimą į esamas eksporto rinkas, parengtos 693 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonės.

Organizuodama ūkio subjektų dalyvavimą eksporto skatinimo renginiuose, VšĮ „Versli Lietuva“ rengė verslo misijas, kontaktų muges, suorganizavo Lietuvos įmonių dalyvavimą 15 parodų, o VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra suorganizavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių ir jų grupių dalyvavimą 5 specializuotose tarptautinėse parodose.

Teikiant ūkio subjektams tarptautinio verslo plėtrai svarbią informaciją, suorganizuota 10 nacionalinių stendų tarptautinėse parodose, kuriose dalyvavo 129 Lietuvos įmonės. Surengti užsienio įmonių vizitai ir „B2B“ susitikimai su Lietuvos įmonėmis, kuriuose dalyvavo vienos didžiausių Norvegijos statybų kompanijų „AF gruppen“ ir HENT, viena didžiausių Švedijos statybų kompanijų PEAB. Suorganizuota 14 informacinių renginių (seminarų,

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

55,5

40,7

54

69,6

79,6 84,8

38,8 28,3

36,6

45,9 50,2 51,1

Eksportas, mlrd. LT Lietuviškos kilmės prekių eksportas, mlrd. LT

44

konferencijų), kuriuose dalyvavo 575 dalyviai, internetu stebėjo 249 žiūrovai. Suorganizuoti seminarai apie Azijos, Pietų Amerikos, Japonijos rinkas. Taip pat surengtas seminaras „Viešieji pirkimai Skandinavijoje ir Vakarų Europoje: praktiniai patarimai, kaip pasiekti geriausių rezultatų“, skirtas įmonėms, siekiančioms geriau suprasti viešųjų pirkimų organizavimo ypatumus Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje.

Siekiant tobulinti ekonominį atstovavimą užsienyje, 2013 metais paskirtas komercijos atašė Baltarusijoje. 2013 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijoje – Ekonominės diplomatijos taryboje buvo nuspręsta apibrėžti 2014 metų prioritetines rinkas ir, atsižvelgiant į jas, optimizuoti ir peržiūrėti ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą. Pasirašytos naujos atstovavimo sutartys su VšĮ „Versli Lietuva“ atstovu Kalifornijoje (JAV) ir Miunchene (Vokietija). Šiuo metu komercijos atstovų užsienyje tinklas, įskaitant VšĮ „Versli Lietuva“ atstovus, apima 17 pasaulio valstybių (po du atstovus yra Rusijos Federacijoje, JAV ir Vokietijoje).

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių

vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

8 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis

Atliekant kasmetinį vertinimą, lyginami ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos departamento skelbiami duomenys ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ informacija apie pritrauktas tiesiogines investicijas.

Rodiklio pavadinimas Siekis 2013 m. faktas (komentaras)

1. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui pokytis (kasmet), proc.

≥5 N. d. (duomenys bus skelbiami 2014 m. balandžio 1 d.)

2. BVP dalis , kurią sudaro sukauptos ≥1,5 N. d. (duomenys bus skelbiami 2014

4,5

8,1

1

9,5

0,6

4

6

2,8 3

10,9

2,7 3

0

2

4

6

8

10

12

TUI vienam

gyventojui

TUI nuo BVP TUI projektų

skaičius

-96,5

1 105,2 933

54

1 086

-47,6

1 249

-200

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

TUI srautas (proc.) Darbo vietų skaičius

2009

2010

2011

2012

2013

6

1

547

(proc.) (proc.)

45

tiesioginės užsienio investicijos (kasmet), proc.

m. balandžio 1 d.)

3. Vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas, proc.

≥5 N. d. (duomenys bus skelbiami 2014 m. balandžio 1 d.)

4. Pritraukta didelių – ne mažesnių kaip 20 mln. litų – plynojo lauko tiesioginių užsienio investicijų projektų (kasmet), vnt.

≥2 6

5. Sukurta ilgalaikių – ne mažiau kaip 3 metams – geros kokybės darbo vietų, vnt.

≥50 1 547

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2010–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslai: 1. Sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką. 2. Užtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą. Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas Planas 2013 m. faktas (komentaras) 1. Stabilizuojamos atvykstamojo turizmo pajamos, mlrd. Lt

- N. d. (duomenys bus paskelbti 2014 m. balandžio mėnesį. Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo (kelionių kreditas) sudarė 3,19 mlrd. litų (+4,4 proc.). Preliminariu Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) vertinimu, 2013 m. pajamos iš turizmo išaugo apie 4,5 proc.)

2. Stabilizuojamas turistų skaičius apgyvendinimo įmonėse ir lankytinuose objektuose, tūkst. turistų

- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2 184,5 tūkst. turistų arba 10,5 proc. daugiau nei 2012 metais, iš jų užsieniečių – 1 234,9 tūkst. arba 9,7 proc. daugiau, vietinių turistų – 949,5 tūkst. arba 11,4 proc. daugiau

3. Kultūrinio turizmo reikmėms pritaikytų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų skaičius, vnt.

- 5 (iš viso 2010–2013 m. kultūrinio turizmo reikmėms pritaikyti 63 nekilnojamieji kultūros paveldo objektai)

4. Vidutiniškai per metus įgyvendintų viešosios turizmo infrastruktūros projektų skaičius, vnt.

10 12 (iš viso 2010–2013 m. laikotarpiu įgyvendinta 113 viešosios turizmo infrastruktūros projektų, vidutiniškai per metus – 28 projektai)

5. Vidutiniškai per metus pagal turizmo kvalifikacijos tobulinimo

200 200

46

priemones apmokytų žmonių skaičius 6. Kasmet atliekamų turizmo sektoriaus stebėsenos tyrimų ir parengiamų ataskaitų skaičius, vnt.

3 1 (VTD vykdė Lietuvos turizmo informacijos centrų lankomumo tyrimą, įtrauktą į statistikos darbų programą)

7. Vidutinis darbo vietų turizmo sektoriuje pokytis, proc.

2 N. d.

8. Vidutiniškai per metus įgyvendinamų turizmo paslaugų infrastruktūros projektų skaičius, vnt.

10 4 (iš viso 2010–2013 m. įgyvendinta 16 turizmo paslaugų infrastruktūros projektų)

9. Vidutiniškai į turizmo sektorių per metus pritraukta privačių investicijų, mln. Lt

80 45,58 (iš viso 2010–2013 m. pritraukta 164,92 mln. Lt privataus finansavimo lėšų)

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jo objektus pritaikyti

piligrimų ir turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti ir rasti reikiamą viešąją infrastruktūrą. Programos įgyvendinimo rezultatai vertinami pagal įvykdytų programos priemonių skaičių.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2013 m. faktas (komentaras) 1. Piligrimų ir turistų, lankančių Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus pokytis (kasmet 5 proc.)

N. d.

2. Sutvarkytų ar įrengtų viešosios infrastruktūros objektų skaičius, vnt.

Viešosios infrastruktūros objektams įrengti ar sutvarkyti lėšų 2013 m. nebuvo numatyta

3. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose atliktų tvarkybos, statybos darbų projektų skaičius, vnt.

6 (parengta 6 objektų – Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios – apsaugos priemonių įrengimo projektinė dokumentacija)

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

47

LIETUVOS INOVACIJŲ 2010–2020 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2010–2013 METŲ PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI

Strategijos tikslas – kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir

inovacijas. Siekiama, kad 2020 metais Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (pagal suminę visų

rodiklių vertę) pasiektų ES vidurkį. 2012 metais Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas buvo 0,28, o ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas – 0,544. 2013 metų rodikliai bus paskelbti 2014 metų kovo mėn.

*Prognozė

Šaltinis – Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė 2012, Europos Komisija

9 pav. Suminis inovacijų indeksas (balais nuo 0 iki 1)

2013 metais Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – iš menkų inovatorių grupės perėjo į nuosaikių inovatorių grupę, kurioje taip pat yra Italija, Ispanija, Portugalija, Čekija, Graikija, Slovakija, Vengrija ir Malta. Pažymėtina, kad Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas didžiausių iš 28 ES šalių – 5 proc., tai antras rezultatas po Estijos.

Vienas iš svarbiausių sudedamųjų suminio inovatyvumo indekso ir Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos (toliau – LIS) vertinimo rodiklių yra išlaidų, skiriamų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), santykis su BVP.

10 pav. Išlaidos MTEP, BVP Lietuvoje, proc.

0,79 0,81 0,79 0,83

0,79

0,92 0,9

0,22 0,23 0,19 0,2 0,23 0,24 0,24

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Bendros išlaidos MTEP, BVP proc. Verslo išlaidos MTEP, BVP proc.

48

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje bendros MTEP išlaidos 2012 metais sudarė 0,9 procento BVP, o ES valstybių narių išlaidų MTEP vidurkis siekė 2,06 procento BVP. Lietuvoje viešojo sektoriaus išlaidos MTEP yra gerokai didesnės nei verslo. Viešojo sektoriaus išlaidos MTEP 2012 metais siekė 0,66 procento BVP, o verslo sektoriaus – 0,24 procento BVP. Nuo 2010 metų stebimas bendrų MTEP išlaidų augimas. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, šios išlaidos išaugo net 28,5 proc., 2012 metais – 5,1 procento. Didelę įtaką MTEP išlaidų augimui daro ES struktūrinės paramos lėšos.

2012 metų Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės duomenimis, Lietuvos atotrūkį nuo ES valstybių narių vidurkio inovacijų srityje daugiausia lėmė nepakankamai atvira ir patraukli mokslinių tyrimų sistema, mažas patentinių paraiškų skaičius, mažas trečiųjų šalių doktorantų skaičius, nepakankamas įmonių investicijų į MTEP mastas.

Strategijos ir jos įgyvendinimo 2010–2013 metų priemonių plano įgyvendinimo

rezultatai

Strategijos įgyvendinimo 2010–2013 metais priemonių plane buvo numatyta 117 priemonių strategijos įgyvendinimui užtikrinti. Daugiausia priemonių – 61 – įgyvendino Ūkio ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendino 34 priemones, Susisiekimo ministerija – 11, Žemės ūkio ministerija – 9, kitos institucijos dalyvavo įgyvendinant 49 priemones. Įgyvendinant strategiją dalyvavo 22 institucijos.

Strategijos tikslai: didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas; plėtoti įvairias inovacijas; ugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę ir diegti sisteminį požiūrį į inovacijas. Daugiausia priemonių – net 74 – buvo skirta kūrybingai ir inovatyviai visuomenei ugdyti. Toliau pateikiamas institucijų pasiskirstymas pagal tikslus ir jiems įgyvendinti skirtas priemones.

11 pav. Atsakingų vykdytojų pasiskirstymas pagal tikslus ir jiems skirtas priemones

LIS priemonių įgyvendinimui Ūkio ministerija iki 2013 metų pabaigos pagal ES

struktūrinės paramos priemones, skirtas MTEP plėtrai, skyrė 659,84 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų, išmos iki 2013 metų pabaigos sudarė 370,8 mln. Lt. Įgyvendinant šiuos MTEP srities projektus, iki 2013 metų pabaigos buvo sukurta 270 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 356 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, sukurtos 84 naujos technologijų įmonės, 2 945 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTEP darbus, numatytus projektų planuose.

Apibendrinant atsakingų institucijų pateiktus duomenis, 50 proc. LIS priemonių 2013 metais buvo baigta įgyvendinti, 46 proc. priemonių yra toliau įgyvendinamos, kadangi

22

5

28

6

9

8

11

6

3

8

3

2

2

2

17

5

25

2

0 10 20 30

1. Didinti Lietuvos integraciją į globaliasrinkas

2. Plėtoti įvairias inovacijas

3. Ugdyti kūrybingą ir inovatyviąvisuomenę

4. Diegti sisteminį požiūrį į inovacijas

Kitos

ŽŪM

SM

ŠMM

ŪM

49

dauguma priemonių yra tęstinės arba įgyvendinamos ES struktūrinės paramos lėšomis (45 proc. priemonių) ir jų vykdymas tęsis iki 2015 metų. 6 strategijos priemonės (4 proc.) nebuvo įgyvendintos, nes joms nebuvo skirta lėšų arba jas buvo atsisakyta vykdyti dėl kitų priežasčių.

NACIONALINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO

SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS REZULTATAI

Programos tikslas – plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kuriantį didelės pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas) ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms kosmoso ir susijusiose srityse.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas Siekis 2013 m. faktas (komentaras) 1. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis, palyginti su apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine verte (proc.)

24 N. d. (duomenys bus skelbiami 2014 m. pabaigoje)

2. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų eksporto dalis (proc.)

33 N. d. (duomenys bus skelbiami 2014 m. pabaigoje)

3. Išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (be verslo sektoriaus) (proc.)

0,3 N. d. Duomenys bus skelbiami 2014 m. pabaigoje (2012 metais šis rodiklis siekė 0,24 proc.)

4. Įgyvendintų naujų technologijų, gaminių ir paslaugų kūrimo projektų kosmoso ir su kosmosu susijusiose srityse skaičius

5 5

5. Kosmoso srities tarptautinių susitarimų, prie kurių prisijungė Lietuva, skaičius

1 2013 m. buvo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros (EKA) susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje (pasirašytas 2010 metais ir ratifikuotas 2011 m.): Ūkio ministerijos atstovai stebėtojų teisėmis dalyvavo EKA tarybų ir programinių komitetų posėdžiuose, pradėtos derybos dėl Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimo su EKA sudarymo

6. Įgyvendintų visuomenės informavimo priemonių skaičius

4 4 (Ūkio ministerija kartu su MITA Lietuvos kosmoso asociacijai padėjo surengti kasmetinę tarptautinę konferenciją „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Buvo suorganizuoti 2 konkursai: Europos palydovinės navigacijos Lietuvos regiono

50

konkursas ir jaunimo mokomųjų palydovų „CanSat“ ir bepiločių orlaivių konkursas. 2013 m. rugsėjo mėn. Ūkio ministerija kartu su MITA Vilniuje surengė EK kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“, kurią aplankė apie 40 tūkst. lankytojų)

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – spartinti biotechnologijos srities pramonės plėtrą Lietuvoje. Programos įgyvendinimo uždaviniai:

1. Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus.

2. Sukurti bioplastikus bei medžiagas jiems gauti iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus.

3. Sukurti naujus biokatalizatorius ir plėtoti jų taikymo technologijas. 4. Sukurti farmacinės ir veterinarinės paskirties produktus.

Programos įgyvendinimo rezultatai Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, administruodama programą, 2013 metais

baigė finansuoti 6 projektus: 4 projektai pradėti vykdyti 2011 metais, 2 – 2012 metais. Vykdant 1 uždavinį „Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus“ įgyvendinti 4 projektai, 3 uždavinį „Sukurti naujus biokatalizatorius ir plėtoti jų taikymo technologijas“ – 1 projektas, 4 uždavinį „Sukurti farmacinės ir veterinarinės paskirties produktus“ – 1 projektas.

Iš viso 2013 metais projektams buvo skirta 1,158 mln. Lt, iš jų: 0,813 mln. Lt – mokslo ir studijų institucijoms; 0,345 mln. Lt – ūkio subjektams. Programos įgyvendinimo laikotarpiu (2011–2013 metais) projektams skirta 2,752 mln. Lt. Įmonės prisidėjo prie projektų įgyvendinimo nuosavomis lėšomis – 0,307 mln. Lt (10 proc.).

Įgyvendinant programą 2011–2013 metais buvo sukurtos 6 naujos technologijos, įdiegtos 3 naujos technologijos, sukurti 9 nauji produktai, pateikta 1 tarptautinė ir 2 nacionalinės patento paraiškos, užsienyje leidžiamuose žurnaluose parengta 11 tarptautinių publikacijų, projektų veikloje dalyvavo 18 doktorantų ir jaunųjų mokslininkų, verslo įmonėse sukurtos 2 naujos darbo vietos, konferencijose skaityta 14 pranešimų.

12 pav. Pramoninės biotechnologijų plėtros 2011–2013 m. programos įgyvendinimo

rezultatai

14

11

3

9

6

3

2

18

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Pranešimų konferencijose

Tarptautinių publikacijų

Pateikta patento paraškų

Sukurta naujų gaminių, paslaugų

Sukurta naujų technologijų

Įdiegta naujų technologijų

Sukurta darbo vietų įmonėse

Dalyvavo doktorantų ir jaunųjų mokslininkų

51

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

REZULTATAI

Programos tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų kryptis, perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris leidžia gaminti produktus, konkurencingus pasaulinėje rinkoje.

Programos vertinimo kriterijai: įdiegtų naujų technologijų skaičius; naujų gaminių skaičius; įgytų patentų skaičius; publikacijų žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą, skaičius; šios programos projektus vykdančių doktorantų skaičius; apgintų disertacijų skaičius; naujų darbo vietų skaičius; šios programos projektams įgyvendinti panaudotų ūkio subjektų ir Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšų santykis (procentais) ir jo kitimo dinamika. Siektinos reikšmės nėra nustatytos ir matuojamos programos įgyvendinimo laikotarpio

pabaigoje. MITA, administruodama Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programą,

2013 metais finansavo 21 projektą, kuriems buvo skirta 3,61 mln. Lt: 1 biotechnologijos krypties projektui skirta 291 tūkst. Lt, 3 mechatronikos krypties projektams skirta 503 tūkst. Lt, 5 lazerių technologijų krypties projektams skirta 954 tūkst. Lt, 6 informacinių technologijų krypties projektams skirta 699 tūkst. Lt, 6 nanotechnologijų ir elektronikos krypčių projektams skirta 1 160 tūkst. Lt. Projektus vykdančioms mokslo ir studijų institucijoms skirta 2,69 mln. Lt, mažosioms ir vidutinėms įmonėms – 0,92 mln. Lt. Įmonės prisidėjo prie projektų įgyvendinimo 0,599 mln. Lt nuosavomis lėšomis.

Įgyvendinant programą 2011–2013 metų laikotarpiu buvo sukurtos 28 ir įdiegta 19 naujų technologijų, sukurti 85 nauji gaminiai, įgytas 1 tarptautinis patentas ir pateiktos 7 patento paraiškos, parengtos 34 tarptautinės publikacijos, įgyvendindami projektų veiklą net 65 doktorantai ir 43 jaunieji mokslininkai apgynė 13 disertacijų, konferencijose skaityti 98 pranešimai, sukurta 16 naujų darbo vietų.

13 pav. Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 m. programos įgyvendinimo rezultatai

98

13

34

1

7

85

28

19

16

65

0 20 40 60 80 100 120

Pranešimų konferencijose

Apginta disertacijų

Tarptautinių publikacijų

Įgyta tarptautinių patentų

Pateikta patento paraškų

Sukurta naujų gaminių, paslaugų

Sukurta naujų technologijų

Įdiegta naujų technologijų

Sukurta darbo vietų

Dalyvavo doktorantų

52

Programos įgyvendinimo laikotarpiu 2011–2013 metais projektams iš viso buvo skirta 11,75 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšų, ūkio subjektai investavo 1,556 mln. Lt (12 proc.). Įgyvendinant projektus dalyvavo 8 mokslo ir studijų institucijos ir 24 mažosios ir vidutinės įmonės.

14 pav. Projektams įgyvendinti panaudotų ūkio subjektų ir valstybės biudžeto lėšų santykis

ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS TERITORIJOJE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – užtikrinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 18 d. įsakymu

Nr. 02-05-2379 pradėtos žemės – 53,35 hektaro teritorijos (Kauno rajone) – paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2013 m. faktas (komentaras) 1. Bus baigta pradėta 53,35 hektaro žemės paėmimo visuomenės poreikiams – Kauno LEZ teritorijai plėsti – procedūra ir žemės savininkams išmokėtos kompensacijos už 45,8 hektaro bendro ploto žemės sklypus, paimtus visuomenės poreikiams

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu buvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, patikslintas teritorijos plotas sudaro 52,61 ha, o paimamas visuomenės poreikiams – 45,79 ha. Sudarius sutartis su žemės sklypų savininkais, 2013 m. pabaigoje visuomenės poreikiams paimta 35,74 hektaro. Dėl likusių 10,05 ha sklypų vyksta teisminiai procesai

2. Kauno LEZ plėtrai bus suformuota 47,5 hektaro teritorija

2013 m. pabaigoje Kauno LEZ plėtrai pagal šią programą suformuota 37,44 hektaro teritorija

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Ūkio ministerijos veikla daugiausia nukreipta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–

2016 metų programos skyrių „5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti“, „6.1. Verslo sąlygų gerinimas“, „6.2. Inovacijos“ nuostatų įgyvendinimą.

2011 2012 2013

Skirta valstybėsbiudžeto lėšų, mln. Lt

3,23 4,47 3,61

Ūkio subjektaiinvestavo, mln. Lt

0,242 0,715 0,599

93 %

86%

85,7 %

7% 14 % 14,3 %

00,5

11,5

22,5

33,5

44,5

5

53

Taip pat prisidedame prie skyrių „5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai“, „5.2. Mokesčių politika“, „VII. Socialinė politika“, „8.2. Aukštojo mokslo politikos pertvarka“, „8.3. Mokslas ir technologijos“, „IX. Kultūros politika“, „12.2. Elektros energetikos sektorius“, „XIII. Transportas“, „XIV. Aplinkosauga ir urbanistika“, „XXI. Europos Sąjungos ir užsienio politika“, „21.1. Lietuva – aktyvi Europos Sąjungos valstybė narė“ nuostatų įgyvendinimo.

5. EKONOMIKOS SKATINIMAS

Svarbiausi rezultatai (išankstiniais duomenimis): Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2013 metus padidėjo 3,2 procento.

Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo atsigaunantis statybų sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.

2013 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,65 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,3 procento viršijo 2012 metų produkcijos pardavimo mastą.

Nors 2008 metų lygio (29,7 mlrd. Lt) dar nepasiekė, 2013 metais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta to meto kainomis (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą) siekė 28,8 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, padidėjo 4,5 procento.

Šalies prekių eksportas 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,5 proc. ir siekė 84,8 mlrd. Lt. Palyginti su kriziniais 2009 metais, Lietuvos prekių eksportas padidėjo daugiau kaip dvigubai (108,3 proc.).

Toliau mažėjo nedarbas. 2013 metais nedarbo lygis šalyje siekė 11,8 proc., arba, palyginti su 2012 metais, buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis. Mažėjimo tendencija stebima ir jaunimo bei ilgalaikių bedarbių skaičiaus srityje.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indekso pokytis, palyginti su 2012 metais, padidėjo 5,0 procentais (iki 2 230 Lt).

Lietuva neapleido konkurencingos šalies pozicijų – Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2013–2014 metų ataskaitoje 2013 metais Lietuva pagal konkurencingumą tarp 148 pasaulio valstybių užėmė 48 vietą. Ataskaitoje Lietuva gerai įvertinta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (7 vieta), tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimą (9 vieta), moterų užimtumą (10 vieta).

5.1. VIEŠIEJI FINANSAI – ŠALIES GEROVEI IR ŪKIO PLĖTRAI Pasirengimas euro įvedimui Ūkio ministerija parengė Verslo subjektų gerosios verslo praktikos (valios) kodekso

privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, pagal kurį iki 2014 m. balandžio 1 d. turi būti parengtas ne kodeksas, o Verslo subjektų gerosios verslo praktikos (valios) memorandumas, Ūkio ministerija parengė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo projektą, kurį ūkio subjektai ir ūkio subjektų asociacijos pasirašys iki 2014 m. rugpjūčio 1 dienos.

ES 2007–2013 m. paramos lėšų panaudojimas Siekiant iki 2013 metų pabaigos įgyvendinamiems projektams paskirstyti visas ES lėšas

ir iki programavimo laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad skirtos ES lėšos būtų visiškai panaudotos, 2013 metais buvo paskelbti 9 kvietimai ir pagal gautas įvertintas paraiškas pasirašytos 765 naujos sutartys už 849 mln. Lt.

54

Pagal 2012 metais vykusius kvietimus gautas paraiškas per 2013 metus pasirašytos 137 sutartys už 44,86 mln. Lt. Taip pat pasirašytos 199 sutartys už 410,14 mln. Lt pagal valstybės ir regionų planavimo būdu pateiktas paraiškas.

Pasirengimas ES 2014–2020 m. paramos lėšų naudojimui Ūkio ministerija parengė ir pagal pastabas, gautas per EK neformalias diskusijas

(derybas), patikslino Ūkio ministerijai priskirtų 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos Partnerystės sutarties dalių aprašymus ir Veiksmų programos prioritetų aprašymus.

Tęsiama viešųjų pirkimų sistemos pertvarka 2013 m. kovo 8 d. sudaryta preliminarioji sutartis dėl pastatų modernizavimo darbų

užsakymų per VšĮ CPO LT – sudaryta galimybių per CPO LT elektroninį katalogą įsigyti daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) reikalingus darbus ir paslaugas: pastatų modernizavimo darbus su projektavimu ir be projektavimo; statinio statybos technine s priez iu ros ir techninio projekto ekspertize s paslaugas; statinio energetinio naudingumo sertifikato ir statinio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimo paslaugas. Sukurtos 2 rangos darbų su projektavimu (skirtingos pirkimo objekto apimties) dinaminės pirkimo sistemos.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme (priimtas 2013 m. spalio 22 d. Nr. XII-569), kuriuo įtvirtinta nuostata, skatinanti perkančiąsias organizacijas plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, numatyta galimybė vykdant supaprastintus pirkimus vertinti darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį, renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

5.2. MOKESČIŲ POLITIKA Dalyvavimas mokesčių sistemos pertvarkoje Ūkio ministerija pateikė išvadas dėl Finansų ministerijos parengto Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu tvirtinamo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projekto ir pasiūlė palikti terminą, per kurį būtų taikomas apmokestinamojo pelno sumažinimas. Nustačius neribotą lengvatos galiojimo terminą nebūtų užtikrintas sistemiškas ir periodiškas lengvata siekiamų tikslų įgyvendinimo vertinimas.

5.3. ŪKIO AUGIMAS – ŽMONIŲ GYVENIMUI GERINTI Dėmesys SVV sektoriui 2013 m. spalio 22 d. priimtame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatyme Nr. XII-569 įtvirtintos nuostatos, kuriomis sudarytos palankesnės sąlygos SVV dalyvauti viešuosiuose pirkimuose: perkančiosios organizacijos skatinamos pirkimo objektą skaidyti į dalis, numatoma apribojimų reikalaujamoms tiekėjų metinėms veiklos pajamoms, nustatant, kad mažiausia reikalaujama tiekėjo pajamų suma negalėtų būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomo pirkimo vertę.

Siekiant sukurti naujų viešųjų paslaugų teikimo verslui priemonių, parengta studija, kurioje aptarti du pradedančiųjų verslininkų konsultavimo modeliai: pagal pirmąjį konsultavimo modelį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir sukurti (plėtoti) verslo konsultavimo centrus apskričių centruose, pagal antrąjį numatoma sukurti nacionalinį konsultantų registrą ir mobilųjį atstovų tinklą. Įdiegus pasirinktą verslininkų konsultavimo modelį praktikoje bus užtikrintas nuolat veikiantis konsultacinės paramos mechanizmas, leidžiantis pradedantiesiems verslininkams prireikus

55

kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje lengvatinėmis sąlygomis gauti konsultacijų įvairiais verslo organizavimo klausimais.

Pagal finansų inžinerijos ir su jomis susijusias priemones gerinant finansinių išteklių prieinamumą verslo pradžios ir plėtros srityje, paremti 1 815 SVV subjektai: 242 SVV subjektams buvo suteiktos paskolos, 871 SVV subjektai pasinaudojo garantijų priemonėmis, 680 SVV subjektų iš dalies kompensuotos palūkanos, į 22 SVV įmones investuotas rizikos kapitalas.

Pradėta rengti socialinio verslo koncepcija: dalyvauta EK Socialinio verslumo iniciatyvos darbo grupės veikloje, surengti du susitikimai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinio verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, dalyvauta Socialinių įmonių įstatymo keitimo darbo grupės veikloje. Socialinis verslas – tai nauja sritis, kuri nėra bendrai reglamentuojama Europos Sąjungoje, todėl Lietuvai sudėtinga pasirinkti tinkamą modelį. Be to, šitos srities specialistų Lietuvoje yra labai mažai.

Dalyvauta Trišalės tarybos darbo grupėje, teikta pasiūlymų dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) teisinio reguliavimo keitimo, svarstyti ir analizuoti verslo ir kitų institucijų pasiūlymai šiuo klausimu. Bendru sutarimu buvo nutarta nekeisti MMA dydžio ir nesiūlyti taikyti papildomų priemonių padidėjusioms darbdavių išlaidoms kompensuoti.

6. VERSLAS IR INOVACIJOS 6.1. VERSLO SĄLYGŲ GERINIMAS

Svarbiausi rezultatai Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame

189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17 (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45). Palyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuva užima 6 vietą. Didžiausią pažangą Lietuva padarė verslo pradžios srityje – iš „Doing Business 2013“ ataskaitoje nurodytos 107 vietos šalis šoktelėjo 96 pozicijomis į 11 vietą, pagal sąlygas gauti statybos lei-dimus iš 48 ji pakilo į 39 vietą, pagal galimybes gauti kreditą – iš 53 į 28 vietą, užsienio prekybos srityje – iš 24 į 15 vietą.

Išaugo ūkio subjektų, teigiančių, kad priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau pagalbos verslui, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, dalis – nuo 39 procentų 2012 metais iki 48 procentų 2013 metais.

2013 m. III ketv. pabaigoje sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 42 mlrd. Lt (2012 m. IV ketv. pabaigoje sukauptosios TUI sudarė 41,78 mlrd. Lt). Galutiniai 2013-ųjų metiniai duomenys bus paskelbti tik 2014 metų balandžio mėnesį.

Ūkio subjektų priežiūros pertvarka Ūkio ministerija pradėjo darbus, susijusius su Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių

institucijų informacinės sistemos kūrimu – patvirtinta ir paskelbta Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizės paslaugų pirkimo techninė specifikacija. Sukūrus šią informacinę sistemą, bus sudarytos sąlygos atsisakyti perteklinių duomenų ar informacijos, kurią jau turi bent viena priežiūros institucija, reikalavimo iš verslo atstovų, sudarytos sąlygos teikti elektronines paslaugas, priežiūros funkcijas valstybėje atlikti bendradarbiaujant ir efektyviai naudojant valstybės išteklius.

Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė pasiūlymų dėl ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo ir šio proceso organizavimo. 2014 m. vasario 13 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Ūkio ministerijos pateiktiems pasiūlymams

56

dėl priežiūros institucijų konsolidavimo modelio, krypčių, tikslų ir tolimesnių procesų organizavimo.

Geresnis reglamentavimas Siekiant supaprastinti ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir

reikalavimus, atlikta 12 ministerijų ir Lietuvos banko kompetencijos sričiai priskirtų teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra, jų išdavimo sąlygų analizė ir pateiktos išvados ir pasiūlymai dėl būtinų teisės aktų pakeitimų projektų. Iš įvertintų 423 licencijų rūšių, Ūkio ministerija pasiūlė 52 licencijų rūšį pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu (deklaracija), kad veiklą norintiems pradėti verslo atstovams nereikėtų laukti daugiau kaip 30 dienų, atsisakyti 10 licencijų rūšių kaip perteklinių ar nepagrįstų ir supaprastinti licencijų išdavimo tvarką verslui pakeičiant teisės aktus, reguliuojančius dar 160 licencijuojamų veiklos rūšių.

Finansų inžinerijos priemonių plėtra Bendrovės INVEGA atliktoje studijoje „Valstybės intervencijos poreikio finansų

inžinerijos priemonių verslui forma Lietuvoje“ (buvo apklausti 508 SVV subjektai ir 12 finansinių tarpininkų) pasiūlyta vykdyti naują finansų inžinerijos priemonę – portfelines faktoringo garantijas. Tam, kad Ūkio ministerija galėtų pradėti garantijų už faktoringo sandorius priemonės įgyvendinimą, turi būti pakeisti tam tikri dabar galiojantys teisės aktai. Ūkio ministerija parengė ir 2013 m. gruodžio 9 d. Finansų ministerijai pateikė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektą. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą, Ūkio ministerija pasirengusi parengti visus teisės aktus, reikalingus faktoringo priemonei įgyvendinti.

Nemokumo procesų reguliavimas Ūkio ministerija, įvertinusi praktikoje kylančius nemokumo procesų reguliavimo

klausimus ir atsižvelgdama į tai, kad su nemokumo procesais susiję subjektai turi skirtingų nuomonių dėl esamo nemokumo procesų reguliavimo keitimo poreikio ir tikslingumo, ir siekdama sistemiškai spręsti šiuos klausimus, inicijavo diskusijas su nemokumo procesų dalyviais nemokumo procesų reguliavimo tobulinimo krypčių klausimais. Organizuotas pirmasis kompetentingų ir suinteresuotų institucijų atstovų pasitarimas dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo krypčių ir tikslingumo. Tokie pasitarimai bus organizuojami periodiškai. Pagal apsvarstytus pasiūlymus bus teikiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimų projektai.

Įmonių bankroto teisinis reguliavimas Priimtas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymas (2013 m. balandžio 18 d. Nr.

XII-237), kuriame pakeista tyčinio bankroto sąvoka, nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios šio įstatymo nuostatos sudaro sąlygas formuoti bendrą teismų praktiką, tinkamai taikyti naujas teisinio reguliavimo priemones tam, kad būtų įvertinti su nemokumu susiję nesąžiningi verslo subjektų veiksmai. Siekiant užtikrinti skaidrią bankroto administratorių paskyrimo procedūrą, organizuotas Bankroto administratorių atrankos ir paskyrimo naudojant kompiuterinę programą taikomojo modelio sukūrimo paslaugos pirkimas, pagal projekto rezultatus rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo.

57

Lietuvos metrologijos sistemos optimizavimas 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos

metrologijos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 19, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-697. Priėmus minėto įstatymo pakeitimus pradėtas reorganizavimo procesas, kurį planuojama baigti iki 2014 metų liepos 1 dienos. Numatoma Valstybinę metrologijos tarnybą reorganizuoti – išskaidyti ir jos vykdomas funkcijas paskirstyti Ūkio ministerijai (politikos formavimo), Lietuvos metrologijos inspekcijai (priežiūros) ir Valstybinių etalonų laboratorijai (Nacionalinio metrologijos instituto).

Investicinės aplinkos gerinimas Siekiant pagerinti investicinę aplinką parengtas Investicijų įstatymo pakeitimo

įstatymo projektas, nustatantis pramoninių parkų veiklos reguliavimą. Taip pat parengtas Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas.

Viešųjų verslo paslaugų prieinamumo pradedantiesiems verslininkams gerinimas 2013 metais parengtas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamos priemonės

„Asistentas-4“, kurios tikslas – skatinti viešųjų paslaugų verslui teikėjus įvairiuose Lietuvos regionuose teikti verslo poreikius atitinkančias geresnės kokybės informavimo (konsultavimo) paslaugas, projektų finansavimo aprašas. Pagal šią priemonę ūkio ministro įsakymais finansuota 16 projektų (skirta 13,9 mln. Lt), kurie sudarė galimybę verslininkams ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą, įvairiuose Lietuvos regionuose nemokamai naudotis informavimo ir konsultavimo paslaugomis. Konkrečiose Lietuvos savivaldybėse pradedantiesiems verslininkams suteikta 1 942 val. nemokamų konsultacijų ir suorganizuota 18 mokymų įvairiais verslo organizavimo klausimais.

Turizmo plėtra Parengtas Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, siekiant suderinti

Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis ir išspręsti kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų atsakomybės turistams ir vartotojams klausimus. Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad būtų tinkamai įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai.

6.2. INOVACIJOS

Svarbiausi rezultatai: Lietuvos suminis inovacijų indeksas 2012 metais išaugo iki 0,28, Lietuva padarė

didelę pažangą inovacijų srityje – iš menkų inovatorių grupės perėjo į nuosaikių inovatorių grupę. 2013 metų duomenys bus paskelbti 2014 m. kovo mėnesį.

Inovacijų politikos formavimas Parengta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa. Joje numatoma

sukurti veiksmingą Lietuvos inovacijų sistemą ir sudaryti sąlygas įvairių sričių inovacijoms, prioritetą teikiant toms sritims, kurios turi didžiausią poveikį šalies konkurencingumui (patvirtinta 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1281).

58

Parengta Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo koncepcija aptarta su valstybės institucijų ir socialinių partnerių atstovais (Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Fizinių ir technologijos mokslų centru ir kt.). 2013 m. gruodžio mėn. parengtas įstatymo rengimo darbų grafikas. Parengtas pirminis projektas bus derinamas ir tobulinamas 2014 metais.

Valstybės institucijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimas Siekiant sparčiau įgyvendinti mokslo rezultatus ir gerinti verslo ir mokslo

bendradarbiavimą, prie Ūkio ministerijos įsteigta Inovatyvios ekonomikos taryba. Tarybos tikslas – stiprinti valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą, sudaryti palankesnę aplinką diegti inovacijas verslo srityje, siekiant darnios ūkio plėtros ir didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. 2013 m. gegužės 9 d. įvyko pirmasis Tarybos posėdis, kuriame buvo pristatytas profesijų klasifikatoriaus prognozavimo modelis, 2012 metų Inovacijų Sąjungos švieslentės rezultatai, Sumanios specializacijos strategijos rengimo eiga.

Skatinant bendrų mokslo ir verslo MTEP centrų (kompetencijos centrų) kūrimąsi, plėtojant jų infrastruktūrą ir paslaugas, pasirašytos 3 valstybės planuojamų slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys:

- „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai I etapas (skirtas finansavimas – 6,9 mln. Lt)“;

- „VIZI infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai II etapas (skirtas finansavimas – 6,2 mln. Lt)“;

- „Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parko plėtra – 2-asis etapas (skirtas finansavimas – 6,9 mln. Lt)“.

Parengtas mokslo ir technologijų parkų (toliau – MTP) koncepcijos projektas. Jis tobulinamas, atsižvelgiant į gautus asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos inovacijų centro ir MITA pasiūlymus.

Parengtas Kauno MTP reorganizavimo sąlygų projektas. Tarp būsimų dalininkų vyksta diskusijos dėl naujos viešosios įstaigos balsų skaičiaus pasiskirstymo, rengiamas naujos viešosios įstaigos įstatų projektas.

Klasterizacijos skatinimas Sukurta mechanizmų (projektų), skatinančių klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę

veiklą ir integraciją į tarptautinius tinklus. Šiuos mechanizmus planuojama patvirtinti ir taikyti 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu.

Jaunų inovatyvių įmonių kūrimosi ir plėtros skatinimas Pradėtas įgyvendinti projektas „Naujų technologinių įmonių inkubavimas

(„Technostartas“)“, kurio tikslas – skatinti kurti naujas inovatyvias technologijų SVV įmones, teikiant joms veiklos pradžios inkubavimo paketus (patalpų nuomos, verslo plano rengimo, finansų apskaitos, konsultacijų ir kt.). Per pirmąjį „Idėjų banko“ kvietimą pateikta 130 inovatyvių idėjų, teigiamai įvertintos 69.

Į valstybės projektų sąrašą įtrauktas ir ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 4-844 patvirtintas naujas projektas ,,Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“, kuriam numatyta 9,6 mln. litų. Projekto tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės lyginamąją dalį, skatinant technologijų ir inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi.

59

Inovatyvių produktų kūrimo, tobulinimo ir leidimo į rinką skatinimas Įgyvendinant 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės

inovacijų programą, numatyta teikti paramą projektų vykdytojams pagal dvi schemas – Mažųjų projektų (5,8 mln. litų) ir Partnerystės projektų (22,9 mln. litų). 2013 metais parengtos gairės ir paskelbti kvietimai teikti paraiškas pagal abi programos schemas. Mažųjų projektų schemos lėšomis finansavimas SVV bus teikiamas Lietuvos rinkos mastu inovatyviems produktams kurti, tobulinti, leisti į rinką. Partnerystės projektų schemos lėšomis finansavimas SVV bus teikiamas Lietuvos rinkos mastu inovatyvioms technologijoms ar technologiniams procesams kurti, tobulinti, diegti ar leisti į rinką. Pasibaigus paskelbtų kvietimų teikti paraiškas projektų finansavimui gauti terminui, Centrinė projektų valdymo agentūra pagal Mažųjų projektų schemą užregistravo 6 paraiškas, kuriomis prašoma bendra finansavimo suma yra 3,0 mln. Lt, pagal Partnerystės projektų schemą – 13 paraiškų, kuriomis prašoma bendra finansavimo suma – 21,4 mln. Lt. Vyksta paraiškų vertinimas. 2014 m. I ketvirtį planuojama skelbti papildomą kvietimą pagal Partnerystės projektų schemą.

Per 2013 metais paskelbtą „Inočekiai LT“ kvietimą buvo gautos 228 paraiškos, iš kurių 174 gavo 2,48 mln. Lt finansavimą. Verslo įmonių susidomėjimas „Inočekiai LT“ priemone vis auga, tai rodo ir pakartotinis įmonių dalyvavimas konkurse. Antrą kartą paraiškas pateikusių įmonių skaičius nuo 2012 metais išaugo dvigubai – iki 56 įmonių. Šiais metais atsirado ir kelios įmonės, pateikusios paraišką jau ketvirtą kartą.

Intelektinės nuosavybės apsauga Ūkio ministerija išradimams patentuoti ir dizainui registruoti tarptautiniu mastu skyrė

daugiau kaip 1,36 mln. litų paramos, finansavo 62 paraiškas, kuriomis parama skirta 53 išradimams patentuoti ir 9 dizainams registruoti.

MTEP plėtra kosmoso srityje Aptartos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimo su Europos

kosmoso agentūra sudarymo sąlygos ir pasirengimo Europos bendradarbiaujančios valstybės plano vykdymui nuo 2015 metų klausimai. Planuojama, kad EBV susitarimas bus pasirašytas 2014 m. balandžio–gegužės mėn., o planas gali būti pradėtas vykdyti atitinkamai nuo 2015 m. balandžio–gegužės mėnesių.

Inovacijų populiarinimas Propaguodami Lietuvos inovacinį potencialą ir didindami visuomenės sąmoningumą

inovacijų srityje, Ūkio ministerijos atstovai: skaitė pranešimus, susijusius su inovacijų kultūros sklaida, Kosmoso teisės

konferencijoje, pranešimus kosminių technologijų panaudojimo žemės ūkyje klausimais seminare ir tarptautinėje konferencijoje „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje – 2013“;

organizavo jaunimo Lietuvos „Cansat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą; dalyvavo organizuojant „European Space Expo“ parodą; organizavo tarptautinę inovacijų konferenciją „Vilniaus inovacijų forumas.

„Innovation Drift“, kurios metu priimta deklaracija dėl 10 svarbiausių Europos inovacijų politikos formavimo principų (deklaracija pateikta EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų ir Pramonės politikos komisarams);

per tarptautinę inovacijų konferenciją „Vilniaus inovacijų forumas. „Innovation Drift“ organizavo lietuviškus inovatyvius produktus ir mokslo pasiekimus pristatančią parodą;

parengė ir išleido žurnalą „Inovacijos“ Nr. 7 (lietuvių ir anglų kalbomis);

60

organizavo geriausio verslo ir mokslo bendradarbiavimo projekto konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2013“;

dalyvavo Kauno technologijos universiteto regioninio mokslo parko organizuotuose renginiuose, skaitė pranešimus;

dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Inovatyvūs ir ikiprekybiniai pirkimai Siekiant sukurti efektyvią ir tinkamą teisinę bazę (mechanizmą) ikiprekybiniams

pirkimams vykdyti, inicijuotas MITA įgyvendinamas projektas „Ikiprekybinių pirkimų teisinės aplinkos sukūrimas“ (IPTAS). Įgyvendinant projektą bus atlikta užsienio šalių ikiprekybinių pirkimų praktikos analizė, sukurtas ikiprekybinių pirkimų organizavimo (teisinis administracinis) modelis ir parengtas ikiprekybinius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų projektų rinkinys. 2013 m. gruodžio 20 d. projekto vykdytojai pristatė parengtą pirminį ikiprekybinių pirkimų organizavimo Lietuvoje teisinio administracinio modelio projektą. Įgyvendinti projektą numatyta 2014 m. IV ketvirtį.

Parengtas perkančiosioms organizacijoms skirtų inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymo rekomendacijų projektas.

VII. SOCIALINĖ POLITIKA Suderintas bendradarbiavimo su Lietuvos verslo moterų tinklu, veikiančiu prie Lietuvos

Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, susitarimas, kuriuo bus siekiama kartu rengti tikslines moterų verslumo skatinimo priemones. Moterų verslumo tema buvo diskutuojama ir per Neformalios Konkurencingumo tarybos, vykusios 2013 m. liepos 22–23 d. Vilniuje, darbo pietus. Parengta diskusinė medžiaga. Pagal kompetenciją įgyvendintos Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-323, priemonės.

Pagal kompetenciją dalyvauta rengiant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos (Užimtumo didinimo 2014–2020 metų strategijos) projektą, teikta pasiūlymų. Programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878.

VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 8.2. AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS PERTVARKA Vykdant Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pagal ūkio sektorius rengimo plano 3-iojo

etapo priemonę, Lietuvos profesijų klasifikatorius pritaikytas tam, kad darbdaviai galėtų įvesti duomenis apie savo darbuotojų profesijas minimaliomis administracinėmis sąnaudomis, o Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenys būtų perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

8.3. MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS Identifikuotos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu

Nr. 951 patvirtintos 6 prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptys. Nustatyti sumaniosios specializacijos krypčių konkretūs prioritetai, kurie bus svarstomi Ministro

61

Pirmininko vadovaujamoje MTEP ir inovacijų strateginėje taryboje ir kurių, suderintų su suinteresuotomis institucijomis, veiklos sritis tiesiogiai bus susijusi su prioritetų įgyvendinimu. Šiuos prioritetus numatoma tvirtinti bendru švietimo ir mokslo bei ūkio ministrų įsakymu. Parengtas Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos projektas.

Dalyvavome EK Didelio poveikio technologijų darbo grupių posėdžiuose ir pateikėme

Lietuvos pasiūlymų dėl mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sričių terminologijos suvienodinimo ES institucijose. 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų panaudojimo projekte numatyta skirti valstybės pagalbą, subsidijų, paskolų ir garantijų didelio poveikio technologijoms skatinti ir diegti pramonėje.

IX. KULTŪROS POLITIKA Įgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir

turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, vadovaudamasi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų 2013 metų prioritetiniu sąrašu, Ūkio ministerija finansavo 6 objektų – Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios – apsaugos priemonių įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą.

XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS 12.2. ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUS Atlikta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės papildomų agregatų įrengimo

tikslingumo ir ekonominio pagrįstumo analizė, kuri parodė, kad, atsižvelgiant į rinkos prielaidas, projekto nauda gali gerokai kisti. Šiai rizikai sumažinti svarbūs Nacionalinės energetikos strategijos prioritetai ir projekto paramos galimybės. Remiantis analizės rezultatais ir atsižvelgiant į tai, kad bus keičiama Nacionalinė energetikos strategija, 2013 m. gegužės 10 d. AB „Lietuvos energija“ valdyba priėmė sprendimą pritarti atidėti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros projekto rangos darbų pirkimą, kol bus patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija.

XIII. TRANSPORTAS Skatindamas tiesioginių skrydžių krypčių plėtrą ir oro bendrovių pritraukimą į Lietuvos

oro uostus, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos įgyvendina reklamos skrydžių žurnaluose projektą (veiklą numatyta baigti 2014 m. balandį), kuriuo siekiama padidinti turistų srautus iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų.

XIV. APLINKOSAUGA IR URBANISTIKA Siekiant padidinti gamintojų atsakomybę už vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tvarkymą

ir skatinti juos kuo daugiau pakuočių pakartotinai naudoti arba perdirbti:

62

– Išanalizuota esama Lietuvos situacija, kitų valstybių narių patirtis vertinant rinkai tiekiamų pakuočių ir pakuočių atliekų atitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62 EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų numatytiems reikalavimams, aptartos galimybės tokią praktiką pritaikyti Lietuvoje.

– Parengtas priemonių plano dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, EP ir ET direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ir EK sprendimo 2009/292, kuriuo nustatomos leidžiančių nukrypti nuostatų, taikomų sunkiųjų metalų koncentracijos plastikinėse dėžėse ir plastikiniuose padėkluose lygiui, nustatytam EP ir ET direktyvoje 94/62/EB, projektas.

– Parengtas pereinamojo laikotarpio, iki patvirtinant teisės aktus, reikalingus iki galo įstatymui įgyvendinti, darbų programos projektas.

– Parengtas ūkio ministro ir aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 4-804/D1-647 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytiems reikalavimams“ pakeitimo projektas.

XXI. EUROPOS SĄJUNGOS IR UŽSIENIO POLITIKA Atstovaujant Lietuvos ekonominiams ir verslo interesams surengti posėdžiai:

– Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos Prekybinio ekonominio bendradarbiavimo darbo grupės 11-asis posėdis (2013 m. balandžio 11 d. Maskvoje).

– Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos 15-asis posėdis (2013 m. gegužės 13–14 d. Vilniuje).

– Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos 9-asis posėdis (2013 m. gegužės 21 d. Astanoje, Kazachstane).

Lietuvos ir Baltarusijos dvišalės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos 16-asis posėdis (2013 m. gegužės 28 d. Vilniuje).

Pagal kompetenciją teikta pasiūlymų klausimais, svarstytinais dvišalių komisijų Lietuvos ir Azerbaidžano, Lietuvos ir Uzbekistano posėdžiuose.

Pagal VšĮ „Versli Lietuva“ su įmonėmis pasirašytas sutartis (iki 5 potencialių verslo partnerių) rastos 7 užsienio įmonės, surengta 13 individualių vizitų, Lietuvos įmonėms (organizacijoms) suteiktos 1 579 konsultacinės ir informacinės paslaugos.

Komercijos atašė paskyrimo valstybių įmonėms (organizacijoms) suteiktos 1 289 konsultacinės ir informacinės paslaugos, surengti arba padėti surengti 236 verslo renginiai, inicijuotos 102 verslo misijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į paskyrimo valstybes, aplankyta 331 įmonė (organizacija), siekiant rasti potencialių investicinių projektų, rasti 68 potencialūs gamybos ar investiciniai partneriai, užmegzti kontaktai dėl 54 potencialių investicinių projektų. Padedant komercijos atašė Lietuvoje įgyvendinta 12 investicinių projektų ir pritraukta 69,23 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų, kurios padėjo sukurti 315 darbo vietų.

Suorganizavus pažintinį turą po Lietuvą, paskyrimo valstybių žiniasklaidoje pasirodė 124 straipsniai ar reportažai. Į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos organizuotus „B2B“ turizmo renginius atvyko 754 verslo atstovai iš komercijos atašė paskyrimo valstybių.

63

21.1. LIETUVA – AKTYVI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖ NARĖ Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 185 „Dėl

Europos Sąjungos vidaus rinkos informacinės sistemos naudojimo Lietuvoje“ pakeitimo projektas, jis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 392.

Vykdomas rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimas, kurio metu bus įvertinta rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių priežiūros institucijų sistema, nustatytos jos problemos ir pateiktos išvados dėl paslaugų ir gaminių rinkos priežiūros institucijų veiklos tobulinimo. Galutinis tyrimo rezultatas turi būti pateiktas 2014 m. II ketvirtį.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

2014 metais, įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, planuojame atlikti šiuos svarbiausius darbus ir pasiekti šių rezultatų:

I prioritetas. INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

1.1. Užtikrinti, kad valstybei svarbiam ekonominiam projektui įgyvendinti – Kauno

laisvajai ekonominei zonai plėtoti – reikalingoje teritorijoje – Oro parke – būtų baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir šios procedūros pradėtos kitose Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijose (I–IV ketv.).

1.2. Tarpininkauti iš valstybei svarbiam ekonominiam projektui įgyvendinti – Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai plėtoti – reikalingų teritorijų iškeldinant nuolatinius jų gyventojus (I–IV ketv.).

1.3. Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicijų projektų, kurie sukurtų ne mažiau kaip 1 200 naujų darbo vietų (ypač daug dėmesio skirti projektams, kuriuose nurodyta veikla apima sumanios specializacijos kryptis ir kurie bus įgyvendinti regionuose) (I–IV ketv.).

1.4. Tobulinti gyventojų privačių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinti įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą (II ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2014 m.

1. Per metus pritrauktų aukštos pridėtinės vertės TUI projektų skaičiaus ir visų Lietuvoje pritrauktų TUI projektų skaičiaus santykis (proc.)

75

2. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis (proc.) 4,5

II prioritetas. VERSLO APLINKOS GERINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ ir „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžeto pajamų didinimas“ įgyvendinimo.)

2.1. Parengti išvadas ir pasiūlymus dėl ministerijų parengtų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir reikalavimus nustatančių teisės aktų pakeitimų projektų (I–II ketv.).

64

Atsisakyti nepagrįstų, perteklinių reikalavimų išduodant leidimus (licencijas), supaprastinti leidimų išdavimo tvarką ir pereiti prie deklaracijų (Ūkio ministerija – koordinatorė, ministerijos – vykdytojos) (I–II ketv.).

2.2. Atlikti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizę, kuria remiantis 2016 metais bus sukurta informacinė sistema, sudaranti sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija; teikti elektronines paslaugas, priežiūros funkcijas atlikti bendradarbiaujant ir efektyviai naudojant valstybės išteklius (III ketv.).

2.3. Sukurti teisines priemones Europos verslo registrų sąveikai užtikrinti (kartu su Teisingumo ministerija) (I–II ketv.).

2.4. Siekiant mažinti bankroto administravimo išlaidas ir didinti kreditorinių reikalavimų tenkinimą, parengti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo, reguliuojančio bankroto administravimo išlaidas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimą, projektą (I–IV ketv.).

2.5. Siekiant užtikrinti skaidrią bankroto administratorių paskyrimo procedūrą, parengti bankroto administratorių kompiuterinės atrankos taisykles ir įdiegti bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą (I–IV ketv.).

2.6. Parengti vidaus rinkos politiką įgyvendinančių institucijų (taip pat ir prekių rinkos priežiūros institucijų) sistemos įvertinimą, pateikti pasiūlymus dėl galimų vidaus rinkos politiką įgyvendinančių institucijų sistemos reformų (II ketv.).

2.7. Kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį: Nustatyti kriterijus, leidžiančius susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos

profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis (I ketv.). Susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje

pateiktomis profesijų grupėmis ir pogrupiais ir taip sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją (I–IV ketv.).

2.8. Sukurti žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos palaikymo finansavimo sistemos modelį (IV ketv.).

2.9. Intensyviau ir plačiau dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) struktūrų veikloje ir, įgyvendinant šios organizacijos priemones, vykdyti aktyvią lobistinę veiklą, kurios tikslas – narystė EBPO (I–IV ketv.).

2.10. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus (įstatyme nustatytu laiku).

2.11. Parengti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, nustatančio juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos narius, parinkimo tvarką (per 3 mėnesius po įstatymo įsigaliojimo).

2.12. Sudaryti valdybas valstybės įmonėse, kurių įstatuose numatyta jas sudaryti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimuose nustatytais jų formavimo principais (institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas) (įstatyme nustatytu laiku).

2.13. Užtikrinti, kad būtų patvirtinti ne trumpesni nei 4 metų valstybės įmonių strateginiai planai (institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas) (IV ketv.).

2.14. Išanalizuoti, ar valstybei reikia likti viešųjų įstaigų dalininke; to prireikus, valstybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teises parduoti kitiems asmenims, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos viešosios įstaigos

65

dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos (institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas) (IV ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2014 m.

1. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (vieta)

22

2. Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (proc.) 50

3. Valstybės įmonių, kuriose sudarytos valdybos ir yra nepriklausomų narių, po 6 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, visų tokių įmonių dalis (proc.) (institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas)

100

4. Valstybės įmonių, kurių veikla suplanuota ne trumpesniuose nei 4 metų strateginiuose planuose, visų šių įmonių dalis (proc.) (institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas)

80

III prioritetas. VERSLO IR VERSLUMO SKATINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

3.1. Parengti dokumentus, būtinus pradėti naudoti ES 2014–2020 metų finansinės

perspektyvos lėšas (Finansų ministerija – koordinatorė, ministerijos – vykdytojos) (I ketv). 3.2. Siekiant atverti naujas verslo galimybes ir skatinti konkurenciją teikiant socialines

paslaugas, parengti socialinio verslo koncepciją (II ketv.). 3.3. Didinti viešųjų verslo paslaugų (informavimo, konsultavimo, mokymo)

prieinamumą pradedantiesiems verslininkams (fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus) visuose Lietuvos regionuose (I–IV ketv.).

3.4. Užtikrinti atstovų užsienyje paslaugų prieinamumą Lietuvos įstaigoms ir verslui strateginėse rinkose – stiprinti ir plėsti specialiųjų atašė tinklą – konsultuotis su įstaigomis ir verslo organizacijomis ir viešai skelbti specialiųjų atašė ataskaitas (I–IV ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2014 m.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų (vnt.)

68

IV prioritetas. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžetų pajamų didinimas“ ir „Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas“ įgyvendinimo.)

4.1. Siekiant didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, siūlyti teisės aktų pakeitimus,

įpareigojančius perkančiąsias organizacijas viešiesiems pirkimuose plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (I ketv.).

4.2. Įpareigoti valstybės ir savivaldybės institucijas, atliekančias tarptautinės vertės pirkimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešinti sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą (I ketv.).

66

4.3. Siūlyti teisės aktų pataisas, kurios užtikrintų, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai (IV ketv.).

4.4. Plėsti Centrinės perkančiosios organizacijos prekių, paslaugų ir darbų katalogą – įtraukti į jį valymo, apsaugos, kelionių organizavimo paslaugų pirkimus, pastatų remonto darbų naujus pirkimus (I–IV ketv.).

4.5. Sukurti Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroniniame kataloge naują atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų ir atskirai projektavimo paslaugų modulius, kurie užtikrintų taupesnį, efektyvesnį ir greitesnį atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir projektavimo paslaugų pirkimą (Ūkio ministerija atsakinga už viešojo pirkimo vykdymą ir modulio įkėlimą į katalogą) (II–III ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2014 m.

1. Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, visų viešųjų pirkimų (proc.)

15

2. Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų, proc.) 87

V prioritetas. INOVATYVIOS EKONOMIKOS PLĖTRA. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

5.1. Parengti Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projektą, siekiant

teisiškai reglamentuoti inovacijų sampratą, valstybės paramos inovacinei veiklai teikimo principus ir formas, inovacijų paramos institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą (IV ketv.).

5.2. Skatinant klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę veiklą ir integraciją į tarptautinius tinklus: parengti klasterių kūrimo ir skatinimo sistemos modelį (nustatyti ryšius, atsakomybę), didinti finansavimą Lietuvos subjektų projektams, vykdomiems pagal Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS (I ketv.) ir tarptautinių klasterių skatinimo iniciatyvą „Innovation Express“ (II ketv.), taip sudaryti sąlygas daugiau Lietuvos subjektų dalyvauti įgyvendinant šiuos projektus (I–II ketv.).

5.3. Mažinti eksperimentinės plėtros verslo įmonių riziką, kurti ir komercinti inovatyvius produktus ir paslaugas, taip įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo priemones (I–IV ketv.).

5.4. Sudaryti Europos bendradarbiaujančios valstybės (angl. European Cooperating State) susitarimą su Europos kosmoso agentūra, kuris leis panaudoti įvairių mokslo ir technologijų sričių potencialą naujiems sisteminio pobūdžio aukštų technologijų produktams kurti ir išleisti į rinką (I ketv.).

5.5. Parengti teisės aktus, kurių reikia inovacijų paklausos priemonei (ikiprekybiniai pirkimai) įgyvendinti (I–IV ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2014 m.

1. Suminis inovacijų indeksas; EK (indekso reikšmė nuo 0 iki 1) 0,292 2. Verslo išlaidos MTEP, BVP (proc.) 0,4

Ūkio ministras Evaldas Gustas