lietuvos veterinarijos akademija veterinarijos fakultetas uŽkreČiamŲjŲ … · pavojaus prieš...

1

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Kristina Zigmantavičiūt÷

SKUBIŲ PRANEŠIMŲ APIE NESAUGŲ MAISTĄ IR PAŠARUS

ANALIZö

Magistro darbas

Darbo vadov÷: Doc. dr. Marija Stankevičien÷

Kaunas, 2010 m.

2

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Užkrečiamųjų ligų katedroje, Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir

užkrečiamųjų ligų centre (skyriuje).

Magistro darbą pareng÷: Kristina Zigmantavičiūt÷

(parašas)

Magistro darbo vadov÷: doc. dr. Marija Stankevičien÷ ___________________

(parašas)

Recenzentas: ___________________________

(parašas)

3

TURINYS

TURINYS ..................................................................................................................................3

ĮVADAS .....................................................................................................................................6

1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................8

1.1 RASFF teisinis pagrindas ...............................................................................................11

1.2 RASFF struktūra.............................................................................................................13

1.3 RASFF pranešimų kategorijos .......................................................................................14

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...............................................................18

3.TYRIMO REZULTATAI...................................................................................................19

3.1 RASFF sistemos valdymas.............................................................................................19

3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷. ............................25

3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį.......................................................................................28

3.2.2 Pagal produktų grupę...............................................................................................30

3.2.3 Pagal rizikos veiksnį................................................................................................32

3.2.4 Pagal pranešančią šalį..............................................................................................33

3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷. ...........................34

3.3.1 Pagal kilm÷s šalį ......................................................................................................34

3.3.2 Pagal produkto grupę...............................................................................................36


3.3.4 Pagal pranešančią šalį..............................................................................................39

3.4 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2008 m., analiz÷...............39

3.4.1. Pagal produktų grupę..............................................................................................40

3.4.2. Pagal kilm÷s šalį .....................................................................................................42

3.4.3. Pagal rizikos veiksnį...............................................................................................43

3.5 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2009 m., analiz÷...............44

3.5.1 Pagal produktų grupę...................................................................................................44

3.5.2 Pagal kilm÷s šalį ......................................................................................................46


4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...............................................................48

5. IŠVADOS ............................................................................................................................52

6. PADöKOS ...........................................................................................................................53

7. SUMMARY .........................................................................................................................54

4

8. NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ....................................................56

9. PRIEDAI .............................................................................................................................60

5

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

EK – Europos Komisija

LR – Lietuvos Respublika

RASFF – (Rapid Alert System for Food and Feed) – Skubių pranešimų apie nesaugų maistą

ir pašarus sistema

VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba

PVP – Pasienio veterinarijos postas

GMO – genetiškai modifikuotas organizmas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

EFSA – Europos maisto saugos tarnyba

EEA – Europos aplinkos agentūra

EEE – Europos ekonomin÷ erdv÷

EFTA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

VVTAT – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba

VNMPI – Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija

VVSPT – Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba

DG SANCO – Sveikatos ir vartotojų generalinis direktoratas

6

ĮVADAS

Gamtin÷ aplinka žem÷je sudaro žmon÷ms palankias sąlygas gyventi, dirbti ir kurti. Ji

teikia būtiniausių materialinių išteklių, kuriais žmon÷s naudojasi iki šiol. Šalia kitų būtinų

gyvybei išlikti prielaidų labai svarbus yra maistas. Keičiantis santykiams su gamta svarbi ne

vien maisto kiekyb÷, bet vis labiau svarbi tampa maisto sauga ir kokyb÷. Iškyla ekologiško

maisto poreikis. Taip paprastai vadiname sveiką, vertingą maistą, turintį daug vitaminų, gerą

skonį ir kvapą, neužterštą sintetin÷mis chemin÷mis medžiagomis (hormonais, antibiotikais,

pesticidais ir kitais teršalais), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotais

organizmais.

Tokiu atveju, nieko nuostabaus, kad vartotojai nori būti užtikrinti, jog jų vartojamas

maistas yra saugus. Maisto ir pašarų sauga – tai vienas iš pagrindinių visuomen÷s rūpesčių.

Europos Sąjunga turi vienus aukščiausių maisto saugos standartų pasaulyje – didele dalimi d÷l

solidaus ES taikomų teis÷s aktų, užtikrinančių vartotojams maisto ir pašarų saugą, rinkinio.

Viena iš pagrindinių priemonių, taikomų greitai reaguojant į pavojų, kilusį maistui ir

pašarams, yra Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Šios

sistemos pagalba, aptikus sveikatai kilusį pavojų, greitai ir veiksmingai keičiamasi

informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių maisto ir pašarų kontrol÷s institucijų ir

organizacijų. Taigi šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos

pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams (Mokslas ir gyvenimas, 2007).

Siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo,

Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo

50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s maisto ir

veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, įtarus ir/ar nustačius apsinuodijimą maistu arba

gavus informacijos apie nesaugų maistą ar pašarus (EB 178/2002) nuo 2004 m. geguž÷s 1 d.

Lietuvos Respublika įtraukta į Europos Komisijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto

produktus ir pašarus sistemą. Šia sistema operatyviai perduodama skubi informacija apie

nesaugius maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos

šalims, taip užkertant kelią plisti nesaugiems maisto produktams ir pašarams.

Lietuvos Respublikos rinkoje ar pasienyje nustačius maisto produktų saugos

reikalavimų neatitikimus, Lietuvos Respublika apie tai turi informuoti Europos Komisiją,

7

pateikiant visus produktą lydinčius dokumentus, specialiąją skubiųjų pranešimų perdavimo

formą, o pastaroji persp÷ja kitas šalis nares apie nesaugius produktus.

Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų

centro (skyriaus) viena iš darbo funkcijų – perduoti Europos Komisijai pranešimus apie

nesaugius maisto produktus, kurie importuoti į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų ar įvežami iš

kitų šalių.

RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos

perdavimu. Taip užkertamas kelias nesaugiems maisto produktams ir pašarams plisti

kiekvienos valstyb÷s rinkoje.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti per 2008–2009 metus Lietuvoje gautus ar iš Lietuvos

išsiųstus skubiuosius pranešimus RASFF sistema apie nesaugų maistą ir pašarus.

Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie pagrindiniai darbo uždaviniai:

� Pateikti RASFF sistemos veikimo principą.

� Atlikti skubių pranešimų analizę, gautą iš Europos komisijos.

� Atlikti skubių pranešimų, išsiųstų į Europos komisiją iš Lietuvos, analizę.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Maistas priklauso atsinaujinančiam energijos šaltiniui, jis dalyvauja kaip medžiaga

organinių medžiagų sintezei, organizmams atsinaujinti. Antropogeniškai paveiktos (įtakotos

žmogaus) gamtin÷s aplinkos gali tur÷ti didel÷s įtakos maisto kokybei, ypač d÷l taršos

sunkiaisiais metalais ir kt. Visuomen÷s subrendimas visais lygiais turi garantuoti pakankamus

maisto išteklius ir kokybę. Kiekvienas individas tur÷tų pasirinkti sveikesnę gyvenseną.

Konkrečiai: turi būti pasiekta sveikesn÷ elgsena tokiose srityse, kaip mityba, fizinis

aktyvumas, ir turi būti garantuota sąlyga žmogui nuolat gauti sveiką maistą. Tod÷l yra labai

svarbu kiekvienai valstybei užtikrinti ir informuoti, kai yra rimtų priežasčių įtarti, kad maistas

arba pašarai gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai. Tik kokybiškai atsižvelgus į rizikos

pagrįstumą bei dydį, valstybin÷s valdžios institucijos turi imtis atitinkamų priemonių

informuojant plačiąją visuomenę apie sveikatos rizikos pobūdį ir nurodyti visus maisto

produktus ar pašarus arba maisto ar pašarų rūšį, jų keliamą pavojų ir priemones, kurių turi

imtis kiekviena valstyb÷ norint šią riziką sustabdyti, sumažinti arba jos išvengti.

Maisto reikšm÷ mūsų gyvenime itin svarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausias turtas –

sveikata. Maistas turi būti ne tik kokybiškas, įvairus, bet ir saugus. Reglamento (EB) Nr.

178/2002, 2002 m. sausio 28 d. 14 straipsnis apibr÷žia: ,,Nesaugus maistas į rinką

nepateikiamas. Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai; netinka

žmon÷ms vartoti. Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į įprastas sąlygas,

kuriomis vartotojas šį maistą vartoja, ir į jo vartojimo sąlygas kiekviename maisto gamybos,

perdirbimo bei paskirstymo etape ir į vartotojui suteiktą informaciją apie tai, kad reikia vengti

konkretaus maisto produkto ar produktų kategorijos neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant

informaciją etiket÷je ir kitą vartotojo dažniausiai gaunamą informaciją. Nustatant, ar maistas

kenkia sveikatai, atsižvelgiama į galimą tiesioginį ir (arba) trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį to

maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir v÷lesnių kartų sveikatai; galimą

susikaupusių toksinų poveikį; kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į

ypatingą tos grup÷s jautrumą. Nustatant, ar maistas netinkamas žmon÷ms vartoti,

atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas d÷l jo numatytos paskirties, užterštumo ar d÷l pašalinių

medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.”

Kaip apie maisto kokybę ir saugumą atsiliepia europiečiai, bandyta atsakyti 2006-aisiais

„Eurobarometro“ parengtoje studijoje „Su maistu susiję rizikos veiksniai“. Joje atsispindi

9

žmonių iš 25 ES valstybių narių nuomon÷. „Eurobarometras“ teigia, jog rizikos sąvoka gana

sud÷tinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių: kultūros, tradicijų, asmenin÷s patirties,

psichologijos bei žiniasklaidos pranešimų. Bendru požiūriu maistas n÷ra vertinamas kaip

svarbiausias žmogaus sveikatos rizikos veiksnys. Europiečių nuomone, didžiausia su maistu

susijusi rizika sveikatai kyla d÷l išorinių veiksnių, turinčių įtakos maisto gamybai, pavyzdžiui,

paukščių gripo epidemijos, pesticidų ar kitų cheminių medžiagų likučių maiste, genetiškai

modifikuotų organizmų (Mokslas ir gyvenimas, 2007).

Milijonai žmonių suserga ir miršta nuo ligų, kurias sukelia nesaugus ir nekokybiškas

maistas. D÷l gr÷smingos pad÷ties susirūpinusi Pasaulio sveikatos organizacija kviečia šalis,

sveikatos apsaugos strategus, vartotojų teisių gyn÷jus pripažinti, kad visuomen÷s sveikatos

apsauga labai daug priklauso nuo saugių maisto produktų ir kad tai yra viena iš svarbiausių

vartotojo teisių.

Dioksinas (itin nuodingas organinis junginys, sukelia v÷žį, apsigimimus, į aplinką

patenka dažniausiai deginimo procesų metu) vištienoje, hormonai jautienoje (hormonų likučių

randama d÷l gyvūnų gydymo ar jų augimo skatinimo), karvių pasiutlig÷, snukio ir nagų liga –

vienas po kito pastaraisiais metais kilę skandalai labai padidino maisto kokyb÷s ir saugos

svarbą. Šiems skandalams n÷ra sienų, tod÷l augo visuomen÷s spaudimas visai Europai imtis

priemonių, kad būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams ir būtų pagerinti bendri ženklinimo

ir kontrol÷s standartai. Europos Sąjunga į tai atsak÷ gausybe maisto saugą reglamentuojančių

teis÷s aktų.

D÷l maisto grandin÷s globalizavimo nuolat susiduriama su naujais uždaviniais ir

pavojais ES vartotojų sveikatai bei interesams. Europos Sąjunga siekia, kad maistas būtų

saugus ir tinkamai ženklinamas. Tod÷l pareng÷ išsamius maisto saugos teis÷s aktus, kurie yra

nuolat stebimi ir priimami, atsižvelgiant į pokyčius. Šie teis÷s aktai pagrįsti rizikos analize.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 178/2002), 2002 m. sausio m÷n. buvo

įsteigta Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), kaip nepriklausomas mokslinis konsultantas

apie riziką, susijusią su maisto grandine. Rizikos valdytojas yra Europos Komisija, kuri

vadovaudamasi rizikos įvertinimu išleidžia sprendžiamuosius teis÷s aktus. Taigi Europos

maisto saugos tarnybos paskirtis – teikti mokslinę informaciją ir mokslinę bei techninę

paramą rengiant Bendrijos teis÷s aktus ir vykdant politiką visose srityse, turinčiose tiesioginį

arba netiesioginį poveikį maisto bei pašarų saugai. Šia veikla tarnyba prisideda prie aukšto

gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygio užtikrinant maisto produktų saugą. Pagrindinis Europos

Sąjungos maisto saugos politikos principas – taikyti integruotą „nuo gamintojo iki galutinio

vartotojo“, dar kitaip „nuo lauko iki stalo“ metodą, atsižvelgiant į visus maisto grandin÷s

10

sektorius, taip pat pašarų ir pirminę gamybą, maisto perdirbimą, saugojimą, transportavimą,

mažmeninę prekybą, importą bei eksportą. Taikant šį metodą, kai aiškiai apibr÷žiamos maisto

ir pašarų tvarkymo subjektų bei kompetentingų institucijų atsakomyb÷s sritys, maisto politika

tampa nuoseklesn÷, veiksmingesn÷ ir dinamiškesn÷.

Maisto sauga yra prioritetin÷ sritis Europoje. Visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir

Lietuva, daug d÷mesio skiria rizikos vertinimui bei maisto saugai ir kokybei. Maisto produktų

kokyb÷ ir ypač jų sauga, t.y. nekenksmingas poveikis vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikin÷s

maisto pramon÷s, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Svarbiausius

maisto kokyb÷s ir saugos rodiklius reglamentuoja ES teis÷s aktai. Maisto produktus

reglamentuojančiais įstatymais siekiama vieno arba daugiau bendrųjų tikslų: aukšto žmonių

sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygio, įskaitant sąžiningos prekybos maistu praktiką,

prireikus atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos ir gerov÷s, augalų sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Pagrindinis teis÷s aktų principas – už gaminamo maisto kokybę ir saugą atsako gamintojas.

Nuostatos, kurios galioja Europos Sąjungoje, yra perkeltos ir į Lietuvos teisę.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatos apibr÷žia gamintojų,

platintojų bei prekybininkų atsakomybę už pavojingų gaminių ir paslaugų tiekimą rinkai

(Žin., 1999, Nr. 52-1673; 20010). Šie asmenys yra įpareigojami pavojingą gaminį ne tik

pašalinti iš rinkos, bet ir susigrąžinti iš vartotojų, jeigu tokie gaminiai yra jiems patekę.

Lietuvoje valstyb÷s institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei

vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai bei Valstybinei

visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybai – yra nustatytos pareigos garantuoti informacijos

apie gaminių ar paslaugų keliamą riziką vartotojų sveikatai prieinamumą.

Siekiant dar efektyviau apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, susijusių su maistu ar

mityba, identifikuoti bei likviduoti jų priežastis 2004 m. gruodžio 30 d. LR Sveikatos

apsaugos ministras ir VMVT direktorius pasiraš÷ įsakymą Nr.V-980/B1-1108 „D÷l keitimosi

informacija apie maisto saugą“, kuriame buvo nustatyta, kad Respublikinis mitybos centras

tur÷s teikti VMVT informaciją apie:

1. Pasaulio sveikatos organizacijos „Infosan“ sistemos skubius pranešimus apie

nesaugius maisto produktus ir ligas, susijusias su maistu (nedelsiant).

2. Duomenis apie registruotus (notifikuotus) naujus, genetiškai modifikuotus, apdorotus

jonizuojančiąja spinduliuote bei specialios paskirties maisto produktus (kartą per m÷nesį.

3. Maisto teršalų ir pesticidų rizikos įvertinimo duomenis, apskaičiuotus pagal Lietuvos

gyventojų faktišką mitybą (pagal poreikį).

VMVT įsipareigojo teikti informaciją apie:

11

1. Lietuvos maisto taršos monitoringo duomenis (kartą per metus).

2. Apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, specialios paskirties, genetiškai modifikuotų

bei naujų maisto produktų tikrinimo rinkoje ar kitus maisto tvarkymo subjektų patikrinimų

rezultatus.

3. Europos Sąjungos „RASFF“ sistemos skubių pranešimų apie nesaugius maisto

produktus suvestinę (kai informacija aktuali Lietuvai – nedelsiant, kitais atvejais – kartą per

ketvirtį).

Informacija apie pavojingą maistą ar pašarus keičiasi visos Europos Sąjungos valstyb÷s.

Tam yra sukurta ir šiuo metu efektyviai veikia skubių pranešimų apie pavojingus maisto

produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema, kurios tikslas – užkirsti kelią pavojingų

maisto produktų ir pašarų platinimui. Per šią sistemą teikiama informacija Europos Komisijai

ir kitoms Europos Sąjungos šalims apie į valstyb÷s nar÷s teritoriją įvežtus ar joje pagamintus

ir išplatintus po kitas Europos Sąjungos šalis pavojingus maisto produktus ar pašarus bei

gaunama informacija iš Europos Komisijos apie kitose Europos Sąjungos šalyse aptiktus

pavojingus maisto produktus ar pašarus.

Vykdant importo kontrolę RASFF sistema, gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos

vertinimo faktorius. Visi duomenys apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą Europos

Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato CIRCA duomenų bazę, kurioje

skubūs pranešimai archyvuojami nuo 1997 m. Pasienio veterinarijos postuose veterinarijos

pareigūnai gali matyti, ar produkcija, įmon÷ n÷ra įtraukta į šiuos duomenų baz÷s įrašus. Jeigu

bandoma importuoti maistą ar pašarus tos partijos, kurioje kita ES valstyb÷ nustat÷ saugos

reikalavimų neatitikimų, šios produkcijos importas iškart uždraudžiamas arba imami

papildomi m÷giniai tyrimams (VET info, 2009).

1.1 RASFF teisinis pagrindas

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l

maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos

institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo 50, 51 ir 52

straipsniuose yra apibr÷žta RASFF apimtis ir procedūros. 50 straipsnis įtvirtina Skubaus

įsp÷jimo apie pavojų sistemą, kuri įpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių

kompetentingas institucijas keistis informacija apie pavojingus maisto produktus ir pašarus.

(OL 2002 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).

12

Reglamento 50 straipsnis teigia: „Skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema, skirta pranešti

apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, šiuo

reglamentu yra nustatomas informacinių pranešimų tinklas. Jį sudaro valstyb÷s nar÷s,

Komisija ir tarnyba. Valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po

kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Komisija atsako už tinklo valdymą. Jei tinklo narys

turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių

sveikatai, ši informacija skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema turi būti nedelsiant perduota

Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda tinklo nariams.

Nepažeisdamos kitų Bendrijos teis÷s aktų, valstyb÷s nar÷s skubaus įsp÷jimo apie pavojų

sistema tuoj pat praneša Komisijai apie:

a) kiekvieną jų patvirtintą priemonę, kurios tikslas – apriboti maisto arba pašarų, d÷l

kurių būtina imtis skubių veiksmų, pateikimą į rinką arba priversti juos pašalinti arba atsiimti

iš rinkos, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą;

b) kiekvieną rekomendaciją arba sutartį su profesionaliais operatoriais, kurių tikslas –

laisvai arba privalomai sustabdyti, apriboti arba nustatyti atskiras maisto arba pašarų

pateikimo į rinką arba galimo vartojimo sąlygas d÷l gresiančio rimto pavojaus žmonių

sveikatai, d÷l kurio būtina imtis skubių veiksmų;

c) kiekvieną Europos Sąjungos pasienio posto kompetentingos institucijos su tiesioginiu

arba netiesioginiu pavojumi žmonių sveikatai susijusį produktų arba pašarų partijos,

konteinerio ar krovinio atmetimą.“

Kartu su pranešimu išsamiai paaiškinamos veiksmų, kurių ÷m÷si pranešimą pateikusios

valstyb÷s nar÷s kompetentingos institucijos, motyvai. Po to laiku pateikiama papildoma

informacija, ypač tuomet, kai pranešime nurodytos priemon÷s yra keičiamos arba

panaikinamos. Komisija nedelsdama perduoda tinklo nariams pranešimą ir papildomą

informaciją, gautą iš nar÷s. Jei Europos Sąjungos pasienio posto kompetentinga institucija

partiją, konteinerį arba krovinį atmeta, Komisija nedelsdama praneša apie tai visiems Europos

Sąjungos pasienio postams ir trečiajai šaliai, kuri yra prekių kilm÷s šalis.

Kai maistas arba pašarai, apie kuriuos buvo pranešta skubaus įsp÷jimo apie pavojų

sistema, yra išsiųstas į trečiąją šalį, Komisija tai šaliai suteikia atitinkamą informaciją.

Valstyb÷ nar÷ tuoj pat informuoja Komisiją apie veiksmus bei priemones, kurių buvo

imtasi skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema gavus pranešimus ir papildomą informaciją.

Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją tinklo nariams.

Remiantis Bendrijos ir min÷tų šalių bei tarptautinių organizacijų sutartimis bei jose

nustatyta tvarka, skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistemoje gali dalyvauti šalys pareišk÷jos,

13

trečiosios šalys arba tarptautin÷s organizacijos. Minimos sutartys yra grindžiamos

abipusiškumu ir apima konfidencialumo priemones, lygiavertes Bendrijoje taikytinoms

priemon÷ms.

Reglamento 51 straipsnio nuostatos Komisijai, pasitarus su tarnyba, suteikia teisę

nustatyta tvarka priimti 50 straipsnio įgyvendinimo priemones. Šiose priemon÷se pirmiausia

yra nurodomos konkrečios sąlygos ir procedūros, taikytinos pranešimų ir papildomos

informacijos perdavimui.

52 straipsnis išd÷sto RASFF konfidencialumo reikalavimus. Visuomen÷ turi teisę į

informaciją apie produktų ženklinimą, rizikos pobūdį ir taikomas priemones, bet tinklo

nariams neleidžiama atskleisti bet kokios informacijos, kuri iš esm÷s yra profesin÷ paslaptis,

išskyrus informaciją, kuri turi būti paskelbta viešai, jei tai reikalinga d÷l susidariusių

aplinkybių, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Profesinio slaptumo apsauga netrukdo

kompetentingoms institucijoms paskleisti informaciją, susijusią su maisto bei pašarų rinkos

priežiūros ir priverstin÷s veiklos šioje srityje veiksmingumu. Valdžios institucijos, gaunančios

informaciją, kuriai taikomas profesinis slaptumas, visapusiškai užtikrina jos apsaugą.

1.2 RASFF struktūra

RASFF yra greitas ir efektyvus įrankis, padedantis keistis informacija tarp

kompetentingų institucijų, kai yra aptinkamas pavojus žmogaus sveikatai, esantis maiste ar

pašaruose. Šis greitas informacijos keitimasis leidžia visiems sistemos nariams nedelsiant

patikrinti, ar jie taip pat yra paveikti nustatytos rizikos. Net jei ir produktas, kuris turi būti

sunaikintas, jau yra rinkoje, kompetentingos institucijos sistemos pagalba gali imtis visų

skubių priemonių, kad aptikti nesaugūs produktai ar pašarai būtų pašalinti iš rinkos.

RASFF efektyvumą garantuoja jos paprasta struktūra. RASFF tinklas apima Europos

Sąjungos valstybes nares, EEA šalis – Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją –, EFTA

sekretoriatą, kuris koordinuoja įvestį iš EEA šalių, Europos Maisto saugos tarnybą ir Europos

Komisiją kaip sistemos vadybininkus. Be to, EMST įvertina pavojų, susijusį su maisto

grandine, ir praneša apie jį. Taip pat ji teikia mokslinę nuomonę ir patarimus pad÷dama

Europos Komisijai ir ES valstyb÷ms nar÷ms laiku priimti veiksmingus sprendimus d÷l

veiksmų, kurių reikia imtis užtikrinant vartotojų sveikatos saugumą. Nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šveicarija yra dalinis sistemos narys po to, kai su Europos Sąjunga sudar÷ sutartį d÷l

gyvūnin÷s kilm÷s produktų atmetimo pasienio postuose.

14

Lietuvos Respublikos maisto įstatyme nurodoma, kad už maisto saugos valstybinę

kontrolę atsakinga institucija yra Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri įtraukta į

Europos Komisijos RASFF sistemą kaip šios sistemos narys ir kontroliuoja skubų

informacijos perdavimą apie pavojingus maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir

kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią nesaugių maisto produktų ir pašarų

platinimui, bei siekia, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai (Lietuvos Respublikos maisto

įstatymas, 2000).

Greitas keitimasis informacija ir jos perdavimas garantuoja nuoseklius ir savalaikius

visų RASFF narių veiksmus. Tai yra pagrindinis įnašas į vartotojų saugumą. Iki 2009 m.

liepos 16 d. Komisija publikavo savaitinius pranešimus apie RASFF sistemos darbą, kad

gyventojai gal÷tų sekti, kas daroma šioje srityje. Tačiau 2009 m. liepos 16 d., kad būtų

užtikrintas dar efektyvesnis ir greitesnis keitimasis informacija, Europos Komisija atidar÷

RASFF portalinę žiniatinklio svetainę - https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal,

kurioje galima rasti RASFF pranešimų duomenų bazę, leidžiančią pamatyti informaciją,

susijusią su RASFF pranešimais per paskutines 24 valandas po jų perdavimo RASFF tinkle.

Ši duomenų baz÷ pakeit÷ savaitinius pranešimus, iki tol publikuotus RASFF žiniatinklio

svetain÷je.

1.3 RASFF pranešimų kategorijos


perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų.

Jei tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba

netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais

RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Europos Komisijai perduodama

užpildyta pranešimo forma (1 priedas) ir kita naudinga informacija, tokia kaip produkto

identifikavimas, surasti pavojai, jų mastas, nuskaitytos dokumentų kopijos, etikečių

pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas, mokslin÷ arba technin÷ informacija, kuri

valstyb÷ms nar÷ms suteiktų galimybę imtis skubių ir tinkamų rizikos valdymo veiksmų.

Komisija ją tuoj pat perduoda kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių

atsakingoms institucijoms). Kai tik informacija yra gaunama į sistemą, kiti nariai ją patikrina

ir nustato, ar produktas yra jų rinkoje. Šalys nar÷s privalo informuoti (atsakyti) RASFF, ar jie

15

kažką aptiko ir kokių priemonių ÷m÷si. Tai turi didelę reikšmę, kadangi bet kokia problema,

susijusi su maistu ar pašarais, yra paskelbiama.

Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje egzistuoja kelių rūšių

pranešimai. RASFF pranešimai pagal pavojingumą yra suskirstyti į keturias skirtingas

kategorijas:

1) SKUBUS PRANEŠIMAS (PRANEŠIMAS APIE

PAVOJŲ). Pranešimas apie pavojų yra siunčiamas, kai maistas ar pašarai kelia rimtą pavojų

žmonių sveikatai, yra rinkoje ir kai būtina imtis skubių veiksmų. Valstyb÷ nar÷, nustačiusi

tokio masto pavojų, siunčia pranešimą Europos Komisijai ir nurodo, kokių priemonių ji

÷m÷si. Pranešimu siekiama visoms tinklo nar÷ms suteikti išsamią informaciją, kurią jos turi

patikrinti ir išsiaiškinti, ar atitinkamos prek÷s yra jų rinkoje. Vartotojai gali būti tikri, kad

produktai, kuriems taikomas šis persp÷jimas, bus pašalinti iš rinkos. Valstyb÷s nar÷s atlieka

visas nustatytas procedūras, susijusias su produkto pašalinimu iš rinkos, ir, jei reikia, pateikia

išsamią informaciją visuomenei per žiniasklaidos priemones.

2) INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Informacinis

pranešimas yra susijęs su maisto produktų arba pašarų, kurie buvo pateikti į rinką, keliama

rizika. Valstyb÷s nar÷s, gavusios tokio tipo pranešimą, neturi imtis skubių veiksmų, nes

produktas nebuvo pasiekęs jų rinkos arba jo jau neb÷ra jų rinkoje, arba pagal rizikos pobūdį

nereikia imtis neatid÷liotinų veiksmų.

16

3) PRANEŠIMAS APIE DRAUDIMĄ ĮVEŽTI (pasienio

atmetimo pranešimas). Pranešimai apie draudimą praleisti per sieną yra susiję su maisto ir

pašarų siunta, kuri buvo ištirta ir nustačius pavojų sveikatai atmesta prie ES išor÷s sienos.

Tokie pranešimai perduodami visiems Europos ekonomin÷s erdv÷s pasienio postams,

siekiant sustiprinti kontrolę ir užtikrinti, kad atmestas produktas v÷l nepatektų į Bendriją per

kitą pasienio postą. Šie pranešimai į RASSF sistemą įvesti tik nuo 2008 m. Seniau tokie

pranešimai buvo priskiriami prie informacinių.

4) RASFF NAUJIENOS. Bet kokia informacija, susijusi su

maisto ar pašarų sauga, kuri nebuvo perduota kaip pavojaus ar informacinis pranešimas, ar

sienos atmetimo pranešimas ir kuri, kaip manoma, yra įdomi kontrol÷s institucijoms, yra

perduodama nar÷ms ją įvardinus „Naujienos“. Naujienų pranešimuose dažnai būna pranešama

pagrįsta informacija, kuri buvo paskelbta žiniasklaidoje ar ją persiunt÷ Valstybių narių

kompetetingos institucijos.

2009 metais Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistemai, svarbiai ES

maisto saugos užtikrinimo priemonei, sukako 30 metų. Remiantis turimais duomenimis, šiuo

metu sistema veiksmingesn÷ nei kada nors anksčiau. Paskelbtoje 2008 m. sistemos metin÷je

ataskaitoje nurodyta, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., įsp÷jamųjų pranešimų skaičius

sumaž÷jo beveik perpus. Bendras pranešimų skaičius nedid÷jo ir sudar÷ maždaug 7000. Tai

nereiškia, kad 2008 m. buvo mažiau atvejų, apie kuriuos reik÷jo pranešti. Tai rodo, kad

sistemos naudotojai atidžiau vertina pavojus ir pranešimą priskiria įsp÷jamiesiems

pranešimams, tik jeigu pavojus laikomas rimtu ir produktas yra pateiktas į rinką. Tokiu atveju

valstyb÷s nar÷s, siekdamos sumažinti pavojų, turi imtis skubių veiksmų. 2008 m. iš 3000

pranešimų 528 buvo įsp÷jamieji. Komisija taip pat gavo apie 4000 pranešimų apie tolesnius

veiksmus, kurie buvo perduoti visoms valstyb÷ms nar÷ms.

17

Už sveikatos reikalus atsakinga Europos Komisijos nar÷ Androulla Vassiliou 2009 m.

liepos 16 d. surengtoje tarptautin÷je RASFF konferencijoje „Jūsų maistas – mūsų rūpestis“

sak÷: „Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistema yra ypač svarbi priemon÷,

kurią taikome siekdami užtikrinti maisto saugą Europoje. Per 30 metų ji tapo nepakeičiama

priemone, kuri naudojama realiuoju laiku keistis informacija apie veiksmus, kurių imtasi

siekiant užtikrinti maisto ir pašarų saugą. Iš tiesų, RASFF sistema yra vienas iš s÷kmingų

maisto saugai taikomo integruotojo ES metodo pavyzdžių, kada pasiekiami didžiausi

bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.“

2008 m., įvykus keletui rimčiausių maisto saugos incidentų per pastaruosius metus,

RASFF sistema patyr÷ rimtą išbandymą. Tarp tokių atvejų – saul÷grąžų aliejuje iš Ukrainos

aptikta mineralin÷ alyva (susijusios 39 šalys, gauti 99 pranešimai apie tolesnius veiksmus),

maisto produktuose iš Kinijos aptiktas melaminas (pasaulinio masto incidentas, 84 RASFF

pranešimai ir 101 pranešimas apie tolesnius veiksmus) ir kiaulienoje iš Airijos nustatyti

dioksinai (54 susijusios šalys, 230 pranešimų apie tolesnius veiksmus).

Kiekvienu iš šių atvejų naudojantis RASFF buvo koordinuojami valstybių narių

veiksmai ir tokiu būdu sumažintos užteršimo atvejų pasekm÷s. Užteršimo melaminu atvejis

buvo puikus pavyzdys, kuomet RASFF sistema buvo naudojamasi sprendžiant pasaulinę

problemą ir keičiamasi informacija su Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautin÷s maisto

saugos tarybos tinklu INFOSAN. Šį tinklą sudaro kontaktiniai arba centriniai nacionaliniai

punktai daugiau kaip 160 valstybių narių, kurios gauna informaciją iš PSO INFOSAN apie

maisto saugos problemas ir ją išplatina visoms su tuo susijusioms konkrečių valstybių

ministerijoms. RASFF nar÷s bendradarbiauja su INFOSAN keisdamosi informacija kiekvienu

reikiamu klausimu (European Commission Directorate-General for Health & Consumers,

2009).

2008 m. iš kiekvienos dešimties gautų pranešimų daugiau nei keturi buvo susiję su

produktais, kurių d÷l pavojaus maisto saugai nebuvo leista įvežti į ES. Nustačius tokius

produktus susijusi trečioji šalis informuojama naudojantis RASFF sistema, kad problema

nesikartotų. 2008 m. trečiosioms šalims perduoti 2342 informaciniai pranešimai apie

pavojingus jų kilm÷s produktus. Nustačius rimtą ir nuolatinę problemą, Komisija siunčia raštą

susijusios trečiosios šalies valdžios institucijoms, kad jos įgyvendintų taisomąsias priemones,

kaip antai: išbrauktų iš sąrašo įmones, nutrauktų eksportą ar sugriežtintų kontrolę

(http://vmvt.lt/lt/naujienos/g3/. Prieiga per internetą 2009 m. liepos 16 d.).

18

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų

ligų katedroje, Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje. Darbe analizei pateiktas 6281

pranešimas, gautas iš EK, ir 83 pranešimai, išsiųsti iš Lietuvos.

Tyrimo rezultatai apdoroti Microsoft Excel programine įranga.

19

3.TYRIMO REZULTATAI

3.1 RASFF sistemos valdymas

RASFF sudaro galimybę valstyb÷ms nar÷ms ir Europos Komisijai greitai ir

veiksmingai dalintis informacija tais atvejais, kai maisto ar pašarų grandin÷je nustatomas

pavojus žmonių sveikatai. Visi RASFF nariai (27 ES šalys, Komisija, EMST ir Norvegija,

Lichtenšteinas ir Islandija) turi budinčias tarnybas, kurios užtikrina, kad skubūs pranešimai

būtų kuo greičiau išsiunčiami ir gaunami bei būtų kuo skubiau į juos atsakoma. RASFF d÷ka

daugelio pavojų maisto saugai pavyko išvengti anksti, kol jie nepadar÷ žalos vartotojams.

Jei RASFF tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba

netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais

RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda

kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių atsakingoms institucijoms).

Kadangi Europos ekonomin÷s erdv÷s reikalauja didesnio skaidrumo ir visapusiško maisto

saugos užtikrinimo, tod÷l Komisija per paprastus ryšių kanalus praneša ir trečiųjų šalių

kontroliuojančioms institucijoms apie pagamintus, išplatintus arba išsiųstus iš šių šalių

pavojingus maisto produktus ar pašarus. Nuo 2006 m. Europos Sąjunga bendradarbiauja

maisto produktų saugos klausimais su Kinija, kuriai ir yra suteikiama galimyb÷ nedelsiant

gauti su Kinija susijusius pranešimus, perduodamus skubiųjų pranešimų apie nesaugius

maisto produktus ir pašarus sistema (3.1 pav.).

20

3.1 pav. RASFF informacijos perdavimo schema


perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų. Europos Komisijai

perduodama užpildyta speciali pranešimo forma (1 priedas), nuskaitytos dokumentų kopijos,

etikečių pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas ir pan.

Lietuvoje siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų

nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir

principų nustatymo 50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s

maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, gavus informacijos apie nesaugų maistą ar

pašarus, 2004 m. birželio 29 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-606 buvo patvirtinti

Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai (Žin., 2004

m., Nr. 104-3873).

Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai parengti

remiantis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-

893), Produktų saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324), Pašarų

21

įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-952), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento Nr.(EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teis÷s aktų, kuriais įkuriama

Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto sauga

susijusias procedūras, 50 straipsnio nuostatomis.

Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymų tikslas –

nustatyti skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką teikimo

reikalavimus.

Kontaktinis asmuo

VALSTYBINö MAISTO IR VETERINARIJOS

TARNYBA

Vartotojų skundai Sveikatos apsaugos įstaigos

Pasienio veterinarijos postai

Apskričių valstybin÷s maisto ir veterinarijos

tarnybos

ES šalys

ES šalys

ES šalys

ES šalys

Rajonų ir miestųvalstybin÷s maisto ir

veterinarijos tarnybos

NMVRVI

3.2 pav. RASFF informacijos valdymas Lietuvoje

Skubių pranešimų tikslas – teritorin÷ms VMVT ir joms priklausantiems pasienio

veterinarijos postams nedelsiant perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai

informaciją apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimo į rinką atvejus Lietuvos Respublikos

teritorijoje, siekiant užtikrinti efektyvų nesaugaus maisto ir pašarų rizikos valdymą. Skubūs

pranešimai teikiami, kai rinkoje esantis ar įvežamas/importuojamas maistas ar pašarai kelia

tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai ir reikia imtis skubių priemonių. Skubūs

pranešimai neteikiami tais atvejais, kai žmon÷s apsinuodija d÷l netinkamo maisto ruošimo

asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti

(3.2 pav.).

22

Teritorin÷s VMVT, PVP, nustačiusios nesaugų maistą ar pašarus, per 24 valandas

išsiunčia skubų pranešimą apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką, VMVT Skubios

veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) užpildydamos specialią formą (1 priedas) (3.3

pav.).

3.3 pav. Gauto skubiaus pranešimo apie nesaugų maistą ir pašarus tyrimo schema

Teritorin÷s VMVT ir PVP teikia skubius pranešimus apie nesaugaus maisto ir pašarų

tiekimą į rinką, nustačiusios tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai d÷l šių

priežasčių:

1) medžiagų ar komponentų, jei ES ar nacionaliniais teis÷s aktais jie n÷ra leidžiami

naudoti;

23

2) ES numatytų ribinių reikšmių viršijimo, o jų nesant – viršijus nacionalines ribines

reikšmes; nesant nacionalinių ribinių reikšmių, tarptautin÷s ribin÷s reikšm÷s gali būti

naudojamos kaip metodiniai nurodymai; skubus pranešimas teikiamas viršijus ribines

reikšmes: biologinių ir mikrobiologinių suk÷l÷jų,

- žem÷s ūkio/aplinkos/pramon÷s teršalų,

- nepageidaujamų medžiagų pašaruose (išskyrus botanines priemaišas),

- radiacinio užterštumo,

- veterinarinių preparatų likučių,

- maisto priedų,

- medžiagų, turinčių kontaktą su maistu,

- jonizuojančios spinduliuot÷s,

- pesticidų kūdikių maiste,

- organinių fosfatų ir organinių chloratų gyvūniniuose produktuose,

- temperatūros režimo, kai nustatoma, jog temperatūros svyravimai yra tokio

pobūdžio ar trukm÷s, kad gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai;

3) gyvūninio maisto iš nepatvirtintų įmonių tiekimo;

4) fizin÷s rizikos (pvz., svetimkūnių ir t. t.);

5) ženklinimo pažeidimų, sukeliančių pavojų žmonių sveikatai (pvz., ženklinimo

rekvizituose nenurodytas maisto priedų, alergenų buvimas ir kt.);

6) naujo nepatvirtinto maisto tiekimo;

7) gautos informacijos iš kitos šalies;

8) kitų priežasčių;

9) pavojingų gyvūninių medžiagų (PGM), nepašalintų, kaip reikalauja ES teis÷s

aktai;

10) skerdenų, m÷sos ir m÷sos produktų, kurių tyrimai d÷l galvijų spongiformin÷s

encefalopatijos (GSE) teigiami ar negalutiniai arba visai neatlikti (tais atvejais, kai GSE

tyrimų atlikimas nurodytas ES ar LR teis÷s aktuose), tiekimo;

11) uždraustų m÷sos ir m÷sos produktų tiekimo iš Didžiosios Britanijos ir

Portugalijos pagal 1998 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimą 98/256/EB d÷l padarinių

likvidavimo priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galvijų spongiformin÷s encefalopatijos ir

2001 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą 2001/376/EB d÷l priemonių, būtinų galvijų

spongiforminei encefalopatijai paplitus Portugalijoje, ir data pagrįstos eksporto sistemos

įgyvendinimo, d÷l:

24

- uždraustų gyvūninių baltymų, randamų gyvūnų pašaruose, įskaitant žaliavinę

medžiagą (nulin÷ tolerancija),

- atrajotojų riebalų (taukų), skirtų pašarams su > 0,15 % visų netirpių priemaišų,

- mikrobiologin÷s rizikos, nesant nustatytų ribinių reikšmių ir esant

kiekybiniams patogeniniams mikroorganizmams, paruoštame suvalgyti maiste ar

neapdorotame maiste/tarpiniuose produktuose, kurie dažniausiai yra pasterizuojami prieš

vartojimą ar apdorojami lygiaverčiu būdu, arba pašaruose.

VMVT, gavusi iš Europos Komisijos skubų pranešimą, susijusį su Lietuvoje pagamintu

ar importuotu maistu ir pašarais, persiunčia jį atitinkamoms teritorin÷ms VMVT, PVP.

Nustačius, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką norima importuoti

gyvūnines/negyvūnines maisto prekes ar pašarus, d÷l kurių iš Europos Komisijos buvo gautas

skubus pranešimas, PVP imami m÷giniai laboratoriniam tyrimui vadovaujantis Gyvūninių

produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka, patvirtinta VMVT

direktoriaus 2003 m. rugs÷jo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2004, Nr. 85-3096, Nr. 87-3971),

Iš trečiųjų šalių įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokyb÷s

kontrol÷s tvarka, patvirtinta VMVT direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. B1-411

(Žin., 2004, Nr. 76-2646) ir Valstybin÷s pašarų kontrol÷s taisykl÷mis, patvirtintomis VMVT

direktoriaus 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymu Nr. B1-351 (Žin., 2006, Nr. 86-3387). Už PVP

paimtų m÷ginių laboratorinius tyrimus sumoka importuotojas ar kitas už siuntą atsakingas

asmuo.

Teritorin÷s VMVT ir PVP, nustatę tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai,

privalo nusiųsti skubų pranešimą VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui

(skyriui) faksu ir / ar el. paštu; nustatę nesaugų maistą ar pašarus, pagamintus ar išplatintus

kituose Lietuvos Respublikos regionuose ar kitose šalyse, praneša VMVT Skubios veiklos ir

užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) ir atitinkamoms teritorin÷ms VMVT siųsdami nesaugaus

maisto ir pašarų gav÷jų sąrašą (2 priedas). Siunčiant skubius pranešimus VMVT, reikalinga

prid÷ti papildomus dokumentus (laboratorinių tyrimų protokolai, sertifikatai, prekybos

dokumentai, detali informacija apie išplatinimą ir kt.), kurie pagreitintų kontrol÷s veiksmus ir

palengvintų rizikos valdymą. Iš teritorinių VMVT ir PVP gautus skubius pranešimus

analizuoja VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) ir perduoda Europos

Komisijai. Gavus papildomų duomenų arba atsiradus pasikeitimų skubiame pranešime

pateiktoje informacijoje, siunčiamas skubių pranešimų papildymas. Teritorin÷s VMVT ir PVP

teikia VMVT informaciją ir išvadas apie atvejo tyrimą ir užbaigimą pagal specialiai nurodytą

formą (3 priedas).

25

Už skubių pranešimų pildymo ir teikimo koordinavimą ir iš Europos Komisijos skubaus

įsp÷jimo apie pavojų d÷l nesaugaus maisto ir pašarų sistema gautų pranešimų registravimą ir

paskirstymą atsakingas VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) (Skubių

pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai, 2004).

3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷

Europos Sąjungos šalys nar÷s, tarp jų ir Lietuva, per 2008 metus iš EK gavo 2876

pranešimus d÷l maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo ir 167 atvejais informuotos

apie saugos reikalavimų neatitinkančius pašarus. Iš viso d÷l nesaugių maisto produktų buvo

gauti 1533 (53,3 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu,

ir 1343 (46,7 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.

Iš EK per 2008 metus VMVT gavo 25 skubius pranešimus, susijusius su Lietuva:

- iš jų 11 skubūs pranešimai d÷l Lietuvoje pagamintų ir į ES rinką pateiktų nesaugių

maisto produktų ir

- 14 pranešimų d÷l galimai Lietuvos rinkoje išplatintų nesaugių maisto produktų, įvežtų

iš kitų ES šalių (3.1 lentel÷).

3.1 lentel÷. Iš EK gauti skubūs pranešimai susiję su Lietuva

Eil. Nr.

Produktas Pranešančioji

šalis Pranešimų

skaičius

Produkto kilm÷s šalis

Gamintojas/ Importuotojas

Rizikos faktorius

1. Medus Belgija 1 Lietuva UAB „Rusenas" Sulfatiazolas

2. Krabų lazdel÷s Lietuva 1 Lietuva AB „Plung÷s kooperatin÷ prekyba“

Sugedusios

3. Rugiai Suomija 1 Lietuva UAB „Avena Nordic Grain“ Ochratoksinas A

4. Medus (natūralus) Latvija 1 Lietuva

Platintojas UAB „Korio Laboratorija“

Sulfanilamidai

5. Vištos (šaldytos)

Estija 1 Lietuva

AB „Girel÷s paukštynas“ Paukščių skerdykla - AP-N°: LT 49-02

Salmonella spp

6.

Varšk÷s skan÷stas (su razinomis)

Latvija 1 Lietuva

AB „Pieno žvaigžd÷s“ padalinys Mažeikių pienin÷ - AP-N°: LT61-01-P

Pel÷siai

26

7. Šaldyti vištienos sparneliai

Latvija 1 Lietuva

AB „Vilniaus paukštynas“ -AP-N°-.LT-13251

Bakterinis užterštumas

8. Karštai rūkytos kiaulių ausys

Latvija 1 Lietuva UAB „Utenos m÷sa“

Salmonella

9. Kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinis

Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva

AB „Samsonas“ -AP-N°: LT 84-07 EB

Listeria

monocytogenes

10. Ausų ir liežuvio vyniotinis vakuume

Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva

UAB „Grimeda“ -AP-N°: LT 87-16 EB (Lithuania)

Listeria Monocytogenes; Listeria Welshimeri

11. Lašišų ikrai Latvija 1 Lietuva AB „Auksinis Eršketas“

Pakitusios organoleptin÷s savyb÷s

12. Vaisin÷ arbata (eršk÷trožių) Lenkija 1 Lenkija PHW PostiS.A.

Biologin÷ tarša -negyvi vabzdžiai ir jų lervos

13. Krabai (gyvi) Italija 1 Airija

(platintojas Prancūzija)

Thaeron fils S.A. (Prancūzija)

Chemin÷ tarša -Sunkiųjų metalų liekanos viršija DLK

14. Riešutų mišinys Suomija 1 Italija

(platintojas Olandija)

Catz International B.V. (olandija)

Biologin÷ tarša - negyvi vabzdžiai ir jų lervos

15.

Šaltosios arbatos g÷rimas "Cytryna"

Latvija 1 Lenkija

Kentpol Zywiecki Kiystal Sp.Z.o.o. / UAB "Palink" (Lietuva)

Blogos organoleptin÷s savyb÷s

16.

Uogien÷ su medumi "Chyawanprash"

Latvija 1 Indija Platintojas Lietuvoje UAB „Alaja ir Ko"

Chemin÷ tarša -konservatų koncentracija viršija DLK

17. Vynuog÷s (žaliosios) Belgija 1 Indija

Fasuotojas Olympic Fruit BV (Olandija) platintojas Lietuvoje UAB "Maxima LT"

Chemin÷ tarša -pesticidų likučiai viršija DLK

18. Liepžiedžių arbata Vokietija 1 Vokietija

Krauter Mix GmbH (Vokietija); Rasos Merkelien÷s ĮI (K÷dainiai)

Mikrobiologin÷ tarša

19. Gyvos sraig÷s Prancūzija 1 Serbia "Finacomex"

Serbia Patogeniniai mikroorganizmai

27

20. Coca-cola Latvija 1 Čekija

Gamintojas: Coca-Cola Beverages Ceska republika spol s.r.o. (Čekija) Platintojas: Coca-cola HBC Lietuva

Svetimkūnis (metalo drožl÷s 0,4 cm diametro)

21. „Sangrovit“ (pašarų priedas)

Lenkija 1 Vokietija

Phytobiotics GMbh Rosengasse 9, 65343 Elteville. Vokietija

Biologinių medžiagų priemaišos

22.

„Multi Pekoni“ (pašaras skirtas paršeliams iki 8 savaičių)

Latvija 1 Suomija

Suomen Rehu OYP.O. 401, Turku, 02601 Espoo, Suomija, FI 22120035

Veterinarinių -medicininių produktų liekanos

23. Šaldyta kiaulienos m÷sa

Danija 1 Airija Rosderria Irish meats Chemin÷ tarša

24. Kario prieskoniai Vokietija 1 Indija

Laxmi Enterprises, 170/72 Samuel Street, Mumbai 400 009

Chemin÷ tarša

25. Šaldyta kiaulienos m÷sa

Vokietija 1 Vokietija Elfering Export GmbH, Bundesrepublik

Chemin÷ tarša

28

3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį

Pagal maisto produktų kilm÷s šalį 2008 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti

d÷l maisto produktų iš Kinijos – 479, Turkijos – 299, Irano – 171, JAV – 135, Indijos – 127,

Vokietijos – 112, Ispanijos – 104, Italijos – 100 (3.2 lentel÷).

3.2 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto kilm÷s šalį

Eil.

Nr. Šalis

Pranešimų

skaičius

Eil.

Nr. Šalis

Pranešimų

skaičius

1. Kinija 479 62. Kanada 5

2. Turkija 299 63. Kenija 5

3. Iranas 171 64. Rumunija 5

4. JAV 135 65. Saudo Arabija 5

5. Indija 127 66. Urugvajus 5

6. Vokietija 112 67. Afrika 4

7. Ispanija 104 68. Bulgarija 4

8. Italija 100 69. Dominikos Respublika 4

9. Tailandas 99 70. Makedonija 4

10. Prancūzija 93 71. Malta 4

11. Lenkija 72 72. Meksika 4

12. Olandija 59 73. Mianmaras 4

13. Vietnamas 57 74. Pietų Afrika 4

14. Jungtin÷ Karalyst÷ 51 75. Serbija 4

15. Argentina 49 76. Singapūras 4

16. Egiptas 45 77. Bosnija ir Hercegovina 3

17. Brazilija 40 78. Estija 3

18. Danija 39 79. Etiopija 3

19. Tunisas 34 80. Kipras 3

20. Belgija 33 81. Kosta Rika 3

21. Austrija 25 82. Liuksemburgas 3

22. Nigerija 25 83. Namibija 3

23. Pakistanas 25 84. Alžyras 2

24. Ukraina 23 85. Baltarusijos Respublika 2

25. Bangladešas 22 86. Bolivija 2

26. Filipinai 22 87. Dramblio Kaulo Krantas 2

27. Šri Lanka 22 88. Gruzija 2

29

28. Nežinoma 21 89. Hondūras 2

29. Gana 20 90. Jordanija 2

30. Graikija 19 91. Kuba 2

31. Kroatija 17 92. Maldyvai 2

32. Libanas 17 93. Naujoji Zelandija 2

33. Vengrija 17 94. Puerto Rikas 2

34. Indonezija 16 95. Ruanda 2

35. Sirija 16 96. Zimbabv÷ 2

36. Taivanis 16 97. Arm÷nija 1

37. Izraelis 14 98. Burkina Fasas 1

38. Senegalas 12 99. Fidžis 1

39. Švedija 12 100. Falklando salos 1

40. Čekija 11 101. Gernsis 1

41. Lietuva 11 102. Grenlandija 1

42. Slov÷nija 11 103. Islandija 1

43. Šveicarija 11 104. Jamaika 1

44. Airija 10 105. Jemenas 1

45. Australija 10 106. Jungtiniai Arabų Emyratai 1

46. Marokas 10 107. Kazachstanas 1

47. Rusija 10 108. Kirgizija 1

48. Ekvadoras 9 109. Kongo Respublika 1

49. Kolumbija 9 110. Malavis 1

50. Latvija 9 111. Moldovos Respublika 1

51. Paragvajus 9 112. Omanas 1

52. Čil÷ 7 113. Papua Naujoji Gvin÷ja 1

53. Kor÷jos Respublika 7 114. Suomija 1

54. Malaizija 7 115. Surinamas 1

55. Nikaragva 7 116. Tanzanija 1

56. Portugalija 7 117. Togas 1

57. Slovakija 7 118. Uganda 1

58. Peru 6

59. Albanija 5

60. Gambija 5

61. Japonija 5

30

3.2.2 Pagal produktų grupę

2008 m. daugiausiai pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.4 pav. ir 3.5 pav.):

1) d÷l riešutų ir jų produktų – 754 (27 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausiai d÷l:

• iranietiškų pistacijų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis (pel÷sinio

grybelio išskiriamas toksinas),

• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis;

2) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 465 (16 proc.), iš kurių daugiausia pasitaik÷:

• šaldytos krevet÷s, kuriose nustatytas, nitrofuranas, nitrofurazonas (antimikrobinis

preparatas),

• krevet÷s iš Ispanijos, Prancūzijos, kuriuose nustatyta bakterin÷ tarša, neleistini

medžiagų kiekiai;

3) d÷l vaisių ir daržovių – 461 (16 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:

• turkiškų džiovintų figų, kuriose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis,

• šviežių kriaušių iš Turkijos, kuriose nustatytas amitrazas (insekticidin÷ (vabzdžius

naikinanti) medžiaga);

4) d÷l m÷sos ir jos produktų – 246 (9 proc.);

5) d÷l medžiagų, besiliečiančių su maistu – 179 (6 proc.);

6) d÷l grūdų ir duonos gaminių – 158 (6 proc.), iš jų daugiausia d÷l:

• ilgagrūdžių ryžių iš Pakistano, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis;

• kukurūzų miltuose, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis.

31

465

247179 158 141 101 66 55 52 49 40 34 28 27 9 4 4 3

461

753

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Riešu

tai i

r jų

prod

ukta

i

Žuvin

inky

st÷s p

roduk

tai

Vaisia

i ir d

aržo

v÷s

M÷s

a ir

jos p

rodu

ktai

Med

žiago

s, be

silieč

iančio

s su m

a...

Grū

dai i

r duon

os ga

min

iai

Kon

dite

rija,

med

us ir

žel÷

Priesk

oniai

ir v

aista

žol÷s

Pieno

prod

uktai

Spec

ialio

s pas

kirt

ies m

aisto

pro

...

Nealk

ohol

inia

i g÷r

imai

Kak

ava i

r jos

pro

dukt

ai, k

ava

ir ...

Paruoš

ti ga

min

iai

Mai

sto p

rieda

i

Sriu

bos,

sulti

niai

ir p

adaž

ai

Rieba

lai ir

alie

jai

Kiau

šinia

i ir j

ų gam

inia

i

Alkoh

olin

iai g

÷rim

ai

Ledai

ir d

eser

tai

Vandu

o – s

kirt

as žm

onių

nau

dojim

ui

Pra

neš

imų

ska

ičiu

s, v

nt.

3.4 pav. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę

Paruošti gaminiai1%

Kakava ir jos produktai, kava ir

arbata2%

Vaisiai ir daržov÷s16%

Nealkoholiniai g÷rimai

2%

Grūdai ir duonos gaminiai

6%

Prieskoniai ir vaistažol÷s

4%

Riebalai ir al iejai1%

Žuvininkyst÷s produktai

16%

Riešutai ir jų produktai

27%

Konditerija, medus ir žel÷5%

Sriubos, sultiniai ir padažai

1%

Pieno produktai2%

Specialios paskirties maisto produktai

2%

Medžiagos, besil iečiančios su

maistu6%

M÷sa ir jos produktai9%

3.5 pav. Gautų pranešimų dažnumas procentais pagal produktų grupę

32

3.2.3 Pagal rizikos veiksnį

Iš 2876 gautų pranešimų apie pavojingus maisto produktus daugiausia skubių

pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (932 pranešimai), d÷l užrerštumo

patogeniniais mikroorganizmais (452), sunkiasiais metalais (211), neleistinais Europos

Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu produktuose (196), d÷l

užterštumo pesticidų likučiais (178).

Iš jų 28 siuntos buvo patekusios ir į Lietuvos rinką: 5 vaisių ir daržovių siuntos –

granatai iš Egipto su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 2 datulių siuntos iš Tuniso, kuriuose rasti

vabzdžiai; žaliųjų vynuogių siunta iš Italijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; apelsinų siunta iš

Ispanijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 1 siunta vaisin÷s arbatos iš Lenkijos, kurioje rasti

vabzdžiai; 1 siunta citrinos skonio šaltos arbatos, kuri pasižym÷jo blogomis organoleptin÷mis

savyb÷mis; 1 siunta iš Italijos su lazdyno riešutais, kuriuose rasti vabzdžiai; 1 siunta šaldytos

paukštienos m÷sos iš Lenkijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 siunta šaldytų vištienos

sparnelių iš Lietuvos, kurioje nustatyta bakterin÷ tarša; 1 krabų lazdelių, pagamintų Lietuvoje

siunta, kurios buvo sugedusios; 1 pistacijų siunta iš Irano, kuriose nustatytas padid÷jęs

aflatoksinų kiekis; 1 aliejaus (saul÷grąžų, skirto rafinavimui) siunta iš Ukrainos, kuriame

nustatytas mineralinis aliejus (dyzelinas); 1 šprotų (aliejuje) siunta iš Latvijos, kurioje viršytas

benzo(a)pireno kiekis; 1 uogien÷s "Chyawanprash" su medumi siunta iš Indijos, kurioje

viršytas benzoin÷s rūgšties kiekis; 1 arbatos siunta (sidabrin÷s liepos žiedai) iš Vokietijos,

kurioje nustatyta E.Coli sudaranti verotoksiną; 2 maisto papildų siuntos iš Vokietijos ir

Latvijos (vienoje siuntoje nustatytas viršytas dažo – erythrosine kiekis, kitoje siuntoje aptikta

draudžiama medžiaga – melatoninas); 1 Cola skonio karbonizuoto g÷rimo siunta iš Čekijos,

kuriame nustatytas pašalin÷ medžiaga; 1 karštai rūkytų kiaulių ausų siunta iš Lietuvos, kurioje

nustatyta Salmonella; 1 kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinio siunta, pagaminta Lietuvoje,

kurioje nustatyta Listeria monocytogenes; 1 šaldytų - marinuotų paukštienos kebabų siunta iš

Vokietijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 žuvies kukulių pomidorų padaže siunta iš Latvijos,

kurioje nustatyti parazitai; 1 kario prieskonių siunta iš Indijos, kurioje nustatytas Etileno

oksidas; 1 šaldytų vištienos sparnelių siunta iš Lenkijos, kurioje aptikta Listeria

monocytogenes ir Campylobacter jejuni; 1 kalakutų šlaunelių ir odelių siunta iš Lenkijos,

kurioje nustatyta Campylobacter jejuni; 1 šaldytų viščiukų širdelių siunta iš Olandijos, kurioje

nustatyta Salmonella; 1 kalakutienos nuopjovų siunta iš Vokietijos, kurioje aptikta

Salmonella.

33

3.2.4 Pagal pranešančią šalį

Per 2008 m. Europos Komisija iš viso gavo 3043 pranešimus. Daugiausia pranešimų

EK išsiunt÷ Italija - 470, Vokietija – 437 ir Jungtin÷ Karalyst÷ – 346. Italija taip pat

daugiausia iš visų šalių į EK per 2008 m. išsiunt÷ pranešimų apie draudimą įvežti – 257 ir

informacinių pranešimų - 143, tik skubių pranešimų kiekiu nusileido Vokietijai, kuri skubių

pranešimų išsiunt÷ - 102; informacinių - 141, pranešimų apie draudimą įvežti - 194.

Mažiausiai pranešimų gauta iš Islandijos – tik 1 pranešimas apie draudimą įvežti.

Europos Komisijos Tarnyba 6 kartus informavo EEE apie nesaugią produkciją – RASFF

sistema išsiunt÷ 3 skubius ir 3 informacinius pranešimus. Estija ir Liuksemburgas RASFF

sistema išsiunt÷ po 11 pranešimų. Iš jų Estija išsiunt÷ 3 skubius, 3 informacinius ir 5

pranešimus apie draudimą įvežti, Liuksemburgas atitinkamai: 5 skubius, 4 informacinius ir 2

pranešimus apie draudimą įvežti (3.3 lentel÷).

3.3 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal pranešančią šalį

Pranešimų skaičius per 2008 m.

Eil÷s Nr.

Šalis Skubūs pranešimai

Informaciniai pranešimai

Pranešimai apie

draudimą įvežti

VISO

1. Islandija 1 1 2. EK tarnyba 3 3 6 3. Estija 3 3 5 11

4. Liuksemburgas 5 4 2 11

5. Arm÷nija 4 3 6 13 6. Portugalija 1 9 4 14 7. Vengrija 2 13 2 17 8. Bulgarija 2 20 22 9. Airija 9 17 1 27

10. Malta 2 26 2 30 11. Latvija 4 27 1 32 12. Lietuva 4 17 29 50 13. Norvegija 3 36 11 50 14. Švedija 4 41 5 50 15. Čekijos respublika 16 36 4 55 16. Slovakija 17 25 14 56 17. Kipras 9 31 25 65 18. Slov÷nija 20 46 10 76 19. Austrija 23 50 14 87 20. Suomija 9 39 45 93 21. Graikija 4 20 82 106

34

22. Belgija 41 46 20 107 23. Danija 24 99 5 128 24. Prancūzija 42 43 52 138 25. Ispanija 12 39 92 143 26. Lenkija 6 44 106 156 27. Nyderlandų karalyst÷ 40 38 168 246 28. Jungtin÷ karalyst÷ 49 97 200 346 29. Vokietija 102 141 194 437 30. Italija 70 143 257 470

VISO: 528 1138 1377 3043

3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷

Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti RASFF (Skubiųjų pranešimų apie

pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema) duomenys apie pavojingą

maistą informavo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Bendrijų

Komisija praneš÷ apie 3061 atvejį d÷l maisto produktų ir pašarų saugos reikalavimų

neatitikimo, iš jų 33 atvejai buvo susiję su Lietuva. Iš viso d÷l nesaugių produktų buvo gauti

1648 skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu, ir 1413 skubių

pranešimų apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.

3.3.1 Pagal kilm÷s šalį

Pagal kilm÷s šalį 2009 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti d÷l maisto

produktų iš Kinijos – 324, Turkijos – 278, JAV – 200, Vokietijos – 149, Indijos – 141,

Tailando – 111, Argentinos – 109 (3.4 lentel÷).

3.4 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal kilm÷s šalį

Eil. Nr.

Šalis Pranešimų

skaičius Eil. Nr.

Šalis Pranešimų

skaičius 1. Kinija 324 59. Sirija 7 2. Turkija 278 60. Urugvajus 6 3. JAV 200 61. Malta 6 4. Vokietija 149 62. Norvegija 6 5. Indija 141 63. Paragvajus 6 6. Tailandas 111 64. Rumunija 6 7 Argentina 109 65. Albanija 5 8. Prancūzija 107 66. Falklando salos 5 9. Vietnamas 95 67. Gruzija 5

35

10. Ispanija 93 68. Makedonija 5 11. Olandija 85 69. Malaizija 5 12. Italija 80 70. Slovakija 5 13. Brazilija 68 71. Tanzanija 5 14. Lenkija 68 72. Alžyras 4 15. Jungtin÷ Karalyst÷ 63 73. Bolivija 4 16. Iranas 61 74. Kosta Rika 4 17. Bangladešas 56 75. Latvija 4 18. Kanada 53 76. Madagaskaras 4 19. Belgija 48 77. Maldyvai 4 20. Marokas 42 78. Meksika 4 21. Nežinoma 37 79. Panama 4 22. Ukraina 36 80. Suomija 4 23. Austrija 33 81. Baltarusija 3 24. Egiptas 33 82. Dramblio Kaulo

Krantas 3

25. Danija 30 83. Gvatemala 3 26. Kroatija 30 84. Siaudo Arabija 3 27. Šri Lanka 28 85. Singapūras 3 28. Čil÷ 27 86. Slov÷nija 3 29. Nigerija 27 87. Serbija 3 30 Senegalas 26 88. Australija 2 31. Graikija 23 89. Grenlandija 2 32. Gana 22 90. Jungtiniai Arabų

Emiratai 2

33. Peru 19 91 Uganda 2 34. Ekvadoras 18 92. Kuba 2 35. Afrika 16 93. Kosovas 2 36. Pakistanas 16 94. Liuksemburgas 2 37. Rusija 16 95. Moldova 2 38. Vengrija 16 96. Mozambikas 2 39. Indonezija 15 97. Nikaragva 2 40. Švedija 15 98. Džersio sala 1 41. Čekija 14 99. Estija 1 42. Kor÷jos

Respublika 14 100. Hondūras 1

43. Japonija 13 101. Islandija 1 44. Tunisas 13 102. Jemenas 1 45. Namibija 12 103. Jordanija 1 46. Mauritanija 11 104. Uzbekistanas 1 47. Airija 10 105. Kipras 1 48. Gambija 10 106. Kirgizija 1 49. Kolumbija 10 107. Kenija 1 50. Libanas 10 108. Kazakstanas 1 51. Naujoji Zelandija 9 109. Mianmaras 1 52. Portugalija 9 110. Omanas 1 53. Taivanis 9 111. San Marinas 1 54. Šveicarija 8 112. Seišelių salos 1 55. Bulgarija 7 113. Surinamas 1

36

56. Filipinai 7 114. Salvadoro Respublika

1

57. Izraelis 7 115. Senegalas 1 58. Lietuva 7

3.3.2 Pagal produkto grupę

Daugiausia pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.5 lentel÷ ir 3.6 pav.):

1) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 749 (26 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausia pasitaik÷:

• Krevet÷s, šaldytos krevet÷s, g÷lavanden÷s krevet÷s, kuriose nustatytas nitrofuranas,

nitrofurazonas (antimikrobinis preparatas);

• Kardžuv÷s, kuriuose nustatytas parazitinis užterštumas, aptikta gyvsidabrio;

2) riešutų ir jų produktų – 622 (21 proc.), iš kurių daugiausiai d÷l:

• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis (pel÷sinio grybelio

išskiriamas toksinas);

• pistacijų, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis;

3) vaisių ir daržovių – 415 (14 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:

• džiovintų figų iš Turkijos, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis;

• šviežios kriauš÷s, kuriose nustatytas amitrazas;

4) m÷sos ir jos produktų – 237 (8 proc.);

5) grūdų ir duonos gaminių – 217 (7 proc.);

6) medžiagų, besiliečiančių su maistu – 178 (6 proc.).

3.5 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę

Produkto grup÷ Pranešimų

skaičius Produkto grup÷

Pranešimų skaičius

Žuvininkyst÷s produktai 749 Pieno produktai 43 Riešutai ir jų produktai 622 Nealkoholiniai g÷rimai 31 Vaisiai ir daržov÷s 415 Paruošti gaminiai 30 M÷sa ir jos produktai 237 Riebalai ir aliejai 25 Grūdai ir duonos gaminiai

217 Maisto priedai 20

Medžiagos, besiliečiančios su maistu

178 Kiti maisto produktai 18

Prieskoniai ir vaistažol÷s 121 Kiaušiniai ir jų gaminiai 14 Specialios paskirties maisto produktai

118 Ledai ir desertai 8

Konditerija, medus ir žel÷

81 Alkoholiniai g÷rimai 5

37

Kakava ir jos produktai, kava ir arbata

79 Vanduo – skirtas žmonių naudojimui

4


46

Kakava ir jos produktai , kava

arbata3%

Konditerija, medus ir žel÷

3%

M÷sa ir jos produktai

8%

Riebalai ir aliejai1%

Žyvininkyst÷s produktai

26% Vaisiai ir daržov÷s14%Prieskoniai ir

vaistažol÷s4%

Medžiagos, besiliečiančios su

maistu6%


2%

Riešutai ir jų produktai

21%

Specialios paskirties maisto produktai

4%

Grūdai ir duonos gaminiai

7%

Pieno produktai1%

3.6 pav. Gautų pranešimų dažnumas procentais pagal produktų grupę


Iš 3061 gautų pranešimų apie pavojingus produktus, daugiausia pranešimų gauta

d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (665 pranešimai), d÷l užrerštumo patogeniniais

mikroorganizmais (471), sunkiasiais metalais (255), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (170),

neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu

produktuose (163).

Iš jų 21 siunta buvo patekusi į Lietuvos Respublikos rinką: 2 m÷sos ir jos

produktų siuntos – viena atšaldytų kalakutienos sparnelių ir kaklelių siunta iš Lenkijos,

kuriuose aptikta Listeria monocytogenes ir Salmonella; viena šaldytų vištienos kebabų siunta

iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella; 2 specialios paskirties maisto produktų siuntos – 1

maisto papildų „Hydroxycut“ siunta iš JAV, kurioje nustatytas neleistinas dažiklis eritrozinas

– E127 ir 1 vaisių košel÷s, skirtos kūdikiams, siunta iš Čekijos, kurių galiojimo laikas buvo

pakeistas; 3 siuntos medžiagų, besiliečiančių su maistu – 1 keptuvių siunta iš Lenkijos,

kurioms nustatytas vidinio sluoksnio atsilupimas, 1 melamininių puodų siunta iš Kinijos ir

viena sriubos l÷kščių siunta iš Kinijos, kurioje nustatyta formaldehido migracija; 9 vaisių ir

daržovių siuntos – viena vynuogių siunta iš Peru, kurioje nustatytas karbendazimas, viena

38

obuolių siunta iš Lenkijos, kurioje nustatytas padidintas pesticido chlorbufamo kiekis, viena

mažųjų karnišonų siunta iš Vietnamo, kuriuose buvo aptikta stiklo, ir dvi vynuogių siuntos iš

Turkijos, kuriose nustatytas padidintas pesticido monokrotofoso (vienoje siuntoje),

metoksichloro (kitoje siuntoje) kiekis, dvi baklažanų siuntos iš Lenkijos ir Olandijos, kuriuose

nustatytas pesticidas Oksamilas, viena granatų siunta iš Egipto, kuriuose nustatytas pesticidas

Etioninas, ir viena šviežių vynuogių siunta iš Turkijos, kuriose nustatytas pesticidas

Imazalilas; 2 grūdų siuntos – viena grikių kruopų siunta iš Lenkijos, kuriose išskirti pel÷siai,

ir viena s÷menų iš Vokietijos siunta, kurioje nustatyta neleistina genetin÷ modifikacija.

Buvo gautas vienas pranešimas, kad Lietuvos rinkoje prekiaujama itališka juoda

duona „ERTHA“, kurią gaminant buvo naudojami ES neįteisinti genetiškai modifikuoti linai.

Kontrol÷s metu buvo nustatyti min÷ti pažeidimai ir uždrausta 62,4 kg duonos realizacija.

2009 m. vasario 19 d. Lietuva gavo skubų pranešimą RASFF sistema d÷l

nesaugių kinietiškų žem÷s riešutų pikantiško skonio apvalkale (luobel÷je). UAB „Arimex“

1990 kg šio produkto į Lietuvą įvež÷ iš Olandijos. Šiame produkte buvo rastas padid÷jęs

kiekis melamino – 13 mg/kg, kai EK sprendimo reikalavimuose nustatytas melamino kiekis

ne didesnis 2,5 mg/kg, jo realizacija buvo uždrausta. Žem÷s riešutai buvo grąžinti tiek÷jui.

D÷l to buvo sugriežtinta kontrol÷ ir 2009 m. VMVT kas ketvirtį EK teik÷ informaciją apie

ištirtus kinietiškų maisto produktų m÷ginius d÷l melamino kiekio nustatymo (VMVT 2009 m.

veiklos ataskaita, 2010). Melaminas – chemin÷ medžiaga, naudojama trąšų, plastikinių ir

ugniai slopinti skirtų priemonių gamybai ir jokiu būdu neskirta maisto pramonei. Jis

naudojamas poliuretano gamybai. Anot specialistų, žmogaus organizme besikaupiantis

melaminas gali sukelti inkstų, kraujotakos ligas, virškinimo sutrikimus, opas ir alergiją.

(http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/3/29267/. Prieiga per internetą 2009 m.

vasario 20 d.)

Per 2009 m. Lietuva iš EK RASFF sistema gavo 1 pranešimą d÷l nesaugių

importuojamų pašarų. Žuvų miltuose iš Maroko (100 tonų) buvo juntamas pel÷sių kvapas,

pakuot÷s buvo pažeistos, žuvų miltai sušalę (VMVT 2009 m. veiklos ataskaita, 2010).

39

3.3.4 Pagal pranešančią šalį

Per 2009 m. daugiausia skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus

išsiunt÷ Italija – 491, Vokietija – 399, Jungtin÷ Karalyst÷ – 301, Ispanija – 231, Olandija –

217, Graikija – 157 (3.6 lentel÷).

3.6 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal pranešančią šalį

Eil. Nr.

Šalis Pranešimų

skaičius Eil. Nr.

Šalis Pranešimų

skaičius 1. Italija 491 17. Švedija 48 2. Vokietija 399 18. Europos Komisija 37 3. Jungtin÷ Karalyst÷ 301 19. Lietuva 32 4. Ispanija 231 20. Norvegija 31 5. Olandija 217 21. Airija 30 6. Graikija 157 22. Bulgarija 25 7. Prancūzija 154 23. Malta 18 8. Suomija 131 24. Rumunija 18 9. Lenkija 126 25. Latvija 14

10. Danija 120 26. Liuksemburgas 12 11. Belgija 108 27. Estija 11 12. Austrija 101 28. Vengrija 7 13. Slov÷nija 70 29. Portugalija 6 14. Čekija 63 30. Šveicarija 4 15. Slovakija 51 16. Kipras 48

3.4 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2008 m., analiz÷

Lietuvos Respublika per 2008 metus nustat÷ 49 importuojamų nesaugių maisto

produktų atvejus ir 1 – nesaugių pašarų atvejį (14 atvejų daugiau nei 2007 m). Apie tai

Tarnyba informavo Europos Komisiją, išsiųsdama 50 skubių pranešimų RASFF sistema. 21

pažeidimas buvo nustatytas rinkos kontrol÷s metu (parduotuv÷se, viešojo maitinimo įstaigose,

didmeniniuose sand÷liuose), o 29 – importo kontrol÷s metu. Vykdant importo kontrolę,

RASFF sistema gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos vertinimo faktorius. Visi duomenys

apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą duomenų bazę. Teritoriniai VMVT padaliniai,

visoje Lietuvoje atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų

valstybinę kontrolę, 2008 metais d÷l nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraud÷ tiekti

į rinką daugiau kaip 670 tonų nesaugių maisto produktų ir 186 tonas nesaugių pašarų.

40

Į rinką nepateko 137857,6 kg vaisių ir daržovių, 343650 kg ryžių, 122690,7 kg m÷sos ir

jos produktų, 90165,4 kg žuvininkyst÷s produktų, 280,56 kg maisto papildų, 19000 kg žem÷s

riešutų, 37850 kg saul÷grąžų s÷klų, 2204 kg ledinukų, 2505,6 kg kramtomosios gumos, 1056

kg sausainių, 4027 vnt. keksų (VMVT 2008 m. veiklos ataskaita, 2009).

3.4.1. Pagal produktų grupę

Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius pranešimus (3.7 pav.), Lietuvoje

buvo aptikta 3 siuntos nesaugių konditerijos gaminių – saldainių „Yogueta filled assorted“ iš

Kolumbijos su neteis÷tai pratęstu tinkamumo vartoti terminu; vyšnių skonio keksų siunta iš

Rusijos, kurioje aptiktas padid÷jęs benzoin÷s rūgšties kiekis (konservantas); sausainių "Mon

Amour" iš Ukrainos siunta, kurioje nustatytas dažiklis E160b – (biksinas); 8 siuntos m÷sos

gaminių – mechaniškai atskirta paukštiena iš Lenkijos, kurioje nustatyta Salmonella; šaldytos

kiaulienos be kaulų siunta iš JAV, kurioje nustatyta blogos temperatūros kontrol÷; šaldytų

marinuotų paukštienos kebabų siunta iš Vokietijos, kurioje ištirta mikrobiologin÷ tarša

(Salmonella, Pseudomonas aeruginosa); šaldytų vištų krūtin÷lių siunta iš Brazilijos, kurioje

nustatyta Salmonella enteritidis; kalakutų šlaunelių ir odelių siunta iš Lenkijos, kurioje

išskirta Campylobacter jejuni; viščiukų sparnelių iš Lenkijos siunta, kurioje išskirtos Listeria

monocytogenes ir Campylobacter jejuni; sušaldytų kalakutienos nuopjovų iš Vokietijos

siunta, kurioje nustatyta Salmonella enteritidis; sušaldytų viščiukų broilerių širdžių siunta iš

Olandijos, kurioje nustatyta Salmonella enteritidis; 1 žem÷s riešutų branduolių siunta iš

Kinijos, kuriuose nustatyti aflatoksinai; 10 vaisių ir daržovių siuntų – apelsinai iš Ispanijos ir

Egipto, kuriuose nustatyta padid÷jęs pesticidų likučių kiekis; 2 granatų siuntos iš Indijos ir iš

Egipto, kuriuose nustatytas padid÷jęs pesticidų likučių kiekis, viršijantis didžiausią leidžiamą

koncentraciją; 2 datulių siuntos iš Tuniso, kuriose rasti negyvi vabzdžiai; 2 šaldytų m÷lynių

siuntos iš Baltarusijos, kurioje aptiktas cezis 1932; 1845; 2010 BQ/kg; džiovintų bananų iš

Vietnamo siunta, kurioje nustatytos blogos organoleptin÷s savyb÷s – dr÷gni, sulipę, pel÷siai,

blogas kvapas, išsipūtę; konservuotų žirnelių siunta iš Kinijos, kurioje nustatytos blogos

organoleptin÷s savyb÷s – glitumas, blogas kvapas, rūdys, priemaišos; 7 žuvies ir jos produktų

siuntos – šprotai aliejuje iš Latvijos, kuriuose nustatytas padid÷jęs benzo(a)pireno kiekis;

šaldyta menk÷s fil÷ iš Kinijos, kurioje nustatyti parazitai – Anisakis Simplex; žuvų milteliai iš

Maroko, kuriuose nustatyta Salmonella; krabų lazdel÷s iš Lietuvos su blogomis

organoleptin÷mis savyb÷mis ir žaliava (surimi) iš Vietnamo, kurioje nustatyta Salmonella;

41

žuvies kukulių pomidorų padaže siunta iš Latvijos, kurioje aptiktos lervos; siunta lydekų iš

Rusijos, kurioje nustatyta parazitin÷ tarša (išskirtos Philometra spp. trematodų ir nematodų

lervos); 5 specialios paskirties maisto produktų siuntos, iš kurių 2 siuntos maisto papildų

„Merz spezial dragees“ iš Vokietijos, kuriame nustatytas neleistinas maisto priedas –

eritrozinas; 1 siunta maisto papildo „Medella-2“ iš Rusijos, kuris apšvitintas jonizuojančia

spinduliuote ir apie tai nenurodyta ženklinime; 1 siunta maisto papildo „Saldus miegas“ iš

Latvijos, kurio sud÷tyje yra melatonino (draudžiamas maisto papilduose); 1 siunta maisto

papildo „Cyclin GF“ iš JAV, kuriame nustatytas neleistinas maisto priedas – eritrozinas; 12

siuntų nesaugių grūdų – nesaugios ryžių siuntos iš Pakistano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;

2 siuntos riešutų ir jų produktų produktų – saul÷grąžų branduolių siunta iš Argentinos, kurioje

nustatytas Lindanas (pesticidas); negliaudytų saul÷grąžų siunta iš Moldovos, kurioje

nustatytas Lindanas; 1 kramtomosios gumos ,,Change colour Roll bubble gum“ siunta iš

Kinijos, kurioje nustatyta chemin÷ tarša - neleistini maisto priedai, dažas E 127 - (eritrozinas).

14

10

8

65

3 3

1

0

2

4

6

8

10

12

14

Grūdai ir

duonos

gaminiai

Vaisiai ir

daržov ÷s

M÷sa ir jos

produktai

Žuv ininky st÷s

produktai

Specialios

paskirties

maisto

produktai

Konditerija,

medus ir žel÷

Riešutai ir jų

produktai

Pašarai

3.7 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal produktų grupę

Iš viso d÷l saugos reikalavimų neatitikimų Lietuvos rinkoje buvo uždrausta realizuoti

364 t ryžių iš Pakistano, 100,0 t žuvies miltų iš Maroko, 40,0 t radioaktyvių m÷lynių iš

Baltarusijos, 37,0 t saul÷grąžų s÷klų iš Moldovos ir Argentinos, 34,0 t džiovintų bananų iš

Vietnamo, 27,0 t šaldytos žuvies iš Kinijos ir Rusijos, 25,5 t šaldytų vištienos krūtin÷lių iš

Brazilijos, 24,0 t šaldytos kiaulienos be kaulų iš JAV, 23,0 t paukštienos ir 21,6 t vištienos

sparnelių iš Lenkijos, 20,7 t granatų iš Egipto ir Indijos, 12,6 t apelsinų iš Ispanijos, 19,0 t

42

riešutų iš Kinijos, 5,0 t šaldytų vištienos širdelių iš Olandijos, 3,5 t vištienos kukulių iš

Latvijos, 2,5 t kramtomosios gumos iš Kinijos, 2,2 t saldainių iš Kolumbijos, 4 079 pakuočių

maisto papildų iš Vokietijos, Latvijos, JAV, 192 960 vnt. Coca Cola g÷rimų iš Čekijos, 46,0 t

Guaro miltų iš Indijos, skirtų pašarų gamybai ir kt.

3.4.2. Pagal kilm÷s šalį

Per 2008 m. Lietuva RASFF sistema EK išsiunt÷ daugiausia skubių pranešimų d÷l

nesaugios produkcijos, pagamintos Pakistane – 13 pranešimų; po 4 pranešimus d÷l Kinijos ir

Vokietijos gamintojų produkcijos; po 3 pranešimus d÷l Latvijos, Lenkijos ir Rusijos

nesaugios produkcijos. Buvo nustatytas vienas atvejis ir išsiųstas skubus pranešimas d÷l

Lietuvos gamintojo pateikto į rinką nesaugaus produkto – sugedusių krabų lazdelių (3.7

lentel÷).


Šalis Pranešimų skaičius Pakistanas 13 Kinija 4 Vokietija 4 Latvija 3 Lenkija 3 Rusija 3 Baltarusija 2 Egiptas 2 JAV 2 Tunisas 2 Vietnamas 2 Argentina 1 Brazilija 1 Indija 1 Ispanija 1 Kolumbija 1 Lietuva 1 Marokas 1 Moldova 1 Olandija 1 Ukraina 1

43

3.4.3. Pagal rizikos veiksnį

2008 m. Lietuvos rinkoje uždrausta platinti maisto produktus d÷l šių priežasčių (3.8

pav.): buvo nustatyti aflatoksinai (grybelių gaminami toksinai) – 14 atvejų, mikrobiologin÷

tarša (Salmonella, Campylobacter, Listeria monocytogenes) – 9 atvejai, vartoti neleistini

maisto priedai (E127-eritrozinas, E-210, E-160b) – 7 atvejai, pesticidai (lambda-cihaltrinas,

diazinonas, dimetoatas, etionas) – 6 atvejai, parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex) – 5

atvejai, produktų apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote – 3 atvejai, blogas organoleptinis

įvertinimas – 2 atvejai. Po vieną kartą buvo nustatyti benzo(a)pireno, pasibaigusio tinkamumo

vartoti termino, neteis÷to tiekimo į rinką ir blogos temperatūros kontrol÷s atvejai.

Pagal PVP pateiktus duomenis 2008 m. į Lietuvą buvo importuota 295496 tonos

pašarinių žaliavų (2007 m. – 139061 tona). Instituto laboratorijoje buvo atlikti 687

bakteriologiniai tyrimai, 629 – cheminiai, 31 – GMO ir 384 – radiologiniai. Iš visų tyrimų 106

buvo teigiami. 2008 m. į EK RASFF sistema išsiųstas 1 pranešimas d÷l nesaugių

importuojamų pašarų. Žuvų miltuose iš Maroko (100 tonų) buvo nustatytos Salmonella

bakterijos (VMVT 2008 m. veikos ataskaita, 2009).

1

1

1

1

2

3

5

6

7

9

14

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Aflatoksinai

Mikrobiologin÷ tarša (Salmonella spp., Campylobacter, Listeriamonocytogenes)

Neleistini vartoti maisto priedai (E127-eritrozinas, E-210, E-160b)

Pesticidai (lambda-cihaltrinas, diazinonas, dimetoatas, etionas)

Parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex)

Apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote

Blogas organoleptinis įvertinimas

Benzo(a)pirenas

Bloga temperatūros kontrol÷

Neteis÷tas tiekimas į rinką

Pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas

3.8 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal rizikos veiksnį

44

3.5 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2009 m., analiz÷

Lietuvos Respublika per 2009 metus nustat÷ 32 importuojamų į mūsų šalį nesaugių

maisto produktų ir 1 nesaugių pašarų atvejį. 18 atvejų buvo nustatyta rinkos kontrol÷s metu

(parduotuv÷se, viešojo maitinimo įstaigose, didmeniniuose sand÷liuose), o 15 – atliekant

importuojamų maisto produktų ar pašarų kontrolę pasienio veterinarijos kontrol÷s postuose.

Apie tai 33 skubiais pranešimais buvo informuota Europos Komisija.

3.5.1 Pagal produktų grupę

Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius pranešimus (3.9 pav.), Lietuvoje

buvo aptikta:

1) Dvi grūdų siuntos:

• skaldytų ryžių siunta iš Pakistano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;

• grikių kruopų siunta iš Lenkijos, kuriose nustatyti pel÷siai;

2) Keturios specialios paskirties maisto produktų siuntos:

• maisto papildai „Hydroxycut hardcore“ iš JAV, kuriuose nustatytas neleistinas

dažiklis eritrozinas - E 127;

• maisto papildai „Anabolic Halo Arctic fruit punch“ iš JAV, kuriuose nustatyti vaistų

likučiai: idebenonas ir melatoninas;

• maisto papildai „Nano vapor“ ir „Professional Strength N.O. Fury“ iš JAV, kuriuose

nustatyti vaistų likučiai: vinpocetinas;

• maisto papildai „Cell-Tech Hardcore“ ir „Thermo Gain“ iš JAV, kuriuose nustatytas

neleistinas dažiklis eritrozinas - E 127;

3) Trys m÷sos ir jos produktų siuntos:

• kalakutų sparneliai ir kakleliai iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella ir Listeria

monocytogenes;

• šaldytų paukštienos kebabų iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella;

• šaldyta mechaniškai atskirta vištienos siunta iš Lenkijos, kurioje nustatyta

Salmonella;

4) Trylika žuvininkyst÷s produktų siuntų:

45

• dvi šaldytų jūros lydekų siuntos ir dvi starkio fil÷ siuntos iš Rusijos, kuriose išskirta

Philometra spp. trematodų ir nematodų lervos;

• viena šaldytų jūros lydekų (be odel÷s) siunta iš Kinijos, kurioje nustatytos Anisakis

Simplex lervos;

• dvi šaldytų raudžių siuntos iš Rusijos, kuriose nustatytos trematodų lervos;

• viena vaivorykštinių up÷takių siunta iš Baltarusijos, kurioje nustatyta Listeria

monocytogenes;

• viena siunta jūros lydekų iš Rusijos, kuriose nustatytos trematodų lervos;

• dvi šaldytų jūros lydekų fil÷ siuntos iš Kanados, kuriose nustatytos Anisakis Simplex

lervos;

• viena lašišų konservų siunta iš Rusijos, kurioje nustatytos Anisakis Simplex lervos;

• viena žuvies miltų siunta iš Maroko, kurioje nustatyti organoleptiniai pakitimai

(sušalęs gabalais, pel÷sių kvapas, matomi pel÷siai, šlapi maišai);

5) Septynios vaisių ir daržovių siuntos:

• obuolių iš Lenkijos, kuriuose nustatytas padid÷jęs pesticido chlorbufamo kiekis;

• trys vynuogių siuntos iš Turkijos, kuriose nustatytas padid÷jęs pesticido

monokrotofoso (vienoje siuntoje) kiekis, metoksichloro (kitoje siuntoje) kiekis ir imazalilo

(trečioje siuntoje) kiekis;

• dvi baklažanų siuntos iš Lenkijos ir Olandijos, kuriuose nustatytas pesticidas

Oksamilas;

• viena granatų siunta iš Egipto, kuriuose nustatytas pesticidas Etioninas;

6) Dvi aliejaus siuntos:

• viena saul÷grąžų aliejaus siunta iš Ukrainos, kurioje nustatytas benzo(a)pyrenas;

• viena rafinuoto dezodoruoto saul÷grąžų aliejaus siunta iš Ukrainos, pateiktas

netinkamas importo sertifikatas;

7) Viena riešutų ir jų produktų siunta – pistacijų iš Irano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;

8) Viena nealkoholinių g÷rimų siunta – mineralinio vandens „Poliana kvasova“,

kuriame nustatytas cheminis užterštumas šiomis medžiagomis: nitritu ir bariu.

46

12

7

43

2 21 1 1

0

2

4

6

8

10

12

Žuvininkyst÷s

produktai

Vaisiai ir

daržov÷s

Specialios

paskirties

maisto

produktai

M÷sa ir jos

produktai

Riebalai ir

aliejai

Grūdai ir

duonos

gaminiai

Nealkoholiniai

g÷rimai

Riešutai Pašarai

3.9 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal produktų grupę

Iš viso d÷l saugos ir kokyb÷s reikalavimų neatitikimo Lietuvos rinkoje pernai buvo

uždrausta realizuoti 297 t šaldytų žuvų iš Kinijos, Rusijos ir Kanados, 70 t aliejaus iš

Ukrainos (d÷l benzo(a)pireno), 60 t vynuogių „Sultana“ iš Turkijos ir Peru (d÷l pesticidų), 22

t paukštienos produkcijos iš Airijos ir 5 t iš Lenkijos (d÷l Salmonella), 25 t skaldytų ryžių iš

Pakistano (d÷l aflatoksinų), 23,4 t kalmarų fil÷ iš Peru (d÷l mikrosporidijų), 20 t obuolių (d÷l

pesticidų) ir 12 t grikių (d÷l nebūdingo kvapo) iš Lenkijos, 1,9 t žem÷s riešutų su apvalkalu

barbekiu skonio (d÷l melamino) iš Peru, 1,8 t traškučių iš Vokietijos (buvo nustatyta, kad iš

sausų traškučių pakuot÷s migruoja chemin÷s medžiagos), 38 tūkst. vnt. marinuotų karnišonų

iš Vietnamo (d÷l svetimkūnių), 15,6 tūkst. vnt. gazuoto mineralinio vandens „Poliana

Kvasova“ iš Ukrainos (d÷l nitritų), 340 vnt. vaisių košel÷s kūdikiams iš Čekijos (klastot÷s),

100 vnt. dietinio šokolado „Schneekoppe“ iš Vokietijos (d÷l alergenų), 32 vnt. maisto papildų

iš JAV (d÷l sud÷tyje panaudotų ES neleistinų medžiagų).

3.5.2 Pagal kilm÷s šalį

Per 2009 m. Lietuva RASFF sistema EK išsiunt÷ daugiausia skubių pranešimų d÷l

nesaugios produkcijos, pagamintos Rusijoje, – 8 pranešimus; 6 pranešimus d÷l Lenkijos

gamintojų produkcijos; 4 pranešimus d÷l JAV nesaugios produkcijos; po 3 skubius

pranešimus d÷l Ukrainos ir Turkijos gamintojų nesaugios produkcijos (3.8 lentel÷).

47


Šalis Pranešimų skaičius Rusija 8 Lenkija 6 JAV 4 Ukraina 3 Turkija 3 Kanada 2 Baltarusija 1 Iranas 1 Pakistanas 1 Kinija 1 Egiptas 1 Olandija 1 Marokas 1


Lietuvos rinkoje buvo uždrausta platinti maisto produktus d÷l nustatytų parazitų

(vabzdžių lervų), pesticidų likučių, mikrobiologin÷s taršos (Salmonella, Listeria

monocytogenes), neleistinų maisto priedų, aflatoksinų (grybelių gaminamų toksinų),

benzo(a)pireno ir kito produktų užteršimo (3.9 lentel÷).

3.9 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal rizikos veiksnį

Rizikos faktorius Pranešimų skaičius

Parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex , Philometra

spp.) 11

Pesticidai (chlorbufamas, monokrotofosas, metoksichloras) 7

Mikrobiologin÷ tarša (Salmonella spp., Listeria

monocytogene) 4

Neleistini vartoti maisto priedai (E127-eritrozinas, vinpocetinas, idebenonas, melatoninas)

4

Aflatoksinai 2

Pažeistos pakuot÷s, pel÷siai, puvenos 2

Cheminis užterštumas 1

Dokumentinis neatitikimas 1

Benzo(a)pirenas 1

48

4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Lyginant kelių pastarųjų metų RASFF sistema gautus Europos Komisijos statistikos

duomenis, galima būtų teigti, kad skubiųjų pranešimų tendencijos išlieka panašios. Kasmet jų

d÷l nesaugių maisto produktų bei pašarų gaunama apie 3 tūkstančius, tačiau pastebima

did÷jimo tendencija. ES valstyb÷s nar÷s per 2008 ir 2009 metus RASFF sistema informavo

Europos Komisiją apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto produktus ir pašarus 6281

kartą. 2009 m. 3061 kartą apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto produktus (2008 m.

– 2876) ir 177 kartus (2008 m. – 167) – apie nesaugius pašarus. 2009 m. skubių pranešimų

skaičius padid÷jo 6 proc., lyginant su 2008 m. duomenimis (4.1 pav).

2935

2980

3043

3238

2750

2800

2850

2900

2950

3000

3050

3100

3150

3200

3250

Pranešimų skaičius

2006 2007 2008 2009

Metai

4.1 pav. Europos Komisijos gautų skubių pranešimų skaičius

RASFF 2008 - 2009 m. bendras pranešimų skaičius (6281) dalijamas į skubius (2008 m.

– 528, 2009 m. - 557 ), informacinius pranešimus (2008 m. – 1137, 2009 m. –1181) ir

pranešimus apie draudimą įvežti (2008 m. – 1377, 2009 m. –1444) (4.2 pav.).

49

528

1137

1377

557

1181

1444

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Vnt.

2008 2009

Metai

Skubių pranešimųskaičius

Informaciniųpranešimų skaičius

Pranešimai apiedraudimą įvežti

4.2 pav. Europos Komisijos gautų skubių pranešimų skaičius pagal pranešimo kategoriją

Skubūs pranešimai siunčiami, jei maisto produktai ar pašarai, d÷l kurių kyla rimtas

pavojus, yra tiekiami rinkai ir būtina imtis skubių veiksmų. Dauguma gautų skubių pranešimų

buvo susiję su ES kilm÷s produktais ir daugeliu atvejų problema nustatyta atlikus valstybinę

kontrolę rinkoje. Šiuose pranešimuose dažniausiai nurodomas d÷l maisto produktų ar pašarų

kylantis pavojus, susijęs su potencialiais patogeniniais mikroorganizmais, sunkiaisiais

metalais ir mikotoksinais. 2009 m. skubių pranešimų kiekis 29 vnt. buvo didesnis, nei 2008

m.

Informaciniai pranešimai siunčiami, jei nustatomas pavojus, bet valstyb÷s nar÷s neturi

imtis skubių veiksmų. Dauguma informacinių pranešimų buvo susiję su maisto produktais iš

trečiųjų šalių. Šiuose pranešimuose dažniausiai nurodytas pavojus, susijęs su potencialiais

patogeniniais mikroorganizmais, pesticidų likučiais ir maisto priedais. 2009 m. informacinių

pranešimų kiekis 44 vnt. buvo didesnis, nei 2008 m.

2008 m. papildomai nustatyti naujos rūšies pranešimai – pranešimai apie draudimą

įvežti. Seniau tokie pranešimai buvo priskiriami prie informacinių. Šiais pranešimais

informuojama apie produktus, kurių neleista įvežti į Bendriją ir kurie buvo įvežti į kitą šalį

arba sunaikinti. Didžioji dalis draudimo įvežti atvejų buvo susiję su produktais, kurių neleista

įvežti d÷l pernelyg didelio mikotoksinų lygio. Pranešimų apie draudimą įvežti 2009 m.

pasitaik÷ daugiau 67 vnt. nei 2008 m.

50

Per 2008 – 2009 m. daugiausiai nesaugių maisto produktų buvo sustabdyta, kad

nepatektų į ES rinką, gautų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, Turkija, Iranas, JAV, Indija.

Europos Komisija daugiausiai skubių pranešimų gavo d÷l saugos reikalavimų

neatitinkančių maisto produktų, pagamintų Kinijoje (2008 m. – 479 pranešimai, 2009 m. –

324), Turkijoje (2008 m. – 299, 2009 m. – 278), JAV (2008 m. – 135, 2009 m. – 200),

Vokietijoje (2008 m. – 112, 2009 – 149), Indijoje (2008 m. – 127, 2009 m. – 141), Irane

(2008 m. – 171, 2009 m. - 61 ), Tailande (2008 m. – 106, 2009 m. - 111), Prancūzijoje (2008

m. – 94, 2009 m. - 107), Italijoje (2008 m. – 104, 2009 m. - 80).

Analizuojant 2008 - 2009 m. EK gautus skubius pranešimus pagal produktų grupę -

dažniausiai pažeidimai nustatyti riešutuose ir jų produktuose (2008 m. – 753, 2009 m. – 622),

žuvininkyst÷s produktuose (2008 - 465, 2009 – 749), m÷sos ir m÷sos produktuose (2008 -

247, 2009 - 237), vaisiuose ir daržov÷se (2008 - 461, 2009 - 415), grūdų ir duonos gaminiuose

(2008 - 158, 2009 - 217). Mažiausiai skubių pranešimų sulaukiama d÷l vandens, skirto

žmonių naudojimui (2008 - 3, 2009 - 4).

Iš per pastaruosius metus gautų 6281 pranešimo apie pavojingus maisto produktus

daugiausia pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (2008 m. – 932, 2009 m. -

665 pranešimai), patogeniniais mikroorganizmais (2008 – 452, 2009- 471), sunkiasiais

metalais (2008 – 211, 2009 – 255), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (2008 – 174, 2009 -

170), neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų

kiekiu produktuose (2008 – 196, 2009 – 163).

Daugiausia skubių pranešimų per pastaruosius metus EK išsiunt÷ Italija (2008 m. - 470,

2009 m. – 491), Vokietija (2008 - 437, 2009 – 399) ir Jungtin÷ Karalyst÷ (2008 - 346, 2009 –

301).

Analizuojant 2008 - 2009 m. Lietuvos Respublikos EK išsiųstus skubius pranešimus -

Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba per šiuos metus RASFF

sistema išsiunt÷ 83 skubius pranešimus apie nesaugius maisto produktus ir pašarus (50

pranešimų 2008 m. ir 33 pranešimus 2009 m.).

Daugiausia skubių pranešimų į EK išsiųsta d÷l nesaugių žuvininkyst÷s produktų, ypač

didelis jų skaičius buvo išsiųstas 2009 m. – 12 (2008 m. – 6). Dažnai buvo siunčiami

pranešimai d÷l nesaugių vaisių ir daržovių (2008 m. – 10, 2009 m. – 7), grūdų ir duonos

gaminių (2008 – 14, 2009 – 2), m÷sos ir jos produktų (2008 - 8, 2009 – 3), kiekvienais metais

po vieną skubų pranešimą buvo išsiųsta d÷l nesaugių pašarų.

Kaip ir visoje ES, taip ir Lietuvoje buvo aptikta daugiausia nesaugios produkcijos, kuri

buvo pagaminta trečiosiose šalyse. 2008 m. net 13 Lietuvoje aptiktų nesaugių produktų

51

siuntų buvo pagamintos Pakistane, 2009 m. aptikta tik viena tokia siunta. Kasmet aptinkama

nesaugios produkcijos, pagamintos Rusijoje (2008 m. – 3, 2009 m. – 8), Lenkijoje (2008 – 3,

2009 – 6), Kinijoje (2008 – 4, 2009 – 1), JAV (2008 – 2, 2009 – 4), Ukrainoje (2008 – 1,

2009 – 3).

Analizuojant 2008 – 2009 m. Lietuvos Respubliko išsiųstus skubius pranešimus,

Lietuvoje buvo aptikta 16 siuntų produkcijos, užterštos parazitais (vabzdžių lervomis,

Anisakis simplex , Philometra spp.), ypač didelis tokių siuntų skaičius aptiktas 2009 m. – 11

(2008 m. – 5). Parazitai – dažniausias žuvininkyst÷s produktų rizikos faktorius. Taip pat rasta

16 siuntų produkcijos, užterštos mikotoksinais - aflatoksinais (2008 - 14, 2009 – 2). Šie

teršalai dažniausiai pasitaiko grūduose ir jų produktuose. Dažna problema yra vaisių ir

daržovių užterštumas pesticidais, 2009 m. tokių atvejų būta 7, 2008 m. – 6; patogeniniais

mikroorganizmais (Salmonella spp., Listeria monocytogene) – 2009 m. – 4 atvejai, 2008 m. –

9; neleistini vartoti maisto priedai (2008 – 7, 2009 – 4).

52

5. IŠVADOS

1. Informacija Europos Komisijai apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto

produktus per dvejus metus pateikta 6281 kartą. Neatitikimas saugos reikalavimams

2008 sudar÷ 48,4 proc., 2009 m. – 51,6 proc., o apie nesaugius pašarus gauti 177

pranešimai 2009 metais ir 167 – 2008 m.

2. Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba per pastaruosius

metus RASFF sistema EK išsiunt÷ 83 skubius pranešimus: apie nesaugius maisto

produktus ir pašarus – 50 pranešimų 2008 m. ir 33 pranešimus 2009 m. Lietuvos

Respublikoje per kelerius metus rasta 16 siuntų produkcijos, užterštos aflatoksinais

(2008 - 14, 2009 – 2).

3. D÷l nesaugių žuvininkyst÷s produktų, užterštų parazitais ar jų lervomis (Anisakis

simplex, Philometra spp.), išsiųsta 16 skubių pranešimų – 2009 m. – 11, 2008 m. - 5.

4. Europos komisija daugiausia skubių pranešimų RASFF sistema gauna d÷l produktų

užterštumo aflatoksinais (2008 m. – 932, 2009 m. - 665 pranešimai), tai pagrindinis

riešutų ir jų produktų, grūdų ir duonos gaminių rizikos veiksnys. Apie produktų

užterštumą pesticidais EK gavo 348 skubius pranešimus RASFF sistema per 2008 –

2009 m.

5. Produktų užterštumas patogeniniais mikroorganizmais, tokiais kaip Salmonella spp.,

Listeria monocytogene, Campylobacter jejuni, nustatyti 452 atvejai per 2008 metus ir

471 per 2009 metus, dažniausiai m÷soje ir jos produktuose.

6. Vaisių ir daržovių užterštumas dažniausiai susijęs su pesticidais (lambda-cihaltrinas,

diazinonas, dimetoatas, etionas ir kt.), 2009 m. Lietuvoje tokių atvejų aptikta 7, 2008

m. – 6.

7. Lyginant šalis daugiausia skubių pranešimų per pastaruosius metus EK išsiunt÷ Italija

(2008 m. – 470, 2009 m. – 491) ir Vokietija (2008 – 437, 2009 – 399). Daugiausiai

nesaugūs maisto produktai įvežami iš trečiųjų šalių: Kinijos, Turkijos, Irano, JAV,

Indijos, Pakistano.

53

6. PADöKOS

Nuoširdžiai d÷koju savo darbo vadovei doc. dr. Marijai Stankevičienei už suteiktą

informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Didelę pad÷ką

noriu pareikšti Kauno apskrities Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajam

specialistui-maisto produktų inspektoriui Linijui Valiuškai už išsamiai suteiktą informaciją.

54

7. SUMMARY

Written by: Kristina Zigmantavičiūt÷.

Topic: The analysis of notifications of unsafe food and feed,

Master‘s graduation dissertation of Veterinary alimentary safeness.

Supervisor: doc. dr. Marija Stankevičien÷.

Location: Zymotic Diseases Department of Veterinary Faculty in Lithuanian

Veterinary Academy, Instant practice and zymotic diseases department in National food and

veterinary service in Kaunas in 2010.

Work volume: 65 pages, 9 charts, 12 pictures.

The aim of this thesis - is to analyse the received and sent dispatches in Lithuania by

the RASFF system of junk food and forage during the period of the year 2008–2009.

In this research 6281 reports received from the EC and 83 announcements sent from

Lithuania have been brought in the analysis. The data has been collected by a quantitative

investigative method which measures phenomena in numbers and strives to be objective and

reliable. The results of this research have been worked up by Microsoft Excel software.

One of the key means, which is applied by the EU and reacts to increased danger to

food and forage, is the rapid alert system for food and feed (RASFF). This system

expeditiously releases prompt information of junk food and forage to the European

Commission and other countries from the European Union thus preventing from spreading

junk food and forage in the market.

To compare statistics of the European Commission which have been gained recently

using the RASFF system it could be maintained that the tendencies of dispatches remain

analogous. Year by year there are received about three thousand of them because of junk food

and forage, however, there is a significant tendency of growth. In 2009 the number of

dispatches increased by 6 percent compared to the data of the year 2008.

The information of junk food which is out of keeping with safety requirements came to

48,4 percent in 2008, 51,6 percent in 2009, and 177 reports about unhealthy forage were

received in 2009 and 167 of them – in 2008.

Of late years the National food and veterinary service of the Republic of Lithuania has

sent 83 dispatches of junk food and forage to the EC using the RASFF system – 50 reports

were forwarded in 2008 and 33 of them in 2009.

55

The fundamental findings of the fulfilled analysis are as follows:

1. The information of junk food which is out of keeping with safety requirements

was subjected to the commission 6281 times in 2009. The inadequacy of safety

requirements came to 48,4 percent in 2008 and 51,6 percent in 2009, and 177

reports about unhealthy forage were received in 2009 and 167 of them – in 2008.

2. For the most part the EC receives dispatches using the RASFF system because of

products‘ impurity by aflatoxins (932 reports in 2008, 665 of them – in 2009), this

is the key risk factor of nuts and its products, grain and breadstuffs. During a few

years 16 shipments in the Republic of Lithuania were found with impure goods

with aflatoxins (14 – in 2008, 2 – in 2009).

3. To compare countries, mainly Italy (470 – in 2008, 491 – in 2009) and Germany

(437 – in 2008, 399 – in 2009) have sent dispatches to the EC of late years.

Mostly unhealthy food is being imported from third-world countries such as

China, Turkey, Iran, the USA, India and Pakistan.

56

8. NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maisto

įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos

tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausymais susijusias procedūras, 2002.

2. Tarybos direktyva 89/397/EEB d÷l oficialios maisto produktų kontrol÷s, 1989.

3. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 32-893; 2002, Nr.

64-2574; 2003, Nr. 92-4139.

4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, Valstyb÷s žinios 1992, Nr. 2-15;1999,

Nr.90-2639, 2000, Nr.1804.

5. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, 2001, Valstyb÷s žinios, Nr. 64-2324

6. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 85-

2581.

7. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2000, Valstyb÷s

žinios, Nr. 56-1976.

8. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 34-952.

9. Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai. Valstyb÷s

žinios. Lietuvos Respublikos Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus

įsakymas Nr. 104-3873. Vilnius, 2004.

10. Įvežamų į LR negyvūninių maisto prekių saugos ir kokyb÷s kontrol÷s tvarka.

Valstyb÷s žinios. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas

Nr. 87-3971. Vilnius, 2003.

11. Lietuvos Respublikos higienos norma 15:2005 „Maisto higiena“. Valstyb÷s žinios

Nr. 70-3205. Vilnius, 2003.

12. Lietuvos Respublikos higienos norma 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“.

Valstyb÷s žinios Nr. 45-1491. Vilnius, 2004.

13. Lietuvos Respublikos higienos norma 54:2003 „Maisto produktai. Didžiausios

leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“. Valstyb÷s žinios Nr. 74-2562.

Vilnius, 2004.

14. Lietuvos Respublikos higienos norma 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji

maisto ingredientai“. Valstyb÷s žinios Nr. 26-945. Vilnius, 2002.

57

15. Lietuvos Respublikos higienos norma 107:2001 „Specialios paskirties maisto

produktai“. Valstyb÷s žinios Nr. 5-199. Vilnius, 2002.

16. Lietuvos Respublikos higienos norma 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“.

Valstyb÷s žinios Nr. Nr. 13-530, Nr. 60-2741. Vilnius, 2003.

17. Arbatauskien÷ G., Sederevičius A., Kulpys J., Gružauskas R., Bakutis B. Pašarų

kokyb÷s ir saugos sistemos efektyvumo didinimas Lietuvai integruojantis į Europos

Sąjungą. Lietuvos veterinarijos akademijos tęstinis mokslo leidinys. Veterinarija ir

zootechnika. – Kaunas, 2004, T. 25 (47), p. 43-48.

18. Barzda A. Maisto sauga Lietuvoje. Straipsniai, parengti respublikinei konferencijai

„Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p.

8-10 .

19. Brazauskien÷ D. M. Ar vartotojai pakankamai informuojami apie saugų maistą.

Straipsniai, parengti respublikinei konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas

ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p.13-15.

20. Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga d÷l maisto saugos. - Briuselis, 2000, p. 37.

21. Europos Sąjungos privalomieji reikalavimai maisto produktams. Svarbiausių ES

direktyvų maisto produktams santrauka; Maisto produktus reglamentuojančių ES

įstatymų žinynas; Informacijos šaltinių apie ES maisto produktų įstatymus žinynas;

Lietuvos Respublikos teis÷s aktai, reglamentuojantys maisto sritį. - Vilnius.

22. Gaigalas A., Vaičius A. Maisto kokyb÷. Straipsniai, parengti respublikinei

konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas,

2007, Nr. 11, p. 2-4.

23. Laurinavičius V. Nauji maisto kokyb÷s kontrol÷s metodai. Straipsniai, parengti

respublikinei konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. -

Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p. 6-8.

24. Lukauskas K. Valstybin÷ maisto saugos kontrol÷. Straipsniai, parengti respublikinei

konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas,

2007, Nr. 11, p. 4-6.

25. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybin÷s maisto ir

veterinarijos tarnybos 2006 metų veiklos ataskaita. – Vilnius, 2007.





58



29. European Commission Directorate-General for Health & Consumers. The Rapid Alert

System for Food and Feed (RASFF) Annual Report 2007. 2008. P. 8-61.

30. European Commission Directorate-General for Health & Consumers. The Rapid Alert

System for Food and Feed (RASFF) Annual Report 2008. 2009. P. 8-48.

31. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieiga per internetą:

http://vmvt.lt/.

32. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Prieiga per internetą:

http://www.sam.lt/ .

33. Valstybin÷ vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Prieiga per internetą:

http://www.vartotojoteises.lt/ .

34. Europos Sąjungos portalas. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/.

35. Europos Komisijos portalas. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm.

36. Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos portalas.

Prieiga per internetą: https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal.

37. Europos Komisija – Sveikatos ir vartotojų apsaugos Generalinis direktoratas. Prieiga

per internetą: http://ec.europa.eu/food/index_en.htm.

38. Europos informavimo tarnyba. Prieiga per internetą:

http://eisnet.eis.be/own/europe/agriculture/foodstuffs.htm.

39. Europos maisto saugos tarnyba. Prieiga per internetą: http://www.efsa.europa.eu/.

40. Europos maisto saugos tarnybos priežiūros institucija. Prieiga per internetą:

http://www.eftasurv.int/.

41. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Valstybin÷s maisto ir

veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-980/B1-1108 „D÷l keitimosi

informacija apie maisto saugą“ (Žin. 2005-01-08, Nr. 3-49).

42. Pažyminti 30 metų sukaktį Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistema

veiksmingesn÷ nei kada nors anksčiau / Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba.

Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/naujienos/g3/.

43. Į Lietuvos rinką nepateko daugiau kaip 580 t nesaugių maisto produktų / Alfa.lt.

Prieiga per internetą:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10308938/?I.Lietuvos.rinka.nepateko.daugiau.kaip.580.t.

nesaugiu.maisto.produktu=2010-01-12_17-22.

59

44. Lietuvos rinkoje – kiniški žem÷s riešutai su melaminu / 15min.lt. Prieiga per internetą:

http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/3/29267/.

45. 2008 metais į Lietuvos rinką nepateko daugiau kaip 670 t nesaugių maisto produktų ir

186 t pašarų. VET info. Kaunas, 2009. N 2009/1 (63). P. 8-9.

46. Rapid Alert System for Food and Feed. Informacinis lapelis. European Commission

Directorate-General for Health & Consumers. Briuselis, 2009.

60

9. PRIEDAI

1 PRIEDAS

Skubus pranešimas apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką

BENDRA INFORMACIJA:

SKUBUS PRANEŠIMAS APIE NESAUGAUS

MAISTO AR PAŠARŲ TIEKIMĄ Į RINKĄ

ĮSTAIGOS IDENTIFIKACIJOS NUMERIS: PRANEŠIMO NR.:

PRANEŠIMAS SIUNČIAMAS

SKUBU

61

1* PRANEŠIMO TIPAS: MAISTAS / PAŠARAI

2* KONTROLöS TIPAS: PASIENIS / RINKA

3* PRANEŠIMĄ TEIKIANTI ĮSTAIGA

4 PRANEŠIMO DATA

PAVOJUS :

5* SAUGOS REIKALAVIMŲ NEATITIKIMO ESMö:

6* TYRIMO REZULTATAI:

7* GAMINTOJO AR IMPORTUOTOJO ATLIKTI TYRIMAI:

NöRA/ TĘSIAMI/ PATVIRTINTI/ NEPATVIRTINTI

DATA:

MöGINIŲ NR.:

METODAS:

8* MöGINIŲ öMIMAS:

VIETA: MAŽMENA/ DIDMENA/ IMPORTUOTOJAS/ ĮVAŽIAVIMO VIETA

9* TYRIMO ATLIKöJAS (LABORATORIJA):

10* NAUDOTI TYRIMO METODAI:

11* NUKENTöJUSIEJI DöL NESAUGAUS PRODUKTO :

12 SUSIRGIMO PAVADINIMAS:

PRODUKTAS:

13 PRODUKTO GRUPö:

14* PRODUKTO PAVADINIMAS:

15 PREKINIS ŽENKLAS:

PARTIJOS IDENTIFIKACIJA:

16* SIUNTOS/ PARTIJOS NR.

NUMERIS:

DATA:

17* SERTIFIKATAS:

VID NR.

SUVARTOTI IKI: 18* TINKAMUMO VARTOTI

GERIAUSIAS IKI:

62

TERMINAI: PARDUOTI IKI:

produkto (pakuot÷s) išvaizda:

pakuočių skaičius

19* PRODUKTO APRAŠYMAS:

neto svoris

KILMö:

20* KILMöS ŠALIS:

PAVADINIMAS:

ADRESAS:

21* GAMINTOJAS:

VET. PATVIRTINIMO NR.

PAVADINIMAS: 22* TIEKöJAS/

EKSPORTUOTOJAS ADRESAS:

IŠPLATINIMAS: IMPORTUOTOJAS: DIDMENININKAS:

23* IŠPLATINTA:

MAŽMENININKAS:

24* IŠPLATINIMO RIBOS LIETUVOS TERITORIJOJE IR ES: GAVöJŲ SĄRAŠAS PRIDEDAMAS:

TAIP / NE

25* EKSPORTUOTA Į TREČIĄSIAS ŠALIS: GAVöJŲ SĄRAŠAS PRIDEDAMAS:

TAIP / NE

JEI GRĄŽINTA PASIENIO VETERINARIJOS POSTE :

26* ĮVAŽIAVIMO VIETA:

27* PATIKRINIMO BŪDAS: ATSITIKTINIS / ĮTARIMAS

28* ŠALIS SIUNTöJA:

29* ŠALIS GAVöJA:

PAVADINIMAS: 30* GAVöJAS:

ADRESAS:

31* KONTEINERIO (-IŲ) NR.:

32* TRANSPORTO PRIEMONö:

TAIKYTOS PRIEMONöS:

33* SAVANORIŠKOS PRIEMONöS:

63

34* KOMPETENTINGOS ĮSTAIGOS NURODYMAI:

35* TEISINIS PAGRINDAS:

36

TEISINIO PAGRINDO GALIOJIMO TERITORINö APIMTIS:

EUROPOS SĄJUNGA/ LIETUVOS RESPUBLIKA

37 PRIEMONIŲ TAIKYMO DATA:

38 PRIEMONIŲ TAIKYMO TRUKMö:

KITA INFORMACIJA:

39* PRANEŠIMĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS PAREIGŪNAS:

40* ASMUO RYŠIAMS PALAIKYTI:

41 KITA BŪTINA INFORMACIJA:

42* KONFIDENCIALUMAS: TAIP /NE

43* JEI TAIP, KURIOS LENTELöS DALYS (NUMERIAI) KONFIDENCIALIOS :

44* JEI TAIP, KOKIOS PRIEŽASTYS:

* - šiuo ženklu pažym÷tose skiltyse privalu įrašyti duomenis

64

2 PRIEDAS

Nesaugaus maisto ir pašarų gav÷jų sąrašas

_____________________________________________________________________ (įstaigos pavadinimas)

NESAUGAUS MAISTO AR PAŠARŲ

GAVöJŲ SĄRAŠAS PRANEŠIMO PAGRINDAS.: PRODUKTO IDENTIFIKAVIMAS1: LYDINTYS DOKUMENTAI2:

EKSPEDITORIAUS PAVADINIMAS: IŠPLATINTA/EKSPORTUOTA Į (ŠALIS)3: Partijos numeris

Pristatymo data Kiekis (t/kg4) Gav÷jo pavadinimas Gav÷jo adresas

1 Produkto pavadinimas/veiklos pavadinimas/konteinerio numeris (-iai)/galioja iki/sunaudoti iki

Jeigu yra skirtingi produktai/siuntos, prid÷ti dešin÷je lentel÷s pus÷je skiltį apie identifikavimą 2 Sveikumo (veterinarijos) sertifikato numeris ir data/kiti sertifikatai ar prekybos dokumentai/tyrimų rezultatai 3 Sąraše nurodoma viena šalis/regionas 4 Išbraukti trumpinį, kuris nereikalingas

65

3 PRIEDAS

Pranešimas apie nesaugaus maisto ar pašarų tyrimą

___________________________________________________________ (įstaigos pavadinimas)

PRANEŠIMAS APIE NESAUGAUS MAISTO AR PAŠARŲ TYRIMĄ

________________ Nr. _______

(data)

01 REAGAVIMO DATA:

02 SKUBAUS PRANEŠIMO NUMERIS: PRANEŠANTI ŠALIS, ĮSTAIGA: PRODUKTAS:

03 SAVANORIŠKAI PRIIMTOS PRIEMONöS:

04 PRIVALOMOS PRIEMONöS:

05 TAIKYMO SRITIS:

06 ĮSIGALIOJIMO DATA:

07 TRUKMö:

08 a IŠPLATINIMAS PO EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIS:

IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE

08 b

EKSPORTUOTA Į TREČIĄSIAS ŠALIS: IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE

08c

IŠPLATINTA LIETUVOS RINKOJE IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE

09 KITA SUSIJUSI INFORMACIJA:

10 KONTAKTINIS ASMUO:

lietuvos veterinarijos akademija veterinarijos fakultetas uŽkreČiamŲjŲ … · pavojaus prieš...

Documents