Administracinė byla Nr. eA-304-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03301-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus

Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir

pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Aplinkos projektų valdymo agentūra, Šakių rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos

Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šakių vandenys“ su skundu

kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-721 „Dėl Europos Sąjungos

finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047

vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) sustabdyti bylos

nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2009 m.

gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių

pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) (toliau – ir

Rekomendacijos)

263.2. punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte

įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės

principams; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

(toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar SESV 5 ir

69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris

Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos

2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir

indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius

koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H

straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB)

Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos

socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98

straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms, t. y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų

administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos

finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų

tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija), tiek, kiek

nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus

pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo

principą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. D1-141 projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra

Gelgaudiškyje“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-047 (toliau – ir Projektas), pagal

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus

vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų

renovavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė) Projekto įgyvendinimui skirtas 3 109 070,90

Eur dydžio finansavimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo

agentūra (toliau – ir Agentūra, APVA) ir pareiškėjas, 2013 m. kovo 27 d. sudarė Projekto

finansavimo ir administravimo sutartį

Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi Projekto vykdytojas įsipareigojo

įgyvendinti Projekto tikslus – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir

nuotekų tvarkymą, t. y. didinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo bei

nuotekų tvarkymo sistema, skaičių ir gerinti nuotekų išvalymo kokybę. Sutarties 1 priedo „Projekto

aprašymas“ 5 dalyje buvo įtvirtintas veiklos įgyvendinimo rodiklis – 218 būstų (567 gyventojai),

prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymo“

7 dalyje buvo įtvirtinti Projekto stebėsenos rodikliai: 567 gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų

nuotekų surinkimo tinklų. 2014 m. birželio 10 d. susitarimu (toliau – ir 2014 m. birželio 10 d.

susitarimas dėl sutarties pakeitimo) buvo keičiamos Sutarties sąlygos: pakeista Sutarties 1 priedo

„Projekto aprašymas“ 5 dalis, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų

218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61 būstui. Pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“

7 dalis, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti – 567, o prie vandentiekio tinklų –

159 gyventojai.

3. Pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. N5-150312-1 APVA pateikė paraišką dėl

papildomo projekto finansavimo. Paraiškoje dėl papildomo finansavimo buvo prašoma skirti

finansavimą naujai projekto veiklai – „1.1.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakiuose,

Giedručiuose, Girėnuose, Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose“. Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-238 skirtas papildomas 4 123 185,84 Eur

finansavimas Projekto įgyvendinimui. Bendra Projekto finansavimo suma – 7 232 256,74 Eur.

Remiantis tuo, pareiškėjas ir APVA 2015 m. kovo 31 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo

(toliau – ir 2015 m. kovo 31 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo), kuriame numatyta, kad Projekto

finansavimo pabaiga – 2015 m. gruodžio 30 d., pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“

5 dalies lentelė, joje nurodant, kad Gelgaudiškio aglomeracijoje bus sudaryta galimybė prisijungti

prie nuotekų tinklų 218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61 būstui, Šakiuose Giedručiuose,

Girėnuose, Striūpuose Kudirkos Naumiestyje ir Būbleliuose – 524 būstams ir prie vandentiekio

tinklų 242 būstams. Pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 dalies lentelė, nurodant, kad

prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų bus prijungti 1 929 gyventojai, o prie vandentiekio

tinklų – 788 gyventojai. Pareiškėjas ir APVA 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė dar vieną Susitarimą

dėl Sutarties pakeitimo (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 30 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo),

kuriuo buvo pakeista Projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodant, kad ji yra 2015 m. spalio 30

d.

4. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų

procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo vykdomos Projekto veiklos. Projekto vykdytojas,

laikydamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkto reikalavimų, APVA teikė ataskaitas po Projekto

užbaigimo su sudarytų abonentinių sutarčių ataskaitomis, kurios patvirtino apie nuolat didėjantį

būstų, prijungiamų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų, skaičių, ir tai, kad Projekto vykdytojas

dėjo maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą

prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų. Remiantis 2017 m. sausio 30 d. ataskaitos po

Projekto užbaigimo su priedu duomenimis, gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio

tinklų skaičius – 305, o gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų tinklų skaičius – 1 325.

5. APVA 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1794 „Informacija apie

nustatytą pažeidimą ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų“ informavo pareiškėją, kad atliko pažeidimo

tyrimą ir nustatė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus

vystymasis“

VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir

plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 (toliau –ir Aprašas) 34 punkto, Sutarties

(pakeistos Susitarimais dėl Sutarties pakeitimo) bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7

punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo, vykdant Projektą, kartu

pateikdama 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – Išvada arba Tyrimo išvada).

APVA Išvadoje nurodė, jog pripažino 1 135 856,36 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir

siūlo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Ministerija) priimti sprendimą dėl

Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu

grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta Projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma

yra 1 077 959,51 Eur ir Projekto vykdytojas nurodytą sumą privalo grąžinti ne vėliau kaip per 90

dienų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Projektų

administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.

gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių

patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei

nustatė pažeidimą. Tiek APVA, tiek Ministerija netinkamai įvertino aplinkybę, jog rodikliai

nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvusių žinomų Sutarties

pasirašymo metu, kas sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių

nepasiekimo ir, tuo labiau, pagrindą stebėsenos rodiklių nepasiekimo nepripažinti pažeidimu (PAFT

1911 punktas).

8. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių

aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, kadangi jame tik pateikiama nuoroda į

APVA Išvadą, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir

VAĮ) 3 straipsnio principų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Ministerija neatliko APVA Išvados

argumentų teisingumo vertinimo. Tuo pačiu nurodė, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos

procedūrinės nuostatos, nes jis priimtas nesibaigus APVA Išvados apskundimo terminui, taip

suvaržant pareiškėjos teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynimą, todėl Įsakymas turi būti panaikintas

kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Pareiškėjas, analizuodamas Aprašo 34 punkto ir PAFT 1911 punkto nuostatas, teigė, kad

planuotų projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas per se nelemia pažeidimo konstatavimo,

pažeidimo tyrimo inicijavimo ir finansinės korekcijos taikymo. Pažymėjo, kad Aprašo 34 punkte

įtvirtinta dispozityvi įgyvendinančios institucijos teisė pradėti arba nepradėti pažeidimo tyrimą dėl

stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Tačiau tokia įgyvendinančios institucijos diskrecijos teisė pradėti /

nepradėti pažeidimo tyrimą ir nustatyti / nenustatyti pažeidimą nėra neribota, kadangi Finansavimo

sąlygų aprašo 34 punkte aiškiai nurodyta, jog stebėsenos rodiklių nepasiekimo faktas visais atvejais

turi būti vertinamas tik kartu su stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastimis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į faktines Projekto įgyvendinimo aplinkybes, o konkrečiai

– gyventojų jungimosi prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų aplinkybes, pažeidimo

tyrimas apskritai neturėjo būti pradėtas, o APVA, pradėjus pažeidimo tyrimą, pažeidimas neturėjo

būti konstatuotas, remiantis PAFT 1911 punkte numatyta išimtimi – stebėsenos rodiklių

nepasiekimu dėl priežasčių, kurioms Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos.

10. APVA pripažino, jog paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto

vykdytojo nepriklausančių veiksnių yra svarbios aplinkybės, vertinant rodiklių nepasiekiamumą,

tačiau nagrinėjamuoju atveju APVA netinkamai įvertino dalį pareiškėjos stebėsenos rodiklių

nepasiekimo priežasčių ir nepagrįstai nepripažino, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimą lėmę

veiksniai, būtent ir laikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių nebuvo pasiekti Projekto rodikliai.

Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai

gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros, kuriam pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Tačiau teisės aktai imperatyviai

neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam

vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo

infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Tai reiškia, kad šiuo metu egzistuojantis

teisinis reguliavimas Projekto vykdytojui užkreta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai

išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas prisijungtų prie naujai įrengtų

vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, prisijungimo prie centralizuotų

vandentiekio ar nuotekų tvarkymo tinklų pareigos individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir

individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas

ir (arba) nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, būtent šiuo metu galiojantis

teisinis reguliavimas dėl prisijungimo prie naujų inžinerinių tinklų neprivalomumo sąlygojo tai, jog

dalis būstų neprisijungė / atsisakė prisijungti prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų naujų

inžinerinių tinklų, o tai atitinkamai turėjo esminės įtakos stebėsenos rodiklių įgyvendinimui tik iš

dalies.

11. Pareiškėjas paaiškino, jog, teikiant Paraišką dėl papildomo finansavimo ir siekiant

įtraukti į Projekto veiklų sąrašą papildomą Projekto veiklą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba

Šakių rajone (Šakiuose, Giedručiuose, Girėnuose, Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose)“

(Projekto aprašymo 7 dalies 1.1.3 punktas), sodininkų bendrijos „Draugystė“ valdyba buvo

nutarusi, jog Projekto vykdytojui įgyvendinus Projektą, būtų pasiekta, jog bent 100 sklypų

savininkai būtų potencialūs paslaugų vartotojai (tai – 240 gyventojų). Todėl Projekto vykdytojas,

remdamasis sodininkų bendrijos „Draugystė“ valdybos nutarimu, pagrįstai tikėjosi, kad Projekto

įgyvendinimo rodikliai bus pasiekti. Tačiau situacija po 2015 m. sausio 1 d., t. y. po euro įvedimo,

stipriai pasikeitė, kadangi dėl gyventojų finansinių galimybių smukimo planuota gyvenamosios

statybos plėtra sulėtėjo, planuotos gyvenamosios statybos sodų sklypuose vystymas buvo atidėtas

neribotam laikui. Projekto vykdytojas siūlė gyventojams lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už įvadų

pajungimo darbus apmokant lizingo būdu (išsimokėtinai per nustatytą laiką), prisijungti prie

vandentvarkos infrastruktūros, tačiau gyventojai nebuvo suinteresuoti pasinaudoti ir šia galimybe.

12. Tai, jog stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti ne tik dėl to, jog gyventojai dėl aptartų

nuo Projekto vykdytojo valios ir veiksmų nepriklausančių priežasčių atsisakė prisijungti prie naujų

vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų, kas, kaip jau minėta, nėra imperatyviai reikalaujama,

bet dar ir dėl to, jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultatų stebėsenos rodiklių ir jų

skaičiavimo tvarkos. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos

priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai,

prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos

priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Tuo tarpu gyventojų prisijungimo prie

vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės

„VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“

įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos

rodiklius: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų, ir gyventojai,

prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 buvo pakeistas ir Aprašo 4 priede nurodytas rodiklių

skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos

infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų,

skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai

skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykį,

gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius.

13. Sutarties pasirašymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, jog keisis teisinis reguliavimas,

t. y. bus įtvirtinti nauji rezultato stebėsenos rodikliai bei pasikeis tokių rodiklių skaičiavimo tvarka.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Sutarties pasirašymo metu buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis

„Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir jo reikšmė – 567

gyventojai. Tuo tarpu, pasikeitus teisiniam reguliavimui, įskaitant, bet neapsiribojant prie naujos

infrastruktūros prisijungusių gyventojų skaičiavimo tvarkai, 2014 m. birželio 10 d. susitarimu dėl

Sutarties pakeitimo, prie 2013 m. kovo 27 d. finansavimo ir administravimo sutarties

Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 buvo numatyti nauji stebėsenos rodikliai – „Gyventojai, prisijungę

prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „Gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio

tinklų“, o jų suminė reikšmė – 726 gyventojai. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir įrodo, jog teisinio

reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą,

nors Projekto vykdytojas, rengdamas Paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti būsimų

teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Pabrėžia, jog būtent

stebėsenos rodiklio „gyventojai, prijungti prie vandentiekio tinklų“, kurio Sutarties pasirašymo

metu apskritai nebuvo numatyta vertinti, nepasiekimo procentas yra gerokai didesnis, nei rodiklio

„gyventojai, prijungti prie nuotekų tinklų“, kurį ir buvo numatyta vertinti nuo pat Sutarties

sudarymo momento. Toks teisinio reguliavimo pokytis, be kita ko, pažeidžia Projekto vykdytojo

teisėtų lūkesčių principus, kuris atitinkamus įsipareigojimus prisiėmė vertindamas konkretų

atitinkamą teisinį reguliavimą ir iš jo kylančius reikalavimus.

14. Be to, vertinant rodiklių nepasiekimą ir to priežastis, būtina įvertinti ir tai, jog Projekto

vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias

pastangas tam, kad, užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai

nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Šio tikslo įgyvendinimui Projekto vykdytojas ėmėsi

prevencinių priemonių stebėsenos rodikliams pasiekti: per vietos laikraščius ragino gyventojus,

kurių gatvėse, vykdant Projektą, buvo nutiesti nuotekų ir (ar) vandentiekio tinklai, prisijungti prie

šių tinklų; Projekto vykdytojo darbuotojai lankėsi pas prisijungti turinčius gyventojus, aiškino apie

prisijungimo naudą ir būtinybę, ragino tai padaryti kuo greičiau, perspėjo apie galimas sankcijas dėl

netinkamo nuotekų tvarkymo; buvo išspausdinti informaciniai pranešimai, kurie buvo pasirašytinai

įteikti visiems gyventojams, kurie turi galimybę, bet neprisijungia prie naujų tinklų; apie būtinybę

įgyvendinti Projekto stebėsenos (rezultato) rodiklius ne kartą buvo informuojama Šakių rajono

savivaldybės administracija, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono

agentūra, kurių buvo prašoma nustatyti, ar neprisijungusių būstų gyventojai tinkamai šalina ir

tvarko nuotekas. Pasitelkus aplinkos apsaugos agentūros inspektorius buvo rengiami patikrinimai

pas tuos abonentus, kurie atsisako jungtis į centralizuotus tinklus.

15. APVA nepagrįstai ir neteisėtai nustatė tariamą pažeidimą dėl stebėsenos rodiklių

nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos

Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų

pažeidimas, 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba)

tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų

biudžetui.

16. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir

(arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi, įgyvendinant projektą, buvo

siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir

pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai

buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai

sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos

rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti

nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą.

17. Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja

tariamai nustatyti pažeidimai, APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc.

dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga APVA nustatytiems tariamiems

pažeidimams (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis), prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių

korekcijų taikymo tikslus.

18. Pareiškėjas teigė, kad Metodikos 263.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte

įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo

viršenybės principui, todėl prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su

prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Be to, pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT dėl

prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir

Rekomendacijų nuostatos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai,

atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos

Sąjungos proporcingumo principą.

19. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

20. Atsakovas nurodė, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje

nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra

tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju APVA

darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasieki

iki Projekto Finansavimo sąlygų apraše nustatytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog

rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių

nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas

aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc. buvo inicijuojamas

įtariamo pažeidimo tyrimas.

21. Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai,

galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar

projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti

sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam,

kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Taigi pažeidimas nenustatomas, jei: 1) veiksniai,

sąlygoję nagrinėjamo rodiklio sutartyje nustatytos reikšmės nepasiekimą, nebuvo žinomi sutarties

pasirašymo metu; 2) projekto veiklų įgyvendinimo metu sužinojęs apie naujai identifikuotų

veiksnių įtaką ir galimą riziką nepasisekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, projekto

vykdytojas nedelsdamas apie tai informavo įgyvendinančiąją instituciją ir (arba) ėmėsi atitinkamų

veiksmų sumažinti identifikuotų veiksnių įtaką ir tokiu būdu užtikrinti sutartyje nustatytos reikšmės

nepasiekimą.

22. Skunde nurodomi argumentai, esą veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos

rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, pvz., jokie teisės aktai neįpareigoja gyventojų

jungtis prie naujai nutiestų tinklų, gyventojai neturi finansinių galimybių jungtis prie tinklų, yra

nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Net ir

vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo

tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad

sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėja kaip profesionalus verslo

subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje turėjo numatyti ir įvertinti, ar

gyventojai, iki kurių būstų teisiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis.

Lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokiomis išlaidomis, susijusiomis su

prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar pareiškėja negalėjo

šios priežasties masto sumažinti.

23. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas esat pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui

sąmoningai siekė padidinti vykdomo projekto apimtis, t. y. jau galiojant naujam teisiniam

reguliavimui numatančiam rezultato stebėsenos rodiklius. Stebėsenos rodiklių siekimas iš esmės

priklausė nuo to, kiek būstų pareiškėjas prijungė prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų, o ne

nuo būdo, kuriuo būstai buvo perskaičiuoti į gyventojų ekvivalentą. Kitęs teisinis reguliavimas

suteikė papildomą metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti.

24. Projekto vykdytojo veiksmai nesuteikia pagrindo spręsti dėl Projekto vykdytojo dėtų

maksimalių pastangų tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir tinkamas gyventojų (būstų)

prisijungimas prie naujai nuteistų vandens ir nuotekų surinkimo tikslų.

25. Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir

neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų

gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius,

todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus

šiuos rodiklius mažiau kaip 90 proc., buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.

26. Atsakovas pažymėjo, kad, prieš teikdama paraišką dėl Projekto finansavimo,

pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar)

nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie

skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi finansavimui

paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti

vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjai buvo

išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos

pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl daro išvadą, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu

priklausytų.

27. Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA

ir atsakovas turi vadovautis, parinkdamos taikytinos finansinės pataisos dydį. Už tokio pobūdžio

pažeidimus, koks buvo nustatytas ir pareiškėjui, galimo taikyti 20, 15, 10, ar 5 proc. dydžio

finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų išlaidų sumos),

priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos

rodiklio reikšmės). Konkrečiu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo

stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas yra 46

proc., o stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų tinklų“ nepasiekimas yra 13

proc., taikytina finansinė korekcija – 15 proc.

28. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui

pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per

kurį atsakovė turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti,

neturėdama duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvados,

pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad

stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir

trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, laisva šalių

valia sudarė 2014 m. birželio 10 d. susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. Jį pasirašydama pareiškėja

sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde

nurodė, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas,

tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto

rodiklių pasiekimui. Galiausiai, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad ginčui aktualiu

laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d.

galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas

įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis

per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus

Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių

metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės

korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai

reiškia, kad įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių,

pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių,

kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo

sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir

administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.

II.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu

pareiškėjo UAB „Šakių vandenys“ skundą atmetė.

33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir APVA 2013 m. kovo 27 d. pasirašė Sutartį, kurios

1 priedo 5 dalyje buvo įtvirtintas veiklos įgyvendinimo rodiklis – 218 būstų (567 gyventojai),

prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo

nustatytas stebėsenos rodiklis „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“

– 567 gyventojai (I t., b. l. 646–650). 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjas ir APVA pasirašė

susitarimą, kuriuo buvo keičiamos Sutarties sąlygos. Sutarties 1 priedo 5 dalyje buvo nurodoma,

kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61

būstui, o Sutarties 1 priedo 7 dalyje nurodomi stebėsenos rodikliai: „Gyventojai, prisijungę prie

naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 567 gyventojai ir „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų

naujų vandentiekio tinklų“ – 159 gyventojai (I t., b. l. 613). 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjas pateikė

parašką dėl Projekto papildomo finansavimo, kuria buvo prašoma skirti papildomą finansavimą dar

naujai veiklai Nr. 1.1.3 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakiuose, Giedraičiuose, Girėnuose,

Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose“ (I t., b. l. 615–624). 2015 m. kovo 31 d.

pareiškėjas ir APVA pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriame nurodė, kad Projekto

įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visus su

Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti lėšos, yra 2015 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 1

priedo 7 dalyje buvo nustatyti stebėjimo rodikliai „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų

nuotekų surinkimo tinklų“ – 1929 gyventojai ir „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų

vandentiekio tinklų“ – 788 gyventojai (I t., b. l. 47–53). 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas ir APVA

pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriame nurodė, kad Projekto įgyvendinimo pabaiga, iki

kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu

susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2015 m. spalio 30 d. (I t., b. l. 54–56). Pareiškėjas 2015

m. lapkričio 20 d. Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad gyventojų,

prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičius yra 398; gyventojų,

prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų skaičius – 94 (I t., b. l. 1 760). Agentūra 2015

m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1687 patvirtino Galutinę ataskaitą, nurodydama, kad

stebėsenos rodikliai dar nėra pasiekti – prie nuotekų tinklų prijungta 28 proc., prie vandentiekio

tinklų – 18,5 proc. numatytų gyventojų (I t., b. l. 1 758). Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. pateiktoje

Ataskaitoje po projekto užbaigimo nurodė, kad įgyvendinus projektą, prie naujai įrengtų nuotekų

surinkimo tinklų prisijungė 1 325 gyventojai iš planuotų 1929, prie naujai įrengtų vandentiekio

tinklų – 341 gyventojai iš planuotų 788 (I t., b. l. 1746–1747). APVA 2017 m. gegužės 19 d.

pranešimu apie įtariamą pažeidimą

Nr. (29-2-7)-APVA-1108 informavo pareiškėją, kad yra atliekas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl

stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą (I t., b. l. 1821–1822). Atlikusi

pažeidimo tyrimą, APVA 2017 m. rugpjūčio 17 d. Išvadoje išanalizavusi rodiklių nepasiekimo

priežastis, nustatė, kad rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“

nepasiektas 13 proc., rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 46

proc. Atsižvelgdama į tai, APVA konstatavo Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1.

punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą ir vadovaudamasi Rekomendacijų 263.2 punktu

pritaikė 15 proc. finansinę korekciją, pripažindama netinkamomis finansuoti 1 135 856,36 Eur

Projektui skirtos sumos (I t., b. l. 1 797–1 805). Ginčijamu Įsakymu vadovaujantis Išvada

netinkamomis finansuoti pripažinta 1 077 959,51 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma, kurią

pareiškėjas įpareigota grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo.

34. APVA Išvadoje nustatyta, kad vienu iš veiksnių, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė

stebėsenos rodiklio, yra aplinkybė, jog dalis būstų yra negyvenami. Ši aplinkybė atsirado po

Projekto inicijavimo pradžios. 12 būstų (tai atitinka 29 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie

nuotekų tinklų ir 6 būstai (tai atitinka 14 gyventojų), kurie laikytini neprijungti prie vandentiekio

tinklų, dėl veiksnio – namų tapimo negyvenamais, kurio Projekto vykdytojas negalėjo mažinti.

APVA pripažino, kad 35 būstai (tai atitinka 84 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie nuotekų

tinklų ir 10 būstų (tai atitinka 24 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie vandentiekio tinklų,

dėl veiksnio – sanitarinių mazgų būste nebuvimo, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Taip pat buvo pripažinta, kad 13 būstų, yra įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius po

projekto inicijavimo. Tai atitinka 31 gyventoją, kuris laikytinas neprijungtas prie nuotekų tinklų dėl

veiksnio – būstas individualiai apsirūpino nuotekų valymo įrenginiu, kurio Projekto vykdytojas

negalėjo sumažinti. Be to, viena iš pagrįstų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių buvo

pripažintas mažėjantis gyventojų skaičius. Aplinkybė, kad gyventojų skaičius Šakių rajono

savivaldybėje pakito (sumažėjo), nuo Projekto vykdytojo nepriklausė. Nuo 2015 m. iki 2016 m.,

gyventojų skaičius Šakių rajono savivaldybėje sumažėjo 628 gyventojais. Atsižvelgiant į tai, 34

gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 14 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų

laikytinas įvykęs dėl veiksnio – gyventojų skaičiaus sumažėjimo, kurio Projekto vykdytojas

negalėjo sumažinti (II t., b. l. 30–38). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog APVA tinkamai

įvertino rodiklių nepasiekimo priežastis, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti.

35. Iš Išvados turinio taip pat matyti, kad APVA buvo gautas pareiškėjo 2017 m. gegužės

26 d. raštas, kuriame nurodytos papildomos gyventojų neprisijungimo priežastys. Agentūra įvertino

visas aplinkybes ir nustatė, kad jos pažeidimo padarymo fakto nepaneigė. Be to, 2017 m. rugpjūčio

9 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1709 kreipėsi į pareiškėją, pateikdama pažeidimo išvados projektą ir

pasiūlė pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių dar

pareiškėjas nebuvo pateikusi. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas pateikė raštą papildomomis

aplinkybėmis. APVA įvertinusi šiame rašte nurodytas aplinkybes dėl gyventojų neprisijungimo

priežasčių, konstatavo, kad nebuvo paneigtas pažeidimo padarymo faktas (II t., b. l. 30–38). Taigi

APVA Išvadoje įvertino visus pareiškėjo nurodytus veiksnius. Pareiškėjas nenurodė, kad APVA

išvados ar rodiklių nepasiekimo procento skaičiavimai yra netikslūs ar neteisingi.

36. Pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir aplinkybė, kad

galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam

vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo

infrastruktūros. Pagal Rekomendacijų nuostatas, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar

veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir

administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju tiek šiuo metu galiojančioje

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d.

įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006

m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie

nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.

Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo

įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė

nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Priešingai,

pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju

vandeniu individualiai, prisiėmė visą su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo

riziką.

37. Aplinkybę apie pablogėjusią gyventojų finansinę padėtį teismas taip pat nelaikė

aplinkybe, sudarančia pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šios aplinkybės atsiradimo riziką ir

jų įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo

įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklių nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat

nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas laisva valia sudarė 2014 m. birželio 10 d.

Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo be kita ko, pakeista Sutarties 1 priedo 7 dalis įtvirtinant

jame naują rezultatų stebėsenos rodiklį – gyventojai, prijungti prie įrengtų naujų vandentiekio

tinklų. Taigi, pareiškėjas turėjo suvokti, kad nuo šio susitarimo sudarymo ji turės įgyvendinti ne

vieną, o du stebėsenos rodiklius.

38. Įvertinęs visas pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepasiekė stebėsenos

rodiklių, teismas nurodė, jog jos nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos pareiškėjas negalėjo

sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo.

Taigi, APVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklių „Gyventojai, prisijungę prie

naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „Gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų

vandentiekio tinklų“ reikšmės ir pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto

bei Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

39. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, Rekomendacijų 261.2 punkte numatytais

atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo

procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos

rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 40–50 proc., taikomas

finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų

sumos) sudaro 15 proc. APVA Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių

atitinkamai 13 ir 46 proc., pareiškėjui pritaikyta 15 proc. finansinė korekcija nuo Projektui skirtos

tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

40. Pagal Aprašo 34 punkto nuostatą, pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje

planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m.

gruodžio 31 d. Pareiškėjui nepasiekus stebėsenos rodiklių pagal Sutartį, konstatuotina, jog jam buvo

išmokėta didesnė, nei priklauso, finansavimo suma, kas neabejotinai reiškia nuostolį nacionaliniam

ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nustatyti abu Lėšų

administravimo taisyklių 2 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir

finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje ir Susitarime įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta

pagrįstai.

41. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą,

nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą, visų pirma, pagrindžia

aplinkybė, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų

nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (13 proc. ir 46 proc.). Pareiškėjas laikytinas savo srities

profesionalu, todėl inicijuodama Projektą privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant

Projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje

nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdama Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl

jam teko prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į tai,

teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis

atitinka pažeidimo mastą.

42. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Įsakymas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ

3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame tik pateikiama nuoroda į APVA išvadą,

atsakovas neatliko APVA Išvados argumentų teisingumo vertinimo, teismas pažymėjo, kad

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos šiuo

klausimu ir pripažįstama, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai laikytini ir turi būti

vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o

motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m.

liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016).

43. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog Įsakymas priimtas įvertinus

visas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu,

todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

44. Teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl netenkino

pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

45. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m.

gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos

negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, nes neturi norminiam teisės aktui būdingo

visuotinio privalomumo požymio. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo

ištyrimo.

III.

46. Pareiškėjas UAB „Šakių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birelio 15 d. sprendimą ir priimti naują

sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti:

1) Rekomendacijų 263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam

proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams;

2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu (2016 m. vasario 4 d. redakcija), kaip prieštaraujančiu

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui (2014 m. birželio 12 d.

redakcija) ir teisinės valstybės principui.

48. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Rekomendacijų

263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo

pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo

34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija)

23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir

individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti

šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

49. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl

prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo

5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris

Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos

2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir

indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius

koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H

straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB)

Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos

socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98

straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Projektų

administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Rekomendacijos

(2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas

taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia

bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

50. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai

motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei

nurodytas reikšmingas aplinkybes apie prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius

gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie šių tinklų, netinkamai aiškinant

ir taikant materialiosios teisės normas.

51. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas

dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas

aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino, jog po Projekto pabaigos prie naujai

įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m.

liepos 9 d. prie naujai įrengtu vandentiekio tinklu iš viso prisijungė 611 gyventojų, prie nuotekų

surinkimo tinklų - 1 781 gyventojas. Pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti

iki 2020 m., todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją. Aplinkybė, jog rodikliai

nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių

nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį

pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro

teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių

aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra

nepagrįstas ir neteisėtas.

52. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja

tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai

konstatavo, jog APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc. dydžio nuo

Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ

3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę

korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Be to, teismas

visiškai neatsižvelgė ir sprendime niekaip nepasisakė dėl to, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis

neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, tuo tarpu pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin

didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė

infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios

galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis

neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

53. Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog Rekomendacijos yra

privalomos ir taikomos visoms Metodikos 1 punkte nurodytoms institucijoms. Rekomendacijų

263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės

korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio

daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui,

taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės

korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame

teisės akte. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios

finansinės korekcijos taikymo galimybės. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo normos nėra suderintos

su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai

išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas.

54. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs

bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas

nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo

sprendime padarytoms išvadoms.

56. Atsakovas taip pat pažymi, kad, jo vertinimu, svarbi Lietuvos vandens tiekėjų

asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašte nurodyta aplinkybė, jog: „nuo 2000 metų vandens tiekimo

įmonės įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektus,

kurie dalinai finansuojami Europos Sąjungos paramos lėšomis. Paramos iš Europos Sąjungos

vandentvarkos projektams Lietuva sulaukė ne tik dabartiniu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu,

bet ir 2000–2006 m. laikotarpiu. Paramą gavusios vandens tiekimo įmonės privalo pasiekti fizinius

rodiklius (t. y. pastatytų tinklų ilgis ir gyventojų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandens

tiekimo ir nuotekų tinklų), kurie buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos paramai gauti. Šiuo

metu proporcingai neprijungtam gyventoju skaičiui reikalaujama gražinti reikšminga gautos

paramos lėšų dalis“. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities

teisinis reglamentavimas, bet ir tai, kad 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiu projektų

vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, jog

projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti,

o rodiklių nepasiekus, t. y. neprijungus finansavimo sutartyse numatyto gyventojų skaičiaus prie

vandentiekio ar nuotekų tinklų, buvo reikalaujama grąžinti proporcingai neprijungtam gyventojų

skaičiui paramos lėšų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, prisiimdamas

įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė

riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

57. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug

sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose teismas konstatavo

Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo

7 punkto nuostatų pažeidimus bei pripažino ginčytus įsakymus dėl lėšų grąžinimo teisėtais ir

pagrįstais, taip pat, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį

atmesti, atmesti pareiškėjo skunde nurodytus prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų

nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei

kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

59. APVA kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios

instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, nurodo, kad jos atitinka teisinį reglamentavimą,

byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

60. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymo Nr. D1-721 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų,

skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“,

teisėtumo ir pagrįstumo.

61. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos

teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina,

kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei

nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str.

2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios

instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų

(ABTĮ 140 str. 1 d.).

62. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis

bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis

byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme

pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti

tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota

pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

63. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja

jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.,

2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d.,

2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties

suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą,

neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota

administracinės teisės doktrina ir precedentais.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje

byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką

ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija

nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

65. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2013 m. kovo 27 d. sudarė projekto „Vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“, projekto kodas

VP3-3.1-AM-01-V-01-047, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047.

Sutarties priedo Nr. 1 7 punkte (pakeistame 2015 m. kovo 31 d. šalių susitarimu nr. 3) buvo

numatyti šie stebėsenos rodikliai: ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo

tinklų“ – 1 929, ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 788.

66. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su

Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu

pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad

pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens

tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi

prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią

infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų

teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko,

įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų

aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2013 m. kovo 27 d.) metu galiojęs Finansavimo

sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos

rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės

2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

67. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“

priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo

nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti –

„gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas

Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650

redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi

prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

68. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu

pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju

galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant

paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

69. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo

išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad

per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi

paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą

terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo

proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas,

nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo

34 punkte.

70. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo

34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi

užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis

ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas,

nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių,

įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo

taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti

pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

71. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos

rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą,

įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

72. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu

ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais)

sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų.

Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo

pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su

gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

73. 2017 m. sausio 30 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 1 746–1 747)

pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie

įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 341 gyventojai iš planuotų

788, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“

faktiškai pasiekta reikšmė – 1 366 gyventojų iš planuotų 1 929. Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio

17 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 30–38) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo

tyrimą, nustatė, jog nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės

teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti

nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie nuotekų tinklų – 1781, gyventojai, prisijungę

prie vandentiekio tinklų – 727. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos

rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų

neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas

negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai

(108 gyventojai), būstai tapo negyvenami (43 gyventojai), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie

nuotekų tinklų neprijungti 34, o prie vandentiekio tinklų – 14 gyventojai. Iš viso 178 gyventojų

neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 52 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo

sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie

naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 13 proc., o stebėsenos rodiklio

,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas sudaro 46 proc. Taigi,

nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

74. Projektas buvo vykdomas Šakių rajone ir taikė atitinkamus koeficientą (2,4). APVA

nustatė, kad rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų

(skaičius)“ nepasiekimas yra 13 proc. Stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų

vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 46 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino

(2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų

sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo

34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos

pareigos.

75. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto

(redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII

939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo)

asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai

tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas.

Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme

nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad

bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo

prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos

niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo

sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ

113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr., 2017 m. spalio 5 d. sprendimą

administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje

Nr. eI-1-629/2019).

76. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta

dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui

(pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad 29 gyventojai neprijungti prie nuotekų

tinklų ir 14 gyventojų prie vandentiekio tinklų dėl namų tapimo negyvenamais; 84 gyventojai

neprijungti prie nuotekų ir 24 gyventojai prie vandentiekio tinklų dėl sanitarinių mazgų būste

nebuvimo; 31 gyventojas neprijungtas prie nuotekų dėl to, kad būstas individualiai apsirūpino

nuotekų valymo įrenginiu; taip pat jog, dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo prie nuotekų tinklų

nebuvo prijungti 34 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 14 gyventojų. Pažymėtina, kad

Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos

paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo

rodiklių reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

77. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas

pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus

pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų

(paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo

sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir,

atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl

veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo

argumentus dėl kaltės nebuvimo.

78. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir

nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu

ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti

dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d.

nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę

ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių

sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar)

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

79. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias

valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra

susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti

nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne

sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos

taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad

grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala,

nepaneigia šios išvados (žr., 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?,

C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose

nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

80. Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento

Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad

valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš

struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio

18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų

apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad

„šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

81. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet

kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas

sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos

naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą

palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

82. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu

paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio

1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos

taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai.

Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų

finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo

metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų

<...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

83. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas

taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be

kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį

nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius

nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas

reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas

reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje

Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas

Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

84. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas

vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio

nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo

korekcija.

85. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos

finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti

taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių

(žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C 418/06 P, EU:C:2008:247,

136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir

kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato

pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga

tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių

institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo

klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14,

EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

86. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte

Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo,

kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo

principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto

pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali

pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

87. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas

išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei

aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos

Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali

reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad

finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo

mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama

40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus

bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia

konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl

vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų

dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei

proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės

nuostatas.

88. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas,

neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas,

privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet

kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo

prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis

priemonėmis (pvz., žr., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal,

106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00,

EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08,

EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus

ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms

Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o

ne tik teisminėms institucijoms (žr., Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d.

sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

89. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo

inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės

nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į

ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

90. Nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės

nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių

nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar

finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas

negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų

aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus

administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai,

tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo

veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT

ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d.

nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos

taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

91. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių

nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita

ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra

duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad

Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų

teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės

aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2)

sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys,

kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip

pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios

teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie

ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę

prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų

teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

92. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos,

konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą,

netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas

naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

93. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo

naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41

straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo

nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis

atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas

sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

94. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas

bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios

instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos

pareiškėjui priteistinos.

95. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas

sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir

CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos,

susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą

ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra

nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose

rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

96. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85

patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato

padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės

pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato

civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus

koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas

užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių

įmonių).

97. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo

atstovaujamas advokato D.S. ir partnerių kontoros ,,Cobalt“ advokatų (I t., b. l. 1 882). Pareiškėjas

prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 7 419,91 Eur bylinėjimosi išlaidas

pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos

nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose nurodytomis sumomis, nes jos yra

pateiktos už ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su byla.

98. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos

teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pareiškėjas patyrė 3 146 Eur išlaidų, joms pagrįsti

pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28424, atliktų darbų išklotinę 2017 m.

rugsėjo mėnesį bei 2017 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymą 3 146 Eur sumai. Iš minėtos

išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų trukmė – 26 valandos. Suteiktos teisinės paslaugos

apima iš kliento gautų dokumentų analizę, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui

rengimą ir laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos

administraciniam teismui paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento

skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur.

Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų

dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 044

Eur.

99. Nustatyta, kad į suteiktų teisinių paslaugų išklotinę įtrauktas ir kliento atstovavimas

teisme. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už

vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui

valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo

ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą

apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pagal minėtų rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų

teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas: iki 30 minučių

atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos

LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko keturi teismo

posėdžiai: 2017 m. lapkričio 13 d., kurio trukmė 25 min., 2018 m. kovo 26 d., kurio trukmė – 15

min., 2018 m. gegužės 21 d., kurio trukmė – 35 min., 2018 m. birželio 11 d., kurio trukmė – 1 val. 3

min. Kadangi pareiškėjo atstovai atvykdami į teismo posėdžius ir atstovaudami pareiškėjui, nors du

teismo posėdžiai truko trumpą laiką, patyrė tam tikrų darbo ir laiko sąnaudų, atsižvelgiant į

protingumo ir sąžiningumo principus, aptariamų teisinių paslaugų trukmė teismo posėdžiuose,

vykusiuose mažiau nei pusvalandis, apvalintina iki pusvalandžio. Atitinkamai, vadovaujantis

Rekomendacijų dėl teisinių paslaugų 7 punktu, maksimali suma už teisines paslaugas atstovaujant

pareiškėjui teisme sudarytų: 219,50 Eur (42,54 Eur (850,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento

skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. III ketvirtį) x 0,1 x 0,5 val.)

+ 88,48 Eur (884,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto

darbo užmokesčio dydis 2017 m. IV ketvirtį) x 0,1 x 1 val.) + 88,48 Eur). Maksimalia priteistina

suma už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju

laikytina 2 263,5 Eur suma (2 044 Eur + 219,50 Eur).

100. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 3 148,61 Eur, joms

pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 29436, atliktų darbų

išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad

byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m.

birželio 15 d. Minėtos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą

laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

101. Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio

21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29437 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos

sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos

susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

102. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina

bendra 2 297,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 263,5 Eur + 33,75 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio

1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš

dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir

priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-

721 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto

Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios

akcinės bendrovės ,,Šakių vandenys“ naudai 2 297,25 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt

septynis eurus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė