lietuvos vyriausiojo administracinio …...komisijos nuostatai ir kraðto apsaugos ministro 1999 m....

1

LIETUVOS VYRIAUSIOJO

ADMINISTRACINIO TEISMO BIULETENIS

ADMINISTRACINIØ TEISMØ PRAKTIKA

Nr. 1

Vilnius 2001

2

ISSN 1648–2638

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001

Atsakingos uþ leidiná:Reda Molienë,Iveta Pelienë

3

Turinys

Ávadas..........................................................................................................7

I. Oficialioji dalis

1. Nutartys ir sprendimai

1.1. Dël norminiø administraciniø aktø teisëtumo.............................. 9

1.1.1. Dël Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ar sveikatossutrikimo prieþastiniam ryðiui su tiesioginiø pareigøvykdymu nustatyti nuostatø ......................................................... 9

1.1.2. Dël Keliø eismo taisykliø administraciniø teisëspaþeidimø bylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos ...........16

1.1.3. Dël Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintosinstrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas,perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos”43 punkto...................................................................................20

1.1.4. Dël pareiðkimø iðtirti norminio administracinio aktoteisëtumà nagrinëjimo............................................................... 28

1.1.5. Dël Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m.spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Organizaciniotvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999„Leidimø statyti ir griauti statinius iðdavimo tvarkos”26.2 punkto 2 dalies.................................................................. 31

1.1.6. Dël Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos1996 m. geguþës 31 d. ásakymu Nr. 511 (2000 m. balandþio13 d. ásakymo Nr. 170 redakcija) patvirtintø Transportopriemoniø valstybinio registravimo taisykliø 21 punkto............36

1.1.7. Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies.......................40

1.1.8. Dël teismo iðlaidø atlyginimo administracinëje byloje pagalpraðymà iðtirti norminio administracinio akto teisëtumà........... 61

4

1.1.9. Dël Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m.spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtinto Organizaciniotvarkomojo statybos techninio reglamentoSTR 1.07.01:1999 20 punkto................................................... 63

1.1.10. Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1992 m.spalio 9 d. raðto Nr. 03–41 „Dël muito mokesèiø uþimportuojamus alkoholinius gërimus” 2 dalies..........................65

1.2. Administraciniø teisës paþeidimø bylos

1.2.1. Vienos veikos kvalifikavimas ir pagal ATPK,ir pagal BK (ATPK 85 str. 2 d. ir BK 234 str. 1 d.)................... 70

1.2.2. Administracinës nuobaudos skyrimo terminø pratæsimaspirmosios instancijos teismui panaikinus ágaliotos institucijos(pareigûno) nutarimà dël nuobaudos (ATPK 35 str.).................74

1.2.3. Autoriniø ir gretutiniø autorinëms teisiø paþeidimas(ATPK 21410 str. 1 d.) ...............................................................77

1.2.4. Darbo ástatymø paþeidimo samprata ATPK 41 str. 1 d.prasme....................................................................................... 80

1.2.5. Termino perduoti vykdymui nutarimà skirti nuobaudàtaikymas nutarimo pakeisti nuobaudos rûðá atþvilgiu ............... 82

1.2.6. Veikos kvalifikavimas pagal ATPK 1531 str. 1 d. (savavaliðkoprisijungimo prie telekomunikacijø tinklo samprata)................ 85

1.2.7. Nelegalaus darbo samprata ATPK 413 str. 1 d. prasme............ 871.2.8. Lietuvos Respublikos susirinkimø ástatymo ir ATPK 1887 str.

1 d. (Susirinkimø ástatymo paþeidimas) taikymas..................... 901.2.9. ATPK 30 str. 2 d., 301 str., 302 str. nustatytø nuobaudø

skyrimo taisykliø taikymas........................................................ 93 1.2.10. ATPK 35 str. nustatyto nuobaudos skyrimo uþ

trunkamuosius paþeidimus termino taikymas autoriniøir gretutiniø teisiø paþeidimo atveju.......................................... 95

1.3. Ginèo administracinës bylos

1.3.1. Mokesèiø bylos ir bylos dël ekonominiø sankcijø................ 99

1.3.1.1. Dël ilgalaikio turto perkainojimo rezultato priskyrimojuridiniø asmenø pelno mokesèiu neapmokestinamomsámonës nerealizacinëms pajamoms......................................99

5

1.3.1.2. Dël alkoholiniø gërimø ásigijimà patvirtinanèiø juridinægalià turinèiø dokumentø laikymo vietos.............................113

1.3.1.3. Dël mokestiniø prievoliø perëjimo ámoniøreorganizavimo atveju......................................................... 117

1.3.1.4. Dël prekiø reimporto apmokestinimo importo muitaisir mokesèiais........................................................................130

1.3.1.5. Dël pridëtinës vertës mokesèio uþ sanatorinio gydymopaslaugas............................................................................. 144

1.3.1.6. Dël atsakomybës uþ prekiø ásigijimà patvirtinanèiøjuridinæ galià turinèiø dokumentø nepateikimà (Mokesèiøadministravimo ástatymo 49 str. 6 p.).................................. 152

1.3.1.7. Dël juridinæ galià turinèiø buhalterinës apskaitosdokumentø...........................................................................157

1.3.1.8. Dël fizinio asmens pajamø pagrindimo juridinæ galiàturinèiais dokumentais.........................................................169

1.3.2. Dël tarnybos santykiø................................................................. 178

1.3.2.1. Dël atleidimo ið tarnybos prokuratûroje uþ veiksmus,nesuderinamus su prokuratûroje einamomis pareigomis..... 178

1.3.2.2. Dël atleidimo ið tarnybos vidaus reikalø sistemoje suëjusnustatytam amþiui (Tarnybos vidaus reikalø sistemojestatuto 43.2 p.).....................................................................190

1.3.2.3. Dël drausminës nuobaudos – atleidimo ið tarnybosprokuratûroje uþ netinkamà, aplaidø pareigø atlikimàtiriant baudþiamàsias bylas..................................................195

1.3.2.4. Dël bylø pagal paslaugø valstybës tarnautojø skundusdël tarnybos santykiø teismingumo..................................... 200

1.3.2.5. Dël 6 mënesiø ieðkininës senaties termino taikymokreipiantis á teismà dël delspinigiø uþ iðmokø, susijusiøsu darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà iðieðkojimo......... 207

1.3.2.6. Dël valstybës tarnautojo statuso praradimo susiejimosu atleidimo ið tarnybos momentu....................................... 222

1.3.2.7. Dël savivaldybës administratoriaus, kaip valstybëstarnautojo, statuso............................................................... 229

1.3.2.8. Dël atleidimo ið valstybës tarnybos panaikinuspareigybæ tvarkos................................................................ 242

6

1.3.3. Dël þalos atlyginimo............................................................... 255

1.3.3.1. Dël termino kreiptis á teismà su skundu dël vieðojoadministravimo subjekto padarytos þalos............................255

1.3.4. Dël þemës santykiø, statybos, aplinkos apsaugos................. 258

1.3.4.1. Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiøá iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d.taikymo asmenø, kuriems atkurtos nuosavybësteisës, paveldëtojams...........................................................258

1.3.5. Kitos ginèo administracinës bylos........................................264

1.3.5.1. Dël vieðojo pirkimo............................................................264

2. Specialiosios teisëjø kolegijos nutarèiø dël teismingumoapþvalga........................................................................................273

II. Metodinë dalis

1. Apibendrinimas dël muitø bylø (ATPK 237 str.), iðnagrinëtøapygardø administraciniuose teismuose, ir teisës taikymorekomendacijos.............................................................................303

2. Konsultacijos................................................................................ 326

2.1. Dël teisës normø taikymo administraciniø teisës paþeidimø bylose........................................................................................ 326

2.2. Dël teisës normø taikymo kitø kategorijø administracinëse bylose........................................................................................ 340

III. Informaciniai praneðimai

Lietuvos administraciniai teismai...................................................... 355

7

Ávadas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalies nuostatø, jogLietuvoje pagal ástatymà gali bûti steigiami specializuoti teismai, áskaitant iradministracinius, realizavimo bûdai ir tvarka buvo apibrëþti Seimo patvir-tintuose Teisinës sistemos reformos metmenyse. Ágyvendinant ðias nuosta-tas 1999 m. sausio 14 d. buvo priimtas Administraciniø teismø ásteigimo ásta-tymas, nustatæs, jog nuo 1999 m. geguþës 1 d. Lietuvoje ákuriami: 5 apygardøadministraciniai teismai, Aukðtesnysis administracinis teismas ir Lietuvos ape-liacinio teismo Administraciniø bylø skyrius. Ðiems teismams buvo pavestanagrinëti bylas dël ginèø, kylanèiø ið administraciniø teisiniø santykiø. Kartubuvo priimtas ir Administraciniø bylø teisenos ástatymas, nustatæs administ-raciniø teismø kompetencijà bei administraciniø bylø nagrinëjimo tvarkà.

Tæsiant teisinës sistemos reformà ir siekiant tobulinti administraciniøteismø veiklà, 2000 m. rugsëjo 19 d. buvo priimti Administraciniø teismøásteigimo ástatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymasbei nauja Administraciniø bylø teisenos ástatymo redakcija, kurie ásigaliojonuo 2001 m. sausio 1 d. Pirmuoju ástatymu reorganizavus Lietuvos apeliaci-nio teismo Administraciniø bylø skyriø ir Aukðtesnájá administraciná teismà,buvo ásteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi dabar ad-ministraciniø teismø sistemà sudaro apygardø administraciniai teismai – pir-mosios instancijos administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis admi-nistracinis teismas – apeliacinës instancijos teismas, apeliacine tvarka nag-rinëjantis apygardø administraciniø teismø pirmàja instancija iðnagrinëtasadministracines bylas ir bylas dël apylinkiø teismø nutarimø administraciniøteisës paþeidimø bylose. Paþymëtina, jog, siekiant administraciniø bylø nag-rinëjimo operatyvumo, administracinëje teisenoje nenumatytas kasacinis pro-cesas. Taèiau vietoj jo ástatymø leidëjas suteikë Vyriausiajam administraci-niam teismui revizijos funkcijà, t.y. teisæ nagrinëti praðymus ir teikimus dëlproceso atnaujinimo iðnagrinëtose administracinëse bylose, uþbaigtose ási-teisëjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kai yra ástatymo nusta-tyti pagrindai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra vienintelë irgalutinë instancija byloms dël norminiø administraciniø aktø, kuriuos priëmëcentriniai valstybinio administravimo subjektai, teisëtumo bei visuomeniniøorganizacijø, bendrijø, politiniø partijø, politiniø organizacijø ar asociacijøpriimtø bendro pobûdþio aktø teisëtumo, taip pat galutinë instancija byloms

8

pagal skundus dël Vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimø ir neveikimo,iðskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 13 straips-nio l dalyje nustatyta, kad vienodà administraciniø teismø praktikà taikantástatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ðio straips-nio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lei-dþia biuletená „Administraciniø teismø praktika”.

Vadovaujantis ðia ástatymo nuostata buvo parengtas ðis pirmasis biule-tenio „Administraciniø teismø praktika” numeris. Jame publikuojami Lietu-vos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus penkiø teisëjø kolegijospriimti sprendimai ir nutartys, Aukðtesniojo administracinio teismo teisëjøkolegijos sprendimas dël norminio administracinio akto pripaþinimo prieðta-raujanèiu aukðtesnës galios norminiams aktams ir Lietuvos vyriausiojo admi-nistracinio teismo iðplëstiniø penkiø teisëjø kolegijø ir plenarinës sesijos spren-dimai ir nutartys, taip pat kai kurios trijø teisëjø kolegijø nutartys ir sprendi-mai, kuriø paskelbimui, ávertinus jø reikðmæ formuojant vienodà teismø prak-tikà, vieningai pritarë Vyriausiojo administracinio teismo teisëjai.

Siekiant palengvinti reikalingos teismø praktikos pavyzdþiø paieðkas,Oficialiosios dalies, kurioje skelbiami teismo sprendimai ir nutartys, struktû-ra sudaryta atsiþvelgiant á administraciniø teismø kompetencijai ástatymo pri-skirtø bylø kategorijas.

ABTÁ 21 straipsnio l dalyje nustatyta, kad klausimus, ar byla priskirtinabendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui, raðytinio pro-ceso tvarka iðsprendþia speciali teisëjø kolegija. Ðios teisëjø kolegijos nutar-tyse suformuluojami konkreèiø bylø priskyrimo administraciniams arba ben-drosios kompetencijos teismams tam tikri kriterijai, kurie gali bûti svarbûsnustatant atitinkamos kategorijos bylos teismingumà. Todël biuletenyje yrapublikuojama nutarèiø dël teismingumo, suskirstytø pagal tam tikras bylø ka-tegorijas, apþvalga.

ABTÁ 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse Lietuvos vyriausiajam administraci-niam teismui numatytos teismø praktikos formavimo, iðaiðkinimø dël teismøpraktikos, konsultacijø ástatymø taikymo klausimais teikimo funkcijos. Todëlbiuletenio Metodinë dalis yra skirta teismø praktikos tam tikrose bylø katego-rijose apibendrinimui ir konsultacijoms publikuoti.

Informaciniø praneðimø skyriuje pateikiami svarbiausieji duomenys apieLietuvos administracinius teismus.

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Kæstutis Lapinskas

9

I. OFICIALIOJI DALIS

1. Nutartys ir sprendimai

1.1. Dël norminiø administraciniø aktø teisëtumo

1.1.1. Dël Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ar sveikatossutrikimo prieþastiniam ryðiui su tiesioginiø pareigø

vykdymu nustatyti nuostatø

Administracinë byla Nr. 3A–133/2000

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2000 m. geguþës 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø D. Milaðie-nës ir J. Baðkio,

sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjai N. Kazakevièienei, jos atstovui advokatui A. Þal-

nerauskui, Kraðto apsaugos ministerijos atstovui S. Pikturnai, KAM Karomedicinos tarnybos atstovui S. Andriuðkevièiui, Ruklos LDK Algirdo MPbataliono atstovui È. Beiðiui,

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal N. Kazakevièienës apeliaciná skundà dël Aukðtesniojo administra-cinio teismo 2000 m. kovo 24 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja N. Kazakevièienë kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teis-mà ir praðë iðtirti norminio administracinio akto teisëtumà ryðium su indivi-dualia byla vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teise-nos ástatymo 29 str. 1 d. ir nurodë, kad ji 1999 m. balandþio 11 d. kreipësi á

10

kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. ásakymu Nr. 36 sudarytà Tar-nybinio tyrimo komisijà kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiniam ry-ðiui su tiesioginiu pareigø vykdymu nustatyti, taèiau komisijai nepateikë visøreikalingø dokumentø, todël 1999 m. birþelio 16 d. vykusiame komisijos po-sëdyje nutarta praneðti pareiðkëjai apie nustatytà kreipimosi tvarkà ir reika-lingus pateikti dokumentus.

Pareiðkëja nurodë, kad komisijos nuostatai yra valstybinio administra-cinio subjekto priimtas teisës aktas, nes jame yra normø, reglamentuojanèiøðios komisijos ir kitø subjektø veiksmus, nuorodø á atsakomybæ: pvz., nuosta-tø 5 p. ir jo papunkèiai reglamentuoja, kokiais atvejais komisija nagrinëjaklausimus dël kariø þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastinio ryðio su tiesio-giniu kario pareigø vykdymo nustatymo, – jie nustato komisijos pareigûnø irkomisijos nariø kompetencijà; nuostatø 7 p. nustato, kokie dokumentai komi-sijai pateiktini. Komisijos nuostatø norminá teisiná pobûdá parodo ir nuostatø8 punktas, kur átvirtinta atsakomybë uþ dokumentø nepateikimà pareigûnams.

Komisijos nuostatai ir kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d.ásakymas Nr. 36 „Dël komisijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo” nebu-vo skelbti oficialia tvarka „Valstybës þiniose”, kaip numatyta Lietuvos Res-publikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skel-bimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. Dël to pareiðkëja praðë pripaþinti, kadminëti nuostatai yra neteisëti nuo jø priëmimo dienos.

Tokius paèius argumentus pirmosios instancijos teismo posëdyje nuro-dë pareiðkëja ir jos atstovas.

Atsakovo Kraðto apsaugos ministerijos atstovas nurodë, kad su pareikð-tu praðymu nesutinka ir jis turi bûti atmestas. Kraðto apsaugos ministro ásaky-mas, kuriuo patvirtinti nuostatai, nëra norminio pobûdþio aktas, tai – tik ko-misijos darbo reglamentas, skirtas uþdaram þmoniø ratui.

Treèiøjø asmenø atstovai praðë praðymo netenkinti ir nurodë tuos pa-èius motyvus kaip ir atsakovo atstovas.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 m. kovo 24 d. sprendimupareiðkëjo praðymà atmetë.

Teismas nurodë, jog Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos sistemos or-ganizavimo ir karo tarnybos ástatymas (Þin., 1999, Nr. 64–2069) reglamen-tuoja ir nustato kraðto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo, kontrolëspagrindus, karo tarnybos atlikimo ir kariø aprûpinimo tvarkà. Ðio ástatymo9 str. 4 p. 3 papunktyje numatyta teisë turëti karo medicinos ir sveikatos prie-þiûros institucijas, kuriø veikla ir kompetencija nustatoma kraðto apsaugos

11

ministro tvirtinamuose nuostatuose. Konkreèiai kraðto apsaugos ministro tei-sës ir pareigos apibrëþtos Kraðto apsaugos ástatymo 10 str., kur ministrui su-teikta teisë nustatyti padaliniø struktûrà, tvirtinti veiklos nuostatus, nustatytipareigûnø teises ir atsakomybæ.

Teismas konstatavo, kad kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d.ásakymas Nr. 36 nëra norminio pobûdþio aktas, nes jis priimtas vadovaujantisKraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo ( Þin., 1998,Nr. 49–1325) 67 str. 3 dalimi bei atitinka ir Lietuvos Respublikos kraðto ap-saugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymà, kuris ásigaliojo nuo1999 m. liepos 23 d. (Þin., 1999, Nr. 64–2069). Ðiuo ásakymu patvirtintanuolatinës komisijos sudëtis, Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties irsveikatos sutrikimo prieþastiniam ryðiui su tiesioginiø pareigø vykdymu nu-statyti nuostatai ir pripaþinti negaliojanèiais kraðto apsaugos ministro1997 m. balandþio 11 d. ásakymas Nr. 324 bei 1998 m. lapkrièio 18 d. ásaky-mas Nr. 1318. Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ir sveikatos sutrikimoprieþastiniam ryðiui su tiesioginiø pareigø vykdymu nustatyti nuostatai nusta-to komisijos kompetencijà ir darbo tvarkà, kuri skirta siauram apibrëþtam as-menø ratui, todël neturi norminio akto poþymiø, nëra skirtas plaèiam visuo-menës ratui, o tik tarnybiniam naudojimui.

Kraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo67 str. 3 p. nurodoma, kad kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiná ryðásu tiesioginiu pareigø vykdymu nustato kraðto apsaugos ministro nustatytatvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Kario sveikatos sutrikimus (josuluoðinimo sunkumo laipsná) teisës aktø nustatyta tvarka nustato Kraðtoapsaugos ministerijos Medicininës ekspertizës komisija. Ðiø komisijø spren-dimai gali bûti apskøsti teismui per 10 dienø nuo iðvadø áteikimo kariui, joðeimos nariams arba jø praðymu kitam kario interesams atstovaujanèiam as-meniui.

Teismas padarë iðvadà, kad ðio ásakymo Kraðto apsaugos ministerijaneprivalëjo skelbti, kaip numato Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietu-vos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos”10 str. (1993 m. balandþio 6 d., Nr. I–119) bei 1999 m. geguþës 18 d. priimtasLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvar-kos 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsniø pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir7 straipsnio pripaþinimo netekusiu galios ástatymas.

Ðis ásakymas nëra teisës aktas. Tai vidinio administravimo aktas, kurisskirtas Kraðto apsaugos ministerijai ir ministro kompetencijai suteiktiems ásta-

12

tymais nustatytiems ápareigojimams realizuoti. Ginèijamas ministro ásakymasir jo patvirtinti nuostatai pareiðkëjai buvo prieinami ir þinomi vadovaujantisKraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymu, kuris skelb-tas ir prieinamas visiems, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. ba-landþio 28 d. nutarimu Nr. 399, kuriuo patvirtinti karinës medicinos eksperti-zës nuostatai, juo labiau kad pareiðkëja N. Kazakevièienë nuo 1996 m. vasa-rio 28 d. iki 1998 m. rugpjûèio 25 d. dirbo kraðto apsaugos sistemoje, su jabuvo sudaryta profesionaliosios karo tarnybos sutartis (b.l. 9). Pareiðkëjai bu-vo þinomi kraðto apsaugos sistemos vidiniai ministro nurodymai, reglamen-tuojantys atskirø padaliniø struktûrà ir valdymo tvarkà.

Pareiðkëja apeliaciniu skundu praðo pirmosios instancijos teismo spren-dimà panaikinti ir nauju sprendimu praðymà patenkinti.

Ji nurodë, jog teismo iðvados yra neteisingos ir prieðtaraujanèios vienoskitoms. Teismas nuostatus pripaþásta reglamentuojanèio, taèiau tuo pat metuir ne norminio pobûdþio aktu. Be pagrindo teigiama, jog nuostatai nustato tikkomisijos kompetencijà ir darbo tvarkà, skirtà tik siauram asmenø ratui, jieyra tarnybinio naudojimo aktas. Kokia prasme vartojama sàvoka „tarnybinionaudojimo” aktas, sprendime nenurodoma. Galima suprasti, kad nuostatai pri-paþástami dokumentu, skirtu tik tarnybiniam naudojimui. Taèiau jei dokumente– norminio pobûdþio akte nëra valstybiniø ar tarnybos paslapèiø, já privaluskelbti ástatymo nustatyta tvarka, o tai nebuvo padaryta, todël nuostatai yraneteisëtas norminis administracinis aktas.

Pareiðkëja apeliacinës instancijos teisme praðë apeliaciná skundà paten-kinti dël jame iðdëstytø argumentø.

Pareiðkëjos atstovas advokatas A. Þalnerauskas, palaikydamas skun-dà, paaiðkino, jog teismas neteisingai ávertino ginèijamo akto pobûdá, todëlpriëmë neteisëtà sprendimà. Komisijos nuostatai yra valstybinio administ-ravimo subjekto priimtas teisës aktas, nes jame yra normø, reglamentuojan-èiø ðios komisijos ir kitø subjektø veiksmus, nuorodø á atsakomybæ: pvz.,nuostatø 5 p. ir jo papunkèiai reglamentuoja, kokiais atvejais komisija nag-rinëja klausimus dël kariø þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastinio ryðio sutiesioginiu kario pareigø vykdymo nustatymo, – jie nustato komisijos parei-gûnø ir komisijos nariø kompetencijà; nuostatø 7 p. nustato, kokie doku-mentai komisijai pateiktini. Komisijos nuostatø norminá teisiná pobûdá pa-rodo ir nuostatø 8 punktas, kur átvirtinta atsakomybë uþ dokumentø nepatei-kimà pareigûnams. Ðie poþymiai akivaizdþiai parodo, jog nuostatai atitinkaAdministraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. átvirtintà norminio teisës akto

13

sampratà, o kadangi jie nebuvo paskelbti Lietuvos Respublikos ástatymo „DëlLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimotvarkos” 10 str. nustatyta tvarka, yra negaliojantys.

Kraðto apsaugos ministerijos atstovas S. Pikturna praðë apeliaciná skun-dà atmesti. Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ir sveikatos sutrikimoprieþastiniam ryðiui su tiesioginiø pareigø vykdymu nustatyti nuostatai yravidinio administravimo aktas, priimtas vadovaujantis Kraðto apsaugos siste-mos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo (Þin., 1998, Nr. 49–1325) 67 str.3 dalimi. Teismas padarë teisingas iðvadas ir priëmë teisëtà sprendimà.

KAM karo medicinos tarnybos atstovas S. Andriuðkevièius ir RuklosLDK Algirdo MPB atstovas È. Beiðys praðë skundà atmesti ir palaikë KAMatstovo iðdëstytà pozicijà.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. kovo 24 d. sprendimaspanaikinamas.

Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d.ásakymu Nr. 36 „Dël komisijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo” patvir-tintus Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ar sveikatos sutrikimo prie-þastiniam ryðiui su tiesioginiu pareigø vykdymu nustatyti nuostatai pripaþás-tami neteisëtu ir negaliojanèiu norminio pobûdþio teisës aktu, netaikytinunuo 1999 m. birþelio 16 d., t.y. nuo tos dienos, kai ðio akto pagrindu pareiðkë-jai atsirado teisinës pasekmës (ABTÁ 55 str. 2 d., 57 str., 63 str., CPK 336 str.1 d. 2 p.).

Dël kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. ásakymu Nr. 36 „Dëlkomisijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo” patvirtintø Tarnybinio tyri-mo komisijos kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiniam ryðiui su tie-sioginiu pareigø vykdymu nustatyti nuostatø teisinio vertinimo

Kaip matyti ið kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. ásakymoNr. 36 „Dël komisijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo”, Tarnybinio ty-rimo komisijos kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiniam ryðiui su tie-sioginiu pareigø vykdymu nustatyti nuostatai (toliau – nuostatai) priimti vyk-dant Kraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo 67 str.3 d. átvirtintus reikalavimus.

Vertinant nuostatø turiná, galima konstatuoti, jog tai procedûrinio regla-mento teisinæ sampratà atitinkantis teisës aktas.

14

Ðia prasme yra svarbus procedûrinio reglamento, kaip tam tikrø elgesiotaisykliø, vietos teisës aktø sistemoje vertinimas pagal tai, ar juo nustatomosteisës normos – elgesio taisyklës, skirtos individualiai neapibrëþtai subjektøgrupei, ar tai vidinio administravimo veiklai skirtas ne norminis teisës aktas.Procedûrinio reglamento pobûdá lemia tai, ar juo reguliuojami teisiniai santy-kiai, kuriø subjektai yra individualiai neapibrëþtos asmenø grupës ir dël ðioreguliavimo jiems tenka tam tikros pareigos bei atsiranda teisiø. Ðios iðvadosdarytinos remiantis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. átvirtintomisnormomis.

Kaip matyti ið ginèijamø nuostatø bendrosios dalies, Tarnybinio tyrimokomisija kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiniam ryðiui su tiesioginiupareigø vykdymu nustatyti yra nuolat veikianti kraðto apsaugos sistemos ins-titucija, kurios uþdavinys nustatyti juridinæ reikðmæ turintá faktà – kario þûtiesar sveikatos sutrikimo prieþastiná ryðá su tiesioginiu kario tarnybos pareigøvykdymu. Taigi savo pobûdþiu tai ástatyme numatyta specialios paskirties þi-nybinë komisija. Reguliuojamø teisiniø santykiø ir tø santykiø subjektø verti-nimo prasme neabejotinai ðiuos nuostatus galima priskirti prie tam tikrais ben-drais poþymiais apibrëþtai asmenø grupei taikytino akto. Tas subjektø ratasyra apibrëþtas specialø kario teisiná statusà atitinkanèiø asmenø grupe, taèiautai nereiðkia tø subjektø individualizavimo. Pagal ABTÁ 2 str. administraci-niai teisës aktai yra dviejø rûðiø: individualûs ir norminiai. Individualus teisësaktas yra skirtas konkreèiam asmeniui ar individualiais poþymiais apibrëþtøsubjektø grupei. Nuostatai, akivaizdu, nëra skirti konkreèiam asmeniui. Jieneatitinka ir antrosios ðios rûðies aktø poþymiø grupës reikalavimø – jo taiky-mo ribojimo individualiais poþymiais apibrëþtiems subjektams. Vartojama sà-voka „individualûs poþymiai”, remiantis lingvistinio aiðkinimo metodu, su-prantama kaip savybës, priklausanèios individualiam asmeniui, o ne kolekty-vui, taigi bet kokiai jø grupei (Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vilnius.1993). Tuo tarpu aktas, kuriame átvirtintos elgesio taisyklës, skirtos individu-aliai neapibrëþtai subjektø grupei, pagal ABTÁ yra norminis teisës aktas. Pa-sirinktas teisinio reguliavimo bûdas, naudojamas ðiame akte, komplikuoja joformalizuotà vertinimà laikantis anksèiau paminëtø ástatymo nuostatø. Aiðku,jog jis skirtas individualiai neapibrëþtai asmenø grupei. Negalima sutikti suteiginiu, kad nuostatai yra skirti tik komisijai, jos darbui organizuoti. Ið bylojeesanèiø dokumentø matyti, kad nuostatuose átvirtintø elgesio taisykliø nesilai-kymas sukëlë tiesiogines teisines pasekmes asmeniui, kuris á jà kreipësi: ápa-reigojimus veikti komisijos nustatytu bûdu. Toks tiek formaliøjø, tiek mate-

15

rialiøjø akto poþymiø vertinimas leidþia kolegijai konstatuoti, jog savo turiniutai norminio pobûdþio teisës aktas.

Taèiau teisës normas nustatantiems teisës aktams ástatymais keliami spe-cialûs formos reikalavimai, t.y. pagal Lietuvos Respublikos 1993 m. balan-dþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. (ástatymo 1996 m. liepos 4 d.Nr. I–1443 redakcija) ministerijø, departamentø ir Vyriausybës ástaigø bei ki-tø valstybës valdymo institucijø teisës aktai, kuriuose nustatomos, keièiamosar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos, ásigalioja kità dienà po jøpaskelbimo „Valstybës þiniose”, jeigu paèiuose teisës aktuose nenustatomavëlesnë jø ásigaliojimo diena. Ðiame straipsnyje nurodytø valstybës institucijøpriimti teisës aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybës þiniose”.

Byloje pareiðkëja vieninteliu teisiniu nuostatø negaliojimo pagrindu nu-rodë tai, kad jie ástatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbti; todël toks aktasnëra norminis aktas, ið kurio jai gali kilti teisës ir pareigos.

Kadangi dël anksèiau paminëtø argumentø kolegija konstatavo, jog nuo-statuose átvirtintos elgesio taisyklës savo turiniu atitinka teisës normos sam-pratà, taèiau aktas ástatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas „Valstybës þi-niose”, todël já iðtinka teisinës pasekmës, numatytos Lietuvos Respublikos1993 m. balandþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „Dël Lietuvos Respublikos ástaty-mø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. 2 d. – norminisaktas yra negaliojantis.

Dël norminio akto neatitikimo formos reikalavimams Lietuvos Respub-likos kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. ásakymu Nr. 36 „Dël ko-misijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo” patvirtinti Tarnybinio tyrimokomisijos kario þûties ar sveikatos sutrikimo prieþastiniam ryðiui su tiesiogi-niu pareigø vykdymu nustatyti nuostatai pripaþástami neteisëtu ir negaliojan-èiu norminio pobûdþio teisës aktu, netaikytinu nuo 1999 m. birþelio 16 d., t.y.nuo tos dienos, kai ðio akto pagrindu pareiðkëjai atsirado teisinës pasekmës(ABTÁ 51 str. 2 d., 55 str. 2 d.).

Remiantis ABTÁ 59 str. 1 d., ið Kraðto apsaugos ministerijos pareiðkëjosnaudai priteisiama 200 Lt jos iðlaidø, patvirtintø kasos pajamø orderio kvitu,turëtø naudojantis teisine pagalba suraðant apeliaciná skundà dël pirmosiosinstancijos teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 51 str. 2 d., 55 str., 57 str.,59 str., 63 str., 64 str., CPK 336 str. 1 d. 2 p., teisëjø kolegija

n u s p r e n d ë :

16

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. kovo 24 d. sprendimà pa-naikinti.

Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d.ásakymu Nr. 36 „Dël komisijos sudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo” patvir-tintus Tarnybinio tyrimo komisijos kario þûties ar sveikatos sutrikimo prie-þastiniam ryðiui su tiesioginiu pareigø vykdymu nustatyti nuostatus pripa-þinti neteisëtu ir negaliojanèiu norminio pobûdþio teisës aktu, netaikytinunuo 1999 m. birþelio 16 d., t.y. nuo tos dienos, kai ðio akto pagrindu pareiðkë-jai atsirado teisinës pasekmës.

Ið Kraðto apsaugos ministerijos N. Kazakevièienës naudai priteisiama200 Lt turëtø iðlaidø dël skundo suraðymo.

1.1.2. Dël Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimøbylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos


2000 m. sausio 21 d.Vilnius

Aukðtesniojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti ið po-sëdþio pirmininko A. Taminsko, teisëjø B. Janavièiûtës ir N. Piðkinaitës,

sekretoriaujant L. Lemeðevai, dalyvaujant atsakovo atstovui A. Jaku-èiui, treèiajam suinteresuotam asmeniui S. Urbonui,

teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo Kau-no apygardos administracinio teismo praðymà iðtirti ir patikrinti, ar Policijosdepartamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos generali-nio komisaro 1999 03 26 ásakymu Nr. 99 patvirtintos Keliø eismo taisykliøadministraciniø teisës paþeidimø bylø tvarkymo ir teisës aktø taikymo instruk-cijos 106.4 punktas atitinka bei neprieðtarauja atitinkamoms ATPK normoms.

Iðnagrinëjæs bylà, teismas

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas – Kauno apygardos administracinis teismas vieðame teismoposëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo Sauliaus Urbono

17

praðymà atsakovui Kauno miesto VPK Keliø policijai dël administracinës nuo-baudos panaikinimo ir administracinio teisës paþeidimo bylos nutraukimo.Teismas nutartimi ðios bylos nagrinëjimà sustabdë ir kreipësi á Aukðtesnájáadministraciná teismà praðydamas iðtirti ir patikrinti, ar Policijos departamen-to prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos generalinio komisa-ro 1999 03 26 ásakymu Nr. 99 patvirtintos Keliø eismo taisykliø administraci-niø teisës paþeidimø bylø tvarkymo ir teisës aktø taikymo instrukcijos (toliauji vadinama ginèijama instrukcija) 106.4 punktas atitinka bei neprieðtaraujaatitinkamoms ATPK normoms.

Pareiðkëjas nurodo, kad S. Urbonas per vienerius metus tris kartus pa-þeidë Keliø eismo taisykles, taip padarydamas tris administracinius teisës pa-þeidimus. Uþ visus tris administracinius teisës paþeidimus buvo suraðyti ad-ministracinio teisës paþeidimo protokolai, S.Urbonas uþ ðiuos paþeidimus yranubaustas administracinëmis nuobaudomis – baudomis, ávertinant paþeidimusbalais. Paskyrus administracinæ nuobaudà uþ treèiàjá paþeidimà, S. Urbonastà paèià dienà dar vienu nutarimu pagal ATPK 1302 str. buvo nubaustas admi-nistracine nuobauda – atëmimu teisës vairuoti transporto priemones viene-riems metams uþ sistemingà Keliø eismo taisykliø paþeidimà.

Praðyme pareiðkëjas nurodo, kad uþ vienà administraciná teisës paþeidi-mà gali bûti paskirta pagrindinë arba pagrindinë ir papildomoji nuobauda(ATPK 22 str. 2 d.), o pagal bendruosius teisës principus asmuo uþ vienà ir tàpatá paþeidimà negali bûti baudþiamas du kartus. Pareigûnas, papildomai su-raðydamas administracinio teisës paþeidimo protokolà, pakartotinai patrau-kia asmená administracinën atsakomybën. Vëliau ðià administracinio teisëspaþeidimo bylà iðnagrinëjæs dvideðimt pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka,priima nutarimà, pakartotinai iðspræsdamas klausimà dël administracinës nuo-baudos skyrimo. Tokiu bûdu galima daryti iðvadà, kad asmuo uþ tuos paèiusadministracinius teisës paþeidimus traukiamas administracinën atsakomybënbei baudþiamas administracine nuobauda antrà kartà.

Pareiðkëjas taip pat suabejojo, ar anksèiau minëtos Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 ásakymuNr. 99 patvirtintos Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimø by-lø tvarkymo ir teisës aktø taikymo instrukcijos 106.4 punktas atitinka ir nepri-eðtarauja ATPK 7 str., kadangi pagal ATPK 7 str. niekam negali bûti taikomapoveikio priemonë uþ administraciná teisës paþeidimà kitaip, kaip ástatymønustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiðkëjo nuomone, konstatavus, kad paþei-dëjas padarë Keliø eismo taisykliø paþeidimà, ávertinamà balais, jeigu balø uþ

18

tris (ar daugiau) taisykliø paþeidimus (áskaitant paskutinájá) suma yra 10 ar dau-giau, turinèiam teisæ vairuoti asmeniui turëtø bûti suraðomas vienas administra-cinio teisës paþeidimo protokolas, ávardijant jame abiejø, t.y. paþeidëjo padary-to paskutiniojo ir ATPK 1302 str. numatyto, administraciniø teisës paþeidimøsudëtis. Vëliau, nagrinëjant tokià administracinio teisës paþeidimo bylà, taiky-tinas ATPK 33 str., skiriant paþeidëjui nuobaudà sankcijos, nustatytos uþ sun-kesnájá ið padarytøjø administraciniø teisës paþeidimø, ribose.

Atsakovo atstovas praðo pripaþinti, kad Policijos departamento prie Lie-tuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26ásakymu Nr. 99 patvirtintos Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþei-dimø bylø tvarkymo ir teisës aktø taikymo instrukcijos 106.4 punktas atitinkabei neprieðtarauja atitinkamoms ATPK normoms, ir paaiðkino, kad keliø poli-cininkas, sustabdæs paþeidëjà, negali þinoti, kiek paþeidëjas turi balø. Jis pa-aiðkino, kad visais atvejais vertinant taip, kaip vertina pareiðkëjas, iðeitø, kadpaþeidëjui neteisëtai suraðytas ne tik treèiasis, bet ir pirmasis bei antrasis pro-tokolai, nes suraðius ketvirtàjá protokolà administracinë nuobauda skiriamauþ sistemingà Keliø eismo taisykliø paþeidimà, t.y. uþ visus tris paþeidimus.Atsakovo atstovo nuomone, dar vienas protokolas uþpildytas teisëtai, kadan-gi suraðant ketvirtàjá administraciniø teisës paþeidimø protokolà nuobaudapritaikyta uþ savarankiðkà, t.y. sistemingà, paþeidimà.

Aukðtesnysis administracinis teismas


Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso 7 str.1–3 d. nustatyta: „Niekam negali bûti taikoma poveikio priemonë uþ admi-nistraciná teisës paþeidimà kitaip, kaip ástatymø nustatytais pagrindais ir tvar-ka. Administraciniø teisës paþeidimø bylø teisena vykdoma grieþtai laikantisteisëtumo. Tam ágalioti organai ir pareigûnai taiko administracinio poveikiopriemones jø kompetencijos ribose, tiksliai pagal ástatymus”.

Ástatymuose, t.y. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 22 str. 2 d. nustatyta, kad uþ vienà administraciná teisës paþeidi-mà gali bûti paskirta pagrindinë arba pagrindinë ir papildomoji nuobauda.

Pagal Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso22 str. 1 d. bauda gali bûti skiriama tik kaip pagrindinë administracinë nuo-bauda, o teisës vairuoti transporto priemones atëmimas gali bûti skiriama kaippagrindinë ir kaip papildomoji administracinë nuobauda. ATPK 1302 str. tei-

19

sës vairuoti transporto priemones atëmimas numatytas kaip pagrindinë admi-nistracinë nuobauda.

Ginèijamos instrukcijos 106.4 punktas numato, kad Keliø policijos pa-reigûnas, nustatæs Keliø eismo taisykliø paþeidimà, ávertinamà balais, jeigubalø uþ tris (ar daugiau) taisykliø paþeidimus (áskaitant paskutinájá) suma yra10 ar daugiau, turinèiam teisæ vairuoti asmeniui papildomai suraðo protokolà,kuriame nurodo per vienerius metus padarytus ir ávertintus balais taisykliøpaþeidimus ir taiko 1302 straipsnyje numatytà sankcijà.

Pareiðkëjas Kauno apygardos administracinis teismas teisingai nurodo,jog konstatavus, kad paþeidëjas padarë Keliø eismo taisykliø paþeidimà, áver-tinamà balais, jeigu balø uþ tris (ar daugiau) taisykliø paþeidimus (áskaitantpaskutinájá) suma yra 10 ar daugiau, turinèiam teisæ vairuoti asmeniui turëtøbûti suraðomas vienas administracinio teisës paþeidimo protokolas, ávardijantjame abiejø, t.y. paþeidëjo padaryto paskutiniojo ir ATPK 1302 str. numatyto,administraciniø teisës paþeidimø sudëtis.

Pareiðkëjo teiginys, kad vëliau, nagrinëjant tokià administracinio teisëspaþeidimo bylà, taikytinas ATPK 33 str., skiriant paþeidëjui nuobaudà sank-cijos, nustatytos uþ sunkesnájá ið padarytøjø administraciniø teisës paþeidimø,ribose, nëra tikslus.

Paþymëtina, kad tais atvejais, kai pareiðkëjas padarë Keliø eismo tai-sykliø paþeidimà, ávertinamà balais, ir balø suma (áskaitant ðá paþeidimà) yra10 ar daugiau, negalima laikyti, kad pareiðkëjas padarë daugiau nei vienà pa-þeidimà. Paþeidëjas, pasiekæs deðimties balø ribà ar jà virðijæs, suraðant vienàadministracinio teisës paþeidimo protokolà, kuriame nurodomas paskutinysispadarytas paþeidimas, drauge turi bûti ávertintas kaip sistemingai paþeidinë-jantis Keliø eismo taisykles. Tokiam paþeidëjui turi bûti taikomas ATPK 1302

str. numatytas teisës vairuoti transporto priemones atëmimas.Kritiðkai vertintinas atsakovo atstovo teiginys, kad keliø policininkai

negali þinoti, kiek paþeidëjas turi surinkæs balø, todël negali paþeidimo vieto-je nustatyti, ar paþeidëjui jau turëtø bûti taikomas ATPK 1302 str. numatytasteisës vairuoti transporto priemones atëmimas, ir todël bûtina paþeidimo vie-toje suraðyti administracinio teisës paþeidimo protokolà, o vëliau paaiðkëjus,kad paþeidëjo surinktø balø suma yra 10 ar daugiau, jam turi bûti suraðomasdar vienas administracinio teisës paþeidimo protokolas. Paþymëtina, kad prieðsuraðydami administracinio teisës paþeidimo protokolà uþ Keliø eismo tai-sykliø paþeidimà, ávertinamà balais, paþeidëjo jau turimø balø skaièiø keliøpolicininkai gali suþinoti pasinaudojæ ryðio priemonëmis.

20

Vadovaudamasis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 1 str. 2 p., 49–50 str., CPK 222 str., teismas


Pripaþinti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vi-daus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 ásakymu Nr. 99patvirtintos Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimø bylø tvar-kymo ir teisës aktø taikymo instrukcijos 106.4 punktas prieðtarauja ATPK7 str., 22 str. 2 d., 1302 str.

Sprendimas per 14 dienø gali bûti skundþiamas apeliaciniu skundu Lie-tuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriui per Aukðtesnájá admi-nistraciná teismà.

1.1.3. Dël Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos„Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas

pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 punkto

Administracinë byla Nr. I–5/2001


2001 m. balandþio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø S. Gudyno ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant suinteresuotajam asmeniui A. Likui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà dël vidaus rei-

kalø ministro 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukci-jos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigasir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 punkto atitikimo Darbo sutarties ástatymo29 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ásta-

21

tymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. reikalavi-mams.

Teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi bylà,

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas A. Likas kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teismà praðy-damas pripaþinti atleidimà ið darbo neteisëtu ir ápareigoti Vidaus reikalø mi-nisterijà:

1) gràþinti já á ankstesnes pareigas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu;2) mokëti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam priklausantá dvigubà

darbo uþmokestá;3) perskaièiuoti iðtarnautà laikà iðeitinei paðalpai iðmokëti ir nustatyti já

27 metus 9 mënesius 24 dienas;4) perskaièiuoti kompensacijà uþ nepanaudotas 2000 metø atostogas,

áskaitant laikinojo nedarbingumo laikotarpá;5) iðmokëti jam nesumokëtà 4 mënesiø darbo uþmokesèio dydþio iðeiti-

næ paðalpà.Praðyme jis nurodë, kad vidaus reikalø ministro 2000 m. sausio 17 d.

ásakymu Nr. 20 TE nuo 2000 m. sausio 17 d. buvo atleistas ið tarnybos vidausreikalø sistemoje pagal Statuto 43.2 punktà (suëjus nustatytam amþiui).

Pareiðkëjo manymu, atleidþiant já ið tarnybos, turëjo bûti taikomas Vi-daus reikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtin-tos instrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo ákitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p., o ne Darbo sutartiesástatymo 29 str. 4 d.

Vidaus reikalø ministerijos atstovas nagrinëjant individualià bylà paaið-kino, kad Darbo sutarties ástatymas draudþia darbdavio iniciatyva atleisti dar-buotojà jo laikinojo nedarbingumo metu. Ta pati nuostata pakartota ir Vidausreikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintosinstrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitaspareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 punkte.

Aukðtesnysis administracinis teismas, nagrinëdamas A.Liko praðymà,konstatavo, jog kyla abejoniø dël byloje taikytino teisës akto – Vidaus reikaløministerijos 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukci-jos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigasir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p. teisëtumo, t.y. ar ðiame punkte átvirtinta

22

nuostata, jog neleidþiama pareigûnø atleisti ið tarnybos jø laikinojo nedarbin-gumo laikotarpiu, neprieðtarauja Darbo sutarties ástatymo 29 str. 4 d., nusta-tanèiai, kad neleidþiama darbuotojø atleisti ið darbo jø laikinojo nedarbingu-mo laikotarpiu tuo atveju, kai jis atleidþiamas darbdavio iniciatyva. Taip patteismui kilo abejoniø, ar vidaus reikalø ministro 1994 m. balandþio 20 d. ása-kymu Nr. 332 patvirtinta instrukcija „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo ápareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” yra teisë-tas vieðojo administravimo subjekto priimtas norminis aktas, kadangi ji nebu-vo skelbta Lietuvos Respublikos Seimo leidinyje „Valstybës þinios”, o tai prieð-tarauja ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbi-mo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str.

Todël Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 m. birþelio 5 d. nutarti-mi, remdamasis Administraciniø bylø teisenos ástatymo (1999 m. sausio 14 d.ástatymo Nr. VIII–1029 redakcija) 29 str. 2 d., sustabdë individualios bylos nagri-nëjimà ir ëmësi spræsti norminio administracinio akto teisëtumo klausimà.

2000 m. rugsëjo 19 d. buvo priimti: Lietuvos Respublikos administraci-niø bylø teisenos ástatymo pakeitimo ástatymas, kuriuo patvirtinta nauja Ad-ministraciniø bylø teisenos ástatymo redakcija, Lietuvos Respublikos admi-nistraciniø teismø ásteigimo ástatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsniø pakeitimo ir pa-pildymo ástatymas bei Lietuvos Respublikos administraciniø teismø ásteigi-mo ástatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo ágyvendi-nimo ástatymas, – ásigaliojæ nuo 2001 m. sausio 1 d. (Þin., 2000, Nr. 85–2566,2567, 2568).

Ðiø ástatymø pagrindu vienintele ir galutine instancija byloms dël nor-miniø administraciniø aktø, kuriuos priëmë centriniai valstybinio administra-vimo subjektai, teisëtumo tapo Vyriausiasis administracinis teismas (ABTÁ20 str. 1 d.), todël byla dël Vidaus reikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d.ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimoá pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p.teisëtumo nagrinëjama Vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegijos.

Vidaus reikalø ministerija atsiliepime Vyriausiajam administraciniamteismui pateikë ðiuos argumentus:

1. Vidaus reikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332patvirtintoje instrukcijoje „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, per-këlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” (toliau – Instrukcija)iðdëstytø teisës normø vieta tarnybos vidaus reikalø organuose santykiø regu-liavimui skirtø teisës normø sistemoje apibrëþiama skyriuje Bendrieji nuosta-

23

tai: priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas iratleidimo ið tarnybos tvarkà bei sàlygas nustato Tarnybos Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalø sistemoje statutas, Lietuvos Respublikos darbo ástatymøkodeksas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties ástatymas ir kiti norminiai ak-tai, reguliuojantys darbo teisinius santykius.

2. Dauguma instrukcijos nuostatø buvo perkeltos ið minëtø teisës aktø,jas, taip pat ir nurodytas 43 p., derinant su Darbo sutarties ástatymu.

3. Teismø praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø byløskyriaus teisëjø kolegijos sprendimas administracinëje byloje Nr. 3A–l33/2000;Aukðtesniojo administracinio teismo teisëjø kolegijos sprendimas administ-racinëje byloje Nr. l5–245/2000) apibûdinus kriterijus, kuriais remiantis vie-ðojo administravimo institucijø aktai pripaþástami norminiais bei skelbiami„Valstybës þiniose”, buvo nagrinëjamas Vidaus reikalø ministerijos 1994 m.balandþio 20 d ásakymo Nr. 332 teisëtumo klausimas. Vidaus reikalø ministro2001 m. vasario 15 d. ásakymu Nr. 66 „Dël ásakymø pripaþinimo netekusiaisgalios” ðis ásakymas su vëlesniais jo pakeitimais pripaþintas negaliojanèiu.

Albinas Likas atsiliepime Vyriausiajam administraciniam teismui nuro-do, kad vidaus reikalø ministro ásakymais yra konkretizuojamos vidaus reika-lø sistemos veiklos nuostatos (instrukcijø forma) tam, kad norintys dirbti ardirbantys vidaus reikalø sistemoje pareigûnai þinotø tvarkà, kurios privalolaikytis. Ástatymø pagrindu yra parengiami vidiniai norminiai dokumentai, ku-riuos pasiraðo ministras. Tai yra poástatyminiai norminiai aktai, nustatantysdirbanèiø ar norinèiø dirbti vidaus reikalø sistemoje pareigûnø veiklà, pade-dantys jiems orientuotis gausybëje galiojanèiø ástatymø ir kitø teisës aktø. Jeinebûtø tokiø instrukcijø, atsirastø spraga VRM vidinëje norminëje teisës aktøbazëje ir tai galëtø tapti viena ið prieþasèiø, trukdanèiø pareigûnams vykdytiástatymus. Vidaus reikalø ministro 1994 04 20 ásakymu Nr. 332 patvirtintainstrukcija paðalina teisinio reguliavimo spragas.

Ministro ásakymus pareigûnai privalo vykdyti, o dël jø paskelbimo„Valstybës þiniose” atsako ministerijos teisininkai. Vidaus reikalø ministro1994 04 20 ásakymu Nr. 332 patvirtinta instrukcija nepaskelbta „Valstybësþiniose” dël pastarøjø aplaidumo.

Vidaus reikalø ministro 1993 03 31 ásakymo Nr. 201 „Dël LietuvosRespublikos vidaus reikalø ministerijos darbo reglamento patvirtinimo”, ási-galiojusio nuo 1993 04 01, 5.9 punkte nustatyta, kad VRM Juridinis skyrius(dabar – VRM Teisës departamentas) privalo patikrinti parengtø pasiraðytiministerijos vadovybei norminio pobûdþio dokumentø projektus, jø atitikimà

24

galiojantiems ástatymams. 5.11 punkte nurodoma, jog tuo atveju, jei bus nu-statyta, kad dokumento projektas prieðtarauja galiojantiems ástatymams ar ne-tinkamai áformintas, taip pat jei jame nëra reikiamø vizø ir priedø, toks pro-jektas gràþinamas atsakingam uþ jo paruoðimà pareigûnui nurodytiems trûku-mams paðalinti.

Vidaus reikalø ministras 2001 02 15 ásakymu Nr. 66 panaikino Vidausreikalø ministerijos 1994 04 20 ásakymà Nr. 332 „Dël priëmimo á tarnybà,paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvar-kos”, nenurodydamas jokiø motyvø. Tokiu þingsniu norima uþkirsti galimybæpriimti sprendimà dël norminio akto teisëtumo, taèiau jo atleidimo metu (at-leidimo data – 2000 01 17) ðis ásakymas galiojo ir juo reikëjo vadovautis.

Vidaus reikalø ministerijos 1994 04 20 ásakymu Nr. 332 patvirtintosinstrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitaspareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p. neprieðtarauja Darbo sutartiesástatymo 29 str. 4 dalies nuostatai, nes atleisti pareigûnà ið tarnybos gali tikministras ásakymu, o tai yra tapatu darbdavio iniciatyvai (1991 m. balandþio12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo Nr. 127 „Dël socialiniøgarantijø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams” 21 p., galiojæs iki jo pakeitimo2000 07 12). Vidaus reikalø ministerijos 1994 04 20 ásakymu Nr. 332 patvir-tinta instrukcija nebuvo paskelbta „Valstybës þiniose” tik dël jos paèios aplai-dumo.

Teismo posëdyje A. Likas paaiðkino, kad jo argumentai, svarbûs ðiojebyloje, yra iðdëstyti atsiliepime, pateiktame Vyriausiajam administraciniamteismui. Papildomø argumentø jis neturi.

Teisëjø kolegija


Pripaþástama, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos „Dël pri-ëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimoið tarnybos tvarkos” 43 p. nuostatos: neleidþiama pareigûnø atleisti ið tarny-bos jø laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai nëra darbuotojø kaltës, ir, jei-gu ði nuostata paþeidþiama, uþ laikà nuo atleidimo dienos pareigûnui moka-mas dvigubas darbo uþmokestis, – prieðtaravo ástatymo „Dël Lietuvos Res-publikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos”, priimto1993 m. balandþio 6 d., Nr. I–119, 10 str. ir nustatoma, kad jos netaikomos

25

nuo Vidaus reikalø ministerijos ásakymo priëmimo dienos, t.y. nuo 1994 m.balandþio 20 d. (ABTÁ 115, 116 str.).

Dël bylos nagrinëjimo ribø

Atsiþvelgdama á tai, kad teismas, nagrinëjantis individualià bylà, nuro-dë, jog sprendþiant ginèà taikytinos tik Vidaus reikalø ministerijos 1994 m.balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos „Dël priëmimo átarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarny-bos tvarkos” 43 p. átvirtintos normos: 1) neleidþiama pareigûnø atleisti ið tar-nybos jø laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai nëra darbuotojø kalës; 2) jeiði nuostata paþeidþiama, uþ laikà nuo atleidimo dienos pareigûnui mokamasdvigubas darbo uþmokestis, – kolegija vertina tik jø atitikimà Darbo sutartiesástatymo 29 str. 4 d., nustatanèiai, kad neleidþiama darbuotojø atleisti ið darbojø laikinojo nedarbingumo laikotarpiu tuo atveju, kai jis atleidþiamas darbda-vio iniciatyva, ir Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikosástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. reikalavi-mams.

Dël kriterijø, kuriø pagrindu konstatuojamas akto norminis pobûdis

Byloje yra svarbus Vidaus reikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d.ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimoá pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p.(toliau – Instrukcijos) átvirtintø normø, kaip tam tikrø privalomø elgesio tai-sykliø, vietos teisës aktø sistemoje ávertinimas tuo aspektu, ar ðios privalomoselgesio taisyklës skirtos individualiai neapibrëþtai subjektø grupei, ar tai vidi-nio administravimo veiklai skirtas nenorminis teisës aktas.

Kaip matyti ið Instrukcijos I dalies Bendrieji nuostatai, ji Tarnybos Lie-tuvos Respublikos vidaus reikalø sistemoje statuto, Darbo ástatymø kodekso,Darbo sutarties ástatymo ir kitø norminiø aktø pagrindu nustatë policijos irvidaus tarnybos pareigûnø priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëli-mo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkà.

Pagal ABTÁ 2 str. administraciniai teisës aktai yra dviejø rûðiø: indivi-dualûs ir norminiai. Individualus teisës aktas yra vienkartinis teisës taikymoaktas, skirtas konkreèiam asmeniui ar individualiais poþymiais apibrëþtøsubjektø grupei. Instrukcija nëra skirta konkreèiam asmeniui. Ji neatitinka ir

26

antrosios ðios rûðies aktø poþymiø grupës reikalavimø – taikymo ribojimoindividualiais poþymiais apibrëþtiems subjektams. Vartojama sàvoka „indivi-dualûs poþymiai”, remiantis lingvistinio aiðkinimo metodu, suprantama kaipsavybës, priklausanèios individualiam asmeniui (Dabartinës lietuviø kalbosþodynas. Vilnius. 1993). Tuo tarpu aktas, kuriame átvirtintos elgesio taisyk-lës, skirtos individualiai neapibrëþtai subjektø grupei, pagal ABTÁ yra normi-nis teisës aktas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1994 m.balandþio 20d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcija „Dël priëmimo á tar-nybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarnybostvarkos” nustatë privalomas elgesio taisykles, taikomas visiems policijos irvidaus tarnybos pareigûnams, todël ji yra centrinio valstybinio administravi-mo subjekto priimtas norminio pobûdþio teisës aktas.

Dël Instrukcijos 43 punkto teisëtumo vertinimo

Lietuvos Respublikos 1993 m. balandþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „DëlLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvar-kos” 10 str., galiojusiame Vidaus reikalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d.ásakymo Nr. 332 priëmimo metu, buvo nustatyta, kad ministerijø, departa-mentø ir Vyriausybës ástaigø bei kitø valstybës valdymo institucijø teisës ak-tai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios tei-sës normos, ásigalioja kità dienà po jø paskelbimo „Valstybës þiniose”, jeigupaèiuose teisës aktuose nenustatoma vëlesnë jø ásigaliojimo diena. Ðiamestraipsnyje nurodytø valstybës institucijø priimti teisës aktai negalioja, kol jienepaskelbti „Valstybës þiniose”.

Kadangi dël anksèiau paminëtø argumentø kolegija konstatavo, jog In-strukcijoje átvirtintos elgesio taisyklës savo turiniu atitinka teisës normos sam-pratà, taèiau ðis aktas ástatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas „Valstybësþiniose”, já iðtinka teisinës pasekmës, numatytos Lietuvos Respublikos 1993 m.balandþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitøteisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 10 str. 2 d., – norminis aktas yranegaliojantis. Todël kolegija pripaþásta, jog Lietuvos Respublikos vidaus rei-kalø ministerijos 1994 m. balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos in-strukcijos „Dël priëmimo á tarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitaspareigas ir atleidimo ið tarnybos tvarkos” 43 p. nuostatos: neleidþiama parei-gûnø atleisti ið tarnybos jø laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai nëra dar-buotojø kaltës, ir, jeigu ði nuostata paþeidþiama, uþ laikà nuo atleidimo die-

27

nos pareigûnui mokamas dvigubas darbo uþmokestis, – prieðtaravo ástatymo„Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigalioji-mo tvarkos”, priimto 1993 m. balandþio 6 d., Nr. I–119, 10 str. ir nustato, kadjos netaikomos nuo Vidaus reikalø ministerijos ásakymo priëmimo dienos, t.y.nuo 1994 m. balandþio 20 d.

Kadangi Instrukcija dël anksèiau nurodytø argumentø yra negaliojantisteisës aktas, nëra teisinio pagrindo vertinti 43 p. atitikimo Darbo sutartiesástatymo 29 str. 4 d. átvirtintoms normoms.

Vidaus reikalø ministro 2001 m. vasario 15 d. ásakymu Nr. 66 1994 m.balandþio 20 d. ásakymas Nr. 332 pripaþintas netekusiu galios. Taèiau taineuþkerta kelio ðios bylos nagrinëjimui, nes Albino Liko tarnybos santykiøpasibaigimo metu Instrukcija nebuvo panaikinta ir jo reikalavimai grindþia-mi netinkamu teisës normø taikymu: nurodoma, jog turëjo bûti taikomasInstrukcijos 43 p., o ne Darbo sutarties ástatymo 29 str. 4 d. Todël jos teisë-tumo vertinimas sudaro teisines prielaidas padaryti iðvadas, ar Instrukcijareguliavo A. Liko tarnybos santykius ir turëjo bûti taikoma, ar dël neatitiki-mo ástatymø reikalavimams yra niekinis, nesukeliantis teisiniø pasekmiøaktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 20 str. 1 d. 3 p., 87, 114 ,115, 116 straipsniais, teisëjø kolegija


Pripaþinti, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1994 m.balandþio 20 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos instrukcijos „Dël priëmimo átarnybà, paskyrimo á pareigas, perkëlimo á kitas pareigas ir atleidimo ið tarny-bos tvarkos” 43 p. nuostatos: neleidþiama pareigûnø atleisti ið tarnybos jølaikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai nëra darbuotojø kaltës, ir jeigu ði nuo-stata paþeidþiama, uþ laikà nuo atleidimo dienos pareigûnui mokamas dvigu-bas darbo uþmokestis, – prieðtaravo ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ásta-tymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos”, priimto 1993 m.balandþio 6 d. Nr. I–119, 10 str. ir nustatyti, kad jos netaikomos nuo Vidausreikalø ministerijos ásakymo priëmimo dienos, t.y. nuo 1994 m. balandþio20 d.

Sprendimas galutinis.

28

1.1.4. Dël pareiðkimø iðtirti norminio administracinio aktoteisëtumà nagrinëjimo

Administracinis teismas tiria praðymus, ar norminis administracinisaktas (ar jo dalis) atitinka ástatymà ar Vyriausybës norminá aktà. Nagrinë-jant bylà nustaèius, kad praðyme nurodytas aktas nëra norminis, teismaspriima nutartá nutraukti bylà kaip nepriskirtinà administraciniø teismø kom-petencijai.

Administracinë byla Nr. I 11–3–01/2001

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko A. Baranovo, teisëjø A. Ablingio ir R. Kliðausko,

sekretoriaujant V. Stukaitei,dalyvaujant atsakovo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministeri-

jos atstovui A. Sodoniui, treèiojo suinteresuoto asmens (VPK) atstovamsR. Kvietkovskiui ir E. Tamoðiûnienei, treèiajam suinteresuotam asmeniuiE. Borisovai,

teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo – Vil-niaus apygardos administracinio teismo praðymà iðtirti norminiø administra-ciniø aktø teisëtumà ryðium su individualia byla. Atsakovai – Lietuvos Res-publikos vidaus reikalø ministerija ir Policijos departamentas prie LietuvosRespublikos vidaus reikalø ministerijos. Tretieji suinteresuoti asmenys – Ele-na Borisova ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas.


n u s t a t ë :

Tretysis suinteresuotas asmuo E. Borisova kreipësi á pareiðkëjà su skun-du, kuriame praðë priteisti ið Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisaria-to (VPK) ðeðiø mënesiø darbo uþmokesèiø dydþio iðeitinæ paðalpà. Ji nurodë,kad Vilniaus m. VPK komisaro 2000 m. vasario 28 d. ásakymu Nr. 47 TE buvoatleista ið tarnybos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. liepos

29

29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto „Tarnybos Lietuvos Respublikos vidausreikalø sistemoje statuto” (toliau – Statutas) 43.2. p. (nutarimo 2000 m. vasa-rio 19 d. redakcija) ir tokia paðalpa turëjo bûti jai iðmokëta pagal Darbo sutar-ties ástatymo 40 str. ir Vyriausybës 1991 balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127patvirtintas „Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástai-gø pareigûnams nuostatas” (toliau – Nuostatai).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2000 m. balandþio 17 d.nutartimi kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teismà su praðymu patikrinti,ar Vidaus reikalø ministerijos sekretorës 1999 m. sausio 26 d. iðaiðkinimasNr. 1/222, Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. vasario 9 d.cirkuliaras Nr. 187/1252 bei 2000 m. kovo 7 d. nurodymas Nr. 9 tose dalyse,kuriose iðeitinës paðalpos atleidþiant ið tarnybos pagal Statuto 43.2 punktà(suëjus nustatytam amþiui) mokëjimas siejamas tik su atleidimu ið tarnybosdarbdavio iniciatyva, t.y. paties pareigûno praðymo atleisti ið tarnybos nebu-vimu, bei nurodoma, kad esant tokiam praðymui iðeitinë paðalpa nemokama,atitinka Policijos ástatymo 29 straipsná, Statuto 43 straipsná, Nuostatø 21 punktà(Vyriausybës 1999 01 21 nutarimo Nr. 40 redakcija).

Kolegija konstatuoja, kad Vyriausybë 2000 m. sausio 12 d. nutarimuNr. 40 ið dalies pakeitë Nuostatø 21 punktà ir nustatë, jog „atleidþiant parei-gûnus ið tarnybos darbdavio iniciatyva – suëjus nustatytam amþiui, dël svei-katos bûklës, etatø maþinimo iðmokama dviejø mënesiø darbo uþmokesèiodydþio iðeitinë paðalpa”.

Vidaus reikalø ministerijos sekretorë 1999 m. sausio 26 d. raðtu Nr. 1/222,adresuotu visø vidaus reikalø sistemos padaliniø vadovams, iðaiðkino, jog ið-eitinës paðalpos 21 punkte paminëtais atvejais mokamos tik tada, kai pareigû-nai atleidþiami darbdavio iniciatyva; jeigu pareigûnas pats kreipiasi á darbda-vá, praðydamas já atleisti ið tarnybos suëjus nustatytam amþiui, ásakyme apiejo atleidimà atleidimo motyvu turi bûti nurodytas ne Statuto 43.2 punktas, oStatuto 43.1 punktas (atleidimas ið tarnybos jiems patiems praðant).

Policijos departamento generalinis komisaras 1999 m. vasario 9 d. cir-kuliaru Nr. 187/1252, adresuotu departamento tarnybø, rinktiniø, miestø irrajonø vyriausiøjø policijos komisariatø bei policijos komisariatø vadovams,papildomai iðaiðkino, kad jeigu pareigûnas pats kreipiasi á darbdavá, praðyda-mas já atleisti ið tarnybos suëjus nustatytam amþiui, iðeitinë paðalpa tokiu at-veju nemokama.

Policijos departamento generalinis komisaras 2000 m. kovo 7 d. raðtuNr. 9 nurodë mokëti iðeitines paðalpas atleidþiant ið tarnybos pagal Statuto

30

43.2 punktà darbdavio iniciatyva, t.y. nesant paties pareigûno praðymo, taippat nurodë vadovautis minëtaisiais 1999 m. sausio 26 d. bei 1999 m. vasario9 d. iðaiðkinimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priëjo prie iðvados, kad ðieraðtai turi teisës normø, t.y.privalomo elgesio taisykliø, skirtø plaèiam vidausreikalø sistemos darbuotojø ratui, pobûdá, jiems yra privalomi, praktiðkai tai-komi reguliuojant darbo teisinius santykius, todël laikytini administraciniaisnorminiais aktais.

Ði teismo padaryta iðvada negali bûti laikoma pagrásta dël tokiø prieþas-èiø.

Kolegija konstatuoja, kad pareiðkimø iðtirti norminiø administraciniøaktø teisëtumà nagrinëjimo tvarka ir ypatumai yra nustatyti Lietuvos Respub-likos administraciniø bylø teisenos ástatymo (ABTÁ) 16 skirsnyje. Pagal ðioskirsnio normas nagrinëjimo objektu gali bûti tik norminis administracinisaktas (ar jo dalis). Taigi nagrinëjant ðios kategorijos administracines bylas yrabûtina iðaiðkinti, ar praðyme nurodytas aktas gali bûti laikomas norminiu ad-ministraciniu aktu ABTÁ taikymo prasme.

ABTÁ 2 str. 15 d. apibûdina administraciná aktà kaip administravimosubjekto priimtà teisës aktà, vykdant administravimo funkcijas. Ið ðio apibû-dinimo matyti, kad vienas ið esminiø jo poþymiø yra administravimo funkcijøvykdymas. ABTÁ 15 str. 13 d. pateikta norminio teisës akto sàvoka apibûdinatoká aktà kaip ástatymà, administraciná ar kità teisës aktà, nustatantá elgesiotaisykles, skirtas individualiais poþymiais neapibûdintø subjektø grupei. Aið-kinant sàvokà „norminis teisës aktas” pagal ðiø apibûdinimø kontekstà, dary-tina iðvada, kad norminiu teisës aktu gali bûti laikomas administracinis arkitas teisës aktas, kuris yra priimtas atitinkamo subjekto, vykdant administra-vimo funkcijas, ir kuris nustato skirtas individualiais poþymiais neapibûdintøsubjektø grupei elgesio taisykles. Administravimo subjekto administravimofunkcijas ir jø vykdymo tvarkà nustato atitinkami ástatymai, kiti norminiaiaktai, kuriuose yra nurodytas (pateiktas) tokio subjekto statusas, todël spren-dþiant klausimà, ar aktas yra priimtas, vykdant administravimo funkcijas, bû-tina vadovautis tokiais administravimo subjekto statusà nustatanèiais normi-niais aktais.

Pareiðkëjo praðymo padavimo metu ir praðomø patikrinti jø teisëtumoaspektu aktø taikymo E. Borisovos atþvilgiu metu galiojæ Policijos ástatymas,Statutas, Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. rugpjûèio 6 d. nutarimuNr. 1015 patvirtintos „Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos nuo-

31

statos” nenumatë ir drauge nenustatë Vidaus reikalø ministerijos administra-cijos vadovo – ministerijos sekretoriaus bei Policijos departamento prie Lie-tuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro teisës aið-kinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimus ir duoti ðiais klausimaisprivalomus vykdyti iðaiðkinimus. Taigi darytina iðvada, kad pareiðkëjo praðy-me nurodyti aktai ðiø administravimo subjektø buvo priimti perþengiant jiemssuteiktos kompetencijos ir jiems nustatytø funkcijø ribas. Todël ðitie aktainegali bûti laikomi norminiais administraciniais aktais ABTÁ taikymo pras-me. Dël ðios prieþasties tokiø aktø teisëtumo nagrinëjimas ABTÁ 16 skirsnionuostatø taikymo prasme nëra administraciniø teismø kompetencija.

Byla nutrauktina ABTÁ 101 str. l p. pagrindu. Pareiðkëjas nagrinëjantpagal E. Borisovos skundà iðkeltà bylà turi vadovautis ABTÁ 4 str. nuostato-mis bei prireikus pateikti savo iðaiðkinimà taikytinø ðioje byloje materialinësteisiø normø taikymo klausimais.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 101 str. l p., 102 str. l d.,

n u t a r ë :

Administracinæ bylà nutraukti.

1.1.5. Dël Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d.ásakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos

techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimø statyti irgriauti statinius iðdavimo tvarkos” 26.2 punkto 2 dalies

Administracinë byla Nr. 14 –08/2001



Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininkës N. Piðkinaitës, teisëjø A. Taminsko ir B. Janavièiû-tës,

32

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant atsakovo Aplinkos ministerijos atstovei I. Sabaliûtei,treèiajam suinteresuotam asmeniui R. Breskui ir jo atstovei advokato

padëjëjai I. Maskoliûnaitei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Panevë-

þio apygardos administracinio teismo praðymà dël norminio administracinioakto teisëtumo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas – Panevëþio apygardos administracinis teismas nagrinëjoadministracinæ bylà, kurioje buvo praðoma panaikinti Utenos apskrities virði-ninko ásakymà.

Teismas nutartimi bylos nagrinëjimà sustabdë ir kreipësi á Lietuvos vy-riausiàjá administraciná teismà su praðymu iðtirti, ar aplinkos ministro 1999 m.spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 dël reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimø sta-tyti ir griauti statinio iðdavimo tvarka” patvirtinimo patvirtintos Organizaci-nio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimøstatyti ir griauti statinius iðdavimo tvarkos“ (toliau – Tvarkos) 26.2 punkto 2dalis neprieðtarauja Statybos ástatymo 18 straipsnio 4 daliai.

Pareiðkëjas praðymà grindþia ðiais argumentais: Statybos ástatymo 18straipsnio 4 dalis (1997 m. birþelio 26 d. ástatymo Nr. VIII–326 redakcija) irAplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Tvarkos26 punktas nustato sàraðà atvejø, kai apskrities virðininkas gali atðaukti leidi-mà statyti statiná, taèiau Tvarkos 26.2 punkto 2 dalyje nustatytas papildomasatvejis, kada leidimas statyti gali bûti atðauktas apskrities virðininko ástatymu,kurio nenumato Statybos ástatymas. Pagal Tvarkos 26.2 punkto 2 dalá leidi-mas statyti gali bûti atðaukiamas, kai leidimas iðduotas statytojui pateikus fik-tyvius (suklastotus) dokumentus, o pagal Statybos ástatymo 18 straipsnio 4dalies 2 punktà, jei leidimas statyti ar griauti iðduotas paþeidþiant ástatymà arnustatytà tvarkà, jis atðaukiamas tik teismo sprendimu. Pareiðkëjo nuomone,tarp ðiø teisës normø yra prieðtaravimas. Aplinkos ministras, poástatyminiuaktu nustatæs naujà leidimo statyti atðaukimo atvejá, paþeidë ástatymo virðe-nybës principà.

Rengiant bylà Vyriausiojo administracinio teismo posëdþiui buvo gau-tas atsakovo aplinkos ministro H. Þukausko paaiðkinimas. Jame iðdëstomi ar-

33

gumentai, kad pagal Statybos ástatymo 18 straipsnio 6 dalá Aplinkos minis-terija galëjo nustatyti leidimo statyti ir griauti iðdavimo tvarkà, o tai kartusuteikia teisæ nustatyti ir kitus reikalavimus, vykdant valstybinës statybos prie-þiûros funkcijas.

Vyriausiojo administracinio teismo posëdyje Aplinkos ministerijos at-stovë I. Sabaliûtë ið esmës pakartojo ministro raðytiniame paaiðkinime iðdësty-tus argumentus, taip pat informavo, kad Statybos ástatymas yra pakeistas. Ja-me patikslinta nuostata, kad apskrities virðininkas arba Vyriausybës ágaliotainstitucija gali atðaukti leidimà statyti statiná, jei paaiðkëja, kad jis iðduotasneteisëtai. Ástatymas ásigalios 2001 m. rugpjûèio 1 d.

Treèiojo suinteresuoto asmens R. Breskaus atstovë I. Maskoliûnaitë pa-þymëjo, kad Aplinkos ministerija, nustatydama naujà leidimø statyti statiniusatðaukimo atvejá, iðplëtë Statybos ástatyme nustatytø leidimø statyti statiniusatðaukimo atvejø sàraðà, taip virðydama savo kompetencijà. Ji mano, kad Tvar-kos 26.2 punkto 2 dalis prieðtarauja Statybos ástatymo 18 straipsnio 4 daliai.

Vyriausiasis administracinis teismas


Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Or-ganizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Lei-dimø statyti ir griauti statinius iðdavimo tvarkos” 26 punktas nustato: „Leidi-mà statyti statiná gali atðaukti apskrities virðininkas tik ðiais atvejais:

26.1. kai ástatymø nustatyta tvarka paimamas þemës sklypas (jo dalis)visuomenës reikalams;

26.2. teismo sprendimu, jei leidimas statyti iðduotas paþeidþiant ástaty-mà ar nustatytà leidimø iðdavimo tvarkà;

jei leidimas iðduotas statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) doku-mentus, inspekcijos tarnyba gali já atðaukti ir perduoti medþiagà teisësaugosorganams;

26.3. kai nustatyta tvarka neiðtaisius nukrypimø nuo suderinto bei pa-tvirtinto statinio projekto nusprendþiama paimti statiná valstybës arba savi-valdybës nuosavybën;

26.4. kai dël Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos ástatymo arbasuderinto projekto esminiø paþeidimø atðaukiamas kultûros vertybiø apsau-gos departamento leidimas pertvarkyti nekilojamàjà kultûros vertybæ arba sta-tyti jos teritorijoje [12.4].

34

Pareiðkëjas abejoja, ar Tvarkos 26.2 punkto 2 dalis neprieðtarauja Sta-tybos ástatymo 18 straipsnio 4 daliai.

1996 m. kovo 19 d. buvo priimtas Statybos ástatymas (Þin., 1996, Nr. 32–788), kurio 18 straipsnio 4 dalyje (1997 m. birþelio 26 d. ástatymo Nr. VIII–326, ásigaliojusio nuo 1997 m. liepos 9 d., redakcija; Þin., 1997, Nr. 65– 1551)nustatyta, kad: „Leidimà statyti ar griauti gali atðaukti apskrities virðininkas tiktais atvejais:

1) kai visuomenës reikalams ástatymø nustatyta tvarka paimamas þemëssklypas (jo dalis);

2) teismo sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti iðduotas paþeidþiantástatymà ar nustatytà leidimø iðdavimo tvarkà;

3) kai nustatyta tvarka neiðtaisius nukrypimø nuo patvirtinto statinioprojekto nusprendþiama paimti statiná valstybës ar savivaldybës nuosavy-bën”.

2000 m. rugsëjo 19 d. Seimas priëmë Statybos ástatymo pakeitimo ásta-tymà (Þin., 2000, Nr. 84–2533), kuris ásigalios nuo 2001 m. rugpjûèio 1 d.Ðio ástatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktas jau átvirtino nuostatà, kad „Lei-dimas statyti, rekonstruoti, remontuoti statiná ar atlikti nekilnojamosios kultû-ros vertybës tvarkymo darbus netenka galios: (…) kai paaiðkëjus, kad jis ið-duotas neteisëtai, ypatingos svarbos statinio leidimà atðaukia apskrities virði-ninkas arba Vyriausybës ágaliota institucija, o bet kurio kito statinio – savival-dybës meras (valdyba), apskrities virðininkas arba Vyriausybës ágaliota insti-tucija”.

Bylos nagrinëjimo metu galiojanti Statybos ástatymo 18 straipsnio 4dalies nuostata tokio leidimo statybai atðaukimo pagrindo, koks numatytasnaujoje ástatymo redakcijoje, nenumato.

Pareiðkëjas praðo iðtirti Tvarkos 26.2 punkto 2 dalies atitikimà bûtentðio ástatymo 18 straipsnio 4 punktui.

Vyriausiasis administracinis teismas ir tiria ðios Tvarkos 26.2 punktoatitikimo Statybos ástatymo 18 straipsnio 4 punktui.

Statybos ástatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimø statytiar griauti iðdavimo tvarkà nustato Vyriausybë arba jos ágaliota valstybës val-dþios institucija. Aplinkos ministerijos nuostatø, patvirtintø 1998 m. rugsëjo22 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 1138, 6.31 punktas ápareigoja Aplinkos mi-nisterijà nustatyti tokiø leidimø iðdavimo tvarkà. Atsiþvelgiant á tai, darytinaiðvada, kad Aplinkos ministerija yra subjektas, turintis teisæ nustatyti minëtàtvarkà.

35

Lyginant Statybos ástatymo 18 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos 26 punktenustatytø normø turiná, matyti, kad pagal ástatymo 18 straipsnio 4 dalá apskri-ties virðininkas gali atðaukti leidimà statyti ar griauti tik trimis atvejais. Vie-nas ið jø – teismo sprendimas, jei leidimas statyti iðduotas paþeidþiant ástaty-mà ar nustatytà leidimø iðdavimo tvarkà (Statybos ástatymo 18 straipsnio 4dalies 2 punktas). Pagal Tvarkos 26 punktà leidimà statyti galima atðaukti jauketuriais atvejais. Be 26.2 punkto 1 dalyje nustatyto leidimo atðaukimo „teis-mo sprendimu, jei leidimas statyti iðduotas paþeidþiant ástatymà ar leidimøiðdavimo tvarkà”, 2 dalyje átvirtinta nauja nuostata: „leidimà statyti statinágalima atðaukti (…) jei leidimas iðduotas statytojui pateikus fiktyvius (suklas-totus) dokumentus (…).” Taip administravimo subjektui suteikiama teisë pa-èiam savarankiðkai, be teismo sprendimo, vertinti dokumentus, kuriø pagrin-du iðduotas leidimas statyti, ir nuspræsti dël jø tikrumo.

Ástatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto sàvoka „(…) jei leidimas statytiar griauti iðduotas paþeidþiant ástatymà ar nustatytà leidimø iðdavimo tvarkà”apima ir leidimo iðdavimà statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) doku-mentus, o tam, kad nustatytø tokius paþeidimus, ástatymas reikalauja teismosprendimo.

Aplinkos ministerijos ásakymu patvirtinta Tvarka – poástatyminis aktas,skirtas ágyvendinti teisës normø akto bendrus nurodymus ir negalintis prieðta-rauti tam ástatymui, keisti jo normø turinio ir nustatyti naujø bendro pobûdþioteisës normø. Tai yra konstatavæs ir Konstitucinis Teismas savo nutarimuose(1994 m. sausio 19 d., 1994 m. kovo 16 d. ir kituose).

Aplinkos ministerija, nustatydama Tvarkos 26.2 punkto 2 dalyje naujànormà, paþeidë konstituciná ástatymø virðenybës poástatyminiø aktø atþvilgiuprincipà.

Remdamasis tuo, kas iðdëstyta, teismas daro iðvadà, kad aplinkos mi-nistro 1999 m. spalio 4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarko-mojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimø statyti irgriauti statinius iðdavimo tvarkos” 26.2 punkto 2 dalis prieðtarauja LietuvosRespublikos statybos ástatymo 18 straipsnio 4 daliai.

Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 1 dalá norminis administ-racinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bûti taiko-mas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas ásiteisëjæs administracinioteismo sprendimas dël atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripaþinimoneteisëtu, taèiau ðio straipsnio 2 dalis leidþia teismui, atsiþvelgiant á konkre-èias bylos aplinkybes, ávertinus neigiamà teisiniø pasekmiø tikimybæ, spren-

36

dimu nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis)negali bûti taikomas nuo jo priëmimo dienos.

Vyriausiasis administracinis teismas, atsiþvelgdamas á Panevëþio apy-gardos administracinio teismo administracinæ bylà dël Utenos apskrities vir-ðininko administracijos ásakymo teisëtumo, galimas teisines pasekmes, taikoAdministraciniø bylø teisenos ástatymo 116 straipsnio 2 dalies nuostatà ir nu-stato, kad Tvarkos 26.2 punkto 2 dalis netaikytina nuo jos priëmimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-tymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 2 dalimi ir 117 straips-niu, teisëjø kolegija


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techni-nio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimø statyti ir griauti statinius iðdavi-mo tvarkos” 26.2 punkto 2 dalis prieðtarauja Lietuvos Respublikos statybosástatymo 18 straipsnio 4 daliai ir laikyti jà panaikinta.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio4 d. ásakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techni-nio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimø statyti ir griauti statinius iðdavi-mo tvarkos” 26.2 punkto 2 dalis netaikytina nuo jos priëmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis irneskundþiamas.

Sprendimas skelbiamas „Valstybës þiniose”.

1.1.6. Dël Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1996 m.geguþës 31 d. ásakymu Nr. 511 (2000 m. balandþio 13 d. ásakymo

Nr. 170 redakcija) patvirtintø Transporto priemoniøvalstybinio registravimo taisykliø 21 punkto

Administracinë byla Nr. I2–4/2001



37

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininkës B. Janavièiûtës,

teisëjø A. Taminsko ir N. Piðkinaitës,sekretoriaujant V. Stukaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui A. Sodoniui, treèiajam suinteresuotajam

asmeniui È. Mackelo, vertëjai J. Jaènik,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Aukð-

tesniojo administracinio teismo nutartá dël norminio administracinio akto tei-sëtumo.

Teismas, iðnagrinëjæs bylà,

n u s t a t ë :

Aukðtesnysis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinëdamasadministracinæ bylà pagal È. Mackelo skundà atsakovui VÁ „Regitra” dël ápa-reigojimo áregistruoti transporto priemonæ, 2000 m. birþelio 26 d. nutartimibylà sustabdë ir nutarë iðtirti, ar Vidaus reikalø ministerijos 2000 04 07 ásaky-mu Nr. 170 pakeistø ir nauja redakcija iðdëstytø Transporto priemoniø valsty-binio registravimo taisykliø 21 p. neprieðtarauja Lietuvos RespublikosKonstitucijos 23 str. ir Civilinio kodekso 96 str. 1 d. Teismui kilo abejonë, arðio Taisykliø punkto nuostata, kad sàþiningam ágijëjui gràþinta transportopriemonë gali bûti áregistruota tik tuo atveju, kai ji po teisësaugos instituci-jø patikrinimo (tyrimo) identifikuota, nepaþeidþia savininko teisiø disponuotiir naudotis turtu, átvirtintø minëtose Konstitucijos ir Civilinio kodekso nor-mose.

Atsakovas Vidaus reikalø ministerija pateikë paaiðkinimà dël nagrinëja-mo norminio administracinio akto teisëtumo, kuriame iðreiðkë pozicijà, kadðis aktas yra teisëtas. Savo pozicijà jis motyvavo tuo, kad Valstybës registrøástatymo 2 str. 13 d. nustatyta registravimo sàlyga – objekto identifikavimaspagal individualius poþymius, atskirianèius já nuo kitø vienarûðiø objektø.Ði sàlyga yra bûtina, kitaip registravimas neturëtø prasmës, jà nustatë ástaty-mø leidëjas, o teisæ nustatyti kitus registruojamus duomenis delegavo registrosteigëjui (3 str. 1 d.). Neidentifikuojamos ir dël to neregistruojamos transpor-to priemonës savininko nuosavybës teisë yra ið dalies apribota, taèiau ðá apri-bojimà nustato ne Transporto priemoniø valstybinio registravimo taisykliø 21punktas, bet CK 95 str. 2 d., Valstybës registrø ástatymas, Europos þmogausteisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis.

38

Teismo posëdyje atsakovo atstovas praðë Taisykliø 21 punktà pripaþintiteisëtu, praðymà grindë tais paèiais argumentais, kaip ir raðytiniame paaiðki-nime. Papildomai jis nurodë, kad asmenys privalo nuosavybæ valdyti, ja dis-ponuoti ir naudotis, nepaþeisdami kitø asmenø teisiø ir teisëtø interesø, o trans-porto priemoniø registravimas be jø identifikavimo paþeistø kitø savininkønuosavybës apsaugà.

Treèiasis suinteresuotasis asmuo VÁ „Regitra” teismui atsiøstame paaið-kinime nurodë, kad ji privalo savo veikloje vadovautis Vidaus reikalø minist-ro 2000 04 07 ásakymu Nr. 170 patvirtintomis taisyklëmis, o savo pozicijos dëlðiø taisykliø teisëtumo neiðsakë, atstovas teismo posëdyje nedalyvavo.

Treèiasis suinteresuotasis asmuo È. Mackelo praðë Taisykliø 21 p. pri-paþinti neteisëtu, kadangi galiojant ðiai teisës normai jis negali naudotis auto-mobiliu, nors yra sàþiningas jo ágijëjas.

Teisëjø kolegija


Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1996 m. geguþës 31 d.ásakymu Nr. 511 (2000 m. balandþio 13 d. ásakymo Nr. 170 redakcija) patvir-tintø Transporto priemoniø valstybinio registravimo taisykliø 21 punktà pri-paþástamas teisëtu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. átvirtina nuostatà, kad nuo-savybë nelieèiama ir nuosavybës teises saugo ástatymai.

Civilinio kodekso 96 str. 1 d. nustato, kad savininkas valdo jam priklau-santá turtà, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos ástaty-mus, nepaþeisdamas kitø asmenø teisiø ar teisëtø interesø.

Vidaus reikalø ministro 2000 m. balandþio 7 d. ásakymu Nr. 170 patvir-tinta nauja Transporto priemoniø registravimo taisykliø redakcija. Taisykliø 6punkte átvirtinta nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo áregistruo-ti nuosavybës teise priklausanèias transporto priemones, o 17 punktas nusta-to, kad transporto priemonës gali bûti áregistruojamos patikrinus, ar jø tipas,markë, modelis, spalva, identifikavimo numeris, pagaminimo metai bei kititransporto priemonës registracijos liudijime nurodomi duomenys sutampa suáraðais pateiktuose dokumentuose. Transporto priemonës neáregistruojamos,jei jø tikrinimo metu nustatoma, kad transporto priemonës identifikavimo nu-meris neatitinka nurodyto dokumentuose, yra paþeistas ar turi klastojimo po-þymiø. Tokiu atveju suraðomas transporto priemonës apþiûros aktas ir apie tai

39

informuojama policija. Vëliau tokia transporto priemonë gali bûti áregistruotatik tuo atveju, kai ji po teisësaugos institucijø patikrinimo identifikuota, grà-þinta savininkui (sàþiningam ágijëjui) ir VÁ „Regitra” pateikiamas tai patvirti-nantis dokumentas (Taisykliø 21 p.).

Registruojant bet kokius objektus bûtina nurodyti jø identifikavimo po-þymius, pagal kuriuos tas objektas gali bûti atskirtas nuo kitø vienarûðiø ob-jektø. Pagrindiniu automobilio identifikaciniu poþymiu pripaþástamas jo kë-bulo numeris, kuris nurodomas ir transporto priemonës registracijos liudijimekaip identifikavimo numeris. Todël transporto priemonës identifikaciniam nu-meriui neatitinkant nurodyto dokumentuose, esant paþeistam ar turint klasto-jimo poþymiø, bei po teisësaugos patikrinimo nenustaèius autentiðko identifi-kacinio numerio, ir tokià transporto priemonæ áregistravus, netenkama gali-mybës atskirti jà nuo kitø transporto priemoniø, kuriø kiti poþymiai (tipas,markë, modelis, spalva, pagaminimo metai) sutampa. Esant tokiai situacijainebûtø pasiekti automobiliø registravimo tikslai, todël darytina iðvada, kadneidentifikuotø transporto priemoniø registravimas neleistinas.

Taisykliø 1 p., Keliø eismo taisykliø, patvirtintø Lietuvos RespublikosVyriausybës 1993 m. lapkrièio 29 nutarimu Nr. 883, 30.2 p., Saugaus eismoautomobiliø keliais ástatymo 19 str. draudþia dalyvauti keliø eisme neregist-ruotoms transporto priemonëms. Tai reiðkia, kad neáregistruotos transportopriemonës negalima naudoti pagal jos tiesioginæ paskirtá (kaip susisiekimopriemonës) ir tokiu bûdu ribojama savininko teisë naudotis turtu. Apribojamataip pat ir disponavimo ðiuo turtu teisë, nes neáregistruota transporto priemo-në negali bûti perleidþiama kitiems asmenims. Taèiau Lietuvos RespublikosKonstitucijos 28 str. nustato, kad ágyvendindamas savo teises ir naudodama-sis savo laisvëmis þmogus privalo nevarþyti kitø þmoniø teisiø ir laisviø. Kaipminëta, CK 96 str. 1 d. taip pat numatyta, kad savininkas valdo jam priklau-santá turtà, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos ástaty-mus, nepaþeisdamas kitø asmenø teisiø ar teisëtø interesø.

Leidus registruoti neidentifikuotas transporto priemones, galëtø bûti pa-þeista kitø asmenø nuosavybës teisiø apsauga, kadangi tai apsunkintø vogtøautomobiliø paieðkà ir savininkø nustatymà bei transporto priemoniø gràþini-mà jiems. Transporto priemoniø su pakeistais ir nenustatytais autentiðkais iden-tifikaciniais numeriais registravimas drauge turëtø neigiamos átakos nusikals-tamumo maþinimui, kadangi sudarytø sàlygas vogtoms transporto priemonëmsáteisinti. Toks registravimas taip pat apsunkintø padëtá, sprendþiant þalos, pa-darytos autoavarijos metu kitø asmenø turto, sveikatos suþalojimu ar gyvybës

40

atëmimu, atlyginimo klausimus, kadangi pasunkëtø dalyvavusiø autoavarijo-se automobiliø, o kartu jø valdytojø (kai þalà privalo atlyginti transporto prie-monës, kaip padidinto pavojaus ðaltinio, valdytojas) bei þalà padariusiø as-menø nustatymas. Todël pripaþintina, kad gràþinus savininkui (sàþiningamágijëjui) neidentifikuotà transporto priemonæ, atsisakymas jà registruoti yrateisëtas, nes prieðingu atveju galëtø bûti paþeistos kitø asmenø teisës ir teisëtiinteresai.

Toks automobilio savininkas (sàþiningas ágijëjas) savo paþeistà teisæ nau-dotis automobiliu gali ginti kitais ástatymø nustatytais bûdais, pavyzdþiui, gin-èyti sandorá, kuriuo ágytas automobilis, CK 57 str. ar kitais pagrindais. Paten-kinus toká ieðkiná, jam bûtø gràþinta visa, kà yra perdavæs pagal sandorá antra-jai ðaliai.

Todël teismas daro iðvadà, kad Vidaus reikalø ministerijos 2000 04 07ásakymu Nr. 170 pakeistø ir nauja redakcija iðdëstytø Transporto priemoniøvalstybinio registravimo taisykliø 21 p. neprieðtarauja Lietuvos RespublikosKonstitucijos 23 str. ir Civilinio kodekso 96 str. 1 d. ir yra teisëtas.

Teismas, vadovaudamasis ABTÁ 115 str. 1 d. 1 p.,


Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1996 m. geguþës 31 d.ásakymu Nr. 511 (2000 m. balandþio 13 d. ásakymo Nr. 170 redakcija) patvir-tintø Transporto priemoniø valstybinio registravimo taisykliø 21 punktà pri-paþinti teisëtu.

Sprendimas neskundþiamas.

1.1.7. Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies

Administracinë byla Nr. A7–278/2001

NUTARTIS

2001 m. geguþës 17d.Vilnius

41

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø B. Janavièiûtës ir A. Taminsko,

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant Finansø ministerijos atstovui J. Rëksniui, Kauno apskrities

VMI atstovui J. Polepðaièiui, treèiajam suinteresuotajam asmeniui V. Banda-ravièiui ir jo atstovui advokatui R. Lignugariui,

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal V. Bandaravièiaus firmos „Banvika” apeliaciná skundà dël Aukð-tesniojo administracinio teismo 2000 m. spalio 9 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Vykdant Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. spalio9 d. nutarimà Nr. I–644 „Dël Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamømokesèio laikinojo ástatymo ásigaliojimo” 1990 m. gruodþio 13 d. buvo pri-imtas Lietuvos Respublikos finansø ministerijos ásakymas Nr. 50, kurio 4 punk-te patvirtinta „Individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendrijø pajamødeklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka” (ásakymo 5 priedas). Ðiostvarkos 8 dalyje nustatyta, kad deklaracijos 4 eilutëje rodomos bendrosioskomercinës–ûkinës veiklos áplaukos, gautos uþ realizuotà produkcijà, atliktusdarbus, suteiktas paslaugas, gautos palûkanos uþ iðduotas paskolas bei lëðas,saugomas bankø ástaigose, gautos ekonominës sankcijos ir kitos komercinës–ûkinës veiklos pajamos.

Jonavos rajono apylinkës teismas, nagrinëdamas civilinæ bylà pagal ieð-kovo V. Bandaravièiaus firmos „Banvika” ieðkininá pareiðkimà Kauno apskri-ties valstybinei mokesèiø inspekcijai dël sprendimo panaikinimo, 1999 m.gruodþio 20 d. nutartimi kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teismà praðyda-mas iðtirti, ar Finansø ministerijos 1990 m. gruodþio13 d. ásakymo Nr. 50 5priedas neprieðtarauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 str., Juri-diniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 str., Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos 127 str. 3 d. Civilinë byla buvo sustabdyta.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. sausio 14 d. nutartimi bu-vo konstatuota, kad Jonavos rajono apylinkës teismas á Aukðtesnájá administ-raciná teismà kreipësi dël individualios bylos, todël turëtø bûti iðkilæs konkre-èiø teisës normø, taikytinø atitinkamoje byloje, o ne viso akto, atitikimo ásta-tymams klausimas, todël nutartimi pareiðkëjui Jonavos rajono apylinkës teis-

42

mui buvo pasiûlyta tikslinti praðymà nurodant, kokiø konkreèiø ástatymo priedoteisës normø atitikimas ástatymams turi bûti tiriamas.

Jonavos rajono apylinkës teismas 2000 m. vasario 14 d. priëmë nutartá,kurioje patikslino, kad Aukðtesniojo administracinio teismo praðoma:

1. Iðtirti, ar Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruo-dþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaracijos4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtarauja Fiziniøasmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127straipsnio 3 daliai.

2. Nustatyti, ar po Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mokes-èio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo (1996 m. liepos 2 d.Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildy-mo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo galioja Finansø ministerijos 1990 m. gruo-dþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios (personalinës) ámonës irûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka”.

Pareiðkëjas praðymà grindë tokiais argumentais.V. Bandaravièiaus firma „Banvika” civilinëje byloje praðo panaikinti

Jonavos rajono valstybinës mokesèiø inspekcijos 1998 m. birþelio 8 d. spren-dimo Nr. 14 dalá dël 3346,56 Lt pajamø mokesèio ir dvigubo dydþio baudos –4072,30 Lt. Ðios sumos, ieðkovo teigimu, apskaièiuotos nepagrástai, nes rei-kalavimas átraukti á apmokestinamàsias pajamas gautus delspinigius prieðta-rauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 str., kuris nurodo, kadapmokestinamosios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juri-diniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas ir juridinæ galià turin-èiais dokumentais patvirtintas sànaudas toms áplaukoms gauti, o áplaukos ne-realizacinëms pajamoms priskiriamos pagal Juridiniø asmenø pelno mokes-èio ástatymo 3 str., kurio 7 p. nurodyta, jog á nerealizacines pajamas apskai-èiuojant apmokestinamàjá pelnà neáskaitomos gautos baudos ir delspinigiai.

Ieðkovo atstovas Jonavos rajono apylinkës teismui nurodë, kad bûtinakreiptis á Aukðtesnájá administraciná teismà praðant iðtirti, ar byloje taikomascentrinio vieðojo administravimo subjekto priimtas norminis aktas atitinkaKonstitucijà ir ástatymus – ásakymo 5 priedo 8 dalyje átvirtinta nuostata, joggauti delspinigiai priskiriami prie apmokestinamøjø pajamø. Delspinigius mo-kanti ðalis moka juos ið grynojo pelno, t.y. mokesèiai jau vienà kartà sumokë-ti. Ásakymas Nr. 50 prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str.3 d., kurioje nurodyta, kad mokesèius, kitas ámokas á biudþetà ir rinkliavas

43

nustato ástatymai. Ginèijamas ásakymas nebuvo skelbtas leidinyje „Valstybësþinios”, kurios kitu pavadinimu buvo leidþiamos ir 1990 metais. Taip pat bû-tina iðsiaiðkinti, ar galioja ginèijamo ásakymo 5 priedas po 1996 m. liepos 2 d.Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsniopakeitimo ir papildymo ástatymo Nr. I–1426 priëmimo.

Jonavos rajono apylinkës teismas nutartyje paþymëjo, kad Lietuvos Aukð-èiausiojo Teismo 1999 m. rugsëjo 27 d. nutartyje nurodyta, jog bûtina svars-tyti klausimà, ar po Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsniopakeitimo ir papildymo ástatymo Nr. I–1426 priëmimo galioja Finansø minis-terijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas, o dël norminiø aktøteisëtumo bylas pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymà nagrinëja Aukð-tesnysis administracinis teismas.

V. Bandaravièius ir ámonës atstovas Aukðtesniajame administraciniameteisme nurodë, kad ginèijama ásakymo Nr. 50 5 priedo norma prieðtaraujaFiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 str., Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 ir 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str.3 d., todël turi bûti pripaþinta neteisëta.

Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos atstovas nurodë, kadásakymas Nr. 50 yra teisëtas, ir paaiðkino, jog Finansø ministerijos ásakymasNr. 50 nustato Laikinojo fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo taikymotvarkà remiantis Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 9 d. nutarimu „DëlLietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo ási-galiojimo”. Laikinojo fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 str. yranumatyta, jog juridinio asmens teisiø neturinèiø ámoniø apmokestinamøjø pa-jamø apskaièiavimui yra taikomos Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo5 str. nuostatos. Tuo tarpu Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. –netaikomos.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 m. spalio 9 d. sprendimu:1. Netenkino pareiðkëjo praðymo iðtirti, ar Lietuvos Respublikos finansø

ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nuro-doma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankci-jos” neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai.

2. Pripaþino, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklara-cijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtaraujaFiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams.

44

3. Netenkino pareiðkëjo praðymo nustatyti, ar po Lietuvos Respublikosjuridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildy-mo ástatymo (1996 m. liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo galiojaFinansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Indi-vidualios (personalinës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþ-pildymo ir apskaitos vedimo tvarka”.

Pirmosios instancijos teismo argumentai.Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d.

ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies nuostatos, kad „Deklaracijos 4 eilutëjerodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” atitikimo Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai

Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo (ástatymo1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII–1029 redakcija) 7 straipsnio, kuris nustato Aukð-tesniojo administracinio teismo kompetencijà, 2 d. 1 p. nurodyta, kad Aukð-tesnysis administracinis teismas nagrinëja bylas dël norminiø aktø, kuriuospriëmë centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisëtumo. Ðio ástaty-mo 30 straipsnyje, nustatanèiame teismø teisæ kreiptis á administraciná teismàpraðant iðtirti norminio akto teisëtumà, nurodyta, kad bendrosios kompetenci-jos ar specializuotas teismas turi teisæ sustabdyti bylos nagrinëjimà ir nutarti-mi kreiptis á administraciná teismà praðydamas patikrinti, ar aktas (ar jo dalis)atitinka ástatymà ar Vyriausybës norminá aktà.

Padaryta iðvada, kad ástatyme nenumatyta administracinio teismo teisëtirti centrinio vieðojo administravimo subjekto priimto norminio akto konsti-tucingumo, t.y. jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, klausimà, to-dël ði pareiðkëjo praðymo dalis nepatenkinta.

Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d.ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies nuostatos, kad „Deklaracijos 4 eilutëjerodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” atitikimo Fiziniø asmenø pa-jamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenø pelno mokes-èio ástatymo 3 ir 5 straipsniams

Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ása-kymu Nr. 50 patvirtintos „Individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendri-jø pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarkos” (ásakymo 5priedas) 8 dalyje nustatyta, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos bendrosioskomercinës–ûkinës veiklos áplaukos, gautos uþ realizuotà produkcijà, atliktusdarbus, suteiktas paslaugas, gautos palûkanos uþ iðduotas paskolas bei lëðas,

45

saugomas bankø ástaigose, gautos ekonominës sankcijos ir kitos komercinës–ûkinës veiklos pajamos”.

Iki 2000 m. liepos 31 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos fiziniø asme-nø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 straipsnio redakcijoje (ðis straips-nis buvo pakeistas ástatymu Nr. VIII–1813) buvo nurodoma, kad apmokesti-namosios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniø asme-nø pelno mokesèio ástatymo 5 straipsnyje iðvardytas ir juridinæ galià turin-èiais dokumentais patvirtintas iðlaidas toms áplaukoms gauti. Ðis straipsnisnumato Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 straipsnio, nustatanèio,kokios iðlaidos yra atimamos ið bendrøjø áplaukø apskaièiuojant apmokesti-namàsias pajamas, taikymà, taèiau nei Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ásta-tymo 26 straipsnio redakcijoje, nei Juridiniø asmenø pelno mokesèio 5 straips-nyje nenustatyta, kas sudaro bendràsias áplaukas, o tai reguliuojama ginèija-mo ásakymo 5 priedo 8 dalyje. Todël konstatuota, jog nëra pagrindo teigti,kad ginèijamu ásakymu patvirtinta tvarka, konkretizuojanti, kas sudaro indi-vidualiø ámoniø bendràsias áplaukas, gali prieðtarauti minëtoms ástatymø nuo-statoms, nenustatanèioms bendrøjø áplaukø struktûros.

Iki 2000 m. liepos 31 d. galiojusioje Fiziniø asmenø pajamø mokesèio26 str. redakcijoje nëra nuostatos, numatanèios Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 straipsnio taikymà, todël ginèijamo ásakymo 5 priedo 8 da-lies, nustatanèios, kas sudaro individualiø ámoniø bendràsias áplaukas, atitiki-mo Juridiniø asmenø pelno mokesèio 3 straipsniui klausimas gali kilti tik poLietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo26 straipsnio pakeitimo ástatymo Nr. VIII–1813 ásigaliojimo. 2000 m. liepos31 d. ásigaliojus Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laiki-nojo ástatymo 26 straipsnio pakeitimo ástatymui Nr. VIII–1813, 26 straipsny-je buvo nustatyta, kad apmokestinamosios pajamos nustatomos ið bendrøjøáplaukø atskaièius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 straipsnyjeiðvardytas ir juridinæ galià turinèiais dokumentais patvirtintas sànaudas tomsáplaukoms gauti. Bendrosios áplaukos – tai realizavimo áplaukø ir apmokesti-namø nerealizaciniø áplaukø suma. Áplaukø priskyrimas nerealizacinëms áplau-koms nustatomas pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straips-ná. Naujojoje 26 straipsnio redakcijoje yra detalizuota, kas sudaro bendràsiasáplaukas, ir konkreèiai nurodyta, kad nerealizacinës áplaukos, sudaranèios ben-dràsias fiziniø asmenø áplaukas, nustatomos pagal Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 straipsná, kuriame 1996 m. liepos 12 d. ásigaliojus Juridiniøasmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástaty-

46

mui Nr. I–1426 ávardyta, jog á nerealizacines pajamas apskaièiuojant apmo-kestinamàjá pelnà neáskaitomos gautos baudos ir delspinigiai (4 d. 7 p.). Taigipagal Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástaty-mo 26 straipsnio pakeitimo ástatymu Nr. VIII–1813 pakeistà 26 straipsná irjame nurodytà Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsná skai-èiuojant individualiø ámoniø bendràsias áplaukas á jas neáskaitomos gautosbaudos ir delspinigiai, t.y. ekonominës sankcijos. Taèiau Juridiniø asmenøpelno mokesèio 5 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad nustatant apmokestinamàjá pelnàið bendrøjø ámonës pajamø atimami mokesèiai, rinkliavos bei kitos privalo-mos ámokos, iðskyrus pridëtinës vertës mokestá, mokamà á biudþetà, palûka-nas uþ valstybinio kapitalo naudojimà bei baudas ir delspinigius. Pagal ðiànuostatà ið ámonës realizaciniø pajamø nustatant apmokestinamàjá pelnà neið-skaièiuojami delspinigiai ir baudos, t.y. ekonominës sankcijos, todël skaièiuo-jant individualios ámonës bendràsias áplaukas, kurias sudaro realizacinës irnerealizacinës áplaukos, apskaièiuojamos pagal Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 ir 5 str., áskaitomos gautos ekonominës sankcijos, o tai iryra numatyta ginèijamo ásakymo 5 priedo 8 dalyje.

Todël padaryta iðvada, kad ginèijamo ásakymo 5 priedo 8 dalies nuosta-ta, jog „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos”,neprieðtarauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio 26 str. ir Juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams.

Aukðtesnysis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Res-publikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 dalies 1 punktu, 28–31straipsniais tiria norminiø valdymo aktø, kuriuos priëmë centriniai valstybi-nio administravimo subjektai, teisëtumà, t.y. jø atitikimà ástatymui ar Vyriau-sybës norminiam aktui.

Bylø dël teisës aktø teisëtumo nagrinëjimo pagrindai suformuluoti Lie-tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 64 straipsnyje. Konsta-tuota, jog ðios taisyklës taikytinos ir administraciniø bylø teisenoje. Vienasið norminio akto teisëtumo aspektø pagal ðá ástatymà – tai jo atitikimas aukð-tesnës galios teisës aktuose nustatytai priëmimo, pasiraðymo, paskelbimo arásigaliojimo tvarkai. Ginèijamo ásakymo nepaskelbimo Lietuvos Respubli-kos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þiniose, kurios buvo leidþia-mos 1990 metais, problema buvo nurodyta Jonavos rajono apylinkës teismonutartyje. Konstatuota, kad tiriant ginèijamo ásakymo teisëtumo klausimà bû-tina atsiþvelgti ir á tai, ar ðis ásakymas atitinka aukðtesnës galios teisës aktuosenustatytà priëmimo, pasiraðymo, paskelbimo ir ásigaliojimo tvarkà.

47

Iki Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymøir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandþio 6 d.Nr. I–119) ásigaliojimo nebuvo teisës aktais nustatytos privalomos norminiøaktø skelbimo tvarkos. Ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitøteisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” 2 str. 2 d. nustatyta, kad „Valstybësþiniose” turi bûti skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisës aktai,ministrø, Vyriausybës ástaigø, kitø valstybës valdymo institucijø vadovø ása-kymai ir ásakymais patvirtinti kiti norminiai teisës aktai bei Lietuvos bankovaldybos nutarimai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos nete-kusiomis galios teisës normos. Ðio ástatymo 10 str. 2 d. nustatyta, jog privalo-mai skelbtini teisës aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybës þiniose”.

Padaryta iðvada, jog pagal ðias nuostatas ginèijamas ásakymas patenka áprivalomai skelbtinø ir negaliojanèiø iki oficialaus paskelbimo teisës aktø ka-tegorijà. Taèiau ástatyme „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” nëra nuostatos, kad turi bûti skelbiamiir iki ðio ástatymo ásigaliojimo priimti norminiai teisës aktai. Ástatymo 21 str.numatyta, kad privalomai skelbtini teisës aktai turi bûti pateikti „Valstybësþiniø” redakcijai ne vëliau kaip per 3 dienas nuo jø pasiraðymo.

Ið minëtos 21 str. nuostatos, tiesiogiai nurodanèios, kad teisës aktai turibûti pateikti skelbti per 3 dienas nuo jø pasiraðymo, ir ið to, kad ástatyme nëranuostatø dël iki ástatymo ásigaliojimo priimtø norminiø aktø skelbimo tvar-kos, taip pat vadovaujantis bendruoju teisës principu „ástatymas negalioja at-gal”, padarytina iðvada, kad ginèijamas ásakymas, kuris priimtas 1990 m., t.y.iki ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimoir ásigaliojimo tvarkos” ásigaliojimo, neturëjo bûti privalomai skelbiamas, ojo nepaskelbimas nedaro norminio akto negaliojanèio.

Padaryta iðvada, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies nuostata, jog „Deklaracijos 4eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtarauja Fiziniøasmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams.

Dël Finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 prie-do „Individualios (personalinës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklara-cijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka” galiojimo po Lietuvos Respubli-kos juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papil-dymo ástatymo (1996 m. liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástaty-mo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo.

48

Konstatuota, jog pareiðkëjo praðymas nustatyti, ar po Lietuvos Respub-likos juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir pa-pildymo ástatymo (1996 m. liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèioástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmi-mo galioja Finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5priedas „Individualios (personalinës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø de-klaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka”, galëtø bûti svarstomastik tuo atveju, jei teismas pripaþintø nurodytà tvarkà neteisëta, taèiau teis-mas jau konstatavo, kad ginèijama tvarka neprieðtarauja aukðtesnës galiosteisës aktams.

Todël pareiðkëjo praðymas nustatyti, ar po Lietuvos Respublikos juridi-niø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ásta-tymo (1996 m. liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straips-nio pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo galioja Finansøministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios(personalinës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo irapskaitos vedimo tvarka”, teismo nepatenkintas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo apeliaciniu skundu praðo Aukðtesniojoadministracinio teismo sprendimà panaikinti ir nauju sprendimu:

1. Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklara-cijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” prieðtarauja Fizi-niø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos127 straipsnio 3 daliai.

2. Nustatyti, kad po Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo (1996 m. lie-pos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo irpapildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo negalioja Finansø ministerijos1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios (personali-nës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitosvedimo tvarka”.

Sprendimas neteisëtas, nes teismas neteisingai pritaikë ir iðaiðkino ma-terialinës teisës normas bei paþeidë procesinës teisës normas.

1. Teismas be jokio pagrindo atidëjo ir vilkino bylos nagrinëjimà.2. Buvo priimtas vienoks sprendimas, o raðtu gautas prieðingas spren-

dimas.

49

3. Reikalavimas átraukti á apmokestinamàsias pajamas gautas netesybas– delspinigius prieðtarauja Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mo-kesèio ástatymo 26 str., kuris nurodo, kad apmokestinamosios pajamos nusta-tomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástaty-mo 5 straipsnyje iðvardytas ir juridinæ galià turinèiais dokumentais patvirtin-tas sànaudas toms áplaukoms gauti, o áplaukos nerealizacinëms pajamoms pri-skiriamos pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsná, kurio7 p. nurodyta, kad á nerealizacines pajamas apskaièiuojant apmokestinamàjápelnà neáskaitoma gautos baudos ir delspinigiai. Ðio straipsnio nuostatos yrabendros visø rûðiø ámonëms ir atitinka bendrà principà, kad pajamos du kar-tus neapmokestinamos, nes ámonë, mokanti delspinigius, remdamasi Juridi-niø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. 6 p., negali átraukti jø á sànaudas,t.y. sumoka juos ið grynojo pelno po mokesèiø sumokëjimo. Ðias aplinkybespatvirtina tai, kad ástatymø leidëjas Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástaty-mo 26 str. 1998 m. rugsëjo 29 d. pakeitë numatæs Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 str. taikymà.

4. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos1990 12 13 ásakymas Nr. 50 patenka á privalomai skelbtinø ir negaliojanèiøiki oficialaus paskelbimo teisës aktø kategorijà. Nors ástatymas Nr. I–119 „DëlLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvar-kos” ásigaliojo nuo 1993 04 30, Lietuvos Respublikos finansø ministerijos1990 12 13 ásakymo Nr. 50 5 priedas nebuvo paskelbtas. Bendrasis teisësprincipas yra „ástatymas, pabloginantis asmens padëtá, atgal negalioja”, kuriskonkreèioje situacijoje negali bûti taikomas, nes Lietuvos Respublikos finan-sø ministerija yra ne asmuo, o institucija, pagal savo kompetencijà leidþiantipoástatyminius norminius aktus, taigi ðalys nëra lygios. Neámanoma vadovau-tis norminiu aktu, kuris niekur nebuvo skelbtas ir yra neþinomas. Juo labiaukad 1997 10 27 buvo kreiptasi á Valstybinæ mokesèiø inspekcijà prie Lietu-vos Respublikos finansø ministerijos dël ástatymo taikymo iðaiðkinimo. Vals-tybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos1997 10 07 raðtu Nr. 07–06/6699 perdavë jo paklausimà Kauno miesto vals-tybinei mokesèiø inspekcijai ir jokio savo ásakymo, kuriuo reikëtø vadovau-tis, nenurodë. Kauno VMI 1997 11 20 raðtu Nr. 09–02/388–21948/1 nurodë,kad atsakymo á paklausimà projektà iðsiuntë Valstybinei mokesèiø inspek-cijai prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos. Atsakymas gautas tik1998 06 16, t.y. po to, kai Jonavos rajono mokesèiø inspekcija, patikrinusiámonës veiklà, priskaièiavo nepriemokas ir inspekcijos aktas buvo apskøstasCentriniam mokesèiø administratoriui.

50

5. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 10 09 nutarimuNr. I–644 Finansø ministerijai pavesta nustatyti individualiø ámoniø patentoformà ir jo ásigijimo tvarkà, deklaracijos formà, jos uþpildymo bei apskaitosvedimo formà. Lietuvos Respublikos finansø ministerijai nesuteikta teisë nu-statyti mokesèius, todël 1990 12 13 ásakymas Nr. 50 prieðtarauja Juridiniøasmenø pelno mokesèio ástatymo 5 bei 3 str. ir Fiziniø asmenø pajamø mokes-èio ástatymo 26 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 3 d., ku-rioje nurodyta, kad mokesèius, kitas ámokas á biudþetus ir rinkliavas nustatoLietuvos Respublikos ástatymai.

Finansø ministerija atsiliepime teismui nurodo, jog:1. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 10 09 nutarimo

Nr. I–644 „Dël Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikino-jo ástatymo ásigaliojimo” 5.3 punktu Finansø ministerijai buvo pavesta nustatytiFizinio asmens teises turinèiø individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniøbendrijø bei kitas pajamas gaunanèiø asmenø pajamø deklaracijos formà, josuþpildymo bei apskaitos vedimo tvarkà. Vykdydama ðá nutarimà, Finansø mi-nisterija 1990 12 13 ásakymu Nr. 50 (toliau – Ásakymas) patvirtino individualiø(personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendrijø pajamø deklaracijos formà (4 Ásaky-mo priedas) ir jos uþpildymo bei apskaitos vedimo tvarkà (5 Ásakymo priedas).

2. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 ir 27 straips-niuose iki 1998 m. buvo nustatytas tik Juridiniø asmenø pelno mokesèio ásta-tymo 5 straipsnio taikymas. Kaip nustatomos bendrosios áplaukos, ðis ástaty-mas nereglamentavo ir nuorodos á Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo3 straipsná, apibrëþiantá juridiniø asmenø bendrøjø pajamø nustatymo tvarkà,nebuvo. Tik 1998 09 29 Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymol, 2, 9. 24, 26. 26 (1), 27. 28. 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 straipsniø pakeitimo irpapildymo 331 straipsniu ástatymu Nr. VIII–865 buvo átvirtinta nuostata, kadáplaukø priskyrimas realizavimo ir apmokestinamoms nerealizacinëms áplau-koms nustatomas pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsná(ði nuostata jau taikoma apskaièiuojant individualiø (personaliniø) ámoniø beiûkiniø bendrijø 1998 metø apmokestinamàsias pajamas).

3. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. jau nuo 1996 m.liepos 12 d. buvo numatyta, kad á nerealizacines pajamas, apskaièiuojant ap-mokestinamàjá pelnà, neáskaitomos gautos baudos ir delspinigiai (3 str. 7 p. –1996 07 02 Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. I–1426). Taèiau ði nuostata,apskaièiuojant juridinio asmens teisiø neturinèiø ámoniø nerealizacines áplau-

51

kas, negalëjo bûti taikoma iki 1998 m., nes tik 1998 m. rugpjûèio 29 d. ástaty-mu átvirtinta nuoroda á Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str.

Dël minëtø aplinkybiø akivaizdu, kad svarstyti ásakymo 5 priedo 8 da-lies atitikimà Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. iki 1998 m.rugpjûèio 29 d. nëra pagrindo (Ástatymo 3 str. nuostatos dël nerealizaciniøpajamø netaikomos nustatant juridiniø asmenø teisiø neturinèiø ámoniø ben-dràsias áplaukas). Atkreiptinas dëmesys ir á tai, kad iki 1998 m. rugpjûèio 29 d.Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinasis ástatymas nereglamentavo netgibendrøjø áplaukø nustatymo bûdo – tik po minëto pakeitimo buvo nustatyta,kad bendrosios áplaukos – tai realizavimo áplaukø ir apmokestinamø nereali-zaciniø áplaukø suma. Dël ðios prieþasties Ásakymo 5 priedo 8 dalies, kuriojereglamentuojama, kas sudaro bendràsias áplaukas, negalima laikyti prieðta-raujanèia Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo nuostatoms iki1998 m. rugpjûèio 29 d.

V. Bandaravièiaus firmoje „Banvika” tikrintas 1996 01 01 – 1997 12 31laikotarpio fiziniø asmenø pajamø mokesèio apskaièiavimo ir sumokëjimoteisingumas. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymas nereglamentavo ju-ridinio asmens teisiø neturinèiø ámoniø bendrøjø áplaukø nustatymo.

Finansø ministerijos nuomone, Ásakymo 5 priedas neprieðtarauja Lietu-vos Respublikos Konstitucijos 127 str. 3 d. (Mokesèius, kitas ámokas á biu-dþetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos ástatymai). Fiziniø asmenøpajamø mokestis ir jo apskaièiavimo pagrindas (apmokestinamosios pajamos)átvirtintas ástatyme. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinajame ástatymeátvirtinti ir apmokestinamøjø pajamø nustatymo principai: „Apmokestinamo-sios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniø asmenø pel-no mokesèio ástatymo 5 straipsnyje iðvardytas ir juridinæ galià turinèiais do-kumentais patvirtintas iðlaidas toms áplaukoms gauti”, “nustatant apmokesti-namàsias pajamas, be ðio ástatymo 26 straipsnyje nurodytø iðlaidø, taip patatimamos sumos, iðvardytos Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 6straipsnyje (ta paèia dalimi ir ta paèia tvarka)”. Ástatymas reglamentuoja tiktai, kokios áplaukos nepriskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (nusta-tant apmokestinamàsias pajamas atimamos ið bendrøjø áplaukø). Tuo tarpu kaspriskiriama bendrosioms áplaukoms, ástatyme nereglamentuojama. Pati sàvo-ka „bendrosios áplaukos”, aiðkinama naudojantis kalbiniu teisës aiðkinimobûdu, reiðkia visas (bendras) gautas pinigø sumas (áplaukas). Taigi Ásakymo 5priedo 8 dalis tik detalizuoja vienà ið bendrøjø áplaukø kategorijø – gautasekonomines sankcijas, todël negali prieðtarauti Konstitucijos 127 str. 3 d.

52

2000 m. kovo 28 d. Finansø ministro ásakymu Nr. 70 „Dël Lietuvos Respub-likos finansø ministro 1999 m. vasario 11 d. ásakymo Nr. 33 „Dël LietuvosRespublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 37 straips-nio 6 dalies nuostatø ágyvendinimo” dalinio pakeitimo” Individualios (persona-linës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitosvedimo tvarka (5 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansø ministe-rijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymu Nr. 50, pripaþinta netekusia galios.

Nagrinëdama Ásakymo 5 priedo 8 dalies nuostatø teisëtumà, Finansøministerija atkreipë dëmesá á teisëkûros procedûrø trûkumus 1996 metais –Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnyje átvirtinant nuostatà,kad á juridiniø asmenø pelno mokesèiu apmokestinamà pelnà nepatenka gau-tos ekonominës sankcijos, analogiðka nuostata, siekiant ámoniø – mokesèiømokëtojø lygiateisiðkumo principo ágyvendinimo, turëjo bûti átvirtinta ir Fizi-niø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str. Finansø ministerijosnuomone, 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies nuostatoslaikotarpiu, uþ kurá atliktas ámonës „Banvika” fiziniø asmenø pajamø mokes-èio apskaièiavimo ir sumokëjimo teisingumo patikrinimas, neprieðtaravo neiFiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo, nei Juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatymo nuostatoms.

V. Bandaravièius ir jo atstovas advokatas R. Lignugaris apeliacinës ins-tancijos teismo posëdyje praðë pirmosios instancijos teismo sprendimà pa-naikinti ir nauju sprendimu pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos finansøministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kurnurodoma, jog „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominëssankcijos” prieðtarauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straips-niui, Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams, Konsti-tucijos 127 str. 3 d.

Finansø ministerijos atstovas J. Rëksnys praðë apeliaciná skundà at-mesti ir iðdëstë atsiliepime nurodytus argumentus.

Kauno apskrities Valstybinës mokesèiø inspekcijos atstovas J. Polep-ðaitis praðë apeliaciná skundà atmesti, o Aukðtesniojo administracinio teismo2000 m. spalio 9 d. sprendimà palikti nepakeistà. Jis nurodë, jog teismaspadarë teisingas iðvadas konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos finan-sø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kurnurodoma, jog „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sank-cijos” neprieðtarauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straips-niui, Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams.

53

Teisëjø kolegija


V. Bandaravièiaus firmos „Banvika” apeliacinis skundas patenkinamasið dalies.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. spalio 9 d. sprendimaspakeièiamas.

Sprendimo dalis, kuria nepatenkintas pareiðkëjo praðymas iðtirti, arLietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymoNr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomosgautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos 127 straipsnio 3 daliai, panaikinama.

Pripaþástama, jog Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m.gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklara-cijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” prieðtarauja Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir netaikoma nuo Kon-stitucijos ásigaliojimo dienos, t.y. nuo 1992 m. lapkrièio 2 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripaþinta, kadLietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymoNr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomosgautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtaravo Fiziniø asmenø pajamø mo-kesèio ástatymo 26 straipsniui (ástatymo 26 straipsnio redakcijos, galiojusiosiki 1998 09 29 ástatymo Nr. VIII–865, ásigaliojimo), Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams, ir nepatenkintas pareiðkëjo praðymasnustatyti, ar po Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mokesèio ásta-tymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo (1996 m. liepos 2 d. Juri-diniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymoástatymo Nr. I–1426) priëmimo galioja Finansø ministerijos 1990 m. gruo-dþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios (personalinës) ámonës irûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka”,paliekama nepakeista.

Dël teismo sprendimo neteisëtumo aiðkinant Administraciniø bylø tei-senos ástatymo, priimto 1999 m. sausio 14 d., 30 str. átvirtintas normas

Pirmosios instancijos teismas netenkino praðymo iðtirti, ar LietuvosRespublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5priedo 8 dalies nuostata, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…)

54

ekonominës sankcijos” atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127straipsnio 3 dalá, konstatavæs, jog Administraciniø bylø teisenos ástatymo 30straipsnyje, reglamentuojanèiame teismø teisæ kreiptis á administraciná teismàsu praðymu iðtirti norminio akto teisëtumà, nurodyta, kad bendrosios kompe-tencijos ar specializuotas teismas turi teisæ nutartimi kreiptis á administracináteismà praðydamas patikrinti, ar toks aktas (ar jo dalis) atitinka ástatymà arVyriausybës norminá aktà, o tai reiðkia, kad ástatyme nenumatyta administra-cinio teismo teisë tirti administravimo subjekto priimto norminio akto atitiki-mo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimà.

Toks ABTÁ 30 str. normø vertinimas yra ydingas ið esmës.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. átvirtinta principinë nuostata,

jog negalioja joks ástatymas ar kitas teisës aktas, prieðingas Konstitucijai.Teisinius valstybës pagrindus nustatanèio aukðèiausiojo pagal savo pa-

dëtá teisës ðaltiniø sistemoje akto, paprastai vadinamo Pagrindiniu ástatymu,eliminavimas vertinant vieðojo administravimo subjekto priimto norminio po-bûdþio akto teisëtumà reikðtø akivaizdø alogizmà teisës taikymo praktikoje irtiesioginá Konstitucijos 7 str. átvirtintos normos, jog kiekvienas ðalyje priima-mas teisës aktas turi atitikti Konstitucijà, paþeidimà.

Todël pabrëþiama, kad prieðingai nei sprendime nurodë pirmosios ins-tancijos teismas, atliekant tyrimà, ar Lietuvos Respublikos finansø ministeri-jos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma,kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” ne-prieðtarauja Fiziniø asmenø pajamø mokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridi-niø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams, pirmiausia patikri-namas ðio akto konstitucingumas, t.y. ar jis neprieðtarauja Lietuvos Respubli-kos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai.

Ginèijamas norminis aktas buvo priimtas 1990 m. gruodþio 13 d. Lietu-vos Respublikos Konstitucija ásigaliojo 1992 m. lapkrièio 2 d. Taèiau Lietu-vos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 505 priedo 8 dalyje átvirtintos normos individualioje byloje, nagrinëjamoje teis-me, taikomos 1996 m. sausio 1 d. – 1997 m. gruodþio 31 d. laikotarpiu susi-formavusiems mokesèiø teisiniams santykiams reguliuoti. Todël kolegija at-lieka tyrimà, ar centrinio vieðojo administravimo subjekto priimtas norminisaktas atitiko Konstitucijos 127 str. 3 d. átvirtintà normà nuo jos ásigaliojimomomento.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta,kad mokesèius nustato Lietuvos Respublikos ástatymai. O Konstitucijos 67 str.

55

15 p. átvirtinta: „Seimas nustato valstybinius mokesèius ir kitus privalomusmokëjimus”. Kaip pabrëþë Konstitucinis Teismas 1998 m. spalio 9 d. nutari-me dël Lietuvos Respublikos akcizø ástatymo 13 str. pirmosios dalies 2 punk-to ir ðio straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitu-cijai, „ðiomis Konstitucijos normomis yra ne tik átvirtinta Seimo prerogatyvanustatyti mokesèius, bet ir nustatyta, kokia teisës akto forma toks teisinis re-guliavimas atliekamas. Taigi mokesèius gali nustatyti tik ástatymas”.

Fiziniø asmenø pajamø mokestá, kurá moka fiziniai asmenys ir juridinioasmens teisiø neturinèios individualios ámonës, nustatë Fiziniø asmenø paja-mø mokesèio laikinasis ástatymas, priimtas 1990 m spalio 5 d. Ðio ástatymo26 str. yra nurodoma, kad juridinio asmens teisiø neturinèiø individualiø (per-sonaliniø) ámoniø apmokestinamosios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplau-kø atskaièius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas irjuridinæ galià turinèiais dokumentais patvirtintas iðlaidas (straipsnio redakci-joje, galiojusioje iki 1997 06 30), sànaudas (straipsnio redakcijoje, galioju-sioje nuo 1997 07 01 iki 1997 12 31) toms áplaukoms gauti.

Paþymëtina, kad bendrøjø ámonës áplaukø nustatymo tvarka Fiziniøasmenø pajamø mokesèio laikinajame ástatyme nebuvo reglamentuota iki1998 m. rugsëjo 29 d. ástatymo Nr. VIII–865, kuriuo pakeistas 26 str., ásiga-liojimo.

Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ása-kymas Nr. 50, kurio 4 punktu patvirtinta „Individualiø (personaliniø) ámo-niø ir ûkiniø bendrijø pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimotvarka” (ásakymo 5 priedas), buvo priimtas vykdant Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 9 d. nutarimo „Dël Lietuvos Res-publikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo ásigaliojimo”5.3 punkto reikalavimus. Ðios tvarkos 8 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos 4eilutëje rodomos bendrosios komercinës–ûkinës veiklos áplaukos, gautosuþ realizuotà produkcijà, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, gautos palû-kanos uþ iðduotas paskolas bei lëðas, saugomas bankø ástaigose, gautos eko-nominës sankcijos ir kitos komercinës–ûkinës veiklos pajamos. Taigi akivaiz-du, kad Tvarkos 8 d. nustatyta deklaruojamø ámonës bendrøjø áplaukø – ap-mokestinamojo objekto apskaièiavimui reikðmingo ámonës veiklos rezultato,struktûra.

Mokestis yra suprantamas kaip mokesèio ástatyme mokesèio mokëtojuinustatyta piniginë prievolë valstybei, kurios tikslas gauti pajamø valstybës(savivaldybës) funkcijoms vykdyti. Laikantis tokio apibrëþimo, nes bûtent ði

56

mokesèio samprata buvo átvirtinta vëliau priimtame Mokesèiø administravi-mo ástatyme, galima padaryti iðvadà, kad piniginë prievolë reiðkia ne tik tari-fà, prievolës dydá pinigine iðraiðka, bet ir apmokestinimo objektà, kurio nu-statymui pagal ástatymà yra reikðmingos ámonës bendrosios áplaukos ir sànau-dos toms áplaukoms gauti. Jeigu mokesèio objekto – apmokestinamøjø paja-mø nustatymui reikalinga ástatyminë forma, suprantama, jog ástatymas turiapibrëþti ir jø struktûrinæ sudëtá – bendrøjø áplaukø bei sànaudø toms áplau-koms gauti turiná.

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinasis ástatymas nustatë tik sànau-dø áplaukoms gauti struktûrà pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástaty-mo 5 str. átvirtintas taisykles (ástatymo 26 str.), o bendrøjø áplaukø, reikðmin-gø apskaièiuojant fiziniø asmenø pajamø mokesèiu apmokestinamàsias ámo-nës pajamas, struktûros neapibrëþë. Gaunamos ekonominës sankcijos prie ben-drøjø ámonës áplaukø, reikðmingø apskaièiuojant fiziniø asmenø pajamø mo-kesèiu apmokestinamàsias ámonës pajamas, priskirtos centrinio vieðojo ad-ministravimo subjekto norminio pobûdþio aktu.

Todël yra pagrindas konstatuoti, jog paþeista konstitucinë norma dëlteisinio reglamentavimo formos reikalavimø mokesèiø prievoliniams santy-kiams reguliuoti, o dël to pripaþástama, jog Lietuvos Respublikos finansøministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kurnurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominëssankcijos” prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3daliai.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. negalioja joksástatymas ar kitas teisës aktas prieðingas Konstitucijai, Lietuvos Respublikosfinansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis,kur nurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominëssankcijos”, negali bûti taikoma nuo Konstitucijos ásigaliojimo dienos, t.y. nuo1992 m. lapkrièio 2 d.

Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d.ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalies nuostatos, kad „Deklaracijos 4 eilutëje ro-domos gautos (…) ekonominës sankcijos” atitikimo Fiziniø asmenø pajamømokesèio ástatymo 26 straipsniui, Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo3 ir 5 straipsniams

Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ása-kymo Nr. 50, patvirtintos Individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendri-

57

jø pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarkos (ásakymo 5priedas) 8 dalyje, kaip jau minëta, nustatyta, kad „Deklaracijos 4 eilutëje ro-domos bendrosios komercinës–ûkinës veiklos áplaukos, gautos uþ realizuotàprodukcijà, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, gautos palûkanos uþ iðduotaspaskolas bei lëðas, saugomas bankø ástaigose, gautos ekonominës sankcijos irkitos komercinës–ûkinës veiklos pajamos”.

Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástaty-mo 26 straipsnio redakcijose, galiojusiose iki 1998 09 29 ástatymo Nr. VIII–865, ásigaliojimo nurodoma, kad apmokestinamosios pajamos nustatomos iðbendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5straipsnyje iðvardytas ir juridinæ galià turinèiais dokumentais patvirtintas sà-naudas (iðlaidas – straipsnio, galiojusio iki 1997 06 30, redakcija) toms áplau-koms gauti. Taèiau bendrøjø áplaukø struktûros ar Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 str. nustatytos bendrøjø áplaukø skaièiavimo tvarkos tai-kymo pagrindø fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 straips-nis nenumatë.

Nesant teisinio pagrindo neturinèiø juridinio asmens teisiø ámoniø ben-drøjø áplaukø, reikðmingø nustatant apmokestinamas fiziniø asmenø pajamømokesèiu pajamas, skaièiavimui taikyti Juridiniø asmenø pelno mokesèio ásta-tymo 3 str., negali bûti ir prieðtaravimo tarp skirtingus teisinius santykius re-guliuojanèiø teisës normø: Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str.taikomas realizacinëms ir nerealizacinëms pajamoms, reikðmingoms apskai-èiuojant juridiniø asmenø pelno mokesèiu apmokestinamàjá pelnà, nustatyti;to paties ástatymo 5 str., kurio nuostatos taikomos ir fiziniø asmenø pajamømokesèiu apmokestinamoms juridinio asmens teisiø neturinèioms ámonëms,apibrëþia ámonës kaðtø ir iðlaidø, atimamø apskaièiuojant apmokestinamàjápelnà (pajamas), struktûrà; tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansø ministeri-jos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalyje yra apibûdinamabendrøjø áplaukø, reikðmingø apskaièiuojant fiziniø asmenø pajamø mokesèiuapmokestinamas juridinio asmens teisiø neturinèiø ámoniø pajamas, struktûra.

Dël teismo sprendime iðdëstytø nepagrástø argumentø

Teismas sprendime nurodë, kad pagal Lietuvos Respublikos fiziniø as-menø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 straipsnio pakeitimo ástaty-mu Nr. VIII–1813 pakeistà 26 straipsná, remiantis Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 str. skaièiuojant individualiø ámoniø bendràsias áplau-kas á jas neáskaitomos gautos baudos ir delspinigiai. Juridiniø asmenø pelno

58

mokesèio 5 str. 1 d. 6 p. nurodoma, kad nustatant apmokestinamàjá pelnà, iðbendrøjø ámonës pajamø atimami mokesèiai, rinkliavos bei kitos privalo-mos ámokos (…), iðskyrus pridëtinës vertës mokestá, mokamà á biudþetà,palûkanas uþ valstybinio kapitalo naudojimà bei baudas ir delspinigius. Pa-daryta iðvada, kad pagal ðià nuostatà ið ámonës realizaciniø pajamø, nusta-tant apmokestinamàjá pelnà, neiðskaièiuojami delspinigiai ir baudos, t.y. eko-nominës sankcijos, todël skaièiuojant individualios ámonës bendràsias áplau-kas, kurias sudaro realizacinës ir nerealizacinës áplaukos, apskaièiuojamospagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 ir 5 str., áskaitomos gau-tos ekonominës sankcijos, o tai ir yra numatyta ginèijamo ásakymo 5 priedo8 dalyje.

Juridiniø asmenø pelno mokesèio 5 str. 1 d. 6 p. yra nurodoma, jog áiðlaidas, maþinanèias apmokestinamàsias pajamas, neáskaitomos mokesèiomokëtojo sumokëtos baudos ir delspinigiai. Tokia ástatymo leidëjo pozicijaturi akivaizdø loginá pagrindimà – aplaidi ûkinë–komercinë veikla, dël toyra mokamos baudos bei delspinigiai, t.y. prievoliø nevykdymas arba netin-kamas jø vykdymas negali sudaryti sàlygø apmokestinamoms pajamoms su-maþinti.

Pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. gaunamos ið kitøsubjektø baudos ir delspinigiai negali bûti priskiriami prie ámonës realizavi-mo pajamø, kaip nurodë teismas. Ðios ekonominiø sankcijø pavidalu gautosáplaukos pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. redakcijà,ásigaliojusià nuo 1996 m. liepos 13 d., nelaikomos ir nerealizacinëmis paja-momis, reikðmingomis apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalyje nustatyta, kad „Deklaracijos 4 eilutëjerodomos gautos (…) ekonominës sankcijos”, o tai reiðkia ið esmës skirtingàteisiná reguliavimà, nei anksèiau paminëtas Juridiniø asmenø pelno mokesèioástatymo 3 str. redakcijoje, ásigaliojusioje nuo 1996 m. liepos 13 d.

Taigi pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatymo nuostatas.

Dël ginèijamo teisës akto atitikimo aukðtesnës galios teisës aktuosenustatytai priëmimo, pasiraðymo, paskelbimo ar ásigaliojimo tvarkai

Teisës aktø teisëtumo vertinimas apima ir atitikimo aukðtesnës galiosteisës aktuose nustatytai priëmimo, pasiraðymo, paskelbimo ar ásigaliojimotvarkai tyrimà.

59

Ginèijamo ásakymo nepaskelbimo Lietuvos Respublikos AukðèiausiosTarybos ir Vyriausybës þiniose, kurios buvo leidþiamos 1990 metais, proble-ma nurodyta pareiðkëjo Jonavos rajono apylinkës teismo nutartyje.

Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ása-kymas Nr. 50 priimtas galiojant Laikinajam Pagrindiniam Ástatymui (pripa-þintam netekusiu galios 1992 11 06 ástatymu), kuriame nebuvo nuostatos dëlnorminiø aktø galiojimo juos paskelbus.

Kadangi iki ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandþio 6 d., Nr. I–119)ásigaliojimo nebuvo teisës aktais nustatytos privalomos ministerijø priimamønorminiø aktø skelbimo tvarkos, ginèijamas ásakymas ágijo norminio akto sta-tusà nuo jo pasiraðymo dienos.

Dël praðymo nustatyti, ar po Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo (1996 m.liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimoir papildymo ástatymas Nr. I–1426) priëmimo galioja Finansø ministerijos1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios (personali-nës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitosvedimo tvarka”

Pagal ABTÁ 29 str. 2 d. (ástatymo 1999 m. sausio 14 d. redakcija), obûtent ðios procesinës normos pagrindu buvo kreiptasi á Aukðtesnájá administ-raciná teismà, ir ABTÁ 7 str. 2 d. 1 p. administraciniai teismai nustato, ar vie-ðojo administravimo subjekto priimtas norminio pobûdþio teisës aktas yrateisëtas, t.y. ar jis neprieðtarauja aukðtesnës galios norminiams aktams: Kon-stitucijai, ástatymams ir Vyriausybës nutarimams. Ðiuo atveju praðoma nusta-tyti akto galiojimo faktà dël mokestiniø santykiø teisinio reguliavimo pasikei-timø, o ne ávertinti, ar jis neprieðtarauja Lietuvos Respublikos juridiniø asme-nø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsniui 1996 m. liepos 2 d. ástatymo Nr. I–1426 redakcijoje. Toks praðymas nepagrástas ir negali bûti tenkinamas.

Finansø ministro 2000 m. kovo 28 d. ásakymu Nr. 70 „Dël LietuvosRespublikos finansø ministro 1999 m. vasario 11 d. ásakymo Nr. 33 „Dël Lie-tuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 37straipsnio 6 dalies nuostatø ágyvendinimo” dalinio pakeitimo” „Individualios(personalinës) ámonës ir ûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo irapskaitos vedimo tvarka” (5 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos finan-sø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymu Nr. 50, pripaþinta netekusiagalios.

60

Taèiau tai neuþkerta kelio ðios bylos nagrinëjimui, nes ginèijamo nor-minio akto teisëtumo vertinimas sudaro teisines prielaidas padaryti iðvadas,ar jo pagrindu atsiradusios mokestinës prievolës yra teisëtos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas vil-kino bylà, be pagrindo atidëdamas nagrinëjimà.

Ðá faktà patvirtinanèiø aplinkybiø nenustatyta. Byla iðnagrinëta antrameposëdyje. Pirmasis atidëtas sutapus dviejø bylø nagrinëjimo laikui.

Niekuo nepagrástas ir tvirtinimas, kad buvo priimtas prieðingas sprendi-mas nei ðiuo metu ginèijamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 115–117 str., 139 str.,140 str. 1 d. 3 p., teisëjø kolegija

n u t a r ë :

V. Bandaravièiaus firmos „Banvika” apeliaciná skundà patenkinti iðdalies.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. spalio 9 d. sprendimà pa-keisti.

Sprendimo dalá, kuria nepatenkintas pareiðkëjo praðymas iðtirti, arLietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymoNr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomosgautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos 127 straipsnio 3 daliai, panaikinti.

Pripaþinti, jog Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruo-dþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaraci-jos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” prieðtarauja Lietu-vos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai, ir netaikoma nuo Kon-stitucijos ásigaliojimo dienos, t.y. nuo 1992 m. lapkrièio 2 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalá, kuria pripaþinta, kadLietuvos Respublikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymoNr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad „Deklaracijos 4 eilutëje rodomosgautos (…) ekonominës sankcijos” neprieðtaravo Fiziniø asmenø pajamø mo-kesèio ástatymo 26 straipsniui (ástatymo 26 straipsnio redakcijos, galiojusiosiki 1998 09 29 ástatymo Nr. VIII–865, ásigaliojimo), Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 ir 5 straipsniams, ir nepatenkintas pareiðkëjo praðymasnustatyti, ar po Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø pelno mokesèio ásta-tymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo (1996 m. liepos 2 d. Juri-

61

diniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymoástatymo Nr. I–1426) priëmimo galioja Finansø ministerijos 1990 m. gruo-dþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedas „Individualios (personalinës) ámonës irûkinës bendrijos pajamø deklaracijos uþpildymo ir apskaitos vedimo tvarka”,palikti nepakeistà.

Nutartis galutinë ir kasacine tvarka neskundþiama.

1.1.8. Dël teismo iðlaidø atlyginimo administracinëje byloje pagalpraðymà iðtirti norminio administracinio akto teisëtumà

Teismo sprendimas byloje dël norminio akto teisëtumo netraktuotinaskonkreèios proceso ðalies naudai priimtu sprendimu ABTÁ 44 straipsnio 1dalyje átvirtintos normos prasme.

Todël administracinëse bylose dël praðymø iðtirti norminiø administra-ciniø aktø teisëtumà ðaliø turëtos teismo iðlaidos negali bûti atlyginamos.

Administracinë byla Nr. A7– 278/2001

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø B. Janavièiûtës ir A. Taminsko,

teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo treèiojo suintere-suoto asmens Viktoro Bandaravièiaus praðymà dël teismo iðlaidø atlyginimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, 2001 m.geguþës 8 d. apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pagal V. Ban-daravièiaus firmos „Banvika” apeliaciná skundà dël Aukðtesniojo administra-cinio teismo 2000 m. spalio 9 d. sprendimo byloje dël norminio akto teisëtu-mo, ið dalies patenkino apeliaciná skundà, pakeitë pirmosios instancijos teis-mo sprendimà ir pripaþino, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedo 8 dalis, kur nurodoma, kad

62

„Deklaracijos 4 eilutëje rodomos gautos (…) ekonominës sankcijos” prieðta-rauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai.

Administracinë byla dël norminio administracinio akto – Lietuvos Res-publikos finansø ministerijos 1990 m. gruodþio 13 d. ásakymo Nr. 50 5 priedonuostatø teisëtumo iðtyrimo buvo pradëta pagal praðymà iðtirti norminá admi-nistracinio akto teisëtumà dël individualios bylos – á Aukðtesnájá administra-ciná teismà buvo kreiptasi Jonavos rajono apylinkës teismo 2000 m. vasario14 d. nutartimi civilinëje byloje pagal pareiðkëjo V. Bandaravièiaus firmos„Banvika” skundà dël Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijossprendimo panaikinimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. Bandaravièius Vyriausiajam administ-raciniam teismui pateikë praðymà dël teismo iðlaidø ðioje administracinëjebyloje atlyginimo.

Teisëjø kolegija


V. Bandaravièiaus praðymas dël teismo iðlaidø atlyginimo netenkinamas.ABTÁ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso ðalis, kurios naudai priimtas

sprendimas, turi teisæ gauti ið kitos ðalies savo iðlaidø atlyginimà.ABTÁ II skyriaus pirmojoje dalyje, reglamentuojanèioje administraci-

niø bylø nagrinëjimo pirmàja instancija bendràsias taisykles, 88 str. iðvardy-tos teismo sprendimo rûðys, kurios siejamos su pareiðkëjo skundo (praðymo)reikalavimo iðsprendimu, t.y. atmesti arba patenkinti skundà.

ABTÁ ðeðioliktojo skirsnio, kuriame nustatytos pareiðkimø iðtirti normi-niø administraciniø aktø teisëtumà nagrinëjimo specialios taisyklës, 115 str.numatyta, kad teismas, iðnagrinëjæs toká praðymà, gali pripaþinti skundþiamànorminá aktà teisëtu arba já pripaþinti prieðtaraujanèiu ástatymui ar Vyriausy-bës norminiam aktui ir laikyti já panaikintu, t.y. tokiø bylø tikslas yra ne pa-reiðkëjo individualaus reikalavimo, susijusio su jo teisiø paþeidimu, iðspren-dimas, bet norminio administracinio akto teisëtumo ávertinimas, sudarantisprielaidas iðspræsti individualià bylà (jei praðymas dël norminio administraci-nio akto teisëtumo paduotas individualioje byloje). Todël teismo sprendimastokiose bylose negali bûti traktuojamas konkreèios proceso ðalies naudai pri-imtu sprendimu ABTÁ 44 str. 1 d. normos prasme.

Iðdëstytø motyvø ir paminëtø teisës normø pagrindu darytina iðvada,kad administracinëse bylose dël praðymø iðtirti norminiø administraciniø aktø

63

teisëtumà teismo iðlaidos negali bûti atlyginamos, todël V.Bandaravièiaus pra-ðymas netenkinamas.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 45 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r ë :

Treèiojo suinteresuoto asmens V. Bandaravièiaus praðymo dël teismoiðlaidø atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundþiama.

1.1.9. Dël Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d.ásakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos

techninio reglamento STR 1.07.01:1999 20 punkto

Administracinë byla Nr. I8–7/2001



Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko R. Kliðausko, teisëjø A. Ablingio ir A. Baranovo,

sekretoriaujant R. Barysaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei I. Sabaliûtei, treèiojo suinteresuoto as-

mens M. Straèkaièio atstovui advokatui M. Kukaièiui,teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Klaipëdos m. apy-

linkës teismo 2000 m. rugsëjo 5 d. nutartá dël praðymo iðtirti Lietuvos Res-publikos aplinkos ministro 1999 10 04 ásakymu Nr. 316 patvirtinto organiza-cinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimøstatyti ir griauti iðdavimo tvarka” teisëtumà.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

64

E. Bertaðienë kreipësi á Klaipëdos m. apylinkës teismà, praðydama ápa-reigoti daugiabuèio gyvenamojo namo bendrasavininká M. Straèkaitá duotijai notariðkai patvirtintà sutikimà árengti gyvenamojo namo palëpëje gyvena-màjà patalpà, jà áregistruojant jos nuosavybës teise.

Klaipëdos m. apylinkës teismas, nagrinëdamas ðià bylà, 2000 09 05 nu-tartimi nutarë praðyti iðtirti aplinkos ministro 1999 10 04 ásakymu Nr. 316patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.07.01:1999 teisëtumà. Tai motyvavo tuo, kad minëto akto 20 punkte iðdës-tytos nuostatos dël privalomai bûtino notariðkai patvirtinto bendrasavininkiøsutikimo statytojui ásirengti patalpas ir jas ásiregistruoti nuosavybës teise, ne-atitinka CK 44 str. reikalavimø, nes tokiu atveju asmuo, duodantis toká sutiki-mà, praranda teisæ á savo nuosavybës dalá. Toks nuosavybës dalies atsisaky-mas yra dviðalis sandoris, kurio formos sudarymo taisyklës, numatytos CK44 str., prieðtarauja minëto akto nuostatoms.

Kolegija konstatuoja, kad skundþiama norminio akto – Organizaciniotvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999, patvirtinto ap-linkos ministro 1999 10 04 ásakymu Nr. 316 (toliau – STR), dalis (20 punk-tas) atitinka CK 44 str. reikalavimus.

Ið Klaipëdos m. apylinkës teismo nutarties, kuria praðoma iðtirti STR20 p. teisëtumà, turinio matyti, kad teismas savo abejonæ dël ðio akto teisëtu-mo grindþia remdamasis CK 44 str.

CK 44 str., reglamentuojantis notarinës sandoriø formos privalomumà,nustato bendrà taisyklæ, pagal kurià, nesant specialaus ástatymo nurodymo,notarinë forma sandoriui nëra privaloma.

Skundþiamo STR 20 p. nustatyta, kad statytojui leidimas statyti statináar keisti jo paskirtá yra iðduodamas be kitø reikiamø dokumentø, turint ir no-tariðkai patvirtintà bendrasavininkiø sutikimà, kuriame turi bûti nurodyta, kadðie sutinka, jog statytojas ásirengtø patalpas ir savo vardu áregistruotø nuosa-vybës teises á ðias patalpas.

Tokiu bûdu, neiðeinant ið teismo nutartyje pateiktø argumentø, kuriaisgrindþiama abejonë dël STR 20 p., ribø, teisëtumo, yra nustatomas ðios bylosnagrinëjimo dalykas – ar STR 20 p. reikalavimas statytojui pateikti notariðkaipatvirtintà bendrasavininkiø sutikimà atitinka CK 44 str. nuostatas (ABTÁ 112str. 1 d., 113 str.). Ið STR 1 p. matyti, kad ðio reglamento paskirtis yra nusta-tyti leidimø statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius arba keisti sta-tiniø ar savarankiðkai naudojamø jø daliø paskirtá iðdavimo tvarkà, t.y. juoreguliuojamos tam tikros sàlygos nekilnojamojo turto srityje, kuriø buvimas

65

gali sukurti, pakeisti ar panaikinti teises á nekilnojamàjá turtà statytojui ir ki-tiems asmenims. Viena ið tokiø sàlygø ir yra notariðkai patvirtintas bendrasa-vininkiø sutikimas, jei statinys priklauso dviem ar daugiau savininkø.

Nors STR ðio bendrasavininkiø sutikimo ir neávardija kaip sandorio,taèiau ið ðio sutikimo suformuoto turinio – bendrasavininkiui reikia sutikti,kad statytojas ásirengtø patalpas ir jas áregistruotø savo nuosavybe, t.y. jis turiatsisakyti dalies savo nuosavybës teisiø, sukuriant nuosavybës teisæ á nekilno-jamàjá turtà statytojui, matyti, jog ðis sutikimas savo esme atitinka sandoriosàvokà, numatytà CK 40 str.

Tokiu bûdu aptariamo sutikimo formai turi bûti taikomi tie patys reika-lavimai, kurie yra numatyti ir atskirø sutarèiø sudarymo formai (CK antrasisposkyris).

Ástatymu (CK 255, 2551, 282 str.) nustatyta, kad tiek atlygintinës, tiekneatlygintinës sutartys dël nekilnojamojo turto perleidimo turi bûti notariðkaipatvirtintos.

Ið to darytina iðvada, kad skundþiamame norminiame akte numatytasreikalavimas dël tokio pobûdþio sutikimø notarinio patvirtinimo atitinka CK44 str. reikalavimus.

Dël to skundþiamas STR 20 punktas pripaþintinas teisëtu.Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø

bylø teisenos ástatymo 115 str. 1 d. 1 p.,


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 10 04 ásakymu Nr. 316patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.07.01:1999 dvideðimtà punktà pripaþinti teisëtu ir Klaipëdos m. apylinkësteismo praðymà dël jo panaikinimo atmesti.

1.1.10. Dël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1992 m.spalio 9 d. raðto Nr. 03–41 „Dël muito mokesèiø uþ

importuojamus alkoholinius gërimus” 2 dalies

Praneðëjas S. Gudynas Administracinë byla Nr. I10–09/2001Teisëja D. Kutrienë

66


Vilnius2001 m. birþelio 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko S. Gudyno, teisëjø G. Kryþevièiaus ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant R. Barysaitei,dalyvaujant Lietuvos Respublikos finansø ministerijos atstovams E. Pet-

raitienei ir J. Rëksniui, treèiøjø suinteresuotøjø asmenø atstovams I. Janavi-èiui ir K.A. Purvinskui,

vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Vilniausapygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos praðymà dël nor-minio akto teisëtumo.


n u s t a t ë :

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinëjo civilinæ bylà pa-gal pareiðkëjo UAB „aKRRa” ir suinteresuotojo asmens Vilniaus apskritiesvalstybinës mokesèiø inspekcijos apeliaciná skundà dël Vilniaus miesto pir-mojo apylinkës teismo sprendimo byloje pagal pareiðkëjo UAB „aKRRa” skun-dà dël Vilniaus miesto valstybinës mokesèiø inspekcijos sprendimo panaiki-nimo.

Skundu UAB „aKRRa” praðë panaikinti Vilniaus miesto valstybinës mo-kesèiø inspekcijos 1997 m. rugpjûèio 18 d. sprendimo dalá, kuria patvirtintasvalstybinës mokesèiø inspekcijos pareigûnës nurodymas pervesti á biudþetà2548 litus individualaus akcizo mokestá ir dvigubo dydþio ðio mokesèio bau-dà – 5168 litus. Toks nurodymas duotas dël to, kad UAB „aKRRa” 1993metais be dokumentø pirko alkoholiniø gërimø uþ 9170 litø ir nesumokëjoindividualaus akcizo (muito) mokesèio áveþamiems á Lietuvos Respublikà spi-rito, degtinës ir kitiems gaminiams. Savo praðymà UAB „aKRRa” motyvavotuo, kad pagal 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos laikinàjá muitøtarifø ástatymà Nr. 1–1029, akcizus á biudþetà moka prekiø gamintojai ir im-portuotojai. UAB „aKRRa” neáveþë á Lietuvos Respublikos teritorijà Valsty-binës mokesèiø inspekcijos pareigûnës akte nurodytø alkoholiniø gërimø. Ðiuos

67

gërimus bendrovë ásigijo ið asmenø Lietuvos Respublikos teritorijoje, todëlneturi uþ juos mokëti individualaus akcizo (muito) mokesèio ir baudos uþ ðiomokesèio nesumokëjimà.

Lietuvos Respublikos finansø ministerija 1992 m. spalio 9 d. raðtuNr. 03–41 „Dël muitø mokesèiø uþ importuojamus alkoholinius gërimus” nu-statë, kad atskiri gyventojai, ámonës ir organizacijos, áveþanèios alkoholiniusgërimus bei pateikianèios jais prekiauti kitoms nepriklausomai nuo nuosavy-bës formø ámonëms, privalo perduoti joms dokumentø nuoraðus apie indivi-dualaus akcizo (muito) sumokëjimà á valstybës biudþetà. Tuo atveju, jei ne-pateikiami dokumentai apie muito sumokëjimà á biudþetà uþ nuo 1992 m.spalio 1 d. priimtus alkoholinius gërimus, já sumoka prekiaujanti ámonë.

Todël pareiðkëjas – Vilniaus apygardos teismas praðë iðtirti, ar LietuvosRespublikos finansø ministerijos 1992 m. spalio 9 d. raðto Nr. 03–41 „Dëlmuito mokesèiø uþ importuojamus alkoholinius gërimus” 2 dalies nuostata,kad individualaus akcizo (muito) mokestá uþ alkoholinius gërimus, priimtusnuo 1992 m. spalio 1 d., turi sumokëti gërimais prekiaujanti ámonë, atitinkaLietuvos Respublikos laikinojo muitø tarifø ástatymo, priimto 1991 m. sausio31 d., Nr. I–1029, 1, 5 ir 6 straipsniø nuostatas.

Lietuvos Respublikos finansø ministerija atsiliepime teismui nurodë, kadlaikinojo muitø tarifø ástatymo 1 straipsnis numatë muitø tarifus iðveþamomsir gabenamoms tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijà prekëms bei ki-toms vertybëms nustatymo, muitø taisykliø sistemos sudarymo ir taikymo tvar-kà. Pagal ðio ástatymo 4 straipsná visos á Lietuvos Respublikos teritorijà ar iðjos teritorijos gabenamos prekës ir kitos vertybës turi bûti apmokestinamos.Taèiau konkretus mokesèio mokëtojas nenurodytas. Pagal Laikinojo muitøtarifø ástatymo 2 straipsná muitø tarifus pagal prekiø ir kroviniø pobûdá, ap-skaièiavimo metodus bei tarifø struktûrà tvirtina Lietuvos Respublikos Vy-riausybë. Vyriausybë 1991 m. geguþës 28 d. nutarimu Nr. 216 „Dël alkoholi-niø gërimø gamybos bei prekybos jais” Finansø ministerijai pavedë nustatytiakcizà uþ áveþamus á Lietuvos Respublikà alkoholinius gërimus. O Vyriausy-bës 1991 m. gruodþio 10 d. nutarimu Nr. 541 „Dël apyvartos mokesèio pakei-timo á bendràjá akcizà” Finansø ministerijai buvo pavesta nustatyti akcizo ap-skaièiavimo ir mokëjimo tvarkà, terminus bei lengvatas ir nustatyti atskiromsprekëms individualius akcizus. Finansø ministerijos 1992 m. spalio 9 d. raðtoNr. 03–41 2 dalyje nebuvo nustatytas naujas muitø tarifas, o preziumuojama,kad nepateikus dokumento, árodanèio muito uþ áveþtus alkoholinius gërimussumokëjimà, muito mokestá uþ áveþamus alkoholinius gërimus privalo sumo-

68

këti prekiaujanti ámonë. Finansø ministerijos nuomone, ði nuostata neprieðta-rauja paminëtiems norminiams aktams.

UAB „aKRRa” atstovas teismo posëdyje pakartojo ðios bendrovës skun-de teismui iðdëstytus argumentus.

Vyriausiasis administracinis teismas


Lietuvos Respublikos laikinojo muitø tarifø ástatymo (1991 m. sausio31 d. redakcija Nr. I–1029) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Res-publikos muitø tarifas – tai susistemintas mokesèiø, kuriais apmokestinamosiðveþamos, áveþamos ir gabenamos per Lietuvos Respublikos teritorijà pre-kës bei kitos vertybës, normø rinkinys. Muitø tarifus pagal prekiø ir kroviniøpobûdá, apskaièiavimo metodus bei tarifø struktûrà tvirtina Lietuvos Respub-likos Vyriausybë. Ðio Ástatymo 5 straipsnis nustatë, kad muitø tarifai rengia-mi, nustatomi, panaikinami ir keièiami laikantis ðio ástatymo ir tvarkos, kuriànustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë. O 6 straipsnyje nustatyta, kad pa-gal prekiø ir kroviniø pobûdá taikomi ðie muitai:

1) iðveþamieji – mokami uþ iðveþamas ið Lietuvos Respublikos prekesir kitas vertybes;

2) áveþamieji – mokami uþ áveþamas á Lietuvos Respublikà prekes irkitas vertybes;

3) sezoniniai – mokami tam tikrà laikotarpá iðveþant arba áveþant kaikurias prekes ir kitas vertybes.

Ið paminëtø normø turinio matyti, kad 1991 m. sausio 31 d. priimtasLietuvos Respublikos laikinasis muitø tarifø ástatymas Nr. I–1029 numatë,kad turi bûti apmokestinamos muito mokesèiu iðveþamos, áveþamos ir gabe-namos per Lietuvos Respublikos teritorijà prekës ir kitos vertybës. Ðiame Ásta-tyme nëra tiesiogiai ávardyti muito mokëtojai uþ iðveþamas, áveþamas ar ga-benamas per Lietuvos Respublikos teritorijà prekes ir kitas vertybes. Taèiau,atsiþvelgiant á tai, kad muito mokestis yra piniginë prievolë valstybei uþ im-portuojamas ir eksportuojamas prekes, darytina iðvada, kad ði prievolë tenkaasmenims, iðveþantiems, áveþantiems ar gabenantiems per Lietuvos Respub-likos teritorijà prekes ir kitas vertybes. Ði prievolë ástatymo nenumatyta pre-kiaujanèiai Lietuvos ámonei, kuri prekiø á Lietuvos Respublikos teritorijàneáveþë. Lietuvos Respublikos finansø ministerija 1992 m. spalio 9 d. raðtuNr. 03–41 nustaèiusi, kad tuo atveju, jei nepateikiami dokumentai apie muito

69

sumokëjimà á biudþetà uþ nuo 1992 m. spalio 1 d. priimtus alkoholinius gëri-mus, já sumoka prekiaujanti ámonë, nustatë alkoholiniais gërimais prekiaujan-èiai ámonei prievolæ, kuri jai nenumatyta ástatymo. Lietuvos Respublikos Vy-riausybë 1991 m. geguþës 28 d. nutarimu Nr. 216 ir 1991 m. gruodþio 10 d.nutarimu Nr. 541 pavedë Finansø ministerijai nustatyti akcizà uþ áveþamus áLietuvos Respublikà alkoholinius gërimus, akcizo apskaièiavimo ir mokëji-mo tvarkà bei terminus. Taèiau nei ástatymu, nei Vyriausybës nutarimaisFinansø ministerijai nebuvo pavesta nustatyti akcizo mokëtojus, nenumatytusástatyme. Todël Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1992 m. spalio 9 d.raðto Nr. 03–41 „Dël muito mokesèiø uþ importuojamus alkoholinius gëri-mus” 2 dalies nuostata, jog nepateikus dokumentø apie muito sumokëjimà ábiudþetà uþ nuo 1992 m. spalio 1 d. priimtus alkoholinius gërimus, já sumokaprekiaujanti ámonë, pripaþintina prieðtaraujanèia Lietuvos Respublikos 1991m. sausio 31 d. Laikinojo muitø tarifø ástatymo Nr. 1–1029 2, 5 ir 6 straipsniønuostatoms ir laikytina panaikinta nuo priëmimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 115 str. 1 d. 2 p., 116 str.2 d. ir 117 str., teisëjø kolegija


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1992 m. spa-lio 9 d. raðto Nr. 03–41 „Dël muito mokesèiø uþ importuojamus alkoholiniusgërimus” 2 dalies nuostata, jog nepateikus dokumentø apie muito sumokëji-mà á biudþetà uþ nuo 1992 m. spalio 1 d. priimtus alkoholinius gërimus, jásumoka prekiaujanti ámonë, prieðtarauja Lietuvos Respublikos 1991 m. sau-sio 31 d. Laikinojo muitø tarifø ástatymo Nr. I–1029 2, 5 ir 6 straipsniams irlaikyti jà panaikinta nuo priëmimo dienos.

Ðis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galuti-nis ir neskundþiamas.

70

1.2. Administraciniø teisës paþeidimø bylos

1.2.1. Vienos veikos kvalifikavimas ir pagal ATPK, ir pagalBK (ATPK 85 str. 2 d. ir BK 234 str. 1 d.)

BK 234 str. dispozicija yra formalios sudëties, atsakomybei pagal ðástraipsná atsirasti uþtenka paties neteisëto ðaunamojo ginklo laikymo, neðio-jimo ir panaðaus fakto. BK 234 str. dispozicija neapima tø atvejø, kai tokiuneteisëtu ðaunamojo ginklo naudojimu yra padaromi ir kiti neteisëti veiks-mai, uþ kuriuos yra numatyta atsakomybë kituose norminiuose aktuose.

Kadangi neteisëtoje medþioklëje panaudojamas ðaunamasis ginklas, ðiaveika pasikësinama á du skirtingus ástatymais saugomus objektus – visuome-nës saugumà ir vieðàjà tvarkà (BK 10 skirsnis) bei aplinkos apsaugà (ATPK7 skirsnis), t.y. minëta veika tuo paèiu metu buvo padaryti du neteisëti veiks-mai – nusikaltimas ir administracinis teisës paþeidimas.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 2998–01/2001praneðëjas R. KliðauskasPirmosios instancijos teismoteisëjas G. Poðkus


2001 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko R. Kliðausko, teisëjø N. Piðkinaitës ir R. Pilièiausko,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pa-gal Ðiauliø regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciná skundà dëlÐiauliø apygardos administracinio teismo 2000 m. gruodþio 5 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjà Akmenës r. aplinkos apsaugos agentûra 2000 09 08 nubaudëpagal ATPK 85 str. 2 d. 1150 Lt bauda su graiþtvinio ðautuvo ir ðaudmenø

71

konfiskavimu uþ tai, kad 2000 09 07 apie 21 val. Akmenës r., prie Spaigiøkaimo esanèiame miðke, pareiðkëjas kartu su dviem nenustatytais asmenimisdalyvavo neteisëtoje medþioklëje, panaudojant graiþtviná ðautuvà, kuriuo bu-vo iððauti penki ðûviai.

Pareiðkëjas teismo praðë jam paskirtà nuobaudà panaikinti, nes jis ne-teisëtoje medþioklëje nedalyvavo, graiþtvinis ðautuvas buvo ne jo, o kito as-mens. Jis ávykio metu grybavo, groþëjosi gamta.

Teismas 2000 12 05 sprendimu pareiðkëjo skundà patenkino ir bylà nu-traukë, nesant ávykio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Tai motyvavo tuo, kad proto-kolas ir nutarimas dël savo neiðsamumo neatitinka ástatymo reikalavimø.Neárodyta, kad pareiðkëjas dalyvavo neteisëtoje medþioklëje bei turëjo ðautu-và, nes nenustatyti kiti ðioje neteisëtoje medþioklëje dalyvavæ asmenys, kuriøatþvilgiu yra sustabdyta baudþiamoji byla. Liudytojas J. Isajevas galëjo ir ne-matyti pareiðkëjo rankose ðautuvo, nes jau buvo tamsus paros metas.

Apeliaciniu skundu Ðiauliø rajono aplinkos apsaugos departamentas pra-ðo teismo sprendimà panaikinti ir priimti naujà sprendimà, kuriuo bûtø atmes-tas S. Vaièiulio skundas.

Nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepagrástas ir neteisëtas. PagalMedþioklës taisykliø 44.1 p. draudþiama bûti medþioklës plotuose su me-dþioklës árankiais, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisës medþioti.Ið S. Vaièiulio paaiðkinimø matyti, kad jis dalyvavo medþioklëje kitø asmenøkvietimu, kad ðie asmenys ir medþiojo, t.y. ðaudë. Tai, kad S. Vaièiulis turëjoðautuvà, árodyta liudytojo J. Isajevo parodymais. Paties S. Vaièiulio parody-mai yra prieðtaringi ir nenuoseklûs. Nepaþeista ir protokolo bei nutarimo su-raðymo ir priëmimo tvarka, t.y. ðie procesiniai dokumentai yra teisëti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dël teismo iðvadø

neatitikimo faktiniø bylos aplinkybiø, t.y. netinkamo procesiniø normø pritai-kymo (ABTÁ 142 str. 1 d.), priimant byloje naujà sprendimà (ABTÁ 140 str.1 d. 2 p.).

Pagal ATPK 297 str. teismas, nagrinëdamas skundà dël nutarimo admi-nistracinio teisës paþeidimo byloje, privalo patikrinti priimto nutarimo teisë-tumà ir pagrástumà.

Tikrinant nutarimo pagrástumà yra nustatinëjama ar administracinio tei-sës paþeidimo protokole ir nutarime iðdëstytos iðvados dël paþeidëjo kaltësatitinka faktines bylos aplinkybes, t.y. byloje surinktus árodymus (ATPK256 str.).

72

Árodymø ávertinimas, nuo kurio priklauso tinkamas faktiniø bylos aplin-kybiø nustatymas, turi atitikti ATPK 257 str. reikalavimus, t.y. árodymø áverti-nimas turi bûti pagrástas visapusiðku, iðsamiu ir objektyviu visø bylos aplin-kybiø viseto iðnagrinëjimu.

Ið teismo sprendimo matyti, kad teismas priëjo iðvadà, jog yra neárody-tas administracinio teisës paþeidimo fakto buvimas, t.y. administracinio teisëspaþeidimo ávykis. Ðià iðvadà grindë tuo, kad baudþiamojoje byloje yra nenu-statyti asmenys, turëjæ ðautuvà neteisëtos medþioklës metu, dël to baudþiamo-ji byla yra sustabdyta. Pareiðkëjo kaltei pagrásti yra nepakankami ir liudytojoJ. Isajevo parodymai.

Ið byloje esanèio nutarimo nuoraðo baudþiamojoje byloje matyti, kadbaudþiamoji byla yra iðkelta pagal poþymius nusikaltimo, numatyto BK234 str. 1 d., t.y. dël neteisëto ðaunamojo ginklo laikymo, neðiojimo, ágijimo irpan., taèiau ne dël neteisëtos medþioklës (b.l. 37).

BK 234 str. dispozicija yra formalios sudëties, atsakomybei pagal ðástraipsná atsirasti uþtenka paties neteisëto ðaunamojo ginklo laikymo, neðioji-mo ir pan. fakto. Tokiu bûdu BK 234 str. dispozicija neapima tø atvejø, kaitokiu neteisëtu ðaunamuojo ginklo naudojimu yra padaromi ir kiti neteisëtiveiksmai, uþ kuriuos yra numatyta atsakomybë kituose norminiuose aktuose.

Kadangi neteisëtoje medþioklëje buvo panaudotas ðaunamasis ginklas,tai ðia viena veika buvo pasikësinta á du skirtingus ástatymais saugomus ob-jektus – visuomenës saugumà ir vieðàjà tvarkà (BK 10 skirsnis) bei aplinkosapsaugà (ATPK 7 skirsnis). Tokiu bûdu darytina iðvada, kad minëta veika tuopaèiu metu buvo padaryti du neteisëti veiksmai – nusikaltimas ir administra-cinis teisës paþeidimas, tai atitinka idealiosios nusikaltimø sutapties sàvokà.

Todël teismo nuoroda á tai, kad baudþiamojoje byloje nesuradus kitøasmenø, trauktinø baudþiamojon atsakomybën, yra negalimas ir pareiðkëjokaltës sprendimas administracinëje byloje, yra nepagrásta ir neteisinga, nes,kaip minëta, ðios dvi padarytos veikos, nors ir yra tarpusavyje susijusios, ta-èiau jos sudaro savarankiðkus bylø nagrinëjimo dalykus ir negali bûti tapati-namos.

Atsakomybei pagal ATPK 85 str. 2 d. atsirasti uþtenka ðio straipsniodispozicijoje nurodytø veiksmø atlikimo.

Ið administracinio teisës paþeidimo protokolo ir nutarimo matyti, kadpareiðkëjas atsakomybën patrauktas uþ tai, jog dalyvavo neteisëtoje medþiok-lëje, panaudojant graiþtviná ðautuvà, taip paþeidë Medþioklës Lietuvos Res-publikos teritorijoje taisykliø 16.1, 16.2, 44.1 punktus.

73

Ðiø taisykliø 16.1, 16.2 ir 17 punktai nustato, kad medþioti leidþiamaasmeniui, kuris turi galiojantá medþioklës bilietà ir medþioklës lapà, á kuráðis asmuo yra átrauktas, t.y. be ðiø dokumentø medþioklë yra neleidþiama,tai atitinka ATPK 85 str. 2 d. sudëties poþymá – medþiojimà be reikiamoleidimo.

Ið bylos matyti, kad pareiðkëjas ávykio metu buvo sulaikytas be minëtoleidimo.

Pagal Medþioklës taisykliø 44.1 punktà buvimas medþioklës plotuosesu medþioklës árankiais vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisës me-dþioti, yra prilyginamas draudþiamai medþioklei.

Tai, kad pareiðkëjas buvo sulaikytas medþioklës plotuose su medþioklësárankiu – graiþtviniu ðautuvu, yra árodyta liudytojo J. Isajevo parodymais,ðaunamojo ginklo ir ðaudmenø paëmimo ið pareiðkëjo faktu.

Liudytojas J. Isajevas visos bylos tyrimo eigoje nuosekliai parodë, kad,iðgirdæs ðûvius, bëgo jø pusën, pribëgæs ávykio vietà pamatë á miðkà nubëgan-èius tris asmenis bei vëliau ið krûmø su uþtaisytu ðautuvu rankoje iððokusápareiðkëjà, kuris prieð jo sulaikymà ðautuvà numetë ant þemës.

Ðiuos J. Isajevo parodymus patvirtino ir liudytojas R. Gedþius, parodæs,kad, bûdamas netoli J. Isajevo, girdëjo, kaip pastarasis klausë pareiðkëjo, ko-dël jis numetë ðautuvà.

Ið to, kas pasakyta, matyti, kad J. Isajevo parodymai yra patvirtinami irkitais árodymais. Prieðtaravimø tarp ðiø árodymø nëra. Iðskyrus pareiðkëjo kaltësneigimà, byloje nëra ir árodymø, paneigianèiø aptartus árodymus.

Ið pareiðkëjo paaiðkinimø, esanèiø byloje, matyti, kad jie yra nenuosek-lûs ir nerealûs. Pradþioje jis nurodë, kad á miðkà vyko klausytis elniø, betuþmigo, o pabudo nuo ðûviø, kad du nepaþástamieji numetë prie jo graiþtvináðautuvà (b.l. 7), skunde teismui – kad á ávykio vietà buvo atvykæs grybauti,groþëtis gamta (b.l. 2), paaiðkinime policijai – kad vyko á medþioklæ nepaþás-tamøjø kvietimu, vienas ið jø ðaudë ið ðautuvo ir pan. (b.l. 24, 25–26).

Ið to, kas pasakyta, matyti, kad pareiðkëjo aiðkinimai bylos eigoje buvonenuoseklûs ir tokioje gyvenimiðkoje situacijoje nerealûs.

Esant ðioms aplinkybëms, liudytojo J. Isajevo parodymai yra pripaþintiatitinkanèiais tikrovæ, todël vertinant bylos aplinkybes remiamasi ðiais liudy-tojo parodymais ir kitais juos patvirtinanèiais árodymais.

Ðiø árodymø, kuriais paneigiamas ir pareiðkëjo kaltës neigimas, pa-grindu institucija, priëmusi byloje nutarimà, pagrástai nustatë, kad pareiðkë-jas, neturëdamas reikiamo leidimo, su medþioklës árankiu buvo medþioklës

74

plotuose, t.y. dalyvavo neteisëtoje medþioklëje bei teisingai ðià jo veikà kva-lifikavo pagal ATPK 85 str. 2 d.

Tai, kad pareiðkëjas suprato, jog dalyvauja neteisëtoje medþioklëje beisiekë tai daryti, árodo ir jo faktiðkai atlikti veiksmai – buvimas medþioklësplotuose be medþioklei reikiamo leidimo, þinojimas ir matymas, kad kiti jobendrininkai turi ðaunamàjá ginklà, ið kurio ir ðaudo, bandymas iðvengti sulai-kymo bei ðaunamojo ginklo su savimi turëjimo faktas, – atskleidþia jo tyèiosturiná, t.y. árodo, kad ðiuos veiksmus jis atliko tyèia.

Kadangi teismas á minëtas aplinkybes neatsiþvelgë ir tinkamai jø ne-ávertino, todël teismo iðvada dël pareiðkëjo kaltës neárodytumo negali bûtipripaþinta atitinkanèia faktines bylos aplinkybes, taip pat ir pagrásta. Priimantbyloje nutarimà bei suraðant protokolà administraciniø teisës paþeidimø byløteisena nepaþeista, t.y. ðie procesiniai dokumentai atitinka jiems keliamus ásta-tymo reikalavimus.

Dël to, kas paminëta, teismo sprendimas yra naikinamas, paliekant ga-lioti nutarimà administracinio teisës paþeidimo byloje.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 140 str. 1 d. 2 p., 144 str.,


Ðiauliø apygardos administracinio teismo 2000 12 05 sprendimà panai-kinti ir priimti naujà sprendimà:

Ðiauliø regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenës rajono agen-tûros 2000 09 08 nutarimà, kuriuo S. Vaièiulis nubaustas pagal ATPK 85 str.2 d., palikti nepakeistà, o S. Vaièiulio skundà atmesti.

1.2.2. Administracinës nuobaudos skyrimo terminø pratæsimaspirmosios instancijos teismui panaikinus ágaliotos institucijos

(pareigûno) nutarimà dël nuobaudos (ATPK 35 str.)

Pirmosios instancijos teismo ásiteisëjæs sprendimas, kuriuo yra pa-naikinamas ágaliotos institucijos (pareigûno) priimtas nutarimas, gràþinantið naujo tai institucijai nagrinëti ATP bylà, yra pagrindas ATPK 35 str. 3 d.nustatyta tvarka pratæsti nuobaudos skyrimo terminus.

75

Praneðëjas R. Kliðauskas Administracinë byla Nr. 2808–01/2001Teisëjas D. Daunys

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko R. Kliðausko, teisëjø N. Piðkinaitës ir R. Pilièiausko,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylàpagal Valstybinës keliø transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijosapeliaciná skundà dël Ðiauliø apygardos administracinio teismo 2000 m. lap-krièio 21 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjà R. Griciø Valstybinës keliø transporto inspekcijos Ðiauliøskyrius 2000 10 27 nutarimu pagal ATPK 172 str. 1 d. nubaudë 500 Lt baudauþ tai, kad 2000 02 25 apie 10 val. 15 min. R. Gricius á savo automobilá „OpelRekord” (valst. Nr. HLI 512) Ðiauliø m. ásisodino keturis keleivius, t.y. juosveþë nelegaliai, be atitinkamo leidimo, taip paþeisdamas ûkinæ–komercinæveiklà.

Pareiðkëjas praðë teismo jam paskirtà nuobaudà panaikinti, nes jis pa-þeidimo nepadarë, be to, yra nubaustas du kartus uþ tà patá paþeidimà bei yrapraleistas ir 6 mën. terminas nuobaudai paskirti.

Teismas 2000 11 21 sprendimu pareiðkëjo skundà patenkino ir jam pa-skirtà nuobaudà panaikino.

Tai motyvavo tuo, kad paskiriant pareiðkëjui nuobaudà buvo praleistas6 mën. terminas jai paskirti. Ðis terminas buvo praleistas ne dël pareiðkëjokaltës, o dël institucijos, priëmusios nutarimà, ankstesniø procesinio ástatymoreikalavimø paþeidimo.

Apeliaciniu skundu praðoma panaikinti teismo sprendimà, paliekant ga-lioti priimtà nutarimà R. Griciaus atþvilgiu.

Skunde nurodoma, kad ATP byla pareiðkëjo atþvilgiu teismo sprendi-mais buvo gràþinta du kartus nagrinëti ið naujo. Teismø sprendimuose buvo

76

nurodyta, kad jie yra galutiniai ir neskundþiami. Ginèijamame teismo spren-dime klaidingai nurodyta, kad ankstesni teismo procesai vyko ne apeliacinetvarka, nes pirmoji institucija, nagrinëjusi ATP bylà, ir buvo apeliantas. To-dël, apelianto nuomone, teismas nepagrástai konstatavo, kad terminas nuo-baudai paskirti baigësi 2000 08 25.

Apeliacinis skundas tenkinamas ið dalies.ATPK 35 str. 3 ir 4 dalys nustato atvejus, kada gali bûti pratæsiami admi-

nistracinës nuobaudos skyrimo terminai. Ið ATPK 35 str. 3 ir 4 d. dispozicijømatyti, kad ástatymo leidëjas iðskiria tris grupes atvejø, kuriems esant yra ga-limas termino pratæsimas.

Pirma, atvejai, kai negalima skirti nuobaudos dël prieþasèiø, susijusiøsu paþeidëju, t.y. kai jis neturi gyvenamosios vietos, yra ilgam iðvykæs ar gy-vena uþsienyje ir kai ilgai serga.

Antra, atvejai, kai negalima paþeidëjo atþvilgiu spræsti jo administraci-nës atsakomybës klausimo dël prieþasèiø, nesusijusiø su paþeidëju, t.y. kaiinstitucija, nagrinëjanti ATP bylà, dël kitø prieþasèiø negali priimti nutarimo.Ðiuo atveju ástatyme iðsamaus tokiø prieþasèiø sàraðo nëra pateikta. Tik nuro-dyta, kad terminas gali bûti pratæstas dël bûtinumo atlikti ATP byloje tyrimàbei esant kitoms prieþastims, kliudanèioms spræsti paþeidëjo administracinësatsakomybës klausimà.

Paþymëtina, kad ðios prieþastys turi objektyviai kliudyti spræsti paþei-dëjo administracinës atsakomybës klausimà, t.y. jos turi bûti iki nutarimo pri-ëmimo byloje, o ne po nutarimo priëmimo.

Treèia, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo nutarimas ape-liacine tvarka.

Ið to, kas pasakyta, matyti, kad ástatymu tiesiogiai yra neaptarti tie ter-minø pratæsimo atvejai, kai institucijø, nurodytø ATPK 216 str. 1, 2 ir 5 punk-tuose, priimtus nutarimus pirmoji teisminë instancija, t.y. apygardø administ-raciniai teismai, panaikina, gràþindami minëtoms institucijoms ATP bylas tir-ti ið naujo.

Ðiuo atveju panaikinus nutarimà, ágaliota institucija turi ið naujo spræstipaþeidëjo administracinës atsakomybës kausimà, kurio tinkamas iðsprendi-mas gali bûti susijæs su papildomu paþeidimo aplinkybiø tyrimu ar padarytøATP teisenos paþeidimø iðtaisymu ir pan. Tokiu bûdu, ið naujo sprendþiantpaþeidëjo atsakomybës klausimà, atsiranda tos paèios sàlygos ir prieþastys,kurios priskirtinos aptartai antrajai prieþasèiø, numatytø ATPK 35 str. 3 d.,grupei.

77

Ðiø prieþasèiø ir sàlygø buvimas, kaip minëta, yra pagrindas pratæstiterminà nuobaudos skyrimui.

Paþymëtina, kad ATPK 35 str. 4 d. numatytas termino nuobaudai iðnaujo skirti pratæsimas, nëra siejamas su objektyviai bûtinomis prieþastimis,o apsiribojama paèiu pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo ape-liacine tvarka faktu.

Esant ðioms aplinkybëms bei vadovaujantis ABTÁ 4 str. 5 d. átvirtintanuostata dël ástatymo taikymo analogijos, darytina iðvada, kad pirmosios ins-tancijos teismo ásiteisëjæs sprendimas, kuriuo yra panaikinamas ágaliotos ins-titucijos (pareigûno) priimtas nutarimas, gràþinant ið naujo tai institucijai nag-rinëti ATP bylà, yra pagrindas ATPK 35 str. 3 d. nustatyta tvarka pratæstinuobaudos skyrimo terminus. Kadangi teismas, priimdamas sprendimà, ne-tinkamai iðaiðkino bei pritaikë ATPK 35 str. normas, todël jo sprendimas dëlbylos nutraukimo ATPK 35 str. pagrindu yra nepagrástas (ABTÁ 143 str.).

Pagal ATPK 297 str. teismas, nagrinëdamas skundà dël nutarimo ATPbyloje, privalo patikrinti ðio nutarimo pagrástumà ir teisëtumà.

Kaip matyti ið teismo sprendimo, teismas, nepagrástai nutraukdamas by-là, priimto nutarimo pagrástumo, kartu ir teisëtumo kitais aspektais netyrë.

Tokiu bûdu teismas dël netinkamo ástatymo pritaikymo bylà iðnagrinëjone visa apimtimi, dël to jo sprendimas naikinamas, bylà gràþinant ið naujonagrinëti tam paèiam teismui (ABTÁ 141 str. 1 d. 3 p.).

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 140 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ë :

Ðiauliø apygardos administracinio teismo 2000 11 21 sprendimà panai-kinti ir bylà perduoti ið naujo nagrinëti tam paèiam teismui.

1.2.3. Autoriniø ir gretutiniø autorinëms teisiø paþeidimas(ATPK 21410 str. 1 d.)

Administracinën atsakomybën pagal ATPK 21410 str. traukiamas as-muo, kuris tiesiogiai padaro ðiame straipsnyje numatytà veikà, siejamà suadministracine atsakomybe.

78

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 42611–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëjas V. Gedeikis

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko A. Baranovo, teisëjø A. Ablingio ir S. Gudyno,

teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo apeliacinæ bylà pa-gal pareiðkëjo Arûno Anuþio apeliaciná skundà dël Plungës rajono apylinkësteismo nutarimo skirti jam administracinæ nuobaudà panaikinimo.


n u s t a t ë :

Mokesèiø policijos departamento Telðiø apskrities skyriaus KOVT ins-pektorius 2000 m. spalio 29 d. suraðë pareiðkëjui administracinio teisës pa-þeidimo protokolà Nr. 45, kuriame nurodë, kad 2000 05 28 Plungës rajonoBudrikiø k. atliktu patikrinimo prekybos vietoje metu ið prekiavusio kompak-tiniais diskais pareiðkëjo buvo paimta 10 diskø, kuriuos patikrinus nustatyta,jog juose yra neteisëtai platinamos kûriniø kopijos, taip pat ir tai, kad pareið-këjas nëra sudaræs sutarèiø, leidþianèiø jam platinti autorinius kûrinius. Joveikoje yra administracinio teisës paþeidimo, numatyto ATPK 21410 str. 1 d.,sudëtis.

Plungës rajono apylinkës teismas 2000 m. lapkrièio 16 d. nutarimu sky-rë pareiðkëjui 1000 Lt baudà bei konfiskavo paimtus ið jo (nutarime iðvardy-tus) 10 kompaktiniø diskø.

Pareiðkëjas apeliaciniu skundu praðo panaikinti teismo nutarimà ir bylànutraukti. Jis nurodë, kad minëti diskai buvo jo ásigyti ið tiekëjo UAB „Klai-pëdos Aldija” pagal 1999 m. lapkrièio 9 d. prekybinæ sutartá Nr. 9911091.Ðioje sutartyje tiekëjas nurodë, kad jo pristatomi kompaktiniai diskai yra suautoriniø teisiø garantija, taip pat ásipareigojo spræsti problemas, susijusias suautoriniø teisiø paþeidimais. Jam (apeliantui) nebuvo þinoma, kad jam par-

79

duoti diskai yra nelegaliai pagaminti ir negali bûti platinami. Pareiðkëjas ma-no, kad jis nëra kaltas dël tokio diskø platinimo.

Skundas netenkintinas.Apeliaciniame skunde nurodytoms diskø ásigijimo aplinkybëms patvir-

tinti pareiðkëjas pateikë su skundu minëtos prekybinës sutarties bei PVM sà-skaitø–faktûrø nuoraðus. Kolegija mano, kad apelianto argumentas dël jo kal-tës nebuvimo negali bûti pripaþintas pagrástu dël tokiø prieþasèiø. Pagal ATPK9 str. 1 d. administraciniu teisës paþeidimu laikomas prieðingas teisei, kaltas(tyèinis arba neatsargus) veiksmas arba neveikimas, kësinimasis á valstybinæarba vieðàjà tvarkà, pilieèiø teises ir laisves, á nustatytà valdymo tvarkà, uþkurá ástatymai numato administracinæ atsakomybæ. Taigi administracinio tei-sës paþeidëjo kaltë gali pasireikðti ir neatsargumu (ATPK 11 str.). Pagal Au-toriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 15 str. 2 d. bet koks kûrinio originaloar jo kopijø panaudojimas be autoriaus, jo teisiø perëmëjo ar jo tinkamai ága-lioto asmens leidimo yra laikomas neteisëtu. ATPK 21410 str. 1 d. nustatyta,kad garso áraðo platinimas, kaip vienas ið panaudojimo bûdø, komerciniamstikslams yra laikomas neteisëtu, kai platintojas neturi autoriaus arba garsoáraðo gamintojo, arba jø teisiø perëmëjø leidimo. Pareiðkëjas neginèija patieskompaktiniø diskø pardavimo be atitinkamo leidimo fakto. Ðis faktas yra nu-statytas ir kitais byloje esanèiais árodymais (b. l. 3, 5–9), todël jo veikoje yranusiþengimo, numatyto ATPK 21410 str. 1 d., sudëtis. Jo argumentai dël joteikëjo prisiimtø garantijø ir sutartiniø ásipareigojimø nëra reikðmingi spren-dþiant jo (pareiðkëjo) administracinës atsakomybës klausimà, taèiau, jiemspasitvirtinus, gali turëti reikðmæ sprendþiant ðio teikëjo civilinës atsakomybësklausimà pareiðkëjui pareiðkus atitinkamà ieðkiná civilinio proceso nustatytatvarka.

Tenkinti apeliaciná skundà jame nurodytais motyvais nëra pagrindo.Teisëjø kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø

bylø teisenos ástatymo 136 str., 144 str. 2 d., 3 d. 1 p.,

n u t a r ë :

Plungës rajono apylinkës teismo 2000 m. lapkrièio 16 d. nutarimà pa-likti nepakeistà ir Arûno Anuþio skundo nepatenkinti.

80

1.2.4. Darbo ástatymø paþeidimo samprata ATPK 41 str. 1 d. prasme

Administracinæ atsakomybæ uþtraukia tik toks darbo ástatymø paþeidi-mas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja ástatymø nustatytas darbuotojø teisesá darbà bei poilsá ástatymo nurodytomis sàlygomis.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 67911–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëjas R. Miliuvienë

NUTARIMAS



teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo apeliacinæ bylà pa-gal pareiðkëjos Nelës Vyprickajos apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardosadministracinio teismo nutarties palikti galioti jai paskirtà administracinæ nuo-baudà panaikinimo.


n u s t a t ë :

Valstybinës darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – Institucija) pa-reigûnas 2000 m. gruodþio 20 d. suraðë administracinio teisës paþeidimo pro-tokolà Nr. 300/028, kuriame nurodë, kad pareiðkëja, AB „Sanaþa” direktorë,2000 m. spalio 26 d. nutraukë darbo sutartá su darbuotoja T. Palèevskaja uþneatvykimà á darbà be svarbiø prieþasèiø, t.y. pagal Darbo sutarties ástatymo29 str. 1 d. 10 p., nepareikalaudama pasiaiðkinimo raðtu. Taip ji paþeidë Dar-bo ástatymø kodekso 160 str. 1 d. reikalavimus. Pareiðkëjos veika kvalifikuo-ta pagal ATPK 41 str. 1 d.

Institucijos pareigûno 2000 m. gruodþio 22 d. nutarimu N. Vyprickajabuvo nubausta 500 Lt bauda pagal ATPK 41 str. 1 d. Pareiðkëja ðá nutarimàapskundë Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ji praðë panaikintipriimtà Institucijos nutarimà. Pareiðkëja nurodë, kad buvusi darbuotoja T. Pal-

81

èevskaja ilgà laikà nebuvo darbe, tad ji neturëjo galimybës raðtu pareikalautiið jos raðtiðko pasiaiðkinimo. To buvo ne kartà reikalaujama telefonu, taèiaube atsako. T. Palèinskaja raðyti pasiaiðkinimà vengë. Be to, DÁK 160 str. 1 d.nëra numatyta, kokiu bûdu darbdavys privalo pareikalauti raðtiðko darbuoto-jo pasiaiðkinimo. Atleidimas ið darbo buvo paskirtas ne kaip drausminë nuo-bauda, T. Palèinskaja ið darbo atleista pagal DSÁ 29 str. 10 p. Taip pat nurodë,kad paþeidimo, kurá apibrëþia ATPK 9 str., ji nepadarë.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. kovo 1 d. nutarti-mi paliko galioti Institucijos 2000 12 22 nutarimu pareiðkëjai paskirtà ad-ministracinæ nuobaudà. Teismas, ávertinæs surinktus árodymus, konstatavo,kad nutarimas yra teisëtas ir pagrástas. DÁK 160 str. 1 d. numato, kad skirda-mas administracinæ nuobaudà darbdavys privalo pareikalauti ið darbuotojopasiaiðkinimo raðtu. Árodymø, kad tai buvo padaryta, pateikta nebuvo. Beto, pareiðkëja administracinio teisës paþeidimo protokole áraðytame pasi-aiðkinime kaltæ pripaþino, gailëjosi.

Pareiðkëja apeliaciniame skunde praðo Vilniaus apygardos administra-cinio teismo 2001 03 01 nutartá panaikinti ir bylà nutraukti. Nurodoma, kadne kartà ji bei jos pavedimu buhalterë, sekretorë reikalavo ið T. Palèinskajospateikti raðtiðkà pasiaiðkinimà, taèiau ði to nepadarë. Ðias aplinkybes patvirti-no liudytojai, apklausti Vilniaus m. 1–ajame apylinkës teisme nagrinëjant ci-vilinæ bylà pagal T. Palèinskajos ieðkiná. Be to, vadovaujantis AukðèiausiojoTeismo senato 1996 06 21 nutarimo Nr. 42 24 p., tai nebûtø buvæs besàlygið-kas pagrindas pripaþinti T. Palèinskajos atleidimà ið darbo neteisëtu. Tai patnurodoma, kad DÁK 160 str. ápareigoja darbdavá pareikalauti, kad darbuoto-jas pateiktø savo pasiaiðkinimà raðtu, taèiau nenurodo, kad darbdavio reikala-vimas turi bûti tik raðytinës formos. Teigiama, kad administracinio teisës pa-þeidimo protokole ji pripaþino kaltæ, nes buvo suklaidinta dël ástatyme numa-tytos darbdavio pareikalavimo pateikti pasiaiðkinimà formos.

Skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde keliami materialinës teisës normos (ATPK 41 str.

1 d.) taikymo bei byloje surinktø árodymu vertinimo klausimai. Patikrinusibylà ðiø apeliantës argumentø pagrástumo aspektu, teisëjø kolegija


Pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisës paþeidimu laikomas prie-ðingas teisei, kaltas (tyèinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, ku-riuo kësinamasi á valstybinæ arba vieðàjà tvarkà, pilieèiø teises ir laisves, á

82

nustatytà valdymo tvarkà, uþ kurá ástatymai numato administracinæ atsakomy-bæ. Taigi administracinio teisës paþeidimo objektas yra teisës aktu (ástatymu)reguliuojama valstybinë arba vieðoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, pi-lieèiø teisës ir laisvës. Paþeidimo objektyviàjà pusæ sudaro ðios tvarkos, ðiøteisiø ir laisviø paþeidimas, kuris pasireiðkia konkreèiu veikimu arba neveiki-mu ir uþ kurá ástatymai numato administracinæ atsakomybæ. ATPK 41 str. 1 d.yra numatyta administracinë atsakomybë uþ (ðioje byloje nagrinëtinø aplin-kybiø aspektu) darbo ástatymø nustatytø darbuotojø teisiø ir laisviø paþeidi-mà. Aiðkinant ðià ástatymo normà jos paskirties ir teisinës prasmës aspektais,darytina iðvada, kad administracinæ atsakomybæ uþtraukia tik toks darbo ásta-tymø paþeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja ástatymø nustatytas dar-buotojø teises turëti tam tikras darbo ir poilsio sàlygas ir pan., t.y. ið esmësmaterialinio pobûdþio teises. Paprastai tokios teisës yra ástatymo aiðkiai su-formuluotos ir reikalavimai jø laikytis nustatyti imperatyvia forma.

DÁK 160 str. reglamentuoja drausminës nuobaudos skyrimo procedûrosklausimà. Ðios procedûros nesilaikymas arba netinkamas laikymasis ástatymotiesiogiai nesiejamas su darbuotojo materialios teisës paþeidimu ir konkreèiainustatytomis teisinëmis pasekmëmis, todël, kolegijos manymu, jis negali bûtilaikomas darbo ástatymø paþeidimu ATPK 41 str. taikymo prasme.

Taigi pareiðkëjos veikoje nëra administracinio teisës paþeidimo ávykioir sudëties, todël byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 136 str., 144 str. 2 d., 3 d. 1, 2 p.,

n u t a r ë :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 1 d. nutartápanaikinti ir bylà nutraukti.

1.2.5. Termino perduoti vykdymui nutarimà skirti nuobaudà taikymasnutarimo pakeisti nuobaudos rûðá atþvilgiu

ATPK 308 str. 1 d. nustatytas trijø mënesiø terminas perduoti nutari-mà vykdyti laikytinas ir terminu paduoti praðymà dël baudos pakeitimoATPK 314 str. nustatytais pagrindais ir tvarka.

83

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 85111–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëjas V. Zelianka

NUTARTIS



teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylàpagal Utenos apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos apeliaciná skundàbyloje su Algirdu Kazimieru Petraièiu dël Zarasø rajono apylinkës teismonutarimo panaikinimo.


n u s t a t ë :

Utenos apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos Ignalinos skyriaus(toliau – Institucija) pareigûnas 2000 01 05 nutarimu Algirdui KazimieruiPetraièiui skyrë 1000 Lt baudà pagal ATPK 1637 str. 1 d. 2001 02 19 ir pakar-totinai 2001 03 22 Institucija kreipësi á Zarasø rajono apylinkës teismà supraðymu ATPK 314 str. tvarka pakeisti A.K. Petraièiui skirtà 1000 Lt baudànemokamais vieðaisiais darbais arba administraciniu areðtu.

Zarasø rajono apylinkës teismas 2001 m. balandþio 3 d. priëmë nutari-mà Institucijos praðymà atmesti. Teismas, iðanalizavæs bylos medþiagà, kon-statavo, kad Institucija, teismo antstoliø kontorai 2000 04 07 gràþinus nutari-mà su aktu apie iðieðkojimo negalimumà, praleido ið naujo prasidëjusá (CPK388 str. 3 d.) ATPK 308 str. 1 d. numatytà trijø mënesiø terminà vykdomajamdokumentui pateikti.

Utenos apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija pateiktame apeliaci-niame skunde praðo panaikinti Zarasø rajono apylinkës teismo 2001 04 03nutarimà. Nurodoma, kad nutarimas skirti administracinæ nuobaudà buvo per-duotas vykdymui per ATPK 308 str. 1 d. numatytà trijø mënesiø terminà. Ad-ministraciniø nuobaudø vykdymo senaties terminø skaièiavimo klausimus re-

84

guliuoja ATPK átvirtintos normos. Civilinio proceso kodekso átvirtintos nor-mos, kuriomis nepagrástai vadovavosi teismas, negali bûti taikomos, jei tainëra tiesiogiai nurodoma Administraciniø teisës paþeidimø kodekse. ATPK308 str. tokios nuorodos á CPK 388 str. nëra, todël teismo priimtas nutarimasyra neteisëtas ir nepagrástas.

Skundas netenkintinas.ATPK 308 str. 1 d. yra nustatyta bendra, imperatyviu bûdu suformuluo-

ta nutarimø skirti administracines nuobaudas vykdymo nuostata, pagal kuriànegali bûti vykdomas nutarimas skirti administracinæ nuobaudà, jeigu jis ne-buvo perduotas vykdyti per tris mënesius nuo priëmimo dienos. Aiðkindamaðià teisës normà, teisëjø kolegija


ATPK 314 str. nustatytas priverstinis nutarimo skirti baudà vykdymasyra tokio nutarimo specialiai nustatytas vykdymo bûdas, todël ATPK 24 skir-snyje pateiktos pagrindinës nutarimø skirti administracines nuobaudas vyk-dymo nuostatos (tarp jø ir 308 str. nuostatos) yra taikomos ir pakeièiant baudànemokamais vieðaisiais darbais arba administraciniu areðtu. ATPK 308 str.1 d. nustatytas terminas ið esmës yra naikinamasis terminas, nustatantis ben-drà nutarimø skirti administracinæ nuobaudà principà, todël ðis principas turibûti taikomas visais tokiø nutarimø vykdymo atvejais. Nutarimo skirti admi-nistracinæ nuobaudà pateikimas vykdymui, taip pat kaip ir praðymo pakeistibaudà ATPK 314 str. numatytomis nuobaudomis pateikimas teismui yra pri-ëmusio patá nutarimà organo (ðiuo atveju – Institucijos) ástatymo nustatytaprerogatyva, todël ATPK 308 str. 1 d. nustatytas trijø mënesiø terminas per-duoti nutarimà vykdyti laikytinas ir terminu paduoti praðymà dël baudos pa-keitimo ATPK 314 str. nustatytais tvarka ir pagrindais. Pirmosios instancijosteismas ið esmës teisingai vadovavosi panaðius teisinius santykius reguliuo-janèio ástatymo (CPK 388 str. 3 d.) nuostatomis ir padarë teisingà iðvadà, kadðiuo atveju trijø mënesiø termino paduoti teismui praðymà dël baudos pakei-timo eigos pradþia sietina su akto apie iðieðkojimo negalimumà pateikimoInstitucijai data.

Taigi tenkinti skundà jame nurodytais motyvais nëra pagrindo.Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø

bylø teisenos ástatymo 144 str. 3 d. 1 p.,

n u t a r ë :

85

Zarasø rajono apylinkës teismo 2001 m. balandþio 3 d. nutarimà paliktinepakeistà ir Utenos apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos skundo ne-patenkinti.

1.2.6. Veikos kvalifikavimas pagal ATPK 1531 str. 1 d. (savavaliðkoprisijungimo prie telekomunikacijø tinklo samprata)

Bangø priëmimas be telekomunikacijø operatoriaus ar telekomunika-cijø paslaugø teikëjo sutikimo yra savavaliðkas prisijungimas prie teleko-munikacijø tinklo.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 89511–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëja D. Kurulenko

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko A. Baranovo,

teisëjø A. Ablingio ir R. Kliðausko,teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà

pagal UAB „Viginta” apeliaciná skundà byloje su Tautvydu Saliu dël Vilniausmiesto 1–ojo apylinkës teismo nutarimo panaikinimo.


n u s t a t ë :

Vilniaus m. Verkiø policijos nuovados pareigûnas 2001 m. vasario 27 d.Tautvydui Saliui suraðë administracinio teisës paþeidimo protokolà, kuriamenurodë, kad 2001 m vasario 27 d. Vilniuje, ant Balsiø g. 67 namo stogo, rastaárengta MDTV antena, su kurios pagalba Tautvydas Salys priima VILSATtelekomunikacijø tinklu transliuojamas programas be operatoriaus leidimo.T. Salio veika kvalifikuota pagal ATPK 1531 str. 1 d.

86

Vilniaus miesto 1–asis apylinkës teismas 2001 m. balandþio 6 d. nutari-mu, nesant administracinio teisës paþeidimo ávykio ir sudëties, Tautvydo Sa-lio administracinæ bylà nutraukë. Teismas konstatavo, kad T. Salys nepaþeidëATPK 1531 str. 1 d. bei Telekomunikacijø ástatymo 18 str. 2 d., nes prie VILSATtinklo nebuvo prisijungæs, MDTV antenà ásigijo legaliai, naudoja jà asmeni-niams poreikiams.

UAB „Viginta”, kaip nukentëjusysis asmuo, apeliaciniu skundu praðopanaikinti apylinkës teismo nutarimà kaip neteisëtà ir nepagrástà. Skunde tei-giama, kad teismas neteisingai interpretavo teisës normas dël savavaliðko pri-sijungimo prie telekomunikacijø tinklo. Nurodoma, kad prekiauti MDTV an-tenomis ið tiesø nëra draudþiama, taèiau yra draudþiama savavaliðkai prisi-jungti prie UAB „Viginta” telekomunikacijø tinklo. T. Salys, kaip vartotojas,pasirinkdamas þiûrëti UAB „Viginta” transliuojamas televizijos laidas bei ne-turëdamas tam leidimo, nemokëdamas abonentinio mokesèio, savavaliðkai pri-sijungë prie UAB „Viginta” telekomunikacijø tinklo. Taip jis paþeidë ATPK1531 str. 1 d. ir turi bûti patrauktas administracinën atsakomybën. Teigiama,jog tai, kad antena buvo ásigyta legaliai, bei tai, kad ji buvo naudojama asme-niniams poreikiams, atsakomybës neðalina.

Skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra materialinës teisës nor-

mos taikymo ir aiðkinimo klausimas.Patikrinusi bylà apelianto nurodytø argumentø pagrástumo aspektu,

teisëjø kolegija


Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisës paþeidimu yra laikomas prie-ðingas teisei, kaltas (tyèinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, ku-riuo kësinamasi á valstybinæ arba vieðàjà tvarkà, nuosavybæ, pilieèiø teisesir laisves, á nustatytà valdymo tvarkà, uþ kurá ástatymai numato administra-cinæ atsakomybæ. ATPK 1531 str. 1 d. yra numatyta administracinë atsako-mybë uþ telekomunikacijø tinklo gadinimà ar savavaliðkà prisijungimà prietelekomunikacijø tinklo. Ðiame ástatyme nëra apibrëþta sàvoka „savavalið-kas prisijungimas”, todël ði sàvoka aiðkintina sisteminiu teisës aiðkinimometodu pagal specialiø, telekomunikacijø santykius reguliuojanèiø teisësnorminiø aktø kontekstà.

87

Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymo 2 str. 17 d. Mik-robangës daugiakanalës televizijos tinklà (toliau – MDTV tinklas) apibrëþiakaip telekomunikacijø tinklà, naudojamà programoms transliuoti, retransliuoti,priimti (…) á galinius abonentø árenginius. Pagal ðio straipsnio 9 dalá galiniaiárenginiai – tai televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamø programø ir ki-tokio pobûdþio transliuojamos informacijos priëmimo árenginiai.

Telekomunikacijø ástatymo 18 str. 2 dalyje numatyta, kad prisijungti prietelekomunikacijø linijø, árenginiø be telekomunikacijø operatoriaus ar tele-komunikacijø paslaugø teikëjo sutikimo yra draudþiama. Pagal ðio ástatymonuostatas telekomunikacijø linijos, árenginiai sudaro telekomunikacijø tinklà.

Taigi, aiðkinant ðias teisës normas, darytina iðvada, kad bangø priëmi-mas be telekomunikacijø operatoriaus ar telekomunikacijø paslaugø sutikimoyra savavaliðkas prisijungimas prie telekomunikacijø tinklo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai iðaiðkino ATPK 1531 str. 1 d.,todël teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla gràþintina teismui nagrinë-ti ið naujo.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 136 str., 144 str. 2 d., 3 d. 3 p.,

n u t a r ë :

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkës teismo 2001 m. balandþio 6 d. nutari-mà panaikinti ir gràþinti bylà tam paèiam teismui nagrinëti ið naujo.

1.2.7. Nelegalaus darbo samprata ATPK 413 str. 1 d. prasme

Pagal DSÁ 3 str. 1 d. pateiktà darbo sutarties sàvokà bûtinieji, esminiaidarbo sutartá apibûdinantys elementai yra darbuotojo ásipareigojimas dirbtitam tikrà darbà ir darbdavio ásipareigojimas mokëti darbuotojui darbo uþ-mokestá. Tokiø ásipareigojimø poþymiø visuma laikytina DSÁ 3 str. numatytaisdarbo sutarties poþymiais ATPK 413 str. 1 d. taikymo prasme.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla 58011–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëja V. Stangvilienë

88

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko A. Baranovo, teisëjø J. Baðkio, R. Kliðausko,

teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal Valstybinës darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliaciná skun-dà byloje su Rima Berulyte dël Alytaus rajono apylinkës teismo nutarimopanaikinimo.


n u s t a t ë :

Valstybinës darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucija) pa-reigûnas 2000 m. lapkrièio 20 d. suraðë administracinio teisës paþeidimo pro-tokolà Nr. 058–0014, kuriame nurodë, kad Rima Berulytë nuo 2000 m. lap-krièio 19 d. dirba valytoja UAB „Egidijus ir Eimutis” nesudariusi darbo su-tarties. Taip R. Berulytë paþeidë Darbo sutarties ástatymo 3, 171 str. Jos veikakvalifikuota pagal ATPK 413 str. 1 d.

Alytaus rajono apylinkës teismas 2000 m. gruodþio 4 d. priëmë nutari-mà, kuriame konstatavo, kad Rimos Berulytës (toliau – pareiðkëja) veiksmuo-se nëra administracinio teisës paþeidimo sudëties, ir R. Berulytës administra-cinio teisës paþeidimo bylà pagal ATPK 413 str. 1 d. nutraukë.

Institucija apeliaciniame skunde praðo panaikinti Alytaus rajono apy-linkës teismo 2000 12 04 nutarimà kaip neteisëtà ir nepagrástà. Nurodoma,kad darbo sutartis tarp darbdavio ir R. Berulytës nebuvo sudaryta bei áregist-ruota, tad ji valymo darbus dirbo nelegaliai. Fakto, kad valymo darbai buvoatliekami, neneigia ir pati R. Berulytë, tà patvirtina ir kiti byloje esantys áro-dymai. Teismas neteisingai konstatavo, jog R. Berulytë nepaþeidë ATPK413 str. 1 d., kadangi jokio apmokamo darbo nedirbo, atlyginimo negavo, ne-buvo ásipareigojusi atlikti koká nors konkretø darbà, o tik tvarkësi savo bûsi-moje darbo vietoje. Pagal Darbo sutarties ástatymà visi atliekami darbai, ku-riuos fizinis asmuo dirba susitaræs su darbdaviu ar jo ágaliotu asmeniu, turibûti áforminti darbo sutartimi, iðskyrus ástatyme numatytas iðimtis, kurios ðiuoatveju netaikomos, o darbo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, teismas neapklau-

89

së Institucijos pareigûnës, suraðiusios administracinio teisës paþeidimo pro-tokolà, galëjusios paaiðkinti reikðmingas bylai aplinkybes.

Skundas netenkintinas.Apeliaciniame skunde keliami byloje surinktø árodymø vertinimo bei

ATPK 413 str. 1 d. ir DSÁ 171 str. taikymo klausimai. Patikrinusi bylà ðiø ape-lianto argumentø pagrástumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad ATPK 413 str.nurodyto nelegalaus darbo sàvoka yra pateikta DSÁ 171 str. 1 d. Pagal ðiàástatymo normà nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant ðioástatymo 3 str. numatytiems darbo sutarties poþymiams, ástatymo nustatytatvarka darbo sutartis neáforminta. Taigi taikant ðá ástatymà bûtina iðaiðkinti,kas yra laikytina darbo sutarties poþymiais DSÁ 3 str. prasme.

DSÁ 3 str. l d. pateikta darbo sutarties sàvoka, pagal kurià bûtinieji, es-miniai darbo sutartá apibûdinantys elementai yra darbuotojo ásipareigojimasdirbti tam tikrà darbà ir darbdavio ásipareigojimas mokëti darbuotojui darbouþmokestá. Tokiø ásipareigojimø poþymiai gali pasireikðti ávairiais bûdais (pvz.,ið darbuotojo pusës – darbo, uþ kurá jis tikisi gauti ið darbdavio koká norsatlygá, atlikimas; ið darbdavio pusës – pinigø uþ atliktà ar atliekamà darbàsumokëjimas arba þadëjimas juos sumokëti vëliau ar su tam tikra sàlyga).Kolegijos manymu, bûtent tokiø ásipareigojimø poþymiø visuma ir laikytinaDSÁ 3 str. numatytais darbo sutarties poþymiais ATPK 413 str. 1 d. taikymoprasme. Todël, nesant tokiø poþymiø arba jø nenustaèius ástatymo (ATPK256 str. 2 d.) leistinomis priemonëmis, negalima konstatuoti DSÁ 171 str. 1 d.apibûdinto nelegalaus darbo ir kartu ATPK 413 str. 1 d. numatyto administra-cinës teisës paþeidimo buvimo fakto.

Minëtame administracinio teisës paþeidimo protokole yra nurodyta tikapie tai, kad pareiðkëja nuo 2000 11 19 (dienà anksèiau prieð suraðant ðá pro-tokolà) dirba valytoja. Ið byloje esanèiø jos paaiðkinimø nesimato, kad uþ ðádarbà su darbdaviu buvo sulygta apie atlyginimà. Teismo posëdþio metu pa-reiðkëja nurodë, kad jokio darbo, uþ kurá bûtø sutarta jai mokëti darbo uþmo-kestá, ji nedirbusi. Kitø irodymø, patvirtinanèiø, kad protokole nurodytamepareiðkëjos darbe yra DSÁ 3 str. numatyti darbo sutarties poþymiai, bylojenëra.

Tokioms aplinkybëms esant, teisëjø kolegija sutinka su pirmosios ins-tancijos teismo padarytomis iðvadomis, kad pareiðkëjos nelegalaus darbofaktas nëra nustatytas ir byla turi bûti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. numatytupagrindu. Tenkinti apeliaciná skundà jame nurodytais motyvais nëra pagrin-do.

90


n u t a r ë :

Alytaus rajono 2–ojo apylinkës teismo 2001 m. gruodþio 4 d. nutarimàpalikti nepakeistà ir Valstybinës darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliaci-nio skundo nepatenkinti.

1.2.8. Lietuvos Respublikos susirinkimø ástatymo ir ATPK 1887 str. 1 d.(Susirinkimø ástatymo paþeidimas) taikymas

Susirinkimø ástatymo 9 str. numatytoje informacijoje apie susirinkimoorganizavimà, kai nëra reikalingas ðiame straipsnyje numatytas raðtiðkaspraneðimas, kiekvienu susirinkimo (piketo) organizavimo atveju turi bûtinurodyti tokios informacijos pateikëjas ir institucija, kuriai ði informacijayra adresuota.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 86311–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëja L. Aleknavièienë

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko A. Baranovo, teisëjø J. Baðkio ir R. Kliðausko,

teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo Mindaugo Murzosapeliaciná skundà dël Ðiauliø miesto apylinkës teismo nutarimo skirti admi-nistracinæ nuobaudà panaikinimo.


n u s t a t ë :

91

Ðiauliø miesto 1–ojo Policijos komisariato Vieðosios policijos Savival-dybiø policijos poskyrio (toliau – Institucija) pareigûnas 2001 m. kovo 21 d.Mindaugui Murzai suraðë administracinio teisës paþeidimo protokolà Nr. 236,kuriame nurodë, kad M. Murza (toliau – pareiðkëjas) kartu su pil. Z. Vaitkevi-èiumi 2001 m. kovo 21 d., 7.30 val., prie Ðiauliø miesto savivaldybës, esan-èios Vasario 16–osios g. 62, vedë piketà neturëdami tam specialaus leidimo.Buvo paþeistas Susirinkimø ástatymo 5 str., 6 str. 2 bei 4 d., 7 str. 1 d., 9 str.3 d., taip pat Ðiauliø m. valdybos 2000 08 09 sprendimo Nr. 458 „Dël susirin-kimø organizavimo Ðiauliø mieste” 1 ir 2 punktai. Jo veika kvalifikuota pagalATPK 1887 str. 1 d.

Ðiauliø m. apylinkës teismas 2001 m. kovo 26 d. priëmë nutarimà skirtipareiðkëjui 1400 Lt baudà pagal ATPK 1887 str. 1 d. Teismas, ávertinæs pa-reiðkëjo paaiðkinimà, liudytojø D. Buivydo, S. Petraièio parodymus, kitus ra-ðytinius árodymus, vaizdo áraðà, konstatavo, kad M. Murza paþeidë Susirinki-mø ástatyme nustatytà susirinkimø organizavimo tvarkà. Jis kartu su Z. Vait-kevièiumi 2001 03 21 vieðoje vietoje organizavo susirinkimà neturint leidi-mo, ne savivaldybës nustatytoje vietoje, nesilaikant ástatyme numatyto 25 metrøatstumo nuo áëjimo á savivaldybæ.

Pareiðkëjas apeliaciniame skunde praðo panaikinti Ðiauliø miesto apylin-kës teismo nutarimà. Nurodoma, kad jo veikoje nëra ATPK 1887 str. 1 d. nu-matyto paþeidimo sudëties, nes buvo organizuotas ne mitingas, o nedidelis iki10 þmoniø piketas, kuriam leidimo nereikia. Teismas neatsiþvelgë á liudytojoS. Petraièio parodymus, kur teigiama, kad jis, pamatæs, jog susirinko daugiauþmoniø nei buvo numatyta, informavo visus, kad vyks piketas, o ne mitingas,10 þmoniø papraðë likti, o likusius iðsiskirstyti. Teigiama, kad po 2001 04 19 joorganizuoto mitingo jis nusprendë nebeorganizuoti dideliø þmoniø sambûriø, otik piketus ið 10 þmoniø, ir tokia jo pozicija buvo apraðyta spaudoje ir visiemsþinoma. Tà þinojo ir policijos pareigûnai, nes, skirtingai nei anksèiau organi-zuotame mitinge, prie savivaldybës 2001 03 21 tvarkà palaikë tik pora polici-jos pareigûnø. Tai, kad buvo organizuotas ne mitingas, árodo ir jo organizavi-mo ankstyvas laikas – 7 val. 30 min. Teigiama, kad administracinë byla iðnag-rinëta neásigilinus, tà patvirtina jam paskirtos baudos dydis – 100 Lt, norsstraipsnio sankcijoje nurodytas minimalus baudos dydis – 500 Lt.

Skundas netenkintinas.Apeliaciniame skunde keliami materialinës teisës normos aiðkinimo bei

byloje esanèiø árodymø vertinimo klausimai. Patikrinusi bylà apelianto nuro-dytø argumentø pagrástumo aspektu, teisëjø kolegija

92


Teisiniai santykiai dël susirinkimø organizavimo ir pravedimo reguliuo-jami Lietuvos Respublikos susirinkimø ástatymo (toliau – Ástatymas). Sàvoka„susirinkimas” yra duota Ástatymo 3 str., pagal kurá susirinkimu Ástatymo tai-kymo prasme laikomi mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, ávairioseitynës, kitokie taikûs beginkliai susirinkimai. Pagal Ástatymo 9 str. susirinki-mø organizavimo tvarkos bûtinasis elementas yra susirinkimo organizatoriøarba jø atstovø praneðimas apie susirinkimo organizavimà, kuris paduodamasir nagrinëjamas Ástatymo nustatyta tvarka. Raðtiðkas praneðimas nëra reika-lingas tik tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybës tam paskirto-je nuolatinëje vietoje ar patalpoje ir jo dalyviø skaièius yra ribotas (iki 100þmoniø) taip pat kai organizuojamas piketas, kuriame dalyvauja ne daugiaukaip 10 þmoniø. Ðiais atvejais uþtenka, kad apie susirinkimo (piketo) organi-zavimà informuojamas savivaldybës tarybos vykdomojo organo vadovas arjo ágaliotas atstovas. Aiðkinant ðià ástatymo normà darytina iðvada, kad to-kia informacija turi bûti kiekvienu susirinkimo (piketo) organizavimo atve-ju specialiai konkretizuota nurodymais apie jos pateikëjà ir Ástatymo nustaty-tà adresatà.

Ið byloje esanèiø Ðiauliø miesto valdybos 2000 08 9 sprendimo Nr. 458,minëto administracinio teisës paþeidimo protokolo matyti, kad pareiðkëjo or-ganizuotas susirinkimas vyko ne savivaldybës paskirtoje nuolatinëje vietoje,Ástatymo reikalaujama informacija apie jo organizavimà Ástatymo nurody-tiems asmenims nebuvo pateikta. Tokioms aplinkybëms esant, pirmosios ins-tancijos teismo padaryta iðvada, kad pareiðkëjas yra paþeidæs susirinkimo or-ganizavimo Ástatymo nustatytà tvarkà, kolegijos manymu, yra teisinga ir pa-grásta. Byloje esantys árodymai teismo ávertinti laikantis ATPK 257 str. nusta-tytø reikalavimø.

Tenkinti skundà jame nurodytais motyvais nëra pagrindo.Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø

bylø teisenos ástatymo 136 str., 144 str. 2 d., 3 d. 1 p.,

n u t a r ë :

Ðiauliø miesto apylinkës teismo 2001 m. kovo 26 d. nutarimà paliktinepakeistà ir Mindaugo Murzos skundo nepatenkinti.

93

1.2.9. ATPK 30 str. 2 d., 301, 302 str. nustatytø nuobaudø skyrimotaisykliø taikymas

ATPK 301 str. taikantis organas esant ðiame straipsnyje numatytomsaplinkybëms, leidþianèioms paskirti maþesnæ nuobaudà nei sankcijoje numa-tyta minimali arba paskirti ðvelnesnæ nuobaudà nei numatyta sankcijoje, ar-ba visai neskirti administracinës nuobaudos nëra suvarþomas galimybe su-maþinti tik pagrindinæ ar tik papildomà administracinæ nuobaudà.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 85911–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëja V. Lozoraitytë

NUTARTIS



teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylàpagal Marijampolës teritorinës muitinës apeliaciná skundà byloje su RasuoleKumðtaitiene dël Ðakiø rajono apylinkës teismo nutarimo panaikinimo.


n u s t a t ë :

Marijampolës teritorinës muitinës Sudargo kelio posto (toliau – Instituci-ja) pareigûnas 2001 m. kovo 14 d. suraðë administracinio teisës paþeidimo pro-tokolà Nr. 103704, kuriame nurodë, kad Rasuolë Kumðtaitienë 2001 03 14,apie 14.15 val., vykdama per Lietuvos Respublikos valstybës sienà ið Kali-ningrado srities pro Sudargo kelio postà, automobiliu „VW Passat” (valst.Nr. CJP 737), jo durelëse, bagaþinëje, po sëdynëmis gabeno nedeklaruotøprekiø, kuriø nepateikë muitinës patikrinimui: 70 buteliø degtinës PB, 0,48 ltalpos, 50 pakeliø cigareèiø BBC, 20 pakeliø cigareèiø LD „Uget dukat lights”,10 pakeliø cigareèiø „Liget dukat”, 13 pakeliø cigareèiø „Liget dukat super

94

light”, 9 pakelius cigareèiø „EBPO–2000”, 5 pakelius cigareèiø „LM lights”,19 litrø benzino, 75 kg cukraus, ið viso prekiø uþ 830,5 Lt. R. Kumðtaitienësveika kvalifikuota pagal ATPK 210 str. 2 d.

Ðakiø rajono apylinkës teismas 2001 m. balandþio 2 d. nutarimu pagalATPK 210 str. 2 d. Rasuolei Kumðtaitienei skyrë 1000 Lt baudà su gabentøprekiø bei 20 litrø talpos kanistro konfiskavimu. Automobilis „VW Passat”(valst. Nr. CJP 737), jo uþvedimo rakteliai bei transporto priemonës registra-cijos liudijimas gràþinti R. Kumðtaitienei. Teismas atsakomybæ lengvinanèiaaplinkybe pripaþino tai, jog paþeidëja pripaþino padariusi paþeidimà beinuoðirdþiai gailëjosi. Teismas, atsiþvelgæs á ðià atsakomybæ lengvinanèiàaplinkybæ, á paþeidëjos asmenybæ, sunkià jos ðeimos turtinæ padëtá, taikë ATPK301 str. ir neskyrë automobilio konfiskavimo.

Marijampolës teritorinë muitinë apeliaciniu skundu praðo panaikinti Ða-kiø rajono apylinkës teismo 2001 04 02 nutarimà. Nurodoma, kad R. Kumð-taitienë ástatymo nuostatas paþeidë tyèiniais veiksmais, tad teismas nepagrás-tai neskyrë kontrabandos gabenimo priemonës – automobilio konfiskavimo.Teigiama, kad ATPK 210 str. 2 d. numatyta sankcija yra neskaidoma, tad teis-mas, taikydamas ATPK 301 str., galëjo tik sumaþinti skiriamos baudos dydá.

Skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde nëra keliamas klausimas dël pirmosios instanci-

jos teismo padarytø iðvadø apie minëto administracinio teisës paþeidimo bu-vimo faktà bei jo padarymo aplinkybes. Skunde keliamas nuobaudø skyrimojø grieþtumo aspektu klausimas, t. y. ATPK 30 str. 2 d., 301, 302 str. taikymoklausimas.

Patikrinusi bylà apelianto nurodytø argumentø pagrástumo aspektu, tei-sëjø kolegija


ATPK 210 str. 2 d. nustatyta minimali nuobaudos riba yra 5000 Lt bau-da su kontrabandos daiktø, taip pat gabenimo ir kitø priemoniø, skirtø kontra-bandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybës sienà gabenti arba jiemsslëpti, konfiskavimu. Pagal ATPK 301 str. organas (taip pat ir apylinkës teis-mas), nagrinëjantis administracinës teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgdamas áaplinkybes, nurodytas kodekso 30 str. 2 d., á ðio kodekso 31 str. nustatytasatsakomybæ lengvinanèias bei kitas ástatymø nenurodytas lengvinanèias ap-linkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti

95

maþesnæ nuobaudà nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti ðvelnesnænuobaudà nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinës nuo-baudos. Aiðkinant ðá ástatymà lingvistiniu teisës aiðkinimo bei ástatymo leidë-jo ketinimo metodais, darytina iðvada, kad ðià teisës normà taikantis organas(ðiuo atveju teismas) nëra suvarþomas galimybe sumaþinti tik pagrindinæ artik papildomà administracinæ nuobaudà. Todël apelianto teigimas, jog teis-mas taikydamas ATPK 301 str. galëjo tik sumaþinti skiriamos baudos dydá,negali bûti laikomas pagrástu.

Pagal ATPK 30 str. 2 d. skiriant nuobaudà atsiþvelgiama á padaryto tei-sës paþeidimo pobûdá, paþeidëjo asmenybæ bei atsakomybæ lengvinanèias irsunkinanèias aplinkybes. Ið bylos matyti, kad pareiðkëjos padaryto teisës pa-þeidimo pobûdis pasiþymi nedeklaruotø prekiø, jø kiekio bei paslëpimo bûdøávairumu, taèiau teismas á tai visiðkai neatsiþvelgë ir taip neávykdë ATPK30 str. 2 d. nustatytø reikalavimø. Todël teismo priimtas nutarimas dël pareið-këjai skirtos nuobaudos sumaþinimo dalies negali bûti laikomas pagrástu irturi bûti panaikintas. Pagal ATPK 301 str. 2 d., 257 str. nuobaudø skyrimo beiárodymø vertinimo klausimai yra nagrinëjanèio administracinæ bylà organo,ðiuo atveju apylinkës teismo, prerogatyva, todël byla turi bûti nagrinëjamapirmosios instancijos teismo ið naujo.


n u t a r ë :

Ðakiø rajono apylinkës teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimà panai-kinti ir gràþinti bylà tam paèiam teismui nagrinëti ið naujo.

1.2.10. ATPK 35 str. nustatyto nuobaudos skyrimo uþ trunkamuosiuspaþeidimus termino taikymas autoriniø ir gretutiniø teisiø

paþeidimo atveju

ATPK 21410 str. numatyti administraciniai teisës paþeidimai (neteisë-tas áraðø panaudojimas ir laikymas komerciniams tikslams) yra trunkamie-ji paþeidimai, todël nuobaudos skyrimo termino eiga skaièiuojama ne nuoteisës paþeidimo padarymo, o nuo jo paaiðkëjimo dienos.

96

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. 44111–01/2001praneðëjas A. BaranovasPirmosios instancijos teismoteisëja P. Stonkienë

NUTARTIS



teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylàpagal Mokesèiø policijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos ape-liaciná skundà byloje su Miroslavu Jasoviè dël Vilniaus miesto 2–ojo apylin-kës teismo nutarimo panaikinimo.


n u s t a t ë :

Mokesèiø policijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos (to-liau – Institucija) pareigûnas 2000 m. spalio 16 d. Miroslavui Jasoviè, uþsii-manèiam prekyba „Gariûnø” turgavietëje pagal patentà Nr. A 125440, suraðëadministracinio teisës paþeidimo protokolà Nr. 11–6/30, kuriame nurodë, kad2000 m. kovo 8 d. Miroslavas Jasoviè uþ 10 litø pardavë kompaktiná diskà„Bravo Hits” bei komerciniais tikslais laikë 410 kompaktiniø diskø dëþuèiøsu muzikiniais kompaktiniais diskais, neturëdamas juose esanèiø áraðø gamin-tojø ar jø teisiø perëmëjø leidimo.Taip jis paþeidë Autoriø teisiø ir gretutiniøteisiø ástatymo 64 str. 2 p. M. Jasoviè (pareiðkëjo) veika kvalifikuota pagalATPK 21410 str. 1 d.

Vilniaus miesto 2–asis apylinkës teismas 2000 m. lapkrièio 10 d. nutari-mu Miroslavo Jasoviè administracinio teisës paþeidimo bylà, iðkeltà pagalATPK 21410 str., nutraukë. Teismas konstatavo, kad byla nutrauktina, kadangiyra suëjæs ATPK 35 str. numatytas asmens patraukimo administracinën atsa-komybën 6 mënesiø terminas, be to, Miroslavo Jasoviè veiksmuose nëra ad-ministracinio teisës paþeidimo, numatyto ATPK 21410 str., ávykio bei sudë-ties, nes jo kaltë neteisëtai platinus kompaktinius diskus grindþiama abstrak-èiais teiginiais, nëra duomenø, kiek kompaktiniø diskø, kokiø, kam ir uþ ko-kià kainà paþeidëjas patikrinimo metu pardavë.

97

Institucija apeliaciniu skundu praðo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojoapylinkës teismo 2000 11 10 nutarimà kaip neteisëtà ir nepagrástà bei perduo-ti bylà nagrinëti ið naujo. Nurodoma, kad M. Jasoviè veikoje yra ATPK 21410

str. 1 d. dispozicijoje numatyto administracinio teisës paþeidimo poþymiø.Byloje esantys patikrinimo aktas, kompaktiniø diskø paëmimo aktas, M. Ja-soviè paaiðkinimas patvirtina, kad M. Jasoviè pagal patentà vertësi garso ára-ðø prekyba. Tuo tikslu jis nuomojo prekyvietæ Vilniaus miesto Gariûnø turga-vietëje, be to, patikrinimo metu buvo nustatytas kompaktinio disko „BravoHits” pardavimo faktas. M. Jasoviè pas já rastø kompaktiniø diskø áraðø ga-mintojø leidimo dël jø platinimo nepateikë. Byloje esanti specialistø iðvadapatvirtina, kad kompaktiniai diskai yra pagaminti nelegaliai, tad M. Jasovièteisiø turëtojø leidimo platinti ir negalëjo turëti. Teigiama, kad asmens pa-traukimo administracinën atsakomybën terminai nëra suëjæ, kadangi ATPK21410 str. numatytas paþeidimas yra trunkamasis. Tai, kad M. Jasoviè veikojeyra visi bûtini ðio straipsnio dispozicijoje numatyto paþeidimo sudëties poþy-miai, paaiðkëjo tik gavus 2000 06 20 Fonogramø gamintojø ir platintojø aso-ciacijos specialistø iðvadà dël teisës paþeidimo objekto – garso áraðø ir jøteisiø turëtojø. Vadovaujantis ATPK 35 str., asmens patraukimo administraci-nën atsakomybën 6 mënesiø terminas, esant trunkamam paþeidimui, turëjobûti skaièiuojamas nuo jo paaiðkëjimo dienos. Be to, manoma, kad teismas,vadovaudamasis ATPK 35 str. 3 d., turëjo galimybæ pratæsti administracinësnuobaudos skyrimo terminà, tuo labiau kad institucijos pareigûnas buvo pa-teikæs toká praðymà.

Skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde keliami ATPK 21410 str. 1 d., 35 str. taikymo ir

aiðkinimo klausimai. Patikrinusi bylà apelianto nurodytø argumentø pagrástu-mo aspektu, teisëjø kolegija


Pagal Autoriniø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo (toliau – Ástatymas)15 str. 2 d. bet koks kûrinio originalo ar jo kopijø panaudojimas be autoriaus,jo teisiø perëmëjo ar jo tinkamai ágalioto asmens leidimo yra laikomas netei-sëtu. Ástatymo nuostatos yra taikomos ir autoriams, gretutiniø teisiø subjek-tams ir duomenø baziø gamintojams, kuriø teisës Lietuvos Respublikoje gi-namos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei ki-tus teisës aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius ási-pareigojimus (Ástatymo 3 str. 3 d.). Lietuvos Respublika ratifikavo ir kartu

98

ásipareigojo vykdyti 1961 m. spalio 26 d. Romos konvencijà „Dël atlikëjo,fonogramø gamintojø ir transliuojanèiø organizacijø apsaugos”, 1971 m. spa-lio 29 d. Þenevos konvencijà „Dël fonogramø gamintojø apsaugos nuo netei-sëto jø fonogramø kopijavimo”. Pagal ðias konvencijas Lietuvoje yra gina-mos kitø jas ratifikavusiø ðaliø autoriniø ir gretutiniø teisiø subjektø teisës.

ATPK 21410 str. 1 d. nustatyta, kad garso áraðo platinimas, kaip vienas iðpanaudojimo bûdø, bei laikymas komerciniams tikslams yra laikomas netei-sëtu, kai platintojas neturi autoriaus arba garso áraðo gamintojo arba jø teisiøperëmëjø leidimo. Pareiðkëjas neginèija paties iðimtø ið jo kompaktiniø diskølaikymo turint tikslà juos parduoti bei vieno disko pardavimo be atitinkamoleidimo fakto. Byloje esanèioje specialisto 2000 06 20 iðvadoje yra iðvardy-tos iðimtø ið pareiðkëjo kompaktiniø diskø platinimo Lietuvoje teisiø turëto-jai, taip pat iðvardyti ðiuose diskuose áraðytø kûriniø atlikëjai (b. l. 23–35).Ðitie byloje esantys árodymai liko teismo neávertinti.

Pagal ATPK 35 str. administracinë nuobauda gali bûti skiriama ne vë-liau kaip per ðeðis mënesius nuo teisës paþeidimo padarymo dienos, o esanttrunkamam teisës paþeidimui –per ðeðis mënesius nuo jo paaiðkëjimo dienos.Taigi nuobaudø skyrimo termino eigos pradþia ástatymo nustatyta skirtingai,priklausomai nuo teisës paþeidimo pobûdþio, t. y. nuo to, ar paþeidimas yra arnëra trunkamas. ATPK 21410 str. numatyti administraciniø teisës paþeidimaipagal savo pobûdá (áraðø panaudojimas ir laikymas komerciniams tikslams)priskiriami prie trunkamøjø paþeidimø, todël ðiuo atveju nuobaudos skyrimotermino eiga prasideda ne nuo teisës paþeidimo padarymo dienos, o nuo jopaaiðkëjimo dienos. ATPK 21410 str. numatytø teisës tariamai padarytø paþei-dimø fakto nustatymas pagal ðiø paþeidimø specifikà reikalauja specialiø þi-niø, todël apelianto argumentai apie tai, kad Institucija iðaiðkino pareiðkëjo(tariamai) padarytà teisës paþeidimà tik gavusi minëtà specialisto iðvadà ko-legija laiko priimtinais.

Dël nurodytø aplinkybiø sutikti su pirmosios instancijos teismo padary-tomis iðvadomis ástatymo taikymo klausimu negalima. Byla nagrinëtina pir-mosios instancijos teisme ið naujo.


n u t a r ë :

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkës teismo 2000 m. lapkrièio 10 d. nutari-mà panaikinti ir gràþinti bylà tam paèiam teismui nagrinëti ið naujo.

99

1.3. Ginèo administracinës bylos

1.3.1. Mokesèiø bylos ir bylos dël ekonominiø sankcijø

1.3.1.1. Dël ilgalaikio turto perkainojimo rezultato priskyrimojuridiniø asmenø pelno mokesèiu nepamokestinamoms

ámonës nerealizacinëms pajamoms

Teismui konstatavus spragos norminiame, reikalaujanèiame privalomosástatyminës formos, reguliavime egzistavimà, bûtina ávertinti tai, jog vieðajaiteisei, áskaitant mokesèiø teisæ, yra nepriimtinas ástatymo turinio aiðkinimascentriniø vieðojo administravimo subjektø norminio pobûdþio teisës aktø pa-grindu bandant uþpildyti ástatyminës reglamentacijos trûkumus. Tokio aiðki-nimo pagrindu negali atsirasti prievolës ar atsakomybë uþ tokiø prievoliønevykdymà.

Praneðëjas apeliacinës instancijos Administracinë byla Nr. 3A–17/1999teisme G. Kryþevièius

NUTARTIS

1999 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus,

teisëjø: D. Milaðienës, K. Lapinsko, D. Ðerno ir J. Baðkio,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjo – AB „Dvarèioniø keramika” atstovams J. Raiðe-

liui, M. Danilevièiui, P. Navikui, advokatui M. Loðiui, atsakovo – Valstybinësmokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos atstovams I. Vilimaitei,L. Vasiliauskui teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apelia-ciná skundà dël Aukðtesniojo administracinio teismo 1999 m. liepos 16 d. spren-dimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

100

AB „Dvarèioniø keramika” skundu praðë panaikinti Valstybinës mokes-èiø inspekcijos prie Finansø ministerijos (toliau – VMI prie FM) 1998 10 26sprendimà Nr. 17–07/8225, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto valstybinësmokesèiø inspekcijos 1998 08 04 sprendimas Nr. 03–04–9521 dël iðieðkoji-mo ið AB „Dvarèioniø keramika” á biudþetà 2 217 151 Lt pelno mokesèio ir2 217 151 Lt pelno mokesèio baudos. Valstybinës mokesèiø inspekcijos spren-dimas nepagrástas, nes prieðtarauja ástatymui ir turi bûti panaikintas. Ilgalai-kio turto perkainojimo rezultatas neapmokestinamas, tai negali bûti laikomapajamomis.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos pozicijagrindþiama tokiais argumentais:

Pareiðkëjas AB „Dvarèioniø keramika” savo ilgalaiká turtà indeksavone dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 03 28 nutarime Nr. 206 ir1995 08 29 nutarime Nr. 1160 nurodytø prieþasèiø ir ðiuose nutarimuose nu-statytais terminais, todël pagrástai paskaièiuotas pelno mokestis 2 217 151 Ltir 2 217 151 Lt ðio mokesèio bauda;

UAB „Dvarèioniø keramika” 1996 12 30 visuotinis akcininkø susirinki-mas, vadovaudamasis 1994 07 05 Akciniø bendroviø ástatymo Nr. I–52810 str., reorganizavo UAB „Dvarèioniø keramika” á AB „Dvarèioniø kerami-ka”. Bendrovës praðymu Valstybës ámonës „Respublikinis inventorizavimo,projektavimo ir paslaugø biuras” Vilniaus filialas atliko nekilnojamojo turto(pastatø) 1996 12 01 bûklës ávertinimà. Bendrovë 1997 02 27 áregistravo ásta-tinio kapitalo padidëjimà. Turto vertës padidëjimas rodomas 1996 m. ámonësûkinës finansinës veiklos balanse. Turto vertës padidëjimo skirtumà bendro-vë apskaitë ástatymuose numatytø rezervø straipsnyje. Turto vertës padidëji-mas neginèijamas. Pareiðkëjas turtà ávertino – perkainojo – ne pagal LietuvosRespublikos Vyriausybës 1994 03 28 nutarimà Nr. 206 „Dël ámoniø, ástaigø irorganizacijø ilgalaikio turto bei investicinëse sàskaitose esanèiø lëðø indeksa-vimo” (turto vertës padidëjimas po indeksavimo pagal minëtà nutarimà – ne-apmokestinamas), tai yra pagrindas VMI prie FM AB „Dvarèioniø keramika”turto perkainojimo rezultatà – turto vertës padidëjimà, vadovaujantis Juridi-niø asmenø pelno mokesèio ástatymo 7 str., apmokestinti 10% pelno mokes-èio tarifu, tai ir buvo padaryta nurodant per 10 dienø pervesti á biudþeto paja-mas 2 217 151 Lt pelno mokesèio, taip pat 100% dydþio ðio mokesèio baudà(2 217 151 Lt).

Mokestiniø ginèø komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës1999 05 21 sprendimu Nr. 24/75 patvirtino VMI prie FM 1998 10 26 spren-dimà Nr. 17–07/8225.

101

Aukðtesnysis administracinis teismas 1999 07 16 sprendimu skundà pa-tenkino ir panaikino VMI prie Finansø ministerijos 1998 10 26 sprendimàNr. 17–07/8225.

Teismas nurodë, jog nustatyta, kad bendros Lietuvos – Italijos UAB„Dvarèioniø keramika” visuotinis akcininkø susirinkimas 1996 12 30 reorga-nizavo UAB „Dvarèioniø keramika” á AB „Dvarèioniø keramika” ir perkai-nojo bendrovës ilgalaiká materialøjá turtà (pastatus) (b.l. 81). Turto vertës pa-didëjimo skirtumà 25 931 595 Lt 1996 m. balanse nurodë rezervø straipsnyje(ámonës 1996 m. balansas b priedas Nr. 2). 1997 02 27 bendrovë áregistravoástatinio kapitalo padidëjimà (VMI prie FM 1998 10 26 sprendimas Nr. 17–07/8225, b.l. 29). Nuo perkainojimo rezultatø nebuvo sumokëtas juridiniøasmenø pelno mokestis. Bendrovës turtas perkainotas – ávertintas – vado-vaujantis tuo metu galiojusio Akciniø bendroviø ástatymo 10 str. 7 ir 8 daliøreikalavimais (Akciniø bendroviø ástatymo 1994 liepos 5 d. Nr. I–528 re-dakcija). Laikytina, kad bendrovë turtà perkainojo ástatymø nustatyta tvar-ka (ðaliø paaiðkinimai). Bendrovës turto vertës padidëjimo rezultatas atsirado1996 12 30 (ámonës 1996 m. balansas b priedas Nr. 2). Prieð 1996 m. gruo-dþio mën. perkainojimà bendrovës turtas buvo indeksuotas 1991, 1992 ir 1993metais (b.l. 95).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. pasakyta, kad mokesèius,kitas rinkliavas á valstybës (savivaldybës) biudþetus nustato tik ástatymai.

Mokesèiø administravimo ástatymo 5 str. 2 d. nurodyta, kad apmokesti-nimo tam tikru mokesèiu tvarkà nustato tik atitinkamas mokesèio ástatymasarba jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas, arbajo pagrindu priimtas kitas teisës aktas.

Ástatyme nurodoma, dël ko ir kam pavedama priimti poástatyminá teisësaktà. Ðie teisës aktai negali prieðtarauti ástatymui.

Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 straipsnis (1996 m. liepos2 d. ástatymo Nr. I–1426 redakcija), galiojæs turto perkainojimo metu, nenu-matë ilgalaikio turto perkainojimo rezultato apmokestinimo. Minëtas straips-nis nustatë, kad apmokestinamojo pelno apskaièiavimo pagrindas yra realiza-ciniø ir nerealizaciniø pajamø suma (toliau – bendrosios pajamos). Nerealiza-cines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugø teiki-mu nesusijusios pajamos, áskaitant pajamas, gautas uþ iðnuomotà, investuotàturtà. Á nerealizacines pajamas, apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà, ne-áskaitoma:

1) gauti dividendai ir palûkanos uþ obligacijas;

102

2) pajininkø ir kitø ámoniø gauta pelno dalis;3) ið draudimo organizacijø gautos turto draudimo atlyginimo sumos,

nevirðijanèios prarasto turto likutinës vertës;4) steigëjø ið individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendrijø gauta

(pajamø) pelno dalis;5) sumos, gautos Labdaros ir paramos ástatymu reglamentuotai labdarai

ir paramai;6) visø religiniø bendruomeniø, bendrijø ir centrø (aukðtesniøjø valdy-

mo institucijø) pajamos: aukos, pajamos uþ parduotà labdaros bûdu gautàturtà, jei jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruo-ti, labdarai, kultûrai ir ðvietimui;

7) gautos baudos ir delspinigiai.Turto perkainojimo metu galiojusiuose ástatymuose „pajamø” sàvoka

nebuvo apibrëþta.„Dabartinës lietuviø kalbos þodyne” „pajamos” (bendrine prasme) nu-

rodomos kaip ámonës gaunamos lëðos.Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinasis ástatymas „pajamomis” lai-

ko gautas pinigines lëðas ir natûra gautà turtà. (1995 05 16 ástatymo Nr. I–892redakcija).

Ástatymo leidëjas 1997 m. birþelio 24 d. papildë Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 3 str. 4 dalá 8 punktu (1997 06 24 ástatymas Nr. VIII–290),nustatanèiu, kad á nerealizacines pajamas apskaièiuojant apmokestinamàjá pel-nà neáskaitomi ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai LietuvosRespublikos Vyriausybës nustatytais atvejais ir tvarka. Ástatymo 8 str. l d. nu-rodyta, kad ástatymas taikomas apmokestinamam pelnui, gautam nuo 1997 m.liepos l d. Ðiuo ástatymu buvo iðplësta pelno mokesèio apmokestinimo bazë.Minëto ástatymo projekto (P–545) aiðkinamajame raðte nurodyta, kad ligi ðiolnebuvo reglamentuota ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultato ap-mokestinimo tvarka, todël ðiame ástatymo projekte Lietuvos Respublikos Vy-riausybei pavedama nustatyti tvarkà, kokiais atvejais perkainojamas ámonësturtas ir kada ðio turto vertës padidëjimas neapmokestinamas.

Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. nustato „apmokestinimo tvar-kos” sàvokà. Tai mokesèio ástatymo nustatytas mokesèio mokëtojas, mokes-èio bazë, mokesèio dydþiai (tarifai), mokesèio lengvatos, baudos ir delspini-giai, mokesèio mokëjimo ir iðieðkojimo taisyklës. Tame paèiame straipsnyje„mokesèio bazë” apibrëþiama kaip mokesèio ástatymo nustatyta tvarka pinigøsuma ávertintas apmokestinamasis objektas.

103

Minëto Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. redakcijoje api-brëþiama nerealizaciniø pajamø sàvoka ir nurodoma, kad tai yra pajamos pi-niginiø áplaukø á ámonës kasà prasme, o turto perkainojimo rezultatai nëratokios pajamos. Valstybinë mokesèiø inspekcija nepagrástai turto perkainoji-mo rezultatà – turto vertës padidëjimà – priskyrë bendrovës apmokestinamo-sioms nerealizacinëms pajamoms ir apskaièiavo papildomà 2 217 151 Lt pel-no mokesèio sumà bei paskyrë 2 217 151 Lt dydþio ðio mokesèio baudà.

Atsakovo atstovai nepateikë konkreèiø ir pagrástø árodymø, kad turtopadidëjimas turëjo bûti apmokestinamas, juo labiau kad tokia tvarka turtoperkainojimo (turto vertës padidëjimo) metu nebuvo nustatyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1994 03 28 nutarimu Nr. 206 ir1995 08 29 nutarimu Nr. 1160 nustatë, kad valstybës ir savivaldybiø ámonëssavo ilgalaiká materialøjá turtà indeksuoti privalo, o kitoms ámonëms tai pada-ryti buvo tik rekomenduotina. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuta-rimas yra rekomendacinio pobûdþio, tai ir Finansø ministerijos 1995 02 03raðte Nr. 7N iðdëstytos nuostatos negali bûti taikomos AB „Dvarèioniø kera-mika” Vilniaus miesto valstybinës mokesèiø inspekcijos 1997 05 13 patikri-nimo akte nurodytiems tariamiems paþeidimams.

Tai patvirtina ir Vilniaus miesto valstybinës mokesèiø inspekcijos1997 06 27 sprendimas Nr. 03–03–3734, kuriuo AB „Dvarèioniø keramika”skundo nagrinëjimas sustabdomas iki bus reglamentuota ilgalaikio materia-laus perkainojimo rezultato apmokestinimo tvarka.

1996 m. gruodþio 30 d. tokiø ástatymo nuostatø, kad turto perkainojimorezultatas priskiriamas apmokestinamoms nerealizacinëms pajamoms, nëra.

VMI prie Finansø ministerijos apeliaciniu skundu praðo pirmosios ins-tancijos teismo sprendimà panaikinti ir nauju sprendimu skundà atmesti.

Skunde nurodoma, jog teismas priëmë neteisëtà sprendimà, nes netin-kamai aiðkino Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo nuostatas, Vyriau-sybës 1994 03 28 nutarimà Nr. 206 ir 1995 08 29 nutarimà Nr. 1160, Finan-sø ministerijos 1995 02 03 raðtà Nr. 7N, nesivadovavo Finansø ministerijos1994 03 08 raðtu Nr. 21N ir 1995 05 08 raðtu Nr. 25N.

Teismas nepagrástai sprendime nurodo, jog Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 3 str. (1996 07 02 ástatymo redakcija) nenumatë ilgalaikioturto perkainojimo rezultatø apmokestinimo.

Valstybinë mokesèiø inspekcija, apmokestinusi bendrovës nerealizaci-nes pajamas, gautas perkainojus ilgalaiká materialøjá turtà, vadovavosi Lietu-vos Respublikos Vyriausybës 1993 10 27 nutarimu Nr. 804, Finansø ministe-

104

rijos 1994 03 08 raðtu Nr. 21N. Turto ávertinimo metinëje finansinëje atskai-tomybëje taisykliø 2.1 p. nustatyta, kad ilgalaikis turtas, pateiktas finansinëjeatskaitomybëje turi bûti ávertintas to turto ásigijimo arba pasigaminimo savi-kaina. Vadinasi, ámonë savo nuoþiûra perkainoti turto negali. Tai patvirtina irFinansø ministerijos 1995 05 13 raðtas, kurio 2.10 p. nurodoma, kad ilgalai-kio materialiojo turto vertë perkainojama Vyriausybës nustatyta tvarka. Todëljei bendrovë turtà perkainojo ne Vyriausybës nustatyta tvarka, o atliko savoiniciatyva, tai perkainojimo rezultatas priskiriamas prie apmokestinamø nere-alizaciniø pajamø.

Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo (1997 06 24 redakcija) 3 str.4 d. 8 p. nustatyta, jog nuo 1997 07 01 apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà,Vyriausybës nustatyta tvarka ir atvejais, á nerealizacines pajamas neáskaitomiilgalaikio turto perkainojimo rezultatai. Pagal Vyriausybës 1998 10 15 nutari-mà Nr. 1239 „Dël ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatø neap-mokestinimo atvejø ir tvarkos” perkainojimo rezultatas pelno mokesèiu ne-apmokestinamas apskaièiuojant 1998 m. ir vëlesniø metø apmokestinamàjápelnà. Iki ðio nutarimo ásigaliojimo perkainojimo rezultatas – turto vertës pa-didëjimas – yra priskiriamas apmokestinamoms nerealizacinëms pajamoms.

VMI prie Finansø ministerijos atstovai E. Glumbakienë, I. Vilimaitë irL. Vasiliauskas, palaikydami skundà, praðë pirmosios instancijos teismo spren-dimà panaikinti ir nauju sprendimu pareiðkëjo skundà atmesti tais paèiais,apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kuriø pagrindu galima darytiiðvadà, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iðaiðkino Juridiniø as-menø pelno mokesèio ástatymà bei taikë teisës normas, kuriø neturëjo taikyti.Teismas padarë neteisingà iðvadà konstatuodamas, jog Juridiniø asmenø pel-no mokesèio ástatymo 3 str. apibrëþiama nerealizaciniø pajamø sàvoka nuro-dant, kad tai yra pajamos piniginiø áplaukø á ámonës kasà prasme. 1996 m.liepos 2 d. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 3 str. pakeitimo irpapildymo ástatymu Nr. I–1426 nustatyta: „Nerealizacines pajamas sudarosu produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugø teikimu nesusijusios pa-jamos, áskaitant pajamas, gautas uþ iðnuomotà, investuotà turtà”. Taigi aki-vaizdu, jog teismo pateiktas nerealizaciniø pajamø sampratos aiðkinimasyra neteisingas.

Pareiðkëjo atstovai J. Raiðelis, P. Navikas ir advokatas M. Loðys praðëapeliaciná skundà atmesti bei paaiðkino, jog Juridiniø asmenø pelno mokesèioástatyme nurodyta, kad nerealizacines pajamas sudaro treèiøjø asmenø gauna-mos ekonominës sankcijos ir kitos su produkcijos realizavimu bei paslaugø

105

teikimu nesusijusios gautos pajamos. Be to, ðiame straipsnyje taip pat nuro-dyta, kokios pajamos neáskaitomos á pajamas apskaièiuojant apmokestinamà-já pelnà. Ástatyme kalbama tik apie pajamas. Tuo tarpu turto perkainojimorezultatas nëra pajamos. Vyriausybës patvirtintose buhalterinës apskaitos tvar-kymo taisyklëse nurodyta, kad perkainojimo rezultatas turi bûti parodomasperkainojimo rezervo sàskaitoje ir neáskaitomas nei á pajamas, nei á pelnà.

Perkainojimo rezultatas tampa pajamomis, kai turtas parduodamas irgaunami realûs pinigai. Tai nurodyta ir Vyriausybës 1998 10 15 nutarimeNr. 1239 „Dël ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatø neapmo-kestinimo atvejø ir tvarkos”.

Vyriausybei pavedus, valstybinës ámonës 1991–1995 metais kasmet yraindeksavusios ilgalaiká turtà. Nutarimuose dël turto indeksavimo taip pat bu-vo rekomenduota tai padaryti ir privaèioms ámonëms. Në karto turto perkai-nojimo rezultatas nebuvo priskirtas pajamoms ir áskaitytas á pajamas apskai-èiuojant apmokestinamàjá pelnà, nes to nenumato Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymas.

Inspekcija skunde nurodo, jog teismas ydingai aiðkino Finansø ministe-rijos 1995 02 03 raðte Nr. 7N iðdëstytà nuostatà, kad turto vertës prieaugispriskiriamas apmokestinamoms pajamoms, jeigu turtas buvo indeksuotas nepagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 03 28 nutarimà Nr. 206.

Ðis teiginys visiðkai nepagrástas dël tokiø argumentø.Ðis dokumentas iðleistas ne Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo

pagrindu. Ástatyme nëra nuostatos, kad perkainojimo rezultatas priskiriamaspajamoms, taip pat jame nëra pavesta nei Vyriausybei, nei Finansø ministeri-jai nustatyti, kada perkainojimo rezultatas priskiriamas apmokestinamoms pa-jamoms ir kada ne. Todël jis prieðtarauja minëtam ástatymui.

Ðis dokumentas nepaskelbtas „Valstybës þiniose”, todël jis neturi nor-minio akto galios.

Finansø ministerijos 1995 02 03 raðtu Nr. 7N reglamentuotas, nors irneteisëtai, tik 1994 metø pelno apmokestinimas. Ir ðiuo poþiûriu jis netaikyti-nas 1996 metø pelno apmokestinimui.

Skunde teigiama, kad pagal patvirtintas Turto ávertinimo metinëjefinansinëje atskaitomybëje taisykles ilgalaikis turtas turi bûti ávertintas to tur-to ásigijimo arba pasigaminimo savikaina, ámonë savo nuoþiûra ko nors pridë-ti prie ásigyto turto savikainos negali, jai tokia teisë nesuteikta.

Ásigydama turtà ar já pati pasigamindama bendrovë visada laikësi nuro-dytos tvarkos. Toks turtas ávertintas jo ásigijimo ar pasigaminimo savikaina.

106

Akciniø bendroviø ástatymo 10 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodyta, kadvykdant bendrovës reorganizavimà, jeigu reikalauja akcininkai, turi bûti at-liktas turto ávertinimas. 1996 metais bendrovë buvo reorganizuota ið uþdaro-sios á akcinæ bendrovæ ir, akcininkams reikalaujant, buvo atliktas turto áverti-nimas. Já atliko Vyriausybës nustatyta tvarka valstybinë ámonë „Respubliki-nio inventorizavimo – projektavimo ir paslaugø biuro” Vilniaus filialas.

Finansø ministerijos 1993 12 16 raðte Nr. 61N ir 1993 11 12 raðteNr. 83N nurodyta, kad buhalterinëje apskaitoje turto perkainojimo rezulta-tas turi bûti nurodytas perkainojimo rezervo sàskaitoje, o ne pajamø klasëssàskaitoje ir pelno sàskaitoje, kad perkainojimo rezervu laikomas nerealiza-cinis pervirðis, kuris átraukiamas á turto, o ne pajamø ar pelno straipsniø su-mas. Be to, dar paaiðkinta, kad ámonë gali perkainoti savo turtà, kai ðio turtovertë virðija balansinæ vertæ.

Taigi bendrovë turëjo teisæ naujai ávertinti turtà ir tai atliko Vyriausybësnustatyta tvarka.

Skunde nurodoma, kad bendrovë ilgalaiká turtà perkainojo ne Vyriausy-bës nutarimø nustatyta tvarka, o atliko savo iniciatyva, todël perkainojimorezultatà ji turi priskirti apmokestinamoms pajamoms.

Skundëjas ðio teiginio negrindþia teisiniais aktais. Nei Juridiniø asmenøpelno mokesèio ástatyme, nei Vyriausybës 1994 03 28 nutarime Nr. 206, neikituose teisës aktuose nenurodyta, kad jeigu turto perkainojimas atliktas Vy-riausybei nepaliepus (ápareigojus), o savo iniciatyva, jo rezultatas turi bûtipriskirtas apmokestinamoms pajamoms.

Ði nuostata iðdëstyta tik Finansø ministerijos 1995 02 03 raðte Nr. 7N,kuris, kaip paaiðkinta, yra neteisëtas ir negaliojantis.

Bendrovë turto ávertinimà atliko Vyriausybës nustatyta tvarka.Skunde sakoma, kad ástatymo leidëjui papildþius Juridiniø asmenø pel-

no mokesèio ástatymo 3 str. 4 dalá 8 punktu, tik nuo 1997 07 01 á pajamas,apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà neáskaitomi ilgalaikio turto perkaino-jimo rezultatai Vyriausybës nustatyta tvarka ir atvejai, todël perkainojimo re-zultatai á pajamas neáskaitomi tik apskaièiuojant 1998 ir vëlesniø metø apmo-kestinamàjá pelnà.

Tai klaidinga iðvada, kuria norima árodyti, kad tarsi iki 1998 metø per-kainojimo rezultatai turëjo bûti áskaityti á pajamas apskaièiuojant apmokesti-namàjá pelnà.

Dël Finansø ministerijos neteisëto 1995 02 03 raðto Nr. 7N nuostatøtaikymo atsirado daug ginèø tarp mokesèiø mokëtojø ir mokesèiø administra-

107

toriø. Buvo pripaþinta, kad iki tol nebuvo ástatymiðkai reglamentuota ilgalai-kio turto perkainojimo rezultato apmokestinimo tvarka. Todël ir buvo papil-dytas minëtu punktu Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymas, kuriuo nu-statyta, kad á nerealizacines pajamas apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnàneáskaitomi ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nustatytais atvejais ir tvarka.

Vyriausybë nustatë, kad turto vertës padidëjimas apmokestinamas tikkai parduodamas perkainotas materialus ilgalaikis turtas (nebaigta statyba),kai konkreèiai gaunamos pajamos. Vadinasi, ðiuo punktu buvo patvirtinta ikitol buvusi ástatymo prasmë, t.y. kad perkainojimo rezultatas neáskaitomas ápajamas turto perkainojimo metu, o áskaitomas, kai ðis turtas parduodamas,gaunamos realios piniginës lëðos.

Teisëjø kolegija


Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliacinisskundas atmetamas, o Aukðtesniojo administracinio teismo 1999 07 16 spren-dimas paliekamas nepakeistas (ABTÁ 63 str., 64 str., CPK 336 str. l d. l p.).

Byloje sprendþiamas ginèas teisiniu jo vertinimo aspektu ávardytinaskaip ginèas dël teisës, t.y. ar ilgalaikio turto vertës perkainojimo, atlikto1996 m. gruodþio mën. remiantis Akciniø bendroviø ástatymo 10 str. 7 ir 8 d.(Akciniø bendroviø ástatymo 1994 m. liepos 5 d. Nr. I–528 redakcija), rezul-tatai yra nerealizacinëmis pajamomis, reikðmingomis apskaièiuojant apmo-kestinamàjá pelnà pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymà (toliau –JAPMÁ).

Faktinës ginèo sprendimui reikðmingos aplinkybës pirmosios instanci-jos teismo sprendime yra iðdëstytos teisingai ir dël jø ginèo tarp ðaliø nëra,todël apeliacinës instancijos teismas jø nekartoja ðiø argumentø dalyje taiky-damas CPK 332 str. l d. nuostatas. Pareiðkëjo pozicija ið esmës grindþiamatokiais pagrindiniais argumentais: ilgalaikio turto vertës perkainojimo rezul-tatai savo prigimtimi neatitinka pajamø, esanèiø apmokestinamojo pelno ap-skaièiavimo pagrindu, sampratos: tai nëra ámonës ûkinës veiklos rezultatas,dël kurio ji ágyja turtà, – ðiø rezultatø apmokestinimo nenumatë turto perkai-nojimo metu galiojæs JAPMÁ 3 str., o vëlesnë ástatymo leidëjo valia priimantteisës normas patvirtina tokio pareiðkëjo pateikiamo ástatymo aiðkinimo pa-grástumà.

108

Nagrinëjamam ginèui teisingai iðspræsti bûtinas sisteminis teisës normø,reglamentuojanèiø mokestiniø prievoliø atsiradimà, pasikeitimà bei vykdy-mà, taikymas ir jø turinio aiðkinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. átvirtinta principinë nuosta-tà, kad mokesèius, kitas rinkliavas á valstybës (savivaldybës) biudþetus nusta-to tik ástatymai.

JAPMÁ 3 str. nurodoma, jog apmokestinamojo pelno apskaièiavimo pa-grindas yra realizaciniø ir nerealizaciniø pajamø suma.

Ginèas kilæs dël nerealizaciniø pajamø struktûros vertinimo taikantJAPMÁ ir Mokesèiø administravimo ástatymà.

JAPMÁ 3 str. 1996 m. liepos 2 d. ástatymo Nr. I–1426 redakcija, galioju-si pareiðkëjui perkainojant turtà, nustatë, jog:

„Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu beipaslaugø teikimu nesusijusios pajamos, áskaitant pajamas, gautas uþ iðnuo-motà, investuotà turtà.

Á nerealizacines pajamas, apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà, neáskai-toma:

1) gauti dividendai ir palûkanos uþ obligacijas;2) pajininkø ið kitø ámoniø gauta pelno dalis;3) ið draudimo organizacijø gautos turto draudimo atlyginimo sumos,

nevirðijanèios prarasto turto likutinës vertës;4) steigëjø ið individualiø (personaliniø) ámoniø ir ûkiniø bendrijø gauta

pajamø (pelno) dalis;5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ástatymu

reglamentuotai labdarai ir paramai;6) visø religiniø bendruomeniø, bendrijø ir centrø (aukðtesniøjø valdy-

mo institucijø) pajamos: aukos, pajamos uþ parduotà labdaros bûdu gautàturtà, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restau-ruoti, labdarai, kultûrai ir ðvietimui; 8) gautos baudos ir delspinigiai”.

Ðiø normø turinys leidþia teigti, jog ástatymø leidëjas prie nerealizaciniøpajamø neabejotinai priskiria pajamas, gaunamas realiø piniginiø lëðø forma.Be to, kai kurios ið jø á nerealizacines pajamas, apskaièiuojant apmokestina-màjá pelnà, neáskaitomos. Tas neapmokestinamø realiø piniginiø lëðø sàraðaslaikytinas baigtiniu. Kaip matyti, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatas ne-minimas nei nerealizaciniø pajamø pateiktoje sampratoje, nei iðimèiø sàraðe.

VMI prie FM atstovai apeliacinës instancijos teisme aiðkindami JAPMÁnurodë, kad vertinant 3 str. átvirtintø teisës normø turiná ir normos iðdëstymo

109

bûdà galima konstatuoti, jog visa, kas nenurodoma kaip iðimtys, yra nereali-zaciniø pajamø struktûros sudëtinës dalys, áskaitomos apskaièiuojant apmo-kestinamàjá pelnà.

Tokia situacija suponuoja ginèo sprendimo bûdà, kai bûtinas teisinisástatyme átvirtintos nerealizaciniø pajamø sampratos aiðkinimas bei vertini-mas. Tik tuo pagrindu bûtø galima daryti iðvadà, ar apskritai ilgalaikio turtoperkainojimo, vykdyto (kaip ðiuo atveju) ABI 10 str. pagrindu, rezultatas per-kainojimo atlikimo momentu laikytinas ámonës pajamomis, reikðmingomisapskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà.

Atsakymo ieðkoma analizuojant ástatymo leidëjo siekiamo mokestiniøteisiniø santykiø norminio reguliavimo, kaip valios iðraiðkos, raidà.

Paþymëtina, kad mokesèiø ástatymuose apie ilgalaikio materialaus turtoperkainojimo rezultatus prabilta tik 1997 m. Ðtai 1997 m. birþelio 24 d. ásta-tymu Nr. VIII–290 JAPMÁ 3 straipsnio 4 dalis papildyta 8 p.: á nerealizacinespajamas, apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà, neátraukiami „ilgalaikio ma-terialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-statytais atvejais ir tvarka”.

Vyriausybë, vykdydama ástatymà, 1998 m. spalio 15 d. nutarimuNr. 1239 „Dël ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatø neapmo-kestinimo atvejø ir tvarkos” nustatë, kad „ilgalaikio materialiojo turto perkai-nojimo rezultatas (vertës padidëjimas arba sumaþëjimas) pelno (pajamø) mo-kesèiu neapmokestinamas, jeigu ilgalaikio materialiojo turto rinkos vertë vir-ðija to turto ásigijimo arba pasigaminimo vertæ, uþfiksuotà apskaitoje, ir toksjo vertës padidëjimas (sumaþëjimas) yra pagrástas turto vertintojø LietuvosRespublikos Vyriausybës 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dël turtovertinimo metodikos” (Þin., 1996, Nr. 16–426) nustatyta tvarka”.

Tai, kad nerealizaciniø pajamø struktûros teisinis reglamentavimas, taippat ir ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultato vietos joje nustaty-mo prasme, turëjo spragø, leidþia teigti ir JAPMÁ 3 str. 3 d. átvirtintos normoskaitos pobûdis.

Ðios normos formulavimas yra toks, kad dalá pajamø, kaip nerealizaci-niø, ástatymo leidëjas laiko visuotinai suprantamomis bei skyrium nevardyti-nomis: tokias „(...) pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu beipaslaugø teikimu nesusijusios pajamos”. Tuo tarpu kita nerealizaciniø paja-mø, atitinkanèiø jau cituotos nerealizaciniø pajamø sampratos prasmæ, dalislaikoma reikalaujanèia specialaus aptarimo, todël vardijama pateikiamo sàra-ðo forma: nerealizacines pajamas sudaro „pajamos uþ iðnuomotà, investuotà

110

turtà, palûkanos, subsidijø ir dotacijø panaudota dalis, pajamos dël valiutoskurso pasikeitimo teigiamos átakos” (ástatymo 1998 m. liepos 2 d. redakcija).Anksèiau, pvz., turto vertinimo metu, galiojusioje ðio straipsnio minimos da-lies redakcijoje sàraðe vardytos tik pajamos, gautos uþ iðnuomotà, investuotàturtà.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultato vieta nerealizaci-niø pajamø struktûroje ástatymo leidëjo nebuvo aptarta iki jau minëto ástaty-mo pakeitimo. Teigti, jog ðià pozicijà galima bûtø priskirti prie visuotinaisuprantamø bei skyrium nevardytinø nerealizaciniø pajamø kategorijos, pa-grindo nëra, tà patvirtina ir 1997 m. birþelio 24 d. ástatymo Nr. VIII–290projekto aiðkinamasis raðtas, kur buvo nurodoma, jog ligi ðiol nebuvo reg-lamentuota ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultato apmokesti-nimo tvarka. Paties centrinio mokesèiø administratoriaus veiklos praktika:mokesèiø administratorius nepateikë teismui në vieno iki ðiol administravi-mo praktikoje buvusio atvejo, kai ilgalaikio materialiojo turto perkainojimorezultatas mokesèiø mokëtojø bûtø priskiriamas prie nerealizaciniø pajamøar mokesèiø administratoriaus atliktø patikrinimø metu ávertintas, kaip irðiuo atveju, nerealizacinëmis pajamomis; sprendimas dël AB „Dvarèioniøkeramika” skundo nagrinëjimo sustabdymo iki bus reglamentuota ilgalaikiomaterialaus turto perkainojimo rezultato apmokestinimo tvarka, – patvirti-na nesureglamentuotà ðios ekonominës–teisinës kategorijos vietà JAPMÁtaikymo prasme.

Mokesèiø administravimo ástatymo V skyriaus „Mokesèio mokëtojo(...) teisës ir pareigos” 19 str. „Mokesèiø mokëjimas” yra átvirtinta principi-në konstitucinæ reglamentacijà atitinkanti nuostata, kad mokesèio mokëto-jas moka tik mokesèiø ástatymø nustatytus mokesèius, laikydamasis mokes-èiø ástatymø, taip pat ðio ástatymo nustatytos mokesèio apskaièiavimo ir mo-këjimo tvarkos”. Tai ið esmës nurodoma ir 2 str. sàvokos „mokestis” regla-mentavimo dalyje: mokestinë „prievolë atliekama ástatymø nustatyta tvar-ka”.

Anksèiau paminëta argumentacija leidþia teisinio vertinimo prasme kon-statuoti esant spragà norminiame, reikalaujanèiame privalomos ástatyminësformos, reguliavime.

Ðiuo atveju tenka kalbëti apie konfliktà, kilusá administraciniø teisiniøsantykiø srityje, kur norminiam reguliavimui bûdingas prievoliø imperatyvu-mas bei baudþiamumas uþ jø nevykdymà ar netinkamà vykdymà, t.y. konflik-tà vieðosios teisës taikymo srityje. O vieðajai teisei, kaip ir mokesèiø teisei,

111

yra nepriimtinas ástatymo turinio aiðkinimas (kaip ðiuo atveju) valstybinio val-dymo institucijø poástatyminiø aktø pagrindu bandant uþpildyti ástatyminësreglamentacijos trûkumus. Tokio aiðkinimo pagrindu negali atsirasti prievo-lës ar atsakomybë uþ tokiø prievoliø nevykdymà, juo labiau jog norminio re-guliavimo spragà ðalinanti norma, kaip ástatymo leidëjo valios tiesioginë ið-raiðka, savo turiniu dël ginèo dalyko átvirtino pareiðkëjo gintos pozicijos tei-singumà.

Ið esmës minimas vertinimas lieèia Finansø ministerijos 1995 m. vasa-rio 3 d. raðte Nr. 7N „Dël 1994 m. juridiniø asmenø pelno mokesèio apskai-èiavimo” átvirtintà nuostatà, kad:

„Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 03 28 nutarimuNr. 206, dël infliacijos Lietuvos ûkio subjektai perkainavo savo turtà. Turtovertës prieaugis atlikus indeksavimà pagal ðá nutarimà neapmokestinamas irjuridiniø asmenø finansiniø rezultatø apyskaitoje atspindimas 090 eilutëje.Turtas turëjo bûti indeksuotas iki 1994 m. geguþës 20 d.

Visais kitais atvejais, sutinkamai su Turto ávertinimo metinëje finansi-nëje atskaitomybëje taisykliø (patvirtintø Finansø ministerijos 1994 03 08raðtu Nr. 21N 2.6 punktu, ámonës paèios gali perkainoti ilgalaiká ir finansináturtà, kurio rinkos vertë yra didesnë negu apskaitoje atvaizduota to turto pir-kimo ar pagaminimo savikaina.

Ðio perkainojimo rezultatas – turto vertës prieaugis, sutinkamai su Juri-diniø asmenø pelno mokesèio ástatymu (3 str.), priskiriamas ámonës apmokes-tinamoms nerealizacinëms pajamoms (kaip kitos su produkcijos gamyba, re-alizavimu bei paslaugø teikimu nesusijusios pajamos) ir parodomas juridiniøasmenø finansiniø rezultatø apyskaitos 080 eilutëje”.

Vyriausybës 1994 m. rugsëjo 19 d. nutarimu Nr. 864 patvirtintø Finansøministerijos nuostatø, galiojusiø Finansø ministerijos raðto Nr. 7N priëmimometu, 6.4 p. buvo nustatyta, jog Finansø ministerija ágyvendina mokesèiø ásta-tymus.

Norint konstatuoti, ar Finansø ministerija, nustatydama anksèiau pami-nëtà ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultato vertinimo JAPMÁ tai-kymo prasme tvarkà, veikë pagal suteiktà kompetencijà, bûtina atskleisti sam-pratos „ágyvendina mokesèiø ástatymus” turiná. Ðios sampratos turinys atskleis-tas Mokesèiø administravimo ástatymo 6 str.:

„1. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus mokesèiø ástatymus, taip patir ðá ástatymà ágyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybë, o kai yra jos pa-vedimas, – Finansø ministerija. Jokiai kitai valstybës institucijai negali bûti

112

pavesta ágyvendinti mokesèiø ástatymø, iðskyrus Finansø ministerijà, jeigu tonenumato mokesèio ástatymas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybë, ágyvendindama mokesèiø ástaty-mus, nustato atitinkamus metodus bei taisykles, uþtikrinanèias mokesèio ad-ministravimà, arba paveda tai padaryti Finansø ministerijai”.

Mokesèiø ástatymø ágyvendinimas suprantamas kaip nustatymas atitin-kamø metodø ir taisykliø, uþtikrinanèiø mokesèiø administravimà.

Mokesèiø administravimas – mokesèio administratoriaus teisiø ir parei-gø bei mokesèio mokëtojo teisiø ir pareigø ágyvendinimas, mokesèio apskai-èiavimas, sumokëjimas ir iðieðkojimas, atsakomybës uþ netinkamà mokesèioapskaièiavimà ir mokëjimà taikymas, mokesèio paskirstymas, informacijosmokesèiø mokëtojams teikimas (MAÁ 2 str.).

Nors Finansø ministerijos raðtas, apie kurá kalbama, buvo priimtas ikiMAÁ ásigaliojimo, taèiau cituotos MAÁ nuostatos yra bendro pobûdþio, atitin-kanèios ir doktrininæ ástatymo bei jo ágyvendinimo tvarkos sampratà, todël irðiuo atveju jomis galima remtis kaip neginèijamomis tiesomis.

Dël to analizuojant ðià sampratà galima padaryti kategoriðkà iðvadà, jogmokesèiø ástatymø ágyvendinimas nesusijæs su mokesèiø ástatymo turinio ver-tinimu ir apmokestinimo objekto struktûros elementø apibûdinimu kitaip, neinustatyta ástatymu. Mokesèiø ástatymo ágyvendinimas ðiuo konkreèiu atvejunegali bûti suprantamas kaip teisë nuspræsti, ar ginèytina teisinë–ekonominëkategorija (ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatas) JAPMÁ tai-kymo prasme yra nerealizaciniø pajamø dalis ar ne, kokiais atvejais toks re-zultatas apmokestinamas nurodytu mokesèiu, kokiais – ne.

Tokiø teismo iðvadø pagrástumas patvirtintas ir ástatymo leidybos vëles-nës praktikos: 1997 m. birþelio 24 d. ástatymu Nr. VIII–290 nustatyta, jog„Vyriausybë (...) nustato ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatøneapmokestinimo atvejus ir tvarkà”. Tokia normos konstrukcija árodo, jogpripaþástama ástatyminë ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultato,kaip kategorijos, reikðmingos JAPMÁ prasme, reglamentacijos forma sutei-kiant specialius ágaliojimus Vyriausybei, kuriø ji neturëjo Mokesèiø admi-nistravimo ástatymo 6 str. pagrindu.

Dël tapaèiø argumentø kolegija pripaþásta nepagrásta ir atsakovo iðdës-tytà pozicijà, jog Finansø ministerijos raðtas Nr. 7N, priimtas JAPMÁ 14 str.l d. pagrindu, t.y. ástatymu Finansø ministerijai suteikta teisë nustatyti juridi-niø asmenø pelno mokesèio apyskaitos formà ir jos uþpildymo tvarkà, o kas-metiniai FM raðtai „Dël (...) juridiniø asmenø pelno mokesèio apskaièiavi-

113

mo” yra pelno mokesèio apyskaitos uþpildymo tvarkà reglamentuojantysaktai;. raðto Nr. 7N dalis, lieèianti turto perkainojimo rezultatà, yra ne kaskita, kaip apyskaitos uþpildymo tvarkos nustatymas.

Sàvoka „apyskaitos forma” savaime suvokiama ne kitaip, kaip tam tikroturinio apskaitos ir atskaitomybës dokumentas, todël ápareigojimas nustatytiapyskaitos formà ir jos uþpildymo tvarkà niekaip nesietinas su ástatyminësformos teisës normos turinio detalizuoto reglamentavimo poástatyminiø aktøforma galimybëmis.

Tokiø vertinimø iðvada yra tai, jog pareiðkëjui, ABÁ 10 str. pagrinduatlikusiam ilgalaikio materialaus turto perkainojimà, ástatymu nebuvo nusta-tyta prievolës jo rezultatà átraukti á nerealizaciniø pajamø, reikðmingø apskai-èiuojant apmokestinamàjá pelnà, sudëtá, todël skundþiamas mokesèiø admi-nistratoriaus sprendimas pirmosios instancijos teismo sprendimu teisëtai pa-naikintas.

Vadovaudamasi ABTÁ 63, 64 str., CPK 336 str. l d. l p., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos aukðtesniojo administracinio teismo 1999 m. liepos 16 d. spren-dimà palikti nepakeistà, o Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø mi-nisterijos apeliaciná skundà atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gijos priimtoji nutartis galutinë ir neskundþiama.

1.3.1.2. Dël alkoholiniø gërimø ásigijimà patvirtinanèiø juridinæ galiàturinèiø dokumentø laikymo vietos

Reikalavimas ámonei turëti prekybos (sandëliavimo) vietoje alkoholi-niø gërimø ásigijimà ir pristatymà patvirtinanèius juridinæ galià turinèiusdokumentus numatytas 1998 06 02 Vyriausybës nutarimu Nr. 660 patvirtintøNedenatûruoto etilo alkoholio ir alkoholiniø gërimø apskaitos taisykliø 18punkte. Iki ðio nutarimo ásigaliojimo Alkoholio kontrolës ástatymo 20 str. 1 d.2 p. ir 2 d. buvo numatytas draudimas laikyti (saugoti), realizuoti, gabentialkoholinius gërimus, alkoholinius produktus, kuriø ásigijimas nepatvirtintasjuridinæ galià turinèiais dokumentais, taèiau ástatymas reikalavo, kad alko-holiniø gërimø, alkoholiniø produktø ásigijimo faktas bûtø patvirtintas juri-dinæ galià turinèiais dokumentais, bet nenustatë, kad tie dokumentai turi bûtiprekybos vietoje.

114

Praneðëja D. Milaðienë Administracinë byla Nr. 3A–46/2000Teisëja S. Rudënaitë

NUTARTIS

2000 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininkës D. Milaðienës,

teisëjø: K. Lapinsko, V. Kaþio, G. Kryþevièiaus, J Baðkio,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovams adv. G. Bulotui, J. Lapinai,atsakovo atstovei O. Vitartienei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pa-

gal pareiðkëjo Valstybinës alkoholio ir tabako kontrolës tarnybos apeliacináskundà dël Aukðtesniojo administracinio teismo 1999 m. gruodþio 23 d. spren-dimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas UAB „Ganvija” praðë panaikinti Valstybinës alkoholio irtabako kontrolës tarnybos 1999 07 08 nutarimà Nr. 248, kuriuo ámonei pa-skirta 2000 Lt banda uþ Alkoholio kontrolës ástatymo 20 str. l d. 2 p. paþeidi-mus. Jis nurodë, kad ámonë minëto ástatymo reikalavimø nepaþeidë, nes ne-laikë alkoholiniø gërimø, kuriø ásigijimas nepatvirtintas juridinæ galià turin-èiais dokumentais. Patikrinimo metu dokumentai buvo pas ámonës buhalteræ,o vëliau buvo pateikti atsakovui.

Aukðtesnysis administracinis teismas 1999 12 23 sprendimu pareiðkëjoskundà patenkino. Teismas nurodë, kad atsakovas pleèiamai iðaiðkino Alko-holio kontrolës ástatymo 20 str. l d. 2 p. ir 2 d., ir dël to neteisëtai pareiðkëjuiskyrë ekonominæ sankcijà, Ástatymas neápareigoja ámoniø turëti prekybos (san-dëliavimo) vietoje gërimø ásigijimà patvirtinanèius dokumentus. Tai darytiápareigoja Vyriausybës 1998 06 02 nutarimu Nr. 660 patvirtintø „Nedenatû-ruoto etilo alkoholio ir alkoholiniø gërimø apskaitos taisykliø” 18 p., kuriamenurodyta, kad ámonë turi turëti prekybos (sandëliavimo) vietoje vienà alkoho-

115

liniø gërimø ásigijimà ir pristatymà patvirtinantá juridinæ galià turintá doku-mentà. Taèiau uþ ðiø taisykliø paþeidimà atsakomybën yra traukiami ámoniøvadovai, o ne ámonës.

Apeliaciniu skundu atsakovas praðo panaikinti Aukðtesniojo administ-racinio teismo 1999 12 23 sprendimà ir pareiðkëjo skundà atmesti, nurodyda-mas ðiuos motyvus:

Teismai neteisingai iðaiðkino Alkoholio kontrolës ástatymo 44 str. l d.,nes nurodë, kad bauda skiriama tik uþ ðio ástatymo paþeidimus. Alkoholiokontrolës ástatymas nenustato prekybos alkoholiniais gërimais tvarkos. Tàtvarkà nustato Vyriausybë. Vyriausybës patvirtintø Prekybos alkoholiniais gë-rimais prekybos ir vieðojo maitinimo ámonëse taisykliø 8 p., 8.13 p. nustato,kad draudþiama parduoti, laikyti prekybos salëse, administracinëse bei pa-galbinëse patalpose, sandëliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholiniusgërimus, kuriø ásigijimas nepatvirtintas juridinæ galià turinèiais dokumen-tais. Faktas, kad pardavëjas laikë ir sandëliavo alkoholinius gërimus, kuriøásigijimas nepatvirtintas dokumentais, neginèijamai nustatytas, to neneigiair pareiðkëjas.

Pareiðkëjui jokia nuobauda uþ nedenatûruoto etilo alkoholio, alkoholi-niø gërimø apskaitos taisykliø paþeidimus nebuvo taikyta. Todël teismo mo-tyvas, kad negali bûti taikomos ekonominës sankcijos uþ minëtø taisykliø pa-þeidimà, visiðkai nesuprantamas ir nieko bendra neturi su nagrinëjamu ginèu.Teismas visiðkai neatsiþvelgë á tai, kad Alkoholio kontrolës ástatymo 4 str.alkoholio produktus priskiria specialiems produktams, kuriems yra taikomasypatingas valstybinio reguliavimo reþimas. Todël net du poástatyminiai aktaipatikslina, kur turi bûti alkoholiniø gërimø ásigijimo dokumentai.

Atsakovas nurodo, kad teismas nesirëmë Lietuvos apeliacinio teismo1999 10 25 priimtu sprendimu analogiðkoje byloje.

Teismas neanalizavo iðlaidø dydþio advokato pagalbai apmokëti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pareiðkëjui atsakovas 1999 07 08 nutarimu Nr. 248 paskyrë 2000 Lt

baudà uþ Alkoholio kontrolës ástatymo 20 str. 1 d. 2 p. (laikë alkoholiniusgërimus be juridinæ galià turinèio ásigijimo dokumentø) paþeidimus.

Alkoholio kontrolës ástatymo 20 str. l d. 2 p. ir ðio straipsnio 2 d. uþ-drausta realizuoti, laikyti (saugoti) bei gabenti alkoholio produktus ir alkoho-linius gërimus, kuriø ásigijimas nepatvirtintas juridinæ galià turinèiais doku-mentais. Pareiðkëjas turëjo juridinæ galià turinèius dokumentus, patvirtinan-èius alkoholiniø gërimø ásigijimo faktà, taèiau jø nelaikë parduotuvëje, esan-

116

èioje Vilniuje, Dzûkø g. 77 a, kur buvo laikomi ir realizuojami alkoholiniaigërimai.

Alkoholio kontrolës ástatymo 20 str. l d. 2 p. ir 2 dalimi numatyto paþei-dimo sudëtis yra draudimas laikyti (saugoti), realizuoti, gabenti alkoholiniusgërimus, alkoholinius produktus, kuriø ásigijimas nepatvirtintas juridinæ galiàturinèiais dokumentais. Taigi ástatymas reikalauja, kad alkoholiniø gërimø,alkoholiniø produktø ásigijimo faktas bûtø patvirtintas juridinæ galià turin-èiais dokumentais, taèiau nenustato, kad tie dokumentai turi bûti ten, kur yrair alkoholiniai gërimai. Reikalavimà ámonei turëti prekybos (sandëliavimo)vietoje vienà esamà alkoholiniø gërimø ásigijimà ir pristatymà patvirtinanèiøjuridinæ galià turinèiø dokumentø numato 1998 06 02 Vyriausybës nutarimuNr. 660 patvirtintas Nedenatûruoto etilo alkoholio ir alkoholiniø gërimø ap-skaitos taisykliø 18 punktas. Taèiau uþ ðiø taisykliø reikalavimø nesilaikymàsankcijos, numatytos ástatymø, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimø irkitø norminiø aktø, taikomos ûkiniø subjektø bei ðiø subjektø struktûriniø pa-daliniø vadovams. Tokia atsakomybë yra numatyta ATPK normomis.

Maþmeninës prekybos alkoholiniais gërimais prekybos ir vieðojo maiti-nimo ámonëse taisyklës, patvirtintos 1997 06 05 Vyriausybës nutarimuNr. 559, nustato prekybos alkoholiniais gërimais tvarkà. Ðios taisyklës, taippat kaip ir Alkoholio kontrolës ástatymas, draudþia laikyti, parduoti, gabentialkoholinius gërimus, kuriø ásigijimas nepatvirtintas juridinæ galià turinèiaisdokumentais.

Ðioje Vyriausybës patvirtintoje prekybos alkoholiniais gërimais tvarko-je nenumatyta, kad ásigijimo faktà patvirtinantys dokumentai turi bûti tojevietoje, kur alkoholiniai gërimai yra laikomi, parduodami. Laikomø, parduo-damø alkoholiniø gërimø ásigijimas turi bûti patvirtintas dokumentais, turin-èiais juridinæ galià. Pareiðkëjas tokius dokumentus turëjo.

Dël iðdëstytø argumentø tenkinti atsakovo apeliaciná skundà nëra pa-grindo, nes Aukðtesnysis administracinis teismas tinkamai taikë materialinësteisës normà, procesinës teisës normø paþeidimø taip pat nenustatyta.

Advokato pagalbai apmokëti ið atsakovo pareiðkëjo naudai priteisiama590 Lt (CPK 113 str. 2d).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str. 1 d. 1 p., ABTÁ63 str., teisëjø kolegija

n u t a r ë :

117

Aukðtesniojo administracinio teismo 1999 12 23 sprendimà palikti ne-pakeistà, o Valstybinës alkoholio ir tabako kontrolës tarnybos apeliaciná skundàatmesti. Priteisti ið Valstybinës alkoholio ir tabako kontrolës tarnybos 590 LtUAB „Ganvija” naudai.

1.3.1.3. Dël mokestiniø prievoliø perëjimoámoniø reorganizavimo atveju

CK 1 str. 3 d. nustatyta, kad turtiniams santykiams, pagrástiems admi-nistraciniu vienos ðalies pavaldumu kitai, taip pat mokesèiø, valstybinio so-cialinio draudimo ámokø ir valstybës, savivaldybiø ir valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþetø santykiams ðio kodekso taisyklës netaikomos. Taigimokestiniø prievoliø pasikeitimo ámones skaidant á smulkesnius objektus tvar-kos CK 38 str. normos nereglamentuoja.

Administracinë byla Nr. 3A–77/2000



Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus,

teisëjø: K. Lapinsko, D. Milaðienës, J. Baðkio ir V. Kaþio,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovui K. Jungevièiui,atsakovo atstovei I. Vilimaitei,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ

bylà pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apelia-ciná skundà dël Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. sausio 27 d.sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

118

UAB ,,Ramunë” kreipësi á teismà praðydama panaikinti Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos 1999 02 09 sprendimo Nr. 17–07/1346 dalá, kuria patvirtintas Vilniaus miesto Valstybinës mokesèiø inspekcijos1998 12 02 sprendimo Nr. 03–04–16777 nurodymas UAB ,,Ramunë” sumokëtiinspekcijos 1998 09 11 aktu apskaièiuotas mokestines nepriemokas, baudas irdelspinigius uþ mokestinius paþeidimus, padarytus 1993 01 01–1995 04 01laikotarpiu.

Ji paaiðkino, kad mokestinës nepriemokos ir sankcijos skirtos uþ kitojuridinio asmens – valstybinës ámonës ,,Ramunë” – padarytus mokestiniuspaþeidimus. Vykdant Vilniaus miesto valdybos 1991 09 13 potvarká Nr. 1492VVÁ ,,Ramunë” buvo reorganizuota, suskaidant jà á 51 atskirà privatizuojamàobjektà, kurie atsiskyrë kaip savarankiðki juridiniai asmenys 1992–1995 me-tø laikotarpiu. Buvusios VÁ ,,Ramunë” turtas atiteko visoms naujoms ámo-nëms, o ne vienai UAB ,,Ramunë”. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 06 19 nutarimo Nr. 238 ,,Dël privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniøakciniø ámoniø reorganizavimo (skaidymo) á smulkesnius objektus” 8 p. tuoatveju, kai privatizuotina ámonë reorganizuojama (iðskaidoma) á smulkesniusobjektus, kurie gali veikti kaip atskiros ámonës, jos teisës ir pareigos paskirs-tomos privatizuojamø objektø ágijëjams reorganizavimo komisijos sprendi-mu. Tokio sprendimo, kuriuo bûtø priskirta pasibaigianèios VÁ ,,Ramunë” tur-tinë pareiga mokëti mokesèius ar atsakyti uþ jos mokestinius paþeidimus da-lies turto ágijëjui – UAB ,,Ramunë”, nëra. Taip pat nëra ir ðios turtinës parei-gos konkretaus perdavimo UAB ,,Ramunë” dokumentø. Dël to mokesèiø ad-ministratoriaus teiginys, kad bendrovë ,,Ramunë” yra VÁ ,,Ramunë”, kaip mo-kesèiø mokëtojos, prievoliø perëmëja, nepagrástas. Nëra ámoniø tarpusavioraðytinio sandorio, kuriuo bûtø perduota ði turtinë prievolë ið VÁ ,,Ramunë”UAB ,,Ramunei”. Kadangi UAB ,,Ramunë” nëra atsakinga uþ VÁ ,,Ramunë”padarytus mokestinius paþeidimus, o atsakingas uþ juos juridinis asmuo VÁ,,Ramunë” yra pasibaigæs, mokestinë prievolë negali bûti ávykdyta ir laikytinapasibaigusia. Ámoniø rejestre VÁ ,,Ramunë” ir UAB ,,Ramunë” registruotoskaip atskiri juridiniai asmenys, tai, kad iðliko tas pats vardas ir identifikacinisnumeris, tëra techninës apskaitos dalykas.

Atsakovo Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijosatstovë pirmosios instancijos teismo posëdyje su skundu nesutiko. Ji paaiðki-no, kad pagal Vyriausybës 1994 08 26 nutarimo Nr. 787 ,,Dël valstybiniø irvalstybiniø akciniø ámoniø reorganizavimo á akcines bendroves ir uþdaràsiasakcines bendroves” 1.5 p. visas turimas reorganizuojamos valstybinës arba

119

valstybinës akcinës ámonës teises ir prievoles perima bendrovë. VÁ ,,Ramu-në” buvo reorganizuota á UAB ,,Ramunë”, tà árodo akcininkø susirinkimo1995 03 29 protokolas Nr. 1 ir bendrovës 1995 04 05 registravimo paþymëji-mas AB 95–416, todël bendrovë yra visø VÁ ,,Ramunë” prievoliø, tarp jøapskaièiuotø mokesèiø ir paskirtø baudø, perëmëja. Pagal Mokesèiø admi-nistravimo ástatymo 2 straipsná mokestis – tai mokesèiø mokëtojui nustatytapiniginë prievolë valstybei. Prievolæ mokëti mokesèius VÁ ,,Ramunë” turëjojà reorganizuojant, neatsiþvelgiant á tai, kad bendrovë apie konkreèias mokë-tinas á biudþetà sumas neþinojo, prievolë mokëti mokesèius neiðnyko ir prie-volæ sumokëti nesumokëtus mokesèius, iðaiðkintus patikrinimo metu, turi vyk-dyti bendrovë. Kadangi nëra pareiðkëjo ámonës kaltës, pagrástai panaikintasnurodymas sumokëti baudas uþ mokesèiø nepriemokas. Reikalavimas sumo-këti delspinigius negali bûti naikinamas, kadangi prievolë mokëti delspini-gius uþ ne laiku mokamus mokesèius nustatyta ástatymo. Pripaþinti mokesti-niø nepriemokø beviltiðkomis nëra pagrindo.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 01 27 sprendimu pareiðkëjoskundà patenkino ið dalies: panaikino Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos 1999 02 09 sprendimà Nr. 17–07/1346 ir ápareigojo Vals-tybinæ mokesèiø inspekcijà prie Finansø ministerijos pareiðkëjo UAB “Ra-munë” skundà iðnagrinëti ið naujo.

Teismas nurodë, jog bylos medþiaga nustatyta, kad 1991 09 13 potvar-kiu Nr. 1489V Vilniaus miesto Valdyba vykdydama Vyriausybës 1991 06 19nutarimà Nr. 238 ,,Dël privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámo-niø reorganizavimo (skaidymo) á smulkesnius objektus” ir Vilniaus miestoTarybos Prezidiumo 1991 07 09 nutarimà Nr. 47 ,,Dël reorganizuojamø ámo-niø sàraðo patvirtinimo” nusprendë suskaidyti valstybinæ buitiniø paslaugøámonæ ,,Ramunë” á 51 atskirà privatizuojamà objektà atskirø siuvimo ateljëpagrindu (b.l. 63–65). 1994 08 01 Vilniaus miesto Valdybos potvarkiuNr. 1492V (b.l. 16) apjungti anksèiau iðskirti privatizavimo objektai: paroda–pardavimas Didþiojoje g. 25, drabuþiø siuvimo ateljë bei ámonës ,,Ramunë”administracinës patalpos Didþiojoje g. 23 bei poilsio nameliai Mindûnuose.UAB ,,Ramunë” ásteigta privatizavus ðià VÁ ,,Ramunë” turto dalá 1995 04 05(registravimo paþymëjimas b.l. 96–97 ir ámonës ástatai b.l. 74–85).

1998 09 11 Vilniaus miesto Valstybinë mokesèiø inspekcija patikrinomokesèiø mokëjimà UAB ,,Ramunë” 1993 01 01–1998 08 01 ir apskaièia-vo mokesèiø nepriemokas bei sankcijas uþ ðá laikotarpá (patikrinimo aktasb.l. 25–61). Pareiðkëjo ámonë nesutinka su ápareigojimais sumokëti mokes-

120

èiø nepriemokas ir sankcijas uþ laikotarpá iki UAB ,,Ramunë” ásteigimo –1995 04 05.

CK 37 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai asmenys nustoja egzistavæ likvi-davimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) bû-du. Byloje nagrinëjamu atveju nustatyta, kad valstybinë ámonë ,,Ramunë” bu-vo reorganizuota, t.y. nustojo egzistavusi jà padalijus á atskirus objektus pri-vatizavimo proceso metu.

CK 38 str. átvirtintas bendras prievoliø perëjimo principas reorganizuo-jant juridinius asmenis: juridiná asmená reorganizavus padalijimo bûdu jo tur-tas (teisës ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims.Turtas pereina perduodamojo dokumento pasiraðymo dienà, jeigu ko kita ne-numato ástatymas arba reorganizavimo reikalu priimtas nutarimas.

VÁ ,,Ramunë” reorganizavimas vyko pagal Vyriausybës 1991 06 19 nu-tarimu Nr. 238 patvirtintus ,,Privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniø akciniøámoniø, jø savarankiðkø struktûriniø padaliniø bei filialø reorganizavimo (skai-dymo) á smulkesnius objektus ir jø turtiniø teisiø bei pareigø perëmimo nuo-status”. Pagal ðiø nuostatø 8 p., jeigu privatizuotina ámonë reorganizuojama(iðskaidoma) á smulkesnius objektus, kurie gali veikti kaip atskiros ámonës,tai jos teisës ir pareigos paskirstomos privatizuojamø objektø pirkëjams reor-ganizavimo komisijos sprendimu. Ðaliø paaiðkinimais ir kita bylos medþiaganustatyta, kad VÁ ,,Ramunë” reorganizavimo komisijos sprendimo dël mo-kestiniø prievoliø padalijimo tarp iðskirtø privatizavimo objektø nëra. Taippat nëra duomenø, kad atsiskiriant atskiriems objektams nuo VÁ ,,Ramunë”bûtø buvæ sudaryti ástatymui neprieðtaraujantys susitarimai, pagal kuriuos mo-kestinës prievolës, atsiradusios ið VÁ ,,Ramunë” veiklos iki to objekto atsisky-rimo, liktø VÁ ,,Ramunë”.

Kadangi VÁ ,,Ramunë” mokestiniø prievoliø perëjimas po ámonës reor-ganizavimo neiðspræstas atskiru privatizavimo komisijos sprendimu ar priva-tizuojamø objektø susitarimu, teismas konstatavo, jog ðis klausimas spræsti-nas pagal CK 38 str. átvirtintà bendrà principà: juridiná asmená reorganizavuspadalijimo bûdu jo turtas (teisës ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems ju-ridiniams asmenims. UAB ,,Ramunë” yra tik vienas ið naujai atsiradusiø reor-ganizavus VÁ ,,Ramunë” juridiniø asmenø, perëmusi tik dalá buvusios VÁ ,,Ra-munë” turto ir proporcingà ðiam turtui dalá prievoliø. Valstybinë mokesèiøinspekcija prie Finansø ministerijos skundþiamame sprendime nepagrástai trak-tuoja UAB ,,Ramunë” kaip vienintelá VÁ ,,Ramunë” teisiø ir prievoliø perë-mëjà. Centrinis mokesèiø administratorius ðiame sprendime ið viso neatsi-

121

þvelgë á tà aplinkybæ, kad VÁ ,,Ramunë” buvo reorganizuota padalijimo bûdu,ir nenurodë, kodël kiti, be UAB ,,Ramunë”, ið VÁ ,,Ramunë” atsiradæ juridi-niai asmenys nëra atsakingi uþ mokestines prievoles, kilusias ið VÁ ,,Ramunë”veiklos iki jø atsiskyrimo. Dël to centrinio mokesèiø administratoriaus spren-dimas yra nepagrástas, neteisëtas ir naikintinas.

Pareiðkëjo motyvus, kad UAB ,,Ramunë” ið viso neatsako uþ VÁ ,,Ra-munë” mokestines prievoles, teismas pripaþino nepagrástais ir nurodë, jogUAB ,,Ramunë” atsakinga uþ mokestiniø prievoliø, kilusiø ið VÁ ,,Ramunë”veiklos, dalá, proporcingà gauto VÁ ,,Ramunë” turto daliai.

Teismas konstatavo, kad norint teisingai iðspræsti ðá mokestiná ginèà bû-tina nustatyti ðias aplinkybes: kada nuo VÁ ,,Ramunë” buvo atskirti Vilniausmiesto Valdybos 1991 09 13 potvarkio Nr. 1489V 5 priedëlyje iðvardyti pri-vatizuojami objektai, kokie nauji juridiniai asmenys jø pagrindu buvo ásteigti,kokià VÁ ,,Ramunë” turto dalá jie gavo, kokia buvo susidariusi mokestinë ne-priemoka kiekvieno jø atsiskyrimo laikui ir kokià dalá ðios nepriemokos pro-porcingai gautam turtui perëmë ðie objektai, kokia dalis kiekvienu atveju likoVÁ ,,Ramunë” ir paskutiniam áregistruotam naujam juridiniam asmeniui – UAB,,Ramunë”; ðiø aplinkybiø Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø mi-nisterijos nenustatë ir neávertino, dël to neteisingai iðsprendë mokestiná ginèà,o teismas neturi galimybës ðiø aplinkybiø iðsiaiðkinti, kadangi iðnaudojo gali-mybes surinkti reikalingus duomenis, be to, reikia atlikti sudëtingus skaièia-vimus, o mokesèiø apskaièiavimo ir mokëjimo kontrolë – mokesèiø administ-ratoriaus pareiga, todël pareiðkëjo skundas gràþintas ið naujo nagrinëti centri-niam mokesèiø administratoriui, kuris turi priimti naujà sprendimà atsiþvelg-damas á teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos, atstovaujamaVilniaus apskrities Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininko pavaduotojo,veikianèio pagal ágaliojimà, apeliaciniu skundu praðo pirmosios instancijosteismo sprendimà panaikinti ir nauju sprendimu pareiðkëjo skundà atmesti.

Teismo sprendimas priimtas neteisingai pritaikant ir aiðkinant materiali-nës teisës normas ir nesilaikant procesinës teisës normø, tai turëjo átakos ne-teisingo ir nepagrásto sprendimo priëmimui.

Teismas savo sprendimu nepagrástai konstatavo, kad UAB ,,Ramunë”ásteigta privatizavus dalá VÁ ,,Ramunë” turto. Taip pat jis konstatavo, kad VÁ,,Ramunë” buvo reorganizuota, t. y. nustojo egzistavusi jà padalijus á atskirusobjektus privatizavimo proceso metu.

Ðios teismo iðvados yra neteisingos.

122

Skaidymo bûdu reorganizuojant ámonæ yra ámanomi savarankiðki juri-diniai asmenys, o skaidoma ámonë arba:

1) nustoja egzistavusi ir iðregistruojama ið Ámoniø rejestro,2) tæsia veiklà kaip savarankiðkas juridinis asmuo ir nëra iðregistruotas

ið ámonës rejestro.Atsiþvelgdamas á tai, teismas padarë nepagrástà iðvadà, kad VÁ ,,Ramu-

në” nustojo egzistavusi kaip juridinis asmuo.Neteisinga ði iðvada bûtent dël juridinio asmens pasibaigimo prieþas-

ties.VÁ ,,Ramunë” nustojo egzistavusi ne dël privatizavimo proceso, nes vi-

so privatizavimo proceso metu veikë kaip savarankiðkas juridinis asmuo, ku-ris buvo skaidomas, o skaidymui baigiantis pati kaip privatizavimo objektas:paroda–pardavimas Didþiojoje g. 25, drabuþiø siuvimo ateljë bei ámonës ,,Ra-munë” administracinës patalpos Didþioji g. 23 bei poilsio nameliai Mindû-nuose, – niekada nebuvo privatizuota. Teismas, byloje neturëdamas árodymøapie ðiø objektø privatizavimà, neturëjo jokio pagrindo teigti, kad VÁ ,,Ramu-në” buvo visiðkai privatizuota, ir dël ðio proceso atsirado UAB ,,Ramunë”.Tokiu bûdu paþeistos CPK pirmojo skyriaus penktojo skirsnio nuostatos, reg-lamentuojanèios árodinëjimo procesà.

Be minëtø faktø, paminëtina ir tai, kad UAB ,,Ramunë” privatizavimasvyko ir prieð, ir po Valstybinës mokesèiø inspekcijos patikrinimo. Bûtent UAB,,Ramunë” viso mokestinio ginèo nagrinëjimo metu buvo ir vis dar yra priva-tizavimo objektas.

Paþymëtina ir tai, kad kalbant apie administracinio pastato privatizavi-mà nurodyta, kad tai VÁ ,,Ramunë”, o ne kaþkieno kito, ar atskiro pardavimoobjekto administracinis pastatas.

Taigi Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos nuo-mone, VÁ ,,Ramunë”, nuo kurios buvo atskiriamas turtas, skirtas privatizavi-mui, nepasibaigë tol, kol nebuvo reorganizuota á UAB ,,Ramunë”. VÁ ,,Ramu-në” kaip juridinio asmens pasibaigimas ir UAB ,,Ramunë” ásteigimas yra neprivatizavimo proceso pabaigos, o VÁ ,,Ramunë” reorganizavimo á UAB ,,Ra-munë” pasekmë. Ðá procesà reglamentuoja Vyriausybës 1994 08 26 nutarimasNr. 787 ir Akciniø bendroviø ástatymo 50 str. Tà patá faktà patvirtina ir VÁ,,Ramunë” akcininkø protokolas, kuriame nurodoma, kad per 1994 m. VÁ ,,Ra-munë” buvo galutinai iðskaidyta. Nustatyta, kad VÁ ,,Ramunë”,o ne paroda–pardavimas su kt. objektais yra skolinga kitiems asmenims, ir VÁ ,,Ramunë”skolingos nuo jos atsiskyrusios ámonës. Konstatuojama, kad ámonëje liko tam

123

tikras skaièius darbuotojø, kad ámonës skaidymo nuostolis 161 112 Lt. Visosðios nuorodos leidþia teigti, kad VÁ ,,Ramunë”, kaip ûkio subjektas, egzistuo-ja viso skaidymo proceso metu.

Akcininkø susirinkimo protokole nurodyta, kad ámonæ bûtina perregist-ruoti, kaip numato Akciniø bendroviø ástatymas.

Jokiø nuorodø á UAB ákûrimà dël privatizavimo nëra.Tai, kad VÁ ,,Ramunë” nebaigë savo egzistavimo privatizavimo proce-

se, patvirtina ir tas faktas, kad:1) perduodant objektus buvo numatyta, kad nutraukiama perduodamø

patalpø nuoma su VÁ ,,Ramunë”,2) privaloma áneðti á VÁ ,,Ramunë” kasà pinigø sumas,3) nurodomi VÁ ,,Ramunë” debitoriai,4) pastatus perduoda VÁ ,,Ramunë”,5) maþinamas VÁ ,,Ramunë” akcinis kapitalas.Á kieno kasà áneðami pinigai, kieno debitoriai ávardijami, kieno akcinis

kapitalas maþinamas, jei VÁ ,,Ramunë” nëra, nes ji skaidoma á 51 atskirà ob-jektà?

Bûtina atsiminti ir teisiná VÁ ,,Ramunë” privatizavimo aspektà. Bûtinaskirti ámonæ kaip atskirà juridiná asmená ir privatizuojamus objektus, kurieyra materialûs daiktai, o ne ûkio subjektai. Privatizuojamø objektø pastatønumatymas nereiðkia juridinio asmens pasibaigimo ir kokio kito atsiradimo.

Faktinës aplinkybës liudija, kad VÁ ,,Ramunë” privatizavimo metu:1) perduodavo turtà,2) maþino savo ástatiná kapitalà,3) neperdavë jokiø skolø (jokiø prievoliø),4) Akciniø bendroviø ástatymo nustatyta tvarka buvo perregistruota á

UAB ,,Ramunë”.Niekada neávyko numatyto privatizavimo objekto: parodos–pardavimo

Didþiojoje g. 25, drabuþiø siuvimo ateljë bei ámonës ,,Ramunë” administraci-niø patalpø Didþiojoje g. 23, privatizavimas.

Teismas nustatë, kad reorganizuojamos ámonës teisës ir pareigos pa-skirstomos privatizuojamø objektø pirkëjams reorganizavimo komisijos spren-dimu. Taip pat nustatyta, kad reorganizavimo komisijos sprendimo dël VÁ,,Ramunë” mokestiniø prievoliø padalijimo nëra. Nëra susitarimø dël mokes-tinës prievolës palikimo VÁ ,,Ramunë”.

Ið to teismas daro iðvadà, kad mokestiniø prievoliø perdavimas turi bûtisprendþiamas pagal bendrà CK 38 str.

124

Teismo iðvados ðiuo klausimu nepagrástos.Visø pirma privatizuojant atskirus objektus jø pirkëjams buvo nurody-

tos visos pareigos, iðplaukianèios ið privatizavimo vykdymo.Antra, reorganizavimo komisija, perduodanti privatizuotà objektà, ið-

sprendë visø prievoliø perëmimo klausimà. O jis iðspræstas taip: pirkëjui per-duodamas turtas, jokios prievolës kitiems asmenims neperduodamos, nuro-doma konkreti pinigø suma, kurià privaloma áneðti á VÁ ,,Ramunë” kasà, beinurodoma skola VÁ ,,Ramunë”.

Treèia, jei nëra susitarimo dël mokestiniø prievoliø perdavimo, vadina-si, jos nebuvo perduotos.

Ketvirta, tai, kad nëra susitarimo dël to, kad visos iki reorganizavimoatsiradusios prievolës lieka reorganizuojamai bendrovei, visai neleidþia teig-ti, kad reorganizuojama bendrovë tas prievoles perdavë ar kitokiu pagrindu jøneturi.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos nuomone, ðiuo atveju logiðkiausia teig-ti, kad ,,kà perdavei – to netekai, ko neperdavei – tas liko tau”. VÁ ,,Ramunë”niekam ið privatizuotø objektø mokestiniø prievoliø neperdavë.

Kodël VÁ ,,Ramunë” mokestinës prievolës nebuvo perduotos, neturëtørûpëti Valstybinei mokesèiø inspekcijai prie Finansø ministerijos. Reorgani-zavimo komisija yra laisva spræsti, kà perduoti, ko neperduoti, kokià tarpusa-vio atsiskaitymo formà nustatyti.

Nei teismas, nei Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministeri-jos negali nurodyti, kad mokestinës prievolës privalo bûti paskirstytos, kokiubûdu jos privalo bûti paskirstytos.

Teismas, konstatuodamas, kad ðios mokestinës prievolës yra niekieno,eliminuoja galimybæ jas paskirstyti. Teigiant, kad ðios prievolës yra neþiniakieno, neaiðku, kas ir kokiu bûdu turi paskirstyti.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos nuostata yrata, kad 1993 ir 1994 m. mokestinës prievolës yra VÁ ,,Ramunë” mokestinëprievolë valstybei, kurià perëmë UAB ,,Ramunë”, ðità perëmimà numato Ak-ciniø bendroviø ástatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimasNr. 787 ir jokiu susitarimu to nepakeisti negalima.

Be to, CK principai netaikomi mokestiniams santykiams, todël analogi-ja ðiuo atveju negalima.

Atsiþvelgdamas á tai, teismas nepagrástai pripaþino Valstybinës mokes-èiø inspekcijos prie Finansø ministerijos sprendimà naikintinu.

125

Nelogiðkas teismo sprendimas ir dël to, kad Valstybinë mokesèiø ins-pekcija prie Finansø ministerijos ápareigota ið naujo nagrinëti UAB ,,Ramu-në” skundà.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos priimdamasprendimà iðdëstë savo pozicijà dël UAB ,,Ramunë” skundo. Ji yra mokesti-nio ginèo ðalis ir teisminio mokestinio ginèo nagrinëjimo metu negali bûtitraktuojama kaip mokestiná ginèà nagrinëjanti institucija, nes tokiu atveju jinegali bûti atsakovu.

Ðiuo atveju Valstybinës mokesèiø inspekcijos nuomonæ patvirtinantispavyzdys gali bûti jos ir teismo, kaip mokestiná ginèà nagrinëjanèiø instituci-jø, sutapatinimas. Teismas priëmæs sprendimà niekada nebûna atsakovu.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos dalyvauja teis-mo prasme ne kaip mokestiná ginèà nagrinëjanti institucija, o kaip elementarimokestinio ginèo ðalis, kuria tapo nuo jos sprendimo uþginèijimo Mokestiniøginèø komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Todël nelogiðka pri-mesti mokestinio ginèo nagrinëjimà proceso ðaliai tokiu bûdu, koks tinka-mesnis teismui. Ðiuo atveju teismas privalëjo nustatyti, kokia mokestiniø prie-voliø dalis perduota UAB ,,Ramunë”, patvirtinti Valstybinës mokesèiø ins-pekcijos sprendimo dalá, o kità jos sprendimo dalá panaikinti.

Teismas ðioje byloje pasisakë dël mokestinio ginèo ið esmës, taèiau spren-dimo, kuriuo bûtø iðspræstas klausimas ið esmës, nepriëmë. Jis nenurodë irprieþasties, kodël nepriëmë tokio sprendimo.

Be to, nurodymas, kaip turi bûti iðspræstas ðis mokestinis ginèas, paþei-dþia ðaliø lygiateisiðkumo principà. Teismas, nustatæs, kad nëra vienokiø arkitokiø árodymø, nurodo bûtinybæ jais remtis ir konstatuoti faktà, kurá Valsty-binë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos ginèija.

Inspekcijos nuomone, teismas gali ápareigoti nagrinëti mokesèio mokë-tojo skundà tik tuo atveju, jei jis buvo nenagrinëtas. Nurodymas pakartotinainagrinëti mokesèio mokëtojo skundà ir mokestinio ginèo gràþinimas á vienàið ikiteisminio ginèo nagrinëjimo stadijø nenumatytas ástatymo, neteisëtas irnepagrástas.

Ið esmës toks ápareigojimas reiðkia nurodymà panaikinti dalá vietiniomokesèiø administratoriaus sprendimo. Tuo tarpu teismas gali nurodyti tikpaðalinti padarytà teisës paþeidimà. Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Fi-nansø ministerijos patvirtindama vietinio mokesèio administratoriaus spren-dimà paþeidimo nepadarë.

126

Jei paþeidimas padarytas, tai jis negali bûti paðalintas tokiu bûdu, kaipðiuo atveju numatë teismas.

Atsakovo atstovë I. Vilimaitë, palaikydama skundà, iðdëstë tuos paèius,kaip nurodyta skunde, priimtojo sprendimo neteisëtumo ir nepagrástumo ar-gumentus.

UAB „Ramunë” atstovas K. Jungevièius praðë skundà atmesti. Teismasteisingai vertino faktines aplinkybes bei taikë ástatymus.

Teisëjø kolegija


Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. sausio 27 d. sprendimaspanaikinamas.

UAB „Ramunë” skundas dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos 1999 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 17–07/1346 dalies,kuria patvirtintas Vilniaus m. Valstybinës mokesèiø inspekcijos 1998 m. gruo-dþio 2 d. sprendimo Nr. 03–04–16777 nurodymas UAB „Ramunë” sumokëtiinspekcijos 1998 m. rugsëjo 11 d. aktu apskaièiuotas mokestines nepriemo-kas ir delspinigius, panaikinimo atmetamas (ABTÁ 63 str., CPK 336 str. 1 d.2 p.).

CK 37 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai asmenys nustoja egzistavæ likvi-davimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) bû-du. Taèiau tokia ástatymo nuostata nereiðkia, kad bet kuri ámonës reorganiza-cija, kai jos kapitalo pagrindu sukuriama naujø ámoniø, reiðkia pirmosios,kaip juridinio asmens, pasibaigimà. Ðia norma nustatomi pagal ástatymà gali-mi juridinio asmens pasibaigimo bûdai, o ne reorganizavimo, kaip teisiniø–organizaciniø priemoniø bei veiksmø, privalomos teisinës pasekmës. Dël tonegalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iðvada, jog faktas, kad VÁ„Ramunë” buvo reorganizuota, reiðkia ðio juridinio asmens pasibaigimà. Kaipmatyti ið 1995 03 29 visuotinio akcininkø susirinkimo protokolo, VÁ „Ramu-në” nuo 1991 m. iki 1995 m. pradþios buvo skaidoma á smulkesnius objektus,taèiau kaip savarankiðkas ûkio subjektas toliau veikë. Taigi ðiuo atveju árody-mai liudija apie faktiná atsidalijimà nuo veikianèios ámonës naujai kuriamøûkio subjektø nepasibaigiant iki tol veikusiam juridiniam asmeniui.

CK 38 str. átvirtintas bendras prievoliø perëjimo principas reorganizuo-jant juridinius asmenis: juridiná asmená reorganizavus padalijimo bûdu jo tur-tas (teisës ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims.

127

Turtas pereina perduodamojo dokumento pasiraðymo dienà, jeigu ko kita ne-numato ástatymas arba reorganizavimo reikalu priimtas nutarimas.

Teismas teisingai konstatavo, jog VÁ ,,Ramunë” reorganizavimas vykopagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 06 19 nutarimu Nr. 238 patvir-tintus ,,Privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámoniø, jø savaran-kiðkø struktûriniø padaliniø bei filialø reorganizavimo (skaidymo) á smulkes-nius objektus ir jø turtiniø teisiø bei pareigø perëmimo nuostatus”. Pagal ðiønuostatø 8 p., jeigu privatizuotina ámonë reorganizuojama (iðskaidoma) á smul-kesnius objektus, kurie gali veikti kaip atskiros ámonës, tai jos teisës ir parei-gos paskirstomos privatizuojamø objektø pirkëjams reorganizavimo komisi-jos sprendimu.

Byloje nebuvo surinkta árodymø, kad VÁ ,,Ramunë” reorganizavimo ko-misija bûtø priëmusi sprendimà dël mokestiniø prievoliø padalijimo tarp ið-skirtø privatizavimo objektø. Taip pat nëra ir kitokiø dokumentø, kuriø pa-grindu galima bûtø teigti, jog ástatymams neprieðtaraujanèiu bûdu bûtø pa-skirstytos mokestinës prievolës, atsiradusios ið VÁ ,,Ramunë” veiklos iki josreorganizavimo ar atskirø objektø atsiskyrimo.

Kadangi VÁ ,,Ramunë” mokestiniø prievoliø perëjimas po ámonës reor-ganizavimo neiðspræstas atskiru privatizavimo komisijos sprendimu ar priva-tizuojamø objektø susitarimu, teismas konstatavo, jog ðis klausimas spræsti-nas pagal CK 38 str. átvirtintà bendrà principà: juridiná asmená reorganizavuspadalijimo bûdu jo turtas (teisës ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems ju-ridiniams asmenims. UAB ,,Ramunë” yra tik vienas ið naujai atsiradusiø reor-ganizavus VÁ ,,Ramunë” juridiniø asmenø, perëmusi tik dalá buvusios VÁ ,,Ra-munë” turto, taip pat proporcingà ðiam turtui dalá prievoliø.

Toks CK 38 str. taikymas bei faktiniø aplinkybiø vertinimas yra netei-singas.

CK 1 str. 3 d. nustatyta, kad turtiniams santykiams, pagrástiems admi-nistraciniu vienos ðalies pavaldumu kitai, taip pat mokesèiø, valstybinio so-cialinio draudimo ámokø ir valstybës, savivaldybiø ir valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþetø santykiams ðio kodekso taisyklës netaikomos. Taigimokestiniø prievoliø pasikeitimo ámones skaidant á smulkesnius objektus tvar-kos CK 38 str. normos nereglamentuoja ir nagrinëjamo ginèo teisiniø santy-kiø reguliavimui negali bûti taikomos.

Aiðkinantis, kokios teisës normos tiesiogiai taikytinos ginèo teisiniø san-tykiø reguliavimui, vertintinos Ámoniø ástatyme, Akciniø bendroviø ástatyme,mokesèiø ir mokesèiø administravimà reguliuojanèiuose ástatymuose átvirtin-

128

tos teisës normos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. birþe-lio 19 d. nutarimu Nr. 238 patvirtintø Privatizuojamø valstybiniø ir valstybi-niø akciniø ámoniø, jø savarankiðkø struktûriniø padaliniø bei filialø reorgani-zavimo (skaidymo) á smulkesnius objektus ir jø turtiniø teisiø bei pareigø pe-rëmimo nuostatuose ir Vyriausybës 1994 m. rugpjûèio 26 d. nutarime Nr. 787„Dël valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámoniø reorganizavimo á akcines ben-droves ir uþdaràsias akcines bendroves” átvirtintos normos.

Ámoniø ástatyme – iki jo 23 str. papildymo 1997 m. liepos 2 d. ástatymuNr. VIII–376, ir Akciniø bendroviø ástatymuose: 1990 07 30 Nr. I–425 iki patpanaikinimo, o 1994 07 05 Nr. I–528 – iki jo 10 ir 11 str. papildymo 1997 m.liepos 2 d. ástatymu Nr. VIII–378, – mokestiniø prievoliø perëjimo tvarkaámones reorganizuojant nebuvo numatyta. Paminëtø ástatymø normos, ásiga-liojusios 1997 m., ginèo teisiniams santykiams reguliuoti netaikomos, nes nag-rinëjimo dalyku yra iki 1995 04 05 pareiðkëjui tenkanèiø mokestiniø prievo-liø vertinimas.

Mokesèiø ir mokesèiø administravimà reguliuojanèiuose ástatymuose mo-kestiniø prievoliø perëjimo tvarka ámoniø reorganizavimo atveju nebuvo reg-lamentuota.

Taigi teisës aktais, kuriuose reglamentuojama reorganizuojamø ámoniøteisiø ir pareigø, nedarant iðimèiø ir dël mokestiniø prievoliø, tvarka yra Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. birþelio 19 d. nutarimu Nr. 238 pa-tvirtinti Privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámoniø, jø savaran-kiðkø struktûriniø padaliniø bei filialø reorganizavimo (skaidymo) á smulkes-nius objektus ir jø turtiniø teisiø bei pareigø perëmimo nuostatai ir Vyriausy-bës 1994 m. rugpjûèio 26 d. nutarimas Nr. 787 „Dël valstybiniø ir valstybiniøakciniø ámoniø reorganizavimo á akcines bendroves ir uþdaràsias akcines ben-droves”.

Privatizuojamø valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámoniø, jø savarankið-kø struktûriniø padaliniø bei filialø reorganizavimo (skaidymo) á smulkesniusobjektus ir jø turtiniø teisiø bei pareigø perëmimo nuostatø 8 p., kaip jau mi-nëta anksèiau, nustatyta, kad tuo atveju, jei privatizuotina ámonë reorganizuo-jama (iðskaidoma) á smulkesnius objektus, kurie gali veikti kaip atskiros ámo-nës, tai jos teisës ir pareigos paskirstomos privatizuojamø objektø pirkëjamsreorganizavimo komisijos sprendimu. Tokio sprendimo priëmimà patvirtinan-èiø dokumentø nëra, todël galima konstatuoti, jog nors neginèijamai ámonësreorganizavimas skaidant á smulkesnius objektus vyko, taèiau tam ágaliotakomisija VÁ „Ramunë” priklausiusiø mokestiniø prievoliø naujai susikûrusiø

129

ûkio subjektø pirkëjams neperdavë. Tai reiðkia, jog visa mokestiniø prievoliø„naðta” ið VÁ „Ramunë” veiklos liko po reorganizavimo dël ámonës skaidymoá smulkesnius objektus toliau veikusiai VÁ „Ramunë”, taip pat ir jos teisiøperëmëjai UAB „Ramunë”, remiantis Vyriausybës 1994 m. rugpjûèio 26 d.nutarimo Nr. 787 „Dël valstybiniø ir valstybiniø akciniø ámoniø reorganizavi-mo á akcines bendroves ir uþdaràsias akcines bendroves” 1.5 p.

Tokià VÁ „Ramunë” ir UAB „Ramunë” teisinæ padëtá mokestiniø prie-voliø vykdymo tæstinumo prasme atspindi ne tik jau minëtame visuotinio ak-cininkø susirinkimo protokole apibûdinta ámonës teisinës padëties 1991–1994metø laikotarpiu raida, taèiau ir kitos faktinës aplinkybës.

Kaip matyti ið patikrinimo akto bei prie jo pateiktø priedø, mokesèiønepriemokos apskaièiuotos nuo paties pareiðkëjo savo atskaitomybës ir ap-skaitos dokumentuose deklaruotø pajamø ir PVM apmokestinamø sumø, nuokuriø dël vienø ar kitø prieþasèiø, nurodytø akte, buvo neteisingai apskaièiuo-ti mokesèiai. Delspinigiai skaièiuoti taip pat nuo paties pareiðkëjo priskai-èiuotø mokesèiø, nesumokëtø laiku ástatymo nustatyta tvarka. Tai árodo, jogpats ûkio subjektas pripaþino pajamø bei PVM apmokestinamø sumø gavimofaktus, o dël to jam, kaip mokesèiø mokëtojui, tenka ir pareiga mokëti ástaty-mais nustatytus mokesèius.

Tokiu bûdu galima padaryti iðvadà, kad pirmosios instancijos teismasnepagrástai dël netinkamo ástatymo taikymo ir juridinæ reikðmæ turinèiø faktøvertinimo panaikino Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministe-rijos sprendimà ir ápareigojo centriná mokesèiø administratoriø skundà nagri-nëti ið naujo, todël teismo sprendimas naikinamas ir pareiðkëjo skundas kaipnepagrástas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 63, 64 str., CPK 336 str.1 d. 2 p., teisëjø kolegija


Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. sausio 27 d. sprendimàpanaikinti.

Atmesti UAB „Ramunë” skundà dël Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Finansø ministerijos 1999 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 17–07/1346dalies, kuria patvirtintas Vilniaus m. VMI 1998 m. gruodþio 2 d. sprendimoNr. 03–04–16777 nurodymas UAB „Ramunë” sumokëti inspekcijos 1998 m.rugsëjo 11 d. aktu apskaièiuotas mokestines nepriemokas ir delspinigius, pa-naikinimo.

130

1.3.1.4. Dël prekiø reimporto apmokestinimo importomuitais ir mokesèiais

Pagal Muitinës kodekso 181 str. Lietuvos prekës, negràþinamai ekspor-tuotos ið Lietuvos Respublikos muitø teritorijos ir per 1 metus gràþintos beiiðleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens praðymu importo muitais irmokesèiais neapmokestinamos. MK 181 str. átvirtinta imperatyvi taisyklë, kadLietuvos prekiø reimporto apmokestinimo importo muitais ir mokesèiais at-vejus gali nustatyti tik ástatymas.

Alkoholio kontrolës ástatymo 16 str. 5 d. ir 32 str. 1 d. Vyriausybei su-teikta teisë nustatyti alkoholio produktø importo bei apmokestinimo muitomokesèiu ir akcizais tvarkà.

Muitinës kodekse nustatytas Lietuvos prekiø reimporto apmokestinimoimporto muitais ir mokesèiais privalomas ástatyminës formos reguliavimo rei-kalavimas yra specialusis lyginant su Alkoholio kontrolës ástatyme átvirtin-tuoju alkoholio produktø importo bei apmokestinimo muito mokesèiu ir akci-zais reguliavimu Vyriausybës priimamø norminiø teisës aktø pagrindu.

Civilinë byla Nr. 3A–188/2000


2000 m. rugpjûèio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo administraciniø bylø skyriaus kolegija,susidedanti ið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus,

teisëjø: K. Lapinsko, D. Milaðienës, J. Baðkio ir V. Kaþio,sekretoriaujant V. Steponkevièienei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovams A. Teiðerskiui ir K. Verðininai,atsakovo atstovams S. Vaicekauskienei ir V. Kaminskui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ

bylà pagal bendros Lietuvos ir JAV UAB „Italiana International” apeliacináskundà dël Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. geguþës 29 d. spren-dimo.

131

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” skundu kreipësi á teismàpraðydama panaikinti 1999 m. geguþës 27 d. Kauno teritorinës muitinës spren-dimà Nr. 1642, pripaþinti nepagrástai iðieðkotais muitus ir mokesèius, per-skaièiuotus ir iðieðkotus ið pareiðkëjo pagal Kauno teritorinës muitinës 1999 m.geguþës 5 d. sprendimà Nr. 1312 ir 1999 m. geguþës 27 d. sprendimà Nr. 1642,ápareigoti atsakovà – Kauno teritorinæ muitinæ gràþinti pareiðkëjui 47 047 Ltnepagrástai priskaièiuotø muitø ir mokesèiø, priteisti pareiðkëjui ið Kauno te-ritorinës muitinës visas teismo iðlaidas.

Nurodoma, kad 1999 01 15 pareiðkëjas importavo (susigràþino) ið Lat-vijos Respublikos 1998 12 11 eksportuotà savo gamybos produkcijà – 9810litrø putojanèio vyno gërimø ir áformino bendrojo dokumento rinkináNr. 9KR18400262 muitinës procedûrai prekiø iðleidimui laisvai cirkuliuoti.Ðios prekës, vadovaujantis Muitinës kodekso 181 str. 1 d., buvo neapmokes-tintos. 1999 05 12 gautas 1999 05 05 Kauno teritorinës muitinës sprendimasNr. 1312 dël importo mokesèiø apskaièiavimo, kuriame perskaièiuoti muitomokesèiai, akcizai ir PVM pagal 1999 01 15 BD Nr. 9KR18400262: muitas (MO)– 19 620 Lt, (M9) – 59 Lt, akcizas (A3) – 12 841 Lt ir PVM (P0) – 14 446 Lt,(P9) – 81 Lt, ið viso 47 047 Lt. Ðá sprendimà pareiðkëjas apskundë, taèiau Kau-no teritorinë muitinë 1999 m. geguþës 27 d. sprendimu Nr. 1642 skundà atmetëir paliko galioti pirminá Kauno teritorinës muitinës sprendimà. Priskaièiuotasuma iðieðkota neginèo tvarka. Á praðymus atidëti muitø ir mokesèiø iðieðkoji-mà neatsiþvelgta. Su tokiu sprendimu pareiðkëjas nesutiko. Atsakovas savosprendimà grindþia 1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 2.7.8 punktu,kuris, kartu ir visas nutarimas, reglamentuoja tik muitø, bet ne kitø mokesèiø(akcizo ir PVM) mokëjimo ir apskaièiavimo tvarkà. Muitinë, pritaikydamaminëto punkto nuostatas akcizui ir PVM perskaièiuoti, nepagrástai iðplëtë ap-mokestinimo bazæ. Susigràþintos prekës yra Lietuvos prekës ir jos nëra neiakcizø, nei PVM objektas. Akcizas ir PVM apskaièiuoti nepagrástai. Apskai-èiuojant mokesèius pareiðkëjas klaidos nepadarë. 1999 m. sausio 15 d. áformi-nant bendrojo dokumento rinkiná muitinës procedûrai prekiø iðleidimui lais-vai cirkuliuoti, muitinë pripaþino, kad visi muitai ir mokesèiai jau sumokëti,todël muitø ir mokesèiø perskaièiavimas yra dvigubo apmokestinimo atvejis.Iki Kauno teritorinës muitinës sprendimo Nr. 1312 priëmimo dienos UAB,,Italiana International” jau buvo sumokëjusi akcizo ir PV mokesèius, realizuo-

132

jant minëtas prekes Lietuvos rinkoje. Kauno teritorinës muitinës sprendimaipriimti remiantis 1999 04 20 Muitinës departamento raðtu Nr. 08/18–05–3676,taèiau jis nëra skelbtas ,,Valstybës þiniose” ir muitinë neturëjo teisës juo rem-tis. Sprendimai priimti neiðnagrinëjus visø minëto prekiø importo – gràþini-mo procedûros aplinkybiø, neatsiþvelgiant á kai kurias Muitinës kodeksostraipsniø ir mokesèiø ástatymø nuostatas (b.l. 71– 73).

Pareiðkëjo atstovai pirmosios instancijos teisme skundà palaikë anks-èiau nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir paaiðkino, kad pareiðkëjas susi-gràþino lietuviðkas eksportuotas prekes ið Latvijos ir joms pritaikytas gràþin-tø eksportuotø priekiø statusas vadovaujantis 1997 08 01 Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës nutarimu Nr. 863 „Dël Gràþintø prekiø deklaravimo muitinë-je tvarkos patvirtinimo”. Pareiðkëjas susigràþino specifinæ prekæ – alkoholi-nius gërimus. Áformindamas Bendràjá dokumentà, 47 langelyje pareiðkëjasnurodë þenklà ,,N”, t. y. neteisingus duomenis, kad ðios prekës neapmokesti-namos, reikiamø dokumentø nepateikë ir mokesèiø nesumokëjo. Patikrinusbendrovæ, mokesèiai perskaièiuoti taikant ástatymus, galiojusius paþeidimopadarymo metu. Dvigubo apmokestinimo nebuvo, nes muitinë administruojaPVM ir akcizus tiek, kiek tai pavesta ástatymø. Mokesèiø, sumokëtø uþ reali-zuotà produkcijà, muitinë neadministruoja ir uþ jø apskaièiavimà ir sumokëji-mà neatsako.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 m. geguþës 29 d. sprendimuskundà atmetë.

Teismas nurodë, jog byloje nustatyta, kad 1999 01 15 Lietuvos ir JAVUAB ,,Italiana International” importavo (susigràþino) ið Latvijos Respubli-kos 1998 12 11 eksportuotà savo gamybos produkcijà – 9810 litrø putojan-èio vyno gërimø ,,Operetë”, ,,Tango”, ,,Karaliø”, ,,Aukuras” (KPN kodu220600391 su vienkartiniais padëklais KPN kodu 441520200) ir áforminoBendrojo dokumento importo rinkiná Nr. 9KR18400260 muitinës procedûraiprekiø iðleidimui laisvai cirkuliuoti. Deklaruotos gràþintos prekës nebuvo ap-mokestintos, deklaracijos 47 langelyje nurodþius þenklà ,,N”(b.l. 14–16). Kau-no teritorinë muitinë, patikrinusi pareiðkëjo pateiktus dokumentus, nustatë,kad deklaracija uþpildyta neteisingai ir 1999 05 05 sprendimu Nr. 1312 per-skaièiavo muito mokestá ið 19 620 Lt (N) á 19 620 Lt (M), ið 59 Lt (N) á 59 Lt(M); akcizà ið 12 841 Lt (N) á 12 841 Lt (M); PVM ið 8602 Lt (N) á 14 446 Lt(M), ið 71 Lt (N) á 81 Lt (M) ir nusprendë ðiuos mokesèius ið pareiðkëjo iðieð-koti – ið viso 47 047 Lt (b. l. 17–18). Taip pat nusprendë taisyti 1999 01 15

133

BD Nr. 9KR18400262. Pareiðkëjas nesutiko su sprendimu ir já skundë Kau-no teritorinei muitinei. Muitinë 1999 05 27 sprendimu Nr. 1642 minëtà spren-dimà paliko nepakeistà ir nurodë, kad perskaièiuojant importo muitus ir mo-kesèius vadovautasi MK 181 str. 1 d., 182 str., Alkoholio kontrolës ástatymo16 ir 32 straipsniais, 1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 2.7.8 punktu,1996 06 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 748 29 punktu ir 1997 02 12 Muitinësdepartamento ásakymo Nr. 51 4.2 punktu, o MK 221 str. 1 d. netaikyta, nesnagrinëjamas atvejis neatitinka ðio straipsnio sàlygø.

Teismas konstatavo, jog dël apskaièiuotø mokesèiø dydþio ginèo nëra.Tai, kad á Lietuvos muitø teritorijà ið Latvijos sugràþinta ta pati eksportuotasavo gamybos produkcija, taip pat ginèo nëra, nors atsakovo atstovë teisme irpareiðkë, kad to negali nei paneigti, nei patvirtinti, bet raðytiniai árodymai:1998 12 11 eksporto deklaracija, 1998 12 10 eksporto PVM sàskaita–faktûra,Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos 1999 01 13 raðtas Nr. 102,prekiø tapatumo aktas, 1999 01 18 perdavimo–priëmimo aktas ir kiti doku-mentai árodo, kad sugràþinta ta pati eksportuota produkcija. Dokumentai ne-ginèijami. Pareiðkëjas nesutinka su paèia prievole mokëti mokesèius susigrà-þinus savo gamybos alkoholinius gërimus. Santykius, susijusius su alkoholioproduktø, maisto produktø su alkoholio priedais, kitø produktø, kuriuose yraetilo alkoholio, gamyba, vidaus prekyba, laikymu, gabenimu, importu, eks-portu ir vartojimu reguliuoja Alkoholio kontrolës ástatymas, nustatantis Vals-tybës alkoholio kontrolës Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kon-trolës ástatymo 2 str.). Pareiðkëjo susigràþinta produkcija – alkoholiniai gëri-mai. Tai – specialus gaminys, kurio gamybai, importui, prekybai ir vartojimuipagal Alkoholio kontrolës ir kitus ástatymus taikomas ypatingas valstybinioreguliavimo reþimas (Alkoholio kontrolës ástatymo 4 str. 1 d.). Alkoholio im-portui reguliuoti taikomas ne tik Alkoholio kontrolës ástatymas, bet ir kitiástatymai. Alkoholio kontrolës ástatymo 16 str. 5 d. nustato, kad alkoholioproduktø importo tvarkà, remdamasi ðiuo ástatymu, nustato Lietuvos Respub-likos Vyriausybë. Ástatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad alkoholio produktø ap-mokestinimo muito mokesèiu ir akcizais tvarkà nustato ástatymai ir LietuvosVyriausybës nutarimai. Muitinës kodekso (toliau – MK) 181 str. 1 d. nustaty-ta, kad Lietuvos prekës, negràþinamai eksportuotos ið Lietuvos Respublikosmuitø teritorijos ir per vienerius metus gràþintos bei iðleistos laisvai cirku-liuoti, suinteresuoto asmens praðymu neapmokestinamos importo muitais irmokesèiais, jeigu ástatymai nenustato ko kita. Iðleidus laisvai cirkuliuoti su-gràþintas prekes, uþ jas sumokëti eksporto muitai ir mokesèiai gràþinami. MK

134

182 str. nustato, kad pagal MK 181 str. neapmokestinama importo muitais irmokesèiais tuo atveju, jei prekës reimportuojamos tokio paties pavidalo, ko-kio jos buvo eksportuotos. Ginèo, kad pareiðkëjas reimportavo tokio patiespavidalo prekes, nëra, taèiau vël gráþtama prie MK 181 str. 1 d., kurioje nuro-dyta, kad neapmokestinamos tapaèios prekës tada, jeigu ástatymai nenustatoko kita. Muitinës kodeksas, kaip ir Alkoholio kontrolës ástatymas, numatogalimybæ taikyti ir kitus importo muità ir kitus mokesèius reguliuojanèiusástatymus.

1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 „Dël prekiø eksporto ir im-porto reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos” 2.7.8 punktas (1997 12 09nutarimo redakcija, galiojusi iki 2000 01 04 priimto Vyriausybës nutarimoNr. 2) nustatë, kad muitas neimamas, jei gràþintos á muitø teritorijà ekspor-tuotos prekës, iðskyrus alkoholio produktus (kodai pagal Kombinuotàjà pre-kiø nomenklatûrà – 2203–2208, iðskyrus 2208. 90. 69. 3), kurioms buvo nu-statyta tvarka áforminta negràþinamojo eksporto muitinës procedûra, jeigu josyra tokio pat pavidalo kaip jø eksporto metu ir sugràþinamos ne vëliau kaipper vienerius metus nuo eksporto muitinës deklaracijos priëmimo muitiniamtikrinimui dienos.

Pareiðkëjas sugràþino alkoholinius gaminius, kuriø kodas – 2206. Ði pro-dukcija patenka á apmokestinamøjø importo mokesèiais prekiø (gaminiø) ra-tà. Be importo muito, mokamo pagal Muitø tarifø ástatymà, privalomi mokëtiir kiti importo mokesèiai – akcizo ir PVM, kurie nustatomi ir taikomi vado-vaujantis Akcizø ir Pridëtinës vertës mokesèiø ástatymais (MK 23 str.). Akci-zø ástatymo 2 str. 1 d. nustato, kad akcizà á biudþetà moka ðio ástatymo 3 str.iðvardytø prekiø gamintojai ir importuotojai. Ástatymo 3 str. tarp kitø prekiø irgaminiø nurodo nedenatûruotà etilo alkoholá ir alkoholinius gërimus kaip vie-nà ið akcizø objektø. Ðio straipsnio 2 d. nurodoma, kad importuojamos pre-kës, kaip akcizo objektas, yra ðio straipsnio 1 d. nurodytos ne Lietuvos pre-kës, dël kuriø pagal Lietuvos Respublikos muitinës kodeksà atsiranda im-porto skola muitinei, taèiau to paties ástatymo 6 straipsnis nustato akcizønetaikymo atvejus. Jo 1 d. 8 punkte nurodoma, kad akcizais neapmokestina-mos importuojamos prekës, jei jos atleidþiamos nuo importo muitø pagalMuitø tarifø ástatymà. Pareiðkëjo reimportuota produkcija nebuvo atleistanuo importo muito mokesèiø, todël netaikytina norma, atleidþianti nuo im-porto akcizø mokëjimo.

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 1 str. nustato pridëtinës vertës mo-kesèio objektà, tarp kuriø – importuojamos prekës. Ástatymo 2 str. 2 d. nuro-

135

dyta, kad importuojamos prekës, kaip mokesèio objektas, yra ne Lietuvosprekës, dël kuriø pagal Lietuvos muitinës kodeksà atsiranda importo skolamuitinei, taèiau PVM Ástatymo 23 str. 4 p. nustato, kad PVM neapmokestina-mos importuojamos prekës, kurios pagal Muitinës kodeksà neapmokestina-mos importo mokesèiais. Ðiuo atveju sugràþinti alkoholiniai gërimai importomuito mokesèiu apmokestinami, todël nuo importo PVM neatleidþiami.

Teismas padarë iðvadà, kad visi minëti ástatymai patvirtina, jog pareið-këjas, reimportavæs savos gamybos specialios paskirties produkcijà, privalë-jo apskaièiuoti, nurodyti deklaracijoje ir sumokëti importo muito, akcizo irPV mokesèius. 1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 2.7.8 punkto re-dakcija, galiojusi prekiø gràþinimo procedûros forminimo metu, nëra pripa-þinta klaidinga jokiu kitu norminiu aktu. Ji nustojo galioti tik 2000 01 04Vyriausybës nutarimu Nr. 2, taèiau atgal ði norma negalioja.

Teismas konstatavo, jog nepagrástas pareiðkëjo teiginys, kad atsakovas,priimdamas sprendimà, vadovavosi ,,Valstybës þiniose” neskelbtu Muitinësdepartamento 1999 04 20 raðtu Nr. MM08/18–05–3676. Pagal ástatymo „DëlLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvar-kos” 2 str. 2 d. ,,Valstybës þiniose” skelbiami ministrø, Vyriausybës ástaigø,kitø valstybës valdymo institucijø vadovø ásakymai ir ásakymais patvirtintikiti norminiai teisës aktai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamosnetekusios galios teisës normos. Minimas Muitinës departamento raðtas nëranei ásakymas, nei kitokio pobûdþio norminis aktas. Jis nei nustato, nei keièiaar pripaþásta netekusiomis galios teisës normas. Tai – atsakymas á paklausi-mà, galiojanèiø ástatymø paaiðkinimas, skirtas Kauno teritorinei muitinei ir,,Valstybës þiniose” neskelbtinas. Priimdama sprendimà Kauno teritorinë mui-tinë vadovavosi galiojanèiais Lietuvos Respublikos ástatymais ir Vyriausybësnutarimais, nustatanèiais importo muito, akcizo ir PV mokesèiø mokëjimà irtvarkà.

Teismas nepagrástu pripaþino ir pareiðkëjo tvirtinimà, kad muitø, akcizoir PV mokesèiø perskaièiavimas yra dvigubas apmokestinimas, nes pareiðkë-jo akcizo ir PVM sumokëjimas uþ realizuotà reimportuotà ið Latvijos produk-cijà Lietuvos teritorijoje netapatinamas su importo muito, akcizo ir PV mo-kesèiais.

Pareiðkëjas apeliaciniu skundu praðo Aukðtesniojo administracinio teis-mo sprendimà panaikinti ir nauju sprendimu skundà patenkinti.

Pareiðkëjas nurodo, jog teismas neteisingai taikë materialinës teisës nor-mas, todël priëmë neteisëtà sprendimà. Susigràþinant prekes buvo vadovauja-

136

masi Vyriausybës 1997 08 01 nutarimu Nr. 863 „Dël Gràþintø prekiø deklara-vimo muitinëje tvarkos patvirtinimo”. Pareiðkëjo prekëms buvo pripaþintasgràþintø eksportuotø prekiø statusas, ir todël jos neturëjo bûti apmokestina-mos muitø ir kitais mokesèiais. Teismas neteisingai aiðkino ir Akcizø ástaty-mà. Akcizø objektas yra ne Lietuvos prekës. Tuo tarpu importuojamos Lietu-vos prekës ið viso negali bûti apmokestinamos ðiuo mokesèiu. Pagal PVMástatymà Lietuvos prekës negali bûti pripaþástamos importuojamomis, todëlðis mokestis taip pat neturëjo bûti skaièiuojamas.

Pareiðkëjo atstovai A. Teiðerskis ir K. Verðinina praðë pirmosios instan-cijos teismo sprendimà panaikinti ir nauju sprendimu skundà patenkinti dëlapeliaciniame skunde nurodytø motyvø.

Kauno teritorinës muitinës atstovai S. Vaicekauskienë ir V. Kaminskaspraðë apeliaciná skundà atmesti, o Aukðtesniojo administracinio teismo spren-dimà palikti nepakeistà.

Jie nurodë, jog teismas padarë pagrástas iðvadas konstatuodamas, kad pa-reiðkëjo susigràþinta produkcija – alkoholiniai gërimai. Tai – specialus gami-nys, kurio gamybai, importui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolësir kitus ástatymus taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo reþimas. Alkoho-lio importui reguliuoti taikomas ne tik Alkoholio kontrolës, bet ir kiti ástaty-mai. Alkoholio kontrolës ástatymo 16 str. 5 d. nustato, kad alkoholio produktøimporto tvarkà, remdamasi ðiuo ástatymu, nustato Lietuvos Respublikos Vy-riausybë. Ástatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad alkoholio produktø apmokestini-mo muito mokesèiu ir akcizais tvarkà nustato ástatymai ir Lietuvos Vyriausy-bës nutarimai. 1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 „Dël prekiø ekspor-to ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos” 2.7.8 punktas (199712 09 nutarimo redakcija, galiojusi iki 2000 01 04 priimto Vyriausybës nutari-mo Nr. 2) nustatë, kad muitas neimamas, jei gràþintos á muitø teritorijà ekspor-tuotos prekës, iðskyrus alkoholio produktus (kodai pagal Kombinuotàjà prekiønomenklatûrà – 2203–2208, iðskyrus 2208. 90. 69. 3), kurioms buvo nustatytatvarka áforminta negràþinamojo eksporto muitinës procedûra, jeigu jos yra to-kio pat pavidalo kaip jø eksporto metu ir sugràþinamos ne vëliau kaip pervienerius metus nuo eksporto muitinës deklaracijos priëmimo muitiniam tik-rinimui dienos. Pareiðkëjas sugràþino alkoholinius gaminius, kuriø kodas –2206. Ði produkcija patenka á apmokestinamøjø importo mokesèiais prekiø(gaminiø) ratà. Be importo muito, mokamo pagal Muitø tarifø ástatymà, priva-lomi mokëti ir kiti importo mokesèiai – akcizo ir PV, kurie nustatomi ir taikomivadovaujantis Akcizø ir Pridëtinës vertës mokesèiø ástatymais (MK 23 str.).

137

Teisëjø kolegija


Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” apeliacinis skundas pa-tenkinamas.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. geguþës 29 d. sprendimaspanaikinamas ir Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” skundas paten-kinamas.

Kauno teritorinës muitinës 1999 m. geguþës 27 d. sprendimas Nr. 1642panaikinamas, importo muitai ir mokesèiai, perskaièiuoti ir iðieðkoti ið pareið-këjo pagal Kauno teritorinës muitinës 1999 m. geguþës 5 d. sprendimàNr. 1312 ir 1999 m. geguþës 27 d. sprendimà Nr. 1642, pripaþástami nepagrás-tai iðieðkotais, o Kauno teritorinë muitinë ápareigojama gràþinti pareiðkëjui47 047 Lt importo muitø ir mokesèiø.

Ið Kauno teritorinës muitinës pareiðkëjui priteisiama 150 Lt teismo ið-laidø (ABTÁ 63 str., CPK 336 str. 1 d. 2 p., 339 str.).

Aukðtesniojo administracinio teismo sprendimas panaikinamas dël ne-tinkamo materialinës teisës normø pritaikymo bei iðaiðkinimo.

Ðioje byloje apeliacinëje instancijoje spræstinas ginèas dël teisës. Dëlnustatytø faktiniø aplinkybiø ginèo nëra, todël kolegija jø pakartotinai never-tina, o tik konstatuoja nustatytus faktus (CPK 332 str.).

Dël faktiniø aplinkybiø

Byloje yra nustatyta, kad 1999 01 15 Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana In-ternational” reimportavo (MK 2 str. 16 p.) ið Latvijos Respublikos 1998 12 11eksportuotà savo gamybos produkcijà – 9810 litrø putojanèio vyno gërimø,,Operetë”, ,,Tango”, ,,Karaliø”, ,,Aukuras” (KPN kodu 220600391 su vienkar-tiniais padëklais KPN kodu 441520200) ir áformino Bendrojo dokumento im-porto rinkiná Nr. 9KR18400260 muitinës procedûrai prekiø iðleidimui laisvaicirkuliuoti. Deklaruotos gràþintos prekës nebuvo apmokestintos, deklaracijos47 langelyje nurodþius þenklà ,,N” (b.l. 14–16). Kauno teritorinë muitinë,patikrinusi pareiðkëjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad deklaracija uþ-pildyta neteisingai ir 1999 05 05 sprendimu Nr. 1312 perskaièiavo muito mo-kestá ið 19 620 Lt (N) á 19 620 Lt (M), ið 59 Lt (N) á 59 Lt (M); akcizà ið 12 841Lt (N) á 12 841 Lt (M); PVM ið 8602 Lt (N) á 14 446 Lt (M), ið 71 Lt (N) á 81 Lt(M) ir nusprendë ðiuos mokesèius ið pareiðkëjo iðieðkoti – ið viso 47 047 Lt

138

(b.l. 17–18). Taip pat nusprendë taisyti 1999 01 15 BD Nr. 9KR18400262.Pareiðkëjas nesutiko su sprendimu ir já skundë Kauno teritorinei muitinei, ku-ri 1999 05 27 sprendimu Nr. 1642 minëtà sprendimà paliko nepakeistà. Nu-rodë, kad, perskaièiuojant importo muitus ir mokesèius, vadovautasi MK181 str. 1 d., 182 str., Alkoholio kontrolës ástatymo 16 ir 32 straipsniais,1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 2.7.8 punktu, 1996 06 24 Vyriausy-bës nutarimo Nr. 748 29 punktu ir 1997 02 12 Muitinës departamento ásaky-mo Nr. 51 4.2 punktu, o MK 221 str. 1 d. netaikyta, nes nagrinëjamas atvejisneatitinka ðio straipsnio sàlygø. Dël apskaièiuotø mokesèiø dydþio pareiðkë-jas nesiginèija. Dël to, kad á Lietuvos muitø teritorijà ið Latvijos sugràþinta tapati eksportuota savo gamybos produkcija, taip pat ginèo nëra. Tai patvirtinaraðytiniai árodymai: 1998 12 11 eksporto deklaracija, 1998 12 10 eksportoPVM sàskaita–faktûra, Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos1999 01 13 raðtas Nr. 102, prekiø tapatumo aktas, 1999 01 18 perdavimo–priëmimo aktas ir kt. dokumentai.

Dël materialinës teisës normø, reguliuojanèiø ginèo teisinius santykius, taikymo

Muitinës kodekso (toliau – MK) 1 str. nustatyta jo reguliavimo sritis.Nurodoma, jog MK reglamentuoja prekiø importo, eksporto ir tranzito tvar-kà, su ja susijusiø muitinës procedûrø atlikimà, importo ir eksporto muitø irmokesèiø taikymà. MK 2 str. 16 p. apibrëþia reimporto sàvokà: „reimportas –prekiø, anksèiau eksportuotø ið Lietuvos Respublikos muitø teritorijos, im-portas á ðià teritorijà”. To paties straipsnio 20 p. nurodoma, jog „importo mui-tai ir mokesèiai – muitai ir kiti mokesèiai, renkami (sumokami) uþ importuo-tas prekes arba susijæ su importu (…)”.

Sisteminis MK normø vertinimas leidþia teigti, jog ástatymø leidëjas, ákodeksà atskiru XV skyriumi inkorporuodamas normas, specialiai reglamen-tuojanèias prekiø reimporto atvejais suinteresuotiems asmenims atsirandan-èiø mokestiniø prievoliniø teisiniø santykiø turiná, kartu sudarë sàlygas im-porto ir reimporto teisiniams santykiams atriboti ir ið to kylanèioms teisinëmspasekmëms apibûdinti. Bûtent, jeigu prekiø importo atvejais privalu mokëtimuitø ir kitus mokesèius (MK 19 str., 23 str.), tai Lietuvos prekiø reimportoatveju jos suinteresuoto asmens praðymu neapmokestinamos importo muitaisir mokesèiais (MK 181, 182 str.) Iðimtis abiem atvejais nustato ástatymas.

Pabrëþtina, jog MK 181 str. imperatyviai nustato, kad Lietuvos prekiøreimporto apmokestinimo importo muitais ir mokesèiais atvejus gali nustatytitik ástatymas.

139

Pareiðkëjas, kaip nustatyta byloje, reimportavo ið Latvijos Respublikos1998 12 11 á ðià ðalá eksportuotà savo gamybos produkcijà – 9810 litrø puto-janèio vyno, t.y. alkoholinius gërimus. Ði aplinkybë atsakovø buvo vertinama,kaip esminë, konstatuojant, jog tokiø Lietuvos prekiø reimporto atveju priva-lu mokëti importo muitus bei mokesèius – akcizo ir PVM.

Pirmosios instancijos teismas, ið esmës sutikdamas su atsakovo pozici-ja, sprendime konstatavo, kad santykius, susijusius su alkoholio produktø,maisto produktø su alkoholio priedais, kitø produktø, kuriuose yra etilo alko-holio, gamyba, vidaus prekyba, laikymu, gabenimu, importu, eksportu ir var-tojimu reguliuoja Alkoholio kontrolës ástatymas, kuris nustato Valstybës al-koholio kontrolës Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolës ásta-tymo 2 str.). Pareiðkëjo reimportuotos prekës– alkoholiniai gërimai. Tai – spe-cialus gaminys, kurio gamybai, importui, prekybai ir vartojimui pagal Alko-holio kontrolës ir kitus ástatymus taikomas ypatingas valstybinio reguliavimoreþimas (Alkoholio kontrolës ástatymo 4 str. 1 d.) Alkoholio importui regu-liuoti taikomas ne tik Alkoholio kontrolës ástatymas, bet ir kiti ástatymai. Al-koholio kontrolës ástatymo 16 str. 5 d. nustato, kad alkoholio produktø impor-to tvarkà, remdamasi ðiuo ástatymu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausy-bë. Ástatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad alkoholio produktø apmokestinimo mui-to mokesèiu ir akcizais tvarkà nustato ástatymai ir Lietuvos Vyriausybës nuta-rimai. Vyriausybës 1997 03 24 nutarimo Nr. 268 „Dël prekiø eksporto ir im-porto reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos” 2.7.8 punktas (1997 12 09nutarimo redakcija, galiojusi iki 2000 01 04 priimto Vyriausybës nutarimoNr. 2) nustatë, kad muitas neimamas, jei gràþintos á muitø teritorijà ekspor-tuotos prekës, iðskyrus alkoholio produktus (kodai pagal Kombinuotàjà pre-kiø nomenklatûrà – 2203 – 2208, iðskyrus 2208.90.69.3), kurioms buvo nu-statyta tvarka áforminta negràþinamojo eksporto muitinës procedûra, jeigu josyra tokio pat pavidalo kaip jø eksporto metu ir sugràþinamos ne vëliau kaipper vienerius metus nuo eksporto muitinës deklaracijos priëmimo muitiniamtikrinimui dienos.

Kadangi pareiðkëjas sugràþino alkoholinius gaminius, kuriø kodas –2206, teismas konstatavo, jog ði prekë apmokestinama importo muitais beimokesèiais.

Ávertinant tai, kad Alkoholio kontrolës ástatymo 16 str. 5 d. ir 32 str. 1 d.Vyriausybei suteikta teisë nustatyti alkoholio produktø importo bei apmo-kestinimo muito mokesèiu ir akcizais tvarkà, o Lietuvos prekiø reimportoatveju mokestiniø prievoliniø santykiø reguliavimo ypatumams nustatyti

140

MK 181 str. 1 d. átvirtintas privalomas ástatyminës formos teisinis reguliavi-mas, galima daryti iðvadà, jog Alkoholio kontrolës ástatymas veikia kaip ben-drojo pobûdþio teisinio reguliavimo mechanizmas lyginant su specialiuoju,átvirtintu MK 181, 182 str., prekiø reimporto atvejais. Kadangi alkoholiniøgërimø reimporto atvejais prievolë mokëti importo muitus bei mokesèius ásta-tymais nebuvo nustatyta, galima teigti, jog Vyriausybës 1997 03 24 nutarimoNr. 268 „Dël prekiø eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikojetvarkos” 2.7.8 p. (1997 12 09 nutarimo redakcija, galiojusi iki 2000 01 04priimto Vyriausybës nutarimo Nr. 2), nustatæs, kad muitas imamas, jei gràþi-nami á muitø teritorijà alkoholio produktai be privalomo ástatyminës formosteisinio reguliavimo mechanizmo veikdamas kaip savarankiðka þemesnës ga-lios teisës norma negalëjo bûti taikoma taigi ir negalëjo sukurti tokiø teisiniøpasekmiø.

Ðiuo atveju akivaizdi Vyriausybës nutarimo prieðtaravimo ástatymo rei-kalavimams problema, kurià turëtø spræsti Konstitucinis Teismas (Konstitu-cinio Teismo ástatymo 1 str.). Taèiau minëto nutarimo 2.7.8 p. Vyriausybës2000 01 04 nutarimu Nr. 2 buvo pakeistas. 2.7.8 punktas iðdëstytas taip: mui-tas neimamas, jeigu „gràþintos á muitø teritorijà eksportuotos prekës, kuriomsbuvo nustatytàja tvarka áforminta negràþinamojo eksporto muitinës procedû-ra, jeigu jos yra tokio pat pavidalo kaip jø eksporto metu ir sugràþinamosLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka ir nurodytulaiku. Gràþinti eksportuotus alkoholio produktus (kodai pagal Kombinuotàjàprekiø nomenklatûrà – 2203.00–2208.90.69.1, 2208.90.69.4–2208.90.99.0)gali tik jø gamintojai, gavæ Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybosprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës sutikimà”. Pagal Konstitucinio Teis-mo ástatymo 69 str. bylos teisena dël panaikinto teisës akto atitikimo ástaty-mui negalima. Todël kreiptis su praðymu iðtirti, ar 1997 03 24 Vyriausybësnutarimo Nr. 268 „Dël prekiø eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Res-publikoje tvarkos” 2.7.8 punktas (1997 12 09 nutarimo redakcija, galiojusiiki 2000 01 04 priimto Vyriausybës nutarimo Nr. 2) atitinka ástatymà, kolegijaneturi teisinio pagrindo (CPK 11 str.).

Sprendþiant ðá ginèà paþymëtinos ir Vyriausybës 1997 m. rugpjûèio1 d. nutarimu „Dël Gràþintø prekiø deklaravimo muitinëje tvarkos patvirti-nimo” Nr. 863 patvirtintos Gràþintø prekiø deklaravimo muitinëje tvarkos8 p. nuostatos: kad „iðskyrus atvejá, nurodytà Lietuvos Respublikos muiti-nës kodekso (toliau vadinama – Muitinës kodeksas) 181 straipsnio 2 dalyje,negràþinamai eksportuotos prekës, kurios pagal ðià tvarkà muitinës pripa-

141

þástamos gràþintomis á muitø teritorijà, neapmokestinamos importo muitaisir mokesèiais”. Svarbu èia ir tai, jog nutarime pabrëþiama, kad jis priima-mas vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinës kodekso XV skyriumi –Gràþintinos prekës.

Ðiame teisës akte jokiø iðimèiø reimportuojamø Lietuvos prekiø – alko-holiniø gërimø atþvilgiu nenustatoma, o pats teisës aktas traktuotinas kaipþemesnës galios teisës normø visuma, papildanti ástatymà, taèiau neiðpleèian-ti privalomo ástatyminës formos teisinio reguliavimo ribø (MK 181 str.).

Tuo pat metu galiojo 1997 03 24 Vyriausybës nutarimo Nr. 268 „Dëlprekiø eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos” 2.7.8punktas (1997 12 09 nutarimo redakcija, galiojusi iki 2000 01 04 priimtoVyriausybës nutarimo Nr. 2), nustatæs, kad alkoholiniø gërimø reimporto at-veju importo muitai bei mokesèiai yra mokami, ir Vyriausybës 1997 m. rug-pjûèio 1 d. nutarimu „Dël Gràþintø prekiø deklaravimo muitinëje tvarkos pa-tvirtinimo” Nr. 863 patvirtintos Gràþintø prekiø deklaravimo muitinëje tvar-kos 8 p., kuriame alkoholio produktams jokiø iðimèiø ið bendrosios tvarkosnedaroma.

Ávertinus tai, jog ðios teisës normos reguliuoja tuos paèius teisinius san-tykius ir Vyriausybës 1997 m. rugpjûèio 1 d. nutarimu „Dël Gràþintø prekiødeklaravimo muitinëje tvarkos patvirtinimo” Nr. 863 patvirtintos Gràþintø pre-kiø deklaravimo muitinëje tvarkos 8 p. laiko atþvilgiu yra paskutinë ginèoteisiniams santykiams reguliuoti priimta teisës norma, atsakovui sprendþiantginèà, kilusá tarp jo ir pareiðkëjo, buvo teisinis pagrindas taikyti pastaràjà.Kolegijos pozicijà dël minëtø normø reguliuojamø teisiniø santykiø tapatumopatvirtina ir tolesnë norminio reguliavimo raida, t.y. Vyriausybës 2000 01 04nutarimu Nr. 2 patvirtintas 2.7.8 punktas iðdëstytas taip: muitas neimamas,jeigu „gràþintos á muitø teritorijà eksportuotos prekës, kurioms buvo nustaty-tàja tvarka áforminta negràþinamojo eksporto muitinës procedûra, jeigu josyra tokio pat pavidalo kaip jø eksporto metu ir sugràþinamos Lietuvos Res-publikos ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka ir nurodytu laiku. Grà-þinti eksportuotus alkoholio produktus (kodai pagal Kombinuotàjà prekiø no-menklatûrà – 2203.00–2208.90.69.1, 2208.90.69.4–2208.90.99.0) gali tik jøgamintojai, gavæ Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës sutikimà”. Ðios normos savo turiniu pakartojaMK 181 ir 182 str. nuostatas ir, akivaizdu, jog patvirtina vienodà visø Lietu-vos prekiø áskaitant ir alkoholá reimporto santykiø teisinio reguliavimo prin-cipø taikymà.

142

Ðiø argumentø pagrindu konstatuotina, jog pareiðkëjui reimportavustokio pat pavidalo kaip jø eksporto metu jo paties gamybos alkoholinius gëri-mus Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka beinurodytu laiku, nebuvo prievolës mokëti importo muito mokestá, o Kaunoteritorinë muitinë, apskaièiuodama importo muità, priëmë neteisëtà bei nai-kintinà sprendimà.

Tuo paèiu ginèijamu sprendimu Kauno teritorinë muitinë apskaièiavo irimporto akcizo mokestá bei PVM.

Akcizø ástatymo 3 str. (1998 m. gruodþio 21 d. ástatymo Nr. VIII–982redakcija, galiojusi nuo 1999 m. sausio 1 d., Þin., 1998, Nr. 114–3194) akci-zø objektu ávardijo nedenatûruotà etilo alkoholá ir alkoholinius gërimus, áskai-tant alø, taigi pareiðkëjas turëjo akcizo mokëjimo prievolæ, taèiau ne importoakcizo, nes pagal to paties str. 2 d. „importuojamos prekës, kaip akcizø objek-tas, yra ðio straipsnio 1 dalyje nurodytos ne Lietuvos prekës, dël kuriø pagalLietuvos Respublikos muitinës kodeksà atsiranda importo skola muitinei”.Kadangi Lietuvos gamintojø prekiø reimportas ir prekiø importas yra skirtin-go turinio teisiniø santykiø su savarankiðka teisine reglamentacija sistemos,darytina iðvada, jog Lietuvos prekiø – alkoholiniø gërimø reimporto laikantisástatymo reikalavimø atveju importo akcizo mokestis apskaièiuotas nepagrás-tai, o muitinës sprendimas neteisëtas (MK 181, 182 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas, kad atsako-vas pagrástai apskaièiavo importo akcizà, neteisingai taikë bei aiðkino Akcizøástatymà, todël priëmë neteisëtà sprendimà. Reimportuotos Lietuvos prekësteismo nepagrástai buvo vertinamos importuojamomis prekëmis, kaip akcizøobjektu, dël to Akcizø ástatymo 6 str. 1 d. 8 p. taikytas neteisëtai.

Neteisëtai atsakovas pareiðkëjui apskaièiavo ir importo PVM, todëlsprendimas naikintinas.

Pagal PVM ástatymo 2 str. importuojamos prekës, kaip mokesèio objek-tas, yra ne Lietuvos prekës, dël kuriø pagal Lietuvos Respublikos muitinëskodeksà (toliau – Muitinës kodeksas) atsiranda importo skola muitinei. Pa-reiðkëjo ástatymø nustatyta tvarka reimportuotos savos gamybos prekës – al-koholiniai gërimai – dël jau anksèiau kolegijos nurodytø argumentø negalibûti vertinamos kaip importo prekës, todël nëra teisinio pagrindo apskaièiuotiir mokëti importo PVM. Tai yra Lietuvos prekës MK 181 str., 182 str. pagrin-du neapmokestinamos importo muitais ir mokesèiais.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavæs, kad pagal PVM ástatymo23 str. 4 p. PVM neapmokestinamos importuojamos prekës, kurios pagal Muiti-

143

nës kodeksà neapmokestinamos importo mokesèiais, o ðiuo atveju sugrà-þinti alkoholiniai gërimai importo muito mokesèiu apmokestinami, taigi nuoimporto PVM pareiðkëjas neatleidþiamas, neteisingai taikë ir aiðkino ástaty-mà, todël priëmë neteisëtà ir naikintinà sprendimà.

Kadangi Kauno teritorinës muitinës 1999 05 27 sprendimas neteisëtas,jis naikinamas ir atsakovas ápareigojamas pareiðkëjui gràþinti pagal 1999 01 15BD Nr. KR18400262 apskaièiuotus ir iðieðkotus importo mokesèius: muità(M0) – 19 620 Lt, (M9) – 59 Lt, akcizà (A3) – 12 841 Lt, PVM (P0) – 14 446 Lt,(P9) – 81 Lt, ið viso 47047 Lt (MK 219 str. 1 d.).

Pareiðkëjui, patenkinus jo skundà, ið atsakovo priteisiama 150 Lt teis-mo iðlaidø (ABTÁ 59 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 63, 64 str., CPK 336 str.1 d. 2 p., teisëjø kolegija


Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” apeliaciná skundà paten-kinti.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. geguþës 29 d. sprendimàpanaikinti.

Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” skundà patenkinti.Kauno teritorinës muitinës 1999 m. geguþës 27 d. sprendimà Nr. 1642

panaikinti.Pripaþinti, kad importo muitai ir mokesèiai, apskaièiuoti ir iðieðkoti ið

Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana International” pagal Kauno teritorinës muiti-nës 1999 m. geguþës 5 d. sprendimà Nr. 1312 ir 1999 m. geguþës 27 d. spren-dimà Nr. 1642, iðieðkoti nepagrástai.

Ápareigoti Kauno teritorinæ muitinæ Lietuvos ir JAV UAB ,,ItalianaInternational” gràþinti 47 047 Lt importo muitø ir mokesèiø.

Ið Kauno teritorinës muitinës Lietuvos ir JAV UAB ,,Italiana Inter-national” naudai priteisti 150 Lt teismo iðlaidø.

144

1.3.1.5. Dël pridëtinës vertës mokesèio uþsanatorinio gydymo paslaugas

Vieðosios teisës norminiam reguliavimui yra bûdingas ypatingas for-malizuotumas. Dël to vieðosios teisës normomis reguliuojamø teisiniø santy-kiø subjektø teisiø ir pareigø turinys negali bûti priklausomas nuo norminioreguliavimo nuostatø vertinimo pasikeitimø konkreèiomis sàlygomis bei ap-linkybëmis teikiant paaiðkinimus mokesèiø mokëtojams mokesèiø mokëjimoklausimais.

Teisëjas pirmosios instancijos Administracinë byla Nr. 3A–202/2000teisme A. TaminskasPraneðëjas apeliacinës instancijosteisme G. Kryþevièius

NUTARTIS

2000 m. rugsëjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo administraciniø bylø skyriaus kolegija, su-sidedanti ið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø: K. Lapinsko,D. Milaðienës, J. Baðkio ir V. Kaþio,

sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovams J. Skripkai ir advokato padëjëjui

A. Ðalkauskui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ

bylà pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apelia-ciná skundà dël Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 15 d.sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

UAB Sveikatos centras „Energetikas” skundu praðë panaikinti 1999 09 15Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministe-rijos sprendimà Nr. 06–17–06/7616 sumokëti á biudþetà 431 796 Lt pridëti-nës vertës mokesèio bei 43 755 Lt delspinigiø.

145

Skunde nurodoma, kad nesutinkama su Klaipëdos apskrities valstybi-nës mokesèiø inspekcijos akto bei vëlesniø vietinio, centrinio mokesèiø ad-ministratoriaus bei Mokestiniø ginèø komisijos sprendimø nuostata, kad PVMneskaièiuojamas tik uþ valstybës ir savivaldybiø vieðøjø arba biudþetiniø svei-katos prieþiûros ástaigø teikiamas sveikatos prieþiûros paslaugas, kuria pa-remtas nurodymas sumokëti á biudþetà 431 796 Lt PVM bei 43 755 Lt PVMdelspinigiø.

Nurodoma, kad Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Res-publikos finansø ministerijos 1999 09 15 sprendimo Nr.06–17–07–7616 da-lis, kurioje patvirtintas nurodymas pareiðkëjui sumokëti á biudþetà 431 796 LtPVM ir 43 755 Lt ðio mokesèio delspinigiø, turi bûti panaikinta, kadangi:

1) po 1997 m. sausio 1 d. pridëtinës vertës mokesèio lengvatos priva-èioms sveikatos prieþiûros ástaigoms panaikinimo, visos privaèios sveikatosprieþiûros ástaigos, tarp jø ir UAB Sveikatos centras „Energetikas”, sveikatosprieþiûros paslaugoms ëmë taikyti 18 % PVM tarifà, taèiau pagal 1997 04 08Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministe-rijos iðaiðkinimà Nr. 08–07–1866 ðis tarifas nebuvo taikomas nuo sanatoriniokelialapio kainos dalies, kuri dengiama ið Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto lëðø;

2) valstybës biudþetas tiek valstybinëms, tiek ir privaèioms sveikatosprieþiûros ástaigoms kompensuoja dalá medicininës reabilitacijos ir sanatori-nio gydymo kainos (iki 1997 07 01 sanatoriniø kelialapiø kompensavimà vykdëValstybinio socialinio draudimo fondas, o po ðios datos jø kompensavimàperëmë Valstybinës ligoniø kasos), o pagal 1996 05 09 Vyriausybës nutarimoNr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokesèio” 1.16 p. PVM neapmokestinamosbiudþeto dotacijos ir subsidijos, skirtos prekiø ar paslaugø kainai sumaþinti;

3) remiantis Sveikatos draudimo ástatymo Nr. I–1343 17 str. 6 d.,1998 06 22 Vyriausybës nutarimo Nr. 743 6 p., Vyriausybës nutarimø(1997 02 28 Nr. 184, 1997 12 22 Nr. 1452, 1998 12 30 Nr. 1516) nuostato-mis, numatanèiomis lëðas, kurios turi bûti pervedamos ið Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudþeto á Privalomojo sveikatos draudimo fondà, gali-ma teigti, kad Valstybiniø ligoniø kasø biudþetas yra sudedamoji Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto dalis, o nuo 1997 07 01 kompensuojamasanatorinio kelialapio kainos dalis, mokama ið Valstybiniø ligoniø kasø, yratos paèios Valstybinio socialinio draudimo fondo, o kartu ir biudþeto lëðos,taèiau ðiuo atveju mokamos ne tiesiogiai ið Valstybinio socialinio draudimofondo, bet per Valstybines ligoniø kasas;

146

4) oficialus Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respubli-kos finansø ministerijos iðaiðkinimas Nr. 08–06/821, nustatantis, kad priva-èios sveikatos prieþiûros ástaigos, kai sanatorinio kelialapio dalá Valstybinëligoniø kasa apmoka ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo lëðø, jas turiapmokestinti 18% PVM tarifu, pasirodë tik 1999 01 26, o mokëtinas á biudþe-tà PVM ir delspinigiai UAB Sveikatos centrui „Energetikas” priskaièiuoti uþlaikotarpá nuo 1997 m. liepos iki 1998 m. gruodþio mënesio.

Atsakovas – Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos RespublikosFinansø ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo – Klaipëdos apskritiesvalstybinë mokesèiø inspekcija pirmosios instancijos teisme praðë atmesti pa-reiðkëjo skundà kaip nepagrástà ir nurodë, kad pareiðkëjas privalo sumokëti ábiudþetà 431 796 Lt PVM bei 43 755 Lt PVM delspinigiø, kadangi:

1) pagal Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 4 str. 1 p. nuostatas PVMmokamas nuo visø prekiø gamybos ir paslaugø teikimo procese sukurtos pri-dëtinës vertës, iðskyrus sveikatos prieþiûros paslaugas, teikiamas valstybës irsavivaldybiø vieðøjø ar biudþetiniø sveikatos prieþiûros ástaigø, o kadangipareiðkëjas yra uþdaroji akcinë bendrovë, minëta ástatymo nuostata jam netai-koma;

2) kadangi pareiðkëjas nepateikë árodymø, kad buvo suklaidintas, todëlnëra pagrindo atleisti pareiðkëjà nuo 43 755 Lt delspinigiø taikant Mokesèiøadministravimo ástatymo 391 str. nuostatà, numatanèià, kad mokesèio mokë-tojas atleidþiamas nuo delspinigiø mokëjimo, jei árodo, kad mokesèio ástaty-mà paþeidë dël aplinkybiø, kurios nepriklausë nuo jo valios ir kuriø jis nenu-matë ir negalëjo numatyti.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 m. birþelio 15 d. sprendi-mu UAB Sveikatos centro „Energetikas” skundà patenkino: panaikino Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministeri-jos 1999 09 15 sprendimo Nr. 06–17–07–7616 dalá, kurioje patvirtintas nuro-dymas pareiðkëjui sumokëti á biudþetà 431 796 Lt PVM ir 43 755 Lt ðio mo-kesèio delspinigiø.

Teismas nurodë, jog Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 4 str. 1 p. nu-statyta, kad PVM neapmokestinamos sveikatos prieþiûros paslaugas, teikia-mas valstybës ir savivaldybiø vieðøjø arba biudþetiniø sveikatos prieþiûrosástaigø, bei veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos valstybiniø vete-rinarijos ástaigø.

1996 05 09 Vyriausybës nutarimo Nr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokes-èio” 1.16 p. nustatyta, kad PVM neapmokestinamos biudþeto dotacijos ir sub-sidijos, skirtos prekiø ar paslaugø kainai sumaþinti.

147

Teismas, ávertinæs anksèiau iðdëstytas Pridëtinës vertës mokesèio ásta-tymo 4 str. 1 p. ir 1996 05 09 Vyriausybës nutarimo Nr. 546 „Dël pridëtinësvertës mokesèio” 1.16 p. nuostatas, konstatavo, jog Pridëtinës vertës mokes-èio ástatymas paslaugø neapmokestinimà PVM sieja su konkreèiø subjektø,t.y. ið biudþeto finansuojamø ástaigø teikiamomis paslaugomis, o 1996 05 09Vyriausybës nutarimas Nr. 546 paslaugø neapmokestinimà PVM nurodo tie-siogiai esant priklausomà nuo apmokëjimo uþ tas paslaugas ðaltinio, t.y. biu-dþeto.

Kadangi tiek mokesèiø administratoriai, tiek ir mokesèiø mokëtojai pri-valo laikytis ástatymø, taip pat privalo vykdyti galiojanèius Vyriausybës nuta-rimus, reguliuojanèius mokestinius santykius, teismas priëjo iðvadà, kad UABSveikatos centras „Energetikas”, sveikatos prieþiûros paslaugoms taikydamasPVM, privalëjo vadovautis anksèiau minëto 1996 05 09 Vyriausybës nutari-mo Nr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokesèio” 1.16 p. nuostata, numatanèia,kad PVM neapmokestinamos biudþeto dotacijos ir subsidijos, skirtos prekiøar paslaugø kainai sumaþinti.

Be to, Mokesèiø administravimo ástatymo 16 str. 1 d. 7 p. nustatyta,kad mokesèio administratorius teikia paaiðkinimus mokesèiø mokëtojamsmokesèiø mokëjimo klausimais. Kaip matyti ið bylos medþiagos (b.l. 74),po 1997 01 01 pakeitus Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 38 str. ir panaiki-nus PVM lengvatà privaèioms sveikatos prieþiûros ástaigoms, Valstybinëmokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansø ministerijos, Finansøministerijai pavedus, 1997 04 08 raðtu Nr. 08–07–1866 iðaiðkino, kad nuo1997 01 01 pagal Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 4 str. 1 p. PVM neskai-èiuojamas tik uþ valstybiniø sveikatos prieþiûros ir veterinarinio aptarnavimoástaigø teikiamas medicinos bei stomatologijos paslaugas, taèiau atsiþvelgiantá tai, jog daþnai sanatorinio kelialapio kainà ið dalies kompensuoja SODRA, opagal 1996 05 09 Vyriausybës nutarimo Nr. 546 1.16 p. PVM neapmokesti-namos biudþeto dotacijos ir subsidijos, skirtos prekiø ar paslaugø kainai su-maþinti, todël privaèios sveikatos prieþiûros ástaigos PVM neturi skaièiuotitik nuo tos sanatorinio kelialapio kainos dalies, kuri dengiama ið Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto lëðø, o kita dalis, uþ kurià sumoka gyven-tojai, turi bûti apmokestinama taikant 18 % tarifà.

Tik 1999 01 26 raðtu Nr. 08–06/891 (b.l. 75) Valstybinë mokesèiø ins-pekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos, suderinusi su Finansøministerija, iðaiðkino, kad privaèiø sveikatos prieþiûros ir veterinarinio aptar-navimo ástaigø (ámoniø) teikiamos sveikatos prieþiûros bei sanatorinio gydy-

148

mo paslaugos (sanatoriniai kelialapiai), neatsiþvelgiant á tai, ar uþ gydymopaslaugas bei sanatorinio kelialapio kainos dalá Ligoniø kasos apmoka ið Pri-valomojo sveikatos draudimo fondo ar ið kitø lëðø, PVM turi bûti apmokesti-namos taikant 18 %tarifà.

Paþymëtina, kad mokëtinas á biudþetà PVM ir delspinigiai UAB Svei-katos centrui „Energetikas” priskaièiuoti uþ laikotarpá nuo 1997 m. liepos iki1998 m. gruodþio mënesio.

Teismas visiðkai sutiko su pareiðkëjo iðdëstytais motyvais, kad re-miantis Sveikatos draudimo ástatymo Nr. I–1343 17 str. 6 d., 1998 06 22Vyriausybës nutarimo Nr. 743 6 p., Vyriausybës nutarimø (1997 02 28 Nr. 184,1997 12 22 Nr. 1452, 1998 12 30 Nr. 1516) nuostatomis, numatanèiomis lëðas,kurios turi bûti pervedamos ið Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþe-to á Privalomojo sveikatos draudimo fondà, Valstybiniø ligoniø kasø biudþe-tas yra sudedamoji Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto dalis, onuo 1997 07 01 kompensuojama sanatorinio kelialapio kainos dalis, mokamaið Valstybiniø ligoniø kasø, yra tos paèios Valstybinio socialinio draudimofondo lëðos, taèiau ðiuo atveju mokamos ne tiesiogiai ið Valstybinio socialiniodraudimo fondo, bet per Valstybines ligoniø kasas, todël priëjo iðvadà, kadpagrindas pradëti kitaip skaièiuoti PVM buvo naujasis Valstybinës mokesèiøinspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos iðaiðkinimas, ið-dëstytas 1999 01 26 raðte Nr. 08–06/891, o ne tai, kad nuo 1997 07 01 sana-toriniø kelialapiø kompensavimà perëmë Valstybinës ligoniø kasos.

Ðiø argumentø pagrindu panaikinta Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 1999 09 15 sprendimo Nr. 06–17–07–7616 dalis, kuria patvirtintas nurodymas pareiðkëjui sumokëti á biu-dþetà 431 796 Lt PVM ir 43 755 Lt ðio mokesèio delspinigiø.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos apeliaciniuskundu praðo Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 15 d. spren-dimà panaikinti ir nauju sprendimu pareiðkëjo skundà atmesti.

Pagal PVM ástatymo 4 str. 1 d. tik valstybës ir savivaldybiø vieðøjø arbabiudþetiniø sveikatos prieþiûros ástaigø teikiamos sveikatos prieþiûros paslau-gos neapmokestinamos PVM. Pareiðkëjui ði ástatymo nuostata netaikoma. Vals-tybiniø ligoniø kasø mokëjimø uþ dalá kelialapio kainos negalima prilygintibiudþeto dotacijø bei subsidijø sampratai. Tai visiðkai skirtingos lëðos, for-muojamos ið skirtingø ðaltiniø, naudojamos skirtingiems tikslams. Ðià nuosta-tà patvirtina ir Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos1999 01 26 raðtas Nr. 08–06/891. Valstybinës mokesèiø inspekcijos 1997 04 08

149

raðtas Nr. 08–07–1866 nëra norminis aktas. Tai tik atsakymas konkretiemsjuridiniams asmenims.

Pareiðkëjo atstovai J. Skripka ir advokato padëjëjas A. Ðidlauskas, ne-sutikdami su apeliaciniu skundu, praðë já atmesti. Pirmosios instancijos teis-mas teisingai taikë ir aiðkino materialinës teisës normas, ávertino byloje su-rinktø árodymø visumà ir priëmë teisëtà sprendimà. Mokesèiø administrato-rius ið SODRA biudþeto kompensuojamà kelialapio kainos dalá pripaþino ati-tinkanèia PVM neapmokestinamø biudþeto dotacijø ir subsidijø teisinæ sam-pratà remiantis 1996 05 09 Vyriausybës nutarimo Nr. 546 1.16 p. Pareiðkëjasvykdë mokesèiø administratoriaus nurodymus, todël pagrástai neskaièiavoPVM nuo ið socialinio draudimo biudþeto lëðø kompensuojamos kelialapiodalies.

Teisëjø kolegija


Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 15 d. sprendimaspaliekamas nepakeistas, o Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø mi-nisterijos apeliacinis skundas atmetamas (ABTÁ 63 str. CPK 336 str. 1 d.1 p.).

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 4 str. 1 p. nustatyta, kad PVM ne-apmokestinamos sveikatos prieþiûros paslaugos, teikiamos valstybës ir savi-valdybiø vieðøjø arba biudþetiniø sveikatos prieþiûros ástaigø, bei veterinari-nio aptarnavimo paslaugos, teikiamos valstybiniø veterinarijos ástaigø.

1996 05 09 Vyriausybës nutarimo Nr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokes-èio” 1.16 p. nurodoma, kad PVM neapmokestinamos biudþeto dotacijos irsubsidijos, skirtos prekiø ar paslaugø kainai sumaþinti.

Centrinis mokesèiø administratorius 1997 04 08 raðtu Nr.08–07–1866iðaiðkino, kad nuo 1997 01 01 pagal Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo4 str. 1 p. PVM neskaièiuojamas tik uþ valstybiniø sveikatos prieþiûros irveterinarinio aptarnavimo ástaigø teikiamas medicinos bei stomatologijos pa-slaugas, taèiau atsiþvelgiant á tai, jog daþnai sanatorinio kelialapio kainà iðdalies kompensuoja SODRA, o pagal 1996 05 09 Vyriausybës nutarimoNr. 546 1.16 p. PVM neapmokestinamos biudþeto dotacijos ir subsidijos, skir-tos prekiø ar paslaugø kainai sumaþinti, todël privaèios sveikatos prieþiûrosástaigos PVM neturi skaièiuoti tik nuo tos sanatorinio kelialapio kainos da-lies, kuri dengiama ið Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðø, o

150

kita dalis, uþ kurià sumoka gyventojai, turi bûti apmokestinama taikant 18%tarifà. Taigi mokesèiø administratorius ið SODROS biudþeto kompensuoja-mà kelialapio kainos dalá pripaþino atitinkanèia PVM neapmokestinamøbiudþeto dotacijø ir subsidijø remiantis 1996 05 09 Vyriausybës nutarimoNr. 546 1.16 p. teisinæ sampratà. Biudþeto dotacijø ir subsidijø, reikðmingøPVM ástatymo taikymo aspektu, konkretizuoto apibrëþimo mokesèiø teisi-nius santykius reglamentuojanèiuose teisës aktuose laikotarpiu, uþ kurá pa-reiðkëjui priskaièiuoti papildomi mokëjimai ir delspinigiai, t.y. nuo 1997 m.liepos mën. iki 1998 m. gruodþio mën., nebuvo. Ði aplinkybë, atsiþvelgiantá tai, jog vienintelë institucija pagal Mokesèiø administravimo ástatymà tu-rinti teisæ teikti paaiðkinimus mokesèiø mokëtojams mokesèiø mokëjimoklausimais yra Valstybinë mokesèiø inspekcija (MAÁ 16 str.), leidþia darytiiðvadà, jog Valstybinë mokesèiø inspekcija raðte pateikiamas ástatymo irminëto Vyriausybës nutarimo nuostatø aiðkinimas sudarë teisines prielaidasmokesèiø mokëtojams juo vadovautis. Byloje nustatyta, kad pareiðkëjas, vyk-dydamas mokestines prievoles, ir vadovavosi mokesèiø administratoriaus nu-rodymais.

Vieðosios teisës norminiam reguliavimui yra bûdingas ypatingas forma-lizuotumas. Dël to vieðosios teisës normomis reguliuojamø teisiniø santykiøsubjektø teisiø ir pareigø turinys negali bûti priklausomas nuo norminio regu-liavimo nuostatø vertinimo pasikeitimø konkreèiomis sàlygomis bei aplinky-bëmis teikiant paaiðkinimus mokesèiø mokëtojams mokesèiø mokëjimo klau-simais. Ðioje byloje pastebima bûtent tokia padëtis, t.y. 1997 m. liepos–1998 m.gruodþio mën. laikotarpiu pareiðkëjas mokestines prievoles vykdë pagal Cen-trinio mokesèiø administratoriaus 1997 04 08 raðte Nr. 08–07–1866 nurodytàiðaiðkinimà; 1999 metais po 1999 01 26 Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Finansø ministerijos raðto Nr. 08–06/891 priëmimo mokesèiø administ-ratorius, tø paèiø teisës normø pagrindu priimdamas kitoká iðaiðkinimà mo-kesèiø mokëjimo klausimu, sprendimu ápareigojo mokesèiø mokëtojà uþ lai-kotarpá nuo 1997 m. liepos mën. iki 1998 m. gruodþio mën. papildomai su-mokëti PVM ir delspinigius, vertindamas teisës normø reikalavimus taip, kaippateikti mokesèiø mokëjimo aiðkinimai 1999 01 26 Valstybinës mokesèiø ins-pekcijos prie Finansø ministerijos raðte Nr. 08–06/891. Taigi akivaizdus nor-minio reguliavimo nuostatø paaiðkinimø taikymas mokesèiø prievoliniams san-tykiams, kuriø susiformavimo metu mokesèiø mokëtojø teisës bei pareigosbuvo aiðkinamos kitaip. Tokia padëtis vieðosios teisës taikymo praktikoje ne-leistina ir ydinga.

151

Dël ðiø argumentø yra pagrindas konstatuoti, jog mokesèiø mokëtojas1997 m. liepos – 1998 m. gruodþio mën. PVM mokëjimo prievoles ávykdëtinkamai, t.y. PVM neskaièiavo nuo tos sanatorinio kelialapio kainos dalies,kuri dengiama ið Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðø, o kitadalis, uþ kurià mokëjo gyventojai, buvo apmokestinama taikant 18 % tarifà.Centrinio mokesèiø administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiðkëjas áparei-gotas papildomai sumokëti á biudþetà 431 796 Lt pridëtinës vertës mokesèiobei 43 755 Lt delspinigiø, pagrástai pirmosios instancijos teismo sprendimupripaþintas neteisëtu ir panaikintas.

Apelianto argumentas, jog Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Fi-nansø ministerijos 1997 04 08 raðtas Nr. 08–07–1866 nëra norminis aktas, otik atsakymas konkretiems juridiniams asmenims, todël negalëjo bûti teisëstaikymo visiems mokesèiø mokëtojams taisyklë, yra nepagrástas ir prieðtarau-jantis Mokesèiø administravimo ástatymo 3 str. átvirtintam visø mokesèiø mo-këtojø lygybës, taikant mokesèiø ástatymuose nustatytas sàlygas, principui,kuris reiðkia ir vienodo ástatymo normø taikymo analogiðkø teisiniø santykiøatþvilgiu garantijas. Vertinant ðià ástatymo nuostatà nagrinëjamoje byloje, aki-vaizdu, jog pareiðkëjas patenka á nevienodas sàlygos taikant mokesèiø ástaty-mus lyginant su tais, kuriems atsakyta Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos 1997 04 08 raðtu Nr. 08–07–1866, o tai paþeistø MAÁreikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 63, 64 str. CPK 336 str.1 d. 1 p., teisëjø kolegija

n u t a r ë :

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliacináskundà atmesti, o Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 15 d.sprendimà palikti nepakeistà.

152

1.3.1.6. Dël atsakomybës uþ prekiø ásigijimà patvirtinanèiø juridinægalià turinèiø dokumentø nepateikimà

(Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 6 p.)

Jei kasos aparato kvitas, turintis visus Buhalterinës apskaitos pagrindøástatymo 10 str. nustatytus rekvizitus, pripaþástamas juridinæ galià turinèiudokumentu, átraukiant jame nurodytas PVM sumas, nevirðijanèias 500 litøper mënesá, á PVM atskaità, toká kvità galima laikyti juridinæ galià turinèiujame nurodytø prekiø ásigijimo dokumentu, vertinant, ar veikoje yra Mokes-èiø administravimo ástatymo 49 str. 6 p. numatyto paþeidimo sudëtis.

Praneðëjas V. Kaþys Administracinë byla Nr. 3A–158/2000Teisëja S. Rudënaitë

NUTARTIS


Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininko V. Kaþio,

teisëjø J. Baðkio, G. Kryþevièiaus, K. Lapinsko, D. Milaðienës,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovui advokatui G. Vainiui, atsakovo atstovui

I. Janavièiui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ

bylà pagal pareiðkëjos D. Jurkienës individualios ámonës apeliaciná skundàdël Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. balandþio 27 d. sprendimo,kuriuo buvo palikta nenagrinëta pareiðkëjos skundo atsakovui – Valstybineimokesèiø inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos dalis dëlmokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 10 punkte numatyto paþeidimo,kita pareiðkëjos skundo dalis atmesta.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja savo skunde praðë panaikinti Valstybinës mokesèiø inspekci-jos prie Finansø ministerijos 1999 09 08 sprendimà Nr. 06–17–06–7437, ku-

153

riuo ámonë ápareigota sumokëti á biudþetà 50 000 litø baudà. Nurodë, kadmokesèiø administratorius nepagrástai konstatavo ámonæ padarius LietuvosRespublikos mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 1, 6, 10 punktuosenumatytus piktybinius mokestinius paþeidimus. Pareiðkëjos nuomone, nepa-grástas kaltinimas, kad ámonë prekybos kioske laikë 51 pakelá cigareèiø beásigijimo dokumentø, nes pareiðkëja turëjo ásigijimo dokumentus – kasos apa-rato kvitus. Taip pat ámonë iðsaugojo ir patikrinimo metu pateikë visus buhal-terinës apskaitos dokumentus, pagal kuriuos visiðkai buvo galima nustatytiûkinës–komercinës veiklos rezultatus. Áraðas apie 500 pakeliø cigareèiø ásigi-jimà sàskaitoje–faktûroje buvo padarytas per klaidà, ámonë neklastojo buhal-teriniø dokumentø.

Aukðtesnysis administracinis teismas, konstatavæs, kad pagal kasos apa-rato kvità tabako gaminiø ásigyti neleidþia galiojantys teisës aktai, ámonë ne-pateikë 51 pakelio cigareèiø ásigijimo dokumentø, ámonëje nebuvo vedamijokie suvestiniai apskaitos registrai, o tik kaupiami pirminiai buhalterinës ap-skaitos dokumentai, atmetë pareiðkëjos skundà dël Mokesèiø administravimoástatymo 49 str. 1 p. ir 49 str. 6 p. numatytø mokestiniø paþeidimø. Skundodalá dël Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 10 p. numatyto paþeidimopaliko nenagrinëtà, kadangi dël ðio paþeidimo dar nëra priimtas Valstybinësmokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos sprendimas.

Pareiðkëja apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos nuomone, pirmosiosinstancijos teismas neteisingai taikë materialinës teisës normas, neteisingaiávertino faktines bylos aplinkybes, todël priëmë neteisingà sprendimà. Kasoskvituose, patvirtinanèiuose 51 cigareèiø pakelio ásigijimà, yra visi Buhalteri-nës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str. nurodyti apskaitos dokumentams pri-valomi rekvizitai, todël ðiais kvitais ámonë teisëtai pagrindë 51 cigareèiø pa-kelio ásigijimà, t.y. nepadarë mokestinio teisës paþeidimo, numatyto Mokes-èiø administravimo ástatymo 49 str. 6 p. Ámonë mokesèiø administratoriui pa-teikë visus pirminius buhalterinës apskaitos dokumentus, pagal kuriuos visið-kai buvo galima nustatyti ámonës veiklà, komercinës, ûkinës, finansinës bûk-lës rezultatus ar ávertinti jos turtà. Tokiu bûdu ámonë nepadarë mokestiniopaþeidimo, numatyto Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 1 p.

Pareiðkëja praðo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimà irpriimti naujà sprendimà, panaikinantá ápareigojimà ámonei sumokëti á valsty-bës biudþetà 50 000 litø baudà.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 04 27 sprendimas keistinas.Sprendimo dalis, kurioje palikta nenagrinëta pareiðkëjos skundo dalis dël

154

Vilniaus apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 1999 03 31 akte konsta-tuoto Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 10 p. numatyto mokestiniopaþeidimo, paliktina nepakeista. Likusi Aukðtesniojo administracinio teismo2000 04 27 sprendimo dalis naikintina. Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos 1999 09 08 sprendimas Nr. 06–17–06–7437 naikintinas,ir Valstybinë mokesèiø inspekcija ápareigotina pareiðkëjos skundà nagrinëti iðnaujo (ABTÁ 50 str. 2 p., 63 str., CPK 336 str. 1 d. 3 p.).

Centrinis mokesèio administratorius pareiðkëjos skundo dalá dël Mo-kesèiø administravimo ástatymo 49 str. 1 p. numatyto paþeidimo nepagrástaipaliko nenagrinëtà, motyvuodamas tuo, kad skunde nenurodyti nesutikimo sumokesèio administratoriaus sprendimu motyvai. Centrinis mokesèio administ-ratorius, gavæs mokesèio mokëtojo skundà, neatitinkantá ástatymo reikalavi-mø, vadovaudamasis Mokesèiø administravimo ástatymo 56 str. 2 d., 55 str.4 d., privalëjo nustatyti terminà trûkumams paðalinti.

Aukðtesnysis administracinis teismas pagrástai paliko nenagrinëtà pa-reiðkëjos skundo dalá dël Vilniaus apskrities Valstybinës mokesèiø inspekci-jos 1999 03 31 akte konstatuoto Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str.10 p. numatyto mokestinio paþeidimo, kadangi mokesèio administratoriaussprendimu skundo dël minëto mokestinio paþeidimo nagrinëjimas sustabdy-tas.

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 04 27 sprendime nurodoma,kad 1999 03 31 Valstybinës mokesèiø inspekcijos pareigûnø atlikto EKA dar-bo organizavimo ir maþmeninës prekybos tabako gaminiais taisykliø laiky-mosi patikrinimo metu pareiðkëjos ámonëje rastas 51 pakelis cigareèiø, ásigy-tas 1999 01 06 pagal kasos aparato kvità. Aukðtesnysis administracinis teis-mas nurodë á byloje esantá kasos aparato kvità (b.l. 49) ir padarë iðvadà, kadðis kasos aparato kvitas nepagrindþia 51 pakelio cigareèiø ásigijimo, ir kadan-gi specialaus apskaitos dokumento mokesèio administratoriaus pareigûnamspareiðkëja nepateikë, 50 000 Lt bauda uþ Mokesèiø administravimo ástatymo49 str. 6 p. numatyto paþeidimo padarymà pareiðkëjai paskirta teisëtai.

Ið bylos dokumentø matyti, kad prie Aukðtesniojo administracinioteismo nurodyto kasos aparato kvito (b.l. 49), kurio numeris yra 0015, yrair specialus apskaitos dokumentas – PVM sàskaita–faktûra (serija GAE,Nr. 1044282) (b.l. 68). Ðioje PVM sàskaitoje–faktûroje nurodytas èekio eilësnumeris, data ir galutinë mokëtina suma sutampa. Taigi darytina iðvada, kadtabako gaminiø ásigijimas pagal kasos aparato kvità (1999 01 06, Nr. 0015),nurodytà pirmosios instancijos teismo sprendime, pagrástas ne tik minëtu ka-

155

sos aparato kvitu, bet ir PVM sàskaita–faktûra (serija GAE, Nr. 1044282),kuri neabejotinai yra specialus apskaitos dokumentas. Taèiau PVM sàskaito-je–faktûroje (serija GAE, Nr. 1044282) nëra duomenø apie cigareèiø „Davi-doff Lights” ir cigareèiø „Mistral” ásigijimà. Darytina iðvada, kad ginèytini51 pakelis cigareèiø nebuvo ásigyti pagal 1999 01 06 kasos aparato kvitàNr. 0015, kaip tai nurodë 2000 04 27 sprendime Aukðtesnysis administracinisteismas.

ABTÁ 48 str. 1 d. ápareigoja teisëjus, nagrinëjanèius administracines by-las, aktyviai dalyvauti renkant bei tiriant árodymus, nustatant visas bylai svar-bias aplinkybes ir visapusiðkai, objektyviai jas iðtirti. Aukðtesnysis administ-racinis teismas, paþeisdamas ABTÁ 48 str. 1 d. reikalavimus, neásigilino á at-sakovo pateikto árodymo (1999 01 06 kasos aparato kvito Nr. 0015) turiná irnepagrástai susiejo já su sprendime daromomis iðvadomis. Taèiau mokesèiømokëtojas privalo atsakyti uþ mokesèiø ástatymø paþeidimus tik tuomet, kaijo kaltë neabejotinai árodyta. Nagrinëjamoje byloje 51 cigareèiø pakelio ási-gijimo teisëtumo ar neteisëtumo klausimas negali bûti laikomas iðspræstu, ka-dangi Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 04 27 sprendimo motyvaidël minëtø prekiø ásigijimo dokumentø neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø.

Kasos aparato kvito buvimo ir jo rekvizitø atitikimo Buhalterinës ap-skaitos pagrindø ástatymo 10 str. numatytus reikalavimus faktas yra esminis,sprendþiant Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 6 p. numatyto paþeidi-mo sudëties buvimo klausimà.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 10 24 nutarimoNr. 1230 „Dël specialiø apskaitos dokumentø blankø uþsakymo, gamybos,technologinës apsaugos, platinimo, ásigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvar-kos patvirtinimo” 3 p., sàskaita–faktûra ir PVM sàskaita–faktûra áformina-mas prekiø, paslaugø (iðskyrus telekomunikacijø paslaugø teikimà masiniamsvartotojams) ir kito turto pardavimas ámonëms, ástaigoms ar organizacijoms,iðskyrus atvejus, kai nustatytàja tvarka prekiø pardavimas áforminamas kasosaparato kvitu. Tai yra bendra norma, kurioje daroma nuoroda á galimas ben-dros taisyklës iðimtis. Paþymëtina, kad galiojanèiuose teisës aktuose nëra tie-siogiai iðvardyti atvejai, kai prekiø pardavimas áforminamas kasos aparatokvitu. Taèiau tokiø atvejø buvimà galima konstatuoti, taikant sisteminá ir logi-ná teisës aiðkinimo metodus.

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str. 1 d. numatyta, kad atskaitytikitiems mokëtojams priklausanèias sumokëti mokesèio sumas galima tik tuoatveju, kai jos iðskirtos juridinæ galià turinèiose PVM sàskaitose–faktûrose

156

arba Vyriausybës nustatytais atvejais kituose juridinæ galià turinèiuose doku-mentuose. Vadovaujantis minëto Vyriausybës 1996 10 24 nutarimo Nr. 12306 p., á atskaità pirkëjas gali traukti tik PVM sàskaitø–faktûrø bei þemës ûkioprodukcijos pirkimo kvitø pirmuosiuose egzemplioriuose ir vykdanèiø maþ-meninæ prekybà automobiliø degalais ámoniø iðduotuose kasos aparatø kvi-tuose nurodytas PVM sumas, taip pat prekybos ámoniø iðduotuose kasos apa-ratø kvituose, turinèiuose Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str.nustatytus rekvizitus, nurodytas PVM sumas, nevirðijanèias 500 litø per më-nesá. Jei kasos aparato kvitas, turintis visus Buhalterinës apskaitos pagrindøástatymo 10 str. nustatytus rekvizitus, pripaþástamas juridinæ galià turinèiu do-kumentu, átraukiant jame nurodytas PVM sumas, nevirðijanèias 500 litø permënesá, á PVM atskaità, toká kvità galima laikyti juridinæ galià turinèiu jamenurodytø prekiø ásigijimo dokumentu, sprendþiant Mokesèiø administravimoástatymo 49 str. 6 p. numatyto paþeidimo sudëties buvimo klausimà.

Kaip matyti ið centrinio mokesèio administratoriaus ir Aukðtesniojo ad-ministracinio teismo sprendimø, atsakovas pripaþino, kad 51 pakelio cigare-èiø ásigijimui pagrásti pareiðkëja pateikë kasos aparato kvità. Bylos nagrinëji-mo metu apeliacinës instancijos teisme atsakovas pradþioje pateikë ið ieðko-vo paimto kasos aparato kvito (1999 01 06, Nr. 0015) kopijà (b.l. 125), vëliaunurodë, kad kasos aparato kvito pareiðkëja nepateikë, o sakë já turinti.

Apeliacinës instancijos teismas, vadovaudamasis ABTÁ 48 str. 1 d., ið-naudojo visas ástatymo suteiktas galimybes surinkti árodymus, turinèius esmi-nës reikðmës sprendimo priëmimui. Pareiðkëjo atstovas teigë, kad ginèijamàkasos aparato kvità kartu su kitais dokumentais paëmë mokesèio administra-toriaus pareigûnai, atsakovo atstovas teigë, kad ginèijamas kasos aparato kvi-tas pareiðkëjai buvo gràþintas, pareiðkëjo atstovas tai neigë.

Nagrinëjamoje byloje ginèas dël 51 cigareèiø pakelio ásigijimo teisëtu-mo ar neteisëtumo negali bûti laikomas iðspræstu. Nei apeliacinës, nei pirmo-sios instancijø teismai, neturëdami ginèijamo kasos aparato kvito ir negalëda-mi patikrinti, ar ðis kvitas turi Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10str. numatytus rekvizitus, negali spræsti klausimo apie tabako gaminiø ásigiji-mo teisëtumà ar neteisëtumà. 1999 09 08 sprendime Nr. 06–17–06–7437 cen-trinis mokesèio administratorius pripaþino, kad 51 pakeliui cigareèiø ásigytipareiðkëja pateikë kasos aparato kvità, todël byla gràþintina centriniam mo-kesèio administratoriui, ápareigojant já ið naujo iðnagrinëti pareiðkëjos skun-dà, atsiþvelgiant á anksèiau minëtas ástatymø ir poástatyminiø aktø nuostatas,ðias nuostatas aiðkinant sisteminiu ir loginiu bûdu (ABTÁ 50 str. 2 p.).

157

Anksèiau iðdëstytø motyvø pagrindu darytina iðvada, kad Aukðtesniojoadministracinio teismo 2000 04 27 sprendimas keistinas. Sprendimo dalis,kurioje palikta nenagrinëta pareiðkëjos skundo dalis dël Vilniaus apskritiesValstybinës mokesèiø inspekcijos 1999 03 31 akte konstatuoto Mokesèiø ad-ministravimo ástatymo 49 str. 10 p. numatyto mokestinio paþeidimo, paliktinanepakeista. Likusi Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 04 27 sprendi-mo dalis naikintina. Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministeri-jos 1999 09 08 sprendimas Nr. 06–17–06–7437 naikintinas ir centrinis mo-kesèio administratorius – Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø minis-terijos – ápareigotinas pareiðkëjos skundà nagrinëti ið naujo.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi ABTÁ 63 str., CPK 336 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r ë :

1. Apeliaciná skundà tenkinti ið dalies.2. Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 04 27 sprendimà pakeis-

ti: sprendimo dalá, kurioje palikta nenagrinëta pareiðkëjos skundo dalis dëlVilniaus apskrities Valstybinës mokesèiø inspekcijos 1999 03 31 akte kon-statuoto Mokesèiø administravimo ástatymo 49 str. 10 p. numatyto mokesti-nio paþeidimo, palikti nepakeistà, likusià Aukðtesniojo administracinio teis-mo 2000 04 27 sprendimo dalá panaikinti; panaikinti Valstybinës mokesèiøinspekcijos prie Finansø ministerijos 1999 09 08 sprendimà Nr. 06–17–06–7437 ir ápareigoti Valstybinæ mokesèiø inspekcijà prie Finansø ministerijospareiðkëjos D. Jurkienës individualios ámonës skundà nagrinëti ið naujo.

1.3.1.7. Dël juridinæ galià turinèiø buhalterinës apskaitosdokumentø

Vertinant Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str., Pridëtinës vertësmokesèio ástatymo 18, 28 str., Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo10 str., Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str. átvirtin-tas normas, konstatuotina, kad kiekvienam mokesèiø mokëtojui nustatomapareiga PVM ir fiziniø asmenø pajamø mokestá apskaièiuoti tik pagal juri-dinæ galià turinèius apskaitos dokumentus, o fakto, kad dokumentai turijuridinæ galià, konstatavimas arba jo paneigimas, jog dokumentai juridi-nës galios neturi, daro átakà mokestinës prievolës valstybei dydþiui, t.y. ardël teisëtos atskaitos pirkëjas mokës maþesnio dydþio PVM, ar neturëda-

158

mas pagrindo atskaitai privalës sumokëti ir kitiems priklausanèias mokëtimokesèio sumas, o fiziniø asmenø pajamø mokesèio mokëjimo atveju – arturës teisæ apskaièiuodamas apmokestinamàsias pajamas ið bendrøjø áplau-kø atskaityti Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas sà-naudas toms áplaukoms gauti. Todël mokesèio mokëtojo teisës ir pareigos dëlpardavëjo tinkamo mokesèiø ástatymø reikalavimø atliekant ûkines operaci-jas vykdymo kontrolës iðplaukia ne ið imperatyvia forma ástatyme átvirtintostokios prievolës, o ið ástatymo nustatyto mokesèio mokëtojo teisiø vykdantmokestines prievoles valstybei turinio, tiesiogiai priklausomo nuo ûkiniø ope-racijø partnerio veiklos teisëtumo. Mokesèio mokëtojas kartu turi galimybæpasirinkti, ar nesiëmus visø priemoniø uþtikrinant kitos sandorio ðalies veiksmøteisëtumà rizikuoti mokëjimø biudþetui dydþiu, kuris priklauso nuo èia pami-nëtø ástatymais apibrëþtø juridinæ reikðmæ turinèiø faktø, ar teisëtomis prie-monëmis paðalinti bet kokias prielaidas apgaulingiems komercijos partnerioveiksmams kartu garantuojant efektyviausià savo prievoliø valstybei vykdy-mà. Pareigos teisingai apskaièiuoti ir sumokëti mokestá vykdymas mokesèiøteisëje nëra priklausomas nuo jà vykdanèiojo kaltës. Kaltë, kaip atsakomy-bës sàlyga, turi bûti vertinama sprendþiant ekonominiø sankcijø uþ netinka-mà mokestinës prievolës ávykdymà taikymo klausimà (Mokesèiø administra-vimo ástatymo 391 str.).




Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinë sesija, susidedantiið sesijos pirmininko K. Lapinsko,

teisëjø: B. Janavièiûtës, N. Piðkinaitës, A. Ablingio, A. Baranovo,J. Baðkio, S. Gudyno, R. Kliðausko, G. Kryþevièiaus, A. Taminsko,

sekretoriaujant R. Barysaitei,dalyvaujant pareiðkëjui individualios ámonës savininkui V. Mimui,atsakovo – Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos

ir treèiojo suinteresuotojo asmens – Vilniaus apskrities Valstybinës mokesèiøinspekcijos atstovui I. Janavièiui,

159

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apelia-ciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 9 d.sprendimo.

Plenarinë sesija

n u s t a t ë :

Vilniaus apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija 2000 06 30 aktuNr. 06–00–47–621 nustatë, kad 1999 m. V. Mimo individuali ámonë, paþeis-dama Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str., átraukë á PVM atskaità1161 Lt pirkimo PVM pagal I. Paulavièiaus individualios ámonës vardu iðra-ðytà PVM sàskaità–faktûrà LAB Nr. 2089016, kurios blankà buvo ásigijusiUAB „Odatex”, 6307,74 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Jonola” vardu iðraðy-tas PVM sàskaitas–faktûras Nr. GAE 8756335, 8756347, kuriø blankus buvoásigijusi UAB „Dagys”, 15 866,53 Lt pirkimo PVM pagal H. Kurausko indi-vidualios ámonës vardu iðraðytas PVM sàskaitas–faktûras Nr. GDA 5163987,5163990, 5163986, 5163988, 5163989, GAA 7686102, 7686101, GBB1577117, kuriø blankus buvo ásigijusi UAB „Broluþiai”, UAB „Samurajus”,E. Masiulionio individuali ámonë. Tokiu bûdu pareiðkëjo ámonë, remdamasiapskaitos dokumentais, neatitinkanèiais Buhalterinës apskaitos pagrindø ásta-tymo 10 str. reikalavimø, nes jie iðraðyti ne ant Vyriausybës nustatyta tvarkaásigytø PVM sàskaitø–faktûrø blankø, neteisëtai padidino atskaitomà pridëti-nës vertës mokesèio sumà. Taip pat ði ámonë, paþeisdama Fiziniø asmenøpajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str., á sànaudas, maþinanèias apmo-kestinamàsias pajamas, neteisëtai átraukë PVM sàskaitose–faktûrose nurody-tas sumas. Be to, patikrinimo akte nustatyta ir kitø paþeidimø. Dël nustatytøpaþeidimø pareiðkëjo ámonei buvo nurodyta sumokëti 945 Lt PVM nepri-emokà, 2476,58 Lt atskaitymø á keliø fondà nepriemokà, 25 289 Lt PVM,2947, 09 Lt PVM delspinigiø, 665,33 Lt FAPM delspinigiø, 76 Lt atskaitymøá keliø fondà, 329,76 Lt atskaitymø á keliø fondà delspinigiø, 15 989 Lt juridi-nio asmens teisiø neturinèiø ámoniø mokamo fiziniø asmenø pajamø mokes-èio, 695,66 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio delspinigiø (b.l. 57–68).

Pareiðkëjas dël akto nurodymø sumokëti 23 336 Lt PV mokesèio ir PVMdelspinigiø bei 15 599 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio bei delspinigiøpateikë skundà Vilniaus apskrities Valstybinei mokesèiø inspekcijai, kuri2000 09 06 sprendimu Nr. 17–01–04–17056 patvirtino patikrinimo akto nu-rodymus dël 23 336 Lt PVM, 15 029 Lt pajamø mokesèio, 575,81 Lt pajamø

160

mokesèio delspinigiø, 2947,09 PVM delspinigiø sumokëjimo (b.l. 54–55,56). Pagal pareiðkëjo skundà vietinio mokesèiø administratoriaus sprendimà2000 10 18 sprendimu Nr. 13–06–13019 patvirtino ir Valstybinë mokesèiø ins-pekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos (b.l. 51–52, 53). Pagalpareiðkëjo skundà centrinio mokesèiø administratoriaus sprendimà 2000 11 28sprendimu Nr. 625/609 patvirtino Mokestiniø ginèø komisija prie Vyriausy-bës (b.l. 47–48, 50).

Pareiðkëjas teismo praðë panaikinti Mokestiniø ginèø komisijos spren-dimà. Teismo posëdyje pareiðkëjas pakeitë reikalavimà ir praðë panaikintiValstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministe-rijos 2000 10 18 sprendimà Nr. 13–06–13019, kuriuo buvo patvirtintas Vil-niaus apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos sprendimas Nr. 17–01–04–17056. Jis paaiðkino, kad neþinojæs, jog PVM sàskaitos–faktûros ásigytos neLietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka, neturëjæs galimybës pa-sitikrinti, ar sàskaitos–faktûros ásigytos nustatyta tvarka.

Atsakovo ir treèiojo suinteresuotojo asmens atstovas pirmosios ins-tancijos teisme praðë skundo netenkinti. Atstovas paaiðkino, kad I. Paulavi-èiaus IÁ, H. Kurausko IÁ ir UAB „Jonola” iðraðytos PVM sàskaitos–faktûrosásigytos ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 10 24 nutarimuNr. 1230 patvirtintà specialià apskaitos dokumentø blankø ásigijimo tvarkà.I. Paulavièiaus IÁ neátraukta á ámoniø rejestrà. Buhalterinës apskaitos pa-grindø ástatymo l0 str. nustatyta, kad specialus apskaitos dokumentas, jei jissuraðytas ne Vyriausybës nustatyta tvarka ásigytame blanke, juridinës galiosneturi. Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str. nustato, kad atskaitytikitiems PVM mokëtojams priklausanèias sumokëti mokesèio sumas galimatik tuo atveju, kai jos iðskirtos juridinæ galià turinèiose PVM sàskaitose–faktûrose. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str. nu-statyta, kad apmokestinamosios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplaukøatskaièius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas ir ju-ridinæ galià turinèias dokumentais patvirtintas sànaudas toms áplaukoms gauti.Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad uþ ap-skaitos dokumentø suraðymà laiku ir teisingai, uþ juose esanèiø duomenøtikrumà ir ûkinës operacijos teisëtumà atsako asmenys, suraðiusieji ir pasi-raðiusieji dokumentus. Pareiðkëjas pasiraðë sàskaitas–faktûras, todël atsakouþ jø tikrumà.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 03 09 sprendimu skun-dà patenkino.

161

Teismas nurodë, jog byloje surinkti árodymai patvirtina, kad pareiðkëjoámonë 1999 metais daug kartø pirko medienà ið I. Paulavièiaus IÁ, H. Kuraus-ko IÁ ir UAB „Jonola”. 1999 02 18 I. Paulavièiaus individuali ámonë uþ par-duodamà medienà iðraðë pareiðkëjui PVM sàskaità–faktûrà LAB Nr. 2089016,kurioje nurodytas PVM 1161 Lt (b.l. 37). 1999 12 10 ir 2000 02 03 UAB„Jonola” uþ parduodamà medienà pareiðkëjui iðraðë dvi PVM sàskaitas–faktûras GAE Nr. 8756347 ir GAE Nr. 8756335, kuriose nurodytas PVMsudaro 6307,74 Lt (b.l. 36, 38). 1999 09 08, 1999 09 25, 1999 12 06, 1999 0604, 1999 05 05, 1999 10 20, 1999 10 06, 1999 12 16 H. Kurausko IÁ uþparduodamà medienà pareiðkëjui iðraðë aðtuonias PVM sàskaitas–faktûrasGDA Nr. 5163989, GDA Nr. 5163988, GDA Nr. 5163986, GDA Nr. 5163990,GDA Nr. 5163987, GAA Nr. 7686101, GBB Nr. 1577117, GAA Nr. 7686102,kuriose nurodytas PVM sudaro 15 866,53 Lt (b.l. 20, 21, 22, 26, 28, 32, 33,69–76). Visø nurodytø PVM sàskaitø–faktûrø blankus ásigijo ne jas iðraðiu-sios ámonës, o UAB „Vitex”, UAB „Dagys”, UAB „Broluþiai”, UAB „Samu-rajus”, E. Masiulio IÁ, (b.l. 83, 84, 86, 87, 88, 100–107).

Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad uþapskaitos dokumentø iðraðymà laiku ir teisingai, uþ juose esanèiø dokumen-tø tikrumà ir ûkinës operacijos teisëtumà atsako asmenys, suraðiusieji ir pa-siraðiusieji dokumentus. Prekiø pardavëjas, paslaugø tiekëjas suraðo PVMsàskaitas–faktûras. Jis ir atsako uþ duomenø, áraðytø á ðiuos apskaitos doku-mentus, tikrumà. I. Paulavièiaus IÁ, H. Kurausko IÁ ir UAB „Jonola”, o nepareiðkëjas ðiuo konkreèiu atveju suraðë PVM sàskaitas–faktûras. Ðios ámo-nës, vadovaujantis Buhalterinës apskaitos ástatymo 10 str., privalëjo suraðy-ti PVM sàskaitas–faktûras Vyriausybës 1996 10 24 nutarimo Nr. 1230 pa-tvirtinta tvarka ásigytuose PVM sàskaitø–faktûrø blankuose. Pareiðkëjas mi-nëtose sàskaitose–faktûrose tik pasiraðë, savo paraðu patvirtindamas, kadprekes priëmë. Kiekvieno ûkio subjekto pareiga vykdant ûkinæ veiklà yranepaþeidinëti ástatymø. I. Paulavièiaus IÁ, H. Kurausko IÁ ir UAB „Jonola”,iðraðydamos sàskaitas–faktûras ne Vyriausybës nustatyta tvarka ásigytuoseblankuose, atliko neteisëtus veiksmus. Ástatymai nenumato pirkëjo, paslau-gos gavëjo, ðiuo konkreèiu atveju – pareiðkëjo, pareigos tikrinti, ar parda-vëjas yra ásiregistravæs ámoniø rejestre, ar yra PVM mokëtojas, ar jis PVMsàskaitø–faktûrø blankus ásigijæs nustatyta tvarka. Mokesèiø ástatymai ne-numato mokesèiø mokëtojui atsakomybës uþ kitø asmenø neteisëtus veiks-mus, nes prieðingu atveju mokesèiø mokëtojui atsirastø atsakomybë bekaltës.

162

Todël kolegija konstatavo, kad pareiðkëjo ámonë 1999 m. pagrástaiatskaitë 23 336 Lt PVM ir pagrástai sumaþino 1999 m. apmokestinamàsiaspajamas 15 029 Lt. Skundþiamas atsakovo sprendimas panaikintas, nes ið es-mës yra neteisëtas, t.y. savo turiniu prieðtarauja aukðtesnës galios aktams.Atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo neteisingai iðaiðkino ir taikë Bu-halterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str., 11 str., PVM ástatymo 18 str.,FAPML ástatymo 26 str.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos apeliaciniuskundu praðo pirmosios instancijos teismo sprendimà panaikinti ir nauju spren-dimu pareiðkëjo skundà atmesti.

Sprendimas nepagrástas ir neteisëtas, kadangi teismas netinkamai iðaið-kino ir pritaikë materialinës teisës normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad PVMsàskaitas–faktûras suraðo prekiø pardavëjas, kuris ir atsako uþ duomenø, ára-ðytø á ðiuos apskaitos dokumentus, tikrumà. Prekiø pardavëjai, vadovauda-miesi Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str., privalëjo suraðytiPVM sàskaitas–faktûras Vyriausybës 1996 10 24 nutarimo Nr. 1230 nustatytatvarka ásigytuose PVM sàskaitø–faktûrø blankuose. Ástatymai nenumato pir-këjo, ðiuo atveju V. Mimo IÁ, pareigos tikrinti, ar pardavëjas yra ásiregistravæsámoniø rejestre, ar jis yra PVM mokëtojas, ar jis PVM sàskaitø–faktûrø blan-kus ásigijæs nustatyta tvarka. Mokesèiø ástatymai nenumato mokesèiø mokë-tojui atsakomybës uþ kitø asmenø neteisëtus veiksmus, nes prieðingu atvejumokesèiø mokëtojui atsirastø atsakomybë be kaltës.

Teismas nepagrástai padarë tokià iðvadà. Patikrinimo metu buvo nusta-tyta, kad V. Mimo IÁ 1999 metais nepagrástai atskaitë 23 336 Lt PVM pagaljuridinës galios neturinèius dokumentus (PVM sàskaitas–faktûras), kuriø blan-kø juos iðraðæ ûkio subjektai nebuvo ásigijæ. Dël ðio paþeidimo pareiðkëjuibuvo apskaièiuota ir nurodyta sumokëti á valstybës biudþetà 23 336 Lt PVMbei 2947,09 Lt ðio mokesèio delspinigiø. Taip pat patikrinimo metu buvo nu-statyta, kad V. Mimo IÁ nepagrástai padidino 1999 metø sànaudas, maþinan-èias apmokestinamàsias pajamas, nes pagrindë jas juridinës galios neturin-èiais dokumentais. Dël ðio paþeidimo pareiðkëjui buvo apskaièiuota ir nuro-dyta sumokëti á valstybës biudþetà 15 029 Lt fiziniø asmenø pajamø mokes-èio bei 575,81 Lt ðio mokesèio delspinigiø.

Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. nustato, kad mokestis – taimokesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nustatyta piniginë prievolë valstybei,kad bûtø gauta pajamø valstybës (savivaldybës) funkcijoms vykdyti. Ði prie-

163

volë atliekama ástatymø nustatyta tvarka. Ði tvarka yra tiksliai apibrëþta kon-kreèiuose mokesèiø ástatymuose. Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str.nustato, kad atskaityti kitiems PVM mokëtojams priklausanèias sumokëti mo-kesèio sumas galima tik tuo atveju, kai jos iðskirtos juridinæ galià turinèiosePVM sàskaitose–faktûrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustaty-tais atvejais kituose juridinæ galià turinèiuose apskaitos dokumentuose. Ðioástatymo 26 str. nustato, kad pirkëjams turi bûti iðraðyti iðsiøstos produkcijosir suteiktø paslaugø specialûs apskaitos dokumentai–sàskaitos–faktûros arbaPVM sàskaitos–faktûros, áregistruoti teritorinëse valstybinëse mokesèiø ins-pekcijose, ar kiti apskaitos dokumentai, turintys Buhalterinës apskaitos pa-grindø ástatymo 10 str. nustatytus privalomus rekvizitus ir PVM mokëtojokodà. To paties ástatymo 28 str. nustato, kad jeigu iðraðytos PVM sàskaitos–faktûros ar kiti apskaitos dokumentai neatitinka ðio ástatymo 26 str. reikalavi-mø, pagal ðiuos apskaitos dokumentus mokëtinos tiekëjams PVM sumos, skai-èiuojant á biudþetà mokëtinà PVM sumà, neatskaitomos. Buhalterinës apskai-tos pagrindø ástatymo 10 str. nustato, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijaipriklausanèios ámonës iðraðytas apskaitos dokumentas, kuriame nëra visøprivalomø rekvizitø, ir specialus apskaitos dokumentas, kuriame nëra visøprivalomø ir privalomø papildomø rekvizitø arba jei jis suraðytas ne antLietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka ásigyto blanko, juridi-nës galios neturi. Analogiðkai reglamentuotas ir fiziniø asmenø pajamø mo-kesèio apskaièiavimas. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo26 str. (redakcija, galiojusi paþeidimo padarymo metu) nustatë, kad apmo-kestinamosios pajamos nustatomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniøasmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas ir juridinæ galià turinèiaisdokumentais patvirtintas sànaudas toms áplaukoms gauti. Pateikta ástatymøanalizë leidþia vienareikðmiðkai teigti, kad kiekvienam mokesèiø mokëtojuiyra nustatyta pareiga apskaièiuoti PVM ir fiziniø asmenø pajamø mokestátik pagal juridinæ galià turinèius apskaitos dokumentus. Konkretûs mokes-èiø ástatymai mokesèiø mokëtojø kaltës dël neturinèiø juridinës galios ap-skaitos dokumentø panaudojimo apskaièiuojant mokesèius apskritai neap-taria. Mokesèiø administravimo ástatymo 391 str. kaltës nebuvimà sieja tiksu galimybæ atleisti nuo ekonominiø sankcijø (baudø ir delspinigiø), bet nenuo pareigos teisingai apskaièiuoti ir sumokëti mokestá. V. Mimo IÁ kaltëyra ta, kad ámonës savininkas tyèia ar dël neatsargumo apskaièiuodamasmokëtinà á biudþetà PVM á PVM atskaità átraukë PVM sumas, iðskirtas juri-dinës galios neturinèiuose PVM sàskaitose–faktûrose, bei apskaièiuodamas

164

mokëtinà á biudþetà fiziniø asmenø pajamø mokestá ið ámonës áplaukø at-ëmë prekiø ásigijimo iðlaidas, kurios nepatvirtintos juridinæ galià turinèiaisapskaitos dokumentais. Tokiu bûdu neteisëtai sumaþino apmokestinamàsiaspajamas ir kartu mokëtinà á biudþetà fiziniø asmenø pajamø mokestá. Todëlteismas nepagrástai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo Administraci-niø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2000 04 26 nutartimi ir netinkamai iðaið-kino ir taikë Pridëtinës vertës mokesèio ástatymà ir Fiziniø asmenø pajamømokesèio laikinàjá ástatymà.

Mokesèiø administravimo ástatymo 58 str. nustatyta, kad mokesèio mo-këtojas, nesutinkantis su Mokestiniø ginèø komisijos sprendimu, turi teisæ per20 dienø nuo Inspekcijos sprendimo gavimo dienos, apskøsti já teismui. Pa-reiðkëjas per 20 dienø á teismà su skundu kreipësi dël Mokestiniø ginèø komi-sijos sprendimo panaikinimo. Praðymà panaikinti Inspekcijos 2000 10 18sprendimà Nr. 13–06–13019 pareiðkëjas iðdëstë þodþiu tik 2001 02 27 teismoposëdþio metu. Todël terminas tinkamam skundui paduoti buvo praleistas,taèiau Vilniaus apygardos administracinis teismas praleisto termino neatstatëir savo sprendime dël to nepasisakë.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos ir Vilniausapskrities Valstybinës mokesèiø inspekcijos atstovas I. Janavièius, palaikyda-mas apeliaciná skundà, iðdëstë jame nurodytus pirmosios instancijos teismosprendimo neteisëtumo ir nepagrástumo argumentus.

V. Mimas apeliacinës instancijos teisme praðë apeliaciná skundà atmes-ti. Jo ámonë pagal ástatymus neprivalëjo tikrinti, ar pardavëjas iðraðo Vyriau-sybës nustatyta tvarka ásigytus apskaitos dokumentus. Jis tikrino tik ar parda-vëjø ámonës registruoti ûkio subjektai.

Plenarinë sesija


Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliacinisskundas patenkinamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 9 d. sprendi-mas panaikinamas.

V. Mimo individualios ámonës skundas, kuriuo praðoma panaikinti Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos 2000 m. spalio 18 d.sprendimà Nr. 13–06–13019, atmetamas kaip nepagrástas (ABTÁ 140 str. 1 d.2 p.).

165

Sprendþiant ðá mokestiná ginèà turi bûti nustatytas mokesèiø mokëtojoteisiø ir pareigø vykdant mokestines prievoles valstybei turinys pagal mo-kestiniø santykiø teisinio reguliavimo mechanizmà, átvirtintà Buhalterinës ap-skaitos pagrindø ástatyme, Pridëtinës vertës mokesèio ástatyme, Fiziniø asme-nø pajamø mokesèio laikinajame ástatyme, Mokesèiø administravimo ástatyme.

1. Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. nurodoma, jog mokestis –tai mokesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nustatyta piniginë prievolë valsty-bei, kad bûtø gauta pajamø valstybës (savivaldybës) funkcijoms vykdyti. Ðiprievolë atliekama ástatymø nustatyta tvarka, apibrëþta konkreèiuose mokes-èiø ástatymuose.

2. Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str. nustato, kad atskaityti ki-tiems PVM mokëtojams priklausanèias sumokëti mokesèio sumas galima tiktuo atveju, kai jos iðskirtos juridinæ galià turinèiose PVM sàskaitose–faktûrosearba Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytais atvejais kituose juridinægalià turinèiuose apskaitos dokumentuose. Ástatymo 26 str. nustato, kad pirkë-jams turi bûti iðraðyti iðsiøstos produkcijos ir suteiktø paslaugø specialûs ap-skaitos dokumentai – sàskaitos–faktûros arba PVM sàskaitos–faktûros, áre-gistruoti teritorinëse valstybinëse mokesèiø inspekcijose, ar kiti apskaitos do-kumentai, turintys Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str. nustatytusprivalomus rekvizitus ir PVM mokëtojo kodà. Ástatymo 28 str. nustato, kadjeigu iðraðytos PVM sàskaitos–faktûros ar kiti apskaitos dokumentai neatitin-ka ðio ástatymo 26 str. reikalavimø, pagal ðiuos apskaitos dokumentus mokë-tinos tiekëjams PVM sumos, skaièiuojant á biudþetà mokëtinà PVM sumà,neatskaitomos.

3. Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str. nustato, kad Lietu-vos Respublikos jurisdikcijai priklausanèios ámonës iðraðytas apskaitos do-kumentas, kuriame nëra visø privalomø rekvizitø, ir specialus apskaitos do-kumentas, kuriame nëra visø privalomø ir privalomø papildomø rekvizitø ar-ba jei jis suraðytas ne ant Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarkaásigyto blanko, juridinës galios neturi.

4. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str. (redakci-ja, galiojusi paþeidimo padarymo metu) nustatë, kad apmokestinamosios pa-jamos nustatomos ið bendrøjø áplaukø atskaièius Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 5 str. iðvardytas ir juridinæ galià turinèiais dokumentais pa-tvirtintas sànaudas toms áplaukoms gauti.

Vertinant ðias ástatymø normas yra pagrindas teigti, kad kiekvienam mo-kesèiø mokëtojui nustatoma pareiga PVM ir fiziniø asmenø pajamø mokestá

166

apskaièiuoti tik pagal juridinæ galià turinèius apskaitos dokumentus, o fakto,kad dokumentai turi juridinæ galià, konstatavimas arba jo paneigimas, jog do-kumentai juridinës galios neturi, daro átakà mokestinës prievolës valstybeidydþiui, t.y. ar dël teisëtos atskaitos pirkëjas mokës maþesnio dydþio PVM, arneturëdamas pagrindo atskaitai privalës sumokëti ir kitiems priklausanèiasmokëti mokesèio sumas, o fiziniø asmenø pajamø mokesèio mokëjimo atveju– ar turës teisæ apskaièiuodamas apmokestinamàsias pajamas ið bendrøjø áplau-kø atskaityti Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. iðvardytas sà-naudas toms áplaukoms gauti. Todël mokesèio mokëtojo teisës ir pareigos dëlpardavëjo tinkamo mokesèiø ástatymø reikalavimø atliekant ûkines operaci-jas vykdymo kontrolës iðplaukia ne ið imperatyvia forma ástatyme átvirtintostokios prievolës, o ið ástatymo nustatyto mokesèio mokëtojo teisiø vykdantmokestines prievoles valstybei turinio, tiesiogiai priklausomo nuo ûkiniø ope-racijø partnerio veiklos teisëtumo. Mokesèio mokëtojas kartu turi galimybæpasirinkti, ar nesiëmus visø priemoniø uþtikrinant kitos sandorio ðalies veiks-mø teisëtumà rizikuoti mokëjimø biudþetui dydþiu, kuris priklauso nuo anks-èiau paminëtø ástatymais apibrëþtø juridinæ reikðmæ turinèiø faktø, ar teisëto-mis priemonëmis paðalinti bet kokias prielaidas apgaulingiems komercijospartnerio veiksmams kartu garantuojant efektyviausià savo prievoliø valsty-bei vykdymà. Pareigos teisingai apskaièiuoti ir sumokëti mokestá vykdymasmokesèiø teisëje nëra priklausomas nuo jà vykdanèiojo kaltës. Kaltë, kaipatsakomybës sàlyga, turi bûti vertinama sprendþiant ekonominiø sankcijø uþnetinkamà mokestinës prievolës ávykdymà taikymo klausimà (Mokesèiø ad-ministravimo ástatymo 391 str.).

Ðioje byloje yra nustatyta, kad V. Mimo individuali ámonë 1999 m., pa-þeisdama Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 18 str., átraukë á PVM atskaità1161 Lt pirkimo PVM pagal I. Paulavièiaus individualios ámonës vardu iðra-ðytà PVM sàskaità–faktûrà LAB Nr. 2089016, kurios blankà buvo ásigijusiUAB „Odatex”, 6307,74 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Jonola” vardu iðraðy-tas PVM sàskaitas–faktûras Nr. GAE 8756335, 8756347, kuriø blankus buvoásigijusi UAB „Dagys”, 15 866,53 Lt pirkimo PVM pagal H. Kurausko indi-vidualios ámonës vardu iðraðytas PVM sàskaitas–faktûras Nr. GDA 5163987,5163990, 5163986, 5163988, 5163989, GAA 7686102, 7686101, GBB1577117, kuriø blankus buvo ásigijusi UAB „Broluþiai”, UAB „Samurajus”,E. Masiulionio individuali ámonë. Tokiu bûdu pareiðkëjo ámonë, remdamasiapskaitos dokumentais, neatitinkanèiais Buhalterinës apskaitos pagrindø ásta-tymo 10 str. reikalavimø, nes jie iðraðyti ne ant Vyriausybës nustatyta tvarka

167

ásigytø PVM sàskaitø–faktûrø blankø, be pagrindo padidino atskaitomà pri-dëtinës vertës mokesèio sumà. Taip pat ámonë, paþeisdama Fiziniø asmenøpajamø mokesèio laikinojo ástatymo 26 str., á sànaudas, maþinanèias apmo-kestinamàsias pajamas, neteisëtai átraukë PVM sàskaitose–faktûrose nurody-tas sumas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundà, neteisëtai pareiðkë-jo pareigos teisingai apskaièiuoti ir sumokëti mokesèius vykdymà vertino at-sakomybës uþ kitø asmenø neteisëtus veiksmus ir kaltës aspektais. Pareigateisingai apskaièiuoti ir mokëti mokesèius nëra atsakomybës priemonë. Ji re-alizuojama ástatymais nustatyta tvarka, o vykdymas priklauso nuo juridinæreikðmæ turinèiø faktø – ar pardavëjas iðraðo juridinæ galià turinèius apskaitosdokumentus. Jei dokumentas juridinës galios neturi, kinta mokestinës prievo-lës dydis absoliuèia iðraiðka dël mokesèio bazës struktûros pasikeitimo.

Ðiuo atveju minëtos PVM sàskaitos–faktûros neturi juridinës galios, nesneatitinka Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str. reikalavimø – ið-raðytos ne ant Vyriausybës nustatyta tvarka ásigytø PVM sàskaitø–faktûrø blan-kø, ir dël to pareiðkëjui teisëtai apskaièiuotas PVM ir fiziniø asmenø pajamømokestis, mokamas juridinio asmens teisiø neturinèiø individualiø ámoniø.

Pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 391 str. mokesèiø mokëtojasatleidþiamas nuo delspinigiø, jei mokestiniø ginèø nagrinëjimo procese áro-do, kad mokesèio nesumokëjo ar sumokëjo ne laiku dël aplinkybiø, kuriosnepriklausë nuo jo valios ir kuriø jis nenumatë ir negalëjo numatyti. Tokiomisaplinkybëmis nelaikomi mokesèio mokëtojo ar jo darbuotojø veiksmai ar ne-veikimas, taip pat mokesèio mokëtojo nemokumas. Tai, kad kaltës nëra, áro-dinëja mokesèio mokëtojas.

Pareiðkëjas apeliacinës instancijos teisme paaiðkino, kad skambinæs áKauno apskrities Valstybinæ mokesèiø inspekcijà ir teiravæsis, ar PVM sà-skaitas–faktûras iðraðiusios ámonës yra mokesèiø mokëtojai, taèiau atsakymonegavo.

Pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 21 str. mokesèio mokëtojas,pateikæs paklausimà mokesèiø administratoriui, turi teisæ gauti informacijà,reikalingà mokesèio ástatymui vykdyti. Pareiðkëjas nepateikë árodymø, kadbûtø pasinaudojæs ástatymo jam suteikta teise ir mokesèiø administratoriusatsisakytø pateikti informacijà apie ûkio subjektus, ásigijusius PVM sàskaitø–faktûrø, iðraðytø pareiðkëjui, blankus. Todël konstatuotina, jog pareiðkëjas ne-siëmë priemoniø tinkamai vykdyti mokestines prievoles, neteisëtai sumaþinomokëtinas PVM ir fiziniø asmenø pajamø mokesèio sumas ir dël to privalo

168

mokëti 575,81 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio delspinigiø ir 2947,09 LtPVM delspinigiø. Atleisti nuo delspinigiø mokëjimo pagal Mokesèiø admi-nistravimo ástatymo 391 str. teisiniø pagrindø nëra.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiðkëjas á teismà suskundu kreipësi praðydamas panaikinti Mokestiniø ginèø komisijos spren-dimà. Praðymà panaikinti Inspekcijos 2000 10 18 sprendimà Nr. 13–06–13019pareiðkëjas iðdëstë þodþiu tik 2001 02 27 teismo posëdþio metu, todël termi-nas tinkamam skundui paduoti buvo praleistas, taèiau Vilniaus apygardos ad-ministracinis teismas praleisto termino neatnaujino ir sprendime ðiuo klausi-mu nepasisakë.

Pareiðkëjas skunde teismui iðdëstë Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos 2000 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 13–06–13019 nepa-grástumo argumentus, taèiau formuluodamas skundo dalykà nurodë ne ðá spren-dimà, o Mokestiniø ginèø komisijos prie Vyriausybës sprendimà. Teismas nu-tartimi skundà priëmë, atliko pasiruoðimo nagrinëti bylà ið esmës veiksmus,teismo posëdyje ëmësi priemoniø padëti pareiðkëjui ágyvendinti jo procesi-nes teises – pasiûlë patikslinti reikalavimà, tai pareiðkëjas ir padarë. Ði faktinëpadëtis liudija, kad pareiðkëjas dël teisiniø þiniø stokos netinkamai ágyvendi-no savo teises, o trûkumus paðalino teismui ágyvendinus pareigas, nustatytasABTÁ 10 str., todël nëra pagrindo konstatuoti, jog jis praleido terminà skun-dui á teismà dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos2000 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 13–06–13019 paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 88 str., 133 str., 139 str.,140 str. 1 d. 2 p. plenarinë sesija


Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliacináskundà patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 9 d. sprendi-mà panaikinti.

V. Mimo individualios ámonës skundà, kuriame praðoma panaikinti Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos 2000 m. spalio 18 d.sprendimà Nr.13–06–13019, atmesti kaip nepagrástà.


169

1.3.1.8. Dël fizinio asmens pajamø pagrindimo juridinæ galiàturinèiais dokumentais

Apibrëþiant ið Gyventojø pajamø brangiam turtui ásigyti arba kitø ási-gytø bei perleidþiamø lëðø deklaravimo ástatymo 1 str. formuluojamo reikala-vimo, kad pajamos pagrindþiamos ástatymø reikalaujama forma sudarytaissandoriais arba juridinæ galià turinèiais dokumentais, kylanèiø prievoliø tu-riná ir mokesèiø administratoriaus reikalavimø vykdant ðià prievolæ ribas,konstatuotina, jog Ástatymas nustato prievolæ pajamas pagrásti nustatytos for-mos sandoriu. Taèiau ástatymas ar kitas já lydintis teisës aktas nereikalaujainvestuotø deklaruojamø sumø pagrásti jas identifikuojanèiais individualiaispoþymiais, pinigø keitimo dokumentais ir pan. Tokie reikalavimai perþengiadeklaranto prievoliø ribas ir ið jø nevykdymo negali susiformuoti mokestinëprievolë (Extra jus – uþ ástatymo ribø – uþ teisës reikalavimo ribø).



2001 m. birþelio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus,

teisëjø: A. Ablingio, S. Gudyno, R. Kliðausko ir R. Pilièiausko,sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant pareiðkëjui K. Chormanskiui, jo atstovui S. Burnickui, atsa-

kovo – Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos ir treèiojosuinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijosatstovui I. Janavièiui,

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal K. Chormanskio apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo 2001 m. kovo 22 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

170

Pareiðkëjas Kæstutis Chormanskis kreipësi á teismà praðydamas panai-kinti Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø mi-nisterijos 1999 m. kovo 3 d. sprendimà Nr. 17–04/2071.

Jis nurodë, kad 1989 m. gruodþio 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutar-tá pardavë O. Kantor, gyvenanèiam Niþnevartovsko mieste, per ágaliotà asme-ná Ukrainos pilietá A. Antonenkà nuosavybës teise priklausanèius árenginiusuþ 178 000 JAV doleriø.

1998 m. lapkrièio 2 d. gautame Trakø rajono Valstybinës mokesèiø ins-pekcijos (toliau – VMI) patikrinimo akte nurodyta, kad deklaruojant pajamasjis pateikë juridinës galios neturinèius dokumentus, paþeidë valiutos áveþi-mo á Lietuvos Respublikà tvarkà. Sprendimas dël fiziniø asmenø pajamømokesèiø nepriemokos yra neteisingas ir nepagrástas. Áveþdamas valiutà nuo1993 m. nedidelëmis sumomis, tuo metu galiojusiø ástatymø nepaþeidë ir de-klaruoti valiutos muitinëje neprivalëjo.

Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme praðë skundà atmesti.Jis paaiðkino, kad pareiðkëjui priskaièiuotas fiziniø asmenø pajamø mokestis,nes jis, pateikdamas 1994 m. deklaracijas, neturëjo tinkamø dokumentø, pa-tvirtinanèiø gautas lëðas. Pareiðkëjas turëjo árodyti pinigø áveþimà, áveþamàvaliutà jam reikëjo deklaruoti muitinës poste. Prieðingu atveju valiutos áveþi-mas laikomas neteisëtu. Pareiðkëjo pateikti banko dokumentai nepatvirtinaJAV doleriø keitimo á litus, nes nenurodytos keièiamos sumos, nenurodytosdatos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 03 22 sprendimu skundàatmetë.

Teismas nurodë, kad bylos nagrinëjimo metu nustatyta, jog Trakø rajo-no VMI ágaliota pareigûnë patikrino K. Chormanskio Lietuvos Respublikosgyventojø turto ir pajamø deklaracijose bei brangø turtà ásigijusio arba ásigy-janèio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamø deklaracijose 1994–1997 m.nurodytø duomenø teisingumà ir pajamø apmokestinimà. 1998 m. spalio 16 d.patikrinimo akte (b.l. 9–16) nurodyti nustatyti trûkumai, patikrinimo metu pa-pildomai priskaièiuota fiziniø asmenø pajamø mokesèio 141 817,39 Lt.

Trakø rajono VMI, iðnagrinëjusi K. Chormanskio skundà dël patikrini-mo akte iðdëstytø nurodymø sumokëti á biudþetà fiziniø asmenø pajamø mo-kestá, 1998 m. gruodþio 9 d. priëmë sprendimà patvirtinti Inspekcijos 1998 m.spalio 16 d. patikrinimo akto nurodymà (b.l. 19–20).

VMI prie Finansø ministerijos 1999 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 17–04–2071 patvirtino Inspekcijos 1998 m. gruodþio 9 d. sprendimà (b.l. 23–24).

171

Mokestiniø ginèø komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m.liepos 8 d. sprendimu Nr. 65/195 (b.l. 30–32) patvirtino VMI prie Finansø minis-terijos 1999 m. kovo 3 d. sprendimà.

Teismas nurodë, jog patikrinimo metu pareiðkëjas Trakø rajono VMIpareigûnei nepateikë valiutos áveþimo á Lietuvos Respublikos teritorijà muiti-nës deklaracijos, buvo pateikta 1989 m. gruodþio 15 d. árenginiø pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pasiraðyta K. Chormanskio, ágalioto asmens A. Anto-nenkos, dalyvaujant liudytojui M. Rackevièiui. Ði sutartis nebuvo patvirtintaástatymo numatyta tvarka. Tik á teismo posëdá pareiðkëjas pateikë 2000 m.gruodþio 15 d. Kijevo miesto notarinës apygardos privataus notaro dokumen-tus, jog patvirtina fotokopijø tikrumà. Jis taip pat pateikë pakvitavimà dëlpinigø uþ árengimus perdavimo (b.l. 89–90), kuris, kaip nurodyta 2000 m.gruodþio 15 d. protokole (b.l. 91–92), yra pastarojo priedas. Ðie dokumentaiteismo ávertinti kritiðkai, nes pateikti praëjus daugiau kaip dvejiems metamsnuo ginèijamø paþeidimø padarymo. Teismui pareiðkëjas nepateikë árodymø,patvirtinanèiø, jog buvo kliûèiø ðiuos dokumentus gauti anksèiau ir pateiktiinstitucijoms, nagrinëjusioms jo skundus iki teismo.

Proceso metu pareiðkëjas teigë valiutà á litus keitæs bankuose, pateikë iðAB „Lietuvos taupomasis bankas” (b.l. 41), AB „Lietuvos þemës ûkio ban-kas” (b.l. 42) paþymas, patvirtinanèias, kad K. Chormanskis 1993–1995 m.keitë dideles pinigø sumas. Pastarojoje paþymoje pateikta prieðtaringa infor-macija. Nurodyta, kad pareiðkëjas keitë JAV dolerius á litus, superkant nebu-vo sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys, tik iðduodami kasos èekiai. Teis-mas padarë iðvadà, jog kelia abejoniø ðiø duomenø tikrumas, nes, iðduodantkasos èekius, nenurodoma pirkëjo ar pardavëjo pavardë, todël nëra pagrindotvirtinti, jog bûtent ðis asmuo keitë valiutà.

Pareiðkëjo nurodytu valiutos keitimo laikotarpiu (1993–1995 m.) valiu-tos supirkimo, pardavimo ir keitimo operacijø atlikimo tvarka buvo numatyta„Kredito ástaigos valiutos keityklø tipinëse darbo taisyklëse”, patvirtintoseLietuvos banko valdybos 1993 m. birþelio 4 d. posëdþio protokolu. Ðiø tai-sykliø 2.1 p. numatyta, kad klientui parduodant valiutà darbuotojas iðraðo va-liutos supirkimo liudijimà dviem egzemplioriais pagal numatytà pavyzdá. Ðiaplinkybë patvirtina, kad pareiðkëjas galëjo turëti keitimà patvirtinanèius do-kumentus ir paneigia argumentà, kad buvo iðduodami tik kasos èekiai.

Teismas nurodë, jog jeigu mokesèiø mokëtojas nesutinka su mokesèioadministratoriaus apskaièiuota mokesèio suma, jis privalo árodyti, kad ap-skaièiuotoji suma yra neteisinga (Lietuvos Respublikos mokesèiø administra-

172

vimo ástatymas 26 str.). Árodinëdamas savo kaltës nebuvimà, pareiðkëjas pri-valo árodyti, kad ávykdë mokesèio ástatymo bei su juo susijusiø ástatymø irpoástatyminiø aktø reikalavimus.

Pareiðkëjas apeliaciniu skundu praðo pirmosios instancijos teismo spren-dimà panaikinti ir nauju sprendimu jo skundà patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime iðdëstyti argumen-tai neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø ir yra nepagrásti.

Teiginys, jog tiek Trakø rajono VMI, tiek VMI prie Finansø ministeri-jos, tiek Mokestiniø ginèø komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybëssavo sprendimais patvirtina, kad patikrinimo akte teisingai nurodyta sumokë-ti á valstybës biudþetà priskaièiuotà fiziniø asmenø pajamø mokestá savaimeneárodo to, kad skundþiamas sprendimas yra teisëtas ir pagrástas.

Dar 1998 10 16 Trakø rajono VMI atliekamo patikrinimo metu pareið-këjas pateikë 1989 12 15 árengimø pirkimo–pardavimo sutartá ir 1993 01 30raðtelá dël pinigø uþ parduotà árangà gavimo. Trakø rajono VMI patikrinimoaktu pripaþino minëtà 1989 12 15 pirkimo–pardavimo sutartá negaliojanèia irtuo pagrindu priskaièiavo sumokëti á valstybës biudþetà 141 817,39 Lt fiziniøasmenø pajamø mokesèio. Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø mi-nisterijos 1999 03 03 sprendime Nr. 17–04/2071 nepareiðkë savo nuomonësdël Trakø rajono VMI sprendimo pripaþinti minëtà sutartá negaliojanèia irsavo sprendimà patvirtinti 1998 12 09 Trakø rajono VMI sprendimà Nr. 04–08/2759 motyvavo tuo, kad jis nepateikë valiutos áveþimà patvirtinanèiø do-kumentø, todël konstatavo, jog pateiktø dokumentø nepakanka, kad gautas irvëliau investuotas lëðas bûtø galima laikyti pagrástas ástatymø reikalaujamaforma sudarytais sandoriais arba juridinæ galià turinèiais dokumentais. Pana-ðius argumentus nurodë ir Mokestiniø ginèø komisija prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës, kuri savo sprendimà grindë tuo, jog nebuvo papildomø, pa-jamas pagrindþianèiø, turinèiø juridinæ galià valiutos áveþimà á Lietuvà pa-tvirtinanèiø bei deklaruotos konkreèios valiutos sumos – 178 000 JAV doleriøkeitimo á litus faktus árodanèiø dokumentø. Ðiais savo sprendimais VMI prieFinansø ministerijos bei Mokestiniø ginèø komisija prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës netiesiogiai pripaþino, kad Trakø rajono VMI 1998 10 16sprendimas pripaþinti 1989 12 15 pirkimo–pardavimo sutartá negaliojanèiayra neteisëtas, taèiau minëto neteisëto sprendimo nepanaikino, motyvuodamisavo sprendimà kitais, ðalutiniais motyvais, t.y. valiutos áveþimà patvirtinan-èiø dokumentø nebuvimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas savosprendime taip pat nepareiðkë nuomonës dël pateiktos sutarties galiojimo, tik

173

konstatavo, kad pateikti dokumentai vertintini kritiðkai, t.y. nenustatë jø ne-atitikimo teisës aktams.

Teismas neatsiþvelgë á tai, kad pats teismas nutartimi pavedë pareiðkë-jui legalizuoti, t.y. notariðkai patvirtinti, minëtus dokumentus: pirkimo–pardavimo sutartá ir pinigø gavimo raðtelá, – tà jis 2000 12 15 padarë ir, vyk-dydamas teismo nutartá, pateikë teismui.

Pateikti notaro patvirtinti dokumentai patvirtina sandorio, t.y. 1989 12 15pirkimo–pardavimo sutarties ir 1993 01 30 pinigø perdavimo raðtelio, teisëtu-mà, taip pat ir pinigø gavimo teisëtumà. Teismui jis pateikë 2000 12 15 jo irA. Antonenkos pasiraðytà ir notaro patvirtintà protokolà, kuriame A. Antonen-ka dar kartà patvirtino, kad perdavë pareiðkëjui pinigus uþ parduotà árangà irkad jokiø finansiniø bei turtiniø pretenzijø dël minëtos sutarties vykdymo në-ra. Taip pat teismas nurodë, kad nëra pagrindo teigti, jog bûtent ðis pilietis(K. Chormanskis) keitë valiutà, kaip tai nurodyta AB „Lietuvos taupomojobanko” ir AB „Lietuvos þemës ûkio banko” iðduotose paþymose. Ðiose paþy-mose nurodyta, kad bûtent K. Chormanskis 1993–1995 m. keitë dideles pini-gø sumas, todël teismo teiginys, kad nëra pagrindo tvirtinti, jog bûtent jiskeitæs valiutà, yra nepagrástas ir neteisëtas. Visi pateikti dokumentai patvirti-na 1989 12 15 pirkimo–pardavimo sutarties ir 1993 01 30 pinigø perdavimoraðtelio, taip pat ir gautø pajamø teisëtumà. Paþymëtina ir tai, kad Trakø rajo-no VMI patikrinimo metu nenustatë, jog jis turëjo kitø pajamø (iðskyrus tas,kurias nurodë pateiktose deklaracijose).

Vilniaus apskrities VMI atsiliepime á apeliaciná skundà praðo já atmesti.Mano, kad apeliacinis skundas nepagrástas. Patikrinimo metu pareið-

këjas Trakø rajono valstybinës mokesèiø inspekcijos pareigûnei pateikë1989 12 15 pirkimo–pardavimo sutartá, kuri buvo sudaryta tarp pardavëjoK. Chormanskio ir pirkëjo O. Kantor. Pirkëjui atstovavo A. Antonenka, ta-èiau su sutartimi nebuvo pateiktas pirkëjo O. Kantor ágaliojimas atstovuiA. Antonenkai. Ðio ágaliojimo pareiðkëjas nepateikë ir teismui, kadangi, anotpaties pareiðkëjo paaiðkinimø, O. Kantor 1995 metais mirë. 2001 03 15 teis-mo posëdþio metu pateikti 2000 12 15 Kijevo miesto notarinës apygardosprivataus notaro dokumentai patvirtino tik minëtos sutarties kopijø tikrumàbei tarp pareiðkëjo ir pirkëjo neágalinto atstovo A. Antonenkos sudarytà pro-tokolà, kuriuo A. Antonenka dar kartà patvirtino, kad perdavë pareiðkëjuipinigus uþ 1989 metais parduotus árengimus. Taèiau nesant ágaliojimo tarpO. Kantor ir A. Antonenkos teismas pagrástai kritiðkai vertino ðiuos doku-mentus ir nesirëmë jais priimdamas sprendimà. Be to, esant nepakankamiems

174

árodymams dël pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek teismas teismi-nio nagrinëjimo metu, tiek ir Inspekcija, spræsdama mokestiná ginèà ikiteismi-ne tvarka, pagrástai reikalavo dokumentø dël pareiðkëjo nurodomø 178 000JAV doleriø áveþimo á Lietuvà. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës1992 08 11 nutarimo Nr. 613 „Dël muito reþimo fiziniams asmenims nustaty-mo” 2.2 punktà fiziniai asmenys valiutà á Lietuvà galëjo gabenti tik per mui-tines (muitiniø postus) ir turëjo jà privalomai deklaruoti Muitinës departa-mento nustatyta tvarka. Jei pareiðkëjas valiutà á Lietuvà áveþë 1993 metais,jis, norëdamas pagrásti deklaruojamas pajamas, teismui ar Inspekcijai turëjopateikti muitinës deklaracijà. Teismas pagrástai neatsiþvelgë á AB Lietuvosþemës ûkio banko Trakø skyriaus 1999 02 23 paþymà Nr. 136 ir á AB Lietu-vos taupomojo banko Vilniaus apskrities skyriaus Trakø klientø aptarnavimoposkyrio 1999 02 18 paþymà Nr. 413, kuriose nurodyta, jog pareiðkëjas 1993–1995 metais valiutos keityklose keitë JAV dolerius á litus, taèiau tikslios su-pirkimo datos ir valiutos sumos nenurodomos. Pareiðkëjo nurodytu valiutoskeitimo laikotarpiu (1993–1995 m.) valiutos supirkimo, pardavimo ir keitimotvarka buvo numatyta „Kredito ástaigos valiutos keityklø tipinëse darbo tai-syklëse”, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 1993 06 04 posëdþio proto-kolu. Ðiø taisykliø 2.1 p. numatyta, kad klientui parduodant valiutà darbuoto-jas iðraðo valiutos supirkimo liudijimà dviem egzemplioriais pagal numatytàpavyzdá. Ði aplinkybë patvirtina, kad pareiðkëjas galëjo turëti valiutos keiti-mà á litus patvirtinanèius dokumentus ir pateikti juos teismui ar Inspekcijai.

Pareiðkëjas K. Chormanskis ir jo atstovas S. Burnickas, palaikydamiapeliaciná skundà, praðë já tenkinti skunde iðdëstytais pagrindais.

VMI prie Finansø ministerijos ir Vilniaus apskrities VMI atstovasI. Janavièius praðë apeliaciná skundà atmesti ir iðdëstë atsiliepime á skundànurodytus jo nepagrástumo argumentus.

Teisëjø kolegija


K. Chormanskio apeliacinis skundas patenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 22 d. sprendi-

mas panaikinamas.K. Chormanskio skundas patenkinamas.Panaikinamas VMI prie Finansø ministerijos 1999 m. kovo 3 d. spren-

dimas Nr. 17–04/2071, kuriuo patvirtintas Trakø rajono VMI 1998 m. gruo-

175

dþio 9 d. sprendimas Nr. 04–08/2759, patvirtinæs Inspekcijos 1998 m. spalio16 d. patikrinimo akto nurodymà sumokëti á biudþetà 141 817,39 Lt fiziniøasmenø pajamø mokesèio.

Remiantis Gyventojø pajamø brangiam turtui ásigyti arba kitø ásigytøbei perleidþiamø lëðø deklaravimo ástatymo 1 str., ðis ástatymas reglamentuo-ja Lietuvos Respublikos gyventojø, nuo 1994 m. birþelio 1 d. visais bûdaisásigyjanèiø (ásigijusiø) brangø turtà arba ásigyjanèiø arba perleidþianèiø pini-gines lëðas, pajamø deklaravimà. Pajamos pagrindþiamos ástatymø reikalau-jama forma sudarytais sandoriais arba juridinæ galià turinèiais dokumentais.Prie uþsienio kalba paraðytø dokumentø turi bûti pridëtas notarine tvarka pa-tvirtintas jø vertimas á lietuviø kalbà.

Ástatymo 5 str. nurodyta, jog nustaèius, kad deklaruotos pajamos nebu-vo apmokestintos arba jos nepagrástos ástatymø reikalaujama forma sudary-tais sandoriais ar juridinæ galià turinèiais dokumentais, jos (iðskyrus nedekla-ruotinà dydá) apmokestinamos taikant 20 procentø pajamø mokesèio tarifà.

Byloje nustatyta, kad pareiðkëjas 1994–1996 m. investavo lëðas á UABprekybos namus „Pilis” bei ásigijo UAB „Egapris” akcijø (ið viso uþ 1 260 653Lt) ir ðias lëðas 1998 06 22 deklaravo. VMI prie Finansø ministerijos skun-dþiamame sprendime konstatavo, jog 709 086,91 Lt deklaruotø pajamø ne-pagrásta ástatymø nustatyta forma sudarytais sandoriais ar juridinæ galià tu-rinèiais dokumentais, todël ðios pajamos apmokestinamos 20 procentø fizi-niø asmenø pajamø mokesèiu. Pareiðkëjui nurodoma sumokëti á biudþetà141 817,38 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio.

Taigi pagrindu apmokestinimui skundþiamame centrinio mokesèiøadministratoriaus sprendime nurodomas deklaruotø pajamø nepagrindimasástatymø nustatyta forma sudarytais sandoriais ar juridinæ galià turinèiais do-kumentais.

Pareiðkëjas byloje pateikë 1989 m. gruodþio 15 d. árenginiø pirkimo–pardavimo sutartá, kuri pasiraðyta K. Chormanskio ir O. Kantor ágalioto as-mens A. Antonenkos. Á teismo posëdá pateikti 2000 m. gruodþio 15 d. Kije-vo miesto notarinës apygardos privataus notaro dokumentai, patvirtinantysðios sutarties, taip pat pakvitavimo dël pinigø uþ árengimus perdavimo bei2000 m. gruodþio 15 d. protokolo nuoraðø tikrumà. Sutarties formos ydingu-mà patvirtinanèiø aplinkybiø nëra nustatyta. Ji ástatymø nustatyta tvarka san-doriams ginèyti nëra nuginèyta. Pirkimo–pardavimo sutartis ir pakvitavimaspatvirtina, kad pareiðkëjas 1993 m. sausio 30 d. gavo 178 000 JAV doleriø.Ástatymas nustato alternatyvias galimybes patvirtinti deklaruojamø pajamø

176

ágijimo teisëtumui árodyti: ar reikalaujama forma sudarytu sandoriu, ar juridi-næ galià turinèiais dokumentais. Pareiðkëjas deklaruojamas pajamas, kaip irnumatyta Gyventojø pajamø brangiam turtui ásigyti arba kitø ásigytø bei per-leidþiamø lëðø deklaravimo ástatymo 1 str., pagrindë reikalaujama forma su-darytu sandoriu. Todël kitokiø juridinæ galià turinèiø dokumentø pateikimastø paèiø pajamø ðaltiniø pagrindimui pagal ástatymà nëra privalomas.

Ðie dokumentai teismo ávertinti kritiðkai tuo pagrindu, kad pateikti pra-ëjus daugiau kaip dvejiems metams nuo ginèijamø paþeidimø padarymo, oteismui pareiðkëjas nepateikë árodymø, patvirtinanèiø, jog buvo kliûèiø ðiuosdokumentus gauti anksèiau ir pateikti institucijoms, nagrinëjusioms jo skun-dus iki teismo.

Tokios iðvados nepagrástos.Tiek sutartis, tiek pakvitavimas buvo pateikti kartu su deklaracija ir gin-

èijamame VMI prie Finansø ministerijos sprendime apmokestinimo pagrin-dai dël sandorio formos ydingumo nenurodomi. Apmokestinimo pagrindu nu-rodoma tai, jog nepateikta muitinës deklaracija, liudijanti pagal sutartá gautøpinigø áveþimo á Lietuvos Respublikà faktà, nes pagal Vyriausybës 1992 08 11nutarimo Nr. 613 „Dël muito reþimo fiziniams asmenims nustatymo”, galio-jusio iki 1993 07 14, 2.2 p. fiziniai asmenys valiutà á Lietuvà galëjo gabentitik per muitines (muitiniø postus) ir privalomai jà deklaruoti Muitinës depar-tamento nustatyta tvarka. Konstatuota, jog jeigu pareiðkëjas valiutà áveþë iki1993 07 15, t.y. kol galiojo paminëtas Vyriausybës nutarimas, norint pagrástideklaruojamas pajamas, privalu buvo pateikti muitinës deklaracijà.

Pareiðkëjas teisme nurodë, kad gautus pinigus jis áveþë nepaþeisda-mas áveþimo á Lietuvos Respublikà nustatytos tvarkos maþomis sumomis1993 – 1995 metø laikotarpiu. Ðie faktai byloje surinktais árodymais nërapaneigti. AB Lietuvos þemës ûkio banko Trakø skyriaus 1999 02 23 paþy-ma Nr. 136 ir AB Lietuvos taupomojo banko Vilniaus apskrities skyriausTrakø klientø aptarnavimo poskyrio 1999 02 18 paþyma Nr. 413 patvirtina-mas faktas, jog pareiðkëjas 1993–1995 metais valiutos keityklose keitë JAVdolerius á litus, taèiau tikslios supirkimo datos ir valiutos sumos nenurodo-mos.

Teismas sprendime nurodo, jog paþymos nëra pakankamas árodymas,kad buvo pakeista bûtent tokia pinigø suma, o nurodytu valiutos keitimo lai-kotarpiu (1993–1995 m.) valiutos supirkimo, pardavimo ir keitimo tvarka bu-vo numatyta „Kredito ástaigos valiutos keityklø tipinëse darbo taisyklëse”,patvirtintose Lietuvos banko valdybos 1993 06 04 posëdþio protokolu, ir

177

ðiø taisykliø 2.1 p. nustatyta, kad klientui parduodant valiutà darbuotojasiðraðo valiutos supirkimo liudijimà dviem egzemplioriais pagal numatytà pa-vyzdá. Padaryta iðvada, jog ði aplinkybë patvirtina, kad pareiðkëjas galëjo tu-rëti valiutos keitimà á litus patvirtinanèius dokumentus ir pateikti juos teismuiar Inspekcijai. Nors apskritai valiutos keitimo tvarka teismo ávertinta teisin-gai, taèiau sprendþiant ðá ginèà bûtina nustatyti ið Gyventojø pajamø bran-giam turtui ásigyti arba kitø ásigytø bei perleidþiamø lëðø deklaravimo ástatymo1 str. formuluojamo reikalavimo, kad pajamos pagrindþiamos ástatymø reika-laujama forma sudarytais sandoriais arba juridinæ galià turinèiais dokumen-tais, pareiðkëjui kylanèiø prievoliø turiná ir mokesèiø administratoriaus reika-lavimø vykdant ðià prievolæ ribas. Ástatymas nustato prievolæ pajamas pagrástinustatytos formos sandoriu. Ðá reikalavimà pareiðkëjas ávykdë. Taèiau ástaty-mas ar kitas já lydintis teisës aktas nereikalauja investuotø deklaruojamø su-mø pagrásti jas identifikuojanèiais individualiais poþymiais, pinigø keitimodokumentais ir pan. Tokie reikalavimai perþengia deklaranto prievoliø ribasir ið jø nevykdymo negali susiformuoti mokestinë prievolë (Extra jus – uþástatymo ribø – uþ teisës reikalavimo ribø).

Nepagrásti yra ir atsakovo atstovo argumentai, jog sutartis nepagrindþiapajamø ðaltiniø dël to, kad pareiðkëjas nepateikë ágaliotinio ágalinimus suda-ryti sandorá ágaliotojo vardu patvirtinanèio dokumento. Ágaliojimø vykdymojuridinæ reikðmæ turinèiø faktø konstatavimas gali bûti pagrindu sandoriui gin-èyti, taèiau nëra ástatymu apibrëþta Gyventojø pajamø brangiam turtui ásigytiarba kitø ásigytø bei perleidþiamø lëðø deklaravimo ástatymo 1 str. formuluo-jamos pareigos, kad pajamos pagrindþiamos ástatymø reikalaujama forma su-darytais sandoriais arba juridinæ galià turinèiais dokumentais, tinkamo ágy-vendinimo sàlyga.

Dël ðiø argumentø ginèijamas Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos sprendimas yra neteisëtas, todël naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 139 str., 140 str. 1 d. 2 p.,teisëjø kolegija


K. Chormanskio apeliaciná skundà patenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 22 d. sprendi-

mà panaikinti.K. Chormanskio skundà patenkinti.

178

Panaikinti Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos1999 m. kovo 3 d. sprendimà Nr. 17–04/2071, kuriuo patvirtintas Trakørajono Valstybinës mokesèiø inspekcijos 1998 m. gruodþio 9 d. sprendimasNr. 04–08/2759, patvirtinæs inspekcijos 1998 m. spalio 16 d. patikrinimoakto nurodymà sumokëti á biudþetà 141 817,39 Lt fiziniø asmenø pajamømokesèio.


1.3.2. Dël tarnybos santykiø

1.3.2.1. Dël atleidimo ið tarnybos prokuratûroje uþ veiksmus,nesuderinamus su prokuratûroje einamomis pareigomis

Moralinës ir etinës pareigûno savybës, kultûringumas bei gebëjimasbendrauti su þmonëmis, kaip asmenybæ apibûdinanèiø savybiø visuma, yraaplinkybëmis, vertintinomis pareigûno atestacijø metu, o nusiþengimai ge-riems paproèiams ir visuomenës moralës principams, nepriklausomai ar taipadaryta tarnybos metu, ar ne tarnyboje, jei jais þeminamas institucijos, ku-rioje pareigûnas dirba, orumas ir autoritetas, griaunamas pasitikëjimas ja,suprantamas kaip pareigûno vardo diskreditavimas.

Praneðëjas J. Baðkys Administracinë byla Nr. 3A–6/2000Teisëja N. Piðkinaitë

NUTARTIS


Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø ko-legija, susidedanti ið kolegijos pirmininko J. Baðkio,

teisëjø: D. Milaðienës, K. Lapinsko, G. Kryþevièiaus, V. Kaþio,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjui S. Butkevièiui, pareiðkëjo atstovui J. Milèiui,

atsakovo atstovei O. Rojutei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pa-

gal pareiðkëjo S. Butkevièiaus apeliaciná skundà dël Aukðtesniojo administ-racinio teismo 1999 m. spalio 22 d. sprendimo.

179

Teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi administracinæ bylà,

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teismà ir praðë:1. 1999 m. liepos 2 d. Generalinës prokuratûros generalinio prokuroro

pavaduotojo K. Kovarsko ásakymà Nr. 365–K, kuriuo atleistas ið tarnybospagal Prokuratûros statuto 33 str. 10 p., pripaþinti neteisëtu ir panaikinti.

2. Pakeisti jo atleidimo ið darbo prieþastá, nustatant, jog jis atleistas pa-èiam praðant.

3. Priteisti jam ið Generalinës prokuratûros 12 vidutiniø mënesiniø dar-bo uþmokesèio dydþio piniginæ kompensacijà.

Skunde jis nurodë, kad nuo 1993 m. birþelio 9 d. dirbo Panevëþio rajo-no apylinkës prokuratûroje tardytoju, vëliau prokuroru, o nuo 1995 m. rug-pjûèio 24 d. reorganizuotoje Panevëþio miesto apylinkës prokuratûros nusi-kaltimø nuosavybei ir ekonomikai tyrimo skyriaus prokuroru.

1999 m. liepos 2 d. Generalinës prokuratûros generalinio prokuroro pa-vaduotojo K. Kovarsko ásakymu Nr. 365–K buvo atleistas ið tarnybos pagalProkuratûros statuto 33 str. 10 p. Atleidimo ið tarnybos data nukelta á sekan-èià po jo nedarbingumo pasibaigimo darbo dienà.

Pareiðkëjas mano, jog pagal nurodytà statuto pagrindà yra atleistas ne-pagrástai.

1. Á darbà buvo priimtas galiojant Lietuvos Respublikos prokuratûrosástatymui Nr. I–420, priimtam 1990 m. liepos 27 d., bei Prokuratûros darbuo-tojø skatinimo ir drausminës atsakomybës nuostatams (patvirtinti 1990 m.spalio 4 d. Aukðèiausiosios Tarybos nutarimu Nr. 634), kurie nereikalavo prie-saikos davimo stojant á tarnybà.

Pagal naujojo Prokuratûros ástatymo Nr. I–599, priimto 1994 m. spalio13 d., 21 str. ir Prokuratûros statuto 21 str. 3 d. atsisakæ prisiekti pareigûnainegali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratûroje, t.y. priesaika yra bûtina dar-bo sàlyga.

Per visà savo darbo laikà priesaika ið jo nebuvo paimta, faktiðkai turëjoeiti pareigas ir kartu neprivalëjo laikytis statuto reikalavimø, todël sprendþiantatleidimo ið tarnybos klausimà nebuvo galima remtis statuto reikalavimais,bet reikëjo vadovautis darbo sutarties ástatymu.

2. Veiksmø, kurie buvo pagrindas já atleisti, padarymo metu, jis nedirbo,turëjo laikino nedarbingumo paþymëjimà (nuo birþelio 8 iki 25 d., á darbàturëjo iðeiti birþelio 26 d.).

180

Dël ligos pobûdþio (atliktos operacijos ir dvylikapirðtës þarnos opali-gës) jis vartojo stiprius medikamentus, buvo pavargæs, visa tai su nedideliu kie-kiu alkoholio, kaip dabar mato, sukëlë jam neáprastà bûsenà (pasidarë silpna),galëjusià sukelti átarimus dël jo girtumo.

Taèiau ði jo bûsena nebuvo sukelta apsvaigimo nuo alkoholio.Tiriant jo bûsenà ligoninëje, kraujas ar kiti skysèiai nebuvo paimti tirti,

o apsvaigimas, kiek jis suprato, nustatytas iðoriniu apþiûros bûdu.Jis mano, jog neblaivumas nustatytas nesilaikant ,,Transporto priemo-

niø vairuotojø ir kitø asmenø neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymotvarkos”.

Vertinant jo veiksmus bei skiriant nuobaudà, turëjo bûti ávertintos prie-þastys, dël kuriø jis buvo tokios bûsenos, jo ankstesnis darbas (në karto nebu-vo baustas, o tik skatinamas, paskutiná kartà tai padaryta generalinio prokuro-ro 1999 m. kovo 9 d. atitinkamu ásakymu). Ávertinus ðias aplinkybes ir ma-nant, jog nuobaudos skyrimas neiðvengiamas, jam turëjo bûti paskirta ðvel-nesnë nuobauda.

3. Ásakymas atleisti já ið tarnybos priimtas jo nedarbingumo metu, nesnuo birþelio 30 d., vël pablogëjus sveikatai, jis sirgo ir serga iki ðiol.

Ávertinæs susiklosèiusià situacijà, jis priëmë sprendimà iðeiti ið tarny-bos savo noru ir birþelio 3 d. su atitinkamu praðymu kreipësi á generaliná pro-kurorà.

Nepaisant tokio praðymo pateikimo fakto, savo noru atleistas nebuvo,bet nors ir sirgo, o tokiu atveju atleisti negalima (DSÁ 29 str. 4 d.), buvo iðleis-tas ginèytinas ásakymas.

Ávertinæs nurodytas aplinkybes, jis mano, jog ásakymas dël jo atleidimoyra neteisëtas ir naikintinas. Kadangi jis suvokë, jog gráþæs atgal á tarnybànormaliai dirbti negalës, pats buvo nutaræs ið jos iðeiti, norëjo, jog bûtø kon-statuotas atleidimo nepagrástumas, pakeistas atleidimo ið tarnybos pagrindas,nurodant, jog tai padaryta jam paèiam praðant ir priteista piniginë kompensa-cija.

Prokuratûros atstovë teisme su skundu nesutiko ir paaiðkino, kad S. But-kevièius pagal Prokuratûros statutà buvo atleistas teisëtai ir pagrástai. Nepai-sant to, kad jis priesaikos nepriëmë, bet Statuto laikytis privalëjo.

Teismas pareiðkëjo skundà atmetë ir sprendime nurodë, kad pareiðkëjaspaþeidë ATPK 126 str. 1 d. ir pagrástai buvo atleistas ið darbo.

Teismas rëmësi liudytojø S. Matekonio, S. Nemeikðos, V. Audicko,A. Barciûno, G. Malèiausko, R. Þukausko, J. Kiauðo, S. Lipnicko parody-

181

mais, kad S. Butkevièius 1999 06 25 apie 16 val. 30 min. buvo girtas. Tieliudytojø parodymai atitiko medicininës apþiûros alkoholio vartojimo faktuiir girtumo laipsniui nustatyti protokolo Nr. 175, suraðyto 1999 06 25, 17 val.25 min., nuostatas. Protokole konstatuojama, kad S. Butkevièiui buvo nusta-tytas sunkus girtumo laipsnis. Protokolà patvirtino liudytoja, gydytoja E. Ro-zenbergaitë.

Tai, kad alkoholá vartojo, neneigë ir pats S. Butkevièius. Taèiau jis pa-aiðkino, kad tokià bûsenà sukëlë maþas alkoholio kiekis ir vaistai. Teismasávertino S. Butkevièiaus paaiðkinimus dël vaistø vartojimo.

Teismas aptarë, kad S. Butkevièius paþeidë KET 3.8 punktà ir nurodë,kad prokuratûra, atleisdama S. Butkevièiø, pagrástai rëmësi Tarnybos LietuvosRespublikos prokuratûroje statuto reikalavimu, Darbo sutarties ástatymo nuo-statomis, Prokuratûros ástatymu. Teismas konstatavo, kad S. Butkevièius pa-grástai atleistas ið darbo pagal Statuto 33 str. 10 p. ir dël to jo skundà atmetë.

Apeliaciniame skunde S. Butkevièius nurodë, kad sprendimas nepagrás-tas, neteisëtas ir naikintinas.

1. Teismas, atmesdamas S. Butkevièiaus skundà, motyvavo tuo, kad jispaþemino savo poelgiu prokuroro vardà, t.y. padarë veiksmus, nesuderina-mus su prokuratûroje einamomis pareigomis: ávykdë administraciná teisës pa-þeidimà, numatytà ATPK 126 str. 1 d., áþûliai elgësi policijos pareigûnø, atlie-kanèiø savo tarnybines pareigas, atþvilgiu, vengë girtumo patikrinimo. Teis-mas rëmësi liudytojø S. Matekonio, S. Nemeikðos, V. Audicko, A. Barciûno,G. Malèiausko, R. Þukausko bei liudytojos E. Rozenbergaitës parodymais irmedicininës apþiûros protokolu.

S. Butkevièius teigia, kad tokia teismo iðvada neatitinka faktiniø bylojeesanèiø árodymø. Pareigûno vardo jis nepaþemino, nes buvo priimtas á darbà1993 m. Panevëþio rajono prokuratûroje tardytoju pagal galiojusá 1990 07 27Prokuratûros ástatymà. Pagal ðio ástatymo 14 str. 2 d. prokuratûros darbuotojødarbo santykius reglamentavo darbo ástatymai bei prokuratûros darbuotojøskatinimo ir drausminës atsakomybës nuostatai. 1995 m. rugsëjo 4 d., galio-jant 1994 10 13 Prokuratûros ástatymui ir 1995 01 31 Tarnybos Lietuvos Res-publikos prokuratûroje statutui, jis buvo atleistas ið darbo Panevëþio miestoapylinkës prokuratûroje pagal DSÁ, nors pagal 1994 10 13 Prokuratûros ásta-tymà su juo turëjo bûti sudaryta nauja tarnybos prokuratûroje sutartis ir, prieðpradëdamas eiti naujas pareigas, jis turëjo prisiekti (vieno mënesio laikotar-piu), o atsisakymo prisiekti atveju – atleistas ið tarnybos prokuratûroje, pagalProkuratûros ástatymo 21 str. 3 d. priimti priesaikos jam niekas nesiûlë, ir jis

182

jos nepriëmë. Todël jo darbinius teisinius santykius reguliuoja ne tarnybos Lie-tuvos Respublikos prokuratûroje statutas, o DSÁ teisinës normos. 1999 06 25apie 16.30 val., paþeisdamas KET 3.8 str. reikalavimus, ne darbo metu jisnegalëjo paþeminti prokuroro vardo, nes pagal 1990 10 04 Prokuratûros dar-buotojø skatinimo ir drausminës atsakomybës nuostatus jo atþvilgiu turëjobûti taikomi bendri darbo ástatymø reikalavimai.

Apeliantas mano, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojø parody-mus. Administracinës bylos nagrinëjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis el-gësi grubiai, pareigûnus plûdo necenzûriniais þodþiais, uþgauliojo, grasino,vengë neblaivumo patikrinimo. Teismo metu tokie faktai nenustatyti.

Be to, posëdþio protokole (b.l. 94) neteisingai uþraðyti liudytojo A. Bar-ciûno parodymai. 1999 10 14 teismo posëdyje A. Barciûnas parodë, kad neisulaikymo metu, nei Panevëþio ligoninës priëmimo skyriuje jokiø su juo kon-fliktø nebuvo, o abipusis konfliktas kilo tarp jo ir V. Audicko. Konfliktas bu-vo abipusis, asmeninio pobûdþio, jie vienas kitam pasakë po keletà uþgauliøþodþiø, nes su V. Audicku teko kartu dirbti Panevëþio m. VPK nuo 1985 m.iki 1993 m.

2. Sprendime teismas nurodë, jog S. Butkevièius paþeidë KET 3.8 punktàir padarë administraciná teisës paþeidimà, numatytà ATPK 126 str. 1 d., opolicijos pareigûnai, nesuraðydami administracinio teisës paþeidimo proto-kolo, savo kompetencijos nepaþeidë, nes, vadovaudamiesi Tarnybos prokura-tûroje statuto 57 str. ir VRM 1999 03 26 ásakymu Nr. 99, surinktà medþiagàperdavë generaliniam prokurorui.

Tarnybos prokuratûroje statuto 57 str. nurodyta, kad pareigûnai uþ pa-darytus nusiþengimus atsako drausmine tvarka. Taèiau KET Administraciniøteisës paþeidimø bylø tvarkymo ir teisës aktø taikymo instrukcijoje, patvirtin-toje PD prie VRM generalinio komisaro 1999 03 26 ásakymu Nr. 99, 2 str.2 p., nurodyta, kad administracinës teisës paþeidimo protokolas – procesinisdokumentas apie paþeidimà ir paþeidëjà. Ðios instrukcijos 5 str. nurodyta,kad, nustaèius paþeidimà ir surinkus árodymus dël padaryto KET paþeidimo,suraðomas administracinës teisës paþeidimo protokolas, kuris yra pagrindinisprocesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie paþeidimà ir paþeidëjà.Instrukcijos 92 str. nurodyta, kad prokuratûros darbuotojui neprivaloma sura-ðyti administracinës teisës paþeidimo protokolà. Tokie pat reikalavimai nuro-dyti ir ATPK. Toks protokolas nebuvo suraðytas (b.l. 89).

3. Teismas sprendime nurodo, kad S. Butkevièiaus pretenzija, jog darb-davys privalëjo já atleisti ið darbo paèiam praðant pagal 1999 06 30 paduotà

183

praðymà generaliniam prokurorui, nepagrásta, ir nurodo, kad pagal DSÁ 28 str.1 d. darbuotojas apie atleidimà ið darbo jam paèiam praðant raðtu áspëja darb-davá ne vëliau kaip prieð keturiolika dienø. Taip pat teismas nurodo, kad DSÁ29 str. 4 d. reikalavimai nepaþeisti, nes jis atleistas ið darbo kità darbo dienàpo nedarbingumo pasibaigimo. Tokia teismo iðvada tik patvirtina jo teiginá,kad, atleidþiant já ið darbo, turëjo bûti taikomas DSÁ, o ne Tarnybos prokura-tûroje statutas.

4. Be to, teismas sprendime nurodo, kad, 1994 10 13 priëmus naujàProkuratûros ástatymà ir 1995 01 31 Tarnybos prokuratûroje statutà, jis nebu-vo atleistas ið darbo, o jo darbo santykiai transformavosi á tarnybos santykiusir tæsësi.

S. Butkevièius teigia, kad ði teismo iðvada nepagrásta, nes be priesai-kos priëmimo jo darbiniai santykiai negalëjo transformuotis á statutinius san-tykius. Tokiu bûdu teismas padarë klaidingà iðvadà. 1993 06 10 jis buvopriimtas á darbà, o ne á tarnybà Panevëþio rajono prokuratûroje, todël vëliau1994 09 05 perkeltas dirbti, o ne tarnauti toje pat prokuratûroje prokuroru.Priëmimo á darbà ir perkëlimo metu galiojo 1990 07 27 Prokuratûros ástaty-mas, numatæs prokuratûros uþdavinius, funkcijas, prokuratûros darbuotojø pri-ëmimo ir atleidimo tvarkà, ir prokuratûros darbuotojø darbo santykius proku-ratûroje reglamentavo darbo ástatymai, o prokuratûros darbuotojø priesaika iðviso nebuvo numatyta.

Priëmus naujà 1994 10 13 Prokuratûros ástatymà ir 1995 01 31 Tarny-bos prokuratûroje statutà, 1995 09 04 jis buvo generalinio prokuroro ásakymuatleistas ið darbo Panevëþio rajono prokuratûroje ir ið naujo paskirtas dirbtireorganizuotoje Panevëþio miesto apylinkës prokuratûroje, su juo turëjo bûtisudaryta Tarnybos prokuratûroje sutartis, bet tai nebuvo padaryta.

1994 10 13 Prokuratûros ástatymo 18 str. 1, 5 d. nurodyta, kad prokura-tûros pareigûnus skiria ir atleidþia Lietuvos Respublikos generalinis prokuro-ras. Prokuratûros pareigûnø priëmimà á tarnybà ir atleidimà ið jos reglamen-tuoja Tarnybos prokuratûroje statutas. 1995 01 31 Tarnybos prokuratûrojestatuto 7 str. 2 d. nurodyta, kad priëmimo á tarnybà prokuratûroje áforminimasgeneralinio prokuroro ar jo pavaduotojo ásakymu, o jis nebuvo priimtas á tar-nybà prokuratûroje. Kaip nurodyta tarnybos prokuratûroje statuto 21 str., kad,prieð pradëdamas eiti pareigas, jis turëjo prisiekti generaliniam prokurorui arjo pavaduotojui ne vëliau kaip per mënesá nuo paskyrimo á atitinkamas parei-gas, o 1994 10 13 Prokuratûros ástatymo 21 str. 3 d. nurodyta, jog atsisakæprisiekti pareigûnai negali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratûroje.

184

Tokiu bûdu priesaika yra bûtina darbo prokuratûroje sàlyga. Kadangipriesaika ið jo nebuvo paimta ir galimybë jam prisiekti nebuvo suteikta, jodarbas Panevëþio miesto apylinkës prokuratûroje tæsësi pagal DSÁ ir jam ne-galiojo Tarnybos prokuratûroje statuto reikalavimai. Teismas padarë iðva-dà, kad priesaika nëra pagrindinë sàlyga, leidþianti vykdyti prokuratûrospareigûno funkcijas, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 3 d. nu-rodo, kad prokurorø ir tardytojø skyrimo tvarkà ir jø statusà nustato ástaty-mas. Tai patvirtina jo teiginá, jog priesaika yra bûtina darbo prokuratûrojesàlyga.

Pareiðkëjas teigia, kad, nagrinëdamas S. Butkevièiaus skundà, teismasprivalëjo atsiþvelgti ir á jo 1999 06 30 praðymà, raðytà Lietuvos Respublikosgeneraliniam prokurorui (iðsiøstà registruotu laiðku), atleisti já ið darbo asme-niðkai praðant. Generalinë prokuratûra pagal DSÁ per 14 dienø turëjo atleisti jáið darbo prokuratûroje, nes nuo 1999 06 30 iki 1999 07 30 jis sirgo ir turëjonedarbingumo lapelá. Taèiau á tai nebuvo atsiþvelgta ir teisiðkai ávertinta. To-kiu bûdu teismas, nepagrástai atmesdamas jo 1999 07 16 skundà, paþeidë ma-terialinës teisës normà, netinkamai jà pritaikæs ir iðaiðkinæs, t.y. teismas turëjovadovautis DSÁ, o ne Tarnybos prokuratûroje statutu.

Todël S. Butkevièius praðë Lietuvos Respublikos aukðtesniojo admi-nistracinio teismo 1999 10 22 sprendimà panaikinti ir priimti naujà sprendi-mà – patenkinti jo skundà.

S. Butkevièiaus apeliacinis skundas atmestinas dël ðiø motyvø.S. Butkevièius 1993 06 10 generalinio prokuroro ásakymu Nr. 291–K pri-

imtas dirbti Panevëþio rajono prokuratûros tardytoju. 1994 09 07 S. Butkevi-èius perkeltas á Panevëþio rajono prokuratûros prokuroro pareigas. 1995 09 24S. Butkevièius jo sutikimu, reorganizavus ir apjungus Panevëþio miesto irrajono apylinkës prokuratûras, buvo perkeltas á Panevëþio miesto apylinkësprokuratûros Nusikaltimø nuosavybei ir ekonomikai tyrimo skyriaus (atlei-dþiant ið uþimamø pareigø) prokuroro pareigas. 1999 07 02 generalinio pro-kuroro pavaduotojo ásakymu Nr. 365–K S. Butkevièius atleistas ið tarnybosprokuratûroje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statuto33 str. 10 punktà uþ tai, kad savo poelgiu paþemino prokuroro vardà, t.y. veiks-mus, nesuderinamus su einamomis prokuratûroje pareigomis (b.l. 5, 6).

S. Butkevièiaus priëmimo á darbà prokuratûroje metu galiojo 1990 07 27Lietuvos Respublikos prokuratûros ástatymas, nustatæs prokuratûros uþdavi-nius, funkcijas, sistemà, prokuratûros darbuotojø priëmimo ir atleidimo tvar-kà. Pagal ðio ástatymo 14 str. 2 d. prokuratûros darbuotojø darbo santykius

185

prokuratûroje reglamentavo Darbo ástatymai bei Prokuratûros darbuotojø ska-tinimo ir drausmës atsakomybës nuostatai, patvirtinti Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos 1990 10 04 nutarimu Nr. I–634 9 (jie nepanaikintiiki ðiol).

1994 10 13 priimtas naujas Lietuvos Respublikos prokuratûros ástaty-mas, o 1995 01 31 Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statutas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. pasakyta, kad prokurorø ir tardy-tojø skyrimo tvarkà ir jø statusà nustato ástatymas.

Naujo Prokuratûros ástatymo 16 str. nustatë, kad pareigûnø tarnyba or-ganizuojama statutinës drausmës pagrindais. 1994 m. spalio 13 d. LietuvosRespublikos prokuratûros ástatymo 2 str. 1 d. pasakyta, kad Prokuratûra savoveikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, ástatymais, ðiuo ásta-tymu, tarptautinëmis sutartimis ir susitarimais, Tarnybos Lietuvos Respubli-kos prokuratûroje statutu, kitais norminiais aktais. Nei naujas Prokuratûrosástatymas, nei Statutas nereikalavo ið naujo áforminti jau dirbanèiø prokuratû-ros darbuotojø darbo santykius. Ástatymo 17 str. tik pasakyta, kad prokuratû-ros pareigûnai yra visø lygiø prokurorai, prokurorø pavaduotojai, tardytojai irjø padëjëjai. Jie yra valstybës pareigûnai (18 str.).

Tarnybos prokuratûroje statuto 10 str. nurodo, kad paskirtas á pareigasasmuo tampa pareigûnu, jam iðduodamas tarnybinis paþymëjimas. Já atesta-vus suteikiamas laipsnis, iðduodama nustatyto pavyzdþio uniforma. Taip patgali bûti iðduotas ðaunamasis ginklas ar kita asmens apsaugos priemonë.

S. Butkevièius ëjo pareigas kaip prokuratûros pareigûnas, buvo atestuo-tas, jam buvo suteiktas pirmojo rango teisininko laipsnis, iðduota uniforma,tarnybinis ginklas, kaip ir kitiems pareigûnams jam buvo taikomos tarnybossàlygos ir tvarkà nustatanèios Prokuratûros ástatymo ir Statuto normos (tarpjø pareigûnø skatinimo ir drausminës atsakomybës).

Nepagrástas S. Butkevièiaus teiginys, kad neprisiekæs jis nebuvo parei-gûnas, negalëjo dirbti ir turëjo bûti atleistas. 1990 07 27 Lietuvos Respubli-kos prokuratûros ástatymas nenumatë prokuratûros darbuotojø priesaikos. Prie-saika áteisinta 1994 10 13 ástatyme ir 1995 01 31 tarnybos Lietuvos Respub-likos prokuratûroje statute. Nei ástatymas, nei Statutas nenumato, kad nepri-siekæs pareigûnas negali pradëti vykdyti savo funkcijø, negali eiti prokuroropareigø. Tarnybos prokuratûroje statuto 10 str. nurodo, kad asmuo tampa pa-reigûnu paskirtas á pareigas. Ðiame straipsnyje nëra nurodyta, kad tik prisie-kus tampama pareigûnu. Ið to iðplaukia, kad priesaika nëra viena pagrindiniøsàlygø pradëti tarnybà. Paprastai prisiekiama per mënesá nuo paskyrimo á ati-

186

tinkamas pareigas. Taèiau pareigûnai, neprisiekæ nurodytu laiku ne dël savokaltës, prisiekia kitu, prokuratûros vadovo paskirtu laiku (Statuto 26 str.). Spræs-ti, kokiu ,,kitu” laiku prisiekia pareigûnas, – prokuratûros vadovo kompeten-cija.

Ástatymo 21 str. 3 d. nurodyta, kad tik atsisakæ prisiekti pareigûnainegali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratûroje ir pagal tarnybos LietuvosRespublikos prokuratûroje statuto 33 str. 23 punktà atleidþiami ið tarnybos.S. Butkevièius tokio atsisakymo prisiekti nepareiðkë nei raðtu, nei þodþiu. Taipripaþino S. Butkevièius ir pirmosios instancijos teisme, todël neprisaikdini-mà kitais motyvais ne dël jo kaltës S. Butkevièius klaidingai tapatina su atsi-sakymu prisiekti.

Já ir darbdavá siejo tarnybos santykiai, todël S. Butkevièius privalëjolaikytis Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statuto reikalavimø.S. Butkevièius 1999 06 25 ðiurkðèiai juos paþeidë – savo poelgiu paþeminoprokuroro vardà, diskreditavo prokuratûros institucijà. Uþ veiksmus, nesude-rinamus su einamomis prokuratûroje pareigomis, 1997 07 02 generalinio pro-kuroro pavaduotojo ásakymu Nr. 365–K buvo atleistas ið tarnybos prokuratû-roje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statuto 33 str. 10punktà.

Atleidþiant S. Butkevièiø ið tarnybos buvo remtasi 1999 06 28 tarny-binio patikrinimo medþiaga, kurioje buvo konstatuota, kad 1999 06 25 apie16 val. 30 min. Panevëþio mieste, Molainiø gatvëje, Keliø policijos parei-gûnai sustabdë automobilá „For Escort” (valst. Nr. CPN Nr. 347), kurá vai-ravo neblaivus Panevëþio miesto apylinkës prokuratûros Nusikaltimø nuo-savybei ir ekonomikai tyrimo skyriaus prokuroras S. Butkevièius. S. Butke-vièius pareigûnø, atliekanèiø savo tarnybines pareigas, atþvilgiu elgësi áþû-liai, plûdo necenzûriniais þodþiais vieðoje vietoje, grasino susidoroti, ne-vykdë pareigûnø teisëtø nurodymø, vengë neblaivumo patikrinimo (b.l. 28–35).

Neblaivus vairuodamas jam priklausanèià transporto priemonæ, S. But-kevièius ávykdë veiksmus, atitinkanèius administraciná teisës paþeidimà, nu-matytà ATPK 126 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratûrosástatymo 8 str. 2 d., medþiaga dël administracinio teisës paþeidimo buvo per-duota generaliniam prokurorui dël drausminës bylos iðkëlimo. Pagal PD prieVRM generalinio komisaro 1999 03 26 ásakymu Nr. 99 patvirtintos instrukci-jos ,,Dël keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimø bylø tvarky-mo ir teisës aktø taikymo” 92 punktà administracinio teisës paþeidimo proto-

187

kolas nesuraðomas. Todël S. Butkevièiaus, kaip prokuroro, atþvilgiu nebuvoiðkelta administracinë byla. Buvo konstatuojamas tik faktas, kad jis atitinka-mais veiksmais paþemino prokuroro vardà. Ðias aplinkybes, remiantis CPK57 str., galima árodinëti ir kitomis priemonëmis.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybës buvo patvirtintos irbylos teisminio nagrinëjimo metu iðtirtais árodymais, kuriais netikëti nëra pa-grindo. S. Butkevièiaus apeliacinio skundo teiginys, kad Aukðtesnysis admi-nistracinis teismas neobjektyviai vertino liudytojø parodymus, yra nepagrás-tas ir neparemtas jokiais árodymais.

Visø liudytojø parodymai yra nuoseklûs, iðsamûs, visi analogiðkai aiðki-no ávykio aplinkybes tiek tarnybinio patikrinimo, tiek teisminio nagrinëjimometu pirmosios instancijos teisme. Liudytojai S. Matekonis ir S. Nemikðisparodë, kad 1999 06 25 apie 16 val. 30 min. jie pamatë ið ,,Svainijos” parduo-tuvës Panevëþyje iðeinantá svirduliuojantá pilietá, kuris ásëdo á automobilá ir,sudaræs avarinæ situacijà, iðvaþiavo. Átaræ, kad pilietis gali bûti neblaivus, perradijo stotá jie iðkvietë keliø policijos ekipaþà, kuris automobilá sustabdë.Liudytojai A. Audickas ir A. Barciûnas patvirtino, kad minëtu metu sulaikëS. Butkevièiaus vairuojamà automobilá. Jo elgesys ir kalba aiðkiai rodë, kadS. Butkevièius neblaivus. Pareigûnø atþvilgiu jis elgësi áþûliai, vartojo necen-zûrinius þodþius, plûdosi, grasino atleisiàs ið darbo, vengë neblaivumo patik-rinimo.

Panevëþio apygardos prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupci-jos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. Malèiauskas, Nusikaltimø as-meniui skyriaus vyriausiasis prokuroras R Þukauskas, Panevëþio miesto apy-linkës teismo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Kiauðas, skyriaus proku-roras S. Lipnickas tiek tarnybinio patikrinimo, tiek teisminio nagrinëjimometu pirmosios instancijos teisme, apklausti kaip liudytojai, patvirtino, kadS. Butkevièius buvo neblaivus, plûdosi necenzûriniais þodþiais, vengë neblai-vumo patikrinimo (b.l. 92–100).

Medicininës apþiûros alkoholio vartojimo faktui ir girtumo laipsniui nu-statyti protokole S. Butkevièiui konstatuotas sunkus girtumo laipsnis. Girtu-mo laipsná nustatë du medicinos specialistai – gydytojai (b.l. 35).

Ástatymas nereglamentuoja, kaip turi bûti nustatytas neblaivumas ar ap-svaigimas nuo narkotiniø ar toksiniø medþiagø, vaistø ar kitø svaiginamøjømedþiagø. S. Butkevièiaus atsisakymas, neblaivumo patikrinimo vengimasnepaneigia neblaivios bûsenos, tai uþfiksuota kitomis teisëtomis priemonë-mis ir pateikta teismui (CPK 58 str.).

188

Tai, kad vartojæs alkoholinius gërimus, neneigia ir pats S. Butkevièius,taèiau jo parodymai labai prieðtaringi. Jis neigia vartojæs didelá alkoholiokieká, teigdamas, kad nustatytà bûsenà sukëlë nedidelis alkoholio kiekis irvaistai. Taèiau apsvaigimo laipsnis, suvartotø svaiginamøjø medþiagø kiekisneturi esminës reikðmës. Svarbu pats faktas. S. Butkevièiaus neblaivumas,kaip juridinis faktas, yra nustatytas ir uþfiksuotas.

Esant iðdëstytoms aplinkybëms, ávertinus tarnybinio patikrinimo metusurinktus árodymus, buvo priimtas sprendimas S. Butkevièiui taikyti grieþ-èiausià drausminæ nuobaudà – atleidimà ið tarnybos prokuratûroje uþ tai, kadsavo poelgiu paþemino prokuroro vardà, t.y. uþ veiksmus, nesuderinamus sueinamomis prokuratûroje pareigomis. Atsakovo atstovë O. Rojutë parodë, kadásakymo priëmimo momentu S. Butkevièiaus praðymas já atleisti asmeniðkaipraðant nebuvo gautas. Be to, prokuratûra pasirenka, kokià nuobaudà S. But-kevièiui taikyti.

S. Butkevièiaus veiksmai – automobilio vairavimas esant sunkiam gir-tumo laipsniui, vengimas medicininio patikrinimo girtumo laipsniui nustatyti,nepagarba kitos institucijos pareigûnams, jø teisëtø reikalavimø nevykdymas,plûdimasis necenzûriniais þodþiais jø atþvilgiu, grasinimai susidoroti ir visatai vieðoje vietoje, medicinos ir prokuratûros darbuotojø akivaizdoje, aiðkiairodo S. Butkevièiaus nepagarbà visuomenei ir akivaizdþiai paþemino proku-roro vardà, diskreditavo prokuratûros institucijà. Tai yra nesuderinama su ei-namomis prokuratûroje pareigomis.

Statutinëje organizacijoje asmuo turi kai kurias iðskirtines teises, kartunumatyta ir didesnës pareigos bei atsakomybë uþ padarytus tarnybinius nu-siþengimus.

Dorovinës asmeninës savybës, kultûros lygis, gebëjimas bendrauti suþmonëmis yra pagrindiniai elementai ávertinant pareigûno asmená ir atestaci-jos metu. Ðios savybës sudaro pareigûno vardo turiná, o jø nesilaikymas su-prantamas kaip pareigûno vardo diskreditavimas, jei dël to griaunamas auto-ritetas, pasitikëjimas institucijos, kuriai jis atstovauja.

S. Butkevièiaus teiginys, kad minëtø veiksmø metu jis nedirbo, o nedar-bo metu negalëjo paþeminti prokuroro vardo, ir kad á tai turëjo bûti atsiþvelg-ta skiriant drausminæ nuobaudà, yra nepagrástas. Tarnybos Lietuvos Respub-likos prokuratûroje statuto 60 str. 2 d. nurodyta, kad uþ veiksmus, nesuderina-mus su einamomis prokuratûroje pareigomis, pareigûnas gali bûti atleistas,nesvarbu, kokiu momentu ðie veiksmai padaryti. Diskredituojantys veiksmaigali bûti atlikti darbo vietoje ir darbo metu, taip pat ne darbo vietoje ir nedar-

189

bo laiku. Institucijà diskredituojantys veiksmai gali bûti susieti su tarnybiniupareigø atlikimu ir nesusieti su tuo, taèiau akivaizdþiai þeminantys orumà irautoritetà institucijos, kurioje pareigûnas dirba (Aukðèiausiojo Teismo teisë-jø senato nutarimas Nr. 42, 1996 06 21).

S. Butkevièiaus veiksmai, padaryti ne darbo metu, pagrástai ávertinti kaipnesuderinami su prokuroro pareigomis. Drausminë nuobauda – atleidimas iðtarnybos prokuratûroje – paskirta teisëtai, laikantis Tarnybos Lietuvos Res-publikos prokuratûroje statuto reikalavimø.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad iki tarnybos Lietuvos Respublikos pro-kuratûroje statuto priëmimo 1990 10 04 Lietuvos Respublikos Aukðèiausio-sios Tarybos nutarimu Nr. I–634 patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratû-ros darbuotojø skatinimo ir drausminës atsakomybës nuostatai numatë, kaduþ veiksmus, kurie nesuderinami su einamomis prokuratûroje pareigomis, dar-buotojas gali bûti atleistas nepriklausomai nuo ðiø veiksmø padarymo mo-mento (13 str. 2 d.). Ðie nuostatai taikomi visiems prokurorams ir tardyto-jams, turintiems laipsnius (2 str.). Ðie nuostatai nepanaikinti iki ðiol.

Be to, DSÁ 29 str. numatyta, kad valstybës bei savivaldybiø valdininkaiir darbuotojai, atliekantys auklëjimo funkcijas, gali bûti atleisti ið darbo, kaijø elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dël to nesuderinamas su jøpareigomis.

Teismas laiko pagrástais Aukðtesniojo administracinio teismo motyvusir dël to apeliaciná skundà atmeta.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str.1 d. 1 p.,

n u t a r ë :

Aukðtesniojo administracinio teismo 1999 m. spalio 22 d. sprendimàpalikti nepakeistà, o S. Butkevièiaus apeliaciná skundà atmesti.

190

1.3.2.2. Dël atleidimo ið tarnybos vidaus reikalø sistemojesuëjus nustatytam amþiui (Tarnybos vidaus reikalø

sistemoje statuto 43.2 p.)

Policijos pareigûno atleidimas suëjus nustatytam amþiui pagal Tarny-bos vidaus reikalø sistemoje statuto 43.2 punktà yra vertintinas kaip tarny-bos santykiø pasibaigimas dël juridinæ reikðmæ turinèio ávykio ir nëra në vie-nos ið tarnybos santykiø ðalies valios iðraiðka, taip pat nesiejamas su ðaliøkaltës buvimu.

Praneðëja D. Milaðienë Administracinë byla Nr. 3A–118/2000Teisëja N. Piðkinaitë

NUTARTIS


Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus teisëjø kole-gija, susidedanti ið kolegijos pirmininkës D. Milaðienës,

teisëjø: J. Baðkio, K. Lapinsko, V. Kaþio, G. Kryþevièiaus,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjui R. Blechertui, pareiðkëjo atstovui advokatui

V. Gerasièkinui, atsakovo atstovei V. Plotnikovienei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pa-

gal pareiðkëjo R. Blecherto apeliaciná skundà dël Aukðtesniojo administraci-nio teismo 2000 m. kovo 9 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas praðo atnaujinti terminà praðymui paduoti ir praðymà paten-kinti. Ápareigoti Pasienio policijos departamentà prie Lietuvos Respublikosvidaus reikalø ministerijos pakeisti Tarnybos vidaus reikalø sistemoje pasi-baigimo formulavimà á Tarnybos vidaus reikalø sistemoje statuto 43.2 punktàbei iðmokëti ðeðiø mënesiø darbo uþmokesèio dydþio – 26 544 litø iðeitinæpaðalpà. Pareiðkëjas paaiðkino, kad apie atleidimo ið tarnybos pagrindà suþi-

191

nojo 1999 04 21. Tada buvo supaþindintas su ásakymu. Nuo 1999 05 14 iki1999 05 28 sirgo, gydësi ambulatoriðkai kojø pëdø odos ligà: þaizdos pëdosetrukdë judëti, todël neturëjo galimybës praðymà teismui paduoti laiku. Ieðki-niná pareiðkimà áteikë Druskininkø m. apylinkës teismui 1999 05 28. Teismasatsisakë já priimti ir nurodë kreiptis á Vilniaus m. 2–àjá apylinkës teismà. Taijis padarë 1999 06 07. Teismas pareiðkimà priëmë. Pareiðkëjas mano, kadpraleido terminà kreiptis á teismà dël svarbios prieþasties. Dël atleidimo iðtarnybos jis paaiðkino, kad Varënos pasienio policijos rinktinëje tarnavo nuo1997 05 01, ëjo vado pareigas. 1999 04 12 jis áteikë atsakovui praðymà, ku-riame iðreiðkë sutikimà ir valià bûti atleistam ið tarnybos pagal Lietuvos Res-publikos vidaus reikalø sistemoje statuto 43.2 punktà, t.y. suëjus nustatytamamþiui. Atsakovas, paþeisdamas ástatymo reikalavimus, nesant jo (pareiðkëjo)valios atleisti ið tarnybos kitu pagrindu, 1999 04 16 ásakymu Nr. 139 TE atleidojá (pareiðkëjà) pagal Statuto 43.1 punktà, t.y. paèiam praðant. Sukakus 45 me-tams, darbdavys netaikë ástatymo nuostatos atleisti ið tarnybos sukakus nu-statytam amþiui. Pasiûlymo tæsti darbà nebuvo. Jis laiko, kad nuo 1994 11 20iki 1999 04 16 tarnybos laikas pratæstas paties pareiðkëjo sutikimu, taip prisi-imant rizikà, kad bet kuriuo metu gali bûti atleistas Statuto 43.2 punkto pa-grindu, o darbdaviui visuomet iðlieka rizika, kad pareigûnas bet kuriuo mo-mentu gali nesutikti toliau dirbti. 1999 04 12 pareiðkimas, teigia pareiðkëjas,yra jo valios dël nesutikimo toliau dirbti sukakus nustatytam amþiui iðreiðki-mas, nes tarp jo ir darbdavio papildomø susitarimø nei dël tarnybos laiko, neidël kitø tarnybos sàlygø nebuvo. Atsakovas, priimdamas ginèytinà ásakymà at-leisti ið tarnybos Statuto 43.1 punkto pagrindu, suvarþë jo (pareiðkëjo) asmensteises ir teises á socialines garantijas, numatytas Vyriausybës 1991 04 12 nuta-rime Nr. 127.

Aukðtesnysis administracinis teismas 2000 03 09 sprendimu pareiðkë-jo skundà patenkino. Pareiðkëjo kreipimosi á bendros kompetencijos teismàdatà 1999 05 28 laikë kreipimosi teisinës gynybos data, todël padarë iðvadà,kad praleisto termino kreiptis á administraciná teismà laikotarpis yra neilgas.Termino praleidimo prieþastá – ligà – ávertino kaip svarbià prieþastá ir atnau-jino terminà paduoti skundà. Teismas taip pat ápareigojo atsakovà pakeistipareiðkëjui atleidimo ið tarnybos pagrindà ið atleidimo paèiam praðant á at-leidimà ið tarnybos suëjus nustatytam amþiui. Toká sprendimà teismas pri-ëmë motyvuodamas tuo, kad atleisti ið tarnybos suëjus nustatytam amþiuiyra darbdavio pareiga. Atsakovas, kai pareiðkëjui suëjo nustatytas amþius,jo ið tarnybos neatleido. Pareiðkëjas ir toliau dirbo, nors ir nebuvo vidaus

192

reikalø ministro sutikimo. Atsakovui netaikius ástatyminës nuostatos atleistinustatytu pagrindu, pareiðkëjas tæsë tarnybà, apribotà amþiaus cenzu, taipprisiimdamas rizikà, kad bet kuriuo metu gali bûti atleistas Statuto 43.2 punk-to pagrindu.

Kadangi atleidimas ið tarnybos pagal Statuto 43.2 punktà yra taikomasdarbdavio iniciatyva, atsakovui neparodþius tos iniciatyvos, pareiðkëjas ne-prarado teisës bûti atleistas suëjus nustatytam amþiui ir, pareiðkëjui pareika-lavus, ðià jo teisæ ágyvendinti, atsakovas turëjo já atleisti taip, kaip pareiðkëjaspraðë. Pakeitus atleidimo ið tarnybos pagrindà, teismas, vadovaudamasis1991 04 12 Vyriausybës nutarimu Nr. 127, priteisë iðeitinæ paðalpà, kurià di-dino tris kartus, nes pareiðkëjas, teismo manymu, iðtarnavo 24 metus 10 mën.

Apeliaciniu skundu atsakovas praðo panaikinti Aukðtesniojo administ-racinio teismo 2000 03 09 sprendimà ir pareiðkëjo skundà atmesti. Apeliaci-nio skundo argumentai yra ðie:

1. Teismas nepagrástai atnaujino terminà kreiptis á teismà. Pareiðkëjasdël savo ligos pobûdþio turëjo realià galimybæ laiku kreiptis á teismà. Pareið-këjas, pats bûdamas administravimo subjektas, privalëjo þinoti, kokiam teis-mui teismingas jo praðymas.

2. Pareiðkëjo teisës nebuvo paþeistos, nes pagal 1991 04 12 Vyriausy-bës nutarimu Nr. 127 patvirtintus Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitøvidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø 21 p. iðeitinë paðalpa iðmokamatik tuo atveju, kai pareigûnas atleidþiamas darbdavio iniciatyva, tuo tarpu pa-reiðkëjas savo iniciatyva kreipësi á darbdavá, praðydamas atleisti já ið tarnybossuëjus nustatytam amþiui.

3. Nepagrástas teismo teiginys, kad norint pratæsti tarnybà suëjus nusta-tytam amþiui bûtinas pareigûno sutikimas tæsti tarnybà ir vidaus reikalø mi-nistro ásakymas pratæsti tarnybà. Kokiais veiksmais vidaus reikalø ministraspratæsia tarnybà, Statute imperatyviai nenurodyta.

4. Nepagrástas teismo ápareigojimas iðmokëti pareiðkëjui ðeðiø viduti-niø mënesiniø darbo uþmokesèio dydþio iðeitinæ paðalpà, nes pareiðkëjas ið-tarnavo 8 metus ir 5 mën., o ne 24 metus 10 mën., kaip nustatyta teismo spren-dimu. Iðeitinë paðalpa turëjo bûti skaièiuojama vadovaujantis DSÁ 40 str. 2 d.,t.y. pagal darbuotojo nepertraukiamo darbo staþo toje ámonëje trukmæ.

Apeliacinis skundas ið dalies tenkintinas.Vadovaudamasis ABTÁ 21 str., teismas gali atnaujinti terminà skundui

paduoti, jeigu pripaþásta, kad jis praleistas dël svarbiø prieþasèiø. Aukðtesny-sis administracinis teismas termino praleidimo prieþastis – pareiðkëjo ligà ir

193

tà aplinkybæ, kad pradëjus nuo 1999 05 01 veikti administraciniams teismamsdar nebuvo pakankamai aiðkiai susiklosèiusi teismø praktika teismingumo klau-simais tarp bendrosios kompetencijos ir administraciniø teismø – pripaþinosvarbiomis ir atnaujino pareiðkëjui terminà skundui paduoti.

Teisëjø kolegija su ðiø prieþasèiø ávertinimu sutinka, jø ávertinimas ne-prieðtarauja CPK 61 str. nustatytoms árodymø vertinimo taisyklëms.

Policijos pareigûno atleidimo suëjus nustatytam amþiui pagrindas átei-sintas Policijos ástatymo 29 str. ir Tarnybos vidaus reikalø sistemoje statuto43.2 punkte. Ðio policijos pareigûno atleidimo ið pareigø pagrindo atsiradimàástatymas susiejo su amþiaus cenzu, kurio atsiradimas nepriklauso nei nuopareigûno, nei nuo darbdavio valios. Suëjus nustatytam amþiui, pareigûnuitarnyba turëtø pasibaigti Statuto 43.2 punkto pagrindu, jeigu vidaus reikaløministras, pareigûnui sutikus, nepratæsë jam tarnybos laiko. Atsakovas pa-reiðkëjo, jam sulaukus nustatyto amþiaus, ið tarnybos neatleido. Byloje nëraárodymø apie tai, kad vidaus reikalø ministras bûtø pareiðkëjui pratæsæs tarny-bos laikà. Esant tokioms faktinëms aplinkybëms, pareiðkëjas tæsë tarnybà irpateikë atsakovui praðymà atleisti ið tarnybos suëjus nustatytam amþiui. Atsa-kovas pareiðkëjo praðymà privalëjo patenkinti ir áforminti jo atleidimà ið tar-nybos Statuto 43.2 punkte numatytu pagrindu, nes pareiðkëjas pagal Policijosástatymà ir Statutà nustatyto amþiaus buvo sulaukæs.

Aukðtesnysis administracinis teismas, nustatydamas kompensacijos dy-dá, á iðtarnautø metø skaièiø áskaitë ir darbà, kurá pareiðkëjas dirbo iki tarny-bos kraðto apsaugos sistemoje. Su tuo negalima sutikti, nes pagal vidaus rei-kalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos, prokuratûros pareigûnø ir kariøvalstybiniø pensijø ástatymo 16 str. 4 d. 5 p. asmenims, priimtiems tarnautikraðto apsaugos sistemoje iki 1991 12 31 tarnybos laikui, pensijai skirti prily-ginama 80% iki ðio laiko turëto darbo staþo. Taigi ástatymas numato, kokiamkonkreèiam tikslui, bûtent pensijai skirti, yra prilyginamas darbo staþas, turë-tas iki tarnybos, tarnybos laikui. Taèiau ástatymo nenustatyta, kad darbo sta-þas, turëtas iki tarnybos, áskaitomas á iðtarnautø metø skaièiø, kuris reikalin-gas iðeitinei paðalpai gauti atleidus ið tarnybos. Nei Statutas, nei Vyriausybës1991 04 12 nutarimu Nr. 127 patvirtinti Socialiniø garantijø policijos ir kitøvidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatai taip pat nenumato, kad á iðtar-nautus metus, apskaièiuojant iðeitines paðalpas, kurios iðmokamos pareigû-nams atleidþiant juos ið tarnybos, bûtø áskaitomas ir kitas darbo laikas nevidaus reikalø sistemoje. Todël pareiðkëjui á iðtarnautø metø skaièiø turibûti áskaitytas tik tarnybos laikas – 8 metai 5 mënesiai (nuo 1990 11 16 iki

194

1999 05 01), ir dviejø mënesiø darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë paðalpa didi-nama pusantro karto.

Socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnø nuo-statø (1999 01 21 redakcija) 21 punkte nustatyta, kad atleidþiant pareigûnusið tarnybos darbdavio iniciatyva – suëjus nustatytam amþiui, iðmokama dvie-jø mënesiø darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë paðalpa. Atsakovas teigia, kadpareiðkëjas buvo atleistas ne darbdavio iniciatyva, o jam paèiam praðant at-leisti ið tarnybos suëjus amþiui, todël jam nepriklauso iðmokëti iðeitinæ paðal-pà. Su ðiais atsakovo argumentais negalima sutikti. Kaip jau buvo minëta,atleidimo ið tarnybos pagrindà suëjus nustatytam amþiui ástatymas susiejo suobjektyviu kriterijumi – amþiaus cenzu, kurio atsiradimas nepriklauso nei nuopareigûno, nei nuo darbdavio valios.

Todël negalima skirstyti pareigûnø, kurie ið tarnybos atleidþiami suëjusnustatytam amþiui, á atleistus darbdavio iniciatyva ir atleistus jiems patiemspraðant ir taip suskirsèius vieniems iðmokëti iðeitinæ paðalpà, o kitiems – ne.Toks suskirstymas ir ið to iðplaukianèios pasekmës paþeidþia asmenø lygiasteises ástatymui (Konstitucijos 29 str.), nes teisës aktai, (Policijos ástatymas,Tarnybos vidaus reikalø sistemoje Statutas), reglamentuojantys pareigûnø at-leidimà ið tarnybos, neskirsto pareigûnø atleidimo ið tarnybos pagrindo su-ëjus nustatytam amþiui darbdavio iniciatyva ir suëjus nustatytam amþiui jiemspatiems praðant. Ástatymas áteisina visiems pareigûnams, sulaukusiems nusta-tyto amþiaus, lygias teises – tà patá atleidimo ið tarnybos pagrindà suëjus nu-statytam amþiui – ir nenumato kitø kriterijø.

Remiantis iðdëstytais argumentais, apeliacinis skundas ið dalies tenkin-tinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dël iðeitinës paðalpospriteisimo keièiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str. 1 d. 3 p., teisëjøkolegija

n u t a r ë :

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. kovo 9 d. sprendimà pa-keisti. Priteistà ið Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalø mi-nisterijos Romualdo Blecherto naudai 26 544 Lt iðeitinæ paðalpà sumaþintiiki 13 272 Lt. Kità sprendimo dalá palikti nepakeistà.

195

1.3.2.3. Dël drausminës nuobaudos – atleidimo ið tarnybosprokuratûroje uþ netinkamà, aplaidø pareigø atlikimà

tiriant baudþiamàsias bylas

Teismui konstatavus, jog tuos paèius faktinius santykius reglamentuo-janèios teisës normos sukuria kolizinæ situacijà, taikytinas principas lexposterior derogat legi priori.

Praneðëjas V. Kaþys Administracinë byla Nr. 3A–116/2000Teisëjas R. Pilièiauskas

NUTARTIS



teisëjø: J. Baðkio, G. Kryþevièiaus, K. Lapinsko, D. Milaðienës,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,dalyvaujant pareiðkëjui R. Lilui, pareiðkëjo atstovui advokatui P. Jego-

rovui, atsakovo atstovams L. Mieþënui, O. Rojutei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pa-

gal pareiðkëjo Rièardo Lilo apeliaciná skundà dël Aukðtesniojo administraci-nio teismo 2000 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiðkëjoskundas dël 1999 04 16 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ásakymoNr. 224–K ir 1999 07 02 generalinio prokuroro pavaduotojo ásakymo Nr. 363–K pripaþinimo neteisëtais,

n u s t a t ë :

1999 04 16 generalinio prokuroro ásakymu Nr. 224–K pareiðkëjuiR. Lilui uþ pakartotiná, ðiurkðtø ir tæstiná tarnybinës drausmës paþeidimà, pa-sireiðkusá netinkamu, nerûpestingu ir aplaidþiu tarnybiniø pareigø atlikimutiriant baudþiamàjà bylà Nr. 20–2–110–98, paskirta drausminë nuobauda –atleidimas ið tarnybos prokuratûroje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikosprokuratûroje statuto 33 str. 20 p. 1999 07 02 generalinio prokuroro pavaduo-

196

tojo ásakymu Nr. 363–K ið dalies buvo pakeistas 1999 04 16 generalinio proku-roro ásakymas Nr. 224–K, atleidimo ið tarnybos datà perkeliant ið 1999 04 16 á1999 05 22 dël R. Lilo nedarbingumo.

Pareiðkëjas kreipësi á Aukðtesnájá administraciná teismà, praðydamas pri-paþinti drausminës nuobaudos – atleidimo ið tarnybos paskyrimà neteisëtu,pakeisti atleidimo ið tarnybos pagrindà á Tarnybos Lietuvos Respublikos pro-kuratûroje statuto 33 str. 2 d., t.y. paties praðymu, priteisti ið Generalinës pro-kuratûros 12 vidutiniø mënesiniø darbo uþmokesèiø dydþio kompensacijà –33 914,16 Lt, taip pat iðlaidas uþ advokato pagalbà – 600 Lt ir iðlaidas uþbylos dokumentø kopijas – 110 Lt. Pareiðkëjas teigë neatpaþinto asmens nu-þudymo bylà tyræs tinkamai, tyrimo nevilkinæs, ið bylà tikrinusiø prokuratûrospareigûnø jokiø pastabø dël tyrimo eigos ir kokybës negavæs. Kiek ði bylasusijusi su R. Mikutavièiaus dingimo ir vagystës ið jo buto byla, turëjo domë-tis pastaràjà bylà tyræ Kauno apygardos prokuratûros pareigûnai. Be to, ka-dangi pareiðkëjas nebuvo tardytojas, nuþudymo bylø tyrimas neáëjo á tiesiogi-nes jo pareigas.

Aukðtesnysis administracinis teismas pareiðkëjo skundà atmetë. Iðtyræspareiðkëjo tirtos baudþiamosios bylos procesinius dokumentus, teismas kon-statavo, kad jie patvirtina 1999 04 16 generalinio prokuroro ásakymo Nr. 224–Kiðvadà, jog pareiðkëjas paþeidë BPK 18 str. reikalavimus, t.y. neatliko bau-dþiamosios bylos tyrimo visapusiðkai, iðsamiai ir objektyviai. Baudþiamøjøbylø tyrimo metodika yra þinoma visiems aukðtàjá iðsilavinimà turintiems tei-sininkams – pirminiø duomenø pagrindu keliamos versijos ir jos tikrinamosrenkant árodymus, patvirtinant ar paneigiant jas. Pareiðkëjas neiðtyrë visø ga-limø versijø, iðtyræs tik vienà versijà, paþeisdamas BPK 218 str. reikalavimus,baudþiamàjà bylà sustabdë. Teismas iðaiðkino, kad Prokuratûros ástatymo27 str. 2 d. suteikia teisæ prokurorui atlikti tardymà bet kokioje byloje, o BPK143 str., nustatantis baudþiamøjø bylø tardyminá priklausomumà, nespren-dþia klausimo, koks konkretus prokuratûros pareigûnas turi teisæ tirti bau-dþiamàsias bylas. Ðiuo pagrindu pareiðkëjo argumentas, kad nuþudymo byløtyrimas neáëjo á jo tiesiogines pareigas, atmestas. Atsiþvelgdamas á tai, kad1998 12 30 ásakymu Nr. 586–K uþ analogiðkus tarnybinës drausmës paþeidi-mus pareiðkëjui buvo skirta drausminë nuobauda – papeikimas, ir 1999 04 16ásakymo Nr. 224–K priëmimo metu ði nuobauda buvo galiojanti, teismas pa-darë iðvadà, kad pareiðkëjui paskirta drausminë nuobauda – atleidimas ið tar-nybos – nëra per grieþta. Drausminiø nuobaudø skyrimo terminai pagal Tar-nybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statuto 60 str. nebuvo paþeisti. Ið to

197

iðplaukia iðvada, kad 1999 04 16 ásakymas Nr. 224–K dël pareiðkëjo atleidi-mo ið tarnybos teisëtas. Kadangi pareiðkëjas iki 1999 05 21 buvo nedarbin-gas, 1999 07 02 ásakymas Nr. 336–K dël atleidimo ið tarnybos datos perkëli-mo taip pat teisëtas.

Apeliaciniame skunde pareiðkëjas nurodo, kad Aukðtesniojo administ-racinio teismo sprendimas neteisëtas ir nepagrástas. Teismo iðvada, kad ne-paþeisti drausminës nuobaudos skyrimo terminai, nepagrásta. Kauno m.apylinkës prokuratûros vadovams buvo þinoma bylos tyrimo eiga, taip pat ir1998 11 19 nutarimas sustabdyti parengtiná tardymà baudþiamojoje byloje,todël vieno mënesio drausminës nuobaudos skyrimo terminas skaièiuotinasnuo 1998 11 19. Neanalizuodamas, kodël paskirta drausminë nuobauda nëraper grieþta, teismas paþeidë DÁK 163 str. 2 d. reikalavimus. Teismas neatsi-þvelgë á Kauno m. apylinkës prokuratûros Nusikaltimø ekonomikai ir valdy-mo tvarkai skyriaus nuostatus bei tardytojo ir prokuroro sàvokø skirtumus irneteisingai iðaiðkino BPK 143 str. 1 d. Tarp pareiðkëjo veiksmø ir to fakto,kad nuþudymas nebuvo laiku iðaiðkintas ir R. Mikutavièius buvo palaidotaskaip neatpaþintas asmuo, nëra prieþastinio ryðio. Teismas neatsiþvelgë á tai,kad versijà, jog nuþudytasis asmuo gali bûti R. Mikutavièius, iðeliminavo teis-mo medicinos eksperto iðvada. Teismo iðvada, kad pareiðkëjas nekvalifikuo-tai atliko tardymo veiksmus, neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø. Kaip matytiið ekspertiziø duomenø, objektyviai nebuvo ámanoma nustatyti nuþudytojoakiø, plaukø spalvos, paimti pirðtø antspaudø, o papildomø liudytojø apklau-sa nebûtø turëjusi jokios reikðmës. Atmesdamas pareiðkëjo praðymà sustab-dyti nagrinëjamà bylà iki bus iðnagrinëta baudþiamoji byla Nr. 09–2–007–99,galinti turëti prejudicinës reikðmës ðiai bylai, neiðreikalaudamas palyginimuianalogiðkø sustabdytø neatpaþintø asmenø nuþudymo bylø, apklausdamas liu-dytojus apie pareiðkëjo tirtà bylà, prieð tai jos neiðreikalavæs ir su ja nesusipa-þinæs, teismas padarë procesinius paþeidimus. Teismo sprendime neiðanali-zuoti ir neávertinti pareiðkëjui naudingi liudytojø parodymai, raðytiniai árody-mai, prijungtos baudþiamosios bylos medþiaga, neaptarti visi pareiðkëjo skundobei skundo patikslinimo ir papildymo argumentai. Visapusiðkai, iðsamiai irobjektyviai neávertinæs visø árodymø, teismas paþeidë CPK 65 str., 215 str.,222 str. 3 d. 3 p., 4 d. 3 p. reikalavimus. Be to, 2000 02 25 teisëjas R. Pili-èiauskas dalyvavo nagrinëjant Lietuvos pilieèiø aljanso skundà dël Vyriau-siosios rinkimø komisijos veiksmø ir, kolegijai paskelbus pertraukà, ið esmësnagrinëjo ðià bylà. Tokiais veiksmais buvo paþeistas teisminio nagrinëjimonepertraukiamumo principas (CPK 168 str. 3, 4 d., ABTÁ 49 str. 3 d.).

198

Taip pat pareiðkëjas nurodo, kad, jo nuomone, bylà turëjo nagrinëti ben-drosios kompetencijos teismas, nes Tarnybos Lietuvos Respublikos prokura-tûroje statutas numato, kad ginèai dël atleidimo ið tarnybos prokuratûroje spren-dþiami Vilniaus apygardos teisme. Jis praðo panaikinti Aukðtesniojo admi-nistracinio teismo 2000 03 02 sprendimà ir perduoti bylà ið naujo nagrinëtiVilniaus apygardos teismui.

Apeliacinis skundas atmetamas.Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratûroje statuto 38 str. nurodyta,

kad ginèai dël atleidimo ið tarnybos sprendþiami apygardos teisme. Tarny-bos prokuratûroje statutas priimtas 1995 01 31, kai Lietuvos Respublikojedar nebuvo ásteigti administraciniai teismai. Nors Valstybës tarnybos ástaty-mas nereglamentuoja prokurorø veiklos, taèiau prokurorai taip pat yra valsty-bës tarnautojai, kuriø veiklà reglamentuoja specialûs Valstybës tarnybos ásta-tymo atþvilgiu ástatymai – Prokuratûros ástatymas ir Tarnybos prokuratûrojestatutas.

1999 01 14 priëmus Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teise-nos ástatymà, buvo ásteigti specialûs administraciniai teismai, nagrinëjantysginèus, kylanèius ið administraciniø teisiniø santykiø. Ðis ástatymas nustato,kad bylas dël valstybës tarnautojø praðymø, susijusiø su tarnybos santykiais,áskaitant atleidimà ið pareigø bei drausminio poveikio priemoniø taikymà, nag-rinëja administraciniai teismai (4 str. 5 d.), kai viena ið ginèo ðaliø yra centri-në administravimo institucija, ástaiga ar tarnyba (ðiuo atveju Generalinë pro-kuratûra prie Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo), bylas, kaip pirmosios instan-cijos teismas, nagrinëja Aukðtesnysis administracinis teismas (7 str. 2 d. 3 p.).Ginèas ðioje byloje kyla ið vieðojo administravimo subjekto Generalinës pro-kuratûros prie Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo vidinio administravimo veik-los. Administraciniø bylø teisenos ástatymas priimtas vëliau uþ Tarnybosprokuratûroje statutà. Esant normø kolizijai, galioja principas lex posteriorderogat legi priori, todël ðiuo atveju taikomos Administraciniø bylø teisenosástatymo normos.

Byla teisminga ne Vilniaus apygardos teismui, o Aukðtesniajam admi-nistraciniam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos prokuratûros ástatymo 27 str. 2 d. nustatyta, kadprokuroras gali atlikti tardymà dël bet kokio nusikaltimo. Nors pareiðkëjasdirbo Kauno m. apylinkës prokuratûros Nusikaltimø ekonomikai ir valdymotvarkai skyriuje, jis apylinkës prokuratûros vyriausiojo prokuroro pavaduoto-jo nurodymu privalëjo tirti ir nuþudymo bylà. Ástatymai nereguliuoja, kurio

199

skyriaus prokuroras turi atlikti parengtiná tyrimà konkreèioje byloje. Atlikda-mas parengtiná tyrimà, prokuroras turi visus tardytojo ágaliojimus. Jis visussprendimus dël tardymo krypties ir dël tardymo veiksmø atlikimo priima sa-varankiðkai ir visiðkai atsako uþ tai, kad tie veiksmai bûtø teisëti ir atliktilaiku (BPK 48 str.). Pareiðkëjas, atlikdamas parengtiná tyrimà baudþiamojojebyloje Nr. 20–2–110–98, privalëjo imtis visø ástatymo numatytø priemoniø,kad bûtø visapusiðkai, iðsamiai ir objektyviai iðtirtos visos bylos aplinkybës(BPK 18 str.). Pareigûnas, atliekantis parengtiná tyrimà, privalo ne tik forma-liai atlikti baudþiamojo proceso ástatymo numatytus veiksmus, bet ir tø tardy-mo veiksmø metu iðaiðkinti faktines bylos aplinkybes, surinkti árodymus. Pa-reiðkëjas buvo atsakingas uþ tai, kad jo tiriamojoje baudþiamojoje byloje ne-buvo nustatyta nuþudytojo asmens asmenybë. Pareiðkëjo atsakomybës nepa-naikina tos aplinkybës, kad teismo medicinos ekspertizës iðvados nebuvo tei-singos, kad aukðtesni prokurorai tinkamai nekontroliavo bylos tyrimo ar kadbyloje nebuvo jokiø duomenø, jog nuþudytasis galëtø bûti kunigas R .Mikuta-vièius. Pareiðkëjas turëjo ástatyme numatytà teisæ ir pareigà, esant neiðsamiaiar nepagrástai eksperto iðvadai, skirti papildomà arba pakartotinæ ekspertizæ(BPK 85, 217 str. str.). Bûtent pareiðkëjas ir privalëjo byloje surinkti árody-mus, kurie leistø pasirinkti teisingà tyrimo versijà. Aukðtesniø prokurorø ne-tinkamas bylos kontroliavimas uþtraukë jiems drausminæ atsakomybæ, taèiautai nepaðalina ir pareiðkëjo atsakomybës, nes ne ekspertai, aukðtesnis proku-roras, o bûtent pareiðkëjas, kaip parengtiná tardymà atliekantis pareigûnas,buvo atsakingas uþ baudþiamosios bylos Nr. 20–2–110–98 parengtinio tyri-mo rezultatà.

Nepagrástas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas, atleisdamaspareiðkëjà ið tarnybos, paþeidë Tarnybos prokuratûroje statuto 60 str. nusta-tytà terminà skirti drausminæ nuobaudà. Tai, kad pareiðkëjo R. Lilo veikojeyra tarnybinës drausmës paþeidimo sudëtis, paaiðkëjo atlikus tarnybiná patik-rinimà – 1999 04 09. Drausminë nuobauda pareiðkëjui skirta greièiau nei permënesá – 1999 04 16. Nepaþeistas ir 6 mënesiø nuo nusiþengimo padarymodienos terminas, nes pareiðkëjui inkriminuotas paþeidimas yra tæstinio pobû-dþio, truko visà laikà, kol baudþiamoji byla Nr. 20–2–110–98 buvo pareiðkë-jo R. Lilo þinioje (baudþiamoji byla Nr. 20–2–110–98 sustabdyta 98 11 19).

Kadangi pareiðkëjui per paskutinius 12 mënesiø jau buvo taikyta draus-minë nuobauda (papeikimas), atsakovas turëjo teisæ uþ padarytà tarnybinësdrausmës paþeidimà, kaip nurodyta generalinio prokuroro 99 04 16 ásaky-me Nr. 224–K, taikyti grieþèiausià drausminæ nuobaudà, nurodytà Tarnybos

200

prokuratûroje statuto 56 str., – atleidimà ið tarnybos (Tarnybos prokuratûrojestatuto 33 str. 20 p.).

Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde iðvardytø proceso ástatymøpaþeidimø pirmosios instancijos teismas nepadarë. 2000 02 25 teismas nagri-nëjo administracinæ bylà pagal Lietuvos pilieèiø aljanso skundà dël Vyriau-siosios rinkimø komisijos veiksmø ir atidëjo sprendimo priëmimà ir paskelbi-mà. Kol buvo rengiamas sprendimas, vienas ið tos paèios kolegijos teisëjøiðnagrinëjo bylà pagal pareiðkëjo R. Lilo praðymà. Lietuvos CPK 168 str.,2201 str., ABTÁ 49 str. 2 d. reikalavimai nebuvo paþeisti, nes, atidëjus spren-dimo priëmimà ir paskelbimà, kol sprendimas rengiamas, teisëjas gali nagri-nëti bylas (CPK 2201 str., ABTÁ 49 str. 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijosteismas, nagrinëdamas bylà nepatenkino pareiðkëjo praðymø (papildomai ap-klausti liudytojus, iðreikalauti ið atsakovo bylas, nesusijusias su nagrinëjamabyla), nelaikytina proceso ástatymø paþeidimu. Teismas iðsamiai, visapusið-kai ir objektyviai iðnagrinëjo bylos aplinkybes, sprendime savo iðvadas pa-grindë teismo posëdyje iðnagrinëtais árodymais, Lietuvos CPK 65, 215, 222straipsniø reikalavimai nebuvo paþeisti. Pirmosios instancijos teismo spren-dimas teisëtas ir pagrástas.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi, ABTÁ 63 str., CPK 336 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ë :

Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 03 02 sprendimà palikti ne-pakeistà, pareiðkëjo R. Lilo apeliaciná skundà atmesti.

1.3.2.4. Dël bylø pagal paslaugø valstybës tarnautojø skundusdël tarnybos santykiø teismingumo

Vieðojo administravimo ágaliojimus turi tik vieðojo administravimovalstybës tarnautojø grupë, o paslaugø valstybës tarnautojai nepriklauso-mai nuo to, kokiam ðios grupës pogrupiui jie priskiriami (ástaigø vadovø,vieðøjø paslaugø tarnautojø ar tarnautojø, atliekanèiø ûkines ar techninesfunkcijas), tokiø ágaliojimø neturi, todël tarnybiniai ginèai, kai viena ginèoðaliø yra paslaugø valstybës tarnautojas, t.y. tarnautojas, neturintis vieðo-jo administravimo ágaliojimø, pagal Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo redakcijos Nr. VIII–1927 15 str. 1 d. 5 p. yra neteis-mingi administraciniams teismams.

201

Praneðëjas G. Kryþevièius Administracinë byla Nr. AS7–76/2001Teisëja N. Ðidagienë

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko Gintaro Kryþevièiaus,

teisëjø Birutës Janavièiûtës ir Rièardo Pilièiausko,teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo pareiðkëjos D. Vait-

kûnienës atskiràjá skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo2000 m. spalio 16 d. nutarties.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja D. Vaitkûnienë kreipësi á Vilniaus apygardos administracináteismà su skundu atsakovui Policijos departamento prie Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalø ministerijos Mokymo centro Trakø filialui dël 3035,62 Ltdarbo uþmokesèio ir 787,04 Lt delspinigiø priteisimo.

Pareiðkëja skunde nurodë, kad pas atsakovà dirba nuo 1994 m. geguþës4 d. vyriausiàja virëja. Pagal 1999 m. sausio 21 d. ásakymu Nr. 20 patvirtintàetatø sàraðà ir darbo uþmokesèio koeficientà su pareiðkëja buvo pasiraðytadarbo sutartis ir nustatytas 525,00 Lt mënesinis darbo uþmokestis. Taèiau at-sakovas nuo 1999 m. gruodþio mën. nemokëjo arba mokëjo dalá darbo uþ-mokesèio. Tokiu bûdu uþ laikotarpá nuo 1999 m. gruodþio 1 d. iki 2000 m.spalio 1 d. jai nebuvo sumokëta 3035,62 Lt darbo uþmokesèio ir 787,04 Ltdelspinigiø.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2000 m. spalio 16 d. nutar-timi atsisakë priimti pareiðkëjos skundà ir já gràþino pareiðkëjai.

Teismas nutartyje nurodë, kad Mokymo centras, kuriame dirba pareið-këja, yra profesinio mokymo ástaiga, jos pagrindinë veiklos rûðis yra suaugu-siøjø profesinis mokymas. Ði ástaiga priskirtina prie vieðøjø ástaigø, kuriødarbuotojai vieðojo administravimo funkcijø neatlieka. Lietuvos Respubli-kos valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 3 d. 9 p. nustato, kad ðis ástatymas vie-ðøjø ástaigø darbuotojams netaikomas. Todël, vadovaujantis Lietuvos Res-

202

publikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 4 str. 1 d. 9 p., pareiðkëjosskundas administraciniam teismui neteismingas.

Teismas pareiðkëjai nurodë, kad jai taikytini darbo teisinius santykiusreglamentuojantys ástatymai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo ginèø nagri-nëjimo ástatymà ji turi teisæ su reikalavimu dël darbo uþmokesèio ir delspini-giø iðmokëjimo kreiptis á darbdavá tiesioginiø derybø, o ðio reikalavimo nepa-tenkinus, kreiptis su praðymu á darbdavá dël komisijos darbo ginèui nagrinëtisudarymo. Komisijos neigiamà sprendimà pareiðkëja galëtø skøsti bendro-sios kompetencijos teismui pagal atsakovo buveinæ.

Pareiðkëja atskiruoju skundu dël Vilniaus apygardos administracinio teis-mo 2000 m. spalio 16 d. nutarties praðo panaikinti ðià nutartá ir skundo pri-ëmimo klausimà perduoti ið naujo spræsti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pareiðkëja nurodë, kad teismas netinkamai iðaiðki-no ir taikë CPK 150 str. 2 d. 6 p. ir Valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 3 d. 9 p.Teismas be pakankamo pagrindo pripaþino, kad atsakovas yra vieðoji ástaigair pareiðkëjai netaikomas Valstybës tarnybos ástatymas. Policijos departamentoprie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos Mokymo centro Trakøfilialas nëra vieðoji ástaiga, nes pagal Vieðøjø ástaigø ástatymo 1 str. 2 d. Vie-ðøjø ástaigø ástatymas jam netaikomas.

Atsakovas – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidausreikalø ministerijos Mokymo centro Trakø filialas apeliacinës instancijos teis-mui pateikë atsiliepimà á pareiðkëjos atskiràjá skundà, kuriame paaiðkino,kad PD prie VRM Mokymo centro Trakø filialas yra ne vieðoji, o biudþeti-në ástaiga, áregistruota kaip ðvietimo ástaiga (registravimo paþymëjimas MNr. 000218). Atsakovas su pareiðkëjos atskiruoju skundu sutinka, praðo pa-naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. spalio 16 d. nu-tartá ir gràþinti skundà ðiam teismui nagrinëti ið naujo.

Apeliacinës instancijos teismui atsakovas pateikë Policijos departamentoprie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos Mokymo centro Trakøfilialo nuostatus ir áregistravimo paþymëjimà.

Teisëjø kolegija


Pareiðkëjos atskirasis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos administ-racinio teismo 2000 m. spalio 16 d. nutarties rezoliucinë dalis paliekama ne-pakeista, ðia apeliacinës instancijos teismo nutartimi pakeièiant pirmosios ins-tancijos teismo nutarties motyvus dël atsisakymo priimti skundà.

203

Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai pakeièiami dël padarytøiðvadø nepagrástumo vertinant atsakovo teisiná statusà.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiðkëjos skundas yraneteismingas administraciniams teismams, kadangi atsakovas yra priskirtinasprie vieðøjø ástaigø, kuriø darbuotojams Valstybës tarnybos ástatymas netaiko-mas.

Lietuvos Respublikos vieðøjø ástaigø ástatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kadðis ástatymas netaikomas valstybës ir savivaldybiø biudþetinëms vieðosiomsástaigoms. Todël nustatant atsakovo, kaip ástaigos, statusà, bûtina nustatyti, arði ástaiga priskirtina biudþetinëms ar vieðosioms ástaigoms. Sprendþiant ðá klau-simà, turi bûti vadovaujamasi ðiø ástaigø veiklà reglamentuojanèiais ástaty-mais ir atsakovo nuostatais.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø minis-terijos Mokymo centro Trakø filialo nuostatai (toliau – Nuostatai) buvo pa-tvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø mi-nisterijos Mokymo centro 1999 m. birþelio 29 d. ásakymu Nr. 19. Ðis ásaky-mas buvo pridëtas prie pareiðkëjos skundo, taèiau jo 1 priedas (nuostatai) ne-buvo pridëti ir pirmosios instancijos teismas jø neiðsireikalavo spræsdamaspareiðkëjos skundo priëmimo klausimà. Nuostatus apeliacinës instancijos teis-mui pateikë atsakovas kartu su atsiliepimu á pareiðkëjos atskiràjá skundà. Nuo-statø 1 p. nurodyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikosvidaus reikalø ministerijos Mokymo centro Trakø filialas yra savarankiðkasPolicijos departamento Mokymo centro struktûrinis padalinys, organizuojan-tis ir vykdantis policijos pareigûnø profesiná mokymà bei kvalifikacijos këli-mà. Atsakovo steigëjas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerija(Nuostatø 2 p.), jis finansuojamas ið Lietuvos Respublikos biudþeto ir ið da-lies ið specialiøjø nebiudþetiniø lëðø (Nuostatø 11 p.). Taip pat atsakovas pa-teikë Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø minis-terijos Mokymo centro Trakø filialo áregistravimo paþymëjimo M Nr. 000218nuoraðà, kuriame nurodyta, kad Ðvietimo ir mokslo ministerija áregistravo ðvie-timo ástaigà – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reika-lø ministerijos Mokymo centro Trakø filialà.

Lietuvos Respublikos biudþetiniø ástaigø ástatymo 2 str. nustatyta, kadbiudþetinë ástaiga yra valstybës arba savivaldybës institucija, steigiama ástaty-mø nustatyta tvarka, visiðkai ar ið dalies iðlaikoma ið valstybës biudþeto ir taipávardyta steigimo akte bei nuostatuose.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad ðvieti-mo ástaiga – nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir orga-

204

nizuojanti ugdymo, mokymo arba saviðvietos procesà pagal atitinkamas pro-gramas. To paties ástatymo 10 str. 2 d. nustatyta, kad valstybines ðvietimoástaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali ministerijos Ðvietimo ir moksloministerijos raðtiðku sutikimu. 35 str. 20 p. numatyta Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos funkcija organizuoti ðvietimo ástaigø registravimà Vyriausybës nu-statyta tvarka.

Ið nurodytø atsakovo Nuostatø punktø ir ástatymuose átvirtintø teisësnormø darytina iðvada, kad atsakovas yra ne vieðoji, o biudþetinë ðvietimoástaiga: finansuojama ið valstybës biudþeto, ásteigta Vidaus reikalø ministeri-jos, vykdanti ir organizuojanti suaugusiøjø profesiná mokymà, áregistruota Ðvie-timo ir mokslo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. ba-landþio 14 d. nutarimu Nr. 448 „Dël valstybës registrø nuostatø patvirtinimo”patvirtintø Ðvietimo ástaigø bei mokslo ir studijø institucijø valstybinio re-gistro nuostatø nustatyta tvarka. Ðie atsakovo statusà apibrëþiantys poþymiaiatitinka Lietuvos Respublikos biudþetiniø ástaigø ástatymo 2 str., Lietuvos Res-publikos ðvietimo ástatymo 2 str. 3 d., 10 str. 2 d., 35 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymo 2 str. 2 d. apibrëþta,kad valstybës tarnautojas yra fizinis asmuo, ágijæs ðio ir kitø ástatymø nustaty-tà valstybës tarnautojo statusà ir valstybës institucijose ar ástaigose atliekantisvieðojo administravimo, ûkines ir technines funkcijas arba teikiantis vieðàsiaspaslaugas visuomenei. Subjektus, kuriems netaikomas Valstybës tarnybos ásta-tymas, nustato 4 str. 3 d., kurioje nenurodyti valstybiniø ðvietimo ástaigø tar-nautojai, todël jiems taikomas Valstybës tarnybos ástatymas. Remiantis iðdës-tytais motyvais, kad atsakovas yra ne vieðoji, o valstybinë ðvietimo ástaiga,bei nurodytomis Valstybës tarnybos ástatymo nuostatomis, darytina iðvada,jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministe-rijos Mokymo centro Trakø filialo darbuotojai yra valstybës tarnautojai, ku-riems taikomas Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties priëmimo metu galiojo LietuvosRespublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo redakcija Nr. VIII–1029,kurios 4 str. 5 p. buvo nustatyta, kad administraciniø teismø kompetencijaipriskirtinos bylos pagal valstybës ir savivaldybiø tarnautojø praðymus, susi-jusius su tarnybos santykiais.

Pagal minëtà ABTÁ redakcijà pareiðkëjos skundas buvo teismingas ad-ministraciniams teismams, todël Vilniaus apygardos administracinis teismas2000 m. spalio 16 d. nutartimi nepagrástai atsisakë priimti pareiðkëjos skun-dà, kaip neteismingà administraciniams teismams.

205

Nuo 2001 m. sausio 1 d. ásigaliojo nauja Lietuvos Respublikos admi-nistraciniø bylø teisenos ástatymo redakcija Nr. VIII–1927, kurios 15 str. 1 d.5 p. nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinëja bylas dël tarnybiniø gin-èø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas, turintisvieðojo administravimo ágaliojimø.

Todël po minëtos ABTÁ redakcijos ásigaliojimo sprendþiant pareiðkëjosskundo teismingumo klausimà, turi bûti nustatyta, ar pareiðkëja yra valstybëstarnautoja, turinti vieðojo administravimo ágaliojimø.

Vieðasis administravimas pagal Valstybës tarnybos ástatymà yra ásta-tymø ir kitø teisës aktø reglamentuojama valstybës ir vietos savivaldos ins-titucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla, skirta valstybësar savivaldybës institucijø aktams ágyvendinti bei numatytoms vieðosiomspaslaugoms administruoti (ástatymo 2 str. 5 d.). Tokia vieðojo administravi-mo sàvoka átvirtinta ir Lietuvos Respublikos vieðojo administravimo ástaty-mo 3 str. 1 d.

Vieðasis administravimas pagal administraciniø bylø teisenos ástatymàyra ástatymø ir kitø teisës aktø reglamentuojama valstybës ir vietos savivaldosinstitucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla, skirta valsty-bës ir savivaldybës institucijø aktams ágyvendinti bei numatytoms vieðosiomspaslaugoms administruoti ir teikti (2 str. 1 d.).

Taigi ðiuose ástatymuose vieðojo administravimo sampratos turinys nëraidentiðkas – skiriasi veiklos vieðøjø paslaugø srityje vertinimas. Valstybës tar-nybos ástatyme ir Vieðojo administravimo ástatyme vieðasis administravimasapima tik vieðøjø paslaugø administravimo veiksmus, ABTÁ – ir jø teikimà.

Pagal ABTÁ nustatytà vieðojo administravimo sampratà, t.y. á vieðojoadministravimo veiklà átraukiant ir vieðøjø paslaugø teikimà, bei Valstybëstarnybos ástatymo 2 str. 15 d. ir 6 str. 3 d. normas, pagal kurias paslaugø vals-tybës tarnautoju yra suprantamas valstybës tarnautojas, dirbantis valstybësinstitucijoje, ástaigoje ar savivaldybëje ir atliekantis ûkines ar technines funk-cijas arba teikiantis vieðàsias paslaugas visuomenei, ir pagal savo funkcijøpobûdá paslaugø tarnautojai suskirstomi á ástaigø vadovus, vieðøjø paslaugøtarnautojus ir tarnautojus, atliekanèius ûkines ar technines funkcijas, valsty-bës tarnautojai, teikiantys vieðàsias paslaugas visuomenei, patektø á valstybëstarnautojø, turinèiø vieðojo administravimo ágaliojimus, kategorijà.

Taèiau ABTÁ 2 str. 4 d. 2 pastraipoje nurodyta pastaba, kad tarnautojøklasifikavimà pagal jiems suteiktus administracinius ágaliojimus nustato ir jøadministraciná subjektiðkumà apibrëþia valstybës tarnybà reglamentuojantys

206

ar kiti specialûs ástatymai. Taigi ABTÁ, kuriuo vadovaujasi administraciniaiteismai, nagrinëdami bylas (ástatymo 1 str. 2 d.), minëtø teisiniø santykiø re-guliavimo atveju nukreipia á Valstybës tarnybos ástatymà, taip nustatydamaskompleksiná teisiniø santykiø reglamentavimà, pasireiðkiantá tuo, kad, spren-dþiant tarnautojø priskyrimo valstybës tarnautojø grupëms ir pogrupiams klau-simus, turi bûti vadovaujamasi Valstybës tarnybos ástatymo nuostatomis, oremiantis ðiuo priskyrimu nustatant valstybës tarnautojo skundo, susijusio sutarnybos santykiais, teismingumà, turi bûti vadovaujamasi ABTÁ.

Valstybës tarnybos ástatymo 6 str. 1 d. nustatytos dvi valstybës tarnauto-jø grupës: vieðojo administravimo valstybës tarnautojai ir paslaugø valstybëstarnautojai, kuriø atskyrimo pagrindas yra jø ágalinimai: vieðojo administra-vimo valstybës tarnautojai atlieka vieðojo administravimo funkcijas (ástaty-mo 2 str. 6 d.), t.y. vykdomoji veikla, skirta valstybës ar vietos savivaldosinstitucijø aktams ágyvendinti bei numatytoms vieðosioms paslaugoms admi-nistruoti (ástatymo 2 str. 5 d.), o paslaugø valstybës tarnautojai atlieka ne vie-ðojo administravimo funkcijas, o ûkines ar technines funkcijas arba teikia vie-ðàsias paslaugas visuomenei.

Minëtø teisës aktø normø sisteminio taikymo pagrindu konstatuojama,kad vieðojo administravimo ágaliojimus turi tik vieðojo administravimo vals-tybës tarnautojø grupë, o paslaugø valstybës tarnautojai nepriklausomai nuoto, kokiam ðios grupës pogrupiui jie priskiriami (ástaigø vadovø, vieðøjø pa-slaugø tarnautojø ar tarnautojø, atliekanèiø ûkines ar technines funkcijas), to-kiø ágaliojimø neturi, todël tarnybiniai ginèai, kai viena ið ginèo ðaliø yra pa-slaugø valstybës tarnautojas, t.y. neturintis vieðojo administravimo ágalioji-mø, pagal Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo re-dakcijos Nr. VIII–1927 15 str. 1 d. 5 p. yra neteismingi administraciniamsteismams.

Atsakovas priskirtinas vieðàsias (ðvietimo) paslaugas teikianèioms ástai-goms.

Pareiðkëja, dirbanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikosvidaus reikalø ministerijos Mokymo centro Trakø filiale (vieðàsias paslaugasteikianèioje ástaigoje), yra paslaugø valstybës tarnautoja, todël jos skundasyra neteismingas administraciniams teismams.

Todël skundþiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinëdalis dël atsisakymo priimti pareiðkëjos skundà paliktina nepakeista, pakei-èiant nutarties motyvus ðioje apeliacinës instancijos teismo nutartyje iðdësty-tais motyvais.

207

Ginèui tarp pareiðkëjos ir atsakovo taikytini darbo teisinius santykiusreglamentuojantys ástatymai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo ginèø nagri-nëjimo ástatymo 12 str. darbuotojas, suþinojæs apie savo teisiø paþeidimà, turiteisæ su praðymu kreiptis á darbdavá tarp jø kilusiam nesutarimui iðspræsti tie-sioginëse derybose. Darbdaviui atsisakius ar vengiant priimti darbuotojo pra-ðymà dël paþeistø teisiø atkûrimo ir já uþregistruoti, priëmus darbuotojo ne-tenkinantá sprendimà arba nepriëmus jokio sprendimo, kyla darbo ginèas(14 str. 3 d.). Dël darbo ginèo nagrinëjimo darbuotojas gali kreiptis su praðy-mu á darbdavá dël komisijos darbo ginèui nagrinëti sudarymo (15 str.). Ðioástatymo 19 str. nustato, kad komisija yra privaloma ikiteisminë instancijanagrinëti darbo ginèams, kilusiems ið darbo santykiø tarp darbuotojo ir darb-davio, iðskyrus ginèus, kurie pagal ðá ástatymà turi bûti nagrinëjami tiesiogiaiteisme. Ginèas dël darbo uþmokesèio neiðmokëjimo bei delspinigiø priteisi-mo nëra átrauktas á ginèø, nagrinëtinø tiesiogiai teisme, sàraðà (22 str. 2 d.).

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniøbylø teisenos ástatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 145 straipsniu, 148straipsniu ir 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ë :

Pareiðkëjos atskiràjá skundà atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. spalio 16 d. nutar-

ties rezoliucinæ dalá palikti nepakeistà.Nutartis kasacine tvarka neskundþiama.

1.3.2.5. Dël 6 mënesiø ieðkininës senaties termino taikymo kreipiantisá teismà dël delspinigiø uþ iðmokø, susijusiø su darbo

santykiais, pavëluotà mokëjimà iðieðkojimo

Lietuvos Respublikos delspinigiø nustatymo uþ iðmokø, susijusiø sudarbo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymas ir darbo ástatymai termi-no kreiptis á teismà dël delspinigiø iðieðkojimo nenustato. Netesybø mokëji-mo teisinio reguliavimo nëra ir tarnybos policijoje santykius reguliuojan-èiuose specialiuose teisës aktuose, todël reikalavimui dël netesybø turi bûtitaikomas CK 84 str. 2 d. 1 p. numatytas ieðkininës senaties terminas, t.y. 6mën.

208

Netesybø uþ darbo uþmokesèio nepriemokà pagal Delspinigiø nustaty-mo uþ iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymàgalima reikalauti uþ laikotarpá iki atleidimo ið darbo dienos.

Teisëja pirmosios instancijos Administracinë byla Nr. A7–250/2001teisme N. ÐidagienëPraneðëjas apeliacinës instancijosteisme G. Kryþevièius

NUTARTIS



teisëjø B. Janavièiûtës ir A. Taminsko,sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjui E. Giliasevièiui, jo atstovui advokatui L. Ðile-

riui, Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. Kvietkovskiui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ

bylà pagal Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato apeliaciná skundà dëlVilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. lapkrièio 17 d. sprendi-mo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

E. Giliasevièius kreipësi á teismà praðydamas priteisti ið Vilniaus m.vyriausiojo policijos komisariato:

1. uþ laikotarpá nuo 1998 m. kovo 31 d. iki 1999 m. balandþio l d. darbouþmokestá: uþ virðvalandiná darbà – 5237,37 Lt; darbà nakties metu – 9768,24 Lt,ið viso 15 005,61 Lt.

2. Delspinigius uþ uþdelstà atsiskaityti laikà 12 834,79 Lt.3. Turëtas iðlaidas atstovo pagalbai apmokëti – 1250 Lt.E. Giliasevièius paaiðkino, kad apie nesumokëtà darbo uþmokestá suþi-

nojo paskutiniu metu, gavæs paþymas apie darbo uþmokestá (praðymas teis-

209

mui pateiktas 1999 m. gruodþio 27 d. (b.1. 3–4). 1998 metais jo vidutinis valan-dos tarifinis atlygis buvo 9,15 Lt. Apskaièiavus paaiðkëjo, jog jis 1988 m. iðdir-bo 254 val. virðvalandþiø bei 512 val. nakties metu, todël priteistinas darbouþmokestis atitinkamai 3486,15 Lt ir 7027,20 Lt, ið viso 10 513,35 Lt. 1999metais vidutinis valandinis tarifinis atlygis buvo 8,46 Lt, per nurodytà laiko-tarpá jis iðdirbo 392 val. virðvalandþiø bei 728 valandas nakties metu, todëljo naudai atitinkamai priteistina 1751,22 Lt ir 2741,04 Lt, ið viso 4492,26 Lt.Ið viso per nurodytàjá laikotarpá priteistina 15 005,61 Lt. Delspinigiai (0,2proc.) uþ kiekvienà uþdelstà dienà pradedant nuo 1998 m. balandþio mën.paskutinës dienos iki atleidimo dienos sudaro 12 834,79 Lt (b.l. 145–147).

Pareiðkëjas teismo posëdþiø metu paaiðkino, kad, gaudamas atlyginimà,pasiraðydavo uþ visà sumà, ið ko ji susidëjo, jis neþinojo, nes atsiskaitymolapeliø negaudavo. Kad nemokama uþ virðvalandþius, jis suþinojo 1999 m.liepos 7 d., kai gavo buhalterijos paþymà, ir buvæs kolega laimëjo teisme ana-logiðkà bylà (b.l. l49). Jis mano, kad skundo padavimo termino nepraleidæs.

Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme su skundu nesutiko, praðëatmesti já kaip nepagrástà.

Atsakovo atstovas paaiðkino, kad pareiðkëjas praleido terminà kreiptissu praðymu á teismà, apie tai, kad nemokamas atlyginimas uþ virðvalandinádarbà ir darbà nakties metu, jis þinojo jau 1998 metø sausio–vasario mëne-siais. Tai nurodyta ir Aukðtesniojo administracinio teismo nutartyje. Neiðmo-kø jis galëtø reikalauti tik nuo 1998 m. gruodþio 17 d., taèiau jo reikalavimainepagrásti ir ið esmës. Pareiðkëjui, kaip dirbanèiam 8 valandø trukmës darbodienà skaièiuojant 5 dienas per savaitæ, buvo mokamas fiksuotas atlyginimas.Remtis budëjimo þurnalais negalima, nes tai nëra darbo laiko apskaitos doku-mentai. Budëtojø dalies poskyryje nebuvo, todël traktuoti jo darbà kaip budë-tojo pagrindo nëra. Be to, pareiðkëjas 1998 metais galëjo dirbti tik 72 dienaspo 24 val., tai sudaro 1728 darbo valandas, tuo tarpu kiti dirbo 234,3 dienaspo 8 val., tai sudaro 1874,4 val. Tai reikðtø, kad 1998 metais pareiðkëjas ne-atidirbo 146,4 val., 1999 metais atitinkamai – 2,4 val. Be to, pareiðkëjas neið-dirbo ir nustatytø darbo dienø skaièiaus: 1998 metais – 90,3 dienos, 1999metais – 78,3 dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2000 11 17 sprendimu pra-ðymà patenkino ið dalies: priteisë Edvardui Giliasevièiui ið Vilniaus miestovyriausiojo policijos komisariato 9768,24 Lt uþ naktiná darbà, 4304,07 Lt uþvirðvalandiná darbà, 11 922,19 Lt delspinigiø ir 1300 Lt iðlaidø advokato pa-galbai apmokëti.

210

Dël kreipimosi á teismà termino

Pareiðkëjas nuo 1997 m. spalio 31 d. iki 1999 m.gruodþio 31 d. dirbopas atsakovà Keliø policijos Autotransporto vagysèiø tyrimo skyriaus inspek-toriumi (b.1. 11).

Pareiðkëjas pateikë reikalavimà dël darbo uþmokesèio iðmokëjimo uþlaikotarpá nuo 1998 metø balandþio mënesio iki 1999 m. kovo mënesio imti-nai. Praðymà teismui pateikë 1999 m. gruodþio 27 d., árodinëdamas, jog apieneiðmokëtà atlyginimà jis maþdaug tokiu laiku ir suþinojæs, gavæs paþymàapie darbo uþmokestá (b.l. 3). Kreipimosi á teismà metu galiojo vieneriø metøsenaties terminas. 2000 m. liepos 12 d., ásigaliojus Darbo ginèø nagrinëjimoástatymui, neteko galios Darbo ástatymø kodekso penkioliktasis skirsnis Dar-bo ginèai. Pagal minëto ástatymo 10 str. 4 dalá darbuotojo reikalavimams dëlneiðmokëto darbo uþmokesèio, kitø iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, ið-ieðkojimo buvo nustatytas 3 metø kreipimosi á teismà senaties terminas, taiky-tinas ir pareiðkëjo reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniøbylø skyriaus pirmininko konsultacija – b.l. 207–208). Atsakovo argumentas,kad ði norma negalioja atgal, todël pareiðkëjo reikalavimams, pareikðtiems1999 m. gruodþio 27 d., netaikytina, teismo atmestas kaip nepagrástas, nes ðinorma yra procesinë. Pagal CPK 3 straipsná bylø procesas vyksta pagal pro-ceso ástatymus, galiojanèius bylos nagrinëjimo metu.

Dël darbo laiko apskaitos bei faktiðkai atidirbto darbo laiko

Pareiðkëjo reikalavimai patenkinti ið dalies remiantis Darbo apmokëji-mo ástatymo 7 str. bei Delspinigiø nustatymo uþ iðmokø, susijusiø su darbosantykiais pavëluotà mokëjimà, ástatymo 1 str., taip pat Vyriausybës 1991 m.balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo po-licijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø normomis.

Atsakovo argumentus, jog nëra pagrindo remtis budëjimo perdavimoþurnalais, nes tai nëra darbo laiko apskaitos dokumentas, teismas pripaþinonepagrástais.

Atsakovo atstovas pripaþino, jog iki 1999 m. pradþios pas atsakovàtinkama darbo laiko apskaita nebuvo organizuota. Esant tokiai situacijai,teismas budëjimo þurnalus laikë tinkamu ir pakankamu árodymu, kad pa-reiðkëjas dirbo ne áprastà 5 darbo dienø savaitæ, bet budëjo paromis. Teismoposëdþiø metu liudytojai V. Atkoèiûnas, R. Ðepetys, T. Liachovièius (b.l.203–205), M. Madzevièiûtë, G. Lagunavièius patvirtino, kad Autotransporto

211

vagysèiø tyrimo skyriuje dël darbo specifikos dalis darbuotojø, tarp jø ir pa-reiðkëjas, dirbo paromis.

Teismas padarë iðvadà, kad prie bylos prijungtø árodymø – budëjimoperdavimo þurnalø analizë leidþia teigti, jog pareiðkëjas 1998 metais dirbo:balandþio mën. – 1 parà (24 val., vietoje nustatytø 168 val.), geguþës mën. –5 paras (120 val., vietoje nustatytø 168 val.), birþelio mën. – 9 paras (216 val.,vietoje nustatytø 176 val.), liepos mën. –10 parø (240 val., vietoje nustatytø176 val.), rugpjûèio mën. – 9 paras (216 val., vietoje nustatytø 168 val.),rugsëjo mën. – 10 parø (240 val., vietoje nustatytø 176 val.), spalio mën – 6paras (144 val., vietoje nustatytø 176 val.), lapkrièio mën. – 6 paras (144 val.,vietoje nustatytø 168 val.), gruodþio mën. – 8 paras (192 val., vietoje nustaty-tø 174 val.); 1999 metais: sausio mën. – 9 paras (216 val., vietoje nustatytø160 val.), vasario mën. – 8 paras (192 val., vietoje nustatytø 151 val.), kovomën. –10 parø (240 val., vietoje nustatytø 175 val.). Ið to padaryta iðvada, kadpareiðkëjas nurodytais mënesiais ið tikrøjø dirbo naktimis tiek valandø, kieknurodo apkaièiavimuose – 512 valandø 1998 metais ir 216 valandø 1999 me-tais. Pagal Darbo apmokëjimo ástatymo 7 str. uþ darbà nuo 10 val. vakaro iki6 val. ryto mokama ne maþiau kaip 1,5 darbuotojui nustatyto vidutinio tarifi-nio atlygio. Jo praðymas priteisti 9768,24 Lt uþ darbà nakties metu patenkin-tinas.

Pagal Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigû-nams nuostatø 3 punktà virðvalandþiai apskaitomi taikant ketvirtinæ pareigû-nø darbo laiko apskaità ir apmokami kas ketvirtá. Todël atsakovo atstovo pa-teikti neargumentuoti, neparemti skaièiavimais bendri teiginiai uþ metus at-mesti. Teismas nurodë, jog tikrintina pasirëmus minëtais nuostatais, ar pareið-këjas perdirbo nustatytà valandø skaièiø, imant uþ pagrindà konkreèius ket-virèius. Anksèiau padaryta pareiðkëjo darbo laiko analizë leidþia teigti, jogjis 1998 m. per 2 ir 4 ketvirèius neiðdirbo nustatytø valandø skaièiaus, todëlreikalavimai priteisti darbo uþmokestá uþ virðvalandþius ðioje dalyje atitin-kamai sumaþinti ir ið praðomos priteisti sumos – 5237,37 Lt uþ virðvalan-dþius iðskaityta suma uþ atitinkamø ketvirèiø birþelio bei gruodþio mëne-sius 933,30 Lt (631,35 + 301,95). Pareiðkëjui galutinai priteista 4304,07 Lt(5237,37 – 933,30) uþ virðvalandiná darbà.

Dël anksèiau nurodytø prieþasèiø perskaièiuoti (sumaþinti) ir delspini-giai (delspinigiai uþ 1998 m. birþelio mënesá mokëtini 988,2 Lt x 0,2 % x 550= 1089 Lt; uþ 1998 m. gruodþio mën. – 878,4 x 0,2% x 366 = 644,16 Lt).Galutinë delspinigiø suma yra 11 922,19 Lt (12834,79–912,6).

212

Konstatuota, kad atsakovas teismui árodymø, kada ir uþ koká darbà nak-ties metu bei virðvalandþius pareiðkëjas gavo papildomø poilsio dienø, nepa-teikë (b.l. 128, 130, 136, 138). Nepagrástu pripaþintas ir atsakovo atstovoargumentas, jog pareiðkëjo atidirbta para prilygintina dviem darbo dienoms,nes jis vienà dienà pradëdavo darbà, o kità – baigdavo. Pagal darbo trukmæpara faktiðkai atitinka tris áprastas darbo dienas (24 val.: 8 val. = 3 d.d.).

Ið dalies patenkintas ir pareiðkëjo reikalavimas priteisti jam 1750 Ltatstovavimo iðlaidø. Remiantis CPK 113 str., priteista iki 5 proc. patenkintosreikalavimø dalies, tai svarstomu atveju sudaro 1300 Lt.

Atsakovas apeliaciniu skundu praðo pirmosios instancijos teismo spren-dimà panaikinti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dël kreipimosi á teis-mà termino.

Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodë, kad pareiðkëjaspateikë reikalavimus dël darbo uþmokesèio iðmokëjimo uþ laikotarpá nuo1998 m. balandþio mën. iki 1999 kovo mën. imtinai. Praðymà teismui pateikë1999 m. gruodþio 27 d., árodinëdamas, jog apie neiðmokëtà atlyginimà jismaþdaug tokiu laiku ir suþinojæs, gavæs paþymà apie darbo uþmokestá (b.l. 3).

Teismas nenustatë tikslaus termino, kada pareiðkëjas suþinojo ar galë-jo suþinoti apie savo paþeistas teises. Teismas neávertino atsakovo argumentøbei pateiktø árodymø, patvirtinanèiø, jog pareiðkëjas apie savo paþeistas tei-ses suþinojo ar galëjo suþinoti 1998 m. sausio – vasario mën. iki tol, kolbuvo atleistas ið tarnybos. Teismas, neávertinæs ir neargumentavæs ðios aplin-kybës, turinèios reikðmës bylai, paþeidë CPK 217 str. l ir 2 d, 222 str. 4 d.nuostatas, todël vien dël to yra pagrindas sprendimà panaikinti ir perduoti bylàpirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo (CPK 336 str. l d. 4 p., 337 str.1 d. 2 ir 3 p.).

Teismas, spræsdamas bylà, privalo iðsiaiðkinti taikomø ástatymø ir kitøteisës aktø galiojimà ginèo teisiniams santykiams (Lietuvos Respublikos Aukð-èiausiojo Teismo senato 1997 m. birþelio 13 d. nutarimo Nr. 5 2.1 punktas).Teismas netaikë ástatymo, kurá reikëjo taikyti (Darbo ástatymo kodekso – DÁK),bet taikë ástatymà, kurio nereikëjo taikyti (Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymo– DGNÁ), ir netinkamai iðaiðkino ástatymø galiojimà.

Teismas padarë klaidingà iðvadà, jog DGNÁ 10 str. 4 d. nuostatos (ásta-tymas priimtas 2000 birþelio 20 d., paskelbtas „Valstybës þiniose” Nr. 56,2000 liepos 12 d.) taikytinos tarnybos (darbo) santykiams, atsiradusiems ikiðio ástatymo ásigaliojimo.

213

Civiliniai ástatymai yra materialinës teisës normos. Aprobuotoje Lietu-vos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. birþelio 13 d. nutartyje Nr. 9 kon-statuota, jog „...civiliniai ástatymai, kaip ir kiti ástatymai, paprastai ásigaliojapo to, kai juos pasiraðo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir oficialiai paskel-bia „Valstybës þiniose”, jeigu paèiuose ástatymuose nenustatoma vëlesnë ási-galiojimo data (ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktu skelbimo ir ásigaliojimo tvarko” 4 str. 1 d.). Civilinës teisës ir pareigosatsiranda ið Lietuvos Respublikos ástatymø numatytø pagrindø, taip pat ið fi-ziniø ir juridiniø asmenø veiksmø, kurie, nors nëra ástatymuose numatyti, betpagal civiliniø ástatymø bendruosius pradmenis bei prasmæ sukuria civilinesteises ir pareigas (CK 4 str. 1 d.). Ið ðiø nuostatø iðplaukia iðvada, kad civili-niai ástatymai atgal negalioja. Teismai negali taikyti civiliniø istatymø santy-kiams, atsiradusiems iki ðiø ástatymø ásigaliojimo....”. Kadangi darbo teisë,kaip ir civilinë teisë, yra materialinë, todël, kaip ir civiliniai ástatymai, taip irdarbo ástatymai atgal negalioja, ir teismas negali taikyti darbo ástatymø tarny-bos (darbo) santykiams, atsiradusiems iki ðiø ástatymø ásigaliojimo. Be to,DGNÁ ar kitame specialiame akte nenurodyta, jog minëtas ástatymas galiojaatgal. Teisës doktrinoje vyrauja nuomonë, jog retroaktyvus ástatymo galioji-mas galimas tik keliais atvejais: 1) kai ðvelnina ar naikina bausmæ (tai numa-tyta ir ATPK 8 str. 2 d. ir BK 7 str. 2 d.); 2) tarptautiniø nusikaltimø atþvilgiu.

Be to, visiðkai nesuprantama ir nepagrásta (nei ástatymais, nei kitomisástatymo leistinomis priemonëmis) teismo iðvada, jog DGNÁ 10 str. 4 d. (nu-matytas senaties terminas) yra procesinë norma. Darbo teisës normos yra ma-terialinës teisës normos, tai patvirtina Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senatonutarimo Nr. 5 apþvalgoje pateikiami materialinës ir procesinës teisës normøpavyzdþiai: „... ástatymo redakcija (CPK 11 str. 6 d.) leidþia daryti iðvadà, kadástatymo ar teisës analogijos taikymu galima iðspræsti klausimus, nesuregu-liuotus tiesiogiai tiek materialinës teisës normomis (pvz.: civilinës teisës, dar-bo teisës), tiek procesinës teisës normomis (civilinio proceso teisës), kadangiCPK 11 str. 6 d. nuostatø taikymo sfera nëra apribota tik materialiniais – tei-siniais ginèo santykiais...”. DGNÁ 10 str. 4 d. norma galëtø bûti materialinësteisës pagal elgesio pobûdá ágalinanti norma, taèiau jokiu bûdu ne procesinë.

Taip pat teismas, taikydamas analogijà, privalëjo laikytis teisëtumo rei-kalavimø. Teismas privalëjo teisës aiðkinimo bûdu nustatyti, ar tarp ginèo san-tykio, ástatymo tiesiogiai nesureguliuoto, ir kito teisinio santykio, ástatymosureguliuoto, yra teisinis panaðumas. Tuo atveju, kai ginèo santykis nëratiesiogiai sureguliuotas ástatymø, kitø norminiø teisës aktø normomis ir jam

214

negalima pritaikyti teisës normø, reguliuojanèiø panaðius santykius (Ástatymoanalogijos), teismas vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos ástatymøpradmenimis ir prasme, t.y. bendraisiais atitinkamo teisës instituto, teisës ða-kos ar teisës, kaip tokios, principais (teisës analogija) (Lietuvos RespublikosAukðèiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 5). Taèiau teismas minëtø reika-lavimø nesilaikë ir tik formaliai konstatavo, jog ginèo santykiui taikomas DGNÁir kad jo 10 str. 4 d. yra procesinë norma, ir visiðkai neargumentavo, kodëlatsakovo pareiðkimas dël ástatymo galiojimo yra nepagrástas. Dël tokio teismosprendimo – DGNÁ 10 str. 4 d. numatytà terminà taikyti tarnybos santykiams,atsiradusiems iki ástatymo ásigaliojimo, – visiðkai neaiðku, kokia yra asmenø,kuriems iki ástatymo ásigaliojimo teismai buvo pritaikæ vieneriø metø termi-nà, padëtis. Ar tokie asmenys dabar gali vël kreiptis á teismà?

Ið to darytina iðvada, kad teismo sprendimo dalis dël kreipimosi á teis-mà termino buvo priimta netinkamai taikant ir aiðkinant materialinës teisësnormas (DÁK ir DGNÁ) bei paþeidþiant civilines procesines normas (CPK215 str. 1 d., 217 str. 1 ir 2 d., 222 str. 4 d.). Todël yra pagrindo ðià sprendimodalá panaikinti ir priimti naujà sprendimà – taikyti vieneriø metø terminà kreiptisá teismà su praðymu priteisti pinigø sumas nuo 1998 12 27 (CPK 336 str. 1 d.2 p. ir 339 str.).

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dël darbo laiko ap-skaitos bei faktiðkai atidirbto darbo laiko apskaièiavimo ir darbo uþmokesèiouþ virðvalandiná ir naktiná darbà, delspinigiø, iðlaidø advokato pagalbai pri-teisimo. Ði sprendimo dalis neteisëta ir nepagrásta ( CPK 215 str. 1 d.).

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje (CPK 222 str. 4 d.) iðdëstomi teis-mo padarytø iðvadø motyvai. Joje turi bûti nurodoma teismo nustatytos bylosaplinkybës, árodymai, kuriais grindþiamos teismo iðvados, argumentai, dël kuriøteismas vienais árodymais remiasi, o kitus árodymus atmeta, ástatymai, kuriaisteismas vadovavosi, kiekvieno pareikðto reikalavimo faktinis ir teisinis áverti-nimas.

Sprendimo iðvados grindþiamos byloje esanèiø árodymø visuma. Në vie-nas ið jø negali bûti paliktas neávertintas, neaptartas sprendime. Sprendimomotyvai turi bûti iðsamûs, todël teismas neturi apsiriboti vien tik árodymøiðvardijimu, o privalo, nurodydamas árodomàjà reikðmæ, iðdëstyti jø turiná.Ávertindamas árodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno ið jø tikrumà, lieèia-mumà, leistinumà, árodymø pakankamumà, jø tarpusavio ryðá. Ið árodymø ana-lizës turi bûti aiðku, kodël vienas aplinkybes teismas laiko nustatytomis, okitas – nenustatytomis (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. birþe-lio 13 d. nutarimas Nr. 5).

215

Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje konstatavo „...atmestinas at-sakovo argumentas, jog nëra pagrindo remtis budëjimo perdavimo þurnalais,nes tai nëra darbo laiko apskaitos dokumentas”. Taèiau tokios savo iðvadosteismas neargumentavo ir tik nurodë, jog „...esant tokiai situacijai teismasbudëjimo þurnalus laiko tinkamu ir pakankamu árodymu, kad pareiðkëjas dir-bo neáprastà 5 darbo dienu savaitæ, bet budëjo paromis...”. Kokia tai situacijair kodël árodymas yra tinkamas ir pakankamas, teismas nepaaiðkino.

Teismas, remdamasis árodymais (budëjimo perdavimo þurnalais) ir atsi-þvelgdamas á „kaþkokià” situacijà, skaièiavo, kiek darbo dienø, valandø, ið jøkiek naktá, ir virðvalandþiø dirbo pareiðkëjas. Teismas padarë iðvadà, jog pa-reiðkëjas dirbo virðvalandiná ir naktiná darbà ir kad jam uþ tai turi bûti uþmo-këtas darbo uþmokestis. Taèiau teismas visiðkai neatsiþvelgë ir nepareiðkënuomonës dël atsakovo argumentø, kad pareiðkëjas gaudavo fiksuotà atlygi-nimà uþ normalià darbo dienà (8 val.), o ne uþ faktiðkai dirbtà laikà.

Apskaièiavus darbo valandø, dienø skaièiø, kurá pareiðkëjas turëjo ið-dirbti gaudamas fiksuotà atlyginimà, ir sulyginus su budëjimo perdavimoþurnaluose esanèiais áraðais, akivaizdþiai matyti, jog pareiðkëjas neiðdirbo1998 m. 146,4 val., o 1999 m. 2,4 val., todël jam ir nepriklauso atlyginimasuþ virðvalandiná darbà. Tokiu pat bûdu apskaièiavus pareiðkëjo iðdirbtas die-nas matyti, jog jis 1998 m. neiðdirbo 90,3 darbo dienos, 1999 m. – 78,3 darbodienos. Net atsiþvelgus á teismo nuomonæ, kad para atitinka 3 normalias dar-bo dienas, vis tiek iðeina, jog pareiðkëjas 1998 m. neiðdirbo 18 darbo dienø, o1999 m. – 0,3 darbo dienos. Akivaizdþiai matyti, kad pareiðkëjas turëjo dau-giau laisvadieniø negu darbuotojai, dirbantys normalià darbo dienà, nors jøfiksuotas atlyginimas buvo vienodas. Kadangi pareiðkëjas turëjo daugiau laisvødienø, todël jam galëtø bûti nemokamas atlyginimas uþ naktiná darbà. Ðiainuomonei pritarë Aukðtesnysis administracinis teismas (2000 m. liepos 14 d.nutartis). Teismas neatsiþvelgë ir nenustatë, ar ieðkovo pateikti argumentai,paremti to paties teismo pripaþintais árodymais, yra pagrásti ar nepagrásti, arðias aplinkybes teismas laiko nustatytomis ar nenustatytomis.

Ið to darytina iðvada, kad teismas, priimdamas sprendimo dalá dël darbolaiko apskaitos bei faktiðkai atidirbto darbo laiko apskaièiavimo, darbo uþ-mokesèio uþ virðvalandiná ir naktiná darbà, delspinigiø, iðlaidø advokatopagalbai priteisimo, netinkamai iðanalizavo bei ávertino visus árodymus, neið-siaiðkino aplinkybiø, bûtinø bylai iðspræsti, nemotyvavo savo iðvadø (CPK217 str. 1 ir 2 d., 222 str. 4 d.), todël ði sprendimo dalis turi bûti panaikinta irbyla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo (CPK 336 str.1 d. 4 p. ir 337 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

216

Be to, motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nurodë, kad „...pa-reiðkëjas nuo 1997 m. spalio 31 d. iki 1999 m. gruodþio 31 d. dirbo pas atsa-kovà Keliø policijos Autotransporto vagysèiø tyrimo skyriaus inspektoriumi(b.l. 11)”. Jei taip teismas nustatë, tai ðioje byloje atsakovu turëtø bûti neVyriausiasis policijos komisariatas, o VPK Keliø policija, kadangi pastarojiyra padalinys, turintis juridinio asmens statusà ir galintis bei turintis atsakytisavarankiðkai.

Teismas bylà iðnagrinëjo nevisapusiðkai, neiðsamiai ir neobjektyviai, pa-þeisdamas materialinës ir procesinës teisës normas bei neatsiþvelgdamas á Lie-tuvos Aukðèiausiojo Teismo senato iðnagrinëtose bylose priimtus sprendimus,Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato aprobuotus sprendimus, taip pat á Aukð-èiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamà Senato aprobuotà metodinæ medþia-gà apie ástatymo taikymo praktikà (CPK 12 str. 2 d.).

Atsakovo atstovas P. Kvietkovskis, apeliacinës instancijos teisme pa-laikydamas skundà, praðë já tenkinti ir iðdëstë apeliaciniame skunde nuro-dytus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisëtumo ir nepagrástumoargumentus.

Pareiðkëjas ir jo atstovas advokatas L. Ðileris, nesutikdami su apelia-ciniu skundu, paaiðkino, kad teismo sprendimas yra teisëtas ir pagrástas.Teismas turëjo teisiná pagrindà konstatuoti, jog reikalavimui dël iðmokø,susijusiø su tarnyba, priteisti yra taikomas 3 metø terminas ne tik tuo atveju,kai remiamasi Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymu, bet ir specialaus teisinioreguliavimo norma esanèio VRM 1991 06 25 ásakymu Nr. 240 patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnamsnuostatø taikymo instrukcijos 7 p., kur nustatytas 3 metø terminas, pagrindu.Teismas teisingai apskaièiavo pareiðkëjui priklausanèias iðmokas uþ virðva-landþius ir darbà nakties metu. Kadangi darbo laiko apskaitos þiniaraðèiainebuvo pildomi, kitø árodymø apie dirbtà laikà, iðskyrus budëjimø þurnalus,nëra.

Teisëjø kolegija


Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas pa-tenkinamas ið dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 11 17 sprendimas pa-keièiamas.

217

Sprendimo dalis, kurioje ið Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisaria-to E. Giliasevièiui priteista 9768,24 Lt uþ naktiná darbà ir 4304,07 Lt uþ virðva-landþius, paliekama nepakeista.

Sprendimo dalis, kurioje priteisti delspinigiai ir atstovavimo iðlaidos,keièiama.

Priteista delspinigiø suma sumaþinama iki 3517,5 Lt, o priteista atsto-vavimo iðlaidø suma – iki 879 Lt (ABTÁ 140 str. 1 d. 3 p.).

Dël termino kreiptis á teismà

E. Giliasevièius kreipësi á teismà praðydamas priteisti ið Vilniaus m. vy-riausiojo policijos komisariato darbo uþmokestá uþ virðvalandiná darbà ir dar-bà nakties metu 1998 m. kovo 31 d. – 1999 m. balandþio l d. laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismui praðymas pateiktas 1999 m. gruodþio 27 d.Pareiðkëjas árodinëjo, jog apie neiðmokëtà atlyginimà jis maþdaug tokiu laikuir suþinojæs, gavæs paþymà apie darbo uþmokestá (b.l. 3).

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jogkreipimosi á teismà metu galiojo vieneriø metø terminas kreiptis á teismà dëliðmokø, susijusiø su darbu, priteisimo, o 2000 m. liepos 12 d., ásigaliojusDarbo ginèø nagrinëjimo ástatymui, neteko galios Darbo ástatymø kodeksopenkioliktasis skirsnis Darbo ginèai. Pagal minëto ástatymo 10 str. 4 dalá dar-buotojo reikalavimams dël neiðmokëto darbo uþmokesèio, kitø iðmokø susi-jusiø su darbo santykiais, iðieðkojimo, nustatytas trejø metø kreipimosi á teis-mà senaties terminas taikytinas ir pareiðkëjo reikalavimui.

Policijos pareigûnø reikalavimams dël neiðmokëto darbo uþmokesèiotaikomas trejø metø terminas, nustatytas vidaus reikalø ministro 1991 06 25ásakymu Nr. 240 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vi-daus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø taikymo instrukcijos 7 p. Ðiuo at-veju tai yra speciali norma, nors ir nustatyta þemesnës galios teisës aktu neiástatymas, taèiau ástatymui neprieðtaraujanti, nes policijos pareigûnams, áver-tinant jø veiklos specifikà, gali bûti nustatomas kitoks – palankesnis teisiøapsaugos reþimas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ðioje byloje reiðkia-miems reikalavimams dël darbo uþmokesèio taikomas trejø metø terminas,nors nurodë ir ne tà teisës aktà, kuris taikytinas byloje, ið esmës padarë teisin-gà iðvadà.

Atsakovas pateikë vidaus reikalø ministro 1997 11 25 ásakymà Nr. 554,kuriuo pakeistas vidaus reikalø ministro 1991 06 25 ásakymu Nr. 240 patvir-

218

tintø Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø parei-gûnams nuostatø taikymo instrukcijos 7 p. ir vietoje þodþio „trejus” áraðyta„vienerius”.

Taèiau ðis ásakymas nepaskelbtas ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ásta-tymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos”, priimto 1993 04 06,10 str. nustatyta tvarka, todël neágijo norminio teisës akto statuso ir yra nieki-nis teisiniø pasekmiø prasme.

Paþymëtina, jog vidaus reikalø ministro 1991 06 25 ásakymas Nr. 240,kuriuo patvirtinta Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikaløástaigø pareigûnams nuostatø taikymo instrukcija, ir pati instrukcija nebuvopaskelbti. Taèiau ásakymas priimtas iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos,kurios 6 str. átvirtintas konstitucinis principas, kad galioja tik paskelbti ástaty-mai, bei ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skel-bimo ir ásigaliojimo tvarkos” priëmimo, todël ásakymo normatyviðkumui fak-tas, jog jis neskelbtas, átakos neturi. Laikinajame Pagrindiniame Ástatyme, pri-paþintame netekusiu galios 1992 11 06 ástatymu, tokios nuostatos nebuvo.1990 03 11 ástatymo Nr. I–14 „Dël Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindi-nio Ástatymo” 3 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie ikiðiol veikæ Lietuvoje ástatymai bei kiti teisës aktai, kurie neprieðtarauja Lietu-vos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Ástatymui.

Tokie aktai yra Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 10 29 ásakasNr. X–617 „Dël Lietuvos (…) ástatymø, Lietuvos (…) Aukðèiausiosios Tary-bos nutarimø ir kitokiø aktø, Lietuvos (…) Aukðèiausiosios Tarybos Prezi-diumo ásakø ir nutarimø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” bei Ministrø Tary-bos 1980 10 13 nutarimas Nr. 358 „Dël Lietuvos (…) Ministrø Tarybos nuta-rimø ir potvarkiø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos”. Ðiuose teisës aktuose dëlministerijø priimamø norminio pobûdþio aktø ásigaliojimo juos paskelbus„Þiniose” ir (ar) laikraðèiuose nenurodoma, todël yra pagrindas konstatuoti,jog ir jø normatyvinis pobûdis nëra siejamas su ðiuo juridinæ reikðmæ turin-èiu faktu.

Todël vidaus reikalø ministro 1991 06 25 ásakymu Nr. 240 patvirtintaSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigû-nams nuostatø taikymo instrukcija, nors ir nepaskelbta „Valstybës þiniose”, yranorminio pobûdþio centrinio vieðojo administravimo subjekto priimtas aktas.

Tuo tarpu vidaus reikalø ministro 1997 11 25 ásakymas Nr. 554, kuria-me pakeistas vidaus reikalø ministro 1991 06 25 ásakymu Nr. 240 patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigû-

219

nams nuostatø taikymo instrukcijos 7 p., priimtas po ástatymo „Dël LietuvosRespublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos” ási-galiojimo, o tai reiðkia, kad jo normatyviðkumui atsirasti, kaip formos reika-lavimas, yra privalomas paskelbimas leidinyje „Valstybës þinios”. Ásakymasneskelbtas, todël, kaip jau minëta anksèiau, teisiniø pasekmiø jis nesukûrë.

Dël teismo iðvadø, priteisiant darbo uþmokestá uþ virðvalandþius irdarbà naktá, pagrástumo

Pareiðkëjo reikalavimus teismas tenkino ið dalies remdamasis Darbo ap-mokëjimo ástatymo 7 str., taip pat Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nuta-rimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidausreikalø ástaigø pareigûnams nuostatø normomis.

Atsakovo argumentai, jog nustatant pareiðkëjo darbo laikà ir vertinant,ar jis dirbo virðvalandþius, nakties metu ir koká laikà, nëra pagrindo remtisbudëjimo perdavimo þurnalais, nes tai nëra darbo laiko apskaitos dokumen-tas, nepagrásti, tai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Atsakovas pripaþino, jog iki 1999 m. pradþios tinkama darbo laiko ap-skaita nebuvo organizuota. Tokiais veiksmais paþeistas Statistikos departa-mento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 12 22 ásakymas Nr. 103,kuriuo patvirtinta darbo laiko apskaitos þiniaraðèio forma ir pagal jà darbolaiko apskaita turëjo bûti atliekama nuo 1998 01 01.

Kadangi, prieðingai nustatytiems reikalavimams, darbo laiko apskaitosþiniaraðèiai nebuvo vedami iki 1999 m. balandþio mën., teismas pagrástaikonstatavo, jog esant tokiai situacijai budëjimo þurnalai yra vieninteliai ob-jektyvûs árodymai, kuriø pagrindu galima ávertinti pareiðkëjo darbo laikà, oáraðai juose leidþia teigti, kad pareiðkëjas dirbo ne áprastà 5 darbo dienø sa-vaitæ, bet budëjo paromis. Ðá faktà patvirtino ir pirmosios instancijos teismoposëdþiø metu liudytojai V. Atkoèiûnas, R. Ðepetys, T. Liachovièius (b.l. 203–205), M. Madzevièiûtë, G. Lagunavièius.

Teismas padarë teisingà iðvadà, kad budëjimo perdavimo þurnalø anali-zë leidþia teigti, jog pareiðkëjas 1998 metais dirbo: balandá – 1 parà (24 val.,vietoje nustatytø 168 val.), geguþæ – 5 paras (120 val., vietoje nustatytø 168val.), birþelá – 9 paras (216 val., vietoje nustatytø 176 val.), liepà –10 parø(240 val.,vietoje nustatytø 176 val.), rugpjûtá – 9 paras (216 val., vietoje nu-statytø 168 val.), rugsëjá – 10 parø (240 val.,vietoje nustatytø 176 val.), spalá– 6 paras (144 val., vietoje nustatytø 176 val.), lapkritá – 6 paras (144 val.,vietoje nustatytø 168 val.), gruodá – 8 paras (192 val., vietoje nustatytø 174 val.),

220

1999 metais: sausá – 9 paras (216 val.,vietoje nustatytø 160 val.), vasará – 8paras (192 val.,vietoje nustatytø 151 val.), kovà –10 parø (240 val., vietojenustatytø 175 val.).

Ðie faktai liudija, kaip teisingai nurodoma sprendime, jog pareiðkëjasminëtais mënesiais 512 valandø dirbo 1998 metais ir 216 valandø – 1999metais.

Pagal Darbo apmokëjimo ástatymo 7 str. uþ darbà nuo 10 val. vakaro iki6 val. ryto apmokama ne maþiau kaip 1,5 darbuotojui nustatyto vidutinio tari-finio atlygio. Todël jo praðymas priteisti 9768,24 Lt uþ darbà nakties metutenkintas pagrástai.

Nepagrásti yra atsakovo skundo argumentai, jog pareiðkëjo darbo valan-dø skaièiaus neatitikimas (faktiðkai dirbta maþiau) kiekvieno mënesio apskai-èiuoto darbo valandø skaièiaus liudija apie tarp ðaliø buvusá susitarimà dëlnakties darbo kompensavimo papildomu poilsiu.

Nei Darbo apmokëjimo ástatymas, nei tarnybos policijoje santykius re-guliuojantys teisës aktai nenumato teisës ðaliø susitarimu Darbo apmokëjimoástatymo 7 str. nustatytà padidinto darbo uþmokesèio uþ darbà nakties metumokëjimo pareigà pakeisti teise á papildomà poilsio laikà. Darbo apmokëji-mo garantijos ir garantijos á poilsá yra savarankiðkos darbuotojams taikomøgarantijø sistemos dalys ir vienos kitø sàskaita nekeièiamos.

Be to, byloje atsakovas neárodë, kad tokio susitarimo bûta ir konkre-èiais laikotarpiais, uþ darbà naktá ir virðvalandþius suteiktos konkreèios po-ilsio dienos (ABTÁ – 1999 01 14 Nr. VIII–1029 redakcija – 1 str. 2 d., CPK58 str., ABTÁ, galiojanèio ðiuo metu, 57 str. 4 d.)

Pagal Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigû-nams nuostatø 3 punktà virðvalandþiai apskaitomi taikant ketvirtinæ pareigû-nø darbo laiko apskaità ir apmokami kas ketvirtá. Teismas, remdamasis nuo-statø 3 p., pagal konkreèius ketvirèius apskaièiavo pareiðkëjo dirbtas valan-das ir teisingai nustatë, jog jis 1998 m. per 2 ir 4 ketvirèius neiðdirbo nustatytøvalandø skaièiaus, todël pagrástai reikalavimà patenkino ið dalies ir ið praðo-mos priteisti 5237,37 Lt sumos uþ virðvalandþius atskaitë 933,30 Lt(631,35+301,95) sumà, praðytà priteisti uþ minëtø ketvirèiø virðvalandþius.

Taigi yra pagrindas konstatuoti, jog ávertinus Vyriausybës 1991 m. ba-landþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo polici-jos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø 3 punkto normà, kadvirðvalandþiai apskaitomi taikant ketvirtinæ pareigûnø darbo laiko apskaità ir

221

apmokami kas ketvirtá, pareiðkëjui teisëtai priteista 4304,07 Lt (5237,37–933,30) uþ virðvalandiná darbà (DAÁ 7 str.).

Dël delspinigiø

Lietuvos Respublikos delspinigiø nustatymo uþ iðmokø, susijusiø su dar-bo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymas ir darbo ástatymai termino kreiptisá teismà dël delspinigiø iðieðkojimo nenustato. Netesybø mokëjimo teisinioreguliavimo nëra ir tarnybos policijoje santykius reguliuojanèiuose specia-liuose teisës aktuose, todël reikalavimui dël netesybø turi bûti taikomas CK84 str. 2 d. 1 p. numatytas ieðkininës senaties terminas, t.y. 6 mën.

Netesybø uþ darbo uþmokesèio nepriemokà pagal Delspinigiø nustaty-mo uþ iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymàpareiðkëjas turëjo teisæ reikalauti uþ laikotarpá iki atleidimo ið darbo dienos.

Pareiðkëjas atleistas ið darbo 1999 12 31. Su reikalavimu priteisti dels-pinigius jis á teismà kreipësi 2000 02 28 teismo posëdþiui pateikdamas patiks-lintà praðymà. Kadangi reikalavimui dël delspinigiø taikomas 6 mën. termi-nas, pareiðkëjas turi teisæ á delspinigius nuo nesumokëtø sumø 1999 08 28 –1999 12 31 laikotarpiu, t.y. 14 072,31 Lt x 0,2 : 100 = 28,14; 28,14 Lt x 125dienø = 3517,5 Lt.

Taigi bendra priteisiama suma yra: 14 072,31 + 3517,5 = 17 589,81 Lt.Uþ atstovo pagalbà pareiðkëjui priteisiama iki 5% patenkintø reikalavi-

mø sumos, t.y. 879 Lt (CPK 113 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 139 str., 140 str. 1 d. 3 p.

teisëjø kolegija

n u t a r ë :

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato apeliaciná skundà paten-kinti ið dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 11 17 sprendimà pa-keisti.

Sprendimo dalá, kurioje ið Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariatoE. Giliasevièiui priteista 9768,24 Lt uþ naktiná darbà ir 4304,07 Lt uþ virðva-landþius, palikti nepakeistà.

Sprendimo dalá, kurioje priteisti delspinigiai ir atstovavimo iðlaidos pa-keisti: priteistà delspinigiø sumà sumaþinti iki 3517,5 Lt, o priteistà atstova-vimo iðlaidø sumà – iki 879 Lt.


222

1.3.2.6. Dël valstybës tarnautojo statuso praradimo susiejimosu atleidimo ið tarnybos momentu

Dël laikinojo nedarbingumo valstybës tarnautojo statusas praranda-mas tik atleidus ið tarnybos Valstybës tarnybos ástatymo 56 str. 1 d. 12 p.pagrindu.

Apeliacinës instancijos teismo Administracinë byla Nr. A4 –334/2001praneðëja N. PiðkinaitëPirmosios instancijos teismoteisëjas J. Aleksandravièius

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininkës N. Piðkinaitës, teisëjø R. Pilièiausko ir S. Gudyno,

sekretoriaujant V. Stukaitei,dalyvaujant pareiðkëjui A. Birgiolui, jo atstovui advokatui V. Barkaus-

kui, atsakovo atstovams advokatui K. Virbickui, V. Kolpakovienei ir R. Kry-þevièienei,

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal Vilkaviðkio rajono savivaldybës apeliaciná skundà dël Kauno apy-gardos administracinio teismo sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

A. Birgiolas praðë teismà panaikinti atsakovo – Vilkaviðkio rajono savi-valdybës administracijos 2000 10 30 ásakymà Nr. 367–K dël jo atleidimo iðseniûno pareigø nuo 2000 10 30, gràþinti á darbà ir priteisti ið atsakovo kom-pensacijà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà. Jis nurodë, kad atleistas iðdarbo neteisëtai ir nepagrástai: 2000 metø laikotarpiu jis (pareiðkëjas) sirgo147 dienas su pertraukomis, taèiau mano, kad nustatyto nedarbingumo limitonevirðijo. Liga – bendro pobûdþio. Pasibaigus nedarbingumo lapeliui, dar 23

223

dienas atostogavo. Pasveikæs ir po atostogø jis galëjo toliau eiti valstybëstarnautojo pareigas. Tai numato ir Valstybës tarnybos ástatymo (toliau – VTÁ)56 str., 1 d. 18 p. 5 pastraipa. Be to, pareiðkëjas mano, kad atsakovas já turëjoteisæ atleisti ið tarnybos tuoj pat, pasibaigus nedarbingumo lapeliui, iðmokë-damas kompensacijà uþ nepanaudotas atostogas. Neatsiþvelgta á tai, kad pasi-baigus jo nedarbingumui, jis, kaip iðrinktas tarybos narys, suderinæs su atsa-kovu, atsisakë tarybos nario mandato, pasirinkdamas valstybës karjeros tar-nautojo – seniûno darbà. Atsakovas, atleisdamas ið darbo, nepraðë pasiaiðki-nimo, apie atleidimà neáspëjo ið anksto. Mano, kad su juo (pareiðkëju) buvosusidorota.

Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodë, kad pareiðkëjas atleistas ið tar-nybos pagal VTÁ 56 str. 1 d. 12 p. ir Vietos savivaldos ástatymo 29 str. 4 d.7 p. teisëtai ir pagrástai: per 12 mënesiø jis sirgo 7 dienom ilgiau, nei ástatymonustatyta ilgiausia trukmë. Pagal Vietos savivaldos ástatymo 30 str. 2 d. nuo-statà – seniûnà skiria ir atleidþia savivaldybës administratorius, todël ði nuo-stata taip pat nepaþeista.

Kauno apygardos administracinis teismas pareiðkëjo skundà patenkino:panaikino Vilkaviðkio rajono savivaldybës administratoriaus 2000 10 30 ása-kymà Nr. 367–K, gràþino pareiðkëjà á darbà ir ápareigojo Vilkaviðkio rajonovaldybà iðmokëti pareiðkëjui vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio dydþiokompensacijà. Teismas konstatavo, kad atleidimo ið tarnybos procedûra ne-paþeista, ir atsakovas turëjo teisæ atleisti pareiðkëjà ið tarnybos tokiu pagrin-du, taèiau, neatleidus jo ið tarnybos nedarbingumui pasibaigus, laikytina,kad pareiðkëjo sveikata pagerëjo ir jis gali atlikti valstybës tarnautojo parei-gas, todël jo darbas einant seniûno pareigas buvo pratæstas, suteikiant gali-mybæ pratæsti atostogas. Teismas laikë seniûno pareigø tæstinumu ir tai, kadA. Birgiolo praðymà, kuriuo pareiðkëjas atsisakë tarybos nario mandato irpasirinko karjeros tarnautojo statusà, pasiraðë mero pavaduotojas ir valdy-bos pirmininkas.

Atsakovas su sprendimu nesutiko, praðo já panaikinti ir priimti naujà –pareiðkëjo skundà atmesti. Jis nurodo, kad teismas paþeidë procesinës teisësnormas, netinkamai iðaiðkino ir taikë materialinës teisës normas: vietoje skundonagrinëjo ieðkininá pareiðkimà, nustatæs, kad savivaldybë – netinkamas atsa-kovas, nesant pareiðkëjo sutikimo, já pakeitë pats, ðio atsakovo tinkamai nein-formavo apie teismo posëdþio vietà ir laikà. Neatsiþvelgta á tai, kad pareiðkë-jas, atleistas ið tarnybos pagal VTÁ 56 str. 12 p. negali bûti besàlygiðkai grà-þintas á tarnybà, jei jo sveikata pagerëjo. Tam reikia juridiniø faktø visumos

224

(nustatyta tvarka atliekamo áforminimo). Nepagrástas teiginys, kad pasiraðantpareiðkëjo praðymà dël tarybos nario mandato atsisakymo, taip pripaþintastarnybos tæstinumas einant seniûno pareigas, nes ðis praðymas juridiðkai ne-susijæs su atleidimo ið tarnybos pagrindu, be to, ði teismo iðvada remiasi tikpareiðkëjo teiginiu, o ne ástatymais. Teismas nesiaiðkino ðio praðymo suraðy-mo ir pasiraðymo aplinkybiø.

Apeliaciná skundà atsakovo atstovai teisme palaikë.Pareiðkëjas su apeliaciniu skundu nesutiko. Jis nurodë, kad atleistas ne-

pagrástai ir neteisëtai. Teismo sprendimas pagrástas. Praðo já palikti galioti.Nurodë ir jam po pirmosios instancijos teismo posëdþio naujai paaiðkëjusiàaplinkybæ: ásakymas atleisti já ið tarnybos administratoriaus nepasiraðytas, tiksu antspaudu, bet be administratoriaus paraðo. Tai – papildomas neteisëto at-leidimo ið tarnybos pagrindas. Pareiðkëjas mano, kad atsakovas praleido ter-minà apeliaciniam skundui paduoti.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas atmestinas, taèiau pirmosios instancijos teismosprendimo rezoliucinë dalis dël darbo uþmokesèio uþ priverstinæ pravaikðtàiðieðkojimo keistina.

Keistini ir sprendimo motyvai.Pareiðkëjas dirbo Vilkaviðkio rajono seniûnu nuo 1996 12 03. Ásigalio-

jus Valstybës tarnybos ástatymui ir jo 62 straipsnio pakeitimams (2000 08 29ástatymo Nr. VIII–1903 ir 2000 11 21 ástatymo Nr. IX–37 redakcijos), pareið-këjas tapo valstybës karjeros tarnautoju. Ðio statuso neatsisakë. Seniûno, okartu ir jo, kaip valstybës tarnautojo, statuso ágijimà, praradimà, ágaliojimusir funkcijas nustato Vietos savivaldos ir Valstybës tarnybos ástatymai.

Valstybës tarnautojo statuso praradimo pagrindus nustato Valstybëstarnybos ástatymo (toliau – VTÁ) 56 straipsnis, o atleidimo ið valstybës tarny-bos tvarkà – Atleidimo ið valstybës tarnybos laikinoji tvarka, patvirtinta Val-dymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro 2000 04 03 ásakymu Nr. 34.

Karjeros valstybës tarnautojo statuso atkûrimo tvarkà reguliuoja Karje-ros valstybës tarnautojø statuso atkûrimo laikinoji tvarka, patvirtinta 2000 01 24Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro ásakymu Nr. 13.

VTÁ 56 str. 1 d. 12 p. numatyta, kad valstybës tarnautojas, praradæs vals-tybës tarnautojo statusà, yra atleidþiamas ið valstybës tarnybos, kai nedirba

225

dël laikino nedarbingumo (…) daugiau kaip 140 dienø per paskutiniuosiusdvylika mënesiø, jei ástatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pa-reigos paliekamos ilgesná laikà. Pareiðkëjas nedirbo dël ligos per pastaruosiusdvylika mënesiø 147 dienas, todël darbdavys turëjo pagrindà atleisti pareið-këjà ið valstybës tarnybos.

Nepagrástas atsakovo teiginys, kad pareiðkëjas, sirgæs ilgesná nei ástaty-mo nustatytà laikà, savaime prarado valstybës tarnautojo statusà ir ástatymonustatyta tvarka turëjo kreiptis dël ðio statuso atkûrimo. Kaip jau minëta, VTÁ56 str. nustato valstybës tarnautojo statuso praradimo pagrindus. Esant ðiemspagrindams, tarnautojas gali bûti atleidþiamas ið valstybës tarnybos ástatymonustatyta tvarka. Tai, kad atsiradus tokiam pagrindui asmuo savaime turimostatuso nepraranda, patvirtina ir norminiø aktu aiðkinimas sisteminiu ir lygi-namuoju aspektais. Pagrindas, tai tam tikras esminis dalykas, kuriuo remian-tis galimas tolesnis atitinkamas veiksmas. Ðiuo atveju – atleidimas ið tarny-bos. Ir VTÁ 56 str. 1–9 d., ir Atleidimo ið valstybës tarnybos laikinosios tvar-kos turinys rodo, kad valstybës tarnautojo statuso praradimas siejamas su at-leidimo ið valstybës tarnybos momentu. Ðià aplinkybæ patvirtina ir tai, kad neiVTÁ, nei kitokie norminiai aktai nenustato kitokios tokio statuso praradimotvarkos kaip tik atleidþiant ið tarnybos.

Iðimtis nustatyta tik dël VTÁ 56 str. 1 d. 16 p. nuostatos (iðëjus atostogødël asmeniniø aplinkybiø). Ðiuo atveju ir valstybës tarnautojo statuso praradi-mo ir atkûrimo tvarka aptarta Atleidimo ið valstybës tarnybos laikinojoje tvar-koje ir Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos 2000 08 08 ása-kyme Nr. 95 „Dël atostogø dël asmeniniø aplinkybiø skyrimo tvarkos patvir-tinimo”. Tai vienintelis atvejis, kai valstybës tarnautojo statusas prarandamasir já atkurti taip pat galima iki atleidimo ið valstybës tarnybos momento.

Karjeros valstybës tarnautojø statuso atkûrimo laikinojoje tvarkoje(toliau – Laikinoji tvarka), patvirtintoje Valdymo reformø ir savivaldybiø rei-kalø ministro 2000 01 24 ásakymu Nr. 24, 1 punkte iðaiðkinta karjeros valsty-bës tarnautojø statuso atkûrimo sàvoka. Tai – asmens gràþinimas á buvusias arjoms prilyginamas karjeros valstybës tarnautojo pareigas Valstybës tarnybosástatymo numatytais atvejais ir ðios tvarkos numatytomis sàlygomis.

Taigi, kaip matyti, valstybës tarnautojo statuso atkûrimas siejamas sutarnautojo gràþinimu á tarnybà, o tam, kad jis bûtø gràþintas á tarnybà, turi bûtiið jos atleistas.

Laikinosios tvarkos 2 p. konkreèiai nustato, kokiø valstybës tarnautojøstatuso atkûrimà reguliuoja ði tvarka. Á ðià reguliavimo sferà patenka ir VTÁ

226

56 str. 5 d. nuostata, kurioje nustatyta: ,,jeigu valstybës tarnautojas atleidþia-mas ið valstybës tarnybos dël ðio straipsnio 1 d. 12 punkte nurodytos prieþas-ties (o tai kaip tik ir taikyta pareiðkëjui), asmuo gali Vyriausybës ar jos ágalio-tos institucijos nustatyta tvarka sugráþti á valstybës tarnybà, kai sveikatos bûk-lë pagerëja ir jis gali atlikti valstybës tarnautojo pareigas”. 5.13 p. nustato,kad karjeros valstybës tarnautojo statusas gali bûti atkuriamas atleistiems iðvalstybës tarnybos dël laikino nedarbingumo, kai jø sveikatos bûklë pagerëjair jie gali atlikti valstybës tarnautojo pareigas. 7 p. nustato tarnybas, á kuriasgalima kreiptis dël statuso atkûrimo. Èia nustatyta, kad asmenys, praradæ vals-tybës tarnautojo statusà dël Laikinosios tvarkos (…) 5.13 punkte nurodytøprieþasèiø, dël ðio statuso atkûrimo gali kreiptis á atitinkamos valstybës ástai-gos personalo tarnybà, skyriø ar asmená (…), kur jie dirbo iki atleidimo iðvalstybës tarnybos dël laikino nedarbingumo. Kadangi pagal ðias nuostatasstatuso, prarasto dël laikino nedarbingumo, atkûrimas siejamas su gràþinimuá pareigas, tai prieinama prie iðvados, kad ir ðis statusas prarandamas tik atlei-dus tarnautojà ið tarnybos VTÁ 56 str. 1 d. 12 p. pagrindu.

Pareiðkëjo, kaip valstybës tarnautojo, statuso praradimà atsakovas siejasu jo nedarbingumu, taèiau ástatymø analizë rodo, kad tokia pozicija – netei-singa: pareiðkëjas gali bûti laikomas praradusiu valstybës tarnautojo statusàtik já atleidus ið tarnybos. Atsakovas toká veiksmà atliko – pareiðkëjà atleido.Kaip jau minëta, atsakovas turëjo pagrindà atleisti pareiðkëjà VTÁ 1 d. 12 p.pagrindu, taèiau bûtina nustatyti, ar toks atleidimas – teisëtas ir pagrástas.Pagal Vietos savivaldos ástatymo 29 ir 30 str. 2 d. atleisti ið tarnybos seniûnàturi teisæ savivaldybës administratorius. Byloje yra Vilkaviðkio rajono savi-valdybës administratoriaus ásakymo Nr. 367–K, pagal kurá atleistas pareiðkë-jas, nuoraðas (b.l. 7). Jame nurodyta administratoriaus Simanavièiaus pavar-dë ir vardo inicialas, uþdëtas Vilkaviðkio rajono savivaldybës administracijosbendro skyriaus spaudas. Ásakymo deðiniajame virðutiniame kampe – spaudas,,Savivaldybës meras Algirdas Baguðinskas”. Yra ir neáskaitomas paraðas. Nuo-raðas atitinka ásakymo originalà, kurá atsakovo atstovai pateikë teisme. Ásaky-mo turinio analizë árodo, kad ásakymas atleisti pareiðkëjà ið tarnybos – nepa-siraðytas. Liudytojas A. Simanavièius (savivaldybës administratorius) apelia-cinës instancijos teisme patvirtino, kad su pareiðkëjo atleidimu nesutiko ir ðioásakymo nepasiraðë. Teismui pateiktas ásakymas – tai tik projektas. Mero pa-raðas ásakymo kampe – tai tik ásakymo suderinimas.

Atsakovo atstovai teisme pripaþino, kad ásakymas atleisti pareiðkëjà iðtarnybos – administratoriaus nepasiraðytas, taèiau laikë, kad suderinimo su

227

meru ir spaudo pakako toká ásakymà pripaþinti galiojanèiu ir remiantis juoatleisti pareiðkëjà.

Teisëjø kolegija konstatuoja: ásakymo nepasiraðymas daro administra-ciná tvarkomàjá dokumentà negaliojanèiu.

Tarnautojas atleidþiamas ið tarnybos priimant dokumentà – ásakymà, kurisprivalo turëti visus bûtinus valstybiniø standartø nurodytus rekvizitus, tarpkuriø privalomas ir paraðas. Tik toks ásakymas ágyjà dokumento galià. Kadan-gi atsakovo ásakymas atleisti pareiðkëjà ið valstybës tarnybos nepasiraðytas,jis laikomas negaliojanèiu, kitaip tariant, pareiðkëjas atleistas nesant teisëtodokumento – ásakymo, todël jis gràþinamas á tarnybà.

Kauno apygardos administracinis teismas vertino atleidimà ið tarnyboskitu aspektu. Paþeisdamas ABTÁ 81 str. nuostatà, teismas bylà iðnagrinëjonevisapusiðkai. Teismas privalëjo ávertinti visas bylai svarbias aplinkybes, ne-paisant to, kad pareiðkëjas reikalavime nenurodë visø neteisëto atleidimo iðvalstybës tarnybos motyvø.

Kadangi pareiðkëjo atleidimo ið valstybës tarnybos ásakymas neatitinkaástatymo reikalavimø ir dël to yra neteisëtas, todël atleidimo ið tarnybos laiko,tarnybos tæstinumo klausimø apeliacinës instancijos teismas nesvarsto. Taigalima bûtø vertinti tik esant teisëtam atleidimo ið tarnybos dokumentui.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai suformulavo rezoliucinæ dalá,ápareigodamas atsakovà iðmokëti pareiðkëjui vidutinio mënesinio darbo uþ-mokesèio dydþio piniginæ kompensacijà, nenurodydamas net jos dydþio. Teis-mas tokio sprendimo nemotyvavo. Darbo sutarties ástatymo (toliau – DSÁ)42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, gràþindamas neteistëtai atleistà darbuotojàá pirmesná darbà, iðieðko atlyginimà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà.Kompensacija ir atlyginimas uþ priverstinæ pravaikðtà nëra tapaèios sàvokos.Pirmosios instancijos teismas netinkamai iðaiðkino DSÁ 42 str. 2 d. nuostatà irneteisingai jà taikë. Apeliacinës instancijos teismas ðià sprendimo rezoliucinædalá keièia. Pareiðkëjas nedirbo dël atsakovo kaltës 5 mënesius ir 3 dienas. Jovidutinis mënesinis darbo uþmokestis – 1943 Lt, dienos – 91,22 Lt. Tai árodobyloje esanti atsakovo pateikta paþyma. Atsakovo atstovai teisme ðiø sumøneginèijo. Pareiðkëjui priteistina 9988,66 Lt atlyginimas uþ priverstinæ pra-vaikðtà ir 750 Lt atstovavimo apeliacinës instancijos teisme iðlaidø. Iðlaidospatvirtintos kvitu. ABTÁ 42, 43, 44, 45 str. suteikia pareiðkëjui teisæ, patenki-nus jo reikalavimus, gauti jo turëtø teismo ir atstovavimo tesime iðlaidø atly-ginimà. Pirmosios instancijos teismas pagrástai priteisë ið atsakovo pareiðkëjoturëtas atstovavimo teisme iðlaidas.

228

Apeliantas nurodë, kad pareiðkëjas kreipësi á teismà ne su skundu (pra-ðymu), o su ieðkininiu pareiðkimu. Teismas toká pareiðkimà nagrinëjo, nenu-statæs termino trûkumams paðalinti. Kolegija konstatuoja, kad kreipimosi áteismà forma, neatitinkanti ABTÁ reikalavimo, nëra esminis procesinis paþei-dimas, ir jis neturëjo reikðmës bylos sprendimui. Ið visos bylos matyti, kadpirmosios instancijos teismas ðá ieðkininá pareiðkimà vertino kaip praðymà,vadovaudamasis ABTÁ 22, 48 straipsniø nuostatomis.

Nepagrástas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas viena-ðaliðkai pakeitë atsakovà, vietoje pareiðkëjo nurodytos Vilkaviðkio rajono sa-vivaldybës patraukdamas rajono valdybà. ABTÁ 54 str. suteikia teismui teisæ,nustaèius, kad skundas (praðymas) paduotas netinkamam atsakovui, pareiðkë-jo sutikimu já pakeisti tinkamu. Kolegija, patikrinusi bylà, nenustatë, kad pir-mosios instancijos teismas bûtø pakeitæs atsakovà. Pareiðkëjas atsakovu nu-rodë Vilkaviðkio rajono savivaldybæ. Keisti atsakovo nepraðë. 2000 12 13Kauno apygardos administracinio teismo posëdyje byla nagrinëta dalyvau-jant minëto atsakovo atstovams. Nei protokolinio, nei raðytinio nutarimø, áro-danèiø atsakovo keitimo faktà, byloje nëra. Pastabø dël protokolo nepareikð-ta. Tai, kad teismas sprendimo áþanginëje ir rezoliucinëje dalyse nurodë vie-toje Vilkaviðkio rajono savivaldybës Vilkaviðkio rajono savivaldybës valdy-bà, laikytina raðymo apsirikimu. Kadangi apeliacinës instancijos teismas kei-èia dalá sprendimo rezoliucinës dalies dël esminio dalyko, kartu iðtaiso ir ðio-je dalyje esantá raðymo apsirikimà, o kitoje sprendimo rezoliucinëje dalyje(dël atstovavimo iðlaidø) ir sprendimo áþanginëje dalyje padarytos klaidosiðtaisymas spræstinas ABTÁ 94 str. nustatyta tvarka pirmos instancijos teisme.

Ðios paþaidos neturi reikðmës teismo sprendimui.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-

tymo 140 str. 1 d. 1 p, 3 p., 143 ir 145 str., teisëjø kolegija

n u t a r ë :

Apeliaciná skundà atmesti.Kauno apygardos administracinio teismo 2000 m. gruodþio 14 d. spren-

dimo dalá dël ápareigojimo iðmokëti A. Birgiolui kompensacijà pakeisti ir jàiðdëstyti taip: priteisti ið Vilkaviðkio rajono savivaldybës Antanui Birgiolui9988,66 Lt (devynis tûstanèius devynis ðimtus aðtuoniasdeðimt aðtuonis Lt66 ct) atlyginimà uþ priverstinës pravaikðtos laikà.

Kità sprendimo dalá palikti nepakeistà.

229

Priteisti ið Vilkaviðkio rajono savivaldybës Antanui Birgiolui 750 Lt(septynis ðimtus penkiasdeðimt Lt) atstovavimo apeliacinës instancijos teis-me iðlaidø.

Nutartis kasacine tvarka neskundþiama.

1.3.2.7. Dël savivaldybës administratoriaus, kaipvalstybës tarnautojo, statuso

Savivaldybiø administratoriø valstybës tarnybos santykiø reguliavimasatskleidþia specifiná ðiø tarnautojø tarnybos statusà.

Tarnautojas, dirbantis savivaldybës administratoriumi, pagal Valsty-bës tarnybos ástatymà priskiriamas dviem vieðojo administravimo tarnautojøpogrupiams: ástaigos vadovo ir karjeros valstybës tarnautojo, todël toks jostatusas tarnybos santykiø apibûdinimo prasme ir turëjo bûti apibrëþtas Ad-ministratoriaus nuostatø Bendrøjø nuostatø dalies 5 p., t.y. administratoriusyra savivaldybës ástaigos – administracijos vadovas – karjeros valstybës tar-nautojas.

Pirmosios instancijos teismo Administracinë byla Nr. A7–394/2001teisëja V. StonkuvienëPraneðëjas apeliacinës instancijosteisme G. Kryþevièius

NUTARTIS



teisëjø: N. Piðkinaitës, B. Janavièiûtës, K. Lapinsko, S. Gudyno,apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà

pagal Tauragës rajono savivaldybës apeliaciná skundà dël Klaipëdos apygar-dos administracinio teismo 2001 m. sausio 30 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

230

Vyriausybës atstovas Tauragës apskrityje kreipësi á teismà praðydamaspanaikinti Tauragës rajono savivaldybës valdybos 2000 m. spalio 11 d. spren-dimà Nr. 427 „Dël administratoriaus valstybës tarnybos santykiø áteisinimo”ir 2000 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savivaldybësvaldybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo” dalá,kurioje pakeistas Administratoriaus nuostatø bendrøjø nuostatø 5 p., ir áparei-goti atsakovà priimti administraciniø aktø pataisas, atitinkanèias ástatymø rei-kalavimus.

Jis nurodë, kad skundþiamais sprendimais administratoriaus valstybëstarnybos santykiai áteisinti savivaldybës Administracijos nuostatuose numa-tytam laikotarpiui (kadencijai) ir pakeisti administratoriaus nuostatai, nuro-dant, kad jis yra savivaldybës ástaigos – administracijos vadovas. Valdybossprendimai prieðtarauja Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymui irLietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymui, átvirtinantiems nuostatà,kad administratorius yra administracijos vadovas–karjeros valstybës tarnau-tojas, kuris á pareigas priimamas (skiriamas) konkurso bûdu neterminuotamlaikui.

Atsakovas – Tauragës rajono savivaldybës valdyba atsiliepime nuro-dë, kad skundþiami sprendimai yra teisëti, todël praðë praðymà atmesti. Spren-dimø priëmimo metu negaliojo naujoji Vietos savivaldos ástatymo redakci-ja, todël sprendimai neprieðtarauja ðiam ástatymui. Jis mano, kad pagal Vals-tybës tarnybos ástatymo 62 str. 8 d. 3 p. vieðojo administravimo ástaigø va-dovams valstybës tarnybos santykiai áteisinami terminui, kuris nustatomaspagal ðio straipsnio 5 d. Valstybës tarnybos ástatyme nenumatyta, kam pri-siekia administratorius, todël jis nepriskirtinas karjeros valstybës tarnauto-jams pagal VTÁ 2 str. Atsakovas praðë palikti nenagrinëtà pareiðkëjo praðy-mo dalá dël ápareigojimo priimti nurodytø dokumentø pataisas, atitinkan-èias ástatymø reikalavimus, nes pareiðkëjas nebuvo pareiðkæs ikiteisminetvarka tokio praðymo.

Klaipëdos apygardos administracinis teismas 2001 m. sausio 30 d.sprendimu praðymà patenkino ið dalies: panaikino Tauragës savivaldybës val-dybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimà Nr. 427 „Dël administratoriaus valsty-bës tarnybos santykiø áteisinimo” ir Tauragës rajono savivaldybës valdybos2000 m. spalio 11 sprendimà Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savivaldybësvaldybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo” – Ad-ministratoriaus nuostatø bendrøjø nuostatø 5 p., o Vyriausybës atstovo Taura-gës apskrityje praðymo dalá dël ápareigojimo Tauragës rajono savivaldybës

231

valdybà priimti naujus sprendimus vietoje panaikintøjø administraciniø aktøpaliko nenagrinëtà.

Teismas nurodë, jog Tauragës rajono savivaldybës valdyba 2000 m. spa-lio 11 d. sprendimu Nr. 427, vadovaudamasi Valstybës tarnybos ástatymu, nu-sprendë áteisinti administracijos vadovo administratoriaus A. Paliuèio valsty-bës tarnybos santykius Tauragës rajono savivaldybës Administracijos nuosta-tuose nustatytam laikotarpiui (kadencijai), o 2000 m. spalio 11 d. sprendimuNr. 428 pakeisti valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimu Nr. 189 patvirtintøAdministratoriaus nuostatø 5 p. iðdëstant já taip: „Administratorius yra savi-valdybës ástaigos – administracijos vadovas”. Administratoriaus nuostatuoseiki pakeitimo buvo nurodyta, kad administratorius yra karjeros valstybës tar-nautojas. Vyriausybës atstovas Tauragës apskrityje 2000 m. spalio 31 d. rei-kalavimu ir teikimu, vadovaudamasis Savivaldybiø administracinës prieþiû-ros ástatymo 4 str. l d. 2 p., praðë atsakovà pakeisti nurodytus sprendimus,taèiau atsakovas 2000 m. lapkrièio 10 d. sprendimu Nr. 458 atsisakë tenkintireikalavimà .

Skundþiamø sprendimø priëmimo metu galiojo Valstybës tarnybos ásta-tymo 2000 m. rugpjûèio 29 Nr. VIII–1903 redakcija (ásigaliojo nuo 2000 0907). Konstatuota, kad atsakovo sprendimai prieðtarauja Valstybës tarnybosástatyme átvirtintai nuostatai, kad administratorius yra karjeros valstybës tar-nautojas. VTÁ 2 str. 7 d. nurodyta, jog karjeros valstybës tarnautojas yra vie-ðojo administravimo valstybës tarnautojas, konkurso bûdu priimtas á tarnybàneterminuotam laikui, prisiekæs valstybei ir turintis galimybæ nustatyta tvarkasiekti aukðtesniø ar kitø pareigø tarnyboje. Padaryta iðvada, kad administrato-rius priskirtinas karjeros valstybës tarnautojams, nes á ðias pareigas priima-mas konkurso bûdu (VTÁ 16 str., 23 str. 3 d.). Administratoriaus pareigos yraaukðtesnës nei 20 kategorijos, todël jis skiriamas uþdaro konkurso bûdu, oesant 23 str. 4 d. numatytoms sàlygoms gali bûti skelbiamas atviras konkur-sas. Administratoriaus tarnyba yra neterminuota (ABTÁ 62 str. 8 d. l p.). Atsa-kovo argumentas, kad VTÁ 9 str. nenumatyta, kam prisiekia administratorius,todël neprisiekæs Lietuvos Respublikai jis negali tapti karjeros valstybës tar-nautoju, teismo pripaþintas nepagrástu. Pagal VTÁ 19 str. 3 d. 5 p. prasmæadministratoriaus priesaikà gali priimti savivaldybës meras. Atsakovo argu-mentas, kad VTÁ 17 str. 4 d. nereglamentuota pakaitinio valstybës tarnautojoskyrimo tvarka á administratoriaus pareigas ir dël to jis negali bûti priskiria-mas karjeros valstybës tarnautojø kategorijai, taip pat pripaþintas nepagrástu.VTÁ 17 str. 6 d. numatyta, kad pakaitiniø valstybës tarnautojø priëmimo sàly-gas ir tvarkà nustato Vyriausybë.

232

Skundþiamø sprendimø priëmimo metu Vietos savivaldos ástatymo2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII–2018 redakcija negaliojo. Ji ásigaliojo nuo 2000 m.spalio 27 d. Ðio ástatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybës administrato-rius yra savivaldybës administracijos vadovas – karjeros valstybës tarnauto-jas. Pagrástu pripaþintas atsakovo teiginys, kad sprendimø priëmimo metu nu-rodytas ástatymas negaliojo ir negalëjo bûti taikomas. Taèiau konstatuota, kadVietos savivaldos ástatyme nurodyta nuostata, atitinkanti Valstybës tarnybosástatymo nuostatas dël savivaldybës administratoriaus statuso, leidþia darytiiðvadà, kad skundþiami atsakovo sprendimai yra neteisëti. Pareiðkëjo praðy-mas dël administraciniø aktø panaikinimo patenkintas vadovaujantis ABTÁ89 str. l d. l p.

Teismas nurodë, jog panaikinus skundþiamus aktus atkuriama buvusiiki ginèijamo akto priëmimo padëtis, taèiau iki panaikinto akto galiojusio kitoakto teisinë galia savaime neatkuriama (ABTÁ 92 str.). Pareiðkëjo reikalavi-mas ápareigoti priimti naujus sprendimus, atitinkanèius ástatymø reikalavimus,paliktas nenagrinëtas (ABTÁ 103 str. l d. l p.), nes Vyriausybës atstovas, nu-statæs, kad administraciniai aktai prieðtarauja Konstitucijai, ástatymams ar ki-tiems teisës aktams, laikydamasis Savivaldybiø administracinës prieþiûros ásta-tyme numatytos ágaliojimø ágyvendinimo tvarkos, ikiteismine tvarka privalokreiptis dël neteisëtø aktø panaikinimo. Padaryta iðvada, kad pareiðkëjas ne-silaikë ikiteisminës ginèo sprendimo tvarkos.

Tauragës rajono savivaldybë apeliaciniu skundu praðo pirmosios ins-tancijos teismo sprendimo dalá, kuria teismas panaikino Tauragës rajono savi-valdybës valdybos 2000 m. spalio 11d. sprendimà Nr. 427 „Dël administrato-riaus valstybës tarnybos santykiø áteisinimo” ir Tauragës rajono savivaldybësvaldybos 2000 m. spalio 11d. sprendimà Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savi-valdybës valdybos 2000 06 05 sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo – Admi-nistratoriaus nuostatø bendrøjø nuostatø 5 p.”, panaikinti.

VTÁ 62 str. 8 d. nurodyta, kad darbo sutartys, sudarytos su vieðojo admi-nistravimo valstybës tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tæsiasi kaipvalstybës tarnybos santykiai. Valstybës tarnybos santykiai áteisinami institu-cijos ar ástaigos vadovo ásakymu (potvarkiu). Valdybos sprendimu Nr. 427buvo áteisinti administratoriaus darbo santykiai. VTÁ 16 str. nurodytas admi-nistratoriaus statusas – ástaigos vadovas, todël priimant Valdybos sprendimàNr. 427 pagrástai buvo taikomas 62 str. 8 d. 3 p. Praðyme Vyriausybës atstovëpati pripaþásta, kad administratoriui taikomas ástaigos vadovo statusas, pvz.,nurodo, kad Valdyba neturëtø apsiriboti vien tik konstatavimu, kad administ-

233

ratorius – tik administracijos vadovas, pati aiðkina: Valstybës tarnybos ástaty-mo 16 str. l d. l p. sakoma, jog á ástaigø vadovø pareigas savivaldybës admi-nistratorius priimamas (skiriamas) konkurso bûdu. VTÁ 23str. 3 d. konkreèiainurodo, kaip turi bûti organizuojamas konkursas administratoriaus pareigomsuþimti. Tuo tarpu teismas nenurodo, kuriame VTÁ straipsnyje áteisintas admi-nistratoriaus, kaip karjeros valstybës tarnautojo, statusas.

Teismas nurodo, kad administratorius yra karjeros valstybës tarnauto-jas, nes á ðias pareigas priimamas konkurso bûdu. Taèiau VTÁ 2 str. 10 d.reglamentuoja, kad ástaigos vadovas – valstybës tarnautojas, konkurso bûduar politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybësar savivaldybës ástaigai. Todël pareigø uþëmimas konkurso bûdu negali bûtivienas ið pagrindø priskirti administratoriø prie karjeros valstybës tarnautojø.Juo labiau kad karjeros valstybës tarnautojø priëmimà reglamentuoja VTÁ 14straipsnis.

Teismas konstatuoja, kad karjeros valstybës tarnautojas yra konkursobûdu priimtas á tarnybà neterminuotam laikui, prisiekæs valstybei ir turintisgalimybæ nustatyta tvarka siekti aukðtesniø ar kitø pareigø tarnyboje. Taigiviena ið sàlygø, leidþianèiø pripaþinti karjeros valstybës tarnautoju, – priesai-ka valstybei. VTÁ 19 str. nurodyta, kas priima valstybës tarnautojo priesaikà.VTÁ 19 str. 3 d. 5 p. savivaldybëms negali bûti taikomas, kaip nurodo teismas,nes 8 punktas aiðkiai apibrëþia, kas priima karjeros valstybës tarnautojo prie-saikà savivaldybëse. Jei ástatymø leidëjas manytø, kad prisiekti kaip karjerosvalstybës tarnautojas turi ir administratorius, tai VTÁ 19 str. 3 d. 8 p. bûtønurodyta, kas priima administratoriaus priesaikà.

Kita sàlyga, apibrëþiant valstybës tarnautojo priskyrimà karjeros tar-nautojams, – turëti galimybæ siekti aukðtesniø ar kitø pareigø tarnyboje. VTÁ2 priedëlis reglamentuoja vieðojo administravimo – ástaigø vadovø ir karjeros– valstybës tarnautojø tipiniø pareigybiø kategorijas. 28 dalyje, reglamentuo-janèioje savivaldybës vieðojo administravimo valstybës tarnautojus, administ-ratoriaus ir kontrolieriaus – savivaldybës ástaigø vadovø kategorija nurodytaviena. Karjeros valstybës tarnautojø nurodomos vadinamosios „þirklës”, bû-tent jiems suteikiama galimybë siekti aukðtesnës kategorijos tarnyboje, parei-gø paaukðtinimo. Administratoriui tokia galimybë nesuteikta, jo kategorijayra aukðèiausia savivaldybëje.

Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad esant 23 str. 4 d. numaty-toms sàlygoms gali bûti skelbiamas atviras konkursas. VTÁ 16 str. nurodyta,kad savivaldybës administratorius á ástaigø vadovø pareigas priimamas pagal

234

ðio ástatymo 23 straipsnio 3 dalá (jei bûtø karjeros, 4 dalis galëtø bûti taikoma,bet ðiuo atveju ástatyme aiðkiai apibrëþta 23 str. 3 d.). Be to, 23 str. 3 d. nereg-lamentuota, jog ði dalis taikoma tik karjeros valstybës tarnautojams.

Teismas nurodo, kad pakaitiniø valstybës tarnautojø priëmimo sàlygasir tvarkà nustatoVyriausybë. Taèiau tai, kas priima pakaitinius, reglamentuojaVTÁ 17 str., ir poástatyminiai aktai negali prieðtarauti ástatymui. VTÁ 17 str. 1 d.nurodyta, kad á pareigas pakaitiniais priimami atviro konkurso bûdu arba po-litinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu. Administratorius priimamas uþda-ro konkurso bûdu pagal VTÁ 23 str. 3 d. 17 str. 4 d. 5 p. nurodyta, kas priimapretendentus atviro konkurso bûdu pakaitiniais savivaldybëse. Kas priima ad-ministratoriø, jei já pripaþinti karjeros valstybës tarnautoju ir jo vietoje bûtøgalima priimti pakaitiná, nëra nurodyta, todël ið ðio straipsnio galima spræsti,kad jis nëra karjeros valstybës tarnautojas.

Be to, 2000 m. spalio 31 d. teikime Nr. 105 Vyriausybës atstovas nurodëtik vienà ástatymà, kurá paþeidë Valdyba, – Vietos savivaldos ástatymo pakei-timo ástatymà.

Nors teismas pripaþino, kad Vietos savivaldos ástatymo pakeitimo ásta-tymas tuo laiku negalëjo bûti taikomas, Valdybos sprendimà Nr. 428 vis tiknaikina.

Teikime Nr. 105 Vyriausybës atstovas pakartojo sprendimo Nr. 428 l p.iðdëstytà nuostatà, tai reiðkia, kad ta nuostata ástatymui neprieðtaravo. Be to,teismas panaikino sprendimà Nr. 428, nors Vyriausybës atstovë praðë panai-kinti tik dalá ðio sprendimo.

Teismas Vyriausybës atstovo praðymà turëjo nagrinëti pagal Tauragësrajono savivaldybës valdybai pateiktà reikalavimà Nr. 104 ir teikimà Nr. 104,t.y. pagal tuos reikalavimus, kuriuos valdyba apsvarstë ir dël kuriø priëmësprendimus.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad Valstybës tarnybos departamentui VTÁnesuteikia teisës aiðkinti ðio ástatymo, raðtuose Vyriausybës atstovei pareikðtatik atskirø darbuotojø nuomonë.

Pareiðkëjas atsiliepime á apeliaciná skundà nurodë, kad ginèijamuosesavivaldybës valdybos priimtuose sprendimuose turi bûti átvirtinta nuostata,jog savivaldybës administratorius yra savivaldybës administracijos ástaigosvadovas – karjeros valstybës tarnautojas ir tuomet jam negali bûti skiriamasdarbo santykiams áteisinti joks laikotarpis (kadencija).

Tauragës rajono savivaldybës tarybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimuNr. 189 patvirtintuose administratoriaus nuostatuose iki jø pakeitimo buvo

235

nurodyta, kad administratorius yra karjeros valstybës tarnautojas. Ði nuo-stata neturëjo bûti keièiama. VTÁ 62 str. 2 d. numatyta, kad B lygio valdinin-kai, kuriems iki ðio ástatymo ásigaliojimo buvo taikomas Valdininkø ástaty-mas, ir dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybëstarnautojais. Tai, kad savivaldybës administratorius yra priskiriamas karjerosvalstybës tarnautojø grupei, buvo numatyta Valdymo reformø ir savivaldy-biø reikalø ministro 2000 m. liepos 4 d. ásakymo Nr. 79 XI skirsnio 12 p.(Þin., 2000, Nr. 55), taip pat vëliau to paties ministro pakeistame 2000 m.rugsëjo 8 d. ásakyme Nr .98 „Dël valstybës tarnautojø pareigybiø pavyzdiniosàraðo patvirtinimo” X skirsnio 10 p.(Þin., 2000, Nr. 90) ði nuostata irgi iðliko.

VTÁ 2 str. 7 d. nurodyta, kad karjeros valstybës tarnautojas yra vieðojoadministravimo valstybës tarnautojas (administratorius kaip tik ir priskiria-mas prie tokiø), konkurso bûdu priimtas á tarnybà neterminuotam laikui, pri-siekæs valstybei ir turintis galimybæ nustatyta tvarka siekti aukðtesniø ar kitøpareigø tarnyboje. VTÁ 16 str. l d. l p. nustatyta, kad konkurso bûdu á ástaigøvadovo pareigas priimamas ir savivaldybës administratorius pagal ðio ástaty-mo 23 str. 3 d. numatytà tvarkà. Ðis ástatymo straipsnis paþymi tik dvi konkre-èias pareigybes: Vyriausybës sekretoriaus ir savivaldybës administratoriaus.Kadangi iki VTÁ ásigaliojimo savivaldybës administratorius pagal Valdininkøástatymà buvo B lygio vieðojo administravimo tarnautojas, todël pagal VTÁ62 str. 8 d. l p. prasmæ jo darbo santykiai turi bûti áteisinami neterminuotamlaikui, kaip su karjeros valstybës tarnautoju. Apelianto teiginys, kad admi-nistratoriaus darbo santykiai turi bûti áteisinami terminuotam laikui, t.y. pagalVTÁ 62 str. 8 d. 3 p., yra nepagrástas ir neteisëtas, kadangi ðioje normoje kal-bama apie vieðojo administravimo ástaigø vadovus, o savivaldybës administ-ratorius, kaip savivaldybës administracijos vadovas, prie tokiø nëra ir negalibûti priskiriamas. Nors tikrai savivaldybës valdybos sprendimø priëmimometu (2000 10 11) nauja Vietos savivaldos ástatymo (VSÁ) 2000 m. spalio 12 d.Nr. VIII–2018 redakcija negaliojo (ástatymo 29 str. 2 d. nustatyta, kad savi-valdybës administratorius yra savivaldybës administracijos vadovas – karje-ros valstybës tarnautojas), taèiau ði jame átvirtinta nuostata atitinka VTÁ nor-mas dël savivaldybës administratoriaus statuso, todël apygardos administra-cinis teismas pagrástai padarë iðvadà, kad atsakovo (ðiuo atveju apelianto)sprendimai buvo neteisëti ir juos panaikino.

Apeliantas skunde nurodo, kad turi bûti taikoma VTÁ 2 str. 10 d. norma(dël ástaigos vadovo sàvokos, o ne 2 str. 7 d., kuria rëmësi teismas), kad kar-jeros valstybës tarnautojø priëmimà reglamentuoja VTÁ 14 str. Taèiau ðios

236

ástatymo normos reguliuoja naujai paskiriamø ástaigos vadovø ar karjeros vals-tybës tarnautojø statuso ágijimà. Ginèijamø valdybos sprendimø esmë yra ta,kad atsakovas (apeliantas) neteisingai juose nustatë administratoriaus statusà,nustatydamas jam kadencijà pereinamuoju laikotarpiu, taip áteisindamas jodarbinius santykius, jau esant galiojanèiam VTÁ. Apelianto teiginys, kad tar-nautojas, nepriëmæs priesaikos, negali bûti karjeros valstybës tarnautojas, yranepagrástas. VTÁ 19 str. 4 d. numatyta, kad valstybës tarnautojo priesaikospriëmimo tvarkà nustato uþ valstybës tarnybà atsakingas ministras. Kadangitokia tvarka dar nëra nustatyta, todël yra teisingas administracinio teismo pa-stebëjimas, kad pagal VTÁ 19 str.3 d. 5 p. prasmæ tai gali padaryti ir meras,kaip savivaldybës institucijos vadovas.

Negalima sutikti su apelianto argumentais dël administracinio teismosprendimo neteisëtumo, jam apeliuojant á VTÁ 2 priedëlá (dël administrato-riaus kategorijos), á 23 str. (dël konkurso skelbimo bûdø administratoriauspareigybei), á 17 str. (pakaitiniø valstybës tarnautojø priëmimas). Skunde ape-liantas siekia „pritempti” nurodytas ástatymo normas prie sau palankaus teigi-nio, kad savivaldybës administratorius nëra ir negali bûti karjeros valstybëstarnautojas. Ðios ástatymo normos reglamentuoja ne tik savivaldybës admi-nistratoriaus, taèiau ir kitø valstybës tarnautojø grupiø valstybës tarnybos san-tykius, todël jas traktuoti iðskirtinai ðio ginèo atveju negalima. Be to, á savi-valdybës administratoriaus pareigas VTÁ nenumato, kad bûtø priimtas pakai-tinis valstybës tarnautojas. Galima tik laikinai pavesti atlikti administratoriausfunkcijas kitam savivaldybës karjeros tarnautojui.

Skunde nurodoma, kad Vyriausybës atstovës 2000 m. spalio 31 d. teiki-me Nr. 105 buvo nurodytas tik vienas valdybos paþeistas ástatymas, t.y. Vietossavivaldos ástatymo pakeitimo ástatymas, kad teismas, pripaþinæs, jog VSÁnegaliojo, valdybos sprendimà Nr. 428 vis tiek panaikino visà, nors buvo pra-ðoma panaikinti tik jo dalá, kad teismas turëjo nagrinëti praðymà tik pagalreikalavimà Nr. 104 ir teikimà Nr. 104 (èia apelianto suklysta – turëjo bûtinurodytas Nr. 105); kad teismas turëjo nagrinëti bylà tik pagal tuos reagavimoaktus, kuriuos valdyba svarstë ir dël jø priëmë sprendimus.

Vyriausybës atstovë ikiteismine tvarka valdybai pateikë tris reagavimoaktus, bûtent: 2000 m. spalio 31 d. potvarká Nr. 103 (siûlant sustabdyti spren-dimo Nr. 427 vykdymà), 2000 m. spalio 31 d. reikalavimà Nr. 104 (siûlantpakeisti sprendimà Nr.427) ir 2000 m. spalio 31 d. teikimà Nr. 105 (siûlantpakeisti sprendimo Nr. 428 Bendrøjø nuostatø 5 p.). Ðiuose aktuose buvo mi-nëta, kad savivaldybës valdyba, priimdama ginèijamus sprendimus, kaip vie-

237

nà ið paþeidimø padarë tai, jog nesivadovavo VSÁ 29 str. 2 d. norma dël admi-nistratoriaus statuso. Nors ði ástatymo norma valdybos sprendimø priëmimometu dar negaliojo, taèiau kreipiantis su praðymu á administraciná teismà (ka-da valdyba pati geranoriðkai nepataisë priimtø savo sprendimø pagal reagavi-mo aktus), praðyme buvo nurodyta ir kitø teisës aktø paþeistos normos, kurio-mis vadovaujantis Klaipëdos administracinis teismas panaikino skundþiamussprendimus. Taip pat administracinis teismas panaikino sprendimo Nr. 428Bendrøjø nuostatø tik 5 p., o ne visà sprendimà, kaip klaidingai nurodo skun-de apeliantas. Jo reikalavimas, kad administracinis teismas nagrinëtø tik to-kius Vyriausybës atstovës reagavimo aktus, kuriuos valdyba svarstë ir jø at-þvilgiu priëmë atitinkamus sprendimus (ðiuo atveju neigiamus), yra vertinti-nas kritiðkai. Valdyba gali ir visai nesvarstyti reagavimo aktø ir nepriimti jøatþvilgiu sprendimø, todël tokiu atveju Savivaldybiø administracinës prieþiû-ros 1998 m. balandþio 14 d. ástatymo Nr. VIII–730 6 str. numato galimybætokius veiksmus apskøsti teismui, traktuojant tai kaip neveikimà.

Ðiuo metu galioja ir yra ágyvendinamas Vietos savivaldos ástatymas, ku-riame aiðkiai apibrëþtas savivaldybës administratoriaus statusas, kad savival-dybës administracijos vadovas yra karjeros valstybës tarnautojas.

Teisëjø kolegija


Tauragës rajono savivaldybës apeliacinis skundas patenkinamas ið dalies.Klaipëdos apygardos administracinio teismo 2001 m. sausio 30 d. spren-

dimas pakeièiamas.Sprendimo dalis, kurioje panaikintas Tauragës rajono savivaldybës val-

dybos 2001 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 427 „Dël administratoriaus valsty-bës tarnybos santykiø áteisinimo”, panaikinama ir Vyriausybës atstovo Taura-gës apskrityje praðymas dël Tauragës rajono savivaldybës valdybos 2001 m.spalio 11 d. sprendimo Nr. 427 „Dël administratoriaus valstybës tarnybos san-tykiø áteisinimo” panaikinimo atmetamas.

Sprendimo dalis, kurioje paliktas nenagrinëtas Vyriausybës atstovo Tau-ragës apskrityje praðymas dël ápareigojimo Tauragës rajono savivaldybës val-dybà priimti naujus sprendimus vietoje panaikintøjø administraciniø aktø, pa-naikinama.

Sprendimo dalis, kurioje panaikintas Tauragës rajono savivaldybës val-dybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savival-

238

dybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo”Administratoriaus nuostatø Bendrøjø nuostatø 5 p., pakeièiama.

Tauragës rajono savivaldybës valdyba, ápareigojama pakeisti Tauragësrajono savivaldybës valdybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 428 „DëlTauragës rajono savivaldybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimoNr. 189 dalinio pakeitimo” dalá, kurioje administratoriaus nuostatø Bendrøjønuostatø dalies 5 p. iðdëstytas taip: „Administratorius yra savivaldybës ástai-gos – administracijos vadovas”, ir nustatyti, kad administratorius yra savival-dybës ástaigos – administracijos vadovas – karjeros valstybës tarnautojas (ABTÁ140 str. 1 d. 3 p.).

Ginèijamø Tauragës rajono savivaldybës valdybos sprendimø priëmi-mo metu galiojo Valstybës tarnybos ástatymas su pakeitimais, priimtais 2000 m.rugpjûèio 29 d. ástatymu Nr. VIII–1903. Vietos savivaldos ástatymas, kurio29 str. nustatyta, kad savivaldybës administratorius yra savivaldybës admi-nistracijos vadovas – karjeros valstybës tarnautojas, ásigaliojo 2000 m. spa-lio 27 d.

Pagal Valstybës tarnybos ástatymo (toliau – VTÁ) 2 str. 22 d. savivaldy-bës administracija yra savivaldybës ástaiga. Ástaigos vadovas, remiantis to pa-ties straipsnio 10 d., yra valstybës tarnautojas, konkurso bûdu ar politinio (as-meninio) pasitikëjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybës ar savivaldybësástaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui ar neterminuotai. VTÁ 2 str. 7 d.nurodyta, kad karjeros valstybës tarnautojas yra vieðojo administravimo vals-tybës tarnautojas, konkurso bûdu priimtas á tarnybà neterminuotam laikui, pri-siekæs valstybei ir turintis galimybæ nustatyta tvarka siekti aukðtesniø ar kitøpareigø tarnyboje.

VTÁ átvirtintø normø, reguliuojanèiø priëmimo á valstybës tarnybà tvar-kà, vertinimas leidþia padaryti iðvadà, kad savivaldybiø administratoriø vals-tybës tarnybos santykiø reguliavimas atskleidþia specifiná ðiø tarnautojø tar-nybos statusà, bûtent: VTÁ 14 str. nurodoma, kas organizuoja karjeros valsty-bës tarnautojø priëmimà – administratoriaus priëmimà á tarnybà organizuojameras; VTÁ 16 str., reglamentuojanèiame ástaigø vadovø priëmimà, nurodo-ma, kad á ástaigø vadovø pareigas savivaldybiø administratoriai priimami kon-kurso bûdu. Taigi tarnautojai, dirbantys savivaldybiø administratoriais, pri-skiriami dviem vieðojo administravimo valstybës tarnautojø pogrupiams: ástai-gø vadovø ir karjeros valstybës tarnautojø.

Vertinant, ar Tauragës rajono savivaldybës valdybos 2000 m. spalio11 d. sprendimas Nr. 427 „Dël administratoriaus valstybës tarnybos santy-

239

kiø áteisinimo”, kuriuo nuspræsta, kad savivaldybës ástaigos – administracijosvadovo administratoriaus tarnybos santykiai áteisinami nuostatuose nustaty-tam laikotarpiui (kadencijai), jo priëmimo metu neprieðtaravo VTÁ, bûtinaatsiþvelgti á tai, kokia yra administratoriaus teisinë padëtis vieðojo administ-ravimo institucijoje. Administratorius, skirtingai nei bet kuris kitas savivaldy-bës administracijos pareigûnas, turintis administravimo ágaliojimus, atliekane tik vieðojo administravimo veiksmus, bet ir uþtikrina ástaigos funkcionavi-mà, kad ji galëtø tinkamai vykdyti priskirtus vieðojo administravimo ir kitosveiklos uþdavinius. Tarnybos santykiø pobûdá ávertinant pagal valstybës tar-nautojo funkcijas, yra pagrindas konstatuoti, jog administratoriaus tarnybossantykiø turiná lemia jo, kaip ástaigos vadovo, veikla, todël Tauragës rajonosavivaldybës valdybos sprendimas dël administratoriaus tarnybos santykiø nu-statymo kadencijai atitinka VTÁ 2 str. 10 d. reikalavimus.

Ðis Valdybos sprendimas neprieðtarauja ir VTÁ 62 str. nuostatoms. Ka-dangi savivaldybës administracija pagal VTÁ 2 str. 22 d. yra savivaldybësástaiga, jos vadovui taikoma ne VTÁ 62 str. 2 d., o specialios normos, átvirtin-tos 5 dalyje ir 8 dalies 3 punkte.

Tauragës rajono savivaldybës valdyba 2000 m. spalio 11 d. sprendimuNr. 428 „Dël Tauragës rajono savivaldybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d.sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo” pakeisdama administratoriaus nuostatøBendrøjø nuostatø dalies 5 p. nusprendë: „Administratorius yra savivaldybësástaigos – administracijos vadovas”.

Teismas sprendime nurodë, jog administratorius yra karjeros valstybëstarnautojas, nes priimamas á pareigas konkurso bûdu. Savivaldybiø administ-ratoriai – ástaigø vadovai, remiantis VTÁ 16 str., 23 str., taip pat priimami ápareigas konkurso bûdu, todël ðiuo atveju priëmimo bûdas nëra poþymis, lei-dþiantis nustatyti, kuriam ið vieðojo administravimo valstybës tarnautojø po-grupiø administratorius priskiriamas.

Kaip jau minëta, tarnautojas, dirbantis savivaldybës administratoriu-mi, pagal VTÁ priskiriamas dviem vieðojo administravimo tarnautojø po-grupiams: ástaigos vadovo ir karjeros valstybës tarnautojo, todël toks jo sta-tusas tarnybos santykiø apibûdinimo prasme ir turëjo bûti apibrëþtas admi-nistratoriaus nuostatø Bendrøjø nuostatø dalies 5 p., t.y. administratoriusyra savivaldybës ástaigos – administracijos vadovas – karjeros valstybëstarnautojas.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Tauragës rajono savival-dybës valdybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 428 „Dël Tauragës rajono

240

savivaldybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakei-timo” administratoriaus nuostatø Bendrøjø nuostatø dalies 5 p., priëmë netei-sëtà sprendimà, kadangi be pagrindo konstatavo, jog savivaldybës administ-ratorius yra tik karjeros valstybës tarnautojas. Jo tarnybos santykiø turiná nule-mia ástaigos vadovo teisinë padëtis. Ginèijamame sprendime nurodomasvalstybës tarnautojo tarnybos santykiø apibûdinimas neatitiko VTÁ reikala-vimø, nes administratorius yra ir ástaigos vadovas, ir karjeros valstybës tar-nautojas, todël Valdyba ápareigotina pakeisti Tauragës rajono savivaldybësvaldybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savi-valdybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakeiti-mo” dalá, kurioje administratoriaus nuostatø Bendrøjø nuostatø dalies 5 p.iðdëstytas taip: „Administratorius yra savivaldybës ástaigos – administracijosvadovas”, ir nustatyti, kad administratorius yra savivaldybës ástaigos – admi-nistracijos vadovas – karjeros valstybës tarnautojas.

Teismas paliko nenagrinëtà Vyriausybës atstovo Tauragës apskrityje pra-ðymà dël ápareigojimo Tauragës rajono savivaldybës valdybà priimti naujussprendimus vietoje panaikintøjø.

Byloje esantis 2000 m. spalio 31 d. reikalavimas Nr. 104 ir tos paèiosdienos teikimas Nr. 105 yra Vyriausybës atstovo apskrityje ágaliojimø ágy-vendinimo aktai, atitinkantys Savivaldybiø administracinës prieþiûros ásta-tymo 4 str. nuostatas. Tauragës rajono savivaldybës valdyba 2000 m. lapkri-èio 10 d. sprendimais Nr. 457 ir Nr. 458 reikalavimus atmetë. Pareiðkëjas, ga-væs ðiuos sprendimus, remdamasis Savivaldybiø administracinës prieþiûrosástatymo 6 str., teisëtai kreipësi á teismà praðydamas ápareigoti atsakovà tinka-mai vykdyti ástatymà. Pirmosios instancijos teismas neturëjo teisinio pagrin-do ðá reikalavimà palikti nenagrinëtà.

Kadangi pareiðkëjo reikalavimas yra teisëtas ið dalies, apeliacinës ins-tancijos teismas ápareigoja atsakovà pakeisti savo sprendimà tokiu bûdu, kaipnurodyta anksèiau (ABTÁ 88 str. 2 p., 133 str.)

Paþymëtina, jog kolegijos padarytø iðvadø aiðkinant VTÁ normas, ga-liojusias ginèijamø aktø priëmimo metu, kuriø pagrindu konstatuotas admi-nistratoriaus tarnybos santykiø pobûdis, teisëtumà liudija tolesnë teisinioreguliavimo raida: Vietos savivaldos ástatymo, ásigaliojusio 2000 m. spalio27 d., 29 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybës administratorius yra administ-racijos vadovas – karjeros valstybës tarnautojas, Valdymo reformø ir savi-valdybiø reikalø ministro 2000 m. liepos 4 d. ásakymu patvirtintame Valsty-bës tarnautojø pareigybiø pavyzdiniame sàraðe (nuo 2000 m. spalio 28 d.

241

galiojanti redakcija) savivaldybës administratoriaus pareigybë áraðyta ir ávieðojo administravimo ástaigø vadovø, ir á karjeros valstybës tarnautojøpareigybiø sàraðus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 139 str., 140 str. 1 d. 3 p.,teisëjø kolegija

n u t a r ë :

Tauragës rajono savivaldybës apeliaciná skundà patenkinti ið dalies.Klaipëdos apygardos administracinio teismo 2001 m. sausio 30 d. spren-

dimà pakeisti.Sprendimo dalá, kuria panaikintas Tauragës rajono savivaldybës valdy-

bos 2001 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 427 „Dël administratoriaus valstybëstarnybos santykiø áteisinimo”, panaikinti ir Vyriausybës atstovo Tauragës ap-skrityje praðymà dël Tauragës rajono savivaldybës valdybos 2001 m. spalio11 d. sprendimo Nr. 427 „Dël administratoriaus valstybës tarnybos santykiøáteisinimo” panaikinimo atmesti.

Sprendimo dalá, kurioje paliktas nenagrinëtas Vyriausybës atstovo Tau-ragës apskrityje praðymas dël ápareigojimo Tauragës rajono savivaldybës val-dybà priimti naujus sprendimus vietoje panaikintøjø administraciniø aktø, pa-naikinti.

Sprendimo dalá, kurioje panaikintas Tauragës rajono savivaldybës val-dybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 428 „Dël Tauragës rajono savival-dybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimo Nr. 189 dalinio pakeitimo”Administratoriaus nuostatø bendrøjø nuostatø 5 p., pakeisti.

Ápareigoti Tauragës rajono savivaldybës valdybà pakeisti Tauragës ra-jono savivaldybës valdybos 2000 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 428 „DëlTauragës rajono savivaldybës valdybos 2000 m. birþelio 5 d. sprendimoNr. 189 dalinio pakeitimo” dalá, kurioje administratoriaus nuostatø Bendrøjønuostatø dalies 5 p. iðdëstytas taip: „Administratorius yra savivaldybës ástai-gos – administracijos vadovas”, ir nustatyti, kad administratorius yra savival-dybës ástaigos – administracijos vadovas – karjeros valstybës tarnautojas.


242

1.3.2.8. Dël atleidimo ið valstybës tarnybospanaikinus pareigybæ tvarkos

Jeigu yra pagrindas padaryti iðvadà, kad pareigybës panaikinimas tei-sëtas, taèiau neteisëtas atleidimas ið tarnybos, tarnautojo gràþinimui á pa-naikintas pareigas nëra teisinio pagrindo, kadangi buvo paþeistos tarnauto-jo teisës ne panaikinant pareigybæ, o netaikant tarnautojui nustatytø garan-tijø po pareigybës panaikinimo.

Jei valstybës tarnautojas atleistas ið tarnybos nesilaikant tvarkos, nu-matytos Valstybës tarnybos ástatymo 55 str. 1 d., 76 str., numatanèios tarny-bos santykiø ðaliø teises bei pareigas 6 mënesius po pareigybës panaikinimo,tarnautojas gràþinamas ne á pareigas, ið kuriø atleistas, o á valstybës tarny-bà, kartu sudarant jam sàlygas pasinaudoti ástatymø suteiktomis teisëmis.

Kai atleidimas pripaþintas neteisëtu teismo sprendimu, minëtas 6 më-nesiø terminas turi bûti skaièiuojamas ne nuo pareigybës panaikinimo, o nuoapeliacinës instancijos teismo nutarties (sprendimo) priëmimo dienos. Ka-dangi atleidus ið valstybës tarnybos paþeidþiant ástatymo nustatytà tvarkà,valstybës tarnautojas praranda ne gautàjá iki pareigybës panaikinimo darbouþmokestá, o ástatymo garantuojamà minimalø darbo uþmokestá uþ 6 mëne-sius, jam ir priteistinas minimalus darbo uþmokestis uþ 6 mënesius.

Teisëjas pirmosios instancijos Administracinë byla Nr. A7–572/2001teisme J. FurmanavièiusPraneðëjas apeliacinës instancijosteisme G. Kryþevièius

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið kolegijos pirmininko G. Kryþevièiaus, teisëjø N. Piðkinaitës ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant R. Barysaitei,dalyvaujant pareiðkëjai J. Lukomavièienei, jos atstovui advokatui G. By-

èiui, atsakovo Ðakiø rajono policijos komisariato atstovui E. Ðiaudiniui,

243

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæbylà pagal J. Lukomavièienës apeliaciná skundà dël Kauno apygardos admi-nistracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

J. Lukomavièienë kreipësi á teismà, praðydama pripaþinti neteisëtu josatleidimà ið Ðakiø rajono policijos komisariato Migracijos tarnybos inspekto-rës valdininkës pareigø ir graþinti jà á darbà, priteisti atlyginimà uþ visà pri-verstinës pravaikðtos laikà bei priteisti darbo uþmokestá uþ 20 darbo dienø,nes jai nepraneðë apie atleidimo ið darbo prieþastis.

Ji paaiðkino, kad 2000 01 19 gavo áspëjimà, jog gali bûti atleista iðdarbo nuo 2000 m. kovo 20 d., taèiau 2000 m. kovo 13 d. ji susirgo ir gydësiligoninëje, iki 2000 m. liepos 6 d. buvo nedarbinga. Ið Ðakiø rajono policijoskomisariato Migracijos tarnybos inspektorës pareigø, kuriose dirbo nuo1991 01 28, jà atleido nuo 2000 m. liepos 13 d. pagal DSÁ 29 str. l d. 2 p.Etatø sumaþinimas nepagrástas, kadangi tarnyboje darbo krûvis buvo didelis,kituose komisariatuose ðioje tarnyboje dirba ir daugiau darbuotojø, buvosiekiama bûtent jà atleisti ið darbo. Dël lëðø stokos ji sutiko eiti nemokamøatostogø. Atleidþiant jà ið darbo nebuvo pasiûlytas kitas darbas. Praneðimasapie atleidimà ið darbo buvo neiðsamus, todël neþino atleidimo ið darbo prie-þasèiø, ir jai turi bûti priteistas darbo uþmokestis uþ 20 dienø.

Pareiðkëjos atstovas pirmosios instancijos teisme praðë skundà ten-kinti. Darbdavys nesiaiðkino visø aplinkybiø, nepasiûlë J. Lukomavièieneikito darbo, nesudarë galimybiø gilinti þiniø. Jau kreipiantis raðtu á policijosdepartamentà dël etatø sumaþinimo buvo nurodyta J. Lukomavièienës pavar-dë. J. Lukomavièienë neþinojo, uþ kà buvo atleista. Po atleidimo ji niekurnedirbo, todël turëtø bûti priteista uþ priverstinæ pravaikðtà.

Atsakovo Ðakiø rajono policijos komisariato atstovas pirmosios instan-cijos teisme praðë skundà atmesti. Jis paaiðkino, kad 1999–2000 metais vykoÐakiø rajono policijos komisariato reorganizacija, buvo maþinami etatai, ka-dangi 12% sumaþino darbo uþmokesèio fondà. Ávertinus darbo krûvá, Lietu-vos Respublikos vidaus reikalø ministro 2000 01 07 ásakymu buvo panaikintietatai Ðakiø rajono policijos komisariate. Migracijos tarnyboje buvo suma-þinti 2 etatai. J. Lukomavièienë pensinio amþiaus, neturëjo pirmumo teisës kitødarbuotojø atþvilgiu, todël jai buvo áteiktas áspëjimas dël galimo atleidimo ið

244

darbo, ir po ligos sugráþusi á darbà buvo atleista pagal DSÁ 29 str. l d. l p.Pasiûlyti kito darbo nebuvo galimybës, kadangi laisvø etatø, kuriuos galëtøuþimti J. Lukomavièienë, nebuvo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2001 02 15 sprendimu skun-dà atmetë.

Teismas nurodë, kad ið Ðakiø r. PK 1991 01 25 ásakymo Nr. 4 a/s nusta-tyta, jog pareiðkëja J. Lukomavièienë nuo 1991 01 28 paskirta dirbti Ðakiørajono policijos komisariate pasø tarnybos vyr. pasininke (asmens byla Nr. 41.5). 1996 09 27 ásakymu Nr. 28 t/c J. Lukomavièienë buvo atleista ið polici-jos komisariato Migracijos tarnybos inspektorës–specialistës pareigø ir pa-skirta á Migracijos tarnybos inspektorës valdininkës pareigas (asmens bylaNr. 4 1.6–7), su ja buvo sudaryta darbo sutartis, kuri patvirtina, kad nuo1996 09 01 ji priimta á Ðakiø r. PK Migracijos tarnybos inspektorës valdinin-kës pareigas (b.1.6).

1999 12 15 Nr. 5–2494 raðtu Policijos departamentas prie Lietuvos Res-publikos vidaus reikalø ministerijos informavo komisariatus, kad darbo uþ-mokesèio fondas kitiems metams bus sumaþintas 12% (b.l. 86), o vidaus rei-kalø ministro 2000 01 07 ásakymu Nr. 20 buvo pakeisti bei sumaþinti etataipolicijos padaliniuose (b.1. 87). Ðiuo ásakymu Ðakiø rajono PK Migracijostarnyboje buvo sumaþinti 2 valdininkø etatai (b.1. 88).

Praneðimas patvirtina, kad J. Lukomavièienë 2000 01 19 buvo áspëta,jog sumaþinus pareigybes nuo 2000 03 20 su ja gali bûti nutraukta darbosutartis (b.1. 3). To neneigia ir pareiðkëja.

Nuo 2000 03 13 iki 2000 07 06 J. Lukomavièienë buvo nedarbinga(b.l. 91–98).

Ðakiø rajono PK 2000 07 11 ásakymas Nr. 35 TE patvirtina, kad su ko-misariato Migracijos tarnybos inspektore valdininke J. Lukomavièienë darbosutartis buvo nutraukta vadovaujantis DSÁ 29 str. l d. 2 p. dël darbuotojø skai-èiaus sumaþinimo (asmens byla Nr. 41.9).

Pati J. Lukomavièienë pripaþásta, kad jos etatas buvo panaikintas, dau-giau kitø darbuotojø po jos atleidimo á Migracijos tarnybà nebuvo priimta.

Konstatuota, kad nepagrástas J. Lukomavièienës aiðkinimas, jog bûtentjà norëjo atleisti ið darbo, kadangi nurodë sumaþinti jos etatà.

Tai paneigia Ðakiø rajono PK komisaro 1999 12 22 raðtas Nr. 10265Policijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalø ministeri-jos, kuriame siûloma kartu su kitose tarnybose maþinamais etatais sumaþintidu etatus Migracijos tarnyboje (b.l. 104–105).

245

J. Lukomavièienë neturëjo pirmenybës teisës bûti palikta dirbti, kai suma-þinamas darbuotojø skaièius, todël atleidþiant jà ið darbo nebuvo paþeistiDSÁ 37 str. numatyti reikalavimai.

Ðakiø rajono PK raðtai patvirtina, kad komisariate nuo 2000 01 07 iki2000 07 13 nebuvo laisvø inspektorës valdininkës etatø (b.1. 34, 46).

Teismo posëdþio metu pareiðkëja paaiðkino, kad komisariate buvo lais-va darbo vieta personalo tarnyboje, taèiau ðis darbas nebuvo jai pasiûlytas.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva pagal DSÁ 29 str. l d.2 p. nesiejamas su darbuotojo kalte. Darbdavio iniciatyva atleisti darbuotojà,nesant jo kaltës, leidþiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu á kitàdarbà (DSÁ 34 str. 7 d.). Todël nurodytu atveju po áspëjimo áteikimo darbda-vys privalëjo svarstyti ir ieðkoti galimybës perkelti J. Lukomavièienæ jos suti-kimu á kità darbà, taèiau tokios galimybës nebuvo.

Nustatyta, kad vykdant reorganizacijà vidaus reikalø sistemoje, tobuli-nant policijos komisariatø darbo organizavimà, Policijos departamento gene-ralinio komisaro 2000 04 28 ásakymu Nr. 146 Ðakiø rajono PK personalogrupëje buvo sumaþinta l pareigûno pareigybë ir ásteigta l specialisto pareigy-bë (b.1. 82–53). Á ðias pareigas Ðakiø rajono PK komisaro 2000 05 03 ásaky-mu Nr. 21 TE nuo 2000 05 03 buvo paskirta V. Variakojienë (b.l. 84).

Padaryta iðvada, jog pareiðkëjai siûlyti uþimti ðias pareigas atsakovasneturëjo galimybës, kadangi tuo metu pareiðkëja sirgo, ji ilgai gydësi ir á dar-bà sugráþo tik 2000 07 06 (b.l. 91–98). Personalo grupëje dirba tik viena dar-buotoja, o ið pareiginës instrukcijos nustatyta, kad ðis darbas turi bûti atlieka-mas pastoviai (b.1. 72–72), todël dël J. Lukomavièienës ligos darbuotojospriëmimo klausimas á personalo grupæ ir ðiø pareiginiø funkcijø vykdymasnegalëjo bûti atidedamas neapibrëþtam laikui. Be to, J. Lukomavièienë netu-rëjo reikiamo kvalifikacinio iðsilavinimo, anksèiau nedirbusi personalo tar-nyboje (asmens byla Nr. 4 1.1, b.1. 7–10), todël ðiø pareigø uþimti ji negalëjoir dël savo dalykiniø savybiø. Konstatuota, kad dël nurodytø prieþasèiø nebu-vo galimybës J. Lukomavièienæ perkelti jos sutikimu á kità darbà, ir ðis ástaty-mo reikalavimas nebuvo paþeistas, todël nëra pagrindo jà gràþinti á ankstesnádarbà.

Atsiþvelgdamas á nurodytas aplinkybes teismas J. Lukomavièienës at-leidimà ið darbo pripaþino teisëtu, todël jos reikalavimai gràþinti jà á Ðakiørajono policijos komisariato Migracijos tarnybos inspektorës valdininkës pa-reigas ir priteisti atlyginimà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà atmesti kaipnepagrásti (ABTÁ 88 str. l p.).

246

J. Lukomavièienë 2000 07 13 pareiðkimu, kuris tà paèià dienà buvo gau-tas Ðakiø rajono PK (b.l. 4), reikalavo praneðti atleidimo ið darbo prieþastis.

Darbdavys ne vëliau kaip per 5 dienas nuo pareiðkimo gavimo turi raðtupraneðti konkreèias atleidimo prieþastis, taip pat nurodyti, kokiais duomeni-mis yra pagrástas atleidimas ið darbo (DSÁ 38 str. 2 d.). Pagal ðá straipsná ga-vus darbuotojo pareiðkimà darbdaviui atsiranda pareiga per nustatytà 5 dienøterminà iðsiøsti paðtu arba áteikti darbuotojui atsakymà, nurodant atleidimoprieþastis.

Ðakiø rajono PK komisaro 2000 07 14 raðtas Nr. L–18 patvirtina, kaddarbdavys raðtu praneðë J. Lukomavièienei apie konkreèias atleidimo prie-þastis ir duomenis, kuriais pagrástas atleidimas ið darbo (b.l. 5).

J. Lukomavièienë paaiðkino, kad ji gavo atsakymà per nustatytà termi-nà, taèiau ðis atsakymas buvo nepakankamai iðsamus.

Padaryta iðvada, kad ðis pareiðkëjos reikalavimas nepagrástas, kadangiið raðto turinio matyti, jog jame nurodyta konkreti atleidimo ið darbo prieþas-tis, taip pat duomenys, kuriais pagrástas atleidimas ið darbo. Ðiuo raðtu visið-kai suprantamai praneðta, kad J. Lukomavièienë yra atleista ið darbo sumaþi-nus darbuotojø skaièiø, pagal DSÁ 29 str.l d. 2 p., nes ji neturëjo pirmenybësteisës bûti palikta dirbti, kai sumaþinamas darbuotojø skaièius (DSÁ 37 str.).

Atsakymas J. Lukomavièienei buvo duotas nepaþeidþiant DSÁ 38 str.2 d. nustatyto 5 dienø termino, jo turinys yra aiðkus, suprantamas ir iðsamus,todël reikalavimas priteisti atlyginimà uþ 20 darbo dienø atmestas kaip nepa-grástas (ABTÁ 88 str. l p.).

Pareiðkëja apeliaciniu skundu praðo pirmosios instancijos teismo spren-dimà panaikinti ir nauju sprendimu jos praðymà patenkinti.

Su teismo padarytomis iðvadomis ir priimtu sprendimu ji nesutinka.Sprendime iðdëstyti motyvai neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø. Teismas ne-teisingai iðaiðkino ir pritaikë materialinës teisës normas.

Teismas ið esmës neávertino tos aplinkybës, kad atleidþiant jà ið darbonebuvo pasiûlytas kitas darbas, nors tokià prievolæ darbdavys turëjo. Teismoposëdþio metu atsakovo atstovas pripaþino, kad jai tebedirbant, kai buvauáspëta apie numatomà atleidimà, policijos komisariate buvo laisva darbo vie-ta personalo tarnyboje. Á ðá darbà 2000 m.geguþës 3 d. buvo priimtas naujasþmogus.

Nors teisme ir buvo aiðkinta, kad ðio darbo negali dirbti paðalinis þmo-gus, taèiau jokie kvalifikaciniai reikalavimai ðiai pareigybei nebuvo keliami,konkursas nebuvo skelbtas.

247

Ji VRM sistemoje dirbo daug metø ir bûtø sugebëjusi atlikti ðá darbà.Be to, ástatymas numato galimybæ persikvalifikuoti, ir tai privalo padarytidarbdavys, vykdydamas darbo organizavimo pakeitimus.

Neteisëtas teismo motyvas, kad ji negalëjo dirbti naujo darbo, nes tuometu sirgo. Taèiau liga kaip tik ir paûmëjo dël patirto streso. Pasiûlius darbà,bûtø atsiradusios galimybës kitaip spræsti ðiuos klausimus. Galiausiai buvogalima vietoj jos laikinai priimti kità darbuotojà ar dar kitaip iðspræsti ðiàproblemà.

Teismas neávertino tos aplinkybës, kad vietoj jos á darbà buvo priimtaekskomisaro þmona Violeta Variakojienë, o jos vyras kaip tik ir pradëjo josatleidimo ið darbo procedûrà.

Nors jai ir atsakyta apie atleidimo ið darbo prieþastis laiku, taèiau atsa-kymo turinys neleido iki galo suprasti, kodël ji atleista ið darbo. Teismas ðiosaplinkybës netyrë ir nepagrástai atmetë reikalavimà priteisti kompensacijà uþ20 darbo dienø.

Teismas neatkreipë dëmesio á tai, kad atsakovo atstovas nurodë, jog bu-vo pasirinkta atleisti du pensinio amþiaus þmones, nes jie jau turi ðioká tokápragyvenimo ðaltiná. Taèiau tai prieðtarauja darbo teisinio reguliavimo princi-pams.

Atsakovas atsiliepime á skundà nurodë, jog su pareiðkëjos apeliacinia-me skunde iðdëstytais motyvais nesutinka ir mano, kad Kauno apygardos ad-ministracinis teismas 2001 02 15 priëmë teisëtà ir pagrástà sprendimà, nepa-þeisdamas materialinës teisës normø.

Siekdamas racionaliau panaudoti biudþetinius asignavimus bei atsiþvelg-damas á numatomà finansavimo policijos padaliniams sumaþëjimà, vidaus rei-kalø ministras jau 1999 12 14 ásakymu Nr. 677 likvidavo 6 Ðakiø rajono poli-cijos komisariato ávairiø tarnybø etatus.

Ðakiø rajono policijos komisariate buvo ir dabar yra du personalo gru-pës etatai. Iki 2000 04 28 abu ðie etatai buvo priskirti statutiniø vieðojo admi-nistravimo valstybës tarnautojø – pareigûnø kategorijai ir juose dirbo perso-nalo grupës vyresnysis inspektorius bei personalo grupës inspektorë. Perso-nalo grupës inspektoræ V. Variakojienæ 2000 04 10, vadovaujantis TarnybosLietuvos Respublikos vidaus reikalø sistemoje statuto (toliau – Statutas)43 str. 3 p., atleidus ið tarnybos (Policijos departamento generalinio komi-saro 2000 04 10 ásakymas Nr. 280 TE), buvo pakeistas vienas ðiø etatø, t.y.personalo grupëje panaikintas pareigûno etatas ir jo vietoje ásteigtas specia-listo etatas (Policijos departamento generalinio komisaro 2000 04 28 ásaky-

248

mas Nr. 146) ir atsirado galimybë ðioms pareigoms ádarbinti civilá asmená.Atsiþvelgiant á tuo metu susiklosèiusià situacijà ir numatomà policijos komi-sariato darbo tarnybø reorganizacijà bei neiðvengiamà gausingà komisariatodirbanèiøjø pasikeitimà, komisariato vadovybei iðkilo bûtinybë parinkti tin-kamà ðioms pareigoms kandidatà. Tuo metu jau buvo þinoma, kad antras per-sonalo grupëje dirbantis pareigûnas vyr. inspektorius J. Stanaitis ið ðio darbotaip pat iðeis (tai ávyko 2000 07 13, Policijos departamento generaliniam ko-misarui já paskyrus dirbti Ðakiø rajono policijos komisariato Keliø policijosvyr. inspektoriumi, ásakymo Nr. 544 TE). Parinkti tinkamà ðioms pareigomskandidatà buvo sunku todël, kad jokia mokymo ástaiga nerengia tokiø specia-listø. Policijos ástaigos personalo grupës darbuotojas privalo þinoti ir vado-vautis darbo teisës normomis, valstybës tarnybà reglamentuojanèiomis teisësnormomis, specifiniais Lietuvos Respublikos vidaus reikalø sistemos perso-nalo klausimus reglamentuojanèiais teisës aktais. Vienintelis kelias pasiektireikiamos kvalifikacijos yra praktinis darbas kartu su ðioje srityje patyrusiudarbuotoju. Ðiuo laikotarpiu ið pareigø turëjo iðeiti abu iki tol dirbæ darbuoto-jai. Nesukomplektavus personalo grupës ið tinkamø pareigûnø, tolimesnë po-licijos komisariato veikla bûtø buvusi ypaè komplikuota. Bûtent ði situacija irlëmë, kad darbas naujai ásteigtame personalo grupës specialisto etate buvopasiûlytas V. Variakojienei. Jai sutikus, 2000 05 03 ji buvo priimta á darbàpersonalo grupës specialistës pareigoms (Ðakiø rajono policijos komisariatokomisaro ásakymas Nr. 21 TE). Priimti á ðias pareigas J. Lukomavièienës ne-buvo jokios galimybës, kadangi ji nuo 2000 03 13 iki 2000 07 06 turëjo ne-darbingumo paþymëjimà ir á darbà sugráþo praëjus 68 dienoms po to, kai ko-misariatui atsirado bûtinybë priimti darbuotojà minimoms pareigoms. V. Va-riakojienës priëmimo á darbà metu nebuvo aiðku, kiek J. Lukomavièienë sirgsir ar ið viso galës dirbti. Be to, J. Lukomavièienë neatitiko ðioms pareigomsnumatytø kvalifikaciniø reikalavimø, bûtent: „þinoti Policijos ástatymà, Vals-tybës tarnybos ástatymà, norminius aktus, reglamentuojanèius personalo tar-nybos darbà vidaus reikalø sistemoje, ir mokëti ðiuos aktus taikyti praktikoje,taip pat turëti darbo patirtá vidaus reikalø sistemoje ir personalo tarnyboje”(2000 05 08 personalo grupës inspektorës specialistës pareiginë instrukcija).Tolimesni ávykiai parodë, kad sprendimas á darbà priimti V. Variakojienæ bu-vo teisingas. Kaip jau buvo minëta, 2000 07 13 ið darbo personalo grupëjeiðëjo vyr. inspektorius J. Stanaitis. Netrukus po to buvo paruoðta ir ágyvendin-ta Ðakiø rajono policijos komisariato vieðosios policijos reorganizacija, ku-rios metu ið esmës pasikeitë jos struktûra. Policijos departamento generalinio

249

komisaro 2000 08 17 ásakymu Nr. 252 patvirtinti etatiniai pakeitimai, susijæsu 59 Ðakiø rajono policijos komisariato vieðosios policijos etatais, tai su-daro daugiau kaip pusæ Ðakiø rajono policijos komisariate dirbanèiøjø. Be to,dël ástatymø pasikeitimo ið tarnybos iðëjo daug komisariato darbuotojø irjuos reikëjo pakeisti naujais darbuotojais (Ðakiø rajono policijos komisariato2001 05 21 paþyma Nr. 4867). Laikotarpiu nuo 2000 m. geguþës mënesio iki2000 m. pabaigos ið darbo Ðakiø rajono policijos komisariate buvo atleista19, o priimta 16 darbuotojø. Ðá atleidimo ið tarnybos ir priëmimo á tarnybàdarbà atliko V. Variakojienë. J. Lukomavièienë dël iðvardytø prieþasèiø joatlikti bûtø negalëjusi.

J. Lukomavièienë nurodo, kad teismas neatsiþvelgë á tai, jog jos atleidi-mo procedûrà pradëjo á minëtà darbo vietà personalo grupëje priimtos V. Va-riakojienës vyras, tuometinis komisaras R. Variakojis. Tokia jos nuomonë yrasubjektyvi ir nepagrásta jokiais objektyviais duomenimis. J. Lukomavièienësatleidimo metu R. Variakojis policijos komisariate nedirbo ir negalëjo darytijokios átakos priimamiems sprendimams. V. Variakojienës priëmimà á darbàlëmë jos kvalifikacija, sugebëjimas atlikti ðá darbà.

Pareiðkëja J. Lukamavièienë ir jos atstovas advokatas G. Byèius, pa-laikydami apeliaciná skundà, praðë já tenkinti ir pakartojo skunde nurodytuspirmosios instancijos teismo sprendimo neteisëtumo bei nepagrástumo ar-gumentus.

Atsakovo atstovas E. Ðiaudinis, nesutikdamas su apeliaciniu skundu,iðdëstë atsiliepime nurodytus motyvus.

Teisëjø kolegija


J. Lukamavièienës apeliacinis skundas patenkinamas ið dalies.Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. spren-

dimas pakeièiamas.Sprendimo dalis, kuria atmestas pareiðkëjos praðymas gràþinti jà á Ða-

kiø rajono policijos komisariato Migracijos tarnybos inspektorës valdininkëspareigas ir priteisti atlyginimà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà, panaiki-nama.

Pareiðkëjos praðymas gràþinti jà á Ðakiø rajono policijos komisariatoMigracijos tarnybos inspektorës valdininkës pareigas ir priteisti atlyginimàuþ visà priverstinës pravaikðtos laikà patenkinamas ið dalies.

250

VTÁ 72 str. numatytas 6 mën. terminas skaièiuojamas nuo apeliacinësinstancijos teismo nutarties priëmimo dienos.

Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. spren-dimo dalis, kuria atmestas pareiðkëjos reikalavimas dël vidutinio darbo uþ-mokesèio uþ 20 darbo dienø priteisimo remiantis DSÁ 38 str. 3 d., paliekamanepakeista.

Dël pareiðkëjos tarnybos santykiø teisinio reguliavimo, teisës normøtaikymo ir atleidimo ið tarnybos tvarkos

Byloje nustatyta, jog J. Lukamavièienë 1996 09 27 ásakymu Nr. 28 t/cbuvo atleista ið Policijos komisariato Migracijos tarnybos inspektorës–specialistës pareigø ir paskirta á Migracijos tarnybos inspektorës valdininkëspareigas, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, kuri patvirtina, kad nuo 1996 09 01ji priimta á Ðakiø r. PK Migracijos tarnybos inspektorës valdininkës pareigas(b.1. 6). Taigi pareiðkëja nuo 1996 09 01 buvo laisvai samdoma darbuotoja, one statutinis pareigûnas.

1999 07 30 ásigaliojo Valstybës tarnybos ástatymas (toliau – VTÁ). Ðiojebyloje vertintinos VTÁ redakcijos, galiojusios iki 2000 09 07, nuostatos. Re-miantis ástatymo 2 str. 6 d., vieðojo administravimo valstybës tarnautojas –valstybës tarnautojas, dirbantis valstybës institucijose ir atliekantis ástatymøir jø pagrindu priimtø teisës aktø nustatytas vieðojo administravimo funkcijas.Vieðasis administravimas – ástatymø ir kitø teisës aktø reglamentuojama vals-tybës institucijø vykdomoji veikla, skirta valstybës institucijø aktams ágyven-dinti bei vieðosioms paslaugoms administruoti (VTÁ 2 str. 5 d.). Karjeros vals-tybës tarnautojas – vieðojo administravimo valstybës tarnautojas, konkursobûdu priimtas á tarnybà neterminuotam laikui, prisiekæs valstybei ir turintisgalimybæ nustatyta tvarka siekti aukðtesniø ar kitø pareigø tarnyboje (VTÁ2 str. 7 d.). Paslaugø valstybës tarnautojas – valstybës tarnautojas, dirbantisvalstybës institucijoje ir atliekantis ûkines ar technines funkcijas arba teikian-tis vieðàsias paslaugas visuomenei (VTÁ 2 str. 13 d.).

Migracijos tarnybos rajonø policijos komisariatuose yra Migracijos de-partamento reguliavimo sferoje veikiantys padaliniai, ágyvendinantys paves-tas vieðojo administravimo funkcijas. Pagal Migracijos tarnybos inspektorëspareiginæ instrukcijà inspektorë tvarko lokalinæ kompiuterinæ gyventojø duo-menø bazæ, áveda á jà atvykimo ir iðvykimo lapeliø duomenis, nustatyta tvarkapateikia reikalingà informacijà, suveda duomenis apie pakeistus pasus, gau-tus ið VRM IRD, priima praðymus pilieèio pasui gauti skubos tvarka, nuraðo

251

negaliojanèiø pasø blankus ir siunèia á VRM IRD mirusiø asmenø sàraðus,vykdo vadovø pavedimus, atsako uþ lokalinës kompiuterinës gyventojø duo-menø bazës atitikimà su turimos kartotekos duomenimis. Pagal vykdomø funk-cijø turiná Migracijos tarnybos inspektorës pareigos priskirtinos prie vieðojoadministravimo veiksmø, kuriais uþtikrinamas institucijos vykdomosios veik-los ágyvendinimas, todël tarnautojai, atliekantys tokias funkcijas, priskiriamivieðojo administravimo (grupë – VTÁ 6 str. 1 d.) karjeros valstybës tarnauto-jams (pogrupis – VTÁ 6 str. 2 d.). Pagal VTÁ 4 str. ir 62 str. ðis ástatymas beiðlygø taikomas vieðojo administravimo valstybës tarnautojams, kurie valsty-bës tarnautojo statusà ágijo per 5 dienas po ðio ástatymo ásigaliojimo, jei raðtuneatsisakë tapti valstybës tarnautojais. Pareiðkëja tapti valstybës tarnautojaneatsisakë, todël per 5 dienas po 1999 07 30 tapo vieðojo administravimokarjeros valstybës tarnautoja (VTÁ 62 str. 2 d., Vyriausybës 1995 08 03 nuta-rimu Nr. 1081 patvirtinto Valstybës valdymo tarnybos „B” lygio valdininkøpareigybiø sàraðo pastabø 3 d.).

Dël to, spræsdamas karjeros valstybës tarnautojo atleidimo ið tarnybosklausimà, atsakovas, remdamasis VTÁ 4 str. ir 5 str., privalëjo taikyti ðá ástaty-mà, o darbo ástatymus bei kitus teisës aktus, reglamentuojanèius darbo santy-kius bei socialines garantijas tiek, kiek jie neprieðtarauja ðiam ástatymui. Tuotarpu VTÁ nebuvo taikomas, tà patvirtino ir atsakovo atstovas apeliacinës ins-tancijos teisme, o taikytas DSÁ.

Tarnybos santykiø teisinis reguliavimas, nustatytas VTÁ, ið esmës skir-tingas nei darbo santykiø – pagal DSÁ. Pagal VTÁ pareigybës panaikinimoástatymo nustatyta tvarka faktas pats savaime nëra tarnautojo atleidimo ið vals-tybës tarnybos pagrindas. Tarnybos funkcijø netekimas panaikinus pareigybæyra teisinë prielaida esminiams tarnybos santykiø pasikeitimams, kurie gali,esant ástatyme apibrëþtiems pagrindams, sàlygoti valstybës tarnautojo statusopraradimà. Pagal VTÁ 55 str. 1 d. panaikinus pareigybæ valstybës tarnybojekarjeros valstybës tarnautojas perkeliamas á kità tuo metu laisvà ar naujai stei-giamà to paties lygio ir kategorijos pareigybæ, o jei tokios nëra, – tarnautojosutikimu ir á þemesnes pareigas; perkëlimo sàlygas ir tvarkà nustato Vyriausy-bë. Ðiø ástatymo normø taikymo apribojimø iki Vyriausybë ávykdys pavedimànenumatyta, todël nurodytos tvarkos atsakovas privalëjo laikytis. Pereinamuojulaikotarpiu, kurio metu tarnybos santykiø reguliavimui ástatyme yra skirtasdvyliktasis skirsnis, o jame átvirtintos nuostatos turëjo bûti taikomos spren-dþiant pareiðkëjos atleidimo ið tarnybos klausimà, panaikinus pareigybæ, kar-jeros valstybës tarnautojui privalu siûlyti laisvas pareigas, atitinkanèias vals-

252

tybës tarnautojo kategorijà ar, jei nëra galimybës, 1–2 kategorijomis þemes-nes pareigas bet kurioje institucijoje ar ástaigoje toje paèioje ar kitoje gyvena-mojoje vietovëje. Valstybës tarnautojas taip pat informuojamas apie atsilais-vinusias þemesniø kategorijø pareigas. Valstybës tarnautojas turi teisæ rinktissiûlomas pareigas 6 mën. po pareigybës panaikinimo. Ðio laikotarpio metumokama minimali mënesinë alga. Jeigu per 6 mën. neatsiranda laisvø ðiostraipsnio 1 p. nurodytø pareigø ar valstybës tarnautojas atsisako jas eiti, jispraranda valstybës tarnautojo statusà ir atleidþiamas ið valstybës tarnybos pa-gal ástatymo 68 str. 4 d. 3 p. iðmokant nuo apskaièiuoto staþo priklausomodydþio kompensacijà.

Atsakovas, panaikinus pareiðkëjos etatà, o tai padaryta, kaip teisingainurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, teisëtai, neturëjo teisiniopagrindo jos atleisti ið valstybës tarnybos neávykdæs anksèiau minimø ástaty-mo reikalavimø – sudaryti sàlygas 6 mën. jai rinktis kitas pareigas, jas siûlyti,mokëti MMA ir tik esant VTÁ nustatytoms sàlygoms spræsti atleidimo ið tar-nybos klausimà. DSÁ 29 str. 1 d. 2 p. taikyti nebuvo teisiniø pagrindø, nestarnybos santykiø panaikinus pareigybæ teisinis reguliavimas átvirtintas VTÁ(4 str. 1 d., 5 str. 2 d.)

Skirtingai nei atleidimo ið darbo pagal DSÁ dël darbuotojø skaièiausmaþinimo pripaþinimo neteisëtu atveju, kai ðio fakto konstatavimas yra pa-grindas gràþinti darbuotojà á darbà ir á konkreèias pareigas, dël valstybës tar-nybos santykiø teisinio reguliavimo specifikos ið esmës kitaip turi bûti spren-dþiamas paþeistos teisës atstatymo klausimas. Jeigu yra pagrindas padarytiiðvadà, jog pareigybës panaikinimas teisëtas, taèiau neteisëtas atleidimas iðvalstybës tarnybos, kaip yra ðiuo atveju, tarnautojo gràþinimui á panaikintaspareigas nëra teisinio pagrindo, nes atsakovas paþeidë tarnautojo teises nenaikindamas pareigybæ, o netaikydamas tarnautojui nustatytø garantijø po pa-reigybës panaikinimo. Naikindamas pareigybæ, atsakovas pareiðkëjà apie taiáspëjo laikydamasis DSÁ 34 str. 1 d. nustatytos tvarkos, nes VTÁ ir já lydintysteisës aktai tuo metu kitokio teisinio reglamentavimo nenustatë (VTÁ 5 str.2 d.), t.y. savo pareigas ðiame tarnybos santykiø kaitos etape vykdë tinkamai.Kadangi pareiðkëja atleista ið tarnybos (ásakyme nurodoma – ið darbo) nesi-laikant tvarkos, numatytos VTÁ 55 str. 1 d., 76 str., numatanèios tarnybos san-tykiø ðaliø teises bei pareigas per 6 mën. po pareigybës panaikinimo, ji gràþi-nama ne á pareigas, ið kuriø atleista, o á valstybës tarnybà, kartu sudarant pa-reiðkëjai sàlygas pasinaudoti ástatymu suteiktomis teisëmis: panaikinus parei-gybæ, karjeros valstybës tarnautojui privalu siûlyti laisvas pareigas, atitinkan-

253

èias valstybës tarnautojo kategorijà ar, jei nëra galimybës, 1–2 kategorijomisþemesnes pareigas bet kurioje institucijoje ar ástaigoje toje paèioje ar kitojegyvenamojoje vietovëje; valstybës tarnautojas taip pat informuojamas apieatsilaisvinusias þemesniø kategorijø pareigas; valstybës tarnautojas turi teisærinktis siûlomas pareigas 6 mën. po pareigybës panaikinimo; ðio laikotarpiometu mokama minimali mënesinë alga; jeigu per 6 mën. neatsiranda laisvø ðiostraipsnio 1 p. nurodytø pareigø ar valstybës tarnautojas atsisako jas eiti, jispraranda valstybës tarnautojo statusà ir atleidþiamas ið valstybës tarnybos pa-gal ástatymo 68 str. 4 d. 3 p. iðmokant nuo apskaièiuoto staþo priklausomodydþio kompensacijà. Ðiuo atveju, kai atleidimas pripaþintas neteisëtu teismonutartimi, 6 mën. terminas turi bûti skaièiuojamas ne nuo pareigybës panaiki-nimo, o nuo apeliacinës instancijos teismo nutarties (sprendimo) priëmimodienos, nes kitaip, t.y. pagal bendràsias ástatyme nustatytas taisykles, skai-èiuojant ðá terminà susidarytø situacija, kai paþeistos teisës atkûrimas taptøformaliu faktu, negarantuojanèiu realaus teisës ágyvendinimo. Todël, nesantnormos, reguliuojanèios ðià situacijà, kolegija, vadovaudamasi ABTÁ 4 str.5 d., 6 mën. termino pradþiai skaièiuoti pasirinkdama apeliacinës instancijosteismo nutarties priëmimo dienà toká sprendimà priima taikydama teisingumokriterijø.

Dël neteisëtø atsakovo veiksmø pareiðkëja prarado ne gautàjá iki parei-gybës panaikinimo darbo uþmokestá, o negavo MMA, kurià turëjo teisæ gauti6 mën., todël jai priteistina minimali mënesinë alga uþ visà laikotarpá nuoneteisëto atleidimo ið valstybës tarnybos iki ðios nutarties priëmimo dienos– 2001 m. birþelio 19 d., á ðià sumà áskaièiuojant iðmokëtà iðeitinæ paðalpà(priskaièiuota iðeitinës paðalpos suma pagal asmens kortelës atlyginimamspriskaièiuoti Nr. 97 áraðus yra 2564,1 Lt), t.y. 4811,9 Lt (11 mën. 4 d.) –2564,1 Lt = 2247,8 Lt.

Teismas padarë teisingas iðvadas konstatuodamas, jog atsakovas tinka-mai ávykdë DSÁ 38 str. (VTÁ 5 str. 2 d.) reikalavimus, nes nustatytu laikupareiðkëjai praneðë atleidimo prieþastis, todël teisëtai atmestas jos reikalavi-mas dël vidutinio darbo uþmokesèio uþ 20 darbo dienø priteisimo.

Nors pareiðkëja skundo negrindë argumentais dël neteisëto DSÁ taiky-mo ir VTÁ netaikymo, taèiau nagrinëdamas skundus dël neteisëto atleidimo iðtarnybos teismas privalo patikrinti visus tiek teisinius, tiek faktinius tarnybossantykiø paþeidimo pagrindus: ar buvo teisiniai pagrindai pareigybei panai-kinti, ar laikytasi valstybës tarnautojo áspëjimo apie numatomus tarnybos san-tykiø pakitimus tvarkos, ar garantuotos tarnautojo teisës, ástatyme nustatytos

254

panaikinus pareigybæ, ir ar tinkamai vykdytos atsakovo pareigos, ar nepaþeis-ta atleidimo ið tarnybos tvarka, ar teisingai taikytos VTÁ normos ir pan.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÁ 139 str., 140 str. 1 d. 3 p..teisëjø kolegija

n u t a r ë :

J. Lukamavièienës apeliaciná skundà patenkinti ið dalies.Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. spren-

dimà pakeisti.Sprendimo dalá, kurioje atmestas pareiðkëjos praðymas gràþinti jà á Ða-

kiø rajono policijos komisariato Migracijos tarnybos inspektorës valdininkëspareigas ir priteisti atlyginimà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà, panai-kinti.

Pareiðkëjos praðymà gràþinti jà á Ðakiø rajono policijos komisariato Mig-racijos tarnybos inspektorës valdininkës pareigas ir priteisti atlyginimà uþ vi-sà priverstinës pravaikðtos laikà patenkinti ið dalies.

J. Lukamavièienæ gràþinti á valstybës tarnybà atkuriant vieðojo admi-nistravimo karjeros valstybës tarnautojo statusà ir jai priteisti minimalià më-nesinæ algà uþ visà laikotarpá nuo neteisëto atleidimo ið valstybës tarnybos ikiðios nutarties priëmimo dienos – 2001 m. birþelio 19 d., á ðià sumà áskaièiuo-jant iðmokëtà iðeitinæ paðalpà, t.y. 2247,8 Lt.

VTÁ 72 str. numatytà 6 mën. terminà skaièiuoti nuo apeliacinës instanci-jos teismo nutarties priëmimo dienos.

Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. spren-dimo dalá, kuria atmestas pareiðkëjos reikalavimas dël vidutinio darbo uþmo-kesèio uþ 20 darbo dienø priteisimo remiantis DSÁ 38 str. 3 d., palikti nepa-keistà.


255

1.3.3. Dël þalos atlyginimo

1.3.3.1. Dël termino kreiptis á teismà su skundu dël vieðojoadministravimo subjekto padarytos þalos

Kadangi pagal CK 485 str. þala, padaryta asmeniui neteisëtais vieðo-jo administravimo subjektø veiksmais, atlyginama bendraisiais pagrindais,nagrinëjant tokius ginèus taikytinos ir ieðkininæ senatá reglamentuojanèiosnormos, tarp jø ir CK 85 str., kuriame nurodyta, jog reikalavimà apgintipaþeistà teisæ teismas priima nagrinëti nepriklausomai nuo ieðkininës se-naties termino pasibaigimo, o ieðkininë senatis taikoma tik esant skolinin-ko reikalavimui.

Teisëja pirmosios instancijos Administracinë byla Nr. AS7–331/2001teisme Z. SmirnovienëPraneðëjas apeliacinës instancijosteisme G. Kryþevièius

NUTARTIS



teisëjø B. Janavièiûtës ir A. Ablingio,apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo A. Balèiaus atskiràjá skun-

dà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. sausio 23 d. nutar-ties.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

A. Balèius kreipësi á teismà praðydamas ið Vyriausiosios rinkimø komi-sijos priteisti 95 000 Lt moralinës þalos atlyginimo.

Jis nurodë, jog 1997 m. rinkiminës kampanijos metu dël paþeistø teisiøir laisviø jis kreipësi á Vyriausiàjà rinkimø komisijà, taèiau jos pirmininkasatsisakë tirti jo pareiðkimus bei skundus, neatsakë á raðtus.

256

Vyriausioji rinkimø komisija neteisëtai ir nepagrástai 1997 02 27 spren-dimu Nr. 74 davë sutikimà patraukti já baudþiamojon atsakomybën, o tai su-darë sàlygas teismui priimti procesiná sprendimà dël suëmimo.

Baudþiamoji byla nutraukta, taèiau dël Vyriausiosios rinkiminës komi-sijos veiksmø jam buvo atimta teisë dalyvauti rinkimuose ir bûti iðrinktam.Neatsakydama ir netirdama jo skundø, Vyriausioji rinkimø komisija, bûdamavaldþios ástaiga, netarnavo þmogui, paþemino jo garbæ ir orumà.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 01 23 nutartimi A. Bal-èiaus skundà atsisakë priimti, nurodæs, jog praleistas skundo padavimo teis-mui terminas ir jo atnaujinti nepraðoma.

Teismas nurodë, kad á Vyriausiàjà rinkimø komisijà A. Balèius kreipësi1997 03 28 pareiðkimu, o 1997 10 16 – skundu, kurie turëjo bûti iðtirti per 1mën. nuo gavimo dienos, remiantis Vyriausybës 1992 10 16 nutarimo Nr. 774„Dël pilieèiø ir kitø asmenø praðymø, pareiðkimø, pasiûlymø ir skundø nagri-nëjimo valstybës valdymo organuose, ámonëse, ástaigose bei organizacijosetvarkos patvirtinimo” 10 str. 1997 03 28 pareiðkimas turëjo bûti iðnagrinëtasiki 1997 04 28, o 1997 10 16 skundas – iki 1997 11 16.

Konstatuota, jog CK 458 str. nustatyta, kad þala yra atlyginama ben-drais pagrindais (CK 483, 484 str.). Nagrinëjant ðio pobûdþio praðymus,taikomas 3 metø ieðkininës senaties terminas. Pagal ABTÁ 37 str. 2 d. 8 p.,praleidus terminà skundui paduoti ir nepraðant jo atnaujinti ar teismui atme-tus toká praðymà, atsisakoma priimti skundà. Padaryta iðvada, jog pareiðkë-jas praleido terminà skundui paduoti, kuris skaièiuotinas nuo 1997 04 29 ir1997 06 20, todël skundas atsisakytinas priimti.

Pareiðkëjas 2001 02 14 padavë atskiràjá skundà ir nurodë, jog nutartágavo tik 2001 02 08, todël praðo atnaujinti terminà atskirajam skundui paduo-ti, o já atnaujinus, skundþiamà nutartá panaikinti bei atnaujinti ieðkininës sena-ties terminà, nes jis praleistas dël svarbios prieþasties.

Atskirajame skunde pareiðkëjas nurodë, jog teismas neteisingai skaièia-vo ieðkininës senaties termino eigos pradþià.

Jis su ieðkiniu á bendrosios kompetencijos teismà kreipësi dar 2000 09 29.2001 01 09 jis kreipësi á Vyriausiàjá administraciná teismà, pastarajam atsisa-kius priimti skundà, 2001 01 18 kreipësi á Vilniaus apygardos administracináteismà. Ieðkininës senaties termino eigos pradþia, t.y. suþinojimo apie paþeis-tà teisæ momentas yra Seimo kontrolieriø paþymos gavimo diena – 1998 01 04bei baudþiamojo persekiojimo nutraukimo diena – 2000 05 04. Teismas netei-singai taikë ástatymà ir priëmë neteisëtà nutartá.

257

Teisëjø kolegija


Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 01 23 nutartis panaiki-nama ir skundo priëmimo klausimas perduodamas spræsti ið naujo tam pa-èiam teismui (ABTÁ 151 str. 4 p.).

Pareiðkëjas praðë atnaujinti terminà atskirajam skundui paduoti.Ðis praðymas nesvarstytinas, nes, kaip matyti ið Vilniaus apskrities cen-

trinio paðto paþymos, nutartá pareiðkëjas gavo tik 2001 02 08, o skundà pada-vë 2001 02 14, t.y. per ástatymo nustatytà terminà (ABTÁ 149 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 01 23 nutartis panai-kinama dël neteisingo ABTÁ 37 str. 2 d. 8 p. taikymo.

ABTÁ 37 str. 2 d. 8 p. taikomas tais atvejais, kai nustatoma, kad praleis-tas procesinis skundo padavimo terminas ir pareiðkëjas jo nepraðo atnaujinti.

Ðioje byloje sprendþiama dël ieðkininës senaties terminø, todël ABTÁ37 str. 2 d. 8 p. nuostatos ðiems santykiams netaikytinos.

Ieðkininë senatis – teisës á ieðkininæ asmens paþeistos teisës gynybà ter-minas. Pasibaigus ðiam terminui, pasibaigia paþeistos subjektyvios civilinësteisës ágyvendinimo prievartinëmis priemonëmis galimybë. Paþeistos subjek-tyvios civilinës teisës ágyvendinimo prievartinëmis priemonëmis galimybë tei-sës teorijoje suprantama kaip materialinë teisë á ieðkiná (skundà).

Teisë kreiptis á teismà, kad bûtø apginta paþeista subjektyvioji civilinëteisë ar ástatymo saugomas interesas, teisës teorijoje suprantama kaip proce-sinë teisë á ieðkiná (skundà).

Kadangi pagal CK 485 str. þala, padaryta asmeniui neteisëtais vieðojoadministravimo subjektø veiksmais, atlyginama bendraisiais pagrindais, nag-rinëjant tokius ginèus taikytinos ir ieðkininæ senatá reglamentuojanèios nor-mos, tarp jø ir CK 85 str., kuriame nurodyta, jog reikalavimà apginti paþeistàteisæ teismas priima nagrinëti nepriklausomai nuo ieðkininës senaties terminopasibaigimo, o ieðkininë senatis taikoma tik esant skolininko reikalavimui.

Todël pirmosios instancijos teismas neturëjo procesinës teisës atsisaky-ti priimti skundà dël teisës á ieðkininæ paþeistos teisës gynybà termino pasi-baigimo, dël to nutartis naikinama ir skundo priëmimo klausimas perduoda-mas tam paèiam teismui spræsti ið naujo.

Teisëjø kolegija neturi procesinio pagrindo iðspræsti skundo priëmimoklausimo, nes pirmosios instancijos teismas skundþiamoje nutartyje neverti-

258

no skundo atitikimo kitø ABTÁ nustatytø reikalavimø, o ði teisë suteikta bû-tent pirmosios instancijos teismui (ABTÁ 37 str.).

Vadovaudamasi ABTÁ 151 str. 4 p., teisëjø kolegija

n u t a r ë :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 01 23 nutartá panaikin-ti ir A. Balèiaus skundo dël þalos atlyginimo priëmimo klausimà perduotispræsti ið naujo tam paèiam teismui.


1.3.4. Dël þemës santykiø, statybos, aplinkos apsaugos

1.3.4.1. Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymo

asmenø, kuriems atkurtos nuosavybës teisës, paveldëtojams

Valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjáturtà, gali pakeisti tik asmuo, turintis teisæ á nuosavybës teisiø atkûrimà kom-pensuojant. Jam ði teisë gali bûti perduota kito asmens paveldëjimo ar kituteisiø perdavimo bûdu.

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástaty-mo 21 str. 3 d. nenumato galimybës asmenims, keièiantiems savo pareikðtàvalià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà,reikalauti atkurti nuosavybës teises gràþinant nekilnojamàjá turtà natûra.

Praneðëjas A. Taminskas Administracinë byla Nr. A6–452/2001Teisëjas L. Jachimavièius

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið ko-legijos pirmininko A. Taminsko, teisëjø B. Janavièiûtës ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant R. Barysaitei,

259

dalyvaujant pareiðkëjai J.S. Trimonienei, pareiðkëjos atstovei advokateiD. Degutienei,

teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo J.S. Trimonienës apelia-ciná skundà dël Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 7 d.sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja J.S. Trimonienë kreipësi á Kauno apygardos administracináteismà praðydama ið dalies panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m.lapkrièio 7 d. ásakymo Nr. 05–5424 „Dël nuosavybës teisës á þemæ (miðkà)atstatymo Kauno rajone, iðmokant kompensacijà pasirinktais kompensavimobûdais” l priedo 55 ir 61 punktus, sumaþinant iðperkamos þemës kieká 0,08 haþemës ir 0,34 ha þemës, Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkrièio 7 d.sprendimo Nr. 52–1274 dalá dël nuosavybës teisiø atkûrimo Stasei Straðins-kienei kompensuojant uþ iðperkamà 0,08 ha þemæ litais, ið dalies panaikintiKauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkrièio 7 d. sprendimo Nr. 52–1280dalá dël nuosavybës teisiø atkûrimo Stasei Straðinskienei, kompensuojant uþiðperkamà 0,34 ha þemæ litais.

Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. kovo 7 d. sprendimuJ.S. Trimonienës skundà atmetë. Tai teismas motyvavo tuo, kad Kauno apskri-ties valdytojo administracijos 1996 m. lapkrièio 7 d. sprendimu Nr. 52–1274Stasei Straðinskienei atkurtos nuosavybës teisës á Kauno rajone, Biruliðkiøkaime esanèià 0,81 ha þemës, sprendimu Nr. 52–1280 atkurtos nuosavybësteisës tame paèiame Biruliðkiø kaime á 3,01 ha þemës. Nuosavybës teisës at-kurtos – iðperkant turëtus þemës sklypus, iðmokant piniginæ kompensacijà.Þemë negalëjo bûti gràþinta natûra, kadangi buvo uþimta asmeninio naudoji-mo þeme. Spræsdamas bylà teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pilie-èiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str.3 d. Remdamasis ðiuo ástatymu teismas nurodë, kad teise pakeisti savo pa-reikðtà valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjáturtà gali pasinaudoti tie pilieèiai, kuriems atkurtos nuosavybës teisës á iðliku-sá nekilnojamàjá turtà. Teismas konstatavo, kad nuosavybës teisës atkurtosS. Straðinskienei, o ne pareiðkëjai J.S. Trimonienei, kuri po S. Straðinskienësmirties paveldëjo piniginæ kompensacijà, todël Lietuvos Respublikos pilieèiønuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 straips-nio 3 dalis negali bûti taikoma.

260

Apeliaciniu skundu pareiðkëja J.S. Trimonienë praðo panaikinti Kaunoapygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 7 d. sprendimà ir priimti naujàsprendimà. Pareiðkëja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingaipritaikë Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnoja-màjá turtà, atkûrimo ástatymo 21 straipsnio 3 dalá. Pareiðkëja nurodo, kad josmama S. Straðinskienë mirë nesulaukusi sprendimo, kad ji visada pageidavosusigràþinti þemæ natûra. Po S. Straðinskienës mirties ji paraðë praðymà dëlnuosavybës teisiø atkûrimo iðmokant kompensacijà, nes tuo metu atgauti þe-mës natûra nebuvo galimybës. Be to, pareiðkëja nurodo, kad dabar atsiradogalimybë dalá þemës (pagal vienà sprendimà – 0,16 ha, pagal kità – 0,34 ha)susigràþinti natûra, kad kompensacija pinigais buvo jos iðreikðta valia, kurià,pasikeitus aplinkybëms, ji norëtø pakeisti.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teis-mo 2001 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, pakeièiant spren-dimo motyvus.

Ið bylos medþiagos nustatyta, kad Kauno apskrities valdytojo administ-racijos 1996 m. lapkrièio 7 d. sprendimu Nr .52–1274 (b.l. 7) Stasei Straðins-kienei atkurtos nuosavybës teisës á Kauno rajone, Karmëlavos buv. apylinkë-je, Biruliðkiø kaime 0,81 ha þemës – 1050 Lt vertës, sprendimu Nr. 52–1280(b.l. 8) atkurtos nuosavybës teisës á Kauno rajone, Karmëlavos buv. apylinkë-je, Biruliðkiø kaime 3,01 ha þemës – 3457 Lt vertës.

Kauno apskrities virðininko administracijos 1996 m. lapkrièio 7 d. ása-kymu Nr. 05–5424 nurodyta atkurti nuosavybës teisæ á þemæ (miðkà) ásakymo1, 2, 3 prieduose iðvardytiems asmenims iðduodant sprendimus ir iðmokant uþvalstybës iðperkamà þemæ (miðkà) kompensacijà, pasirenkant kompensavimobûdà: 1 priede – litais, 2 priede – valstybinio kapitalo akcijomis ir 3 priede –lygiaverèiu miðko plotu (b.l. 5). To paties ásakymo 1 priedo 55 p. ir 61 p.nurodyta, kad S. Straðinskienei atkurta nuosavybë Biruliðkiø kaime, Karmëla-vos buv. apylinkëje, 0,81 ha – 1050 Lt vertës ir 3,01 ha – 3457 Lt vertës (b.l. 6).

Pagal 1998 m. gruodþio 11 d. paveldëjimo pagal ástatymà teisës liudiji-mà (b.l. 9) J.S. Trimonienë paveldëjo S. Straðinskienei skirtà kompensacijàuþ þemës sklypus 3,01 ha ir 0,81 ha, esanèius Biruliðkiø k., Karmëlavos se-niûnijoje, Kauno rajone. Minëtame paveldëjimo pagal ástatymà teisës liudiji-me nenurodytas kompensacijos bûdas. Kartu paþymëtina, kad netgi tuo atve-

261

ju, kai paveldëjimo teisës liudijime nurodomas kompensacijos bûdas, o as-muo pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymo 21 str. 3 d. pakeièia valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðper-kamà nekilnojamàjá turtà, nelaikytina, kad susidarytø situacija, kada du galio-jantys dokumentai átvirtina galimybæ tà paèià reikalavimo teisæ ágyvendintidu kartus skirtingais bûdais. Perëjusios reikalavimo teisës á kompensacijà uþiðperkamà nekilnojamàjá turtà ágyvendinimas neámanomas vien tik paveldëji-mo teisës liudijimo pagrindu. Pagal nuosavybës teisiø atkûrimà reglamentuo-janèius normatyvinius aktus ið nuosavybës teisiø atkûrimo atsirandanti sub-jektinë reikalavimo teisë gali bûti ágyvendinta tik individualaus administraci-nio akto – apskrities virðininko sprendimo pagrindu.

Dël subjekto, kuris turi teisæ pakeisti savo pareikðtà valià dël bûdo,kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà

Pareiðkëjos J.S. Trimonienës pagal 1998 m. gruodþio 11 d. paveldëjimoteisës liudijimà ágytos reikalavimo teisës, kaip specialios teisës, á kompensa-cijà ágyvendinimà nustato Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimà reglamentuojantys normatyviniai aktai. Pilieèiø nuosavybës tei-siø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d. nustato, kadpilietis per 3 mënesius nuo kompensacijø uþ valstybës iðperkamà nekilnoja-màjá turtà dydþio, ðaltiniø, mokëjimo terminø bei tvarkos, taip pat garantijø irlengvatø, numatytø Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtàatkûrimo ástatyme, ástatymo ágyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës priimtø lydimøjø aktø ásigaliojimo dienos gali pakeisti savo pareikðtà va-lià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà, jeigunebuvo priimtas sprendimas dël nuosavybës teisiø atkûrimo.

Ið nuosavybës á þemæ atstatymo bylø, prijungtø prie administracinës by-los, matyti, kad S. Straðinskienë kartu su kitais pretendentais dar 1991 m.spalio 30 d. praðë atkurti nuosavybës teises á þemæ, nenurodydama atkûrimobûdo. S. Straðinskienë mirë 1994 07 02. Tik 1996 05 29 ir 1996 04 24 jau J.S.Trimonienë pareiðkë valià dël nuosavybës teisiø atkûrimo á S. Straðinskieneitenkanèià þemës dalá (3,01 ha ir 0,81 ha), iðmokant kompensacijà. Todël da-rytina iðvada, kad bûtent pareiðkëja J.S. Trimonienë, o ne S. Straðinskienëiðreiðkë valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjáturtà. Ji ðià valià turi teisæ keisti, vadovaudamasi Pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d. Paþymëtina, kadnetgi tuo atveju, jeigu ir S. Straðinskienë bûtø iðreiðkusi valià dël bûdo, kuriuo

262

valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà, teisë keisti tokià valià tu-rëtø bûti suteikta ir J.S. Trimonienei, kadangi jai paveldëjimo bûdu perëjoturëtoji S. Straðinskienës reikalavimo teisë á piniginæ kompensacijà uþ valsty-bës iðperkamà þemæ (miðkà). Paþymëtina, kad valios pakeitimas ðiuo atvejususijæs tik su J.S. Trimonienës, o ne S. Straðinskienës ar kitø asmenø turtinë-mis teisëmis, todël J.S. Trimonienei turëtø bûti suteikta teisë keisti valià. Beto, aiðkinantis Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûri-mo ástatymo 21 str. 3 d. taikymà asmenø atþvilgiu, reikia, sistemiðkai verti-nant Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástaty-mo nuostatas, nustatyti tikslus, kuriø ástatymo leidëjas siekë, átvirtindamas ðioástatymo 21 str. 3 d. asmenø galimybæ keisti valià dël bûdo, kuriuo valstybëatlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà. Kaip matyti, tokia galimybë yrasiejama su ásigaliojimu (per 3 mënesius nuo ásigaliojimo) Vyriausybës priim-tø lydimøjø aktø, reikalingø ágyvendinti Lietuvos Respublikos kompensacijøuþ valstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà dydþio, ðaltiniø, mokëjimo termi-nø bei tvarkos, taip pat garantijø ir lengvatø, numatytø Pilieèiø nuosavybësteisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatyme, ástatymui. Todël daryti-na iðvada, kad ðia norma buvo siekiama sudaryti galimybæ asmenims, pakei-èiant iðreikðtà valià, galutinai apsispræsti dël pageidaujamo bûdo, kuriuo vals-tybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà, kadangi asmuo gali objekty-viai ávertinti visas aplinkybes ir pasirinkti jam labiausiai tinkamà atlyginimouþ iðperkamà turtà bûdà tik tada, kai jis turi galimybæ susipaþinti su visomisgalimomis kompensacijomis uþ valstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà, jødydþiais, ðaltiniais, mokëjimo terminais bei tvarka, taip pat garantijomis irlengvatomis. Aiðku, valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamànekilnojamàjá turtà, gali pakeisti tik asmuo, turintis teisæ á nuosavybës teisiøatkûrimà kompensuojant.

Dël kompensavimo bûdo, kurá asmuo gali pasirinkti keisdamas savopareikðtà valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnoja-màjá turtà

Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d. nustato, kad pilietis per 3 mënesius nuokompensacijø uþ valstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà dydþio, ðaltiniø, mo-këjimo terminø bei tvarkos, taip pat garantijø ir lengvatø, numatytø Pilieèiønuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatyme, ástatymoágyvendinimui Vyriausybës priimtø lydimøjø aktø ásigaliojimo dienos galipakeisti savo pareikðtà valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà

263

nekilnojamàjá turtà, jeigu nebuvo priimtas sprendimas dël nuosavybës teisiøatkûrimo. Vadinasi, pagal ðio Ástatymo 21 str. 3 d. pilietis gali pakeisti savopareikðtà valia dël kompensacijø bûdo (pavyzdþiui, iðmokama pinigø suma,iðduodami vertybiniai popieriai, áskaitomos piniginës prievolës ir t.t.), kuriuovalstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà, o ne reikalauti atkurti nuo-savybës teises gràþinant nekilnojamàjá turtà natûra.

Kaip buvo minëta, ið Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d. analizës matyti, kad ðioje normoje átvirtin-ta nuostata buvo siekiama sudaryti galimybæ asmenims, pakeièiant iðreikðtàvalià, galutinai apsispræsti dël pageidaujamo bûdo, kuriuo valstybë atlyginauþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà.

Paþymëtina, kad greta nuosavybës teisiø atkûrimo vykdoma þemës re-forma. Þemës sklypai, uþ kuriuos asmenims, turëjusiems teisæ atkurti nuosa-vybës teises susigràþinant ðiuos sklypus natûra, yra paskirta kompensacija,vykdant þemës reformà, gali bûti perduodami nuosavybën kitiems asmenims.Todël bandymas aiðkinti, kad pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekil-nojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str. 3 d. asmenys, keisdami savo pareikð-tà valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà,gali reikalauti atkurti nuosavybës teises gràþinant nekilnojamàjá turtà natûra,prieðtarautø ne tik Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà at-kûrimo ástatymo 21 str. 3 d. tiesioginei nuorodai, kad pilietis gali pakeistisavo pareikðtà valià dël bûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilno-jamàjá turtà, bet ir nuosavybës teisiø atkûrimo procesà bei vykdomà þemësreformà darytø nesibaigianèius.

Ávertinus tai, kas anksèiau iðdëstyta, darytina iðvada, kad pirmosiosinstancijos teismas pagrástai netenkino pareiðkëjos praðymo, kadangi Pilie-èiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 21 str.3 d. nenumato galimybës asmenims, keièiantiems savo pareikðtà valià dëlbûdo, kuriuo valstybë atlygina uþ iðperkamà nekilnojamàjá turtà, reikalautiatkurti nuosavybës teises gràþinant nekilnojamàjá turtà natûra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-tymo 140 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r ë :

Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. kovo 7 d. sprendimàpalikti nepakeistà, o pareiðkëjos J.S. Trimonienës apeliaciná skundà atmesti.

Nutartis kasacine tvarka neskundþiama.

264

1.3.5. Kitos ginèo administracinës bylos

1.3.5.1. Dël vieðojo pirkimo

Jei konstatuojama, kad rengiant konkursà vieðiesiems pirkimams bu-vo paþeisti imperatyvûs ástatymø reikalavimai, neteisëtais veiksmais sukur-tas rezultatas negali bûti pripaþástamas teisëtu nepriklausomai nuo to, kuriið ðaliø pripaþástama kalta atlikusi tokius veiksmus.

Praneðëjas V. Kaþys Administracinë byla Nr. 3A–221/2000Teisëja S. Rudënaitë

NUTARTIS



teisëjø J. Baðkio ir D. Milaðienës,sekretoriaujant R. Marèiulionienei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pa-

gal pareiðkëjø Gedimino Jurevièiaus, Ramûno Raslavièiaus, Ðarûno Kiaunës,Astos Kiaunienës, Lino Tuleikio, Gintaro Balèyèio apeliaciná skundà dël Aukð-tesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 30 d. sprendimo, kuriuo bu-vo atmestas pareiðkëjø skundas atsakovui – Vieðøjø pirkimø tarnybai prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës dël 2000 01 21 sprendimo panaikinimo.


n u s t a t ë :

Pareiðkëjai praðë panaikinti Vieðøjø pirkimø tarnybos prie LietuvosRespublikos Vyriausybës 2000 01 21 sprendimà.

Jie nurodë, kad dalyvavo Ûkio ministerijos skelbtame konkurse Lietu-vos paviljono pastato pasaulinëje parodoje ,,EXPO–2000” projektui pareng-ti. 1999 04 14 ûkio ministras nusprendë neakceptuoti visø konkurso paraiðkøir paskelbti konkursà neávykusiu. Tokia galimybë nebuvo numatyta pirkimo

265

konkurso dokumentuose, todël pareiðkëjai dël neteisëto perkanèiosios orga-nizacijos sprendimo padavë skundà atsakovo tarnybai. Vieðøjø pirkimø tar-nyba skundþiamu sprendimu atmetë pareiðkëjø reikalavimus dël Ûkio minis-terijos neteisëtø sprendimø vykdant vieðojo pirkimo konkursà ir panaikinoperkanèiosios organizacijos 1999 03 19 komisijos sprendimà bei konkursàpripaþino neávykusiu. Ðis sprendimas, pareiðkëjø nuomone, neteisëtas, nesatsakovas nepagrástai remiasi Statybos ástatymo 11 str. 2 d. nuostata, kadypatingos svarbos statiniø projektus turi teisæ rengti tik Lietuvoje áregist-ruota verslo ámonë, ir teigia, kad në vienas konkurso dalyvis neatitiko kvalifi-kaciniø reikalavimø. Konkursas vyko ne dël projekto, kaip techninës doku-mentacijos, o dël projekto koncepcijos, ir tik po to su laimëtoju bûtø buvusisudaryta sutartis dël paviljono darbo dokumentacijos projektavimo. Ðià su-tartá pareiðkëjai vertina kaip premijos priedà pirmos vietos laimëtojui. Jeiguderybø dël sutarties sudarymo metu paaiðkëtø, kad konkurso laimëtojas neati-tinka ástatymo reikalavimø, tai bûtø pagrindas atsisakyti sudaryti sutartá. Beto, pareiðkëjai galëtø sudaryti su treèiaisiais asmenimis sutartis dël projektodarbo dokumentacijos. Nepagrástai, pareiðkëjo nuomone, atsakovas remiasiir Vieðojo pirkimo ástatymo 28 str. 3 d. 3 p., kad në viena paraiðka neatitikoformaliø reikalavimø. Nei ûkio ministro 1999 04 14 ásakyme Nr. 138, nei VÁ,,Projektø ekspertizë” ekspertizës akte nëra nurodyta, kokiø konkreèiø reika-lavimø paraiðkos neatitiko, be to, pagal to paties ástatymo 28 str. 1 d. atitin-kanèia formalius reikalavimus yra laikoma paraiðka, turinti nereikðmingø nu-krypimø, kuriuos galima paðalinti nepakeièiant paraiðkos esmës. Vieðøjø pir-kimø tarnyba pagal galiojanèius norminius aktus neturi teisës panaikinti per-kanèiosios organizacijos 1999 03 19 komisijos sprendimo ir pripaþinti kon-kurso neávykusiu.

Aukðtesnysis administracinis teismas pareiðkëjø skundà atmetë.Pirmosios instancijos teismas nustatë, kad Vyriausybës 1997 07 17

nutarimu Nr. 773 patvirtintø ,,Vieðøjø pirkimø tarnyba prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nuostatø” 4, 5, 6 punktai yra apibrëþæ atsakovo – Vie-ðøjø pirkimø tarnybos tikslus, funkcijas, teises, atsakovas 2000 01 21 spren-dimu ðiø nuostatø punktø nepaþeidë, veikë neperþengdamas savo kompe-tencijos ribø, turëjo teisæ vertinti Ûkio ministerijos komisijos 1999 03 19 spren-dimà. Pirkimo konkursas neávykusiu pripaþintas ûkio ministro 1999 04 14ásakymu Nr. 138. Palikdama ðá perkanèiosios organizacijos sprendimà ga-lioti Vieðøjø pirkimø tarnyba kartu patvirtino perkanèiosios organizacijossprendimà pripaþinti pirkimo konkursà neávykusiu. Dël to skundþiamo Vie-

266

ðøjø pirkimø tarnybos sprendimo 3 punkto teisës normø reikalavimø nepa-þeidþia.

Dël vieðojo pirkimo konkurso procedûrø teisëtumo

Vieðøjø pirkimø tarnyba pagrástai nusprendë, kad Ûkio ministerijos skelb-to vieðojo pirkimo konkurso dalyviai turëjo bûti kompetentingi atlikti jø su-projektuoto parodos „EXPO–2000” paviljono pastato projekto darbo doku-mentacijà. Tokia iðvada iðplaukia ið konkurso sàlygø 7.7 ir 1.8 p., kur nustaty-ta, kad konkurso laimëtojas ir perkanèioji organizacija privalo pasiraðyti su-tartá dël paviljono darbo dokumentacijos projektavimo ir nustatyta ðios sutar-ties sudarymo procedûra. Pagal Statybos ástatymo 11 str. 2 d. paviljono pro-jekto darbo dokumentacijà turi teisæ rengti tik Lietuvos Respublikoje áre-gistruota projektavimo verslo ámonë arba uþsienio valstybës projektavimofirma, gavusios ðios veiklos atestatà Vyriausybës arba jos valstybinës valdþiosinstitucijos nustatyta tvarka. Pareiðkëjai tokiø ámoniø áregistravæ neturi, olaimëjæ konkursà ketino susitarti dël paviljono projekto darbo dokumenta-cijos su treèiàja ðalimi. Pareiðkëjai nebuvo kompetentingi dalyvauti vieðojopirkimo konkurse. Be to, atlikus pirkimo konkurso dokumentø ir dalyviøparaiðkø ekspertizæ, VÁ ,,Projektø analizë” 1999 02 22 akte buvo nustatyta,kad pareiðkëjø pateiktos paraiðkos neatitiko formaliø konkurso sàlygø reika-lavimø.

Në vieno ið pareiðkëjø paraiðka negalëjo bûti akceptuota ir në vienaspareiðkëjas negalëjo bûti pripaþintas konkurso laimëtoju.

Ðiuo pagrindu Vieðøjø pirkimø tarnyba pagrástai panaikino perkanèio-sios organizacijos – Ûkio ministerijos 1999 03 19 sprendimà pripaþinti pareið-këjø paraiðkas atitinkanèiomis konkurso sàlygas ir paliko galioti 1999 04 14sprendimà neakceptuoti konkurso paraiðkø vertinimo rezultatø ir laikyti kon-kursà neávykusiu.

Apeliaciniame skunde pareiðkëjai nurodo, jog Aukðtesniojo administ-racinio teismo sprendimas yra nepagrástas dël ðiø prieþasèiø:

1. Teisëjø kolegija neatsiþvelgë á tai, jog Vieðøjø pirkimø tarnyba pripa-þino konkursà neávykusiu savo atskiru sprendimu, o ne patvirtino perkanèio-sios organizacijos sprendimà. Be to, perkanèioji organizacija ne pripaþinokonkursà neávykusiu, o priëmë ásakymà ,,laikyti minëtà konkursà neávykusiu”(þr. 1999 04 14 ûkio ministro ásakymà Nr. 238), ,,laikyti” ir ,,pripaþinti” teis-minë reikðmë skirtinga. Taigi teismo iðvada neatitinka byloje esanèiø árody-mø (CPK 215 str.).

267

2. Teisëjø kolegija nenagrinëjo Vieðøjø pirkimo tarnybos 2000 01 21sprendimo 3 punkto atitikimo ðios tarnybos kompetencijai, apibrëþtai Vieðo-jo pirkimo ástatyme, Vieðøjø pirkimø tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Vy-riausybës 1997 07 17 nutarimu Nr. 773, bei tiekëjø (rangovø) skundø dëlVieðojo pirkimø ástatymø paþeidimø nagrinëjimo nuostatuose, patvirtintoseVyriausybës 1998 12 22 nutarimu Nr. 1975 (13 p. ir kt.). Ðiuose teisës aktuosetokia tarnybos kompetencija neátvirtinta. Tai, kad ði tarnyba virðijo savo kom-petencijà pripaþindama konkursà neávykusiu, patvirtino ir ðios tarnybos atsto-vas V. Atkoèiûnas 2000 06 27 teismo posëdyje. Dël minëtø prieþasèiø teismoiðvada, jog Vieðøjø pirkimø tarnybos sprendimo 3 p. teisës normø reikalavi-mø nepaþeidþia, yra nepagrásta.

3. Teismas sprendime daro iðvadà, kad pareiðkëjai nebuvo kompeten-tingi dalyvauti vieðojo pirkimo konkurse,. ðià iðvadà bando pagrásti Statybosástatymo 11 str. 2 d. Statybos ástatymo 11 str. 2 d. reglamentuoja statiniø pro-jektø rengimà. Pagal ðio ástatymo 2 str. statinio projektu suprantama statiniokompleksinë techninë dokumentacija, skirta statinio statybai áteisinti ir staty-ti. Tuo tarpu konkurso Lietuvos paviljono pastato pasaulinëje parodoje,,EXPO–2000” projektui parengti sàlygose buvo siûloma konkurso dalyviams– atestuotiems architektams parengti ne statinio projektà Statybos ástatymo2 str. prasme, o projekto koncepcijà (konkurso sàlygø preambulë, 1.10 p. irkt.), ir tik po konkurso su laimëtoju bûtø buvusi sudaryta sutartis dël paviljo-no darbo dokumentacijos projektavimo (Sàlygø 1.8 p.). Konkurso sàlygø mi-nëtø punktø analizë leidþia daryti iðvadà, jog Statybos ástatymo 11 str. 2 d.nuostata negalëjo turëti átakos konkurso vykdymui ir laimëtojø nustatymui.Pagal konkurso sàlygas konkurso laimëtojo sutartis dël paviljono darbo do-kumentacijos projektavimo (1.8 p.) yra atskirø derybø tarp laimëtojo ir kon-kurso skelbëjo objektas. Tokios bûsimos sutarties sàlygos konkurso doku-mentuose visiðkai neaptartos. Paèià sutartá dël projektavimo reikëtø vertintikaip premijos priedà pirmos vietos laimëtojui (Sàlygø 1.7 p.), nes konkursolaureatui nustatyta maþiausia premija (20 000 Lt, palyginus su antràja vieta –50 000 Lt). Jeigu konkurso metu paaiðkëtø, jog pirmos vietos laimëtojas, kaipsubjektas, neatitinka Statybos ástatymo 11 str. 2 d. reikalavimø, tuo pagrindukonkurso skelbëjas galëtø su laimëtoju atsisakyti sudaryti sutartá ir laimëju-sià konkurso koncepcijà realizuoti pasitelkdamas tinkamà kontrahentà. Teis-mo iðvada, kad pareiðkëjui nebuvo kompetentingi dalyvauti vieðojo pirkimokonkurse, neatitinka tikrovës, nes visi architektai turi atestatus rengti, organi-zuoti ir vadovauti ypatingos svarbos pastatø projektams. Ðie atestatai visiðkai

268

atitinka konkurso sàlygas bei pagal Statybos ástatymà suteikia teisæ projek-tuoti ypatingos svarbos statinius.

Teismas, atmesdamas skundà, remiasi Vieðojo pirkimo ástatymo 5 str. irjo 6 dalimi. Taèiau teismas neatsiþvelgia á tai, kad konkurso dalyviø kvalifika-ciniai duomenys turi bûti patikrinti iki laimëjusios paraiðkos nustatymo. Apietai ásakmiai nurodoma ðio ástatymo 28 str. 4 dalyje. Tuo tarpu ið bylos me-dþiagos akivaizdu, jog perkanèioji organizacija konkursà paskelbë neávyku-siu jau po konkurso rezultatø paskelbimo ir jo laimëtojø ávardijimo. Ástatymo5 str. nuostatos (jas ástatymo 1 skirsnis priskiria prie bendrøjø nuostatø) topaties ástatymo 28 str. 4 d. taisykliø nepaneigia. Prieðingai, 5 str. 6 d. akcen-tuojama, jog tolesnëse pirkimo procedûrose (po paraiðkos pateikimo) gali da-lyvauti tik tie subjektai, kuriø kvalifikaciniai duomenys atitinka perkanèio-sios organizacijos reikalavimus.

Pagal bylos aplinkybes perkanèioji organizacija ne neakceptavo kon-kursui pateiktas paraiðkas, o jas atmetë Vieðojo pirkimø ástatymo 10 str. pras-me. Taèiau tokia jos teisë nebuvo numatyta pirkimo dokumentuose.

4. Teisëjø kolegija sprendime daro iðvadà, jog pareiðkëjø pateiktos pa-raiðkos neatitinka formaliø konkurso reikalavimø, ir tai grindþiama VÁ ,,pro-jektø ekspertizë” 1999 02 22 aktu ir Vieðojo pirkimo ástatymo 28 str. 3 d. 1,3 p. Teismo sprendime tiksliai nenurodoma, kuo konkreèiai pasireiðkë for-maliø reikalavimø neatitikimas. Apie konkreèius paraiðkø formaliø reikala-vimø paþeidimus neuþsimenama ir skundþiamame Vieðøjø pirkimø tarnybos2000 01 21 sprendime bei ûkio ministro 1999 04 14 ásakyme Nr. 138. Èiapateikiama nuoroda á VÁ ,,Projektø ekspertizë” 1999 02 22 aktà Nr. 77–99,kuriame taip pat nëra akcentuota formaliø reikalavimø paþeidimø. Eksperti-zës akte rekomendacijø nuostatose nenurodyta, jog në viena paraiðkø neati-tinka formaliø konkurso sàlygø. Konkurso sàlygose buvo reikalaujama ,,grieþtailaikytis tik uþstatymo raudonosios linijos bei pastato aukðtingumo”. Paraið-kos, kuriø devizai 109137, 200002 ir 201959, visiðkai atitiko konkurso for-malius reikalavimams, kaip ir nurodoma VÁ ,,projektø ekspertizë” ekspertizësakto Nr. 77–99 ekspertizei pateiktø darbø apþvalgos 4 punkte, architektûrinësstatybinës ekspertizës 7, 12 ir 14 punktuose, ekspertizës rekomendacijø 2 ir 3punktuose. Ekspertizës iðvadose teigiama, kad ðiose paraiðkose pastebëti trû-kumai laikyti neesminiais. Pagal Vieðojo pirkimo ástatymo 28 straipsnio 1dalá atitinkanèia formalius reikalavimus laikoma ir paraiðka, kurioje yra ne-reikðmingø nukrypimø nuo konkurso dokumentuose iðdëstytø charakteristi-kø, sàlygø ir kitø reikalavimø, o klaidos ir netikslumai gali bûti paðalinti nepa-

269

keitus paraiðkos esmës. Taigi sprendime motyvavimas Vieðojo pirkimo ásta-tymo 28 str. 3 dalimi yra nepagrástas net ir tuo atveju, jeigu paraiðkose ir bûtøbuvæ nereikðmingø nukrypimø nuo konkurso sàlygø.

Pareiðkëjai praðo panaikinti Aukðtesniojo administracinio teismo teisë-jø kolegijos 2000 06 30 sprendimà ir priimti naujà sprendimà tenkinant pa-reiðkëjø skundà arba perduoti bylà nagrinëti ið naujo.

Apeliacinis skundas atmetamas, Aukðtesniojo administracinio teismo2000 06 30 sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTÁ 63 str., CPK 336 str.1 d. 1 p.).

1999 06 30 priimta nauja Vieðøjø pirkimø ástatymo redakcija Nr. VIII–1210, kurios 46 str. 1 d. numatyta, kad ástatymas ásigalioja nuo 1999 10 01,iðskyrus III skyriø (reglamentuojantá skundø nagrinëjimà ir nuostoliø atlygi-nimà), kuris ásigalioja nuo 2000 01 01. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta,kad iki ðio ástatymo ásigaliojimo paskelbti pirkimai vykdomi ir iki ðio ástaty-mo III skyriaus ásigaliojimo gauti skundai nagrinëjami pagal 1996 08 13 pri-imto Vieðojo pirkimo ástatymo Nr .I–1491 nuostatas. Taigi ginèijamu atvejutaikytinas 1996 08 13 priimto Vieðojo pirkimo ástatymas Nr. I–1491 ir su ðioástatymo ágyvendinimu susijæ poástatyminiai aktai.

Aukðtesnysis administracinis teismas, vadovaudamasis 1996 08 13 Vie-ðojo pirkimo ástatymu ir kitais teisës aktais, teisingai iðsprendë ginèijamo Vie-ðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 11 21 spren-dimo Nr. 10/24–103 teisëtumo ir pagrástumo klausimà. Vieðøjø pirkimø tar-nyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës yra centrinis vieðojo administra-vimo subjektas, atliekantis vieðojo administravimo kontrolines funkcijas ci-viliniuose teisiniuose santykiuose, kylanèiuose vykdant pirkimus pagal Vie-ðojo pirkimo ástatymo nustatytas procedûras. Sprendþiant Vieðøjø pirkimø tar-nybos prie Vyriausybës 2000 0121 sprendimo Nr. 10/24–103 teisëtumo ir pa-grástumo klausimà, bûtina nustatyti:

1) ar ginèijamu atveju Vieðøjø pirkimø tarnyba veikë ástatymo jai su-teiktø ágalinimø ribose;

2) ar ginèijamas sprendimas atitinka imperatyvines ástatymo normas irfaktines aplinkybes.

Dël Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybëskompetencijos

Vadovaujantis Vieðojo pirkimo ástatymo 16 str. 2 d. 2 p., 8 p., 37 str.,Vyriausybës 1997 07 17 nutarimu Nr. 773 patvirtintø Vieðøjø pirkimø tarny-

270

bos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatø 5 p. 5.5, 5.6, 5.10 pa-punkèiais, Vieðøjø pirkimø tarnybai pavesta tikrinti, kaip vykdant vieðuosiuspirkimus laikomasi ástatymø ir poástatyminiø aktø reikalavimø, kontroliuoti,ar perkanèios organizacijos sprendimas dël vieðojo pirkimo pakankamai pa-grástas, ar jis priimtas laikantis Vieðojo pirkimo ástatyme nustatytos tvarkos,nagrinëti tiekëjø (rangovø) skundus.

Ginèijamu atveju Vieðøjø pirkimø tarnyba vykdë anksèiau iðvardytasfunkcijas ir nëra pagrindo teigti, kad buvo perþengtos ástatymø ir kitø teisësaktø Vieðøjø pirkimø tarnybai suteiktos kompetencijos ribos.

Dël Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës2000 01 21 sprendimo Nr. 10/24–103 teisëtumo ir pagrástumo

Ágyvendinant vienà ið ástatymo Vieðøjø pirkimø tarnybai pavestø funk-cijø, t.y. skundø nagrinëjimo funkcijà, priimtas 2000 01 21 sprendimasNr. 10/24–103, kurio baigiamojoje dalyje nuspræsta:

1) skundo netenkinti;2) panaikinti perkanèios organizacijos 1999 03 19 komisijos sprendimà;3) pripaþinti konkursà neávykusiu.Vieðøjø pirkimø tarnybai pateiktame skunde pareiðkëjai praðë panaikin-

ti neteisëtà ûkio ministro 1999 04 14 ásakymà Nr. 138 neakceptuoti konkursovertinimo komisijos konkurso paraiðkø vertinimo rezultatø ir laikyti konkursàneávykusiu bei ápareigoti perkanèià organizacijà akceptuoti paraiðkà. Pareið-këjø argumentas, kad perkanèioji organizacija ne neakceptavo konkursui pa-teiktø paraiðkø, o atmetë jas Vieðojo pirkimo ástatymo 10 str. prasme, neati-tinka faktiniø bylos aplinkybiø. Kaip matyti ið ûkio ministro 1999 04 14 ása-kymo Nr. 138, buvo neakceptuoti vertinimo komisijos konkurso paraiðkø ver-tinimo rezultatai, t.y. vertinimo komisijos sprendimas, kuriuo penkios kon-kursui pateiktos paraiðkos pripaþintos pirmosios, antrosios, treèiosios ir dvie-jø paskatinamøjø premijø laimëtojomis (b.t. 2, b.l. 17–21, 26).

Paraiðkos akceptavimas pagal Vieðojo pirkimo ástatymà yra atskira pir-kimo–pardavimo sutarties tarp perkanèiosios organizacijos ir tiekëjo (rango-vo) sudarymo stadija. Pagal Vyriausybës 1997 07 17 nutarimu Nr. 773 patvir-tintø Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuo-statø 5 p. 5.5, 5.6 papunkèius Vieðøjø pirkimø tarnybai suteikta teisë vertintiperkanèios organizacijos sprendimø teisëtumà ir pagrástumà, taèiau nei ásta-tymas, nei poástatyminiai aktai nenumato Vieðøjø pirkimø tarnybos teisës ápa-reigoti perkanèià organizacijà akceptuoti konkurso paraiðkà.

271

Be to, kaip matyti ið bylos medþiagos, konkurso organizatoriai ne kar-tà paþeidë imperatyvias ástatymø normas. Vadovaujantis Statybos ástatymo11 str. 2 d., ypatingos svarbos statiniø, t.y. statiniø (pagal Vyriausybës patvir-tintà sàraðà), kuriuose ávykus avarijoms gali bûti daug þmoniø aukø, taip patkuriuose vyksta pavojinga þmoniø sveikatai ir aplinkai veikla, projektus galirengti Lietuvos Respublikoje áregistruota projektavimo verslo ámonë arba uþ-sienio valstybës projektavimo firma, gavusios ðios veiklos atestatà LietuvosRespublikos Vyriausybës arba jos ágaliotos valstybës valdþios institucijos nu-statyta tvarka. Ûkio ministerijos ir Lietuvos architektø sàjungos patvirtintosekonkurso sàlygose ðio reikalavimo nëra ir nurodoma, kad konkursas atvirasvisiems atestuotiems architektams. Konkurso eigoje pakito vieðojo pirkimoobjektas. Konkurso sàlygose jis buvo apibrëþiamas kaip geriausio ir raciona-liausio Lietuvos paviljono sprendimo varianto paieðka, tuo tarpu komisija ver-tino konkurso paraiðkose pateiktas konkreèias paviljono darbo doumentaci-jos projektavimo kainas. Vertinant ðià aplinkybæ ir konkurso sàlygø skyriaus„Aplinkybës ir tikslas” nuostatà, kad laimëjusieji pirmà vietà ágis teisæ atliktipastato projekto darbo dokumentacijà, taip pat konkurso sàlygø 1.8 p. b pa-punkèio nuostatà, kad per 30 dienø nuo praneðimo apie konkurso rezultatusðalys privalo pasiraðyti sutartá dël paviljono darbo dokumentacijos projekta-vimo, darytina iðvada, kad konkurso dokumentuose apibrëþiant kvalifikaci-nius konkurso dalyviams keliamus reikalavimus, turëjo bûti atsiþvelgta á Sta-tybos ástatymo 11 str. 2 d. normà. Be to, Ûkio ministerija, kaip perkanèiojiorganizacija, privalëjusi iðsiaiðkinti, ar tiekëjas (rangovas) yra kompetentin-gas, patikimas ir pajëgus ávykdyti visas pirkimo sàlygas ir ar turi teisæ daly-vauti tolesnëse pirkimo procedûrose, to nepadarë, paþeisdama Vieðojo pirki-mo ástatymo 5 str. normas. Kita vertus, Vieðojo pirkimo ástatymas nenumatogalimybës valstybës, savivaldybiø biudþetø, valstybiniø fondø ir kitas lëðas,nurodytas ástatymo l str. l d., panaudoti premijavimui.

Anksèiau iðdëstytos aplinkybës leidþia teigti, kad rengiant konkursà nekartà buvo paþeistos imperatyvios ástatymø normos. Atsiþvelgdama á tai kole-gija konstatuoja, kad neteisëtais veiksmais sukurtas rezultatas negali bûti pri-paþástamas teisëtu nepriklausomai nuo to, kuri ið ðaliø pripaþástama kalta to-kiø veiksmø atlikimu. Prieðingu atveju bûtø ignoruojamos imperatyvinës ásta-tymø normos.

Teisës normas, reglamentuojanèias vieðøjø pirkimø valstybinæ prieþiûràvertinant sisteminiu aspektu, galima teigti, kad Vieðøjø pirkimø tarnyba turë-jo teisæ ir pareigà iðnagrinëti pareiðkëjø skundà dël Ûkio ministerijos vykdyto

272

vieðojo pirkimo konkurso ne tik pareiðkëjø skunde nurodytu aspektu, bet irávertinti perkanèios organizacijos pirkimo dokumentus, pirkimo procedûrasir veiksmus kartu. Tokiu bûdu Vieðøjø pirkimø tarnybos sprendimo baigiamo-sios dalies 2 punktas dël perkanèios organizacijos 1999 03 19 komisijos spren-dimo panaikinimo nepaþeidþia ástatymo reikalavimø.

Ginèijamo Vieðøjø pirkimø tarnybos sprendimo 3 punkte nuspræsta pri-paþinti konkursà neávykusiu. Ið bylos dokumentø matyti, kad laikyti konkursàneávykusiu buvo nutarta ûkio ministro 1999 04 14 ásakymu Nr. 138, todëldarytina iðvada, kad Vieðøjø pirkimø tarnyba ið esmës tik ávertino Ûkio minis-terijos, kaip perkanèiosios organizacijos, priimto sprendimo teisëtumà ir pa-grástumà. Netinkama Vieðøjø pirkimø tarnybos 2000 01 21 sprendimo baigia-mosios dalies 3 punkto formuluotë nesuteikia pagrindo laikyti ðià dalá visiðkaisavarankiðku Vieðøjø pirkimø tarnybos sprendimu ir tvirtinti, kad savo inicia-tyva pripaþindama konkursà neávykusiu Vieðøjø pirkimø tarnyba perþengësavo kompetencijos ribas.

Anksèiau iðdëstytø argumentø pagrindu darytina iðvada, kad Aukðtes-niojo administracinio teismo 2000 06 30 sprendimas teisëtas ir pagrástas irnaikinti já apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nëra pagrindo.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi ABTÁ 63 str., CPK 336 str. l d. l p.,

n u t a r ë :

Apeliaciná skundà atmesti.Aukðtesniojo administracinio teismo 2000 m. birþelio 30 d. sprendimà

palikti nepakeistà.

273

2. Specialiosios teisëjø kolegijos nutarèiø dël teismingumoapþvalga

1. Dël administravimo subjektø aktø ir veiksmø (neveikimo)

***Kraðto apsaugos ministerijos centrinës karinës medicininës ekspertizës

komisija veikia vieðojo administravimo srityje ágyvendindama bei taikydamateisës aktus (Administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. 1 d.), todël jos nuta-rimø panaikinimo klausimas nagrinëtinas administraciniame teisme (1999 m.rugsëjo 9 d. nutartis).

***Susirinkimai ir posëdþiai dël gràþinamos þemës sklypø þemëtvarkos pro-

jektø yra norminiø aktø reglamentuoti ir sukeliantys juose nustatytas pasek-mes (Þemës reformos ástatymo 21 str. bei Þemës ûkio ministerijos 1994 04 22ásakymo Nr. 231 7 ir 18 p.). Juose priimti sprendimai gali bûti skundþiaminustatyta tvarka, kuri tokiuose susirinkimuose ir posëdþiuose priimtø spren-dimø apskundimo tiesiogiai teismui nenumato. Ginèus nagrinëja administra-vimo subjektai, kuriø sprendimai gali bûti skundþiami administraciniam teis-mui (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Pagal 1996 06 11 Vidaus reikalø ministerijos ásakymu Nr. 523 patvirtin-

tø „Duomenø apie asmens nuolatinæ gyvenamàjà vietà áraðymo Lietuvos Res-publikos pilieèio pase bei uþsienieèio leidime nuolat gyventi Lietuvos Res-publikoje ir registravimo taisykliø” 2 p. duomenis apie asmens nuolatinæ gy-venamàjà vietà áraðo (áregistruoja ir iðregistruoja) policijos komisariatø mig-racijos skyriø, tarnybø, pasø poskyriø darbuotojai, taip pat savivaldybiø se-niûnijø kaimo gyvenamosiose vietovëse seniûnai. Seniûno atsisakymas ten-kinti savininko praðymà iðregistruoti asmená ið savininkui priklausanèiø pa-statø gali bûti ginèijamas. Skundas dël ðio savivaldybiø administravimo sub-jekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal ABTÁ4 str. 2 p. ir 6 str. 1 d. 1 p. nagrinëtinas apygardos administraciniame teisme(2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

274

***Pareiðkëjas skundþia teritorinio valstybinio administravimo subjekto –

Vilniaus apskrities virðininko administracijos – ir Vilniaus miesto savivaldy-bës veiksmus pasiraðant valstybës turto perdavimo–priëmimo aktà (b.l. 13).Ðio pobûdþio bylos pagal ABTÁ 4 str. 1, 2 p. ir 6 str. 1 d. 1 p. nagrinëtinosapygardos administraciniame teisme. Þemës ir kito nekilnojamojo turto ka-dastro ir registro valstybës ámonës veiksmø teisëtumo klausimas taip pat nag-rinëtinas administraciniame teisme. Paþymëtina ir tai, kad pagal Nekilnoja-mojo turto registro ástatymo 35 straipsná atsisakymas áregistruoti nekilnoja-màjá turtà ir teises á já nepriklausomai nuo atsisakymo pagrindo skundþiamasLietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka(2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Veisiejø pensionatas yra vieðoji ástaiga, skirta gyventi asmenims, nu-

kentëjusiems Antrojo pasaulinio karo metais, kuriems bûtina prieþiûra irslauga. Á pensionatà priimami gyventi asmenys, turintys Socialinës apsaugosir darbo ministerijos nukreipimà (Veisiejø pensionato nuostatø 1 ir 20.1 p.).Vieðøjø paslaugø administravimas bei teikimas priskiriamas prie vieðojo ad-ministravimo (ABTÁ 2 str. 1 d.), todël Veisiejø pensionato vadovybës spren-dimo dël B.M. paðalinimo ið pensionato panaikinimo bei ápareigojimo grà-þinti á pensionatà klausimas nagrinëtinas Kauno apygardos administracinia-me teisme (ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p. ir 18 str. 1 d.) (2001 m. vasario 2 d. nutar-tis).

***Teritorinë ligoniø kasa yra administravimo subjektas, kurio statusas

bei funkcijos (tarp jø ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetolëðø panaudojimo srityje) yra reglamentuojamos Socialinio draudimo ásta-tymo, teritorinës ligoniø kasos nuostatø bei kitø norminiø aktø, todël norssu AB „Kauno vaistiniø centras” dël vaistø ir medicinos pagalbos priemo-niø, kuriø ásigijimo iðlaidos ar jø dalis kompensuojama ið Privalomojo svei-katos draudimo fondo biudþeto, iðdavimo draudþiamiesiems buvo sudarytaðaliø sutartis, reikalavimas dël Kauno teritorinës ligoniø kasos sprendimøpanaikinimo nagrinëtinas administraciniame teisme (2001 m. kovo 2 d. nu-tartis).

275

***Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkë 2001 03 14 nu-

tartimi kreipësi á specialiàjà teisëjø kolegijà dël bylos perdavimo nagrinëtibendrosios kompetencijos teismui, teigdama, jog teisëjø keliamas ginèas dëldarbo uþmokesèio skirtumo priteisimo negali bûti laikomas tarnybiniu ginèuABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. nustatyta prasme ir nagrinëjamas administraciniuoseteismuose.

Lazdijø rajono apylinkës teismo teisëjø reikalavimø patenkinimas pri-klauso nuo to, ar bus jø reikalavimu pakeistas 1999 12 23 teisingumo ministroásakymo Nr. 370 1 punktas. Bylos dël valstybiniø administravimo subjektøpriimtø aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat ðiø subjektø atsisakymo atlikti jøkompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlik-ti tokius veiksmus nagrinëjamos administraciniuose teismuose (ABTÁ 15 str.1 d. 1 p.), todël byla perduotina nagrinëti administraciniam teismui (2001 m.balandþio 12 d. nutartis).

***Pareiðkëjai ginèija vieðojo administravimo subjektø veiksmus, susiju-

sius su nuosavybës teisiø atkûrimu, ir praðo ápareigoti vieðojo administravimosubjektà atstatyti nuosavybës teises á þemës sklypà visiems pretendentams.Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p. bylos dël valstybiniø administravimo subjektøpriimtø aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat ðiø subjektø atsisakymo atlikti jøkompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlik-ti tokius veiksmus nagrinëjamos administraciniuose teismuose, todël byla nag-rinëtina administraciniame teisme (2001 m. balandþio 12 d. nutartis).

***Viena Valstybës turto fondo funkcijø privatizavimo srityje yra objektø

privatizavimo bûdo bei sàlygø nustatymas (Valstybës ir savivaldybiø turtoprivatizavimo ástatymo 4 str. 2 d. 2 p.). Vykdydamas valstybinio turto priva-tizavimà valstybës turto fondas veikia kaip vieðojo administravimo subjek-tas, ágyvendinantis Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymobei kitø norminiø aktø nuostatas ir jam suteiktus ágaliojimus, todël skundasdël jo sprendimø nustatant UAB „Klaipëdos aerouostas” pardavimo sàlygasnagrinëtinas administraciniame teisme (15 str. 1 d. 1 p.) (2001 m. geguþës24 d. nutartis).

276

2. Dël advokatûros

***Pagal Advokatûros ástatymo 47–50 str. Advokatø garbës teismas yra

institucija, kuri vadovaudamasi Advokatûros ástatymu, Lietuvos advokatûrosstatutu bei Advokatø profesinës etikos kodeksu turi teisæ skirti drausminesnuobaudas uþ nurodytø aktø reikalavimø bei profesinës veiklos paþeidimus.Advokatø garbës teismo sprendimai, kaip nurodoma 50 Advokatûros ástaty-mo straipsnyje, gali bûti skundþiami Vilniaus apygardos teismui. Ðiuo atvejuskundþiamas Advokatø garbës teismo sprendimas priimtas remiantis advoka-tø savivaldos institucijos (konferencijos) priimtais sprendimais, todël vieða-jam administravimui nepriskirtinas ir jo panaikinimo klausimas nagrinëtinasbendrosios kompetencijos teisme (1999 m. rugsëjo 9 d. nutartis).

***Lietuvos advokatø taryba pagal Advokatûros ástatymà yra advokatø sa-

vivaldos institucija, kurios viena ið funkcijø pagal ðio ástatymo 11 str. yrasprendimø pripaþinti asmená advokatu priëmimas. Toká sprendimà Lietuvosadvokatø taryba priima esant Advokatûros ástatymo 7 str. numatytoms sàly-goms ne vëliau kaip per 1 mën. nuo praðymo ir reikiamø dokumentø padavi-mo dienos. Sprendimo atsisakyti pripaþinti asmená advokatu apskundimà reg-lamentuoja specialioji norma – Advokatûros ástatymo 11 str. 2 d.– pagal kuriàatsisakymas pripaþinti asmená advokatu per 14 dienø nuo atsisakymo áteiki-mo gali bûti skundþiamas Vilniaus apygardos teismui. Esant bendrøjø ir spe-cialiøjø normø konkurencijai, prioritetas teikiamas specialiosioms normoms.

Paþymëtina ir tai, kad prie valstybës tarnautojø pagal Valstybës tarny-bos ástatymo 2 str. advokatas nepriskirtinas, kadangi valstybës tarnautoju pa-gal ðá straipsná pripaþástamas fizinis asmuo, valstybës (valstybinëse ar savi-valdybiø) institucijose ar ástaigose atliekantis vieðojo administravimo, ûkinesar technines funkcijas arba teikiantis vieðàsias paslaugas visuomenei (1999 m.lapkrièio 22 d. nutartis).

3. Dël atskirøjø skundø

***Administraciniai teismai pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymà

nenagrinëja atskirøjø skundø dël bendrosios kompetencijos teismø nutarèiø.Jie yra atskira teismø sistemos grandis su savo kompetencija. Atskirieji skun-dai dël bendrosios kompetencijos teismø nutarèiø pagal CPK 35 skirsnio nuo-

277

statas nagrinëtini apeliacinës instancijos bendrosios kompetencijos teisme,todël byla atskirajam skundui dël apylinkës teismo nutarties iðnagrinëti per-duotina apygardos teismui, kuris yra apeliacinë instancija, perþiûrinti apylin-kiø teismø nutartis ir sprendimus. Iðsprendus apylinkës teismo nutarties panai-kinimo klausimà, byla perduotina nagrinëti administraciniam teismui (2000 m.balandþio 6 d. nutartis).

4. Dël bausmës vykdymo

***Pagal PDK 84 8 str. 1 d. 4 p. lygtinai paleistiems ið laisvës atëmimo vietø

asmenims gali bûti nustatytas registravimasis vidaus reikalø organe nuo vienoiki keturiø kartø per mënesá. Per pirmuosius 3 mënesius po paleidimo regist-ravimosi kartø skaièiø nustato teismas, o vëliau – vidaus reikalø organo virði-ninkas, atsiþvelgdamas á paleisto asmens elgesá. Skundus dël policijos parei-gûnø veiksmø pagal Policijos ástatymo 11 str. nagrinëja ir sprendþia policijosástaigos, kurioje dirba policijos pareigûnas, vadovas. Nesutikus su sprendimugalima kreiptis á aukðtesniàjà policijos ástaigà, kompetentingà kontroliuoti po-licijos organà arba teismà. Kadangi policija pagal savo funkcijas priskirtinaprie vieðojo administravimo subjektø, skundai dël ðios institucijos bei jos pa-reigûnø veiksmø nagrinëtini administraciniame teisme (1999 m. rugsëjo 9 d.nutartis).

5. Dël laidavimo

***Uþdaroji akcinë draudimo bendrovë „KDK Draudimas” savo reikalavi-

mus dël laidavimo raðtø pripaþinimo pasibaigusiais ir Alytaus teritorinësmuitinës sprendimo dalies pripaþinimo negaliojanèia grindþia CK 219 str.Ginèas kyla ið civiliniø teisiniø ðaliø santykiø, ðiame santykyje, priimdamasginèijamà sprendimà, atsakovas neveikë kaip valstybinio administravimo sub-jektas, ágyvendinantis vieðàjá ar vidiná administravimà. Kadangi administra-ciniai teismai ástatymø nustatyta tvarka nagrinëja ginèus, kylanèius ið admi-nistraciniø teisiniø santykiø, jø kompetencijai priklauso skundø dël vieðojoir vidinio administravimo subjektø priimtø administraciniø aktø bei veiksmøar neveikimo nagrinëjimas (ABTÁ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., Administraciniøteismø ásteigimo ástatymo 1 str.), ðiuo atveju ginèas priskirtinas nagrinëti neadministraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui (2000 m. vasario 9 d.nutartis).

278

***Muitinës departamentas pagal savo funkcijas yra vieðojo administra-

vimo subjektas ir jo santykiai su UAB „GOLLNER SPEDITION” apibû-dintini kaip administraciniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu tarp Muitinës de-partamento ir UAB draudimo kompanijos „Hermis draudimas” susiklostëciviliniai teisiniai santykiai, pagrásti ðiø subjektø sudaryta bendradarbiavi-mo sutartimi, kuriuose UAB draudimo kompanija „Hermis–draudimas” yratreèiojo asmens prievoliø Muitinei ávykdymo laiduotojas. Pareiðkëjo reika-lavimai ir yra paremti jo, kaip laiduotojo, teisiniu statusu – pareiðkëjas re-miasi treèiojo asmens, uþ kurá buvo laiduota, negalëjimu ávykdyti prievolësne dël savo kaltës ir laidavimo pasibaigimu praëjus 3 mënesiams nuo prievo-lës ávykdymo termino pasibaigimo – todël ðiø reikalavimø patenkinimoklausimas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2000 m. balandþio6 d. nutartis).

***UAB DK „Vicura” ir Klaipëdos teritorinës muitinës santykius reguliuo-

ja ðiø subjektø sudaryta sutartis, pagal kurià asmeniui, uþ kurio prievoliø mui-tinei ávykdymà laidavo draudimo ámonë, savo prievoliø neávykdþius, nesu-mokëtø muitinei mokëjimø sumos gali bûti iðieðkotos ið draudimo ámonësneginèo tvarka.

Pareiðkëjo reikalavimai paremti muitinës procedûros pabaigà þyminèiaisspaudais bei paraðais ant garantiniø raðtø, kurie atitinka visus reikalavimus.Muitinës procedûros pabaigos patvirtinimo tvarkà reglamentuoja 1997 12 16Muitinës departamento prie Finansø ministerijos ásakymas Nr. 404. Taèiauðiuo atveju ginèijamas ne muitinës procedûros veiksmø uþbaigimas, o muiti-nës sprendimas remiantis ðaliø sudaryta sutartimi iðieðkoti pinigines sumasneginèo tvarka, todël ginèas teismingas ne administraciniam, o bendrosioskompetencijos teismui (2000 m. balandþio 6 d. nutartis).

6. Dël notarø padarytos þalos

***Uþ þalà, padarytà kaltais notariniais veiksmais, notaras atsako CK nu-

statyta tvarka. Notaro padaryta þala, nurodant pareiðkëjai priklausanèià turtodalá, yra susijusi su paveldëjimo civiliniais teisiniais santykiais, todël pareið-këjos reikalavimo dël þalos atlyginimo patenkinimo klausimas nagrinëtinasbendrosios kompetencijos teisme (2000 m. birþelio 22 d. nutartis).

279

7. Dël nuosavybës

***Skundo dalykas yra pareiðkëjos dalis Þemës ir kito nekilnojamojo turto

kadastro ir registro valstybinës ámonës áregistruotame nekilnojamame turte,todël ginèas, kuris ið esmës yra ginèas dël nuosavybës, nagrinëtinas bendro-sios kompetencijos teisme (1999 m. rugsëjo 9 d. nutartis).

***Nors J.K. praðymas dël Alytaus apskrities virðininko administracijos

sprendimo atkurti nuosavybës teises á þemës sklypà panaikinimo yra glau-dþiai susijæs su nuosavybës teisiø á þemës sklypà pripaþinimu, pareiðkëjo rei-kalavimai nukreipti á administravimo subjekto sprendimo nuginèijimà, todëlnagrinëtini administraciniame teisme (1999 m. rugsëjo 9 d. nutartis).

***Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybës ámonë

yra vieðojo administravimo subjektas, vadovaujanèioji nekilnojamojo turtoregistro tvarkymo ástaiga. Ðios ástaigos filialai nustatyta tvarka áraðo registrovietiniuose duomenø bankuose registruojamo nekilnojamojo turto ir teisiø á jáduomenis ir perduoda juos Centriniam duomenø bankui (1998 01 22 Vyriau-sybës nutarimu Nr. 85 patvirtintø Nekilnojamojo turto registro nuostatø 11 ir12.2 p.).

Pareiðkëjas skundþia, jo nuomone, nepagrástus ir neteisëtus Þemës irkito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybës ámonës Vilniaus filialoveiksmus dël atsisakymo áregistruoti jo laikantis galiojanèiø norminiø aktøreikalavimø árengtà palëpæ, nurodydamas, kad árengimas buvo atliktas gavusreikalingà daugumos namo laiptinës gyventojø sutikimà. Jis nekelia reikala-vimo dël jo nuosavybës teisiø á árengtà palëpæ pripaþinimo, tik kelia klausimàdël vieðojo administravimo subjekto veiksmø susiklosèiusiomis aplinkybë-mis teisëtumo ir pagrástumo. Tai, kad sprendþiant Þemës ir kito nekilnojamo-jo turto kadastro ir registro valstybës ámonës Vilniaus filialo veiksmø teisëtu-mo ir pagrástumo klausimà turi bûti pagal pateiktus dokumentus iðsiaiðkintaspalëpës priklausomybës klausimas, nëra pagrindas perduoti bylà nagrinëti ben-drosios kompetencijos teismui. Á administraciná teismà dël nekilnojamojo tur-to registro tvarkytojo atsisakymo áregistruoti nekilnojamàjá turtà turi bûti krei-piamasi ir pagal nekilnojamojo turto registro ástatymo 35 straipsná, kuris nu-stato, kad atsisakymas áregistruoti nekilnojamàjá turtà ir teises á já skundþia-

280

mas Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatytatvarka (2000 m. vasario 18 d. nutartis).

***2000 09 05 pareiðkëja kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teis-

mà. Pareiðkëja nurodë, kad Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir re-gistro valstybës ámonës Vilniaus filialas neteisëtai atliko ÞÛB „Klëtelë” pri-klausanèio sandëlio techninæ inventorizacijà L.A. vardu. Pareiðkëja remda-masi CK 147 str. reikalauja paðalinti jos teisiø paþeidimus, nors ir nesusiju-sius su valdymo netekimu – pripaþinti negaliojanèia sandëlio registracijàL.A. vardu.

Ginèas yra kilæs ið nuosavybës teisiniø santykiø, todël nagrinëtinas ben-drosios kompetencijos teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Ieðkovës T.Z. ir V.V. kreipësi á Radviliðkio rajono apylinkës teismà, pra-

ðydamos nustatyti juridinæ reikðmæ turintá faktà, kad po M.Z. mirties 1941 m.ir S.Z. mirties 1957 09 05 A.Z. priëmë savo tëvo palikimà: gyvenamàjá namàsu priestatu ir mansarda, ûkiná pastatà, kiemo rûsá ir kluonà, esanèius Kairënøk., Radviliðkio r., ir valdë já nuosavybës teise iki 1995 12 02. Ieðkovës praðënustatyti taip pat ir tai, kad po A.Z. mirties jo þmona T.Z. ir V.V. priëmë jopalikimà: gyvenamàjá namà su priestatu ir mansarda, ûkinius pastatus, gara-þà, kiemo rûsius, tvartus ir kluonà, esanèius Kairënø k., Radviliðkio r., irvaldë já nuosavybës teise. Ieðkininiame pareiðkime taip pat keliamas reikala-vimas dël Radviliðkio rajono Grinkiðkio seniûnijos 1999 05 12 K.Z. iðduotopaþymëjimo ir jo pagrindu iðleisto Ðiauliø apskrities virðininko administraci-jos 1999 06 01 ásakymo Nr. 713 dalies pripaþinimo negaliojanèiais dël nuo-savybës teisiø pripaþinimo ir leidimo teisiðkai registruoti K.Z. statinius Kai-rënø k., Grinkiðkio seniûn., Radviliðkio r.

Visi pareikðti reikalavimai yra susijæ su nuosavybës teisiø pripaþinimu,kyla ið nuosavybës teisiniø santykiø, todël nagrinëtini bendrosios kompeten-cijos teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Ieðkovë A.J.P. 2000 02 22 kreipësi á Vilniaus 3–iàjá apylinkës teismà,

praðydama pripaþinti negaliojanèiu kaip nepagrástà ir neteisëtà 1992 01 14Rasø seniûnijos valdybos potvarká Nr. 4 dël leidimo E.T. áteisinti savavaliðkai

281

pastatytus gyvenamuosius priestatus ir verandà bei ápareigojimo nugriauti ga-raþus ir ûkio pastatus, taip pat priimti eksploatacijai gyvenamàjá namà. Ieðko-vë dar praðë panaikinti E.T. vardu atliktà priestatø teisinæ registracijà.

Ginèas yra kilæs ið nuosavybës teisiniø santykiø, todël nagrinëtinas ben-drosios kompetencijos teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Pagal Vilniaus apygardos teismo 2000 08 17 nutartá pareiðkëjo reikala-

vimas dël 1993 11 08 Valstybinës komisijos gyventojø, kuriø gyvenamosiospatalpos nebuvo privatizuotos Butø privatizavimo ástatymo nustatytu laiku nedël jø paèiø kaltës, pareiðkimams nagrinëti ir galutinëms iðvadoms teikti pro-tokolo Nr. 21 780 punkto panaikinimo teismingas administraciniam teismui.Todël pareiðkëjas kreipësi á administraciná teismà. Taèiau visi pareiðkëjo pa-reikðti reikalavimai (dël Zarasø rajono valdytojo potvarkiø panaikinimo, butopirkimo–pardavimo sutarties bei buto privatizavimo sutarties pripaþinimo ne-galiojanèiomis ir kt.) yra susijæ ir nukreipti á buto nuosavybës teisiø nuginèi-jimà, pareiðkëjas su atitinkamais reikalavimais dël jo teisiø paþeidimo á apy-linkës teismà kreipësi dar iki 1999 05 01, be to, bylos iðnagrinëjimo operaty-vumo ir visapusiðkumo prasme tikslingiau visø pareiðkëjo reikalavimø paten-kinimo klausimà nagrinëti viename teisme (CPK 143 str. 1 d.), todël K.B.skundas perduotinas nagrinëti kartu su kitais jo pareikðtais reikalavimais Za-rasø rajono apylinkës teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***D.A. 1999 05 10 kreipësi á Ðiauliø rajono apylinkës teismà, praðyda-

ma panaikinti Ðiauliø apskrities virðininko administracijos 1995 08 11 ása-kymo Nr. 222 dalá dël leidimo parduoti A.A. 1,42 arø þemës sklypà Kelmëje,Kranto g. 13, bei pripaþinti neteisëta 1995 10 20 Ðiauliø apskrities virðininkoadministracijos atstovo vyr. inþinieriaus V.A.K. ir A.A. sudarytos sutartiesdël 4,435 arø þemës sklypo Kelmëje, Kranto g. 13, pardavimo dalá dël 1,42 arøþemës pardavimo. Ieðkovë nurodë, kad ginèo þemës sklypas buvo suteiktas jiemssu atsakovu A.A. gyvenant santuokoje, todël yra jø abiejø bendroji nuosavybë.Be to, þemës pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti dël to, kad jà pasira-ðant valstybei atstovavo vyr. inþinierius V.A.K., kuris neturëjo tokios teisës,nes tuo metu þemëtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovu nedirbo. Ði aplinky-bë, ieðkovës teigimu, paaiðkëjo 1998 11 23 ávykusio teismo posëdþio metu,kai nagrinëjant civilinæ bylà pagal A.A. ieðkiná dël ápareigojimo netrukdyti

282

privatizuoti þemës sklypà, V.A.K. paaiðkino, kad ágaliojimas sudaryti tokiassutartis jam buvo panaikintas kaip netinkamas 1995–1996 metais, todël atsta-tytinas ieðkininës senaties terminas ieðkininiam reikalavimui pareikðti.

Praðyme nurodoma, kad nors pareiðkëja ginèija vieðojo administravimosubjekto priimtà aktà, ginèijamas vieðojo administravimo subjekto ásakymastiesiogiai susijæs su sutuoktiniø bendrosios jungtinës nuosavybës teisiniais san-tykiais, kuriuos reguliuoja Santuokos ir ðeimos kodeksas, Civilinis kodeksas,taip pat kiti nuosavybës teisinius santykius reguliuojantys ástatymai. Tokiubûdu ginèas yra kilæs ne ið administraciniø, o ið nuosavybës teisiniø santykiøir turëtø bûti nagrinëjamas bendrosiosios kompetencijos teisme. Nurodomataip pat tai, kad ginèijamu atveju ir administratoriaus ásakymas, ir sandorisyra tiesiogiai susijæ nuosavybës teisiniais santykiais ir negali bûti iðskirti irnagrinëjami skirtingos rûðies teismuose.

Ðiuo atveju pareiðkëja remiasi tuo, kad ir Ðiauliø apskrities virðininkoadministracijos ásakymas, ir vëliau sudaryta þemës sklypo pirkimo–pardavi-mo sutartis paþeidë jos turimas nuosavybës teises á þemës sklypo dalá. Ðie dureikalavimai yra susijæ, abu kilæ ið nuosavybës teisiniø santykiø, todël nagri-nëtini bendrosios kompetencijos teisme. Kartu nagrinëtinas ir dar vienas ci-vilinio teisinio pobûdþio reikalavimas – A.A. ieðkinys D.A. dël ápareigojimonetrukdyti privatizuoti þemës sklypà (civilinë byla su ðiuo reikalavimu prijung-ta Ðiauliø apygardos administracinio teismo 2000 04 19 nutartimi) (2000 m.gruodþio 7 d. nutartis).

***Vilniaus apygardos teismas 2000 12 04 nutartimi apylinkës teismo

2000 10 16 sprendimo dalá, kuria panaikinta patalpø teisinë registracija Ap-linkos ministerijos þuvø iðtekliø departamento vardu, panaikino ir ðià bylosdalá perdavë pagal teismingumà Vilniaus apygardos administraciniam teis-mui. Teismas nurodë, kad pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 4 str.1 d. 1 p. bylas dël valstybinio administravimo subjektø priimtø aktø bei veiks-mø teisëtumo ir pagrástumo nagrinëja administraciniai teismai, todël pagalCPK 338 str. 2 d. 1 p. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriapanaikinta patalpø teisinë registracija Aplinkos ministerijos þuvø iðtekliø de-partamento vardu, naikintina, bylà perduodant nagrinëti Vilniaus apygardosadministraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkë 2000 12 22 nutar-timi kreipësi á Teismingumo kolegijà dël bylos perdavimo nagrinëti Vilniaus

283

apygardos teismui apeliacine tvarka ið naujo. Nutartyje nurodoma, kad pa-reiðkëja praðo panaikinti negyvenamøjø patalpø teisinæ registracijà, t.y. keliaginèà dël nuosavybës, kuris nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme.

K.K. reikalavimas dël negyvenamøjø patalpø teisinës registracijos pa-naikinimo kyla ið jos turimø buto nuosavybës teisiø, keldama ðá reikalavimàpareiðkëja, kaip nurodoma jos apylinkës teismui pateiktame pareiðkime, sie-kia remdamasi CK 147 str. paðalinti jos teisës paþeidimus, nors ir nesusijusiussu valdymo netekimu. Tai civilinio teisinio pobûdþio reikalavimas, todël jo pa-tenkinimo klausimas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2001 m.vasario 2 d. nutartis).

***Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija 2000 11 17 nutarti-

mi kreipësi á Teismingumo kolegijà dël ieðkininio pareiðkimo bei patikslintoskundo perdavimo nagrinëti bendrosios kompetencijos teismui.

Nutartyje nurodoma, kad ðaliø ginèas kilo ið privatizavimo santykiø,butø savininkai mano, kad privatizavæ butus jie kartu ágijo nuosavybës teisesá ginèo patalpas, todël ginèas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Ðaliø ginèas kilo ið nuosavybës teisiniø santykiø, pareiðkëja savo reika-lavimus grindþia ástatymo numatytomis namo savininkø teisëmis, todël gin-èas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2001 m. vasario 2 d. nu-tartis).

***Pareiðkëja reikalauja panaikinti vieðojo administravimo subjektø spren-

dimus dël þemës nuosavybës teisiø atkûrimo ar þemës suteikimo naudotis ki-tiems asmenims bei atitinkamus áraðus nekilnojamojo turto registre bei áparei-goti Telðiø apskrities virðininko administracijà atkurti þemës nuosavybës tei-sæ á 113,30 ha þemës sklypà jai, priteisiant vieðojo administravimo subjektopadarytos materialinës ir moralinës þalos atlyginimà. Pareiðkëjos reikalavi-mai kyla ið administraciniø teisiniø santykiø, todël jø patenkinimo klausimasnagrinëtinas administraciniame teisme (ABTÁ 15 str. 1 d. 1, 2 p.) (2001 m.kovo 23 d. nutartis).

***J.B.Þ. 2000 04 21 kreipësi á Kauno apygardos administraciná teismà

praðydama panaikinti Kauno apskrities virðininko administracijos 2000 03 06

284

ásakymà Nr. 02–01–18 „Dël þemës sklypo Perkûno al. 44 Kaune daliø nusta-tymo”, kuriuo nustatytos 1530 m2 þemës sklypo dalys bendrasavininkëms:J.B.Þ. 765 m2 ir O.M.K. 765 m2. Pareiðkëja nurodë, kad minëtas ásakymas yraneteisëtas, nes paþeidþia jos teises ir nustatytà tokiø sprendimø priëmimo tvar-kà: þemës sklypo planas su pareiðkëja suderintas nebuvo, Kauno apskritiesvirðininko administracija nepraneðë pareiðkëjai apie O.M.K. kreipimàsi dëlþemës sklypo padalijimo.

2000 09 20 papildomame skunde pareiðkëja, paaiðkëjus, kad þemës skly-pas Kaune, Perkûno al. 44, Kauno apskrities virðininko administracijos ásaky-mu buvo parduotas (J.B.Þ. 765 m2 ir O.M.K. 765 m2), iðkëlë papildomà reika-lavimà dël Kauno apskrities virðininko administracijos 2000 04 10 ásakymoNr. 02–01–2829 „Dël privaèios namø valdos þemës sklypo Perkûno al. 44Kaune pardavimo” panaikinimo.

2000 11 30 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas bylà pa-gal teismingumà perdavë Kauno miesto apylinkës teismui. Nutartyje remia-masi tuo, kad jeigu savivaldos institucijos aktas priimtas vykdant komer-cines–ûkines funkcijas ir ginèas kyla bûtent ið civilinio teisinio santykio, tainepriklausomai, kad viena ið ðaliø yra aktà priëmusi vietos savivaldos institu-cija, ginèas laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendro-sios kompetencijos teismui.

Vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi tre-èiojo suinteresuoto asmens O.M.K. atskiràjá skundà, 2001 01 25 nutartimiKauno apygardos administracinio teismo 2000 11 30 nutartá panaikino ir bylàperdavë Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinëti ið esmës. Nu-tartyje nurodoma, kad byloje ginèijami vieðojo administravimo subjekto ágy-vendinant teisës aktais reglamentuojamà vykdomàjà veiklà priimti teisës ak-tai. Pareiðkëja ginèija ðiuos aktus dël neteisingo teisës normø pritaikymo,vieðojo administravimo procedûrø paþeidimo. Teismo vertinimai tokioje by-loje turi atitikti ABTÁ 3 str. 2 d. nustatytas ribas: konstatuoti, ar buvo paþeis-tos teisës normos vykdant vieðojo administravimo funkcijas. Pareiðkëja bylo-je nekelia civiliniø teisiniø reikalavimø, todël pirmosios instancijos teismoiðvada, kad tarp pareiðkëjos ir atsakovo yra kilæs civilinis teisinis ginèas, ne-teisinga.

Kauno apygardos administracinio teismo teisëjø kolegija 2001 03 13nutartimi kreipësi á specialiàjà teisëjø kolegijà dël bylos teismingumo klausi-mo iðsprendimo. Kolegija nurodo, kad nors pareiðkëja kol kas nereiðkia rei-kalavimo dël þemës sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisëtumo, ginèo dël

285

aktø teisëtumo iðsprendimas turës átakos tolesniam civilinio teisinio ginèo dëlsutarties iðsprendimui. Nutartyje taip pat nurodoma, kad pareiðkëjos reikala-vimai yra tiesiogiai susijæ su tarp ginèo ðaliø susiklosèiusiais civiliniais teisi-niais santykiais, ginèas tarp pareiðkëjos ir treèiojo suinteresuoto asmens ob-jektyviai iðspræstinas tik neatsiejamai nagrinëjant bei kompleksiðkai vertinantvisà faktinæ sudëtá – tiek iki ginèijamø aktø priëmimo atsiradusius civiliniusteisinius santykius, tiek ir atsakovo priimtø sprendimø pagrindu 2000 04 10sudarytà valstybinës þemës pirkimo–pardavimo bendrosios dalinës nuosavy-bës teise sutartá.

Ðioje administracinëje byloje ginèijamas Kauno apskrities virðininkoadministracijos 2000 03 06 ásakymas Nr. 02–01–18 „Dël þemës sklypo Per-kûno al. 44 Kaune daliø nustatymo” priimtas vadovaujantis Lietuvos Respub-likos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudoja-mø þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)tvarkos 8 punkto 2 pastraipa: kai individualus namas ar kitos paskirties pasta-tas bendrosios dalinës nuosavybës teise priklauso keliems asmenims (bendra-savininkiams), namø valdos ar prie kito pastato naudojamas þemës sklypoplotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko þemës sklypo dalis bendro-joje nuosavybëje nustatoma remiantis raðytiniu gyvenamojo namo ar kito pa-stato bendrasavininkiø susitarimu, o jiems nesusitarus, parduodamø bendro-sios dalinës nuosavybës teise þemës sklypo daliø dydis nustatomas apskritiesvirðininko sprendimu, atsiþvelgiant á kiekvienam bendrasavininkiui priklau-sanèià gyvenamojo namo ar kito pastato dalá.

Taigi nurodytoje teisës normoje nustatytas vienintelis teisinis pagrin-das, kuriuo remdamasis apskrities virðininkas atlieka parduodamo bendrosiosdalinës nuosavybës teise þemës sklypo ploto padalinimà, jei dël þemës sklypodaliø bendrojoje nuosavybëje nesusitaria namo (kito pastato) bendrasavinin-kiai: þemë padalijama pagal kiekvienam bendrasavininkiui priklausanèià gy-venamojo namo ar kito pastato dalá.

Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 89 straipsná administraci-nis teismas, vertindamas skundþiamo akto teisëtumà, turi ávertinti, ar tas aktassavo turiniu neprieðtarauja aukðtesnës galios teisës aktams, ar já priëmë kom-petentingas administravimo subjektas, ar já priimant nebuvo paþeistos pagrin-dinës procedûros.

Darytina iðvada, kad administracinis teismas, nagrinëdamas skundà dëlsprendimo, priimto vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. kovo9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamø þemës sklypø pardavimo ir

286

nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai) tvarkos 8 punktà, privalo ávertinti,ar toká sprendimà priëmë ágaliotas vieðojo administravimo subjektas (apskri-ties virðininkas), ar toks sprendimas savo turiniu neprieðtarauja aukðtesnësgalios teisës aktø reikalavimams (Þemës reformos ástatymui, Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintai Naudo-jamø þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)tvarkai) ir ar priimant sprendimà nebuvo paþeistos procedûros. Kadangi re-miantis Naudojamø þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio pa-skirèiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 pastraipoje átvirtinta nuostata, kad par-duodamo þemës sklypo daliø dydis nustatomas pagal kiekvienam bendrasavi-ninkiui priklausanèià gyvenamojo namo ar kito pastato dalá ir apskrities virði-ninkas, atlikdamas parduodamo bendrasavininkiams þemës sklypo daliø dy-dþiø nustatymà, ástatymø nëra ágaliotas atsiþvelgti á kitus juridinæ reikðmæ tu-rinèius faktus (tarp bendrasavininkiø susiklosèiusius faktinius dalinamo skly-po naudojimo santykius, jø ypatumus, ginèo tarp bendrasavininkiø dël jiemspriklausanèiø namo (kito pastato) daliø dydþiø buvimà ar nebuvimà), admi-nistracinis teismas, vertindamas tokio akto teisëtumà, neturi teisinio pagrindoatsiþvelgti á kitas, paminëtoje teisës normoje nenurodytas, teisiø á þemæ turi-niui reikðmingas aplinkybes.

Paþymëtina, kad vieðojo administravimo subjektas savo veiksmais ima-si þemës teisëto naudojimo subjektø ginèijamø tarpusavio santykiø, reguliuo-jamø privatinës teisës normø, sprendimo, nors jo kompetencija ðioje srityjesuvarþyta reglamentuotø teisiniø pagrindø, kuriais remiantis nustatomi ben-drasavininkiams parduodamø þemës sklypø plotø dydþiai. Tuo tarpu teisë áþemës ásigijimà nuosavybën kildinama ið teisëto jos naudojimo, todël nagri-nëjant ginèà teisme dël bendrasavininkiams parduodamø þemës sklypø plotødydþiø atsiþvelgiama ne vien tik á namo (kito pastato) daliø dydþius, bet irávertinamos visos kitos svarbios ginèo teisingam iðsprendimui aplinkybës,t.y. kokie faktiniai naudojimosi þemës sklypu santykiai yra susiklostæ, kokietø santykiø ypatumai (naudojimasis tam tikromis konkreèiomis sklypo dali-mis, susiformavusios specifinës sklypo tvarkymo taisyklës ir kt.), kokiomisaplinkybëmis buvo áteisinti ginèo metu bendrasavininkiams priklausanèiønamo (kito pastato) daliø dydþiai (ar ðie dydþiai ir jø tarpusavio proporcijosatitinka naudojimosi ginèo þemës sklypu pradþios momentu buvusius dy-dþius, ar jø tarpusavio proporcijos pasikeitë dël tam tikros dalies dydþiopakeitimo, atlikus rekonstrukcijos darbus, pastaèius priestatà, pagalbiná pa-statà ir pan.).

287

Minëtos aplinkybës yra susijusios su bendrasavininkiø nuosavybës tei-siø á namà (kità pastatà) ágyvendinimu (valdymu ir naudojimusi ðiuo turtu),taip pat su naudojimosi þemës sklypu teisiniais santykiais, t.y. civiliniais teis-niais santykiais, kuriø pagrindu bendrasavininkiai ástatymø nustatyta tvarkaturi galimybæ ásigyti nuosavybën naudojamà þemës sklypà, padalintà jø paèiøsusitarimu arba apskrities virðininko sprendimu.

Iðdëstytø motyvø pagrindu darytina iðvada, kad ginèas dël apskritiesvirðininko sprendimo dël parduodamo bendrasavininkiø naudojamo þemëssklypo daliø dydþiø nustatymo, priimto vykdant Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamø þe-mës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai) tvarkos8 punkto nuostatas, negali bûti nagrinëjamas tik ðio sprendimo atitikimominëto punkto nustatytam sklypo daliø dydþiø nustatymo kriterijui aspektu,bet kartu turi bûti vertinami ir tarp bendrasavininkiø susiklostæ civiliniai tei-siniai turto valdymo ir naudojimo santykiai. Todël tokie ginèai, susijæ su ci-viliniais teisiniais santykiais, nagrinëtini bendrosios kompetencijos teisme(2001 m. geguþës 24 d. nutartis).

8. Dël partijø

***Ðirvintø rajono apylinkës teismas 2000 03 21 nutartimi atsisakë priimti

J.E.S. pareiðkimà dël konstituciniø teisiø bei laisviø paþeidimo atsisakant pri-imti já á Lietuvos liberalø sàjungà kaip neteismingà ðiam teismui ir pasiûlëkreiptis su skundu á Vilniaus apygardos administraciná teismà. Teismo nutar-tyje nurodoma, kad bylas dël politiniø partijø priimtø bendro pobûdþio aktøteisëtumo nagrinëja administracinis teismas (ABTÁ 4 str. 10 p.).

Kadangi ðiuo atveju skundþiamas ne bendro pobûdþio, o vienkartinispolitinës partijos aktas, skirtas konkreèiam subjektui, ir 2000 03 21 nutartimiÐirvintø rajono apylinkës teismas nurodë, kad byla neteisminga taip pat irbendrosios kompetencijos teismui, todël ávertinant , koks partijos aktas yraskundþiamas, spræstinas bylos þinybingumo teismams klausimas (2000 m.birþelio 22 d. nutartis).

288

9. Dël Respublikos Prezidento

***ABTÁ 5 str. 2 d. nustatyta, kokiø valstybës institucijø veikla nepriskiria-

ma tirti administraciniams teismams. Tarp ðiø institucijø nurodytas ir valsty-bës vadovas – Respublikos Prezidentas. Taèiau kaip valstybës vadovo negali-ma tapatinti su jam pavaldþiu administracijos aparatu, taip ir Respublikos Pre-zidentui nustatyto konstitucinio statuso, áskaitant ir nelieèiamumo privilegijà,negalima iðplësti jam pavaldaus pagalbinio aparato atþvilgiu. Taigi Preziden-tûra, kaip Respublikos Prezidento veiklà uþtikrinanti pagalbinë institucija, trak-tuotina kaip administravimo subjektas, kurio vykdomojo pobûdþio veiksmaigali bûti skundþiami administraciniams teismams. Kartu paþymëtina, kad Res-publikos Prezidentui pavaldi administracija traktuotina kaip centrinis admi-nistravimo subjektas, todël pagal ABTÁ 7 str. skundai dël ðios institucijos veiks-mø yra teismingi Aukðtesniajam administraciniam teismui (1999 m. rugsëjo2 d. nutartis).

***Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 5 str. 2 d. administraciniø

teismø kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento bei kai kuriøkitø institucijø bei pareigûnø veiklos. Todël skundas dël Respublikos Prezi-dento veiksmø administraciniame teisme nenagrinëtinas (1999 m. lapkrièio22 d. nutartis).

10. Dël sutarèiø (civiliniø teisiniø santykiø)

***L. e. p. Aukðtesniojo administracinio teismo pirmininkë praðo iðspræsti

bylos teismingumo klausimà. Praðyme nurodoma, kad teisiniai santykiai tarpR.P. ir Valstybës saugumo departamento dël buto pirkimo–pardavimo sutar-ties nëra nei tarnybos, nei administraciniai teisiniai santykiai. Ðiø teisiniø san-tykiø dalyviams – R.P. ir Valstybës saugumo departamentui – sudarant butopirkimo–pardavimo sutartá bûdingas lygiateisiðkumas, o ne pavaldumas, jo-kiø vieðojo administravimo ir valstybinës veiklos uþdaviniø Valstybës saugu-mo departamentas, sudarydamas buto pirkimo–pardavimo sutartá nevykdo,todël ginèas nëra teismingas administraciniams teismams.

Praðyme iðdëstyti argumentai pagrásti. Pareiðkëjo reikalavimai kyla iðciviliniø teisiniø santykiø dël buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo,

289

todël yra nagrinëtini bendrosios kompetencijos teisme (1999 m. rugsëjo 9 d.nutartis).

***Teisëjø kolegija konstatuoja, kad reikalavimai dël nuosavybës teisiø á

transformatorinæ pripaþinimo bei AB „Klavera” ir UAB „Volmeta” sudarytostransformatorinës pirkimo–pardavimo sutarties pripaþinimo negaliojanèia grin-dþiami AB „Lietuvos Energija” priklausanèia transformatorinës nuosavybësteise. Nuosavybës klausimø sprendimas pagal Administraciniø bylø teisenosástatymo 4 str. nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todël by-la gràþintina bendrosios kompetencijos teismui (2000 m. balandþio 6 d. nu-tartis).

***Energijos gamintojø, vartotojø ir tiekëjø tarpusavio santykiai grindþia-

mi sutartimis (Energetikos ástatymo 4 str. 2 d.). Sutartimis su tiekëjais beielektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklëmis grindþiama ir patalpø arárenginiø, kuriuose árengti apskaitos prietaisai, savininkø ar nuomininkø at-sakomybë uþ apskaitos prietaisø apsaugà (1997 12 31 Vyriausybës nutarimoNr. 1507, 2.3 p.). Ginèas kilo ið vartotojo ir tiekëjo civiliniø teisiniø, o neadministraciniø santykiø, todël nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teis-me (2000 m. balandþio 6 d. nutartis).

***Pareiðkëjai ginèo þemës sklypo 0,2 ha pagal jos pateiktus dokumentus

(b.l. 10–11) paskirta 1989 02 27 Vilniaus rajono liaudies deputatø tarybosVykdomojo komiteto sprendimu. Be to, 380,4 m2 þemës ji nuo 1982 metønaudojo pagal sutartá su Vilniaus centriniu paðtu (b.l. 8–9). Todël, pareiðkëjosteigimu, 1994 03 09 atsakovø sudaryta þemës nuomos sutartis paþeidë josturimas þemës sklypo naudojimo teises.

Ginèas kyla ið civiliniø teisiniø þemës nuomos santykiø, yra pagrástasatsakovø sudaryta þemës nuomos sutartimi. Praðyme reikalaujama pripaþintiþemës sklypo nuomos sutartá ið dalies negaliojanèia. Tokio reikalavimo pa-tenkinimo klausimas vadovaujantis CK normomis nagrinëtinas bendrosioskompetencijos teisme (2000 m. birþelio 22 d. nutartis).

290

***Pareiðkëjo santykiai su Vilniaus universitetu grindþiami 1998 07 02 ða-

liø sudaryta dieniniø studijø sutartimi, nustatanèia studijø Universitete sàly-gas ir tvarkà. Ið pareiðkëjo pateikto skundo matyti, kad skundo esmæ sudarotai, kad, pareiðkëjo nuomone, Vilniaus universiteto senatas, nustatydamas vals-tybës finansuojamø vietø uþpildymo tvarkà (ir tokiu bûdu konkretizuodamassudarytos su studentu dieniniø studijø sutarties 3 p.), paþeidë 1998 07 07 Vy-riausybës nutarimo Nr. 853 „Dël valstybiniø aukðtøjø mokyklø studentø irlaisvøjø klausytojø” 1.2 p., pagal kurá aukðtojoje mokykloje ið gerai besimo-kanèio studento (kurio paskutinës sesijos paþymiø vidurkis ne maþesnis kaip6 balai pagal 10 balø vertinimo sistemà), priimto á valstybës finansuojamàvietà, uþmokestis uþ studijas neimamas. Taèiau pareiðkëjas nepraðo iðtirti Se-nato priimto akto atitikimo Vyriausybës nutarimui, pagal ABTÁ 28 str. jis ne-turi tokios teisës. Ðaliø ginèas kilo ið sutartiniø jø santykiø, todël nagrinëtinasbendrosios kompetencijos teisme (pagal atsakovo buveinës vietà – Vilniausm. 3–iajame apylinkës teisme) (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Kadangi ginèas yra kilæs ið sutartiniø teisiniø santykiø, pareiðkëjas rei-

kalaudamas buto Alytuje, Pulko g. 43–36, nuomos sutarties pakeitimo pripa-þinimo neteisëtu bei A.C. ir K.C. registracijos adresu: Pulko g. 43–36, Alytus,pripaþinimo neteisëta remiasi neteisëtu nuomos sutarties sàlygø pakeitimu beineteisëtais susitarimais dël ginèo buto privatizavimo, A.V. skundas nagrinëti-nas bendrosios kompetencijos teisme. Ta aplinkybë, kad procesinis kreipima-sis á teismà ávardytas skundu, nëra pagrindas, sprendþiant priëmimo klausi-mà, atsisakyti priimti ðá kreipimàsi bendrosios kompetencijos teisme, jeigunebus nustatyti kiti ðalintini trûkumai ar aplinkybës, kliudanèios priimti krei-pimàsi (2000 m. gruodþio 7 d. nutartis).

***Nutartyje nurodoma, kad UAB „Seneva” pateiktais reikalavimais ginèi-

ja Vilniaus miesto savivaldybës nuosavybës teises, siekia panaikinti Nekilno-jamojo turto registre áraðus apie nuosavybæ, praðo pripaþinti neteisëtais veiks-mus, kuriais nutraukta nuomos sutartis, ir atlyginti þalà dël nuomos sutartiesnutraukimo. Tokiu bûdu keliamas ginèas dël nuosavybës teisës bei dël sutar-ties nutraukimo ir dël to kilusios þalos atlyginimo, kuris nëra administracinis,todël ginèas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme.

291

Praðymas dël UAB „Seneva” reikalavimø perdavimo nagrinëti bendro-sios kompetencijos teismui tenkintinas.

Ginèas tarp pareiðkëjos UAB „Seneva” ir Vilniaus miesto savivaldybëskilo ið ðiø subjektø sudarytos patalpø nuomos sutarties, kurios pagrindu UAB„Seneva” naudojosi patalpomis Vilniuje, Sodø 4. Pareiðkëjos nuomone, savi-valdybë savo veiksmais paþeidë UAB „Seneva” teises. Vilniaus miesto savi-valdybë ðiuo atveju veikia kaip civiliniø teisiniø, o ne vieðojo administravimosantykiø subjektas, todël ginèas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teis-me (2001 m. vasario 2 d. nutartis).

***Pareiðkëjai bendrovë „Getras” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës at-

stovas Vilniaus apskrityje praðo panaikinti Vilniaus miesto tarybos 1999 12 29sprendimà, kuriuo buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybës ir konsor-ciumo, kurá sudaro UAB „Baltijos parkingas” ir UAB „Egapris”, parkavimosutartis. Pareiðkëjai ginèija atsakovo veiksmø tvirtinant sutartá su kitu subjek-tu teisëtumà, todël ginèas kaip susijæs su civiliniais teisiniais santykiais nagri-nëtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taèiau Vilniaus apygardos admi-nistracinis teismas 2000 05 19 iðnagrinëjo bylà ir priëmë sprendimà, todëlatsiþvelgiant á ðias aplinkybes, byla perduotina Vyriausiajam administraciniamteismui Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisëtumo klau-simui iðnagrinëti (2001 m. kovo 2 d. nutartis).

***Kaip nurodoma 1999 09 28 aplinkos ministro ásakymu patvirtintos „Þe-

mës sklypo plano, iðduodamo asmenims perkant ar nuomojant þemës sklypà,parengimo tvarkos” 2 p., þemës sklypo planas rengiamas vadovaujantis deta-liaisiais planais, þemës sklypø ribø specialiaisiais planais arba namø valdostechninës apskaitos byloje esanèiais planais ir schemomis. Uþ þemës sklypoplano duomenø tikslumà atsako planø rengimo organizatoriai (savivaldosvykdomosios institucijos ir fiziniai ar juridiniai asmenys) bei planø rengëjai(7 p.). Todël ginèas tarp pareiðkëjo ir AB „Inþinieriniai tyrinëjimai” dël þe-mës sklypo ribø patikslinimo kaip privataus pobûdþio ginèas nëra nagrinëti-nas administraciniame teisme. Nepatenkinus ieðkovo reikalavimo dël þemëssklypo ribø patikslinimo (bendro sklypo ploto padidinimo), bendrosios kom-petencijos teisme iðnagrinëtinas ir ieðkovo reikalavimas dël sumokëtø uþ þe-mæ pinigø dalies gràþinimo (2001 m. kovo 2 d. nutartis).

292

***Pareiðkëjo reikalavimai kyla ið jo, kaip gyvenamøjø patalpø nuominin-

ko, teisiø. Jo teigimu, Kauno rajono valdyba nepagrástai atsisakë pasiraðyti sujuo gyvenamøjø patalpø pirkimo–pardavimo sutartá, nors jau buvo sumokëtareikalaujama pinigø suma uþ patalpas, ir sudarë tokià sutartá su kitu subjektu.Pareiðkëjo reikalavimai dël Kauno rajono valdybos potvarkiø panaikinimo irpirkimo–pardavimo sutarties pripaþinimo negaliojanèia susijæ, Kauno rajonovaldybos potvarkiai yra vieni ið naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tei-siø atsiradimo pagrindø, todël visø pareiðkëjo reikalavimø, kaip kylanèiø iðciviliniø teisiniø santykiø, patenkinimo klausimas nagrinëtinas bendrosios kom-petencijos teisme (2001 m. kovo 2 d. nutartis).

***Kaip matyti ið konkurso nuostatø (b.l. 14–18), konkursas, kurio rezulta-

tai ginèijami, buvo organizuojamas turint tikslà sudaryti Ukmergës rajono ði-lumos ûkio modernizavimo ir atnaujinimo investicijø sutartá (4.13 p.). Pareið-këjo skunde nurodoma, kad dël konkurso procedûros vykdymo paþeidþiantLietuvos Respublikos ástatymus, 2000 12 18 Tarybos sprendimas, kuriuo pa-tvirtinami konkurso rezultatai bei áteisinamas konkurso nugalëtojas, yra nai-kintinas, o konkursas pripaþintinas negaliojanèiu. Ðiuo atveju kilo ginèas dëlkonkurso konkreèiai sutarèiai sudaryti organizavimo ir Ukmergës rajono ta-rybos sprendimo dël sutarties tvirtinimo teisëtumo. Ðiuo atveju Ukmergës ra-jono taryba veikia kaip civiliniø teisiniø santykiø subjektas. Todël skundasdël jos sprendimo panaikinimo bei konkurso rezultatø pripaþinimo negalio-janèiais nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2001 geguþës 24 d.nutartis).

11. Dël ðeimos teisiniø santykiø

***SÐK 9 skirsnyje nustatyta, kad vaiko tëvai turi lygias teises bei pareigas

savo vaiko atþvilgiu ir susijusius su vaiko auklëjimu klausimus sprendþia tar-pusavio susitarimu. Teisæ bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklëjime turiir tëvas, gyvenantis skyrium nuo nepilnameèio vaiko (jeigu ið jo nëra atimtostëvystës teisës). Motina neturi teisës trukdyti tokiam bendravimui. Tokiu at-veju, kai tëvai nesusitaria dël skyrium gyvenanèio tëvo dalyvavimo vaiko auk-lëjime ir bendravimo su juo, ginèà sprendþia globos ir rûpybos organas, ojeigu ðio organo sprendimas vieno ið tëvø nevykdomas, – antrasis ið tëvø arba

293

globos ir rûpybos organas turi teisæ kreiptis á teismà. Kadangi ginèas ðiuoatveju kyla ið ðeimos teisiniø santykiø, dël bendravimo su vaiku trukmës nu-statymo, jis nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2000 m. birþelio6 d. nutartis).

***2000 09 12 pareiðkëja kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teis-

mà. Praðyme pareiðkëja nurodo, kad 2000 05 16 sprendimu Vaiko teisiø ap-saugos tarnyba neteisëtai atsisakë paskirti jà anûko M.B., gimusio 1983 06 15,globëja neva dël jos amþiaus bei sveikatos bûklës. Jos duktë, M.B. motina,kuri viena pati augina sûnø, yra 2–os grupës invalidë, daþnai guli ligoninëje,todël anûkas neturi normaliø sàlygø gyventi ir mokytis. Pareiðkëja nebuvopatraukta nei baudþiamojon, nei administracinën atsakomybën, neserga jokiapsichine liga, nëra buvusi narkologinëje áskaitoje, be to, gydytojø konsultaci-nës komisijos iðvadomis pagal savo sveikatos bûklæ gali bûti globëja.

Kadangi ginèas ðiuo atveju kyla ið ðeimos teisiniø santykiø, dël globosvaikui steigimo, jis nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2000 m.lapkrièio 7 d. nutartis).

***G.Ð. 2000 01 14 kreipësi á Kauno apygardos administraciná teismà, pra-

ðydama ápareigoti atsakovæ Kauno m. savivaldybës Vaiko teisiø apsaugos tar-nybà paskirti A.Ð. ir K.Ð. globëja jø moèiutæ G.Ð. Pareiðkëja nurodë, kadatsakovës 1999 12 13 sprendimas atmesti praðymà paskirti vaikams laikinàjàglobà, priimtas ignoruojant po tëvo mirties likusiø be tinkamos globos, prie-þiûros, aprûpinimo ir auklëjimo vaikø interesus. Vaikø motina, po tëvo mir-ties iðtekëjusi antrà kartà ir turinti dar vienà vaikà ið antrosios santuokos, dëlsunkios materialinës padëties nesugebëjo tinkamai vaikais pasirûpinti, todëlvaikai auga, yra auklëjami ir globojami moèiutës ðeimoje, kur þymiai geres-nës tam sàlygos. Pareiðkëja remiasi Vaiko globos ástatymo 2 str. 2 d. 7 p. ir7 str. 2 p., pagal kuriuos vaikams globa skiriama tuomet, kai turimas vieninte-lis ið tëvø laikinai negali juo rûpintis dël ligos, suëmimo, bausmës atlikimo arkitø svarbiø prieþasèiø.

Kadangi ginèas ðiuo atveju kyla ið ðeimos teisiniø santykiø, dël laikino-sios globos vaikams skyrimo, jis nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teis-me (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

294

12. Dël tarnybos santykiø

***Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ástatymo 1–2 straips-

nius Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra valstybei nuosavybës teisepriklausanti vieðoji ne pelno institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Vi-suomenës informavimo, Vieðøjø ástaigø ástatymais bei kitais teisës aktais. Kaipvieðoji ástaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vieðai teikia tam tik-ras paslaugas visuomenës nariams, todël pagal Administraciniø bylø teisenosástatymo 2 str. iðdëstytà vieðojo administravimo termino iðaiðkinimà ðios ins-titucijos veikla priskirtina prie vieðojo administravimo, o administravimo veik-la, kuria uþtikrinamas ástaigos funkcionavimas bei valstybinës veiklos uþda-viniø vykdymas – prie vidinio administravimo. Jos darbuotojai pagal Valsty-bës tarnybos ástatymo 2 str. 2 d. yra valstybës tarnautojai. Todël ið Lietuvosnacionalinio radijo ir televizijos vidinio administravimo kylantis ginèas nag-rinëtinas administraciniame teisme (1999 m. lapkrièio 22 d. nutartis).

***Vidurinë mokykla pagal Vieðøjø ástaigø ástatymo 2 str. priskirtina prie

vieðøjø ástaigø. Mokytoja yra ðios ástaigos darbuotoja. Kadangi vieðøjø ástai-gø darbuotojams pagal Valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 3 d. 9 p. ðis ástaty-mas netaikomas (2000 08 29 Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ir papil-dymo ástatymo Nr. VIII–1903 redakcija), pareiðkëjos reikalavimai nëra susijæsu valstybës tarnybos santykiais ir nagrinëtini bendrosios kompetencijos, o neadministraciniame teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Ðiuo atveju pareiðkëjas dirbo civilinëje kraðto apsaugos tarnyboje. Ci-

vilinë tarnyba kraðto apsaugos sistemoje reglamentuojama Kraðto apsaugossistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo 7 skirsnio. Ðio ástatymo 71straipsnis kraðto apsaugos sistemos valstybës tarnautojus skirsto á statutiniusvalstybës tarnautojus, atliekanèius civilinæ kraðto apsaugos tarnybà pagal ci-vilinës kraðto apsaugos tarnybos sutartis, ir kitus valstybës tarnautojus. Supareiðkëju pagal pateiktà medþiagà (b.1. 4) buvo sudaryta darbo sutartis dëljo darbo staliumi. Tokiu bûdu jis priskirtinas prie „kitø valstybës tarnautojø”,kuriems pagal minëto ástatymo 71 str. 4 d. taikomas Valstybës tarnybos ástaty-mas. Todël pagal ABTÁ 4 str. 5 p. pareiðkëjo praðymo patenkinimo klausimasnagrinëtinas administraciniame teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

295

***Pagal Valstybës tarnybos ástatyme pateiktà valstybës tarnautojo sàvo-

kos iðaiðkinimà (2 str. 2 d.) valstybës tarnautojas yra fizinis asmuo, valstybës(valstybinëse ir savivaldybiø) institucijose ar ástaigose atliekantis vieðojo ad-ministravimo, ûkines ar technines funkcijas arba teikiantis vieðàsias paslau-gas visuomenei. Ðiuo atveju pagal pateiktà medþiagà pareiðkëjas yra buvæssavivaldybës ámonës direktorius. Valstybës ir savivaldybiø ámoniø darbuoto-jai pagal Valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 3 d. 7 p. yra tie subjektai, kuriemsValstybës tarnybos ástatymas netaikomas. Kadangi savivaldybës ámonës dar-buotojas nepriskirtinas prie valstybës tarnautojø, jo skundas dël pripaþinimo,kad jo nuðalinimas nuo darbo UAB „Kupiðkio butø ûkis ir vandentiekis” beidarbo sutarties nutraukimas 1998 11 06 Kupiðkio rajono tarybos sprendimuyra neteisëti bei gràþinimo á ankstesná darbà, priteisiant ið atsakovo atlygini-mà uþ priverstinæ pravaikðtà, nagrinëtinas bendrosios kompetencijos, o neadministraciniame teisme (2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

***Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. 1 d. vieðasis admi-

nistravimas yra ástatymø ir kitø teisës aktø reglamentuojama valstybës ar vie-tos savivaldos institucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla,skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø spren-dimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti ir teikti.Nors á valstybinës veterinarijos tarnybos funkcijas áeina ástatymø bei kitø nor-miniø aktø vykdomoji veikla, pareiðkëjos pagrindinës funkcijos pagal parei-gybinæ instrukcijà buvo laboratorijos ir jai priklausanèiø patalpø tvarkos pa-laikymas bei AB „Mësa” vyr. gydytojo–inspektoriaus ir veterinarijos gydyto-jo–bakteriologo nurodymø vykdymas. Ði veikla nepriskirtina prie vieðojo ad-ministravimo. Administraciniai teismai pagal Administraciniø bylø teisenosástatymo 15 str. 1 d. 5 p. nagrinëja tik tuos tarnybinius ginèus, kai viena iðginèo ðaliø yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo admi-nistravimo ágaliojimus, todël ðiuo atveju ginèas nagrinëtinas bendrosios kom-petencijos teisme (2001 m. vasario 2 d. nutartis).

***Nutartyje nurodoma, kad pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. administraciniai

teismai sprendþia bylas dël tarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valsty-bës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus.

296

Tuo tarpu VÁ Vilniaus kraujo centras nëra vieðojo administravimo subjektas,o pareiðkëja nëra valstybës tarnautoja, turinti vieðojo administravimo ágalio-jimus. Atkreiptas dëmesys taip pat ir á tai, kad pagal Valstybës tarnybos ásta-tymo 4 str. 3 d. 9 p. ðis ástatymas vieðøjø ástaigø darbuotojams netaikomas,todël ieðkininis pareiðkimas nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakovas Vilniaus kraujo centras yra vieðoji ástaiga, o pareiðkëja A.P.– buvusi ðios ástaigos darbuotoja. Kadangi vieðøjø ástaigø darbuotojams pa-gal Valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 3 d. 9 p. ðis ástatymas netaikomas(2000 08 29 Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymo Nr.VIII–1903 redakcija), pareiðkëjos reikalavimai nagrinëtini bendrosios kom-petencijos, o ne administraciniame teisme (2001 m. vasario 2 d. nutartis).

***Vieðoji biblioteka pagal Vieðøjø ástaigø ástatymo 2 str. priskirtina prie

vieðøjø ástaigø. Kadangi vieðøjø ástaigø darbuotojams pagal Valstybës tarny-bos ástatymo 4 str. 3 d. 9 p. ðis ástatymas netaikomas (2000 08 29 Valstybëstarnybos ástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymo Nr. VIII–1903 redakcija),pareiðkëjos reikalavimø patenkinimo klausimas nagrinëtinas ne administraci-niame, o bendrosios kompetencijos teisme (2001 m. vasario 2 d. nutartis).

***Ðiuo atveju ginèijamas Lazdijø rajono savivaldybës sprendimas priim-

tas realizuojant jos, kaip UAB „Lazdijø autobusø parkas” akcininkës, teises.Pagal Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymo 2 str. 2 d. UAB „Lazdijøautobusø parkas”, kaip Lazdijø rajono savivaldybës tarybos ásteigta ámonë,kurios visos akcijos priklauso Lazdijø rajono savivaldybei, priskirtina priesavivaldybës ámoniø. Valstybës ir savivaldybës ámoniø darbuotojams Valsty-bës tarnybos ástatymas netaikomas (ástatymo 4 str. 3 d. 7 p.), todël reikalavi-mas dël sprendimo atleisti ið darbo ðioje ámonëje panaikinimo bei padarytosmoralinës þalos atlyginimo nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme(2001 m. kovo 2 d. nutartis).

13. Dël uþsienieèiø

***Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisës paþeidimu laikomas prieðingas

teisei, kaltas (tyèinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kësina-masi á valstybinæ arba vieðàjà tvarkà, nuosavybæ, pilieèiø teises ir laisves bei

297

nustatytà valdymo tvarkà, uþ kurá ástatymai numato administracinæ atsakomy-bæ. Ástatymais dël administraciniø teisës paþeidimø yra ne tik ATPK, bet ir kitiLietuvos Respublikos ástatymai (ATPK 2 str.). Juose gali bûti numatytos ir kito-kios negu ATPK 21 str. administraciniø nuobaudø rûðys (ATPK 21 str. 3 d.).

Pareiðkëjas ðiuo atveju paþeidë buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkà.Toks paþeidimas yra numatytas ATPK 206 str. Uþsienieèiui, kuris negali pa-virtinti arba nepatvirtina asmens tapatybës ar teisëto buvimo Lietuvos Res-publikoje, pagal Ástatymo dël uþsienieèiø teisinës padëties 45 str. 2 d. gali bûtitaikomas sulaikymas 48 valandoms. Jeigu per nurodytà laikà nepavyksta nu-statyti uþsienieèio asmens tapatybës ar teisëto buvimo Lietuvos Respubliko-je, uþsienietis teismo sprendimu siunèiamas á Uþsienieèiø registracijos cen-trà. Toks uþsienieèio sulaikymas bei patalpinimas á Uþsienieèiø registracijoscentrà pagal savo paskirtá yra analogiðkas ATPK 264 str. numatytoms admi-nistraciniø teisës paþeidimø bylø teisenos uþtikrinimo priemonëms, todël skun-dai dël ðiø priemoniø pritaikymo, nesant konkreèiø tai sureguliuojanèiø teisësnormø, kaip ir kiti skundai dël nutarimø administraciniø teisës paþeidimø by-lose nagrinëtini apygardos administraciniame teisme (2000 m. birþelio 22 d.nutartis).

***Pagal iki 2000 09 01 galiojusià Ástatymo dël pabëgëlio statuso redakcijà

suteikti ar atsisakyti suteikti pabëgëlio statusà spræsdavo vidaus reikalø mi-nistras. Atsisakymà suteikti pabëgëlio statusà galima buvo skøsti Pabëgëliøreikalø tarybai, o ðios institucijos sprendimà – teismui. 2000 06 29 priëmusástatymo „Dël pabëgëlio statuso” pakeitimo ástatymà, pagal ðio ástatymo 19–21 str. sprendimà dël pabëgëlio statuso suteikimo ar nesuteikimo priima Mig-racijos departamentas, o skundas dël pabëgëlio statuso nesuteikimo paduoda-mas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todël pareiðkëjo skundasdël Pabëgëliø reikalø tarybos 2000 06 21 sprendimo nesuteikti pareiðkëjuipabëgëlio statuso nagrinëtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme(2000 m. lapkrièio 7 d. nutartis).

14. Dël þalos atlyginimo

***Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 4 str. administraciniai teis-

mai sprendþia ginèus dël valstybinio administravimo subjektø veiksmø teisë-tumo, taip pat dël turtinës ir moralinës þalos, padarytos fiziniam asmeniui ar

298

organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos institucijos, ástaigos,tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu vieðojo administravimosrityje, atlyginimo (CK 485 str.). Pareiðkëjas R.G. reikalauja atlyginti dël su-ëmimo jam padarytà materialinæ bei moralinæ þalà. Tokios þalos atlyginimànumato CK 486 str., o ðie ginèai yra þinybingi bendrosios kompetencijos teis-mams (1999 m. lapkrièio 22 d. nutartis).

***Ieðkovas D.A.K. 1999 06 25 kreipësi á Kretingos rajono apylinkës teis-

mà, praðydamas ápareigoti atsakovæ P.B. iðkelti C.B. palaikus ið jo tëvo A.K.kapavietës ir paðalinti pastatytà paminklà bei priteisti ið atsakovës 2710 Lt.Ieðkovas nurodë, kad 1998 1101 atvykæs pagerbti tëvo atminimà, rado 1945 m.palaidoto tëvo kapà iðniekintà. Kaip paaiðkëjo vëliau, toje vietoje buvo palai-dotas C.B., tokiu bûdu paþeidþiant Kapiniø tvarkymo taisykliø 12 p., nuro-dantá, kad mirusysis laidojamas atskirame kape.

Praðyme iðspræsti bylos teismingumo klausimà nurodoma, kad ieðkovassavo reikalavimus grindë CK 483 str., tuo tarpu þala, padaryta fiziniam asme-niui ar organizacijai savivaldos institucijø ar valdininkø neteisëtais veiksmaisgali bûti iðieðkoma, vadovaujantis CK 485 str. Byloje tampa neaiðki P.B. pa-dëtis, nes civilinë byla jos atþvilgiu nebuvo nutraukta, o Administraciniø byløteisenos ástatymo 39 str. nëra numatyta, kad atsakovu gali bûti fiziniai asme-nys, iðskyrus tarnautojus, kuriø aktai ar veiksmai skundþiami.

Atsiþvelgiant á tai, kad ieðkovo D.A.K. reikalavimai atsakovei P.B. neat-ðaukti, o skundas dël Kretingos savivaldybës veiksmø ABTÁ nustatyta tvarkanepaduotas, civilinë byla dël ieðkovo D.A.K. reikalavimø atsakovei P.B. nagri-nëtina bendrosios kompetencijos teisme (2000 m. balandþio 6 d. nutartis).

***Pareiðkëjas M.S. 1999 12 23 kreipësi á Vilniaus apygardos administra-

ciná teismà, praðydamas priteisti ið Valstybinës darbo inspekcijos Vilniaus sky-riaus 6000 Lt þalos atlyginimo ir 1110 Lt negautø pajamø. Pareiðkëjas nuro-dë, kad þala jam padaryta atsakovui nubaudus já 20 000 Lt bauda uþ nevapadarytus paþeidimus ir administracinës nuobaudos paskyrimà pareiðkëjui ap-skundus teisme. Teismas darbo inspekcijos pareigûnø veiksmus pripaþino ne-teisëtais ir nuobaudas panaikino, taèiau pareiðkëjas turëjo iðleisti 6000 Lt ad-vokato darbui apmokëti. Be to, dël sumokëtø advokatui pinigø pareiðkëjasneteko 1110 Lt pajamø (pagal vidutines metines palûkanas uþ terminuotusindëlius komerciniuose bankuose).

299

Su teiginiais, kad turi bûti taikoma ástatymo analogija pagal Civiliniokodekso 486 straipsná, todël ðià bylà turi nagrinëti bendrosios kompetencijosteismas, sutikti negalima. CK 486 straipsnio normos dël þalos, padarytos fizi-niam asmeniui administracinio proceso metu, atlyginimo taikomos tik dël ne-teisëto sulaikymo, areðto ar pataisos darbø neteisëto paskyrimo. Kaip matytiið bylos medþiagos, tokie veiksmai M.S. atþvilgiu nebuvo padaryti. Valstybi-në darbo inspekcija ir jos vietiniai padaliniai yra vieðojo administravimo sub-jektai, todël ginèai, kylantys dël ðios institucijos pareigûnø veiksmø vieðojoadministravimo srityje ir fiziniø asmenø pagal ABTÁ 4 straipsná yra priskirtiadministraciniø teismø kompetencijai (2000 m. balandþio 6 d. nutartis).

***Administraciniø teismø kompetencijai pagal ABTÁ 4 str. 3 p. priskiria-

mos nagrinëti bylos dël turtinës ir moralinës þalos, padarytos fiziniam asme-niui ar organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos institucijos, ástai-gos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu vieðojo administravi-mo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Ðiuo atveju ieðkovë – valstybës instituci-ja – reikalauja priteisti joje dirbusio J.A. veiksmais vidinio administravimosrityje (personalo valdymas bei turimø materialiniø–finansiniø iðtekliø tvar-kymas ir valdymas pagal ABTÁ 2 str. 2 d. priskiriamas prie vidinio administ-ravimo) padarytà þalà. Kadangi valstybës bei vietos savivaldos institucijø vi-dinio administravimo organizavimas bei vykdymas pagal ABTÁ 2 str. 1 d. yravieðojo administravimo veikla, byla dël padarytos materialinës þalos atlygini-mo pagal ABTÁ 4 str. 3 p. nagrinëtina administraciniame teisme, o pagal ABTÁ6 str. 2 d. 5 p. – apygardos administraciniame teisme (nes þala padaryta terito-rinës valstybës ástaigos tarnautojo) (2000 m. birþelio 22 d. nutartis).

***Ieðkovas T.K. 2000 09 20 kreipësi á Alytaus rajono apylinkës teismà,

praðydamas priteisti ið atsakovo AB „Murena” 8631,06 Lt vienkartinæ netek-to darbingumo kompensacijà padarytai þalai atlyginti. Ieðkovas nurodë, kad1992 01 17 VÁ „Remontas” ávyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jambuvo suþalota ranka. T.K. neterminuotam laikotarpiui neteko 10% darbingu-mo. 1992 03 18 VÁ „Remontas” perregistruota á AB „Murena”, kuri, ieðkovonuomone, ir turi iðmokëti netekto darbingumo kompensacijà (1997 07 01 Þa-los atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbe laikinasis ástatymas Nr. VIII–366), taèiau tai padaryti atsisako. Iðmokëti ðià kompensacijà atsisakë ir Aly-

300

taus miesto savivaldybës valdyba. 2000 07 10 raðte Alytaus miesto savivaldy-bës socialinës paramos skyrius nurodë, kad vienkartinæ netekto darbingumokompensacijà privalëjo iðmokëti AB „Murena”.

Alytaus rajono apylinkës teismas 2000 11 03 nutartimi pagal ABTÁ4 str. 1 p. bylà perdavë nagrinëti Kauno apygardos administraciniam teismui.Teismas rëmësi tuo, kad ieðkovas 2000 11 03 papildomai pateikë skundà Kaunoapygardos administraciniam teismui, kuriuo praðo pripaþinti negaliojanèiu Aly-taus miesto valdybos 2000 06 28 sprendimà Nr. 392 dël atsisakymo iðmokëtijam vienkartinæ netekto darbingumo kompensacijà bei priteisti 8631,06 Ltþalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinio teismo teisëjas 2000 12 22 nutartimikreipësi á specialiàjà teisëjø kolegijà dël bylos teismingumo klausimo iðspren-dimo. Nutartyje nurodoma, kad pareiðkëjo reikalavimas kilæs ið Civilinio ko-dekso 498 str. straipsnio (þalos atlyginimas sveikatos suþalojimo atveju), to-dël nepriklausomai nuo to, kad viena ið ginèo ðaliø yra valstybës ar savivaldy-bës institucija ir praðoma panaikinti savivaldybës institucijos aktà, ðis ginèaslaikytinas civiliniu ir perduotinas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p. administraciniams teismams teismingosbylos dël turtinës ir neturtinës (moralinës) þalos, padarytos fiziniam asmeniuiar organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos institucijos, ástai-gos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu vieðojo administravi-mo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Tokiu bûdu reikalavimas dël vienkarti-nës netekto darbingumo kompensacijos priteisimo nepriskirtinas administra-cinio teismo kompetencijai. Ðiame teisiniame santykyje savivaldybë yra tassubjektas, kuriam pagal 1997 07 01 Þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitiki-mø darbe laikinojo ástatymo Nr. VIII–366 nuostatas tam tikrais atvejais perei-na kitø subjektø civilinio teisinio pobûdþio prievolë atlyginti sveikatai pada-rytà þalà, todël pareiðkëjo reikalavimø patenkinimo klausimas nagrinëtinasbendrosios kompetencijos teisme (2001 m. vasario 2 d. nutartis).

***Administraciniai teismai pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p. sprendþia þalos

atlyginimo klausimà tuomet, kai þala padaroma neteisëtais valstybës ar vietossavivaldos institucijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar ne-veikimu vieðojo administravimo srityje. Ðiuo atveju Vilniaus miesto savival-dybë UAB „Baltijos parkingas” ir UAB „Egapris” sudarytam konsorciumuisutartimi perdavë teisæ rinkti vietinæ rinkliavà ir blokuoti transporto priemo-

301

niø vaþiuoklæ, tokiu bûdu konsorciumas savo veikla realizavo sutartimi jamperduotas teises, todël reikalavimas dël ðia konsorciumo veikla padarytos þa-los atlyginimo nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (2001 m. kovo 2 d.nutartis).

15. Dël vieðøjø pirkimø

***Nepriklausomos vieðøjø pirkimø ginèø nagrinëjimo komisijos nariø sà-

raðas yra sudaromas Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës ið valstybës ir savivaldos institucijø, asociacijø bei visuomeniniøorganizacijø pasiûlytø kandidatø (Vieðøjø pirkimø ástatymo 40 str.). Jos Vie-ðøjø pirkimø ástatyme bei nuostatuose nustatytas uþdavinys – nagrinëti Vieðø-jø pirkimø ástatymo nustatyta tvarka pateiktus tiekëjø (rangovø) skundus dëlperkanèiosios organizacijos sprendimø ar veiksmø, kuriuos atlikdama ji nesi-laikë Vieðøjø pirkimø ástatymo reikalavimø ir paþeidë tiekëjo (rangovo) tei-ses ar teisëtus interesus (Nepriklausomos vieðøjø pirkimø ginèø nagrinëjimokomisijos nuostatø 1 p.). Nepriklausomos komisijos sprendimas tiekëjo (ran-govo) arba perkanèiosios organizacijos gali bûti apskøstas teismui (nuostatø53 p.). Kadangi Nepriklausomos komisijos ir Policijos departamento prie Vi-daus reikalø ministerijos santykiai, susijæ su skundo dël Policijos departa-mento prie Vidaus reikalø ministerijos Vieðøjø pirkimø komisijos sprendimonagrinëjimu, apibûdintini kaip administracinio teisinio pobûdþio santykiai (Ne-priklausoma vieðøjø pirkimø ginèø nagrinëjimo komisija yra vieðojo admi-nistravimo subjektas, kurio funkcijos nustatytos ástatyme ir kituose normi-niuose aktuose), skundas nagrinëtinas administraciniame, o ne bendrosios kom-petencijos teisme (2001 m. kovo 23 d. nutartis).

16. Dël ginèø tarp nepavaldþiø vienas kitamvieðojo administravimo subjektø

***Elektrënø savivaldybës mero skundu reikalaujama ápareigoti Trakø r.

savivaldybës merà vykdyti Savivaldybiø padalinimo komiteto nutarimus – per-vesti á Elektrënø savivaldybës atsiskaitomàjà sàskaità lëðas ástaigø atlygini-mams, fiziniø asmenø pajamø mokesèiui, socialinio draudimo ánaðams beisocialiniø paðalpø kreditoriniam ásiskolinimui bei kitiems ásiskolinimamspadengti. Santykiai tarp pareiðkëjo ir atsakovo ðiuo atveju apibûdintini kaip

302

vienas kitam nepavaldþiø vieðojo administravimo subjektø santykiai, susijæsu ástatymø, kuriais buvo ákurta Elektrënø savivaldybë, bei vëlesniø poástaty-miniø aktø ágyvendinimu. Nors ginèas kilo dël finansiniø ásipareigojimø vyk-dymo, tai administracinio, o ne civilinio pobûdþio ginèas, dël lëðø, reikalingøsavivaldybës funkcijø vykdymui, pervedimo, Elektrënø savivaldybës meroreikalavimas remiasi ástatymø paþeidimu, todël jo patenkinimo klausimas pa-gal ABTÁ 15 str. 1 d. 7 p. nagrinëtinas administraciniame teisme.

Trakø rajono savivaldybës mero ieðkininiame pareiðkime praðoma ápa-reigoti Elektrënø savivaldybës merà perimti ið Trakø rajono savivaldybës jaipriklausantá nekilnojamàjá ir kità turtà. Savivaldybiø teisës ir pareigos, kylan-èios ið nuosavybës á nekilnojamàjá ir kità su juo susijusá turtà, ðiø teisiø per-davimo pagrindai ir tvarka keièiant savivaldybiø teritorijø ribas yra nustatytiástatymais bei poástatyminiais aktais. Ginèas dël ástatymu nustatyto turto (Vietossavivaldos ástatymo 35 str. 1 d.), ásteigus naujà savivaldybæ, perëmimo taippat priskirtinas prie ginèø tarp nepavaldþiø vienas kitam vieðojo administra-vimo subjektø dël ástatymø paþeidimo (ABTÁ 15 str. 1 d. 7 p.) ir nagrinëtinasadministraciniame teisme (2001 m. geguþës 24 d. nutartis).

303

II. METODINË DALIS

1. Apibendrinimas dël muitø bylø (ATPK 237 str.), iðnagrinëtøapygardø administraciniuose teismuose,

ir teisës taikymo rekomendacijos

2000 m. birþelio 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriuje, remiantis Ad-ministraciniø bylø teisenos ástatymo 8 str., atliktas administraciniø bylø, ið-nagrinëtø apygardø administraciniuose teismuose 1999 m. geguþës 1 d.–2000 m. sausio 31 d. pagal skundus dël teritoriniø muitiniø virðininkø ir jøpavaduotojø priimtø nutarimø skiriant nuobaudas uþ veikas, numatytas ATPK237 str., apibendrinimas.

Apibendrinimui pateikta 111 ðios kategorijos bylø, ið kuriø 50 – skundaidël nutarimø, priimtø uþ veikas, numatytas ATPK 210 str. (kontrabanda).

Apibendrinimo tikslas – susipaþinti, kaip apygardø administraciniai teis-mai nagrinëja ðios kategorijos bylas, kokia formuojasi teismø praktika, ko-kios pagrindinës problemos iðkyla taikant materialinës bei procesinës teisësnormas.

1. Dël bendrøjø procesiniø reikalavimø vykdymo1.1. Remdamiesi ATPK 237 str. teritoriniø muitiniø virðininkai ir jø pa-

vaduotojai nagrinëja ðio kodekso 2091 str. 1 d., 2092 str. 1 d. ir 4 d., 2093 str.3 d. ir 4 d., 2094 str. 1 d. ir 210 str. 4, 5, 6 dalyse numatytø administraciniøteisës paþeidimø bylas.

Analizuojant teismuose iðnagrinëtas bylas, pastebima, jog teritorinësemuitinëse nevienodai suprantami ATPK 286 str. 2 d. reikalavimai, tai atsi-spindi priimamuose nutarimuose, kuriuose neretai bûna ir esminiø turinio trû-kumø. Dël to pareigûnams siûloma atsiþvelgti á þemiau pateikiamas rekomen-dacijas.

Vertinant ATPK 286 str. átvirtintas teisës normas, galimas nutarimo ad-ministracinëse bylose turinio skaidymas á sàlygines tris dalis: áþanginæ, apra-ðomàjà–motyvuojamàjà ir rezoliucinæ.

Áþanginëje nutarimo dalyje nurodoma nutarimà priëmusio organo (pa-reigûno) pavadinimas, bylos nagrinëjimo data, þinios apie asmená, kurio bylanagrinëjama.

304

Apraðomojoje–motyvuojamojoje dalyje:1. Formuluojamas kaltinimas padarius administraciná teisës paþeidimà:

iðdëstoma veika, kuri pripaþástama árodyta, nurodant asmená ir konkreèias vei-kos aplinkybes – padarymo vietà, laikà, bûdà, kaltës pobûdá, paþeidimo mo-tyvus, jei tai svarbu, – pasekmes. Taigi turi bûti atspindëti visi pagrindiniaibei fakultatyviniai administracinio teisës paþeidimo sudëties elementai ir visatai, kas reikðminga veikos kvalifikavimui bei nuobaudos paskyrimui. Jeigukaltinama keliø paþeidimø padarymu, tie patys reikalavimai taikomi formu-luojant kaltinimà dël kiekvienos ið veikø.

2. Iðdëstomi árodymai ir iðvados dël nustatytø faktiniø aplinkybiø, pri-imamø sprendimø formulavimas bei pagrindimas. Motyvuojant nepakanka nu-rodyti tik árodymø ðaltinius, bet privalu ir iðdëstyti faktinius duomenis, nusta-tytus jø pagrindu. Jeigu árodymai yra prieðtaringi, bûtina argumentuoti, kodëlvienais ið jø remiamasi, o kiti atmetami.

3. Iðdëstomos iðvados dël veiksmø kvalifikavimo pagal konkretø ATPKstraipsná, jo dalá arba nurodomas kitas teisës aktas, numatantis atsakomybæ uþpaþeidimà.

4. Nurodomos nustatytos lengvinanèios ir sunkinanèios aplinkybës.5. Iðdëstomi nuobaudø parinkimo atsiþvelgiant á ATPK 30 ir 302 str.

reikalavimus motyvai.6. Jei buvo sprendþiamas klausimas dël ATPK 301 str. pritaikymo ir at-

sisakyta já taikyti, nurodomi tokio atsisakymo motyvai.7. Nurodoma, kaip spræstina dël paimtø daiktø bei dokumentø.Rezoliucinëje dalyje iðdëstomas priimtasis sprendimas, bûtent:1. Paþeidëjo vardas ir pavardë.2. Sprendimas dël pripaþinimo asmená padarius paþeidimà, numatytà

atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teisës akte.3. Paþeidëjui paskirtos nuobaudos uþ kiekvienà pripaþintà árodytu ad-

ministraciná teisës paþeidimà rûðis ir dydis, nurodoma galutinë paskirtoji nuo-bauda (ATPK 33 str.).

4. Sprendimas dël paimtø daiktø bei dokumentø.5. Iðaiðkinami nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.Administracinëje byloje priimtasis nutarimas turi bûti pasiraðytas bylà

nagrinëjusio pareigûno – teritorinës muitinës virðininko arba jo pavaduotojo(ATPK 237 str. 2 d.).

Jei buvo sprendþiamas klausimas dël ATPK 301 str. pritaikymo ir nutar-ta ðá straipsná taikyti, antrojoje nutarimo dalyje iðdëstomi ðio straipsnio taiky-

305

mo motyvai. Taip pat privalu nurodyti, kad bûtent ATPK 301 straipsnio pa-grindu skiriama atitinkamai maþesnë nei sankcijoje numatyta minimali ar ðvel-nesnë nuobauda arba ji visai neskiriama.

Institucijos (pareigûno) nutarimas, papildytas tokia dalimi, teikiamassankcionuoti apylinkës teismo teisëjui.

1.2. Pagal ABTÁ 37 str. teismas patikrina administracinëje byloje priim-to nutarimo teisëtumà ir pagrástumà.

1.2.1. Institucija, nagrinëjanti administracinæ bylà, privalo vykdyti ATPK257 str. reikalavimus ir surinkti visumà árodymø, kuriø pagrindu konstatuoja-mos arba paneigiamos neteisëtos veikos aplinkybës, árodymus, reikðmingusskiriant nuobaudà, lieèianèius paþeidëjo asmená. Atkreiptinas teismø dëme-sys, jog nutarimas pripaþástamas pagrástu tik tuomet, jei iðvados padarytosvisapusiðkai, iðsamiai ir objektyviai iðtyrus ir ávertinus visas bylai svarbiasfaktines aplinkybes.

Tuo tarpu teismuose nagrinëtø bylø analizë parodë, jog muitinës parei-gûnai, nagrinëdami administracines bylas, ne visada teisingai supranta ATPK256 str. nuostatas ir dël to, priimdami nutarimus, kartais remiasi neatitinkan-èiomis ástatymà árodinëjimo priemonëmis ir labiausiai tai pasakytina apie liu-dytojø parodymus.

Pagal ATPK 256 str. árodymai administracinio teisës paþeidimo bylojeyra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigûnai) ásta-tymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisës paþeidi-mas, ar jo nëra, ar dël jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes,turinèias reikðmës bylai teisingai iðspræsti.

Árodinëjimo priemonëmis pagal ATPK 256 str. 2 d. yra: administracinioteisës paþeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo áraðai, liudytojø pa-rodymai, nukentëjusio ir patraukto administracinën atsakomybën asmens pa-aiðkinimai, eksperto iðvada, daiktiniai árodymai, daiktø ir dokumentø paëmi-mo protokolas, taip pat kitokie dokumentai.

Vertinant ðias normas sistemiðkai su ATPK 260 str. 1 d. bei ATPK 20 ir21 skirsniø normomis galima padaryti iðvadà, kad ástatymas reikalauja liudy-tojø apklausos administraciniø bylø nagrinëjimo metu ir tik tuomet jø parody-mai gali bûti vertinami kaip árodymai, gauti laikantis ATPK 256 str. reikalavi-mø. Ðia prasme atkreiptinas ypatingas dëmesys á raðytinius pareigûnø, daly-vavusiø nustatant administraciná teisës paþeidimà, taèiau neturinèiø ágalinimøsuraðyti paþeidimo protokolà, paaiðkinimus bei kitø asmenø paaiðkinimus, ra-ðytus iki bylos perdavimo nagrinëjimui tam ágalintam pareigûnui. Tokie pa-

306

aiðkinimai gali bûti vertinami kaip faktiniø aplinkybiø ðaltinis, kurio pagrindutam ágaliotas pareigûnas gali konstatuoti, jog padarytas administracinis teisëspaþeidimas ir yra pagrindas suraðyti administracinio teisës paþeidimo proto-kolà (ATPK 259 str.). Taèiau ið bylø pastebima, jog vyrauja praktika, kadtokie paaiðkinimai prilyginami liudytojø parodymams, ir manoma, kad ðiøasmenø apklausa po administracinës bylos perdavimo pareigûnui, ágalintamnagrinëti bylas, nereikalinga.

Tokia pozicija paneigiama þemiau dëstomø argumentø pagrindu.Pagal ATPK 256 str. 2 d. administracinio teisës paþeidimo protokolas

yra árodinëjimo priemonë. ATPK 260 str., apibrëþianèiame protokolo turiná,yra sakoma, jog protokole nurodomos liudytojø pavardës bei adresai (ATPK260 str. 1 d.), jeigu liudytojø yra, protokolà gali pasiraðyti ir ðie asmenys (ATPK260 str. 2 d.). Tuo tarpu liudytojø apklausos ir parodymø fiksavimo protokolegalimybë, skirtingai nei, pavyzdþiui, paþeidëjo paaiðkinimø, nëra nustatyta.Analizuojant kodekso normas, galima teigti, jog jame átvirtintos grieþtos áro-dymø rinkimo atitinkamose bylos stadijose taisyklës ir liudytojø parodymø,kaip árodinëjimo priemonës, gavimas priskiriamas prie árodymø, renkamø by-los nagrinëjimo stadijoje. Ðá teiginá geriausiai pagrindþia ATPK 276 str. átvir-tintos normos analizë: sakoma, jog liudytojas, kaip asmuo, kuriam gali bûtiþinomos kokios nors ðioje byloje nustatytinos aplinkybës, privalo atvykti irduoti teisingus bei visapusiðkus parodymus apie jam þinomas aplinkybes bylànagrinëjanèio organo (pareigûno) ðaukiamas. ATPK 276 str. 2 d. vartojamasþodþiø junginys „bylà nagrinëjanèio organo (pareigûno)” teisinës jo reikðmësvertinimo aspektu suprantamas, kaip nuoroda á proceso stadijà, atitinkanèiàne tik procesiniø veiksmø, reglamentuojamø ATPK 21 skirsnyje, bet ir pasi-ruoðimo bylos nagrinëjimui, ástatyminæ sampratà. Taigi darytina iðvada, jogteisë bei pareiga apklausti liudytojus tenka organui ar pareigûnui, kuriam ad-ministracinë byla perduota nagrinëti. Ðiuo atveju, remiantis ATPK 237 str.,tokie pareigûnai yra teritoriniø muitiniø virðininkai bei jø pavaduotojai.

Toliau analizuojant ATPK 20 skirsnio normas, áþvelgiamas tam tikrasteisinio reguliavimo nenuoseklumas, dël to susidaro keblumø vykdant ðiasnormas. ATPK 276 str. 2 d. nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti á jamuþduodamus klausimus. Tuo tarpu kam suteikta teisë juos uþduoti, galutinainëra aiðku. Suprantama, jog tokia teisë preziumuojama pareigûnui, privalan-èiam iðaiðkinti aplinkybes, nustatytinas nagrinëjant administracinio teisës pa-þeidimo bylà (ATPK 284 str.). O kitø asmenø, dalyvaujanèiø administraciniøteisës paþeidimø bylø procese, teisë uþduoti liudytojui klausimus tiesiogiai

307

nenustatyta (ATPK 272, 273, 274, 275 str.). Taip suponuojama dviprasmiðkasituacija: ðie asmenys turi teisæ pareikðti praðymà dël liudytojø apklausos, opareigûnas, nagrinëjantis bylà, privalo praðymà apsvarstyti bei dël jo priimtivienoká ar kitoká sprendimà. Praðymo tenkinimo atveju tokio liudytojo ap-klausos metu, jei ástatymà vertinti visiðkai formaliai, në vienas ið administra-ciniø teisës paþeidimø bylø proceso dalyviø klausti liudytojo teisës neturi.Taèiau toks vertinimas bûtø akivaizdþiai ydingas ir prieðtarautø normø, regu-liuojanèiø administraciniø bylø teisenà, tikslams: laiku, visapusiðkai, iðsamiaiir objektyviai iðaiðkinti kiekvienos bylos aplinkybes bei iðspræsti jà tiksliaipagal ástatymà (ATPK 248 str.). Tam, kad visapusiðkai, iðsamiai ir objektyviaibûtø ávertintos visos reikðmingos bylai aplinkybës, ðiuos reikalavimus turiatitikti ir liudytojø apklausa, t.y. ji turi bûti visapusiðka, iðsami bei objektyvi,o tai galima pasiekti tik garantuojant paþeidëjui, jo atstovui bei nukentëju-siajam teisæ aktyviai dalyvauti liudytojø apklausoje.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog liudytojø apklausos pareiga pa-gal ástatymà tenka pareigûnui, kuriam administracinë byla perduota nagrinëji-mui. Tai gali bûti daroma pasirengimo arba bylos nagrinëjimo stadijoje, ga-rantuojant paþeidëjui, jo atstovui bei nukentëjusiajam teisæ dalyvauti apklau-soje bei uþduoti liudytojui klausimus.

1.2.2. Nutarimas yra teisëtas, kai nustatytø faktiniø aplinkybiø visumospagrindu yra teisingai parenkama ir pritaikoma teisës norma, reglamentuo-janti nustatytàjá teisiná santyká.

Nutarimø teisëtumo patikrinimui teismai turi skirti ypatingà dëmesá. Pre-kiø importo, eksporto ir tranzito tvarkà, su ja susijusiø muitinës procedûrøatlikimà, importo ir eksporto draudimø, apribojimø ir kontrolës priemoniøtaikymà reglamentuoja specialûs teisës aktai. Todël organas (pareigûnas), nag-rinëjantis administracinio teisës paþeidimo bylà, bei teismai, nagrinëjantysskundus dël pareigûnø nutarimø, negali apsiriboti vien konstatavimu, jog as-mens veiksmai atitinka vienoje ar kitoje ATPK normoje numatytà veikos su-dëtá. Turëtø bûti nustatoma, koks ástatymas, jo norma (straipsnis, dalis , punk-tas), poástatyminis aktas ir jame esanèios konkreèios normos buvo paþeistos.Jei normoje yra nurodoma keletas reikalavimø atlikti atitinkamus veiksmus arsusilaikyti nuo jø, o paþeidëjas kaltinamas vieno ar keliø ið pareigø nevykdy-mu ar netinkamu vykdymu, ávardijamas konkretus veiksmas ar neveikimas.Remiantis ATPK nustatytomis nuobaudø skyrimo bendrosiomis taisyklëmis(áskaitant ATPK 302 ir 33 straipsnius), paþeidëjui paskiriama konkreti nuo-bauda.

308

Paþymëtina, kad ATPK 301 str. taikymo klausimas turëtø bûti spren-dþiamas tik iðnagrinëjus administracinio teisës paþeidimo bylà ir paskyruspaþeidëjui nuobaudà pagal ástatymà ar kità teisës aktà.

Pareigûnai, nagrinëjantys administracines bylas, taikydami ATPK 301 str.1 d. átvirtintas normas, turi tiksliai vykdyti ðio str. 2 d. reikalavimà, jog kiek-vienas sprendimas, priimtas vadovaujantis ðio straipsnio 1 d., privalo bûtimotyvuotas.

Atkreiptinas dëmesys, jog ðiame straipsnyje numatyta teisë netaikyti nuo-baudos ar taikyti jà maþesnæ arba ðvelnesnæ nei numatyta sankcijoje.

Jeigu pritaikius ATPK 301 str. 1 d. skiriama maþesnë arba ðvelnesnë neinumatyta sankcijoje nuobauda ar ji neskiriama, organas (pareigûnas) nutari-mà kartu su administracine byla perduoda atitinkamos apylinkës teismui, pra-ðydamas sankcijos.

Apylinkës teismo teisëjas, iðtyræs administracinio teisës paþeidimo bylàir ávertinæs nutarimo motyvus, nustato jo teisëtumà ir pagrástumà. Sutikdamassu administracinio organo (pareigûno) sprendimu, jo motyvais, teisëjas sank-cionuoja nutarimà, priimdamas atitinkamà nutartá. Nesutikdamas su administ-racinio organo (pareigûno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutari-mà, apylinkës teismo teisëjas priima nutartá, nurodydamas joje atsisakymomotyvus. Tokios nutarties priëmimas reiðkia, kad nutarimo dalis dël administ-racinës nuobaudos suðvelninimo ar neskyrimo neásigalioja, todël turi bûti vyk-doma pirmoji nutarimo dalis dël administracinës nuobaudos paskyrimo.

Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dël nuobaudos suðvelnini-mo ar neskyrimo, negavus teisëjo sankcijos, toks nutarimas neásiteisëja. Taireiðkia, kad administracinio teisës paþeidimo byla liko neiðspræsta, todël jituri bûti gràþinama organui (pareigûnui) jà ið naujo nagrinëti.

1.2.3. Teismø praktika parodo, jog organø (pareigûnø) nutarimø teisëtu-mo ir pagrástumo vertinimui esminæ reikðmæ turi administracinio teisës paþei-dimo protokolo turinys. Todël yra reikalas plaèiau panagrinëti ðá klausimà.

Administracinio teisës paþeidimo protokolas yra administraciniø byløteisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio tei-sës paþeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybës. ATPK259 str. 1 d. sakoma, kad „dël padaryto paþeidimo (…) pareigûnas suraðoprotokolà (…)”. Taigi protokolas suraðomas, kai galima konstatuoti bûtinusadministracinës teisës paþeidimo sudëties elementus. Todël vienais atvejaisprotokolas gali bûti vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo iðkeliamaadministracinë byla, nors pagal ástatymo reikalavimus, keliamus protokolo

309

turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuria-me formuluojamas kaltinimas bei fiksuojamos þinomos árodinëjimo priemo-nës. Taigi ástatymas protokolui suteikia specifines funkcijas ir dël to jo padë-tis tampa dvejopa: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltini-mas; jis pripaþástamas viena ið árodinëjimo priemoniø (ATPK 256 str. 2 d.).

Akcentuotina ir tai, jog administracinës bylos nagrinëjimas yra galimastik ágalioto asmens suraðyto administracinës teisës paþeidimo protokolo pa-grindu. Prieðingu atveju, protokolà suraðius neágalintam asmeniui, ðis proce-sinis dokumentas negali sukelti teisiniø pasekmiø.

Teismø praktikoje laikomasi vienodos pozicijos, jog administracinë by-la nagrinëjama tik protokole suformuluotø kaltinimø (tiek administracinio teisëspaþeidimo sudëties elementø, tiek ávardijamos paþeistosios materialinës tei-sës normos konstatavimo prasme) apimtimi. Bet koks kaltinimo pakeitimasnutarimu laikytas esminiu administraciniø bylø teisenos proceso paþeidimu.

Pavyzdþiui, Ðiauliø apygardos administraciniame teisme iðnagrinëta bylaNr. 12A–243.

D.T. nubaustas pagal 2093 str. 1 d. 2 p. 10 000 Lt bauda uþ tai, kadprarado muitinës plombà (taip áraðyta nutarimo rezoliucinëje dalyje).

Skundu pareiðkëjas praðë nutarimo dalá dël baudos paskyrimo panaikin-ti ir administracinæ bylà nutraukti.

Teismas nutartimi nutarimo dalá dël baudos D.T. paskyrimo panaikino iradministracinæ bylà gràþino nagrinëti ið naujo. Nurodë, jog administracinioteisës paþeidimo protokolas pareiðkëjui suraðytas pagal ATPK 2093 1 d. ir2 d. Protokolas nekonkretus, ðio straipsnio 1 d. turi tris punktus, taèiau nenu-rodyta, kuriame ið jø numatytà paþeidimà padarë pareiðkëjas, o tai prieðtarau-ja ATPK 260 str. 1 d. reikalavimams. Protokole nurodyta, kad plomba nuplëð-ta, o nutarime konstatuotas plombos praradimo faktas. Ðios veikos kiekvienaatskirai sudaro savarankiðko administracinio teisës paþeidimo sudëtá. Pareið-këjas baudþiamas pagal ATPK 2093 1 d. 2 p., taèiau uþ ðá konkretø paþeidimàprotokolas nesuraðytas. Nors protokole pareiðkëjas patrauktas atsakomybënir pagal ATPK 2093 str. 2 d., jo atsakomybës pagal ðá straipsná klausimas ne-spræstas.

Pagal ðiuo metu galiojanèià ATPK 284 str. 2 d. redakcijà ástatymo leidë-jas nustatë organo (pareigûno), nagrinëjanèio bylà, teisæ pakeisti nuorodà ámaterialinës teisës normà, pagal kurià numatyta atsakomybë uþ ðá paþeidimà,jei paþeidimo protokole nurodyta administracinio teisës paþeidimo esmë yraárodyta, taèiau suklysta nurodant materialinës teisës normà.

310

Atkreiptinas dëmesys, jog kaltinimo, lyginant su tuo, kuris buvo nuro-dytas administracinio teisës paþeidimo protokole, pakeitimas galimas tik ma-terialinës teisës normos, o ne veikos sudëties dalyje.

2. Dël kitø proceso reikalavimø vykdymoSusipaþinus su iðnagrinëtomis bylomis, galima konstatuoti, jog apygar-

dø administraciniai teismai ið esmës laikosi ABTÁ ir CPK reikalavimø.Taèiau paþymëtini ir kai kurie trûkumai.2.1. ABTÁ ir CPK normos nustato tvarkà, kuria vadovaudamasis teis-

mas konstatuoja turinèias reikðmës bylai aplinkybes. Ðiuo metu galiojanèioproceso normos átvirtina principinæ nuostatà, jog sprendimas pagrindþiamastik faktiniais duomenimis, teismo gautais teisminio nagrinëjimo metu ástaty-mø nustatyta tvarka, t.y. iðtirtais teismo posëdyje, kuriø tyrimas, be to, turibûti uþfiksuotas posëdþio protokole. Taigi árodymais, gautais administraciniøteisës paþeidimø bylø nagrinëjimo ne teismuose metu, teismø sprendimuosegalima remtis tik juos iðtyrus teisminio bylos nagrinëjimo metu.

Ðie CPK reikalavimai ne visada buvo vykdomi.Pavyzdþiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo iðnagrinëtoje by-

loje Nr. A6–74 S.K. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda sudegtinës bei automobilio konfiskavimu uþ tai, jog ið Baltarusijos áveþë 7 bute-lius degtinës nepateikdamas jø muitinës kontrolei.

Skundas atmestas konstatavus, jog paþeidimas árodytas byloje surinktøárodymø visuma. Protokoline nutartimi atmestas pareiðkëjo praðymas dël liu-dytojo apklausos tuo pagrindu, jog byla nagrinëjama apeliacine tvarka ir ad-ministracinëje byloje yra liudytojo parodymai.

Laikomasi pozicijos, jog paaiðkinimas, pareigûno gautas remiantis ATPK,yra tapatus liudytojo parodymams, gaunamiems procesà teismuose reguliuo-janèiø ástatymø – CPK – nustatyta tvarka.

Tokia praktika yra ydinga.Kaip þinoma, ATPK ir CPK nevienodai reguliuoja árodymø rinkimo ir

tyrimo tvarkà, todël administravimo subjektø uþfiksuotus árodymus pagal jøpatikimumà nederëtø prilyginti teisminio nagrinëjimo metu gautiems ir iðtir-tiems árodymams, o teismø praktikoje pasitaikantys argumentai, kad admi-nistracinio teisës paþeidimo bylos nagrinëjimo pas pareigûnà metu surinktiárodymai teisminio bylos nagrinëjimo metu ið naujo netiriami, neteisingi. Teis-mø praktikos tæstinumo prasme paminëtina analogiðka bendrosios kompeten-cijos teismuose formuota praktika ðios kategorijos bylose iki administraciniøteismø veiklos pradþios.

311

Tuo tarpu árodymø, gautø administraciniø teisës paþeidimø bylø teisenànustatanèiø ástatymø – ATPK – numatyta tvarka, pagal procesinæ padëtá suly-ginimui su teisminio nagrinëjimo metu gautais bei iðtirtais árodymais reikalin-gas atitinkamas norminis reguliavimas. Paþymëtina, kad ABTÁ naujosios re-dakcijos projekte darbo grupës siûloma (ABTÁ projekto 57 str.), kad ástatymonustatyta tvarka surinktø ir uþfiksuotø árodymø árodomoji galia iðliktø visoseproceso stadijose ir jie ið naujo paprastai nebûtø perþiûrimi. Ástatymo leidëjuiátvirtinus ðias nuostatas, atsirastø galimybë tokiam, kaip paminëtame pavyz-dyje, ástatymo taikymui.

2.2. Teismai ne visada tinkamai vykdo CPK 217 str. 1 d. nuostatas. Ásta-tymas reikalauja, jog teismas, priimdamas sprendimà, privalo konstatuoti, ku-rios aplinkybës, turinèios bylai reikðmës, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Kaip pastebëta susipaþástant su apibendrinimui pateiktomis bylomis,sprendimuose neretai pasigendama teismo vertinimø dël vienø ar kitø pareið-këjø pateikiamø argumentø, turinèiø bylai reikðmës.

Pavyzdþiui:1) Ðiauliø apygardos administracinio teismo byla Nr. 13A–157. Tauragës

teritorinë muitinë. Þ.V. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda sukontrabandos prekiø ir gabenimo priemonës – automobilio – konfiskavimuuþ tai, kad á Lietuvos Respublikos muitø teritorijà slëpdamas nuo muitiniotikrinimo automobilyje árengtoje slëptuvëje áveþë 11 buteliø degtinës ir 14 kgcukraus, ið viso prekiø uþ 145 Lt.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Nurodë, jog visiðkai pripaþásta kaltæ, taèiau skiriant nuobaudà neat-siþvelgta á tai, kad jo ðeimos materialinë padëtis sunki – ðeima gyvena ið jo500 Lt atlyginimo ir 93,75 Lt socialinës paðalpos. Automobilis yra vienintelisðeimos turtas, pirktas ið paskolintø pinigø, jis labai reikalingas dukroms nu-veþti pas gydytojà. Cukrø jis veþë sau, o alkoholis buvo reikalingas vestu-vëms. Tokia sankcija esmingai pablogins ðeimos materialinæ padëtá.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Konstatavo, kad paþeidimas padary-tas, kvalifikuotas teisingai, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, to-dël nutarimà naikinti pagrindo nëra.

Teismas visiðkai neaptarë pareiðkëjo nurodomø argumentø, pateikiamøsvarstant galimybæ taikyti ATPK 301 str. Pareiðkëjas pateikë paþymas, liudi-janèias jo skunde nurodomà turtinæ padëtá: atlyginimo paþymà, paþymà apiesocialinës paðalpos mokëjimà, ðeimos sudëties paþymà – iðlaikomi du maþa-meèiai vaikai.

312

Ðiuo atveju teismo pozicija itin formalizuota ir nepakankamai argumen-tuota;

2) Klaipëdos apygardos administracinio teismo byla Nr. 5A–38. Tau-ragës teritorinë muitinë. V. Ðiðkovskis (Ðiðkovskij) nubaustas pagal ATPK2093 str. 3 d. ir 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktø uþ 2195 Ltir gabenimo priemonës konfiskavimu.

Jis nubaustas uþ tai, kad nuo muitinio tikrinimo paslëpæs ávairiose vieto-se automobilyje áveþë alkoholiniø gërimø ir cigareèiø, kuriø áveþimas riboja-mas. Raðtu deklaruota 200 pakeliø cigareèiø ir vienas butelis degtinës, kuriebuvo ant automobilio galinës sëdynës. Konstatuotas Vyriausybës 1997 03 06nutarimo Nr. 199 „Dël muito reþimo keleiviams, vykstantiems per LietuvosRespublikos valstybës sienà, nustatymo” 6.1 p. paþeidimas.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Prekës nebuvo slepiamos. Jis rodë prekiø ásigijimo kvità ir per Kali-ningrado muitinës postà buvo praleistas. Panemunës poste deklaracijà pildëþmona, o jis parodë muitininkams prekiø kvità ir nurodë prekiø buvimo vietà.Jis neþinojo, jog þmona neteisingai uþpildë deklaracijà. Taigi kontrabandossudëties jo veikoje nëra. O deklaracija buvo jo nepatikrinta, nes tam nesuda-rytos sàlygos. Nutarime nurodyta per didelë prekiø kaina. Prekiø tikroji kainanesiekë 1000 Lt.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Konstatavo, jog byloje surinkti árody-mai patvirtina pareiðkëjo kaltæ padarius administraciná teisës paþeidimà, uþkurá atsakomybë numatyta ATPK 210 str. 2 d. Prekës buvo paslëptos po auto-mobilio galine sëdyne, durelëse, po sëdyniø atloðais ir kitose vietose, o tai pa-neigia pareiðkëjo tvirtinimà, kad nebuvo siekta iðvengti muitinio tikrinimo.Deklaruota buvo tik dalis prekiø. Taigi nekyla abejoniø, jog paþeidëjas turëjotikslà áveþti nedeklaruotø prekiø kontrabandos bûdu, todël padarë ATPK 210str. 2 d. numatytà veikà. Dël atsakomybës pagal ATPK 2093 str. 3 d. uþ prekiø,kuriø importui bei tranzitui taikomi specialûs apribojimai, gabenimo tvarkospaþeidimus taikymo pagrástumo bei teisëtumo teismas nutartyje nepasisakë.

2.3. Nepakankamai dëmesio sprendimuose skiriama teismo argumenta-cijai, kokiu pagrindu vienais árodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pa-þeidþiami CPK 222 str. 4 d. reikalavimai.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos teisme iðnagrinëta byla Nr. A1–97. Kau-no teritorinë muitinë. V.M. pagal ATPK 2093 str. 2 d. nubaustas 5000 Lt bau-da uþ grynøjø pinigø gabenimo ið Lietuvos Respublikos muitø teritorijos tvar-kos paþeidimà.

313

Pareiðkëjas praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nutraukti,nes nëra paþeidimo ávykio. Pinigai buvo veþami dalimis nevirðijant 10 000 Lt.

Teismas nutartimi nuobaudà panaikino ir administracinio teisës paþei-dimo bylà nutraukë.

Motyvai: paþeidëjo kaltë neárodyta. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK2093 str. 2 d. bûtina nustatyti pinigø gabenimo per sienà faktà ir jø kieká. Ga-benimo faktas neneigiamas, taèiau neárodyta, jog jø gabenta daugiau nei leis-tina. Pareiðkëjas teigia, jog pagal kasos iðlaidø orderá iðmokëti 104 000 Ltbuvo gabenami po 10 000 Lt keletà kartø. Tai patvirtino ir liudytojai. Objek-tyviø árodymø, paneigianèiø ðiuos pareiðkëjo tvirtinimus, nëra. Pinigø gabe-nimo tvarkos paþeidimas negali bûti patvirtintas vien kasos iðlaidø orderiopagrindu. Dël to pareiðkëjo veiksmuose nëra paþeidimo sudëties.

Teismas nesiaiðkino prieðtaravimø tarp pareiðkëjo raðytø paaiðkinimømuitinës pareigûnams, kur jis pripaþino neteisëtø veiksmø faktà ir nurodë,kokia suma buvo veþama, kaip ji padalinta dviem asmenims, kodël pinigøgabenimo nedeklaravo, ir vëlesnës jo pozicijos, dëstytos teisme, prieþasèiø.Paminëtas aplinkybes patvirtino bendrovës buhalterë bei vairuotojas paaiðki-nime muitinës pareigûnui.

Teismas nenurodë, kaip vertinami prieðtaravimai, kodël atitinkanèiaisobjektyviàjà tiesà pripaþástami paaiðkinimai bei parodymai, minëtø asmenøduoti teisme.

2.4. Atkreiptinas teismø dëmesys, jog remiantis CPK 247 str. atskiraisklausimais, kuriais byla neiðsprendþiama ið esmës, priimamos nutartys. Nu-tartys priimamos pasitarimø kambaryje. Tik sprendþiant nesudëtingus klausi-mus, teismas gali priimti nutartá, pasitaræs vietoje, neiðeidamas á pasitarimøkambará. Tokia nutartis áraðoma á protokolà.

Esminiu proceso ástatymo paþeidimu laikytini atvejai, kai teismai ap-skritai neiðsprendþia pareiðkëjø praðymø: skirti ekspertizæ, sustabdyti bylà,kreiptis á Konstituciná Teismà ir t.t.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëta bylaNr. 5A–274. Tauragës teritorinë muitinë. K.P. nubaustas pagal ATPK 210 str.2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos prekiø: 1 kg cukraus, 3 pakeliø cigareèiøir 4 buteliø alkoholiniø gërimø, – bei gabenimo priemonës – automobilio–konfiskavimu uþ tai, kad á Lietuvos Respublikos muitø teritorijà slëpdamasnuo muitinio tikrinimo áveþë prekiø.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir perduoti administracinæbylà nagrinëti ið naujo. Nurodë, jog nutarime konstatuota, kad jis áveþë alko-

314

holiniø gërimø, taèiau kokiø, – nenustatyta. Nenurodomas jø stiprumas. Pre-kiø nuo muitinio tikrinimo jis neslëpë. Konstituciniam Teismui yra pateiktasSeimo nariø grupës praðymas iðtirti, ar kai kurie ATPK straipsniai atitinkaKonstitucijà, todël bylos nagrinëjimà praðë sustabdyti. Seimas taip pat svars-to kai kuriø ATPK straipsniø pakeitimo ástatymà ir tai gali turëti reikðmës ðiosbylos nagrinëjimui.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Nurodë, kad byloje árodyta, jog pa-reiðkëjas nepateikdamas muitiniam tikrinimui áveþë prekiø uþ 29 Lt, nutari-mas teisëtas.

Dël pareiðkëjo praðymø, iðdëstytø skunde, pagrástumo teismas jokio pro-cesinio sprendimo nepriëmë.

2.5. Teismø praktikoje pasitaiko atvejø, kai teismø iðvados konstatuo-jant atitinkamus faktus nepagrástos byloje surinktø árodymø visuma.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëtabyla Nr. 5A–238. Klaipëdos teritorinë muitinë. R.S. nubaustas pagal ATPK210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su neteisëtai gabentø prekiø – naudotos buitinëstechnikos ir gabenimo priemonës konfiskavimu uþ tai, jog gabeno prekes ne-pateikdamas jø muitiniam tikrinimui.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti.

Nurodë, kad paþeidimo, uþ kurá nubaustas, jis nepadarë. Visos prekësbuvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruota þodþiu. Prekiø buvo veþa-ma maþiau kaip uþ 1000 Lt, todël ir deklaruoti jas turëjo teisæ þodþiu remian-tis Vyriausybës 1997 03 06 nutarimu Nr. 199.

Teismas nutartimi taikydamas ATPK 301 str. panaikino nutarimo daládël baudos ir kontrabandos gabenimo priemonës konfiskavimo. Kità nutari-mo dalá paliko nepakeistà. Teismas nurodë, kad ávertinus bylos aplinkybes, jogdaiktai nebuvo slepiami, o pareiðkëjas galëjo nesusiorientuoti dël sendaikèiødeklaravimo tvarkos, nes trûko informacijos, daiktø vertë yra nedidelë, pa-reiðkëjo materialinë padëtis sunki (gauna minimalø gydytojo atlyginimà, ið-laiko studijuojanèià sutuoktinæ), jis nuoðirdþiai gailisi padaræs paþeidimà.

Byloje nëra jokiø árodymø apie pareiðkëjo darbo uþmokestá, ðeimos su-dëtá ir materialinæ padëtá, todël visiðkai neaiðku, kokiø objektyviø árodymøpagrindu teismas daro atitinkamas iðvadas.

2.6. ABTÁ 38 str. nustatyta, kad dël skundo administracinio teisës paþei-dimo byloje teismas, be kitø ðiame straipsnyje numatytø sprendimø, gali pa-naikinti nuobaudà ir administracinio teisës paþeidimo bylà gràþinti nagrinëtiið naujo.

315

Pastebima, jog teismai, taikydami ðià normà, laikosi pozicijos, kad ad-ministracinio teisës paþeidimo byla gràþintina naujam nagrinëjimui, kai kon-statuojami esminiai administraciniø teisës paþeidimø bylø teisenà reguliuo-janèiø normø, numatytø ATPK, paþeidimai. Tokiais pripaþástami: kvalifikavi-mo, lyginant su nurodytuoju protokole, pakeitimai, atsakomybën trauktinoasmens teisiø, daþniausiai teisës dalyvauti bylos nagrinëjime, paþeidimai, áro-dinëjimà reguliuojanèiø normø paþeidimai, tarp jø ir ne visø bylai reikðmingøaplinkybiø iðtyrimas.

Dël formuojamos teismø praktikos kvalifikavimo klausimø pasisakytaanksèiau.

Konstatuodamas kitus paminëtus procesinio pobûdþio paþeidimus teis-mas turi imtis visø priemoniø, jog jo daromos iðvados ir nurodymai organui(pareigûnui), nagrinësianèiam bylà ið naujo, tiksliai atitiktø ástatymø reikala-vimus.

Ðtai ATPK 272 str. nustatyta, jog administracinio teisës paþeidimo bylanagrinëjama dalyvaujant atsakomybën traukiamam asmeniui. Jo nesant, bylagali bûti iðnagrinëta tik tais atvejais, kai yra duomenø, jog jam laiku praneðtaapie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, ir jei negautas praðymas bylos nagrinëji-mà atidëti arba praðymas atmestas, kaip nepagrástas.

Kitaip tariant, ástatymas reikalauja, jog pareigûnas ne tik praneðtø pa-þeidëjui apie bylos nagrinëjimo vietà ir laikà, bet ir nagrinëjimo momentuturëtø duomenø, kad paþeidëjui þinoma apie nagrinëjamà bylà. Ðiø ástatymonuostatø paþeidimas pagrástai teismo pripaþástamas paþeidimu, dël kurio nu-tarimas yra neteisëtas, naikintinas, ir byla gràþintina nagrinëti ið naujo.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A3–92.Marijampolës teritorinë muitinë. S.R. pagal ATPK 2091 str. 1 d. 1 p. nubaus-tas 3000 Lt bauda uþ muitinio tikrinimo tvarkos paþeidimus. Paþeidimas pa-darytas 1998 m. geguþës mënesá.

Pareiðkëjas praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nutarimà panai-kinti ir bylà nutraukti.

Motyvai: jam nebuvo laiku praneðta apie administracinës bylos nagri-nëjimà, negavo nutarimo.

Teismas nutartimi terminà skundui paduoti atnaujino, nutarimà panaiki-no ir administracinæ bylà gràþino nagrinëti ið naujo.

Nurodë, jog terminas atnaujintinas, nes praleistas dël svarbios prieþas-ties: paþeidëjui nebuvo laiku praneðta apie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà.Nutarimas panaikintas konstatavus esminá procesiná paþeidimà: nëra duome-

316

nø, kad pareiðkëjas þinojo apie administracinës bylos nagrinëjimo laikà ir vietà,dël to paþeistos jo teisës.

Ðis pavyzdys pateikiamas kaip teigiamos teismø praktikos iliustracijane tik pareigûno veiksmø neatitikimo ATPK 272 str. reikalavimams vertinimoprasme, bet ir dël teismo procesinio sprendimo termino skundui paduoti at-naujinimo argumentacijos.

Nepraneðimas paþeidëjui apie administracinio teisës paþeidimo bylosnagrinëjimo laikà ir vietà daugeliu atvejø laikytinas svarbia prieþastimi, dëlkurios praleistas terminas skundui á teismà paduoti. Be abejo, ðios aplinkybësnegalima suabsoliutinti, taèiau verta pripaþinti, kad Administraciniø bylø tei-senos ástatymo paskirtá labiausiai atitiktø teismø procesiniai sprendimai, ku-riais esminis proceso normø paþeidimas, sàlygojæs galimybës kreiptis á teis-mà netinkamà realizavimà, bûtø pripaþástamas svarbia termino kreiptis á teis-mà praleidimo prieþastimi.

Taèiau teismø praktikoje yra atvejø, kai ATPK 272 str. reikalavimai,kad paþeidëjui laiku bûtø praneðta apie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, beigalimybës nagrinëti bylà neatvykus paþeidëjui, yra aiðkinami pleèiamai ir kon-statuojamos ne tos aplinkybës, kurios pagal ástatymà yra reikðmingos.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A3–28.Alytaus teritorinë muitinë. A.A. nubaustas 3000 Lt bauda su prekës – auto-mobilio – konfiskavimu uþ prekiø deklaravimo tvarkos paþeidimà, kadangideklaracijoje jis pateikë neteisingus duomenis ir tai turëjo átakos importo irkitø mokesèiø apskaièiavimui siekiant já sumaþinti: bendrajame dokumentenurodë maþesná nei muitinio tikrinimo metu nustatytas variklio galingumà irprekës vertæ.

Pareiðkëjas praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nutarimà panai-kinti ir administracinæ bylà nutraukti.

Teismas nutartimi terminà skundui paduoti atnaujino, nutarimà panaiki-no ir bylà perdavë nagrinëti ið naujo konstatavæs, jog administracinë byla ið-nagrinëta pareiðkëjui nedalyvaujant, nutarimà jis gavo pavëluotai.

Visiðkai neaiðku, ar pareiðkëjui buvo tinkamai praneðta apie administra-cinës bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, nes pagal ATPK 272 str. tinkamai pra-neðus nagrinëjimas galimas. Ðiuo atveju akcentuojamas pareiðkëjo nedalyva-vimo nagrinëjime faktas. Taigi konstatuojama ne ta aplinkybë, kuri turi reikð-mës nutarimo teisëtumui.

2.7. Paþymëtina, jog teismø nutartyse dël termino skundui á teismà pa-duoti atnaujinimo turi bûti tiksliai ávardijamos tos aplinkybës, kuriø pagrindu

317

teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dël svarbiø prieþasèiø. Taèiautaip yra ne visada.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëta bylaNr. 5A–16–00. Tauragës teritorinë muitinë. V.R. 1999 11 02 nutarimu nubaus-tas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su 4 pakeliø cigareèiø „Prima”konfiskavimu uþ tai, kad nuslëpdamas nuo muitinio tikrinimo áveþë á LietuvosRespublikos muitø teritorijà 4 pakelius cigareèiø „Prima”. Skiriant nuobaudànurodoma, jog atsiþvelgiama á tai, kad analogiðkas paþeidimas padarytas an-trà kartà per metus.

Pareiðkimu V.R. praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nes apie ad-ministracinës bylos nagrinëjimà 1999 11 02 jam nebuvo praneðta, o nutarimàjis gavo tik 1999 11 11. Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir admi-nistracinæ bylà nutraukti. Jis veþë ir deklaravo 2 pakelius cigareèiø, o proto-kole muitinininkai nurodë, kad jis veþë ir nuslëpë nuo muitinio tikrinimo 4pakelius. Nesutikdamas su tuo, jis protokolo nepasiraðë.

Teismas atnaujino terminà skundui á teismà paduoti ir skundà patenkinoið dalies: panaikino nutarimà, o administracinæ bylà perdavë nagrinëti ið nau-jo. Nurodë, jog terminas skundui paduoti praleistas dël svarbiø prieþasèiø,todël jis atnaujintinas. Naikindamas nutarimà teismas nurodë, kad byloje nëraárodymø, jog pareiðkëjui bûtø tinkamai praneðta apie administracinës bylosnagrinëjimo laikà ir vietà. Tokiu bûdu paþeistos pareiðkëjo teisës. Teismastaip pat nurodë, kad nagrinëdamas bylà ið naujo muitinës pareigûnas, ágalin-tas nagrinëti ðias bylas, turi svarstyti, ar dël veikos maþareikðmiðkumo nërapagrindo taikyti ATPK 301 str.

Teismas nutartyje nenurodë, kokios aplinkybës yra pripaþástamos svar-biomis, leidþianèiomis konstatuoti, jog terminas skundui paduoti praleistasdël svarbiø prieþasèiø, o tik konstatavo faktà.

2.8. ATPK 253 str. nustatyta, kad administraciniø teisës paþeidimø byløprocesas vyksta lietuviø kalba.

Esminiu ðios ástatymo nuostatos paþeidimu teismø praktikoje pripa-þástami faktai, kai pareigûnas, nagrinëjantis administracinio teisës paþeidi-mo bylà, remiasi kroviná lydinèiais bei kitais dokumentais, neiðverstais álietuviø kalbà.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A2–407.Kauno teritorinë muitinë (209 str. 1 d. 4 ir 5 p., 2093 str. 1 d. 2 p. – sutaptis).

209 str. 1 d. 4 p. – paþeidëjas be muitinës pareigûno raðtiðko leidimoáveþtas gëles iðkrovë ið jas gabenanèiø priemoniø;

318

209 str. 1 d. 5 p. – paþeidëjas be muitinës pareigûno raðtiðko leidimo irnenustatytoje vietoje áveþtas gëles (prekes) atidarë ir iðdavë (pradëjo reali-zuoti);

2093 str. 1 d. 2 p. – nuëmë muitinës pareigûno uþdëtas plombas.Subendrinus apëmimo bûdu paskirta 10 000 Lt bauda su prekiø konfis-

kavimu.Teismas nutartimi skundà patenkino ið dalies: nuobaudà panaikino ir

bylà gràþino ið naujo nagrinëti.Nurodoma, jog nagrinëjant administracinæ bylà remtasi dokumentais,

suraðytais ne valstybine kalba. Dël to nutarimas neatitinka ATPK 253 str. rei-kalavimø ir negali bûti pripaþintas teisëtu.

Su tokiu itin formalizuotu ástatymo reikalavimø vertinimu negalima su-tikti.

Muitinei pateikiami dokumentai, kaip matyti ið bylø, yra unifikuotø tarp-tautinæ praktikà ir susitarimus atitinkanèiø formø. Muitinës pareigûnai, ver-tindami áraðus tokiuose dokumentuose, dël specialiøjø þiniø bei darbo ágû-dþiø suvokia jø turiná. Tiek, kiek áraðai tokiuose dokumentuose yra reikðminginagrinëjant bylà ir kiek dël jø vertinimo kyla prieðtaravimø, bûtini ðiø doku-mentø ar jø daliø vertimai á lietuviø kalbà. Taèiau, kai dël dokumentø vertimoginèo nëra arba dël jø turinio galima iðsiaiðkinti bylos nagrinëjimo metu ver-tëjo pagalba apie tai atitinkamai paþymint, dokumentø vertimai neturëtø bûtiprivalomi, o jø nebuvimo nederëtø laikyti ATPK 253 str. paþeidimu. Ðiuoatveju bûtina ávertinti administraciniø bylø teisenos ekonomiðkumo faktoriø,kiek tai neprieðtarauja pagrindiniø ðiø bylø teisenos uþdaviniø ágyvendinimui(ATPK 248 str.).

Tokià pozicijà dël dokumentø vertimo á lietuviø kalbà dësto ATPK irAdministraciniø bylø teisenos ástatymo tobulinimo darbo grupë, pateikiamuoseATPK pakeitimo ir ABTÁ naujosios redakcijos projektuose (ATPK 253 str.,ABTÁ projekto 9 str.).

Ðiai pozicijai reikëtø pritarti ir formuojant teismø praktikà, kai doku-mentai ne valstybine kalba pateikiami teismui.

2.9. Kaip jau minëta, teismø argumentai, kuriø pagrindu administraci-nio teisës paþeidimo byla gràþinama nagrinëti ið naujo dël administraciniøteisës paþeidimø bylø teisenà reglamentuojanèiø normø paþeidimø, turi bûtitiesiogiai siejami su konkreèiu teisës normos reikalavimu.

Teismø praktikoje yra atvejø, kai procesiniuose sprendimuose pateikia-mi argumentai pleèiamai aiðkina ATPK procesiniø normø reikalavimus.

319

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo iðnagrinëtoje by-loje Nr. A4–642. Kauno teritorinë muitinë. V.A. nubaustas 3000 Lt bauda suprekiø konfiskavimu uþ tai, jog trijose deklaracijose pateikë neteisingus duo-menis apie prekiø kieká ir ðiø neteisingø duomenø pateikimas galëjo turëtiátakos 1938 Lt importo mokesèiø nepriskaièiavimui.

Pareiðkëjas praðë nuobaudà panaikinti, nes paþeidimo nepadarë: dekla-racijà uþpildë pagal siuntëjo dokumentus nurodydamas vietø, o ne vienetøskaièiø.

Teismas nutartimi nutarimà panaikino ir administracinæ bylà gràþino nag-rinëti ið naujo.

Be kitø bylos gràþinimo nagrinëti ið naujo argumentø, teismas nurodë irtai, kad pareiðkëjui greta pagrindinës nuobaudos paskirta ir papildoma – pre-kiø konfiskavimas, taèiau nenurodyti konfiskuojamø prekiø pavadinimai irvertë. Nutarime turi bûti nurodytos visos gràþinamos prekës.

Tuo tarpu prie administracinio teisës paþeidimo protokolo yra priedas,kuriame nurodomas detaliø sàraðas, o nutarime nurodoma: konfiskuoti 994 vnt.1/a elektros árenginiø, 2584,4 Lt vertës, 300 vnt. variklio atsarginiø daliø,1350 Lt vertës ir kt., t.y. iðvardijama taip, kaip nurodyta anksèiau, tiksliai pagalpriedà prie administracinio teisës paþeidimo protokolo.

Kadangi administracinio teisës paþeidimo protokolas yra administraci-niø teisës paþeidimø bylø teisenos normomis reglamentuotas procesinis do-kumentas, kuriame apibrëþiama kaltinimo esmë ir ðio kaltinimo ribose, atsi-þvelgiant á ATPK 284 str. 2 d. nuostatas, vyksta bylos nagrinëjimas, nutari-mo rezoliucinëje dalyje dëstomas sprendimas dël parenkamos sankcijos, kaipðiuo atveju prekiø konfiskavimo, turi tiksliai atitikti ástatymo reikalavimus.Minëtame pavyzdyje nutarimas konfiskuoti 994 vnt. 1/a elektros árenginiø,2584,4 Lt vertës, 300 vnt. variklio atsarginiø daliø, 1350 Lt vertës, atitinkaATPK 286 str. O teismo reikalavimas rezoliucinëje dalyje iðvardyti kiekvie-nà, kaip galima suprasti, daiktà atskirai neapsiribojant rûðiniu suskirstymu beibendra jø vertës pagal rûðis nuoroda yra pleèiamo ástatymø aiðkinimo pasek-më. Tokiai praktikai negalima pritarti.

2.10. Apibendrinimui pateiktø bylø analizë parodë, jog apygardø teis-mai ignoruoja Apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus konsultacijàdël skundø administraciniø teisës paþeidimø bylose, nagrinëtose organø beipareigûnø, nagrinëjimo tvarkos teismuose. Tiek iki konsultacijos, tiek ir jàpaskelbus skundai dël nutarimø, priimtø organø (pareigûnø) administraciniøteisës paþeidimø bylose, nagrinëti apeliacine tvarka ir priimti ne sprendimai,

320

kaip tai turëtø bûti, bet nutartys. Rezoliucinëje nutarèiø dalyje nurodoma, kadjos kasacine tvarka neskundþiamos, o daugeliu atvejø apskritai apskundimotvarka neiðaiðkinama.

Dar daugiau – paþeidþiant ðaliø procesines teises, atsisakoma priimtiapeliacinius skundus.

Pavyzdþiui, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iðnagrinëtabyla Nr. A6–368. Z.S. nubaustas 5000 Lt bauda su konrabandos dalyko irgabenimo priemonës konfiskavimu uþ tai, jog jis ið Baltarusijos áveþë 15 bu-teliø degtinës nepateikdamas jø muitinës kontrolei (nedeklaruodamas).

Skundas 1999 10 08 nutartimi atmestas.Pareiðkëjas padavë apeliaciná skundà. Teismas nutartimi skundà atsisa-

kë priimti konstatavæs, jog ABTÁ nenumato teisës skøsti nutartis, priimtas teis-mui apeliacine tvarka nagrinëjant skundus dël priimtø nutarimø administraci-nëse bylose.

Tokie teismø veiksmai yra ne tik ABTÁ neteisingo taikymo, bet ir aki-vaizdaus ABTÁ 8 str. 2 d. nuostatø nepaisymo pavyzdys.

3. Dël materialinës teisës normø taikymo3.1. Apibendrinimo metu nustatyta, jog teismai, nagrinëdami skundus

dël muitinës pareigûnø priimtø nutarimø administraciniø teisës paþeidimø by-lose, gana plaèiai taiko ATPK 301 str. átvirtintas normas.

Apibendrinus galima teigti, jog iki Lietuvos Respublikos 2000 02 17ástatymo Nr. VIII–1543, kuriuo ATPK papildytas 302 str., ásigaliojimo teismaiið esmës teisingai ir pagrástai taikë ATPK 301 str.

Pagrindiniai motyvai, kuriø pagrindu buvo nusprendþiama paskirti ma-þesnæ nei numatyta sankcijoje arba ðvelnesnæ nuobaudà, buvo ástatymu nu-matytø ir teismo pripaþintø tokiomis remiantis ATPK 31 str. 2 d. (ástatymo1992 05 26 Nr. I–2589 redakcija) atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø kon-statavimas. Tarp jø daþniausiai atsiþvelgta á paþeidëjo asmená bei jo socialinæpadëtá. Kita argumentø grupë yra susijusi su veiksmø pavojingumo laipsniobei taikytos nuobaudos adekvatumo veiksmams vertinimu. Kai kuriais atve-jais teismai, konstatuodami anksèiau paminëtas juridinæ reikðmæ turinèias ap-linkybes, ATPK 301 str. taikymo pagrindu nurodë protingumo bei teisingumokriterijus.

Pavyzdþiui:1) Vilniaus apygardos administracinio teismo iðnagrinëta byla Nr. A1–

82. I.U. 1999 11 25 nutarimu nubaustas uþ tai, kad 1999 m. lapkrièio 21 d. iðBaltarusijos á Lietuvos teritorijà per Medininkø postà gabeno nedeklaruotø

321

paslëptø prekiø – 10 buteliø degtinës uþ 100 Lt. Paskirta 5000 Lt bauda su 10buteliø degtinës ir automobilio „Audi 80” konfiskavimu.

Teismas nutartimi, remdamasis ATPK 301 str., kurio taikymui pagrindunurodë tai, jog áveþtø kontrabandiniu bûdu prekiø suma nesiekia net vienoMGL, pareiðkëjas anksèiau administracinën atsakomybën netrauktas, ðeimospajamos nedidelës, sumaþino skirtàjà baudà iki 2000 Lt su 10 buteliø degti-nës konfiskavimu.

Pareiðkëjo 1999 m. vidutinës mënesio pajamos – 1115,9 Lt. Pareiðkëjaskaltæ pripaþino, praðë atsiþvelgti á sunkià materialinæ padëtá, á realø veikosmaþareikðmiðkumà, á tai, jog gërimus veþë sau ðventëms, nuobauda per grieþ-ta atsiþvelgiant á tai, jog jam skirta ne tik bauda, bet dar ir konfiskuotas auto-mobilis, kuriuo gabenta kontrabanda;

2) Klaipëdos apygardos teismo iðnagrinëta byla Nr. 5A–433–99. Klai-pëdos teritorinë muitinë. P.K. nubaustas pagal ATPK 2091 str. 1 d. 2 p. 3000 Ltbauda uþ tai, kad bûdamas ágaliotu ir atsakingu UAB „Gijona” asmeniu uþtranzitu per Lietuvos Respublikà gabenamø prekiø pateikimà muitiniam tikri-nimui ir deklaravimà nustatyta tvarka, per nustatytà terminà muitiniam tikri-nimui jø nepateikë ir deklaravo (Muitinës kodekso 44 str., 1999 01 22 Lietu-vos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 78 25 p.), taip paþeisdamas mui-tinio tikrinimo tvarkà.

Skundu pareiðkëjas praðë nutarimà panaikinti. Nurodë, kad uþbaigti mui-tinës procedûros negalëjo, nes atvykus kroviniui buvo pastebëta, kad nuplëðtaplomba. Dël ávykio jis kreipësi á policijà, kur ilgai vyko ávykio aiðkinimasis.

Teismas nutartimi pritaikæs ATPK 301 str. baudà sumaþino iki 100 Lt.Teismas nurodë, kad nutarimu skiriant pareiðkëjui nuobaudà neatsiþvelgta ásvarbias paþeidimo padarymo aplinkybes: jis prisipaþino padaræs paþeidimà,paþeidimà padarë dël svarbiø aplinkybiø, nes krovinys gautas su paþeista plom-ba, dël to buvo kreiptasi á policijà ir vyko tyrimas, krovinio gavimo ir kitadiena buvo nedarbo. Ðios aplinkybës teismo ávertintos kaip lengvinanèios at-sakomybæ. Teismas atsiþvelgë ir á tai, kad pareiðkëjas iðlaiko invalidæ þmonà;

3) Panevëþio apygardos administracinio teismo iðnagrinëta byla Nr. 12–308. Panevëþio teritorinë muitinë. G.S. pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. nubaus-tas 8000 Lt bauda uþ tai, kad ið Saloèiø muitinës kelio posto iðvyko be muiti-nës pareigûno leidimo.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Nurodë, jog paþeidimo, uþ kurá jis nubaustas, nepadarë. Leidimà iðvyktijam davë muitinës pareigûnas, o jokiø nurodymø gráþti á Latvijà nebuvo duota.

322

Teismas nutartimi skundà patenkino ið dalies: paskirtà baudà sumaþinoiki 6000 Lt. Nurodë, kad byloje surinkti árodymai patvirtina pareiðkëjo kaltæpadarius paþeidimà, numatytà ATPK 209 str. 1 d. 3 p., taèiau ATPK 301 str.pagrindu paskirtoji baudà maþintina iki 6000 Lt. Motyvai: atsiþvelgiama ápaþeidimo pobûdá, paþeidëjo asmenybæ, jo turtinæ padëtá: jis gabeno nedide-lës vertës kroviná, atsakomybæ sunkinanèiø aplinkybiø nëra, anksèiau nebaus-tas, asmenybë teigiama, uþdarbis nedidelis, iðlaiko du maþameèius vaikus.Ðios aplinkybës, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijumi, teismopripaþintos pagrindu baudai maþinti þemiau sankcijoje nurodytos ribos.

Taip pat pastebëtina, kad teismø praktikoje, taikant nurodytas normas,buvo trûkumø dël neteisingo jø turinio vertinimo.

ATPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad organas (pareigûnas), nagrinëjantisadministracinës teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgdamas á aplinkybes, nurody-tas ðio kodekso 30 str. 2 d., taip pat á ðio kodekso 31 str. nustatytas atsakomy-bæ lengvinanèias bei kitas ástatymø nenurodytas lengvinanèias aplinkybes, va-dovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maþesnæ nuo-baudà nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti ðvelnesnæ nuobaudà neinumatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinës nuobaudos.

Pagal ATPK 30 str. 2 d. skiriant nuobaudà sankcijoje numatytose riboseprivaloma atsiþvelgti á padaryto teisës paþeidimo pobûdá, paþeidëjo asmeny-bæ bei atsakomybæ lengvinanèias ir sunkinanèias aplinkybes.

Ið apibendrinimui pateiktø bylø matyti, kad pareigûnai, priimdami nuta-rimus, daþniausiai skyrë sankcijoje numatyto minimalaus dydþio nuobaudas.Taigi galima teigti, jog visais atvejais buvo atsiþvelgiama á ATPK 30 str. 2 d.ir 31 str. nurodytas juridinæ reikðmæ turinèias aplinkybes. Tuo tarpu teismoprocesinis sprendimas, kuriuo taikomos ATPK 301 str nuostatos nurodant taspaèias aplinkybes, á kurias jau buvo atsiþvelgta skiriant sankcijos ribose nu-matytà nuobaudà, sukuria alogizmo situacijà materialinës teisës normos tai-kymo prasme. Dël to teisingo ATPK 301 str. taikymo pavyzdþiais galima lai-kyti tuos atvejus, kai maþesnë nuobauda nei sankcijoje numatyta minimaliarba ðvelnesnë nuobauda nei numatyta sankcijoje, skiriama arba ji visai ne-skiriama teisiniu argumentu nurodant protingumo ir teisingumo kriterijø tai-kymà, kuriø turinys turi atspindëti konkreèias aplinkybes. Kartu paþymëtina,jog nesant ATPK 30 str. 2 d. ir 31 str. nurodomø aplinkybiø, ATPK 301 str.taikymas apskritai negalimas.

Aiðkesnis administraciniø nuobaudø skyrimo bendrøjø bei specialiøjøprincipø teisinis reguliavimas sukurtas Lietuvos Respublikos 2000 02 17 ásta-

323

tymu Nr. VIII–1543, kuriuo ATPK papildytas 302 str. bei padarytas esminispakeitimas ATPK 31 str. 2 d.

Pirma, apibrëþtas bendrasis baudos skyrimo bûdas – baudos dydþio nu-statymas pagal sankcijoje numatytà jos minimumo ir maksimumo vidurká(ATPK 302 str. 1 d.).

Antra, esant atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø, baudos dydis maþi-namas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinanèiø aplinkybiø, – nuovidurkio iki maksimumo. Be to, pagal pasirinktà normos formulavimo bûdàteigtina, jog baudos maþinimas, konstatavus lengvinanèiø aplinkybiø, ir josdidinimas, konstatavus sunkinanèiø aplinkybiø, yra imperatyvaus pobûdþio.Esant ir vienø, ir kitø aplinkybiø, vertinamas jø kiekis ir reikðmingumas (ATPK302 str.).

Treèia, baudos maþinimas galimas tik konstatavus ATPK 31 str. 1 d. nu-matytas lengvinanèias aplinkybes arba pripaþástamas tokiomis kitais ástatymais.

Ketvirta, baudos maþinimas sankcijos numatytose ribose taikant ATPK302 str. taisykles negalimas konstatavus kitas ástatymais nenumatytø lengvi-nanèiø aplinkybiø.

Tuo tarpu taikant ATPK 301 str., kaip specialià normà, nustatanèià iðim-tis ið bendrø nuobaudø skyrimo taisykliø, yra reikðmingos ir ástatymais nenu-matytos atsakomybæ lengvinanèios aplinkybës.

Jø bei ATPK 30 str. 2 d. ir ATPK 31 str. numatytø juridinæ reikðmæturinèiø aplinkybiø egzistavimas yra teisinë prielaida vadovaujantis protingu-mo ir teisingumo kriterijais nuspræsti dël ðvelnesnës arba maþesnës nei numa-tyta sankcijoje nuobaudos skyrimo ar nuobaudos neskyrimo apskritai. Be to,taikomø protingumo ir teisingumo kriterijø turinys atsiþvelgiant á konkreèiasbylos aplinkybes sprendimuose turi bûti aptartas ir konkretizuotas.

3.2. Apibendrinus bylas, pastebëta, jog teismai ávairiai vertina galimaspaþeidimø, uþ kuriuos nuobaudas skiria muitinës pareigûnai, kaltës formas.

Ðia prasme teismai turëtø atkreipti ypatingà dëmesá á tai, jog neatsargu-mas, kaip kaltës forma, pagal ATPK 11 str. galimas tik paþeidimo pasekmiøatþvilgiu. Todël vertinant veikø, numatytø ATPK 2091 straipsnio pirmojojedalyje, 2092 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2093 straipsnio treèio-joje ir ketvirtojoje dalyse, 2094 straipsnio pirmojoje dalyje ir 210 straipsnioketvirtojoje, penktojoje ir ðeðtojoje dalyse galimas kaltës formas pirmiausiabûtina nustatyti, kuriai ið sudëèiø rûðiø: formaliosioms ar materialiosioms (ma-terialiosios sudëtys apima ne tik paèià veikà, bet ir sukeltas pasekmes), – jospriklauso.

324

3.3. Teismuose nevienodai suprantamas administracinës nuobaudos, nu-matytos ATPK 210 str. – kontrabandos gabenimo ir kitø priemoniø, skirtøkontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybës sienà gabenti ar-ba jiems slëpti, konfiskavimas – taikymas, t.y. kai kuriais atvejais, taikantlingvistiná ðios sankcijos turinio vertinimà, laikomasi pozicijos, kad gali bûtikonfiskuojamos tik tos kontrabandos gabenimo priemonës, kai árodoma jøpaskirtis kontrabandos daiktø gabenimui.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administraciniame teisme iðnagrinëta ad-ministracinë byla Nr. A4–55. Alytaus teritorinë muitinë. A.B. nubaustas pagalATPK 210 str. 2 d. uþ neteisëtà prekiø gabenimà per Lietuvos Respublikosvalstybinæ sienà vengiant muitinës kontrolës 5000 Lt bauda su gabenamø pre-kiø ir automobilio bei priekabos konfiskavimu.

Pareiðkëjas skundu praðë dalinai panaikinti jam paskirtà administracinænuobaudà dël J.V. asmeninës nuosavybës teise priklausanèio automobilio irpriekabos – tralo konfiskavimu. Nurodë, jog jis su J.V. vaþiavo á Vokietijànorëdamas nusipirkti ir parsigabenti automobilá. Á talpà priekaboje kavos jisádëjo nematant J.V. Kad gabena kontrabandiná kroviná – neátarë, nes þinojo,jog vienam asmeniui galima gabenti prekiø, kuriø vertë iki 1000 Lt.

Teismas nutartimi skundà patenkino: panaikino muitinës nutarimo daládël automobilio ir priekabos konfiskavimo ir juos gràþino J.V.

Nurodë, jog 210 str. numatyta sankcija kontrabandos daiktø gabenimoir kitø priemoniø, skirtø kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos sienàgabenti arba jiems slëpti, konfiskavimas, o ne bet kokiø gabenimo ir kitø prie-moniø konfiskavimas. Ðiuo konkreèiu atveju automobilis ir priekaba nebuvokontrabandos daiktø gabenimo ir kitokiomis priemonëmis, skirtomis kontra-bandos daiktams per Lietuvos Respublikos sienà gabenti arba jiems slëpti,nes vaþiuota verslo reikalais parsiveþti automobiliø, automobilá vairavo J.V.Nëra duomenø, jog pastarasis bendrininkavo kontrabandoje.

Teismai, taikydami kontrabandos gabenimo priemonës konfiskavimà,turi tiksliai vykdyti ATPK bendrosios dalies – 26 str. – nuostatas. Atkreipia-mas dëmesys, jog pagal ATPK gabenimo priemonë yra administracinio teisëspaþeidimo padarymo árankis, o dël to atsiranda teisinës pasekmës, numatytosminëtose teisës normose.

3.4. Be to, bûtina atkreipti teismø dëmesá, jog ATPK nëra bendrininka-vimo bei atsakomybës uþ rengimàsi ar pasikësinimà padaryti paþeidimà teisi-niø institutø, todël visais atvejais svarbiausia nustatyti, kurio asmens tiesiogi-niais kaltais veiksmais ar neveikimu pasikësinta á Lietuvos Respublikos ásta-tymais dël administraciniø teisës paþeidimø saugomus objektus (ATPK 1 str.).

325

3.5. Paþeidimai, uþ kuriuos nuobaudas skiria muitinës pareigûnai, lai-kytini uþbaigtais nuo to momento, kai patekus á Lietuvos Respublikos muitøteritorijà asmuo pradeda muitinës formalumus (Muitinës kodekso 2 str.).

Tuo tarpu teismai ne visada teisingai taiko ástatymà.Pavyzdþiui, Panevëþio apygardos administracinis teismo iðnagrinëta byla

Nr. 13–362. Utenos teritorinë muitinë. L.G. 1997 12 18 nutarimu nubaustapagal 2093 str. 2 d. 5000 Lt bauda su 5 buteliø bespalvio skysèio su uþraðu„Rojal American” konfiskavimu uþ tai, kad gabeno nedeklaruotø prekiø, ku-riø gabenimui nustatytas draudimas.

Pareiðkëja 1999 12 13 padavë skundà teismui praðydama atnaujinti ter-minà skundui paduoti bei sumaþinti paskirtà nuobaudà.

Teismas 1999 12 27 nutartimi atnaujino skundo padavimo terminà.Nutartimi teismas nutarimà panaikino nurodæs, kad pareiðkëjos padary-

tas paþeidimas yra pasikësinimas áveþti prekes, kuriø gabenimui nustatyti drau-dimai, o uþ pasikësinimà atsakomybë neatsiranda. Be to, kaip pagrindas nuta-rimui naikinti, nurodyti ir esminiai bylø dël administraciniø teisës paþeidimøteisenà reglamentuojanèiø normø paþeidimai.

Teismas neteisingai vertino pareiðkëjos veiksmus nurodæs, jog gabeni-mas per muitinës postà draudþiamø áveþti prekiø, yra pasikësinimas padarytipaþeidimà.

4. IðvadosTaigi ávertinant apibendrinimo rezultatus, galima padaryti iðvadà, jog

teismai turi kokybiðkai pagerinti darbà nagrinëdami ðios kategorijos bylas,laikytis ir tiksliai vykdyti proceso ir materialinës teisës normø reikalavimus.

Tikslinga siûlyti, jog siekiant iðvengti neteisingo ástatymø aiðkinimo irtaikymo, kilus neaiðkumams dël vienø ar kitø ástatymø reikalavimø vertinimo,reikëtø kreiptis konsultacijos á Apeliacinio teismo Administraciniø bylø sky-riø (ABTÁ 8 str.).

Pasiûlyti pareigûnams, pagal ATPK ágalintiems nagrinëti administraci-niø teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgti á pateikiamas teisës taikymo rekomen-dacijas.

APELIACINIO TEISMO PIRMININKAS V. MILIUS

APELIACINIO TEISMOADMINISTRACINIØ BYLØSKYRIAUS PIRMININKAS K. LAPINSKAS

326

2. Konsultacijos

2.1. Dël teisës normø taikymo administraciniøteisës paþeidimø bylose

1999 m. gruodþio 28 d.Dël ATPK 301 straipsnio taikymo

Konsultacija. ATPK 301 straipsnis organams (pareigûnams), nagrinë-jantiems administraciniø teisës paþeidimø bylas, suteikia teisæ, atsiþvelgiant áástatyme nustatytas atsakomybæ lengvinanèias bei kitas, ástatymø nenurodytaslengvinanèias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais,paskirti maþesnæ nuobaudà nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti ðvel-nesnæ nuobaudà nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinësnuobaudos. Toká sprendimà privalo motyvuoti já priëmæs organas (pareigû-nas). Sprendimà pavesta sankcionuoti apylinkës teismo teisëjui.

Paþymëtina tai, kad naudojant teleologiná ástatymo aiðkinimà, ATPK 301

straipsnis neturëtø bûti taikomas, jei konkreèioje administracinëje byloje nu-statytos atsakomybæ uþ administraciná teisës paþeidimà sunkinanèios aplin-kybës, nurodytos ATPK 32 str., arba nustatyta, kad paþeidëjas vengia admi-nistracinës atsakomybës.

Paþymëtina, jog ATPK 301 straipsnis nekeièia kodekse nustatytos admi-nistraciniø teisës paþeidimø bylø nagrinëjimo tvarkos, o tik suteikia atitinka-miems organams (pareigûnams) teisæ ástatyme numatytais atvejais ðvelnintinuobaudà arba jos neskirti. Be to, toks sprendimas dar nëra galutinis, jamásigalioti bûtina apylinkës teismo teisëjo sankcija. Sankcijos negavus, tokssprendimas neásigalioja, vadinasi, tam tikrais atvejais administracinio teisespaþeidimo byla gali likti neiðspræsta. Todël, siekiant paspartinti bylø nagrinë-jimà ir nutarimø priëmimà, rekomenduotina:

1. Organas (pareigûnas), ágaliotas nagrinëti administraciniø teisës pa-þeidimø bylas, iðnagrinëjæs konkreèià bylà, vadovaudamasis bendromis ATPKtaisyklëmis, priima nutarimà skirti teisës akto sankcijoje numatytà nuobaudà.Manydamas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 301 straipsná, ati-tinkamas organas (pareigûnas) tame paèiame nutarime sprendþia klausimà dëlpaskirtos administracinës nuobaudos sumaþinimo arba neskyrimo. Tokiu at-veju organas (pareigûnas), remdamasis ATPK 301 str. 2 d., priimtà nutarimàkartu su administracine byla perduoda atitinkamos apylinkës teismui, praðy-damas sankcijos.

327

2. Apylinkës teismo teisëjas, iðtyræs administracinio teisës paþeidimobylà ir ávertinæs nutarimo motyvus, nustato jo teisëtumà ir pagrástumà. Su-tikdamas su administracinio organo (pareigûno) sprendimu, jo motyvais,teisëjas sankcionuoja nutarimà, priimdamas atitinkamà nutartá. Nesutikda-mas su administracinio organo (pareigûno) sprendimu ir atsisakydamas sank-cionuoti nutarimà, apylinkës teismo teisëjas priima nutartá, nurodydamasjoje atsisakymo motyvus. Tokios nutarties priëmimas reiðkia, kad nutarimodalis dël administracinës nuobaudos suðvelninimo ar neskyrimo neásigalio-ja, todël turi bûti vykdoma pirmoji nutarimo dalis dël administracinës nuo-baudos paskyrimo.

3. Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dël nuobaudos suðvelni-nimo ar neskyrimo, negavus teisëjo sankcijos, toks nutarimas neásiteisëja. Taireiðkia, kad administracinio teisës paþeidimo byla liko neiðspræsta, todël jituri bûti gràþinama organui (pareigûnui) jà ið naujo nagrinëti.

4. Vadovaujantis CPK 347 str., teismo nutartis dël sankcijos davimoar atsisakymo jà duoti atskiruoju skundu neskundþiama. Atsikirtimai nutar-èiai gali bûti nurodomi skunde dël nutarimo administracinio teisës paþeidi-mo byloje.

5. Vadovaujantis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 36 str. ir ATPK292 str., nutarimas administracinio teisës paþeidimo byloje gali bûti apskøs-tas apygardos administraciniam teismui pagal institucijos (jos pareigûnø), pri-ëmusios nutarimà, buvimo vietà.

6. Vadovaudamasis ATPK 298 str. l d. 4 p., administracinis teismas,visapusiðkai, objektyviai iðtyræs bylos aplinkybes ir iðnagrinëjæs bylà ið es-mës, pats gali iðspræsti ATPK 301 str. taikymo klausimà.

7. ATPK 301 str. tiesiogiai nekalbama apie apylinkiø teismø teisæ pa-tiems ðvelninti administracines nuobaudas jø nagrinëjamose administraci-niø teisës paþeidimø bylose. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai, kad ATPKtreèiajame skyriuje tarp organø (pareigûnø), ágaliotø nagrinëti administraci-niø teisës paþeidimø bylas, minimi ir rajonø (miestø) apylinkiø teismai (apy-linkiø teismø teisëjai). Taigi, naudojant sisteminá ATPK normø aiðkinimà,darytina iðvada, kad apylinkiø teismai (ðiø teismø teisëjai), nagrinëdami jøkompetencijai priskirtas administraciniø teisës paþeidimø bylas, taip pat tu-ri teisæ ðvelninti administracines nuobaudas ATPK 301 str. nustatyta tvarka.Ðiuo atveju jokia sankcija nereikalinga. Toks apylinkës teismo (apylinkësteismo teisëjo) nutarimas gali bûti skundþiamas bendra tvarka administraci-niam teismui.

328

2000 m. rugsëjo 22 d., Nr. 4–93

Dël administracinio teisës paþeidimo protokolo

Klausimas. Kokia yra procesinio dokumento – administracinio teisëspaþeidimo protokolo – reikðmë?

Konsultacija. ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dël padaryto administra-cinio teisës paþeidimo tam ágaliotas pareigûnas (...) suraðo protokolà. ATPK260 str. átvirtina bûtinus administracinio teisës paþeidimo protokolo turiniuikeliamus reikalavimus. Minëto straipsnio 1 dalyje tarp kitø reikalavimø nuro-domos þinios apie paþeidëjo asmenybæ, administracinio teisës paþeidimo pa-darymo vieta, laikas ir esmë, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numa-tantis atsakomybæ uþ ðá paþeidimà teisës aktas, kurio reikalavimus paþeidëasmuo. Minëtø normø pagrindu darytina iðvada, kad administracinio teisëspaþeidimo protokolas suraðomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisës paþeidimo padarymo faktas (vieta,laikas, esmë);

2) þinomas paþeidimà padaræs asmuo;3) galima konstatuoti bûtinus administracinio teisës paþeidimo sudëties

elementus.Neretai administracinio teisës paþeidimo protokolas vertinamas kaip pro-

cesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinë byla. Taèiau tai ne vie-nintelë, o kartais ir ne ta ðio dokumento paskirtis. Ðtai pagal ástatymo reikala-vimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai pro-cesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio tei-sës paþeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti árodymai. Taigi ástatymas pro-tokolui suteikia specifines funkcijas, dël kuriø jis ágyja bent dvejopà reikðmæ:procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, ku-riame fiksuojami nustatyti árodymai bei kitos aplinkybës ir þinios, reikðmin-gos nagrinëjant bylà (ATPK 256 str. 2 d.).

Atkreiptinas dëmesys á ATPK 284 str. 2 d., kurioje numatyta organo(pareigûno), nagrinëjanèio administracinio teisës paþeidimo bylà, teisë pa-keisti nuorodà á ATPK straipsná, jo dalá ar kità teisës aktà, jei administracinioteisës paþeidimo protokole nurodyta administracinio teisës paþeidimo esmëyra árodyta, taèiau suklysta nurodant ATPK straipsná, jo dalá ar kità teisësaktà, numatantá atsakomybæ uþ padarytà teisës paþeidimà. Ði norma leidþiateigti, kad administracinio teisës paþeidimo protokolu apibrëþiamos admi-nistracinio teisës paþeidimo bylos nagrinëjimo ribos: byla nagrinëjama tik dël

329

to paþeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisës paþeidimo proto-kole. Organo (pareigûno), nagrinëjanèio administracinio teisës paþeidimo bylà,teisë pakeisti nuorodà á materialinës teisës normà nereiðkia teisës pripaþintiasmená kaltu kito administracinio teisës paþeidimo, nenurodyto administraci-nio teisës paþeidimo protokole, padarymu.

2000 m. rugsëjo 22 d., Nr. 4–93Dël daiktø paëmimo

Klausimas. Ar turi teisæ ástatymø numatyti pareigûnai taikyti daiktø pa-ëmimà, kol dar nesuraðytas administracinio teisës paþeidimo protokolas?

Konsultacija. Administracinio teisës paþeidimo protokolas negali bûtigrindþiamas spëjimais ir prielaidomis. Todël neatsitiktinai ATPK 264 str. 1 d.nustato, kad Lietuvos Respublikos ástatymø aktø tiesiogiai numatytais atve-jais, siekiant uþkirsti kelià administraciniams teisës paþeidimams, suraðyti pro-tokolams, uþtikrinti, kad bûtø laiku ir teisingai nagrinëjamos bylos ir vykdominutarimai administraciniø teisës paþeidimø bylose, leidþiamas asmens admi-nistracinis sulaikymas, asmens apþiûra, daiktø patikrinimas, daiktø ir doku-mentø paëmimas. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad ATPK 264 str. 1 d. daiktøpaëmimas traktuojamas kaip priemonë vieno ið minëtame straipsnyje iðvar-dytø tikslø realizavimui – protokolø suraðymui.

Tais atvejais, kai turimø árodymø pagrindu galima daryti prielaidà, kadasmuo padarë administraciná teisës paþeidimà, taèiau administracinio teisëspaþeidimo sudëties nustatymui reikðmës turi daiktø savybës, daiktai gali bûtipaimami iki administracinio teisës paþeidimo protokolo suraðymo, turint tiks-là skirti ekspertizæ ar gauti specialisto iðvadà. ATPK 269 str. 3 d. ásakmiainurodoma, kad daiktø paëmimo atveju turi bûti suraðomas atskiras procesinisdokumentas – daiktø paëmimo protokolas, arba tai turi bûti áraðoma administ-racinio teisës paþeidimo protokole, arba kito procesinio veiksmo, kurá atlie-kant paimami daiktai (asmens apþiûros, daiktø patikrinimo ar administraciniosulaikymo), protokole. Taigi daiktø paëmimas, nesuraðius jokio procesiniodokumento, arba kai protokolà suraðo asmuo, neturintis teisës jo suraðyti, lai-kytini neteisëtais veiksmais.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad pagal ATPK 271 str. suinteresuotieji as-menys daiktø paëmimà gali apskøsti aukðtesniajam organui (pareigûnui) arbarajono (miesto) apylinkës teismui.

330

2000 m. rugsëjo 22 d., Nr. 4–93

Dël ekspertizës ar specialisto iðvados

Klausimas. Ar turi teisæ pareigûnas, suraðæs administracinio teisës pa-þeidimo protokolà arba protokolà dël daiktø paëmimo, paskirti ekspertà arkreiptis á ekspertinæ ástaigà, praðydamas atlikti ekspertizæ arba duoti specia-listo iðvadà?

Konsultacija. ATPK tiesiogiai nereglamentuoja pareigûnø, ágaliotø su-raðyti administraciniø teisës paþeidimø protokolus, teisës skirti ekspertizæ argauti specialisto iðvadà. Taèiau ATPK 277 str. 1 d. sakoma, kad ekspertà ski-ria administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjantis organas (pareigûnas)tuo atveju, kai reikalingos specialios þinios arba kai reikalinga paaiðkinti pa-teiktà prie protokolo ekspertizës aktà. Naudojant sisteminá ir teleologiná tei-sës aiðkinimà, darytina iðvada, kad tais atvejais, kai administracinio teisëspaþeidimo protokolo suraðymui bûtina nustatyti, ar konkretûs daiktai yra ad-ministracinio teisës paþeidimo objektas, pareigûnas, suraðæs daiktø paëmimoprotokolà, turi teisæ paskirti ekspertà ar kreiptis á ekspertinæ ástaigà, praðyda-mas atlikti ekspertizæ arba duoti specialisto iðvadà. Nustaèius, kad daiktainëra administracinio teisës paþeidimo objektas, jie nedelsiant turi bûti gràþin-ti asmeniui, ið kurio buvo paimti. Nustaèius, kad daiktai yra administracinioteisës paþeidimo objektas, suraðomas administracinio teisës paþeidimo proto-kolas, kuris, vadovaujantis ATPK 261 str. 1 d., ne vëliau kaip per 3 dienas nuojo suraðymo momento pasiunèiamas organui (pareigûnui), ágaliotam nagrinëtiadministracinio teisës paþeidimo bylà, jei ástatymo nenustatytas kitoks pro-tokolo pasiuntimo terminas.

2000 m. rugsëjo 22 d., Nr. 4–94

Dël paþeidëjo atstovavimo

Klausimas. Ar nagrinëjant administracinio teisës paþeidimo bylas ad-ministraciná teisës paþeidimà padariusiam asmeniui gali atstovauti ne advo-katas ar jo padëjëjas, o kitas ágaliotas asmuo?

Konsultacija. ATPK 272 str. kalbama apie administracinën atsakomy-bën traukiamo asmens teisæ naudotis advokato pagalba, o ATPK 275 str. –apie dalyvaujanèio nagrinëjant administracinio teisës paþeidimo bylà advo-kato teises. Apie galimybæ naudotis kitø ágaliotø asmenø teisine pagalba ATPK

331

neuþsimenama. Ið to darytina iðvada, jog pagal ATPK teisinës gynybos funk-cijà administraciniø teisës paþeidimø bylose gali vykdyti tik advokatai (jøpadëjëjai).

2001 m. vasario 15 d.

Dël administraciniø teisës paþeidimø protokolø uþ ATPK 2252 str.numatytus paþeidimus suraðymo

Klausimas. Ar Valstybës sienos apsaugos tarnybos pareigûnai turi teisæsuraðyti administraciniø teisës paþeidimø protokolus dël paþeidimø, numaty-tø ATPK 2252 straipsnyje?

Konsultacija. Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalá administraciniø teisëspaþeidimø bylose, kurias nagrinëja ðio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nu-rodyti organai, teisës paþeidimø protokolus turi teisæ suraðyti 1–10 punktuosenurodyti pareigûnai. Ðio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti vidaus reikaløir policijos pareigûnai. Valstybinës sienos apsaugos tarnybos statusà, funkci-jas, struktûrà, pareigûnø teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos sie-nos apsaugos tarnybos ástatymo (2000 m. spalio 10 d., Nr. VIII–1996) 2 straips-nio 1 dalyje apibrëþtas Valstybës sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Res-publikos vidaus reikalø ministerijos statusas, o ðio straipsnio 2 dalyje nurody-ta, jog Tarnyba priklauso Vidaus reikalø ministerijos valdymo srièiai. TodëlValstybës sienos apsaugos tarnybos pareigûnai priskirtini vidaus reikalø pa-reigûnams, kurie pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktà turi teisæ sura-ðyti protokolus dël paþeidimø, numatytø ðiame punkte iðvardytuose straips-niuose, tarp jø ir dël paþeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje.

2001 m. vasario 15 d.Dël praneðimo apie ATP bylos nagrinëjimà

Klausimas. Ar ATP bylose ðalims siunèiami tik praneðimai? Kokiaiskonkreèiais atvejais reikëtø siøsti ðaukimus, kokiais – praneðimus?

Konsultacija. ATPK 272 str. numatyta, kad ATP byla nagrinëjamadalyvaujant administracinën atsakomybën traukiamam asmeniui. Nesant ðioasmens, byla gali bûti iðnagrinëta tik tais atvejais, kai yra duomenø, jog jamlaiku praneðta apie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà ir jeigu ið jo negautaspraðymas atidëti bylos nagrinëjimà.

332

ABTÁ 123 str. 1 d. minimas praneðimas apie teismo posëdþio laikà irvietà ATP bylose.

Ið ðiø ástatymø nuostatø darytina iðvada, kad ATPK nuostata apie ðau-kimo iðsiuntimà taikytina tuomet, kai ATP byla atitinkamo pareigûno (organo)arba teismo nagrinëjama pirmà kartà, kai ástatymo numatytø subjektødalyvavimas reikalingas tam, kad bûtø iðaiðkintos visos bylos aplinkybës.Nagrinëjant bylà pirmosios instancijos tvarka apygardø administraciniuoseteismuose ir tikrinant jau paskirtos administracinës nuobaudos teisëtumà irpagrástumà, pagal ABTÁ 123 str. 1 d. skundà padavusiam asmeniui ir admi-nistracinæ nuobaudà paskyrusiai institucijai (pareigûnui) tik praneðtina apieteismo posëdþio laikà ir vietà, ðaukimas nebesiøstinas.

2001 m. kovo 21 d., Nr. 38

Dël pareigûnø veiksmø apskundimo administracinio teisës paþeidimobylos vykdymo procese

Klausimas. Kokios nagrinëjimo tvarkos laikytis, kai skundþiamasi dëlpareigûnø veiksmø nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje vykdy-mo procese, esant uþvestai vykdomajai bylai?

Konsultacija. Administraciniø bylø teisenos ástatymo 126 str. nustato,jog nutarimø skirti administracines nuobaudas vykdymas reglamentuotasLietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekse. Pagal ATPK309 str. 1 ir 2 d. klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinæ nuo-baudà vykdymu, sprendþia nutarimà priëmæs organas, jam pavedama ir nuta-rimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymo kontrolë. Minëto ATPK straips-nio 3 d. nustato, kad skundus dël organø (pareigûnø), vykdanèiø nutarimusskirti administracines nuobaudas, veiksmø sprendþia ðio kodekso 292 str.nurodyti organai, laikantis 296 ir 297 str. reikalavimø, t.y. apygardøadministraciniai teismai sprendþia skundus dël ATPK 216 str. 1, 2 ir 5 p.nurodytø institucijø (pareigûnø) paskirtø administraciniø nuobaudø vykdymo,o Vyriausiasis administracinis teismas – skundus dël rajono (miesto) apylinkiøteismø teisëjø nutarimø vykdymo.

ATPK 309 str. 3 d. suteikia pareiðkëjui teisæ apskøsti organo (pareigûno)veiksmus dël paskirtos nuobaudos vykdymo, pareiðkëjas pats gali pasirinkti,kokiu bûdu ir kokia apimtimi jis gins savo paþeistas teises – ATPK ar CPKnumatyta tvarka. Ðios pasirinkimo teisës negalima riboti dël to, kad yra teismo

333

antstoliø uþvesta vykdomoji byla ir CPK 399 str. numato teisæ kreiptis dëlvykdomosios bylos nutraukimo.

Nagrinëdami skundus dël administraciniø nuobaudø vykdymo teismaituri laikytis ATPK 296 ir 297 str. reikalavimø: skundus iðnagrinëti per 20dienø nuo gavimo dienos, patikrinti skundþiamo organo (pareigûno) spren-dimo perduoti vykdyti nutarimà skirti administracinæ nuobaudà teisëtumà irpagrástumà: ar buvo pagrindas nukreipti nutarimà priverstiniam vykdymui (arasmeniui, kuriam paskirta administracinë nuobauda, buvo áteiktas nutarimasskirti baudà arba praneðimas apie skundo nepatenkinimà, ar per ástatymonustatytà terminà jis neávykdë nutarimo geruoju), ar nutarimà vykdymui nu-kreipë já priëmæs organas (pareigûnas), ar nëra praleistas ástatymo nustatytasnutarimo nukreipimo vykdyti terminas ir kt. Nustatæs, jog nutarimà vykdantisorganas (pareigûnas) antstoliui nutarimà vykdyti nukreipë neteisëtai, teismaspanaikina nutarimo perdavimà vykdymui ir gali ápareigoti nutarimà priëmusáorganà (pareigûnà) kreiptis á apylinkës teismà dël vykdomosios bylos nutrau-kimo, kadangi pagal CPK 401 str. 1 d. dël vykdomosios bylos nutraukimogali kreiptis iðieðkotojas, skolininkas arba teismo antstolis.

2001 m. kovo 26 d., Nr. 40

Dël bylos iðkëlimo

Klausimas. Ar teisëjas, gavæs pareiðkimà dël paþeidimø, numatytø ATPK505, 506, 2143 str., turi priimti nutarimà iðkelti paþeidëjui administracinæ bylà?

Konsultacija. ATPK 262 str. nurodyti atvejai ir aplinkybës, kai administ-racinio teisës paþeidimo protokolas nesuraðomas. Prie tokiø atvejø priskiriamiir paþeidimai, numatyti ATPK 505, 506, 2143 straipsniuose (262 str. 8 d.). NorsATPK 262 str. 8 d. nëra tiesioginës nuorodos, kad gavus akcininko, þemësûkio bendrovës nario ar kreditoriaus pareiðkimà dël ðio kodekso 505, 506 str.numatytø paþeidimø, arba visuomenës informavimo priemonës atstovo arþurnalisto pareiðkimà dël 2143 str. numatyto paþeidimo, administracinë bylapradedama teisëjo nutarimu iðkelti administracinæ bylà, taèiau atsiþvelgiant áto paties straipsnio 7 d. átvirtintà nuostatà, jog tuo atveju, kai protokolasnesuraðomas, administracinë byla pradedama teisëjo nutarimu iðkelti admi-nistracinæ bylà, darytina iðvada, jog gavæs pareiðkimà dël ðio straipsnio 8 d.nurodytø paþeidimø teisëjas turëtø priimti nutarimà iðkelti paþeidëjui admi-nistracinæ bylà. ATPK 255 str. numatyta prokuroro teisë pareiðkimu ar nutarimu

334

kreiptis á rajono (miesto) apylinkës teismà iðkelti administracinæ bylà dël ATPK1871 str. numatytø veikø. Ðiuo atveju administracinæ bylà iðkelia teismas(teisëjas). Taigi ir gavæs pareiðkimà dël 505, 506, 2143 str. numatytø paþeidimøteisëjas turëtø nutarimu iðkelti administracinæ bylà.

2001 m. balandþio 4 d., Nr. 48

Dël ATPK 163 straipsnio

Klausimas. Ar gali savivaldybiø teritorijà aptarnaujanèiø policijos ástai-gø pareigûnai suraðyti administraciniø teisës paþeidimø protokolus dël pa-þeidimø, numatytø ATPK 163 str.?

Konsultacija. ATPK 163 str. numato administracinæ atsakomybæ uþ Maþ-meninës prekybos taisykliø ir Vieðojo maitinimo taisykliø paþeidimus. Besavivaldybiø seniûnijø kaimo vietovëse seniûnø, Lietuvos Respublikos kon-kurencijos tarybos, Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos prieLietuvos Respublikos Vyriausybës, ðiame straipsnyje numatytø teisës paþei-dimø bylas nagrinëja administracinës komisijos prie savivaldybiø tarybø. PagalATPK 2591 straipsnio 1 dalá administraciniø teisës paþeidimø bylose, kuriasnagrinëja ðio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisës paþei-dimø protokolus turi teisæ suraðyti 1–10 punktuose nurodyti pareigûnai, t.y.tam ágalioti Lietuvos vartotojø kooperatyvø sàjungos organø, Valstybinësmaisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinës ne maisto produktø inspekcijosprie Ûkio ministerijos pareigûnai bei vietos savivaldos vykdomøjø institucijøir jø tam ágalioti pareigûnai.

Vietos savivaldos ástatymo (1994 m. liepos 7 d., Nr. I–533) 6 straipsnio,nustatanèio savarankiðkàsias savivaldybiø funkcijas, 8 punktas ápareigojasavivaldybes dalyvauti uþtikrinant vieðàjà tvarkà ir gyventojø rimtá, kuriant irágyvendinant nusikaltimø kontrolës prevencijos programas, tam pasitelkiantsavivaldybiø teritorijà aptarnaujanèias policijos ástaigas. Atsiþvelgiant á ðiostraipsnio nuostatas bei á Policijos veiklos ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 2punkte átvirtintà nuostatà, jog þemesnës pakopos policijos komisariatai kartusu savivaldybiø institucijomis kuria ir ágyvendina programas, skirtas nusikals-tamumo prevencijai, gyventojø gyvybës, sveikatos bei turto apsaugai, taip patvieðosios tvarkos apsaugai, darytina iðvada, jog atitinkamà savivaldybiøteritorijà aptarnaujanèio policijos komisariato pareigûnai paþeidimo protokolàdël ATPK 163 str. numatyto paþeidimo galëtø suraðyti tik esant savivaldos

335

vykdomøjø institucijø – savivaldybës valdybos, savivaldybës mero – nustatytatvarka jiems tam suteiktam ágaliojimui.


Dël ATPK 182 straipsnio numatanèio administracinæ atsakomybæuþ lindyniø laikymà

ATPK 182 straipsnyje numatyta administracinë atsakomybë uþ azartiniøloðimø, iðtvirkavimo arba alkoholiniø gërimø vartojimo lindyniø laikymà.

Lindyne gali bûti pripaþinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas,butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinë, restoranas, klubas ir pan.) arba kitapatalpa (palëpë, rûsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azarti-niams loðimams, iðtvirkavimui, alkoholiniø gërimø vartojimui.

Atsakomybë uþ lindyniø laikymà galima tik nustaèius kaltininko tyèiàdaryti toká paþeidimà (ATPK 10 str.; BK 9 str. 1 d.). Todël panaðiø veikø (alko-holiniø gërimø gërimas, azartiniai loðimai ir pan.) atlikimas atitinkamojepatalpoje nuo aptariamo paþeidimo atribojamas ir pagal kaltininko tyèios turiná.

Kaltininko tyèià daryti aptariamà paþeidimà atskleidþia jo ilgà laikà irnuolat atliekamø konkreèiø veiksmø pobûdis. Ðie veiksmai gali pasireikðtidaugkartiniu, sistemingu paþeidëjo valdomos patalpos uþ atlyginimà ar veltuisuteikimu ávairiems asmenims loðti azartinius þaidimus, iðtvirkauti ar vartotialkoholinius gërimus; ðiø patalpø, turint tikslà atlikti minëtus veiksmus, tvar-kymu, klientø priëmimu, reikalingø jiems sàlygø sukûrimu, aprûpinimu atitin-kamais reikmenimis ir pan.

ATPK 182 str. 2 d. numato administracinæ atsakomybæ, jei administracinápaþeidimà padaro asmuo, baustas administracine nuobauda uþ ðio straipsnio1 dalyje numatytø administraciniø teisës paþeidimø padarymà, neþiûrint á tai,uþ kurios – azartiniø loðimø, iðtvirkavimo ar alkoholiniø gërimø vartojimo –lindynës laikymà asmuo buvo baustas anksèiau. Ið Baudþiamojo kodekso239 str. 2 d. dispozicijos, nustatanèios, jog baudþiamoji atsakomybë uþ azartiniøloðimø, iðtvirkavimo arba alkoholiniø gërimø vartojimo lindyniø laikymà kyla,jeigu uþ lindyniø laikymà kaltininkui per vienerius metus buvo paskirtaadministracinë nuobauda, matyti, jog asmens patraukimas baudþiamojon atsa-komybën galimas jau tuomet, jeigu jis bent vienà kartà buvo patrauktas admi-nistracinën atsakomybën uþ ATPK 182 str. numatyto administracinio teisëspaþeidimo padarymà, ir nuo ðios nuobaudos paskyrimo nepraëjæ daugiau kaip

336

vieneri metai (ATPK 36 str.). Asmens patraukimo administracinën ar baudþia-mojon atsakomybën klausimas turëtø bûti sprendþiamas atsiþvelgiant á veikospavojingumo visuomenei laipsná.


Dël administracinio teisës paþeidimo „Vieðosios rimties trikdymas”(ATPK 183 str.) árodymui garso lygio matavimo prietaiso rodmenøbûtinumo

ATPK 183 str. numato administracinæ atsakomybæ, jeigu ðauksmais,ðvilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiaisgarsiniais aparatais gatvëse, aikðtëse, parkuose, paplûdimiuose, vieðajametransporte bei kitose vieðosiose vietose, o nuo 24 iki 6 valandos – taip patbendrabuèiuose ir butuose, yra trikdoma vieðoji rimtis.

Pagal ATPK 256 str. 1 d. árodymais administracinio teisës paþeidimobyloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (parei-gûnai) ástatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis tei-sës paþeidimas, ar jo nëra, ar dël paþeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokiasaplinkybes, turinèias reikðmës administracinio paþeidimo bylai teisingaiiðspræsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalá árodinëjimo priemonëmis yra: admi-nistracinio teisës paþeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo áraðai,liudytojø parodymai, nukentëjusiojo ir patraukto administracinën atsakomy-bën asmens paaiðkinimai, eksperto iðvada, daiktiniai árodymai, daiktø irdokumentø paëmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai. Vieðosios rimtiestrikdymo paþeidimo árodymas galimas tiek remiantis liudytojø parodymais,tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Ðauksmai, ðvilpimas, garsusdainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami vieðose vietose, administracinæatsakomybæ uþtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo vieðàjà rimtá. Sprendimaspatraukti asmená administracinën atsakomybën uþ vieðosios tvarkos trikdymàturi bûti priimamas tik visapusiðkai, iðsamiai ir objektyviai iðtyrus ir ávertinusvisas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitø árodinëjimo priemoniø, galibûti árodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustaèius, jog asmuoATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdë vieðàjà rimtá.

337


Dël liudytojams iðmokëtinø sumø priteisimo

Klausimas. Ar galima administracinio teisës paþeidimo byloje ið asmens,kuriam paskirta administracinë nuobauda, priteisti liudytojams iðmokëtas su-mas?

Konsultacija. Nukentëjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertëjamsiðmokëtinø sumø administracinio teisës paþeidimo byloje klausimus regla-mentuoja ATPK 279 str., kurio 4 dalyje nustatyta, kad jei bylà nagrinëja teisëjas,mokama ið biudþeto lëðø, tam skiriamø teismui, kitais atvejais – ið organø,kuris ar jo pareigûnas nagrinëja bylà, lëðø.

Taigi minëtoje ATPK normoje nustatyta, kad nagrinëjant administraci-nio teisës paþeidimo bylà teisme liudytojams (taip pat ir vertëjams, ekspertams,nukentëjusiesiems) pagal ástatymà numatytos iðmokëtinos sumos mokamos iðvalstybës biudþeto teismui skiriamø lëðø. Ðiø sumø priteisimas ið nubaustojoasmens ATPK nenumatytas.


Dël atsakomybës uþ keleiviø veþimà neturint licencijos (leidimo)

Klausimas Kokios administracinës poveikio priemonës turëtø bûtitaikomos uþsiimantiems keleiviø veþimu asmenims, neturintiems leidimø(licencijø) ðiai veiklai?

Konsultacija. ATPK 173 str. 1 d. nustatyta administracinë atsakomybëuþ vertimàsi komercine, ûkine, finansine ar profesine veikla neturint licenci-jos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas).

Kvalifikuojant veikà pagal minëtà normà, bûtina nustatyti, ar veika ati-tinka ðiuos poþymius: ar ji patenka á licencijuojamø ûkinës, komercinës, finan-sinës, profesinës veiklos srièiø kategorijà (teisës aktais nustatyta, kad ja uþsi-imti privaloma turëti ágaliotos institucijos iðduotà licencijà), ar jà vykdantissubjektas neturëjo nustatyta tvarka iðduotos licencijos, ar veika pasireiðkë nevienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietø veiksmø visu-ma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamø. Ðis veikà kvalifikuojantis po-þymis ATPK 173 str. dispozicijoje apibrëþtas sàvoka „vertimasis veikla”, kuriapibûdina veiklos versliðkumà, t.y. sistemingumà, pastovumà ir pelno siekimàar gavimà.

338

Keleiviø veþimas yra licencijuojama veikla, kuriai uþsiimti reikalingaLietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka iðduota licencija. LietuvosRespublikos Vyriausybës 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dël keliøtransporto veiklos licencijavimo” patvirtintose licencijavimo taisyklëse nusta-tytos keturios keleiviø veþimo licencijø rûðys, suteikianèios teisæ uþsiimtikeleiviø tam tikros rûðies veþimu (licencijà iðdavusios savivaldybës teritorijoje,vietiniais marðrutais, tolimojo susisiekimo marðrutais, tarptautiniais marð-rutais).

Taigi keleiviø veþimas neturint licencijos yra neteisëta veikla, uþ kuriànumatyta administracinë atsakomybë pagal ATPK 173 str. Kaip minëta, skiriantadministracinæ nuobaudà uþ tokià veiklà, turi bûti árodytas veiklos verslið-kumas.

Administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjantis organas (pareigû-nas) privalo iðsiaiðkinti visas turinèias reikðmës bylai teisingai iðspræstiaplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), kurios nustatomos remiantis ATPK 256 str.2 d. iðvardytais árodymais. Todël administracinio teisës paþeidimo bylà, iðkeltàpagal ATPK 173 str., nagrinëjantis organas privalo surinkti árodymus, kuriaisremiantis bûtø nustatyta, ar yra administracinio teisës paþeidimo sudëtis. ATPK173 str. numatytos veiklos sistemingumas turi bûti árodinëjamas ne pakartoti-nai fiksuojant paþeidimø padarymà ir suraðant kelis protokolus, o nagrinëjantbylà pagal medþiagà, kuria uþfiksuotas tokio paþeidimo padarymas, surenkantir ávertinant visus árodymus, patvirtinanèius vertimàsi komercine, ûkine, finan-sine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai rei-kalinga licencija (leidimas).

2001 m. geguþës 8 d., Nr. 71

Dël ATPK 505 straipsnio taikymo

Klausimas. Kaip taikoma ATPK 505 str. dalis dël administracinës atsako-mybës uþ nepateikimà akcininkams ástatymo numatytos informacijos?

Konsultacija. ATPK 505 str. nustatyta, kad ástatymo numatytos infor-macijos akcininkams nepateikimas uþtraukia valdybø pirmininkams, valdybønariams ar administracijø vadovams administracinæ atsakomybæ.

Ði ástatymo norma dël informacijos akcininkams pateikimo yra blan-ketinë. Akciniø bendroviø ástatymo 16 str. 7 d. nustatyta informacijos apiebendrovës ûkinæ veiklà pateikimo tvarka ir sàlygos, nurodytos informacijos

339

rûðys, kuri informacija privaloma pateikti kiekvienam akcininkui (finansinësatskaitomybës dokumentai, valdybos ataskaitos apie bendrovës veiklà,visuotiniø akcininkø susirinkimø protokolai, akcininkø sàraðas), nustatytostam tikros sàlygos kitos rûðies informacijos gavimui ir pan. Pagal minëtàAkciniø bendroviø ástatymo dalá ginèai dël akcininko teisës á informacijà spren-dþiami teisme.

Tokiu bûdu tais atvejais, kai nagrinëjant administracinio teisës paþeidimobylà konstatuojama, kad ginèijama akcininko teisë gauti informacijà, ginèasdël teisës gauti informacijà nagrinëjamas CPK tvarka, o administracinio teisëspaþeidimo bylos teisenos nutraukimo klausimas sprendþiamas ATPK 250 str.nustatyta tvarka.

2001 m. geguþës 17 d., Nr. 77

Dël nukentëjusiojo ATPK 273 str. 1 d.

Klausimas. Ar pagal ATPK 273 straipsná nukentëjusiuoju gali bûtijuridinis asmuo?

Konsultacija. ATPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentë-jusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisës paþeidimu padaryta moralinë,fizinë ar turtinë þala. Ðioje normoje neávardyta, kad nukentëjusiuoju yra fizinisasmuo, todël darytina iðvada, kad pagal ATPK 273 str. 1 d. nukentëjusiuojuadministracinio teisës paþeidimo byloje gali bûti pripaþintas tiek fizinis, tiekjuridinis asmuo, kuriam paþeidimu padaryta þala.

340

2.2. Dël teisës normø taikymo kitø kategorijøadministracinëse bylose

2000 m. lapkrièio 2 d., Nr. 3–479

Dël senaties termino

Klausimas. Dël senaties termino, valstybës tarnautojams kreipiantis áteismà dël neiðmokëto darbo uþmokesèio ir kitø iðmokø, susijusiø su tarnybossantykiais, iðieðkojimo.

Konsultacija. Pagal Valstybës tarnybos ástatymo 5 str. su vieðojo admi-nistravimo valstybës tarnautojais darbo sutartys nesudaromos, taèiau darboástatymai ir kiti darbo santykius bei socialines garantijas reglamentuojantysteisës aktai, kiek jie neprieðtarauja valstybës tarnybos bei kitiems valstybëstarnautojø statusà reglamentuojantiems ástatymams ar statutams, vieðojoadministravimo valstybës tarnautojams galioja. Paslaugø valstybës tarnau-tojams darbo ástatymai taikomi, nors ir ne be ástatymo numatytø iðimèiø.Kadangi Valstybës tarnybos ástatymas kreipimosi á teismà dël neiðmokëto darbouþmokesèio ar kitø su tarnybos santykiais susijusiø iðmokø iðieðkojimo terminonenustato, ðiuo klausimu turëtø bûti vadovaujamasi darbo ástatymais.

Aukðèiausiojo Teismo 1997 07 02 konsultacijoje, aiðkinanèioje darboástatymø nuostatas, nurodoma, kad pagal analogijà remiantis DÁK 241 str. 2 d.2 ir 3 p. bei 242 str. 2 d. dël neiðmokëto darbo uþmokesèio ar kitø iðmokø,susijusiø su darbo santykiais, priteisimo bet kuris darbuotojas gali kreiptistiesiogiai á teismà per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis suþinojo ar turëjosuþinoti apie savo teisiø paþeidimà.

Priëmus Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymà, 234–254 DÁK straipsniaineteko galios (2000 06 20 ástatymas, ásigaliojæs 2000 07 12). Kadangi netekusiøgalios DÁK straipsniø reguliuotus teisinius santykius ðiuo metu reguliuojaDarbo ginèø nagrinëjimo ástatymas, ðio ástatymo nuostatomis turëtø bûti vado-vaujamasi ir kreipimosi á teismà senaties klausimu.

Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymo 10 str. nustato, kad dël atleidimo iðdarbo, nuðalinimo nuo darbo ar perkëlimo á kità darbà, atleidimo ið darbo prie-þasties formulavimo pakeitimo darbuotojas arba jo ágaliotas atstovas galikreiptis á teismà per 1 mënesá nuo dokumento, patvirtinanèio atleidimà ið darbo,nuðalinimà nuo darbo ar perkëlimà á kità darbà, gavimo, arba nuo dienos, kaiturëjo já gauti. Darbuotojo reikalavimams dël neiðmokëto darbo uþmokesèiobei kitø iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, iðieðkojimo nustatomas 3 metø

341

ieðkininës senaties terminas. Kai specialûs (Valstybës tarnybos, Policijos irpan.) ástatymai kreipimosi á teismà terminø nenustato, pagal Valstybës tarnybosástatymo 5 str. turëtø bûti vadovaujamasi atitinkamomis Darbo ginèønagrinëjimo ástatymo nuostatomis.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël mokestiniø ginèø sàvokos

Klausimas. Kaip atriboti ABTÁ 2 str. 18 d. apibrëþtà mokestiniø ginèøsàvokà nuo 15 str. 4 p. nurodytø bylø. Kuo ðios sàvokos skiriasi nuo Mokesèiøadministravimo ástatymo 54 str. apibrëþtos „mokestiniø ginèø” sàvokos? Arvisais atvejais bûtina ikiteisminë tokiø ginèø sprendimo tvarka?

Konsultacija. ABTÁ 2 str. 18 d. mokestiniai ginèai apibrëþti kaip ginèaitarp mokesèio mokëtojo (arba mokestá iðskaièiuojanèio asmens) ir mokesèioadministratoriaus ar jo pareigûno dël mokesèio apskaièiavimo ar sumokëjimo,taip pat dël mokesèiø nepriemokø ar permokø. Taigi mokestiná ginèà apibûdinakeli specifiniai poþymiai: subjektai (mokesèio mokëtojas ir mokesèio admi-nistratorius), ginèo dalykas (mokesèio administratoriaus atliekamo mokesèiøapskaièiavimo, ápareigojimo jo apskaièiuotus mokesèius sumokëti (mokesèiøadministratoriø sprendimø dël mokesèiø apskaièiavimo vykdymo), nepriemokøir permokø apskaièiavimo pagrástumas ir teisëtumas.

ABTÁ 15 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad administraciniø teismø kompeten-cijai priskiriamos bylos dël mokesèiø, kitø privalomø mokëjimø, rinkliavøsumokëjimo, gràþinimo ar iðieðkojimo, finansiniø sankcijø taikymo, taip patdël mokestiniø ginèø.

Taigi, be mokestiniø ginèø, ðioje ástatymo nuostatoje iðskiriamos darkelios bylø rûðys. Bylø dël mokesèiø, kitø privalomø mokëjimø, rinkliavøsumokëjimo, gràþinimo ar iðieðkojimo esminis skirtumas nuo mokestiniø gin-èø yra tas, kad ðiuo atveju nëra ginèo dël mokesèio apskaièiavimo pagrástumoir teisëtumo, t.y. neginèijamas mokesèiø administratoriaus sprendimas, taèiaukyla ginèas dël pagrástai ir teisëtai apskaièiuoto (mokesèiø administratoriausar paties mokesèiø mokëtojo) mokesèio mokëjimo, permokos gràþinimo arnepriemokos iðieðkojimo. Ginèai dël finansiniø sankcijø taikymo nuo mokes-tiniø ginèø skiriasi tuo, kad ginèai dël finansiniø sankcijø taikymo kyla ne dëlsankcijø uþ mokesèiø prievolës nevykdymà ar paþeidimà (pvz., finansinëssankcijos uþ tam tikrø Alkoholio kontrolës ástatymo, Tabako kontrolës ástatymoreikalavimø paþeidimus ir pan.).

342

ABTÁ 26 str. 3 d. nustato privalomà iðankstiná nagrinëjimà ne teismotvarka mokestiniams ginèams, o skundai dël mokesèiø administratoriø spren-dimø ar veiksmø (neveikimo) mokesèiø, kitø privalomø mokëjimø klausimaisgali bûti skundþiami pasirinktinai: Mokestiniø ginèø komisijai arba tiesiogiaiadministraciniam teismui. Taigi ABTÁ privalomà iðankstiná neteisminá nagri-nëjimà nustato tik mokestiniams ginèams.

ABTÁ 1 str. 2 d. nustatyta, kad nagrinëdami administracines bylasadministraciniai teismai vadovaujasi ðio ástatymo normomis. Todël nustatant,ar ginèui turi bûti taikoma privaloma iðankstinë neteisminë nagrinëjimo tvarka,taip pat sprendþiant bylø priskirtinumo atitinkamiems teismams klausimà, turibûti vadovaujamasi minëtomis ABTÁ normomis, apibrëþianèiomis mokestináginèà ir atskirianèiomis já nuo ginèø dël kitø privalomø mokëjimø, finansiniøsankcijø ir kt.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël liudytojams, specialistams ar ekspertams iðmokëtinø sumødydþio

Klausimas. Kas reglamentuoja ABTÁ 43 str. numatytø sumø, iðmokëtinøliudytojams, specialistams ar ekspertams, dydá – ATPK 279 str. ar CPK 109 str.?

Konsultacija. ABTÁ 43 str. reglamentuojami klausimai, susijæ su kitomissu bylos nagrinëjimu susijusiomis iðlaidomis, áskaitant liudytojams, specia-listams, ekspertams ir ekspertø organizacijoms iðmokëtinas sumas. Ðiamestraipsnyje nenustatyta iðmokëtinø liudytojams, specialistams, ekspertamssumø dydþio apskaièiavimo tvarka.

ABTÁ 1 str. 3 d. numatyta, kad atskirø administraciniø bylø kategorijøteisenà gali reglamentuoti ir kiti ástatymai.

Pagal ðià ástatymo nuostatà administraciniuose teismuose nagrinëjantadministraciniø teisës paþeidimø bylas vadovaujamasi ATPK normomis.

ATPK 279 str. reglamentuoja, kokios iðlaidos (ir kokio dydþio) atlygi-namos nukentëjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertëjams. Todël nusta-tant liudytojams, specialistams, ekspertams iðmokëtinas sumas administraciniøteisës paþeidimø bylose turi bûti vadovaujamasi ATPK 279 str.

Sumø, iðmokëtinø liudytojams, specialistams, ekspertams kitose admi-nistracinëse bylose, klausimo ABTÁ 43 str. tiesiogiai nereglamentuoja, jamenëra nuorodos á CPK taikymà ðiuo atveju, todël pagal ABTÁ 1 str. 2 d. CPK109 str. vadovautis nëra pagrindo. ABTÁ 4 str. 5 d. nustatyta, kad jei nëra

343

ástatymo, reglamentuojanèio ginèo santyká, teismas taiko ástatymà, regla-mentuojantá panaðius santykius, o jei ir tokio nëra, – vadovaujasi bendraisiaisástatymø pradmenimis ir jø prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.Ávertinus nurodytas ástatymo nuostatas darytina iðvada, kad administracinësebylose sprendþiant liudytojams, ekspertams, specialistams iðmokëtinø sumøklausimus, turi bûti vadovaujamasi ATPK 279 str.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël administraciniø teisës paþeidimø bylø sujungimo

Klausimas. Ar ABTÁ 69 str. 1 d. leidþia sujungti á vienà bylà trijø asmenøskundus dël administraciniø nuobaudø, jei jos paskirtos uþ tà patá paþeidimà(visø trijø brakonieriauta ir pan.) arba dviejø asmenø skundus dël administ-raciniø nuobaudø uþ KET paþeidimus, jei paþeidimai skirtingi, bet susijæ sutuo paèiu autoávykiu?

Konsultacija. ABTÁ 69 str. 1 d. nustatyta, kad bylà posëdþiui rengian-tis teisëjas arba jà nagrinëjantis teismas, nustatæs, kad tame paèiame teismeyra skundas, paduotas skirtingø pareiðkëjø, taèiau dël to paties atsakovo topaties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinëjimo ið esmës pabaigosnutartimi gali juos sujungti á vienà bylà.

Ástatymas tiesiogiai nenumato ATP bylø sujungimo, taèiau tokiø byløsujungimas neprieðtarauja ástatymams, jeigu taip bus pasiektas proceso opera-tyvumo tikslas. Todël ðis klausimas gali bûti sprendþiamas, tik atsiþvelgiant ákonkreèiø bylø aplinkybes.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël pavedimo pasiraðyti teismo posëdþio protokolà

Klausimas. Kokia forma turi bûti iðreikðtas ABTÁ 83 str. 4 d. numatytasposëdþio pirmininko pavedimas teisëjui praneðëjui pasiraðyti teismo posë-dþio protokolà – þodþiu, rezoliucija ar motyvuotu patvarkymu?

Konsultacija. ABTÁ 83 str. 4 d. nustatyta, kad teismo posëdþio proto-kolas turi bûti baigtas raðyti ir posëdþio pirmininko arba jo pavedimu teisëjopraneðëjo bei teismo posëdþio sekretoriaus pasiraðytas ne vëliau kaip per trisdarbo dienas po teismo posëdþio pabaigos. Kadangi teisë pasiraðyti posëdþioprotokolà teisëjui praneðëjui nustatyta ástatyme, darytina iðvada, kad posë-

344

dþio pirmininko raðytinis patvarkymas (rezoliucija) nereikalingas, uþtenkaposëdþio pirmininko þodinio pavedimo teisëjui praneðëjui.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël ABTÁ 101 str. 1 d. 1 p.

Klausimas. Ar paaiðkëjus, kad byla teisminga bendrosios kompeten-cijos teismui, ji turëtø bûti nutraukiama pagal ABTÁ 101 str. 1 d. 1 p., ar perduo-dama pagal teismingumà? Ar ðiuo atveju nëra prieðtaravimø tarp ABTÁ 101 str.1 d. 1 p. ir 102 str. 3 d.?

Konsultacija. ABTÁ 70 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas perduoda bylànagrinëti kitam teismui, jei paaiðkëja, kad byla buvo priimta teismo þinionpaþeidþiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. ABTÁ 101 str.1 p. numatytas bylos nutraukimo pagrindas, kai byla nepriskirtina administ-raciniø teismø kompetencijai, 102 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu byla nutraukiamadël jos nepriskirtinumo teismø kompetencijai, teismas privalo nurodyti, á kuriàinstitucijà pareiðkëjas turi kreiptis.

Aiðkinant nurodytas ástatymo nuostatas sisteminiu metodu, darytinavienareikðmiðka iðvada, kad ABTÁ 70 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja bylosperdavimà, kai ji neteisminga tam teismui (nepriskirtina atitinkamam teismui),o ABTÁ 101 str. 1 p. ir 102 str. 1 d. átvirtintas bylos nutraukimo pagrindas irtvarka yra susijusi su þinybingumo teismams institutu, t.y. byla nutraukiama,kai ji neþinybinga visiems teismams (nepriskirtina teismø kompetencijai), one kai ji neteisminga, t.y. nepriskirtina atitinkamø teismø kompetencijai (tokiuatveju ji nenutraukiama, o perduodama pagal teismingumà).

Atsiþvelgiant á tai, kas iðdëstyta, nëra pagrindo konstatuoti esant prieð-taravimø tarp ABTÁ 101 str. 1 d. 1 p. ir 102 str. 1 d. bei 3 d., kuri draudþiakreiptis á teismà dël to paties ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko irtuo paèiu pagrindu, nutraukus bylà.

2001 m. kovo 20 d., Nr. 39

Dël bylos iðnagrinëjimo termino skaièiavimo

Klausimas. Apie kokius terminus kalbama ABTÁ 122 str. 4 d. – ar tikbylos nagrinëjimo, ar ir pasiruoðimo bylai?

345

Konsultacija: ABTÁ 65 str. 3 d. nustatyta, kad bylos nagrinëjimas admi-nistraciniame teisme turi bûti uþbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijosteisme priimtas ne vëliau kaip per du mënesius nuo nutarties skirti bylà nagrinëtiteismo posëdyje priëmimo dienos, jei ástatymas nenustato trumpesniø na-grinëjimo terminø. Klausimas yra susijæs su administraciniø teisës paþeidimøbylø nagrinëjimo terminais: klausime nurodytoje ABTÁ 122 str. 4 d. nustatyta,kad skundo administracinio teisës paþeidimo byloje nagrinëjimo terminaipradedami skaièiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teisëspaþeidimo bylà. Administraciniø teisës paþeidimø bylø nagrinëjimo apygardøadministraciniuose teismuose terminà nustato ATPK 296 str., kuriame nuro-dyta, kad skundas dël nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje apy-gardos administraciniame teisme iðnagrinëjamas per dvideðimt dienø nuo admi-nistracinio teisës paþeidimo bylos gavimo dienos. Ðis terminas apima visasteismo proceso stadijas nuo skundo priëmimo iki sprendimo priëmimo irpaskelbimo. Todël atsiþvelgiant á ABTÁ 65 str. 3 d. nuostatà, nukreipianèià áspecialius ástatymus, reglamentuojanèius sutrumpintus procesinius terminus,ir ATPK 296 str., kuris nustato sutrumpintà ATP bylos iðnagrinëjimo terminà,darytina iðvada, kad ABTÁ 122 str. 4 d. nustato ne pasiruoðimo bylos nagri-nëjimui, bet bylos iðnagrinëjimo termino skaièiavimà.

2001 m. kovo 21 d., Nr. 38

Dël bylø, kylanèiø ið valstybinio socialinio draudimo teisiniø san-tykiø, teismingumo

Klausimas. Koks sprendimas skundþiamas ir kas turi bûti atsakovubylose dël ginèø, kylanèiø ið valstybinio socialinio draudimo teisiniø santykiø?

Konsultacija. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimoástatymo 46 str. 1 d. iðvardytos ginèus tarp draudëjø valstybinio socialiniodraudimo ástaigø sprendþianèios institucijos: Valstybinio socialinio draudimofondo valdyba (toliau – VSDFV), arbitraþas arba teismas. Ðio ástatymo 45 str.átvirtinta Valstybinio socialinio draudimo ástaigø teisë á kontrolæ ir numatytosvalstybiniø socialiniø ástaigø pareigûnø teisës jà vykdant: valstybinio sociali-nio draudimo ástaigø pareigûnø teisë suraðyti tikrinimo metu nustatytø paþei-dimø aktus dël valstybinio socialinio draudimo ámokø, baudø ir delspinigiøapskaièiavimo, padarytos þalos atlyginimo ir pan. (45 str. 2 d.); VSDFVdirektoriaus ir pavaduotojø bei teritoriniø skyriø vedëjø ir pavaduotojø teisës

346

iðieðkoti ne ginèo tvarka ið ámoniø sàskaitø laiku nesumokëtas ámokas ir kt.(45 str. 3 d.); iðimtinai VSDFV direktoriaus ir jo pavaduotojø teisës tam tikraisatvejais siûlyti atðaukti ámonës registravimà, areðtuoti draudëjo turtà bei sàs-kaitas bankuose (45 str. 4 d.). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta ginèø dëlvalstybinio socialinio draudimo ástaigø pareigûnø, vykdanèiø kontrolæ, nagri-nëjimo tvarka, t.y. draudëjø ir apdraustøjø pretenzijas dël valstybinio socialiniodraudimo ástaigø pareigûnø, vykdanèiø kontrolæ, veiksmø sprendþia atitin-kamos ástaigos vadovas arba jo pavaduotojas, o dël pastarøjø pareigûnø veiks-mø – VSDFV. Pareiðkëjas, nesutinkantis su VSDFV sprendimu, turi teisæ kreip-tis á teismà. Sistemiðkai vertinant 45 ir 46 str. normas, darytina iðvada, jogginèus dël valstybinio socialinio draudimo ástaigø pareigûnø veiksmø (45 str.2 d.) nagrinëja atitinkamo teritorinio skyriaus vedëjas arba pavaduotojas,VSDFV ir teismas; ginèus dël teritoriniø skyriø vadovø (45 str. 3 d.), dëlVSDFV direktoriaus ir jo pavaduotojø (45 str. 3, 4 d.) veiksmø – VSDFV irteismas.

Kreipiantis á teismà atsakovu ðiose bylose laikoma valstybinio socialiniodraudimo ástaiga, kurios sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Todëljeigu VSDFV palieka galioti teritorinio skyriaus vadovø sprendimà, toks ginèasnagrinëtinas atitinkamos apygardos administraciniame teisme. Jeigu VSDFVnaikina teritorinës ástaigos sprendimà ir priima naujà sprendimà dël ginèoarba jei yra skundþiamas VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojø sprendimas,tokia byla nagrinëtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Ginèai dël pensijø, paðalpø ir kitokio aprûpinimo sprendþiami Valstybiniøpensijø ástatymo, kituose ástatymuose, taip pat Valstybinio socialinio draudimopaðalpø nuostatuose nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo ástaty-mo 46 str. 2 d.). Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo 43 str. 1 d.numato galimybæ VSDFV teritoriniø skyriø sprendimus dël pensijø skøstiVSDFV, kuri juos nagrinëja Valstybinio socialinio draudimo pensijø skyrimoir mokëjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Taèiau minëto straipsnio2 d. nustato, jog teismui gali bûti skundþiami ir VSDFV ir jos skyriø sprendimai.Ið to iðplaukia, kad ginèuose dël socialinio draudimo pensijø nëra privalomosiðankstinës nagrinëjimo ne teismo tvarka procedûros, ir pareiðkëjas teismuigali apskøsti tiek VSDFV, tiek jos teritorinio skyriaus sprendimà.

Ginèø, kylanèiø dël ligos ir motinystës socialinio draudimo paðalpøskyrimo ir mokëjimo, sprendimo tvarkà nustato 2001 m. sausio 25 d. LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 86 patvirtinti „Ligos ir motinystës socia-linio draudimo paðalpø nuostatai”, kuriø 72 punktas nustato, jog teritorinio

347

skyriaus vedëjo (pavaduotojo) sprendimas, kuriuo atsisakoma skirti paðalpà,per 10 darbo dienø nuo ðio sprendimo áteikimo asmeniui dienos, gali bûtiapskøstas VSDFV arba teismui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr.1191patvirtintø „Valstybinio savanoriðkojo socialinio draudimo ligos ir motinystëspaðalpoms taisykliø” 4 p. nustatyta, kad ginèus, kylanèius dël savanoriðko drau-dimo paðalpø, sprendþia VSDFV, jos sprendimas gali bûti apskøstas teismui.

Ðie ginèai nagrinëtini atitinkamos apygardos administraciniame teismear Vilniaus apygardos administraciniame teisme priklausomai nuo to, kokssprendimas – VSDFV ar jos teritorinio skyriaus – skundþiamas.

2001 m. kovo 22 d., Nr. 37

Dël Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymo ir TarnybosKalëjimø departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijosstatuto normø taikymo

Klausimas. Praðoma suteikti konsultacijà dël Lietuvos Respublikos vals-tybës tarnybos ástatymo (toliau – Ástatymas) ir Tarnybos Kalëjimø departa-mente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) normø taikymo, kadangi abiejuose teisës aktuose yra nuostatø, ne-vienodai reglamentuojanèiø tuos paèius santykius, t.y. atleidimà ið tarnybos:pagrindus, iðeitiniø paðalpø mokëjimà ir kt. Taikymo problema siejama su konk-reèiu atveju, kai pareigûnas atleidþiamas ið tarnybos dël pareiginiø etatøskaièiaus sumaþinimo.

Konsultacija. Minëtus atleidimo ið tarnybos santykius reglamentuojaStatuto 32 str. 1 d. 4 p. (átvirtintas atleidimo pagrindas, kai sumaþinamas parei-giniø etatø skaièius), 35 str. 2 d. (áspëjimo apie atleidimà terminai), 35 str. 3 d.(reikalavimai atleidþiant ið tarnybos), 36 str. (iðeitinës paðalpos dydis) irÁstatymo 68 str. 4 d. 3 p. (atleidimo pagrindas) 55 str. 1 d. (reikalavimai atlei-dþiant ið tarnybos), 76 str. (iðeitinës paðalpos dydis). Áspëjimo apie pareigybëspanaikinimà ar etatø skaièiaus sumaþinimà terminai nustatyti Lietuvos Res-publikos valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro 2000 m. balandþio3 d. ásakyme Nr. 34, priimtame Ástatymo 76 str. 6 d. pagrindu.

Ástatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad statutiniams valstybës tarnautojamstaikomi ðio ástatymo 55, 56, 62, 63, 64, 68, 69, 70 straipsniai ir 76 straipsnio1, 2 ir 3 dalys. Statutiniø valstybës tarnautojø statusà reglamentuojantys

348

ástatymai (statutai) gali nustatyti grieþtesnius reikalavimus, negu nustatytaðio ástatymo 9 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 22, 28, 56, 68 ir 70 straipsniuose.

Valstybës tarnybos ástatymas apibrëþia pagrindinius valstybës tarnybosprincipus, reglamentuoja valstybës tarnautojo statuso ágijimo, pasikeitimo irpraradimo teisinius santykius. 2 str. 8 d. átvirtintoje statutinio valstybëstarnautojo sàvokoje nurodyta, kad statutas nustato specialias priëmimo á tar-nybà, tarnybos atlikimo, atsakomybës ir kitas sàlygas, susijusias su tarnybosypatumais. Ástatymu siekiama vieningo valstybës tarnybos reglamentavimo,átvirtinant principà, kad atskiroms valstybës tarnautojø grupëms (pogrupiams)gali bûti nustatyti specialûs reikalavimai kitais ástatymais, kiek tai bûtina dëlatitinkamos tarnybos specifikos.

Nustatant taikytinas statutiniams valstybës tarnautojams normas turi bûtivertinamas konkreèiø statutø atitinkamø normø turinys ir jø santykis suatitinkamø Ástatymo normø turiniu tarpusavio konkurencijos prasme, t.y. arðios Statuto normos reglamentuoja tuos paèius santykius ir kaip jø taikymàapibrëþia Ástatymo 4 str. 1 d.

Dël normø, nustatanèiø atleidimo pagrindà, taikymoAtleidimo pagrindà dël pareigybiø skaièiaus sumaþinimo numato tiek

Ástatymas (68 str. 4 d. 3 p.), tiek Statutas (32 str. 1 d. 4 p.). Pagal Ástatymo4 str. 1 d. statutiniams valstybës tarnautojams taikytinas Ástatymo 68 str. 4 d.3 p. Grieþtesniø reikalavimø Statute ðiuo atveju nenumatyta, todël Kalëjimødepartamento pareigûno atleidimo sumaþinus pareigybiø skaièiø juridinispagrindas bûtø Ástatymo 68 str. 4 d. 3 p.

Dël normø, nustatanèiø reikalavimus atleidþiant ið tarnybos, taikymoÁstatymo 55 str. 1 d. nustatyta, kad (…) panaikinus pareigybæ, sumaþi-

nus etatø skaièiø (…), karjeros valstybës tarnautojas perkeliamas á valstybëstarnybos rezervà, o ið jo – á kità laisvà ar naujai steigiamà to paties lygio ir ka-tegorijos pareigybæ, o jei tokios nëra, – tarnautojo sutikimu ir á þemesnes parei-gas. Ðis straipsnis pagal Ástatymo 4 str. 1 d. taikomas statutiniams valstybëstarnautojams be iðlygø.

Ástatymo 55 str. 1 d. ágyvendinimui yra skirtas Ástatymo 76 str. („Ðioástatymo 55 straipsnio 1 dalies ágyvendinimas”). 76 str. 1 d. numatyta tvarkair terminai, per kuriuos rezerve esanèiam valstybës tarnautojui siûlomos parei-gos: siûlomos tos paèios kategorijos arba 1–2 kategorijomis þemesnës pareigosbet kurioje institucijoje toje paèioje ar kitoje vietovëje 6 mënesius (1 d. 1 p.),laikotarpiu, kai jam siûlomos kitos pareigos, mokama Vyriausybës nustatytosminimalios mënesinës algos dydþio kompensacija (1 d. 2 p.). 76 str. 2 d. nusta-

349

tyti iðeitiniø paðalpø (kompensacijø) dydþiai, 3 d. ir 4 d. – kompensacijømokëjimo tvarka ir mokëjimo nutraukimo pagrindai bei tvarka. 76 str. 6 d.nustato, kad ðios straipsnio ágyvendinimo tvarkà atleidþiant valstybës tar-nautojus ið valstybës tarnybos ir perkeliant juos á kitas pareigas nustato uþvalstybës tarnybà atsakingas ministras. Tokia tvarka buvo patvirtinta LietuvosRespublikos valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro 2000 m. balan-dþio 3 d. ásakymu Nr. 34. Ðios tvarkos 27.1 p. nurodyta, kad priëmus sprendimàpanaikinti pareigybæ, valstybës tarnautojui ne vëliau kaip prieð 5 darbo dienasiki pareigybës panaikinimo pasiraðytinai áteikiamas informacinis lapelis. Taigiminëtos Ástatymo ir jo pagrindu priimto poástatyminio akto normos detaliaireglamentuoja garantijas, taikomas valstybës tarnautojams, atleidþiamiems iðtarnybos dël pareigybës panaikinimo.

Kai kuriuos klausimus dël garantijø minëtu pagrindu atleidþiamiemsKalëjimø departamento valstybës tarnautojams taikymo reglamentuoja irStatuto normos. Statuto 35 str. 2 d. nustatyta, kad atleisti pareigûnà ið tarny-bos dël etatø skaièiaus maþinimo galima tik áspëjus já raðtu prieð du mënesius(tam tikroms pareigûnø kategorijoms áspëjimo terminas yra 4 mënesiai),35 str. 3 d. nustatyta, kad atleisti pareigûnà ið tarnybos sumaþinus etatø skaièiøgalima tik tuo atveju, jeigu nëra galimybës perkelti pareigûnà jo sutikimu átolygias arba þemesnes pareigas. 36 str. nustato iðeitinës paðalpos dydá.

Kaip minëta, Ástatymo 55 str. statutiniams valstybës tarnautojamstaikomas be iðlygø, taip pat be iðlygø taikomos ir Ástatymo 76 str. 1, 2, ir 3dalys (Ástatymo 4 str. 1 d.). Taigi atleidþiant statutinius valstybës tarnautojusdël etatø skaièiaus maþinimo taikomos Ástatyme nustatytos garantijos dëlperkëlimo á rezervà, pareigø siûlymo tvarka ir terminai (76 str. 1 d.), kompen-sacijos dydis (76 str. 2 d.), kompensacijos mokëjimo tvarka (76 str. 3 d.).Todël atleidþiant Kalëjimø departamento valstybës tarnautojà dël etatø skai-èiaus maþinimo jam bus taikomos iðvardytose Ástatymo normose nustatytosgarantijos, o ne Statuto 35 str. 3 d. ir 36 str.

Ástatymo 4 str. 1 d. nenumatyta, kad statutiniams valstybës tarnautojamstaikomos 76 str. 4, 5, 6 dalys, todël gali kilti klausimas, ar statutiniam valstybëstarnautojui gali bûti taikomi Ástatymo 76 str. 6 d. pagrindu Lietuvos Respublikosvaldymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro 2000 m. balandþio 3 d. ásaky-mu Nr. 34 patvirtintos tvarkos 27.1 p. numatyti áspëjimo apie atleidimà terminai,jei tokie terminai nustatyti Statute.

Kaip jau minëta, Ástatymo 76 str. skirtas Ástatymo 55 str. 1 d., kuri beiðlygø taikoma statutiniams valstybës tarnautojams, ágyvendinimui, jo atskiros

350

dalys yra tiesiogiai susijusios (pvz., 3 d., kuri be iðlygø taikoma statutiniamsvalstybës tarnautojams, nustatyta, kad kompensacijos iðmokamos ne ið kartoatleidus valstybës tarnautojà, o kas mënesá dalimis, lygiomis vieno mënesiovidutiniam darbo uþmokesèiui, o 4 d., kurios taikymas statutiniams valstybëstarnautojams Ástatymo 4 str. 1 d. nenumatytas, nustatomi atvejai, kai kompen-sacijos mokëjimas nutraukiamas, t.y. darytina iðvada, kad 3 d. tvarka skirtauþtikrinti 4 d. nuostatoje numatytà galimybæ nutraukti neiðmokëtos kompen-sacijos dalies mokëjimà). Taigi formaliai taikant Ástatymo 4 str. 1 d., t.y. jopagrindu statutiniams valstybës tarnautojams taikant Ástatymo 76 str. 1, 2, 3dalis, taèiau netaikant tiesiogiai su jomis susijusiø 4, 5, 6 daliø nuostatø, bûtøsuardyta statutinio valstybës tarnautojo atleidimo ið tarnybos dël etatø skai-èiaus maþinimo sistema, tiems patiems santykiams taikant skirtinguose aktuoseátvirtintas nuostatas, skirtingai reglamentuojanèias atleidimo tvarkà. Tokiuatveju bûtø iðkreipiamas tam tikrø normø tikslas (pvz., netaikant 76 str. 6 d. irtuo pagrindu priimtos minëtos tvarkos 27.1 p. numatyto áspëjimo termino,skirto áspëti tarnautojà apie perkëlimà á rezervà, o taikant Statuto 35 str. 2 d.numatytus áspëjimo terminus, kurie nustatyti tam, kad tarnautojui per juosbûtø siûlomos kitos pareigos, Kalëjimø departamento tarnautojui bûtø taiko-mas Statute nustatytas áspëjimo terminas (2 ar 4 mënesiai), taèiau per já pareigosnegalëtø bûti siûlomos, nes pareigos siûlomos pagal Ástatymo 76 str. 1 d. 1 p.,po to jis bûtø perkeliamas á valstybës tarnybos rezervà pagal Ástatymo 76 str.1 d., nepasiûlius pareigø po 6 mënesiø jis bûtø atleistas pagal Ástatymo 68 str.4 d. 3 p., jam pradedama dalimis mokëti kompensacijà pagal 76 str. 3 d.,taèiau tolesni santykiai, pvz., jos mokëjimo nutraukimas pagal 76 str. 4 d., jaunebebûtø reglamentuojami, netaikant 76 str. 4, 5 ir 6 daliø). Taigi darytinaiðvada, kad statutinio valstybës tarnautojo atleidimà ið tarnybos ið esmës reg-lamentuojant Ástatymo normomis, taèiau kai kurias normas eliminuojant ir jaspakeièiant Statuto, skirtingai reglamentuojanèio tuos paèius santykius, nor-momis, susidarytø teisës normø kolizijos, sukurianèios ðiø santykiø teisinioreglamentavimo nenuoseklumà.

Todël sisteminis normø vertinimas leidþia teigti, kad statutiniamsvalstybës tarnautojams be iðlygø taikoma ne tik Ástatymo 55 str. 1 d., bet irvisas jà ágyvendinantis 76 str. bei ðio str. 6 d. pagrindu patvirtinta minëta At-leidimo ið valstybës tarnybos laikinoji tvarka, áskaitant joje nustatytà áspëjimoapie pareigybës panaikinimà ir perkëlimà á rezervà terminà.

351


Dël apeliacinio skundo priëmimo ir praðymo atnaujinti apeliacinioskundo padavimo terminà

Klausimas. Ar pagal ABTÁ apeliacinio skundo priëmimo ir praðymoatnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminà klausimà turi spræsti pirmo-sios instancijos teismas ar apeliacinës instancijos teismas?

Konsultacija. ABTÁ 129 str., reglamentuojantis apeliaciniø skundø pa-davimo tvarkà, nustato, kad apeliaciniai skundai paduodami arba tiesiogapeliacinës instancijos teismui, arba per teismà, kurio sprendimas, nutarimasar nutartis yra skundþiami.

ABTÁ 134 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinio skundo priëmimo klausimàsprendþia teismo pirmininkas ar teisëjas ne vëliau kaip per tris dienas nuo jopateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliaci-nës instancijos teismui, – per tris dienas, kai iðreikalaujama administracinëbyla. Ðio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybë paduoti atskiràjá skundà dëlpirmosios instancijos teismo nutarties gràþinti apeliaciná skundà, nepaðalinusjo trûkumø, 4 dalyje numatytas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakytipriimti apeliaciná skundà apskundimas.

Minëtos ástatymo nuostatos tiesiogiai nurodo, kad apeliacinio skundopriëmimo klausimà gali spræsti tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ape-liacinës instancijos teismas priklausomai nuo to, kuriame teisme apeliacinisskundas gautas: jei apeliacinis skundas paduodamas per pirmosios instancijosteismà, tai ðis teismas nutartimi iðsprendþia apeliacinio skundo priëmimoklausimà ir priëmæs apeliaciná skundà perduoda bylà su apeliaciniu skunduapeliacinës instancijos teismui (ABTÁ 134 str. 5 d.), o jei apeliacinis skundasgaunamas apeliacinës instancijos teisme, tai ðis teismas iðreikalauja bylà iðpirmosios instancijos teismo (ABTÁ 129 str.) ir gavæs bylà per tris dienasiðsprendþia apeliacinio skundo priëmimo klausimà (ABTÁ 134 str. 1 d.).

Termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo tvarka yra nustatytaABTÁ 127 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad praleidus terminà apeliaciniamskundui paduoti, apelianto praðymu apeliacinis teismas skundo padavimoterminà gali atnaujinti, jeigu bus pripaþinta, kad terminas praleistas dël svarbiosprieþasties. Taigi pagal ástatymà termino apeliaciniam skundui paduotiatnaujinimo klausimà gali spræsti tik apeliacinës instancijos teismas.

352


Dël bylø teismingumo nustatymo

Klausimas. Kokiais kriterijais turi bûti vadovaujamasi nustatant teis-mingumà bylø dël ginèø, kylanèiø ið civiliniø teisiniø santykiø, kai viena iðginèo ðaliø yra valstybës ar savivaldos institucija ir ginèijamas valstybës arsavivaldos institucijos aktas? Kà daryti su priimtomis nagrinëti ðios kategori-jos bylomis?

Konsultacija. Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-tymo (toliau – ABTÁ) 1 str. 1 d. nurodyta, kad ðis ástatymas nustato administ-raciniø bylø dël ginèø, kylanèiø ið administraciniø teisiniø santykiø, nagrinëjimotvarkà. Administraciniais teisiniais santykiais suprantami ástatymais ir kitaisteisës norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantyságyvendinant vieðàjá administravimà, taip pat vidaus administravimà (ABTÁ2 str. 16 d.). Vieðasis administravimas – ástatymais ir kitais teisës aktais regla-mentuojama valstybës ar vietos savivaldos institucijø, kitø ástatymais ágaliotøsubjektø vykdomoji veikla, skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietossavivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosiomspaslaugoms administruoti ir teikti (ABTÁ 2 str. 1 d.).

Taigi administraciniø teismø kompetencijai ástatymu priskiriamos bylosdël ginèø, kylanèiø ið administraciniø teisiniø santykiø. Bendrosios kompe-tencijos teismai nagrinëja ginèus, kylanèius ið civiliniø, ðeimos, darbo, bankrototeisiniø santykiø (CPK 1 str. 2 d.), t.y. ginèus, kylanèius privatinës teisësveikimo ir taikymo sferoje. Bendrosios kompetencijos teismø ir administraciniøteismø kompetencija yra aiðkiai atribota ástatymais ir to atribojimo pagrindasyra teisiniø santykiø, ið kuriø kilo ginèas, pobûdis.

Todël bylø priskyrimo administraciniams teismams prielaida yra ne tiktai, kad vienas ið ginèo subjektø yra valstybës ar savivaldos institucija, ir tai,kad ginèo dalykas yra to subjekto priimtas aktas, bet ir teisiniø santykiø, iðkuriø kilo ginèas, pobûdis.

Valstybës institucijos bei savivaldybës, kaip vieðieji asmenys, vykdo tiekvaldþios funkcijas, t.y. vieðojo administravimo funkcijas (ðiø funkcijø realiza-vimo tvarkà reglamentuoja vieðoji teisë, todël ðiems santykiams bûdingasvaldþios – pavaldumo elementas), tiek ûkinæ–komercinæ veiklà, t.y. dalyvaujaciviliniuose teisiniuose santykiuose (tokiuose santykiuose atitinkama admi-nistravimo institucija dalyvauja lygiais pagrindais su kitais civiliniø teisiniøsantykiø subjektais, t.y. ðiems santykiams nëra bûdingas subordinacijos

353

elementas). Administravimo institucijø veikla ðioms institucijoms dalyvaujantciviliniuose teisiniuose santykiuose negali bûti pripaþinta vieðuoju administ-ravimu – administravimo institucija veikia ne kaip vieðojo administravimosubjektas, o kaip civiliniø teisiniø santykiø subjektas ir jo priimti aktai (spren-dimai) dalyvaujant tokiuose santykiuose nepakeièia tø santykiø pobûdþio.

Todël jeigu ginèas kyla ið civilinio teisinio santykio, tai toks ginèaslaikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir teismingas bendrosios kompe-tencijos teismui nepriklausomai nuo to, kad viena ið ginèo ðaliø yra valstybësar savivaldos institucija.

Ið iðdëstytø argumentø darytina iðvada, kad bylos priskyrimo bendrosioskompetencijos ar administraciniam teismui klausimas turi bûti sprendþiamas,atsiþvelgiant á konkreèios bylos aplinkybes, t.y. ávertinus:

1) ginèo ðaliø subjektiðkumà (ar viena ið ginèo ðaliø yra vieðojo admi-nistravimo subjektas),

2) ðaliø ágaliojimus (ar administravimo institucija vykdë vieðojo admi-nistravimo funkcijas ir turëjo valdingus ágalinimus kitos ginèo ðalies atþvilgiusantykiuose, ið kuriø kilo ginèas, ar santykiams bûdingas subordinacijos ele-mentas),

3) ginèo dalykà (ar ginèo dalyku yra administracinis aktas),4) teisiniø santykiø, ið kuriø kilo ginèas, pobûdá (ar ginèas kilo ið admi-

nistraciniø teisiniø santykiø, ar ið civiliniø teisiniø santykiø).Ávertinus ginèo aplinkybes pagal minëtø kriterijø visumà ir nustaèius,

kad byla, priimta nagrinëti administraciniame teisme, yra teisminga bendrosioskompetencijos teismui, turi bûti sprendþiamas bylos perdavimo kitam teismuiklausimas, vadovaujantis ABTÁ 70 str. 1 d. 2 p.

2001 m. geguþës 3 d., Nr. 69

Dël pirkimo–pardavimo sandoriø, sudarytø su fiktyviomis ámonëmis

Klausimas. Ar nustaèius, kad viena ið pirkimo–pardavimo sandorá suda-riusiø ðaliø yra fiktyvi ámonë, galima teigti, kad toks sandoris yra negaliojantisir juo negalima árodinëti ámonës turëtø iðlaidø?

Konsultacija. Sandoriai, jø sudarymas ir galiojimas yra civilinës, t.y.privatinës teisës, o ne vieðosios teisës reguliavimo dalykas (CK 40–62 str.).Mokesèiø teisëje sandoriø sudarymo ir galiojimo taisyklës negali bûti verti-namos kitaip, nei tai nustato civilinë teisë. Civilinës teisës prezumpcija, kadsandoriai galioja, kol nëra nustatyta prieðingai, taikytina ir mokesèiø teisëje.

354

Sandoriai gali bûti pripaþinti negaliojanèiais tik teismine tvarka. Mokesèiøadministratorius neturi teisës savavaliðkai pripaþinti sandorá negaliojanèiu.

Mokesèiø administratorius turi teisæ vertinti, ar pateikti apskaitos doku-mentai turi juridinæ galià. Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymo 10 str.2 d. iðvardyti apskaitos dokumentø privalomi rekvizitai: ámonës, ástaigos arorganizacijos, suraðiusios apskaitos dokumentà, pavadinimas, apskaitos doku-mento pavadinimas, jo suraðymo data, ûkinës operacijos turinys, ûkinës ope-racijos matavimo rodikliai, ûkinës operacijos rezultato kiekinë ir piniginëiðraiðka, asmenø, atlikusiø ûkinæ operacijà ir atsakingø uþ jos atlikimà bei tei-singà áforminimà, pareigos, vardai, pavardës, paraðai. Vadovaudamasis Bu-halterinës apskaitos pagrindø ástatymo 11 str. 1 d., ámonës vadovas patvirtinaasmenø, turinèiø teisæ pasiraðyti apskaitos dokumentus, sàraðà ir jø paraðøpavyzdþius. Apskaitos dokumentai pasiraðomi asmeniðkai. To paties straipsnio2 d. nustatyta, kad uþ apskaitos dokumentø iðraðymà laiku ir teisingai, uþ juoseesanèiø duomenø tikrumà ir ûkinës operacijos teisëtumà atsako asmenys, sura-ðiusieji ir pasiraðiusieji apskaitos dokumentus.

Sudarant pirkimo–pardavimo sandorá, uþ duomenø, áraðytø á apskaitosdokumentà, tikrumà, taip pat uþ apskaitos dokumentø blankø ásigijimo teisë-tumà atsako pardavëjas. Pirkëjas ðiø apskaitos dokumentø nesuraðo. Pirkëjoatstovas, ágaliotas pasiraðyti apskaitos dokumentus, minëtuose dokumentuosetik pasiraðo, patvirtindamas, kad nurodytas prekes priëmë, ir atsako uþ apskaitosdokumentuose nurodytà prekiø kieká ir kainà. Pirkëjo pareigos tikrinti apskaitosdokumentus iðraðiusiø asmenø áregistravimà ámoniø rejestre ástatymas ne-numato.

(Pastaba: Vyriausiojo administracinio teismo plenarinë sesija 2001 m.geguþës 31 d. ðiuo klausimu priëmë sprendimà, þr. p. 157–168.)

355

III. INFORMACINIAI PRANEÐIMAI

Lietuvos administraciniai teismai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Tilto g. 17/4, LT-2001 Vilnius, telefonas (22) 79 10 05, faksas (22) 68 58 75

Pirmininkas Kæstutis LapinskasPirmininko pavaduotojas Gintaras KryþevièiusTeisëjai Antanas Ablingis

Anatolijus BaranovasStasys GudynasBirutë JanavièiûtëRomanas KliðauskasRièardas PilièiauskasNijolë PiðkinaitëAlgirdas Taminskas

Vilniaus apygardos administracinis teismas

Gedimino pr. 39/1, LT-2001 Vilnius, telefonas (22) 62 66 19, faksas (22) 62 66 19

Pirmininkë Zita SmirnovienëTeisëjai Laimutis Alechnavièius

Laimë BaltrûnaitëJanina BublienëSigitas GagysRûta MiliuvienëHenrikas SadauskasSaulius SvaldenisNijolë ÐidagienëNeringa ÐvedienëDonatas VansevièiusLinas Þukauskas

356

Kauno apygardos administracinis teismas

K.M. Èiurlionio g. 33, LT-3000 Kaunas, telefonas (27) 20 14 67, faksas (27)20 14 67

Pirmininkas Gintaras ÈekanauskasTeisëjai Justinas Aleksandravièius

Jonas FurmanavièiusRimantas GiedraitisLeonas JachimavièiusJolanta MedvedevienëRamûnas MitkusDainius RaiþysRamutis Juozas Vaitiekaitis

Klaipëdos apygardos administracinis teismas

H. Manto g. 26, LT-5799 Klaipëda, telefonas (26) 31 35 79, faksas (26) 31 35 79

Pirmininkë Alona RomanovienëTeisëjai Remigijus Arminas

Violeta BalèytienëDalia GumuliauskienëVida StonkuvienëArûnas SutkevièiusRimantas Þilevièius

Panevëþio apygardos administracinis teismas

Elektros g. 9, LT-5319 Panevëþys, telefonas (25) 43 09 50, faksas (25) 50 84 17

Pirmininkas Ramûnas GadliauskasTeisëjai Sigitas Bagdonavièius

Valdas MeidusVaiva SavickienëIrena Varþinskienë

357

Ðiauliø apygardos administracinis teismas

Dvaro g. 80, LT-5419 Ðiauliai, telefonas (21) 52 18 03, faksas (21) 52 18 03

Pirmininkas Graþvydas PoðkusTeisëjai Donatas Daunys

Edmundas GedvilasLaisvutë KartanaitëMarytë Ðvaþienë

358

2000 08 14Tiraþas 1500 egz.

Iðleido Lietuvos vyriausiasis administracinis teismasTilto g. 17/4, 2001 Vilnius

Uþs. . Spausdino firma „JUSIDA”T. Ðevèenkos g. 16, 2009 Vilnius

ISSN 1648-2638

ADMINISTRACINIØ TEISMØ PRAKTIKA NR. 1

lietuvos vyriausiojo administracinio …...komisijos nuostatai ir kraðto apsaugos ministro 1999 m....

Documents