lithuanian geological survey 2017 metŲ annual … ataskaitos/2017... · lithuanian geological...

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOSLITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

2017 METŲ VEIKLOS

REZULTATAI

ANNUALREPORT2017

2017 METŲ VEIKLOS

REZULTATAI

ANNUALREPORT2017

LIETUVOS GEO LOGIJOS TARNYBOSLITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

Lietuvos geologijos tarnybos 2017 metų veiklos rezultatai

Metinė ataskaita

Lithuanian Geological Survey

Annual Report 2017

R. Aleknienė, V. A. Januška, R. Radienė, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Satkūnas, V. Ražinskas, V. Puronas

J. Čyžienė

© Lietuvos geologijos tarnyba, 2018

Redakcinė kolegija: Editorial Board:

Atsakingoji redaktorė Editor-in-Chief

ContentTurinys

3

Lithuanian Geological Survey in 2017

State Regulation of the Use of the Underground in 2017V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė

Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 R. Guobytė

Spatial Geological Mapping in Jieznas Area at a scale 1:50 000D. Karmazienė

Geological mapping of the Quaternary deposits in Anykščiai area at a scale 1:50 000A. Grigienė

Geological foundation for mounds in LithuaniaR. Guobytė

Slopes failure of Gediminas Castle Hill. An overview of new deformation and investigationsV. Mikulėnas, S. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

National Groundwater Monitoring in 2017J. Arustienė, M. Bujanauskas

Groundwater Monitoring in the Lithuanian cross-border areas in 2017J. Arustienė

Investigative groundwater monitoring of active substances of plant protection productsJ. Arustienė

Seismological monitoring in Lithuania in 2017M. Norvaišaitė, A. Čečys

The methods of assessment of shallow geothermal energy resourcesP. Pūtys

Development of methodology for deep geothermal resource estimation in LithuaniaL. Balakauskas

Lietuvos geologijos tarnyba 2017-aisiais

Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2017 metais

V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė

Lietuvos geo loginis kartografavimas 1:50 000 masteliu

R. Guobytė

Erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Jiezno plote

D. Karmazienė

Erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Anykščių plote

A. Grigienė

Lietuvos piliakalnių geologinis pagrindasR. Guobytė

Gedimino kalno piliakalnio šlaitų naujausių deformacijų apžvalga ir tyrimai

V. Mikulėnas, S. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2017 metais

J. Arustienė, M. Bujanauskas

Lietuvos pasienio požeminio vandens monitoringas

2017 metaisJ. Arustienė

Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tiriamasis monitoringas gruntiniame vandenyje

J. Arustienė

Lietuvos seismologinis monitoringas 2017 metaisM. Norvaišaitė, A. Čečys

Sekliosios Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių skaičiavimo metodikos parengimas

P. Pūtys

Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių skaičiavimo metodika

L. Balakauskas

5

7

12

14

19

22

29

39

45

49

53

57

60

4

62

71

75

78

81

83

85

89

91

94

97

97

99

103

124

New karst phenomena and increase of gypsum denudation rate in the North Lithuanian Karst RegionV. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Taminskas, R. Linkevičienė, K. Dilys, B. Dagys

Amendment of the North Lithuania karst region bordersR. Kanopienė

Researches on Sapropel in Surface Water Bodies of LithuaniaV. Valskys, A. Damušytė

Geohazards training course in South AfricaJ. Satkūnas

New Geotopes in Lithuania and Geotopes Database SupportA. Grigienė

Trends of Lithuanian Geological Survey E-services usageR. Aleknienė

The Geological Fund and BibliofundL. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Public InformationI. Virbickienė

Underground Information CentreV. Puronas

LaboratoryV. Ražinskas

Appendices

Committees, commissions, councils, joint working groups

2017 Events Participation at symposia, conferences and workshops

Publications on Lithuanian geo logy in 2017

Lithuanian press about Lithuanian Geological Survey in 2017

Nauji karstiniai reiškiniai ir gipso cheminės denudacijos šuolis

Šiaurės Lietuvos karstiniame regioneV. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Taminskas,

R. Linkevičienė, K. Dilys, B. Dagys

Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų patikslinimas

R. Kanopienė

Sapropelio tyrimai Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose

V. Valskys, A. Damušytė

Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)

J. Satkūnas

Naujausi Lietuvos geologinio paveldo objektai, Geotopų posistemio pildymas

A. Grigienė

Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų naudojimas

R. Aleknienė

Geologijos fondas ir bibliofondasL. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Visuomenės informavimasI. Virbickienė

Žemės gelmių informacijos centrasV. Puronas

LaboratorijaV. Ražinskas

pRiedAi

Komitetai, komisijos, tarybos, tarpžinybinės darbo grupės

2017 metų renginiai Dalyvavimas simpoziumuose,

konferencijose, seminaruose

2017 metų publikacijos Lietuvos geo logijos tematika

Lietuvos spauda apie Lietuvos geologijos tarnybos veiklą

2017 metais

LIETUVOS GEO LOGIJOS

TARNYBA 2017-aisiais

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY in 2017

Metai buvo kupini svarbių įvykių ir darbų, iš kurių pažymėtini šie:

Baigėme trejus metus trukusį Tarnybos pas-tato kapitalinį remontą ir po daugelio krausty-mųsi, statybų triukšmo ir dulkių persmelkto oro dienų įsikūrėme puikiuose darbo kabinetuose.

Aplinkos ministerijos pavedimu dėl pokyčių krepšelio formavimo, atsižvelgiant į sumažintus Tarnybos asignavimus 2018 metams, pristatėme sprendimus dėl struktūrinių pokyčių ir vykdomų funkcijų. Tarnybos funkcijoms vykdyti pavyko išsaugoti pakankamą darbo užmokesčio fondą ir etatų skaičių.

Buvome aktyvūs ir matomi atliekant Gedi-mino kalną niokojusių nuošliaužų vertinimus ir stebėjimą.

Pradėjome LGT Žemės gelmių informacijos centro rekonstrukcijos darbus.

Parengėme sąlygas skelbti naftos darbų kon-kursą Šilutės–Tauragės plote bei plėtoti naftos žvalgybos ir gavybos darbus.

The year 2017 was full of remarkable events and achievements. Among them have to be mentioned as listed:

The reconstruction of the building of the Sur-vey, which lasted for 3 years was completed and after many days of construction noise and dust all LGT employees finally entered fine offices.

The budget assignments from the Ministry of Environment to the Survey for the year 2018 were diminished implementing state policy and proposals for structural and functional changes; however, the number of employees was retained.

We were actively involved in assessment and monitoring of slope deformations that badly damaged the Gediminas Hill.

The reconstruction works of the Under-ground Information Centre were started.

The conditions for announcement of hydro-carbons tender in the Šilutė–Tauragė licence area were prepared thus forming assumptions for development of hydrocarbon works.

Užbaigėme penkerius metus trukusius žino-miausių Lietuvos šaltinių ir versmių tyrimus. Iš viso ištirta 242 šaltiniai – jų cheminė sudėtis, fizinės savybės, formavimosi sąlygos, surinktos tautosakos žinios. Visa informacija apie ištirtus šaltinius sudėta į 5 leidinius.

Tvirtai įžengėme į Afriką – pagal projektą „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) organiza-vome mokymo kursus Pietų Afrikoje.

Vykdant projektą „Augalų apsaugos produk-tų veikliųjų medžiagų tyrimai gruntiniame van-denyje 2015–2020 m.“ įrengtose trijose augalų apsaugos produktų monitoringo požeminiame vandenyje aikštelėse (Trakų Vokės, Muniškių ir Alksnėnų) buvo atlikti AAP (pesticidų) veiklio-sios medžiagos grunto ir vandens mėginiuose ty-rimai, nustatyta šių medžiagų pėdsakų.

Lietuvos piliakalnių metams paminėti atliko-me „Lietuvos piliakalnių geomorfologinių sąly-gų įvertinimą“. Parengta ataskaita ir sudarytas piliakalnių geomorfologinių sąlygų žemėlapis.

Įsigytas bepilotis orlaivis karjerų patikrini-mams, geologinių procesų ir reiškinių tyrimams.

Išleidome Lietuvos hidrogeologijos atlasą, kuriame tekstiniu ir kartografiniu pavidalu pa-teikti duomenys apie visos Lietuvos požeminio vandens formavimosi ir gavybos sąlygas, tem-peratūrą, cheminę sudėtį bei išteklius visuose vandeninguosiuose sluoksniuose, taip pat apie mineralinį vandenį ir sūrymus.

Parengti ir pateikti žiniasklaidai 55 praneši-mai aktualiomis geologijos temomis.

2017 metais Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai pravedė net 25 pamokas, skirtas Že-mės dienai ir Pasaulinei vandens dienai.

Nuoširdžiai dėkoju visiems Lietuvos geologi-jos tarnybos darbuotojams už gerą darbą ir ben-dradarbiavimą!

Pagarbiai Jonas Satkūnas

LGT direktorius

The 5-year-long investigations and inventory of most prominent natural springs was complet-ed. Chemical composition and physical proper-ties of 242 springs were examined and folklore information collected. All data about springs were published in five books.

The project “PanAfGeo” (Geoscientific knowledge and skills in the African Geological Surveys) was successfully launched and the LG-Torganised Geohazards training course in South Africa (November 2017).

Implementation of the project „Investiga-tions of plant protection chemical substances in shallow groundwater for the period 2015–2020“ was started. Sampling of groundwater and soil was performed in three monitoring sites (Trakų Vokė, Muniškiai and Alksnėnai) and traces of pesticides were determined.

The assessment of geomorphological condi-tions of all hillforts of Lithuania was carried out and a report with a map was elaborated devoting this work to the Year of Hillforts.

The unmanned aerial vehicle was purchased for measurements of quarries and investigations of geological processes and phenomena.

The Hydrogeological Atlas of Lithuania con-taining data on chemical composition, geother-mal properties and quantities, formation con-ditions and extraction of groundwater, mineral water and brines from all aquifers was published.

Fifty five communications on geological topics were elaborated for publicising through mass-media.

The specialists from the LGS gave 25 lessons devoted to the World Water Day and the Earth Day.

I sincerely thank all employees of the Lithua-nian Geological Survey for their good work and cooperation.

With respect, Jonas Satkūnas

Director of LGT

Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas

2017 metais

State Regulation of the Use of the Underground in 2017

Žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimas

Vadovaujantis Leidimų naudoti žemės gelmių (išskyrus angliavandenilius) išteklius ir ertmes išdavimo taisyklėmis 2017 metais išduota 60 leidimų (21 naujas ir 39 pakartoti-niai) naudoti kietųjų naudingųjų iškasenų ir 60 leidimų nau-doti požeminio vandens išteklius (51 naujas ir 9 pakartoti-niai), sudarytos 502 išteklių naudojimo sutartys (207 kietųjų naudingųjų iškasenų ir 295 požeminio vandens išteklių). Panaikintas 68 leidimų galiojimas (iš jų 39 leidimai – išduo-dant pakartotinį leidimą, 3 – leidimo turėtojo pageidavimu, 10 – likvidavus leidimo turėtoją, 2 – nepašalinus pažeidi-mų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, 11 – ne-pradėjus vykdyti arba 5 metus paeiliui nevykdant leidime nurodytos veiklos, 1 – išsekus ištekliams, 1 – netekus teisės naudotis žeme. Panaikintas vienas požeminio vandens nau-dojimo leidimas.

2017 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti kie-tųjų naudingųjų iškasenų išteklius turėjo 321 juridinis, du fiziniai asmenys ir dvi juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, požeminio vandens išteklius – 107 juridiniai asmenys ir vienas fizinis asmuo.

LGT direktoriaus įsakymu aprobuoti vienas dolomito, vienas klinties, du durpių, 3 sapropelio, 4 smėlio, 9 žvyro ir 17 smėlio ir žvyro telkinių arba naujų plotų prie anks-čiau išžvalgytų telkinių ištekliai.

Atlikti 64 planiniai ir 5 neplaniniai ūkio subjektų, turin-čių leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir nau-dojančių žemės gelmių išteklius, patikrinimai. Trys neplani-niai patikrinimai atlikti, siekiant išaiškinti galimai neteisėtą naudingųjų iškasenų naudojimą, dviejuose neplaniniuose patikrinimuose dalyvauta kitų kontroliuojančių institucijų prašymu. Visuose tikrintuose objektuose atliktų patikrinimų

State regulation of the use of the underground

In 2016, following „The delivery procedure of permissions to use min-eral (except hydrocarbons), resources and cavities of the underground“, per-missions to use mineral resources were granted to 60 enterprises, 502 contracts of the use of resources were concluded, and 68 permissions were revoked (39 – in the case of granting a reissued per-mission).

By the end of December 2017, 321 enterprises, 2 natural persons and 2 groups of legal persons acting under the contract of joint activity had permis-sions to use resources of solid miner-als and 107 enterprises and one natu-ral person had permissions to use of groundwater resources.

Specialists from the Lithuanian Geo logical Survey (LGT) were taking part in 64 planned and 5 unplanned inspections at the places of potentially illegal exploitation of mineral resources. Thirty-one projects on the use of the underground resources and additions to these projects were analysed and ap-proved.

Annual reports of hydrocarbon production in 2017, presented by the enterprises, were analysed and sum-marized. Sixteen documents of the

V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

7

rezultatai pateikti surašytuose nustatytos formos patikrinimo aktuose.

Išnagrinėti ir patvirtinti 34 kietųjų naudingųjų iškase-nų telkinių naudojimo (kasybos ir rekultivacijos) projek-tai arba žemės gelmių naudojimo planai.

Apibendrinti 2016 metų kietųjų naudingųjų iškase-nų išteklių kasybos ir naftos bei vandens išteklių gavybos statistinių ataskaitų (formos 2KN, 2KN durpės, 3ND ir 1PV) duomenys. Nuolat teiktos konsultacijos žodžiu ir raštu žemės gelmių išteklių naudojimo klausimais, reng-ti informaciniai raštai juridiniams ir fiziniams asmenims apie nepatenkinamą arba ne laiku naudojimo sutarčių tam tikrų punktų vykdymą, nustatytų trūkumų ištaisy-mo terminus ir numatomas taikyti ar taikytas poveikio priemones.

Išnagrinėta ir įvertinta 16 angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo dokumentų: išnagrinėtos 6 anglia-vandenilių išteklių tyrimo ataskaitos, 9 angliavandeni-lių išteklių tyrimo projektai, išnagrinėtas ir patvirtintas vienas angliavandenilių išteklių naudojimo projekto pa-pildymas. Išnagrinėta 15 geofizinio tyrimo geoterminio šildymo sistemų ataskaitų; pagal ūkio subjekto prašymą parengti ir pateikti Baltijos jūros seisminės žvalgybos duomenys. Nuolatos vykdyta angliavandenilių įrengimo ir gręžinių gręžimo priežiūra: kaupti, analizuoti ir vertinti naftos įmonių teikiami duomenys. Vykdyta angliavande-nilių įrengimo ir gręžinių gręžimo priežiūra darbų vie-toje – atlikti du planiniai penkių naftos gavybos įmonių išgautos naftos apskaitos patikrinimai gavybos aikštelėse.

Vykdyta nuolatinė naftos gavybos duomenų analizė ir apskaitos kontrolė. Šiaulių ir Klaipėdos regioniniams aplinkos apsaugos departamentams bei Valstybinei mo-kesčių inspekcijai teikti duomenys apie naftos išteklių kie-kį, išgautą iš kiekvieno telkinio ir (ar) gręžinio. 2017 me-tais vykdyta su leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimu susijusi veikla: vykdytos trijų naftos bendrovių pateiktų prašymų išduoti leidimus naudoti angliavande-nilių išteklius papildomame plote įgyvendinimo procedū-ros. Vykdyta angliavandenilių išteklių naudojimo sutar-tinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė. Buvo atliekams tradicinių angliavandenilių išteklių (naftos) naudojimo konkurso Šilutės–Tauragės plote rengimo procedūros.

hydrocarbon exploration and produc-tion were analysed and assessed: six hydrocarbon exploration reports, nine hydrocarbon exploration projects and one project of hydrocarbon explora-tion and production were assessed and approved. Fifteen Geophysical reports on geothermal heating system were as-sessed. The Baltic Sea offshore seismic surveying data were collected and pre-sented by request of one of the petro-leum companies.

Control and supervision of the ex-ploration and production activities car-ried out in the hydrocarbon wells was carried out: two planned inspections of 5 oil companies were performed at the wells sites. The regular accountancy and control of the hydrocarbon resources was carried out: detailed oil production data were monthly presented for the Regional Departments of Environmen-tal Agency under the Ministry of Envi-ronment and State Tax Inspection. Ac-tivities related to granting hydrocarbon production licenses and supervision of the fulfilments of the obligations of the licensing Agreements were carried out on a regular basis: procedures for two applications to grant the hydrocarbon production license in three additional blocks were performed; fulfilments of the obligations of the licensing Agree-ments were regularly controlled. The procedures of the organization of the Conventional Hydrocarbon (oil) Li-censing Tender in the Šilutė–Tauragė block were carried out.

8

Žemės gelmių geologinio tyrimo reguliavimas

Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklėmis 2017 metais išduota 12 leidimų tirti žemės gelmes: iš jų 6 leidimai tirti žemės gelmes naujoms įmo-nėms, 6 įmonėms, turėjusioms leidimą tirti žemės gelmes, išduoti nauji leidimai dėl tyrimų rūšies pasikeitimo, pa-naikinus anksčiau išduotų leidimų galiojimą. Panaikintas 14 leidimų galiojimas, 6 leidimų duomenys patikslinti.

Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo 154 įmonės ir du fiziniai asmenys.

Įvertinti 42 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių arba naujų plotų prie esamų telkinių detalios ir / arba papil-domos geologinės žvalgybos ataskaitų duomenys. Išnagri-nėta ir įvertinta 71 požeminio vandens detalios žvalgybos ataskaita.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ nuostatas 2017 metais įvertintos 989 (9,8 proc. daugiau nei 2016 metais) inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitos, 63 inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų darbų programos ir parengtos išvados apie jose numatytų darbų apimties ir sudėties nustatytų reikalavimų atitiktį. Per metus parengtos 62 ver-tinamosios išvados dėl atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, atitinkančių trečiąją geotechninę kategoriją, ataskaitų kokybės vertinimo. Atlikti 6 įmonių, turinčių leidimus atlikti inžinerinius geologinius ir geo-techninius tyrimus, planiniai patikrinimai.

Žemės gelmių registras

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais ir Že-mės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis 2017 metais Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti 14 naujų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir 89 pože-minio vandens telkinių ir vandenviečių duomenys. Iš viso registro išteklių dalyje įregistruotas 3 031 kietųjų naudin-

Regulation of Underground Investigations

Following “The order of issuing li-cences for underground research” in 2017, licences for underground research were issued to 12 enterprises.

By December 31, 2017, 154 enterpris-es and 2 natural persons had had licences to carry out geological investigations.

In 2017, in compliance with “The order of approbation of explored solid mineral resources”, 42 reports of detailed and supplementary exploration of solid mineral resources were analysed and ap-proved.

According to technical construction regulation STR 1.04.02:2011 “Engineer-ing geological and geotechnical investiga-tions, the quality of 989 reports (by 9.8 percent more than in 2016) of engineer-ing geological and geotechnical investiga-tions was checked in 2017. Sixty-three programs of engineering geologi cal and geotechnical investigations were evalu-ated according to legal documents and conclusions on correspondence were pro-vided. Sixty-two letters about the quality of engineering geological and geotechni-cal investigations related with the pro-jects of the third (difficult) geotechnical category were prepared. Six inspections of the enterprises that have the licence for engineering geological and geotechnical investigations were performed according to the plan.

Underground Register

In accordance with “The Statute of Underground Register” and “The Regulations of Underground Register Arrangement“ of December 31, 2017, 3031 deposits of mineral resources and ground water were included into the chapter of underground resources. In

9

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI

gųjų iškasenų telkinys arba jų sklypai, angliavandenilių telkiniai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvietės.

Registro gręžinių dalyje 2017 metais įregistruoti 1 573 gręžiniai (iš jų 1 485 gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai). Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Registro gręžinių dalyje įregistruoti 39 627 gręžiniai, o valstybi-nės geologijos informacinės sistemos Tyrimų gręžinių posistemyje įrašyti 24 975 gręžinių duomenys (iš viso 64 602 gręžinių duomenys).

Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2017 metais įre-gistruota 1 291 žemės gelmių geologinis tyrimas. Iš viso šioje registro dalyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruo-ti 7 389 žemės gelmių geologiniai tyrimai.

Registro geoterminių gręžinių sistemų dalyje įregis-truota 181 geoterminių gręžinių sistema. Šioje registro dalyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruotos 469 geo-terminių gręžinių sistemos.

2017, 14 new deposits of mineral re-sources and 89deposits of underground water were included into the chapter of underground resources; 1573 bore-holes were included into the chapter of boreholes and 1291 objects of geologi-cal investigations were included into the chapter of geological investigations.

One hundred eighty one geothermal wells were registered in the Register of Geothermal Drilling System (469 geo-thermal wells were registered).

Co-ordination of Various Projects and Documents Related to the Use of Earth’s Underground

The technical project of low and intermediate level radioactive waste re-pository was coordinated.

In 2017, 20 projects of land reform were implemented. The Lithuanian Geological Survey analysed 34 projects and documents and gave conclusions to the Environmental Protection Agen-cy on the admissibility of an intended economic activity or restrictions in the case this activity was associated with the exploitation and protection of un-derground resources.

Three hundred thirteen hydro-geologically established water bodies were registered and approved. The to-tal of approved resources amounts to 36,965 thous m3/day.

Three hindered eighty groundwater-monitoring programs were analysed and approved.

Eighty-two ecogeological research reports were evaluated.

The environmental geological con-ditions of 107 planned artificial surface

naudingosios iškasenos rūšis Mato vnt.išgauta išteklių

2017 m.

1. Anhidritas / gipsas tūkst. m3 0/0

2. Dolomitas tūkst. m3 1873

3. Klintys tūkst. m3 704

4. Kreidos mergelis tūkst. m3 0

5. Molis: tūkst. m3 208

devono tūkst. m3 0

triaso tūkst. m3 177

kitas tūkst. m3 31

6. Opoka tūkst. m3 0

7. Sapropelis tūkst. m3 1

8. Žvyras tūkst. m3 8325

9. Smėlis: tūkst. m3 34

moliui liesinti tūkst. m3 2856

stiklui gaminti tūkst. m3 10

silikatiniams dirbiniams tūkst. m3 202

statyboms tūkst. m3 2644

Iš viso: smėlis+žvyras tūkst. m3 11181

10. Durpės: tūkst. m3 2583

mažaskaidės tūkst. m3 1471

gydymui ir sveikatinimui tūkst. m3 1

11. Nafta tūkst. t 67,88

2017 metų mineralinių išteklių gavyba (parengė K. Griguolė,

V. Stankevičienė)

Exploitation of mineral resources in 2017 (compiled by K. Griguolė, V. Stankevičienė)

10

Įvairios paskirties projektų ir dokumentų, susijusių su žemės gelmių

naudojimu, derinimas

2017 metais suderintas vienas branduolinės energetikos objekto – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (B 25-1) – statybos techninis projektas.

Išnagrinėta 20 įvairaus lygmens teritorijų planavimo do-kumentų ir pateikta atitinkamų pasiūlymų šių dokumentų rengėjams ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Pateikti 34 pasiū-lymai teritorijų planavimo sąlygoms.

Žemės gelmių registro (ŽGR) išteklių dalyje aprobuoti ir įrašyti 313 vandenviečių požeminio vandens ištekliai. Ben-dras aprobuotų išteklių kiekis – 36,965 tūkst. m3/d.

Suderinta 380 poveikio požeminiam vandeniui monito-ringo programų.

Įvertintos 82 ekogeologinių tyrimų ataskaitos.

Įvertintos 107 planuojamų įrengti dirbtinių neprateka-mų paviršinių vandens telkinių vietų ekogeologinės sąlygos ir pateiktos išvados dėl šių telkinių įrengimo galimybių. Pa-teikta rekomendacijų dėl gyvūnų gaišenų užkasimo vietų (22 raštai).

Vertinti dokumentai, rengtos ekspertinės išvados ir atas-kaitos dėl Lietuvos keliamų klausimų Baltarusijos Respubli-kai dėl Astravo atominės elektrinės ir Rusijos Federacijai dėl Baltijos atominės elektrinės. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvauta trijuose įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose ir posėdžiuose sprendžiant Astravo atominės elektrinės Bal-tarusijoje aplinkosaugos ir saugumo užtikrinimo klausimus. Aplinkos ministerijos įgaliojimu atstovauta Lietuvos Respu-blikai Europos Komisijos angliavandenilių, o ypač skalūnų dujų, aplinkosauginių aspektų techninės darbo grupės ir angliavandenilių žvalgybos ir gavybos geriausių esamų me-todų rekomendacijų rengimo darbo grupės, angliavande-nilių išteklių žvalgybos ir gavybos geriausių esamų metodų rekomendacijų (Hydrocarbon BREF) ir Europos Komisijos Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos komiteto techninės darbo grupės veiklose. Dalyvauta Europos geologijos tarny-bų (EGS) Geoenergijos ekspertų grupės veikloje. Dalyvauta Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos veikloje. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvau-ta septintajame Jungtinių Tautų Europos ekonominės komi-sijos konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvals-tybiniame kontekste (Espo konvencijos) šalių susitikime.

water bodies were evaluated and con-clusions on the possibilities to arrange these bodies were provided. Twenty two letters provided recommendations for the burial of animal carrions.

The LGT specialists participated at three meetings of the delegation of the Republic of Lithuania to present the problematic issues related with the Astravets Nuclear Power Plant in the Republic of Belarus to international institutions and European Commis-sion. Environmental impact and safe-ty assessment documents, relating to Astravets Nuclear Power Plant in the Republic of Belarus and Baltijskaja Nuclear Power Plant in the Russian Federation were analysed. The reports and expert conclusions were prepared for the Ministry of Environment and for the Ministry of Foreign Affairs. As part of the delegation of the Republic of Lithuania, specialists of the LGT participated in the Seventh Review Meeting of the Contracting Parties to the Convention on Nuclear Safety in Vienna. The specialists of the LGT, as representatives of the Member State of Lithuania for the European Com-mission, participated in the Technical Working Group of Member States on The Environmental aspects of Uncon-ventional fossil fuels, Technical Work-ing Group the Hydrocarbons BREF of the European Commission. The LGT participated in the activities of the As-sociation of European Geological Sur-veys EuroGeoSurveys.

11


Lietuvos geo loginis kartografavimas

1:50 000 masteliu

Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000

R. Guobytė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Valstybinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu vykdomas nuo 1964 metų. 2017 metais, užbaigus kvartero nuogulų erdvi-nį geologinį kartografavimą 1919,2 km2 terito-rijoje (Jiezno, Anykščių ir Mažonų plotuose), šiuo masteliu jau kartografuota 58,6 proc., arba 38 090 km2, šalies ploto (be teritorijos, karto-grafuotos aerofotogeologiniu būdu). Erdvinis geologinis M 1:50 000 kartografavimas komp-

The state geological mapping at a scale 1:50 000 has been performed since 1964. By 2017, when the spatial geological mapping of the Quaternary deposits was completed in an area of 1919.2 km2 (Jieznas, Anykščiai and Mažonai areas), the total amount of the areas mapped at that scale had reached 58.6 % or 38090 km2 of the country (except for the areas mapped by aer-ial photogeologic method). The 25 047 km2 area

12

was mapped using a complex method at a scale 1:50 000, while in an area of 13 043 km2 only the Quaternary (9 986 km2) or pre-Quaternary (3 057 km2) deposits were mapped by a spatial geological mapping.

Spatial geological mapping of the pre-Quater-nary deposits at a scale 1:50 000 is in progress in an area of 1245 km2 (Mažonai and Šilalė areas). Meanwhile, mapping of the Quaternary depos-its is being performed in an area of 6 262 km2: the West Samogitian morainic plain and south-ern part of the Samogitian Upland (Žemaičių Naumiestis and Pagėgiai, Šilalė and Skaudvilė areas), the Baltija Upland (Ukmergė, Širvintos, Prienai and Stakliškės areas) as well as the North Nalšia (Švenčionys) Upland (Ignalina area).

leksiniu būdu atliktas 25 047 km2 teritorijoje, o 13 043 km2 plote atliktas tik kvartero story-mės (9 986 km2) arba tik prekvartero darinių (3 057 km2) erdvinis geologinis kartografavimas.

Prekvartero darinių erdvinis geologinis kar-tografavimas 1:50 000 masteliu atliekamas 1245 km2 teritorijoje (Mažonų ir Šilalės plo-tai), o kvartero nuogulų erdvinis geologinis kartografavimas vykdomas 6 262 km2 teritori-joje: Vakarų Žemaičių moreninėje lygumoje ir pietinėje Žemaičių aukštumos dalyje (Žemaičių Naumiesčio ir Pagėgių, Šilalės ir Skaudvilės plo-tai), Baltijos aukštumoje (Ukmergės, Širvintų, Prienų ir Stakliškių plotai) bei Šiaurės Nalšios (Švenčionių) aukštumoje (Ignalinos plotas).

13


Erdvinis geologinis kartografavimas

1: 50 000 masteliu Jiezno plote

Spatial Geological Mapping in Jieznas Area at a scale 1:50 000

d. Karmazienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos „Geoenergetika ir saugi aplinka“ projektą „Erdvinis geo-loginis kartografavimas“ 2014–2017 metais Jiezno plote (738,5 km2) atliktas erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Sudaryti valstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 masteliu – kvartero geologinis (su geologiniu pjūviu) ir geomorfologinis žemėlapiai. Taip pat sudaryti to paties mastelio faktinės medžiagos ir lito-morfogenetinio rajonavimo (su tipiniais litologiniais-ge-netiniais pjūviais) žemėlapiai. Parengtas žemėlapių kom-plekto aiškinamasis raštas.

Paskutiniaisiais metais geologinio turinio žemėlapių pagrindu pradėjus naudoti LIDAR’o duomenis, padidėjo minėtų žemėlapių detalumas ir tikslumas, ypač miškais apaugusių plotų, kur vien tik iš aerofotonuotraukų būtų sunku nustatyti skirtingos litologinės sudėties nuogulų iš-plitimo plotus.

Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus mastelio aerofotonuotraukos, atlikti lauko geologiniai-geomorfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1500 stebėjimo taškai, iškasta 80 šurfų. Iš šurfų buvo paimti mėginiai granuliometrinei analizei, skirtai paviršinių nuo-gulų litologijai patikslinti. Darbų metu nuvalyta ir apra-šyta Liciškėnų limnokeimo atodanga. Kadangi projekte numatytiems 3 mėginiams OSL metodu, 2 mėginiams C14 metodu bei 40 mėginių palinologiniams tyrimams nebuvo skirtos numatytos lėšos, Jiezno projekte šie tyri-mai nebuvo atlikti.

Kvartero geologiniame žemėlapyje pavaizduota po dir-vožemiu slūgsančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, am-žius, kilmė ir litologinė sudėtis. Žemėlapį papildo geolo-ginis pjūvis, kuris vaizduoja kvartero storymės nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas. Geomorfologiniame žemė-

In the period 2014–2017, the spa-tial geological mapping of the Jieznas area (738.5 sq km) was carried out at a scale 1:50 000. On the basis of the material collected in the course of map-ping, the geological (with geological cross-section) and geomorphological maps of the Quaternary deposits as well as maps of factual data and litho-morphogenetic zoning (with 24 stand-ard lithological-genetic sections), were drawn at a scale 1:50 000. The set of maps is supplemented with an explana-tory note.

The mapping resolution and preci-sion has increased considerably during the last years when the LIDAR data has been supplemented. It especially con-cerns the forested areas where bounda-ries of variable lithologies were difficult to discern on aerial photos.

The compilation of maps was based on the aerial photo interpretation and field observations in 1500 points (to a depth of 1.2 m), including 80 holes. Laboratory investigations were per-formed on granular composition of samples necessary to clarify the surface sediments lithology. The outcrop of the Liciškėnai glaciolacustrine kame was described. As the project provided three samples by OSL method, two samples by the radiocarbon (C14) method and

14

40 samples by pollen analysis were not designed to provide funds, Jieznas pro-ject these studies have not been con-ducted.

The Quaternary geological map out-lines the sediments and deposits occur-ring under the soil, their distribution, age, origin and lithology. The geological structure of Quaternary is represented in the complementary geological cross-section. The geomorphological map represents the origin, age and morphos-culpture of the relief of the Jieznas area. The mapped area is subdivided into three lithomorfogenetic districts, which are separated into twenty-four micro-districts, in the lithomorphogenetic zoning map.

As revealed by the deep mapping and other drillings in the study area, the thickness of the Quaternary sediment strata varies from 22 m (Nemunas val-ley) to 202 m (north of Stakliškės). The Quaternary sediment stratum domi-nates within 100–120 m. The thick-ness in the Kaunas–Kaišiadorys and Simnas–Balbieriškis plains is 60–70 m, in the Nemunas and Strėva val-ley – about 40 m. The thickness var-ies from 180–200 m in the centre of the Aukštadvaris–Beižionys Upland to 110–130 m at its flanks.

1 pav. Galimai seisminių procesų suformuotos nuosėdų tekstūros (seismitai) Liciškėnų limnokeime, 2014 (D. Karmazienės nuotr.)

Fig. 1. The texture of the sediments probably formed by seismic processes (seismites) in the glaciolacustrine kame of Liskiškės is possible, 2014 (photo by D. Karmazienė)

15


lapyje vaizduojama Jiezno ploto reljefo kilmė, amžius ir formų įvairovė. Litomorfogenetinio rajonavimo žemėla-pyje kartografuotas plotas padalytas į tris rajonus, kurie suskirstyti į dvidešimt keturis mikrorajonus.

Pagal gilių kartografinių ir kitos paskirties gręžinių duomenis kvartero nuogulų storis Jiezno plote kinta nuo 22 m (Nemuno slėnyje) iki 202 metrų (pietinėje darbų ploto dalyje šiauriau Stakliškių ir ties Vilūnų marginali-niu gūbriu). Vyraujantis kvartero nuogulų storis darbų plote – 100–120 metrų. Kauno–Kaišiadorių ir Simno–Balbieriškio limnoglacialinėse lygumose vyraujantis kvar-tero nuogulų storis yra 60–70 m, jis plonesnis Nemuno ir Strėvos apyslėniuose – tik apie 40 m, kai tuo tarpu Aukš-tadvario-Beižionių moreninio masyvo centrinėje dalyje sudaro 180–200 m, o Dzūkų aukštumos vakarinėse ir pi-etinėse nuošlaitėse – 110–130 metrų.

Pleistoceno nuogulos suskirstytos į vidurinio pleistoce-no Dzūkijos, Dainavos, Žeimenos ir viršutinio pleistoce-no Viršutinio Nemuno svitas. Žeimenos svita suskirstyta į Žemaitijos ir Medininkų posvites. Holoceno dariniai de-taliau nesuskirstyti. Visų stratigrafinių vienetų nuogulos ir nuosėdos suskirstytos į genetinius tipus, o dalis pavir-šiuje slūgsančių – ir į genetinius potipius.

Kvartero nuogulų storymėje vyrauja glacialinės nuo-gulos. Jiezno plote paviršiuje paplitusios glacialinės nuo-gulos, dažni vidinio ledo fliuvioglacialiniai ir limnogla-cialiniai dariniai, tačiau nemažą paviršiaus dalį sudaro ir limnoglacialinės nuosėdos bei fliuvioglacialinės nuogulos. Liciškėnų limnokeime (LKS: 513.380,54; 6.051.731,26) buvusio karjero sienelėje stebėtos tekstūros primena seis-minių procesų suformuotas nuosėdų tekstūras - seismitus (1 pav.).

Jiezno ploto reljefą suformavo Vėlyvojo Nemuno ledy-nas bei pastarojo tirpsmo vanduo. Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpiu formavosi IV-a, III-ia, II-a, I-a viršsalpinės ir salpinė terasos. Dalis reljefo suformuota ir performuota poledynmečio egzogeninių procesų metu. Ledyninį reljefą iš dalies pakeitė ir vėliau vykę įvairūs geo-loginiai procesai: glaciokarstas, pelkėdara, šlaitų gravitaci-niai procesai, upių tinklo formavimasis ir kt.

Kartografuotoje teritorijoje ryškiai skiriasi reljefo makroformos: Dzūkų aukštuma, Kauno–Kaišiadorių ir Simno–Balbieriškio limnoglacialinės lygumos. Taip pat išryškėjo akivaizdus paviršinių reljefo formų ir pre-kvartero uolienų struktūrų ryšys. Didesnioji ploto dalis yra Dzūkų aukštumoje, greta kurios vakariniu pakraš-

The Pleistocene deposits are sub-divided into the Dzūkija, Dainava, Žeimena (Middle Pleistocene) and Upper Nemunas (Upper Pleistocene) formations. The Žeimena forma-tion is subdivided into Žemaitija and Medininkai subformations. The Holo-cene deposits are not subdivided strati-graphically. All deposits and sediments of stratigraphic units are subdivided into genetic types and surface deposits into genetic sub-types.

The Quaternary cover is composed of deposits of different origin, with gla-cial deposits prevailing. The upper part of the Quaternary cover is composed of glacial deposits and glaciolacustrine sediments (loam and sandy loam, sand, clay and silt). The textures observed in the former quarry wall of Liciškėnai gla-ciolacustrine kame (LKS: 513.380.54; 6.051.731.26) resemble the sediment texture of the seismites formed by seis-mic processes (Fig. 1).

The glacier of the Late Nemunas gla-ciation and its melt water formed the relief. In the Late Glacial and Holocene period, the 4th, 3rd, 2nd, 1st flood plain terraces were formed. Different geolog-ical processes transformed the surface: glaciokarst, biogenic sediments for-mation, gravitational processes in the slopes, hydrographic set development, etc. The Dzūkai Upland and Kaunas–Kaišiadorys and Simnas–Balbieriškis plains stand out in the study area. The relation between the sub-Quaternary surface and the present relief is one of the most evident. The largest part of the area is located in the Dzūkai Up-land, next to which the Nemunas val-ley runs through the western edge. The Bartkūnai–Trečionys lineaments zone visible on the Quaternary Geological and Geomorphological Maps is promi-nent in the Dzūkai Upland (Fig. 2). The character of the terrains in the study

16

2 pav. Meridianinės krypties Bartkūnų–Trečionių lineamentų zona Jiezno plote ir jos santykis su pagrindinėmis geomorfologinėmis formomis bei jų

kompleksais

Fig. 2. Lineaments zone of the meridian trend Bartkūnai–Trečionys in the Jieznas area and its relation with the main geomorphological forms and their complexes

čiu skrodžia Nemuno slėnis. Dzūkų aukštumoje ryški Bartkūnų–Trečionių meridianinės krypties lineamentų zona, kuri tęsiasi toliau į šiaurę ir į pietus už kartografuo-to ploto ribos (2 pav.). Reljefo charakteris Jiezno plote akivaizdžiai skirtingas vakarinėje ir rytinėje pusėse nuo lineamentų zonos. Rytinėje pusėje paviršiaus absoliutusis aukštis kyla iki aukščiausiųjų aukštumos taškų – Gedano-nių kalnas – 257,4 m, žyminčių ankstesnės – Grūdos –stadijos tarpplaštakinio masyvo kylį. Šioje dalyje aptikta stambi – 4 km ilgio ir 4 km pločio raižytos konfigūracijos Nemaitonių limnoglacialinė plokščiakalvė virš aplinkinio reljefo iškilusi 30 m.

Aukštadvario–Beižonių morenį masyvą ŠV–PR kryp-timi kerta devynios rinos ir du rininiai kloniai. Ilgiau-sia – 7 km ilgio nuo 50 m iki 300–500 m pločio ir 30 m gylio yra Gabio rina, pietrytiniu galu atsiremianti į Ne-maitonių plokščiakalvę. Dabartiniame reljefe itin ryškus 17 km ilgio, 3–3,5 km pločio ir 10–20 m gylio Strėvos rininis klonis, esantis virš paleoįrėžio pokvarteriniame reljefe. Šiaurrytiniame darbų ploto kampe kartografuotas

area is clearly different on the western and eastern sides of the lineaments zone. On the eastern side, the absolute height of the surface rises to the high-est points of the Dzūkai Upland – the Gedanonys Mountain – 257.4 m, indi-cating the former Grūda stage. In this section, a large 4-km-long, 4-km-wide, carved-out configuration of the Nemai-tonys glaciolacustrine plateau-like hill, located above the surrounding terrain at the edge of 30 meters, was discov-ered. The Dzūkai Upland is crosscut by 11 subglation tunnel valley in the NW–SE direction. The longest is 7 km from 50 m to 300–500 m in width and 30 m deep is Gabys tunnel valley, which end leaned against the Nemaitonys plateau-like hill. In the current relief, there is a extremely bright of the 17 km long,

17


Strošiūnų fliuvioglacialinis keiminis masyvas, virš aplin-kinio reljefo iškilęs net 40 metrų. Jo pakraščiuose aptikti smulkūs keimukai.

Kartografuotame plote išskirti 31 prognoziniai nau-dingųjų iškasenų plotai: iš jų 28 – smėlio ir žvyro, 3 – molio.

Sudarytuose žemėlapiuose matyti kartografuotos teri-torijos kvartero nuogulų storymės viršutinės dalies geolo-ginė sandara, kuri yra svarbus tolesnių hidrogeologinių, inžinerinių geologinių, ekogeologinių tyrimų ir naudin-gųjų iškasenų paieškos pagrindas.

Ataskaitos dokumentai saugomi LGT geologijos fonde (Inv. Nr. 24419).

3–3,5 km wide, and 10-20 meter thick Strėva subglation tunnel valley, located above the paleo-subglation tunnel val-ley in the pre-Quaternary relief. The Strošiūnai glaciofluvial massif of kames, 40 m above the surrounding relief, is mapped in the corner of the study area. At its edges, small kames were found.

Thirty-one prognostic areas of min-eral resources were discovered in the mapped area: 28 sites of sand and gra-vel and 3 sites of clay.

The set of geological maps provides important information on the geologi-cal structure of the Quaternary cover in the mapped area and serves as a basis for further hydrogeological, engineer-ing and ecogeological mapping and prospecting of mineral resources.

The report is stored at the geological archive of the Lithuanian Geological Survey (No 24419).

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos „Žemės gelmių....“ dalį „Erdvinis ge-ologinis kartografavimas“, 2017 metais baigtas Anykščių ploto erdvinis geologinis kartogra-favimas 1:50 000 masteliu.

18

Erdvinis geologinis kartografavimas

1:50 000 masteliu Anykščių plote

Geological mapping of the Quaternary deposits in Anykščiai area, scale 1:50 000

A. Grigienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos „Geoenergetika ir saugi aplinka“ projektą „Erdvinis ge-ologinis kartografavimas“, Anykščių plote atliktas er-dvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Kartografuotas plotas sudaro 555,7 km2. Remiantis kar-tografavimo metu surinkta medžiaga sudaryti valstybiniai kartografiniai dokumentai – 1:50 000 mastelio kvartero geologinis (su geologiniais pjūviais) ir geomorfologinis žemėlapiai bei to paties mastelio faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapiai. Parengtas aiš-kinamasis raštas.

Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus mastelio aerofotonuotraukos, atlikti geologiniai ir geo-morfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1 065 ste-bėjimo taškai ir 62 šurfai, iš jų paimti mėginiai granu-liometrinei analizei; patikslinti trijų atodangų aprašymai, iš dviejų paimti mėginiai palinologinei analizei, aprašytos trijų karjerų sienelės ir šešios žvyrduobės.

Kvartero geologiniame žemėlapyje pavaizduotas pa-viršinių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė sudėtis (Pav.). Nubraižytoms genetinėms ir litologinėms riboms patikslinti naudotas V. Minke-vičiaus parengtas lazerinis erdvinis paviršiaus modelis. Geologiniuose pjūviuose parodytas kvarteto storymės nuosėdų slūgsojimo sąlygos ir litologinė sudėtis. Geo-morfologiniame žemėlapyje pavaizduota Anykščių ploto reljefo kilmė ir morfoskulptūra.

Kartografuotame plote kvartero nuogulų storis yra gana įvairus, kinta nuo 2,5 iki 140 metrų, vyraujantis sto-ris yra 40–60 metrų. Geologiniuose pjūviuose pleistoceno nuogulos suskirstytos į vidurinio pleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žeimenos bei viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitas. Žeimenos svita suskirstyta į Žemaitijos

The Quaternary geological mapping of the Anykščiai area (557 km2) was carried out at a scale 1:50 000. On the basis of the material collected in the course of mapping, geological (with geological cross-sections) and geo-morphological maps of the Quaternary deposits as well as maps of factual data and lithomorphogenetic zoning, were drawn at a scale 1:50 000.

The compilation of maps was ba-sed on the aerial photo interpretation, field observations (1065 points) and laboratory investigations. The Quater-nary geo logical map outlines the de-posits, their distribution, age, origin and lithology. The geological structure of the Quaternary, with lithology and mode of occurrence, is represented in the complementary geological cross-sections. The geomorphological map represents the origin and morphosculp-ture of the relief of the Anykščiai area. The thickness of the Quaternary depo-sits in the mapped area varies from 2.5 to 140 meters; the prevailing thickness is 50–70 m. The Pleistocene deposits are subdivided into the Dzūkija, Daina-va, Žeimena (Middle Pleistocene) and Upper Nemunas (Upper Pleistocene) formations. The Žeimena formation is subdivided into Žemaitija and Medi-ninkai subformations. The Holocene deposits are not subdivided stratigraphi-

19

Pav. Kvartero geologinio žemėlapio fragmentas (M 1:50 000)

Fig. A Fragment of the Quaternary Geological Map (Scale 1:50 000)

20

ir Medininkų posvites. Holoceno dariniai detaliau strati-grafiškai nesuskaidyti. Kvartero dariniai slūgso ant viršu-tinio devono uolienų ir vietomis ant neogeno nuogulų. Viršutinėje kvartero nuogulų storymėje paplitusios vėly-vojo pleistoceno nuogulos ir nuosėdos: glacialinės nuogu-los (moreninis priesmėlis ir priemolis), fliuvioglacialinės nuogulos (žvirgždas, smėlis), limnoglacialinės nuosėdos (smulkus, smulkutis, aleuritingas, molingas smėlis). Vėly-vojo ledynmečio ir holoceno laikotarpio nuogulos ir nuo-sėdos: aliuvinės nuogulos (smėlis, dažniausiai smulkus), eoliniai dariniai (smėlis smulkus), limninės nuosėdos (durpingas arba sapropelingas smėlis, rečiau sapropelis), biogeninės nuogulos (durpės), deliuviniai dariniai (mo-lingas smėlis su retu žvirgždu) ir technogeninės nuogulos.

Anykščių plote reljefą suformavo paskutiniojo – vė-lyvojo Nemuno – apledėjimo ledynas ir jo tirpsmo van-duo. Vėlyvajame ledynmetyje ir holocene vyko nuosėdų sedimentacija ežeruose, formavosi hidrografinis tinklas. Kartografuotame plote reljefas kaitus – nuo plokščios ir silpnai banguotos lygumos iki stambiai kalvoto, išraižyto gilių klonių su stačiais šlaitais.

Sudarytas žemėlapių komplektas teikia svarbią infor-maciją apie kartografuotos teritorijos kvartero nuogulų storymės viršutinės dalies geologinę sandarą ir yra pagrin-das tolesniems hidrogeologiniams, inžineriniams-geologi-niams, ekogeologiniams tyrimams ir naudingųjų iškasenų paieškai.

cally. The Quaternary deposits are lying on Devonian and Neogene deposits. The upper part of the Quaternary cover is composed of deposits and sediments of different origin, with glacial deposits (loam and sandy loam), glaciofluvial (gravel and sand) and glaciolacustrine deposits (sand, silty sand and clayey sand) prevailing. The Holocene depo-sits are sand, peat, and gytja. The relief was formed by the glacier of the Last Glaciation (Late Nemunas) and its melt water. The sedimentation took place in the lakes and the hydrographic net was developing during the Late Glacial and Holocene. The relief transformed from flat and slightly undulated plain to hilly plain with deep vallies.

The set of geological maps provides important information on the geolo-gical structure of the upper part of the Quaternary cover of the mapped terri-tory and makes a basis for further hy-drogeological, engineering geological, ecogeological mapping and prospecting of mineral resources.

21


R. Guobytė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos piliakalnių geologinis pagrindas

Geological foundations for mounds in Lithuania

2017 metais baigtas projektas „Lietuvos pi-liakalnių geomorfologinių sąlygų įvertinimas“, skirtas piliakalnių metams. Projektą vykdė In-žinerinės geologijos skyriaus Kvartero geologi-jos poskyrio geologės: Rimantė Guobytė (atsa-kingoji vykdytoja), Jolita Pocienė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė ir Eglė Šinkūnė.

Patys archeologai pripažįsta, kad piliakalniais vadinami labai skirtingi išorinės išvaizdos ir vi-daus struktūros objektai. „Piliakalniais laikomi uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus turintys reljefo dariniai su senosios juos įrengusių žmo-nių veiklos pėdsakais“, – teigia vienas iš Lietuvos piliakalnių atlaso autorių – G. Zabiela.

Duomenys ir darbo esmė

Vertinant gamtinę Lietuvos piliakalnių kilmę buvo naudota 2005 metais išleisto Lietuvos pi-liakalnių atlaso internetinė versija (http://www.piliakalniai.lt), kurioje pateikiama informacija apie 824 piliakalnius ir Kultūros vertybių regis-tro, kur užfiksuoti 857 piliakalniai, duomenys. Analizuoti ir 56 piliakalniai, neįtraukti į Kultū-ros vertybių registrą, bet nurodyti Lietuvos pilia-kalnių atlaso internetinėje versijoje. Iš viso buvo įvertintas 913 piliakalnių pagrindas.

Plotuose, kuriuose atliktas valstybinis geo-loginis kartografavimas 1:50 000 masteliu, pi-liakalnių gamtinė kilmė buvo nustatyta pagal

In 2017, a project „Evaluation of geo-morphological conditions of the Lithuanian mounds“ devoted to the „Year of Mounds“ in Lithuania was completed. The project was car-ried out by geologists of the Quaternary Geo-logy subdivision of the Engineering Geology di-vision Rimantė Guobytė (project leader), Jolita Pocienė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė and Eglė Šinkūnė.

As it is widely recognized among archaeolo-gists, the so-called „mounds“ differ greatly in their appearance and inner architecture. Insular relief objects featuring ramparts and other earth-ly fortifications and signs of ancient human ac-tivities on erection of those fortifications might be entitled „mounds” according to the author of the “Atlas of Lithuanian mounds” G. Zabiela.

Data and aims of the project

For the study of natural origin of the Lithu-anian mounds, an internet version of the Atlas of Lithuanian mounds issued in 2005 (http://www.piliakalniai.lt), where information on 824 mounds is given, and the data of the Register of Cultural Valuable Objects where 857 mounds are registered, was used. The 56 mounds not in-cluded in the Register but presented in the inter-net version of the Atlas were also studied. Thus, the geological origin of 913 mounds had been evaluated by the end of the project.

In the areas mapped by the State Geological mapping at a scale of 1:50 000, the mound geo-

22

http://www.piliakalniai.lt




pav. Piliakalniai apžvalginiame Lietuvos kvartero geologiniame

žemėlapyje

Fig. Mounds in a geomorphology map of Lithuania

23


minėto mastelio geologinio ir geomorfologinio žemėlapių duomenis. Kitose vietose piliakalnių pirminei kilmei nusakyti panaudota bendra ge-ologinė ir geomorfologinė informacija, pateikta Lietuvos geomorfologiniame ir kvartero geologi-niame žemėlapiuose M 1: 200 000.

Projekto ataskaitoje pateiktos visų Lietu-vos apskričių rajonų ir savivaldybių piliakalnių gamtinės kilmės lentelės. Kiekvienos apskrities sudarytas geologinio-geomorfologinio rajonavi-mo žemėlapis, jame nurodytos apskrityje aptiktų piliakalnių vietos, o rajonų ir savivaldybių terito-rijų pateiktas geomorfologinis žemėlapis su pa-žymėtais piliakalniais. Ataskaitos grafinis priedas – Lietuvos geomorfologiniame žemėlapyje (M 1:400 000) parodyti piliakalniai su jų geologinę kilmę atspindinčiais simboliais (žr. Pav.).

Geologinis-geomorfologinis piliakalnių pagrindas

Atlikus Lietuvos piliakalnių pagrindo geolo-ginę ir geomorfologinę analizę, Lietuvos pilia-kalniai pagal jų pagrindo kilmę suskirstyti į 13 grupių (žr. Pav.).

Piliakalniai ant kraštinių glacialinių (mo-reninių) ir fliuvioglacialinių gūbrių ir kal-vų. Net 158 piliakalniai įrengti ant glacialinių (moreninių) kalvų arba gūbrių, sudarytų iš le-dyno paliktų nuogulų (moreninio priesmėlio arba priemolio). Tai Kačėniškės, Stūglių (Šiaurės Nalšios aukštuma), Rudaminos, Daugėliškių, Ginučių, Sėlos (Baltijos aukštumos), Lieplau-kės, Rotinėnų, Džiuginėnų, Kalnėnų (Žemaičių aukštuma) ir kiti. Fliuvioglacialinėmis vadina-mos iš įvairaus smėlio ir žvyro supiltos kalvos. Šių kalvų viršūnėse aptikti 89 piliakalniai.

Retesnės ir, sakytumėm, egzotiškos Lietuvos reljefo formos, kuriose yra piliakalnių – būtų: keimai, plokščiakalvės ir ozai.

Piliakalniai keimuose. Keimais vadinamos pavienės ovalios kalvos arba jų grupės. Jos susi-darė tirpstančio sueižėjusio ledo properšose, er-tmėse ir plyšiuose pasitvenkusiuose ežerėliuose

logical origin was established based on the data of geology and geomorhology maps of this scale. In the remaining areas, geological and geomor-phological information obtained from the Geo-morphology and Quaternary Geology maps at a scale of 1: 200 000 was used to define a geologi-cal origin of the studied mounds.

In the final project report, tables on the geo-logical origin of mound are presented for every region and district of Lithuania. A map of geo-morphological-geological subdivisions with the mound locations was compiled for every region, while geomorphological maps with the marked mound places were presented for every district and municipality. The report is supplemented with a graphical appendix, i.e. a geomorphology map of Lithuania at a scale of 1:400 000 where the studied mounds are shown by symbols cor-responding their geological origin (Fig.).

Geological-geomorphological foundations for the mounds

After a careful geological-geomorphological analysis of the Lithuanian mounds, they were subdivided into 13 groups according to their ori-gin (Fig.).

Mounds on marginal-glacial (morainic) and glaciofluvial ridges and hills. Over 158 mounds were arranged on glacial (morainic) hills and ridges composed of sediments left by retreating glaciers (sandy and loamy till). These are Kačėniškės, Stūgliai (North Nalšia Upland), Rudamina, Daugėliškis, Ginučiai, Sėla (Baltija Uplands), Lieplaukė, Rotinėnai, Džiuginėnai, Kalnėnai (Žemaičių Upland) etc. mounds. Hills composed of variable sand and gravel are usually of glaciofluvial origin. Eighty nine mounds were situated on such hills.

Mounds are more rarely found on specific and somehow exotic relief forms in Lithuania, i.e. kames, plateaus and eskers.

Mounds on kames. Single oval hills ore their chains are named kames. They were formed when sediments accumulated in lakes dammed in frac-tures, holes and crevasses of the melting ice.

24

nusėdus įvairios sudėties nuosėdoms. Ledui iš-tirpus, paviršiuje liko kalvų. Keimas supiltas iš smulkaus ir smulkučio smėlio su aleurito ir mo-lio sluoksneliais, jis vadinamas limnoglacialiniu keimu arba limnokeimu. Fliuvioglacialinis arba fliuviokeimas supiltas iš įvairaus grūdėtumo, kartais – žvirgždingo smėlio. Daugelis pavienių keimų apsupta pelkėtų pažemėjimų, todėl galėjo tikti kaip natūraliai apsaugoti piliakalniai. Dau-giausia keimų yra Žemaičių aukštumoje, nema-žai jų Baltijos ir Šiaurės Nalšios aukštumose.

Įspūdingiausio dydžio keimas yra Šatrijos kalnas, kurio vidaus sandara yra spėjama pagal šalia esančios kalvos viršūnėje išgręžtą gręžinį. Žemaičių aukštumoje fliuviokeimuose ir limno-keimuose įrengti Šaukštelio, Burbiškių, Bilionių, Žvaginių, Balcieriškių, Beižonių, Dungeriukų, Rubaičių, Šiauraičių, Grigaičių, Gegrėnų, Šar-nelės, Pūčkorių ir daugelis kitų piliakalnių. Bal-tijos aukštumoje ant keimų yra Velikuškių, Mie-lėnų, Pūškų, Vitkūnų, Verslavos, Noreikiškių, Rokiškių, Daniliškių, Kamastos ir dar daug kitų piliakalnių. Gražūs Šiaurės Nalšios aukštumos keimai paversti Akvieriškės, Aučynų, Jaciūnų, Kavalčiukų, Reškutėnų, Žąsinų piliakalniais.

Piliakalniai plokščiakalvėse. Plokščiaviršū-nės kalvos išplitusios aukščiausiuose Žemaičių ir Baltijos aukštumų kalvynuose, o daugelio jų paviršius yra virš +200 m absoliučiojo aukščio žymų. Plokščiakalvių stuomuo dažniausia mo-reninis, tik apklotas nestoru (0,5–1,5, su vieto-mis –3–5 m storio) įvairaus smėlio, aleurito arba molio sluoksniu. Moliu padengtos plokščiakal-vės – tai pačių ankstyviausių ledyninių ežerėlių vietose likusios aukštos moreninės kalvos. Jos yra aukščiausios Lietuvos aukštumų kalvos.

Žinomiausi Žemaičių aukštumos piliakalniai Medvėgalis ir Vembūtai susidarė moreninėse ir limnoglacialinėse plokščiakalvėse. Į vakarus nuo Platelių ežero iškilusios plokščiakalvės šlaite įrengtas Medsėdžių piliakalnis. Vilkyškių gūbrio molingos plokščiaviršės kalvos pakopoje yra Var-tūliškių piliakalnis, vadinamas Šventkalniu. Ant aukštų moreninių plokščiakalvių įrengti Pakal-nių, Daugailių II (Utenos raj.) ir Pazadvorijos (Molėtų raj.) piliakalniai.

When the ice has melted, only hills remained. When kame is made up of fine and very-fine grained sand with minute silt and clay layers, it is called glaciolacustrine kame. A glaciofluvial kame is made of a variably-grained, occasion-ally gravel-bearing sand. Many of the kames are surrounded by marshy lowlands, serving a good natural protection. Numerous kames are located in the Žemaičiai Upland and rather many feature the Baltija and North Nalšia Uplands.

The most impressive by its height is Šatrija Mount (hill) whose architecture was implied from a drilling on the top of the nearby hill. Šaukštelis, Burbiškiai, Bilionys, Žvaginiai, Balcieriškis, Beižonys, Dungeriukai, Rubaičiai, Šiauraičiai, Grigaičiai, Gegrėnai, Šarnelė, Pūčkoriai and many other mounds were established on the glacioflu-vial and glaciolacustrine kames of the Žemaičiai Upland. Velikuškiai, Mielėnai, Pūškos, Vitkūnai, Verslava, Noreikiškės, Rokiškis, Daniliškiai, Ka-masta and numerous other mounds are situated on the kames of the Baltija Upland. Picturescous kames of the North Nalšia Upland were turned into Akvieriškė, Aučynos, Jaciūnai, Kavalčiukai, Reškutėnai and Žąsinai mounds.

Mounds on plateau-like hills. Plateau-like hills are common in the highest ridges of Žemaičiai and Baltija Uplands, their surface be-ing higher than 200 m asl. Bodies of plateaus usu-ally are tills covered by a thin layer (0.5–1.5 m, in places reaching 3‒5 m) of variable sand, silt or clay. The clay-topped hills are representing high morainic hills in the places of the former earliest glacier lakes. They are the highest among hills of the Lithuanian uplands.

The famous in the Žemaičiai Upland Medvėgalis and Vembūtai mounds are situated on morainic and glaciolacustrine plateaus. The Medsėdžiai mound was established on the slope of a plateau-like hill to the west from Plate-liai Lake. Vartūliškiai mound, also known as Šventkalnis (holly mount) is located on a step of a clayey plateau in the Vilkyškiai ridge. Pakalniai, Daugailiai II (Utena District) and Pazadvorija (Molėtai District) mounds are located on the high morainic plateaus.

25


Piliakalniai ozų keterose. Ozai – viena iš egzotiškesnių ledyno paliktų reljefo formų. Tai ledynų plaštakų arba liežuvių pakraštinės zonos tuneliuose ir kanjonuose ledo tirpsmo vandenų supilti įvairaus ilgio smėlingi ir žvyringi pylimai arba gūbriukų virtinės. Ilgiausių ozų aptikta Linkuvos ir Vidurio Lietuvos gūbrių apjuostose moreninėse žemumose, spinduliškai išsidėsčiu-sių minėtų gūbrių atžvilgiu. Ozų yra Žemaičių aukštumos plynaukštėse, jų rasta Baltijos ir Šiau-rės Nalšios aukštumose. Lietuvos paviršiuje ozų ir ozų tipo pylimų priskaičiuojama per 200, ta-čiau piliakalniai įrengti tik ant keleto iš jų. Šiau-riausias Lietuvos ozas – Žagarės – vingiavo kai-riajame Švėtės krante net į Latviją. Išliko tik ozo pylimo fragmentų. Viename iš jų yra Žagarės pi-liakalnis, dar kitaip vadinamas Žvelgaičio kalnu. Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, mums šiandien labiau žinomas kaip Kryžių kalnas, įrengtas vie-noje iš 6 km ilgio Jurgaičių ozo pylimą sudaran-čių kalvų. Netoli Baisogalos Serbentynės upelio pusiasalio kalvoje esantis Diauderių piliakalnis yra Prastavonių ozą sudarančioje kalvoje. Barz-dos kalno vardu žinomo ozo ŠV pylimo (ozą sudaro 4 pylimų virtinė) pietinėje dalyje yra Bartkūnų piliakalnis (Koplyčkalnis). Šiaurvaka-riniame Liesėnų ozo gale įrengtas Liesėnų (Ben-drių, Videniškių) piliakalnis. Dzūkų aukštumoje ozų tipo pylimų „kuprose“ įrengti Bernotų, Mir-gelių (Nupronių), Paukščių (Dukurnonių, Bobų Kalnas) piliakalniai. Ant ozo tipo pylimo Rytų Žemaičių plynaukštėje yra žinomas Zvėgių pi-liakalnis (Pilies kalnas), o Šiaurryčių Žemaičių plynaukštėje esančio Gardų ozo vienoje iš pie-trytinių kalvų yra Varduvos arba Gardų piliakal-nis. Šiaurės Nalšios aukštumoje ant Daukšių ozo kupros yra Daukšių piliakalnis, dar žinomas kaip Papilių kalnas.

Glacialinėse, fliuvioglacialinėse ir limno-glacialinėse lygumose rasta mažiausiai piliakal-nių pavienėse kalvose, dažnai šalia upių slėnių ar netoli ežerų. Dažniausiai minėtose lygumose nėra piliakalnių.

Piliakalniai kopose. Fliuvioglacialinių ir limnoglacialinių smėlingų lygumų paviršus dau-gelyje vietų vėjo supustytas į kopų masyvus, bet, mūsų žiniomis, tik trys piliakalniai žinomi ant

Mounds on esker tops. Eskers are among the most peculiar surface forms left by glaciers. They represent sandy and gravelly banks or small ridge chains of variable length accumulated by melt-ing ice water in tunnels and channels of margin-al ice sheet zones. The longest eskers are found in morainic plains surrounded by the Linkuva and Middle Lithuania ridges and fanning from the above ridges. Eskers are present on plateaus of the Žemaičiai Upland as well as in the Baltija and North Nalšia Uplands.

There are more than 200 eskers or esker-type ridges in Lithuania. However, mounds are es-tablished only on few of them. The northern-most in Lithuania Žagarė esker on the left bank of the Švėtė River extends to Latvia. Only some relics of this esker have survived. The Žagarės mound, also called Žvelgaičiai Mount, is located on one of such relics. The Jurgaičiai (Doman-tai) mound, known to us as the Cross Mount (Kryžių Kalnas) occupies one of the hills belong-ing to a 6 km long Jurgaičiai esker ridge. The Serbentynė rivulet peninsula hill near Baisi-ogala, where the Diauderiai mound is situated, is one of the Prastavonys esker forming hills. The Bartkūnai mound (Koplyčkalnis) occurs in the southern part of the NW ridge of an esker known as Barzdos Kalnas (mount). This esker consists of four ridges. The Liesėnai (Bendriai, Videniškiai) mound was established at the north-western end of the Liesėnai esker. The Bernotai, Mirgeliai (Nupronys), Paukščiai (Dukurnonys, Bobų Kalnas) mounds are located on crests of esker-type ridges in the Dzūkai Upland. On an esker-type ridge in the Eastern Samogitian pla-teau, the famous Žvėgiai mound (Pilies kalnas) is located, while the Varduva or Gardai mound occurs on one of the SE hills of the Gardai esker in the Northeastern Samogitian plateau. The Daukšiai mound, also known as Papilių Kalnas, was established on the Daukšiai esker crest in the North Nalšia Upland.

In glacial, glaciofluvial and glaciolacus-trine plains only few mounds were found on single hills, usually near river valleys or lakes. Mounds are lacking here in most cases.

26

kopų. Tai Birutės ir Naglio – pajūryje ir Greišių (Rūdupio) piliakalnis Kazlų Rūdos apylinkėse.

Upių paslėnių ir šlaitų kyšuliuose įrengti piliakalniai. Lietuvos paviršius savo raidoje pa-tyrė nuo neatmenamų laikų tebevykstantį proce-są – eroziją – tekančio vandens ardomąją veiklą. Dėl upių erozijos atsirado vis žemėjančių terasų pakopos slėniuose, o prie staigesnių vingių – vaizdingų stačiašlaičių kyšulių, dažnai vadinamų atragiais. Šaltinių, lietaus ir pavasarinio polaidžio vandens srautai lėkštino šlaitus, kai kur pamažu išgraužė gilias griovas, kurios laikui bėgant virto plokščiadugnėmis raguvomis. Būtent griovos ir raguvos suskaidė upių slėnių šlaitus, palikdamos toliau ardyti atsparesnius šlaitų erozinius reliktus (palikuonis), įgijusius kyšulių ir ragių pavidalą. Juos pagal nuardymo pobūdį sąlygiškai galima suskirstyti į aukštesnio ir žemesnio lygio erozines reljefo formas. Aukštesnio lygio erozinės formos būtų tos, kurių paviršius artimas greta esančio apyslėnio aukščiui, ir sudarytos šios formos iš tokių pat nuogulų. Žemesnio lygio erozinės for-mos yra tos, kurių paviršius gerokai žemesnis, palyginti su apyslėnio reljefu, ir dažniausiai at-siradusios vandenų srautams ardant upės terasas.

Taigi, upių paslėnio eroziniuose kyšuliuose (atragiuose arba raguose) aptikta daugiausia pi-liakalnių. Tokių piliakalnių pavyzdžiais gali būti netoli Anykščių esantis Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, įrengtas raguvų ir mažų upelių slėnių suraižyto moreninio Šventosios paslėnio kyšuly-je, arba Kernavės piliakalniai, įrengti Neries pa-slėnio eroziniuose kyšuliuose.

Piliakalniai eroziniuose palikuonyse upių kloniuose ir slėniuose. Dažnai upių kloniuo-se ir slėniuose rasti piliakalniai įrengti izoliuo-tas kalvas primenančiuose eroziniuose terasų fragmentuose. Tai Neravai, Stoniškės (Neries up.), Pūčkoriai (Vilnios up.), Juodausiai, Laši-niai, Ukmergė (Šventosios up.), Papišiai (Nevė-žio up.), Gerduvėnai (Minijos up.), Lyduvėnai (Dubysos up.), Indija (Akmenos up.) ir daugelis kitų upių slėnių eroziniuose terasų fragmentuose įrengtų piliakalnių.

Technogeninės kalvos ir pakilumos – žmo-gaus supilti piliakalniai. Rasta ir tokių piliakal-

Mounds in dunes. A surface of glaciofluvial and glaciolacustrine plains is blown by wind into dune ridges in many places, however only three mounds are known so far situated on these dunes: the Birutė and Naglis mounds on the Sea coast and the Greišiai (Rūdupis) mound in the Kazlų Rūda surroundings.

Mounds on protrusions of river valleys slopes and riverbanks. From ancient times, the surface of Lithuania has been experiencing long-lasting erosion by flowing water. The river ero-sion resulted in a down-going terracing in river valleys and in picturesque steep-sloped prom-ontories, often called as capes. Spring, rainfall and melt-water flows have lowered the steep-ness of slopes, in places scoured deep wash-outs which gradually turned into flat-bottomed ra-vines. Those wash-outs and ravines have dissect-ed slopes of river valleys, leaving behind more resistant erosional relics (remnants) of slopes shaped as promontories and capes for further erosion. They can be subdivided into higher and lower level erosional surface forms according to a degree of their disintegration. Structures with surfaces at the same level as river valleys tops and similar compositions are the higher-level erosional structures. Erosional structures with much lower surfaces, usually originated from washed-out terraces are lower-level erosional structures.

To sum up, the largest number of mounds is situated on those erosional protrusions of river valleys slopes (promontories and capes). The Šeimyniškėliai (Voruta) mound near Anykščiai on the promontory of the morainic Šventoji River valley slope dissected by numerous wash-outs and ravines may serve a good example, as well as the Kernavė mounds on erosional pro-trusions of the Neris River valley slopes.

Mounds on erosional relics in river valleys. Mounds in river valleys often are established on erosional terrace fragments resembling isolated hills. Such are Neravai, Stoniškės (Neris Rver.), Pūčkoriai (Vilnia River.), Juodausiai, Lašiniai, Ukmergė (Šventoji River), Papišiai (Nevėžis River), Gerduvėnai (Minija River), Lyduvėnai (Dubysa River), Indija (Akmena River) and

27


nių, kurie, archeologų duomenimis, yra dirbti-niai. Prie tokių, G. Zabielos teigimu, priklauso pajūryje aptinkami nedideli sukrauti iš apylinkės riedulių ir jotvingių supiltiniai iš vietinio grunto bei griuvėsių, taip pat iškastiniai – grioviais „įrė-mintos“ piliavietės ir vėliausiai atsiradusios nedi-delės motų („tvirtovės kiemo“) tipo piliavietės.

Piliakalnių ateitis

Iš gamtinių piliakalnius ardančių procesų, be abejo, grėsmingiausia yra erozija, kuri buvo ir pirmoji daugelio jų kūrėja. Visų denudacinių procesų, iš jų ir erozijos galutinis „tikslas“ – išly-ginti žemės paviršių. Ir jeigu erozijos ar abrazijos priežastis – upė ar tvenkinys –nepasitraukia to-liau nuo ardomų šlaitų, tai visų šlaitų ir erozinių reliktų likimas tėra vienas – būti nuplautiems. Taip kentėjo ir kenčia Skirsnemunės, Darsū-niškio, Rumšiškių, Dovainonių, Kumelionių, Paverknių, Imbarės, Guogų, Mažųjų Žinėnų, Gaudučių, Vėlaičių, Burbainių, Veliuonos II ir daug kitų piliakalniai. Todėl kai kurie pilia-kalniai gelbėjami sutvirtinant ar net atkuriant griūvančius šlaitus, taikant įvairias priešerozines priemones (riedulių barjerus, betono sieneles ir kt.). Barbarišku laikytinas žvyro ir smėlio kasi-mas piliakalniuose. Prie taip „nuskriaustų“ pri-klauso Žvelgaičio, Spitrėnų, Stirbaičių, Ramu-lėnų, Lavoriškių, Dabintos ir daug kitų, kurių iškasinėtos vietos turėtų būti užpiltos analogišku gruntu ir sutvirtintos. Taip pataria V. Baltrūnas 2011 metais išleistoje knygoje „Lietuvos pilys ir tvirtovės“.

many other mounds on erosional fragments in other river valleys.

Mounds on human-made technogenic hills and elevations. There are some mounds that are considered by archaeologists as artificial. Such examples are: small elevations made from sur-rounding erratic boulders on the Sea coast, raises from soil and debris erected by Jotvingiai, castle sites framed by ditches, and the latest bastion-type castle sites (according G. Zabiela).

Future of the mounds

Among the natural processes destroying mounds, the erosion, which earlier has created many places suitable for mound establishment, becomes the most powerful one. The erosion as all the denudation processes is aimed at flat-tening the Earth surface. And if the river or wa-ter basin that are major causes of erosion and abrasion persist for a long time, river or basin slopes and erosional relics will inevitably be washed-out and destroyed. Such mounds as the Skirsnemunė, Darsūniškis, Rumšiškės, Dovain-onys, Kumelionys, Paverknai, Imbarė, Guogos, Mažieji Žinėnai, Gaudučiai, Vėlaičiai, Burbain-iai, Veliuona II and many others have been suf-fering from the severe river erosion for a long time. That is why many different measures are taken to protect mounds from the erosion. These are: strengthening of slopes or their rec-reation, anti-erosional boulder barriers, concrete walls etc. Digging for sand and gravel is another destroying factor. The Žvelgaičiai, Spitrėnai, Stirbaičiai, Ramulėnai, Lavoriškės, Dabinta and many other mounds have undergone such “bar-barian” behaviour. The holes should be fixed by adding similar soil and strengthening it as is ad-vised V. Baltrūnas in a book „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ published in 2011.

28

Gedimino kalno piliakalnio šlaitų

naujausių deformacijų apžvalga ir tyrimai

V. Mikulėnas, s. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geo logijos tarnyba

2016 m. vasaris. – deformacijų pradžia šiauriniame šlaite. Sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje dėl lietaus ir staigaus atlydžio, kai atitirpo ir įmirko dirvože-mis, o po juo esantis gruntas dar buvo įšalęs, šiaurinia-me šlaite atsirado nuošliaužų grėsmės požymių (1 pav.). Apžiūros metu vasario 5 d. buvo įsitikinta, kad šio šlaito 50 m pločio ruožo viršutinėje dalyje toliau vystosi gruntų deformaciniai procesai, nuošliaužų ir plyšių grunte pa-vidalu. Lyginant su apžiūros, atliktos vasario mėn. 2 d., rezultatais, buvo matomas akivaizdus šių reiškinių pro-gresas: gruntų masyvai pasislinko šlaitu žemyn 0,2–0,5 m bei atsirado naujų plyšių ir tuštumų ypač viršutinėje, geotekstile ir velėna padengtoje šlaito dalyje. Dėl to šis šlaito ruožas pripažintas labai nestabiliu. Atliktas defor-muotų paviršių tvirtinimas mediniais kuolais buvo šlaito dangos slinkimo pristabdymo priemonė. LGT nuomone buvo konstatuota, kad efektyvesnes priemones taikyti kol kas yra netikslinga dėl šlaito inžinerinių geologinių sąlygų neištyrimo ir geotechninių parametrų trūkumo.

Po savaitės prie keltuvo bėgių įvyko paviršinė nuoš-liauža (2 pav.) ir, kaip tuoj paaiškėjo pasitelkus 3D ske-navimo techniką, šioje vietoje nuslinkusio technogeninio grunto kiekis buvo 11,7 kub. m. Šiuos tyrimus inicijavo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai ir atlikus pakar-totinį skenavimą po 2 savaičių, buvo gauti šlaite suside-formavusių paviršių skirtumai (3 pav.).

Tačiau tai buvo tik profesionalus įvykusių deformacijų kiekybinis įamžinimas, vėliau ne syki kartotas bepiločiu orlaiviu (UAB „GJ Magma“) siekiant sudaryti viso kalno erdvinį modelį. Per 2016 m. buvo suprastas poreikis ir nuo 2017 m. pradžios įrengta (ir ne kartą praplėsta) tele-metrinė šlaitų paviršiaus ir statinių judesių stebėsenos sis-tema (UAB „GPS Partneris“ ir MTĮ Geomonitoringas).

New landslides appeared on the north-western slope of Gediminas Castle Hill in late winter/early spring of 2016. It was preceded by a number of cracks on ground surface. The first crack on the slope surface was noticed on February 1 (Fig. 1). It has developed into a set of different deformations and landslides over a period of two months. The most notable circular crack ap-peared next to the funicular on the slope surface; it developed into a land-slide (volume 12 cub. m.) in a week and reached the administration build-ing of the National Museum situated at the base of the slope. The direction of the movement was parallel to the track of funicular 3.5 m away from it (Fig. 2). The volume and morphologi-cal features of the developed landslide was estimated after slope scanning with 3D “Trimble TX8” device. Scanning measurements were repeated two weeks later. 3D models of the scans were com-piled and compared (Fig. 3).

However, it was only a documenta-tion the deformations that took place. Then several times UAV mission was performed for DEM of entire hill. Tele-metric ground monitoring system was established at the beginning of 2017.

Soon after slope warning deforma-tions in 2016, the Lithuanian Geologi-cal Survey (LGT) elaborated an initial

Slopes failure of Gediminas Castle Hill. An overview of new deformation and investigations

29

1 pav. Kai dieną prieš Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai pastebėjo įtrūkimą šlaite prie funikulieriaus, šis plyšys buvo

mažiausiai dvigubai mažesnis. Taip pat teko konstatuoti it grybus lendančius betoninius plūktinius polius ir po velėna atsidengiančius geosintetinius tinklus,

po jais susidariusias tuštumas, 2016-02-02 (V. Mikulėno nuotr.)

Kadangi šios naujausios destrukcinės apraiškos tik priminė jog pavojingi geologiniai reiškiniai (nuošliaužos, plyšiai žemės paviršiuje, įgriuvos, įslūgos bei kiti) Gedi-mino kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais radosi periodiškai, o pastaruoju metu jų grėsmė tik padidėjo, LGT konstatavo, atėjo laikas planuoti veiksmus situacijai valdyti: įrengti modernią geotechninės stebėsenos sistemą ir pradėti spręsti inžinerines geologines ir geotechnines problemas Gedimino kalne ir artimiausioje aplinkoje pa-gal geologinių tyrimų programą. Pastarosios pagrindiniai metmenys buvo apibrėžti dar 2016 m. kovo mėnesį. Nu-

program of coherent investigations for a period of at least two years. The pro-gram for the first year suggested remote scanning and monitoring, compilation of DTM or DEM from airborne or terrestrial LIDAR or photogrammetry data; shallow geophysics (e.g. electroto-mography, ground penetrating radar investigations), monitoring of slopes and building deformations, periodic re-mote scanning and setting of the early

Fig. 1. The first crack on the slope surface next to the funicular was noticed in the 1st of February by specialists from Directorate of State Cultural Reserve of Vilnius Castles. Below: uplift of vibro concrete columns and uncovered geotextiles installed during the last slope reconstruction 5 years ago, 2016-02-02 (photo by V. Mikulėnas)

30

2 pav. Prieš kelias dienas įvykusios nuošliaužos masyvas pasiekė papėdėje esančio pastato sieną. Gretimai toliau vystėsi įtrūkimai šlaito paviršiuje

(nuotraukoje aukščiau ir dešinėje), 2016-02-15 (S. Patkausko nuotr.)

3 pav. Kairėje: nuošliaužos papėdėje dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ 3D skeneris „Trimble TX8”; dešinėje – skenavimo rezultatų skirtumų vaizdas, kur paviršiaus

pakitimai intensyviausia raudona spalva iki -1.2 m, mėlyna +1.4 m (sudarė UAB „GeoNovus“ kompanijos specialistai)

Fig. 3. Left: 3D “Trimble TX8” device performes measurements at a base of the damaged slope; right - an image of differentials of 3D scanning results: red – -1.2 m, blue – +1.4 m (after The Creativity and Innovation center “LinkMenų fabrikas” and JSC “Geonovus”)

Fig. 2. A few days old landslide reached the administration building of the National Museum situated at a base of the slope. Development of the cracks continued, 2016-02-15 (photo by S. Patkauskas)

31


matytas pagrindinis uždavinys – atlikti išsamius inžine-rinius geologinius ir geotechninius tyrimus ir remiantis jų duomenimis kiekybiškai įvertinti šlaitų stabilumą; re-miantis šiais vertinimais parinkti ir suprojektuoti stabili-zavimo priemones. Išsamus Gedimino kalno piliakalnio ištyrimas yra sudėtingas kompleksinis uždavinys, todėl Lietuvos geologijos tarnybos specialistai siūlė atlikti nuo-seklius tyrimus 2016–2017 metais. Tenka apgailestauti, kad taip neįvyko (išskyrus UAB „Geobaltic“ visam kalnui atliktus geofizinius ir keletą lokalių inžinerinių geologi-nių geotechninių tyrimų), o šlaitų tvirtinimo darbai buvo organizuojami ir vykdomi. Metų pradžioje pradėjusios ardyti šiaurės vakarinį šlaitą nuošliaužos apsijungė ir jį pa-vertė tiesiog avariniu „nušliaužų pažeistu šlaitu“, kuriam paskutinį akcentą uždėjo spalio mėnesį iš po plėvelės iš-sliuogęs žymus kiekis išmirkusio grunto, apačioje buvo apgriautas atraminės sienos viršus, iškilo didelis pavojus šlaito viršutinėje dalyje atidengtų rostverkų su poliais sto-vumui. Metų gale buvo susirūpinta jų sutvirtinimu, tam buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai (UAB „Geotestus“), kad remiantis jų duomenimis būtų galima kalno viršuje suprojektuoti 10 m gylio laikančiąją atramą. Šis įrenginys su 5 plieniniais lynais savo darbą at-liko ir tebeatlieka, todėl buvo išvengta rostverkų griūties ir tuo pačiu sumažinta grėsmė šlaito apačioje ir viršuje esan-tiems statiniams.

Kiti moksliniai taikomojo pobūdžio darbai atlikti 2016 metais: geotechninės stebėsenos galimybių studiją (visam rezervatui) parengė UAB„Geoprojektas“ ir Ko; hidrogeo-loginę situaciją vertino ir teikė rekomendacijas šlaitų sta-bilumui gerinti UAB „Grota“; LMA darbo grupė parengė Gedimino pilies kalno šlaitų būklės ir jų tvarkymo pro-gramos vertinimo ataskaitą (GF Nr. 24317). Netrūko ir

warning system of slope deformations. It should be noted, that suitable sites for direct geological research could be selected only after this phase. During the second year, monitoring had to be proceeded, geological research complet-ed for purpose of stability assessment: engineering geological and geotechni-cal investigations (drilling, sampling, laboratory analysis, etc.), landslides susceptibility mapping, geotechnical modelling of slope stability. It should be emphasized that relevant methods of Gediminas Hill slope stabilization could be developed only based on the results of comprehensive investigations. Quantitative techniques for the evalu-ation of slope stability and further in-

5 pav. Lapkričio pabaigoje Vilniaus pilių valstybinio

kultūrinio rezervato direkcijos darbuotojai pastebėjo pirmąjį ženklą, kad gali deformuosis ir

PR šlaitas; pirmoji nuošliauža čia susiformavo 2016-12-22

(S. Patkausko nuotr.)

4 pav. Kritinė situacija susidarė šiaurės vakariniame šlaite 2016 m. spalio–lapkričio mėnesiais (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 4. A critical situation arose in the northwest slope in 2016, October-November period (photo by V. Mikulėnas)

Fig. 5. At the end of November, specialists of the State Castle of the Cultural Reserve of Vilnius Castle noticed the first sign that the SE slope could be deformed; the first landslide here was formed on 22-06-2016 (photo by S. Patkauskas)

32

6 pav. Pirmo metų pusmečio deformacijų fone geltona užkartografuota linija žymi pav.aarį susidariusių ir vėliau apsijungusių nuošliaužų bendrą atotrūkio

sienelės briauną peitrytiniame šlaite; mėlynais nemasteliniais ženklais pažymėtos naujos požeminio vandens iškrovos, 2017-07-27

Fig. 7. Aerial photography of the Gediminas’s Castle Hill on the background (JSC „GJ Magma“). Linearity of new slope deformations: yellow (2017-10-30), red (2017-11-03), purple (2017-11-06), blue (2017-11-13)

7 pav. Gedimino kalno piliakalnio centrinės dalies vaizdas su naujų deformacijų matavimų lineamentais: 2017-10-30 (geltona), 2017-11-03 (raudona),

2017-11-06 (violetinė), 2017-11-13 (mėlyna).

(6 ir 7 pav. panaudota aerofotonuotrauka, kurią 2017-04-28 bepiločio orlaivio skridimu atliko UAB „GJ Magma“)

Fig. 6. Yellow line marks the edge of main scarp formed in 2017 July, after the range of translational landslides has been merged; a new places of new groundwater discharges are marked by blue not scale signs

33


Fig. 8. The beginning of the collapse of the southeastern slope in 2017 spring: shallow translational landslides are seen before forming of 80 m long deformational feature; in the right – significant deformations of the elements of the constructions (photo by V. Mikulėnas)

stallation of means for stabilization of slopes were strongly recommended.

The mentioned program was not implemented except shallow geophys-ics and several engineering geologi-cal geotechnical investigations in local places. In addition, scientific applied works were carried out in 2016, as well as suggestions of designers, engi-neers and laymen were made public for broader discussions.

In 2017, on the slopes of the Gedi-minas Castle Hill, slope erosion and soil movement processes continued to be active, which caused the phenomena of landslides, falls and mudslides. The spe-cialists of the LGS performed an inven-tory of these phenomena periodically by geodetic equipment (Fig. 6 and 7). The sub-system Geological Processes and Phenomena was updated by 7 records. Different scale deformations damaged almost all slopes, even the bottom of the western slope was marked by new land sliding features (Fig. 11).

kitų mokslininkų, projektuotojų, inžinierių siūlymų, ku-rie buvo pristatomi LNM organizuotuose susitikimuose, taip pat medijų erdvė buvo užpildyta straipsniais su įvai-riais pastebėjimais ir idėjomis, jų komentaruoses netrūko ir visokių prasimanymų bei piktinimųsi srauto.

2017 metai. Gedimino kalno piliakalnio šlaituose to-liau aktyviai vyko šlaitų erozijos ir grunto masyvų slinki-mo procesai, dėl ko formavosi nuošliaužų, nuogriuvų bei srautinių nuošliaužų reiškiniai. Lietuvos geologijos tar-nybos specialistai šiuos reiškinius fiksavo periodiškai kar-tografuodami geodezine įranga bei matavimais natūroje (6 ir 7 pav.); duomenys patalpinti Geologinių procesų ir reiškinių posistemyje (7 reiškiniai). Jeigu 2016 metais nuošliaužos labiausiai reiškėsi šiaurės vakariniame šlaite ir tų pačių metų rudenį apsijungė į deformacijų pažeis-tą šlaitą, o metų pabaigoje nuslinko nedidelė nuošliauža piet rytiniame šlaite, tai 2017 m. įvairaus masto deforma-cijos žeidė beveik visus šlaitus ir gruodžio pabaigoje kaip dar vienas pavojaus pranašas Vakariniam bokštui pradėjo deformuotis vakarinio šlaito apačia (11 pav.).

Tvirtinamame šiaurės vakariniame šlaite nuardyto apa tinio rostverko lygyje atidengtas geologinio pjūvio frag mentas su glaciotektoninėmis deformacijomis, kurios iki šiol kalno pjūvyje nebuvo pastebėtos (12 ir 13 pav.). Ši

8 pav. Pietrytinio šlaito griuvimo pradžia 2017 m. pav.sarį: atskiros nuošliaužos iki joms susijungiant į vientisą 80 m ilgio deformuotą

šlaitą; yranti nuogrinda gynybinės pseudoistorinės sienos papėdėje (V. Mikulėno nuotr.)

34

Fig. 9. The new landslide developed in the southern slope, 2017-10-18 (picture is taken from the crown of landslide), (photo by V. Mikulėnas)

Fig. 10. 16 m high scarp formed due to landslide occurrence in the base of eastern slope. It partly ruined the path in 2017-11-04. Cracks were seen on the surface of this path much earlier (photo by V. Mikulėnas)

9 pav. Pietinio šlaito nuošliauža žiūrint iš viršaus nuo 30 m ilgio briaunos (susidarė 2017-10-18) (V. Mikulėno nuotr.)

10 pav. Vienpakopė nuošliauža, sudarydama 16 m aukščio atotrūkio sienelę dalinai sugriovė taką rytiniame šlaite 2017-11-04.

Išilgai šio tako grindinyje įtrūkimas buvo stebimas daug anksčiau (V. Mikulėno nuotr.)

35


vieta iš viršaus dengiama prieš keletą dešimtmečių supiltais technogeniniais netankintais gruntais.

Tenka apgailestauti, kad iki šiol nėra atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai geotechniniai tyrimai skirti kom-pleksiniam šlaitų tvirtinimui. O visi iki šiol priimti šlaitų tvirtinimo sprendiniai nėra suprojektuoti remiantis konkre-čia tam skirta informacija.

Birželio 28 – liepos 8 d. Lenkijos geologijos instituto specialistai atliko kompleksinius geofizinius tyrimus ketu-riais metodais: elektrotomografijos (ERT), sekliosios seis-mikos (SRT), geolaidumo (GCM) ir georadaro (GPR). Šių tyrimų pagrindinis tikslas buvo detalizuoti Gedimino kalno geologinę sąrangą ir pagal galimybes išsiaiškinti pa-dažnėjusių nuošliaužų susidarymo priežastis bei atsakyti į klausimą, kokių apimčių inžinerinių geologinių geotechni-nių tyrimų reikėtų piliakalnio šlaituose. Lietuvos geologi-jos tarnybos specialistai Lenkijos kolegoms teikė archyvinę kalno geologinių tyrimų medžiagą, aiškino stratigrafinius ir litologinius, o taip pat geotechninius kalno geologinės struktūros aspektus. Atlikus šiuos geofizinius tyrimus ir išanalizavus archyvinę medžiagą buvo parengti pasiūlymai projektiniams tyrimams pietrytiniame piliakalnio šlaite (vykdant LRV 2017 m. birželio 26 d. posėdžio protokolo 1.2 papunktį, šių tyrimų rezultatų pagrindu buvo pareng-tos rekomendacijos Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvar-kymo veiksmams pagrįsti). Tyrimų eigoje Lenkijos kolegos

Unfortunately, until now no ap-propriate engineering geological geo technical research has been car-ried out for improvement of the sta-bility of Gediminas Hill. Design and installation of measures for surface stabilization still are not based on relevant geotechnical parameteriza-tion.

In the period June 28–July 8, at the invitation of the LGT the special-ists of the Polish Geological Institute carried out complex geophysical in-vestigations using four methods for the itemization of Gediminas Castle Hill geological section and finding out, as far as possible, the causes of landslides activation on the slopes. The Lithuanian geologists provided the Polish colleagues with archi-val material of geological research, stratigraphy and lithology, and geo-technical aspects of the hill geologi-cal structure. Proposals for detailed engineering geological geotechnical investigations in the south-eastern

11 pav. Dėl atmosferinių kritulių (paviršinio vandens) bei požeminio vandens veiklos atsiradę nauji įtrūkiai vakarinio šlaito apatinėje dalyje

sukėlė ypač didelį pavojų visam šlaitui ir tuo pačiu vakarinio bokšto stovumui, 2018-01-11 (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 11. New cracks in the lower part of the western slope caused a particularly high danger to the entire slope and at the same time the stability of the western tower of the Gediminas’s Castle, 2018-01-11 (photo by V. Mikulėnas)

36

pasidalino patirtimi šlaitų tvirtinimo procesuose, patei-kė pasiūlymus kaip kuo greičiau būtų galima sumažinti gamtinių procesų daromą žalą piliakalniui.

Siekiant nustatyti paviršinio vandens migracijos ke-lius bei drėgmės migracijos greitį, liepos mėnesio pabai-goje Gedimino kalno viršutinėje dalyje LGT specialistai įrengė laikiną 3 m gylio gręžinį su filtru. Darbams atlikti buvo naudotas Cole-Parmer firmos traseris Yellow/Green. Traseris buvo skiedžiamas su vandentiekio vandeniu ir tir-palas pilamas į gręžinį (ataskaitos Nr. 24245 LGT fonde).

slope of the hill were prepared following these geophysical research results and analysing of archival data and present condition. Polish colleagues shared their experience in the stabilisation of slopes affected by residual hazard, submitted suggestions to interested responsible in-stitutions on how to reduce the damage caused by natural processes to the hill as soon as possible.

12 pav. Atidengti nuardyto apatinio rostverko poliai ir inkarai (V. Mikulėno nuotr. )

13 pav. Glaciotektoninės deformacijos atodangoje ties apatinio rostverko vieta 125–129 m abs. a.

(V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 12. Uncovered piles and anchors are elements of former reinforcing engineering (photo by V. Mikulėnas)

Fig. 13. Fragment of glaciotectonic deformation section excavated during implementation of stabilisation project (NW slope, 125-129 m a.s.l.)(photo by V. Mikulėnas)

37


14 pav. 2017-11-03 staiga susidariusios nuošliaužos, kurios atotrūkio sienelės aukštis siekė net 10 m ir buvo virš 50 laipsnių statumo, vietoje įrengta skaldos

sampila (pietvakarinis šlaitas) (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 14. A new landslide formed in the SW slope, 2017-11-03; right – the same place where sliced soil was removed and slope relief restored by break stone fillings (photo by V. Mikulėnas)

Gedimino kalno reljefo pokyčius du kartus (balandžio ir lapkričio mėn.) aerodistanciniu metodu tyrė UAB „GJ Magma“ specialistai. MTĮ Geomonitoringas parengė Gedimino pilies kalno geotechninės stebėsenos plėtros siūlymus su naujų stebėjimo metodų pritaikymu. Pasta-ruoju metu yra telemetriškai stebimos geodezinės prizmės (50 vnt.) ir dviašiai posvyrių davikliai (23 vnt.), iš gautų duomenų yra sudaromos ir teikiamos periodinės statinių deformacijų ir šlaitų paviršinių poslinkių ataskaitos. Lap-kričio mėn. GTC specialistai parengė nuomonę dėl geo-loginių tyrimų Gedimino pilies kalne Vilniuje apžvelgda-mi inžinerinių geologinių, hidrogeologinių, geofizinių ir kitų tyrimų vykdytų praeityje apimtis ir numatomų vyk-dyti ateityje poreikį ir tikslingumą.

2017 metų pačioje pradžioje buvo parengta įvertinamo-ji išvada apie archyvinių ir 2016 m. atliktų inžinerinių ge-ologinių ir hidrogeologinių tyrimų Gedimino pilies kalno piliakalniui ataskaitas (R. B. Mikšys ir kt.). LNM užsaky-mu buvo atlikti Aukštutinės pilies rūmų ir pilies gynybinės sienos rytinės dalies žvalgybiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai (IGG) tyrimai (UAB „GeoFirma“, ataskaitos Nr. 24447 LGT fonde), tačiau projektinių IGG tyrimų, skirtų parengti pakilimo tako ir atsivėrusios nuošliaužos rytiniame šlaite sutvirtinimo projektą, nebuvo inicijuota. Vykstant aktyviems procesams visuose piliakalnio šlaituose yra būtini ir inžineriniai tyrimai, skirti jau esamų tvirtini-mų apžiūrai ar ekspertizei, siekiant nustatyti, ar jie įrengti tinkamai ir ar vis dar atlieka savo funkcijas, o 2017 m. pa-baigoje nuošliaužų pažeistose vietose supiltų skaldos sam-pilų stovumą bei drenažo patikimumą „patikrins“ ateinan-čio pavasario atlydys ir lietūs.

At the top of the Gediminas Hill, a temporal 3-meter deep well with a filter for tracer investigations purpose was in-stalled. Telemetric ground monitoring system was expanded; the results were presented in periodical two-weekly re-ports. Several evaluating works were performed on archive geological inves-tigations including recommendations for nearest future actions in the field of engineering geology-hydrogeology.

Preliminary engineering geological and geotechnical researches of the Up-per Castle and the eastern part of the castle’s defensive wall was performed by order of the Lithuanian National Muse-um, responsible body for restoring the hill. Besides geological and geotechni-cal researches, sufficient engineering investigations are necessary for the pur-pose of checking earlier constructed re-inforcing measures. It is very likely that the coming spring time will highlight the most vulnerable segments and test the slope relief restored by breakstone fillings as well (Fig. 14).

38

Valstybinis požeminio vandens monitoringas

2017

National Groundwater Monitoring in 2017

Požeminio vandens monitoringas 2017 metais buvo vykdomas pagal Valstybinę aplinkos moni-toringo programą 2011–2017 metams. Pagrindi-nis šios programos uždavinys – vertinti požeminio vandens išteklių atsinaujinimo šaltinius, požemi-nio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo ten-dencijas ir jas lemiančius veiksnius.

Požeminio vandens monitoringo darbų pro-gramą 2017 metais sudarė nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai, požeminio vandens mė-ginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai.

Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėji-mai – 1 kartą per parą – buvo vykdomi 74 grę-žiniuose, prie 19 gręžinių yra įrengta telemetrinė duomenų perdavimo sistema. Kiekvieną dieną lygio ir temperatūros matavimo duomenys per-duodami į Lietuvos geologijos tarnyboje esantį serverį. Kituose gręžiniuose daviklių duomenys nuskaitomi atvykus prie gręžinio 1–2 kartus per metus.

2017 metais meteorologinės sąlygos buvo pa-lankios požeminio vandens išteklių pasipildymui. Apibendrinti požeminio vandens lygio matavimo duomenys rodo, kad vidutinis 2017 metų grunti-nio vandens lygis beveik visuose – 89 proc. – stebė-tų postų buvo didesnis už vidutinį daugiametį lygį ir tik 2 postuose lygis buvo žesmesnis arba artimas jam (1 pav.). Tai Papilės ir Rykantų postai, kuriuo-se gruntinis vanduo slūgso gana giliai – 6–9,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus ir įsiskverbiantis van-duo pasiekia jį gerokai pavėlavęs. Gruntinio van-dens lygio kilimas stebėtas 2016 metais ir toliau tęsesi 2017 metais. Lyginant 2017 metų duome-

J. Arustienė, M. Bujanauskas, Lietuvos geologijos tarnyba

The national groundwater monitoring in 2017 was executed based on the State Environ-ment Monitoring Program for the period of 2011–2017. The main objective of this program is to evaluate the sources of groundwater renew-al, groundwater chemical status, trends of pol-lutants and governing factors. In 2017, ground-water monitoring included measurements of groundwater level, groundwater sampling and hydrochemical analysis.

The daily measurements of groundwater le-vels and temperature were carried out in 74 observation wells. Nineteen observation wells are equipped with telemetric data transmit-ters. The data of water levels and temperature measurements are transmitted on a daily basis to the server located in the Geological Survey of Lithua nia. From the rest of the wells, the infor-mation is retrieved once–twice per year.

In 2017, meteorological conditions were fa-vourable for groundwater recharge. The average level of shallow groundwater in almost all obser-vation wells – 89 % – was higher than the long-term average. Only in two wells, the groundwater level remained lower (Fig. 1). These are stations of Rykantai and Papilė, where groundwater oc-curs at a depth of 6–9.5 and the infiltrating water from the land surface reaches the groundwater table after some delay. In 2016, the groundwater level significantly rose up and continued during 2017. Compared with the situation during the period of the last twelve years (2006–2017), this is a clear evidence that groundwater level rose up

39

nis su pastarųjų 12 metų (2006–2017) duomenis matyti, kad gruntinio vandens lygis gerokai paki-lęs. Didžiojoje dalyje postų (89 proc.) gruntinis vanduo slūgso nuo 0,11 m iki 1,11 m aukščiau vidutinio daugiamečio lygio. Ir tik Papilės poste lygis 0,3 m žemesnis už daugiametį vidurkį.

Gruntinio vandens lygio kaita 2017 m. pože-minio vandens monitoringo postuose priklausė nuo gruntinio vandens slūgsojimo gylio ir vie-tovės meteorologinių sąlygų. 2017 m. vasario mėn. gruntinio vandens lygis pradėjo sparčiai kilti, vėliau po pavasario pakilimo kovo–balan-džio mėnesiais ėmė kristi ir nuosekliai žemėjo iki liepos – rugsėjo mėnesių. Lyginant su 2016 m.

1 pav. Gruntinio vandens lygio 2017 m. padėtis daugiamečio (2006–2017 m.) lygio atžvilgiu.

1 – aukščiau daugiamečio lygio; 2 – žemiau daugiamečio lygio;

3 – svyruoja apie daugiametį lygį; kairėje skaitiklyje – vidutinis gruntinio vandens lygis

(absoliutinio aukščio m) 2017 m., vardiklyje – vidutinis daugiametis;

dešinėje skaitiklyje – aukščiausias lygis 2017 m., vardiklyje – žemiausias lygis 2017 m.

MS – meteorologinė stotis, VMS – vandens matavimo stotis.

Fig. 1. Position of groundwater level in 2017 compared with the long-term (2006–2017) average: 1 – lower than long-term; 2 – higher than long-term;3 – close to long-term; on the left in the numerator – average depth to groundwater level in 2017, in the denominator – long term average depth to groundwater level; on the right in the numerator – the lowest groundwater level in 2017, in the denominator – the highest groundwater level in 2017MS - meteorological station,VMS - Water Metering Station.

throughout the year (Fig. 2). In the majority of observation wells (89 %), the groundwater level was by 0.11–1.11 m closer to the ground sur-face. Only in the Papilė station, it was by 0.3 m deeper than the long-term average.

In 2017, the groundwater level fluctuations varied and were predetermined by the thickness of aeration zone and local meteorological con-ditions. At the beginning of the year, in Janu-ary, shallow groundwater rose up rapidly and in March, it was close to the land surface. After the spring rise, it began to fall and constantly was falling during the summer until July–Au-gust. Then, sudden autumn increase of water

40

tolimesnis rudeninis gruntinio vandens lygio kilimas prasidėjo dviem mėnesiais anksčiau – rugsėjo mėnesį. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio beveik visose postuose stebimas staigus grunti-nio vandens lygio kilimas, kuris tęsėsi iki metų pabaigos (2 pav.). Tokį staigų gruntinio vandens lygio kilimą ir menką kritimą įtakojo gausus kri-tulių kiekis vasaros bei rudens mėnesiais.

Požeminio vandens stebėjimų tinklas, iš ku-rio imti mėginiai hidrocheminiams tyrimams, yra įvairus, jį sudaro 70 pavienių gręžinių, 36 natūralūs šaltiniai / versmės, 26 gręžiniai įrengti 8 grupėse – į tą patį vandeningą sluoksnį, bet skirtingo intensyvumo žemėnaudoje įrengti grę-

level started in September, two months earlier than usually. The phase of water increase lasting until the end of the year was predetermined by abundant precipitations during the summer and autumn months and was observed almost in all stations.

The groundwater-monitoring network for hydro-chemical sampling is diverse. The net-work includes 70 single observation wells, 36 natural springs, 26 observation wells located in 8 groups (wells are installed in the same aqui-fer, but in the areas of different land-use) and 50 wells in 16 stations nested in different aquifers. Most of the samples (118 from 181) were taken

2 pav. Gruntinio vandens lygio kaita požeminio vandens monitoringo postuose 2017 m.

Fig. 2. Fluctuations of shallow groundwater level (m, from the land surface) in 2017

41


žiniai ir 50 gręžinių iš 16 postų įrengtų į skir-tingus vandeningus sluoksnius. Didžiausia dalis mėginių 118 iš 181 paimta iš gruntinio vande-ningojo sluoksnio, 28 iš kvartero spūdinių ir 35 iš prekvartero spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Visuose vandens mėginiuose Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijoje tirta bendroji vandens cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir kati-jonai, iš to skaičiaus – nitritai, nitratai, fosfatai, amonis, taip pat sausoji liekana, bendrasis kietu-mas, permanganato skaičius).

Požeminis vanduo yra geriamojo vandens šal-tinis, todėl jo kokybei vertinti naudojami geria-mojo vandens rodikliai ir jų specifikuotos vertės

from shallow groundwater, the rest of them from the Quaternary confined (28) and pre-Quater-nary confined (35) aquifers. All samples were analysed for general chemical composition and nutrients at the Laboratory of the Lithuanian Geological Survey.

The groundwater is considered as a source of drinking water. Thus, the drinking water stand-ard is often used for assessment of groundwater quality. In order to better understand the qual-ity of groundwater, three quality classes were derived. The groundwater in which the concen-tration of certain chemical compounds is lower than the drinking water standard and concentra-

Fig. 3. Groundwater quality based on observation data in 2017.Indicated parameters, which worsen the groundwater quality: SO

4 – sulphates, Cl – chlorides, NH

4 – ammonia, NO

3 – nitrates,

PS – organic matter, PO4 – phosphates;

underlined – due to anthropogenic impact.

3 pav. Požeminio vandens kokybė pagal 2017 metų stebėjimų duomenis. Nurodyti rodikliai prastinantys vandens kokybę: SO

4 – sulfatai, Cl – chloridai, NH

4 – amonis, NO

3 – nitratai,

PS – organinės medžiagos, PO4 – fosfatai;

pabraukta – antropogeninė įtaka.

42

(SRV). Vaizdumo dėlei buvo išskirtos trys koky-bės klasės – geros, vidutinės ir prastos. Vanduo, kurio hidrocheminė sudėtis atitinka geriamojo vandens reikalavimus ir kuriame nėra antro-pogeninės kilmės junginių (nitratų, organinių junginių), vertintas kaip geros kokybės. Jei van-denyje buvo nustatyta antropogeninių junginių koncentracija, neviršijanti SRV arba SRV virši-jo išimtinai gamtinės kilmės junginiai (sulfatai, chloridai, amonis), jis vertintas kaip vidutinės kokybės. Kai antropogeninės kilmės junginių koncentracija viršijo SRV arba gamtinių jungi-nių koncentracija viršijo hidrocheminio fono ribines reikšmes, vanduo buvo vertintas kaip prastos kokybės.

Įvertinus vandens kokybę pagal pasirinktus kriterijus, galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja geros kokybės požeminis vanduo – jis būdingas 64 proc. stebimų gręžinių, o prastos kokybės vanduo randamas 18 proc. tirtų vietų. Geriau-sia požeminio vandens kokybe pasižymi kvarte-ro spūdinių sluoksnių vanduo – 89 proc. tirtų gręžinių vanduo yra geros ir vidutinės kokybės, gruntinio vandens – 81 proc., o prekvartero spū-dinių – 80 proc. tirtų gręžinių (3 pav.).

Požeminio vandens kokybę lemia gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai. Vandens kokybę prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinė-se ir jūrinėse nuogulose, sulfatai gipsingų nuo-gulų paplitimo zonose, chloridai ir natrio jonai mineralizuoto vandens iškrovos zonose. Tačiau urbanizuotose teritorijose ir dirbamos žemės aplinkoje esamuose gręžiniuose organinių jungi-nių, chloridų, sulfatų, azoto junginių reikšmės, viršijančios fonines, yra suformuotos antropoge-ninės taršos. Gruntiniame vandenyje antropoge-ninė įtaka jaučiama 21 proc. stebėjimo taškų iš jų 8 proc. kokybė yra prasta. Pagrindinė priežas-tis – didelės nitratų (> 50 mg/l) koncentracijos. Akivaizdus nitratų koncentracijos ir žemėnaudos intensyvumo ryšys matomas intensyvios žemdir-bystės laukuose įrengtuose postuose. Daniliškėse (Vilniaus m.) į dirbamus laukus atitekančiame gruntiniame vandenyje nitratų koncentracija buvo nedidelė 3,5 mg/l, o lauke esančiuose grę-žiniuose „išaugo“ iki 113–144 mg/l, Muniškiuo-se (Kauno r.) skirtumas ne toks didelis, bet taip

tion of manmade compounds (nitrates, organic compounds) is negligible was considered as good. In the cases when manmade compounds were detected but their concentration was lower than the drinking water standard or exceeded it by compounds of natural origin (sulphates, chlorides and ammonium) the groundwater was considered as of moderate quality. Mean-while, when the concentration of anthropogenic compounds was higher than the drinking water standard and / or the concentration of natural compounds was higher than the upper back-ground value, the groundwater was considered as of poor quality.

In Lithuania, most of the sampled ground-water is of good quality – 64 %. The ground-water of poor quality accounts for 18 %. The best quality is found in the Quaternary confined aquifers: in 89 % of sampled wells, the ground-water corresponded to requirements of good and moderate quality; in shallow aquifer 81 % and in the pre-Quaternary confined aquifers 80 % of sampled wells (Fig. 3).

Groundwater quality is determined by natu-ral and anthropogenic factors. Groundwater quality could be deteriorated by natural organics from wetlands and marine deposits, sulphates in gypsum containing aquifers and chlorides in the areas where deeper mineralized water discharg-es into fresh water aquifers. However, elevated concentrations of organic compounds, nitrates, chlorides, sulphates in the groundwater from ur-ban and agricultural areas are formed by anthro-pogenic pollution. Anthropogenic impact could be traced in 21 % of samples taken from shallow groundwater and in 8 % of samples the water was of poor quality; mainly due to high concen-trations of nitrates (> 50 mg/l). The close cor-relation between the intensity of land-use and concentrations of nitrates in shallow groundwa-ter are demonstrated by the data received from the monitoring stations located in intensely used agricultural fields. In the Daniliškės station (Vil-nius Mun.), the concentration of nitrates in the groundwater flowing to field was low (3.5 mg/l) yet significantly higher, up to 113–144 mg/l, in the wells located on arable land. In another

43


station – Muniškiai (Kaunas Distr.) – the differ-ence was not so big, but still significant, concen-tration of nitrates increased from 0.24 mg/l to 88.3 mg/l.

The public currently is interested in ground-water quality from natural springs. The sam-pling was done in 36 spring located in different places in Lithuania. Few of them are mineral water springs: in the Northern Lithuania Karst region, spring water contains a high amount of sulphates (up to 1300 mg/l), while in the val-ley of the River Nemunas – chlorides (1060–1360 mg/l). If spring collects water from the natural environment, further from human ac-tivity, the water is fresh and of good quality. Yet, in the water of eight springs, the concen-tration of nitrates was higher than 10 mg/l and this indicates that human activity could pose risk to water quality and chemical and micro-bial contamination is possible.

pat reišmingas, nitratų koncentracija padidėjo nuo 0,24 mg/l iki 88,3 mg/l.

Visuomenės susidomėjimą kelią natūralių šal-tinių ir versmių vanduo. Vandens mėginiai buvo paimti iš 36 šaltinių įvairiose Lietuvos vietose. Yra keletas šaltinių besiformuojančių ypatingo-se sąlygose, kurių vanduo mineralinis – Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone jis pasižymi didele sulfatų koncentracija iki 1300 mg/l, o Nemuno slėnio šaltiniuose chloridų koncentracija siekia – 1060–1360 mg/l. Švarioje nuo žmogaus ūkinės veiklos objektų nutolusioje aplinkoje formuojasi gėlas, geros kokybės vanduo. Tačiau 8 šaltinių vandenyje fiksuota nitratų koncentracija vir-šijanti 10 mg/l ir įspėjanti, kad šaltinio forma-vimosi aplinkoje vykdoma ūkinė veikla veikia šaltinio vandens kokybę, jame gali būti ir kitų kenksmingų medžiagų, bakterijų. Didžiausia ni-tratų koncentracija 76,5 mg/l nustatyta Arimai-čių šaltinio (Radviliškio r.) vandenyje.

44

Lietuvos pasienio požeminio vandens

monitoringas 2017 metais

Groundwater Monitoring in the Lithuanian cross-border areas in 2017

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Bendra Lietuvos Respublikos valstybės sie-na sausuma ir pasienio vandenimis tęsiasi 1643,41 km. Ilgiausias sienos ruožas su Baltaru-sija – 678,82 km, kiek trumpesnis su Latvija – 588,09 km, su Rusijos Federacija – 253,7 km, o trumpiausias su Lenkija – 104,3 km. Tarpvals-tybinė siena kerta 13 antros eilės upių baseinų ir 7 vandeningųjų sluoksnių sistemas. Požeminio vandens išteklių valdymą ir apsaugą bendruose vandeninguosiuose sluoksniuose atskiria adminis-tracinis padalijimas.

Tarpvalstybinių vandeningųjų sluoksnių mo-nitoringas yra viena iš priemonių, prisidedanti prie šalių kaimynių bendradarbiavimo saugant ir naudojant bendrus vandens telkinius. Skiriami skirtingi bendradarbiavimo ir integracijos lygiai. Pirmas žingsnis yra bendri susitarimai tarp valsty-bių kaimynių dėl stebėjimų tinklo, periodiškumo, tiriamų komponentų sąrašo ir reguliaraus keiti-mosi duomenimis. Skirtingose šalyse naudojama požeminio vandens mėginių ėmimo, saugojimo ir tyrimo metodika skiriasi, todėl, norint palyginti gaunamus monitoringo rezultatus, vykdomi ben-dri lauko darbai, kartu paimti mėginiai tiriami bendradarbiaujančių šalių laboratorijose. Požemi-nio vandens išteklių būklės kiekybiniam ir koky-biniam vertinimui, žmogaus veiklos poveikiui ir jo dydžiui identifikuoti naudojami monitoringo duomenys, šalys yra nusistačiusios savus vertini-mo kriterijus ir ribines vertes. Bendra yra tai, kad visose šalyse kaimynėse požeminis vanduo suvo-kiamas kaip geriamojo vandens šaltinis ir jo ko-kybė vertinama atsižvelgiant į geriamojo vandens standartus.

The Lithuanian state border extends on the land for 1643.41 km. The longest border is between Lithuania and Belarus – 678.82 km, a bit short-er between Lithuania and Latvia – 588.09 km, between Lithuania and Russian Federation – 253.7 km, and the shortest between Lithuania and Poland – 104.3 km. The state border crosses 13 river basins of second order and 7 transbound-ary aquifer systems. Management and protection of groundwater resources in transnational aqui-fers is predetermined not only by administrative and legal regulations, but also by traditions, use and history of groundwater investigations.

Transboundary groundwater monitoring is a tool for building relationships necessary for man-agement and protection of common groundwa-ter resources. Cooperation between countries in the field of groundwater monitoring is possible at different levels of integration. The first step is an agreement between responsible institutions on the scope of monitoring program, selection and distribution of observation points and list of pa-rameters for joint monitoring as well as periodic-ity of monitoring data exchange. The countries across the border use slightly different methods for groundwater sampling, preservation, stor-age, transportation and laboratory investigation. In order to assess the impact on expected results joint field investigations are carried out. Dupli-cated samples are shared and investigated at dif-ferent laboratories. Assessment of the quantitative and qualitative status of groundwater resources as well as identification of human impact is based on monitoring data and each country establishes

45

Lietuvos geologijos tarnybos patirtis bendra-darbiaujant su gretimomis šalimis labai įvairi. Požeminio vandens monitoringas su Lenkija ir Latvija vyksta intensyviausiai, o su Rusijos Fede-racija (Kaliningrado sritimi) yra nutrūkęs. Lietu-voje požeminio vandens monitoringas pasienio teritorijoje yra įtrauktas į valstybinę aplinkos mo-nitoringo programą.

Lietuvos ir Lenkijos pasienio monitoringas vykdomas nuo 1994 metų. Lietuvos pusėje veikia 15 monitoringo postų, kuriuos sudaro valstybinio požeminio vandens monitoringo gręžiniai (22 gręžiniai), įrengti į gruntinį vandeningąjį sluoks-nį (7 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį sluoksnį (12 gręžinių), paleogeno ir kreidos van-deninguosius sluoksnį (3 gręžiniai), taip pat Bal-

Pav. Požeminio vandens kokybė tarpvalstybiniuose vandeninguosiuose sluosniuose

(nurodyti rodikliai, prastinantys vandens kokybę, SO

4 – sulfatai, HCO

3 – hidrokarbonatai,

Ca – kalcis, K – kalis, NO3 – nitratai, NO

2 – nitritai,

PS – organiniai junginiai, PO4 – fosfatai,

pabraukta – antropogeninė įtaka)

Fig. Groundwater quality under water in transboundary aquifers (indicated parameters which worsens water quality: SO

4 – sulphates, HCO

3 – bicarbonates, Ca – calcium,

K – potassium, NO3 – nitrates, NO

2 –nitrites,

PS – organic compounds, PO4 –phosphates,

underlined – anthropogenic influence)

its own criteria and threshold values. All countries neighbouring Lithuania regard groundwater as an important drinking water source therefore its quality is assessed based on drinking water stan-dards.

The experience of groundwater monitoring gained by the Lithuanian Geological Survey is different from that of its neighbours. The most intensive cooperation takes place with Poland and Latvia. Unfortunately, the cooperation with the Russian Federation in the Kaliningrad District has been broken. The groundwater monitoring in the cross-border area is carried out based on national environmental monitoring program of Lithuania.

46

tojo ežero šaltinis. 2017 metais pasienio zonoje Lietuvoje buvo paimti požeminio vandens mėgi-niai iš 16 stebimų taškų bendrajai cheminei su-dėčiai nustatyti (pagrindiniai anijonai ir katijonai, sausoji liekana, bendrasis kietumas, permangana-to skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir biogeninių elementų tyrimui. Lietuvos pasienio zonoje su Lenkija kasdieniai požeminio vandens lygio ir temperatūros matavimai 2017 metais vykdyti trijuose gruntinio vandens gręžiniuose Aukštakalnio, Žuvinto ir Šelmentos postuose. Gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose van-dens lygis buvo matuojamas kartą per metus. Mo-nitoringo metodikai ir laboratoriniams tyrimams suderinti kartu su Lenkijos valstybinio geologijos instituto darbuotojais buvo vykdomi bendri lau-ko darbai, apsikeista mėginiais (po tris mėginius iš Lietuvos ir Lenkijos), atlikti kontroliniai labo-ratoriniai požeminio vandens bendros cheminės sudėties tyrimai. Cheminių analizių duomenų pa-lyginimas rodo, kad yra gera rezultatų koreliacija ir analizių paklaida mažesnė negu 10 procentų.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio monitorin-gas vykdomas nuo 2012 metų sutarus dėl moni-toringo tinklo ir keitimosi duomenimis. Lietuvo-je į požeminio vandens monitoringo programą įtraukti 7 postai – pavieniai gręžiniai, 7 gręžinių krūmai (31 gręžinys), 10 vandenviečių ir vienas – Puvočių – šaltinis. Bendrų lauko darbų nevyk-doma, tačiau kartą per metus keičiamasi gautais duomenimis. 2017 metais pasienio zonoje Lietu-voje buvo paimti požeminio vandens mėginiai iš 23 stebimų gręžinių bendrajai cheminei sudėčiai nustatyti ir biogeninių elementų tyrimui. Baltaru-sijos pasienio teritorijoje mėginiai imti tik iš dvie-jų stebėjimo gręžinių.

Požeminio vandens monitoringas Lietuvos ir Latvijos pasienyje pradėtas vykdyti 2016 me-tais. Kasmet pasirašomas susitarimas dėl stebė-jimo apimčių ir tiriamų komponenčių sąrašo, numatomi taškai, kuriuose bus vykdomi bendri lauko darbai. 2017 metais Lietuvos pusėje į pa-sienio monitoringą buvo įtraukti 28 gręžiniai, iš kurių 12 gręžinių įrengta į gruntinį vandeningąjį sluoksnį ir 16 gręžinių į spūdinį, taip pat įtraukti penki šaltiniai. Liepos mėnesį buvo vykdomi ben-dri lauko darbai, mėginiai paimti iš 10 stebėjimo

Groundwater monitoring in the Lithu-anian–Polish cross-border area has been im-plemented since 1994. In the Lithuania part, it included 15 stations composed of 22 national groundwater monitoring wells installed in the shallow aquifer (7 wells), Quaternary confined aquifer (12 wells), Palaeogenic and Cretaceous aquifers (3 wells) and one natural spring. In 2017, samples were taken from 16 wells on the Lithu-anian side. Total ions, dry residue, total hardness, chemical oxygen demand (COD) and the amount of biogenic elements (mineral and organic phos-phorus, mineral and organic nitrogen) were ana-lysed. Daily measurements of groundwater level and temperature are performed in 3 observation wells – Aukštakalnis, Žuvintas and Šelmenta.

For harmonization of monitoring metho-dology and laboratory examination techniques, joint field investigations together with the Polish colleagues were carried out, samples exchanged (3 samples from Lithuania and 3 from Poland), and control laboratory investigations performed. Inter calibration shows a quite good correlation between samples; differences do not exceed 10 %.

Groundwater Monitoring in the Lithua-nian–Belarusian cross-border area has been carried out since 2012 based on the agreement on monitoring network and the obtained data ex-change. In the Lithuanian part, it includes seven stations with single observation wells, seven sta-tions with 31 nested wells and 10 operational wells from small wellfields. Joint fieldworks are not on the agenda, but once per year available monitoring data are exchanged. In 2017, sam-pling was performed from 23 monitoring points for general chemistry and nutrients analysis. This year just two samples were taken from the Bela-rusian side.

Groundwater Monitoring in the Lithuani-an–Latvian cross-border area started in 2016. Each year a special agreement depicting a list of observation points for data exchange and com-mon sampling is signed. In the Lithuania part monito ring network included 28 observation wells, – 12 wells installed in the shallow aquifer and 16 into confined aquifers and five natural springs. The joint field works were carried out

47


taškų Lietuvos ir 10 Latvijos teritorijoje, apsikeis-ta mėginiais. Lietuvos pasienio zonoje su Latvija kasdieniai požeminio vandens lygio ir tempera-tūros matavimai 2017 metais vykdyti penkiuose gruntinio vandens gręžiniuose. Gilesniuose van-deninguosiuose sluoksniuose lygis buvo matuoja-mas kartą per metus.

Požeminio vandens kokybei vertinti pasienio teritorijoje buvo panaudota lenkų požeminio van-dens kokybės klasifikacijos metodika. Požeminio vandens kokybė atsižvelgiant į fizinių ir cheminių parametrų reikšmes skirstoma į penkias klases (I – labai geros, II – geros, III – patenkinamos, IV – nepatenkinamos ir V – prastos), taip pat at-sižvelgiant ne tik į reikalavimus geriamajam van-deniui, bet ir į natūralų tam tikrų junginių pasis-kirstymą gėlame požeminiame vandenyje. Tokiu būdu išplečiamas vertinamų komponentų sąrašas ir geriau perteikiama požeminio vandens, besifor-muojančio skirtingomis sąlygomis, įvairovė.

Įvertinus 2017 metais atliktų tyrimų rezultatus pagal bendrą metodiką, matoma, kad požeminio vandens hidrocheminė sudėtis ir kokybė tarpvalstybiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose skiriasi (pav.). Prastos kokybės vanduo natūraliai formuojasi Šiaurės Lietuvoje–Pietų Latvijoje viršutinio devono karbonatiniuose sluoksniuose, kuriuose gausu gipso. Tokiame vandenyje daug sulfatų, kalcio, jis yra labai kietas, tai sudaro nepatogumų vandens vartotojams. Permo ir viršutinio devono terigeninio komplekso vandens kokybė yra gera arba patenkinama. Pasienio ruože su Baltarusija ir Lenkija kvartero vandeninguosiuose sluoksniuose vyrauja geros ir vidutinės kokybės požeminis vanduo ir tik 17 proc. gręžinių vanduo buvo prastos kokybės.

Žmogaus ūkinės veiklos įtaka matoma negiliai slūgsančiame gruntiniame ir kartais atviresniuo-se spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose (20 proc. gręžinių), tačiau nepatenkinamos ko-kybės vanduo nustatytas tik trečdalyje jų. Norint išskirti plotus, kuriuose grutninio vandens tarša galėtų paveikti gretimos šalies vandenų būklę, reikėtų detalesnės analizės.

in July; samples were taken from 10 observation points in Latvian and 10 observation points in Lithuania for duplicate analysis. Daily measure-ments of groundwater level and temperature are performed in five observation wells.

The Polish methodology was applied in or-der to evaluate the groundwater quality in cross-border aquifers. The groundwater is ascribed to five quality classes from very good to poor, taking into account drinking water standard and natural background values of various compounds. Such approach enables evaluating water quality based on a greater number of compounds and demon-strating variability of groundwater composition.

Evaluation of groundwater monitoring data obtained in 2017 shows that groundwater quality in trans-boundary aquifers and aquifer system varies (Fig.). In the northern part of Lithuania and southern part of Latvia, the groundwater of the Upper Devonian aquifers with gypsum layers is of poor quality. Such groundwater contains high concentration of sulphates and calcium and is very hard, what makes it unsuitable for using. The Trans-boundary Permian and terrigenous Upper Devonian aquifers contain groundwater of good and satisfactory quality. The groundwater from the Quaternary confined aquifers stretching across the border with Belarus and Poland is mostly of good and satisfactory quality. Only in 17 % of sampled wells, the water quality was unsatisfactory.

The human impact could be traced out in 20 % of sampled wells, installed in shallow or semi-open confined aquifers but unsatisfactory water quality because of pollution was found only in one third of them. Delineation of the areas where groundwater pollution could have negative impact to water bodies of neighbour country re-quires further detailed investigations.

48

Augalų apsaugos produktų veikliųjų

medžiagų tiriamasis monitoringas

gruntiniame vandenyje

J. Arustienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuo 2015 metų vykdo augalų apsaugos produktų (AAP) tiriamąjį monitoringą grunte ir gruntiniame vandenyje.

Stebėjimams įrengta po 5 gręžinius tyrimų laukuose, kurie priklauso Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos augalų veislių tyrimo stotims – Vilniaus (Daniliškės, Vilniaus m. sav.), Kauno (Muniškių k., Kauno r. sav.) ir Plungės (Alksnėnų k., Plungės r. sav.). Skiriasi šių laukų geografinė padėtis, geologinės sąlygos ir auginamos žemės ūkio kultūros. Daugiausia dėmesio skiriama augalų apsaugos priemonių veikliųjų medžiagų metribuzino, metazachloro ir dimetachloro bei jų meta-bolitų tyrimams.

2017 metų rugpjūčio mėn. paimti vandens, o lapkri-čio mėn. grunto ir vandens mėginiai – Plungės ir Kauno laukų mėginiuose atlikti metazachloro, dimetachloro ir jų metabolitų, o Vilniaus – metribuzino ir jų metabolitų ty-rimai. Taip pat cheminių tyrimų laboratorija atliko ~700 pavadinimų veikliųjų medžiagų „patikrinimą“ mėginiuo-se, o tyrimų protokoluose pateikė tų veikliųjų medžia-gų, kurių koncentracija viršijo aptikimo ribą, rezultatus. AAP veikliųjų medžiagų laboratoriniai tyrimai finansuoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. (2 pav.).

Tyrimų rezultatai rodo, kad tirtų AAP veikliosios medžiagos grunte nesikaupia, jų koncentracija išbandy-tame intervale nuo 10 iki 100 cm gylio buvo mažesnė už aptikimo ribą. O metazachloro ir dimetachloro skili-mo produktai į gruntinį vandenį patenka ir jame išlieka. Požeminiame vandenyje tam tikro pesticido veikliosios

Lithuanian Geological Survey car-ries out investigative monitoring of plant protection products in soil and shallow groundwater since 2015.

Three investigative fields, which are owned by the State Plant Service and are used for plant varieties inves-tigation, are selected and equipped with 5 observation wells each. Vilnius (Daniliškės), Kaunas (Muniškis) and Plungė (Alksnėnai) investigative fields are located in different geomorpho-logical regions with distinct geological-hydrogeological conditions and crop cultivation. The target substances are metribuzin, metazachlor, dimetachlor and their metabolites.

Sampling was carried out in August and November. Chemical analysis in-cluded investigation of metribuzin, metazachlor, dimetachlor and their metabolites and screening of more than 700 active substances, which were re-ported in case they were found in con-centrations higher than detection limit.

Based on obtained results, conclu-sion could be made that investigated substances does not accumulate in soil, as concentrations of active substances in

Investigative groundwater monitoring of active substances of plant protection products

49


medžiagos, įskaitant ir jo reikšminguo-sius metabolitus, koncentracija negali būti didesnė už 0,1 µg/l, monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų tam tikrų pesticidų, jų reikšmingų metabolitų ir skilimo bei reakcijos produktų (netok-sinių metabolitų) suma neturi viršyti 0,5 µg/l.

Muniškyje, Kauno stoties tyrimų lauke, guntinis vanduo kaupiasi mo-lingose nuogulose. Veikliųjų medžiagų skilimo produktų koncentracijų reikš-mės pasiskirsčiusios netolygiai, tačiau priklauso nuo stebėjimo gręžinių išdės-tymo dirbamos žemės lauko atžvilgiu ir gruntinio vandens srauto krypties (1 pav.). Didžiausia skilimo produk-tų koncentracija nustatyta vandenyje, paimtame iš gręžinio pačiame tyrimų lauke. Koncentracijų sumos reikšmė jame kito nuo 0,28 mkg/l 2015 metais iki 15,79 mkg/l 2017 metais, matoma didėjimo tendencija. Pagrindiniai ski-limo produktai, rasti vandenyje, yra metazachloras ESA (BH 479-8), meta-zachloras OA (BH 479-4) ir dimetach-loras CGA 369873. Tų pačių skilimo produktų rasta ir kituose gręžiniuose, tačiau jų koncentracija mažesnė – vi-dutinė skilimo produktų koncentraci-jų suma – 0,26–1,68 mkg/l (1 pav.). 2017 metų rugpjūčio mėn. paimtuose vandens mėginiuose pirmą kartą per stebėjimų laikotarpį buvo rasta pačios veikliosios medžia-gos – metazachloro – 0,014 ir 0,016 mkg/l. Taip pat visų gręžinių vandenyje aptikta ir kitų veikliųjų medžiagų me-tabolitų – metildesfenilo chloridazono, desfenilo chlori-dazono ir tritosulfurono 635M01. Jų suma pavieniuose gręžiniuose buvo nuo 0,189 iki 1,9 mkg/l.

Alksnėnuose, Plungės AVTS tyrimų lauke, gruntinis vanduo kaupiasi smėlingose nuogulose. Gruntiniame vandenyje rasta tų pačių metazachloro ir dimertachlo-ro skilimo produktų kaip ir Kauno stotyje, papildomai identifikuotas N,N-dimetilsulfamidas ir tritosulfurono 635M01. Didžiausia skilimo produktų koncentracijų suma 2017 metais siekė 7,673 mkg/l. Ji nustatyta grę-žinyje, kuriame gruntinis vanduo kaupiasi arčiausiai

the tested interval from 10 till 100 cm depth were lower than detection limit. Meanwhile metabolites of metazachlor and dimetachlor are constantly found in observation wells. The threshold value for individual pesticides and their relevant metabolites is 0.1 µg/l and 0.5 µg/l for a sum of all substances.

The Muniškis (Kaunas) investiga-tive field is located in a morainic plain; the upper part consists of till deposits. The distribution of metabolites of ac-tive substances in shallow groundwater is uneven, but corresponds to location

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2015.12 09 2016.06.12 2016.11.08 2017.08.28 2017.11.13

mkg

/l

data

60553 60554 60555 60556 60557

1 pav. Metabolitų sumos reikšmių pasiskirstymas ir kaita Muniškių

(Kauno r.) tyrimų lauke

Fig. 1. Distribution and variation of sum of metabolites in The Muniškis (Kaunas) investigative field

50

2 pav. Metabolitų sumos reikšmių pasiskirstymas ir kaita Alksnėnų

(Plungės r.) tyrimų lauke

žemės paviršiaus. Tačiau netikėta, kad gana reikšmin-gų koncentracijų (vidutinė metabolitų sumos reikšmė) 2,8–4,3 mkg/l nustatyta gręžiniuose, kur vanduo slūgso santykinai giliai – 10–12 m gylyje (2 pav.). Tam tikrų me-tabolitų kaita aiškios tendencijos neturėjo (2 pav.).

Daniliškėse, Vilniaus stoties tyrimų lauke, nei me-tribuzino, nei jo skilimo produktų nebuvo rasta, tačiau šiame lauke didžiausia nustatyta nitratų koncentracija. 2017 metais ji siekė 113–144 mg/l, palyginti Kauno lau-ke maksimali nitratų koncentracija buvo 88,3 mg/l, Plun-gės – 36,3 mg/l.

Remiantis gautais rezultatais galima daryti išvadą, kad metazachloro ir dimetachloro skilimo produktai į grunti-nį vandenį patenka ir jame išlieka, o norint nustatyti, kiek

of observation wells in the field and groundwater flow direction (Fig. 1). The highest concentration of all me-tabolites is found in well located amid arable land. The value of summary con-centration of metabolites in this well varied between 0.28 mkg/l in 2015 and 15.79 mkg/l in 2017, trend of concen-tration increase is visible. The main metabolites found in ground water are metazachlor ESA (BH 479-8), metaza-chlor OA (BH 479-4) and dimetachlor CGA 369873. The same substances are found in other wells, but their concen-trations are lower – average summary concentration was 0.26–1.68 mkg/l. The first time concentration of metaza-chlor higher than detection limit was detected in the summer samples – 0.014 and 0.016 mkg/l. Other me-tabolites detected in water were methyl desphenil chloridazone, desphenil chlo-ridazone and tritosulphurone 635M01. The summary concentration in differ-ent wells was from 0.189 to 1.9 mkg/l.

The Alksnėnai (Plungė) investigative field is located on the slope of a mo-rainic upland with sandy deposits. The same substances and metabolites are found as in the Muniškis field, except of N,N-dimetilsulphamide and trito-sulphurone 635M01. The maximal concentration of metabolites in 2017 was 7.673 and was detected in the well where groundwater is closest to land surface. However quite significant con-centrations (summary concentration of metabolites 2.8–4.3 mkg/l) are found relatively deep in the interval of 10–12 m from land surface. No distinct trends could be detected yet.

In the Daniliškė (Vilnius) inves-tigative field no metribuzine or its metabolites were found in the soil or groundwater samples, but agricul-tural contamination can be traced by increased concentration of nitrates

0

2

4

6

8

10

12

14

2015.12 09 2016.06.12 2016.11.08 2017.09.04 2017.11.20

mkg

/l

data

1s 2s 60560 60561 60562

Fig. 2. Distribution and variation of sum of metabolites in The Alksnėnai (Plungė) investigative field

51


amounting to 113–144 mg/l. For a comparison in Kaunas field maximal concentration of nitrates was 88.3 mg/l and Plungė – 36.5 mg/l.

The results of investigations show, that metabolites of metazachlor and dimetachlor tend to accumulate in groundwater, but in order to detect for how long, additional observations are needed.

laiko išlieka, reikia tęsti tyrimus. AAP medžiagų grunte tyrimų tęsti netikslinga, tačiau vertėtų išplėsti tyrimų geo grafiją ir atlikti veikliųjų medžiagų „patikrinimą“ dir-bamoje žemėje įrengtų stebimųjų gręžinių gruntiniame vandenyje.

52

Lietuvos seismologinis monitoringas

2017 metais

2017 metais Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) toliau vykdė Lietuvos ir gretimų teritorijų seismologinį monitoringą (projektas „Lietuvos seismologinis monitoringas“). Seisminių stebėji-mų duomenys (beveik) realiu laiku LGT seismi-nių stebėjimų centre (LGT SC) buvo gaunami iš LGT Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE) plataus diapazono seisminių stebėjimų stočių. Iš keturių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) seis-minio monitoringo sistemos (SMS) seisminių stebėjimo stočių (IIGN, IDID, IZAR, ISAL) seisminių stebėjimų duomenų į LGT SC buvo gaunama kartą per parą. Taip pat buvo naudo-jami seisminių stebėjimų duomenys iš gretimų valstybių seisminių stočių: SLIT (Slitere, Latvi-ja), VSU ir MTSE (Vasula ir Matsalu, Estija), PUL (Pulkovo, Rusija), MEF ir RAF (Metsahovi ir Laitila, Suomija), UPP ir AAL (Upsala ir Alan-dų salos, Švedija), BSD (Bornholm Skovbrynet, Danija), RGN ir RUE (Ruegen ir Ruedersdorf, Vokietija), SUW ir GKP (Suvalkai ir Gorka Klasztorna, Lenkija).

Seismologiniai duomenys iš šių stočių buvo apdorojami ir analizuojami LGT SC, buvo su-daryti seisminių įvykių katalogai ir apibendrini-mai mėnesiniuose ir metiniame biuleteniuose. 2017 metais užregistruoti, analizuoti ir seisminių įvykių kataloge pateikti 1 635 seisminiai įvykiai: iš jų 804 įvykiai buvo tolimi (teleseisminiai; epi-centrai tolimesni nei 2200 km), 79 regioniniai (epicentrai tolimesni nei 800 km, bet artimesni nei 2200 km) ir 752 vietiniai seisminiai įvykiai (epicentrai artimesni nei 800 km).

M. norvaišaitė, A. Čečys, Lietuvos geologijos tarnyba

Seismological monitoring of Lithuania was continued during 2017. This comprised acquir-ing, processing, analysing and summarizing seis-mic data recorded by two broadband seismic stations PBUR (in Paburgė, Plungė District) and PABE (in Paberžė, Kėdainiai District) of Lithuanian Geological Survey and four seismic stations (IIGN, IDID, IZAR, ISAL) of the de-commissioned Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) (Fig. 1). The Seismological Centre of the Lithuanian Geological Survey (LGT SC) in real time received seismological data from broad-band seismic stations of PBUR and PABE while the data from the INPP stations were received once in 24 h.

Apart from the mentioned stations, seismic data were collected and regularly analysed from other seismic stations in the Baltic Sea region: SLIT (Slitere, Latvia), VSU and MTSE (Vasula and Matsalu, respectively, Estonia), PUL (Pulk-ovo, Russia), MEF and RAF (Metsahovi and Laitila, respectively, Finland), UPP, AAL, VIKU and DEL (Upsala, Aland, Vikbolandet and De-lary, respectively, Sweden), BSD (Bornholm Skov brynet, Denmark), RGN and RUE (Rue-gen and Ruedersdorf, respectively, Germany), SUW and GKP (Suwalki and Gorka Klasztorna, respectively, Poland).

The acquired seismological data were ana-lysed, catalogued and overviewed in monthly and yearly bulletins. In 2017, 1635 seismic events were identified, 804 of them were tel-eseismic events (epicentres located more than 2200 km away), 79 regional (epicentres located

Seismological monitoring in Lithuania in 2017

53

1 pav. 2017 metais LGT SC užregistruotų vietinių seisminių įvykių žemėlapis.

Didesni trikampiai rodo plataus diapazono seisminių stebėjimų stočių vietas, mažesni trikampiai – Ignalinos AE seismines stotis,

žvaigždės – natūralių ir indukuotų žemės drebėjimų vietas. Mėlyni apskritimai rodo sprogdinimus, geltoni – sprogdinimus

Petrašiūnų-II ir Klovainių karjeruose, žali – sprogdinimus Karpėnų karjere, o raudonas – minos susprogdinimo vietą Baltijos jūroje,

Lietuvos teritoriniuose vandenyse

Fig. 1. Schematic map over Lithuania showing local seismic events in 2017 identified by LGS SC. Larger triangles indicate locations of the LGS broadband seismic stations, smaller triangles – Ignalina Nuclear Power Plant seismic monitoring system stations, stars – natural and induced earthquakes. Blue circles show explosions; yellow circles point to sites of explosions in the “Petrašiūnai-II” and “Klovainiai” quarries; green – explosions in the „Karpėnai“ quarry and red – mine clearance in the off-coast Curonian Spit, in the Lithuanian Baltic sea territory

54

Lietuvos seismologinio monitoringo projek-te daugiausia dėmesio yra skiriama vietiniams seisminiams įvykiams Baltijos ir aplinkiniuose regionuose (1 pav.). Iš 752 vietinių seisminių įvykių 11 buvo natūralūs žemės drebėjimai arba indukuoti seisminiai įvykiai, o kiti – paviršiniai sprogdinimai.

2017 metų kovo 22 dieną buvo užfiksuotas M = 1,2 žemės drebėjimas į pietvakarius nuo Talino miesto, Estijoje. Tokio stiprio drebėjimų žmonės nejaučia (1 pav.).

Aštuoni žemės drebėjimai, kurių stipris buvo tarp M = 3,3 ir M = 4,8, buvo užregistruoti piet-vakarinėje Lenkijoje. Šioje Lenkijos dalyje, į vakarus nuo Vroclavo miesto, atvirose šachtose yra intensyviai išgaunamas lignitas (rudoji an-glis), todėl čia indukuotų drebėjimų vyksta gana daug. Tačiau dėl didelio atstumo nuo įvykių vie-tos iki seisminių stebėjimų stočių Lietuvoje LGT SC yra identifikuojami tik stipriausi žemės dre-bėjimai (1 pav.).

Dalis paviršinių sprogdinimų buvo užregist-ruota Rygos įlankoje, Baltijos jūroje. Šie įvykiai

more than 800 km away) and 752 local (epicen-tres located within 800 km) events (Fig. 2).

The focus of Lithuanian seismic monitor-ing is local seismic events within the Baltic and surrounding regions (Fig. 1). Out of 752 local events, 11 were natural or induced earthquakes while the rest were surficial explosions. On March 22, 2017, an earthquake of M=1.2 oc-curred southwest of Tallinn in Estonia. People normally do not feel quakes of such magnitude.

Eight earthquakes with magnitudes from M=3.3 to M=4.8 occurred in southwestern Po-land. There, in the region to the west of Wroclaw city, induced earthquakes of such magnitude are common because of lignite mining in open quarries (Fig. 1).

Several explosions were detected in the Riga bay of the Baltic Sea. These are the result of opera tion OPEN SPIRIT 2017, an annual mul-tinational operation dedicated to the clearance and disposal of explosive remnants from the First and Second World Wars, this year carried out off-coast Latvia in August (Figs 1 and 2).

Fig. 2. An M-06 naval mine detonated in the Riga Bay of the Baltics Sea as part of the Operation OPEN SPIRIT 2017, an annual multinational operation dedicated to the clearance and disposal of explosive remnants from the First and Second World Wars Source: https://tridentnewspaper.com/explosive-clearing-op-open-spirit/

2 pav. Povandeninis M-06 jūrinės minos susprogdinimas, įvykdytas senų sprogmenų naikinimo operacijos „Open Spirit

2017“ metu Rygos įlankoje, Baltijos jūroje Šaltinis: https://tridentnewspaper.com/explosive-clearing-op-open-

spirit/

55


http://https://tridentnewspaper.com/explosive-clearing-op-open-spirit/




sietini su sprogmenų, likusių nuo Pirmojo ir An-trojo pasaulinių karų ir esančių jūros dugne, nai-kinimu (sprogdinimu) „Open Spirit 2017“ ope-racijos, vykusios rugpjūčio mėnesį (1 ir 2 pav.).

Lietuvos karinės jūrų pajėgos taip pat atlieka senų sprogmenų naikinimą ir 2017 metų gegu-žės 23 dieną susprogdino miną Baltijos jūroje, į rytus nuo Kuršių nerijos (1 pav.).

Be to, sprogdinimų jūroje buvo užregistruo-ta Stokholmo archipelage, Estijos, Suomijos ir Lenkijos priekrantėse.

Šiaurės Lietuvoje buvo užregistruoti 264 sprogdinimai (1 pav.). Jie yra sukelti atliekant dolomito gavybą Petrašiūnų-II ir Klovainių dolomito karjeruose, Pakruojo rajone. Prie pir-mojo, vykdydama projektą „Lietuvos teritorijos antropogeninio seismingumo vertinimo meto-dikos parengimas“ ir bendradarbiaudama su AB „Dolomitas“, LGT 2016 metais įrengė laikiną seisminių stebėjimų stotį. Dėl šios seisminės sto-ties vietiniai seisminiai įvykiai yra lokalizuojami tiksliau, be to, ji registruoja sprogdinimus, vyk-domus Petrašiūnų-II ir Klovainių dolomito kar-jeruose. 2017 metais Petrašiūnų-II karjere buvo užregistruota 113 sprogdinimų, o Klovainių kar-jere – 151 sprogdinimas.

Sprogdinimų vyko ir Karpėnų karjere šalia Naujosios Akmenės, kur išgaunama klintis ce-mento gamybai (1 pav.).

The Lithuanian Navy also carried out clear-ance of old explosives and in 2017-05-23 de-stroyed a mine in the Baltic Sea, off-coast of the Curonian spit (Fig. 1).

Explosions were also recorded off-coast Stock-holm (Sweden), Estonia, Finland and Poland.

Two hundred sixty four explosions were reg-istered in the northern part of Lithuania (Fig. 1). These were caused by routine work in mining of dolomite in the quarries of “Petrašiūnai-II” and “Klovainiai” in the Pakruojis District. Near the quarry of “Petrašiūnai-II”, within the frame of LGS project “Preparation of methods for estima-tion of anthropogenic seismicity” and in cooper-ation with the company “Dolomitas”, the LGT installed a temporal seismic station in 2016. This contributed to better identification and localiza-tion of local events and precise recording of ex-plosions in the “Petrašiūnai-II” and “Klovainiai” quarries. In 2017, 264 explosions were identi-fied: 113 explosions in “Petrašiūnai-II” and 151 in the “Klovainiai” quarries.

Also, explosions were carried out in “Karpėnai“ quarry near the town of Naujoji Akmenė, where limestone is mined for cement production (Fig. 1).

56

Sekliosios Žemės gelmių

geoterminės energijos išteklių skaičiavimo

metodikos parengimas

The methods of assessment of shallow geothermal energy resources

2017 m. baigtas projektas „Sekliosios Žemės gelmių geoter-minės energijos išteklių skaičiavimo metodikos parengimas“. Pa-grindinis jo tikslas – sudaryti sekliųjų geoterminių išteklių skai-čiavimo, kurį numatoma atlikti 2017–2020 metais, metodiką. Kuriant metodiką išanalizuota Lietuvos ir užsienio šalių patirtis skaičiuojant sekliuosius geoterminius išteklius, sudaryta šių ištek-lių klasifikacija, pati skaičiavimo metodika, pateiktos išvados ir specialiame priede pateikta išteklių skaičiavimo pavyzdžių. Pa-grindinės darbo išvados pateikiamos toliau.

Gilioji geoterminė energija naudojama įvairiems tikslams jau keletą dešimtmečių, o jos ištekliams skaičiuoti sukurta nemažai metodinės medžiagos. Seklioji geotermija atsirado palyginti ne-seniai ir jos išteklių metodinė bazė nėra pakankamai išvystyta ir apibendrinta – skirtingos šalys ir jų mokslo įstaigos dažnai nau-doja skirtingus metodus. Todėl sekliosios geoterminės energijos ištekliams skaičiuoti reikia gilesnės analizės ir apibendrinimo.

Skaičiuojant sekliuosius geoterminius išteklius remiamasi fizi-kine hidrogeodinaminių parametrų (filtracijos koeficientas, tam-priosios talpos koeficientas, spūdžio laidumas, geofiltracinė varža ir kt.) ir termodinaminių parametrų (šilumos laidumas, šilumos tal-pa, temperatūros laidumas, terminė varža) analogija. Dėl to galima naudotis gausia požeminio vandens išteklių skaičiavimo patirtimi.

Riba tarp sekliosios ir giliosios geotermijos sričių nėra griežtai apibrėžta: įvairūs autoriai nurodo skirtingas ribas. Lietuvos sąly-gomis ši riba išryškėja pagal eksploatuoti naudojamus sluoksnius. Giliosios geotermijos sritis prasideda aukštesnės temperatūros de-vono vandeningaisiais sluoksniais, slūgsančiais kelių šimtų metrų gylyje, ir driekiasi gilyn. Seklioji (žemos temperatūros) energija išgaunama maždaug iki 150 metrų gylio.

p. pūtys, Lietuvos geo logijos tarnyba

This project was completed in 2017. The main aim of the project, i.e. development of as-sessment methods will proceed until 2020. The development of the assessment methods in-cluded a review of the reference literature, classification of the resources, analysis and calcula-tions, the methods of geother-mal assessment and conclusions as usual. Additionally, some examples of the calculations are presented in a special appendix. The main conclusions on the project follow below.

Recently, shallow geother-mal energy has been regarded as one of the most perspective kinds of energy. Therefore, the assessment of its resources is of paramount importance. The described technique is an at-tempt to assess the resources using the experience of foreign science institutions.

The technique is based on physical analogy between the different branches of science; firstly between hydrogeodinam-

57

ics and thermodynamics with their own scientific princip-les and parameters being quite common. This is why the meth-ods of groundwater resource as-sessment for calculations of geo-thermal energy may be applied.

One of the fundamental is-sues related with geothermal energy is the boundary between the deep and the shallow geo-thermal energy fields. How-ever, this issue is not relevant in the Lithuanian geothermal practice because of the wide gap between the layers of the different kinds of energy. The shallow energy field reaches up to 150 m whereas the deep ones even a few hundred me-ters in depth. Three main layers (zones) of shallow geothermal energy should be marked out. They are the layer of relatively stable temperature (within the range of 20–100 m), the layer of changeable temperature (up to 20 m in depth) and the layer of shallow groundwater (con-fined and unconfined).

Assessment of shallow geo-thermal energy resources will be based on evaluation of three aspects: geothermal potential, heat flux and exploitation of resources. The latter one is of great interests.

Shallow geothermal resour-ces are represented by thermal potential of hard rocks and groundwater. This potential can be static (capacity potential) or dynamic in turn. Hydrogeo-thermal resources are composed of gravity and elastic storage of groundwater. Hydrogeothermal shallow resource assessment is

Klasifikuojant sekliuosius geoterminius išteklius, siūloma skirstyti juos pirmiausia pagal tai, ar nustatoma šių išteklių ener-getinė vertė, ar energijos srautas per laiko vienetą (gelmių šilumos srautas pagal temperatūros gradientą). Pirmuosius išteklius dar galima vadinti talpiniais (statiniais), o antruosius – dinaminiais. Talpinių ir dinaminių išteklių dalis, kuri gali būti techniniu ir ekonominiu požiūriu racionaliai panaudota, yra eksploataciniai (prognoziniai ir įvertintieji) seklieji geoterminiai ištekliai.

Grunto geoterminius sekliuosius išteklius formuoja kietųjų uo-lienų ir jame esančio požeminio vandens suminė šilumos energija, kuri kondukcijos būdu perduodama geoterminės sistemos kontū-ro šilumnešiui. Jie skirstytini į pastoviųjų temperatūrų zonos (50–150 m gylyje) išteklius ir kaičiųjų temperatūros zonos (1–0 m gy-lyje) išteklius. Pirmuosius formuoja daugiausia statiniai (talpiniai) ištekliai, o dinaminiai – tik nedidele dalimi. Hidrogeoterminius sekliuosius išteklius formuoja tik dalies požeminio vandens (gravi-tacinių ir tampriųjų išteklių) šilumos energija, kurią galima išgau-ti šilumos siurbliais. Tokie ištekliai techniškai racionaliai gali būti panaudoti tik tuose plotuose, kur ilgą eksploatacijos laiką gali būti pasiektas pastovus reikiamo dydžio vandens debitas, o vandens ko-kybė tenkina aplinkosaugos reikalavimus. Tiek talpiniai, tiek gam-tiniai dinaminiai hidrogeoterminiai ištekliai turi būti traktuojami kaip grunto geoterminių išteklių dalis.

Geoterminių išteklių kategorijas yra prasminga priskirti tam tik roms pastoviųjų temperatūrų zonos geoterminėms sistemoms (su vienu ar daugiau gręžinių). Siūloma A ir B grunto geoterminių išteklių kategorijas geoterminei sistemai priskirti tuo atveju, jeigu sistema yra eksploatuojama reikiama galia ir tiesioginių tyrimų metodais nustatytas gręžinio sluoksnių storymės ar paviršinio že-mės sluoksnio efektyvusis šilumos laidumas. Kitu atveju ji gali būti priskirta išteklių C kategorijai. Jeigu reikalavimai tenkinami, tai A kategorijai gali būti priskirta sistemos eksploatacinio poreikio galia, o B kategorijai – maksimaliai įmanomi ištekliai po tam tikro eks-ploatacijos laiko. Sekliesiems hidrogeoterminiams ištekliams kate-gorizuoti turi būti taikomi griežtesni reikalavimai, nes yra svarbi vandens kokybė ir galimas poveikis požeminio vandens eksploata-ciniams sluoksniams. Kadangi hidrogeoterminius išteklius eksploa-tuoti apsimoka tik tada, kai vandens debitas yra ne mažesnis kaip 15 m3/d (tai atitinka maždaug 5 kW galią, pažeminus temperatūrą 7 °C), o mažesni ištekliai (ir atitinkama energijos galia) laikomi nekondiciniais ir A, B, C kategorijoms nepriskiriami.

Pastoviųjų temperatūrų sluoksnio grunto geoterminius ištek-lius siūloma skaičiuoti 2400 valandų eksploatacijos laikotarpiui, nustatant minimalų šilumnešio temperatūros pažemėjimą – 3 °C, o tai atitinka reikiamą naudingojo veikimo koeficientą. Be to, to-kia šilumnešio temperatūra turėtų lemti minimalų įšalusio grun-to sluoksnio susidarymą aplink gręžskylę po ilgesnės eksploa-

58

well developed compared to assessment of shallow geother-mal resources. It is because of quite plentiful “account” of hy-drogeodynamics. However, the big issue is detection of suitable groundwater reservoirs because pumping rate of the well have to be as high as suitable for heat energy power to be extracted.

When ground temperature is low, additional heat of fu-sion could be extracted while freezing the ground below zero degrees Celsius. Moreover, this additional heat composes the best part of geothermal re-courses in the horizontal heat exchanger. The process takes the coldest season of the year (2400 hours) and the rest part of the year is reserved for tem-perature recovery after running the system.

The recent technique also provides for assessment of the main geothermal parameters. They are temperature, thermal conductivity, heat capacity and thermal diffusivity. Assessment can include both direct measur-ing items and indirect calcula-tions that are referenced to cer-tain parameters.

tacijos. Skaičiuojant išteklius būtina atsižvelgti į nepilną terminio lauko atsinaujinimą po buvusios eksploatacijos ir atsižvelgti į požeminio vandens šilumos advekcijos įtaką. Kaičiųjų tempera-tūrų sluoksnio geoterminių išteklių skaičiavimas yra sudėtingas dėl itin kaitaus temperatūrų profilio – tiek erdvėje (pjūvyje), tiek ir laike. Po tam tikro laiko teminiam režimui tapus nuostoviam, šio sluoksnio terminė varža gali būti įvertinta remiantis superpo-zicijos principu. Įvertinti šio sluoksnio išteklius siūloma 2400 va-landų eksploatacijos laikotarpiui (apimančiam šalčiausiąjį metų periodą), atsižvelgiant į oro temperatūros svyravimus. Didelę dalį kaičiųjų temperatūrų sluoksnio geoterminių išteklių sudaro slap-toji ledo kristalizacijos šiluma. Todėl šie energijos ištekliai turi būti įtraukti į bendrąją išteklių sumą. Tačiau reikšmingesnis jų kiekis galimas tik tada, kai pradinė grunto temperatūra yra že-mesnė nei maždaug 3 °C, o temperatūra šilumnešyje krinta kele-tu laipsnių žemiau 0 °C.

Atvirojo kontūro (tiesioginio požeminio vandens naudojimo geotermijos tikslams) sistemos pasaulyje daugiau naudoja giliuo-sius hidrogeoterminius išteklius, nors kai kuriose šalyse (pvz., Grai-kijoje) šio tipo sekliųjų geoterminių įrenginių naudojimas netgi labiau paplitęs. Sudarant hidrogeoterminių išteklių skaičiavimo metodiką, jau tiesiogiai galima naudotis didele požeminio vandens išteklių skaičiavimo patirtimi. Šiuo atveju užduotį palengvina tai, kad požeminis vanduo yra nedideliame gylyje, todėl yra gėlas ir, be to, gana žemos temperatūros, vadinasi, jo geoterminiai parametrai kinta nedaug ir šių pokyčių galima nepaisyti. Skaičiuojant grun-tinio ir negilaus spūdinio vandens hidrogeoterminius išteklius, siūloma naudoti didžiųjų talpų metodą, atsižvelgiant į infiltracinės mitybos išteklius ir galimą pertekėjimą iš gretimų vandeningųjų sluoksnių. Baigtinių skirtumų gardelėms, turinčiomis sąlytį su pa-viršinio vandens telkiniais, siūloma taikyti I eilės ribinę sąlygą (H = const). Taip pat, skaičiuojant hidrogeoterminei energijai skirtą požeminio vandens debitą, svarbu atsižvelgti į realųjį (ne gamtinį) požeminio vandens lygį ar spūdį, kuris susiformuoja dėl geriamojo požeminio vandens eksploatavimo.

Nustatant kai kuriuos aktyviosios temperatūrų apytakos zonos terminius parametrus – šilumos laidumą, temperatūros laidumą, galima naudotis esamais gruntinio vandens temperatūros lauko tyrimų rezultatais, taikant Furje dėsnius. O pastovių temperatū-rų zonos šilumos laidumui nustatyti jau reikia specialių tyrimų (pvz., naudoti TRT metodą). Tyrimai turi būti atliekami naudo-jant sertifikuotą tyrimo įrangą, o skaičiavimams privalu naudoti sertifikuotą kompiuterinę programinę įrangą.

59


Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių skaičiavimo

metodika

Development of methodology for deep geothermal resource estimation in Lithuania

L. Balakauskas, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2016–2020 metų programos „Geoenergetika ir saugi aplinka“ priemonę „Že-mės gelmių geoterminės energijos išteklių skai-čiavimo metodikos parengimas“, parengė Žemės gelmių (nuo 300 m gylio) geoterminės energijos išteklių vertinimo metodiką, optimaliai tinkamą geoterminiams ištekliams skaičiuoti Lietuvos žemės gelmėse. Pasaulinėje praktikoje geoter-minės energijos ištekliams vertinti naudojama daug skirtingų geoterminių išteklių klasifikacijų, pagal kurias išskiriama dešimtys geoterminių iš-teklių tipų. Kiekvieno tipo išteklius galima ver-tinti skirtingais metodais, todėl parinkti gali būti sudėtinga geoterminių išteklių klasifikacijos bei išteklių kiekio vertinimo metodiką, optimaliai tinkamą konkrečios geologinės sandaros ir ištir-tumo teritorijoms. Kyla sunkumų ir vertinant skirtingomis metodikomis atliekamo išteklių vertinimo rezultatus.

Vykdant projektą „Žemės gelmių geotermi-nės energijos išteklių skaičiavimo metodikos parengimas“ buvo nustatytos geoterminių iš-teklių klasifikavimo bei vertinimo metodikos, optimaliai tinkamos geoterminiams ištekliams skaičiuoti Lietuvos žemės gelmėse, rengimo gairės; ištirtas turimų geologinių ir geofizinių duomenų tinkamumas bei pakankamumas geo-terminės energijos ištekliams vertinti; nustatyti rekomenduojami fizikiniai ir geologiniai verti-nimo modelių parametrai; parengtos greito ir efektyvaus skirtingų tipų geoterminių išteklių vertinimo erdvinės analizės procedūros; atlikti

Under the research program „Geo-Energy and the sustainable environment“ projects, the Lithuanian Geological Survey under the Minis-try of Environment carried out studies on geo-thermal energy potential, focussing on the re-assessment of the methodologies of evaluation geothermal resources, and prepared a Lithuanian guidelines for evaluation of the geothermal en-ergy, with major focus on deep reservoirs (from the depth of 300 m).

In the worldwide practice, a wide variety of geothermal resource classifications are used for the evaluation of geothermal energy resources, which distinguish dozens types of geothermal re-sources. Each type of resource can be evalua ted by different methods, and therefore the selection of geothermal resources classification and resource estimation techniques that are optimally suited for the specific geological structure and site can be difficult. There are difficulties in assessing the results of the evaluation of the resources used in the different methodologies.

In the framework of the project „Develop-ment of methodology for deep geothermal re-source estimation in Lithuania“, the guidelines for the classification and assessment of geother-mal resources were optimally suited for the cal-culation of geothermal resources in the depths of Lithuanian: the availability and adequacy of available geological and geophysical data for the assessment of geothermal energy resources were investigated; the recommended physical and geological parameters of evaluation models were

60

bandomieji skaičiavimai 50×60 km plote vakarų Lietuvoje, kuriais vertinti skirtingų tipų geotermi-nės energijos ištekliai. Pavyzdžiui, žemės gelmių šilumos (geologiniai) ištekliai iki 2 km gylio mi-nėtame plote sudaro 1 450 EJ (1,45×1021 džau-lių; žr. pav.), geoterminių išteklių iki 5 km, skirtų elektros energijos gavybai, juos atšaldant iki 45 °C ir 90 proc. energijos sunaudojant konvertavimui, kiekis – apie 500 EJ.

Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Vakarų Lietuva pasižymi dideliu geoterminių išteklių po-tencialu, tačiau, siekiant išaiškinti ekonomiškai perspektyvius plotus, reikia tolesnių techninių, išgaunamųjų, ekonomiškai naudingų ir kitų geo-terminių išteklių vertinimo tyrimų.

Pav. Žemės gelmių šilumos iki 2 km gylio pasiskirstymas bandomųjų skaičiavimų plote, PJ (petadžauliais)

Fig. Distribution of underground heat up to 2 km in the pilot calculation area, PJ (petajoules)

determined; spatial analysis procedures for the rapid and effective evaluation of different types of geothermal resources were developed and pilot calculations of 50×60 km in western Lithuania were conducted, which assessed dif-ferent types of geothermal energy resources.

For example, the geothermal resources of up to 2 km depth are 1,450 EJ (1.45 x 1021 Joules, see Figure), Geothermal resources up to 5 km for the production of electricity, when they are cooled down to 45 °C and 90 % of the energy consumed for conversion is about 500 EJ.

Previous studies have shown that western Lithuania has a high potential for geothermal resources, but further studies on the evalu-ation of technical, extractive, economically advantageous and other geothermal resources are required for identification of economically viable areas.

61


Nauji karstiniai reiškiniai ir gipso cheminės

denudacijos šuolis Šiaurės Lietuvos

karstiniame regione

New karst phenomena and increase of gypsum denudation rate in the North Lithuanian Karst Region

Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringą bei atlikdama karstinio regiono ribų tikslinimo ir kitų pavojingų geologinių pro-cesų tyrimo projektų darbus, inventorizavo atsivėrusias ir surastas 2017 metais naujas karstines smegduobes. Kars-tinių reiškinių surasta palyginti nedaug, netgi mažiausiai per praėjusį dešimtmetį. Pasitaikė nemažai karstinių reiš-kinių inventorizavimo atvejų, paprastai dirbamuose lau-kuose, klaidinusių inventorizacijos vykdytojus, kai buvo aptikta technogeninės kilmės sufozinių įgriuvų, susidariu-sių dėl sugriuvusių ar techniškai netvarkingų melioracijos statinių (vamzdžiai, kauptuvai, grioviai).

Lauko darbų metu buvo atlikti 14 karstinių reiški-nių morfometriniai matavimai, inventorizuota 10 naujų karstinių reiškinių ir atnaujinta informacija apie anksčiau aptiktus reiškinius (iš viso 25 įrašai GEOLIS Geologinių procesų ir reiškinių posistemyje).

Pirmas 2017 metais inventorizuotas karstinis reiškinys buvo kovo 1 dieną atsivėrusi didelė (apie 7 m skersmens ir 3 m gylio) smegduobė Pasvalio mieste, Stoties g., AB „Pasvalio žemtiekimas“ gamybinėje teritorijoje. Atsivė-rus šiai smegduobei sandėlio viduje, įlūžo grindys, buvo apgadintos stogo laikančiosios konstrukcijos (1 pav.). Šioje karstinių procesų atžvilgiu nepastovioje miesto da-lyje smegduobė buvo atsivėrusi prieš aštuonerius metus (2009 01 22) Pasvalio kelių tarnybos teritorijoje metalo laužo sandėliavimo aikštelėje senos smegduobės vietoje ir buvo iki 9,5 m pločio ir 2,1 m gylio, į ją buvo įsmukęs sunkvežimis (80 m į ŠR nuo dabartinės įgriuvos). Pasva-lyje, prie senųjų žydų kapinių Svalios upės dešiniajame

Lithuanian Geological Survey annu-ally carries out karst landscape moni-toring by inventory of new karst sur-face phenomena. During fieldwork, 14 sinkholes were measured and infor-mation about some previous phenom-ena renewed (Sub-system of Geological Processes and Phenomena updated by 25 records).

The first sinkhole appeared in the industrial area of Pasvalys town, partly damaging a storehouse: pillars and roof constructions subsided considerably (Fig. 1). This karstic phenomenon was about 7 m in diameter and 3 m in depth before filling up. Nearby, a similar sink-hole in the yard of The Road Service appeared 8 year ago; then a truck fell down in it half way. These geohazard-ous events have been happening in the last decade. They evidence high karst activity and instability of the northern part of the town. Recharge (spring) of karstic sulphurous water from an old sinkhole was noticed in the central part of Pasvalys, close to the Sinkholes Park (Fig. 2). The spring is covered by veg-etation during warm season.

V. Mikulėnas, V. Minkevičius, Lietuvos geologijos tarnybaJ. Taminskas, R. Linkevičienė, K. dilys, Gamtos tyrimų centrasB. dagys, Biržų regioninis parkas

62

1 pav. Pasvalyje atsivėrusi karstinė įgriuva pridarė žalos sandėliavimo paskirties statiniui (R. Kanopienės nuotr.)

Fig. 1. In Pasvalys town a new sinkhole appeared inside of storehouse effecting pillars and roof constructions (photo by R. Kanopienė)

2 pav. Karstinio vandens iškrovos (šaltinio) sulfatų daug turintis vanduo 20 metrų ilgio upeliu nuteka į Svalios upę

(V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 2. Noticeable recharge (spring) of karstic sulphurous water from the old sinkhole flows to the Svalia River by a 20 m long rivulet long (photo by V. Mikulėnas)

krante ir kitapus Panevėžio gatvės įsteigto Smegduobių parko, buvo atkreiptas dėmesys į karstinio vandens iškro-vą (šaltinį) senos smegduobės dugne (2 pav.). Šiltesniu metų laiku šis šaltinis būna sunkiai matomas dėl mažo vandens debito ir gausios žolinės augalijos.

Kitų naujų karstinių reiškinių buvo surasta pamiškė-se, pievose ir dirbamuose laukuose Biržų rajone, Biržų regioninio parko teritorijoje (3 pav.): Drąseikiuose, Na-ciūnuose, Karajimiškyje, Daumėnuose, Likėnų ir Biržų kaimuose. Ir, palyginti su karstiniais padariniais 2016 me-tais, mažiau buvo paveikta artimoji gyvenamoji aplinka ir infrastruktūra. Drąseikiuose balandžio pirmą savaitę

Other new sinkholes were iden-tified in the meadows, arable fields and villages of Biržai District, Biržai Regional Park (Fig. 3) (Drąseikiai, Naciūnai, Karajimiškis, Likėnai, Biržai and Daumėnai). The real estate and in-frastructure losses were lower than in 2016.

63


The biggest deep karst sinkhole of 2017 appeared in the farmstead of the Drąseikiai village in April (Fig. 4). It had a round shape, 7.5 m in diameter, up to 2.1 m in depth and by 2/3 filled with water.

A new sinkhole, 1 m deep and 1.5 m wide, appeared in the Naciūnai village in the middle of superficial subsidence near the basement of a living house. The

atsivėrė didžiausia 2017 metų karstinė įgriuva, kuri siekė 2,1 m gylį ir buvo 7,5 m skersmens, jos sienelės statme-nos (4 pav.); Naciūnų kaimo šiauriniame pakraštyje tarp senų smegduobių įsikūrusios sodybos kieme rudenį atsi-vėrė 1 m gylio ir 1,5 m skersmens įgriuva, susidariusi apie 4 m pločio žemės paviršiaus įslūgimo viduryje prie namo ir vėl sukėlusi gyventojų nerimą (5 pav.); Karajimiškyje trys apraiškos: maža įgriuva poilsiavietėje ir Karvės Olos teritorijoje nuo 2015 metų rudens atsinaujinanti kita ne-didelė įgriuva (6 pav.) ir 6 m gylio urvas prie Barsuko olos pažintinio tako (7 pav.); Biržų regioninio parko dar-

4 pav. Didžiausia 2017 metų smegduobė atsivėrė Drąseikių kaimo gyventojo kieme, kėlė pavojų pastatams ir žmonėms, todėl netrukus buvo

leista ją užpilti gruntu (B. Dagio nuotr.)

Fig. 4. The biggest sinkhole that emerged in the yard of one farmstead in the Drąseikiai village is fixed on the (photo by B. Dagys geologist of Biržai Regional Park)

Fig. 3. Inventoried sinkholes during the period of 2006–2017 (source: Landscape monitoring report of the Biržai Regional Park area, 2017)

3 pav. Dokumentuotų naujų smegduobių skaičius 2006–2017 m. (Biržų regioninio parko kraštovaizdžio monitoringo ataskaita, 2017 m.)

64

5 pav. Karstinė-sufozinė įgriuva prie pat namo Naciūnų kaime, kurios susidarymas buvo tikėtinas, nes periodiškai gyventojai girdėjo požeminius

bildesius kelis pastaruosius metus; nuotraukoje dešinėje užfiksuotas beveik 10 cm pločio naujas plyšys palei priestato pamatą (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 5. A sinkhole of karst–suffosion origin formed near the foundations of a living house in the Naciūnai village. In the right picture one can see an almost 10 cm wide crack extending along the foundation (photos by V. Mikulėnas)

buotojai Likėnų kaime išmatavo liepos mėnesį atsiradusią 1 m skersmens ir tik įgriuvus 1 m gylio buvusią įgriuvą, kuri didesnių rūpesčių gyventojams nesukėlė (8 pav.), Biržų kaimo laukuose surasta 2016 metų rudenį susida-riusi nedidelė piltuvo formos 1,5 m skersmens ir 0,55 m gylio įgriuva; Daumėnų kaimo laukuose buvo pastebėta „neklusni“ karstinė įgriuva, kurios prieš porą metų atsi-vėrusios ūkininkui nepavyko užarti – 2017 metų spalį ji aiškiai liudijo karstinį aktyvumą šiame sklype (9 pav.).

Išskirtinės 2017 metų hidrometeorologinės sąlygos lėmė rekordinę šių metų gipso cheminę denudaciją Šiau-rės Lietuvos karstiniame regione. 2017 metai pasižymėjo ypač gausiais krituliais. Metinis kritulių kiekis Biržuose (779 mm) net 29 proc. viršijo kritulių normą. Ypač daug

event has caused great concern among homeowners in the Karst Region. This farmstead is situated in a highly karsti-fied area among old and very old sink-holes (Fig. 5).

Three karstic phenomena were docu mented in the Karajimiškis village: a small sinkhole in the recreation area and one more not far from the famous sinkhole Cow’s Hole. It keeps renewing from the autumn of 2015 (Fig. 6). The third sinkhole, which was 6 m in depth and close to vertical cave in shape, is situated near the educational trail not far from the Badger Hole (Fig. 7).

6 pav. Nauji karstiniai reiškiniai Karajimiškyje (B. Dagio nuotr.)

Fig. 6. A new karstic phenomena in the Karajimiškis village (photos by B. Dagys)

65


7 pav. Spalio mėnesį atsivėręs urvas senos smegduobės šlaite

prie Barsuko olos pažintinio tako Karajimiškyje (B. Dagio nuotr.)

Fig. 7. A cave 6 m in depth formed in Karajimiškis near the Badger Hole situated in the cognitive path area, October (photo by V. Mikulėnas)

8 pav. Nedidelė įgriuva Likėnų kaime Smardonės upelio kairiajame krante

įsikūrusios sodybos kieme (B. Dagio nuotr.)

Fig. 8. A new small karstic sinkhole, which emerged in the yard of the farmstead situated near the Smardonė Rivulet in the Likėnai village (photo by B. Dagys)

Specialists of the Biržai Regional Park measured a small (about one cub. m) sinkhole in the in the yard of farmstead situated near the Likėnai vil-lage. It did not cause bigger troubles to the farmstead residents (Fig. 8). Similar yet cone shaped phenomena was inven-toried in the Biržai village field. It oc-curred in the autumn of 2016.

A new sinkhole was observed in the field of Daumėnai village. A two-year-old sinkhole renewed in the same place. There is no possibility to hide karst phenomena by agricultural machinery in such active areas (Fig. 9).

Exceptional hydro-meteorologi cal con di tions in 2017 determined a record-breaking gypsum chemical denuda-tion of this year. In 2017, the Northern Lithuania karst region was characterized by exceptionally high precipitation. The annual precipitation in Biržai (779 mm) exceeded the precipitation climatic norm by 29 %. Extremely high precipi-tation was in autumn. In September, the monthly precipitation more than dou-bled the precipitation climatic norm. The total precipitation of the autumn season was 72 % higher than the pre-cipitation climatic normal. Relatively low precipitation was in the winter and in May–June. In 2016–2017, the winter precipitation exceeded the precipitation climatic normal by only 10 %, and in 2017 May–June the precipitation was even by 36 % lower than the precipita-tion climatic normal.

The average annual air temperature in 2017 was lowest during the period of 2014–2017 – 6.9 °C. However, the ave rage monthly temperature was nega-tive only in January and February. At the beginning of March, sudden warm-ing and melting of snow and frost be-gan. During 2014–2017, the warmest period was in 2015, and the coldest was in 2017.

kritulių iškrito rudenį: rugsėjo mėnesio kritulių kiekis mėnesio normą viršijo daugiau nei dvigubai, o viso ru-dens sezono kritulių kiekis buvo 72 proc. didesnis už nor-mą. Žiemą ir gegužės–birželio mėnesiais krituliai buvo ne tokie gausūs: 2016–2017 metais. žiemos kritulių kiekis normą viršijo tik 10 proc., o 2017 metų. gegužės–birželio mėnesiais buvo net 36 proc. mažesnis už normą.

66

9 pav. Daumėnų kaime, įsikūrusiame tarp labai senų ir senų smegduobių, nuo 2004 metų fiksuojamos naujos karstinės įgriuvos (ortofotografinio

žemėlapio fragmentas viršuje); įdirbtame lauke matyti įgriuva,

kuri atsirado 2015 metų pavasarį ir tebebuvo aktyvi 2017 metų rudenį

(nuotr. viršuje) (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 9. The Daumėnai village is situated in a strongly karstified area among old and very old sinkholes, there are a new sinkholes fixed since 2004 (marked in the fragment of the orthophotografical map in the top); in the right – for two years, an old sinkhole renewed in the same place of the arable land (photos by V. Mikulėnas)

High precipitation, unusual annual distribution and decrease of evapora-tion during the warm season have led to a very specific change of water level in karst lakes, which characterizes the water table of the Įstras–Tatula aquifer. Due to the high level of precipitation, the water table in the Įstras-Tatula aqui-fer was relatively high throughout 2017 (Fig. 10). In spring of 2017, after a dry period of cold season, the water table of the Įstras–Tatula aquifer fell very lit-tle. Due to a relatively high water ta-ble, keeping the ridge above the karst cavities, conditions for development of sinkholes were not favourable. It was found during the detection of new sinkholes in the karst region. However, due to high precipitation and river run-off in 2017, the conditions for gypsum denudation were particularly favorable: the highest intensity of karst denuda-tion was observed during the whole ob-servation period (Fig. 12).

The average concentration of sul-phates and calcium in Agluona river upwards Biržai and Įstras at Stanioniai in 2014–2017 was very similar. Com-pared to the concentration of calcium and sulphates in the aquifer of Įstras–Ta tula, it was relatively small. It indi-cates that the gypsum denudation prod-ucts do not get into these rivers above

Vidutinė metinė oro temperatūra 2017 metais buvo žemiausia per 2014–2017 metų laikotarpį – 6,9 °C. Nei-giama vidutinė mėnesio temperatūra buvo tik sausį ir va-sarį. Kovo pradžioje prasidėjo staigus atšilimas ir sniego bei įšalo tirpimas. Per 2014–2017 metų laikotarpį šilčiau-si buvo 2015-ieji, o šalčiausi – 2017 metai.

67


10 pav. Vandens lygio (m) kaita Pelanio ežere (Kirkilų kaimas) 2009–2017 metais

Fig. 10. Water level fluctuations (m) in the Pelanis Lake (Kirkilai Village) in 2009–2017

Didelis kritulių kiekis, nebūdingas metinis jų pasiskirs-tymas ir garavimo sumažėjimas šiltuoju metų laikotarpiu lėmė ir savitą 2017 metų vandens lygio kaitą karstiniuo-se ežeruose, atspindinčiuose Įstro–Tatulos vandeningojo sluoksnio vandens lygį. Dėl gausių kritulių Įstro–Tatulos vandeningojo sluoksnio vandens lygis buvo santykinai aukštas visus 2017 metus, net pavasarį, po šaltojo sezono sausmečio, jis nukrito labai mažai (10 pav.). Dėl aukšto vandens lygio, palaikančio virš karstinių tuštumų esantį uolienų kraigą, sąlygos smegduobėms susidaryti pavasarį nebuvo palankios, tai buvo nustatyta ir atliekant karsti-nio regiono naujų smegduobių rekognoskuotę. Tačiau tolesnėje metų eigoje dėl gausių kritulių ir didelio upių nuotėkio sąlygos gipso denudacijai buvo ypač palankios – nustatytas didžiausias karstinės denudacijos intensyvumas per visą stebėjimų laikotarpį (12 pav.).

Vidutinė sulfatų ir kalcio koncentracija Agluonoje aukščiau Biržų ir Įstre ties Stanioniais 2014–2017 metais buvo labai panaši ir santykinai maža, palyginti su Įstro–Tatulos vandeningojo sluoksnio kalcio ir sulfatų koncen-tracija. Tai rodo, kad aukščiau matavimo vietų į šias upes nepatenka gipso denudacijos produktų. Gana maža vi-dutinė kalcio ir sulfatų koncentracija 2014–2017 metais buvo ir Tatuloje ties Pabirže, tačiau kartais kalcio ir sulfa-tų kiekis šioje upėje būdavo gana didelis, tik šiek tiek ma-

the measuring points. A relatively small average concentration of calcium and sulphates during 2014–2017 was also in Tatula at Pabiržė. However, some-times calcium and sulphate content was quite large, only slightly lower than in the Įstras–Tatula aquifer. It indi-cates that gypsum denudation products were periodically detected in the Tatula River and upwards Pabiržė. Although in Tatula at Trečionys, Smardonė at Likėnai and Įstras at Talačkoniai the run-off in 2017 was significantly high-er than in 2014–2015, somewhat more significant decrease of concentration of gypsum denudation products in 2017 was not found.

In the period from 2014 to 2016, the average runoff of Smardonė in January-November was quite similar. Meanwhile, in 2017 it was 40–46 % higher. Such an exceptional runoff in 2017 indicates favourable conditions for increasing gypsum chemical denu-dation even during remaining or par-

68

11 pav. Nuotėkio pasiskirstymas Smardonėje ties Likėnais, m³/s 2014–2017 metais

Fig. 11. Distribution of run-off in Smardonė at Likėnai, m³/s in 2014–2017

tially reducing concentration of gyp-sum denudation products (calcium and sulphates). During 2017, the mini-mum runoff of Smardonė (0.22 m³/s) was measured on August 27, 29–31, and September 1, the maximum on September 22 (0.67 m³/s). Especially large runoff of Smardonė was in March, April, May, September, October and November, and lower than the long-term average was only the runoff in February (Fig. 11).

In 2017, the highest annual water level of the Pelanis Lake since 2009 and more than twice as high as in 2016, the increased concentrations of calcium

12 pav. Gipso cheminės denudacijos kaita Tatulos baseine 1963–2017 metais, m³/km² per metus

Fig. 12. Fluctuation of gypsum chemical denudation in the Tatula River Basin in 1963–2017, m³/km2 per year

žesnis nei Įstro–Tatulos vandeningajame sluoksnyje. Tai rodo, kad gipso denudacijos produktai buvo periodiškai išnešami ir į Tatulos upę aukščiau Pabiržės. Nors Tatulo-je ties Trečioniais, Smardonėje ties Likėnais ir Įstre ties Talačkoniais 2017 metais nuotėkis buvo gerokai didesnis nei 2014–2015 metais, tačiau kiek nors reikšmingesnės gipso denudacijos produktų koncentracijos sumažėjimo 2017 metais nebuvo nustatyta.

2014–2016 metais sausio–lapkričio mėnesiais viduti-nis Smardonės nuotėkio dydis buvo gana panašus. Šiuo laikotarpiu 2017 metais jis buvo 40–46 proc. didesnis. Toks išskirtinis 2017 metų nuotėkis lėmė palankias sąly-gas gipso cheminės denudacijos intensyvumui didėti, net ir esant tai pačiai ar netgi mažesnei gipso denudacijos pro-duktų (kalcio ir sulfatų) koncentracijai. 2017 metais mi-nimalus Smardonės nuotėkis (0,22 m³/s) buvo rugpjūčio

69


27, 29–31 d. ir rugsėjo 1 d., maksimalus (0,67 m³/s) – rugsėjo 22 d. Ypač didelis Smardonės nuotėkis buvo kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, o mažesnis už daugiametį vidurkį buvo tik vasario mėne-sio nuotėkis (11 pav.).

2017 metais buvo aukščiausias Pelanio ežero vandens lygis nuo 2009 metų. Antra vertus, 2017 metais daugiau nei du kartus, palyginti su 2016 metais, padidėjo kalcio ir sulfatų koncentracija Pelanio ežere. Tai rodo karsti-nių ežerų mitybos kintamumą, kurį lemia atskirų metų vandeningumas. Sausais metais (pvz., 2016 m.) daugelį karstinių ežerų maitina gruntinis ir paviršinis vanduo, o vandeningais metais (pvz., 2017 m.) – Įstro–Tatu-los vandeningo sluoksnio vanduo su gipso denudacijos produktais.

Tatulos baseine vidutinis gipso cheminės denudacijos greitis 2014–2017 metais buvo 189 m³/km². Lėčiausiai denudacija vyko 2014 metais (124 m³/km²), sparčiau-siai – 2017 metais (284 m³/km²). Panašus gipso che-minės denudacijos greičio santykis nustatytas ir kitų karstinio regiono upių baseinuose. Tatulos baseino ak-tyvaus sulfatinio karsto zonoje vidutinė išmatuota gipso cheminė denudacija 1994–2017 metų laikotarpiu buvo 179 m³/ km² – 54 proc. didesnė nei 1963–1979 metais (12 pav.). Viena iš pagrindinių gipso cheminės denuda-cijos šuoliško didėjimo priežasčių gali būti klimato kaita, kuri iš esmės keičia karstinio regiono vandens balansą.

and sulphates in Pelanis Lake, showed the variability of feeding of karst lakes, which is determined by the annual wa-ter volume. In the dry years (e.g. in 2016), most of the karst lakes are fed by shallow groundwater and surface water, and in the wet years (e.g. 2017) by the water of Įstras-Tatula aquifer with gyp-sum denudation products.

In the Tatula River Basin, the aver-age gypsum chemical denudation rate during 2014–2017 was 189 m³/km². The lowest denudation during this pe-riod was in 2014 (124 m³/km²), the highest in 2017 (284 m³/km²). Similar ratios of gypsum chemical denudation rates are observed in the basins of other karst region rivers. During 1994–2017, the average measured gypsum chemi-cal denudation was 179 m³/km². It was by 54 % higher than in 1963–1979 (Fig. 12). Climate change, which essen-tially changes the water balance of the karst region, may be one of the main causes of the increasing rates of gypsum chemical denudation.

70

Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų

patikslinimas

Amendment of the North Lithuania karst region borders

R. Kanopienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – teritorija (dalis Biržų, Panevėžio, Pasvalio ir Radviliškio administracinių rajonų), kur dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuš-tumos, o žemės paviršiuje aptinkamos senos ir atsiranda naujos karstinės formos.

Šiuo metu Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritorija yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritorijos ir intensyvaus karsto žemių grupavimo nustatymo“, o šio regiono ribos yra patvir-tintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribų ir intensyvaus karsto žemių grupių nustatymo“.

North Lithuania karst region is the territory (part of Biržai, Panevėžys, Pas-valys and Radviliškis districts) where the underground cavities form due to gypsum dissolving, old surface forms have been discovered and new ones ap-pear on the land surface.

Now the territory of the North Lithuania karst region is established by the resolution of the Government of Republic of Lithuania No 1246 of December the 2nd 2015 and the borders of this region are approved by the Min-istry of environment order No D1-665 of December 4 2008.

1 pav. Galimai karstinės įdubos į pietus nuo Kriklinių kaimo (Pasvalio r.)

Fig. 1. Potentially karstic hollows to the south of Krikliniai village (Pasvalys district)

71

Būtinybė patikslinti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribas iškilo tada, kai 2014 metais Panevėžio rajono pietva-kariniame pakraštyje už karstinio regiono ribų esančiame Vilkų miške buvo identifikuota nauja įgriuva.

Vykdant projektą, buvo panaudota visa iki šiol su-kaupta LGT saugoma geologinė informacija (Geologinio kartografavimo ataskaitos, GEOLIS duomenys, specialių tyrimų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ataskaitos) ir įvairiais distanciniais metodais gauti žemės paviršiaus vaizdai. Smegduobė – bet kokio pavidalo (piltuvo, du-bens, lėkštės ir kt.) ir bet kokio amžiaus karstinės defor-macijos apraiška, atsiradusi į požeminę ertmę įgriuvus ją dengiančiai uolienų (gruntų) storymei. Žemės paviršiaus deformacijos (įgriuvos, įslūgos ir kt.) gali susiformuoti ir keleto procesų pasėkoje. Tai gali būti gipso tirpinimas (sulfatinis karstas), dolomito tirpinimas (karbonatinis karstas), dolomitinių miltų išplovimas iš požeminių er-tmių (karstinis- sufozinis procesas) ar visų šių procesų pa-sireiškimas vienu metu.

Apibendrinus minėtus duomenis, buvo identifikuoti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų tikslinimo krite-rijai. Pagrindiniu kriterijumi buvo laikomas smegduobių

The need of the North Lithuania karst region borders amendment was caused by the appearance of a new sinkhole in Vilkų forest (Panevėžys dist.) in 2014.

All the data collected in LGT (re-ports of geological mapping, data of digital information systems GEOLIS, results of specific investigations) and images of land surface produced ac-cording to remote methods had been used during the project. Sinkhole – ap-pearance of karst deformation of any shape and age that formed by rock (soil) collapse into underground cav-ity. Deformations of land surface could be formed by several processes that act together. Those processes could be gyp-sum dissolving (sulphate karst), dolo-mite dissolving (carbonate karst), wash out of fine grained soils from the un-derground cavities (karst – suffosion) or any combination of them.

The criteria for the amendment of the North Lithuania karst region bor-ders were defined after the summariz-ing of all mentioned data. The main criterion was the distribution of the sinkholes. Other criteria such as recent land surface, hydrographic network, cover thickness, distribution and thick-ness of gypsum, had been evaluated complexly.

Using the LIDAR scanning point data the detailed terrain model was performed and negative land surface forms had been distinguished. Nega-tive forms more than 0,5 m deep were distinguished also on the land reclama-tion project maps at a scale 1:2000. All new negative land surface forms were transferred to MapInfo software inter-face and combined with orthophoto images. Forms occurring in the near-est vicinities (up to 5 km) of the cur-rent North Lithuania karst region bor-ders were checked out during the field

2 pav. Galimai karstinis ežerėlis Vilkų miške

Fig. 2. Potentially karstic lake in Vilkų forest

72

workings (Fig. 1). The field checking was performed near the North-eastern, Eastern, South-eastern, Southern and South-westerns parts of the existing borders and in the separate areas of North Lithuania karst region near the

3 pav. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribos: 1 – 2008 metais patvirtintos, 2 – 2017 metais patikslintos

išsidėstymas. Kiti kriterijai (dabartinis reljefas, hidrogra-finis tinklas, dangos storis, gipso paplitimas bei storis) buvo vertinami kompleksiškai.

Projekto metu iš LIDAR (žemės paviršiaus lazerinio skenavimo) taškinių duomenų parengtas detalus že-

Fig. 3. Borders of the Noth Lithuania karst region: 1 – approved in 2008, 2 – amended in 2017

73


mės paviršiaus aukščių žemėlapis. Išnagrinėjus minėtą detalų aukščių žemėlapį identifikuotos neigiamos relje-fo formos. Neigiamos (didesnio nei 0,5 m gylio) reljefo formos išskirtos ir buvusių kolūkių melioracijos projektų brėžiniuose M 1:2000. Visos išskirtos neigiamos reljefo formos perkeltos į MapInfo programinės įrangos aplinką ir sugretintos su ortofoto vaizdais. Esamų Šiaurės Lietu-vos karstinio regiono ribų apylinkėse įvairiais metodais identifikuotos neigiamos reljefo formos patikrintos lauko darbų metu (1 pav.). Pažemėjimai buvo tikrinami esamos karstinio regiono ribos šiaurės rytinėje, rytinėje, pietryti-nėje, pietinėje ir pietvakarinėje dalyse ir atskiruose kars-tinio regiono plotuose Švaininkų, Labininkų, Vadaktų apylinkėse ir Vilkų miške (2 pav.). Išnagrinėti karstinio regiono ribų apylinkėse gręžtų gręžinių aprašymai, įver-tintos galimai karstėjančios uolienos. Pagal galimai karsti-nių reljefo formų išsidėstymą pravestos patikslintos ribos, kurios pakoreguotos pagal esamą situaciją – gamtinių, ūkinių, infrastruktūros objektų ribas.

Už patvirtintų Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų pagal žemės paviršiaus lazerinio skenavimo ir melioraci-jos projektų duomenis buvo išskirta apie 1300 neigiamų reljefo formų, iš kurių 785 buvo patikrintos lauko darbų metu. Atlikus rekognoskuotę ir kompleksiškai įvertinus geologinių sąlygų palankumą karsto vystymosi atžvilgiu, 505 neigiamos reljefo formos įvardintos galimai karstinė-mis. Patikslinus Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribas (3 pav.), jo plotas padidėjo 112,145 km² (nuo 1046,087 iki 1158,23 km²).

Atliktą karstinio regiono ribų patikslinimą reikėtų lai-kyti preliminariu, nes jis buvo atliktas remiantis tik pavir-šinių karstinių formų ir anksčiau atliktų tyrimų rezultatų analizės pagrindu. Siekiant prognozuoti karstinių reiški-nių atsiradimo mastą ir laiką bei užtikrinti saugų Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritorijos naudojimą, yra rei-kalingi šiuolaikiški geofiziniai, geologiniai, hidrogeologi-niai ir inžineriniai geologiniai karsto proceso tyrimai.

Švaininkai, Labininkai, Vadaktai vil-lages and Vilkų forest (Fig. 2).

Karst rocks and thickness of the cover were evaluated according to the boreholes descriptions and amended North Lithuania karst region borders were determined according to the dis-tribution of surface karst forms. Those borders were corrected according to the occurence of different objects that are visible on the maps.

About 1300 negative land surface forms were identified according to LI-DAR data outside the approved borders of the North Lithuania karst region and 785 of them were checked out during the field workings. Analyzing available data sources 505 negative forms were called karstic. After the borders amend-ment the area of the North Lithuania karst region (Fig. 3) became by 112, 145 km² larger (1046,087 before and 1158,23 km² after the amendment).

The performed borders amendment should be called preliminary. It was per-formed according only to surface forms distribution and archive data of former investigations. The modern geophysi-cal, geological, hydrogeological and engineering geological investigations should be performed for the predic-tion of karst phenomena scale and time and for the assurance of the safe Nothe Lithuania karst region territory use.

74

Sapropelio tyrimai Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose

Researches on Sapropel in Surface Water Bodies of Lithuania

V. Valskys, VU Biomokslų institutasA. damušytė, Lietuvos geologijos tarnyba

Sapropelio Lietuvos Respublikos vandens tel-kiniuose tyrimai buvo atlikti 2013–2015 metais. Tyrimams pasirinkti Balsio, Didžiulio, Salotės ir Gineitiškių ežerai, kurie skiriasi plotu, gyliu, tū-riu ir aplinkos antropogenizacijos laipsniu. Tirta sapropelio geocheminė sudėtis, sporos ir žieda-dulkės, nustatytas absoliutusis nuosėdų amžius. Gauti rezultatai yra svarbūs siekiant suprasti ežerų sapropelio klodų formavimąsi, cheminę jų sudėtį ir panaudojimo galimybes.

Geocheminių tyrimų duomenimis antro-pogeninėje aplinkoje besivystantys Salotės ir Gineitiškių ežerai yra teršiami sunkiaisiais me-talais. Šiuos ežerus supa daug potencialių taršos židinių (pesticidų sandėliai, naftos talpyklos, garažai, autoservisai ir kt.), kurie ypač reikšmin-gai paveikia tokius nedidelius ir seklius ežerus. Sąlygiškai natūraliuose ežeruose pagrindinę che-minių elementų asociaciją sapropelio kloduo-se formuoja biofiliniai elementai Fe, Mn, Zn, K, Ca, juos sieja stipriausi koreliaciniai ryšiai (r = 0,75–0,98; p < 0,05) su minerogeniniais elementais Sr ir Rb. Skirtingomis paleoaplin-kos sąlygomis besiformuojančių ežerų pagrin-dinę sapropelio cheminių elementų asociaciją formuoja minerogeniniai elementai Ti, Rb, Zr kartu su biofiliniais elementais Zn, K, Mn, Fe (r = 0,67–0,97; p < 0,05). Cinko koncentraci-jai pasiskirstyti lemiamą reikšmę turi organikos kaupimasis (r = 0,84; p < 0,05). Antropogeni-nės veiklos paveiktų ežerų sapropelio kloduose esančių cheminių elementų koncentracijos ryšys ir pasiskirstymas priklauso nuo mineralinės me-džiagos prietakos pokyčių ežero baseine, pakitu-

Researches on sapropel in the water bodies of the Republic of Lithuania were carried out in 2013–2015. The main object of the research is sapropel in lakes. Four lakes were selected as the research object (Balsys, Didžiulis, Salotė and Gineitiškės lakes), which differ in area, depth, volume and degree of anthropogenic load of the environment. The studies included physical composition, geochemical, palaeobotanic and dating analysis of sapropel. The obtained results are important for understanding the formation of sapropel in lakes, its chemical composition and possibilities for the use.

The summary data show that Salotė and Gineitiškės lakes, which are developing in an an-thropogenised environment, are polluted with heavy metals. A large number of potential pollu-tion sources (pesticide warehouses, oil tanks, ga-rages, car parks, etc.) surround these lakes. Their impact on these small and shallow lakes is rather strong. In relatively natural lakes, the main as-sociation of chemical elements in sapropel is composed of biophilic elements, Fe, Mn, Zn, K, and Ca in strongest correlation (r = 0.75–0.98; p < 0.05) with mineral elements Sr and Rb. The minerogenic elements Ti, Rb, and Zr together with the biophilic elements Zn, K, Mn, and Fe (r = 0.67–0.97; p < 0.05) form the main associa-tion of sapropel chemical elements in different paleo environment conditions. The concentra-tion of zinc is determined by the accumulation of organic matter (r = 0.84; p < 0.05). The as-sociations and distribution of the chemical el-ements in the sapropel of lakes that are influ-

75


enced by anthropogenic activity depend on the changes of the amount of mineral matter and land use structure. Such mobile elements as Pb, Cr, and Cu together with minerogenic elements Ti, Rb, Sr, and Zr are associated with strongest correlations (r = 0.62–0.97; p < 0.05).

According to the data of spore-pollen data, it can be stated that sapropel at a depths of 3.0–1.9 m in the Balsys Lake formed dur-ing the Sub-Boreal period. In the surround-ings of the lake, forests were composed main-ly of pine and spruce. Sapropel at a depth of 1.9–0.38 m formed during the subcon-tinental period. Later, mixed – pine, birch and alder ‒ forests developed. In the second half of the Sub Atlantic, landscapes that are more open appeared – cereal and sorrel pol-lens found in the area indicate the spread of farming and livestock breeding. According to the data of spore-pollen analysis, it can be stated that sapropel at a depth of 4.1–0.2 m in the Lake Didžiulis formed between the end of the Atlantic to the Sub Atlantic. In the surroundings of the lake, mixed deciduous-coniferous forests with hazelnut grew. In Sub Atlantic, due to human activity, the area of forests decreased. It is evidenced by the pres-ence of cereals and sorrel pollen and a large amount of herbaceous pollen. The data of spore pollen analysis imply that the sediments in Lake Salotė accumulated between the end of the Early Dryas and the Sub Atlantic. At the end of the Early Dryas, climatic condi-tions were severe for open landscapes. In the warmer climate of the Pre-Boreal, the vegeta-tion changed. Forests became denser, birches and pine trees were spreading whereas in the Boreal pine was dominant. Terrigenous ma-terial – gravel and clay ‒ accumulated in the lake. During the Boreal, organogenic mate-rial started to accumulate – peat-sapropel, then sapropel-peat and eventually sapropel. In the Atlantic, when the climate was hotter, elm and linden were spreading. At the end of the Atlantic and beginning of the Sub-Boreal, the climate was cool again, and the composi-tion of the vegetation changed. Mixed for-

sios žemėnaudos struktūros. Stipriausi koreliaciniai ryšiai (r = 0,62–0,97; p < 0,05) yra tokių judriųjų elementų kaip antai Pb, Cr, Cu, ir minerogeninių elementų Ti, Rb, Sr, Zr.

Pagal gautus sporų ir žiedadulkių duomenis galima teigti, kad Balsio ežere sapropelis, esantis 3,0–1,9 m gylyje, klostėsi subborealyje. Ežero apy-linkėse augo spygliuočių miškai, kuriuose vešėjo pušys ir eglės. Sapropelis, esantis 1,9–0,38 m gyly-je, klostėsi subatlančio laikotarpiu. Tuomet labiau suvešėjo mišrūs – pušų, beržų ir alksnių miškai. Subatlančio antroje pusėje atsirado daugiau atvi-rų landšaftų – rastos javų ir rūgštynių žiedadulkės indikuoja žemdirbystės ir gyvulininkystės plitimą. Remiantis sporų ir žiedadulkių tyrimais galima teigti, kad Didžiulio ežere 4,1–0,2 m gylyje esan-tis sapropelis klostėsi nuo atlančio pabaigos iki subatlančio. Ežero aplinkoje tuomet augo mišrūs lapuočių ir spygliuočių miškai su lazdyno pomiš-kiu. Subatlantyje dėl žmogaus ūkinės veiklos dau-gėjo bemiškių plotų. Tai indikuoja randamos javų ir rūgštynių žiedadulkės bei didelis žolinių augalų žiedadulkių kiekis. Remiantis sporų ir žiedadulkių tyrimų rezultatais galima teigti, kad nuosėdos Sa-lotės ežere kaupėsi nuo jaunojo driaso pabaigos iki subatlančio. Jaunojo driaso pabaigoje klimatinės sąlygos buvo atšiaurios, vyravo atviri landšaftai su retmiškiais. Gausiai augo kiečiai, balandos. Prebo-realyje, šiltėjant klimatui, keitėsi ir augalija. Miškai tankėjo, juose plito beržai ir pušys, atsirado pavie-nių lazdynų, guobų. Borealyje suvešėjo pušynai. Tuo metu ežere kaupėsi terigeninė medžiaga – žvy-ras, molis. Borealyje pradėjo kauptis organogeninė medžiaga – sapropelingos durpės, vėliau durpingas sapropelis ir galiausiai sapropelis. Atlantyje, kuo-met klimatas buvo šilčiausias ir drėgniausias, miš-kuose išplito guobų, liepų, lazdynų. Atlančio pa-baigoje – subborealio pradžioje klimatas vėl vėso, keitėsi ir augalijos sudėtis. Suvešėjo mišrūs miškai, juose pasirodė skroblų. Subatlantyje dėl žmogaus ūkinės veiklos, kurią atspindi rastos javų, rūgšty-nių ir kitos žiedadulkės, miškų sumažėjo. Sporų ir žiedadulkių tyrimai leidžia teigti, kad Gineitiškių ežere sapropelis klostėsi subborealyje – subatlan-tyje, kuomet aplink ežerą augo mišrūs miškai su lazdyno pomiškiu. Subatlančio pabaigoje išplito atviri landšaftai. Randamos javų, gysločio, dilgėlės

76

ests started to grow. In Sub-Atlantic, forests have declined due to human activity. Pollen related to their activity is found – cereals, sorrels and others. Based on the spore-pollen data obtained it can be concluded that sap-ropel in the Gineitiškės Lake formed in the Sub-Boreal–Sub-Atlantic. The lakeside was overgrown with were mixed forests. At the end of the Sub-Atlantic, the open landscapes dominated. The pollen of cereals, nettle and sorrels indicate the spread of farming and livestock breeding.

During the preparation for extraction or excavation works of sapropel, detailed geo-chemical studies of sapropel cores should be carried out to evaluate further uses of sap-ropel as a useful resource. For geochemical studies, it would be advisable to collect sam-ples spaced at shorter intervals, thus obtain-ing detailed information on the distribution of chemical elements in the vertical sapropel core and the distribution of these chemical elements. To assess the effect of sapropel in contaminated lakes on hydrobionts it is ad-visable to perform sediment toxicity studies, as well as genotoxicity tests on hydrobionts. The results of these studies would be impor-tant for direct users of contaminated lakes, since such lakes are intensively used for fish-ing and recreation purposes.

ir rūgštynių žiedadulkės rodo žemdirbystės ir gyvu-lininkystės plitimą.

Rengiant ežerų sapropelio išgavimo arba ežerų valymo darbus turėtų būti atliekami detalūs nuo-sėdų geocheminiai tyrimai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti tolesnes sapropelio, kaip naudin-gojo ištekliaus, panaudojimo galimybes. Atliekant geocheminius tyrimus būtų tikslinga imti mėginius siauresniais intervalais, taip būtų gauta detalesnė informacija apie cheminių elementų pasiskirstymą vertikaliame sapropelio klodų pjūvyje ir šių elemen-tų pasiskirstymo priežastingumą. Siekiant įvertinti užterštų ežerų sapropelio poveikį hidrobiontams, tikslinga atlikti dugno nuosėdų toksiškumo tyrimus, taip pat genotoksinius hidrobiontų tyrimus. Šių ty-rimų rezultatai būtų svarbūs tiesioginiams užterštų ežerų naudotojams, nes tokie ežerai yra intensyviai naudojami žvejybos ir rekreacijos tikslais.

77


J. satkūnas, Lietuvos geo logijos tarnyba

2017 m. lapkričio 20–26 d. Pretorijoje vyko Europos geologijos tarnybų asociaci-jos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologi-jos tarnybų organizacijos (OAGS) bendro projekto „Afrikos geologijos tarnybų geo-mokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) mokymų kursai Geopavojų tema.

Kursuose dalyvavo 30 dalyvių iš 20 Afrikos šalių. Mo-kymus vedė Lietuvos, Italijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Pie-tų Afrikos specialistai.

Lauko išvykų metu kursų dalyviai praktiškai susipa-žino su Pietų Afrikos geologinių pavojų problemomis: aplinkos tarša aukso kasyklų rajone Witwaterstrande, su dolomitinio karsto procesais smegduobių rajone, in-dukuotų požeminės kasybos (Gautengo provincija), de-gančiomis požeminėmis akmens anglies kasyklomis ir že-mės paviršiaus deformacijomis, rūgštaus vandens drenažu iš kasyklų (Mpumalangos provincija).

The Geohazards trai-ning course was held on November 20‒26 in South Africa under the implementation of PanAfGeo project.

PanAfGeo is a project, which sup-ports the training of geoscientific staff from African Geological Surveys through the development of an innova-tive training programme. Geoscientific experts coming from African and Euro-pean Geological Surveys carry out the training programme.

PanAfGeo is co-funded by the Eu-ropean Commission (Directorate-Gen-eral of Development and International Cooperation) and by a Consortium of 12 European Geological Surveys

Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas

(PanAfGeo)

Geohazards training course in South Africa

78

PanAfGeo projektas (http://panafgeo.euro-geosurveys.org) yra finansuojamas Europos Ko-misijos Vystymo ir tarptautinio bendradarbia-vimo Generalinio direktorato (DG DEVCO) lėšomis. Projektą įgyvendina 12 Europos šalių geologijos tarnybų konsorciumas. Projekto ko-ordinatorius – Prancūzijos geologijos tarnyba (BRGM).

Projekto temos (work packages, WP):

Ε WP1 – Geologinis kartografavimas;

Ε WP2 – Mineraliniai ištekliai;

Ε WP3 – Mažoji kasyba;

Ε WP4 – Kasyklų aplinkos valdymas;

Ε WP5 – Geopavojai;

Ε WP6 – Geopaveldas;

Ε WP7 – Geologinės informacijos valdymas;

Ε WP8 – Informacijos sklaida.

coordinated by the French Geological Survey (BRGM). The PanAfGeo project consists of eight 8 work packages.

“WP5 – Geohazards” is coordinated by the Lithuanian Geological Survey (LGT) with the close technical and scientific assistance of the Council for Geoscience (CGS), Republic of South Africa. More support comes from the Geological Surveys of Lithuania (LGT), Italy (ISPRA), Slovenia (GeoZS) and Poland (PGI-NRI).

Thirty trainees attended the Geohazards course from 20 African countries. Nine trainers from the European countries and two from the Council for Geoscience, South Africa performed the training.

During the course, lectures and presentations of case studies were given covering the following geohazards: landslides, geopollution, erosion/desertification, land subsidence, flooding, seis-mic and volcanic hazards (programme attached).

pav. Geopavojų kursų dalyviai iš 20 Afrikos šalių. Mokymus vedė Lietuvos, Italijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos specialistai.

Pretorija, 2017 m. lapkričio 20 d. (J. Čyžienės nuotr.)

Fig. Participants of the PanAFGeo WP N5 Geohazards training course in the Republic of South Africa, Pretoria, November 20-26, 2017. (Group photo taken by J. Čyžienė)

79


http://panafgeo.eurogeosurveys.org

http://panafgeo.eurogeosurveys.org

Bendra projekto vertė 10 mln eurų, trukmė – 2017–2019 metai. Geopavojų temos vertė 652 tūkst. eurų.

Geopavojų temos koordinatorius – dr. Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), partneriai – specia-listai iš Italijos (ISPRA), Slovėnijos (GeoZS) ir Lenkijos (PGI-NRI) geologijos tarnybų. Geopavojų temos koordi-natorius iš OAGS – dr. Souleymane Diop (Pietų Afrikos geologijos tarnyba – Council for Geosciece).

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvauja PanAfGeo projekto veikloje ir veda mokymus aplinkos taršos, žemės paviršiaus pokyčių stebėjimų satelitinės in-terferometrijos metodais, potvynių, dykumėjimo ir dirvo-žemio degradacijos temomis.

2018 metais šie kursai planuojami Tanzanijoje ir Zam-bijoje, 2019 metais – Etiopijoje.

A comprehensive overview of geohaz-ards in South Africa was provided.

During the field trips in Gauteng and Mpumalanga provinces, the geo-hazards and environmental problems related to geopollution due to gold mining, karstic sinkholes, acid mine drainage, underground combustion of coal and land subsidence were demon-strated and discussed, with particular attention to management of conse-quences.

Next courses will be held in Tanza-nia, March 2018, Zambia, November 2018 and Ethiopia, 2019.

80

Naujausi Lietuvos geologinio paveldo objektai, Geotopų

posistemio pildymas

New Geotopes in Lithuania and Geotopes Database Support

A. Grigienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemyje galima rasti informacijos apie 653 geologi-nius, geomorfologinius, hidrogeologinius ir hidrografi-nius gamtos paveldo objektus.

2017 metais Valstybinės geologijos informacinės sis-temos Geotopų posistemio duomenų bazė papildyta 12 gamtos paveldo objektų duomenimis:

Ε 2 geologiniais: Avilių II kaimo rieduliu ir Šniukštų rieduliu (Zarasų r.).

Ε 2 geomorfologiniais: Inkaklių žemynine kopa (Ši-lutės r.) ir Šventos ozu (Sirvėtos RP).

During 2017, the Geotope Da-tabase was supplemented by 12 new geotopes – 2 geological, 2 geomorpho-logical and 8 hydrogeological natural heritage objects.

The data of three geotopes were updated. Presently, the mentioned da-tabase contains data on 653 different valuable geological, geomorphological, hydrogeological and hydrographical objects.

Šventos ozas, 2016 (M. Semaškos nuotr.) Šventos escer, 2016 (Photo by M. Semaška)

81

The specialists from the Lithuanian Geological Survey supplied the admi-nistrations of the protected areas with geological information about geological objects.

Several field trips and workshops were organized in order to disseminate the information about geotopes among managers of protected areas, environ-mental protection and education spe-cialist, and mass media.

Šniukštai rock, 2017 (Photo by D. Bukauskas)

Šniukštų akmuo, 2017 (D. Bukausko nuotr.,)

Ε 8 hidrogeologiniais: Grožio šaltiniu (Druskininkų mst.), Pušyno šaltiniu (Vievio sen.), Saidės šaltiniu (Neries RP), Sydeklio šaltiniu ir šaltiniu „Laumės pėda“ (Varnių RP), Gintelės ir Medsėdžių šaltiniais (Žemaitijos NP) ir Žvirblio šaltiniu (Utenos r.).

Atnaujinti ir papildyti dviejų šaltinių aprašai (Saidžių (Neries RP) ir Žiupos (Prienų r.)). Taip pat papildyta in-formacija apie gamtos paminklą Urbo kalną Kuršių neri-jos nacionaliniame parke.

Metų eigoje buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų admi-nistracijomis.

Molėtų krašto švietimo darbuotojams birželio mėn. buvo organizuotas edukacinis lauko seminaras ir geolo-ginė pažintinė ekskursija Kuršių nerijos nacionaliniame parke „Amžinai keliaujančių Kuršių nerijos smėlynų praktinis pažinimas“.

Rugsėjo mėnesį buvo organizuota VII Geologinio pa-veldo diena „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skir-ta piliakalnių metams.

Žvirblio šaltinis, 2016 (Z. Zanevskij nuotr.)

Žvirblis spring, 2016 (Photo by Z. Zanevskij)

82

Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų naudojimas

Trends of Lithuanian Geological Survey E-services usage

R. Aleknienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba jau daugiau nei dešimtme-tį savo tinklapyje teikia aktualiausių geologinių duomenų peržiūros elektronines paslaugas. Elektroninių paslaugų naudojimas ypač suaktyvėjo 2014 metais įdiegus naują elektroninių paslaugų portalą ir sukūrus naujas elektro-nines paslaugas.

2017 metais naujo elektroninių paslaugų portalo duo-menų peržiūros paslaugomis buvo pasinaudota 44 665 kartus, t. y. tiek suformuota ataskaitų, domėtasi žemėla-piuose pateikiamais duomenimis. Registruoti vartotojai peržiūrėjo 19 821 pateiktį, o neregistruoti – 24 844 pa-teiktis. Geologiniais duomenimis domėjosi 4 924 naudo-tojai, iš jų – 607 juridiniai ir fiziniai asmenys naudojosi registruotiems vartotojams teikiamomis duomenų peržiū-ros paslaugomis.

Populiariausia duomenų peržiūros pateiktis – gręži-nio pasas: 2017 metais peržiūrėti 7 383 gręžinių pasai. Tikriausiai todėl populiariausias žemėlapis yra „Gręžinių žemėlapis“, kuriame galima greitai surasti reikalingą grę-žinį, peržiūrėti viešai skelbiamus gręžinio duomenis, su-formuoti ir išspausdinti gręžinio pasą. Šiame žemėlapyje teikiami duomenys 2017 metais buvo peržiūrėti 7 926 kartus.

2017 metais naudotojams buvo pateikti nauji žemėla-piai: „Naudingųjų iškasenų telkiniai (su ribomis)“, „Po-žeminio vandens vandenvietės su VAZ ribomis“. Taip pat buvo pertvarkyti anksčiau teikti žemėlapiai: „Geomor-fologinis žemėlapis M 1:200 000“, „Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“, „Pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000“. Šie žemėlapiai buvo rekonstruoti ir nau-dotojai jau gali peržiūrėti detalius duomenis kaip atribu-tinę erdvinių objektų informaciją.

For more than a decade, the Lithu-ania Geological Survey has been provid-ing public access to the most relevant ge-ological information through E-services in its website. The usage of these E-ser-vices rocketed in 2014 after new services were introduced in a new website.

During 2016, the resources of the E-services were used for 44 665 times. The registered users made 19 821 requests; the rest (24 844) came from the unreg-istered users.

Naudojimasis paslaugomis, pasiekiamomis naujajame

elektroninių paslaugų portale 2014–2017 metais

2014 metai

2015 metai

2016 metai

2017 metai

Registruoti naudotojai 12000 45557 14 877 19 821

Neregistruoti naudotojai 5778 13614 21 994 24 844

iš viso 17 778 58 171 36 871 44 665

List of most popular maps during the period between 2014 and 2016

Generation of boreholes certificates was the most frequently used service; in 2017 alone, it was used for 7383 times. Most likely for this reason, the map of boreholes was the most popular one (7926 views in 2017), since it is used for access to public data about boreholes, generation and printing of certificates.

83

Žemėlapio pavadinimas2014 m. peržiūrų skaičius

2015 m. peržiūrų skaičius



Gręžinių žemėlapis 3 939 5 430 6 806 7 926

Požeminio vandens vandenviečių žemėlapis 271 1 511 3 679 3 540

Požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapis* - 270 3 324 4 286

Geotopų žemėlapis 300 1 100 2 195 1 906

Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių tyrimų žemėlapis 536 1 118 1 226 1 246

Valstybinio geologinio kartografavimo žemėlapis 83 346 986 1 246

Naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapis 313 717 844 872

Hidrogeologinis žemėlapis 260 392 763 763

Žemės gelmių tyrimų žemėlapis 305 574 688 1 108

Geologiniai reiškiniai ir procesai 145 445 548 559

* – žemėlapis sukurtas ir pradėtas naudoti 2015 metais.

Populiariausių 2017 metais žemėlapių sąrašas ir jų naudojimas 2014–2017 metais

Populiariausios duomenų teikimo tarnybai elektroninės paslaugos

List of most popular maps in 2017 and their use in 2014–2017

Most popular E-services providing data to the Lithuanian Geological Survey

paslaugos pavadinimaspateikta el.

paraiškų 2017 m.

pateikta paraiškų

iš viso 2017 m.

2017 m. pateiktų paraiškų skaičiaus palyginimas su visais

LGT pateiktais duomenimis

Žemės gelmių tyrimų registravimas 1 085 1 396 78 %

Ūkio subjektų monitoringo programos ir ataskaitos 420 746 56 %

Kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos duomenų teikimas 559 2 157 26 %

Gręžinių registravimas 409 1 631 25 %

Reikia atkreipti dėmesį, kad dalis tarnybos elektro-ninių paslaugų naudotojų dar vis naudojasi tik senomis duomenų peržiūros aplikacijomis, kurių peržiūros statis-tiniai duomenys į šią lentelę nėra įtraukti.

Vis daugiau įmonių įsisavina elektroninio parašo sub-tilybes ir savo veiklos ataskaitas bei duomenis Lietuvos geologijos tarnybai teikia naudodami elektronines paslau-gas: 2015 metais Geologijos tarnybai buvo pateikta 1 581 elektroninė paraiška, o 2017 metais – 2 493 elektroninės paraiškos, tai sudaro beveik 41 proc. visų tarnybai patei-kiamų duomenų.

Belieka tikėtis, kad, nepaisant visų kylančių finansinių ir žmogiškųjų problemų ir iššūkių, tarnybai pavyks ne tik išlaikyti, bet ir plėtoti elektroninių paslaugų portalą, kur-ti ir diegti naujas paslaugas, didinti geologinių duomenų pasiekiamumą.

E-service website includes geological data maps, statistical summaries of data in the form of reports or data itself. In 2017, several new maps were provided to users, as well as redefined previously provided maps. These maps have been reconstructed and users can already view the details as attribute spatial object in-formation.

A growing number of companies are starting to use electronic signature in their workflow, which allows them to provide reports of their work and data using E-services. During 2015, the Lith-uanian Geological Survey received 1581 applications through this system; 2493 in 2017 (almost 41 % all data provided to the Geological Survey).

84

Geologijos fondas ir bibliofondas

The Geological Fund and Bibliofund

L. Ramanauskienė, i. Vilkanec, Lietuvos geo logijos tarnyba

Žemės gelmių geologinių tyrimų

dokumentai (ataskaitos)

Geologijos fonde kaupiama, sisteminama ir teikiama valstybės institucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei informacija apie žemės gelmes. Geologinė informaci-ja teikiama vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1-146 patvirtinta Lietuvos geologijos tarnyboje saugomos geologinės informacijos naudojimo tvarka (Žin., 2007, Nr. 129-5253; 2013, Nr. 1-194). Geologijos fondas pradėtas komplektuoti 1945 metais. Fonde kaupiama Lietuvos teritorijoje ir dalies su ja besi-ribojančiose užsienio teritorijose geologinių tyrimų metu gauta informacija – geologinių tyrimų dokumentai ir jų dalys (žemėlapiai, geologiniai ir techniniai pjūviai, sche-mos), gręžinių pasai, geofizinių tyrimų diagramos, žemė-naudos planai ir kt. dokumentai. Šią informaciją Lietuvos geologijos tarnybai nuolat teikia visos geologinius tyrimus atliekančios įmonės.

2017 metais fondas papildytas:

Ε 1 610 geologinių tyrimų dokumentų,

Ε 187 geofizinių tyrimų diagramomis,

Ε 154 gręžinių pasų knygomis.

2017 metais 1 010 lankytojų išduota: 3 029 geologi-nių tyrimų ataskaitos, 149 lapai įvairaus mastelio topo-grafinių žemėlapių. Pagal įvairių įmonių, mokslo insti-tucijų ir fizinių asmenų užsakymus padaryta 2 053 lapai dokumentų kopijų, nuskenuota 18 161 puslapis teksto ir 1 558 lapai grafinių priedų.

Regulation and usage of geological information in the Geological Fund

The Geological Fund collects, groups and delivers geological infor-mation to governmental institutions, scientific organizations and public us-ers. The formation of the Geological Fund began in 1945 and continued to its completion in 2017. It gives ac-cess to collected and stored geological material from Lithuania and part of neighbouring areas. The stored ma-terial includes reports on geological researches and parts of geological re-search documents, borehole passports, geological maps, geological and tech-nical sections, geophysical research diagrams, schemes, land use plans.

In 2017, the Fund was replenished with:

Ε 1 610 reports on geological researches,

Ε 187 diagrams of geophysical researches,

Ε 154 books of borehole passports.

The information accumulated in the Geological Fund is available to special-ists of Lithuanian geological and other

85

Geologijos fonde saugomų dokumentų aprašai su-vesti į Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Bibliofondo“ posistemį. Suformuoti autorinis, terito-rinis ir dalykinis Geologijos fondo dokumentų elek-troniniai katalogai. 2017 metais „Bibliofondo“ kata-logas papildytas 1 992 geologinių tyrimų dokumentų ir dokumentų sudedamųjų dalių aprašais. Posistemyje „Bibliofondas“ sukaupti 96 236 įrašai (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), saugomi UNIMARC formatu. Nuo 1999 metų kaupiami skaitmeniniai geologinių tyrimų dokumentų įrašai kompaktiniuose diskuose. 2017 me-tais gauti 1 559 kompaktiniai diskai (informacija iš CD perkelta į duomenų bazę).

Visi geologinės informacijos naudotojai gali rasti saugomus Geologijos fondo dokumentus per Lietuvos geologijos tarnybos teikiamas elektronines paslaugas (http://www.lgt.lt El. paslaugos Bibliofondas)

Paieška Geologijos fondo dokumentų kataloge ( http://www.lgt.lt Paslaugos Informacinės rinkme-nos Informacinių sistemų duomenys Posiste miai) gali naudotis ir senesnių operacinių sistemų dumenų naudotojai.

Inžinerinius geologinius tyrimus atliekančioms įmonėms išduotos 306 pažymos apie Geologijos fonde įregistruotas ataskaitas.

Geologijos fondo poskyris, bendradarbiaudamas su Žemės gelmių išteklių, Inžinerinės geologijos, Hi-drogeologijos ir Giluminių tyrimų skyriais, pagal 32 prašymus teikė geologinę informaciją, saugomą Geologijos fonde ir Lietuvos geologijos tarnybos infor-macinėse sistemose (geologinių ataskaitų ir žemėlapių skaitmenines kopijas, duomenis apie naudingųjų iška-senų telkinius, potencialius geologinės aplinkos taršos židinius, požeminio vandens gręžinius, vandenvietes ir jų apsaugos zonas, geotopus).

Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasi Lietuvos geologijos tarnybos, kitų valstybės institucijų ir įstaigų (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, žemėtvar-kos, mokslo įstaigų, savivaldybių ir kt.), žemės gelmių tyrimus atliekančių įmonių specialistai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų studentai bei kiti juridi-niai ir fiziniai asmenys. Informacija prieinama Euro-pos Sąjungos valstybių narių fiziniams, juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, kitiems užsienio subjektams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

institutions (environment protection, landscape management, land manage-ment, research institutes, municipalities, etc.), students and foreign users from the EU countries in the frame of the Lithu-anian Law.

In 2017, 3 029 reports were given to 1010 visitors. The specialists of the LGT and other enterprises often use the topo-graphic maps stored at the Fund (over 149 maps were taken).

1 992 bibliographical records for an electronic catalogue supplemented the sub-system “Bibliofondas” database in UNI-MARC format in 2017. On December 31, 2017, the stock of the sub-system „Bibli-ofondas“ amounted to 96 236 records.

Three hundred and six papers were sent to different institutions about the reports of engineering geological researches regis-tered at the Geological Fund.

1 pav. Lietuvos geologijos tarnybos internetinėje svetainėje veikia nuoroda į LGT Elektroninių paslaugų svetainę, kurioje galima naudotis Geologijos fondo dokumentų elektroniniais katalogais, visiems dumenų gavėjamsFig. 1. An electronic catalog reachable for all users by Lithuanian Geological Survey E-service “Bibliofondas”

86

https://www.lgt.lt/epaslaugos/pages/common/customform.xhtml

https://www.lgt.lt/index.php%3Foption%3Dcom_wrapper%26view%3Dwrapper%26Itemid%3D1208%26lang%3Dlt

Publikuoti leidiniai (Bibliofondas)

Informacijos valdymo skyrius aprūpina spe-cialistus naujausia geologine informacija. Tam tikslui kaupia Publikuotų leidinių informacinį fondą pagal vykdomų geologinių tyrimų programų tematiką, rekla-muoja, teikia ir platina geologinę informaciją visuome-nei, valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geolo-gijos organizacijoms.

Publikuotų leidinių informaciniame fonde kaupiami spaudiniai: knygos (monografijos, vadovėliai, enciklope-dijos, žodynai, žinynai ir kt.), konferencijų ir simpoziu-mų medžiaga, periodiniai ir tęstiniai leidiniai, žemėla-piai, kompaktiniai diskai, vaizdo filmai, normatyviniai ir kiti dokumentai. Daugiausiai dėmesio skiriama Lie-tuvoje vykdomų geologinių tyrimų kryptims: bendroji ir regioninė geologija, taikomieji tyrimai (mineralinės žaliavos, hidrogeologija, inžinerinė geologija, naftos geo-logija, ekologinė geologija, geochemija, geoinformatika), geologinis kartografavimas.

Publikuotų leidinių informacinis fondas kaupiamas nuo Lietuvos geologijos tarnybos įsteigimo 1940 me-tais. Po tarnybos pastato renovacijos 2017 metais buvo atlikta fondo inventorizacija, išimta ir nurašyta 2 250 egz. inventorintų knygų ir 158 egz. neinven-torintų dokumentų. Nurašymo priežastis: nepaklau-sūs ir praradę aktualumą leidiniai, dubletai (Aktas Nr. TTNA-4, 2017-11-30; Aktas Nr. 1, 2017-12-07; Aktas Nr. 2, 2017-11-07). Šiuo metu informaciniame fonde yra 5 293 egz. inventorintų leidinių.

2017 metais Publikuotų leidinių informacinis fon-das papildytas:

Ε 13 knygų,

Ε 2 pavad. (3 egz.) konferencijų medžiaga,

Ε 52 pavad. (94 egz.) periodiniais ir tęstiniais lei-diniais.

Lietuvos geologijos tarnybos Publikuotų leidinių informacinį fondą kaupia, tvarko, sistemina, dalykina Geologinės informacijos poskyris. Komplektavimo šal-tiniai: Lietuvos leidėjai, įvairios organizacijos, užsienio šalių informacijos centrai, žurnalų redakcijos, tarptau-tinės organizacijos, užsienio šalių geologijos organizaci-jos (keitimasis leidiniais, dovanojimas, pirkimas). Dau-

Published documents (Bibliofund)

The Geological Fund provides scientif-ic geological information to specialists and disseminates the relevant geological infor-mation to the public. For this purpose, it compiles a specialized information stock of published documents according to the main subjects of geological investigations (general and regional geology, hydrogeol-ogy, mineral resources, engineering geol-ogy, oil geology, environmental geology, geochemistry and geological mapping) and supplies the geological information to the general public, State institutions, and Lithuanian and foreign organizations of geological sciences. The information stock of published documents is based on the stock of published documents, which was established in 1940 and continued to its completion in 2017.

The sources for compilation are as fol-lows: Lithuanian publishers and suppli-ers, Lithuanian and foreign geoscience organizations (buying, exchange based on cooperation agreement and acquisition as a present).

After the renovation of the LGT building in 2017, an inventory of the Fund was made. The Fund embraces 2250 written copies of inventory books and 158 ex. non-certified documents. At present, there are 5 293 copies in the in-formation fund.

The necessary information is provided by fulfilment of the thematic and factual requests and traditional method of sup-plying the relevant information found using various means of search. Fifty one titles of documents, 82 copies of books, periodical and continuous publications, and 125 copies from various publications were given to specialists in 2017. The latest geological information and legal

87


guma užsienio šalių leidinių gaunama mainais, sutarus su 15 užsienio šalių geologijos organizacijomis.

Informacija teikta: pagal specialistų darbų tematiką, vykdant užklausas, taikant tradicinius metodus – aptar-naujant Publikuotų leidinių informaciniame fonde ir teikiant einamąją aktualią informaciją. Specialistams tei-kiami naujų gautų leidinių bibliografiniai sąrašai. Pagal specialistų užsakymus įvykdyta 13 užklausų (8 faktogra-finės ir 5 teminės). Pateikta: 51 dokumentas; patikrinta ir sutvarkyta bibliografija įvairiems Lietuvos geologijos tarnybos leidiniams (67 bibliografiniai aprašai). Padaryta 125 puslapiai įvairių dokumentų kopijų. Iš Publikuotų leidinių informacinio fondo specialistams išduota 82 egz. periodinių ir tęstinių leidinių, knygų, teisinių ir norminių dokumentų.

2017 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta ir įvesta į Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Bi-bliofondas“ posistemį 196 vnt. bibliografinių aprašų. Duomenys Lietuvos geologijos bibliografijai renkami iš LGT gaunamų leidinių, taip pat iš Gamtos tyrimo centro Geologijos ir geografijos instituto ir Vilniaus universite-to mokslo publikacijų duomenų bazių. Posistemyje „Bi-bliofondas“ sukaupta 17 970 įrašų (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), saugomų UNIMARC formatu (Bibliofondas).

Lietuvos spauda apie geologiją 2017 metais: surinkta ir suvesta į atskirą bylą 169 straipsniai apie geologiją ir LGT veiklą bibliografiniai aprašai iš laikraščių.

Rengiama medžiaga el. laikraščiui „Geonaujienos“: bibliografiniai aprašai, teisiniai ir norminiai dokumentai.

Geologinės informacijos poskyris platina LGT leidi-nius visuomenei, valstybės organizacijoms, miestų ir ra-jonų savivaldybėms, Lietuvos ir užsienio šalių geologijos organizacijoms. Parenkami Lietuvos geologijos tarnybos leidiniai reprezentacijoms Lietuvos geologijai populiarin-ti, konferencijoms, seminarams, paskaitoms. 2017 metais išplatinta 250 egz. leidinių.

Publikuotų leidinių informaciniu fondu gali naudo-tis visi Lietuvos ir užsienio piliečiai. Pirmenybė teikiama geologijos mokslo sričių specialistams. Leidiniai lankyto-jams iš kitų organizacijų išduodami pateikus asmens do-kumentą.

documents were given to specialists on a regular basis.

The Geological Fund and Subdivi-sion of Information provide and dis-tribute the publications of the Lithu-anian Geological Survey (LGT). In 2017, 250 copies of various LGT pub-lications were distributed.

One hundred ninety six biblio-graphical records for an electronic catalogue and for bibliography of Lithuanian geology supplemented the sub-system „Bibliofondas” database in UNIMARC format. On December 31, 2017, the stock of the sub-system „Bibliofondas” included 17 970 re-cords. The formation of an electronic catalogue was completed and now it is available on the Lithuanian Geological Survey website for Lithuanian and for-eign users (Bibliofondas).

The Geological Fund also compiles information from the Lithuanian press: collects the articles about Lithuanian ge-ology and Lithuanian Geological Survey activity from newspapers and journals. One hundred sixty nine bibliographical entries were collected in 2017.

The information stock of published documents in the Lithuanian Geologi-cal Survey is open to Lithuanian and foreign specialists and public.

Pageidaujančius gauti naujausią informaciją prašome kreiptis: The most recent scientific information on geological and environmental sciences and other subjects is available at:Tel./ Phone (+370 5) 233 5671El. paštas / E-mail: [email protected], el. paštas: [email protected]

88



mailto:[email protected]

Visuomenės informavimas Public Information

i. Virbickienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

2017 metais parengti ir išplatinti 55 Lietuvos geologijos tarnybos aktualūs pranešimai spaudai apie svarbius geologinius įvykius ir nuveiktus darbus. Veikla viešinta per žiniasklaidos prie-mones: Lietuvos ryto TV, LRT, Lietuvos radi-juje ir televizijoje, Delfi portale ir kt. Lietuvos geologijos tarnyba išleido 5 leidinius, surengė 2 parodas. Žemės ir vandens dienai paminėti LGT specialistai pravedė 22 pamokas įvairiose Lietuvos mokyklose. Nuolatos konsultuojami asmenys įvairių riedulių ir uolienų atpažinimo ir identifikavimo klausimais. Aštuonerius metus kiekvieną mėnesį leidžiamas elektroninis naujie-nų laikraštis „Geonaujienos“, turintis daugiau nei 620 adresatų. Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapis nuolat pildomas, atnaujinamas ir to-bulinamas vartotojų patogumui ir informacijos sklaidai.

2017 metais Lietuvos geologijos tarnyba daly-vavo 38 tarptautiniuose renginiuose, organizavo 25 renginius, iš jų 11 – tarptautinių renginių. Tar-nybos atstovai dirbo 16 tarptautinių organizacijų ir 10 tarpžinybinių komisijų ir darbo grupių.

During 2016, there were released 52 im-portant publications and announcements. The experts from the Lithuanian Geological Survey had their articles published in Lithuania and abroad in various scientific journals. It is also worth mentioning that last year the Lithuanian Geological Survey held three exhibitions.

Since 2016, the Lithuanian Geological Survey has been publishing e-newspaper “Geonaujienos” which has over 620 subscribers. We are also proud of our website that is updated daily for the client’s convenience. The Lithuanian Geological Survey participated in 38 International events and orga-nized 25. Out of them, eleven were International. The representatives of the Lithuanian Geological Survey representatives worked in 16 different In-ternational organizations.

In 2017, art competition for 3rd to 6th class school kids “Our Earth in the Past, Present and in the Future” was held in Warsaw for the 11th time. The Lithuanian–Polish theme of the contest was “Geological Colours”. Lithuanian pupils won many prizes.

89

2 pav. Geologinio pav.ldo dienos dalyviai Tauragėje prie įspūdingo riedulio (J. Čyžienės nuotr.)

Fig 2. Participants of the Day of Geological Heritage in Tauragėnear the spectacular boulder (photo by J. Čyžienė)

3 pav. Indijos piliakalnis (V. Mikulėno nuotr.)

Fig 3. Indian Hill (photo by V. Mikulėnas)

2017 metais vienuoliktą kartą vyko Lietuvos ir Lenkijos III–VI klasių mokinių dailės darbų konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Konkurso tema – „Geologinės žemės spalvos“.

Rugsėjo 22–23 d. vyko VII Geologinio pa-veldo diena – „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skirta Piliakalnių metams. Aplankytas Kve-sų karjeras, dalyviai susipažino su smėlio ir žvyro kasimu, Kvesų deltos nuogulų susidarymu. Ap-lankytas Panemunių regioninio parko lankytojų centras, Nemuno vandens lygio matavimo stotis Smalininkuose, aukščiausios kontinentinės ko-pos Kaskalnio geomorfologiniame draustiny-je. Apžiūrėta Pagramančio atodanga, Didžioji Akmenos rėva, Šv. Jono (Seredžiaus) ir Veliuonos šaltiniai. Taip pat Seredžiaus, Rambyno, Indijos ir Pagramančio piliakalniai.

On September 22–23 2017, the VIIth Day of the Geological Heritage – “Nemunas – the ge-ological axle of the Hills”, dedicated to the Year of the Hillforts, took place. Participants atten-ded the Kvesai Quarry. They visited the centre of the Panemunė Regional Park, Nemunas wa-ter level measuring station in Smalininkai, and the highest continental dunes of Kaskalnis geo-morphologic reserve. Other visited places were Pagramantis exposure, water springs of Jonas (Seredžius) and Veliuona, the hillforts of Sere-džius, Rambynas, Indija and Pagramantis.

1 pav. Konkurso laureatės atlieka užduotis

(E. Baranovskienės nuotr.)

Fig. 1. The winners of the competition perform tasks (photo by E. Baranovskienė)

90

Žemės gelmių informacijos centras

Underground Information Centre

V. puronas, Lietuvos geo logijos tarnyba

Įgyvendinant projektą „Žemės gelmių infor-macijos centro rekonstrukcija“, įtrauktą į 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų progra-mos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-APVA-V-017 priemonę „Visuo-menės informavimas apie aplinką ir aplinkosau-ginių rekreacinių objektų tvarkymas“ valstybės projektų sąrašą Nr. 1, pasirašytos statybos rangos darbų, projekto administravimo, techninės prie-žiūros, techninio projekto ekspertizės paslaugų pirkimo sutartys. Rangovai parengė Žemės gel-mių informacijos centro (ŽGIC) pastato rekons-trukcijos techninį projektą.

Sutvarkyta 4 206 vnt. eksponatų: Nivens-koje-1R gręžinio kerno pavyzdžių rinkinys, dr. P. Šimkevičiaus Lietuvos, Latvijos ir Karaliau-čiaus srities gręžinių, atodangų uolienų rentge-nografinių, granuliometrinių, cheminių analizių tyriniai, S. Marfino surinktų kristalinio pama-to pavyzdžių, V. Narbuto surinktų tyrinių iš de-vono atodangų, E. Kadūnienės kambro uolienų organinės medžiagos tyrinių rinkiniai.

Nuolat saugoti saugykloje sutvarkyta 1 575,5 m kerno, buvusio laikino saugojimo pa-šiūrėse, sutvarkytas kernas nufotografuotas.

Patikslinti per 2016 metus tvarkytų gręžinių kerno ir tyrinių duomenys rinkinių kataloguose.

Klientams, pageidaujantiems pasinaudoti saugomu kernu ir rinkinių medžiaga, aptarnauti pateikta 2 914,8 m kerno, kurį tyrė UAB „GJ Magma“, Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų centro tyrėjai.

During the implementation of the project “Reconstruction of the Underground Infor-mation Center (ŽGIC)” included in the list of State projects No. 1 of the measure 05.4.1-AP-VA-V-017 “Environmental Information to the Public and the management of environmental recreational facilities” of Priority axis 5 “Envi-ronment, Sustainable Use of Natural Resources and Adaptation to Climate Change” of the EU Funds Investment Action Program for 2014–2020, signed contracts for construction works and project administration, maintenance, tech-nical project examination services. The contrac-tors have prepared a technical project for the reconstruction of the ŽGIC building.

4,206 pcs. exhibits were revised: specimen collection of Zhilino-1 borehole, collection of rock samples of crystalline basement collected by S. Marfin, collections from the researches of Cambrian organic matter from the Baltic Basin by Dr. E. Kadūnienė.

1,575.5 meters of drillcore, which was in temporary storage shelter were arranged for per-manent storage.

To specify the data for wells processed during the year 2016 and the data of researches in the collections catalogs.

Customers wished to use the cores or col-lections were supplied with a 2,914.8 m cores that were investigated by researchers at the Vil-nius University, Nature Research Center and UAB “Geoterma”.

91

Po susidomėjimo tarptautinėje Venecijos ar-chitektūros bienalėje gautas architektų prašymas eksponuoti parodoje Londone 2018 metais ša-lies žemės gelmes reprezentuojantį kerną. I. Do-meikos portretas iš ŽGIC rinkinių paskolintas parodai LMA bibliotekoje. Prof. V. Baltrūno ju-biliejui skirtai parodai Gamtos tyrimų centre pa-skolinta reprezentuojančių jo veiklą eksponatų.

Iš doc. V. Skuodžio, prof. P. Suveizdžio arti-mųjų gauta daiktų, publikacijų, knygų rinkinių papildyti esamus ŽGIC archyvinius rinkinius.

Žemės gelmių informacijos centre surengti 56 edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, stu-dentams ir pavieniams lankytojams. Lankėsi Valstybinės miškų tarnybos, Karjerų asociacijos, Valstybinės atominės energetikos inspekcijos darbuotojų ekskursijos.

Kaip partneris ŽGIC dalyvavo Elektrėnų vai-kų darželio „Drugelis“ antrą kartą vykdomame gamtotyros ugdymo projekte – įgyvendindamas edukacinę programą priešmokyklinei grupei, konsultuodamas priemonių įsigijimo, jų naudo-jimo klausimais.

Teikta konsultacijų geologinės informacijos klausimais žurnalistams, pedagogams, taip pat uolienų atpažinimo paslaugų, dėl kurių intere-santai kreipėsi šešis kartus.

Lietuvos jaunųjų geologų stovykloje Dauguo-se (Alytaus r.) organizuoti geologiniai maršrutai moksleiviams, suteikta metodinė pagalba Lie-tuvos moksleivių neformaliojo švietimo centrui šalies jaunųjų geologų olimpiados organizavimo klausimais.

56 schoolchildren, undergraduate students, and individual visitors were trained at ŽGIC. The State Forest Service, Career Association, Sta-te Atomic Energy Inspectorate staff excursions have visited the Center. As a partner, the ŽGIC participated in the project of the Elektrėnai kin-dergarten “Drugelis”, implementing a new edu-cational program for the pre-school group, con-sulting on the acquisition of tools and their use. A collection of Lithuanian minerals borrowed from ŽGIC was used for education by the orga-nizers of the environmental education program “Gamtukai” by the Ministry of Environment.

Advice on geological information for journa-lists and educators, as well as rock identification services, have been addressed to interested par-ties six times.

Following an interest in the 15th International Architecture Exhibition in Venice, the request from architects to exhibit the core representing the depths of the country in London next year was received. Portrait of I. Domeyko from the collections of Center lent to the exhibition at the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Exhibition dedicated to Prof. V. Baltrunas anni-versary in the Nature Research Center exhibits showing his activities in the core storage.

Memorial items, publications, books col-lections by Dr. V. Skuodis, Prof. P. Suveizdis were obtained from their relatives for supplementing the archives of ŽGIC.

2 pav. Kerno saugykla (V. Purono nuotr.)

1 pav. Žemės gelmių informacijos centro (ŽGIC) pastatas

(V. Purono nuotr.)

Fig. 2. Permanant starage of drillcore (photo by V. Puronas)

Fig. 1. Underground Information Center (ŽGIC) building (photo by V. Puronas)

92

The geological routes for students were orga-nized in the summer camp of schoolchildren – young geologists in Daugai, Alytus municipali-ty, and methodological assistance was provided to the Lithuanian Center of Non-formal Youth Education on the organization of the National Young Geologists‘ Olympiad.

During the year, the lawns of the field expo-sition were mowed, and the employees of the Center helped to organize the care on territory of the Paburgė seismic station, Žemaitija Natio-nal Park.

Head of the Center participated in three Li-thuanian radio and television reports on the acti-vities of the ŽGIC, interviewed by radio stations M-1, Saulės radijas. An article was written about the history of the core storage and the museum for the book “Mente et Malleo” dedicated to Prof. V. Baltrunas anniversary.

Per metus buvo tvarkomi lauko ekspozicijos želdiniai ir veja, ŽGIC darbuotojai padėjo su-tvarkyti ir Paburgės seisminės stoties (Žemaitijos nacionaliniame parke) teritoriją.

Paskelbti du straipsniai apie Žemės gelmių informacijos centro veiklą laikraštyje „Ūkinin-ko patarėjas“. Dalyvauta trijose Lietuvos radi-jo ir televizijos reportažuose apie ŽGIC veiklą, duoti interviu radijo stotims M-1. Parašytas straipsnis apie kerno saugyklos ir muziejaus is-toriją knygai „Mente et Malleo“, skirtai V. Bal-trūno jubiliejui.

3 pav. Kerno pavyzdžių rinkinys (V. Purono nuotr.) Fig. 3. Samples of drillcore rocks (photo by V. Puronas)

93


Laboratorija Laboratory

V. Ražinskas, Lietuvos geo logijos tarnyba

Laboratory of the Lithuanian Geo-logical survey (LGT) performs main laboratory tests for estimation of min-eral deposit as well as rock and soil physical mechanical and engineering geological indicators of the future con-struction sites. Rock, soil, groundwater tests are carried out in Laboratory of LGT. All tests were carried out accord-ing to the ISO and DIN international standards, LST Lithuanian standards and LAND normative documents.

Quality of all tests is under control according to the international stand-ards LST EN ISO / EC 17025:2005 and LST EN ISO 9001:2008.

Groundwater tests are carried out according to licence No. 980037. Soils classification is carried out according to standard EN ISO 14688-2 : 2004.

In 2017 Laboratory of LGT par-cipitated is such programs: “National groundwater monitoring“, “Ground-water monitoring at Lithuania – Po-land and Lithuania–Latvia borders, “Geoenergy and safe environment“ in Jieznas, Ukmergė, Žemaičių Naumies-tis and Pagėgiai area.

Laboratory with LGT and Poland Geological Survey geologists parcipi-tated in reseach on solving problems of Gediminas Hill.

In 2017 Lithuanian Geological Sur-vey Laboratory investigated 1555 rock, soil and water samples – 1272 rock and soil samples and 283 water samples.

Lietuvos geologijos tarnybos Laboratorija atlieka uo-lienų ir gruntų litologinius, inžinerinius geologinius bei geotechninius laboratorinius tyrimus, skirtus geologinio kartografavimo, naudingųjų iškasenų telkinių bei statybų aikštelių įvertinimui, atlieka uolienų, grunto ir požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus.

Tyrimų metu šiuolaikine laboratorine įranga nustato-me uolienų ir gruntų litologines savybes, inžinerinius geo-loginius rodiklius, fizikines mechanines savybes, uolienų, gruntų bei požeminio vandens cheminę sudėtį. Tyrimus atliekame tarptautinių standartų ISO, Lietuvos standartų LST bei normatyvinių dokumentų LAND pagrindu pa-rengtomis tyrimų metodikomis. Vadovaujantis standartu EN ISO 14688-2:2004 atliekame gruntų klasifikavimą.

Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimai atlieka-mi vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros išduotu Leidimu Nr. 980037, leidžiančiu atlikti taršos šaltinių iš-metamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

Pagrindinė Laboratorijos užduotis bei strateginis tiks-las – pilnai patenkinti užsakovų poreikį laboratoriniams tyrimams bei bandymams, atlikti juos savalaikiai ir ko-kybiškai.

Viso 2017 metais Laboratorijoje buvo ištirti 1555 uo-lienų, grunto bei vandens pavyzdžiai: tame tarpe 1272 uolienų ir gruntų bandiniai bei 283 vandens mėginiai. Iš jų, 365 grunto bandinių litologinių savybių tyrimų rezul-tatai buvo panaudoti LGT vykdomos programos „Geo-energetika ir saugi aplinka” Kvartero storymės Erdvinio geologinio kartografavimo projektams masteliu 1:50 000 Jiezno, Ukmergės, Žemaičių Naumiesčio ir Pagėgių plo-tuose“.

Likusieji laboratoriniai tyrimai bei bandymai buvo naudojami įvertinant naudingųjų iškasenų telkinius, ti-riant aikštelių ekogeologinę būklę, uolienų ir gruntų fizi-kinius mechaninius bei inžinerinius geologinius rodiklius, skirtus būsimų statybų aikštelių projektavimui.

94

Laboratory of LGT is carying out the following tests:

Ε Determination of particle size distribution (sieving, pipette and laser difraction) method LS-TCEN ISO/TS 17892-4:2005, LST 1360 1, BS 1377-2:1990;

Ε Determination of water content – LST CEN ISO/TS 17892-1:2005;

Ε Determination of Atterberg limits – LST CEN ISO/TS 17892-12:2005;

Ε Determination of particle densi-ty (Pycnometer method) – LST CEN ISO/TS 17892-3:2005;

Ε Oedometer test – LST CEN ISO / TS 17892-5:2005;

Ε Rocks and hard soils compres-sion tests;

Ε Direct shear tests (ISO/TS 17892-10:2004)

Ε Determination of density of ine-grained soil – LST CEN ISO/TS 17892-2:2005;

Ε Determination of organic mat-ter content and ash – LST EN 13039:2012;

Ε Determination of filtration coef-ficient in sandy soils;

Ε Rocks and soils chemical com-position analysis;

Ε Groundwater chemical compo-sition analysis.

Laboratorija, aktyviai dalyvavo programos „Valsty-binis aplinkos monitoringas 2011–2017 m.“ vykdyme. Iš viso – „Valstybinio požeminio vandens monitoringo 2017 metais“ programai, bei „Monitoringų Lietuvos–Lenkijos pasienyje ir Lietuvos–Latvijos pasienyje“ buvo atlikti 261 vandens mėginio bendroji cheminė analizė.

Kartu su Hidrogeologijos skyriaus specialistais buvo dalyvauta programos „Geoenergetika ir saugi aplinka“ priemonės „Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžia-gų gruntiniame vandenyje tyrimai“. Šiam projektui buvo atlikti 54 vandens mėginių bendrosios cheminės sudėties tyrimai.

Buvo dalyvauta kasmetiniame XX–me Eurachem-Lietuva ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro organizuojamame seminare „Laboratorijos veiklos koky-bės gerinimas“, kuriame buvo aptarti naujojo ISO / IEC 17025:2017 standarto pagrindiniai keitiniai, galimi rizi-kos veiksniai laboratorijose ir jų valdymas, naujas požiūris į dujų chromatografiją, kokybės kontrolės bei kiti aktua-lūs tyrimų laboratorijoms klausimai.

Laboratorijos specialistai kartu su LGT Inžinerinės geologijos skyriaus bei Lenkijos geologijos tarnybos inži-nieriais atliko Gedimino kalno geofizinius ir kitus speci-aliuosius tyrimus.

Tyrimams naudojamos matavimo priemonės yra re-guliariai metrologiškai tikrinamos ir kalibruojamos, nau-dojamos tik sertifikuotos cheminės medžiagos, reagentai bei laboratoriniai indai. Laboratorinius tyrimus bei ban-dymus atlieka kvalifikuoti Vilniaus universitetą pabaigę specialistai.

Atliekant tyrimus vadovaujamės darbų kokybę, darbuotojų saugą ir sveikatą bei aplinkosaugą reglamen-tuojančiais ISO ir LST standartais, tyrimų bei bandymų kokybės valdymas atliekamas vadovaujantis tarptautinių standartų LST EN ISO / EC 17025:2005 bei LST EN ISO 9001:2008 reikalavimais.

2017 metais Laboratorijoje buvo atliekami šie pa-grindiniai laboratoriniai tyrimai bei bandymai:

Ε Gruntų granuliometrinė analizė sietų bei kombi-nuotu (sietų ir lazeriniu) metodais – LST CEN ISO/TS 17892-4:2005, LST 1360.1 (Automobi-lių kelių gruntai), BS 1377-2:1990.

Ε Gruntų natūraliojo drėgnio nustatymas – LST CEN ISO/TS 17892-1:2005;

95


Ε Molinių gruntų plastingumo rodiklių (Aterber-go) ribų nustatymas – LST CEN ISO/TS 17892- 12:2005;

Ε Grunto kietųjų dalelių tankio nustatymas pikno-metru – LST CEN ISO/TS 17892-3:2005;

Ε Grunto kompresinio (oedometrinio) spūdumo bandymai – LST CEN ISO/TS 17892-5:2005;

Ε Uolienų ir kietųjų gruntų atsparumo gniuždymui (tempimui) bandymai.

Ε Grunto kerpamojo stiprumo bandymai tiesiogi-nio kirpimo metodu – LST CEN ISO/TS 17892-10:2005);

Ε Uolienų ir gruntų gamtinio masės tankio nustaty-mas – LST CEN ISO/TS 17892-2:2005;

Ε Organinių medžiagų ir pelenų kiekio nustaty-mas – LST EN 13039:2012;

Ε Smėlingų gruntų filtracijos koeficiento sutankinta-me stovyje nustatymas laboratoriniu būdu.

Ε Uolienų ir gruntų cheminės sudėties tyrimai.

Ε Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimai.

96

pavadinimasLGT atstovai

Representatives of LGTTitle

Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo sutarties nuostatų įgyvendinimo darbo grupė

J. Lazauskienė Comprehensive Nuclear-Test-Ban Treaty Working Group

Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje geologijos mokslų sąjungoje

J. LazauskienėThe Lithuanian National Committee of Geologists, Representing Lithuania in the International Union of Geological Sciences (IUGS)

Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisija – Geomokslai aplinkai formuoti

J. SatkūnasCommission on Geosciences for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros bendradarbiaujančios valstybės susitarimo įgyvendinimo darbo grupė

J. ČyžienėThe Working Groups of the Government of the Republic of Lithuania and the European Space Agency Cooperating Space Agreement

Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos darbo grupė

R. GuobytėA. Damušytė

D. KarmazienėA. Jusienė

A. Grigienė

The Peribaltic Working Group of the Sub-Commission on Glaciation of the International Union for Quaternary Research (INQUA)

Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Krantinių procesų ir jūros lygio kitimų subkomisijos Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė

A. DamušytėA. Grigienė

The North-Western Europe Working Group of the Sub-Commission on Coastal Processes and Sea-level changes of the International Union for Quaternary Research (INQUA)

Europos asociacija geologiniam paveldui išsaugotiJ. Satkūnas

V. MikulėnasEuroGeoSurveys Expert Group: Conservation of the Geological Heritage

Europos geologijos tarnybų asociacijos Geopavojų darbo grupė

J. Satkūnas EuroGeoSurveys Expert Group: Geological GeoHazarts

Europos geologijos tarnybų asociacijos Geochemijos darbo grupė

V. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Geochemistry

Europos geologijos tarnybų asociacijos Dirvožemių darbo grupė

V. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Soil Resource

Europos geologijos tarnybų asociacijos INSPIRE Erdvinės informacijos darbo grupė

J. ČyžienėV. MikulėnasA. DamušytėJ. Lazauskienė

V. Gregorauskienė

EuroGeoSurveys Expert Group: Spatial Information – INSPIRE

Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio regionų paviršinio ir požeminio vandens monitoringo darbo grupė

J. SatkūnasWorking Group of the Lithuanian–Kaliningrad Region Cross-Border Area for Monitoring of Surface Water and Groundwater

Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir LietuvosRespublikos valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti

J. SatkūnasCommission of the Republic of Lithuania for Delimitation and Demarcation of State Borders and for Setting Economic Zone in the Baltic Sea

PRIEDAI APPENDICES

Komitetai, komisijos, tarybos, tarpžinybinės

darbo grupės

Committees, commissions, councils, joint working groups

97

pavadinimasLGT atstovai

Representatives of LGTTitle

Darbo grupė WG 2C Požeminio vandens direktyvai 2006/118/EB įgyvendinti

K. KadūnasWorking Group WG 2C for Development of the Groundwater Directive (GWD) 2006/118/EC

Lietuvos stratigrafijos komisijaJ. Lazauskienė

J. SatkūnasCommission on Lithuanian Stratigraphy

Įgaliotasis atstovas: Lietuvos standartizacijos tarybos technikos komitete LST TK 57 „Trąšos“

V. GregorauskienėTechnical Committee TK 57 “Fertilizers“ of Lithuanian Standardization Council

Estijos mokslų akademijos žurnalo „Estonian Journal of Earth Sciences“ patarėjų taryba

J. SatkūnasAdvisory Board of the Journal “Estonian Journal of Earth Sciences“ of the Estonian Academy of Sciences

Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Geologijos ir geografijos instituto, Lietuvos geologijos tarnybos žurnalo „Geologija. Geografija“ redakcinė kolegija

J. Satkūnas

Editorial Board of the Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Lithuanian Geological Survey “Geology. Geography“

Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ redakcinė kolegija

R. GuobytėJ. Satkūnas

Editorial Board of the Journal of Geological Society of Lithuania “Geologijos akiračiai“

Lietuvos geologų sąjungos taryba A. Damušytė Council of Geological Society of Lithuania

INQA mokslo žurnalo „Quaternary International“ redakcinė komisija

J. SatkūnasEditorial Commission of INQA Scientiic Journal “Quaternary International“

Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros institucijų atstovų (koordinatorių) informacijai grupė

J. SatkūnasInternational Science and Technology agency representatives (coordinators) information group

Projekto „Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų parengimas“ priežiūros komitetas

J. ArustienėMonitoring Committee of the Project “Management Plans for Lielupe, Venta, and the Dauguva River Basin District“

Projekto „Baseino valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą“ priežiūros komitetas

K. KadūnasJ. Arustienė

Monitoring Committee of the Project “Basin Management Plan for the Groundwater of the Nemunas River Basin District, Development and Integration in the Overall Management Plan“

Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija), nacionalinis komitetas

J. SatkūnasNational Committee of the Convention on Wetlands of International Importance (included birds’ habitats)

Augalų apsaugos produktų registracijos patariamasis komitetas

V. Gregorauskienė Plant protection products Advisory committee

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mokslinė taryba

J. SatkūnasNational Research Institute for Nature Research Center Scientiic Council

Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje darbo grupė

A. Dumšienė Inovation Partnership for Raw materials. Working group

Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi avarijos grėsmės pašalinimo darbų koordinavimo ir priežiūros darbo grupė

J. Satkūnas Working group for supervision of landslides of Gediminas Castlehill

Mineralų Europoje projekto grupė J. Satkūnas Minerals Policy. Guidance group

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Geologinės informacijos poskyrisComplited by the Subdivision of the Division of Geological Information Management

98

Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

Europos geologijos tarnybų pan-europinės tyrimų platformos GeoERA 1-asis susitikimas ir platformos valdymo, procedūrų ir įgyvendinimui būtinų reikalavimų aptarimas

Sausio 16–19 d.Utrechtas

(Nyderlandai)

ES Žemės stebėjimo iš kosmoso programos „Copernicus“ informacinis ir mokomasis seminaras

Sausio 18 d. LR ūkio ministerija

Dr. Vytauto Narbuto knygos „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ pristatymas

Sausio 25 d.Vilniaus Gedimino technikos

universitetas

Radialinio gręžimo rezultatų pristatymas (UAB „Geoterma“) Sausio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Konferencija „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateities perspektyvos“ Vasario 2 d.Vilniaus Gedimino technikos

universitetas

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ 1-asis darbinis susitikimas

Vasario 4–11 d. Keiptaunas

(Pietų Afrikos Respublika)

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) organizuojama tarptautinė konferencija „Branduolinės energetikos saugos reguliavimo iššūkiai“

Vasario 9 d.Viešbutis „Artis“

(Vilnius)

Prof. Maksim Bahdasarau paskaita „Gintaras ir kitos fosilinės dervos Šiaurės Eurazijoje“

Vasario 22 d. Vilniaus universitetas

Parodos „Nacionaliniai įvairių šalių akmenys“ atidarymas Vasario 23 d. Vilniaus universitetas

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) Vykdomojo komiteto 92-asis posėdis, Europos geologijos tarnybų asociacijos 42-asis Generalinis susitikimas ir geologijos tarnybų direktorių seminaras

Kovo 26–30 d.Briuselis

(Belgijos Karalystė)

Dalyvavimas Lietuvos delegacijos sudėtyje, atstovaujant Lietuvos Respubliką Tarptautinės atominės energijos agentūros organizuojamame Branduolinės saugos konvencijos peržiūros 7-ajame susitikime

Kovo 28 d. – balandžio 1 d.

Viena (Austrijos Karalystė)

Tarptautinio projekto „Ukrainos nacionalinio geomokslų centro gebėjimų stiprinimas“ seminaras

Balandžio 2–6 d.Kijevas

(Ukraina)

Manitobos universiteto (Kanada) profesoriaus dr. Antono Šachmuradiano paskaita „Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai metalai: ekonominė geologija ir globalios perspektyvos“

Balandžio 3 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Europos Komisijos Naftos ir dujų operacijų jūroje saugumo komiteto ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro organizuojamas seminaras „Išorinių skubių veiksmų planavimas“

Balandžio 4–8 d.Ravena (Italija)

Susitikimas dėl Molėtų krašto fotomenininko Jono Danausko darbų parodos „Akmenės geoparko kontūrai“

Balandžio 7 d. Molėtų krašto muziejus

Akad. prof. habil. dr. Algimanto Grigelio paskaita „Lietuvos gintaro prūsiškoji kilmė: 35 milijonų metų istorija“

Balandžio 12 d.Baltijos gintaro meno centras

(Vilnius)

Tarptautinio projekto „Ukrainos nacionalinio geomokslų centro gebėjimų stiprinimas“ seminaras

Balandžio 12 d.Kijevas

(Ukraina)

Susitikimas su Geologijos įmonių asociacija Tarnybos ir įmonių bendradarbiavimui aptarimas


Molėtų krašto fotomenininko Jono Danausko parodos „Akmenės geoparko kontūrai“ atidarymas

Balandžio 14 d. Molėtų krašto muziejus

Mokslinė-praktinė konferencija „Dirvožemis ir aplinka – 2017“ Balandžio 20 d.Aleksandro Stulginskio

universitetas

2017 metų renginiai Dalyvavimas simpoziumuose,

konferencijose, seminaruose

2017 Events Participation at symposia, conferences and workshops


99


Europos Komisijos Požeminio vandens darbo grupės plenarinis posėdis Balandžio 23–27 d.San Lavrenca

(Maltos Respublika)

Seminaras profesinės Geologų dienos proga „Lietuvos geologija rytoj. Kur link eisime ir ką darysime, kad būtume reikalingi visuomenei“

Balandžio 26 d.Vilnius

„Crowne Plaza“ viešbutis

Valstybinio Lenkijos geologijos instituto – Nacionalinio tyrimų instituto (PGI) delegacijos vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje

Balandžio 26–28 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Hidrogeologijos skyriaus Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėjos R. Radienės paskaita Šiaurės licėjaus moksleiviams „Per mokslo kalnus“


Geologų dienos minėjimas Balandžio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Anhidrito projekto pristatymas Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas

LGT direktoriaus J. Satkūno paskaita (ir diskusija) Gamtos fakulteto bendruomenei apie dabartines Gedimino kalno aktualijas „Vilniaus pilių kalvyno praeitis, dabartis bei ateitis“

Gegužės 3 d. Vilniaus universitetas

Lietuvos karjerų asociacijos susirinkimas Gegužės 5 d. Viešbutis „Margis“

Nacionalinė Lietuvos jūrinės bendruomenės mokslinė-praktinė konferencija „Jūrinė savivalda – „Mėlynojo augimo“ strategijos svertas“

Gegužės 5 d. Klaipėdos universitetas

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ susitikimas Namibijos geologijos tarnyboje

Gegužės 9–15 d. Vindhukas

(Namibijos Respublika)

Hidrogeologijos skyriaus Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja R. Radienė skaitė paskaitą apie Žemę darželio „Klaužada“ vaikams

Gegužės 16 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Seminaras „ArcGIS sprendimai INSPIRE direktyvos įgyvendinimui“ Gegužės 18 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Posėdis Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti

Gegužės 22 d. LR užsienio reikalų ministerija

Darbo susitikimas piliakalnių ir karjerų šlaitų stabilumo vertinimo ir tvarkymo klausimais

Gegužės 22–25 d.Varšuva–Krokuva

(Lenkijos Respublika)

Renginys „Sirvetos regioninio parko geologinis pamatas“ Gegužės 25 d. Sirvetos regioninio parko gamtos

mokykla (Švenčionių r.)

Renginys „Lietuvos regioniniams parkams 25“ Gegužės 26 d.Lietuvos liaudies buities muziejus

(Rumšiškės)

Aplinkos ministro ir Seimo pirmininko organizuojamas išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvoje reziduojantiems užsienio ambasadoriams ir jų patarėjams Astravo AE problematikai pristatyti ir aptarti

Gegužės 26 d.Buivydžiai

(Vilniaus raj.)

EOEG/EGS darbo grupės metinis susitikimas apžvelgiant nuošliaužų duomenų bazes ir metines ataskaitas, nuošliaužų pavojingumo valdymo klausimus bei dalyvavimas 4-ajame pasauliniame nuošliaužų forume

Gegužės 28 d. – birželio 7 d.

Liubliana (Slovėnijos Respublika)

ESReDA PG CI-PR/MS&A-Data projekto susitikimas ir 52-asis ESReDA projekto seminaras

Gegužės 29 d.Lietuvos energetikos institutas

(Vilnius)

Aplinkos ministro vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje Gegužės 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Moksleivių konkurso „Mūsų Žemė praeityje, šiandien ir ateityje“ finalo renginiai Lenkijos geologijos instituto–Nacionalinio tyrimų centro Geologijos muziejuje

Gegužės 31 – birželio 3 d.

Varšuva (Lenkijos Respublika)

Pasaulinės aplinkos dienos minėjimas Birželio 5 d. Aplinkios ministerija

Konferencija „Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūros 20-ies metų pasiekimai ir iššukiai“, skirta Radiacijos saugos centro 20 metų veiklos sukakčiai

Birželio 6 d. Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) vykdomojo komiteto 93-asis posėdis

Birželio 11–13 d.Porto

(Portugalija)

100


Tarptautinis VBBUS organizuotas seminaras „Nacionalinio duomenų centro pajėgumų stiprinimas: IMC duomenų ir seismogramų kaupimas ir analizė bei IDC produktų analizė“

Birželio 11–24 d. Viena

(Austrijos Respublika)

7-as Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) šalių susitikimas

Birželio 13–16 d.Minskas

(Baltarusija)

Lenkijos inžinierių-geologų ekspertų vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje dėl Gedimino kalno nuošliaužų

Birželio 19–21 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Gedimino kalno kompleksiniai geofiziniai tyrimai, kuriuos atlieka Lenkijos valstybinio geologijos instituto geologai ir geofizikai

Birželio 28 – liepos 8 d.

Lietuvos geologijos tarnyba

Mokslinė konferencija „Žemdirbystės mokslo raidos aspektai šiaurės Lietuvos sunkiuose dirvožemiuose“, skirta Joniškėlio bandymų stoties 90-mečiui

Liepos 4 d.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stotis

(Joniškėlio k., Pasvalio r.)

Lenkijos geologijos instituto–Nacionalinio tyrimų instituto (PGI–NRI) delegacijos vizitas. Gedimino kalno kompleksinių geofizinių tyrimų preliminarių rezultatų pristatymas

Liepos 12–14 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Susitikimas su AB „Geoterma“ darbuotojais susipažinti su geoterminės jėgainės energijos gavybos technologija ir sunkumais, iškilusiais naudojant geoterminius išteklius bei jų sprendimo būdais

Liepos 24–25 d.AB „Geoterma“

(Klaipėda)

Susitikimas su Ignalinos atominės elektrinės specialistais dėl seisminių stočių perėmimo

Liepos 31 d.Ignalinos atominė elektrinė

(Visaginas)

Tarpinstitucinis ekspertinio lygio susitikimas su Financial Times žurnalistu Richard Milne Astravo AE klausimais

Rugpjūčio 17 d. LR Užsienio reikalų ministerija

Kvartero geologijos tarptautinis lauko simpoziumas Rugpjūčio 19–26 d.Rovaniemi

(Suomijos Respublika)

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ susitikimas

Rugpjūčio 20–26 d. Pretorija


39-asis Europos geologijos tarnybų nacionalinių atstovų susitikimas dėl Europos Komisijos remiamo tarptautinio projekto GeoERA paraiškų įgyvendinimo strategijos ir bendradarbiavimo tarp dalyvaujančių šiame projekte Europos Geologijos tarnybų stiprinimo

Rugsėjo 4–8 d. Viena

(Austrija)

10-oji Baltijos stratigrafijos konferencija Rugsėjo 9–16 d. Chęciny (Lenkija)

Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų direktorių susitikimas Rugsėjo 20–21 d. Trondheimas (Norvegija)

VII-oji Geologinio paveldo diena – „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skiriama Piliakalnių metams

Rugsėjo 22–23 d. Panemunės kraštas

Tarptautinio projekto EMODNET 3-Geology 2-asis darbinis susitikimas Rugsėjo 25–29 d. Roma (Italija)

Konferencija – diskusija „Žemaitijos nacionalinio parko ateitis“ Rugsėjo 27 d.Saugomų teritorijų nacionalinis

lankytojų centras (Vilnius)

Mokslinė konferencija-ekspedicija „Vidurinio pleistoceno aukštumų dirvožemio dangos ypatumai “

Spalio 2–6 d.Kopenhaga

(Danija)

Europos geologijos tarnybų asociacijos vykdomojo komiteto posėdis ir metinis geologijos tarnybų direktorių generalinis pasitarimas

Spalio 9–15 d. Belgradas (Serbijos Respublika)

Lietuvos karjerų asociacijos visuotinis narių susirinkimas Spalio 20 d. Graužės k. (Molėtų r.)

Lenkijos ir Šveicarijos geologijos tarnybų geotermijos seminaras „Geoterminė energija ir Lenkijos pilotiniai projektai“

Spalio 22–24 d.Briuselis (Belgija)

Įvadinis projekto QWatera Seed money susitikimas Spalio 23–24 d. Ryga (Latvija)

5-asis Europos Sąjungos dirvožemio ekspertų grupės susitikimas Spalio 24 d. Briuselis (Belgija)

Seminaras „Ekologinio ūkininkavimo ir karstinio regiono aplinkosaugos aktualijos“

Spalio 24 d. Biržai


101


Konferencija „Kvartero nuogulų pažinimas: keliai ir klystkeliai“ Spalio 27 d. Verkių rūmai (Vilnius)

Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių skaičiavimo metodikos pristatymas

Spalio 27 d. Lietuvos geologijos tarnyba

VATESI darbuotojų dirbančių branduolinės ir radiacinės saugos srityje, ekskursija į Žemės gelmių informacijos centro Kerno saugykla

Lapkričio 10 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Ataskaitos „Erdvinis geologinis kartografavimas M 1:50 000 Jiezno plote“ pristatymas. Autorė D. Karmazienė

Lapkričio 10 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (vad. Kalnų parku) rengiamo tvarkybos darbų ir pritaikymo lankymui projekto pristatymas

Lapkričio 10 d. Kultūros ministerija

Konferencija „Science Startup“ Lapkričio 16 d. Vilniaus universitetas

Konferencija „Prakalbinti akmenį“ ir Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into 10-ųjų mirties metinių minėjimo renginiai

Lapkričio 17 d. Mosėdis (Skuodo r.)

Trečioji Lietuvos geologijos krypties doktorantų konferencija Lapkričio 17 d. Vilniaus universitetas

Europos šalių geologijos mokslų asociacijos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologijos tarnybų organizacijos (OAGS) projekto „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) Geologinių pavojų mokymo kursai

Lapkričio 18–28 d. Pretorija


Šeštasis Šiaurės ir Baltijos šalių vandens ir sveikatos tinklo susitikimas Lapkričio 23–24 d, Vilnius

Geologinių įmonių asociacijos (GĮA) rudeninis seminaras „Aktualijos-2017“ Lapkričio 29–30 d. Ukmergės r.

Seminaras „Nauji sapropelio tyrimų rezultatai“ Lapkričio 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Seminaras „Statistikos sklaidos realijos ir vizijos. Skaičiai EMOJI kartai“ Gruodžio 1 d.Lietuvos Nacionalinė Martyno

Mažvydo biblioteka

Ataskaitos „Lietuvos piliakalnių geomofologinis sąlygų vertinimas“ pristatymas

Gruodžio 5 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Seminaras „Lietuvos užterštų teritorijų tvarkymas. Pasiekimai ir problemos“ Gruodžio 7 d.Viešbutis

„Crowne Plaza Vilnius“

EuroGoSurvey vykdomojo komiteto ir PanAfGeo koordinatorių pasitarimai Gruodžio 7–8 d. Briuselis (Belgija)

Lietuvos geologų sąjungos XXVIII suvažiavimas Gruodžio 8 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Kalnakasių profesinė šventė – Šv. Barbora Gruodžio 8 d. Birštono Kurhauzas, (Birštonas)

Ataskaitos „Žemės gelmių geoterminės energijos (sekliosios) išteklių skaičiavimo metodikos parengimas“ pristatymas

Gruodžio 12 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Knygos „100 klausimų apie klimato kaitą“ pristatymas Gruodžio 14 d. Lietuvos nacionalinė Martyno

Mažvydo biblioteka

Darbo grupės posėdis, dėl Lietuvos Respublikos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių branduolinės ir radiacinės saugos ir aplinkosaugos

Gruodžio 18 d. Užsienio reikalų ministerija

Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (vad. Kalnų parku) tvarkybos darbų bei pritaikymo lankymui projektas ir pateiktų pasiūlymų svarstymas

Gruodžio 18 d.Lietuvos mokslų akademijos

Vrublevskių biblioteka

Ataskaitos „Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų patikslinimas“ pristatymas Gruodžio 19 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti ekspertų Bendros Lietuvos–Rusijos demarkavimo komisijos baigiamasis posėdis

Gruodžio 20 d. Užsienio reikalų ministerija

UAB „Margasmiltė“ anhidrito kasyklos, esančios Pagiriuose, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, įrengimo projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu, renginys

Gruodžio 20 d.Ilgakiemo kaimas

(Kauno r.)

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Geologinės informacijos poskyrisComplited by the Subdivision of the Division of Geological Information Management

102

i. Vilkanec, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondo poskyris Valstybinės geologijos informacinės sistemos posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geo logijos bibliografija“) kaupia Lietuvos geo-logų publikacijas ir publikacijas Lietuvos geo-logijos tematika. 2017 metais sukaupta ir įvesta 196 bibliografiniai aprašai. 2017 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos geo logijos bibliografijoje“ buvo 17 970 įrašų.

Bibliografinę informaciją ir publikacijas galima gauti:Lietuvos geo logijos tarnybaGeo loginės informacijos poskyris (208 kab.)S. Konarskio g. 35, LT-03123 VilniusTel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56;http//www.lgt.lt

The Geo logical Fund Sub-Division compiled the publications: „Publications on Lithuanian geo logy” and „Publications of Lithuanian geo logists” in the data base „Bibliography of Lituanian geo logy” sub-system „Bibliofondas”. 196 bibliographical records were prepared in 2017. „Bibliography of Lituanian geo logy” stores 17 970 records (state to 31st December 2017).

Bibliographical information is available at:Lithuanian Geo logical SurveyGeo logical information Sub-Division (off. 208),S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, LithuaniaTel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56;http//www.lgt.lt

publikacijų sisteminis išdėstymas classsified arrangement of publications

1. Bendroji ir regioninė geo logija1.1 Paleontologija ir stratigrafija1.2 Petrografija ir litologija1.3 Tektonika ir geo fizika1.4 Kvartero geo logija ir geo morfologija1.5 Jūrų geo logija ir krantotyra1.6 Geo logijos istorija

1. General and Regional Geo logy1.1 Paleontology and Stratigraphy1.2 Petrography and Lithology1.3 Tectonics and Geo physics1.4 Quaternary Geo logy and Geo morphology1.5 Marine Geo logy and Coastal Research1.6 History of Geo logy

2. Taikomieji tyrimai2.1 Mineralinės žaliavos2.2 Hidrogeo logija ir geo termika2.3 Inžinerinė geo logija2.4 Naftos geo logija2.5 Ekologinė geo logija ir geo chemija2.6 Geo informatika2.7 Geo loginės informacijos sklaida visuomenei

2. Applied Research2.1 Mineral Resources2.2 Hydrogeo logy and Geo thermics2.3 Engineering Geo logy2.4 Oil Geo logy2.5 Environmental Geo logy and Geo chemistry2.6 Geo informatics2.7 Dissemination of the Geo logical Information to the Society

3. Geo loginis kartografavimas 3. Geo logical Mapping

2017 metų publikacijos Lietuvos geo logijos

tematika

Publications on Lithuanian geo logy in 2017

103

1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2016 / ats. red. Čyžienė J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2017. – 112, [1] p.: iliustr. – Liet., angl.

Skridlaitė G. Japonija: vulkanai, žemės drebėjimai, granitų intruzijos arba kitoks kvarteras // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 34–45: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 45.

Skridlaitė G., Šiliauskas L., Guobytė R. The deep Earth architecture beneath the Birstonas area, Southern Lithuania: does it influence surface structures? // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 118–122.

Skridlaitė G., Šiliauskas L., Prušinskienė S. Remnants of the andean type continental margin in the Lithuanian precambrian: implications from geochemical and isotopic data // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 67–68. – Bibliogr. str. gale.

Spiridonov A. Negandų laikai žemės gyvybės evoliucijai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 53–54: iliustr. – Bibliogr.: p. 54.

1.1. Paleontologija ir stratigrafija / 1.1. Paleontology and Stratigraphy

Andreev P. S., Coates M. I., Karatajūtė-Talimaa V., Shelton R. M., Cooper P. R., Sansom I. Elegestolepis and its kin, the earliest monodontode chondrichthyans // Journal of Vertebrate Paleontology. – 2017. – Vol. 37, No 1. – P. 1–16.

Dankina D., Chahud A., Radzevičius S., Spiridonov A. The first microfossil record of ichthyofauna from the Naujoji Akmenė Formation (Lopingian), Karpėnai Quarry, northern Lithuania // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61, No 3. – P. 602–610: iliustr. – Bibliogr.: p. 609–610.

Dankina-Beyer D., Spiridonov A., Radzevičius S. Viršutinio permo Palaeoniscidae ir Euselachii dantų ir žvynų vidinės sandaros analizė naudojant ESM Lietuvos–Latvijos regione = Scanning electron microscope examination of the histology of the Upper Permian Palaeoniscidae and Euselachii scales and teeth from the Lithuanian–Latvian region // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 162–163. – Bibliogr.: p. 162, 163. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius).

Dankina-Beyer D., Spiridonov A., Radzevičius S., Chahud A. Comparative analysis of Irati (Brazil) and Naujoji Akmenė (Lithuania) formations (permian) according to the ichthyofaunal assemblages // 2nd international meeting of early-stage researchers in palaeontology, Sigri (Lesvos) Greece, May 2017: conference proceedings. – 2017. – P. 148–149.

Paplauskas E. Kambro periodo fosilijos Švento Kryžiaus kalnuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 41–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46.

104

Paškevičius J. About graptolite genus Lithuanograptus once more = Dar kartą apie graptolitų gentį Lituanograptus // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 91–95: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 94.

Paškevičius J. Nauji graptolitų taksonai Lietuvoje // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 141–156: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 154–156.

Paškevičius J. Naujos brachiopodų rūšys Lietuvoje = New species of brachiopods in Lithuania // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 80–90: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 89.

Radzevičius S. Lithuanian Commission on Stratigraphy: report for 2012–2017 // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 95.

Radzevičius S., Brazauskas A., Musteikis P., Šilinskas T., Gečas T., Meidla T., Ainsaar L., Stankevič R., Spiridonov A. Integrated stratigraphy of the Ludlow (Silurian) in the Milaičiai-103 well (Lithuania // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017. – Warszawa, 2017. – P. 72–73. – Bibliogr.: p. 73.

Radzevičius S., Ekleris A., Budginas R., Ainsaar L., Meidla T., Spiridonov A. The preliminary report on the integrated stratigraphy of the Ludlow in the Baubliai-2 well (west Lithuania). // Fourth International Conodont Symposium. ICOS IV: Progress on Conodont Investigation. – Madrid, 2017. – P. 93–94. – Bibliogr. str. gale.

Radzevičius S., Spiridonov A., Brazauskas A. The revision of the Gėluva regional stage (Silurian, Homerian) in Lithuania // Aktual’nye problemy nauk o zemle: ispol’zovanie prirodnych resursov i sochranenie okružajuščej sredy: Meždunarodnaja naučno-praktičeskaja konferensija, 25–27 sentjabrja 2017 goda, Brest. – Brest, 2017. – P. 117–118.

Radzevičius S., Tumakovaitė B., Spiridonov A. Upper Homerian (Silurian) high-resolution correlation using cyclostratigraphy: an example from western Lithuania // Acta Geologica Polonica. – 2017. – Vol. 67, No 2. – P. 307–322: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 319–322.

Rudnickaitė E. Carbonates in the heterochronous tills of Lithuania as lithostratigraphic criterion // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 108–111. – Bibliogr. str. gale.

Spiridonov A. Recurrence and Cross Recurrence Plots Reveal the Onset of the Mulde Event (Silurian) in the Abundance Data for Baltic Conodonts // The Journal of Geology. – 2017. – Vol. 125, No 3. – P. 381–398. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale.

Spiridonov A., Brazauskas A., Radzevičius S. Dynamics of Abundance of the mid-to late Pridoli Conodonts from the eastern part of the Silurian Baltic Basin: Multifractals, state shifts, and oscillations // American Journal of Science. – 2017. – Vol. 317, Issue 3. – P. 411. – (Straipsnio, išspausdinto žurnale „American Journal of Science“ 2016, Vol. 316, P. 363, pataisa).

Spiridonov A., Gečas T., Stankevič R., Šilinskas T., Meidla T., Ainsaar L., Brazauskas A., Musteikis P., Radzevičius S. Integrating conodont turnover, carbon isotopic excursions and the oceanic events in the Ludlow of the Southeastern Baltica (Milaičiai-103 core, Lithuania) // Fourth International Conodont Symposium. ICOS IV: Progress on Conodont Investigation. – Madrid, 2017. – P. 293–294.


105

Spiridonov A., Kaminskas D., Brazauskas A., Radzevičius S. Time hierarchical analysis of the conodont paleocommunities and environmental change before and during the onset of the lower Silurian Mulde bioevent – a preliminary report // Global and planetary change. – 2017. – Vol. 157. – P. 153–164: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale.

Spiridonov A., Stankevič R., Gečas T., Šilinskas T., Brazauskas A., Meidla T., Ainsaar L., Musteikis P., Radzevičius S. Integrated record of Ludlow (Upper Silurian) oceanic geobioevents – Coordination of changes in conodont, and brachiopod faunas, and stable isotopes // Gondwana Research. – 2017. – Vol. 51. – P. 272–288: iliustr. – Bibliogr.: p. 286–288.

Spiridonov A., Venckutė-Aleksienė A., Radzevičius S. Cyst size trends in the genus Leiosphaeridia across the Mulde (lower Silurian) biogeochemical event// Bulletin of Geosciences. – 2017. – Vol. 92, Issue 3. – P. 391–404.

Srėbalienė G., Olenin S., Narščius A. Svetimkraštės rūšies dvigeldžio moliusko Rangia Cuneata invaziškumo potencialo ir rizikos vertinimas // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 204–205. – Bibliogr.: p. 205.

1.2. Petrografija ir litologija / 1.2. Petrography and Lithology

Bičkauskas G. Minijos regioninio aukšto (silūras) karbonatų sedimentologija ir diagenezė Lietuvoje: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geologija (05P) = Sedimentology and diagenesis of Minija regional stage (silurian) carbonates in Lithuania. – 2017. – 46 p.: iliustr. – Santr. angl. – (Aut. darbų sąrašas: p. 44–45).

Bičkauskas G. Sedimentology and diagenesis of Minija regional stage (silurian) carbonates in Lithuania: doctoral dissertation: physical sciences, geology (05 P) = Minijos regioninio aukšto (silūras) karbonatų sedimentologija ir diagenezė Lietuvoje / mokslinis konsultantas: Molenaar N. – 2017. – 119 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 95–102. – (Aut. darbų sąrašas: p. 117–118).

Bogdasarov M. Šiaurės Eurazijos gintaras ir kitos fosilinės dervos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 17–24: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 24.

Lozovskis S. Petrofizinių ir mechaninių silūro skalūnų savybių koreliacija su gyliu ir mineraline sudėtimi = Correliation of the petrophysical and mechanical properties of Silurian shales with burial depths and mineralogical composition // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 174–177. – Bibliogr.: p.175, 177. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius).

Motuza G. Nacionaliniai akmenys // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 49–56: iliustr. – Bibliogr.: p. 56.

Prušinskienė S., Šiliauskas L., Skridlaitė G. Varieties and chemical composition of magnetite in the Varena Iron Ore Deposit // Chemija. – 2017. – T. 28, Nr. 1. – P. 39–57.

1.3. Tektonika ir geofizika / 1.3. Tectonics and Geophysics

Čečys A. Orogeny at 1,45 Ga // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 57–58. – Bibliogr. str. gale.

106

Druzhinina O., Bitinas A., Molodkov A., Kolesnik T. Palaeoseismic deformations in the Eastern Baltic region (Kaliningrad District of Russia) // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, No 3. – P. 119–129: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 128–129.

Dundulis G., Kačianauskas R., Markauskas D., Stupak E., Stupak S., Šliaupa S. Reanalysis of the floor response spectra of the Ignalina Nuclear Power Plant Reactor Building // Nuclear Engineering and Design. – 2017. – Vol. 324. – P. 260–268. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale.

Gerok D., Kaminskas D., Gibbard Ph. Seismic velocity anomalies in the infilling of tunnel valleys: influence on the interpretation of seismic data. An example from western Lithuania // GFF. – 2017. – Vol. 139, No 4. – P. 276–288: iliustr. – Bibliogr. str. gale.

Lokutijevskis V., Lozovskis S., Skaisgirienė R. Geofizinių duomenų klasifikavimas ir tvarkymas = Geophysical Data Classification and Management // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 41–42: iliustr.

Motuza Matuzevičius G., Šliaupa S. Paleogene volcanism in Central Afghanistan: Possible far-field effect of the India-Eurasia collision // Journal of Asian Earth Sciences. – 2017. – Vol. 147. – P. 502–515: iliustr. – Bibliogr.: str. gale.

Pačėsa A., Čečys A. Lietuvos seismologinis monitoringas 2016 metais = Seismological monitoring in Lithuania in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 37–40: iliustr.

Plado J., Ainsaar L., Kaasik A., Meidla T., Ots S., Radzevičius S. Middle and Upper Devonian of the Baltic Basin: sedimentary, stable isotope and magnetic features of the Skuodas-40 core (Lithuania) // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 68–69. – Bibliogr.: p. 69.

Sidaras S. Geomagnetinės inversijos ir jų reikšmė žemės geologinėje raidoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 14–18: iliustr. – Bibliogr.: p. 18.

Šliaupa S. Does the background magnetic and gravity fields have an impact on the human health? // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 77–79.

Šliaupa S., Satkūnas J., Motuza G., Šliaupienė R. Morphotectonic implication of the Paleoproterozoic Mid-Lithuanian Suture Zone // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61. – No 3. – P. 590–601: iliustr. – Bibliogr.: p. 600–601.

1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija / 1.4. Quaternary Geology and Geomorphology

Baltrūnas V., Šliaupa S., Karmaza B. Geological setting of Birštonas – the great Nemunas loops // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 115–117: iliustr.

Bitinas A., Damušytė A. Pietryčių Baltijos regiono hidrografinio tinklo raida poledynmečiu // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 37.

Bitinas A., Druzhinina O., Damušytė A., Napreenko-Dorokhova T., Guobytė R., Mažeika J. The lower reaches of the Nemunas River at the end of the Last (Weichselian) Glacial and beginning


107

of the Holocene // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61, No 1. – P. 156–165: iliustr. – Bibliogr.: p. 164–165.

Daumantas L., Spiridonov A. Geologiniai ir geomorfologiniai priešistorinių žmonių gyvenviečių veiksniai = The influence of geological and geomorphological factors on the distribution of prehistoric human settlemants // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 164–165. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius).

Gregorauskienė V., Bitinas A. Bendrieji Vidurinio pleistoceno aukštumų formavimosi geologiniai ypatumai // Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai, Kaunas–Vilnius–Eišiškės–Dieveniškės–Medininkai–Vilnius–Kaunas, 2017 09 28–29: mokslinės konferencijos ekspedicijos vadovas. – Akademija, 2017. – P. 19–23: iliustr. – Bibliogr.: p. 23.

Guobytė R., Baltrūnas V. Kas supylė piliakalnius? // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 7–18: iliustr. – Bibliogr.: p. 18.

Juzėnaitė E., Osadčij I. Sezoniniai dugno reljefo pokyčiai pietinėje Atmatos atšakos dalyje 2014–2015 metais // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 91–94: iliustr. – Bibliogr.: p. 94.

Morkūnaitė R. Kuršių Nerija mokslo darbuose ir meno vaizdiniuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 30–35: iliustr. – Bibliogr.: p. 35.

Motuza G., Šliaupa S. Supracrustal suite of the Precambrian crystalline crust in the Ghor Province of Central Afghanistan // Geoscience Frontiers. – 2017. – Vol. 8, Issue 1. – P. 125–135: iliustr.

Palaitis Ž. Evaluation of thermal conductivity in Quaternary glacial and fluvioglacial deposits of Lithuania // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 67.

Piličiauskas G., Kisielienė D., Piličiauskienė G. Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic // Vegetation History and Archaeobotany. – 2017. – Vol. 26, Issue 2. – P. 183–193.

Rudnickaitė E. Lithological variability in tills of the Švenčionys Upland (Lithuania) and their correlation // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 147–148: iliustr. – Bibliogr.: p. 148.

Vaikutienė G., Stančikaitė M., Druzhinina O., Kublitsky J., Arslanov Kh., Subetto D., Uogintas D. Palaeoenvironment of the SE Baltic region in Late Pleistocene and Holocene: results of the paleolimnological study of Kamyshovoe Lake, Kaliningrad Region // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and Abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 165–166. – Bibliogr.: p. 166.

108

1.5. Jūrų geologija ir krantotyra / 1.5. Marine Geology and Coastal Research

Bitinas A., Mažeika J., Buynevich I., Damušytė A., Molodkov A., Grigienė A. Constraints of Radiocarbon Dating in Southeastern Baltic Lagoons: Assessing the Vital Effects // Coastline Changes of the Baltic Sea from South to East: Past and Future Projection. – Cham, 2017. – P. 137–171.

Buynevich I., Savarese M., Curran H. A., Bitinas A., Glumac B., Pupienis D., Kopcznski K., Dobrotin N., Gnivecki P., Boush L. P., Damušytė A. Sand incursion into temperate (Lithuania) and tropical (the Bahamas) maritime vegetation: Georadar visualization of target-rich aeolian lithosomes // Estuarine, Coastal and Shelf Science. – 2017. – Vol. 195. – P. 69–75: iliustr. – Bibliogr.: p. 73–75.

Galinienė J., Navasinskienė J., Morkūnaitė R., Česnulevičius A. Heat, temperature and health aspects of coastal landscapes: Lithuania coastal extample // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 123–129.

Jarmalavičius D., Žilinskas G., Pupienis D. Geologic framework as a factor controlling coastal morphometry and dynamics. Curonian Spit, Lithuania // International Journal of Sediment Research. – 2017. – Vol. 32, Issue 4. – P. 597–603: iliustr.

Jefanova O., Mažeika J., Petrošius R., Visakavičius E., Paškauskas R. Tričio koncentracijų variacijos Šiaurės Atlanto jūrų paviršiniuose vandens horizontuose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 169–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 173.

Kaminskas D., Rudnickaitė E., Vaikutienė G., Bitinas A., Grigienė A., Buynevich I., Damušytė A., Pupienis D., Šinkūnas P. An integrated study on origin and development of the Curonian Lagoon based on Nida-VI borehole data // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 97–99. – Bibliogr.: p. 99.

Moskalewicz D., Szczucinski W., Mroczek P., Vaikutienė G. Sedimentological trace of the historical, extreme storm surges on the selected SE Baltic coasts // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and Abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 129–130. – Bibliogr.: p. 130.

Olenin S., Bitinas A., Kaunaitė D. Jūros mokslas Klaipėdos universitete: dabartis ir ateitis // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 153–156: iliustr. – Bibliogr.: p. 156.

Pupienis D., Buynevich I., Ryabchuk D., Jarmalavičius D., Žilinskas G., Fedorovič J., Kovaleva O., Sergeev A., Cichon-Pupienis A. K. Spatial patterns in heavy–mineral concentrations along the Curonian Spit coast, southeastern Baltic Sea // Estuarine, Coastal and Shelf Science. – 2017. – Vol. 195. – P. 41–50: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale.


109

Sergeev A., Zhamoida V., Ryabchuk D., Buynevich I., Sivkov V., Dorokhov D., Bitinas A., Pupienis D. Genesis, distribution and dynamics of lagoon marl extrusions along the Curonian Spit, southeast Baltic Coast // Boreas. – 2017. – Vol. 46, Issue 1. – P. 69–82: iliustr. – Bibliogr.: p. 81–82.

Suzdalev S., Jurkin V. Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 216–220: iliustr. – Bibliogr.: p. 220.

Vaikutienė G., Skipitytė R., Mažeika J., Martma T., Garbar D., Barisevičiūtė R., Remeikis V. Environmental changes induced by human activities in the Northern Curonian Lagoon (Eastern Baltic): diatoms and stable isotope data // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, No 2. – P. 93–108: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 105–107.

Žaromskis R., Blažauskas N. Klaipėdos uosto įplaukos vartų kaitos poveikis šiauriau sąsiaurio esančiai kranto zonai // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 243–244.

Žaromskis R., Jurkin V., Milerienė R., Pavolis D. Povandeninių sėklių planinė padėtis kaip priekrantinės nešmenų cirkuliacijos pobūdžio rodiklis // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 245–246. – Bibliogr.: p. 246.

1.6. Geologijos istorija / 1.6. History of Geology

Akademik RAEN doktor geologo-mineralogičeskich nauk professor Zekcer Igor‘ Semenovič. – Moskva: Vaš format, 2017. – 187, [1] p.: iliustr.

Augulytė L., Dundulis K. Su Gintautu Vaicekausku atsisveikinus (1939.10.12–2017.05.04) // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 66: iliustr.

Baltrūnas V. Gamta kaip kultūros šaltinis. Įvadas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 162–163.

Baltrūnas V. Gamtinė piliakalnių kilmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 171–178.

Baltrūnas V. Ignoto Domeikos tėviškės gamtos istorija // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 487–508: iliustr. – Bibliogr.: p. 507–508.

Baltrūnas V. Mente et malleo: mokslas kaip išskirtinis kultūros reiškinys // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 11–14: iliustr.

Baltrūnas V. Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija: Pratarmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 87–88: iliustr.

Baltrūnas V., Giedrikas H. Mykolo Bajarūno 135-metis // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 62–63: iliustr.

Baltrūnas V., Giedrikas H. Sveikiname Lidiją ir Jevlampijų Laškovus! // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 60–61: iliustr.

110

Banionis J. Ignoto Domeikos matematikos mokslų studijos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 195–211: iliustr. – Bibliogr.: p. 211.

Bibliografijos rodyklė / parengė Dagienė S. // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 589–625.

Bitinas A. Keletas štrichų bendražygio portretui // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 62–64: iliustr.

Buitkus A. Apie draugystę visam gyvenimui // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 47–50: iliustr.

Česnulevičius A. Gamtotyrinių nuostatų ir idėjų puoselėtojas Lietuvos edukologijos universitete // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 144–147: iliustr.

Česnulevičius A., Dvareckas V. Ignoto Domeikos gamtotyros ir geografijos idėjos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 367–378: iliustr. – Bibliogr.: p. 377–378.

Česnulevičius A., Grigelis A. Ignoto Domeikos studijų metai Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 170–194.

Dagienė S. Valentinas Baltrūnas: bibliografijos rodyklė. Pratarmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 200.

Damušytė A. Geologui Juozui Butrimui 90! // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 19–22: iliustr.

Domeyko P. Ignotas Domeika – šeimos žmogus // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 137–151: nuotr. – Bibliogr.: p. 151.

Gaigalas A. Emigracija, studijos ir veikla Paryžiuje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 262–284: iliustr. – Bibliogr.: p. 283–284.

Galinis T. Čia mūsų kiemas… Vėžio gaudymas ir kiti žygiai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 30–32: iliustr.

Grigelis A. Čilė – Ignoto Domeikos laimės ir kančios šalis // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 25–31: iliustr.

Grigelis A. Epilogas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 626–635: iliustr.

Grigelis A. Ignacy Domeyko – geolog, mineralog, inżynier górnictwa: streszczenie książki: iš ispanų k. vertė Z. J. Ryn // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 646–653.

Grigelis A. Ignacy Domeyko – Geologist, Mineralogist and Mining Engineer: a Short Compendium of the Book: išvertė M. A. Piesinas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 637–645: iliustr.


111

Grigelis A. Ignacy Domeyko for Lithuania: a new book story // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 30–32.

Grigelis A. Ignacio Domeyko – Geólogo, Minerólogo, Ingeniero de Minas: un breve resumen del libro: vertė P. Domeyko ir C. Domeyko // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 654–662.

Grigelis A. Ignotas Domeika – didysis XIX amžiaus švietėjas ir humanistas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 13–108: iliustr., nuotr.

Grigelis A. Ignoto Domeikos rankraštinis ir memuaristinis palikimas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 569–576: iliustr.

Grigelis A. Ignoto Domeikos takais: nuo Haradzėjos iki Žybartauščinos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 25–36: iliustr. – Bibliogr.: p. 36.

Grigelis A. Ilgėjosi mūsų miškų ir plačiųjų laukų: [apie Ignotą Domeiką (1802–1889)] // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 9–12: iliustr.

Grigelis A. Kelios mintys apie mokslo istorijos tyrinėjimus // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 164–166: iliustr.

Grigelis A. Paleontologinės Ignoto Domeikos kolekcijos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 440–450: iliustr. – Bibliogr.: p. 450.

Grigelis A. Paminklinės kapavietės LDK žemėse // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 577–587: nuotr. – Bibliogr.: p. 587.

Grigelis A. Pirmoji tremtis Zapolės dvare // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 245–261: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: 260–261.

Grigelis A., Gelumbauskaitė L. Ž. Ignoto Domeikos protėviai ir ainiai // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 152–169: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 169.

Grigelis A., Karatajūtė-Talimaa V., Užpalis D., Vienožinskis V. Išėjo dar vienas kurso draugas: Pranas Misius 1929.06.02–2016.11.07 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 63: iliustr.

Grigelis A., Karmaza B. Ignoto Domeikos keliais nuo Haradzejos iki Žybartauščinos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 509–530: iliustr. – Bibliogr.: p. 530.

Griškaitė R. Ignoto Domeikos knygos „Araukania i jéj mieszkańcy“ vilnietiškojo leidimo istorija // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 379–404: iliustr. – Bibliogr.: p. 402–404.

112

Jofré J. R. Ignotas Domeika Ancuta – išmintingas žmogus // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 131–136: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 136.

Machnač T. Ignotas Domeika Baltarusijos kultūroje = Ignat Damejka u belaruskaj kul’tury // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 559–568: iliustr.

Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius / sudarytojas ir mokslinis redaktorius: Grigelis A.; Vilniaus universitetas, Lietuvos Ignoto Domeikos draugija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 725, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. rodyklė: p. 589–625. – (Skiriama Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms).

Jonynas J. Sunki kuprinė… Arba – kas neša, tam ir krauna // Mente et malleo: Valentinas Baltrū-nas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 91–96: iliustr.

Jurgaitis A. Geologų bendruomenės elitas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 82–83: iliustr.

Jurgaitis A. Monografija apie Lietuvos kvarterą: Naujas leidinys – V. Baltrūno knyga „Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija“ // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 89–90: iliustr.

Juškevičiūtė A. Sektinas pavyzdys // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 61.

Kabailienė M. Pedagogas, švietimo sistemos reformatorius, mokslininkas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 285–300: iliustr. – Bibliogr.: p. 300.

Kadūnas V. Penktasis Geologijos instituto direktorius // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 76–81: iliustr.

Karmaza B. Ateities darbai… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 131–133.

Kavoliūtė F. Geografiškesnis už daugelį geografų // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 181–182: iliustr.

Kazakauskas V. Valentinas ir Islandijos ledynai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 137–139: iliustr.

Kisielienė D. Užkalbėtojas… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 157–159: iliustr.

Kolegų žodis… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 17–19: iliustr.

Kondratienė O. Pūdas druskos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 84: iliustr.

Košovska I., Volska A. Ignoto Domeikos mineralų kolekcijos Jogailaičių universitete Krokuvoje – nauji duomenys // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 451–462: iliustr. – Bibliogr.: p. 462.


113

Krikštopaitis J. A. Ignotas Domeika – plataus masto asmenybė // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 111–120: iliustr. – Bibliogr.: p. 120.

Kučas V. Džiaugiuosi, kad susitikome… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 36–38.

Kulbickas D. Apie titnagą // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 125–126: iliustr.

Kulbickas D. Lietuvos geologija bendrojo ugdymo sistemoje 1918–1990 m. = Lithuanian geology in the system of general education in 1918–1990 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23.

Kulbickas D. Nepailstantis dėstytojas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 148–150: iliustr..

Laškovas J. Geologas naftininkas ir optimistas: Petras Lapinskas 1936.04.24–2017.01.21 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 65–66: iliustr.

Linčius A. Gėriuosi didžiai mokslingu, visur spėjančiu profesoriumi Valentinu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 184–189.

Linčius A., Narbutas V. Atgimęs Raigardas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 113–116: iliustr.

Mačionis Z. Ignotas Domeika – geochemijos pradininkas Čilėje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 405–413: iliustr. – Bibliogr.: p. 413.

Marcinonis A. Hidrogeologui Jonui Kisieliui būtų 90 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 61–63: iliustr.

Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė / sudarė ir redagavo Pukelytė V.; bibliografiją sudarė Dagienė S. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – 287, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 201–273.

Motuza G. Čilės geologija ir mineralogija Ignoto Domeikos darbuose // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 324–345: iliustr. – Bibliogr.: p. 344–345.

Motuza G. Studentiškas žydėjimas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 51–52: iliustr.

Motuza G. Viktoras Masaitis – žmogus, suradęs trilijoną karatų deimantų // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 23–26: iliustr. – Bibliogr.: p. 26.

Motuza G., Vitkauskas V. Didžiojo mokslininko ekspedicijų Čilėje keliaiis // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 346–364: iliustr. – Bibliogr.: p. 364.

Motuza Matuzevičius G., Rudnickaitė E. The Collections of the Geological Museum of the Vilnius University as a Reflection of the History // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 44–47. – Bibliogr. str. gale.

114

Narbutas V. Daugiaaukštis Vytauto Skuodžio rūmas: 1929.03.21–2016.12.07 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 59–62: iliustr..

Narbutas V. Raktiniai žodžiai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 85–86: iliustr.

Orentaitė A. Ignoto Domeikos memuaristikos paminklas Lietuvoje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 531–548: iliustr. – Bibliogr.: p. 546–548.

Pakalnis R. Ištikimybės vertybėms etalonas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 179–180: iliustr.

Paškauskas S. Metai praleisti su iškiliu Lietuvos geologu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 140–142.

Paškevičius J. Geologijos studijos Vilniaus universitete // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 40–46: iliustr.

Paškevičius J. Profesoriaus Algirdo Gaigalo nuopelnai Geologijos žurnalui // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 157–160: iliustr.

Paškevičius J., Grigelis A., Motuza G. Ignoto Domeikos mokslo ir praktikos kelias // Ignotas Do-meika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 419–439: iliustr. – Bibliogr.: p. 438–439.

Paulo A., Rynas Z. J., Vujcikas Z. Mineraloginės Ignoto Domeikos kolekcijos Čilėje, Prancūzijoje ir Lenkijoje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 463–484: iliustr. – Bibliogr.: p. 481–484.

Petrošius R. Mūsų mokslinis (antimokslinis?) bendradarbiavimas // Mente et malleo: Valenti-nas Balt rūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 118–120.

Piročkinas A. Filomatų idėjų šviesa Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P.: 212–221: iliustr. – Bibliogr.: p. 221.

Poškienė B. Geologijos pradžių pradžia // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 167–170: iliustr.

Pukelytė V. Mokykliniai metai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 34–35: iliustr.

Pukelytė V. Septynios protėvių kartos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 23–28: iliustr.

Puronas V. Metai atiduoti kerno saugyklai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 65–70: iliustr.

Railienė B. Ignotas Domeika Lietuvos visuomenės akiratyje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 549–558: iliustr. – Bibliogr.: p. 557–558.

Rudnickaitė E. Kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas: Vilniaus universiteto geologiniai rinkiniai Vilniaus senienų muziejuje = When Vilnius University was closed: the geological collections of Vilnius University in the Vilnius Museum of Antiquities // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo


115

ugdymo mokykloje-2017 = Natural science education in a comprehensive school-2017: XXIII nacionalinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys, Pakruojis, 2017 m. balandžio mėn. 21–22 d. – Šiauliai, 2017. – P. 46–58: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 55–57.

Rudnickaitė E. Paskui ledyno pėdsakus // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 154–156: iliustr.

Satkūnas J. Ignoto Domeikos Lenkijos ir Lietuvos geologinis žemėlapis // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 414–418: iliustr. – Bibliogr.: p. 417–418.

Satkūnas J. Igor‘ Semenovič Zekcer, Pod flagom Meždunarodnogo sojuza geologičeskich nauk (IUGS) // Akademik RAEN doktor geologo-mineralogičeskich nauk professor Zekcer Igor‘ Semenovič. – Moskva: Vaš format, 2017. – P. 10–12.

Satkūnas J. Lietuvos geologijos tarnyba 2016-aisiais = Lithuanian Geological Survey in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 5–6: iliustr.

Sivkov V. Emelyan Mikhailovich Emelyanov (07.11.1934–02.10.2017) = Emilis Jemeljanovas (1934.11.07–2017.10.02) // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 64–65: iliustr.

Skridlaitė G. Metai Geologijos instituto taryboje. Arba – paskutiniai instituto nepriklausomybės metai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 117.

Skridlaitė G., Baltrūnas V. Kazimieras Kepežinskas:1937.01.10–2016.12.29 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 64: iliustr.

Skuodis V. Ignotas Domeika filomatų veikloje Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 222–244: iliustr. – Bibliogr.: p. 244.

Sveikiname dr. Augustiną Linčių!: [Spalio 3 d. Šv. Jonų bažnyčioje „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ komisijos sprendimu už asmeninį indėlį ir iniciatyvas, sudarant Vilniaus ir visos Lietuvos geologinių bei kraštovaizdžio objektų sąvadą, jų saugojimą, populiarinimą bei aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą aplinkosaugos srityje II laipsnio medaliu buvo apdovanotas geologas dr. Augustinas Linčius] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 54–56: iliustr.

Svetur dirbę geologai iš Lietuvos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 6.

Šeirienė V. „Crazy“ idėjos // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 135–136: iliustr.

Šeirienė V. Toliaregiškumas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 183.

Šinkūnas P. Prakalbinęs ledyną… Arba – nuo akmens amžiaus pietų Lietuvoje iki Grenlandijos ledynų šauksmo // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 127–130: iliustr.

Šliaupa A. Dešimt metų geologinėje nuotraukoje // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 55–60: iliustr.

Švedas K. Bendrų darbų akimirkos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 151–153: iliustr.

116

Šviedrys R., Orentaitė A. Bandymas kurti Čilės mokslinio tyrinėjimo tradiciją // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 301–323: iliustr. – Bibliogr.: p. 323.

Uktveris A. Optimizmo link… Pabendravimas su geologu ir mokslininku, habil. dr. Valentinu Balt-rūnu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 190–193: iliustr.

Valentinas Baltrūnas: bibliografijos rodyklė; sudarė Dagienė S. // Mente et malleo: Valenti nas Balt-rūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 201–281.

Valiūnas J. Ekogeologinių tyrimų Lietuvoje pradininkas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 71–74.

Vujcikas Z. Ignotas Domeika – Čilės mokslo apaštalas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 121–130: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 130.

Zinkutė R. Kuo mane žavi ir stebina Valentinas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 121–124.

Žalūdienė G. Česlovo Chmielevskio 150-tosios gimimo metinės = Czeslaw Chmielewski 150-th birth anniversary // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 11–14: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 14.

2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinės žaliavos / 2.1. Mineral Resources

Gudonytė J., Januška V. A. Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių erdvinių duomenų atnaujinimas = Deposits of mineral resources in the Republic of Lithuania – spatial data update // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 14–16: iliustr.

Januška V. A., Kanopienė R., Lazauskienė J., Kadūnas K. Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2016 metais = State Reguliation of the Use of the Underground in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 7–11.

Valskys V. Sapropelio klodų formavimosi sąlygų įtaka jo cheminei sudėčiai ir užterštumui: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra (03B) / mokslinis vadovas: Satkūnas J.; Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras. – Vilnius, 2017. – 134 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 109–131. – (Mokslinių publ. sąrašas: p. 132–134).

Valskys V. The Influence of conditions of sapropel formation on its chemical composition and contamination: summary of doctoral dissertation: biomedical sciences, ecology and environmental science (03B) = Sapropelio klodų formavimosi sąlygų įtaka jo cheminei sudėčiai ir užterštumui / mokslinis vadovas: Satkūnas J.; Vilnius University, Nature Research Centre. – Vilnius, 2017. – 58 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr. disertacijos gale. – (Aut. darbų sąrašas: p. 48–50).


117

2.2. Hidrogeologija ir geotermika / 2.2. Hydrogeology and Geothermics

Arustienė J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2016 metais = National Groundwater Monitoring in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė atskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 17–23: iliustr.

Arustienė J., Kadūnas K. Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tiriamasis monitoringas gruntiniame vandenyje = Investigative groundwater monitoring of active substances of plant protection products // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 28–32: iliustr.

Gedžiūnas P., Kadūnas K., Zanevskij Z., Balčiūnaitė D. Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Labanoro regioninis parkas / ats. red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2017. – 142, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 139–140.

Gerber Ch., Vaikmäe R., Aeschbach W., Babre A., Jiang W., Leuenberger M., Lu Zh.-T., Mokrik R., Müller P., Raidla V., Saks T., Waber H.-N., Weissbach T., Zappala J.-C., Purtschert R. Using 81Kr and noble gases to characterize and date groundwater and brines in the Baltic Artesian Basin on the one-million-year timescale // Geochimica et Cosmochimica Acta. – 2017. – Vol. 205. – P. 187–210: iliustr. – Bibliogr. str. gale.

Gregorauskas M., Kaušinis K., Bujanauskas M., Samalavičius V., Mokrik R. Cenomanio-apatinės kreidos sluoksnio požeminio vandens išteklių ir hidrocheminių anomalijų modelinis įvertinimas = Modelling Assesment of groundwater resources and hydrochemical anomalies of Cenomanian-Lower Cretaceous aquifer // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 73–79: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 79.

Kadūnas K., Gedžiūnas P., Zanevskij Z., Guobytė R., Pūtys P., Balčiūnaitė D. Lietuvos šaltinių katalogas: 220 versmių ir šaltinių / ats. red.: Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, VšĮ “Grunto valymo technologijos”. – Vilnius, 2017. – 479, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: 473–476.

Kriukaitė J., Arustienė J., Zanevskij Z. Lietuvos pasienio požeminio vandens monitoringas 2016 metais = Groundwater Monitoring in the Lithuanian cross-border areas in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 24–27: iliustr.

Palaitis Ž. Corealation of borehole heat exchanger heat conductivity and geological conditions // Open Readings 2017: 60th International Conference for Students of Physics and Natural Sciences, March 14–17, 2017, Vilnius, Lithuania: Programme and Abstracts. – Vilnius, 2017. – P. 384.

Samalavičius V., Mokrik R. Tritium activity distribution by monitoring data in groundwater of quaternary aquifer system, Lithuania // Open Readings 2017: 60th International Conference for Students of Physics and Natural Sciences, March 14–17, 2017, Vilnius, Lithuania: Programme and Abstract. – Vilnius, 2017. – P. 394: iliustr. – Bibliogr.: p. 394.

Štuopis A., Mokrik R., Gregorauskas M., Marcinonis A. Assessment of groundwater resources of Quaternary aquifer system in concordance with avoidable negative impact on geoenvironment, south-eastern part of Lithuania // Water resources. – 2017. – Vol. 44, Issue 1. – P. 52–60.

118

2.3. Inžinerinė geologija / 2.3. Engineering Geology

Gadeikis S., Dundulis K., Daukšytė A., Gadeikytė S. Vilniaus katedros gamtinių sąlygų ypatumai ir problemos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 7–16: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 16.

Lomtadze V. D. Inžinerinės geodinamikos teoriniai pagrindai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 24–29: iliustr. – Bibliogr.: p. 29.

Mikulėnas V., Minkevičius V., Satkūnas J. Gediminas’s Castle Hill (in Vilnius) Case: Slopes Failure Through Historical Times until Present // Advancing Culture of Living with Landslides. – 2017. – Vol. 5. – P. 69–76: iliustr. – Bibliogr.: p. 76. – (The Fourth World Landslide Forum, May 29 to June 2, 2017, Ljubljana, Slovenia).

Mockuvienė J. Ar nugrius Gedimino bokštas? // Aplinkosauga. – 2017. – Nr. 1/2. – P. 8–13: iliustr.

Skuodis Š., Karaman A. H., Dirgėlienė N. Comparison of one-step and step-wise compression tests = Vienos pakopos ir pakopinio spūdumo bandymų palyginamieji bandymai // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 1. – P. [1]–10: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 8–9.

Taminskas J., Dilys K., Linkevičienė R., Mikulėnas V., Minkevičius V., Dagys B. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso cheminė denudacija ir nauji karstiniai reiškiniai = Monitoring in the North Lithuanian karst region: new phenomena on the land surface and gypsum denudation changes // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 43–51: iliustr.

2.4. Naftos geologija / 2.4. Oil Geology

2.5. Ekologinė geologija ir geochemija / 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Amžinai keliaujančių Kuršių nerijos smėlynų praktinis pažinimas, 2017 m. birželio 15–16 d.: išvykos temų ir objektų aprašas / sudarė: Satkūnas J., Mikulėnas V.; Lietuvos geologijos tarnyba, Molėtų švietimo centras. – Vilnius, 2017. – 30 p.: iliustr.

Andronikov A. V., Andronikova I. E., Subetto D., Grekov I., Rudnickaitė E. Geochemical records of non-anthropogenic paleocontamination in lake sediments in Europe // Geografija arktičeskich regionov 2017: kollektivnaja monografija po materialam meždunarodnoi naučno-praktičeskoi konferencii, Sankt-Peterburg, RGPU im. A.I. Gercena, 9–10 nojabrja 2017 goda = Geography of the Arctic regions 2017: collective monograph on the materials of the International Scientific and Practical Conference, St. Peterburg, Herzen Russian State Pedagogical University, November 9–10, 2017. – Sankt–Peterburg, 2017. – P. 14–17.

Astas V. Sakmė apie Pasaulio sutvėrimą, Nemuno kilpas ir sūrų vandenėlį // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 50–52: iliustr.

Bartašiūnaitė B. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais Vilniaus miesto Šnipiškių mikrorajone // 20-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“, 2017 m. kovo 20 d., Vilnius = Proceedings of the 20th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“, 20 March 2017, Vilnius,


119

Lithuania: Environmental protection engineering. – Vilnius, 2017. – P. 1–8: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 8.

Čėsnienė T., Kleizaitė V., Bondzinskaitė S., Taraškevičius R., Žvingila D., Šiukšta R., Rančelis V. Metal bioaccumulation and mutagenesis in a Tradescantia clone following long-term exposure to soils from urban industrial areas and closed landfills // Mutation Research/GeneticTtoxicology and Environmental Mutagenesis. – 2017. – Vol. 823. – P. 65–72.

Damušytė A. Gamtos ir žmogaus pėdomis: [VII Geologinio paveldo diena] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 36–39: iliustr.

Gedminienė L., Uogintas D. Aplinkos sąlygų įtaka ežero vystymuisi vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpiu: Lieporių ežero, Šiaurės Lietuva, pavyzdžiu = Environmental drivers of Lateglacial and Holocene lake development: an example of Lieporiai lake, North Lithuania // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 166–169: iliustr. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius).

Grigienė A. Naujausi Lietuvos geologinio paveldo objektai, Geotopų posistemio pildymas = New Geotopes in Lithuania and Geotopes Database Support // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 52–53: iliustr.

Ignatavičius G., Valskys V., Bulskaya I., Paliulis D., Zigmontienė A., Satkūnas J. Heavy metal contamination in surface runoff sediments of the urban area of Vilnius, Lithuania // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, Issue 1. – P. 13–20: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 19–20.

Jefanova O., Mažeika J., Petrošius R., Visakavičius E., Paškauskas R. Tričio koncentracijų variacijos Šiaurės Atlanto jūrų paviršiniuose vandens horizontuose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 169–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 173.

Jokšas K., Galkus A., Stakėnienė R. Kuršių marių Lietuvos akvatorijos ir Nemuno deltos dugno nuosėdų užterštumas sunkiaisiais metalais // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 81–85. – Bibliogr.: p. 84, 85.

Kirkliauskaitė V. Apatito apraiškos ir geochemija Varėnos rūdinėje juostoje = Apatite occurrences and geochemistry in Varėna Iron Ore Zone // Geologija. Geografija = Geology. Geography – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 170–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 171, 173. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius).

Marčiulionienė D., Lukšienė B., Montvydienė D., Jefanova O., Mažeika J., Taraškevičius R., Stakėnienė R., Petrošius R., Maceika E., Tarasiuk N., Žukauskaitė Z., Kazakevičiūtė L., Volkova M. 137Cs and plutonium isotopes accumulation/retention in bottom sediments and soil in Lithuania: A case study of the activity concentration of anthropogenic radionuclides and their provenance before the start of operation of the Belarusian Nuclear Power Plant (NPP) // Journal of Environmental Radioactivity. – 2017. – Vol. 178–179. – P. 253–264: iliustr.

Mikalauskienė R. Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu): daktaro disertacijos santrauka: fiziniai mokslai, geologija (05P); Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2017. – 43 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–42. – (Aut. darbų sąrašas: p. 43).

120

Mikalauskienė R. Radioisotope methods for bog and lake recent sediment chronology, Baltic uplands [Rankraštis]: doctoral dissertation: physical sciences; Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2017. – 95 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 77–86. – (Aut. darbų sąrašas: p. 87).

Nemunas – geologinė piliakalnių ašis: lauko išvykos vadovas, 2017 m. rugsėjo 22–23 d. – skiriama Piliakalnių metams / sudarė: Guobytė R., Grigienė A.; išvykos vadovai: Guobytė R., Skridlaitė G., Mikulėnas V.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2017. – 32 p.: iliustr. – (VII Geologinio paveldo diena).

Petrošius R. Investigation of Aukštadvaris Devil’s hole by biogeophysical method // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 102–109.

Radienė R., Šugalskienė J. Potencialių taršos židinių inventorizavimas ir tyrimai = Inventory and investigation of potentially contaminated sites // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 33–36: iliustr.

Stakėnienė R., Jokšas K., Galkus A., Raudonytė-Svirbutavičienė E. Angliavandenilių sklaidos ypatumai gėlo ir druskingo vandens maišymosi zonoje // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 206–210. – Bibliogr.: p. 209–210.

Suzdalev S., Jurkin V. Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 216–220: iliustr. – Bibliogr.: p. 220.

Taraškevičius R., Motiejūnaitė J., Zinkutė R., Eigminienė A., Gedminienė L., Stankevičius Ž. Similarities and differences in geochemical distribution patterns in epiphytic lichens and topsoils from kindergarten grounds in Vilnius // Journal of geochemical exploration. – 2017. – Vol. 183. – P. 152–165: iliustr.

Taraškevičius R., Zinkutė R., Gedminienė L., Stankevičius Ž. Hair geochemical composition of children from Vilnius kindergartens as an indicator of environmental conditions // Environmental Geochemistry and Health. – 2017. – P. 1–24. – (Prieiga per internetą).

Parengė: Volungevičius J., Eidukevičienė M., Gregorauskienė V., Vaisvalavičius R. Ekspedicijos maršrutas // Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai, Kaunas–Vilnius–Eišiškės–Dieveniškės–Medininkai–Vilnius–Kaunas, 2017 09 28–29: mokslinės konferenci-jos ekspedicijos vadovas. – Akademija, 2017. – P. 13–18: iliustr.

Zinkutė R., Taraškevičius R., Jankauskaitė M., Stankevičius Ž. Methodological alternatives for calculation of enrichment factors used for assessment of topsoil contamination // Journal of soils and sediments. – 2017. – Vol. 17, Issue 2. – P. 440–452. – Bibliogr. str. gale.

2.6. Geoinformatika / 2.6. Geoinformatics

Aleknienė R. Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų naudojimas = Trends of Lithuanian Geological Survey E-services usage // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 58–59: iliustr.


121

2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7. Dissemination of the Geological Information to the Society

Aliuškevičius M., Motuza G. Tarptautinė asteroido diena // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 58–59: iliustr.

Baltrūnas V. Tai ne tik įamžinimas: Geopaminklai Irenos Valiulienės piešiniuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 27–31: iliustr.

Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation at symposia, conferences and workshops // Lietuvos geologijos tarnybos 2015 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita]. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 74–78.

Damušytė A. … Bosvelijų aromato persmelktas kraštas: Iš Omano Sultonato sugrįžus // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 32–40: iliustr.

Dankina D. Paleontologinė praktika Aragono regione, Ispanijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 55–57: iliustr. – Bibliogr.: P. 57.

Dankina D. Pirmasis jaunųjų paleontologų susitikimas Iberijos pusiasalyje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 47–49: iliustr.

Dankina D. Praktika Peloponeso pusiasalyje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 42–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46.

Dankina-Beyer D. Antrasis jaunųjų paleontologų suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 40–43: iliustr.

Gadeikytė S. 13-oji Baltijos jūros regiono geotechnikos konferencija // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 57–58: iliustr.

Gedminienė L. Jaunųjų geologų stovykla Dauguose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 60–61: iliustr.

Gedminienė L. Lietuvos geologų sąjungos XXVII suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 52–56: iliustr.

Grendaitė D., Valaika G., Pašiškevičiūtė R., Garbenčiūtė R., Pupienis D., Meyer T., Grinevič K. Praktinė-pažintinė kelionė į Latvijos pajūrį // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 44–47: iliustr. – Bibliogr.: p. 47.

Górniak A. Recenzija LGT leidiniui „Lietuvos šaltinių katalogas: 220 versmių ir šaltinių“ // Przegląd geologiczny. – 2017. – T. 65, Nr. 10/1. – P. 613: iliustr.

Guobytė R. Sirvėtos regioninio parko geologinis pamatas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 64–66: iliustr. – Bibliogr.: P. 66.

Karabanov A., Baltrūnas V., Bogdasarov M., Gaidukevič O., Ernickaja V., Karmaz B., Katinas V., Kisielienė D., Kurzo B., Rylova T., Savčenko I., Stančikaitė M., Šeirienė V., Šinkūnas P., Šinkūnė E. Osnovnye rezul’taty sovmestnych belorussko litovskich issledovanij v oblasti nauk o zemle // Aktual’nye problemy nauk o zemle: ispol’zovanie prirodnych resursov i sochranenie okružajuščej sredy: Meždunarodnaja naučno-praktičeskaja konferensija, 25–27 sentjabrja 2017 goda, Brest. – Brest, 2017. – P. 273–280.

Klimka L. Vytauto Narbuto knygą „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ atsivertus // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 57–58: iliustr.

122

Kolekcijos – mūsų sukauptas turtas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 6.

Komitetai, komisijos, tarybos, tarpžinybinės darbo grupės = Appendices // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita]. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 72–73.

Krzeczynska M., Woźniak P. XVIII Ogólnopolski i XI Polsko-Litewski Konkurs „Nasza Ziemia – środowisko przyrodnicze wczoraj, dziś i jutro“ // Przegląd geologiczny. – 2017. – T. 65, Nr. 8. – P. 481: iliustr.

Kur link eisime ir ką darysime, kad geologai būtų reikalingi visuomenei: [Seminaras: Lietuvos geologija rytoj] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 59–60: iliustr.

Marcinonienė I. Atsivėrė turtingiausi klodai: Pristatyta Vytauto Narbuto knyga „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 58.

Marcinonis A. Papūtė kitoks prisiminimų vėjas…: Pristatyta Vytauto Narbuto knyga „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 57–58.

Matutis V. Studentai švenčia geologo dieną // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 62–63: iliustr.

Mikoliūnaitė L., Kareiva A. Konferencija, skirta žymaus geologo ir mineralogo Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 32–33: iliustr.

Poškienė B. Mokslo pasiekimai – raktas į praeitį: [Tyrėjų nakties renginys „Mokslininko asistentas“] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 50–52: iliustr.

Poškienė B. Muziejaus lankytojų srautas nemažėja // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 64–66: iliustr.

Puronas V. Žemės gelmių informacijos centras = Underground Information Center // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 66–68: iliustr.

Radzevičius S., Palaitis Ž., Chihon-Pupienis A., Bitinas J. 10-osios Baltijos stratigrafų konferencijos atgarsiai iš Švento kryžiaus kalnų Lenkijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 48–49: iliustr.

Radzevičius S., Spiridonov A. Progresas konodontų tyrimuose: 4-asis tarptautinis simpoziumas Ispanijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 48–49: iliustr. – Bibliogr.: P. 49.

Ramanauskienė L., Vilkanec I. Geologijos fondas ir bibliofondas = The Geological Fund and Bibliofund // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 60–63.

Ramanauskienė L., Vilkanec I. Lietuvos spauda apie geologiją ir Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2016 metais = Lithuanian press about geology and Lithuanian Geological Survey in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 97–112.

Ražinskas V. Laboratorija = The Laboratory // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 69–71: iliustr.

Skridlaitė G. 35-as pasaulinis geologų kongresas Keiptaune, Pietų Afrikoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 50–51: iliustr.


123

Svečiuose pas kolekcininką: [2017 m. rugsėjį Gamtos tyrimų centro darbuotojai B. Poškienė, B. Karmaza ir V. Baltrūnas lankėsi pas Viktorą Zmitrovič (gim. 1975 m.), gyvenantį Vilniaus rajone, Uosininkų kaime. Pats Viktoras – buvęs apdailos specialistas, daug metų besidomintis artimų apylinkių akmenimis ir juos kolekcionuojantis] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 53: iliustr.

Sveikiname Joną Mažeiką!: [J. Mažeika išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 6: iliustr.

Tarptautinė konferencija Birštone „Žemės laukai ir jų įtaka organizmams“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 46–47: iliustr.

Vilkanec I., Ramanauskienė L., Šenderovienė J. A. 2016 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publications on Lithuanian geology in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 79–96.

Virbickienė I. Lietuvos ir Lenkijos moksleivių konkursui – 10 metų! = 10 Years of the Lithuanian – Polish Competition // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 54–57: iliustr.

Virbickienė I. Visuomenės informavimas = Public Information // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 64–65: iliustr.

Visakavičius E. Į Islandiją jūros keliu // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 37–48: iliustr.

2017-ieji – piliakalnių metai Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 6.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Guobytė R. Geologinio kartografavimo M 1:50 000 Švenčionių plote rezultatai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 7–13: iliustr. – Bibliogr.: p. 13.

Guobytė R. Lietuvos geologinis kartografavimas M 1:50 000 = Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 13: iliustr.

Marcinkevičius V. Stambaus mastelio (1:50 000) geologinė nuotrauka Šiaurės Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 15–24: iliustr. – Bibliogr.: P. 24.

Šliaupa A. Lietuvos kvartero nuogulų iki 50 m gylio rajonavimo žemėlapis = Map of regionalisation of the Quaternary deposits succession of up to 50 m thickness in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 7–10: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 10.

124

Sausis

Atnaujintas naudingųjų iškasenų žemėlapis: [Atnaujintas žemėlapis supažindina su visais Lietuvoje detaliai išžvalgytais telkiniais – jų yra 801, taip pat su 945 parengtinai išžvalgytais ir 390 prognozinių išteklių plotų] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Sausio 3. – P. 5.

Daugėja gręžinių: [Pernai Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre buvo įregistruoti 1 523 nauji gręžiniai – 65 daugiau negu 2015 m.] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Sausio 7. – P. 8: iliustr.

Gudavičiūtė D. Gedimino kalno nuo griūties neišgelbėjo net Algirdas Brazauskas: [Daugelis jo nu-rodymų būdavo vykdomi be projektų] // Lietuvos rytas, priedas „Sostinė“. – 2017. – Sausio 7.– P. 1, 2: iliustr.

Dumalakas A. Miegoti ramiai neleidžia Šlepsčių smegduobė // Lietuvos rytas.– 2017. – Sau-sio 11. – P. 17.

Minkevičienė A. Dėl Juodymo pelkės besipešantys verslininkai panoro tapti tetervinų tuoktuvių liudytojais: [Lietuvos Geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas sakė, jog blogiausia, kas Juodymo pelkės istorijoje gali nutikti, – dirbtinai sudarytos kliūtys pradėti durpyną eksploatuoti] // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Sausio 12. – P. 1, 2, 5: iliustr.

Karklelienė E. Teks sumokėti mokesčius: [Karjerus eksploatuojančios įmonės bei asmenys pagal numatytą tvarką privalo deklaruoti iškasenas ir deklaracijas pateikti Lietuvos geologijos tarnybai ir VMI] – Šiaulių kraštas. – 2017. – Sausio 12.– P. 4.

Lietuviška nafta baigia išsekti: [Vakarų Lietuvoje dirbančios naftos gavybos bendrovės pernai išgavo 77,37 tūkst. kubinių metrų naftos – 15 proc. mažiau nei 2015 metais] // Lietuvos rytas. – 2017. – Sausio 13. – P. 10.

Dagys J. Nesąžiningiems verslininkams-gudručiams priskaičiuota 800 tūkstančių eurų mokesčių // Joniškio dienos. – 2017. – Sausio 13.– P. 5: iliustr.

Šliužas K. Lietuvos naftos gavyba: matyti dugnas // Lietuvos žinios.– 2017. – Sausio 14.– P. 9: iliustr.

Joneliūnienė D. Statybos buvusiose pramonės teritorijose: kodėl būtina griežtesnė kontrolė?: [Jei turima informacijos, kad tam tikroje teritorijoje gal būt buvo vykdoma veikla, kuri galėjo užteršti gruntą, statytojas įpareigojamas atlikti ekogeologinius tyrimus. Jei nustatoma tarša, tuomet būtina sutvarkyti teritoriją] // Statyba ir architektūra. – 2017. – Sausio 24. – P. 26, 27: iliustr.

Lietuvos spauda apie Lietuvos geologijos

tarnybos veiklą 2017 metais

Lithuanian press about Lithuanian Geological Survey in 2017

125

Leščinskas V. Ir geologai turi globėją: [Tai – Šv. Barbora, kuri jau seniai garbinama kaip kalnakasių bei akmenskaldžių užtarėja] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Sausio 26. – P. 1, 7: iliustr.

Kazakevičius K. Gedimino kalno gelbėjimas privertė sunerimti // Lietuvos žinios. – 2017. – Sau-sio 27. – P. 1, 4: iliustr.

Juškevičius A. Klecininkų kaimo baubo nebeliks?: [Lietuvos geologijos tarnybos atlikto šalies už-terštų teritorijų sąraše buvusi asfaltbetonio bazė Klecininkuose minima kaip vienas pavojingiausių ra-jono objektų] // Švyturys. – 2017. – Sausio 28. – P. 1, 2: iliustr.

Vasaris

Minkevičienė A. Kam sapnuosis Juodymo pelkės turtai? // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Vasa-rio 2. – P. 5: iliustr.

Informacija apie priimtą sprendimą dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu: [Lietuvos geologijos tarnyba informavo Agentūrą, kad tiek atlikti ir numatomi geologiniai tyrimai, tiek kons-trukcijų stiprinimo projektiniai sprendiniai gali tik sumažinti planuojamos ūkinės veiklos reikšmin-gą neigiamą poveikį dėl karstinių reiškinių, tačiau negali padėti šio poveikio išvengti] // Sekundė. – 2017. – Vasario 2. – P. 18, 19.

Gedimino kalnas netrukus bus atidarytas // Panevėžio kraštas.– 2017. – Vasario 4. – P. 11: iliustr.

Žemės gelmių registras vėl papilnėjo // Švyturys. – 2017. – Vasario 4. – P. 8: iliustr.

Informacija apie priimtą sprendimą dėl UAB „NERETA“ Rokiškio rajono Juodymo durpių telki-nyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Vasario 9. – P. 10.

Lietuvos ir Lenkijos vaikai piešia geologines Žemės spalvas: [Šis konkursas vyks jau vienuoliktą kartą. Jis skiriamas Tarptautinei vaikų gynimo dienai ir Pasaulinei aplinkos dienai paminėti] // Santa-ka. – 2017. – Vasario 9. – P. 4.

Kalno atidarymą nukėlė dar dviem mėnesiams // Panevėžio kraštas.– 2017. – Vasario 14. – P. 8: iliustr.

Pasaulinei pelkių dienai paminėti – pelkių buveinės priežiūros darbai! // Dzūkų žinios. – 2017. – Vasario 15. – P. 3.

Atidarys tik po Velykų: [Nuo praėjusių metų gruodžio uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje bus tvarkomas dar apie porą mėnesių, lankytojams jį planuojama atverti tik po Velykų] // Lietuvos rytas. – 2017. – Vasario 17. – P. 16.

Šmigelskas V. Teismai dėl šiltnamių – pasaka be galo // Anykšta. – 2017. – Vasario 18. – P. 1, 11: iliustr.

Martinaitienė G. Verslininkas su plano rengėjais sunkiai rado bendrą kalbą: [UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius prašė plane Gelgaudiškio teritorijoje numatyti nau-dingų iškasenų teritoriją arba, kalbant paprasčiau, galimą karjerą] // Draugas. – 2017. – Vasario 21. – P. 1, 3: iliustr.

Kazakevičius K. Dėmesio objektas – juodligės kapinynai: [Šiuo metu Lietuvos geologijos tarny-bos informacinėje sistemoje sukaupta duomenų apie 118 inventuorizuotų juodligės kapinynų] // Lietuvos žinios. – 2017. – Vasario 25. – P. 4: iliustr.

126

Pavojinga: [Lietuvos geologijos tarnyba patikrino beveik pusę šalyje esančių juodligės kapiny-nų] // Vakaro žinios. – 2017. – Vasario 25. – P. 14.

Aganauskienė L., Karklelienė E. Radviliškio bombą prigesino naujas gaisras // Šiaulių kraštas. – 2017. – Vasario 25. – P. 1, 3: iliustr.

Musneckienė R. 90 arų teritorijai išvalyti – 429 tūkstančiai eurų: [Šiemet bus tvarkoma Kel-mės r. Želvių k. buvusi naftos bazė. Paskaičiavimus Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu atliko UAB „Grota“, įvertinusi teršalų poveikį aplinkai] // Krašto žinios. – 2017. – Vasario 28. – P. 1.

Kovas

Musneckienė R. 90 arų teritorijai išvalyti – 429 tūkstančiai eurų: [Šiemet bus tvarkoma Kel-mės r. Želvių k. buvusi naftos bazė. Paskaičiavimus Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu atliko UAB „Grota“, įvertinusi teršalų poveikį aplinkai] // Kelmės kraštas. – 2017. – Kovo 1. – P. 1.

Laukiama visuomenės balso apie vandenų srities plėtrą // Šilokarčema. – 2017. – Kovo 7. – P. 2.

Šalyje – seisminės žymės: [Netoli Vilniaus Buivydžių atodangoje neseniai nustatytos seisminės tekstūros patvirtina, kad šalies geologinėje praeityje būta žemės drebėjimų] // Šiaulių kraštas. – 2017. – Kovo 8. – P. 3.

Murauskaitė A. Juvelyrai atsikvėpė – gintaras pinga // Lietuvos rytas. – 2017. – Kovo 8. – P. 9: iliustr.

Aptiktos seisminės žymės netoli Vilniaus rodo, kad Lietuvoje būta žemės drebėjimų. // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 9 . – P. 11.

Lietuvoje būta žemės drebėjimų // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Kovo 9 . – P. 12.

Dumalakas A. Šlaitai išlaikė tik porą mėnesių: [Sostinės vakarinio aplinkkelio iškasa – išvagota lyg senio veidas raukšlių: užteko pirmojo pavasario lietaus, kad prasidėtų dirvožemio erozija] // Lie-tuvos rytas, priedas „Sostinė“. – 2017. – Kovo 10. – P. 1, 2: iliustr.

Šlaitai slenka toliau: [Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko dalis šlaito] // Kauno diena. – 2017. – Kovo 10. – P. 40.

Juodkrantėje pradėti užterštos teritorijos tvarkymo darbai: [Tvarkoma teritorija, kurioje anksčiau buvo degalinė] // Vakarų ekspresas. – 2017. – Kovo 14. – P. 6: iliustr.

Dolomito gavyba šalyje auga // Šilokarčema. – 2017. – Kovo 14. – P. 2.

Kada sutvarkys Gedimino kalną?: [Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 m. pabaigos] // Kauno diena. – 2017. – Kovo 15. – P. 7.

Kada sutvarkys Gedimino kalną? // Klaipėda. – 2017. – Kovo 15. – P. 7.

Pasaulis ir mes: [Gedimino kalno Vilniuje tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabai-gos] // Gimtoji žemė. – 2017. – Kovo 16. – P. 6.

Po rekonstrukcijos į žemės gelmių „biblioteką“ plūstelės gerokai daugiau lankytojų: [Vievyje įsi-kūręs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių informacijos centras per trejus metus turėtų visiškai atsinaujinti] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16. – P. 11.

Dolomito gavyba šalyje auga // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16. – P. 11.


127

Požeminiame vandenyje aptikta pesticidų // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16 . – P. 11. Nuo-dai: [Kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba, tirianti požeminį vandenį, kai kurie tyrimų re-zultatai kelia susirūpinimą – aptikta pesticidų skilimo produktų] // Vakaro žinios. – 2017. – Kovo 18. – P. 18.

Steponėnaitė D. Šokome sveikindami Žemę: [Pasaulinės Žemės dienos paminėjimas Biržų rajo-ne, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 23 . – P. 11: iliustr.

Gudelienė B. „Šokis Žemei“: [Kovo 20 dieną, 12 valandą, vienu metu įvairiose vietose žmonės vienu ritmu šokdami sveikino Žemę su jos diena] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 23 . – P. 11.

Nagrockienė I. Įgriuvos Panevėžio rajone užminė mįslę // Sekundė. – 2017. – Kovo 23. – P. 1, 4: iliustr.

Mikučionytė R. Juodligės kapinynai rajone suskaičiuoti // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Kovo 23. – P. 1, 3: iliustr.

Požeminiame vandenyje aptikta pesticidų: [Kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba, tirianti požeminį vandenį, kai kurie tyrimų rezultatai kelia susirūpinimą – aptikta pesticidų skilimo produk-tų] // Gimtoji žemė. – 2017. – Kovo 28. – P. 4.

Balandis

Rasta žemės drebėjimo Lietuvoje požymių: [Buivydžių atodangoje neseniai nustatytos seismi-nės tekstūros patvirtina, kad šalies geologinėje praeityje būta žemės drebėjimų] // Gimtoji žemė. – 2017. – Balandžio 1.– P. 12.

Karklelienė E. Karjero gylis ir plotas viršijo leistiną // Šiaulių kraštas. – 2017. – Balandžio 11. – P. 9.

Brangus karjeras: [Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai nustatė, kad per dvejus metus iš karjero buvo išgauta dar beveik 4 tūkst. kub. metrų žvyro. Už neteisėtai iš-gautą žvyro kiekį apskaičiuoti mokesčiai didesniu tarifu – daugiau kaip 20 tūkst. eurų] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Balandžio 19. – P. 8: iliustr.

Sireikienė A. Nubaudė už netinkamai eksploatuotą karjerą // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Ba-landžio 20. – P. 4: iliustr.

Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau: [Kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis pa-tenka į šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritoriją, dokumentus derins Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Balandžio 25. – P. 5.

Sumažės dokumentų: [Vandens telkiniams tvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai vandens telkinio, esančio saugojamoje teritorijoje, tvarkymo darbai atliekami didesniame kaip 0,04 ha plote arba kai nesaugojamoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje planuojama išpjauti daugiau kaip 0,1 ha vandens augalijos] // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Balandžio 25. – P. 2.

Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Šilokarčema. – 2017. – Balandžio 25. – P. 2.

Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Santaka. – 2017. – Balandžio 25. – P. 4.

Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Šiaulių kraštas. – 2017. – Balandžio 27. – P. 6.

Trijų Kryžių kalno laukia Gedimino kalno likimas?: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai bendradarbiauja su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir periodiškai atlieka

128

problematiškiausių vietų apžiūrą, stebi, ar yra kokių kritinių vietų] // Vakaro žinios. – 2017. – Ba-landžio 28. – P. 4: iliustr.

Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau: [Kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis pa-tenka į šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritoriją, dokumentus derins Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Giružis. – 2017. – Balandžio 28. – P. 9.

Inytė V. Piliakalnių laukia permainos. // Laikinoji sostinė. – 2017. – Balandžio 29. – P. 8

Gegužė

Čaplikas A. Sklypas su aukštos įtampos staigmena. // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Gegužės 3. – P. 1, 7, 8: iliustr.

Bikauskaitė D. Kad dalis Smeltės pusiasalio nenušliaužtų į marias. // Vakarų ekspresas. – 2017. – Gegužės 4. – P. 8, 9: iliustr.

Inspektoriai dūrė pirštu į avarijos kaltininkus: [Nuotekų avarija pernai Vilniuje įvyko dėl atra-minės sienos griūties, kurią sukėlė statybininkų pažeidimai ir projektuotojų klaidos] // Lietuvos rytas. – 2017. – Gegužės 4. – P. 1, 3: iliustr.

Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 4. – P. 11.

Uktveris A. Geologo diena paminėta seminaru // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 11. – P. 1, 11: iliustr.

Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 11. – P. 11.

Pasaulis ir mes: [Mūsų šalis turtinga požeminio mineralinio vandens ištekliais. Pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šio vandens išgauta beveik 134 tūkst. kubinių metrų – 10 proc. daugiau negu užpernai] // Gimtoji žemė. – 2017. – Gegužės 13. – P. 9.

Bus paprasčiau: [Vandens telkiniams tvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai vandens telki-nio, esančio saugojamoje teritorijoje, tvarkymo darbai atliekami didesniame kaip 0,04 ha plote arba kai nesaugojamoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje planuojama išpjauti daugiau kaip 0,1 ha vandens augalijos] // Rinkos aikštė. – 2017. – Gegužės 13. – P. 2.

Branduolinius bandymus registruos ir Lietuva: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos minis-terijos įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduoli-nius bandymus] // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Gegužės 25. – P. 5.

Sirvėtos regioninio parko geologinis pamatas // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 25. – P. 11.

Pasaulis ir mes: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įsteigė specialų seismi-nių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus] // Gimtoji žemė. – 2017. – Gegužės 25. – P. 6.

Birželis

Pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus registruos ir Lietuva: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vyk-domus branduolinius bandymus] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Birželio 1. – P. 11.


129

Šalčininkų rajonas įtraukiamas į pavojingą zoną: [Nustatyta, kad statant Astravo BE nėra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos bei radiacinės saugos reikalavimų] // Šalčios žinios. – 2017. – Birželio 16. – P. 1, 2.

Tarptautiniame konkurse lydėjo sėkmė: [Jau vienuoliktą kartą vyko tradicija tapęs Lietuvos–Lenkijos III–VI klasių mokinių dailės darbų konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“] // Šilalės artojas. – 2017. – Birželio 21. – P. 6: iliustr.

Reikės daugiau lėšų: [Kylant grėsmei pietrytiniame Gedimino kalno šlaite stovinčioms Aukštutinės pilies liekanoms, Vyriausybė dar šiemet ieškos papildomų lėšų kalnui tvarkyti] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birželio 21. – P. 3.

Prasideda Gedimino kalno šlaito tvarkymo darbai. Tik ar nebus jau per vėlu? // Vakaro žinios. – 2017. – Birželio 21. – P. 8: iliustr.

Prie Papilės – į dinozaurų medžioklę: [Parkas unikalus geologine sandara. Niekur kitur Lietuvoje taip arti žemės paviršiaus nerasite fosilijomis garsaus juros periodo] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birže-lio 22. – P. 12, 13: iliustr.

Vanduo iš gręžinio kainuos ir smulkesniems ūkiams: [Aplinkos ministerijos rengiamame Žemės gelmių įstatymo pataisų projekte numatyta, kad visi nuosavų gręžinių savininkai, sunaudojantys per parą daugiau kaip po 10 kub. m požeminio vandens, turėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą jį naudoti, o visi leidimo turėtojai tampa mokesčio mokėtojais] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birže-lio 22. – P. 11: iliustr.

Įstatymo pataisos priverstų jungtis prie vandentvarkos tinklų: [Aplinkos ministerija rengia Geria-mojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą] // Santaka. – 2017. – Birže-lio 22. – P. 1, 2: iliustr.

Kalvarijoje geresnis geriamasis vanduo // Suvalkietis. – 2017. – Birželio 22. – P. 2.

Talkino Lietuvos skautai: [Pačių riedulių kilmė ledyninė. Šis riedulynas yra unikalus Lietuvoje tuo, kad čia rieduliai apsaugojo statų šlaitą nuo griovimo] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Birželio 22. – P. 6: iliustr.

Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse // Mūsų Respublika. – 2017. – Birže-lio 23. – P. 2, 3: iliustr.

Gedimino kalną griauna dvi bėdos, gresia ir trečia // Verslo žinios. – 2017. – Birželio 23. – P. 12, 18.

Gedimino kalnas: ar situacija – ekstremali? // Kauno diena. – 2017. – Birželio 27. – P. 8: iliustr.

Gedimino kalnas: ar situacija – ekstremali? // Klaipėda. – 2017. – Birželio 27. – P. 9: iliustr.

Gedimino kalne – tyrimai: [Lietuvos geologijos tarnyba ir Lenkijos geologijos institutai sutarė dėl bendrų Gedimino kalno tyrimų darbų. Tyrėjai nustatys kalno erdvinę geologinę sąrangą, šlaitų defor-macijų dydį ir įtrūkių gylį, per karą kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų vietą] // Savaitė. – 2017. – Birželio 29. – P. 4.

Tvenkinys tuščias. Gyventojo žvilgsnis krypsta į geležinkelio kelio statybą // Telšių žinios. – Bir-želio 30. – P. 1, 9: iliustr.

130

Liepa

Ar užterštų teritorijų valymas brangs?: [UAB „Biodegra“ pasirašydama sutartį, prisiėmė visą riziką ir turės sutvarkyti teritoriją taip, kad gautų teigiamą Lietuvos geologijos tarnybos išvadą, jog terito-rija išvalyta tinkamai] // Bičiulis. – 2017. – Liepos 1. – P. 1, 2.

Vanduo: [Aplinkos ministerijos rengiamame Žemės gelmių įstatymo pataisų projekte numatyta, kad visi nuosavų gręžinių savininkai, sunaudojantys per parą daugiau kaip po 10 kub. m požeminio vandens, turėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą jį naudoti, o visi leidimo turėtojai tampa mokesčio mokėtojais] // Širvintų kraštas. – 2017. – Liepos 1. – P. 4.

Baimė dėl Gedimino kalno tik didėja // Klaipėda.– 2017. – Liepos 3. – P. 8: iliustr.

Baimė dėl Gedimino kalno tik didėja // Kauno diena.– 2017. – Liepos 3. – P. 7: iliustr.

Gedimino kalnas: kol vieni gelbės, kiti ieškos kaltųjų // Veidas. – 2017. – Liepos 5. – P. 15-21: iliustr.

Bielskienė M. Pagerbti Brolių akmens puoselėtojai: [Brolių akmuo yra šalia Žagarės regioninio parko ribos. Tad direkcija prie akmens sutvarkymo prisidėjo teikdama jį paskelbti gamtos paveldo objektu, pastatė tai liudijantį informacinį ženklą, o akmenį atkasusius ir lankymui pritaikiusius ūkininkus apdovanoti pristatė Aplinkos ministerijai] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 6. – P. 5: iliustr.

Leščinkas V. Iš mūsų planetos istorijos: [11-asis Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbelių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 6. – P. 2, 12: iliustr.

Mazuronis V. S. Skvernelis turėtų atsistatydinti ne dėl urėdijų, o dėl Gedimino kalno: [Praėjusią savaitę Vilniuje galinga liūtis neaplenkė ir taip jau stipriai pažeisto Gedimino kalno – paslinko dar vienas šlaitas] // Vakaro žinios. – 2017. – Liepos 7. – P. 5: iliustr.

Žemė tavo, gręžinys tavo, bet už vandenį – mokėk! // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Liepos 11. – P. 1, 5: iliustr.

Uktveris A. Dovanok mums, Gedimine! // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 13. – P. 2: iliustr.

Informacija apie priimtą sprendimą dėl Alytaus r. sav. Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinio naujų plotų naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu // Alytaus naujienos. – 2017. – Liepos 15. – P. 6.

Jonavos rajono fermoje utilizuota beveik pusė kiaulių: [VMVT specialistai pabrėžia, kad gyvūnų gaišenos laidojamos laikantis aplinkosaugos sąlygų, suderintoje vietoje su Lietuvos geologijos tarny-ba] // Šiaulių kraštas. – 2017. – Liepos 18. – P. 16.

Raseinių vanduo užnuodytas arsenu: [Formuojasi pagrindinė versija, kad tai gali būti žmogiško-sios veiklos faktorius. Tačiau kol kas visiškai atmesti negalime ir gamtinės kilmės taršos] // Vakaro žinios. – 2017. – Liepos 19. – P. 6: iliustr.

Pasaulis ir mes: [Kelias savaites Gedimino kalną tyrę Lenkijos geologai su Lietuvos geologijos tar-nyba iki liepos 26 dienos turėtų pristatyti analizės duomenis bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų daryti norint stabilizuoti kalną] // Gimtoji žemė. – 2017. – Liepos 19. – P. 9.

Naujas mokestis, arba kaip priversti karvę gerti mažiau?: [Jei Seimas ir Vyriausybė pritars Aplin-kos ministerijos Žemės gelmių įstatymo pataisų projektui, požeminis vanduo gali tapti prabangos


131

preke. Ūkininkai bus priversti skaičiuoti kiekvieną sunaudotą litrą ir už jį susimokėti] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Liepos 20. – P. 1, 2: iliustr.

Gyvename amžinoje sumaištyje?: [Žurnalisto Augusto Uktverio pasikalbėjimas su Antanu Mar-cinoniu, UAB „Grota“ direktoriumi] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 20. – P. 1, 2, 11: iliustr.

Rusytė D. Vieta, kur saugoma Lietuvos žemės šerdis: [Žemės gelmių informacijos centras dažnai vadinamas „akmenų muziejumi“, tačiau šis pavadinimas slepia kur kas daugiau. Čia saugoma infor-macija apie tai, kaip atrodytų Lietuvos žemės gelmių pjūvis. Daugiau kaip prieš 30 metų įkurtoje kerno saugykloje sukaupta svarbiausia ir išsamiausia informacija apie mūsų valstybės žemės gel-mes] // Klaipėda. – 2017. – Liepos 26. – P. 7: iliustr.

Kuras S. Ledynas, kursai dovanojo…: [Retas tautinį paveldą vertina kaip žmonių veiklos ir gam-tinių procesų simbiozę. Apie tai kalbama su mokslininku-geografu Algimantu Česnulevičiumi] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 27. – P. 1, 3, 8 iliustr.

Brazas A. Išsaugokime Gedimino pilį nuo sugriuvimo // Mūsų Respublika. – 2017. – Lie-pos 28. – P. 6: iliustr.

Guiga V. Kenksmingos atliekos Dičiūnuose: planas sutvarkyti yra, bet pavojus nedingo // Utenos diena. – 2017. – Liepos 29. – P. 1, 3, 4: iliustr.

Rado naftos. Dviejuose Kybartų seniūnijos kaimuose rasti naftos telkiniai: [Aplinkos ministerijos skelbtą naftos naudojimo Kudirkos-Kybartų plote konkursą laimėjusi UAB „Diseta“ sutartimi su Vyriausybe yra įpareigota ištirti, kiek naftos yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose plytinčiuose telki-niuose] // Santaka. – 2017. – Liepos 29. – P. 4.

Kiaulininkystės kvapus mažina inovacijomis: [Kiaulininkystės įmonės nuolatos vykdo drenažinio ir požeminio vandens kokybės monitoringą ir atsiskaito Regioniniams aplinkos apsaugos departa-mentams. Šie savo ruožtu tikrina ūkius dėl vandens užterštumo] // Sidabrė. – 2017. – Liepos 29. – P. 5: iliustr.

Rugpjūtis

Srėbalienė A. Užkardas aplinkos taršai: [Naujasis poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojantis įstatymas investuotojams yra gerokai palankesnis. Investuotojai privalo įvertinti, kokį poveikį būsi-ma jų veikla turės aplinkai] // Lietuvos rytas.– 2017. – Rugpjūčio 1. – P. 9: iliustr.

Nikitenka D. Akmenų muziejui gresia paralyžius: [Aplinkos ministerija kuria planus Respubli-kinį Vaclovo Into akmenų muziejų, vieną lankomiausių Žemaitijoje, prijungti prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, įstaigai paliekant šio pavadinimą] // Lietuvos žinios. – 2017. – Rug-pjūčio 4. – P. 1, 5: iliustr.

Petrauskaitė D. Ar bus leista V. Into vardui nugrimzti užmarštin?. // Mūsų žodis. – 2017. – Rug-pjūčio 4. – P. 1.

Ar Vaclovo Into muziejų aplenks reorganizacija?..: [Respublikinio V. Into akmenų muziejaus tiks-las yra kaupti, tirti, restauruoti, eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti įdomiausius, mokslui vertin-giausius Lietuvos riedulius, atskleisti jų gamtinę įvairovę, prigimtį bei mokslinę pažintinę reikšmę, išryškinti gamtinį unikalumą. Aplinkos ministerijos kabinetuose rengiamas Lietuvos vyriausybės nutarimas, kad biudžetinė įstaiga Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus būtų reorganizuoja-mas jungimo būdu – prijungiant prie biudžetinė įstaigos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muzie-jaus] // Mūsų žodis. – 2017. – Rugpjūčio 4. – P. 2, 3.

132

Netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius // Gatvė. – 2017. – Rug-pjūčio 4. – P. 7: iliustr.

Stažytė K. Kiaulių kapinynas šiurpina Šilų kaimą: [Vieta kapinynui buvo numatyta dar 2012 m. Ji buvo suderinta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. Sude-rinti vietas, kuriose, įvykus protrūkiui, būtų galima laidoti gyvulius, privalo visi stambesni ūkiai] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 9: iliustr.

Vasarą kviečia unikalus akmenų pasaulis: [Mosėdyje sukaupta itin turtinga ir vertinga akmenų kolekcija patalpinta seno malūno pastate, o didesni rieduliai buvo išdėstyti po atviru dangumi Bar-tuvos upės slėnyje, Akmenų parke] // Švyturys. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 9.

Juškevičius A. Apie planus sujungti drugelius ir akmenis: [Nežinia kur ir kieno parengtame pro-jekte numatyta, kad Vaclovo Into akmenų muziejaus kaip ir neliks, jis bus prijungtas prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus] // Švyturys. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 3: iliustr. Muziejus turi išlikti // Mūsų žodis.– 2017. – Rugpjūčio 8. – P. 2.

Aplinkos ministerija kuria planus Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų prijungti prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus // Anykšta. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 2.

Ūkininkaujantiems: netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius: [Aplinkosaugos pareigūnus pasiekia ne vienas pranešimas apie netinkamai tvarkomą mėšlą. Šis gali ne tik skleisti nemalonų kvapą aplinkiniams gyventojams, bet ir pasiekti gruntinius vandenis, o jais – pakliūti į geriamojo vandens šulinius] // Nauja vaga. – 2017. – Rugpjūčio 9. – P. 5.

Informacija apie priimtą sprendimą dėl Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomitų telkinio pra-plečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu // Auksinė varpa. – 2017. – Rugpjūčio 23. – P. 3.

Byčienė D. Valstybės lobiai gelmėse: [Didžiausi mūsų gelmių turtai yra žvyras ir smėlis. Tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Viena iš vertybių, kurią tikrai turime, yra labai vertingas mineralas anhidritas] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugpjūčio 26. – P. 14: iliustr.

Bauda: [Miškinių telkinio žvyro karjerą Trakų rajone eksploatuojanti UAB „Miškinių karjeras“ Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu įpareigota sumokėti 1,2 mln. eurų už neteisėtai naudotus gamtos išteklius] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugpjūčio 26. – P. 14.

Rugsėjis

Vainalavičiūtė I. Kuršių neriją apsmaigstys naftos gręžiniais: [Netoli Kuršių nerijos naujus naftos gręžinius Baltijoje jau planuoja Rusijos energetikos kompanija „Lukoil“. Kokie „Lukoil“ planai dėl platformų, kompanija neatskleidė] // Lietuvos rytas. – 2017. – Rugsėjo 7. – P. 9: iliustr.

Virbickienė I. Geologinio paveldo diena: [Rugsėjo 22–23 d. vyks 7-oji Geologinio paveldo die-na: „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skiriama Piliakalnių metams] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Rugsėjo 14. – P. 12.

Dirbanauskaitė L. Tarybos narys R. Docius nuoširdžiai gailisi: [R. Docius dar gegužės mėnesį, išsikasęs nelegalų karjerą, iš jo išgautą smėlį ar žvyrą pardavinėjo kelininkams. Buvo surašytas proto-kolas dėl padarytų pažeidimų] // Bičiulis. – Rugsėjo 16. – P. 1.

Rambyno regioniniame parke – geologinio paveldo vertybės: [Šereitlaukio miške rastas klasikinis sufozinis cirkas yra apie 5 metrų gylio ir 20–30 metrų skersmens. Iš jo išteka šaltinis. Cirkas pavadintas Drąsučiu] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Rugsėjo 21. – P. 11.


133

Radiniai: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Rambyno regioniniame parke aptiko geologinio paveldo vertybių – Šereitlaukio miške rastas sufozinis cirkas (pavadintas Drąsučiu), maždaug 0,5 km ilgio Meškos vingio griova, 4 kalvos Bitėnų geomorfologiniame draustinyje] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugsėjo 23. – P. 14.

Bagdonienė J. Sodyboje suaktyvėjo karsto reiškiniai: [Biržų r. Naciūnų k. S. Briedienės sodyboje šalia namo atsivėrė karstinė įgriuva. 2014 m. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai atliko sodybos elektrotomografiją, rado grunto anomalijas. Intervenciniai tyrimai labai brangūs, jų tarnyba savo lėšomis neatlieka, nes tokių lėšų ir neturi] // Biržiečių žodis. – 2017. – Rugsėjo 26. – P. 3: iliustr.

Rambyno regioniniame parke – geologinio paveldo vertybės: [Šereitlaukio miške rastas klasikinis sufozinis cirkas yra apie 5 metrų gylio ir 20–30 metrų skersmens. Iš jo išteka šaltinis. Cirkas pavadintas Drąsučiu] // Šilokarčema. – 2017. – Rugsėjo 26. – P. 9: iliustr.

Juodkrantėje išvalyta praeityje užteršta teritorija: [Tai, kad teršalų šalinimo priemonės buvo įvyk-dytos, patvirtino išvadą pateikusi Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Vakarų ekspresas. – 2017. – Rugsėjo 28. – P. 11: iliustr.

Spalis

Uktveris A. Šiek tiek romantikas!: [Pabendravimas su geologu ir mokslininku, habil. dr. Valen-tinu Baltrūnu prie 70-ojo jo gyvenimo upės slenksčio] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Spalio 19. – P. 1, 3, 10: iliustr.

Nerimas dėl Trijų kryžių kalno: [Ilgą laiką Lietuvos geologų stebėti plyšiai ant Trijų kryžių kalno šlaitų – kol kas pavojaus nekelia, nors pastaruoju metu jie yra suaktyvėję ir vis didėjantys. Tačiau vaikščioti šlaitais rizikinga] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Spalio 24. – P. 6: iliustr.

Juškevičius A. Lauko akmenys: turtas ar kliuvinys ūkininkams?: [Geologams rieduliai yra visi akmenys, didesni nei 20 cm skersmens. Pasak J. Satkūno, LGT yra suskaičiavusi, kad Lietuvos že-mėje iki 200 m gylio gali būti ne mažiau kaip 16 kub. kilometrų (!) riedulių] // Švyturys. – 2017. – Spalio 25. – P. 1, 4: iliustr.

Medsėdžių piliakalnis pakeri neatskleistomis paslaptimis: [Pagal Lietuvos geologijos tarnybos specialistų pateiktą informaciją parengė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotyros skyriaus vyr. specialistas Saulius Sidabras] // Plungė. – 2017. – Spalio 27. – P. 4: iliustr.

Bagdonienė J. Sveikatos patarimai: [Pranešimą apie naujausias karsto apraiškas Šiaurės Lietuvos karstiniame regione skaitė Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas] // Biržiečių žodis. – Spalio 27. – P. 5: iliustr.

Lapkritis

Uktveris A. Žėri gyvenimas laiko nuogulose: [2017-10-27 Verkių rūmų Baltojoje salėje Gamtos tyrimų centras surengė konferenciją, kurioje kalbėta apie kvartero nuogulų tyrimus] // Žaliasis pa-saulis. – 2017. – Lapkričio 2. – P. 1, 7, 10: iliustr.

Galimos naujos nuošliaužos: [Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, be to, nuošliaužos galimos ir kitose vietose] // Lietuvos žinios. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 3.

Dėl Gedimino kalno – neramu: [Lietuvos geologijos tarnyba pranešė, kad Gedimino kalne su-sidariusios deformacijos plečiasi, grunto poslinkiai ir įtrūkiai pastebimi beveik visose kalno pusėse, galimos naujos nuošliaužos, požeminis vanduo, iki kritinės ribos įmerkęs gruntą, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles] // Lietuvos rytas. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 5: iliustr.

134

Geologai: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos // Kauno diena. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 7: iliustr.

Ar suturės žemaitė slystantį Gedimino kalną? // Mūsų Respublika. – 2017. – Lapkričio 10. – P. 6, 7: iliustr.

Geologai: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos // Klaipėda. – 2017. – Lapkričio 10. – P. 8: iliustr.

Martinaitienė G. Kudirkos Naumiestyje vyksta naftos žvalgyba // Draugas. – 2017. – Lapkri-čio 10. – P. 1, 5: iliustr.

Ziabkus A. Akmenų Lietuvoje per akis, bet juos įsivežame // Lietuvos rytas. – 2017. – Lapkri-čio 11. – P. 18: iliustr.

Gabšys K. Dėl vandens kokybės gavo pylos: [Kretingos rajone geriamasis vanduo tiekiamas iš 43 vandenviečių. 29-iose iš jų fluoridų kiekis viršija leistiną normą] // Švyturys. – 2017. – Lap-kričio 11. – P. 1, 2: iliustr.

Juodzevičienė L. Piliakalnių statytojus glumina griūvančio kalno gelbėtojai // Sostinė. – 2017. – Lapkričio 11. – P. 1, 2: iliustr.

Gedimino kalnui išsaugoti lėšų netrūks // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Lapkričio 11. – P. 2: iliustr.

Ieškant naftos – naujas gręžinys: [Kudirkos naftos telkinyje, kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Lapkričio 14. – P. 5: iliustr.

Ieškant naftos – naujas gręžinys // Nauja vaga. – 2017. – Lapkričio 15. – P. 5: iliustr.

Pesticidų poveikis aplinkai: ką turime žinoti // Nauja vaga. – 2017. – Lapkričio 15. – P. 5, 6: iliustr.

Pilaitienė A. Absurdas: dėstytojas dar turi primokėti, kad dirba // Lietuvos rytas. – 2017. – Lap-kričio 16. – P. 1, 6: iliustr.

Pagerbtas Respublikinio akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas: [Apie akmeninės aplinkos daugialypę reikšmę ir išsaugojimo svarbą kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas. Vandens ir akmens dermę aptarė LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Jis pristatė leidinį „Lietuvos šaltiniai ir versmės“. Naująją šio muziejaus ekspoziciją pristatė LGT Informavimo poskyrio vedėja Indrė Virbickienė. Tai, ką pasakoja Mosėdžio akmenys, pagarsino Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vadovė Gražina Skridlaitė] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Lapkričio 23. – P. 11.

Paminėta Vaclovo Into mirties sukaktis // Šaltinis. – 2017. – Lapkričio 24. – P. 1, 3: iliustr.

Aleksėjūnaitė A. „Lidl“ statybos – su tvaiku: [Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio verti-nimo poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė, konstatavo šokiruojančius faktus. „Šiuo adresu yra 2 potencialios taršos židiniai. Tai autobusų parko technikos kiemas, kuris yra vidutinio pavojingumo aplinkai objektas. Antras židinys – degalinė, kuri yra didelio pavojingumo objektas. Tačiau ši teri-torija patenka į Šilutės vandenvietės apsaugos zoną ir tai yra jautri taršai teritorija. Jokia ataskaita apie atliktus tyrimus Geologijos tarnybai nebuvo pateikta“] // Klaipėda. – 2017. – Lapkričio 30. – P. 1, 4: iliustr.


135

Gruodis

Budrikienė V. Šilutė vėl nuskambėjo: „Lidl“ statybvietėje įtariama ekologinė katastrofa // Šilutės naujienos. – 2017. – Gruodžio 1. – P. 1, 4: iliustr.

Neapsisprendžia dėl kalno: [Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno de-formacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Gruodžio 5. – P. 6.

Nikitenka D. Akmenų muziejų įsuko politiniai verpetai // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 7. – P. 1, 4: iliustr.

Tyrimai patvirtino: naftos teršalų statybvietės grunte yra: [Aplinkosaugininkams teks bendradar-biauti su Lietuvos geologijos tarnyba, kurios specialistai vieninteliai gali pasakyti, kokios yra teršalų koncentracijos ir ar tiek jų, pagal normatyvus, gali būti šiame objekte. Būtent Geologijos tarnybos spe-cialistai galės pasakyti ir ką reikia padaryti, kad šioje teritorijoje toliau būtų galima vykdyti darbus] // Klaipėda. – 2017. – Gruodžio 8. – P. 3.

Šeškevičienė I. Rekonstruos aštuonias Kretingos rajono vandenvietes: [Iš 43 Kretingos rajone esan-čių vandenviečių fluoridų ir boro leidžiamos ribinės normos viršytos 30-yje vandenviečių: 27-ose – fluoro, 3-ose – boro] // Pajūrio naujienos. – 2017. – Gruodžio 12. – P. 3.

Kitoks mastas: [Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija vakar pasiūlė dėl nuošliaužų nunioko-to sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu] // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 13. – P. 2.

Uktveris A. Prausti ir gydyti žaizdas…: [VšĮ „Grunto valymo technologijos“ veiklos 20-metį pažy-mint] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 1, 2, 9: iliustr.

Leščinskas V. Sapropelis: žvelgiant į perspektyvą: [Seminare „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“ pabuvojus] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 1, 10: iliustr.

Atlikta visos šalies piliakalnių geologinė analizė: [2017-12-05 Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) pristatyta visos šalies piliakalnių geologinė analizė. Ją įgyvendino LGT Inžinerinės geologijos skyriaus Kvartero geologijos poskyrio specialistės Rimantė Guobytė, Jolita Pocie-nė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė ir Eglė Šinkūnė] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 11.

„Akmenų muziejų įsuko politiniai verpetai“: [Geologai pripažįsta, kad V. Into kolekcijos – unika-lios. Jos svarbios ne siauru regioniniu, provincijos, o respublikiniu mastu, todėl šis muziejus negali būti prilygintas vietinės reikšmės muziejui] // Mūsų žodis. – 2017. – Gruodžio 15. – P. 3, 4: iliustr.

Gedimino kalno gelbėjimo formalumai: [Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbia nuo gruodžio 30 d. ekstremalią situaciją valstybės mastu] // Klaipėda. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 7.

Gedimino kalno gelbėjimo formalumai // Kauno diena. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 5.

Skelbs ekstremalią situaciją: [Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbia nuo gruodžio 30 d. ekstremalią situaciją] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 6.

Šliužas K. Pradės kasti lietuvišką marmurą – anhidritą: [Anhidritas yra didžiausias kol kas nepa-naudotas Lietuvos žemės gelmių turtas. Leidimas statyti ir eksploatuoti anhidrito kasyklą suteiktas UAB „Margasmiltė“] // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 28. – P. 8: iliustr.

136

Lietuvos geo logijos tarnybos 2017 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2017 / ats. red. J. Čyžienė; Lietuvos geo logijos tarnyba. – Vilnius, 2018. – 136, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392–7272

Lietuvos geo logijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geo loginių tyrimų projektų – geo loginio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeo loginių tyrimų, hidrogeo loginių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geo loginių tyrimų rezultatai. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geo loginių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas publikacijų Lietuvos geo logijos tematika sąrašas.

The Annual Report for 2017 of the Lithuanian Geo logical Survey contains results of completed national geo logical research projects: geo logical mapping, exploration of the earth crust, seismological monitoring, ecogeo logical research, hydrogeo logical research, monitoring of the undreground hydrosphere and the geo logical investigations of affected areas by karst process. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of premissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geo-logical works, inventory of monitoring programme, etc. A list of publications about Lithuanian geo logy is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2017

Vilnius, 2018 Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė

Viršelio dizainas A. Suginto Maketavo A. Sugintas, I. Antušienė

Išleido Lietuvos geo logijos tarnyba S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius

Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt