LNB Informacijos centro

NAUJIENOS

Nr. 1 (77) 2011 01 31

ISSN 1648-8571

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Šiame naujienų biuletenyje skaitykite:

Laisvoji enciklopedija Vikipedija švenčia 10-ąjį gimtadienį............................................................................................1Europos Komisijos ataskaita apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės

teisių gynimo taikymą...................................................................................................................................................2Turime prieigą prie duomenų bazių SpringerLink ir Taylor & Francis...........................................................................3Duomenų bazių testavimas...............................................................................................................................................4Eugenijaus Matuzevičiaus kolekcija.................................................................................................................................4Danutė Čiurlionytė-Zubovienė.........................................................................................................................................7Leonas Bistras...................................................................................................................................................................8Kalbos patarimų skiltis: tobulėkime kartu!.......................................................................................................................8Kronika.............................................................................................................................................................................9Informacijos centro leidiniai.............................................................................................................................................9Informacijos centro darbuotojų publikacijos....................................................................................................................9

Laisvoji enciklopedija Vikipedija švenčia 10-ąjį gimtadienįLaura Šimkutė

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi interneto vartotojai. 2001 metais sausio mėn. 15 d. Vikipediją įkūrė amerikiečiai Jimmy Wales ir Larry Sanger. Vikipedija pradėta kurti anglų kalba. 2003 metais įdiegta lietuvių kalba. Šiandien laisvąją enciklopediją galima skaityti daugiau nei 270 kalbų. Vikipedijos pavadinimas kilo iš havajiečių kalbos žodžio „viki“, kurio reikšmė yra „greitai ir vikriai“. Enciklopedijos pavadinimo reikšmė atspindi Vikipedijos ypatybę, kad galima lengvai ir greitai rasti, talpinti ir keisti informacijos turinį. Vikipediją koordinuoja nepelno organizacija Vikimedijos fondas (angl. Wikimedia Foundation).

Šiandien Vikipedija yra vienas iš 10 populiariausių ir lankomiausių pasaulio tinklalapių. Kiekvieną mėnesį Vikipedija naudojasi 410 milijonų skaitytojų, čia patalpinta daugiau nei 17 milijonų straipsnių. Vikipedijoje galima rasti daug naudingos informacijos įvairia tematika. Straipsniai, parašyti interneto vartotojų, yra lengvai skaitomi ir aiškūs, yra daug nuorodų į kitus susijusius ar sudėtingesnius terminus paaiškinančius pranešimus. Be to, kiekvienas vartotojas, neatsižvelgiant į jo amžių, tautybę ar išsilavinimą, gali rašyti ir redaguoti jau paskelbtus straipsnius. Tai garantuoja pranešimų įvairovę. Šiuo metu Vikipedijos pranešimus redaguoja beveik 2 000 vartotojų.

Vikipedijoje nemokamai galima skaityti ne tik straipsnius, bet ir knygas (Vikiknygos), naudotis daugiakalbiu žodynu (Vikižodynas), aforizmų ir sentencijų žodynu (Vikicitatos), kuriuos tobulinti taip pat gali visi interneto vartotojai.

Laisvoji enciklopedija turi privalumų, kai ją lygini su tradicine – popierinio formato – enciklopedija. Visų pirma, mažesnis poveikis aplinkai, kadangi ji leidžiama tik elektroniniu būdu. Antra, atnaujinti ir keisti pranešimus galima bet kuriuo paros metu, tokiu būdu galima pateikti naujausią informaciją.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

1

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Norėtume atkreipti dėmesį ir į Vikipedijos trūkumus. Kadangi straipsnių turinį kontroliuoja tik patys interneto vartotojai, gali pasitaikyti ir netikslumų. Todėl rašantiems studijų, mokslo darbus patartume neapsiriboti vien šiuo šaltiniu. Bibliotekos gali pasiūlyti nemažai patikimų informacijos išteklių tiek spausdinta, tiek elektronine forma. Apie šiuos išteklius informacijos rasite bibliotekų interneto svetainėse.

Taip pat Vikipedijoje galima rasti puslapį, skirtą bibliotekininkams. Tinklalapyje FAQ for Librarians (D.U.K. bibliotekininkams) rasite informacijos apie Vikipediją ir sužinosite bendradarbiavimo tarp šios enciklopedijos ir bibliotekininkų galimybes. Šiame puslapyje bibliotekos ir informacijos centrai kviečiami prisidėti prie laisvosios enciklopedijos plėtros.

Vikimedijos fondas organizavo 10-ojo gimtadienio šventę. Kiekviena valstybė, norėjusi paminėti šį jubiliejų, registravosi tinklalapyje ir pateikė informaciją apie šventės organizavimą savo šalyje. Ši informacija yra laisvos prieigos ir visi besidomintys gali pažiūrėti, kada ir kaip kitos valstybės švenčia Vikipedijos gimtadienį. Kiekvienam dalyviui Vikipedijos fondas dovanoja specialiai Vikipedijos gimtadieniui sukurtus marškinėlius, ženkliukus ir lipdukas, kuriuos sukūrė profesionalus dizaineris David Peters. Visi dizainerio sukurti maketai yra pateikti gimtadienio šventei skirtoje svetainėje. Kiekvienas dalyvis dizainerio sukurtus darbus gali kopijuoti ir panaudoti šventės metu. Išrankiems dalyviams siūloma patiems sukurti unikalaus dizaino jubiliejinius atributus.

Norime pasidžiaugti, kad 2005 m. spalio mėnesį Lietuvoje lankėsi vienas iš Vikipedijos įkūrėjų Jimmy Wales. Nacionalinėje bibliotekoje vykusioje EIFL generalinėje asamblėjoje jis skaitė pranešimą “Wikipedia, Free Textbooks, and Local Libraries“, susitiko su bibliotekininkais, lietuviškos Vikipedijos kūrėjais, žiniasklaidos atstovais.

Europos Komisijos ataskaita apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo taikymąIrena Adomaitienė

Europos Komisija paskelbė ataskaitą (KOM(2010) 779) Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui apie 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo taikymą. Šioje ataskaitoje pateikiamas pirmasis Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės

nuosavybės teisių gynimo įgyvendinimo ir poveikio vertinimas – teigiamas poveikis gina intelektinės nuosavybės teises Europoje:

Europos Sąjungos valstybių narių intelektinės nuosavybės teisių gynimo sistemų skirtumai trukdo tinkamai veikti vidaus rinkai ir užtikrinti tokioms teisėms taikomos materialinės teisės taikymą. Dėl to susidaro tarpvalstybinės veiklos kliūčių, prarandamas pasitikėjimas vidaus rinka ir mažiau investuojama į naujoves ir kūrybą. Tuo tarpu Direktyva 2004/48/EB suartina nacionalines teisės sistemas, kad teisių turėtojai ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų minimalų standartinį kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių rinkinį.

Šia direktyva civilinės teisės priemonės pagal TRIPS sutartį (1994 m. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje) įtraukiamos į ES teisinę sistemą. Joje neapsiribojama minimaliomis toje sutartyje išdėstytomis nuostatomis, nes joje taip pat kalbama, pavyzdžiui, apie žalą, atkuriamąsias priemones ir įrodymus. Direktyva 2004/48/EB grindžiama valstybių narių teisės aktuose įtvirtinta praktika.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

2

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Europos Sąjungos valstybės narės taip pat gali papildomai numatyti sankcijas ir teisių gynimo priemones, kurios būtų palankios teisių turėtojams. Todėl direktyvoje numatyta minimali, bet lanksti intelektinės nuosavybės teisių gynimo teisinė sistema. Tačiau akivaizdu, kad rengiant direktyvą nebuvo atsižvelgta į su interneto naudojimu susijusius intelektinės nuosavybės teisių gynimo iššūkius.

Dėl daugiafunkcio interneto pobūdžio lengva įvairiais būdais pažeisti intelektinės nuosavybės teises. Internete parduodamos intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios prekės. Paieškos programos dažnai suteikia galimybę sukčiautojams pritraukti interneto vartotojus savo neteisėtais pasiūlymais ką nors įsigyti ar atsisiųsti. Keitimasis rinkmenomis, kurių turinys saugomas autorių teisių, plačiai paplito iš dalies dėl to, kad teisėtų skaitmeninio turinio pasiūlymų plėtra atsiliko nuo paklausos, ypač tarpvalstybiniu mastu, ir dėl to daugelis įstatymus gerbiančių piliečių masiškai pažeidžia autorių ir gretutines teises, neteisėtai įkeldami į internetą ir platindami autorių teisių saugomą turinį. Daugelyje interneto svetainių siūloma arba padedama platinti internete intelektinės nuosavybės teise apsaugotus darbus be teisių turėtojų sutikimo. Atsižvelgiant į tai, gali prireikti aiškiai įvertinti esamos teisinės sistemos trūkumus.

Gali reikėti skirti daugiau dėmesio tokiems klausimams: kaip taikyti laikinas ir atsargumo priemones, pvz. draudimus, kaip vykdyti rinkimo ir išsaugojimo procedūras, t. y. kaip išlaikyti tinkamą santykį tarp teisės gauti informaciją ir teisės išsaugoti privatumą, išaiškinti įvairių atkuriamųjų priemonių, tarp jų – sunaikinimo išlaidas, apskaičiuoti atlygintiną žalą ir kt.

Siekdama paaiškinti savo sprendimus dėl bet kurios galimos taikytinos priemonės ir suteikti medžiagos išsamiai įvertinti ataskaitoje nurodytų klausimų poveikį, Komisija ragina Europos Parlamentą, Ministrų Tarybą, valstybes nares, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir visas kitas suinteresuotąsias šalis dėl šios ataskaitos iki 2011 m. kovo 31 d. teikti pastabas.

Turime prieigą prie duomenų bazių SpringerLink ir Taylor & Francis

Dėl Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) vykdomo projekto „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ iki 2012 m. liepos 21 d. turime prieigą prie duomenų bazių SpringerLink ir Taylor & Francis.

***Duomenų bazėje SpringerLink sukaupti leidyklų Springer Verlag ir Kluwer Academic Publishers visateksčiai moksliniai žurnalai įvairių mokslo sričių

klausimais. Čia galima rasti informacijos filologijos, etnologijos, psichologijos, ekonomikos, politologijos, filosofijos, teisės, edukologijos, teologijos, verslo ir administravimo, komunikacijos ir informacijos, geografijos, žemės ūkio, archeologijos, biologijos, zoologijos, chemijos, fizikos, astronomijos, inžinerijos, kompiuterijos, matematikos ir kitomis temomis.

Prie šios duomenų bazės junkitės adresu <http://www.springerlink.com/> arba iš Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamų duomenų bazių tinklalapio (žr. Katalogai ir DB → Prenumeruojamos DB → Užsienio DB → SpringerLink).

***Duomenų bazėje Taylor & Francis, kuri pasiekiama per vartotojo sąsają Informaworld, pateikiami įvairias mokslo sritis apimantys visateksčiai

moksliniai žurnalai. Prenumeratos laikotarpiu suteikiama prieiga prie daugiau nei 1320 žurnalų socialinių, humanitarinių, technologijos, biomedicinos ir fizinių mokslų klausimais. Visateksčiai straipsniai nuo 1997 m. Prenumeruojamų žurnalų sąrašą rasite čia >>>.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

3

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Prie duomenų bazės junkitės adresu <http://www.informaworld.com> arba iš Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamų duomenų bazių tinklalapio (žr. Katalogai ir DB → Prenumeruojamos DB → Užsienio DB → Taylor & Francis).

Prie duomenų bazių SpringerLink ir Taylor & Francis galite prisijungti iš bibliotekos kompiuterių tinklo. Taip pat suteikiami individualūs slaptažodžiai naudotis duomenų baze SpringerLink ne bibliotekoje. Daugiau informacijos apie siūlomą paslaugą ir registraciją rasite čia >>>.

Kviečiame susipažinti su visomis Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis.

Duomenų bazių testavimas

Mieli skaitytojai,nuo šių metų vasario mėnesio pradėsime testuoti naujas duomenų bazes. Jei norite jomis pasinaudoti iš karto tik prasidėjus testavimui, kviečiame dažniau lankytis Nacionalinės bibliotekos svetainėje adresu <http://www.lnb.lt/> ir terminuotos prieigos duomenų bazių tinklalapyje. Sekite naujienas!

Eugenijaus Matuzevičiaus kolekcijaVitalija Gylikienė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Informacijos centre saugomos aštuonios dokumentų kolekcijos, patekusios į biblioteką skirtingais keliais ir skirtingu metu. Jas sudaro žymių Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių – Antano Maceinos, Ievos Simonaitytės, Jono Pajaujo ir kt. – knygų rinkiniai. Visos (išskyrus Lituanistinių autografuotų knygų kolekciją, kuri nuolat pildoma) jau sutvarkytos. Apie jas galite paskaityti čia >>>.

2010 metų pabaigoje baigta tvarkyti paskutinė – E. Matuzevičiaus kolekcija.

E. Matuzevičius gimė 1917 m. gruodžio 24 d. Uriupine (Volgogrado sr., Rusija), mirė 1994 m. birželio 20 d. Krinčine (Pasvalio r.), palaidotas Vilniuje.

Eilėraščius pradėjo spausdinti nuo 1933 m. vaikų ir jaunimo periodikoje. 1941 m. pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys „Pavasario taku“. 1971 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu. 1977 m. apdovanotas LTSR respublikine premija už rinkinį „Žalios metų salos“. Tais pačiais metais jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1986 m. – nusipelniusio kultūros darbuotojo vardas. Jo knygos išverstos į rusų, latvių, baltarusių, ukrainiečių kalbas. Ne mažiau E. Matuzevičius žinomas ir kaip vertėjas. Yra išvertęs Aleksandro Bloko, Sergejaus Jesenino, Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Aleksejaus Tolstojaus, Pablo Nerudos, Aleksandro Puškino, Arsenijaus Tarkovskio, Šota Rustavelio, Anos Brigaderės, Janio Rainio ir kt. autorių poezijos ir prozos kūrinių.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

4

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Tačiau E. Matuzevičiaus veikla neapsiribojo vien kūryba. Jis buvo ir vertimo meno teoretikas, taip pat rūpinosi kitų poetų kūrybiniu palikimu: sudarė Vytauto Mačernio, Kazio Inčiūros, Jankos Kupalos, Frydricho Šilerio kūrybos rinkinius. Be to, E. Matuzevičius buvo tikras knygų mylėtojas.

Nacionalinėje bibliotekoje saugomoje poeto kolekcijoje yra 1143 dokumentai, daugiausia iš jų knygos. Vyrauja grožinė literatūra – tiek poezija, tiek proza, yra informacinės literatūros, meno albumų, žodynų. Pats poetas savo biblioteką apibūdino taip: „Neretai manęs klausia, ar didelė mano biblioteka, kokio atrankos principo aš laikausi, kokios rūšies ir kokio žanro knygos mane labiausiai domina. Visų pirma, atvirai prisipažinsiu, kad sergu „knyginiu alkoholizmu“. Tiesa, ligi šiol nemaža knygų esu dovanojęs kai kurioms bibliotekoms, literatūros muziejams. Bet ir dabar tenka „grumtis“ su knygomis, kurias mėgstu, kurias myliu. O tai nelengva. Bandžiau susikurti tam tikrą knygų atrankos sistemą. Gal iš dalies tai ir pavyko. Poezija, lituanistiniai leidiniai, literatūros mokslas ir istorija, meno leidiniai, žodynai ir enciklopedijos – štai maždaug pagrindiniai mano bibliotekos „poskyriai“. Knygas mėgstu skaityti neskubėdamas, kai ką pasižymėdamas atskirose kortelėse. Yra mano bibliotekoje „išrinktųjų knygų“ lentynėlė – prie jų nuolat grįžtu. Tarp kitko, mėgstu sklaidyti, skaitinėti bibliografinius leidinius – katalogus, įvairių senųjų knygų aprašus“ (Bibliotekų darbas, 1968, Nr. 7, p. 1–2).

Poetas Henrikas Čigriejus apie jį rašė: „Ak, dabar apie knygą. Šiam didžiausiam pasaulio stebuklui E. Matuzevičius atidavė visą savo gyvenimą. Į knygą, man rodos, jisai žiūrėjo… kaip į asmeninį draugą. Yra toks įstabus, tik, deja, sunkiai, o gal ir visai nenusakomas knygos į rankas paėmimo ir laikymo būdas. Pasižiūrėkit į knygą poeto Eugenijaus Matuzevičiaus rankose“ (Metai, 1992, Nr. 12, p. 150–152).

Stebina ne tik E. Matuzevičiaus meilė, bet ir pagarba knygai. Tuo, kad nė vienos paliestos knygos jis nepastatė į lentyną nepavartęs, įsitikinti labai nesunku – kiekvienoje knygoje įklijuotas ekslibrisas. Ekslibrisų autoriai trys: Petras Rauduvė, Vaclovas Kosciuška, trečiojo, deja, kol kas nustatyti nepavyko. Be to, kiekviename leidinyje yra ir knygos savininko autografas, kai kur (matyt, kai po ranka nebuvo kitos rašymo priemonės), pasirašyta paprastu pieštuku, kai kur toje pačioje knygoje – dar kartą parkeriu ar tušinuku. Ne vienoje knygoje

įrašytos pastabos: „Pavydėtinai gera knyga!“ (Miškinis A. Žaliaduonių gegužė: pasakojimai. Vilnius, 1977) arba: „Iš šio vadovėlio mokėsi mano tėvas“ (Латинско-русский словарь, приспособленный к гимназическому курсу. Санктпетербург, 1885). Beje, ši knyga – vienas seniausių E. Matuzevičiaus kolekcijos leidinių. Labai plati knygų leidimo vietos geografija: Vilnius, Kaunas, Ryga, Maskva, Minskas, Varšuva, Tilžė, Kišiniovas…

Kolekcijoje daug autografuotų knygų. Savo knygas poetui dovanojo Lietuvos ir užsienio autoriai. Ten, kur nėra knygą dovanojusio asmens autografo, jį atskleidžia pats E. Matuzevičius, savo ranka įrašydamas: „Pono Direktoriaus J. Vosyliaus dovana“, „Ukrainiečių poeto D. Pavlyčkos dovana“, „Dovana iš Vengrijos (ten viešint 1977. X.). Dovanojo vengrų rašytojai“ ir pan.Kolekcijoje, be dovanotų knygų, daug ir tokių, kurias pats poetas įsigijo ne tik knygynuose, bet ir iš privačių asmenų. Pavyzdžiui, literatūros almanachą „Gubos“, išleistą Kaune 1927 m., jis pirko iš Kazio Inčiūros 1974 m. vasarą, o 1929 m. Kaune išleistos Mykolo Durio-Durickio knygos „Kalbos mokslo pradmenys“ egzempliorių, autoriaus dovanotą Liudui Girai, E. Matuzevičius 1941 m. įsigijo iš Vytauto Sirijos Giros (Liudo Giros sūnaus).

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

5

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Eugenijaus Matuzevičiaus kolekcijos knygų šifrai elektroniniame bibliotekos kataloge žymimi: EA…, EB…, EC…, ED… ir t. t.

Reimeris, Vacys (1921–)Vėjo vynas : [eilėraščiai] / Vacys Reimeris. – Vilnius : Vaga, 1976 (Kaunas : K. Poželos sp.).

– 185 p. – Su aut. autogr. D. ir J. Griciams (LNB: LAK4871//05/8546). – Su aut. autogr. L. Noreikai (LNB: LAK5814//07/1097). – Su aut. autogr. E. Matuzevičiui, E. Matuzevičiaus ekslibrisu ir autogr. (LNB: EA1//L129626).

Bendroji skaitykla. Humanitarinių m. dok. fondas EA1

Baltrūnas, Aleksas (1925–2001)Pavasario srautas : apsakymai / A. Baltrūnas. – Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros

leidykla, 1953 (Kaunas : K. Poželos sp.). – 184, [3] p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Su aut. autogr. E. Matuzevičiui (LNB: EC6//L38274).

Bendroji skaitykla. Humanitarinių m. dok. fondas EC6

ŠALTINIAI

ČIGRIEJUS, Henrikas. Prie žemės ir knygos: Eugenijui Matuzevičiui – 75. Metai, 1992, Nr. 12, p. 150–152.

Eugenijus Matuzevičius: (parodos katalogas). Vilnius, 1987. 73, [1] p.

MATUZEVIČIUS, Eugenijus. Mintys apie knygas. Bibliotekų darbas, 1968, Nr.7, p. 1–2.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2001–, [T.] 14, p. 459.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

6

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Sukaktys

Danutė Čiurlionytė-ZubovienėBiobibliografijaParengė Zina Daugėlaitė

2010 m. birželio 12 d. sukako 100 metų, kai gimė prozininkė, dramaturgė, vertėja, visuomenės veikėja Danutė Čiurlionytė-Zubovienė (1910 06 12–1995 02 27).

„...Ką čia ir kalbėti. D. Čiurlionytė-Zubovienė buvo labai tvirta moteris, Viešpaties „sukonstruota“ iš Meilės (visom prasmėm),

pareigos ir taurumo. Tokią ją pažinojau.“

M. Macijauskienė // XXI amžius. – 2005, geg. 18, p. 6.

Biografija

Grožinė kūryba

Atsiminimai, pasisakymai, laiškai, komentarai

Vertimai

Literatūra apie Danutę Čiurlionytę-Zubovienę

Ikonografiniai dokumentai

Informacija internete

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

7

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Leonas BistrasBiobibliografijaParengė Irena Adomaitienė

2010 m. spalio 20 d. sukako 120 metų, kai gimė žymus Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, filosofijos daktaras, žurnalistas, vertėjas Leonas Bistras (1890–1971).

„Aštrus ir blaivus protas, kuris dr. L. Bistrą palenkė filosofijos studijom, jį darė ir gerą politiką. Ką pralaimėjo filosofija, tą laimėjo politika. Mūsų politikuose dr. L. Bistras buvo pirmose eilėse ir savo

blaiviu kritiškumu, realiu padėties suvokimu, ir savo nesavanaudiškumu, idealistiniu nusiteikimu...“

Dr. Leonas Bistras : filosofija pralaimėjo, politika laimėjo / Juozas Girnius // Aidai. – 1972, Nr. 1, p. 48–49.

Biografija

Vertimai, straipsniai, rankraščiai

Leonas Bistras redaktorius

Literatūra apie Leoną Bistrą

Ikonografiniai dokumentai

Informacija internete

Kalbos patarimų skiltis: tobulėkime kartu!Skyrelį rengia IC vyriausioji bibliografė Rima Mažeikienė

Ar žinote, kad…

...nėra geras žodžių junginys „nedėkingas laikas“?Dažnai tenka išgirsti sakant: dėkingos aplinkybės, dėkingos sąlygos, dėkinga proga, nedėkingas laikas ir pan.

Perkeltinė būdvardžio dėkingas, -a reikšmė „palankus, -i, tinkamas, -a, geras, -a“ lietuvių kalbai nebūdinga, todėl sakykime ne dėkingos aplinkybės, sąlygos, bet palankios, tinkamos sąlygos,

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

8

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

ne dėkinga proga, bet gera, palanki proga. Užuot sakę nedėkingas laikas, vartokime netinkamas, negeras, nepalankus laikas.

Parengta pagal VLKK informaciją

Kronika

Sausio 24 dienąInformacijos centro direktorė Teresė Gustienė dalyvavo Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame renginyje Panevėžio dienos. Lietuvos mokslų akademija ir Panevėžio miesto savivaldybė yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, todėl mokslininkai pakvietė panevėžiečius drauge aptarti Panevėžio ekonominių, kultūrinių ir socialinių inovacijų. Šiame renginyje Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja Audronė Palionienė skaitė pranešimą Skaitmeninės bibliotekos link: rankraštinis paveldas Panevėžio krašto virtualioje bibliotekoje.

Informacijos centro leidiniai2010 m. gruodis–2011 m. sausis

Europos Sąjunga: informacija apie naujai gautus dokumentus [elektroninis leidinys] / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; redaktorė Irena Adomaitienė. – 2008. – ISSN 1822-9255

2010, Nr. 12

Informacijos centro darbuotojų publikacijos2010 m. gruodis–2011 m. sausis

2011 vasaris : [kalendorius] / parengė Vilma Račkauskaitė // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2010, Nr. 12, p. 33–39.

eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai / Emilija Banionytė, Dalia Dlugoborskytė Budrienė, Aušra Vaškevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Mokslo Lietuva. – ISSN 1392-7191. – 2010, gruod. 2, p. 14–15.

Stasys Šilingas : biobibliografija / parengė Renata Grušnienė. – Iliustr. // LNB Informacijos centro naujienos. – ISSN 1648-8571. – 2010, Nr. 10 (76), p. 2.

Vladas Rafaelis Jurgutis : biobibliografija / parengė Ilona Žilienė. – Iliustr. // LNB Informacijos centro naujienos. – ISSN 1648-8571. – 2010, Nr. 10 (76), p. 3.

Norime Jus informuoti, kad pilka spalva pažymėtas ir pabrauktas tekstas ir nuorodos yra aktyvūs!

Norėdami gauti Informacijos centro darbuotojų straipsnių kopijas PDF formatu, kreipkitės el. paštu klausk@lnb.lt. Prašome nurodyti tikslų publikacijos pavadinimą.

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

9

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAInformacijos centro naujienos

Autoriai:

Irena AdomaitienėMonika BučiūtėZina DaugėlaitėVitalija GylikienėLaura Šimkutė

Atsakomoji redaktorė Teresė GustienėKompiuteriu maketavo Irma VičytėKalbos redaktorė Rūta Lekevičienė

Laukiame Jūsų bibliotekoje, skambinkite, klauskite elektroniniu paštuRašykite atsiliepimus, teikite savo pasiūlymus, vertinimus el. paštu t.gustiene@lnb.lt Nacionalinės bibliotekos Informacijos centras

„Klausk bibliotekininko“: El. paštas klausk@lnb.lt; telefonas (8 5) 249 7028

10