SECOND CLASS USPS 157-580 —

THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119

VOL. LXXXX 2005 MAY - GEGUŽĖS 31, Nr. 22_ DEVYNIASDEŠIMTIEJI METAI

L IE T U V IŲ T A U T IN Ė S M IN T IE S LA IK R A Š TIS

LR AMBASADORIAUS JAV VYGAUDO USACKO KALBA "PAGERBIMO LIETUVAI” ŠVENTĖJE

•vč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija, Čikaga. 2005 m. kovo 21 d.

RUSIJA NEKOMENTUOJA JAV SENATO REZOLIUCIJOS

DĖL BALTIJOS ŠALIŲ OKUPACIJOS

Vygaudas Ušackas, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir M eksikai. LR ambasados nuotr.

Mieli tautiečiai,kolegos diplomatai ir garbėskonsulai,broliai ir seserys,

Man nepaprastai džiugu, kad Švč. Mergelės Marijos Nekalto­jo Prasidėjimo parapijoje turiu galimybę kartu su Jumis daly­vauti "Pagerbimo Lietuvai" šventėje. Šiandien pažymėsime - žymime Lietuvos Nepriklau­somybės 15-ąsias bei šalies narystės Europos Sąjungoje ir NATO 1-ąsias metines.

Dėkoju parapijos kunigui Jauniui Kelpšai, Brighton par­ko Lietuvių Bendruomenei ir Lietuvos Vyčiams už pakvieti­mą dalyvauti šioje šventėje.

Mūsų minėjimas sutampa su kun. Rimvydo Adomavi­čiaus kunigystės dešimtmečiu bei kun. Jauniaus Kelpšos tar­navimo Dievui 11-iomis meti­nėmis. Dėkojame Jums - pa­prastiems ir nuolankiems Vieš­paties vynuogyno darbinin­kams, kad sutelkiate Čikagos ir apylinkių lietuvių katalikų bendruom enę, perduodate mums Dievo žodį, skiepijate mumyse gėrį ir dvasingumą, mielaširdingumą, tikėjimą ir meilę artimąjam. Lai meilė ir ramybė telydi Jus.

Mieli lietuviai,Mes pagrįstai didžiuojamės

ir džiaugiamės tuo, ką pasiekė­me per šiuos penkiolika Nepri­

klausomybės metų:- esame NATO ir ES na­

riais, dalyvaujame užtikrinant taiką ir pastovumą tolimuose nuo Lietuvos regionuose: Afga­nistane, Irake, Kosove;

- Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai besivystan­čių 25 valstybes vienijančioje ES-oje;

- perduodame reformų pa- tirtįbei skleidžiame laisvės ir demokratijos vertybes savo re­gione;

- labai vertiname ypač glau­džius santykius su JAV. Trečia­dienį (gegužės mėn. 18d.) pa­sakytoje kalboje apie JAV užsienio politiką ir demokrati­jos bei laisvės sklaidą, Prezi­dentas Bush kaip vieną arti­miausių sajungininkių savo kal­boje du kartus paminėjo tik vie­ną valstybę. Tos valstybės var­das yra Lietuva. Amerikos Pre­zidentas aukštai įvertino Lietu­vos prisiimtą vadovavimą vie­nai iš provincijos atstatymo ko­mandų (PRT) Afganistane bei Lietuvos, o taip pat Lenkijos ir Latvijos pastangas, dirbant kar­tu su Baltarusijos pilietinės visuomenės vadovais, paremti laisvės pergalę paskutine Euro­pos diktatūra vadinamojoje Baltarusijoje.

- santykiuose su JAV siekia­me ne tik kartu veikti Irake, Afganistane ar Lietuvos kaimy­

nystėje - Baltarusijoje, Ukrai­noje - bet ir skatinti dvišalius verslo, studentų mainus. Šiam tikslui pasiekti vykdome taip vadinamą bevizio režimo su JAV "kelio gairų”programą. Lietuva tapo antrąja, po Belgi­jos, pasaulyje valstybe, kuri pradėjo išdavinėti pasus su bio­metriniais duomenimis. JAV pareigūnai Lietuvos pažangą šioje srityje vadina "įspūdinga.”

- Kita vertus, svarbu, jog LR piliečiai - mūsų draugai ir ar­timieji, vizituojant JAV, gerbtų JAV įstatymus ir Amerikoje neužsibūtų ilgiau nei numatyta JAV vizoje.

- gegužės mėn. 7-9 d. lanky­damasis Europoje, prezidentas Bush parodė pavyzdį bei pri­pažino baisią klaidą, kurią Jungtinės Valstijos kartu su są­jung in inkais padarė Jalto- je1945 metais - išdavė laisvės idealus ir pasmerkė Lietuvą ir kitas Vidurio Europos šalis priespaudai, kuri truko pusę amžiaus. Prezidentas Bush taip pat paragino, kad Molotovo- Ribbentropo paktą bei vėliau sekusią Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją pripažintų ir pa­smerktų Rusija. Dėkojam e JAV Senato nariams gegužės 20 d. priėmusiems Rezoliu­ciją, raginančią Rusiją pri­pažinti ir pasmerkti Baltijos šalių okupaciją.

Mes dirbame su Rusija eko­nomikos, kultūros, aplinko­saugos srityse, palaikome poli­tinį dialogą. Esame suintere­suoti plėsti ryšius su šia svarbia Lietuvos kaimyne. Tačiau kol Rusijos vadovai slėps nuo savo piliečių tiesą, apie tai kas įvyko Molotovo-Ribbentropo pakto pasekoje 1939-1941 metais bei apie padarytą žalą Baltijos kraštams per 50 okupacijos metų, tol pilnam pasitikėjimui bus daromos kliūtys.

Apgailestaujant tenka kons­tatuoti, kad Rusijos vadovai šiuo metu tam dar nėra pasi­ruošę. Lietuva neturi priešiškų jausmų Rusijai, kaip kai kas bando įpiršti Rusijos ar Vakarų šalių visuomeninei nuomonei. Mes esame geriausi Rusijos, kuri yra demokratiška, gerbian­ti žmogaus teises, taiki su savi­mi ir kaimynais, draugai. Šven­tasis Raštas skelbia: "tiesa pa­darys jus laisvus...” Todėl yra svarbu pripažinti istorinę tiesą bei pasm erkti tuos žiaurius

(Nukelta į 4 psl.)

W ashington, D C , gegu­žės 21 d. (ELTA). JAV Sena­tas, Kongreso aukštieji rūmai, šią savaitę priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Rusija pri­pažintų, ir pasmerktų Sovietų Sąjungos vykdytą B altijos šalių okupaciją. Senatas ma­no, kad Rusijos Federacijos vyriausybė turi aiškiai ir vie­nareikšmiškai pripažinti ir pa­sm erk ti Sov ietų Sąjungos 1940-1991 metais neteisėtai vykdytą Baltijos šalių - Esti­jos, Latvijos ir Lietuvos - oku­paciją ir aneksiją", - sakoma Senato priimtoje rezoliucijoje.

Dokumente akcentuojama, kad 1939 m etais stalininės SSRS ir hitlerinės Vokietijos pasirašytą Molotovo-Ribbent- ropo paktą ir slaptuosius jo protokolus, nulėmusius Balti­jos šalių okupaciją, pasmerkė pačios buvusios SSRS Liau­dies deputatų suvažiavimas.

Rusijos valdžiai pripažinus okupaciją, sustiprėtų minėtų tautų gera valia ir regioninis saugumas, sakoma rezoliuci­joje.

Dokumento preambulėje pažymima, kad Baltijos šalys į SSRS sudėtį buvo inkorporuo­tos prieš suverenią šių tautų valią, JAV keletą dešimtmečių nuosekliai nepripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos, sovietų okupacija atnešė Balti­jos tautoms daugybę kančių, jų

RUSIJA NEVES DERYBŲ SU BALTIJOS ŠALIMISM askva , gegužės 23 d.

(ELTA). Rusijos prezidentas Vladimir Putin pabrėžė, kad Maskva niekada neves derybų su Baltijos valstybėmis jokiais teritoriniais klausimais. "Mes niekada nevesime derybų, jei jos bus grindžiamos kokiomis nors teritorinėmis pretenzijo­mis", - pareiškė prezidentas susitikime su laikraščio Komso- molskaja pravda kolektyvu. Paprašytas pakomentuoti Lat­vijos keliamas teritorines pre­tenzijas, V.Putin pareiškė: "Py- talovo rajoną jie matys kaip savo ausis".

1945 metų spalį Abrenė (Pytalovas) ir šeši Latvijai pa­gal 1920 metų Taikos sutartį priklausę valsčiai ar jų dalys buvo prijungti prie Rusijos. 1997 metų gruodį tuometinė Latvijos vyriausybė, vadovau­jama Guntaro Krasto, pritarė pusantrų metų rengtai sutarčiai dėl sienos su Rusija. Tačiau pa-

gyventojai buvo masiškai žudo­mi ir deportuojami į Sibirą, pa­vergtos tautos drąsiai su ginklu rankoje ir politinėmis priemo­nėmis priešinosi sovietinei ag­resijai. Prieš tai rezoliucijai pri­tarė Kongreso žemieji rūmai - Atstovų rūmai.

Rezoliuciją inicijavo nuola­tinis Baltijos šalių šalininkas, kongresmenas John Shimkus, Respublikonų partijos narys ir aktyvus grupės, remiančios Baltijos šalis JAV Kongrese, narys.

Tačiau Rusijos pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Oficialus jos Užsienio reikalų ministeri­jos atstovas Aleksandr Jako- venka pareiškė, kad Rusijos po­zicija dėl vadinamosios Latvi­jos, Lietuvos ir Estijos "oku­pacijos" temos lieka nepakitu­si. "Nematau prasmės specia­liai komentuoti minėtą rezoliu­ciją: Rusijos pozicija šiuo klau­simu gerai žinoma ir lieka nepa­kitusi", - sakė A.Jakovenka. Jo atsakymas į žiniasklaidos pa­teiktą klausimą skelbiamas už Rusijos užsienio politiką atsak­ingos institucijos tinklalapyje. "Rusijos pozicija šiuo klausimu aiškiai išdėstyta atitinkamame prezidento Vladimir Putin pa­sisakyme, kur nuodugniai aiš­kinama, kaip Rusija vertina panašius mėginimus perrašyti istoriją", - pažymėjo A.Jako- venka.

žangos derybose dėl jos pasira­šymo pavyko pasiekti tik tuo­met, kai Latvija atsisakė reika­lavimo įtraukti nuorodą į 1920 metų Taikos sutartį, pagal kurią Latvijai priklausė Abrenės ap­skrities dalis, šiandien esanti Pskovo srities Pytalovo rajono teritorija.

Kadangi tokios redakcijos sutartis dėl sienos su Rusija prieštarauja Latvijos Konsti­tucijai, jos vyriausybė šių me­tų pavasarį vienašališkai pri­ėmė aiškinamąją deklaraciją, kurią nori prisegti kaip su­tarties priedą. R usija savo ruožtu šią deklaraciją įverti­no kaip teritorines pretenzijas, tad gegužės 10 dieną sutartis, nors ir planuota, pasirašyta nebuvo.

Rusijos prezidentas V. Pu­tin, kai kurių Baltijos šalių poli­tikų bandymus reikšti terito­rines pretenzijas Rusijai pava­dinęs "paistalais".

2 DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

ŽINIOS IŠ VILNIAUSLiberalų demokratų partijos vadas, Rolandas Paksas per

busimuosius savivaldybių rinkimus neatsisako ketinimų siekti mero posto, tačiau neatskleidžia, kokiam miestui norėtų vado­vauti. Po Telšiuose vykusio partijos valdybos posėdžio Eltai jis sakė, kad jau patvirtinta apie 15 partijos keliamų kandidatų į mero postus, kurių pavardžių jis nenorėjo minėti. “Tai žinomi Lietu­voje žmonės, turintys paramą. Kandidatas į Vilniaus mero postą dar nepatvirtintas”, - teigė R. Paksas. Anot jo, jau aiškūs kandi­datai į Kauno, Telšių, Širvintų ir kitų miestų merų pareigas. Jis užtikrino, kad partija kels savo kandidatus į visų miestų merų postus. Būsimieji savivaldybių rinkimai turėtų įvykti, kaip siūlo kai kurie politikai, 2006 metų pabaigoje arba 2007 metų pavasarį.

Komentuodamas partijos valdybos posėdį R. Paksas El­tai sakė, kad sugriuvus dabartinei valdančiajai daugumai libe- raldemokratai imtųsi iniciatyvos dalyvauti naujoje valdančio­joje koalicijoje. “Linkime dabartinei koalicijai sėkmės, nors ji save ir diskreditavo. Jeigu ji sugriūtų, mes pasiruošę imtis ini­ciatyvos dirbti valdančiojoje koalicijoje”, - teigė R. Paksas. Jis skeptiškai įvertino Tėvynės sąjungos Andriaus Kubiliaus anks­čiau išsakytą panašią mintį, kad subyrėjus valdančiajai koalici­jai, Tėvynės sąjunga imtųsi iniciatyvos tartis dėl naujos koalici­jos sudarymo. “A. Kubilius visą laiką nori imtis iniciatyvos, kai pasklinda naftos kvapas. Šiuo metu, kai vėl kalbama apie “Mažeikių naftos” privatizavimą, konservatoriai vėl norėtų va­dovauti Vyriausybei”, - teigė R. Paksas.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, įtariamas interesų konfliktu, paskelbė tylos įžadus - jis nebedalyvaus viešose dis­kusijose, kuriose bus kalbama apie opozicijos atstovų jam mes­tus kaltinimus protegavus su juo susijusią įmonę. Ministras pa­tvirtino apie tai pranešęs Seimo Darbo frakcijai, kuri tokiam jo žingsniui pritarė bei nusprendė prisidėti prie ministro paskelb­to moratoriumo. Politikas tokį sprendimą aiškino nenoru trukdyti darbuotis Seime sudarytoms trims jo veiklą tiriančioms komisi­joms: “Aš jau, atrodo, pasakiau viską. Naujų aplinkybių nėra, tad neverta ir kalbėti”. Jeigu skandalingoje istorijoje atsirastų naujų aplinkybių, V. Uspaskichas žada jas paaiškinti.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius susi­tiko su Seimo vadovu Artūru Paulausku. Po susitikimo V. Greičius apkaltino Finansinių nusikaltimų tarnybą kompeten­cijos stoka ir politikavimu. AT pirmininko nepasitenkinimą sukėlė tai, kad FNTT Premjerui Algirdui Brazauskui pateikė medžiagą apie 400 teismo nuosprendžių, po kurių dauguma fi­nansiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų buvo paleisti. V. Greičiaus teigimu, tokie skundai turi patekti ne valstybės vado­vams, bet Teismų tarybai. AT pirmininkas suabejojo, ar teisė­saugos institucijos kvalifikuotai atlieka ikiteisminius tyrimus. Jo teigimu, FNTT “daugiau užsiima politikavimu, o ne darbu”. V. Greičius pažėrė kritikos ir politikams, ir teisėsaugininkams, paragino visus dirbti savo darbą.

Lažybų punkto “Orakulas” darbuotojos Irmos Sakalaus­kaitės nužudymu įtariamam alytiškiui Andriui Petrulioniui gre­sia nauji kaltinimai. Jo bute per kratą pareigūnai rado šimtus neužpildytų praėjusių prezidento rinkimų biuletenių bei rinkėjų pažymėjimų. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų ar referendumo do­kumentų sunaikinimo, sugadinimo, pagrobimo ar paslėpimo. Šiurpiu nusikaltimu įtariamas 23 metų alytiškis prieš pora metų įsitraukė į politinę veiklą: tapo Socialdemokratų partijos Aly­taus miesto skyriaus nariu bei aktyviai dalyvavo organizuojant rinkimus. Jis prezidento ir Seimo rinkimų metu buvo Alytaus rinkimų apygardos Jaunimo apylinkės komisijos pirmininkas.

Kauno apygardos teisme buvo toliau nagrinėjama kunigo Ričardo M ikutavičiaus meno kolekcijos pagrobimo byla. Išklausyta ilgai laukto liudytojo Aleksandro Kiliotaičio paro­dymų bei pagarsinta byloje surinkta operatyvinė medžiaga.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai, pradėti 2002 metų pavasarį, turėtų būti baigti iki 2009-ųjų vasaros, kai bus mini­mas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Neabejojama, kad anksčiau nurodyta Valdovų rūmų statybos kaina - 101 mln. litų - ne­išvengiamai didės, nes statybos darbai ir medžiagos kasmet brangsta. Lietuvos valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje apie keturis šimtmečius buvo Lietuvos Didžiosios Kuni­gaikštystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Čia rasti seniausi mūro fragmentai Lietuvoje, datuojami XIII amžiumi. Karalius Žygimantas Augustas rūmuose sukaupė Eu­ropoje garsėjusią biblioteką. Čia buvo saugomi paveikslų rin­kiniai, didžiulė brangenybių kolekcija, kuriai, amžininkų liudijimu, neprilygo net popiežiaus turtai. 1636 m. rūmuose parodyta pirmoji opera Lietuvoje, čia veikė ir pirmasis Muziki­nis teatras.

Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras

JAV prezidento žm ona Laura Bush, lankydam a religines vietas Jeruzalėje paliečia ir “Šventąją judaizm o sieną” . Ji taip pat lankėsi ir palestiniečių Jericho mieste, kai atvyko iš Jordano, kur dalyva­vo Pasaulio ekonomikos forume. AP

LENKIJA PRAŠO APSAUGOTI LENKŲ TAUTINES MAŽUMAS BALTARUSIJOJE

V aršuva , gegužės 19 d. (ELTA). Lenkijos prezidentas Aleksandr Kwasniewski po susitikimo su Vokietijos ir Pran­cūzijos vadovais išreiškė neri­mą dėl padėties Baltarusijoje ir paragino Europos Sąjungą pa­dėti apsaugoti šioje šalyje gy­venančią lenkų tautinę mažu­mą. "Nerimauju dėl to, kas de­dasi Baltarusijoje, ir tikiuosi, jog ES panaudos savo įtaką, kad panaikintų grėsmes lenkų tautinei mažumai Baltarusi­joje", - sakė prezidentas. De­taliau šios problemos A.Kwas- niewski nekomentavo.

Lenkijos užsienio ministe­rija pranešė, kad Baltarusija ap­kaltino Varšuvą naudojant len­kų mažumą, siekiant surengti sukilimą prieš prezidentą Alek­sandr Lukašenko, ir aukšto ran­go lenkų diplomatą paskelbė nepageidaujamu asmeniu.

Lenkija pareiškė, kad, atsa­kydama į tai, nusprendė išsiųsti baltarusių diplomatą. Vis dėlto Minskas tvirtina, kad Lenkija prieš kelias savaites įsakė iš­siųsti baltarusių pasiuntinį ir būtent dėl to Minskas Lenkijos ambasados pirmąjį sekretorių Mareką Bucką paskelbė perso­na non grata.

"RUSIJOS URM KVAILYSTĖ"Rusijos Valstybės Dūmos

deputatas Viktoras Alksnis, at­stovaujantis nacionalistinei frakcijai "Tėvynė" ir atsakingas už ryšius su tėvynainiais, agen­tūrai "Regnum" pareiškė nesu­prantąs, kodėl šalies URM pa­sirašė sienos sutartį su Estija. Deputato nuomone, dviejų ša­lių santykiai turi priminti gatvę, kurioje eismas vyksta dviem kryptimis - priešpriešiais. "Ar mums reikalinga sienos sutar­tis? Man asmeniškai, kaip ir bet

Baltarusijos išplatintame pareiškime taip pat teigiama, kad M.Bucka domėjosi veikla, kuria buvo siekiama "destabi­lizuoti" šią postsovietinę vals­tybę. Jungtinių Valstijų ir ES se­niai kritikuojamas A.Lukašen- ko Vakarus kaltina, kad jie, siekdami nuversti jo režimą, re­mia masinius protestus, pana­šius į tuos, kokie buvo surengti Ukrainoje ir Gruzijoje. Balta­rusijos teigim u, kaim yninė Lenkija perversmą siekia pra­dėti panaudodama etninę lenkų mažumą. Lenkija neigia bet ko­kius kaltinimus, neva ji kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, ta­čiau teigia, kad Varšuva priva­lo garsiai prabilti apie kaimy­ninėje valstybėje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Praėjusią savaitę Baltarusi­jos valdžia anuliavo didžiausios lenkų bendrijos vadovų rinki­mus ir pareikalavo, kad jai va­dovautų prezidento A. Luka- šenko atžvilgiu palankiai nusi­teikę vadovai.

Prancūzijos Nansi mieste Lotaringijoje įvyko Prancūzijos prezidento Jacques Chirac, Lenkijos prezidento A. Kwas­niewski ir Vokietijos kanclerio Gerhard Schroeder susitikimas.

kuriam kitam, ji nereikalinga. Jinai reikalinga jiems, nes jiems iškyla problemų su Europos Są­junga, Šengeno zona ir taip to­liau. Jiems reikia legitiminės sienos", - dėstė savo nuomonę deputatas. "Tokiomis aplinky­bėmis kiekvienas normaliai mąstantis žmogus pasakys: ge­rai, štai jums siena, o jūs mums - rusų gyventojų teises. Ne? Skiriamės", - sakė jis. “Rusijos URM daro klaidą po klaidos, negalvodama apie pasekmes.”

RUSIJOS MINISTRAS APIE ESTIJOS

PAŽADĄRusijos užsienio reikalų

ministras Sergej Lavrov pa­reiškė, kad Estija įsipareigojo Rusijai vienašališkai neinter­pretuoti valstybinės sienos li­nijos, ko padaryti kol kas nesu­tinka Latvija.

"Prieš mudviem su kolega Urm Paet pasirašant sienos su­tartis, gavome patikinimą, kad jokių vienašališkų sienos lini­jos interpretacijų nebus, ne taip, kaip jūs žinote, pasielgė mūsų kaimynai latviai", - sakė S.Lav- rov spaudos konferencijoje po sienos sutarčių su Estija pa­sirašymo. "Manau, mes prie šio klausimo (Latvijos pozicijos dėl sienos su Rusija) dar grį­šime", - pridūrė ministras. S. Lavrov taip pat išreiškė viltį, kad pasirašius sienos sutartis su Estija bus sudarytos prielaidos išspręsti dar nesureguliuotus dvišalių santykių klausimus. "Vienas jų - rusakalbių gyven­tojų padėtis, ir mes aptarėme tas priemones, kurių Estijos val­džia imasi ir gali imtis šiuo klausimu", - sakė jis.

U.Paet savo ruožtu pažymė­jo, kad Estija yra atvira dialogui bet kokiais klausimais, tarp jų ir dėl žmogaus teisių. "Ir Esti­ja, ir Rusija turi būti pasirengu­sios svarstyti žmogaus teisių problemas", - sakė estų minist­ras. Pasak Estijos užsienio rei­kalų ministro, Estijos vyriau­sybė ketina kuo greičiau - arti­miausiomis savaitėmis - per­duoti parlamentui ratifikuoti sienos sutartis su Rusija.

Jo nuomone, Estijos par­lamentas nesuspės ratifikuoti šių dokumentų iki vasaros atos­togų pradžios. "Antra vertus, parlamentas pats pasirenka rati­fikavimo tempą", - sakė minist­ras. U.Paet taip pat pažymėjo, kad sienos sutarties pasira­šymas daugeliui estų emocio­naliai yra labai nelengvas žings­nis, o dar didesnio jausmų pro­veržio galima tikėtis artėjant su­tarties ratifikavimo parlamente datai.

Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar tikrai Estija turi 150 mlrd. dolerių vertės mate­rialinių pretenzijų Rusijai, U. Paet pareiškė: "jūsų keliamu klausimu dabar negaliu pasaky­ti nei taip, nei ne".

Rusijos diplomatijos vado­vas savo ruožtu sakė: "Mes pa­sirengę svarstyti istorinius klau­simus, taip pat kultūros verty­bių klausimus, bet netoleruo­sime jokių vienašališkų inter­pretacijų". Tuo tarpu Rusijos Federacijos Tarybos tarptauti­nių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas pažymė­jo, kad kitas dvišalių santykių žingsnis - švelnesnis vizų reži­mas, laipsniškas perėjimas prie bevizio piliečių judėjimo abi-

(Nukelta į 3 psl.)

DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d. 3

LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS

DIRVA TEL. (216) 531-8150DIRV A FAX. (216) 531-8428E-mail: dirva@ix.netcom.com

P.O. BOX 19010 CLEVELAND, OHIO 44119-0010 19807 CHEROKEE AVENUE • CLEVELAND, OHIO • 44119

THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER EDITOR: EDITORIAL BOARD

DIRVA (UPS 157-580)Postmaster: Send address changes to DIRVA

19807 Cherokee Ave. Cleveland, OH. 44119-0010Periodicals postage paid at Cleveland, Ohio and additional

mailing offices. Published weekly by American Lithuanian Press & Radio Assn. VILTIS, INC. - Subscription per year - $55.00, first class - $78. Single copy - $1.00. Air mail overseas - $130.00.

Prenumerata metams - $55.00, pusei metų - $40.00, pirma klase - $78. Oro paštu j užsienį metams - $130.00. Atskiro numerio kaina - $1.00. Straipsniai, pasirašyti pavarde, inicialais ar slapyvardžiu ne visada išreiškia redakcijos nuomonę. Nespausdinti straipsniai grąžinami, tik autoriui prašant. Už skelbimų turinį redakcija neatsako. Nepasirašytų rašinių nespausdiname.

ISTORINĖ TIESA NEMELUOJA

Vakarų žin iasklaidoje L ietuvos, Estijos ir Latvijos griežtas reikalavimas pasm erkti M olotovo-Ribbentropo paktą sulaukė didelio dėmesio. Net Rusijos spauda, nors ir atsargiai, bet rašė apie tai. Tarptautinė bendruomenė pareiškė pritarim ą Baltijos valstybių reikalavim ui, kad Rusija, įsipareigojusi išlyginti Sovietų Sąjungos buvusias skriaudas, privalo bent atsiprašyti už jos okupaciją ir vykdytą tautų genocidą.

Maskvoje valstybių vadams stebint, Rusijos prezidentas, nerinkdamas žodžių, Baltijos valstybes keikė už tai, kad jos iškėlė praeities nuoskaudas. Karo pergalės šventėje liejosi jo pyktis: “Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos Federacija neteko dešimčių tūkstančių savo amžinų teritorijų. Tad ką jūs siūlote? Vėl iš naujo dalyti, sugrąžinti mums Krymą, kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų teritorijų dalis. Tada g rąžinkite mums ir K laipėdą” . Pergalės dienos minėjimas buvo persmelktas sovietinės dvasios, nors Stalino vaizdų ir nebuvo. Tačiau Rusijos televizijos buvo kartojami vaizdai, kuriuose buvo “tautų tėvo” fotografija prie traukinio, atvežusio į Maskvos Gudijos stotį karo veteranus. The Wall Street Journal rašė, jog Rusijos prezidentas nevertina Stalino vaidmens kritiškai ir su didele aistra gina sovietinės eros mitus bei simbolius. Jis SSRS žlugimą pavadino didžiausia geopolitine XX amžiaus katastrofa.

Daug kas prisimena, jog Rusijos prezidentas, pradėdamas savo karjerą, pažadėjo skandinti išvietėje čečėnų laisvės kovotojus. Bet kai to nebuvo galima padaryti, pradėjo kurti naują Baltijos šalių ir Rusijos istoriją. Tad žurnalistams ir Europos Sąjungos vadovams jis pateikė savo Lietuvos istorijos aiškinimą, kad 1918 metų sutartimi Rusija Baltijos valstybes “perleido” į Vokietijos įtakos sferą, kad 1939 metais Lietuva su Latvija ir Estija įstojo į SSR sąjungą ir kadangi Lietuva jau nuo 1939 metų buvusi Sovietų Sąjungos sudėtyje, tai 1941 metais Rusija nieko neokupavo, bet atsiėmė tai, kas jai priklausė. Bet tai dar ne viskas - paskelbė ir K laipėdą priklausius Rusijai, tik nepasakė kuriam e amžiuje ir kuriais metais Klaipėda buvo “prisijungusi” prie Rusijos... ir kada Karaliaučiaus kraštas “buvo rusų žemė” .

Kai rusų tankai 1939 metais dar nesišvaistė Lietuvoje, jau buvo atspausdinti žemėlapiai, kuriuose Baltijos valstybės buvo rodomos Sovietų Sąjungos sudėtyje - tas “klystančias tautas reikėjo susigrąžinti” vėl Stalino globon ir parodyti Sibiro gulagus.

Visi žinome, kad Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažino Baltijos valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą. JAV prezidentas George Bush, būdamas Rygoje, labai aiškiai pasakė , kad B a ltijo s tau tos buvo paverg to s, tač iau diplomatiškai elgėsi nekritikuodamas rusiškos demokratijos. Kremliui nepatiko, kad jam Maskva šį kartą buvo tiktai viena iš jo kelionės po Europą stočių. Rusijos užsienio reikalų m in istras pasiun tė d ip lom atu i nederam ą la išką JAV sekretorei, kuriame protestavo prieš jo kelionę į Rygą ir Tbilisį. C. Rice atkirto, kad “JAV prezidentas gali važiuoti kur tik nori” . O mums malonu, kad JAV Senatas vienbalsiai priėmė nutarimą, reikalaujantį kad Rusija pasmerktų Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupaciją. Istorinės tiesos neįmanoma suklastoti. S. Tūbėnas

Jau pačioje pirmosios So­vietų okupacijos (1940-1941) pradžioje Maskva kovojo su Lietuvos istorija. Prasidėjo ati­tinkamų lapų išplėšimu iš mo­kyklų vadovėlių. Tada nebuvo galima tam pasipriešinti viešai. Tačiau sunku suvokti kodėl da­bar, jau vėl nepriklausomoje Lietuvoje, lyg vykdant senus Kremliaus “ukazus” yra žalo­jam a Lietuvos istorija priau­gančios kartos aplinkoje: iš pokalbių ir spaudos išcenzū­ruojami du okupaciniais metais “tabu” žodžiai - “okupacija” ir “nepriklausom ybė” . Priedu naudojami kai kurie terminai, kurie ištrina iš istorijos 1918- jų metų Nepriklausom ybės Aktą ir 10-ties metų partizaninį karą.

Kaip tai vykdoma? Gerą is­torinę klausą turį tautiečiai, ži­noma, pastebi, jog “ne į toną” skamba dažnai vartojami termi­nai, kaip “tarpukaris”, “prieš­karis” ir “pokaris” bei jų “lai­kai”. Juk naudojimas “tarpuka­rio Lietuva” padeda nutylėti 1918-1940 m. nepriklausomy­bės faktą ir tai sekusią okupa­ciją. Taip iš jaunųjų žmonių są­monės išgarinama Nepriklau­somybė. Be to, tai įtaigoja, jog Lietuvos valstybė atsirado tik tarp I-jo ir II-jo Pasaulinio karo, ir jos istorijoje nebuvo jokių kitų karų, net nei Saulės, nei Žalgirio mūšių, nei karų su kryžiuočiais, švedais ir net to­toriais. Todėl, kai kas nors kal­ba apie “tarpukarį”, dera pak­lausti: “Kurių mūsų istorijos karų tarpukarį Tamstelė turite m intyje?” Ir apskritai, “tar­pukarė” apsieina be to meto Lietuvos, net keikiamos “sme­toninės” Lietuvos, nepriklauso­mybės, apsiėjimo be rusų, tik­rovės.

Kitas, gal net labiau pikty­binis, mūsų kalboje išaugęs auglys yra dažnai, įvairiais at­vejais, naudojamas žodis “po­karis”. Čia jau labai aiškiai at­siduoda “okupacijos” draudi­mo atrūgomis. Kai “pokaris” buvo priverstinai įdiegtas oku-

(Atkelta iš 2 psl.)

RUSIJOS MINISTRAS... pus sienos. "Būtina siekti, kad pasienio teritorijų gyventojai valstybinę sieną galėtų kirsti pagal supaprastintą schemą. Man tai ypač svarbu, nes esu senatorius nuo Pskovo srities, kuri, turėdama bendrą ribą su Estija, patenka į sienos sutarčių reglamentuojamą sritį", - pa­brėžė M .M argelov spaudos konferencijoje Maskvoje.

Remiantis pasirašytais do­kumentais, Rusijos ir Estijos valstybinė siena nustatoma jos dabartinėmis ribomis ir sutam­pa su buvusia administracine RSFSR ir Estijos SSR siena.

Sienos sutarties pasirašy-

SOS: SKĘSTA ISTORIJA IR KALBApaciniais metais, to žodžio nau­dotojai bent jau nenusikalto logikos ir sveikos nuovokos dėsniams. O dabar? Juk ir šian­dien mes esame “pokario” lai­kuose. Nejaugi nieko pažymė­tino nėra Lietuvoje įvykę ar pasikeitę tarp 1944-jų (oku­pacijos pradžios) metų ir 2005- jų metų, kai, pavyzdžiui, ba­landžio 20-21 dienomis Vilniu­je vykęs NATO šalių užsienio reikalų ministrų suvažiavimas panašus į istorinį suvažiavimą Lucke? Tai įvyks irgi “poka­rio” metuose.

Priedu, bent jau lietuviai ir estai, kaip tai yra pareiškęs prezidentas Valdas Adamkus, karo pabaigą mato kitomis aki­mis ir kitokią datą, negu mato prez. V. Putin ir gegužės 9 d. į buvusią Stalino gūžtą sugužėję Putin svečiai. Net ir savo tarpe mes dar svarstome, ar mums karas tikrai pasibaigė 1990- tais, ar 1993-siais m., kai pa­skutinis okupacinių pajėgų kariškis išžengė iš Lietuvos teritorijos.

Kinų filosofas Konfucijus esą pasakęs: “Kai žodžiai pra­randa prasmę, žmonės praran­da laisvę” . Jei taip, būtina įsiklausyti, kokia naudojamų žodžių prasmė. “Tarybų Lietu­va”, pavyzdžiui, turėtų reikšti, kad lietuvių tauta laisvai ir savanoriškai atsisakė nepri­klausomybės, ir jos valia Lietu­va pasidarė “tarybinė”. Lietu­va niekad nebuvo “sovietinė”, kaip Rusija, kurios žmonės be kitų prievartos savo metu ją iš “carinės” pavertė “sovietine”. Tad Lietuvoje nebuvo tikru­moje jokio “sovietmečio”, o buvo paprasčiausi Sovietų oku­pacijos metai. Visus istorijos faktus pridengią terminai, pri­dengia aiškų ir nuogą faktą: okupaciją.

Suprantama, kad per tiek metų tautos galvon kalamos surūdijusios melo vinys sun­kiai duodasi ištraukiamos. Ta­čiau būtina jų atsikratyti, kad jos neužnuodytų tamsiosios is­torijos metų sąmoningai neiš-

mas ir būsimas jos ratifikavi­mas abiejų valstybių parlamen­tuose labai svarbus Rusijai ir ES siekiant persilaužimo dery­bose dėl vizų režimo sušvelni­nimo ir norint efektyviau kovoti su nelegalia migracija.

Rusija ratifikavo analogišką sutartį su Lietuva 2003 metais, tačiau dar nepasiekė susitarimo šiuo klausimu su Latvija, trečią­ja Baltijos valstybe, kurią po Antrojo pasaulinio karo taip pat buvo okupavusi Sovietų Sąjun­ga.

Rusijos ir Estijos valsty­binės sienos sutartis įsigalios praėjus 30 dienų po šalių apsi­keitimo ratifikaciniais raštais. Dėl valstybinės sienos tarp Ru-

gyvenusio jaunimo mąstysenos ir pažiūros į pasaulį. Panašiai niokojama ir senoji lietuvių kal­ba. Skirtumas toks, kad ją skan­dina ne okupacijos įkalti įpra­timai, bet nuo prie tautos ka­mieno tautiškumo raiščių pasi- liuosavusi ir okupacinio kos­mopolitizmo suviliota pasilei­dusi laisvė. Ką tik iš spaudos puslapių iššoko tautines akis badantis žodis - “lyderiauja”. Esą Lietuva “lyderiauja” mo­terų dalimi ES parlamente. Tai priminė prieš keletą metų iš­klausytą konferenciją apie “ly­derio” savybes, ar panašiai. Valandą kantriai išklausęs dis­kusiją, paklausimų metu atsi­stojęs paaiškinau, kad daug me­tų praleidęs užsienyje ir pri­miršęs lietuvių kalbą.Todėl pa­klausiau: “Kas yra “lyderis”?”. Gal, sakiau, kaip pagal to žo­džio naudotą reikšmę spėju, tai reiškia vadą, vadeivą, vadovą ar vedlį? Keista, bet niekas iš ži­novų net nepabandė mane ap­šviesti. Džiaugiuosi, kad me­tams bėgant, lyg ir mažėja “ly­derių” Lietuvoje. Laimei ir jiems pakeisti neatsiranda “fiū- reriai” ar “voždai”. Tačiau mū­sų politikų kalbon ir žurnalistų spaudon braunasi kitos kosmo­politizmo erkės. Banke ir kei­tyklose keičiama valiuta yra “konvertuojama” . Rytdienos oras ir ateities rinkimai yra “prognozuojami”. Lyg tas sve­tim as žodis būtų kokia in ­teligento etiketė, lyg kaklaraiš­tis iškilmingame renginyje. O juk galima lengvai ”spėti” orą ir politiką. Berods ir “nuvokti” ar “numatyti” dažnai galėtų pa­keisti svetimžodį. Buvo ir tebė­ra lietuviškų žodžių kuriais atsi- kratytina: “inicijuoti”, “anon­suoti” ir daug kitų. Ir tai, ką sa­ko (inteligentiškas?) “adekva­čiai”, pakankamai pasako “už­tektinai” ir užtektinai pasako “pakankamai”.

Tad gal žiniasklaidos žmo­nės parodytų pavyzdį paskelb­dami vajų prieš kosmopolitines erkes.

Vilius Bražėnas

sijos ir Estijos nužymėjimo vietovėje, kuria ji eina, parite­to principu bus suformuota bendra demarkacinė komisija.

UZBEKISTANE GALĖJO ŽŪTI IKI TŪKSTANČIO

ŽMONIŪ

Uzbekistano saugumo pajė­gos per neramumus galėjo nu­kauti iki 1 tūkstančio civilių žmonių, paskelbė Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių fe­deracija ir Uzbekistano žmo­gaus teisių organizacija.

Uzbekistano grupės vado­vas Talik Jabukov sakė, kad Andižane žuvo 700, Pachtaa- bade - 200 žmonių, ir dar 100 netoli Kirgizijos sienos. ELTA

4 DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

(Atkelta iš 1 psl.)

LR AMBASADORIAUS...

nusikaltimus, kuriuos padarė stalinistinis rėžimas. Tiesos pri­pažinimas padarys žmones lais­vais, o tai yra prielaida laisvos, demokratinės visuomenės kūri­mui bei pasitikėjimu grįstų san­tykių su kaimynais plėtojimui.

Prezidento Bush kartūs tie­sos žodžiai buvo sutikti nevie­nodai ir pačiose JAV-ose. Štai Vakarų pakrantės didžiausias laikraštis The Los Angeles Times gegužės mėn. 10 d. re­dakciniame komentare pava­dintame "Ir vėl didysis Jaltos melas” ("Once Again, the Big Yalta Lie”) rašė: "tai, kad Rytų Europa buvo išduota Jaltoje yra senas dešiniųjų pažiūriu atstovų gandas < ...> tiesa yra ta, kad Jalta neatidavė Rytų Europos sovietams. Šią teritoriją sovietai tuo metu jau turėjo savo ran­kose...”

("...The claim that Roosevelt betrayed Eastern Europe at Yalta, and that he set the stage

fo r 40 years o f Soviet domina­tion, is an old right-wing ca­nard <...> The truth is that Yalta did not hand Eastern Eu­rope to the Soviets. That terri­tory was already in their pos­s e s s io n .”).

Po prezidento Bush kalbos kilę vieši debatai JAV spaudoje priminė pasauliui apie komu­nistinio teroro baisumus.

Svarbu, kad komunistinio rėžimo nusikaltim ai nebūtų išbraukti iš istorinės atm in­ties. Pasak istorikų, komuniz­mo režimas Sovietų Sąjungoje, Kinijoje, Kambodžoje, Rytų Europoje, Šiaurės Korėjoje ir Vietname nužudė daugiau negu 100 mln. žmonių.

Kaip The New York Times teigia Roger Cohen: " Jei ver­tinant statistiškai, komunizmas buvo labiau žmogžudiškas nei nacizmas: komunizmas užsi­tęsė ilgiau ir jo įtaka buvo didesnė” (Indeed, in terms o f sheer numbers, Communism’s claim to have been more mur­derous than Nazism is persua­sive: it lasted longer and its reach was greater.)

Komunizmo nusikaltimai, tame tarpe Lietuvos gyventojų genocidas,- vienas juodžiausių XX amžiaus istorijos puslapių. Mūsų pareiga- padėti tarptau­tinei visuomenei suvokti sovie­tinio režimo bei jo vykdytojų ir kolaborantų žiaurius nusikalti­mus lietuvių tautai. Tai svarbu jau vien tam, kad totalitarinis režimas daugiau niekada, nie­kada neatsigautų.

Šiandien mes dar labiau su­prantame ir vertiname inicia­tyvą įam žinti kom unistinio režimo aukas, pastatant joms paminklą netoli Kapitolijaus kalvos, JAV sostinėje Vašing­tone. Noriu pranešti, kad vakar Lietuvos Respublikos ambasa­

da Vašingtone skyrė 1,000 JAV dolerių Komunizmo aukų me­morialo fondui. Kviečiu visus neabejingus, komunizmo au­koms, prisidėti paremiant šio memorialo statybą prie Kapi­tolijaus Vašingtone. Fondo duomenimis, memorialo ko­munizmo aukoms statyba kai­nuos apie 590 tūkst. JAV do­lerių. Šiai dienai memorialo statybai dar trūksta 135 tūkst. JAV dolerių. Daugiau infor­macijos apie memorialą ir kaip prisidėti prie komunizmo aukų atminimo įamžinimo galite ras­ti internetinėje svetainėje http:// www.victimsofcommunism.org

Mieli lietuviai,Džiaugiamės ekonominiais

Lietuvos pasiekimais, atsive­riančiais narystės ES ir NATO privalum ais, aktyvia mūsų veikla Lietuvos kaimynystėje skleidžiant laisvės, demokrati­jos ir laisvosios rinkos idėjas.

Antra vertus, turime pri­pažinti, jog mes patys - Lietu­vos visuomenė - nesame be bėdų, ligų ar problemų:

- beveik trečdalis kaimo žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, elementariame nepritek­liuje;

- nors esame nepriklausoma valstybė, tačiau išliekame ne­laisvi nuo korupcijos apraiškų, spaudoje aprašomų Rusijos valdomų ar įtakojamų įmonių daromos žymios įtakos Lietu­vos politiniame gyvenime bei kaltinimų aukštiems politikams dėl viešų ir privačių interesų supainiojimo.

- "Ar, pasidavę fatalizmui ir nesiimdami valingų politinių sprendimų, neartėjame prie oli- garchinio valdymo, prie mo­delio šalies su įtakinga oli- garchine grupe ir didele, tačiau lengvai manipuliuojama skur­do klase?” - metiniame prane­šime klausė prezidentas Valdas Adamkus. Prezidento išreikštas susirūpinim as turėtų būti "wake-up call”/rimtas įspėji­mas visiems, kuriems rūpi mū­sų krašto gerbūvis ir tolygus, laisvos, pilietinės visuomenės vystymasis.

Baigeme 10 metų integ­racijos darbus į ES ir NATO.Mes buvome vedami už rankos, mums rodė kelią ir darbus, ku­riuos privalėjome atlikti. ES ir NATO padėjo išgydyti kai kurias ligas, sukurti prielaidas dem okratijai ir laisvai r in ­kai. Tačiau nuo šiol nebeturime tikėtis, kad patarimais ar pa­mokymais mus išgelbės Briu­selio ar Vašingtono auklė. Patys privalome gydyti visuomeni­nes žaizdas ir tokiu būdu stiprė­ti. Stipriais tapsime tik tuomet, kai pripažinsime klaidas, pa­smerksime blogį, šalinsime li­gas, sieksime tiesos bei tikrojo žmogaus ir visuomenės gėrio.

Tuo tikslu, mano asmenine nuomone, labai svarbu: pirma, sugrąžinti ir stiprinti tikėjimą

Seimo pirmininkas Arturas Paulauskas susitiko su Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirm ininko Aharon Barak vadovaujam a delegacija. Linos Žilytės nuotr.

krikščioniškomis vertybėmis, dvasingumą ir gailestingumą, pagarbą kiekvieno žmogaus orumui bei meilę visiems, ypač vargšams ir mažiesiems. Per pirm ąjį oficialųjį pamokslą Popiežius Benediktas XVI ra­gino žmoniją iš naujo atrasti Dievą, jeigu ji nori pasaulio skurdo, skausmo ir nepriteklių dykumas paversti taikos ir pažangos sodais. Tikiuosi, kad šis Popiežiaus raginimas pa­sieks lietuvių širdis bei įgalins mus kurti laisvą ir tikintį žmo­gų, klęstinčią ir vieningą Lietu­vą.

A n tra . Svarbu s tip rin ­ti pilietinę visuomenę, kuri už­tikrintų skaidrią ir atskaitingą šalies politikų ir pareigūnų veiklą. Jūs - Amerikos lietu­viai - išaugote demokratijos ir laisvės aplinkoje. Jūs puikiai suvokiate demokratijos vertę bei kiekvieno piliečio atsako­mybę ir galimybę formuojant, įgyvendinant, kontroliuojant politinius sprendimus. Tad per­duokite šią patirtį broliams ir sesėms Lietuvoje.

Plietinės visuomenės daigų stiprinimas įgalins Lietuvos žmones drąsiau reikšti savo nuomonę, ginti savus interesus, kontroliuoti politikus ir pa­reigūnus, padaryti juos atsakin­gais ir atskaitingais.

Trečia. Ypač svarbu ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį - aktyvų bendruomenininką, bei plėsti labdaros tradicijas. JAV egzistuoja gilios labdaros tra­dicijos, tad jūsų perduodama patirtis yra svarbus įnašas die­giant bendruomeninės atsako­mybės jausmą bei atjautos ir paramos, asmeninės filantropi­jos tradicijas Lietuvoje.

Mieli bičiuliai, tikiu, kad bendromis ir vieningomis pa­stangomis mes pasieksime sau­gios ir klestinčios Lietuvos vi­zijos įgyvendinimo.

Linkiu, kad ši šventė jūsų širdis pripildytų džiaugsmo ir pasididžiavimo savo Tėvyne.

Kviečiu ir toliau dirbti Lie­tuvos labui ir savo gerais dar­bais rašyti Lietuvos istoriją!

KAUNE GIMĘS A. BARAK NEVENGĖ PRISIMINIMŲ APIE VAIKYSTĘ

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, susitikęs su Lietu­voje viešinčiu Izraelio aukš­čiausiojo teismo pirmininku Aharon Barak, domėjosi šios Izraelio institucijos veikla. Lietuvos parlamento vadovas taip pat domėjosi, kokius jaus­mus Kaune gimusiam A. Ba­rak kelia nepriklausomybę at­kūrusi Lietuvos valstybė.

Pasak Seimo pirmininko atstovo spaudai Arvydo Žilins­ko, Izraelio aukščiausiojo teis­mo pirmininkas pabrėžė, kad jis didžiuojasi, jog yra kilęs iš Lietuvos. Jo teigimu, Izraelio aukščiausiame teisme dirba trys iš Lietuvos kilę teisėjai.

Susitikime A. Barak pa­sidalijo mintimis apie Lietu­voje p rabėgusią savo v a i­kystę, išsigelbėjimą iš Kauno geto. Izraelio aukščiausiojo teism o p irm in inkas šiltais žodžiais prisiminė jį išgelbė- jusio lietuvio valstiečio šeimą ir pabrėžė, kad Lietuva jam yra šalis, sukelianti dvejopus jausmus.

“Viena vertus, Lietuva - šalis, kurioje nužudyta dauge­lis mano šeimos narių, kita vertus - tai šalis, kurioje mano gyvybė buvo išge lbė ta” , - pabrėžė A. Barak.

Pasak jo, dvejopi jausmai jį užplūsta ir tada, kai į Izraelį atvyksta rungtyniauti Lietuvos krepšininkai. “Kai į Izraelį a tvyksta L ietuvos k re p š i­nio komanda, mano jausmai pasidalija ir nebežinau, už kurią komandą sirgti - už Iz­raelio ar Lietuvos” , - sakė A. Barak.

Seimo pirmininkas ir Izra­elio aukščiausio jo teism o pirmininkas susitikime aptarė Izraelio aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimo tvarką, parla­mento priimtų teisės aktų, ga­limai prieštaraujančių Konsti­tucijai, nagrinėjimo tvarką.

Konstitucinio Teismo kvie­timu į Lietuvą atvykusio A. Barak vizito programoje nu­

matyti ne tik oficialūs susiti­kimai. Viešnagės metu A. Ba­rak ketino susitikti su lietu­viais, kurie Antrojo pasauli­nio karo metais jį ir jo mamą išgelbėjo nuo holokausto. Iki emigracijos A. Barak Kaune praleido devynerius vaikystės metus.

Tai pirmasis oficialus jo vizitas Lietuvoje. Iki šiol jis lankėsi Lietuvoje tik kartą - trumpam buvo atvykęs 1990 metų pradžioje - tačiau šios kelionės sako net nelaikęs vi­zitu. A. Barak Lietuvoje lan­kosi su žmona Elisheva Ba­rak, Nacionalinio darbo teismo pirmininko pavaduotoja.

G egužės 25 d. Izrae lio aukščiausiojo teismo pirm i­ninką priimė prezidentas Val­das Adamkus ir ministras pir­mininkas Algirdas Brazaus­kas.

A. Barak gimė 1936 me­tais Kaune, į Izraelį emigravo 1947-aisiais. Hebrajų univer­sitete (Jeruzalėje) jis studija­vo teisę, ekonomiką ir tarp­tau tin iu s san tyk ius. 1958 metais A. Barak buvo suteik­tas teisės magistro, 1963 me­tais - daktaro laipsnis, 1972 metais - Hebrajų universiteto Teisės mokyklos profesoriaus vardas.

1975-1978 metais A. Ba­rak buvo Izraelio generalinis prokuroras. 1978 metais pa­skirtas Izraelio aukščiausiojo teismo teisėju, 1993 metais - šio teism o p irm ininko p a ­vaduotoju, o nuo 1995 metų yra jo pirmininkas.

Izraelio aukščiausiasis teis­mas vykdo apeliacinio ir aukš­čiausiojo teisingumo teismo funkcijas. Pagal Aukščiausiojo teismo įstatymą jis turi teisę pripažinti negaliojančiais Kne­seto priimtus teisės aktus, tarp jų ir įstatymus, kurie prieš­tarauja Konstituciją sudaran­čiuose pagrindiniuose įsta­tymuose įtvirtintiems princi­pams. LGĮTIC

DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d. 5

JAV SENATAS VIENBALSIAI RAGINA RUSIJĄ ATSIPRAŠYTI Už “MAŽEIKIŲ NAFTĄ” - GERA KAINA

Amerikos Lietuvių Taryba praneša, kad Jungtinių Ameri­kos Valstijų Senatas vienbal­siai priėmė rezoliuciją, ragi­nančią Rusiją pripažinti, kad Pabaltijo kraštai buvo okupuo­ti ir kad ji pasmerktų neteisėtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksiją.

Jungtinė Senato rezoliucija Nr. 35 pirmą kartą buvo prista­tyta šių metų gegužės 12 d. ir vienbalsiai priimta gegužės 19 d. Ją pateikė Oregon valstijos senatorius Gordon Smith, pa­rėmė Illinois senatoriai Richard Durbin ir Californijos Diane Feinstein.

“Rezoliucija, reikalaujanti, kad Rusijos Federacija pri­pažintų Sovietų Sąjungos įvyk­dytos okupacijos neteisėtumą, yra įvadas į kom pensacijos klausimo ateityje iškėlimą”, sakė ALT’o pirmininkas Sau­lius Kuprys.

Panašią rezoliuciją (H. Con. Res. 128) Kongreso Atstovų rūmuose pristatė Illinois Atsto­vas John Shimkus. Ją parėmė jau 20 Kongreso atstovų.

Šių rezoliucijų svarbą ypač sustiprino JAV prezidentas George Bush, Rygoje primind­amas Jaltos sutarties neteisin­gumą ir pabrėždamas būtinumą atitaisyti istorijos klaidas. Pre­zidentas aiškiai pasakė, kad ši sutartis privedė prie daugel mi­lijonų Vidurio ir Rytų Europos gyventojų pavergimo ir kad tai yra vienas iš didžiųjų istorijos nusikaltimų.

Dr. Algimantas LIEKIS

MES - LIETUVIAI: KOVOS IR VILČIŲ METAIS

Protestuojama prieš tai, kad sąjunginio pavaldumo įmonės perduodamos Respublikos ju ­risdikcijai, neapsvarsčius to vi­sos šalies mastu. Todėl griežtai reikalaujam e skubiai im tis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas SSRS įstatymų ir SSRS piliečių teisių galioji­mas.” Telegramą pasirašė insti­tuto direktorius Starkovas, dar­bo kolektyvo komiteto pirmin­inkas Kolmakarovas, partijos komiteto sekretorius Antono­vas.

“Mes, Klaipėdos laivų sta­tybos įmonės darbininkai, esa­me nustebinti ir sujaudinti to sprendimo, kurį priėmė Aukš­čiausioji Taryba - nutraukti ry­šius su SSRS. Reikalaujame, kad SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas skubiai priimtų nutarimus, kad būtų atkurta SSRS vienybė ir apgintos tary­binių piliečių teisės Lietuvoje.” Telegramą pasirašė įmonės dar-

Oregon valstijos senatorius Gordon Smith. ALT’o nuotr.

Rezoliucijų paruošimu ir pateikimu rūpinasi centrinės lietuvių, latvių ir estų organiza­cijos, kurios sudaro Vašingtone įsikūrusį Jungtinį Amerikos Baltiečių Komitetą (JBANC). Lietuviams atstovauja Ameri­kos lietuvių taryba, kuri finan­siškai išlaiko JBANC įstaigą ir koordinuoja jos darbus.

ALT’o pirmininkas nurodė, kad šios rezoliucijos priėmimas yra itin svarbus pasiekimas ir laukiama, kad panaši rezoliuci­ja netrukus netrukus taip pat

(1988 - 1990 M.)CII.

bo kolektyvo atstovai: Sevrice- kovas, Pastuchovas ir kiti.

“Draugai deputatai! Lietu­voje kovo 11-ąją įvykdytas vals­tybės perversmas. Imkitės sku­bių priemonių”, - rašė moksli­nio gamybinio susivienijimo “Venta” “darbo kolektyvas”.

“Mes, Lietuvos SSR Snieč­kaus miesto gyventojai ir Ato­minės elektrinės darbuotojai, smerkiame Respublikos Aukš­čiausiosios Tarybos sprendimą, manipuliuojant tariamais is­toriniais faktais, išstoti iš SSRS. Tai galima būtų daryti tik lai­kantis SSRS Konstitucijos. Reikalaujame, kad LSSR būtų laikomasi SSRS Konstituci­jos”, - rašė Sniečkaus ir Ignali­nos atominės elektrinės “dir­bantieji”.

LKP “ant SSKP platformos” Alytaus miesto komiteto sekre­torius J.Navašinskas “miesto ir kaimo darbo žmonių” vardu prašė Kremliaus: “Skubiai at­

bus patvirtinta JAV Atstovų rū­muose. Tokiu būdu abeji Kong­reso rūmai - Senato ir Atstovų bus aiškiai išreiškę JAV valsty­bės poziciją šiuo mums ypač svarbiu klausimu. Lietuvių vi­suomenė kviečiama aktyviai jungtis, kad antroji rezoliucija taip pat būtų priimta Atstovų rūmuose. Amerikos lietuvių taryba kviečia visus Amerikos lietuvius kreiptis į savo vietos atstovus Kongrese, kad ir jie pasisakytų už šios rezoliucijos priėmimą. ALT’o informacija

šaukite SSSR Aukščiausiosios Tarybos visus įstatymus ir nuta­rimus, nes jie prieštarauja dau­gelio Lietuvos žmonių nuomo­nei.”

O E.Leontjeva iš Vilniaus Kremliui rašė: “Gelbėkite Lie­tuvą nuo fanatikų, kurie nori atkurti fašistinį režimą.”

Sovietinės armijos karinin­kai iš Klaipėdos Trečiajam SSRS liaudies deputatų su­važiavimui rašė: “Draugai de­putatai! Mes, paprasti rinkėjai, prašome Suvažiavime iškelti klausimą - jeigu Lietuva išstotų iš SSRS, kam priklausytų Klai­pėdos kraštas ir Kaliningrado sritis? Spauda, radijas ir televi­zija Lietuvoje nuolat teigia, kad jie nuo amžių priklausė Lietu­vai, kad tai “Mažoji Lietuva”. Nesąmonė. Visa tai propaguo­jama, kad būtų apgauta Mask­va, sukelti tarpnacionaliniai vaidai. Tačiau iki šiol tai prie­šiškai propagandai niekas ne-

Žlungančio Rusijos koncer­no “Jukos” valdomos “Mažei­kių naftos” įsigijimu besido­minčios Rusijos TNK-BP va­dovai tvirtina, jog TNK - BP turi gerų pajėgumų ir technines galimybes valdyti “Mažeikių naftą”, gali užtikrinti ilgalaikį naftos žaliavos tiekimą ir yra pajėgūs pasiūlyti gerą rinkos kainą už Mažeikių įmonės akci­jas. Tai TNK - BP vadovai - pre­zidentas ir pagrindinis vykdo­masis direktorius Robert Dud­ley bei bendrovės vykdomasis direktorius German Chan sakė po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi.

Pasak jo , TNK - BP yra išreiškusi norą pirkti “Mažeikių naftą”, tačiau kol kas jokių de­talesnių derybų su “Jukos” šiuo klausimu nevyko. R. Dudley teigimu, pirmiausia svarbu kal­bėtis su Lietuvos vadovais, išgirsti Lietuvos valdžios po­žiūrį ir keliamus reikalavimus. “Šis mūsų vizitas susijęs su pozicijų aiškinimusi, siekiant sužinoti, ar mes esame priimti­na bendrovė vietinės valdžios požiūriu” , - sakė TNK - BP vykdom asis d irektorius G. Chan. Jis pridūrė, jog į Lietuvą susitikti su Vyriausybės vadovu bei prezidentu TNK - BP va­dovai atvyko savo nuožiūra, ne ūkio ministro V. Uspaskicho iniciatyva. G. Chan teigimu, kol kas nenumatytas TNK - BP vadovų susitikimas su V. Us- paskichu, tačiau neatmetama galimybė, jog atsiradus reikmei

padaro galo, kaip ir vietinės valdžios savavaliavimui. O juk tai nusikaltimai ir juos daran­tys turi būti kuo griežčiausiai nubausti.”

“Apie pusę milijono rusų gyvena Lietuvoje. Ar jūs, de­putatai, žinote, kokia šiandien to pusės milijono žmonių padė­tis? Tie, kurie atsisako stoti į va­dinamąją “savarankišką LKP”, yra atleidžiami iš darbo. Mes jau nekalbame apie tai, kad įstaigose, ligoninėse, parduotu­vėse, vaistinėse demonstraty­viai kalbama tik lietuviškai, esame įžeidinėjami, prieš mūsų karius net pavartojami ginklai. Ar žinote jūs, deputatai, kad mes esame vadinami “Pabalti­jo įkaitais”? Kada jūs pagaliau mus apginsite?” - rašė Bočki- na iš Kauno.

Vilnietės Naverdauskienė, Ališauskienė iš Vilniaus kovo 12 d. išsiuntė į Maskvą tokią telegramą: “Praeitą naktį Lietu­voje patvirtinta Konstitucija, su kuria nespėjo susipažinti net deputatai. Tos Konstitucijos pagrindu paimta 1938 m. bur­žuazinės Lietuvos Konstituci­ja. Argi tai demokratija? Prašo­me suvažiavimo atsakyti: ar SSRS sutinka priimti nuolat gyventi nepartinius lietuvius?”

toks susitikimas gali įvykti.Kontrolinio “Mažeikių naf­

tos” paketo įsigijimu taip pat domisi Rusijos “Lukoil”, Ro­terdame registruota prekybos naftos produktų kom panija “Vitol” . Rusijos žiniasklaida yra minėjusi, kad “Mažeikių nafta” domisi ir Vakarų kom­panijos “E xxonM obil” ir “Chevron”.

Šiuo metu TNK-BP “Ma­žeikių naftai” tiekia 300 tūkst. tonų žalios naftos per ketvirtį. Bendrovė teigia ieškanti ga­limybių abiem pusėms palan­kiomis sąlygomis šį paketą pa­didinti.

“Mažeikių nafta” šiemet ti­kisi perdirbti apie 9 mln. tonų naftos. 2004 metais “Mažeikių nafta” perdirbo 8,66 mln. tonų naftos ir kitos žaliavos - 21 proc. daugiau nei 2003-iaisiais.

Pernai 72 mln. tonų naftos išgavusi TNK-BP yra Didžio­sios Britanijos milžinės “Bri­tish Petroleum” bei Rusijos in­vestuoto jų bendra įmonė. TNK-BP dirba apie 99 tūkst. žmonių. TNK-BP valdo 6 naf­tos perdirbimo gamyklas Rusi­joje ir Ukrainoje bei turi 2,1 tūkst. degalinių tinklą.

“Mažeikių nafta” yra pel­ningiausia Lietuvos bendrovė, pernai uždirbusi 721,858 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 3,3 karto daugiau nei 2003- iaisiais (220,9 mln. litų). Bend­rovės pajamos pernai išaugo 44,7 proc. - iki 7,663 mlrd. litų.

LGITIC

Vilniaus rajono “Iskros” kolūkio pirmininkas A.Mikuls- kis, “kolūkiečių įpareigotas” , rašė: “Mes griežtai protestuo­jame prieš nutarimą atkurti ne­priklausomą Lietuvos valstybę, nes toks nutarimas prieštarauja mūsų viltims ir siekiams. Pra­šome apginti mus nuo tokio sa­vavaliavimo.”

“Šalčininkų” tarybinio ūkio “darbininkų vardu” L.Ambra- žakas rašė: “Prieštaraujame Lietuvos Aukščiausiosios Tary­bos nutarimui - išstoti iš SSRS. Tai gali nuspręsti visa liaudis, o ne parlamentas.”

Dešimtys tokių ir panašių telegramų, laiškų yra SSKP CK, buvusios SSRS Aukščiau­siosios tarybos ir kituose archy­vuose. Įdomu, kad beveik visų jų nuorašai buvo rasti LKP (SSKP) CK - M.Burokevičiaus, V. Švedo, J.Jermalavičiaus ir kitų kabinetuose 1991 m. rug­pjūčio mėn. po nepavykusio pučo, kai jie paspruko į karinį miestelį. Daugelis telegramų ir laiškų, smerkiančių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir raginančių SSRS “padaryti tvarką” Lietuvoje, buvo para­šyta ir pačių LKP (SSKP) CK veikėjų.

(Bus daugiau)

6 DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

AMERIKOS LIETUVIO SUKAKTUVINE ŠVENTEGegužės 7 d., PL centro

Lemonte į didžiąją salę susi­rinkusieji tautiečiai atžymėjo savaitraščio - Amerikos lietuvio gyvavimo penkmetį.

400 šio pokylio dalyvių ne vien tik susipažino su šio laikraščio darbuotojais, bet išgirdo ir nemaža sveikinimų sukaktuvininkui, sužinojo pa­skelbto konkurso laimėtojus, išklausė “Keistuolių teatro” iš Vilniaus programos, skaniai pa­vakarieniavo, o vėliau ir patys pasišoko, skambant Broniaus Mūro orkestro garsams.

Pati programa buvo pradė­ta savaitraščio redakcinio kole­ktyvo ir artimųjų bendradarbių “įplaukimu” į salę laiveliu, pa­darytu iš laikraščio lapų. Laivą vairavusi redaktorė Vaiva Ra­gauskaitė simbolinį vairą tuoj pat perdavė leidėjui ir vyr. re­daktoriui Broniui Abručiui, ku­ris padėkojo visiems salėje esantiem s darbuotojam s ir tiems, kurie laikraščiui talkina iš Lietuvos ar ten yra išvykę pa­viešėti.

Buvo neapsieita be sveiki­nimų raštu ir žodžiu. Lietuvos gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, tą savaitgalį vie­šėjęs Lietuvoje, savo sveikinimo laiške linkėjo ir toliau puoselėti lietuvių tautinę savimonę bei pa­laikyti nenutrūkstamą ryšį su Tė­vyne Lietuva. Jis pažymėjo, kad “per trumpą laiko tarpą ženkliai išsiplėtęs savaitraščio skaitytojų ratas tik patvirtina, kad Ameri­kos lietuvis yra reikalingas JAV gyvenantiems lietuviams, o jo temos jiems yra aktualios, ir įdo­mios.”

Dėl kelionės į Lietuvą šven­tėje negalėjęs dalyvauti Lietu­

vos ambasadorius JAV Vygau- das Ušackas, čia sveikino per iš Vašingtono atvykusį ambasa­dos atstovą spaudai Kęstutį Vaškelevičių, kuris dar pridėjo gerų linkėjimų savaitraščiui ir nuo savęs.

Zodžiu sveikino neseniai sa­vo 10-metį atšventusios ALTV vedėjas Arvydas Reneckis, kos- metologė Roma Sidabrienė, ne­kilnojamo turto agentas Man­tas Kirvelaitis su padėjėja Ieva, ir Vanda ir Algis Morkūnai (jų vadovaujama “Lithuanian Pla­za Bakery & Deli” rūpinosi vai­šių surengimu). Savaitraščio to­limesnę veiklą palaimino kun. Jaunius Kelpšas.

Taip pat čia buvo pagerbti ir savaitraščio skaitytojų išrinkti 2004-jų “M etų žm onės” - Rasa Paskocimiene ir dr. Do­natas Siliūnas. Jiems buvo įteikti nuolatinio savaitraščio dailininko, “Fotelio” puslapio autoriaus Gintaro Jociaus nu­piešti, gražiai įrėminti, draugiš­ki saržai.

Susirinkusius sudomino AL paskelbto straipsnių konkurso, tem a “Kaip išlik ti lietuviu Amerikoje”, laimėtojų paskel­bimas. Laim ėtojų pavardes pranešė Vertinimo komisijos pirmininkė, Illinois universite­to Lituanistikos katedros vedė­ja profesorė dr. Violeta Keler­tienė ir vienas iš seniausiųjų laikraščio redakcijos narių Ed­vardas Sulaitis. Jie atidarė vo­kelius su tikrosiomis autorių pavardėmis, paskelbė, kad pir­mąją premiją ir 500 dol. laimė­jo Vida Bučmienė iš Clevelan- do, II-ją - Kristina Statauskaitė iš Teaneck, NJ (300 dol.), o III- ją Andrius Gedris iš Ottavos,

Kanadoje (200 dol.) Pranešta, kad premijų mecenatu buvo AL bendradarbis, dr. Jonas Adoma­vičius, kuris pats negalėdamas asmeniškai šventėje dalyvauti, sveikina laimėtojus. Gaila, kad nė vienas iš laimėtojų nebuvo šventėje, tai jiems premijų če­kiai buvo nusiųsti į namus.

Daug dėmesio ir nemaža juoko sukėlė “Keistuolių teat­ro” atlikėjai, reti svečiai Ameri­kos padangėje. Jie čia ne vien tik juokus pasakojo, bet ir dai­navo bei grojo. Į jų programos pabaigą svečiai iš Vilniaus pa­grojo ir populiarios muzikos ir prie jos pakvietė šventės daly­vius pašokti. Tik kiek vėliau juos pakeitė retai Čikagos lietu­vių tarpe girdimas populiarusis muziko Broniaus Mūro šokių muzikos ansamblis. Prie jo garsų daugelis susirinkusiųjų smagiai linksm inosi iki pat vėlum os, kuom et jau buvo pranešta nedėkinga žinia, kad laikas skirstytis į namus.

Čia matėsi priedo “Rytų pa­krantėje” redaktorius Laurynas Misevičius su savo talkininkė­mis Nijole Tarvanaite ir Eu­genija Fedosejeva (jos to šešta­dienio ryte dalyvavo Bridge- porto universiteto, Connecticut valstijoje, mokslo metų užbai­gimo iškilmėse, kurių metu gavo bakalauro diplom us). Sventėje buvo ir nuolatinis ben­dradarbis iš Bostono, MA Sta­sys Goštautas, Kęstutis Salavė- jus iš Los Angeles ir kt.

APIE AMERIKOSLIETUVIO LEIDĖJĄDidžiausiojo išeivijoje sa­

vaitraščio Amerikos lietuvio leidėjas - Bronius Abrutis yra

Am erikos lietuvio leidėjas Bronius Abrutis per minėjim o pokylį priim a dovaną iš 10 metų atšventusios Čikagos lietuvių TV vedėjo Arvydo Reneckio. E. Šulaičio nuotr.

iš taip vadinamų “trečiaban- gininkų” tarpo. Tai dar gana jaunas (gimęs 1966 m. Plungės rajone), į Čikagą atvyko 1998 m. ir apsigyveno priemiestyje Summit. Kartu su žmona Sand­ra dirbo fizinius darbus, kol susitaupė šie tiek pinigų ir su­manė leisti laikraštį.

B. Abrutis su spaudos dar­bais buvo susipažinęs Lietu­voje, nes 1994 m. įsteigė ir leido laikraštį Plungė. Tačiau naujame krašte leidybos są­lygos buvo žymiai kitokios ne­gu tėvynėje. Bet užsispyręs že­maitis, nežiūrint patarimų ne­sileisti į rizikingą “biznį”, vis tiek sugalvojo pabandyti. Blo­giausiu atveju galvojo išleisti savo ir žmonos sutaupas ir laikraščio leidybą sustabdyti.

Iš pradžioje leistų 8 pusla­pių laikraštis išaugo iki 40-ties. Ir pradžioje tik pora šimtų eg­zem pliorių spausdintas le i­dinys, dabar jau turi daugiau negu 4 tūkstančių tiražą, kuris kas m ėnesį vis didėja, nes sparčiai plečiasi skaitytojų ra­

tas. Pradžioje juo domėjosi dau­giau naujai į šį kraštą atvy­kusieji, o dabar apie pusę pre­numeratorių sudaro ankstesnės kartos lietuviai.

Ilgą laiką laikraščio redakci­ja ir administracija buvo įsikū­rusi leidėjo B. Abručio bute. Bet kuomet jo šeima padidėjo iki dviejų vaikų, Abručiai turė­jo išsikraustyti kitur - į naujai užpirktą namą. Laikraščiui taip stipriai išaugus, dabartinės jo patalpos privačiame bute jau darosi per ankštos, tačiau dar vis nėra lėšų samdyti special­ias patalpas jo leidybai.

Bet B. Abrutis nesiskundžia kukliomis laikraščio patalpomis, sakydamas, jog ne tas yra svar­bu, o laikraščio kokybė, o ją ge­riausiai liudija vis didėjantis skaitytojų ir jo puslapiuose gau­sėjantis skelbimų skaičius. Jis džiaugiasi, jog Amerikos lietu­vis gali išsiversti, neprašydamas aukų iš mūsų tautiečių, kurių talkos vis dažnai laukia kita S. Amerikoje leidžiama lietuvių spauda. Edvardas Sulaitis

Aleksas Vitkus

60 METŲ PO JALTOS VI.

Čia jie sužinojo, kad ir Stali­nas jiems paruošė panašų pokš­tą - jis vėluos, ir atvyks tik se­kančią dieną, sekmadienį, vasa­rio 4. Amerikiečių delegacija buvo patalpinta 1911 m. caro statytuose Livadia rūmuose, o anglų - gerokai toliau, prie pat jūros, Vorontsov dvare. Stalinas atvyko į Jaltą specialiu karišku šarvuotu traukiniu tiesiai iš Maskvos, ir apsistojo tarp ame­rikiečių ir anglų būstinių sau iš anksto pasirinktame buvusio kunigaikščio Jusupov, to pačio kuris užmušė Rasputiną, dvare, taip suktai perskirsdamas anglų ir amerikiečių delegacijas.

Vien Amerikos pagrindinėje delegacijoje buvo 215 žmonių, kuriems teko naudotis tik še­šiais vonios kambariais. Įvai­riuose atsiminimuose minima, kaip rytais visokie ministrai,

aukšti patarėjai, admirolai ir ge­nerolai, garbingi diplomatai, rankšluosčius persimetę per ranką ar petį, laukdavo savo eilės. Sako, kad būdavo ir ap- sikoliojimų ir vos ne apsistum­dymų. Laimė, kad tik tarp savų.

Amerikos karo laivui Catoc- tin buvo leista sustoti tik už 80 mylių esančiame Sevastopolio uoste, iš kur jų ryšininkai ištiesė savo telefono oro liniją. Įtarus, kad prisijungę prie linijos rusai klausosi pasikalbėjimų, ameri­kiečiai pagrasino, kad jie kas šimtą tos linijos jardų statysią savo jūrininkus prižiūrėti, kad linijai būtų netrukdoma. Ryšys iš karto pagerėjo.

Taip kaip ir Teherane, Ro­osevelt pirmiausiai norėjo susi­tikti su Stalinu privačiai, ir pa­kvietė jį užeiti pokalbiui, kai tuo tarpu Churchill turėjo laukti

keletą dienų, kol jis gavo progą su prezidentu pasimatyti pri­vačiai. Bet Stalinas, dar prieš susitikdamas su FDR, užėjo pas Churchill, ir ten turėjo gana ilgą privatų pasikalbėjimą. “Sovietų Sąjunga yra pasiruošusi ginti mažas tautas nuo agresijos”, - aiškino Stalinas, - “bet mes niekada neleisime, kad mūsų politika turėtų būtinai sutikti su mažos tautos politika”, ką Chur­chill nuolankiai skubinosi pa­tvirtinti: “Žinoma, jos neturi mums diktuoti”. Stalinas į tai at­sakė: “Priešingai, didžiųjų tautų pareiga yra joms diktuoti!”

JALTOS KONFERENCIJA - 1945 VASARIS

Pati konferencija oficialiai prasidėjo 1945.2.4, sekmadie­nį, ir tęsėsi visą savaitę. Prieš prasidedant pirmajam plena­riniam posėdžiui, Stalinas ap­lankė FDR jo kambariuose, teiraudamasis, ar viskas su­tvarkyta jo pilnam pasitenkin­imui. Kai Roosevelt atsakė teigiamai, Stalinas prižadėjo, kad visi posėdžiai vyks Liva-

dia rūmuose, kur buvo apsi­stojusi Amerikos delegacija, nors pagal protokolą norma­liai tokių posėdžių vietos būna keičiamos kasdien.

Posėdis prasidėjo didelėje salėje, kurios viduryje stovėjo didelis apvalus balta staltiese dengtas stalas. Viename salės gale buvo dvigubos riešutme­džio durys, o kitame didelis kūgio pavidalo židinys. Aplink stalą buvo sustatytas aštuonio­lika kėdžių, kurias delegatai galėjo pasirinkti patys, išsky­rus, kad Stalinas pasirūpino, kad FDR gautų sėdėti arčiau­siai prie šilto židinio.

Jei įsivaizduoti stalą kaip laikrodį, tai FDR atsisėdo prie XII val., Churchill prie IV val., o Stalinas - prie VIII val. Vy­rai, kurie turėjo nuspręsti pa­saulio likimą, susėdo, pagal laikrodžio rodyklę šitaip: Fran-

LIETUVIŲ RADIJO PROGRAMA girdima pirmadieniais9:00-9:30 val. vak. iš WPAT stoties 930 AM banga.Dėl pranešimų ir skelbimų kreiptis dr. Giedrė Kumpikas, 82-32

Bell Blvd., Hollis Hills, NY 11427. Tel. (718) 776-1687. Fax: (718) 479-8923. E-mail: amberwings@mac.com

klin. D. Roosevelt, JAV prezi­dentas, Charles E. Bohlen, prezidento vertėjas, James F. Byrnes, diplomatas ir būsimas užsienio reikalų ministras, Sir Alexander Cadagan, Eden pa­vaduotojas, Anthony Eden, D. Britanijos užsienio reikalų mi­nistras, prem jeras W inston Churchill, mjr. Birse, Chur­chill vertėjas, Sir Edward Brid­ges, Sir Archibald Clark Kerr,F.T. Gusev, sovietų ambasado­rius Londone, Andrei Vishin- sky, užsienio reikalų komisaro pavaduotojas, V.M. Molotov, užsienio reikalų komisaras, maršalas Stalinas, I.M. Maisky, Andrei Gromyko, sovietų am­basadorius Vašingtone, laivy­no adm. William Leahy, Ed­ward Stettinius, užsienio rei­kalų ministras ir Harry L. Hop­kins, prezidento patarėjas.

(Bus daugiau)

DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d. 7ŽINIOS IS LIETUVIŠKŲJŲ TELKINIU

PADĖKAEsu giliai dėkingas visiems asmenims ir organizacijoms už

lankymą ligoninėje, gėles, dovanas ir telefonu, laišku ar asme­niškai išreikštus jautrius linkėjimus man besveikstant. Nors visų Jūsų pavardžių negaliu išvardinti, Jūsų nuoširdūs žodžiai man buvo didelė paguoda ir ramstis pašlijusią sveikatą atgaunant.

Ypatinga padėka priklauso Vilijai Klimienei kuri, nedve­jodama, prisiėmė sunkias technines Dirvos leidimo užduotis, nežiūrint jos asmeninių, šeimyninių ir verslo įsipareigojimų. Taip pat didelis ačiū Vilties draugijos tarybos nariui Algiui Pautie- niui už atsakomingai atliktą kasdieninį Dirvos leidybos darbą. Bendru ir darniu Vilijos Klimienės ir Algio Pautieniaus pastangų dėka, Dirva nesustojo ėjus ir skaitytojų neapvylė.

Algirdas V. Matulionis

TAUTOS FONDO VALDYBAŠių metų gegužės 7 d. įvy­

kusiame Tautos fondo meti­niame susirinkime buvo iš­rinkta nauja valdyba: dr. Giedrė Kumpikaitė pirmininkė, Rai­mundas Sližys vicepirminin­kas, Vladas Sidas vicepirmi- ninkas-sekretorius, Saulius G.

Dr. Povilas ir A ldona Švarcai, ilgamečiai Tautinės Sąjungos veikė­jai, švenčia savo vedybinio gyvenimo penkiasdešimtmetį.

Mielus

ALDONĄ ir dr. POVILĄ ŠVARCUS sveikinu švenčiančius laimingo ir palai­minto gyvenimo auksinį jubiliejų ir linkiu, mylinčių šeimos narių apsup­tiems, dar daug saulėtų darnaus gyveni­mo metų.

NuoširdžiausiaiRūta Šakienė

™ N A U J O S K N Y G O S —

“ŽYDĖJIMAS IR VERPETAI”Birutės Kemežaitės knyga,

įdomus eilėraščių rinkinys, liečiąs Lietuvos istoriją, jos vietoves, gamtą, jausmų išreiš­kimą, komunistų siautimą, da-

Sirusas iždininkas, Onutė Ad­ams valdybos narė, Vida Peni- kienė - valdybos narė - reikalų vedėja, Osvaldas Pranevičius, MD - valdybos narys, Laima Šileikytė-Hood valdybos narė, Vacys Steponis valdybos narys.

Tautos fondo inf.

bartinį Lietuvos gyvenimą ir kt. 2005 išleido “Naujasis lankas” leidykla Kaune, spausdino Morkūnas ir Ko, Draugystės G. 17, Kaune. Tiražas 1,000 egz.

LIETUVIŲ FONDO DR. ANTANO RAZMOS

VARDOŠVIETIMO PREMIJA

Jau artėja data 2005 m. birželio 15 d. iki kurios reikia pateikti kandidatus 2005 m. L ietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo švietimo pre­mijai gauti. Yra sudaryta tam reikalui komisija, jai vadovau­ja LF tarybos ir valdybos dar­buotoja - dabartinė valdybos pirm ininkė - Sigita Balze- kienė. Kiti komisijos nariai dr. A. Grigonis, dr. A. M onke­vičius, S. Petersonienė, D. Po- likaitienė, ir dr. Z. Zinkevičius (trys iš JAV ir trys iš Lietuvos). Kandidatus iš Lietuvos ar už­sienio šalių reikia siūlyti šiuo adresu: “Lietuvių fondo” dr. Razmos vardo premijos ko­m isija c/o Lietuvių fondas, 14911 127 St., Lemont, IL 60439.

N E W Y O R K ,N Y

DALIA BULGARYTĖ VADOVAVO PREMIJOS

LAIMĖTOJAMS

Toshiba bendrovė yra įstei­gusi prem ijas geriausiem s Amerikos ir Kanados moki­niams. Chemijos mokytoja Da­lia Bulgarytė paruošė savo mo­kinius ir jie tapo laimėtojais. Jų darbai apie “daugiaklodžius dendrimerus užpulti ir užmušti vėžio ląsteles, suteikiant anti­kūnus ir vaistus”. Dalia Bulga- rytė ilgus metus dėsto chemiją Stuyvesant gimnazijoje Man- hattane ir yra pelniusi įvairias

Keturiasdešimt treciasis “Dirvos” NOVELĖS KONKURSAS

Organizatorius: Korporacijos Neo-Lithuania vyriausioji valdyba JAV-se

Finansavimas iš A.A. Simo Kašelionio palikimo

Tematika: Autoriams suteikiama neribota teisė pasirinkti novelės temą.

Reikalavimai: Konkursui siunčiamos novelės privalo būti parašytos mašinėle ar kompiuteriu su lietuvišku raidynu dvigubais tarpais tarp eilučių ir dviejų su puse centimetrų lauku ir turi būti neilgesnės kaip 20 puslapių. Rašiniai privalo būti pasirašyti slapy­vardžiu. Sis slapyvardis užrašomas ant pridėto užklijuoto vokelio, kuriame įdėta autoriaus tikroji pavardė, adresas ir telefono numeris. Atplėšiami tik laimėjusių vokeliai. Nepremijuoti rankraščiai negrąžinami.

Rašiniai turi būti atsiųsti iki 2005 m. lapkričio 1 d. (pagal pašto antspaudą).

Rankraščius siųsti adresu:“Dirva”, Novelės konkursas,P.O. Box 19010 Cleveland, Ohio 44119-0010 USA

Informacija: el. paštu: dirva@ix.netcom.com

Premijos: Pirmoji premija - 500 JAV dolerių,Antroji premija - 300 JAV dolerių

Konkurso rašinių vertinimo komisija sprendžia paprasta balsų dauguma.

M okytojų seminaras “Lituanistinis švietimas užsienyje” Trakuose.

SEMINARAS “LITUANISTINIS ŠVIETIMAS UŽSIENYJE”

Gegužės 3-6 d. Trakų nacio­naliniame sporto ir sveikatingu­mo centre (Karaimų g. 73, Tra­kai) vyko Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lie­tuvos Respublikos vyriausybės rengiamas užsienio lietuvių bendruomenių lituanistinių mo­kyklų vadovų ir mokytojų se­minaras “Lituanistinis švieti­mas užsienyje”.

Seminaro dalyviams, atvy- kusiems iš dvylikos pasaulio šalių, pranešimus skaitė Tauti­nių mažumų ir išeivijos depar­tamento, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, aukš­tųjų mokyklų dėstytojai. Savo darbo patirtimi dalinosi moky­tojai, dėstantys lietuvių kalbą, istoriją, etnokultūrą lituanis­tinėse mokyklose įvairiose ša­lyse.

premijas.Saulius Simoliūnas

Dabartiniu metu užsienyje yra 143 lituanistinės mokyklos, fakultatyvai, kursai. Daugiau­sia jų - 30 - yra Rusijos Fede­racijos Karaliaučiaus srityje, 25 - Jungtinėse Amerikos Valsti­jose, po keliolika - Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Po vie­ną lietuvišką mokyklėlę yra įkurta Airijoje, Gruzijoje, Ka­zachstane, Šveicarijoje, Uzbe­kijoje. Lietuviškų ugdymo įs­taigų tinklas užsienyje plečiasi.

Tautinių mažumų ir išeivi­jo s departamento prie Lietu­vos Respublikos Vyriausybės informacija

C L E V E L A N D ,OH

TRAGIŠKOJO BIRŽELIO MINĖJIMAS

Kiekvieno birželio mėnesį minime žiaurių komunistinės Sovietų Sąjungos vykdytų nu­sikaltimų pasekmes - neteisėtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei masinį žmonių naikinimą. Minėjime, kurį jau daugelį metų rengiame kartu su savo likimo draugais latviais ir estais, prisimename 1941 metų teroro bei masinių trėmimų pradžią.

Šiais metais šie liūdni įvy­kiai bus paminėti birželio 12 d., sekmadienį, 3:00 val. p.p. Die­vo Motinos šventovėje. Bažny­čioje vyks ekumeninės pamal­dos už žuvusius ir nukentėju­sius baltiečius, kurias praves kun. kleb. G. Kijauskas ir trys latvių bei estų dvasiškiai. Pa­mokslą pasakys estų parapijos klebonė Kersti Kimmel iš To­ronto, Kanados. Pamaldų metu giedos mūsų solistė Virginija Bruožytė-Muliolienė. Iškilmin­gose pamaldose dalyvaus sep­tynios valstybinės bei mums svarbių tarptautinių organiza­cijų vėliavos.

Po pamaldų, bus trumpas paminėjimas parapijos kavinėje ir vaišės. Minėjimo metu bus galima įteikti auką “Komuniz­mo aukų paminklui”, kuris bus statomas JAV sostinėje Wa­shington, D.C., netoli JAV Kongreso rūmų.

M inėjimą rengia ir visus dalyvauti kviečia Clevelando Baltiečių komitetas.

8 DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

LIETUVA IR PASAULISJAV vadovas padėkojo Lietuvos prezidentui Valdui Adam­

kui už stiprią partnerystę ir pastangas skleisti laisvės idėjas. "Laisvė yra nesustabdoma, ir jūs esate stiprus partneris", - rašo prezidentas George W.Bush laiške, kurį gegužės 26 d. V. Adam­kui perdavė JAV ambasadorius Stephen Mull. Lietuva yra ak­tyvi JAV sutelktos antiteroristinės koalicijos Afganistane ir Irake dalyvė. Kaip žurnalistams sakė ambasadorius S.Mull, Lietuvos prezidentas su juo taip pat kalbėjosi apie padėtį autoritarinio režimo valdomoje kaimyninėje Baltarusijoje ir pastangas skleisti demokratiją regione.

Geri kaimyniniai santykiai, politinis dialogas bei ryžtas siekti kompromisų - kertiniai principai, kuriais rėmėsi Lietuva kelyje į NATO - turėtų tapti “sėkmės raktu” narystės Europos Sąjungoje bei NATO šiuo metu siekiančioms valstybėms. Taip Švedijos Orės mieste vykstančiame Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT) saugumo forume, kuriame nagrinėjami nesu­reguliuoti konfliktai Europoje, tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Lietuvos diplomatijos vadovas ren­ginyje pažymėjo, jog narystės ES ir NATO perspektyva skatina reikalingų reformų vykdymą kuriant užtikrintą ateitį. Ministro teigimu, sėkmingai derinant NATO ir ES instrumentus Euroat- lantinės partnerystės tarybos erdvėje galima paremti reikalin­gas reformas ir padėti siekti socialinės bei ekonominės pažan­gos. Pasak A. Valionio, tai savo ruožtu padėsią “sušildyti” sąly­gas “užšalusiems” konfliktams spręsti.

“Nekyla abejonių, kad NATO Narystės veiksmų plano įgy­vendinimas ir “Vilniaus dešimtuko” bendradarbiavimo procesas buvo nepaprastai efektyvios priemonės skatinant taiką ir stabi­lumą mūsų žemyne”, - pažymėjo ministras. Lietuvos diplomati­jos vadovo teigimu, naudingo bendradarbiavimo pavyzdys - ne­seniai įvykęs GUAM valstybių (Gruzijos, Ukrainos, Azerbai­džano ir Moldovos) atstovų susitikimas. A. Valionis, kalbėdamas Orėje, išreiškė viltį, jog tokio bendradarbiavimo plėtrą parems ir ES bei NATO. Ministro įsitikinimu, kuo glaudesnis bus euroat- lantinis bendradarbiavimas, tuo geresnės bus ir tariamai ne­išsprendžiamų konfliktų regione sureguliavimo galimybės.

EAPT - anksčiau buvusi Šiaurės Atlanto partnerystės tary­ba - įkurta 1991 metais. Ji tapo pagrindiniu forumu konsultaci­joms ir bendradarbiavimui tarp NATO ir šiai organizacijai ne­priklausančių šalių euroatlantiniame regione. Šiuo metu EAPT sudaro 46 valstybės: 26 NATO narės ir 20 valstybių partnerių. Lietuva yra aktyvi Euroatlantinės partnerystės tarybos narė nuo pat jos įkūrimo.

Varšuvoje gegužės 25 d. aktyvią veiklą pradėjo Europos Sąjungos operatyvaus bendradarbiavimo prie Bendrijos narių išorės sienų valdymo agentūra, kurioje Lietuva pretenduoja užimti vieną aukščiausių vadovaujančių postų. Pirmajame nau­josios agentūros Valdančiosios Tarybos posėdyje kartu su visų ES valstybių narių sienos apsaugos tarnybos vadovais dalyvau­ja ir Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas pulki­ninkas Saulius Stripeika. Lietuvos VSAT, įvertinusi jai tekusią atsakomybę saugant daugiau kaip tūkstančio kilometrų ilgio išorinę ES sieną su Rusija ir Baltarusija, aktyviai prisidėjo ku­riant minėtą išorės sienų valdymo agentūrą Varšuvoje bei pre­tenduoja joje užimti vieną iš vadovaujančių postų. VSAT jau yra pateikusi tarnybos vado patarėjo pulkininko leitenanto Rus- tamo Liubajevo kandidatūrą užimti agentūros vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

JAV teismas dėl daugiau nei 80 mln. litų indėlininkų lėšų iššvaistymu apkaltinto ir nuo teisėsaugos 7 metus JAV besi- slapsčiusio buvusio koncerno EBSW prezidento Gintaro Petri­ko ekstradicijos apsispręs "labai greitai". Tai po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė JAV ambasa­dorius Lietuvoje Stephen Mull. "JAV teismas vis dar sprendžia ekstradicijos prašymą, mes tikimės, kad sprendimas bus priim­tas labai greitai", - sakė ambasadorius.Lietuvos žiniasklaidoje būta svarstymų, kad G.Petrikas gali išvengti ekstradicijos, nes Jungtinėse Valstijose tai, kuo jis kaltinamas Lietuvoje, gali būti vertinama kaip verslo nesėkmė, o ne kaip kriminalinis nusikal­timas. G.Petriką JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai su­laikė prieš metus.

PRENUMERUOKITE DIRVĄMETAMS - $55,

PUSEI METŲ - $40, PIRMA KLASE - $78,

ORO PAŠTU Į UŽSIENĮ

METAMS - $130.00

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis su JAV Valstybės sekretore Con­doleezza Rice NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo m etu Vilniuje. NATO nuotr.

EUROPOS PARLAMENTE KREIPIMASIS 0 JAV KONGRESĄ DĖL BEVIZIO REŽIMO LIETUVAI

Europos Parlamento narys socialdemokratas Justas Palec­kis ragina kolegas europarla- mentarus kartu kreiptis į JAV Kongresą dėl bevizio režimo Europos Sąjungos "naujo­kėms" taip pat ir Lietuvai sutei­kimo, sakoma J.Paleckio biuro pranešime. "Siūlyčiau, kad Eu­ropos Parlamentas ar jo užsie­nio reikalų komitetas kreiptųsi į JAV Kongresą su pageida­vimu, kad JAV kongresmenai konstruktyviai ir geranoriškai pažvelgtų į šią problemą", - trečiadienį į europarlamentarus kreipėsi J. Paleckis. Pasak jo, "bevizio režimo suteikimas naujosioms Europos Sąjungos šalims padėtų stiprinti transat­lantinius ryšius, paskatintų poli­tinius, ekonominius, kultūri­nius, žmogiškuosius mainus, tai

Jungtinės Valstijos dovano­ja Lietuvos specialiosiom s tarnyboms naujos kartos pa­ieškos ir stebėjimo įrangos, kuri padės susekti kontrabandą Lie­tuvos pasienyje. Kaip pranešė JAV ambasada, naujausios kar­tos įrangą, kainuojančią 330 tūkst JAV dolerių (maždaug 891tūkst. litų) litų, dovanoja JAV Eksporto kontrolės ir sienų apsaugos tarnyba.

dar kartą parodytų, kad visos ES šalys yra lygiateisės".

Dauguma naujųjų Europos Sąjungos šalių, skirtingai nuo senųjų, neturi bevizio režimo su JAV. Europarlamentaras pažy­mėjo, kad administracija Va­šingtone šiuo klausimu spren­dimus priima kiekvienai ES "naujokei" individualiai pagal nustatytą "kelių gairių" pro­gramą, kuria siekiama padėti joms įgyvendinti reikalavimus bevizio režimo suteikimui.

Lietuva, įgyvendindam a JAV vizų atsisakymo progra­mos veiksmų planą, gegužės pradžioje pradėjo išduoti mo­dernius asmens dokumentus su elektronine laikmena, saugan­čia asmens biometrinius duo­menis. Be Lietuvos, šiuo metu ES pasus su biometriniais duo-

menimis išduoda tik Belgija, tiesa, Lietuvoje kol kas šie pa­sai išduodami tik diplomatams. JAV administracija iškėlė kelis reikalavimus, kuriuos turi ati­tikti bevizio režimo siekianti valstybė.

Esminis reikalavimas, kad neimigracinio režimo taisykles pažeistų mažiau nei 2 proc. visų keliaujančių po JAV, kad vizų negautų ne daugiau kaip 3 proc. visų besikreipiančių asmenų. Lietuvoje vizų neišdavim o rodiklis pastaruoju metu buvo apie 30 procentų.

JAV administracija taip pat reikalauja, jog JAV piliečiai į bevizio režimo siekiančią šalį keliautų be vizų. Nuo 1994 metų JAV piliečių kelionėms į Lietuvą vizų režim as buvo panaikintas. ELTA

JAV DOVANOJA LIETUVAI ĮRANGĄ KONTRABANDAI SUSEKTIŠia įranga naudosis Lietu­

vos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės de­partamentas, Specialiųjų tyri­mų tarnyba ir Radiacinės sau­gos centras. Įranga dovanojama siekiant sustiprinti šių Lietuvos institucijų gebėjimus aptikti ga­benamas medžiagas, kurios gali būti naudojamos masinio nai­kinimo ginklų gamybai.

JAV ir L ietuva aktyviai

bendradarbiauja teisėsaugos srityje. Ši dovana yra tik dalis platesnės Eksporto kontrolės ir sienų apsaugos paramos pro­gramos. Siekiant padėti geriau saugoti Lietuvos sienas, JAV ateityje planuoja dovanoti pa­pildomos įrangos Lietuvos sie­nų apsaugos ir kontrolės bei tei­sėsaugos institucijoms, taip pat rengti specializuotus kursus šių institucijų specialistams. ELTA

LIETUVA DALYVAUS ES GREITOJO REAGAVIMO PAJĖGOSE

B riuselis , gegužės 23 d. (ELTA). Briuselyje pasirašyta politinė deklaracija dėl ketini­mų kurti bendrą Lietuvos, Len­kijos, Vokietijos, Slovakijos ir Latvijos kovinę grupę, kuri pri­klausys Europos Sąjungos grei­tojo reagavimo pajėgoms.

Deklaraciją pasirašė Lietu­vos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Lenkijos gynybos ministras Jerzy Szmaj- dzinski, Vokietijos gynybos mi­nisterijos valstybės sekretorius Peter Eickenboom, Slovakijos

gynybos ministras Juraj Liška ir Latvijos gynybos ministras Einaras Repšė.

Pasak KAM pranešim o spaudai, pernai lapkritį ES šalių gynybos ministrai sutarė, kad ES greitojo reagavimo pajėgas sudarys 13 kovinių grupių. Pir­mosios kovinės grupės buvo sukurtos šių metų pradžioje. Šiuo metu budėjim ą vykdo Didžiosios Britanijos greitojo reagavimo kovinė grupė.

Kilus k rizei ES kaim y­nystėje arba bet kuriame pa-

saulio taške, ši kovinė grupė turės būti dislokuota į krizės vietą per 5-15 dienų. Kiekvie­noje kovinėje grupėje yra su­telkta maždaug 1,5 tūkstančio karių. Lietuvos-Lenkijos-Vo- kietijos-Slovakijos-Latvijos kovinė grupė budėjim ą ES Greitojo reagavimo pajėgose perims 2010 metų pirmą pus­metį. Briuselyje viešintis G. Kirkilas dalyvavo oficialiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuris vyk­sta kaip dalis Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio.

DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d. 9KULTŪROS PUSLAPIS

STUDIJUOJA AMERIKOJE, GROJA LIETUVOJEVilnietį, 1975-siais Vilniuje

gimusį Gabrielių Alekną, reikė­tų laikyti vieną iš žymiausiųjų jaunųjų lietuvių pianistų. Jis pasižymi ne tik koncertų salėse, bet ir savo moksline veikla: Gabrielius yra pirmasis lietuvis, priimtas į pasaulinio garso Jul- liard mokyklą New Yorke dak- torato studijoms (jo daktorinis darbas liečia pianistą ir kom­pozitorių Vytautą Bacevičių, kurio gimimo šimtmetį minime šiemet).

Įdomu, kad šio vyro veikla toli gražu neapsiriboja vien tik studijoms Amerikoje, kurias jis čia pradėjo 1996-siais. G. Alek­na plačiai koncertuoja ar daly­vauja konkursuose ne tik Lietu­voje, bet ir kituose pasaulio kraštuose.

Balandžio mėnesio didžiąją dalį jis praleido Lietuvoje, kur antrąjį šio mėnesio sekmadienį kartu su Kristoforo kameriniu orkestru atliko Bethoveno 1-mą fortepioninį koncertą ir Alfre­do Schnittkės koncertą forte- pionui bei styginiams, kurį di­rigavo Lietuvoje gimęs ir mo­kęsis, o dabar Frankfurto aukš­tojoje mokykloje dirbantis Leo­nidas Dorfmanas.

Iš Lietuvos elektroniniu paštu atsiųstoje žinioje G. Alek­na rašo, kad balandžio 18 d. jis pirmą kartą praves atviras for- tepiono pam okas (“m aster

Garsusis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna, doktorantas Julliard muzikos m okykloje New York, NY, kalbasi su Edvardu Sulaiciu.

class”) mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, rengiamuose M.K. Čiurlionio menų gimna­zijoje Vilniuje.

Taip pat sužinojome, kad G. Alekna žada pabaigti jo rengia­mus spausdinimui V. Bacevi­čiaus anksčiau nepublikuotų fortepijoninių kūrinių redakci­jos korektūras. Sis anglų ir lie­tuvių kalbomis parengtas lei­dinys turėtų būti išleistas šiemet Lietuvos Muzikos informacijos centro, finansuojant Lietuvos kultūros ministerijai.

Be to, čia reikia dar pažymė­ti svarbią G. Aleknos muzikinę

Zigmo Degučio nuotr.

karjerą liečiančią žinią, pate­kimą į žymų tarptautinį pianistų konkursą, kuris vyks šių metų birželio mėnesį Vienoje Austri­joje. Tai L. von Bethoveno tarpt. konkursas, kuriame pa­sirodys 36 pianistai iš beveik 300 norėjusiųjų dalyvauti, po perklausų daugelyje Amerikos, Europos ir Azijos miestų.

Kai pernai gegužės mėnesįG. Alekna buvo atvykęs rinkti medžiagos savo moksliniam darbui apie V. Bacevičių į Či­kagoje esantį J. Kreivėno ir J. Žilevičiaus vardo Muzikologi­jos archyvą, teko nemaža su šia

VILNIAUS UNIVERSITETE MOKOSI IR UŽSIENIO STUDENTAI

Didžiausia ir seniausia Lie­tuvos aukštojo mokslo įstaiga - Vilniaus Universitetas vis pla­čiau atveria duris studentams iš užsienio. Siame 425-metį at- šventusiame universitete žie­mos semestre studijuoja 72 užsienio studentai (rudenį buvo 80) iš 21 pasaulio šalies, jų

neeiline muzikos figūra išsi­kalbėti. Tada jis buvo pakalbin­tas pakoncertuoti ir Čikagos lie­tuviams.

Kaip sužinota, jau buvo su­tarta ir koncerto Čikagoje data (gegužės 29 d.). Tačiau, kaip dabar paaiškėjo, tas žmogus, kuris buvo sutikęs tokį koncertą organizuoti, dabar dėl silpnos sveikatos, tokios minties atsi­sakė. Pats pianistas Čikagon norėjo atvežti vien tik Betho­veno, kuris jam yra arčiausiai prie širdies, programą.

Jeigu atsirastų kas nors ki­tas, kuris ryžtųsi tokį koncertą suruošti iš anksto sutarta kita data, G. Alekna mielai Čikagon atvažiuotų. O iki rudens net galėtų paruošti ir V. Bacevi­čiaus kūrinių (juos jis ruošia koncertui Julliardo mokykloje kartu su paskaita apie šį garsųjį lietuvį kūrėją), jeigu Čikagos lietuviai sugalvotų rengti V. Bacevičiaus šimtmečio minėji­mo koncertą.

Edvardas Sulaitis

tarpe ir JAV.Dauguma užsieniečių atva­

žiuoja studijuoti pagal SO- CRATES/ERASMUS progra­mą, o taip pat pagal dvišales universitetų mainų sutartis. Stu­dentai, atvykstantys studijuoti į VU pagal įvairias tarptautines mainų programas, už mokslą nemoka. Už studijas turi patys susimokėti tik laisvai studijuo­jantys studentai iš tų univer­sitetų, su kuriais VU neturi jo ­kių kontaktų. Paprastai užsie­niečiai atvyksta studijuoti vie­nam semestrui arba vieneriems akademiniams metams. Anks­čiau minėtos programos stu­dentai stipendijas gauna iš savų šalių.

Kaip rašo VU laikraštis “Universitetas Vilnensis” (2005 m. kovo numeris) tikrieji stu­dentų mainai prasidėjo 1999 metais, Lietuvai pradėjus ER­ASMUS programą. Studentų, atvykusių dalinėms studijoms į VU, skaičius per 5 metus išau­go nuo 15 (1999-2000 m.) iki 98 (2003-2004 m.).

Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyresnioji spe­cialistė Rita Vienažindienė, kuri yra atsakinga už tarptautinius studentus, iš Vokietijos atvyks- tantieji studentai VU renkasi dėl to, kad jie domisi naujomis Europos Sąjungos narėmis -

(Nukelta į 11psl.)

Doloresa Kazragytė

LXV

YRA TOKIA LAISVĖ

Rytas. Septinta valanda. Ežeras paskendęs rūke. Garuo­ja. Eglių viršūnės kyšo aname krante lyg rami, amžina užtvara nuo slenkančio blogio.

Ji pabudusi. Pasuka galvą į mažą langelį: “Bus saulėta, - pagalvoja. - Dar anksti. Pagulė­siu”. Nusišypso sau. Niūniuoja. Kalbasi su savimi: “Tuoj užkur­siu pečių. Salta. Ir nebijau. Ir dar ežeran panirsiu. Va!”

Išeina į lauką. Žvarbu. Gied­ra. “Labas rytas, paukštuk, - kal­ba. (Garsiai. Kaip vaikas. Kaip kvaišelė. Kaip “ne iš šio pa­saulio”.) - Švilpauk, švilpauk. Man patinka. Aš irgi uždainuo­siu. Tik pasakysiu labas rytas savo bičiuliui. Labas rytas, mano Angele Sarge. Atleisk, vos neužmiršau Tavęs. Dėkui, mano tylusis bičiuli, kad saugai mane. Labas rytas, mano šventieji Dangaus gyventojai! Labas ry­tas, Viešpatie! Dėkoju už viską, ką duosi man šiandien ir ką atimsi. Amen”.

Šermukšnis raudonuoja pa­šėlusiai linksmai. Tiesiog jo ­kio liūdnumo. Bent šiandien taip atrodo. Straksėdama ji ren­ka medgalius. Reikia taupyti malkas - nedaug teturi. “Tara-

ta ra -b a ra -k a ra . tram-bam- bimba-kir-vir-bum”, - vėl dai­nuoja, kas ateina į galvą. Nesą­mones. Niekalą. Kažką, kas ne­telpa galvon normaliam žmo­gui. Tik vaikui suprantama. Vaikas suprastų.

Pečiukas linksmai “ulba” . Dabar basa nušlepsi prie eže­ro. “Uju jui! O-jo-jo-jo!” - sušunka skaidriu, skambiu bal­su. Kas pagalvotų, kad jai - jau šešiasdešimt. “Sveikas, mano ežeraiti! Pabudai? O kur tavo gulbės? Gal išskrido? G a i la .”

Apsiprausia šaltu vandeniu. Ir. pūkšt ežeran. “O! O! O!” - išsprūsta “siaubo šūksnis. Džiaugsmo, ekstazės, laimės šūksnis. “Ei! mano draugai, me­džiai! Man gera su jumis! My­liu jus! Myliu tave, ežerėli! Ar girdi? Myliu tave, berže prie namo! Myliu tave, geny!” - ka­lendama dantimis ir kikendama ji rengiasi ir šokinėja aplink seną pušį nudžiūvusia viršūne.

Genys pradeda darbą. Rim­tai. Energingai. Su tempera­mentu.

“Kažin, ką jis randa toje nudžiūvusioje viršūnėje? - gal­voja ji. - Jau treti metai čia kala ir kala. Ar tas pats, ar kitas?

Nieko nežinau apie genius. Ir kodėl man nesinori nieko dau­giau žinoti negu žinau?”

Garsiai sako:- Juk jau per vasarą viską

iškrapštei. Ką ten randi dabar dar? Ką ten “iškali”? Juk yra kitų medžių. Daugybė. Ne, man la­bai malonu, geny, kad tu čia dir­bi, aš kasdien laukiu tavęs. Bet kad žinotum, kokių yra “riebių” m e d ž ių . Žinokis! Tu labai gražus, žinai? Ir aš einu į darbą. Išgersiu kavos ir - į raistą. Span- guoliauti. Sėkmės tau!

Užkaičia kavą. Šilčiau ap­sirengia. Ir išdainuoja “himnus” paveikslams ant sienų, senai kriaušei prie šulinio, ugniai, at­gijusiai zyziančiai m u s e i .

“Ką su tavim daryti, bite? - prašnekina už užuolaidos kru­tančią bitelę. - Ar paleisti? Gal sušalsi? Kai įdienos, pareisiu iš raisto ir paleisiu, gerai? Žinau, pati su savimi kalbuosi, vadi­nasi durnė, ar ne? O aš galvo­ju, kad ne. Ir tu žinai, bite, kad ne. Tu viena žinai, kokia aš laiminga durnė”.

Ji eina per mišką į raistą. Reikia daug spanguolių. Pado­vanoti miesto draugams. Ką ji daugiau gali? Taip m alonu pradžiugin ti prieš Kalėdas spanguolėmis, džiovintais gry­bais.

“O-lial-lia! O -ha-ha!” - užtraukia visu balsu. Aidas le­

kia viršūnėmis ir ežerais. “Ka­žin kaip tas mano “gerkliavi- mas” girdisi už kokio kilo­metro?” - prasijuokia ir, pagau­ta džiaugsmo, ima suktis, šok­inėti. Gal kaip niekas dabar, šią ak im irką . Tikriausiai niekas.

Ji viena. Ramybės šviesos kupina. Ir ji jauna. Kaip niekad. Kaip nebuvo, kai buvo jauna. Nebuvo skausmo. Nebuvo pra­radimų. Buvo - nebuvo. Viskas ištirpo. Dabar viskas yra gera. Gera.

Keletą metų, keletą žiemų, pavasarių ji kartojo, eidama miškais: “Atrišk mane nuo pra­eities. Atrišk mano širdį nuo visko: nuo to, kas skaudėjo, nuo to, kuo rūpinausi. Tik būk ma­loningas tiems, kurie buvo šalia, kurie dar yra, kuriuos pa­žinojau”. Ir atidavė savo naštas! Pasiliko tik pasitikėjimą. Pasi­tikiu. Pasitikiu. Pasitikiu. Tavi­mi, - kartoja kasdien.

“Koks tu gražus, m ano spanguolinis raiste! Labas ry­tas! Ko tavo “akivaro” akis taip patamsėjo šį rytą? Ar girdi? Tu gražus!” - sušunka visu balsu. Juokiasi garsiai ir laimingai. Viena. Sau ir raistui. “O, jūs mano spanguolytės! O, jūs mano rūgštelnytės. O, jūs mano pupulytės, rožančėlio karo- l y t ė s . ” - jau vėl marmaliuoja laimingas nesąmones.

Ji tupi keturias valandas rais-

te, klausydama miško, paukščių, žvelgdama į saulę, dangų, pa­rėkaudama, nutildama. Beržai raisto pakraščiuose geltoni. Pušys žalios. Tas derinys kiek­vieną rudenį užgniaužia kvapą. Ir pasirodo jie - paukščiai, iš­sirikiavę ilgu trikampiu. Traukia ten, kur ji niekada nebus. Taip reikia. Taip yra. Ji žiūri į skren­dančias antis (o gal gerves? Tik­rai nieko nenutuokia apie paukš­čius) ir šaukia: “Aš nežinau, kodėl jūs taip darote, paukščiai! Bet žinau, jog tai gražu! Gražu, kad jūs keliaujate! Tai labai gražu! Laimingai! Laimingai!”

Grįžta namo. Pakeliui pasi­renka žaliuokių. Ir kažkodėl uždainuoja taip: “O lem tie lemtie, kas gi tu esi, o lemtie lemtie, klausia to visi!”

Popietė. Reikia parrinkti spanguoles. Išv irti grybus. Pavalgyti košės su pienu. Vėl atskris genys į darbą. Leisis saulė. Reikės vėl kurti pečiuką. Naktys jau gerokai šaltos. Ji sėdi ant laiptelių vakarinėje saulėje. Užsimerkia. Ir nieko nieko nedaro. Viena. Ir tyla. Ir ramybė. Aplinkui - tik draugai. Nė vieno priešo. Nė vieno pik­to žvilgsnio. Nė vieno nelai­mingo.

Žemės Rojus. Tame Rojuje - jos Laisvė. Tokia trapi. Gal laikina. Bet tikra. Yra ir tokia laisvė.

10 • DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

APPLE ŽIEMOS DARBAI IR VASAROS PLANAI VASARA s u n k uBE APPLE

Kursų klausytoja Z ita Sestilienė su A m anda ir Algirdu M ulioliais.Zitos Sestelienes nuotr.

Praėjo septinta žiema, o iš viso dvidešimtas kartas, kaip keliaujame į Lietuvą ir dirbame su mokytojais ir kitais švietimo darbuotojais, mokindami juos naudotis kompiuteriu ir įvairio­mis kompiuterinėmis progra­momis. Viena iš jų - Mimosa, tvarkaraščių sudarymo progra­ma. Ją išmokti trunka laiko, nes ne tik sudėtinga programa, bet ir mokinių įvairūs pasirinkimai ir sudėtingas pats tvarkaraščių sudarymo darbas. Tad direkto­riaus pavaduotojas, kuris turi tvarkaraštį sudaryti neturė­damas kompiuterinės pagalbos, prie šio darbo praleidžia labai daug laiko. Kadangi visi labai užimti ir negali iš darbų pasi­traukti dviem savaitėm, kurių reikia Mimosai suprasti ir iš­mokti, sudarėme sąlygas aš- tuonias savaites mokytis nuo­toliniu būdu, su dviem akivaiz­diniais susitikimais. Pirmą kar­tą susitikome vasario viduryje. Užsiregistravo apie 60 dalyvių, tad turėjome grupę dalinti į dvi dalis ir susitikimui su abiem grupėm skirti dvi dienas. Antrą kartą susitikome po 4 savaičių darbo, patikrinome atliktus dar­bus, pasidalinome sunkumais, apibūdinome tolimesnį darbą. Iškeliavome namo tikėdamiesi, kad visiems pasiseks, su Lietu­voje esančių konsultantų pagal­ba, užbaigti tvarkaraščius ruošti ir atsispausdinti. Toliau seka dviejų dalyvių pasisakymai:

Taip rašo Rimanta Baro­niene, Vilniaus Abraomo Kul-

VYRESNIEJI SUKŪRĖ, O JAUNESNIEJI BAIGIA PRARASTI

Kaip vyko Britanijos lietuvių visuomeninio turto naikinimas

Kazys Barėnas

XII.1993 m. pačioj pradžioj

LNB sudarė “Ateities planavi­mo vienetą” , pirmininku pa­skirdama Vladą Gedmintą, o nariais jaunus specialistus D. Vainoriūtę, G. Jakimavičių, J. McCarthy, A. Kuliuką ir LNB direktorius V. O ’Brien ir S. Kasparą. Po trejeto savaičių ra­šoma, kad tasai vienetas jau posėdžiavo, pirmininke išsi-

viečio vidurinė mokyklos di­rektorės pavaduotoja: "Manau, mokytojui svarbu mokėti gerai dirbti kompiuteriu, kad infor­macines technologijas galėtų kuo efektingiau taikyti moky­mo procese, palengvintų ne­lengvą savo darbą. Pavyzdžiui, mokyklose galima kompiuteriu sudaryti pamokų tvarkaraščius. Amanda ir Algirdas Mulioliai pirmieji ėmėsi šio sunkaus, la­bai svarbaus, atsakingo ir, be abejo, naudingo darbo. Į jų kur­sus nebuvo paprasta patekti, nors jau porą metų bandžiau. Man pritrūkdavo ryžto, drąsos, užsispyrimo, būdavo baugu pažvelgti į neaiškias informa­cinių technologijų naujoves. Buvau girdėjusi daug puikių atsiliepimų apie mokomą pa­mokų tvarkaraščio M imosa programą iš kolegų mokytojų, dirbančių kitose mokyklose ir jau ne pirmus metus sėkmingai ją naudojančių. Kartą naršy­dama internetinėse svetainėse atsitiktinai radau skelbimą, kad registruojami mokytojai, norin­tys dalyvauti nuotoliniuose mo­kymuose pamokų tvarkaraščio sudarymo M im osa progra­moje. Džiaugiuosi, kad pavy­ko užsiregistruoti ir patekti į šiuos mokymus."

Zita Sestilienė rašo: "Esu matematikos mokytoja iš Lietu­vos. Dirbu Vilkaviškio pagrin­dinėje mokykloje. Taip jau su­siklostė, kad jau daug metų darau mokiniams pamokų tvar­karaštį. Tai sunkus ir kruopš-

rinko Dalią Vainoriūtę. Posė­dyje dalyvavo dar ir centro val­dybos narys John Juozapa- vičius-Millar. Algis Kuliukas sakė, kad, komisijos nuomone, namai geri, tik sienos apšepu­sios, o viduj reikia didelio re­monto.

S. Kasparas 1994 m. kovo 19 d. Europos lietuvio Nr. 12 rašė, kad seniau LNB direkto-

tumo reikalaujantis darbas. Pas mus mokykloje mokosi pus­ketvirto šimto mokinių. Nuo aštuntos klasės berniukai ir mergaitės atskirai mokosi kūno kultūrą, be to darbai berniu­kams ir mergaitėms taip pat vyksta atskirai. Klasėse moko­si virš trisdešimt mokinių, todėl kyla problemos su kalbų pa­sirinkimu. Vieni tos pačios kla­sės mokiniai renkasi anglų kal­bą, kiti vokiečių, treti rusų. Klasėse, kuriose mokoma tik anglų kalbos, skiriami pogru­piai, kad viename pogrupyje būtų ne daugiau, kaip dvidešimt mokinių, ir visų tų pogrupių tvarkaraščius reikia taip sude­rinti, kad neliktų laisvų pamo­kų, kad visi vaikai būtų užimti, todėl ir kyla keblumai sudarant tvarkaraštį.

Į mokyklos pašto dėžutę atėjo laiškas su pasiūlimu mo­kytis, kaip pritaikant kompiu­terinę programą, lengvai ir pa­togiai sudaryti mokinių pamo­kų tvarkaraštį. Kursą organiza­vo APPLE ir Švietimo ir moks­lo ministerijos Informacinių technologijų centras. Nuvažia­vus į Vilnių, pamačiau, kad tokių kaip aš, norinčių išmokti, yra labai daug. Ne visi norin­tieji sutilpo į vieną grupę, nes nėra tiek kompiuterių moky­mosi centre. Todėl mūsų klau­sytojai pasiskirstė į dvi darbo grupes. Mūsų kurso vadovė yra Amanda Gelažytė Muliolienė, kurią lydėjo jos vyras ir kon­sultantas Algirdas Muliolis. Jau pirmąją kursų dieną pastebė­jome, kad tai labai puikūs ir nuoširdūs žmonės. Tik pradė­jus klausyti dėstytojos paskai­tos, supratome, kad įveikti gana sudėtingą tvarkaraščių sudary­mo programą Minosa, nebus labai sunku, nes visada galė­sime su ja pasikonsultuoti. Pasikonsultuoti galėsime ir su trim Amandos padėjėjais iš Lie­tuvos, prieniete Rasa Alabur- diene, Valdemaru Jasiūnu iš Trakų ir panevėžiečiu Valentinu Gruzdžiu. Reikalui esant jiems bus galima net paskambinti ir telefonu pasikonsultuoti.

riai nemėgdavo būti pamoko­mi. Dabar atėjo jaunesnių žmo­nių, ir direktorių valdyba, nebi­jodama kritikos ir pamokymų, sudarė Lietuvių namų pertvar­kymo vienetą, pakviesdama jaunesnių žmonių specialistų su ateities vizija. Atliekant remon­tą, reikia nutarti, ką daryti su dviem apatiniais aukštais. Savi­valdybė reikalauja išardyti kam­bariuose pertvaras, kur jų yra. Pradėjus pertvarkyti namus, reikalingas aptarnaujantis per­sonalas, kuris užsidirbtų ir sau algas rūpindamasis namų gero­ve. Taigi turės ateiti su vizija.

1994 m. rugpjūčio 20 d. Europos lietuvio Nr. 34 V. Ged-

Rimanta Baronienė dar ra­šo: "Šiandien galiu pasidžiaugti Amandos ir Algirdo Muliolių kursais. Mes, dirbdami grupė­mis, vadovaujami Amandos iš­mokome dirbti su M imosa programa. Amanda mus kon­sultavo, kai iškildavo neaišku­mų, ir visuomet maloniai padė­davo juos išspręsti. Esu dėkin­ga, kad teko bendrauti ir kartu dirbti su puikiais dėstytojais - mokytojais Amanda ir Algirdu. Jie negailėjo laiko, darbo, kantrybės, patarimų, paskati­namų, pagiriamųjų žodžių. Dėl to įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, patikėjau, kad man pavyks kompiuteriu atlikti tą sunkų ir svarbų darbą - sudaryti savo mokyklai pamokų tvar­karaštį. Stengiuosi dirbti ati­džiai, tiksliai, apgalvotai. Zi- nau, kad dabar įdėtas darbas ateityje atsipirks ir nereikės kasmet gaišti valandų valandas, bandant sudaryti naują, kuo pa­prastesnį ir patogesnį tvarka­raštį vis besiplečiančiai mokyk­lai.

Mums, mokytojams, sunku įsivaizduoti vasarą be APPLE veiklos Lietuvoje. Per daugelį metų APPLE veikla išplito po visą Lietuvą. Kasmet atsiranda vis daugiau norinčių atvykti į APPLE kursus. Džiaugiuosi galėdama dalyvauti šiuose va­saros kursuose. Sunku patekti į šiuos kursus, nes labai daug norinčių. Kiekvienais metais stengdavausi dalyvauti semi­naruose, bet ne visada pavyk­davo. Mano tikslas - atrasti vis ką nors naujo, nematyto, negir­dėto, nepatirto, pajusti, pamaty­ti, išgyventi pačiai, mokytis gražaus, šilto, nuoširdaus bend­ravimo ir bendradarbiavimo, o grįžus į mokyklą naujoves pri­taikyti darbe, patirtais įspū­džiais pasidalinti su mokiniais bei kolegomis. Kiekvieną kartą šiuose kursuose įgydavau nau­dingos darbo patirties. Šie kur­sai kelia ir skatina kūrybiš­kumą, įkvepia dirbti geriau, efektyviau, atsakingiau. Džiau­giuosi turininga ir prasminga APPLE kursų organizatorių

mintas plačiu laišku praneša, kad pasitraukia iš to namų per­tvarkymo vieneto, į kurį jis val­dybos buvo paskirtas pirminin­ku. Ir tas vienetas pagaliau din­go su visomis vizijomis.

Ne tik vizijos niekais nu­ėjo, bet nė iš tolo nepasitvirti­no S. Kasparo tikėjimas, kad jaunesnių žmonių valdyba ne­bijos kritikos ir pamokymų.

1993 m. laikraščio Nr. 2 iš­spausdinta žinutė, kad LNB direktoriai nutarė namuose pa­gerinti ir atnaujinti vonių, dušų ir tualetų kambarius. Tada taip pat kalbėta, kad reikia remon­tuoti lubas, sienas ir grindis. Tam reikalui numatyta sąmata

veikla. Esu dėkinga jiems už galimybę susipažinti su naujais ugdymo metodais ir juos iš­bandyti pačiai."

TRŪKSTA KOMPIUTERIŲ

Kadangi nuotolinis moky­mas yra praktiškas būdas mo­kytis, visą žiemą 11 mokytojų jau gilinosi, kaip sėkmingai nuotoliniu būdu mokinti. Šie darbštūs ir į ateitį žiūrintys mokytojai ruošiasi kitiems Lie­tuvos mokytojams šia tema dėstyti liepos mėnesį rengiamųAPPLE kursų metu. Iš šių vie­nuolikos dalyvių, aštuoni sėk­mingai baigia mokymasi nuo­toliniu būdu ir taps lektoriais. Jie dėstys trims dalyvių gru­pėms. Viena dirbs APPLE se­minaruose Klaipėdoje, o dvi grupės - Vilniaus Pedagogų profesinės raidos centre. Trys lektoriai iš JAV (aš, Sue Koh- feld, M ičigano virtualiosios mokyklos mokytoja, kuri su jais praeitą vasarą dirbo, ir nau­jas APPLE lektorius Andrius Kirkyla, Rutgers universiteto informacinių technologijų dok­torantas), dėstys kartu su jais ir jiems padės, eis patarėjų parei­gas. Taip tikimės patenkinti didesnį skaičių dalyvių. Praeitą vasarą norinčiųjų buvo 87, o viename sraute tegalėjome pri­imti 12, nes tiek kompiuterių vienam e kabinete. Išm okti kompiuteri naudoti, reikia kiek­vienam dirbti prie atskiro kom­piuterio. Kad šie mūsų žiemos mokiniai geriau pasiruoštų dės­tyti, jie susirinks savaitę prieš seminarus. Sue ir aš jiems padė­sime susiplanuoti pamokas ir darbus taip, kad jų mokiniai gerai suprastų nuotolinio mo­kymo privalumus ir trūkumus ir pradėtų ruošti savo pamokų pristatymus. Kol aš būsiu užsi­ėmusi su šia grupe, Algirdas pasisiūlė dar keturias dienas padirbėti su kompiuterinio raš­tingumo stokojančiais mokyto­jais ir auklėtojais Vilniaus III- ojoje Specialioje internatinėje mokykloje, kur vasario mėnesį dvi dienas pravedė kompiute­rio naudojimo pagrindų pamo­kas.

(Nukelta į 11 psl.)

35.000 sv., bet gali kainuoti 50.000 sv.

Tačiau nematyti, kad būtų kas nors gerinta, ką liudytų1993 m. gruodžio 25 d. Europos lie­tuvio Nr. 51 išspausdintas pla­tokas LNB pirm. V. O’Brien pa­sisakymas dėl 1994 m. sausio 15 d. šaukiamo Bendrovės su­važiavimo, kuriame numatoma svarstyti reikalą rūpintis gauti 300.000 sv. paskolai pritarimą. Jis rašė, kad Bendrovės metinė apyvarta yra daugiau kaip trečdalis milijono, turto vertė 4 milijonai. Dabar jis priminė savivaldybės reikalavimą pa­daryti, kad būtų visi pageidau­jami patogumai. (Bus daugiau)

DIRVA • 2005 m. gegužes 31 d. • 11

RENGINIŲ KALENDORIUSBIRŽELIO 12 d., sekmadienį, 3:00 val. p.p. Tragiškojo birže­lio (1941) paminėjimas ir ekumeninės pamaldos už žuvusius ir nukankintus lie tuvius, latv ius ir estus, D ievo M otinos bažnyčioje. Rengia Clevelando Baltiečių Komitetas. BIRŽELIO 19 d. 11:30 Tėvų dienos priešpiečiai Šv. Jurgio parapijos salėje.RUGPJŪČIO 14 d., sekmadienį 12 val., Lietuvių klubo tradicinis pokylis Amerikos italų vietovėje, 29717 Euclid Ave, Wickliffe, OH. RUGSĖJO 11 d. urgio parapijos gegužinėparapijos sodyboje.LAPKRIČIO 13 d. nuo 11:30 iki 3:30 v.p.p. Šv. Jurgio parapi­jos Rudens šventė.

(Atkelta iš 10 psl.)APPLE ŽIEMOS DARBAI...

DU SEMINARAIAbiejose vietovėse APPLE

seminarai vyks tuo pačiu metu, nuo liepos 11 iki 22 d. Klaipė­doje bus 7 srautai o Vilniuje - 9. Srautas - tai kokia nors vie­na tema vedamas seminaras. Iš JAV ir Kanados vyksta 52 lek­toriai ir administratoriai šiuos seminarus pravesti. Numatoma, kad per abi vietoves dalyvaus per 400 šimtus mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų. Prieš ir po pagrindinių seminarų dar vyks regioniniai seminarai, tai vie­nos temos seminarai įvairiose vietovėse, kuriuos praveda vie­nas ar du lektoriai iš užsienio. Tokių numatoma 9. Kaip ir kiekvienais metais, dar atskirai dr. Algirdo Grigonio ir APPLE organizuojami Specialiosios pedagogikos seminarai, kurie šiais metais tęsis tris savaites, nuo liepos 4 iki 22 d., ir bus vedami keturiose vietovėse.

Šiais metais APPLE švenčia savo darbo penkioliktuosius metus. Tai šventei įprasminti Švietimo ir Mokslo Ministeri-

(Atkelta iš 9 psl.)VILNIAUS...jiems įdomus Lietuvos ekono­minis gyvenimas ir šalies praei­tis. O studentė iš Prancūzijos, kuri VU studijuoja socialinius mokslus domisi buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis ir dėl to pasirinko šį Lietuvos universitetą.

Vilniaus universiteto užsie­nio studentai renkasi kursus įvairiuose fakultetuose. Popu­liariausi iš jų yra: ekonomikos, istorijos fakultetų, tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kursai.

1999 metai, kuom et VU pradėjo dalyvauti ERAMUS programoje, jis galėjo pasiūlyti studentams tik 26 kursus užsie-

joje yra rengiamas vienos die­nos seminaras/simpoziumas, kuriame dalyvaus APPLE lek­toriai, mūsų bendražygiai Lie­tuvoje ir Ministerijos atstovai. Tikimasi, kad ir Jo Ekselencija Valdas Adamkus apsilankys šiame renginyje.

Daugiau apie APPLE veiklą ir vasaros planus galite sužino­ti internete. APPLE svetainės adresas: www.applequest.org. Jeigu norite pasižiūrėti, kaip ruošiamos pamokos nuotoli­niam mokymuisi, galite aplan­kyti Blackboard svetainę, įsire­gistruoti kaip svečias ir panar­šyti tą mokymosi aplinką. Jeigu jums tai įdomu, skambinkite man (216-531-1873) ir gausite prisijungimo vardą ir slapta­žodį.

Kaip ir kiekvienais metais, APPLE bendrija renka aukas dalyvių stipendijoms, vertėjų algoms ir kitoms išlaidom s padengti. K viečiam e visus prisidėti prie šio naudingo ir prasmingo darbo su Lietuvos mokytojais, kurių rankose jau­nimas - Lietuvos ateitis.

Amanda Muliolienė

nio kalbomis. Šiais mokslo me­tais tokių kursų jau yra daugiau negu 200, nors kai kuriuose kursuose yra mažai studentų. U žsienio studentai kartais skundžiasi, kad kai kurių dėsty­tojų anglų kalbos įgūdžiai nėra geri, nors yra ir teigiamų atsi­liepimų.

Užsienio studentams dau­giausia problemų kelia bend­rabučiai, kurie nėra geros būk­lės. Kai kurie iš jų pasigenda ir didesnės sportinės veiklos. Ta­čiau kiti džiaugiasi, kad yra rengiami vakarėliai ir ekskur­sijos į kitus Lietuvos miestus kur galima pažinti Lietuvos žmonių gyvenimo būdą, kultū­rą ir kita.

Edvardas Sulaitis

L IE T U V O J E

ŽURNALISTŲ ŠVENTĖS LIETUVOJE Įteikta Dirvos buvusio red. V. Gedgaudo vardo premija

Gegužės 7 dieną, Lietuvoje buvo minima spaudos atgavi­mo, kalbos ir knygos šventė. Kaune, Vilniuje ir kituose mies­tuose ta proga vyko spaudos žmonių renginiai, įteiktos žur­nalistinės premijos ir kitaip pri­siminta ši svarbi diena.

Pagrindiniai šios dienos mi­nėjimai vyko Vilniuje ir Kaune. Vilniuje svarbiausias respub­likinės reikšmės premijas nusi­nešė kauniečiai: Kauno dienos fotografas Evaldas Butkevičius (jis yra išgarsėjęs savo meninė­mis fotografijomis, dalyvavęs dešimtyse parodų Lietuvoje ir užsienyje) bei žinomas publicis­tas, Vytauto Didžiojo universite­to profesorius, istorikas Egidi­jus Aleksandravičius.

Pirmasis gavo prestižinę Vinco Kudirkos vardo premiją, o antrasis-nemažiau reikšmingą JAV gyvenusio ir čia dirbusio žurnalisto Vytauto Gedgaudo premiją.

Kauniečiai susirinkę į “Ket­virtosios valdžios” restoraną ap­dovanojo geriausius Kauno žur­nalistus. Čia “Gintariniai parke­riai” buvo įteikti penkiems ži- niasklaidos atstovams. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno sky­riaus vadovas Vidas Mičiulis juos įteikė žurnalistams Žilvinei Petrauskaitei ir Romui Poderiui (abu iš Kauno dienos). Taip pat buvo apdovanoti Birutė Gaba- ravičienė (laida “Be pykčio”), Vidmantas Kiaušas (Nemunas) ir Stasys Dargis (“Pūko” tele­vizijos operatorius)”. Kaip rašo Kauno diena, šis juokais vietoje gintarinio parkerio pageidavo gauti gintarinę kamerą.

To paties dienraščio teigimu,

PART TIMEhousekeeping,

2 or 3 days a week.Light housekeeping, some cooking, and

ability to drive, andread newspaper,

Chagrin Falls, area Call Florence

tel.: 440-247-6033

PARDUODAM I TAUTINIAI RŪBAI

IR GINTARINIAIKAROLIAI

Skambinkit Rasai (216) 486-0210

Pavardė ir vardas

Nr. ir gatvė

Miestas___________Valstybė______________Zip ___

Tel. num erisJei siū lote Dirvą siųsti susipažinim ui, įrašykite siūlomojo adresą:Pavardė ir vardas

Nr. ir gatvė

Miestas___________Valstybė______________Zip ___

prie vyno taurės žiniasklaidos atstovai “Ketvirtosios valdžios” restorane svarstė, ar žurnalisto darbas yra profesija, ar veikiau gyvenimo būdas. V. Mačiulis pareiškęs, kad tai profesija ir apgailestavo, kad dabar 90 proc. žiniasklaidoje dirbančių neturi žurnalistinio išsilavinimo.

APIE PROFESORIŲE. ALEKSANDRAVIČIŲ

Čia dar kiek plačiau norisi prabilti apie buv. Dirvos redak­toriaus V. Gedgaudo premiją ga­vusį Egidijų Aleksandravičių, kuris būdamas VD universiteto istorijos profesoriumi sugebėjo pernai išspausdinti publicistinių apmastymų knygą “Kas iškirto varnui akį?”. Šioje knygoje su­dėti visuomenės ir politikos kri­tikos etiudai gimė iš pasiryžimo diskutuoti dabarties reiškinius.

Edvardas Sulaitis

Labai laukiam

NAUJŲ DIRVOS SKAITYTOJŲVisi išeivijos lietuviškieji laikraščiai susirūpinę, kad

metai iš metų prenumeratorių skaičius mažėja. Vyresnie­ji pamažu išmiršta, akių ir kitų sunkių ligų kankinami nebegali skaityti, o jaunieji, kad ir labai raginami, nuo lietuviško laikraščio tolsta.

Sunkiau ir sunkiau su naujų, pajėgių bendradarbių telkimu. Sunkiau ir su redaktorinio darbo mokančių suradimu.

Lietuviškieji laikraščiai vien iš prenumeratos mokesčių išsiversti negali. Skelbimų, kurie išlaiko šio krašto angliškuosius laikraščius, tautybių leidiniai mažiau begauna. Dirvai tik nuolatinių skaitytojų siunčiamos aukos padeda galą su galu sudurti ir laukti kas bus kitais metais.

Vilties Draugijos valdyba - Dirvos leidėjai visas tas bėdas apsvarsčiusi nutarė, nuo dabar iki 2005 m. birželio 7 d. pravesti naujų skaitytojų telkimo vajų.

Nauji skaitytojai, kurie patys užsisakys ar artimieji jiems užsakys, už Dirvą metams (JAV ir Kanadoj) moka tik 40.00 dol.

Mieli, ilgamečiai Dirvos skaitytojai, rėmėjai ir lietuviškos spaudos mylėtojai, talkinkite mums. Užpre­num eruokite D irvą savo artim iesiem s ne tik čia, Amerikoje, bet ir Lietuvoje ar kur kitur gyvenantiems oro paštu 115.00 dol.

Jei žinote asmenų, Jūsų kaimynystėje ar ir toliau gyvenančių (JAV ar Kanadoje), kurie Dirvos neskaito, atsiųskite jų adresus. Mes jiems pabandysime Dirvą kurį laiką siųsti nemokamai, kad jie pilnai su laikraščiu susi­pažintų ir jį pamėgtų.

Taip, bendromis jėgom is, per ilgesnį laiką, gal sutelksime kelis šimtus naujų Dirvos skaitytojų ir tuo žymiai palengvinsime Dirvos tolimesnį leidimą. Padė­kite mums tą Dirvos stiprinimą atlikti be dejavimų ir verkimo, o su geros pagalbos draugiška talka.

Čia, šio pranešimo pabaigoje, spausdiname atkar­pą, kurią lengva iškirpti, užpildyti ir mums atsiųsti.

Dirvos leidėjai

DIRVAIAUKOJO

Korp! Neo-Lithuania vyr. valdyba,

Chicago, I L ...............................1,000

LB Apyl. Palm B., F L .................100

R.Kubiliūnas, Wlby. H., O H ...... 25

M.Pautienis W.Barnstable, MA .. 25

K.Zimmerman, Pnsvl., O H .........20

M.Aukštuolis, Clev., O H ............15

A.Petrauskis, Euclid, OH ............ 15

V.Petkus, St. Pete. B., F L ............... 5

Visiems aukotojams nuoširdžiai dėkojame

12 DIRVA • 2005 m. gegužės 31 d.

SPORTO ŽINIOS

Vilniuje vykusiame Lietu­vos vaikų (iki 10 metų) teniso čempionate šauniai pasirodė klaipėdietė Gabrielė Bertašiūtė. Ji tapo šalies čempione. Dėl čempionės titulo kovojo aštuo­niolika jaunųjų sportininkių. “Šios pergalės laukėme ir tai nėra joks netikėtumas. Talen­tinga mergaitė sparčiai tobulė­ja ir gali ateityje daug pasiek­ti”, - Vakarų ekspresui apie savo auklėtinę kalbėjo trenerė V. Povilionienė. Čempionės titu­las yra aukščiausias G. Berta- šiūtės laimėjimas jos sportinėje biografijoje.

Lietuvos futbolo rinktineKaune 2:0 įveikė Latvijos ko­mandą ir po septynerių metų pertraukos laimėjo Baltijos tau­rės turnyrą. Abu įvarčius įmušė rinktinės kapitono raištį ryšėjęs Vilniaus žalgirietis Igoris Mo- rinas. Varžybas galima buvo pavadinti šių šalių futbolo rink­tinių rezervo patikrinimu.

Vilniuje, viešbučio “Reval Hotel Lietuva” konferencijų centre, iškilmingai užbaigtas 12-asis Lietuvos krepšinio ly­gos (LKL) sezonas. Čempionų aukso žiedai, Lietuvos krepši­nio federacijos (LKF) ir “Ma­žeikių naftos” taurė bei pusės m ilijono litų čekis įteiktas Kauno “Žalgiriui”. Nugalėtojus pasveikino prezidentas Valdas Adamkus bei premjeras Algir­das Brazauskas.

V.Alekna susitiko L.Ryde- liu. “Ispanijoje treniravausi vie­nas, daug mėčiau diską. Jau­čiuosi normaliai. Manau, jog naujam sezonui pasirengiau ge­rai” ,- interviu Kauno dienai sakė Virgilijus Alekna. IAAF naujoje planetos sportininkų klasifikacijoje tarp vyrų V. Alekna lieka ketvirtas. Dukart olimpinis disko metimo čem­

TA U P A ISAVI PAS SAVUS

KVIEČIAME VISUS Į TAUPĄ

Telefonas (216) 481-6677; El. paštas TAUPA@AOL.COM 767 EAST 185th Street CLEVELAND, OHIO 44119

DARBO VALANDOS :Antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį 9:00 v.r. - 4:00 p.p.Penktadienį 9:00 v.r. - 6:00 p.p.Šeštadienį 9:00 v.r. - 12:00 p.p.Sekmadienį 11:00 v.r. - 12:00 p.p.

KIEKVIENA TAUPOMOJI SĄSKAITA IKI $100,000 YRA APDRAUSTA (NCUA)

pionas Virgilijus Alekna laimė­jo pirmąsias savo tarptautines varžybas šį sezoną. Jos buvo surengtos Halėje (Vokietija). Halės “Brandberge” sporto centro stadione V. Alekna nu­sviedė diską 68 metrus 4 centi­metrus ir daugiau nei pusketvir­to metro aplenkė antrąją vietą užėmusį penkiskart pasaulio čempioną vokietį Larsą Rydelį (64,46 m).

Lietuvos valstybiniam edramos teatre vykusių tarptau­tinių Vilniaus kultūrizmo var­žybų pagrindinis trofėjus atite­ko sostinės “Grand Gym” klube sportuojančiam absoliučiam planetos čempionui Olegui Žu- rui. Ketvirtą kartą surengtose “Grand prix Vilnius” kultūriz­mo varžybose šeštadienį daly­vavo 11 sportininkų iš Lietu­vos, Latvijios, Lenkijos, Bal­tarusijos ir Ukrainos.

Aukščiausias Baltijos ša­lyse dangoraižis - 33 aukštų “Europa” - vėl subūrė ekstre­malus. 200 bėgikų iš visos Lie­tuvos varžėsi dėl greičiausiojo titulo ir kelionės į Turkiją. Ab­soliutus varžybų nugalėto­jas, kaip ir pernai, tapo 38 metų šiaulietis verslininkas Svajūnas Ambrazas. Jis 1010 laiptelių įveikė per 3 minutes ir 1 sekun­dę.

Bremene (Vokietija) Klai­pėdos universiteto ansamblis “Žuvėdra” tapo Europos Lo­tynų Amerikos sportinių šokių čempionato nugalėtoju. Namo sugrįžusius čempionus prie “Klaipėdos” viešbučio tradiciš­kai su gėlėmis ir šampanu pa­sitiko būrys artimųjų, miesto valdžios ir universiteto atstovų. Pasak ansamblio vadovų Skais­tės ir Romaldo Idzelevičių, vokiečiai buvo tokie tikri dėl savo pergalės, kad sužinoję re­

zultatus reagavo labai skau­džiai: “Čempionato metu ban­dyta mums sutrukdyti - staiga muzikos įrašas pradėjo suktis greičiau. Manė, kad suklysime, bet mūsų šokėjams ne proble­ma šokti greičiau. Kai šokome, vokiečiai subėgo žiūrėti. O mū­sų šokėjai pasirodė tikrai gerai. Kai paaiškėjo, kad mes nugalė­jome, begėdiškai trumpai buvo grojamas Lietuvos himnas, o mūsų valstybės vėliava net ne­buvo iškelta”. Bet tai nesutruk­dė Klaipėdos šokėjams džiaug­tis pergale - vis dėlto jau penk­tą kartą geriausi Europoje!

Lietuvos čempionų aukso žiedais Kaune didžiuojasi ne vien “Žalgirio” krepšininkai. Tokius pat apdovanojimus turi ir “Granito-Kario” rankininkai, 15-ąjį kartą iš eilės tapę stipri­ausiais šalyje. Juos bei jų rėmė­jus pagerbė Kauno meras Arvy­das Garbaravičius.

Turnove (Čekija) sureng­tame žymaus čekų lengvaat­lečio Liudviko Daneko memo­riale disko metimo varžybas laimėjo dukart olimpinis čem­pionas Virgilijus Alekna. Lietu­vis nusviedė diską 67 metrus 91 centimetrą. V. Aleknos pergalė Čekijoje - antroji šį sezoną tarp­tautinėje arenoje. V ilnietis triumfavo ir Halėje (Vokietija), numetęs diską 68,04 m.

“Šiaulių” krepšininkus ant bronzinės LKL pakylos dvejus metus iš eilės atvedusiam vy­riausiajam treneriui Ramūnui Butautui apsisprendus palikti Šiaulius, naujojo paieškos už­truko keletą dienų. “Šiaulių” vadovai jau sukirto rankomis su buvusiu Mažeikių “Naftos” vy­riausiuoju treneriu Aloyzu Ru­džiu. Jis “Naftą” treniravo be­veik 10 metų, anksčiau yra dir­bęs antruoju treneriu “Žemaiti­jos lokių” (LKL) ir Mažeikių “Ekspromto” (LKAL) koman­dose. LG0TIC

Geriausias Eurolygos žaidėjas Šarūnas Jasikevičius. LR nuotr.

Jeigu planuojate pirkti arba parduoti namą, prieš priimdami galutinį sprendimą apsilankykite

šiose interneto svetainėse, arba paskambinkitLINUI MULIOLIUI - 216-387-3204

linas@ fixlerrealty.comwww.ClevelandHousingMarket.com

wwW.LyndhurstOhioHomes.comwww.Euclid-Homes.com

www.Richmond-Heights-Homes.comwww.MayfieldHomes.net

www.Pepper-Pike-Homes.com www. SouthEuclidHomes. com

www.Beachwood-Ohio-Homes.comwww.FixlerRealty.com

Fixler Realty Group, Inc.Linas Muliolis - Mob. Tel. - 216-387-3204